FARMACIJOS FAKULTETAS
ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
AIRIDAS STEPANAVIČIUS
LIETUVOJE NATŪRALIAI AUGINAMŲ PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ
(CANNABIS SATIVA L.) KANABINOIDŲ KIEKIO PALYGINIMAS
SKIRTINGAIS AUGINIMO LAIKOTARPIAIS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. Rūta Marksienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJAFARMACIJOS FAKULTETAS
ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof., dr. Ramunė Morkūnienė
LIETUVOJE NATŪRALIAI AUGINAMŲ PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ
(CANNABIS SATIVA L.) KANABINOIDŲ KIEKIO PALYGINIMAS
SKIRTINGAIS AUGINIMO LAIKOTARPIAIS
Magistro baigiamasis darbas
Recenzentas Darbo vadovė
Doc. Rūta Marksienė
Darbą atliko
Magistrantas Airidas Stepanavičius
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 PADĖKA ... 9 SANTRUMPOS ... 10 ĮVADAS ... 11DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) botaninė charakteristika ... 14
1.2. Kanapių cheminė sudėtis ... 15
1.3. Kanapių chemotipai ... 16
1.4. Endokanabinoidinė sistema ... 17
1.5. Kanabinoidų farmakokinetika ... 18
1.6. Kanabinoidų panaudojimas medicinoje... 20
1.6.1. Kanabinoidų panaudojimas išsėtinės sklerozės atvejais ... 21
1.6.2. Kanabinoidų panaudojimas neuropatinio skausmo malšinimui ... 21
1.6.3. Kanabinoidų panaudojimas ŽIV/AIDS anoreksijos atvejais ... 22
1.6.4. Kanabinoidų panaudojimas Parkinsono ligos atvejais ... 22
1.6.5. Kanabinoidų panaudojimas reumatoidinio artrito atvejais ... 23
1.6.6. Kanabinoidų panaudojimas chemoterapijos sukelto vėmimo gydyme ... 23
1.6.7. Kanabinoidų panaudojimas glaukomos gydyme ... 24
1.7. Kanapių nepageidaujamas poveikis... 25
1.7.1. Kanapių ūminis apsinuodijimas ... 25
1.7.2. Kanapių priklausomybę sukeliantis poveikis, nutraukimo sindromas ... 26
2. TYRIMO METODIKA ... 28
2.2. Reagentai ... 29
2.3. Aparatūra ... 30
2.4. Ekstraktų ruošimas ... 30
2.5. Kanabinoidų kiekybinis ir kokybinis nustatymas dujų chromatografijos metodu ... 31
2.6. Statistinė analizė ... 33
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 34
3.1. Kanabinoidų THC ir CBD identifikavimas pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) ekstraktuose ... 34
3.2. Kanabinoidų kiekio įvertinimas pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose ... 35
3.3. Kanabinoidų kiekio įvertinimas „Futura“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose ... 37
3.4. Kanabinoidų kiekio įvertinimas „Felina“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose ... 38
3.5. Ankstesnių tyrimų duomenų kanabinoidų kiekio įvertinimas pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose ... 39
3.6. 2018 metų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptų kanabidiolio kiekių palyginimas su ansktesnių tyrimų rezultatais ... 42
3.7. 2018 metų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptų tetrahidrokanabinio kiekių palyginimas su ansktesnių tyrimų rezultatais ... 44
3.8. 2018 metų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptų suminių tetrahidrokanabinolio ir kanabidiolio kiekių palyginimas su ansktesnių tyrimų rezultatais ... 45
3.9. „Futura“ ir „Felina“ veislių pluoštinių kanapių (Cannabis Sativa L.) kaupiamų kanabidiolio kiekių palyginimas ... 46
4. IŠVADOS ... 48
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49
SANTRAUKA
Airido Stepanavičiaus magistro baigiamasis darbas, darbo vadovė: doc. Rūta Marksienė, konsultantas lekt. Mindaugas Marksa; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas.
Magistrinio darbo tema: Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa
L.) kanabinoidų kiekio palyginimas skirtingais auginimo laikotarpiais.
Darbo tikslas: Kiekybiškai įvertinti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių
(Cannabis sativa L.) kanabinoidų: kanabidiolio, tetrahidrokanabinolio sudėtį ir palyginti ją skirtingais auginimo laikotarpiais.
Darbo uždaviniai:
1. Dujų chromatografijos metodu identifikuoti kanabinoidus: kanabidiolį ir tetrahidrokanabinolį Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose.
2. Įvertinti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptų kanabidiolio ir tetrahidrokanabinolio vidutinių kiekių įvairavimą skirtingais auginimo laikotarpiais.
3. Palyginti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptus kanabidiolio kiekius, atsižvelgiant į auginimo laikotarpius.
4. Palyginti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptus tetrahidrokanabinolio kiekius, atsižvelgiant į auginimo laikotarpius.
5. Palyginti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptus suminius kanabinoidų kiekius, atsižvelgiant į auginimo laikotarpius.
Tyrimo objektas: Lietuvos regionuose auginamų „Futura”, „Felina” ir „Finola“ veislių
pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavos.
Tyrimo metodika: Tyrime kanabinoidų identifikavimui bei kiekybiniam nustatymui
naudotas dujų chromatografijos metodas.
Rezultatai ir išvados: Kanabinoidai pluoštinių kanapių (Cannabis Sativa L.) ekstraktuose
identifikuoti dujų chromatografijos būdu, nustatant jų sulaikymo laiką. Tetrahidrokanabinolis ir kanabidiolis buvo identifikuoti visuose tiriamųjų ekstraktų mėginiuose. Pluoštinės kanapės (Cannabis
sativa L.) skirtingais auginimo laikotarpiais sukaupė skirtingus kanabidiolio kiekius. Kanabidiolio
kiekiai įvairavo nuo 0,23% iki 3,39%. Analizuojant vidutinio kanabidiolio kiekio įvairavimą skirtingais auginimo laikotarpiais, stebima pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose sukaupiamo vidutinio kanabidiolio kiekio didėjimo tendencija nuo 2014 metų iki 2018 metų.
Tetrahidrokanabidiolio kiekiai įvairavo nuo 0,002% iki 0,12%. Analizuojant vidutinio tetrahidrokanabinolio kiekio įvairavimą skirtingais auginimo laikotarpiais, tendencija kad vidutiniai tetrahidrokonanbinolio kiekiai didėtų ar mažėtų nenustatyta. Lyginant pluoštinių kanapių (Cannabis
sativa L.) sukaupiamus vidutinius kanabidiolio kiekius tarp 2011 – 2017 metų ir 2018 metų žaliavų,
nustatytas statitiškai reikšmingai didesnis kanabidiolio vidurkis 2018 metų žaliavose (p < 0,05). Lyginant tetrahidrokanabinolio vidutinius kiekius, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p > 0,05), galime teigti, kad pluoštinės kanapės (Cannabis sativa L.) sukaupė panašų tetrahidrokanabinolio kiekį skirtingais auginimo laikotarpiais. Lyginant vidutinius suminius kanabinoidų kiekius, nustatyta, kad 2018 metų „Felina” veislės pluoštinės kanapės (Cannabis sativa L.) sukaupė didžiausią suminį tetrahidrokanabinolio ir kanabidiolio vidutinį kiekį, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p > 0,05). Mažiausią suminį vidutinį kanabinoidų kiekį sukaupė 2011 - 2017 metais augintos „Finola“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavos.
SUMMARY
Master thesis of Airidas Stepanavičius. scientific supervisor: doc. Rūta Marksienė, consultant Mindaugas Marksa; Lithuanian university of health sciences, Faculty of Pharmacy, Department of analytical and toxicological chemistry – Kaunas.
Master thesis: Comparison of the amount of cannabinoids in naturally grown hemp
(Cannabis sativa L.) in Lithuania during the different growing periods.
Aim: To quantitatively evaluate the composition of cannabinoids: cannabidiol,
tetrahydrocannabinol of naturally grown hemp (Cannabis sativa L.) in Lithuania and compare it between different growing periods.
Objectives:
1. To identify the cannabinoids: cannabidiol and tetrahydrocannabinol by gas chromatography in raw materials of naturally grown hemp (Cannabis sativa L.) in Lithuania.
2. To evaluate the variation of average amounts of cannabidiol and tetrahydrocannabinol accumulated by naturally grown hemp (Cannabis sativa L.) in Lithuania in different growing periods.
3. To compare the amounts of cannabidiol accumulated by naturally grown hemp (Cannabis sativa L.) in Lithuania according to the growing periods.
4. To compare the amounts of tetrahydrocannabinol accumulated by naturally grown hemp (Cannabis sativa L.) in Lithuania according to the growing periods.
5. To compare the total amounts of tetrahydrocannabinol and cannabidiol accumulated by naturally grown hemp (Cannabis sativa L.) in Lithuania according to the growing periods.
Object of the research: raw materials of the „Futura” and „Felina” hemp (Cannabis sativa
L.) strains grown in the regions of Lithuania.
Methods: Gas chromatography was used to identify and quantify cannabinoids in the study. Results and conclusions: Cannabinoids in the extracts of hemp (Cannabis Sativa L.) were
identified by gas chromatography, based on their retention time. Tetrahydrocannabinol and cannabidiol were identified in all samples of test extracts. Hemp (Cannabis sativa L.) raw materials accumulated different amounts of cannabidiol in different growing periods. Cannabidiol amounts varied from 0.23% to 3.39%. Analyzing the variation of cannabidiol average amounts in different growing periods, a tendency for the increase of the average cannabidiol content in hemp (Cannabis sativa L.) raw materials from 2014 to 2018 years has been observed. Tetrahydrocannabidol levels
varied from 0.002% to 0.12%. Analyzing the variation of average tetrahydrocannabinol levels in different growing periods, a tendency for average levels of tetrahydrocannanbinol to increase or decrease has not been observed. Comparing the average quantities of cannabidiol accumulated in fiber cannabis (Cannabis sativa L.) raw materials between 2011 - 2017 and 2018 years, a statistically significantly higher average cannabidiol amount (p <0.05) was found in raw materials of 2018 years. Comparing hemps (Cannabis sativa L.) avarage quantities of tetrahydrocannabinol no statistically significant differences were found (p > 0.05). It can be stated that fiber cannabis (Cannabis sativa L.) has accumulated similar levels of tetrahydrocannabinol in different growing periods. When comparing the avarage total amounts of tetrahydrocannabinol and cannabidiol, it has been determined that „Felina” strain fiber cannabis (Cannabis sativa L.) raw materials grown in 2018 years has accumulated highest avarage total amount of cannabinoids, however, this difference is not statistically significant (p> 0.05). The lowest average total amount of cannabinoids has been accumulated by „Finola“ strain hemp (Cannabis sativa L.) raw materials grown between 2011-2017 years.
PADĖKA
Dėkoju darbo vadovei Doc. Rūtai Marksienei, analizinės ir toksikologinės chemijos katedros vedėjui prof. Liudui Ivanauskui bei konsultantui lekt. Mindaugui Marksai už paskirtą laiką, pagalbą bei patarimus ruošiant darbą, atliekant tyrimus ir analizuojant duomenis.
SANTRUMPOS
CBD - kanabidiolis
THC – tetrahidrokanabinolis CBG – kanabigerolis
CBC - kanabichromenas CNS - centrinė nervų sistema
CB1 – pirmo tipo kanabinoidiniai receptoriai CB2 – antro tipo kanabinoidiniai receptoriai
FDA – Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija cAMP - ciklinis adenozido monofosfatas.
GABA – gama – amino sviesto rūgštis
ĮVADAS
Kanapės yra vienas seniausių žmonijai žinomų psichotropinių vaistų, jų naudojimo pradžią yra sunku atsekti, nes augalas buvo kultivuojamas ir naudojamas ilgai prieš atsirandant rašytiniams šaltiniams. Pagal archeologinius atradimus Kinijoje kanapės buvo žinomos bent jau nuo neolito laikotarpio, maždaug 4000 metų prieš Kristų. Kinijos imperatorius Shen Nungas, laikomas pirmuoju, kuris apibūdino kanapių savybes ir terapinį panaudojimą savo rašytiniame rinkinyje 2737 metais prieš Kristų [1][2]. Netrukus po to augalas buvo kultivuojamas dėl savo pluošto, sėklų, rekreacinio vartojimo ir panaudojimo medicinoje .
1839 m. Indijoje dirbantis britų gydytojas William O'Shaughnessy nustatė analgetines, apetitą stimuliuojančias, antiemetines, raumenis atpalaiduojančias ir prieštraukulines kanapių savybes. Tai paskatino medicininį kanapių vartojimą, jos netgi buvo paskirtos karalienei Viktorijai dezmenorėjos malšinimui [2].
1854 m. kanapės buvo laisvai parduodamos Vakarų šalių vaistinėse, jos daugiau kaip 100 metų buvo prieinamos britų farmakopėjoje ekstrakto ir tinktūros pavidale. Tačiau 1937 metais federalinės narkotikų biuro ir Amerikos medicinos asociacijos patarimu, JAV vyriausybė įvedė marihuanos mokesčių įstatymą: 1 dolerio už unciją mokestis buvo surenkamas, kai marihuana buvo naudojama medicinos reikmėms ir 100 JAV dolerių už unciją kai augalas buvo naudojamas nepatvirtintam tikslui. Sekant marihuanos mokesčių įstatymą, 1942 metais kanapės buvo pašalintos iš Jungtinių Amerikos Valstijų farmakopėjos ir taip prarado savo terapinį teisėtumą, o Didžioji Britanija ir dauguma Europos šalių uždraudė kanapes, priimdamos Jungtinių Tautų 1971 metų psichotropinių medžiagų konvenciją [2].
Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) auginimo legalizavimas pastebimas jau dvidešimto amžiaus pabaigoje, o 2014 metų sausio 1d. pagal Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą Nr. XII-336, Lietuvoje buvo įteisintas pluoštinių kanapių kultivavimas. Pagal įstatymą leidžiama auginti pluoštines kanapes (Cannabis sativa L.), kurių sudėtyje randamas THC kiekis neviršija 0,2% [3]. Manoma, kad vieni iš pirmųjų kultūrinių Lietuvos teritorijos augalų buvo kanapės ir soros. Kanapė nuo senų laikų, tiek dabar, auginama Lietuvoje pluoštui gaminti, panaudojama maisto, gėrimų pramonėje, kosmetikos gamyboje. Paskutiniu metu susidomėjimas kanapėmis tik didėja, kadangi daugelyje valstybių yra įteisinami medikamentų, kurių sudėtyje yra kanabinoidų vartojimas medicininiais tikslais. Lietuvoje 2019 metų gegužės mėnesį taip pat įsigaliojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimai [4].
Kanapės kaupia virš 500 junginių, tarp kurių labiausiai specifinė klasė yra C21 terpenofenoliniai kanabinoidai, šiai klasei priklauso apie 70 junginių, tarp jų daugiausiai žinomi ir plaučiausiai išnagrinėti yra: THC (Δ9–tetrahidrokanabinolis), CBG (kanabigerolis), CBD (kanabidiolis), CBC (kanabichrominas) [10]. Dėl didelio aktyvių junginių kiekio kanapės pasižymi plačiu farmakologiniu poveikiu. Tradiciškai kanapė buvo vartojama kaip skausmą slopinanti, tonizuojanti, spazmus malšinanti, antiemetinė priemonė [5]. Šiuo metu atliekamos studijos dėl kanapių farmakologinio poveikio gydant įvairias ligas bei jų simptomus, tarp jų: glaukoma, gleivinės uždegimai, Krono liga, epilepsija, depresija, hemorojus, ŽIV/AIDS, Parkinsono liga, astma, šlapimo takų infekcijos, anoreksija, susijusi su svorio netekimu AIDS sergantiems pacientams, išsėtinė sklerozė, šoninės amiotrofinės sklerozės simptomai, šizofrenijos simptomai, pykinimas, vėmimas, apetito sumažėjimas, karščiavimas, nerimas, miego sutrikimai, nutukimas, neuropatinis ar vėžinis skausmas [6]. Šį platų farmakologinį poveikį lydi didelis nepageidaujamų reiškinių spektras, kuris apriboja kanapių panaudojimą medicinoje. Augalo farmakologiniai efektai priklauso nuo kaupiamų kanabinoidų kiekio bei santykio, kadangi kanabinoidai gali tarpusavyje veikti adityviai, sinergistiškai ar antagonistiškai [34], todėl svarbu atlikti jų analizę, bei įvertinti kaupiamų kanabinoidų kiekių dinaminius pokyčius.
Tyrimo metu pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptų kanabinoidų identifikavimui ir kiekio nustatymui pasirinktas dujų chromatografijos metodas, gauti rezultatai lyginami su ankstesnių tyrimų rezultatais, nustatomi sukaupiamų tetrahidrokanabinolio ir kanabidiolio kiekių pokyčiai.
Šio tyrimo objektas yra ivairiuose Lietuvos regionuose natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) „Futura”, „Felina” ir „Finola“ veislių žaliavos.
Tyrimo tikslas: Kiekybiškai įvertinti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) kanabinoidų: kanabidiolio, tetrahidrokanabinolio sudėtį ir palyginti ją skirtingais auginimo laikotarpiais.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Kiekybiškai įvertinti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių
(Cannabis sativa L.) kanabinoidų: kanabidiolio, tetrahidrokanabinolio sudėtį ir palyginti ją skirtingais auginimo laikotarpiais.
Darbo uždaviniai:
1. Dujų chromatografijos metodu identifikuoti kanabinoidus: kanabidiolį ir tetrahidrokanabinolį Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose.
2. Įvertinti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptų kanabidiolio ir tetrahidrokanabinolio vidutinių kiekių įvairavimą skirtingais auginimo laikotarpiais.
3. Palyginti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptus kanabidiolio kiekius, atsižvelgiant į auginimo laikotarpius.
4. Palyginti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptus tetrahidrokanabinolio kiekius, atsižvelgiant į auginimo laikotarpius.
5. Palyginti Lietuvoje natūraliai auginamų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sukauptus suminius kanabinoidų kiekius, atsižvelgiant į auginimo laikotarpius.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) botaninė charakteristika
Kanapės priklauso Cannabaceae (kartais vadinamos Cannabinaceae) šeimai. Paprastai pluoštinė kanapė (Cannabis sativa L.) laikoma monospecifine, kuri yra suskirstyta į keletą porūšių (C.
sativa subsp. Sativa, C. sativa subsp. Indica, C. sativa subsp. Ruderalis, C. sativa subsp. Spontanea, C sativa subsp. afiristanca). Tačiau cheminiai ir morfologiniai skirtumai, pagal kuriuos kanapės buvo
padalijamos į šiuos porūšius, dažnai nėra lengvai pastebimi, atrodo, kad jie nuolat keičiasi priklausomai nuo aplinkos. [7].
Kanapės yra aukšta, vertikali metinė žolė. Paprastai ji dvinamė - atskiri vyriški ir moteriški augalai, kurie pagal lytį vadinami grūdėmis arba pleiskanėmis, bet pluoštinių kanapių veislės buvo specialiai veisiamos, kad būtų vienarūšės (hermafroditai). Kiekvieno augalo lytis iki žydėjimo yra anatomiškai neatskiriama [8].
Pleiskanės (vyriškieji augalai) paprastai yra aukštesni, bet mažiau tvirti nei grūdės (moteriškieji augalai). Pleiskanių ir grūdžių augalų gėlių vystymasis labai skiriasi. Pleiskanių žiedai su penkiais žiedlapiais ir pastebimais kuokeliais kabo laisvomis grupėmis išilgai gana belapės vertikalios šakos, tuo tarpu vos pastebimi moteriški žiedai yra susitelkę į tankias grupes kartu su mažais lapeliais ties kiekvieno didesnio lapo pagrindu išilgai šakos. [7][8][9].
Kanapės yra vėjo apdulkinamos rūšys. Vyriškieji augalai, kurie paprastai yra aukštesni negu moteriškieji, pradeda žydėti pirmi. Žydėjimo laikotarpį apibūdina mažėjantis lapelių skaičius bei kartu vykstantis pokytis nuo vegetatyvinio augimo ir biomasės kaupimosi iki augmenijos indukcijos, sėklų brandinimo ir dervos gamybos [8]. Moteriški augalai paprastai būna trumpesni ir šakotesni nei vyriški. Moteriški augalai lapuoti iki pat viršunės su daugybe lapų aplink žiedus, o vyriškieji augalai turi mažiau lapų ir tik kelis lapus arba jų visai neturi prie išsitęsusios žydinčios galūnės [7].
Stiebai yra statūs, paprastai jų aukštis kinta nuo 0,2 iki 2,0 metrų, tačiau kai kurie augalai gali pasiekti ir 3 metrų aukštį. Augalų aukštis ir šakotumas priklauso nuo aplinkos ir paveldimumo veiksnių, auginimo metodo.
Lapai yra sudėtiniai, pirštuoti. Kanapės lapai simboliškai vaizduojami su septyniomis skiltimis, o žemiausia pora atrodo kaip į priešingą pusę nusisukusios atšakos. Tačiau šis skaičius ir forma nėra fiksuotos. Sodinukų pirmoji lapų pora paprastai yra monofilinė, antroji pora turi tris skiltis
ir sekanti pora - penkias. Daugelyje augalų, ypač Vidurinės Azijos kilmės, skilčių skaičius neviršija penkių, o kituose skaičius gali siekti trylika skilčių. [7].
Kanapės dauginasi sėklomis. Sėklos dažniausiai sudygsta per 3-7 dienas. Per pirmuosius 2-3 augimo mėnesius jauniklių augalai reaguoja į didėjantį dienos ilgį, paspartėja jų vegetatyvinis augimas būdingas vis didėjančiu lapelių skaičiumi. Vėlesniu sezono metu trumpesnės dienos (12-14 valandų ar mažiau), faktiškai ilgesnės naktys (10-12 valandų ar daugiau) sukelia žydėjimą ir užbaigia vegetacijos ciklą. Vienas nutrauktos tamsos vakaras gali sutrikdyti žydėjimą ir atidėti brendimą ir priešingai, viena ar dvi trumpalaikės dienos gali paskatinti žydėjimą, kuris gali būti negrįžtamas ankstyvaus brendimo veislėse [8].
Palankios sąlygos kanapių augimui yra: atvira saulėta vieta, derlingas dirvožemis kur daug maistinių medžiagų ir vandens. Laukinių kanapių populiacijos dažnai randamos šalia žmogaus gyvenamųjų būveinių. Įvairūs žemės plotai, tokie kaip aktyvūs ir neaktyvūs ūkiniai laukai, pakelės, geležinkeliai, takai, šiukšlių krūvos ir atidengtos upių pakrantės yra ideali buveinė laukinėms kanapėms, nes ji suteikia atviras nišas, veikiamas tinkamos saulės šviesos [8].
1.2. Kanapių cheminė sudėtis
Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) sudėtyje yra daug klasių cheminių junginių. Šiuo metu žinoma apie 500 junginių, tarp kurių labiausiai specifinė kanapių junginių klasė yra C21 terpenofenoliniai kanabinoidai, šiai klasei priklauso apie 70 junginių [10].
Pluoštinės kanapės žolėje randami junginiai gali būti suskirstyti taip: azoto junginiai (27 junginiai), tarp kurių: ketvirtinės bazės, amidai, aminai, spermidino alkaloidai; amino rūgštys (18 junginių); proteinai (3 junginiai); glikoproteinai (2 junginiai); fermentai (6 junginiai); cukrai ir panašus junginiai (34 junginiai), tarp kurių: monosacharidai, disacharidai, polisacharidai, ciklitoliai, amino cukrai; angliavandeniai (50 junginių); paprasti alkoholiai (7 junginiai); paprasti aldehidai (12 junginių); paprasti ketonai (13 junginių); paprastos rūgštys (20 junginių); riebiosios rūgštys (23 junginiai); paprasti esteriai ir laktonai (13 junginių); steroidai (11 junginių); terpenai (120 junginių), tarp kurių: monoterpenai, seskviterpenai, diterpenai, triterpenai; įvairūs terpenoidų kilmės junginiai; nekanabinoidiniai fenoliai (25 junginiai); flavanoidai (19 junginių); vitaminai (1 junginys); pigmentai (2 junginiai); kanabinoidai (70 junginių), kurie skirstomi į: kanabigerolio (CBG) tipo (7 žinomi junginiai), kanabichromeno (CBC) tipo (5 žinomai junginiai), kanabidiolio (CBD) tipo (7 žinomi junginiai), Δ9-tetrahidrokanabinolio (Δ9-THC) tipo (9 žinomi junginiai), Δ8-tetrahidrokanabinolio
(Δ8-THC) tipo (2 žinomi junginiai), kanabiciklolio (CBL) tipo (3 žinomi junginiai), kanabielsoino (CBE) tipo (5 žinomi junginiai), kanabinolio (CBN) tipo (7 žinomi junginiai), kanabinodiolio (CBND) tipo (2 žinomi junginiai), kanabitriolio (CBT) tipo (9 žinomi junginiai), įvairių rūšių kanabinoidus, nepriskiriamus nei vienam iš paminėtų tipų (14 žinomų junginių) [11].
Nors ir daugelis išvardintų medžiagų pasižymi farmakologiniu poveikiu, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia ir plačiausiai tyrinėji yra kanabinoidai. Šiuo metu daugiausiai žinomi 4 kanabinodai: THC - Δ9 –tetrahidrokanabinolis, CBG – kanabigerolis, CBD – kanabidiolis, CBC – kanabichrominas [11]. Pagrindinių kanabinoidų cheminė struktūra vaizduojama 1 paveikslėlyje.
1 Pav. Kanabinoidų tetrahidrokanabinolio, kanabigerolio, kanabidiolio, kanabichromino cheminės struktūros.
1.3. Kanapių chemotipai
Kanapės augalai egzistuoja įvairia chemine sudėtimi, kurie kai kuriais atvejais pasižymi ne tik cheminiais bet ir morfologiniais skirtumais, žinomais kaip chemotipai. Pirmiausia buvo nustatyti trys pagrindiniai chemotipai: pirmasis - narkotinis tipas, dėl mažo CBD/THC santykio bei didelio THC kiekio; antrasis - vidutinis tipas, kuriame panašiu santykiu randami abu pagrindiniai kanabinoidai THC ir CBD, bet dažniausiai CBD kiekis būna nežymiai didesnis; bei trečiasis - pluoštinis tipas, kuriame vyrauja kanabinoidas CBD, o THC randamas kiekis yra mažesnis nei 0,3% [12].
Taip pat buvo nustatyti du papildomi chemotipai: ketvirtasis chemotipas pasižymėjo dominuojančiu kanabinoido CBG kiekiu, o penktasis chemotipas buvo pripažintas ne kanabinoidiniu dėl neaptinkamų jokių kanabinoidų kiekių.
1.4. Endokanabinoidinė sistema
Du atskiri kanabinoidiniai receptoriai (CB1 ir CB2) buvo identifikuoti ir klonuoti atitinkamai 1990 ir 1993 metais [13]. Šie receptoriai farmakologiniu atžvilgiu turi panašumų bei skirtumų. Pirmo tipo kanabinoidinis receptorius (CB1) buvo atrastas ir vėlau klonuotas remiantis jo atsaku į (−)-Δ9 -tetrahidrokanabinolio poveikį [14][15]. Antrasis kanabinoidinis receptorius (CB2) buvo izoliuotas naudojant polimerazės grandinės reakcijos strategiją, suprojektuotą izoliuoti su G baltymu sujungtus receptorius [16].
CB1 receptorius yra vienas iš gausiausių smegenyse esančių su G baltymu sujungtų receptorių. Daugiausia šių receptorių randama bazinių ganglijų branduoliuose, hipokampe, žievėje bei smegenėlėse [17]. Mažesnis CB1 receptorių kiekis aptinkamas smegenų kamieninėje dalyje, kas galbūt paaiškina rečiau pasitaikantį kvėpavimo slopinimą, susijusį su šių junginių vartojimu [18][19]. CB1 receptoriai daugiausia randami centrinių ir periferinių neuronų terminaluose, kur jie paprastai slopina daugelio skirtingų neurotransmiterių išsiskyrimą. Šio receptoriaus pasiskirstymas centrinėje nervų sistemoje siejamas su jo vaidmeniu kontroliuojant motorinę funkciją, pažinimą, atmintį bei analgeziją [20]. CB1 receptoriai randami GABAerginiuose neuronuose žymiai didesniais kiekiais nei glutamaterginiuose. Taip pat šie receptoriai, nors ir žymiai maženiais kiekiais nei neuronuose, būna astrocituose, kur jie moduliuoja sinaptinį perdavimą ir plastiškumą [21]. CB1 receptorius taip pat išreiškiamas ir periferijoje, įskaitant antinksčius, širdį, plaučius, prostatą, kepenis, gimdą, kiaušides, sėklides, kraujagysles, kaulų čiulpus, tonziles, užkrūčio liauką, nors čia jų išreiškiama daug mažesniu lygiu nei CNS [22]. Imuninių ląstelių aktyvinimo metu padidėja arba sumažėja CB1 ekspresijos lygis [23].
CB2 receptorius pagrinde išreiškiamas periferiniuose organuose su imunine funkcija (makrofaguose, blužnyje, tonzilėse, užkrūčio liaukoje, leukocituose), taip pat plaučiuose ir sėklidėse [24]. Šių receptorių aktyvacija gali keisti imuninių ląstelių migraciją ir citokinų išsiskyrimą [25]. Pradiniai tyrimai parodė, kad sveikose smegenyse nėra CB2 receptorių [24]. Vėlesni tyrimai parodė CB2 receptorių ekspresiją ligotose smegenų ląstelėse, įskaitant astrocitomas, Alzheimerio ligos mikroglijas ir astrocitus, bei išsėtinės sklerozės T ląsteles, mikroglijas ir astrocitus [26]. Šie tyrimai ir kiti duomenys parodo, kad CB2 receptoriai priklauso nuo atsako į imuninių ląstelių aktyvaciją ir uždegimą. Neseniai pranešta apie CB2 receptorių ekspresiją sveikoje CNS [27].
Abu receptoriai yra sujungti su G baltymais ir jų aktyvavimas lemia adenilciklazės slopinimą, sumažėjusią cAMP gamybą ir jonų kanalo aktyvumo pokyčius. Abu šie receptoriai signalizuodami per Gi/o baltymus aktyvina mitogeno-aktyvuotą baltymą kinazę, kuri CB1 receptorių atveju taip pat gali
medijuoti kalio kanalų aktyvaciją, bei N ir P/Q tipo kalcio kanalų inhibiciją. Be to, CB1 receptoriai gali signalizuoti per Gs baltymus [28].
CB1 ir CB2 receptoriai medijuoja pagrindinio marihuanos psichoaktyvaus junginio Δ9- tetrahidrokanabinolio, bei vėliau nustatytų endogeninių kanabinodų anandamido ir 2-arachidonoilglicerolio efektus. Nors daugelis agonistų pasižymi mažu selektyvmu tarp CB1 ir CB2 receptorių, antagonistų junginiai yra labai selektyvūs. Šių antagonistų selektyvumas leidžia atskirti CB1 ir CB2 receptorių sukeliamus poveikius in vitro ir in vivo [29].
Galiausiai buvo nustatyti keli CB1 (CNR1) ir CB2 (CNR2) receptorių ir jų baltymų genų polimorfizmai. Kai kurie iš jų siejami su tam tikrais sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija ir Parkinsono ligos depresija (CNR1) ir postmenopauzinė osteoporozė (CNR2).
Po CB1 receptoriaus klonavimo buvo nustatyta, kad žinduolių audiniai gali sintezuoti kanabinoidinių receptorių agonistus ir juos išskirti į kanabinoidinius receptorius. Buvo nustatyta, kad arachidoninės rūgšties metabolitas, N-arachidoniletanolamidas aktyvuoja CB1 receptorių, šis junginys pavadintas anandamidu. Vėliau buvo identifikuotas ir antrasis metaboltas 2-arachidonoilglicerolis (2-AG). Abu šie endokanabinoidai yra sintetinami pagal pareikalavimą, kaip atsakas į intraląstelinio kalcio kiekio pokyčius [30].
Anandamidas pirmą kartą aprašytas 1992 metais, šis ligandas pasižymi panašiais efektais kaip d-9THC, bet yra mažiau aktyvus bei trumpesnio gyvavimo pusperiodžio agonistas [31]. Šis endogeninis kanabinoidas yra dalinis abiejų kanabinoidinių receptorių (CB1 ir CB2) agonistas, tačiau pasižymi mažesniu poveikiu į CB2 receptorius nei į CB1. 2-arachidonoilglicerolis pirmą kartą buvo identifikuotas žarnyno audiniuose, tačiau šio endokanabinoido smegenyse randama 170 kartų daugiau nei anandamido [32].
Kiti junginiai taip pat gali veikti kaip endokanabinoidai, tarp jų: dihomo-γ-linolenoiletanolaminas, dokosatetraenoiletanolaminas, O-arachidonoiletanolaminas, oleamidas, N-arachidonoil dopaminas ir N-oleoil dopaminas [33].
Endogeninių kanabinoidų sistema dalyvauja analgezijos, suvokimo, atminties, lokomotorinio aktyvumo, apetito, vėmimo ir imuninės sistemos procesų kontrolėje.
1.5. Kanabinoidų farmakokinetika
Dažniausi kanapių produktai yra rūkomi arba vartojami oraliai. Apie 50% THC yra įkvėpiama rūkant kanapes, beveik viskas yra absorbuojama per plaučius ir patenka į kraujotaką bei pasiekia smegenis. Rūkant kanapes maksimali koncentracija plazmoje pastebima 3-10 min. po rūkymo pradžios [34][35]. Sisteminis bioprieinamumas paprastai varijuoja tarp 10 ir 35%. Didesnis bioprieinamumas
pastebimas vartojant kanapes reguliariai. Bioprieinamumas gali kisti dėl įkvėpimo gylio, rūkymo trukmės bei kvėpavimo. Rūkant apie 30% THC netenkama dėl pirolizės, taip pat dalies THC netenkama dėl šalutinio dūmų srauto ir nepilnos absorbcijos plaučiuose [35].
Vartojant kanapes oraliai bioprieinamumas daug mažesnis nei rūkant, kraujyje aptinkama tik 25-30% dozės, pasiekiamos rūkant kanapes [34]. Oraliai vartojant kanapes gaunamos mažesnės koncentracijos kraujyje dėl pirminio metabolizmo kepenyse. Taip pat šis vartojimo būdas pasižymi vėlesnė poveikio pradžia (0,5-2 val), tačiau poveikio trukmė yra ilgesnė dėl lėtos absorbcijos iš žarnyno [34].
Po absorbcijos THC ir kiti kanabinoidai staigiai pasiskirsto kituose audiniuose priklausomai nuo jų kraujo tėkmės [34][35]. Apie 97% THC ir jo metabolitų yra sujungiami su kraujo baltymais, daugiausia jungiamasi prie mažo tankio lipoproteinų [36]. Dėl didelio lipofiliškumo THC pasižymi dideliu pasiskirstymo tūriu. Kadangi kanabinoidai gerai tirpsta riebaluose, jie akumuliuojasi riebaliniuose audiniuose pasiekdami maksimalią koncentraciją po 4-5 dienų. Tada jie lėtai atpalaiduojami į kitas kūno dalis bei smegenis [34][35].
THC metabolizmas pagrinde atliekamas kepenyse, vykstant mikrosominio hidroksilinimo ir oksidacijos reakcijoms, kurias katalizuoja citochromo P450 (CYP) kompleksas [35]. Nustatyta daugiau kaip šimtas THC metabolitų, tarp kurių yra di-, tri- hidroksi junginiai, ketonai, aldehidai, karboksilinės rūgštys [35, 64]. Be kepenų kiti audiniai (pvz. širdis, plaučiai) taip pat gali dalyvauti kanabinoidų metabolizme, tačiau daug mažesniais kiekiais. Pagrindiniai metabolitai yra monohidroksilinti junginiai [35].
Pirmos fazės oksidacijos reakcijos apima alilinį ir alifatinį hidroksilinimus, b-oksidacijas, alkoholių oksidacijas iki ketonų ir rūgščių, bei pentilo šoninės grandinės degradacijas. Konjugacija su gliukuronine rūgštimi yra dažniausiai pasitaikanti antros fazės reakcija. Rečiau pasitaiko sulfato, glutationo, amino rūgščių ar riebalų rugščių pridėjimas prie 11-COOH grupės [37].
THC C-11 atomas yra pagrindinis metabolizmo taikinys. Hidroksilinant susidaro 11-OH-THC, o tolimesnės oksidacijos metu susidaro THC-COOH, kuris gali būti gliukuronizuotas į 11-nor-9-karboksi-THC gliukuronidą. Gliukuronido grupės pridėjimas pagerina tirpumą vandenyje, palengvina išsiskyrimą, tačiau šių poliarinių metabolitų inkstų klirensas yra mažas dėl didelio jungimosi prie baltymų. Teigiama, kad 11-OH-THC ilgos grandinės riebalų rūgščių konjugatai yra forma, kurioje THC gali būti laikomi audiniuose. C-8 pozicija taip pat yra metabolizmo taikinys, tačiau daug mažesniais kiekiais nei C-11 [35].
11-OH-THC ir THC-COOH yra pagrindiniai metabolitai. Teigiama, kad 11-hidroksi-THC pasižymi didesniu poveikiu nei pats THC ir gali būti atsakingas už kai kuriuos kanapės sukeliamus
efektus [37][35]. Daug maženis kiekis 11-OH-THC yra randamas kraujo plazmoje, kai kanapės yra rūkomos, nei vartojamos oraliai. Tuo tarpu oksiduojant 11-hidroksi-THC susidaro neaktyvus metabolitas, jau minėtas THC-COOH. THC-COOH ir jo gkiukuronido konjugatai yra pagrindiniai galutiniai biotransformacijos produktai. Rūkant kanapes šių galutinių metabolitų koncentracija stipriai padidėja bei pralenkia THC koncentraciją apie 30-45min po rūkymo pabaigos [37].
THC išsiskiria per kelias dienas ar savaites, daugiausia rūgštinių metabolitų pavidalu. apie 20–35% pasišalina su šlapimu ir 65–80% su išmatomis, mažiau nei 5% dozės pasišalina su išmatomis nepakitusi [37][36]. Dėl susilaikymo riebaluose, THC eliminacijos pusperiodis yra apie 7 dienos, o visiška eliminacija gali užtrukti iki 30 dienų [34]. Dažniausiai šlapime randami metabolitai yra rūgštiniai, o išmatose tiek rūgštiniai, tiek neutralūs [36]. Pagrindinis metabolitas randamas šlapime yra THC-COOH gliukuronido konjugatas (konjugacija su gliukuronine rūgštimi padidina tirpumą vandenyje), o išmatose dažniausiai aptinkami 9-karboksi-THC arba 11-hidroksi-THC [37][36].
1.6. Kanabinoidų panaudojimas medicinoje
Kol kas Jungtinėse Amerikos Valstyjose FDA yra patvirtinusi kelis vaistinius kanabinoidų preparatus, tarp jų „Marinol“ ir „Syndros“, kurie yra taikomi anoreksijos, susijusios su svorio praradimu AIDS pacientams, gydymui, bei chemoterapijos sukeltam pykinimui malšinti. Marinolio ir Syndros veiklioji medžiaga yra dronabinolis – sintetinis Δ9-tetrahidrokanabinolis. Kitas FDA patvirtintas preparatas – „Cesamet“, kurio pagrindinis komponentas yra nabilonas – sintetinė medžiaga, savo chemine struktūra panaši į THC. Šio preparato indikacija taip pat yra chemoterapijos sukelto pykinimo malšinimas. Šie kanabinoidiniai preparatai nėra pirmo pasirinkimo, kadangi jie gali pacientams sukelti psichotomimetines reakcijas, todėl vaistai turėtų būti vartojami tik tuo atveju, kai kiti antiemetikai nėra veiksmingi. Dar vienas FDA patvirtintas preparatas- „Epidiolex“, kurio sudėtyje yra išgryninta kanabidiolio forma, skirta gydyti traukulius, susijusius su Lennox - Gastaut sindromu arba Draveto sindromu, 2 metų ir vyresniems pacientams. Tai reiškia, kad FDA padarė išvadą, kad šis konkretus vaisto produktas yra saugus ir veiksmingas pagal paskirtį [38].
Kanabinoidų svarba neapsiriboja šiais preparatais. Atliekama vis daugiau tyrimų dėl galimo kanabinoidų panaudojimo ivairių sutrikimų ir ligų atvejais.
1.6.1. Kanabinoidų panaudojimas išsėtinės sklerozės atvejais
Nustatyta, kad specifinis oromukozinis purškalas, turintis marihuanos ekstrakto (Sativex, GW Pharmaceuticals), standartizuoto, kad išskirtų 2,7 mg delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) ir 2,5 mg kanabidiolio, pagerina spazmų, šlapinimosi dažnio ir neuropatinio skausmo simptomus, susijusius su išsėtine skleroze [39].
Kanabidiolis taip pat yra veiksmingas, gydant išsėtinę sklerozę. Atliktas viengubai aklas placebo kontroliuojamas tyrimas, kurio metu vaistas „Sativex“ burnos ir gleivinės purškalas (veiklioji medžiaga nabiksimolis, kuriame THC ir CBD santykis 1:1) 12 savaičių buvo vartojamas po 48 papurškimus per dieną (vienoje dozėje yra 4,7mg THC, 4,5mg CBD ir 0,04g etanolio). Iš 572 pacientų dalyvavusių šiame tyrime, 271 pagerėjo savijauta. Pacientams smarkiai sumažėjo spazmai, o skausmo skalės vidurkis krito 6,91 iki 3,9. Taip pat buvo įrodytas vaisto pranašumas prieš placebą. „Sativex“ tapo pirmuoju kanapių pagrindu pagamintu bei registruotu receptiniu vaistu, veiksmingu gydant išsėtinės sklerozės neuropatinį skausmą [40]. Tačiau kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad purškalas nepagerina spazmų požymių, nesumažina šlapimo nelaikymo epizodų skaičiaus bei nesumažina su išsėtine skleroze susijusių tremorų [41].
Yra prieštaringų įrodymų, kurie leidžia manyti, kad marihuanos ekstrakto vartojimas nepagerina išsėtinės sklerozės simptomų, įskaitant spazmus, judrumą ar drebulį, kai vertinama naudojant objektyvesnius rezultatus. Vienas didesnis klinikinis tyrimas rodo, kad 15 savaičių vartojant marihuanos ekstraktą, kurį sudarė maksimali 25 mg THC paros dozė, simptomai pagerėjo atsižvelgiant į paciento vertinimą, bet ne, kai vertinama naudojant „Ashworth” skalę. Kito tyrimo duomenimis, mažesnis marihuanos ekstrakto kiekis, dozuojamas, kad 2 savaites būtų gaunama 5 mg THC ir 2 mg CBD per parą, taip pat nepagerina raumenų spazmų simptomų pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, lyginant su placebo [42].
1.6.2. Kanabinoidų panaudojimas neuropatinio skausmo malšinimui
Istoriškai skausmas buvo viena iš pagrindinių kanapių medicininio panaudojimo indikacijų. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad preparatas „Sativex” yra naudingesnis už placebą malšinant neuropatinį ar su vėžių susijusį skausmą. Šis produktas yra patvirtintas Kanadoje pastarajai indikacijai, tikėtina, kad patvirtinimas bus suteiktas ir Europoje. Šiuo metu Jungtinėse
valstijose vyksta didelio masto 3 fazės klinikiniai tyrimai dėl preparato „Sativex” ir su vėžiu siejamo skausmo [43]. Ankstesnių penkių mažų klinikinių tyrimų metaanalizė rodo, kad marihuanos įkvėpimas, teikiantis tetrahidrokanabinolio 1,6–96 mg per parą iki 2 savaičių, mažina neuropatinio skausmo intensyvumą, kurį sukelia ŽIV, trauma, diabetas, chemoterapija ar kitos sąlygos. Tyrimų duomenimis, tik vienam iš šešių pacientų inhaliuojamų kanapių preparatų vartojimas trumpam laikui sumažina chroninį neuropatinį skausmą [44].
Manoma, kad marihuanos rūkymas gali sumažinti lėtinį neuropatinį skausmą panašiai kaip gabapentinas, tačiau trūksta papildomų tyrimų, norint tai patvirtinti. Taip pat reikalingi papildomi tyrimai siekiant nustatyti optimalią marihuanos dozę skausmui malšinti [44].
1.6.3. Kanabinoidų panaudojimas ŽIV/AIDS anoreksijos atvejais
Kanapės taip pat pasižymi apetitą skatinančiu farmakologiniu poveikiu. Šis poveikis naudingas ŽIV/AIDS sukeltos anoreksijos atvejais. Tyrimo metu buvo apklausta 565 pacientų. Iš tų, kurie baigė tyrimą, 143 (27%) vartojo kanapes simptomų, susijusių su ŽIV/AIDS malšinimui. Daugelis pacientų (79) vartojo kanapes kasdien, 15 vartojo kas savaitę. Kiti pranešė apie kintantį vartojimą savaitės bėgyje. Apetito stoka (dažniausias simptomas) vartojant kanapes pagerėjo 97% pacientų. Skausmas sumažėjo 94% pacientų. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą pusei ar daugiau pacientų pykinimo, nerimo, skausmo, depresijos, dilgčiojimo, tirpimo, svorio mažėjimo, drebulio, vidurių užkietėjimo ir nuovargio simptomų pagerėjimą. Tačiau daugelis kanapių vartotojų (47 proc.) pranešė apie susilpnėjusią atmintį [45]. Nors receptinis vaistas vadinamas marinoliu, kurio veiklioji medžiaga dronabinolis - tetrahidrokanabinolio (THC) forma, yra patvirtintas apetito sumažėjimui gydyti, pacientams kurie prarado svorį, marihuanos poveikis yra mažiau aiškus [46]. Anketoje atliktas tyrimas parodė, kad iki 97 proc. ŽIV sergančių pacientų, simptomų gydymo tikslu rūkančių ar nuriję marihuaną, patiria apetito pagerėjimą [45]. Tačiau, siekiant patvirtinti šiuos rezultatus, reikalingi papildomi klinikiniai tyrimai.
1.6.4. Kanabinoidų panaudojimas Parkinsono ligos atvejais
Parkinsono liga (PD) yra palaipsniui progresuojanti ir jai būdinga dopaminerginių neuronų degeneracija. Endokanabinoidų sistema tapo perspektyviu taikiniu kaip neuroprotekcinė gydymo priemonė. Kanabinoidiniai receptoriai yra potencialūs neuroprotekciniai agentai dėl CB1 receptoriaus
medijuojamo glutamato išskyrimo slopinimo, gydant diskineziją sukeltą l-DOPA preparatų Parkinsono liga sergantiems pacientams [47,48].
Kadangi medicininės kanapės yra legalizuojamos daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų, jų vartojimas Alzheimerio ir Parkinsono ligų atvejais vis didėja. Buvo pastebėta, kad Parkinsono ir Alzheimerio ligų gyvūnų modeliuose, kanabinoidai, ypač kanabidiolis pasižymi neuroprotekciniu poveikiu in vitro ir in vivo [49].
Tyrimas su Parkinsono liga sergančiais pacientais rodo, kad vieno seanso metu, surūkius 0,5 gramų marihuanos, po 30 minučių pagerėja daugelis motorinių simptomų, įskaitant tremorą, standumą ir bradikineziją. Taip pat pacientai pranešė apie skausmo ir miego kokybės pagerėjimą [49]. Šis tyrimas rodo, kad kanapių medicininės priemonės gali turėti vietą Parkinsono ligos gydyme, tačiau siekiant patikrinti rezultatus, reikalingi didesni kontroliuojami tyrimai.
1.6.5. Kanabinoidų panaudojimas reumatoidinio artrito atvejais
Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad kasdien, 5 savaites vartojant specifinius burnos purškalus, turinčius standartizuotą THC ir CBN kiekį (1:1) (Sativex), gali pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, sumažinti rytinius skausmus ir pagerinti miego kokybę lyginant su placebo. Tačiau preparato vartojimas nepagerina sąnarių standumo ar bendro skausmo intensyvumo simptomų. Pirmajame kontroliuojamame kanapių preparatų ir reumatoidinio artrito tyrime buvo pastebėtas didelis analgetinis poveikis ir reikšmingai slopinamas ligos aktyvumas, vartojant Sativex [50]. Šis tyrimas atskleidžia kanapių preparatų klinikinę reikšmę ir privalumus, bei parodo, kad reikalingi išsamesni tyimai šiai indikacijai.
1.6.6. Kanabinoidų panaudojimas chemoterapijos sukelto vėmimo gydyme
Buvo įvertinti 1366 pacientų iš 30 randomizuotų palyginimų tarp kanapių preparatų (peroralinio nabilono ir dronabinolio, bei intraraumeninio levonantradolio) ir placebo ar kitų antiemetikų. Rezultatų duomenimis kanabinoidai buvo efektyvesni antiemetikai nei prochlorperazinas, metoklopramidas, chlorpromazinas, tietilperazinas, haloperidolis, domperidolis ar alizapridas. Kanabinoidai nebuvo efektyvesni pacientams, gaunantiems labai žemą ar labai didelę emetogeninę chemoterapiją [51]. Taip pat dažnesni šalutiniai poveikiai pasitaikė vartojant kanabinoidus. Šie
šalutiniai poveikiai buvo suskirtyti į potencialiai naudingus, bei pavojingus. Prie potencialiai naudingų šalutinių poveikių priskiriami nuotaiką reguliuojantys efektai, tokie kaip sedacija, euforija, mieguistumas. Pavojingi šalutiniai poveikiai: galvos svaigimas, disforija ar depresija, haliucinacijos, paranoja ir arterinė hipotenzija. Pacientai dažniau nutraukė kanabinoidų vartojimą dėl šalutinių poveikių, lyginant su kitais antiemetikais. Nebuvo atlikta jokių palyginimų su naujesniais 5-HT3 antagonistais, todėl kanabinoidų vaidmuo šiuolaikiniuose antiemetiniuose režimuose lieka neaiškus.
Šie rezultatai rodo kanapių preparatų potencialą chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo gydyme, tačiau galimi stiprūs nepageidaujami reiškiniai, net jei preparatas vartojamas trumpai per burną arba į raumenis, gali riboti jų panaudojimą [51].
1.6.7. Kanabinoidų panaudojimas glaukomos gydyme
Pastebėta, kad marihuanos rūkymas arba burnos gleivinės purškalo su marihuanos ekstraktu, standartizuotu, kad jo sudėtyje būtų specifiniai delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) ir kanabidiolio kiekiai vartojimas, mažina akispūdį pacientams, sergantiems glaukoma. Tačiau šis poveikis trunka tik 3 - 4 valandas [52]. Taip pat yra įrodymų, kad marihuana gali sumažinti kraujo tėkmę į regos nervą, o sumažėjusi akių kraujotaka siejama su regos lauko sumažėjimu pacientams sergantiems glaukoma [53]. Vis dar neaišku ar kanapių vartojimas gali pagerinti vizualines funkcijas.
1.7. Kanapių nepageidaujamas poveikis
Dažniausiai pasitaikantys kanapių sukeliami šalutiniai poveikiai yra galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas, nuovargis, burnos džiūvimas, pykinimas, paranojiškas mąstymas ir disociacija. Marihuanos rūkymas taip pat gali padidinti apetitą ir sukelti kosulį, bronchodilataciją ar kitus viršutinių kvėpavimo takų simptomus. Toksinės marihuanos dozės gali pakenkti reakcijos laikui, motoriniam koordinavimui ir vizualiam suvokimui, taip pat gali sukelti panikos reakcijas, haliucinacijas, grįžtamąjį ryšį, depresiją ir kitus emocinius sutrikimus. Asmens vairavimo gebėjimas gali būti sutrikdomas iki 8 valandų [54].
Ilgalaikis marihuanos vartojimas gali sukelti kognityvinius sutrikimus bei atminties sumažėjimo efektus, kurie trunka ilgesnį periodą nei apsinuodijus ūmiai. Ilgalaikis vartojimas siejamas su priklausomybės vystymusi bei būdingu nutraukimo sindromu, be to, ilgalaikis marihuanos vartojimas gali padidinti psichozinių simptomų ar psichozės atsiradimo riziką [54].
1.7.1. Kanapių ūminis apsinuodijimas
Ūmi intoksikacija pasireiškia dėl didelės kanapių dozės vartojimo, retais atvejais jautriems žmonėms gali sukelti mažos dozės. Bendrosios apsinuodijimo charakteristikos yra šios [55]:
• Nerimas ir panikos priepuoliai: dažniausiai pasireiškiančios ūminio apsinuodijimo nepageidaujamos emocinės reakcijos. Dažniausiai šios reakcijos pasireiškė pacientams anksčiau nevartojusiems kanapių ir tiems, kuriems jau būdingi nerimo sutrikimai. Tokie kanapių sukelti panikos priepuoliai paprastai trunka ne ilgiau kaip 5–8 valandas.
• Disforija: gali pasitaikyti sumažėjusios nuotaikos periodas, kuris paprastai yra lengvas ir trumpas.
• Įtarumas ir paranoja: dažniau pasitaiko vartojant sintetinius kanapių junginius. Gali sustiprinti baimės ir kontrolės praradimo jausmą. Gali pasireikšti sveikiems asmenims, kuriems nenustatyta praeityje ar šeimoje pasitaikiusių psichikos sutrikimų.
• Suvokimo iškraipymai: gali pasireikšti neįprastas somatinis ar regėjimo pojūtis. Tai gali būti pranešta iki savaitės po kanapių vartojimo.
• Įžvalgos praradimas: gali būti susijęs su paranoja. Taip pat pasireiškia esant nuolatiniam pažinimo sutrikimui.
• Kognityvinis sutrikimas: kanapių intoksikacija dažnai sukelia dėmesio, koncentracijos, mokymosi ir atminties sutrikimus.
• Psichomotorinis sutrikimas: padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika dėl sumažėjusio psichomotorinio aktyvumo, taip pat dėl pakitusios koncentracijos ir dėmesio.
• Sumišimas ir kliedesiai: sumišimas ir kliedesiai dažniau pasitaiko vartojant didelius kiekius ar didelio stiprumo kanapes. Klinikiniai požymiai yra sumišimas, persekiojimo deliuzijos, haliucinacijos (klausos ir regėjimo), emocinis labilumas, panika, taip pat gali būti depersonalizacija ir derealizacija.
Kanapių toksinis poveikis paprastai būna trumpalaikis, santykinai palankus, o atsigaunama paprastai per savaitę nuo kanapių vartojimo nutraukimo. Psichikos požymiai, tokie kaip paranoja ir haliucinacijos gali būti panašūs į kai kuriuos psichikos ligos aspektus, tačiau jie yra laikini ir visiškai išsprendžiami pašalinus apsinuodijimą [55].
1.7.2. Kanapių priklausomybę sukeliantis poveikis, nutraukimo sindromas
Kanapės yra viena iš dažniausiai sukelančių priklausomybę medžiagų. Lėtinis reguliarus kasdienis vartojimas gali trukti iki 14–16 valandų nuolatinio rūkymo per dieną. Pacientas gali būti apsvaigęs didžiąją dalį šio laikotarpio. Dalyje reguliarių lėtinių vartotojų pastebimi priklausomybės požymiai, įskaitant: tolerancijos vystimąsis, prasta vartojimo kontrolė, nesėkmingi bandymai sumažinti ar nutraukti vartojimą, kanapės užima svarbesnę gyvenimo dalį nei kiti aspektai, kanapių vartojimo tęsimas nepaisant akivaizdžių žalos įrodymų, vartojimo nutraukimo sindromai (kai kuriais atvejais) [54].
Nutraukimo sindromas pasireiškia kai kuriems nuo kanapių priklausomiems asmenims, kai jie nutraukia kanapių vartojimą. Tikslus nutraukimo sindromo paplitimas nėra aiškus, bet gali pasitaikyti net 20% reguliariųjų vartotojų. Ūminio nutraukimo simptomai prasideda praėjus maždaug 4 valandoms po kanapių vartojimo nutraukimo, pasiekia piką 4–7 dienomis ir trunka 2–3 savaitės. Švelnesni nutraukimo simptomai gali trukti kelias savaites. Kanapių nutraukimo sindromą gali slopinti CB1 antagonistas rimonabantas. Kanapių nutraukimo sindromui būdingi bruožai: letargija, dirglumas,
neramumas, nerimas, nemiga, nuotaikos pokyčiai, sumažėjęs apetitas, raumenų spazmai, galvos skausmas [54].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo objektas
Šio tyrimo objektas yra įvairiuose Lietuvos regionuose auginamos pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) „Futura” ir „Felina” ir „Finola” veislės. Pluoštinių kanapių antžeminė dalis rinkta 2018 metais, tiriamas jų sukauptas kanabinoidų THC ir CBD kiekis. Nustatyti kanabinoidų kiekiai lyginami su ankstesnių tyrimų duomenimis.
1 Lentelė. Tyrimui surinktos Lietuvos regionų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavos.
Nr. Vieta Veislė Metai
1. Klaipėdos raj. „Futura” 2018
2. Joniškio raj. „Futura” 2018
3. Panevėžio raj. „Futura” 2018
4. Anykščių raj. „Futura” 2018
5. Kupiškio raj. „Futura” 2018
6. Rietavo raj. „Futura” 2018
7. Kauno raj. „Futura” 2018
8. Šakių raj. „Futura” 2018
9. Utenos raj. „Futura” 2018
10. Rokiškio raj. „Futura” 2018
11. Klaipėdos raj. „Felina” 2018
12. Utenos raj. „Felina” 2018
13. Vilniaus raj. „Felina” 2018
14. Panevėžio raj. „Felina” 2018
Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) augalinės žaliavos buvo renkamos įvairiuose Lietuvos regionuose: Klaipėdos, Joniškio, Panevėžio, Anykščių, Kupiškio, Rietavo, Girionių, Šakių, Utenos, Rokiškio ir Vilniaus rajonuose. Surinktos žaliavos pateikiamos 1 lentelėje, o jų grafinis rajonų pasiskirstymas pavaizduotas 2 paveiklėlyje.
2 Pav. 2018 metais surinktų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavų pasiskirstymas Lietuvos rajonuose. „Futura”- žalia spalva, „Felina”- raudona spalva.
2.2. Reagentai
Atliekamiems tyrimams buvo naudojami šie reagentai: • Tetrahidrokanabinolis ( ≥99 % Pharm, Vokietija)
• Kanabidiolis (99,8 % THC Pharm, Vokietija)
• Chloroformas (≥99 % Sigma-Aldrich, Missouri, JAV) • Metanolis (≥99,8 % Sigma-Aldrich, Izraelis)
2.3. Aparatūra
Augalinės žaliavos atsvėrimams buvo naudojamos Shimadzu AUW120D (Duisburg, Vokietija) semi-mikro analitinės svarstyklės.
Žaliavos smulkinimui naudotas smulkinimo aparatas IKA A11 Basic (Vokietija).
Ekstrakcijos buvo atliekamos ultragarso bangų vonelėje BioSonic UC100 (Mavajai, JAV). Vandens gamybai naudota MILIPORE (Darmstadt, Vokietija) vandens gryninimo sistema. Anazilei atlikti buvo naudojamas Shimadzu (SHIMADZU GC-2010 PLUS, Japonija) dujų chromatografas. Naudota Rxi – 5MS kolonėlė. Kolonėlės ilgis 30m, vidinis diametras 0,25mm, nejudančios fazės storis 0,25µm. Injekuojama 1µl, injektoriaus temperatūra 290°C, liepsnos jonizacijos detektoriaus temperatūra 330 °C. Analizei naudotos helio dujos.
Naudotos automatinės pipetės (Eppendorf Research, JAV).
2.4. Ekstraktų ruošimas
Augalinė pluoštinių kanapių žaliava išdžiovinama. Džiovinimas gali būti atliekamas natūraliai, paliekant žaliavą kambario temperatūroje 2-3 dienas arba džiovinama 70°C temparatūroje kol lapai tampa trapūs.
Žaliava smulkinama IKA A11 Basic smulkinimo aparate, prieš tai atskiriant žaliavos lapus, bei sukarpant stiebus žirklėmis norint pagerinti smulkinimo efektyvumą. Susmulkinta išdžiovinta medžiaga buvo atsveriama (200mg) ir ruošiama ekstrakcijai.
Atsverta pluoštinių kanapių žaliava supilama į 10 ml tūrio kolbutę ir iki žymos užpilama ekstrakcijos ekstrahentu, kurį sudarė metanolio ir chloroformo mišinys 9:1 (t/t). Kolbutė užkemšama, mechaniškai supurtoma ir paliekama ultragarso bangų vonelėje 30min. Tuomet gauti ektraktai filtruojami per 0,45 μm porų dydžio membraninį filtrą į tamsius stiklinius buteliukus bei sunumeruojami. Analizei atlikti buvo naudojami 3 žaliavos ekstraktai, gauti iš skirtingų mėginių.
2.5. Kanabinoidų kiekybinis ir kokybinis nustatymas dujų chromatografijos metodu
Kanabonoidų kiekybinis bei kokybinis nustatymas buvo atliekamas dujų chromatografijos metodu. Dujų chromatografijos analizės sąlygos:
• Kolonėlė - Rxi-5MS;
• Kolonelės ilgi - 30 metrų ilgio; • Kolonėlės diamteras - 0,25 metrų; • Nejudančios fazės storis - 0,25 µm; • Injekcijos temperatūra - 290 °C; • Kolonėlės temperatūra - 80 °C; • Injekcijos rėžimas - split 1:20;
• Eliuentai - metanolis ir chloroformas, kurių santykis 90%:10%; • Tėkmės greitis - 1,2 ml/min;
• Injekcijos tūris - 1µl.
Kaip dujos nešiklės buvo naudojamas helis, pradinė kolonėlės temperatūra buvo keliama palaipsniui nuo 80 °C iki 250 °C kas 10 °C per minutę, toliau nuo 250 °C iki 310 °C kas 30 °C per minutę.
Dujų chromatografijos metu kanabinoidų tapatumo bei kiekybinė analizė buvo atliekama naudojant standartinius tetrahidrokanabinolio ir kanabidiolio tirpalus. Atliekant tapatumo analizę tiriamų medžagų THC ir CBD sulaikymo kolonėlėje laikai buvo lyginami su THC, CBD standartų mėginių gautais duomenimis.
Kanabinoidų THC ir CBD kiekybinė analizė buvo atliekama nustatant jų chromatografinių smailių plotus, bei pritaikant kalibracinį grafiką, kuris yra sudaromas iš 5-7 skirtingų koncentrancijų atitinkamų kanabinoidų standartų tirpalų. Sudarytas kalibracinis grafikas vaizduoja kanabinoidų koncentracijos priklausomybę nuo chromatografinių smailių plotų. THC bei CBD kalibraciniai grafikai pavaizduoti 3 ir 4 paveikslėliuose.
3 pav. Kanabidiolio (CBD) standartinio tirpalo kalibracinis grafikas
Gautos CBD kalibracinės kreivės funkcija: Y = 722,183 × X – 1812,26; kur Y – chromatografinės smailės plotas, X – CBD koncentracija mg/ml.
4 pav. Tetrahidrokanabinolio (THC) standartinio tirpalo kalibracinis grafikas
Gauta THC kalibracinės kreivės funkcija: Y = 725,674 × X – 306,154; kur Y – chromatografinės smailės plotas, X – THC koncentracija mg/ml.
2.6. Statistinė analizė
Statistinei analizei bei palyginimams atlikti pasirinkti ankstesnių magistro darbų tyrimų ir E.Gruzdevienės aliktų tyrimų „Futura“, „Felina“ ir „Finola“ veislių pluoštinių kanapių (Cannabis
sativa L.) rezultatai [56-60]. Gauti duomenys apėmė 2011, 2012, 2014, 2015, 2016, 2017 metus, tačiau
dėl mažo rezultatų kiekio kiekvienais metais nuspresta šių grupių neišskirti.
Rezultatų statistinė analizė atlikta pasitelkiant Microsoft Office bei IBM SPSS Statistics for Windows 22.0 versijos programinę įrangą. Atliekant statistinę analizę rezultatų reikšmingumui nustatyti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α < 0,05. Hipotezėms apie vidurkių skirtumą tikrinti pasirinktas neparametrinis Mann-Whitney U kriterijus, dėl mažos imties. Siekiant aiškiau pailiustruoti rezultatus pateikiami ne vidutiniai rangai, o vidurkiai.
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Kanabinoidų THC ir CBD identifikavimas pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) ekstraktuose
Kanabinoidai pluoštinių kanapių (Cannabis Sativa L.) ekstraktuose identifikuoti dujų chromatografijos būdu, nustatant jų sulaikymo laiką. Tetrahidrokanabinolis ir kanabidiolis buvo identifikuoti visose tiriamųjų ekstraktų mėginiuose.
5 paveikslėlyje pavaizduoti kanabinoidų standartinio tirpalo, bei kelių pluoštinių kanapių
(Cannabis sativa L.) ekstraktų mėginių chromatogramos. Šių mėginių ir standarto sulaikymo laikai
pateikiami 2 lentelėje.
2 Lentelė. Kanabinoidų sulaikymo laikai
Chromatogramos nr. Sulaikymo laikai
Kanabidiolis (CBD) Tetrahidrokanabinolis
(THC)
I (standartas) 19,97 min 20,46 min
II (Panevėžio raj. „Futura“) 19,97 min 20,45 min
5 Pav. Kanabinoidų chromatogramos. I- CBD ir THC standartinio tirpalo chromatograma; II- Panevėžio rajono „Futura“ veislės THC ir CBD ekstraktro chromatograma; III- Utenos rajono „Felina“ veislės THC ir CBD ekstrakto chromatograma.
3.2. Kanabinoidų kiekio įvertinimas pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose
Šio tyrimo metu buvo išanalizuota 17 pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) mėginių. Tarp kurių 13 mėginių sudarė „Futura“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavos ir 4 mėginius sudarė „Felina“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavos. Nustatyti kanabidiolio ir tetrahidrokanabinolio kiekio vidurkiai pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. THC ir CBD kiekiai 2018 metų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) mėginiuose.
Nr. Vieta Veislė CBD (%) THC (%)
1. Klaipėdos raj. „Futura“ 2,44 0,07
2. Klaipėdos raj. „Futura“ 1,95 0,06
3. Joniškio raj „Futura“ 2,83 0,08
5. Anykščių raj. „Futura“ 1,56 0,05
6. Kupiškio raj. „Futura“ 1,26 0,04
7. Rietavo raj. „Futura“ 1,43 0,05
8. Kauno raj. „Futura“ 1,03 0,03
9. Šakių raj. „Futura“ 1,83 0,05
10. Utenos raj. „Futura“ 1,12 0,03
11. Utenos raj. „Futura“ 1,22 0,04
12. Rokiškio raj. „Futura“ 1,34 0,04
13. Rokiškio raj. „Futura“ 1,62 0,06
14. Klaipėdos raj. „Felina“ 2,18 0,06
15. Utenos raj. „Felina“ 1,53 0,04
16. Vilniaus raj. „Felina“ 1,82 0,04
17. Panevėžio raj. „Felina“ 2,97 0,08
Vidutinis kiekis: 1,77 ± 0,57 0,052 ± 0,016
2018 metų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žalavose kanabidiolio (toliau: CBD) kiekis įvairavo nuo 1,03% iki 2,97%. Didžiausias CBD kiekis nustatytas Panavėžio rajone „Felina“ veislės pluoštinėse kanapėse (Cannabis sativa L.) (2,97%), taip pat dideli kiekiai aptikti Klaipėdos rajono „Felina“ veislės pluoštinėse kanapėse (Cannabis sativa L.) bei Klaipėdos rajono, Joniškio rajono, Panevėžio rajono, Šakių rajono „Futura“ veislės pluoštinėse kanapėse (Cannabis sativa L.). Mažiausias CBD kiekis nustatytas Kauno rajone, Girionyse kultivuojamų „Futura“ veislės pluoštinių kanapių žaliavose (1,03%).
Tetrahidrokanabinolio (toliau: THC) kiekis įvairavo nuo 0,03% iki 0,08%. Didžiausias THC kiekis nustatytas Panevėžio rajono „Felina” veislės ir Joniškio rajono „Futura” veislės pluoštinių kanapių žaliavose (0,08%). Mažiausias THC kiekis (0,03%) nustatytas Utenos rajono ir Kauno rajono „Futura“ veislės pluoštinių kanapių žaliavose.
3.3. Kanabinoidų kiekio įvertinimas „Futura“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis
sativa L.) žaliavose
Įvertinti kanabidiolio ir tetrahidrokanabiniolio kiekiai pluoštinių kanapių „Futura“ veislės žaliavose. „Futura” veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) nustatyti kanabidiolio ir tetrahidrokanabinolio kiekiai bei kiekio vidurkiai pateikti 4 Lentelėje.
4 Lentelė. THC ir CBD kiekiai 2018 metų „Futura“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) mėginiuose Nr. Vieta CBD (%) THC (%) 1. Klaipėdos raj. 2,44 0,07 2. Klaipėdos raj. 1,95 0,06 3. Joniškio raj 2,83 0,08 4. Panevėžio raj. 1,98 0,06 5. Anykščių raj. 1,56 0,05 6. Kupiškio raj. 1,26 0,04 7. Rietavo raj. 1,43 0,05 8. Kauno raj. 1,03 0,03 9. Šakių raj. 1,83 0,05 10. Utenos raj. 1,12 0,03 11. Utenos raj. 1,22 0,04 12. Rokiškio raj. 1,34 0,04 13. Rokiškio raj. 1,62 0,06 Vidutinis kiekis: 1,66 ± 0,53 0,05 ± 0,014
Vertinant atskirai „Futura“ veislės pluoštines kanapes (Cannabis sativa L.) didžiausias kanabidiolio kiekis nustatytas Joniškio rajone (2,83%), o mažiausias Kauno rajone – Girionyse (1,03%). Nustatytas vidutinis kanabidiolio kiekis iš 13 „Futura“ veislės pluoštinių kanapių žaliavų - 1,66 ± 0,53%.
Didžiausias tetrahidrokanabidiolio kiekis „Futura” veislės pluoštinėse kanapėse (Cannabis
rajonuose (0,03%). Vidutiniškai „Futura” veislės pluoštinės kanapės sukaupė 0,05 ± 0,014% tetrahidrokanabinolio.
3.4. Kanabinoidų kiekio įvertinimas „Felina“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa
L.) žaliavose
Įvertinti kanabidiolio ir tetrahidrokanabinolio kiekiai iš keturių pluoštinių kanapių (Cannabis
sativa L.) „Felina“ veislės žaliavų mėginių. „Felina” veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.)
žaliavose nustatyti kanabidiolio ir tetrahidrokanabinolio kiekio vidurkiai pateikiami 5 Lentelėje.
5 Lentelė. THC ir CBD kiekiai 2018 metų „Felina“ veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) mėginiuose Nr. Vieta CBD (%) THC (%) 1. Klaipėdos raj. 2,18 0,06 2. Utenos raj. 1,53 0,04 3. Vilniaus raj. 1,82 0,04 4. Panevėžio raj. 2,97 0,08 Vidutinis kiekis: 2,125 ± 0,62 0,055 ± 0,02
Vertinant „Felina“ veislės pluoštines kanapes (Cannabis sativa L.) didžiausias CBD kieks nustatytas Panevėžio rajone (2,97 %), mažiausas – Utenos rajone (1,53%). Nustatytas vidutinis kanabidiolio kiekis iš 4 „Felina” veislės mėginių - 2,125 ± 0.62 %.
Didžiausią tetrahidrokanabinolio kiekį „Felina” veislės pluoštinės kanapės (Cannabis sativa
L.) sukaupė Panevėžio rajone (0,08%), o mažiausią Utenos ir Vilniaus rajonuose (0,04%). Vidutinis
tetrahidrokanabinolio kiekis „Felina” veislės pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) mėginiuose - 0,055 ± 0,02%.
3.5. Ankstesnių tyrimų duomenų kanabinoidų kiekio įvertinimas pluoštinių kanapių
(Cannabis sativa L.) žaliavose
Ankstesnių tyrimų analizei buvo pasirinktos „Futura“, „Felina“ ir „Finola“ veislių pluoštinės kanapės (Cannabis sativa L). Gauti rezultatai pasiskirstė taip: 7 „Futura” 4 „Felina” ir 9 „Finola” veislių pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L) rezultatų nuo 2011 metų iki 2017 metų. Rezultatai pateikiami 6 lentelėje.
6 Lentelė. Ankstesnių tyrimų metu pluoštinėse kanapėse (Cannabis sativa L.) nustatyti kanabinoidų kiekiai.
Nr. Vieta Rūšis CBD % THC % Metai
1. Panevėžio raj. „Futura“ - 0,07 2011
2. Panevėžio raj. „Futura” 1,6 0,05 2012
3. Kaišiadorių raj. „Futura” 0,27 - 2015
4. Anykščių raj. „Futura” 3,39 0,1 2016
5. Rokiškio raj. „Futura” 1,12 0,03 2016
6. Šakių raj. „Futura” 1,56 0,04 2016
7. Rokiškio raj. „Futura” 0,24 - 2016
8. Panevėžio raj. „Felina” - 0,09 2011
9. Panevėžio raj. „Felina” 1,4 0,04 2012
10. Utenos raj. „Felina” 0,41 - 2015
11. Panevėžio raj. „Felina” 0,23 0,002 2016
12. Anykščių raj. „Finola” 0,23 - 2014
13. Kupiškio raj. „Finola” 0,3 - 2014
14. Telšių raj. „Finola” 0,24 - 2014
15. Molėtų raj. „Finola” 0,25 - 2015
17. Telšių raj. „Finola” 0,59 0,02 2016
18. Kupiškio raj. „Finola” 0,55 0,12 2016
19. Kupiškio raj. „Finola” 0,41 - 2016
20. Molėtų raj. „Finola” 1,3 - 2017
Nustatytas kanabidiolio kiekio įvairavimas pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose skirtingais auginimas laikotarpiais. Vertinant ankstesnių tyrimų sukaupiamo kanabidiolio kiekio rezultatus, nustatyta, kad kanabidiolio kiekis įvairavo nuo 0,23%, nustatyto 2014 metais ir 2016 metais iki 3,39%, nustatyto 2016 metais.
Tetrahidrokanabinolio kiekis įvairavo nuo 0,002% nustatyto 2016 metais iki 0,12%, nustatyto taip pat 2016 metais.
Įvertintas suminis kanabinoidų kiekis. Suminis kanabinoidų kiekis įvairavo nuo 0,23% iki 3,49%. Didžiausias suminis tetrahidrokanabinolio ir kanabidiolio kiekis (3,49%) nustatytas 2016 metais augintų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose. Mažiausias suminis šių kanabinoidų kiekis (0,23%) nustatytas taip pat 2016 metais augintų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose.
7 Lentelė. Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose sukaupiamo vidutinio kanabidiolio kiekio įvairavimas skirtingais auginimo laikotarpiais.
Metai CBD kiekio % įvairavimas Vidutinis CBD kiekis %
2012 nuo 1,4 iki 1,6 1,5
2014 nuo 0,23 iki 0,3 0,26
2015 nuo 0,27 iki 0,41 0,31
2016 nuo 0,23 iki 3,39 0,93
2017 1,3 1,3
Palygintas ankstesnių tyrimų rezultatų pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) žaliavose sukaupiamo vidutinio kanabidiolio kiekio įvairavimas. Gauti rezultatai pateikiami 7 lentelėje.
