LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGOJE PROFESIONALIAI KREPŠINĮ ŽAIDŽIANČIŲ ATLEČIŲ APATINĖS GALŪNĖS SAUSGYSLIŲ IR RAIŠČIŲ PAKITIMŲ, APTINKAMŲ ULTRAGARSINĖS DIAGNOSTIKOS METU, ĮVERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

Medicinos fakultetas Radiologijos klinika

Akvilė Kablytė

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGOJE PROFESIONALIAI KREPŠINĮ

ŽAIDŽIANČIŲ ATLEČIŲ APATINĖS GALŪNĖS SAUSGYSLIŲ IR RAIŠČIŲ

PAKITIMŲ, APTINKAMŲ ULTRAGARSINĖS DIAGNOSTIKOS METU,

ĮVERTINIMAS

Medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo moksliniai vadovai: dr. Saulius Rutkauskas prof. dr Algidas Basevičius

2

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

PADĖKA ... 5

INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

SANTRUMPOS ... 6

SĄVOKOS ... 6

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

Sausgyslių struktūra ir funkcija ... 9

Kaulinė insercija ... 10

Miotendinozinė dalis... 10

Tendinopatija ... 10

Sausgyslių ir raiščių ultragarsinė diagnostika ... 12

Tendinopatijos ultragarsinė diagnostika ... 13

REZULTATAI ... 20

Bendroji informacija apie imtį ... 20

Tendinopatinių pakitimų paplitimas ... 20

Apatinės galūnės struktūrų matmenys ... 22

Tendinopatiniai pakitimai ir sausgyslių matmenys ... 24

Tendinopatiniai pakitimai ir krepšininkių amžius, sportavimo trukmė ir antropometriniai rodikliai... 26

Tendinopatiniai pakitimai ir skausmas ... 31

Tndinopatiniai pakitimai ir funkciniai testai ... 31

REZULTATŲ APTARIMAS ... 35

IŠVADOS ... 39

3

SANTRAUKA

Autorė: Akvilė Kablytė

Tyrimo tikslas: Įvertinti Lietuvos moterų krepšinio lygoje profesionaliai krepšinį žaidžiančių atlečių apatinės galūnės sausgyslių ir raiščių pakitimus, matomus ultragarsinės diagnostikos metu.

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti UG metu aptinkamų Tp pasireiškimo dažnį. 2. Nustatyti priklausomybę tarp Tp ir sportininkių amžiaus, sportavimo trukmės ir antropometrinių rodiklių. 3. Įvertinti sąsajas tarp Tp pasireiškimo ir skausmo 4. Įvertinti sąsajos tarp Tp ir funkcinių testų rezultatų. Tyrimo metodika: 2016-2018 metais atliktas prospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo ištirtos 73 Lietuvos moterų krepšinio lygoje profesionaliai krepšinį žaidžiančios atletės. Joms atliktas apatinių galūnių struktūrų (Achilo, girnelės, QFT sausgyslių, ATFL ir PF) ultragarsinis tyrimas vertinant tendinopatinių pakitimų buvimą. Taip pat atlikti LESS ir FMS funkciniai testai. Statistinė duomenų analizė ir skaičiavimai atlikti naudojant „Microsoft Excel 2010“ ir „SPSS for Windows 24. 0” programas.

Tyrimo rezultatai: Tp pakitimų dažnis sausgyslėse: Achilo-n=14 (9,6%), girnelės- n=41 (28,1%), ATFL- n=24 (16,4%), QFT- n=3 (2,1%), PF- n=5 (3,4%). Tp pasireiškimas Achilo sausgyslėje, kairiajame ATFL reikšmingai priklausė nuo sportininkių amžiaus (p<0,05). Tp pasireiškimas abiejų pusių Achilo sausgyslėse reikšmingai priklausė nuo krepšininkių sportavimo trukmės (p<0,05). Rastas reikšmingas skirtumas tarp pirmos grupės (0-2 sausgyslių tp) ir antros grupės (3 ir > sausgyslių tp) atlečių ūgio ir svorio vidurkių (186,67 vs. 178,95 cm, kai p=0,022; 77,00 kg vs. 69,46 kg, kai p=0,04). Nustatyta, kad atletės su Tp kairiame ATFL (n=16) dažniau, nei atletės be Tp šiame raištyje (n=57) jaučia skausmą kairės čiurnos projekcijoje (p=0,03). LESS testo rezultatai, atletėms su Tp dešiniajame ATFL, buvo didesni, nei be Tp šiame raištyje (6,49 balai Vs 9,25 balai, kai p=0,002). Tarp FMS testo rezultatų ir Tp tiriamose struktūrose reikšmingo ryšio nerasta (p>0,05).

Išvados: 1. Dažniausiai Tp buvo nustatomi girnelės sausgyslėje ir ATFL, o rečiausiai QFT. 2. Ilgiau sportuojančios krepšininkės turėjo daugiau Tp abiejų pusių Achilo sausgyslėse, o vyresnės krepšininkės ne tik abiejų pusių Achilo sausgyslėse, bet ir kairiajame ATFL. Didesni antropometriniai rodikliai turėjo įtakos Tp formavimuisi apatinės galūnės sausgyslėse. 3. Tp kairiame ATFL turėjo ryšį su jaučiamu skausmu kairės čiurnos projekcijoje. 4. LESS testo balai buvo prastesni toms sportininkėms, kurios turėjo Tp dešiniajame ATFL. Ryšio tarp FMS testo rezultatų ir Tp buvimo rasta nebuvo.

4

SUMMARY

Author: Akvilė Kablytė

Purpose: To asses, tendinopathic changes in Lithuanian women's basketball league players lower extremity tendons and ligaments using ultrasound imaging.

Objectives: 1. To evaluate the incidence of tendon abnormality seen on ultrasound imaging. 2. To evaluate the relationship between Tp and athletes age, years playing basketball an anthropometrics. 3. To estimate the correlation between Tp and pain. 4. To asses relationship between Tp and function tests.

Methods: In this prospective study 73 professional basketball players were included. Ultrasound imaging was used to evaluate Tp in lower extremity structures (Achilles, patellar, QFT, ATFL, and PF). Also, all participants performed two functional tests (Landing error scoring system and Functional movement screen). The statistical analysis was performed by using SPSS 24.0 and Microsoft Office Excel 2010.

Results: Frequency Tp in structures: Achilles-n=14 (9,6%), patellar- n=41 (28,1%), ATFL- n=24 (16,4%), QFT- n=3 (2,1%), PF- n=5 (3,4%). Relationship between Tp in Achilles tendon, left side ATFL and athletes age was found (p<0,05). Tp in Achilles tendon was as associated with years playing basketball (p<0,05). There was statistically significant difference between first group (0-2 tendons changes) and second group (3 and > tendons changes) high and weight (186,67 vs. 178,95 cm, p=0,022; 77,00 kg vs. 69,46 kg, p=0,04). Was estimated that athletes with Tp in left ATFL (n=16) more often feel pain, than athletes with no changes in this ligament (n=57), p=0,03. Athletes with Tp in right ATFL got lower LESS test scores, than athletes without changes in right ATFL (6,49 balai Vs 9,25 balai, kai p=0,002). There was no significant difference between FMS test results and Tp in lower extremity structures (p>0,05).

Conclusions: 1. Tp most commonly found in patellar tendon and ATFL, least in QFT. 2. Athletes with longer carriers have more Tp in both sides Achilles tendons. Older athletes have more Tp in both sides Achilles tendons and left ATFL. Bigger high and weight have influence in the development of tendinopathy in lower extremity tendons. 3. There was a correlation between pain and Tp in left ATFL. 4. LEES test score was lower for those athletes who have Tp in right ATFL. There was no difference between FMS test results and Tp in lower extremity.

5

PADĖKA

Dėkoju magistro baigiamojo darbo vadovams dr. Sauliui Rutkauskui ir prof. dr Algidui Basevičiui už suteiktą galimybę atlikti darbą Radiologijos klinikoje, už pagalbą organizuojant ir įgyvendinant magistro baigiamąjį darbą, už suteiktas žinias ir įgautą neįkainojamą patirtį.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui atlikti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas Nr BE-2-27. Išdavimo data: 2014-06-03.

6

SANTRUMPOS

ATFL- priekinis šeivikaulinis-šokikaulinis raištis (angl. anterior talofibular ligament) FMS- funkcinių judesių vertinimas (angl. Functional movement screen)

KMI- kūno masės indeksas

LESS- nusileidimo klaidų skaičiavimo sistema (angl. Landing error scoring system)- PF- plantarinė facija(angl. plantar fascia)

QFT- keturgalvio šlaunies raumens sausgyslė(angl. quadriceps tendon) Tp- tendinopatiniai pakitimai (angl. tendinopathic changes)

Ug- ultragarsinė diagnostika

SĄVOKOS

Tendinopatija- kliniškai išreikštas lokalizuotas sausgyslės srities skausmas, sukietėjimas palpuojant ir/ar galūnės, kurioje yra pažeistoji sausgyslė, funkcijos sutrikimas.

Ultragarsinė diagnostika- spindulinės diagnostikos metodas, kurio metu naudojamos aukšto dažnumo garso bangos. Jis padeda greitai ir be žalos pacientui įvertinti organų padėtį, formą, dydį, struktūrą, kraujotaką, judesius, taip pat patologinius pokyčius

7

ĮVADAS

Tendinopatija- kliniškai išreikštas lokalizuotas sausgyslės srities skausmas, sukietėjimas palpuojant ir/ar galūnės, kurioje yra pažeistoji sausgyslė, funkcijos sutrikimas [1]. Dėl trauminių pažeidimų ar sutrenkimų, didelio fizinio krūvio, dažnai pasikartojančių judesių, tokių kaip kamuolio mušinėjimas ir metimas, bėgimas staigiai keičiant kryptį, šokinėjimas, tendinopatiniai sausgyslių pažeidimai labai būdingi profesionaliai sportuojantiems atletams. [2,3]. Achilo, girnelės ir rotatorių manžetės sausgyslės yra dažniausiai pažeidžiamos struktūros [4]. Dėl savo informatyvumo, prieinamumo ir mažų laiko sąnaudų ultragarsinė diagnostika yra dažniausiai pasirenkamas vizualizacijos metodas klinikinėje praktikoje [5]. Tendinopatiniai pakitimai sausgyslėje turi specifinį ultragarsinį vaizdą: didesnė sausgyslės apimtis, tvarkingos sausgyslės struktūros praradimas, hipoechogeniškos zonos, kartais kalcifikacijos židiniai ar naujai susidariusi kraujotaka (neovaskuliarizacija), stebima spalvinio Doplerio pagalba [6].

Apatinės galūnės sausgyslių tokių, kaip Achilo ir girnelės, tendinopatiniai pažeidimai ypač dažnai sutinkami tarp sporto šakų, kuriose dominuoja bėgimas staigiai keičiant kryptį ir šuolio judesiai, atstovų, t.y. krepšinį, tinklinį ir rankinį žaidžiančių atletų [7]. Nėra nustatytos linijinės koreliacijos tarp tendinopatinių pakitimų sausgyslėje ir jaučiamo skausmo jos projekcijoje. Atletai, turintys tendinopatinių pakitimų sausgyslėse, gali neturėti jokių nusiskundimų ir atvirkščiai, sportininkai gali skųstis jaučiamu skausmu sausgyslės projekcijoje, nors sausgyslės struktūra bus normali. Taigi, ankstyva tendinopatinių pakitimų, nors ir neturinčių klinikinės išraiškos, ultragarsinė diagnostika užima labai svarbią vietą, identifikuojant silpnąsias atleto vietas, pritaikant specialias priemones, pradedant ankstyvą gydymą ir taip užkertant kelią tolimesniam pažeidimų progresavimui, kuris gali turėti neigiamą įtaką atletų sportiniams rezultatams ir tolimesnei karjerai sporto srityje [5,8].

Pastaruoju metu tendinopatinių pakitimų pasireiškimas apatinės galūnės sausgyslėse, jų diagnostika, sąsajos su su sportininko amžiumi, antropometriniais rodikliais, sportavimo trukme, pažeistos galūnės funkcija yra plačiai nagrinėjama tema sporto medicinos mokslinėje literatūroje. Tačiau panašaus pobūdžio tyrimų Lietuvoje nėra atlikta. Šio tyrimo tikslas įvertinti tendinopatijos paplitimą ir aukščiau išvardintus aspektus tarp profesionaliai Lietuvos krepšinio lygoje krepšinį žaidžiančių atlečių apatinės galūnės sausgyslių.

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti Lietuvos rinktinėje profesionaliai krepšinį žaidžiančių atlečių apatinės galūnės sausgyslių ir raiščių pakitimus, matomus ultragarsinės diagnostikos metu.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ultragarsinės diagnostikos metu aptinkamų tendinopatinių pakitimų pasireiškimo dažnį Lietuvos rinktinėje profesionaliai krepšinį žaidžiančių atlečių apatinės galūnės sausgyslėse.

2. Nustatyti priklausomybę tarp tendinopatinių pakitimų ir sportininkių amžiaus, sportavimo trukmės ir antropometrinių rodiklių.

3. Įvertinti sąsajas tarp tendinopatinių pakitimų ir jaučiamo skausmo sausgyslių projekcijoje. 4. Įvertinti sąsajas tarp tendinopatijų formavimosi apatinės galūnės sausgyslėse ir funkcinių testų

9

LITERATŪROS APŽVALGA

Sausgyslių struktūra ir funkcija

Sausgyslė- tamprus skaidulinis jungiamasis audinys, formuojantis jungtį tarp raumens ir kaulo [10]. Dėl savo unikalios konstrukcijos, ji puikiai atlieka savo pagrindines funkcijas: perduoda raumenų pagamintą energiją kauliniam skeletui, palengvina sąnarių darbą, amortizuoja judesio metu susidariusią jėgą ir užtikrina sklandžią galūnės funkciją [10]. Pagrindinis sausgyslės struktūrinis vienetas- kolageninės skaidulos, sudarančios sausgyslinius pluoštelius [2]. Kolageninės skaidulos yra įvairaus ilgio, apie 0,5-10 µm pločio, kaspino formos, kai neįtemptos- truputį banguotos. Šios skaidulos būdamos labai tvirtos ir atsparios tempimui, sudaro mechaninį pagrindą judesiui [12]. Kolageninių skaidulų pluošteliai guli lygiagrečiai, statmenai mechaninių jėgų veikimo krypčiai. Tarpai tarp kolageninių skaidulų negausiai užpildyti pagrindinės medžiagos, kurioje yra pagrindinės sausgyslės ląstelės- fibroblastai. Išilginiame sausgyslės pjūvyje fibroblastų citoplazma neryški, bet gerai matyti ilgi, kompaktiški branduoliai. Skersiniame pjūvyje sausgyslės ląstelės yra žvaigždiškos, nes turi plokštelinių ataugą, įsiterpusių tarp sausgyslinių pluoštelių. Fibroblastai sintetina ir išskiria kolageną [11]. I tipo kolagenas sudaro daugiau nei 90% viso sausgyslėje esančio kolageno ir laikomas pagrindiniu sausgyslių kolagenu [14]. I tipo kolagenas skaiduloms suteikia skersinį ruožuotumą [12]. Taip pat sausgyslėje randami ir III, V ir XI fibriliniai kolageno tipai. III tipo kolagenas yra antras pagal dažnumą sausgyslėje aptinkamas tipas. Jis sudaro 10% bendro kolageno kiekio. III tipo kolagenas yra labai svarbus baltymas, dalyvaujantis fibrilogenezėje ir reguliuojantis I tipo kolageninių fibrilių dydį. V tipo kolagenas yra randamas I tipo kolageno fibrilių centre. Manoma, kad jis taip pat dalyvauja fibrilogenezės reguliacijoje [10]. Bendras kolageno kiekis sudaro net 60–85 % sausgyslės sausojo svorio [13]. Sausgyslės sudėtyje galima rasti ir nefibrilinių baltymų- proteoglikanų, kurie sudaro apie 1-5% sausojo svorio. Proteoglikanai, tai glikoproteinų klasės atstovai. Jie smarkiai prisideda prie naujų kolageninių skaidulų gamybos proceso, todėl dažniausiai aptinkami tose sausgyslės srityse, kurios yra labiausiai apkrautos, įtemptos, suspaustos judesio metu ir joms būdingas aktyvus fibrilogenezės procesas [15]. Sausgyslės struktūroje taip pat nemažai vandens, kuris sudaro net 55–70 % viso sausgyslės svorio [13]. Sausgyslei būdingas hierarchinė sandara. Mažiausi sausgyslės pluošteliai, vadinami pirmos eilės sausgysliniais pluošteliais, iš visų pusių yra apsupti fibroblastų. Tarpusavyje jungdamiesi jie formuoja antros eilės sausgyslinius pluoštelius, o šie - didesnius trečios eilės sausgyslinius pluoštelius. Antros ir trečios eilės sausgyslinius pluoštelius gaubia puraus kolageninio jungiamojo audinio pertvaros, tarp kurių praeina smulkios kraujagyslės ir nervai. Iš išorės sausgyslę dengia epitendineumas- netaisyklingo glaudaus kolageninio jungiamojo audinio dangalas [6,11].

10

Kaulinė insercija

Kaulinė insercija (lot. enthesis)- tai jungiamojo audinio struktūra formuojanti jungtį tarp elastinės sausgyslės ir kieto kaulinio paviršiaus. Ši jungtis yra apie 100 kartų standesnė, nei sausgyslės vidurinioji dalis, bet traumos metu pažeidžiama kur kas dažniau nei pati sausgyslė [16]. Insercija gali būti skaidulinė (fibrous) ir skaidulinė-kremzlinė (fibrocartilaginous). Nuo sausgyslės einanti skaidulinė jungtis iškarto tvirtinasi ant ilgojo kaulo metafizės ar epifizės. Skaidulinė- kremzlinė jungtis yra kurkas sudėtingesnė, sudaryta iš 4 zonų. Pirmoji zona labai mažai skiriasi nuo pačios sausgyslės ir yra sudaryta iš tvirtos, labai išreikštos kolageninių skaidulų juostos. Antroji zona sudaryta iš nemineralizuots skaidulinės kremzlės ir yra prisotinta tikrajai kremzlei būdingų proteinų, įskaitant ir II tipo kolageną bei proteoglikanus. Trečioji zona sudaryta iš mineralizuotos skaidulinės kremzlės ir savo sudėtyje turi X tipo kolageno bei nemažai kauliniam audiniui būdingų mineralų. Ketvirtoji zona yra analogiška kauliniam audiniui [10].

Miotendinozinė dalis

Miotendinozinė jungtis- tai vieta, kurioje sausgyslė pereina į raumenį. Lyginant su kauline insercija, kur stebimas nuoseklus, palaipsnis/lėtas perėjimas iš sausgyslinės struktūros į kaulinę, miotendinozinėje dalyje yra priešingai. Perėjimas iš sausgyslės į raumenį yra gana staigus ir gali priminti „sukabintų pirštų“ sistemą, nes stengdamosios sumažinti įtampą ir stresą tiek sausgyslės kolageninės skaidulos, tiek raumens ląstelių membrana (sarkolema) tarsi persipina, susikabina tarpusavyje [17]. Nepaisant jungties specifiškumo ir prisitaikymo atlaikyti didelę įtampa, traumos metu ji dažnai būna pažeidžiama [10].

Tendinopatija

Tendinopatija- platus terminas, dažniausiai naudojamas sausgyslės struktūriniams pakitimams, kurie gali sukelti skausmą ir ar sutrikdyti galūnės, kurioje yra pažeista sausgyslė, funkciją, apibūdinti [22]. Lėtinis sausgyslės pažeidimas yra nereta kaulų - raumenų sistemos patologija, kuri dažniausiai aptinkama Achilo, girnelės, rotatorių manžetės ir alkūnės tiesiamųjų raumenų sausgyslėse.Tendinopatiniai pakitimai gali būti randami ir tarp profesionaliai sportuojančių atletų ir tarp paprastų, neturinčių didelio fizinio krūvio, žmonių [4, 24]. Tačiau pastebėta, kad tendinopatija dažniau pasireiškia asmenims, kasdieninėje veikloje patiriantiems didelę fizinę apkrovą- profesionaliai

11 sportuojantiems atletams. Apatinės galūnės sausgyslių, tokių kaip Achilo ir girnelės pažeidimai ypač būdingi atletams, kurių sportinėje veikloje dažnai pasikartoja vertikalaus šuolio, bėgimo su staigiu trajektorijos pakeitimu judesiai, todėl tendinopatija yra ypač būdinga tinklinį, krepšinį ar futbolą žaidžiantiems atletams [5, 23, 24]. Yra ir daugiau faktorių, kurie gali daryti įtaką tendinopatijų formavimuisi apatinės galūnės sausgyslėse: svoris, kūno masės indeksas, amžius, sportavimo laikas (valandos per savaitę), karjeros trukmė, liemens ir klubų santykis, kojų ilgių skirtumas, anatominė sausgyslių padėtis, traumatizuojantis įvykis anamnezėje, sisteminės ligos ir kt [23].

Tam tikri judėjimo modeliai, klaidingai atliekami pratimai ir netaisyklingi judesiai gali turėti įtakos apatinės galūnės struktūrų pažaidų vystymuisi. Siekiant koreguoti blogai atliekamus pratimus ir užkirsti kelią pažeidimų progresavimui, pastaruoju metu daug dėmesio skiriama sportininko šuolio biomechanikos vertinimui ir netaisyklingai atliekamų judesių korekcijai. Apatinės galūnės judesiams vertinti naudojami įvairūs metodai. Vienas iš jų- LESS testas (angl. Landing error scoring system) [30]. Šio tyrimo metu vertinamas atletų nušokimas nuo tam skirtos platformos ant žemės, po jo - maksimalus šuolis į viršų ir nusileidimas žemyn. Atidžiai išanalizavus atliktą testą, galima patikimai įvertinti atleto pašokimo ir nusileidimo modelį- šuolio biomechaniką. Apibendrinus gautus rezultatus galima spręsti, kokią apatinės galūnės struktūrų pažeidimo riziką turi testą atlikęs sportininkas [29,32,33]. Dar vienas plačiai naudojamas testas- FMS vertinimo sistema (angl. Functional movement screen) [30, 31]. Šis diagnostinis metodas skirtas išsiaiškinti tiek viršutinės, tiek apatinės galūnės traumų riziką, susijusią su sportine veikla ir jos metu atliekamais pratimais. Testą sudaro 7 kombinuoti pratimų modeliai, sudaryti iš lokomotorinių, nelokomotorinių ir manipuliacinių judesių, reikalaujančių manevringumo, pusiausvyros ir stabilumo. Įvertinus atliktus pratimus, galima daryti išvadas apie traumos tikimybę sporto metu kiekvienoje atskiroje kūno dalyje [34].

Pagrindiniai tendinopatinių pakitimų sausgyslėje visualizacijos metodai klinikinėje praktikoje yra ultragarsiniai ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Šie diagnostikos metodai yra gana panašūs savo tikslumu ir jautrumu nustatant tendinopatinius pakitimus, tačiau praktikoje dėl tokių privalumų, kaip greitis, pigumas ir prieinamumas, daug dažniau naudojamas ultragarso aparatas [6, 21, 27, 28]. Dėl jaučiamo skausmo ir galūnės, kurioje yra pažeista sausgyslė, funkcijos sutrikimo daugelis atletų turi keisti savo treniruočių rėžimą (mažinti trukmę, krūvį, keisti tam tikrus pratimus). Didelio laipsnio sausgyslių pažeidimai gali turėti neigiamą įtaką atleto sportiniams rezultatams ir varžybų pasiekimams [8]. Ankstyva sausgyslių pakitimų diagnostika, savalaikis sausgysles tausojančių priemonių pritaikymas ir ankstyvas gydymas yra labai svarbus, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių sportininko karjeroje [5].

12

Sausgyslių ir raiščių ultragarsinė diagnostika

Šiuo metu ultragarsinis tyrimas yra plačiai naudojamas sausgyslių ir raiščių pakitimų vertinimui. Sveikos sausgyslės ir raiščiai sudaryti iš didelio kiekio išilginių, lygiagrečių kolageninių skaidulų, orientuotų viena kryptimi. Šis savitas skaidulų išsidėstymas sukuria unikalų vaizdą, todėl ultragarsinio tyrimo metu sausgysles ir raiščius nesunku atskirti nuo aplinkinių struktūrų [10]. Išilginiame pjūvyje pluoštinė sausgyslės struktūra atrodo kaip daugybinės, glaudžiai suspaustos, lygiagrečios linijos, kur kolageninės skaidulos matomos kaip hiperechogeniški ruoželiai, o tarpus tarp skaidulų pluoštelių užpildanti pagrindinė medžiaga - anechogeniškos linijos. Skersinėje plokštumoje sausgyslė matoma, kaip ovali ar apvali struktūra, užpildyta daugybiniais hiperechogeniškais taškais arba linijomis [6,18,21]. Raiščiai taip pat vizualizuojasi, kaip echogeniškos skaidulinės struktūros, nors jie yra mažiau echogeniški, nei sausgyslės. Keičiant UG jutiklio padėtį raiščio atžvilgiu, galima apžiūrėti skirtingas skaidulų grupes, sudarančias raištį [19]. Tiek sausgyslių tiek raiščių ultragarsinės diagnostikos metu gali pasireikšti anizotropijos fenomenas. Geriausiai sausgyslės ir raiščiai yra vizualizuojami tada, kai jutiklis yra laikomas statmenai skaidulų išsidėstymo krypčiai. Tada jos matomos, kaip ryškios hiperechogeninės struktūros. Jei jutiklis sausgyslės atžvilgiu yra nestatmenas ir sudaro kitokį kampą, tada sausgyslės ir raiščio echogeniškumas yra prarandamas, iškyla vizualizacijos sunkumų. Anizotropijos fenomenas gali simuliuoti patologiją ir toks vaizdas gali būti klaidingai interpretuojamas [6].

Negiliai esančių struktūrų, tokių kaip sausgyslių ir raiščių, diagnostikoje naudojami aukšto dažnio ultragarsniai jutikliai (bangų dažnis 7,0-10-15 MHz.).Jutiklio parinkimas priklauso nuo to, kokiame gylyje yra sausgyslė ar raištis. Kuo didesnis daviklio bangų dažnis, tuo mažesnė ultragarso bangų skvarba į audinius. Taigi, kuo arčiau paviršiaus yra tiriamoji struktūra, tuo aukštesnio dažnio jutiklio reikės jai ištirti. Siekiant sumažinti anizotropijos reiškinį, sausgyslių ir raiščių ultragarsinėje diagnostikoje naudojami linijiniai jutikliai, kurie dedami statmenai kolageninių skaidulų išsidėstymo eigai. Ultragarsinio doplerio pagalba galima aptikti naujai susidariusią kraujotaką (neovaskuliarizaciją) sausgyslėje tendinopatijos metu [3,6,20].

Privalumai: Ultragarsinis tyrimas yra pigus, greitas, patogus bei neturintis jonizuojančios spinduliuotės tyrimas. Šio tyrimo metu struktūros yra matomos realiu laiku. Taigi, sukuriama galimybė čia ir dabar spręsti apie patologijos rimtumą ir priimti sprendimus dėl tolimesnio gydymo. Ultragarsinio tyrimo pagalba galima vizualizuoti sausgysles ir raiščius iš įvairių kampų, pamatyti ir įvertinti atskirus skaidulų pluoštelius.

Trūkumai: Vienas iš didžiausių ultragarsinės diagnostikos trūkumų yra tai, kad niekas negali dengti akustinio lango (t.y. tiriamojo ploto). Ultragarsinio tyrimo pagalba negalima ištirti sausgyslės ar

13 raiščio, kurį užstoja tankesnė struktūra, tokia kaip kaulas. Pavyzdžiui, sunkumų iškyla norint ištirti kryžminį raištį, nes dalis jo pasislepia kelio sąnaryje. Taip pat sunku vizualizuoti dubenyje esančius raiščius, nes jie yra giliai ir dengiami dubens organų [6,18,20].

Tendinopatijos ultragarsinė diagnostika

Ši patologinė sausgyslės transformacija turi savitą išraišką. Tiriant ultragarsu pažeistą sausgyslę gali būti stebima: didesnė sausgyslės apimtis, tvarkingos sausgyslės struktūros praradimas, dalinis sausgyslės echogeniškumo pasikeitimas (t.y. zonos su hipoechogeniškais pluoštais) (1 pav.). Dar vienas tendinopatijos požymis matomas ultragarsinio doplerio pagalba- naujai susidariusi kraujotaka arba neovaskuliarizacija. Kartais sausgyslėje gali būti stebima ir kalcifikacija [6]. Tendinopatiniai sausgyslės pakitimai, matomi ultragarsinės diagnostikos metu, gali būti randami ir sportininkams, kurie neturi jokių nusiskundimų ar funkcijos sutrikimų [1, 22]. Tačiau į asimptominius pakitimus, taip pat reikia žiūrėti rimtai. Įvairių studijų duomenimis, asimptominiai tendinopatiniai pakitimai sausgyslėse, didina tendinopatijos susiformavimo ir sausgyslės traumatizavimo riziką ateityje [1, 22, 26]. Be to, spontaniniai sausgyslės plyšimai dažniausiai įvyksta žmonėms, kurie ankščiau niekada neturėjo nusiskundimų plyšusios sausgyslės projekcijoje [25].

1 pav. (A) GS- normali girnelės sausgyslė, G- girnelė, RK- normalaus žemo echogeniškumo riebalinis kūnas,

esantis giliau sausgyslės. (B) Žvaigždė- tipinė girnelės sausgyslės tendinopatija su išreikšta degeneracine hipoechogeniška zona, kurioje sunkiai diferencijuojasi skaidulos. Riebalinis kūnas yra didesnio echogeniškumo.

14

TYRIMO METODIKA IR METODAI

2015-2018 metais atliktas prospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo ištirtos 73 Lietuvos moterų krepšinio lygoje profesionaliai krepšinį žaidžiančios atletės. Joms atliktas apatinių galūnių ultragarsinis tyrimas, vertinant penkias struktūras: Achilo, girnelės, keturgalvio šlaunies raumens sausgysles, priekinį šeivikaulinį-šokikaulinį raištį ir plantarinę fasciją. Iš viso įvertintos 730 apatinės galūnės jungtys. Tyrimas atliktas Mindray M7 ultragarso aparatu (Shenzhen Mindray Bio-Medical Electronics Co. Ltd, Kinija). Buvo naudojamas linijinis 7–12 MHz jutiklis, skirtas negiliai esančioms struktūroms, tokioms kaip sausgyslės ir raiščiai. Išmatuotas kiekvienos struktūros storis (cm) ir įvertintas tendinopatijos buvimas ar nebuvimas. Tendinopatija laikyta, kai buvo bent vienas iš šių požymių:

sustorėjimas, sausgyslės struktūros pasikeitimas, hipoechogeniškų zonų ar neovaskuliarizacijos buvimas. Taip pat įvertinti sportininkių antropometriniai rodikliai (ūgis (cm), svoris (kg)) ir apskaičiuotas kūno masės indeksas (kg)/ūgis (m2_{). Apklausos būtų išsiaiškintas sportininkių amžius,}

karjeros trukmė (metai praleisti aktyviai sportuojant), vidutinis sportavimo laikas per savaitę (valandos), dominuojanti koja. Papildomai užduotas klausimas apie jaučiamą skausmą sausgyslių projekcijoje (yra/nėra).

Siekiant įvertinti apatinių galūnių funkciją ir galimą apatinių galūnių struktūrų pažeidimo riziką, sportininkėms atliktas LESS testas (angl. Landing error scoring system) ir FMS vertinimo sistema (angl. Functional movement screen). Sportininkės buvo tirtos jų treniruočių metu, jų patalpose.

Funkcinių testų duomenys gauti dirbant kartu su kineziterapeutais. LESS testo pagalba buvo vertinamas krepšininkių šuolio modelis ir rizika patirti apatinės galūnės traumą atliekant šuolio judesį. Testo metu buvo naudojamos dvi standartinės video kameros (vaizdas filmuojama iš šoninės ir priekinės plokštumos) ir atliekamas trijų plokštumų judesių vertinimas. Taip pat buvo naudojama standartinė pakyla (30 cm), nuo kurios kiekviena tiriamoji turėjo abejomis kojomis nušokti žemyn (ne mažiau 50% jos ūgio atstumu nuo pakylos) ir iškart po to atlikti maksimalų vertikalų šuolį aukštyn ir vėl nusileisti žemyn. Prieš tyrimą kiekvienai sportininkei buvo paaiškinta testo atlikimo tvarka, nurodyta, kad iškarto po šuolio nuo pakylos turi būti atliekamas maksimalus vertikalus šuolis. Jokių papildomų instrukcijų apie nusileidimo techniką nebuvo suteikiama. Kiekviena tiriamoji galėjo atlikti tiek bandomųjų šuolių, kiek buvo reikalinga (dažniausiai 2-3). Tyrimo metu kiekviena sportininkė turėjo tris bandymus atlikti sėkmingą šuolį. Sėkmingas šuolis buvo laikomas tada, jei nuo pakylos buvo atsispiriama abejomis kojomis, nušokus nuo pakylos buvo pasiekiamas reikiamas atstumas (maždaug 50% tiriamojo ūgio), buvo nusileidžiama pilnai pastačius dominuojančia koją, buvo nusileidžiama pilnai pastačius nedominuojančią koją, iškart po nusileidimo buvo atliekamas maksimalus vertikalus šuolis.

15 LESS testo rezultatas atspindi atleto nusileidimo technikos „klaidas“. Kuo daugiau balų yra surenkama, tuo blogesnis testo rezultatas ir tuo didesnė traumų rizika šuolio metu. LESS testo metu buvo vertinama 17 aspektų. Pirmoji analizuojamų elementų grupė (0-6 punktai) skirta liemens ir apatinių galūnių pozicijai pirminio kontakto su žeme metu įvertinimui. Antroji grupė (7-11 punktai) skirta pėdų pozicijos įvertinimui: pirminio kontakto su žeme metu (11 punktas), visos pėdos kontakto su žeme metu (7 ir 8 punktai) ir tarp pradinio kontakto su žeme ir maksimalaus kelių sulenkimo prieš vertikalų šuolį metu (9 ir 10 punktai). Trečia elementų grupė skirta liemens ir apatinės galūnės judesių įvertinimui tarp pradinio kontakto su žeme ir maksimalaus kelių sulenkimo prieš vertikalų šuolį (12-14 punktai) beikampo kelio sąnaryje maksimalaus pritūpimo metu prieš vertikalų šuolį įvertinimui (15 punktas). Paskutiniais dviem punktais įvertinamas judėjimas šoninėje plokštumoje ir bendras šuolio įspūdis (16 ir 17 punktai). Taigi įvertinus visus elementus gaunamas LESS testo rezultatas, kuris parodė bendrą klaidų skaičių atliekant šuolį nuo 30 cm pakylos ant žemės ir iškart sekantį vertikalų šuolį aukštyn. LESS testo vertinimas: puikiai atliktas ( ≤4 klaidos), gerai atliktas (>4 - ≤5 klaidos), vidutiniškai atliktas (>5 - ≤6 klaidos) ir prastai atliktas (>6 klaidos). Kuo didesnis balų skaičius, tuo daugiau klaidų atliko tiriamoji sportininkė ir tuo didesnė jos traumos tikimybė šuolio metu [32,33].

FMS vertinimo sistema (angl. Functional movement screen) apibrėžia 7 fundamentalius judėjimo modelius: gilūs pritūpimai (angl. deep squat), žingsnis per kliūtį (angl. hurdle step), įtūpstas su lazdele (angl. inline lunge), pečių mobiliškumas (angl. shoulder mobility), aktyvus tiesios kojos kėlimas (angl. active straight leg raise), liemens stabilumas darant atsispaudimus (angl. trunk stability push-up), sukimosi stabilumas (angl. rotary stability). Kiekvienas pratimas yra sukurtas įvertinti tam tikrų sąnarių ir raumenų grupių atliekamus judesių mechanizmus, jų koordinaciją, mobilumą ir stabilumą. Testo metu naudojama funkcinių judesių vertinimo įranga. Prieš atliekant paskirtas užduotis kiekviena krepšininkė buvo supažindinta su testo atlikimo tvarka ir instrukcijomis, kaip teisingai atlikti kiekvieną judesį. Visi judesiai buvo vertinami atskirai nuo 0 iki 3 balų. 0 balų buvo skiriamas, jei bet kuriuo metu atliekant aukščiau nurodytus judesius sportininkė pajuto skausmą bet kurioje kūno dalyje. Jei tiriamoji nejautė skausmo, bet negalėjo atlikti paskirtos užduoties (atsistoti į tam tikrą pozą, ar atlikti tam tikro judesio) jai buvo skiriamas 1 balas. 2 balai buvo skiriami tada, jei sportininkė atliko judesį, bet jo atlikimui pritaikė kompensacinius mechanizmus. 3 balai buvo skiriam,i jei tiriamoji pilnai ir teisingai atliko nurodytą judesį, be kompensacinių mechanizmų. Didžiojoje daugumoje FMS sudarančių testų abi pusės - tiek kairė, tiek dešinė buvo įvertintos atskirai. Į bendrą balą buvo įtraukiamas mažesnis abiejose pusėse surinktas balas. Be pagrindinių 7 užduočių buvo atlikti ir 3 papildomi provokaciniai testai. Jie buvo vertinami atsižvelgiant į skausmo buvimą ar nebuvimą. Jei sportininkė atlikdama provokacinį testą jautė skausmą, testas vertinamas, kaip teigiamas, jei skausmo nejautė,- kaip neigiamas. Jei provokacinis testas teigiamas, tai ta užduotis su kuria yra susijęs

16 provokacinis testas, buvo vertinama 0 balų, nepaisant rezultato, kurį surinko tiriamoji prieš tai atlikdama užduotį. Galima maksimali FMS balų suma- 21. Kuo mažiau taškų surinko tiriamoji, tuo didesnę riziką patirti traumą ji turi.

FMS testo atlikimo instrukcijos:

1. Gilūs pritūpimai (angl. deep squat)

Tiriamoji užima startinę poziciją atsistodama praskėstomis kojomis taip, kad pėdos būtų pečių plotyje ir lygiuotų šoninėje plokštumoje. Į abi rankas simetriškai paimama lazdelė taip, kad kampas tarp alkūnės sąnarių ir lazdelės būtų 90 laipsnių. Tada lazdelė iškeliama virš galvos, rankos sulenkiamos per pečių sąnarius, alkūnės ištiesiamos. Tada tiriamoji turi pritūpti tiek žemai, kiek gali, išlaikydama galvą, krūtinę ir liemenį vertikalioje padėtyje, toliau laikydama tiesias rankas su lazdele virš galvos, neatkeldama kulnų nuo žemės. Gali būti atliekami trys bandymai. Jei tiriamajai nepavyksta teisingai atlikti užduoties ir surinkti 3 balų, atliekamas palengvintas kompensacinis testas, po kulnais pakišant 5 cm kaladėles (2 balai). Pakartojamas identiškas judesys. Jei judesys neatliekamas ir iš kompensacinės padėties skiriamas 1 balas. Jei jaučiamas skausmas testo metu- 0 balų.

2. Žingsnis per kliūtį (angl. hurdle step)

Tiriamoji užima startinę poziciją atsistodama tiesiai suglaustomis kojomis taip, kad kojų nykščiai liestų kliūties pagrindą. Kliūties aukštis turi būtų nustatomas pagal tiriamosios blauzdikaulio ilgį. Lazdelė paimama simetriškai abejomis rankomis ir laikoma už kaklo ant tiriamojo pečių. Tada pradedamas judesys vieną koją keliant per kliūtį, išlaikant pėdą, kelią, klubą šoninėje plokštumoje, ir kulnu paliečiant žemę už kliūties, bet svoris iš atraminės kojos neperkeliamas. Koja, kuria atliekamas judesys, grąžinama į pradinę padėtį (3 balai). Šis judesys turi būti atliekamas lėtai ir pakartojamas kiekvienai kojai po tris kartus. Jei nėra išlaikomas pėdos, kelio ir klubo lygiavimas šoninėje plokštumoje ar stebimas judesys per juosmeninę stuburo dalį, bet tiriamoji atlieka judesį, skiriami 2 balai. Jei tiriamoji neperkelia kojos ir pėda kliudo kliūtį- 1 balas. Jei jaučiamas skausmas testo metu- 0 balų.

3. Įtūpstas su lazdele (angl. inline lunge)

Prieš testą turi būti išmatuojamas tiriamosios blauzdikaulio ilgis ir pažymimas ant pagrindo, kur bus atliekamas pratimas. Priekinės kojos kulno kraštas yra pastatomas ties nuline žyma. Kita koja statoma taip, kad nykščio priekis būtų tiriamosios blauzdikaulio ilgio atstumu nuo nulinės žymos. Lazdelė yra laikoma už nugaros vertikaliai. Ji turi liesti galvą, krūtininę stuburo dalį ir sėdmenų vidurio liniją. Ranka - priešinga priekyje pastatytai kojai, turi laikyti viršutinį lazdelės galą ties kakline

17 stuburo dalimi, kita ranka laikomas apatinis lazdelės galas ties liemenine stuburo dalimi. Judesio metu užpakalyje esančios kojos kelias turi paliesti žemę už priekinės kojos kulno ir grįžti atgal, kartu išlaikant vertikalią liemens, krūtinės ir galvos padėtį (3 balai). Įtūpstas turi būti atliekamas lėtai po tris kartus kiekviena koja. Jei nėra išlaikomas kontaktas su lazdele ar lazdelė nebūna vertikalioje padėtyje viso judesio metu, juosmenyje stebimas judesys, lazdelė ir priekinės kojos pėda nėra šoninėje plokštumoje, užpakalinės kojos kelias nepaliečia žemės už priekinės kojos pėdos, skiriami 2 balai. Jei prarandama pusiausvyra- 1 balas. Jei jaučiamas skausmas- 0 balų.

4. Pečių mobilumas (angl. shoulder mobility)

Prieš testą turi būti nustatomas tiriamosios delno ilgis. Jis matuojamas nuo distalinio riešo gali iki trečiojo piršto galiuko. Tada tiriamoji turi sugniaužti kumščius taip, kad pirmasis pirštas liktų kumščio viduryje. Viena ranka maksimaliai pritraukiama, ištiesiama ir sukama į vidų per peties sąnarį, o kita maksimaliai atitraukiama, sulenkiama ir sukama į išorę per peties sąnarį. Per testą rankos laikomos už nugaros suspaustos į kumščius. Stengiamasi jas kuo arčiau suvesti. Testuotojas turi išmatuoti atstumą tarp arčiausiai esančių kumščio kaulinių iškilumų. Atstumas neturėtų būti didesnis, nei tiriamojo delno ilgis (3 balai). Testas gali būti kartojamas tris kartus abejomis rankomis. Jei artimiausias atstumas yra tiriamojo delno su puse ilgio- 2 balai. Jei artimiausias atstumas yra daugiau nei tiriamojo delno su puse ilgio-1 balas. Jei jaučiamas skausmas- 0 balų.

Pirmasis provokacinis testas.

Jis turi būti atliekamas iškarto po pečių mobilumo įvertinimo. Testas yra būtinas, nes pečių mobilumo įvertinimo metu peties ankštumas gali būti neaptiktas. Tiriamoji padeda savo ranką ant priešingos pusės peties ir taip laikydama ranką kelia alkūnę į viršų. Tai pakartojama ir su kita ranka. Šis testas nevertinamas balais. Čia tikrinamas tik skausmo buvimas ar nebuvimas. Jei provokacinio mėginio metu tiriamoji pajunta skausmą, testas laikomas teigiamu ir ankščiau atliktas pečių mobilumas vertinamas 0 balų.

5. Aktyvus tiesios kojos kėlimas (angl. active straight leg raise)

Tiriamoji užima startinę poziciją atsiguldama ant nugaros, galvą tvirtai padėdama ant pagrindo, rankas priglaudžiant iš šonų anatominėje padėtyje, kojos ištiestos ir suglaustos. Testuotojas pamatuoja atstumą nuo nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio vidurio taško iki girnelės vidurinio taško. Lazda yra pastatoma vertikaliai žemei ties tiriamosios šlaunies ilgiu. Tada tiriamoji kelia ištiestą per kelio sąnarį testuojamąją koją aukštyn. Kulkšnis turi būti dorzifleksinėje padėtyje. Koja keliama kiek galima aukščiau, išlaikant minėtą padėtį per kelio ir čiurnos sąnarius. Priešinga koja turi likti paguldyta ant grindų, kojos pirštai turi būti nukreipti į viršų. Testas vertinamas, kaip atliktas, jei tiriamosios kojos

18 kulkšnis pasiekia lazdą, kojai išlaikant teisingą padėtį. Testas gali būti atliekamas po tris kartus su kiekviena koja. Jei išlaikoma tiesi koja per kelio sąnarį ir tiriamoji iškelia koją tarp priekinio viršutinio klubakaulio dyglio ir šlaunies vidurio- 3 balai. Jei tiriamoji iškelia ištiestą per kelio sąnarį koją tarp šlaunies vidurio ir kelio raiščių linijos- 2 balai. Jei koja neiškeliama aukščiu kelio raiščių linijos- 1 balas. Jei jaučiamas skausmas- 0 balų.

6. Liemens stabilumas darant atsispaudimus (angl. trunk stability push-up)

Tiriamoji užima startinę poziciją atsiguldama ant pilvo suglaustomis kojomis. Rankos, delnais padedamos ant žemės pečių plotyje, rankos sulenktos per alkūnės sąnarius atkeliamos nuo žemės. Kojos pilnai ištiestos per kelius, čiurnos dorzifleksinėje padėtyje. Tiriamoji turi atkelti visą kūną nuo žemės, taip kad rankos išsitiestų per alkūnės sąnarius. Kūnas turi būti pakeltas kaip vienas vienetas, liemeninė stuburo dalis negali atsilikti nuo viso kūno ar sudaryti „kalnelio“. Jei pakeliant kūną kaip vieną vienetą ir nesudarant kalnelio, vyrų plaštakų nykščiai yra sulygiuoti su kakta, o moterų su smakru, skiriami 3 balai. Jei tiriamasis negali atlikti atsispaudimo tokioje padėtyje, užduotis yra lengvinama, ir delnai yra pritraukiami arčiau: vyras plaštakų nykščiais lygiuoja su smakru, o moteris su raktikauliu- 2 balai. Jei tokioje padėtyje tiriamasis neatlieka vientiso kūno pakėlimo, nugara neišlaikoma tiesioje padėtyje- 1 balas. Jei jaučiamas skausmas- 0 balų.

Antrasis provokacinis testas.

Jis turi būti atliekamas iškart po liemens stabilumo darant atsispaudimus įvertinimo. Stuburo tiesimas atliekamas tiriamajai atsigulus ant pilvo delnais remiantis į žemę, kojas laikant pilnai ištiestas per kelio sąnarius, pėdos dorzifleksinėje padėtyje. Tiriamoji turi kelti galvą ir krūtinę į viršų, stengdamasi išsiriesti, delnai turi būti prispausti prie žemės, tiesiant rankas per alkūnės sąnarius. Šis testas nevertinamas balais. Čia tikrinamas tik skausmo buvimas ar nebuvimas. Jei provokacinio mėginio metu tiriamoji pajunta skausmą, testas laikomas teigiamu ir ankščiau atliktas liemens stabilumas darant atsispaudimus vertinamas 0 balų.

7. Sukimosi stabilumas (angl. rotary stability).

Tiriamoji užima startinę poziciją atsistodama keturpėščia (visomis keturiomis galūnėmis remdamasis į žemę). Pečių ir klubų sąnariai su liemeniu turi sudaryti 90 laipsnių kampus. Kelių sąnariai taip pat turi būti sulenkti 90 laipsnių kampu, pėdos turi būti dorzifleksinėje padėtyje per čiurnų sąnarius. Tiriamoji turi atlikti lenkimo judesį per vienos pusės petį ir tiesimo judesį per tos pačios pusės klubo sąnarį, taip sinchroniškai ištiesiant vienos pusės ranką ir koją. Tada turi būti atliktas tiesimo judesys per peties sąnarį ir lenkimo judesys per klubo ir kelio sąnarius, kad alkūne būtų paliečiamas kelias (3 balai). Šis testas turi būti atliktas su abiejų pusių galūnėmis po tris kartus. Jei

19 tiriamajai nepavyksta atlikti testo, gali būti atliekama palengvinta versija- tuos pačius aukščiau aprašytus judesius darant su priešingomis galūnėmis (2 balai). Jei tiriamoji neatlieka judesio su priešingomis galūnėmis- 1 balas. Jei jaučiamas skausmas- 0 balų.

Trečiasis provokacinis testas.

Jis turi būti atliekamas iškart po sukimosi stabilumo įvertinimo. Stuburo lenkimas atliekamas tiriamajai užėmus aukščiau aprašytą- keturpėščią padėtį. Kulnai turi liesti sėdmenis, krūtinė padėta ant šlaunų. Rankos turi būti tiesiamos į priekį kiek įmanoma toliau. Šis testas nevertinamas balais. Čia tikrinamas tik skausmo buvimas ar nebuvimas. Jei provokacinio mėginio metu tiriamoji pajunta skausmą, testas laikomas teigiamu ir anksčiau atliktas liemens stabilumas darant atsispaudimus vertinamas 0 balų [35,36,37].

Statistinė duomenų analizė ir skaičiavimai atlikti naudojant „Microsoft Excel 2010“ ir „SPSS forWindows 24. 0” programas. Duomenys pateikti vidurkio reikšme ir standartiniu nuokrypiu (M±SD) arba procentais. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomybei vertinti naudotas chi-kvadrato (χ2)kriterijus. Įvertintas kiekybinių domenų pasiskirstymas pagal Gauso skirstinį. Kadangi duomenys netenkino normaliojo skirstinio, jų reikšmės dviejose nepriklausomose imtyse lygintos taikant neparametrinį Mann – Whitney U kriterijų, daugiau negu dviejose nepriklausomose imtyse- Kruskal-Wallis K kriterijų. Dvireikšmio kintamojo priklausomybei nuo regresoriaus įvertinti taikyta dvinarė logistinė regresija. Ryšio stiprumas vertintas šansų santykiu su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Rezultatailaikyti statistiškai reikšmingi, jei p<0,05.

20

REZULTATAI

Bendroji informacija apie imtį

Buvo ištirtos 73 Lietuvos krepšinio lygoje profesionaliai krepšinį žaidžiančios atletės. Joms atlikta abiejų apatinių galūnių sausgyslių ir raiščių ultragarsinė diagnostika. Kiekvienoje kojoje ištirtos penkios struktūros: Achilo, girnelės, keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės, priekinis šeivikaulinis-šokikaulinis raištis ir plantarinė fascija. Tyrimo metu kiekvienai krepšininkei ultragarsinio tyrimo pagalba buvo įvertinta 10 apatinių galūnių jungčių, iš viso ištirta 730 struktūrų. Sportininkių amžiaus vidurkis buvo 22,9 (SD 5,1) metai (intervalas 18-39 m.). Vidutinė sportavimo trukmė sudarė 12,1 (SD 4,5) metai (intervalas 2-27m.). Atlečių pasiskirstymas pagal sportavimo trukmę pateikiamas 2paveiksle.

2 pav. Atlečių pasiskirstymas pagal sportavimo trukmę

Tendinopatinių pakitimų paplitimas

Tendinopatiniai pakitimai dešinėje Achilo sausgyslėje buvo rasti 11proc. (n=8) tiriamųjų, kairėje - 8,2 proc. (n=6), o abiejų kojų Achilo sausgyslių pakitimai buvo rasti 8,2 proc. (n=6) atlečių. Visais atvejais radus pakitimus kairėje Achilo sausgyslėje, pakitimai buvo randami ir dešinėje Achilo sausgyslėje. Taigi, buvo ištirtos 146 Achilo sausgyslės, iš kurių tendinopatiniai pakitimai rasti 14 (9,6%) sausgyslių.

Tendinopatijų pasireiškimas dešinėje girnelės sausgyslėje nustatytas 26,0 proc. (n=19), kairėje girnelės sausgyslėje- 30,1 % (n=22), o abiejų kojų girnelių sausgyslėse- 16,4% (n=12) krepšininkių. Iš viso ištirtos 146 girnelės sausgyslės, iš kurių tendinopatiniai pakitimai rasti 41 (28,08%)sausgyslių. Lyginant su Achilo sausgyslėmis, tendinopatiniai pakitimai girnelės sausgyslėse buvo sutinkami dažniau. 0 2 4 6 8 10 12 2 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 18 19 20 21 27 A tleč ių skai či u s Metai

21 Esant tendinopatiniams pakitimams dešinėje girnelės sausgyslėje, net 94,7% (n=18) buvo pakenkta proksimalinė sausgyslės dalis, 15,8% (n=3) buvo pakenkta distalinė sausgyslės dalis, o tendinopatiniai pakitimai abiejose (t.y. ir proksimalinėje, ir distalinėje) dešinės girnelės sausgyslės dalyse rasti 10,5% (n=2) krepšininkių. Esant tendinopatiniams pakitimams kairėje girnelės sausgyslėje, 95,5% (n=21) buvo pakenkta proksimalinė sausgyslės dalis, 9,1% (n=2) buvo pakenkta distalinė sausgyslės dalis, o tendinopatiniai pakitimai abiejose kairės girnelės sausgyslės dalyse nustatyti 4,6% (n=1) sportininkių (3 pav.).

3 pav. Tendinopatinių pakitimų pasiskirstymas girnelės sausgyslės dalyse

Tendinopatijos dešinėje keturgalvio šlaunies raumens sausgyslėje (QFT) buvo rastos 2,7% (n=2), kairėje-1,4% (n=1), o abiejų kojų ketugalvio šlaunies raumens sausgyslėse 1,4% (n=1) sportininkių.Tendinopatiniai pakitimai dešiniajame priekiniame šeivikauliniame-šokikauliniame raištyje (ATFL) aptikti 11,0% (n=8), kairiajame 21,9% (n=16), o abiejų pusių raiščių pažeidimai 5,5% (n=4) sportininkėms. Tendinopatijos dešinioje plantarinėje fascijoje aptiktos pas 5,5 % (n=4), kairioje 1,4% (n=1), o abiejose 1,4% (n=1) krepšininkių. (4 pav.)

0% _20%

40% _60%

80% _100%

Dešinės pusės girnelės sausgyslė Kairės pusės girnelės sausgyslė

22 4 pav. Tendinopatijų paplitimo apatinės galūnės jungtyse palyginimas

Apatinės galūnės struktūrų matmenys

Achilo sausgyslės, girnelės sausgyslės ir keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės (QFT), priekinio šeivikaulinio-šokikaulinio raiščio (ATFL), plantarinės fascijos (PF) matmenys esant tendinopatiniams požymiams (sausgyslės struktūros pakitimai, hipoechogeniški plotai ir/ar neovaskuliarizacija) ir kai jų nėra pateikti 1-3 lentelėse.

1 lentelė. Achilo sausgyslės matmenys esant kitiems tendinopatiniams požymiams ir kai jų nėra Achilo sausgyslės matmenys

Dešinės pusės

Dalis prie kulnakaulio Miotendinozinė dalis

Plotis (cm) Perimetras (cm)

Storis (cm) Plotis (cm) Perimetras (cm) Storis (cm) Tendinopatijos nėra 0,62 (SD 0,01) 39,67 (SD 0,46) 4,08 (SD 0,07) 0,72 (SD 0,02) 44,09 (SD 0,71) 3,95 (SD 0,07) Tendinopatija yra 0,71 (SD 0,04) 39,21 (SD 0,99) 4,47 (SD 0,61) 0,84 (SD 0,05) 46,96 (SD 1,54) 4,21 (SD 0,24) Kairės pusės

Dalis prie kulnakaulio Miotendinozinė dalis

Plotis (cm) Perimetras (cm)

Storis (cm) Plotis (cm) Perimetras (cm) Storis (cm) Tendinopatijos nėra 0,60 (SD 0,01) 38,92 (SD 0,49) 4,02 (SD 0,08) 0,73 (SD 0,02) 44,90 (SD 0,79) 3,93 (SD 0,07)

Achilo Girnelės ATFL QFT PF

Dešinėje 8 19 8 2 4 Kairėje 6 22 16 1 1 Abiejose 6 12 4 1 1 0 5 10 15 20 25 K re p ši n in ki ų sk ai či u s

23 Tendinopatija yra 0,72 (SD 0,06) 40,62 (SD 2,50) 4,85 (SD 0,14) 0,85 (SD 0,04) 47,67 (SD 1,42) 4,25 (SD 0,28)

2 lentelė. Girnelės sausgyslės matmenys esant kitiems tendinopatiniams požymiams ir kai jų nėra

Girnelės sausgyslės matmenys

Dešinės pusės

Plotis (cm) Perimetras (cm) Storis (cm)

Tendinopatijos nėra 0,90 (SD 0,02) 66,79 (SD 0,58) 3,08 (SD 0,06) Tendinopatija yra 0,93 (SD 0,05) 64,51 (SD 1,09) 3,28 (SD 0,18) Kairės pusės

Plotis (cm) Perimetras (cm) Storis (cm)

Tendinopatijos nėra 0,89 (SD 0,02) 67,19 (SD 0,55) 2,99 (SD 0,06) Tendinopatija yra 0,93 (SD 0,04) 66,10 (SD 0,87) 3,19 (SD 0,15)

3 lentelė. Keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės (QFT), priekinio šeivikaulinio-šokikaulinio raiščio (ATFL), plantarinės fascijos (PF) matmenys esant kitiems tendinopatiniams požymiams ir

kai jų nėra Kitų sausgyslių matmenys

QFT

Dešinės pusės Kairės pusės

Storis (cm) Storis (cm) Tendinopatijos nėra 5,96 (SD 0,08) 5,93 (SD 0,07) Tendinopatija yra 6,00 (SD 0,8) 6,9* ATFL

Dešinės pusės Kairės pusės

Storis (cm) Storis (cm)

Tendinopatijos nėra 2,13

(SD 0,08)

2,09 (SD 0,07)

24

Tendinopatija yra 2.96±0.14 2.98±0.09

PF (ties insercija)

Dešinės pusės Kairės pusės

Storis (cm) Storis (cm) Tendinopatijos nėra 2,87 (SD 0,05) 2,98 (SD 0,06) Tendinopatija yra 3,33 (SD 0,19) 3,7**

*Tik viena atletė turėjo tendinopatiją kairiame QFT (storis=6.9 cm) **Tik viena atletė turėjo tendinopatiją kairėje plantarinėje fascijoje (storis=3,7 cm)

Tendinopatiniai pakitimai ir sausgyslių matmenys

Įvertinus Achilo sausgyslės matmenis ir tendinopatijų buvimą ar nebuvimą, rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp abiejų pusių Achilo sausgyslių storio ir tendinopatijų pasireiškimo jose. Dešinės pusės Achilo sausgyslių su tendinopatija storio mediana buvo 4,93 cm (3,8-6,0), o be tendinopatijų- 4,08 cm (2,8-5,7), kai p=0,006. Kairės pusės Achilo sausgyslių su tendinopatija storio mediana buvo 4,85 cm (4,6-5,5), o be tendinopatijų- 4,02 cm (2,8-7,4), kai p=0,001.Achilo sausgyslių storio palyginimas esant tendinopatijai ir kai jos nėra pateikiamas 5 paveiksle

5 pav. Achilo sausgyslių storio palyginimas esant tendinopatijai ir kai jos nėra

4.08 4.02 4.93 _4.85 0 1 2 3 4 5 6

Dešinė pusės Kairės pusės

Sto ri s (c m ) _{Tendinopatija} nerasta Tendinopatija rasta

25 Lyginant dviejų vienodo amžiaus ir sportavimo stažo krepšininkių, niekada neturėjusių apatinės galūnės traumų, dešinės pusės Achilo sausgysles, kurių viena yra 1 cm storesnė, tai tikimybė, kad storesnioji sausgyslė turės tendinopatijąyra 6,861 karto didesnė. Analogiškai lyginant kairės pusės Achilo sausgysles - 4,678 karto didesnė. Tačiau abu šie tikimybių santykiai patenka į pasikliautinuosius intervalus (1,659; 28,371), (1,253; 17,461), todėl negalima teigti, kad taip bus visoje populiacijoje.

Įvertinus abiejų pusių girnelės sausgyslių matmenis ir tendinopatijos buvimą arba nebuvimą, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų pusių girnelės sausgyslių storio ir ir tendinopatijų pasireiškimo jose nerasta. Dešinės pusės girnelės sausgyslių su tendinopatija storio mediana buvo 3,28 cm (1,9-5,3), o be tendinopatijų - 3,08 cm (2,4-4,3), kai p=0,295. Kairės pusės girnelės sausgyslių su tendinopatija storio mediana buvo 3,19 cm (2,3-5,1), o be tendinopatijų- 2,99 cm (2,2-4,6), kai p=0,288. Girnelės sausgyslių storio palyginimas esant tendinopatijai ir kai jos nėra pateiktas 6 paveiksle.

6 pav. Girnelės sausgyslių storio palyginimas esant tendinopatijai ir kai jos nėra

Dešinės keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės (QFT) storis statistiškai reikšmingai nepriklauso nuo tendinopatijos pasireiškimo. QFT sausgyslių su tendinopatija storio mediana buvo 6,00 cm (5,2-6,8), o be tendinopatijų- 5,96 cm (4,5-7,3), kai p=0,932. Kairės keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės (QFT) storio priklausomybės nuo tendinopatijos pasireiškimo įvertinti negalima, nes tik vienoje sausgyslėje buvo rasti tendinopatiniai pokyčiai. Dešinio priekinio šeivikaulinio-šokikaulinio raiščio storis statistiškai reikšmingai priklauso nuo tendinopatijos pasireiškimo. ATFL

3.08 2.99 3.28 3.19 2.8 2.85 2.9 2.95 3 3.05 3.1 3.15 3.2 3.25 3.3 3.35

Dešinė pusės Kairės pusės

Sto ri s (c m ) Tendinopatija nerasta Tendinopatija rasta

26 raiščių su tendinopatija storio mediana buvo 2,96 cm (2,3-3,5), o be tendinopatijų- 2,13cm (1,1-4,3), kai p=0,001). Kairio priekinio šeivikaulinio-šokikaulinio raiščio storis statistiškai reikšmingai priklauso nuo tendinopatijos pasireiškimo (ATFL raiščių su tendinopatija storio mediana buvo 2,98 cm (2,4-3,5), o be tendinopatijų- 2,09 cm (1,3-4,2), kai p=0,001). Dešinės plantarinės fascijos storis statistiškai reikšmingai priklauso nuo tendinopatijos pasireiškimo (plantarinių fascijų su tendinopatija storio mediana buvo 3,33 cm (2,8-3,7), o be tendinopatijų- 2,87 cm (2,0-3,8), kai p=0,04). Kairės plantarinės fascijos storio priklausomybės nuo tendinopatijos pasireiškimo įvertinti negalima, nes tik vienoje sausgyslėje buvo rasti tendinopatiniai pokyčiai. Šeivikaulinio-šokikaulinio raiščio, keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės ir plantarinės fascijos sausgyslių storio palyginimas esant tendinopatijai ir kai jos nėra pateiktas 7 paveiksle.

7 pav. Šeivikaulinio-šokikaulinio raiščio, keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės ir plantarinės fascijos sausgyslių storio palyginimas esant tendinopatijai ir kai jos nėra

Tendinopatiniai pakitimai ir krepšininkių amžius, sportavimo trukmė ir

antropometriniai rodikliai

Tendinopatijų pasireiškimas ir sportininkių amžius:

ATFL dešinės pusės ATFL kairės pusės OFT dešinės pusės QFT kairės pusės PF dešinės pusės PF kairės pusės Tendinopatijos nėra 2.13 2.09 5.96 5.93 2.87 3.33 Tendinopatija yra 2.96 2.98 6 6.9 3.33 3.7 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Sto ri s (c m )

27 Tendinopatijų pasireiškimas dešinėje ir kairėje Achilo sausgyslėje, kairiajame priekiniame šeivikauliniame-šokikauliniame raištyje statistiškai reikšmingai priklausė nuo sportininkių amžiaus. Atitinkamai sportininkių amžiaus mediana, kai tendinopatija pasireiškė arba nepasireiškė sausgyslėje buvo 28,25 (21-36) vs. 22,22 (18-39) metai, 29,67 (21-36) vs. 22,27 (18-39) metai, 23,54 (18-39) vs 20,50 (18-26) metai, kai p=0,002, p=0,004, p=0,043.Apatinės galūnės jungčių, kuriose tendinopatijos pasireiškimas statistiškai priklausė nuo amžiaus, matmenų palyginimas pateiktas 8 paveiksle.

8 pav. Apatinės galūnės jungčių, kuriose tendinopatijos pasireiškimas statistiškai priklausė nuo amžiaus, matmenų palyginimas

Lyginant dvi vienodo sportavimo stažo, niekada neturėjusias apatinės galūnės traumų, krepšininkes, iš kurių viena yra metais vyresnė, tikimybė, kad vyresnė krepšininkė turės tendinopatiją dešinėje Achilo sausgyslėje yra 1,197 karto didesnė, o kairėje Achilo sausgyslėje- 1,233 karto didesnė. Nepaisant to abu tikimybių santykiai patenka į pasikliautinuosius intervalus (1,054; 1,360), (1,068; 1,422), todėl iš šių rezultatų negalima spręsti apie visą populiaciją. Tendinopatijų pasireiškimas statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo sportininkių amžiaus: dešinėje girnelės sausgyslėje (p=0,471), kairėje girnelės sausgyslėje (p=0,446), dešinėje keturgalvio šlaunies raumens sausgyslėje (p=0,476), dešiniame priekiniame šeivikauliniame-šokikauliniame raištyje (p=0,511), dešinėje plantarinėje fascijoje (p=0,052).Suskirsčius krepšininkes į tris grupes pagal tendinopatijų pasireiškimą kiekvienoje sausgyslėje (tendinopatija nerasta, rasta vienos pusės, rasta abiejų pusių tendinopatija) ir palyginus šių grupių amžiaus vidurkius, statistiškai reikšmingas skirtumas gautas Achilo sausgyslės grupėje

20,5 22,3 22,2 23,5 29,7 28,3 0 5 10 15 20 25 30 35

Kairės pusės ATFL Kairės pusės Achilo

sausgyslė Dešinės pusės Achilo

sausgyslė

Krepšininkių amžius (m)

28 (p=0,009) (9 paveikslas). Kitose struktūrose (girnelės sausgyslėje, QFT, ATFL) statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta (p=0,383, p=0,458, p=0,191).

9 pav. Amžiaus vidurkiai tarp sportininių grupių, suskirstytų pagal tendinopatijų pasireiškimą Achilo sausgyslėse.

Tendinopatijų pasireiškimas ir atlečių sportavimo trukmė:

Tendinopatijų pasireiškimas abiejų pusių Achilo sausgyslėse statistiškai reikšmingai priklausė nuo krepšininkių sportavimo trukmės. Atitinkamai, sportavimo trukmės mediana, kai tendinopatija nepasireiškė, dešinėje pusėje buvo 11,55 m (2-27), kairėje- 11,60 m (2-27), o kai tendinopatija buvo aptikta, dešinėje-15,75 m (7-27), kairėje-16,67 m (7-27), kai p=0,041 ir p=0,049. Kuo ilgesnė krepšininkių sportavimo trukmė, tuo dažniau nustatomi tendinopatiniai pakitimai Achilo sausgyslėse. Apatinės galūnės jungčių, kuriose tendinopatijos pasireiškimas statistiškai priklausė nuo sportavimo trukmės, matmenų palyginimas pateiktas 10 paveiksle.

29 10 pav. Apatinės galūnės jungčių, kuriose tendinopatijos pasireiškimas statistiškai priklausė nuo sportavimo trukmės, matmenų palyginimas

Lyginant dvi vienodo amžiaus, niekada neturėjusias apatinės galūnės traumų krepšininkes, iš kurių viena metais ilgiau užsiima intensyvia sportine veikla, tikimybių santykis, kad ilgiau metais sportuojanti krepšininkė turės tendinopatiją dešinėje Achilo sausgyslėje yra 1,193 karto didesnė, o kairėje Achilo sausgyslėje- 1,224 karto didesnė. Tačiau abu tikimybių santykiai patenka į pasikliautinuosius intervalus (1,024; 1,391), (1,034; 1,449), tad negalima teigti, kad tai būdinga visai populiacijai.

Tendinopatijų pasireiškimas statistiškai reikšmingai nepriklauso nuo sportavimo trukmės: dešinėje girnelės sausgyslėje (p=0,682), kairėje girnelės sausgyslėje (p=0,151), dešiniame priekiniame šeivikauliniame-šokikauliniame raištyje (p=0,589), dešinėje keturgalvio šlaunies raumens sausgyslėje (p=0,880), dešinėje plantarinėje fascijoje (p=0,062).

Tendinopatijų pasireiškimas ir atlečių ūgis (cm) ir svoris (kg)

Įvertinus visų tirtų apatinės galūnės sausgyslių tendinopatinius pakitimus (kiekvienai krepšininkei ištirta 10 sausgyslių), krepšininkės suskirstytos į dvi grupes. Pirmą grupę sudarė sportininkės, kurioms buvo aptikti dviejų arba mažiau sausgyslių tendinopatiniai pakitimai, o antrą grupę- trijų ir daugiau sausgyslių pakitimai. Antros grupės atlečių ūgis ir svoris buvo statistiškai reikšmingai didesni, nei pirmos grupės (186,67 vs. 178,95 cm, kai p=0,022; 77,00 kg vs. 69,46 kg, kai p=0,04).Pirmos grupės (0-2 sausgyslių tendinopatija) ir antros grupės (3 ir > sausgyslių tendinopatija) atlečių pasiskistymas pagal ūgį ir svorį pateikti 11 ir 12 paveiksluose.

11,6 11,6

16,7 15,8

0 5 10 15 20

Kairės pusės Achilo sausgyslė Dešinės pusės Achilo

sausgyslė

Krepšininkių sportavimo trukmė (m)

30 11 pav. Pirmos grupės (0-2 sausgyslių tendinopatija) ir antros grupės (3 ir > sausgyslių

tendinopatija) atlečių pasiskistymas pagal ūgį

12 pav. Pirmos grupės (0-2 sausgyslių tendinopatija) ir antros grupės (3 ir > sausgyslių tendinopatija) atlečių pasiskistymas pagal svorį

Tendinopatijų pasireiškimas ir atlečių kūno masės indeksas (KMI):

Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp sportininkių KMI ir tendinopatijų pasireiškimo rasta nebuvo: dešinėje Achilo sausgyslėje (p=0,112), kairėje Achilo sausgyslėje (p=0,213) dešinėje girnelės sausgyslėje (p=0,324), kairėje girnelės sausgyslėje (p=0,847), dešiniame priekiniame

31 šokikauliniame raištyje (p=0,345), kairiame priekiniame šeivikauliniame-šokikauliniame raištyje (p=0,513), dešinėje keturgalvio šlaunies raumens sausgyslėje (p=0,88), dešinėje plantarinėje fascijoje (p=0,519).

Grupuojant sportininkes į dvi grupes pagal pažeistų sausgyslių skaičių (aprašytas aukščiau) nustatyta, kad statistiškai reikšmingo KMI skirtumo tarp grupių nebuvo (p=0,644).

Tendinopatiniai pakitimai ir skausmas

4 lentelė. Skausmingumo dažnis apatinės galūnės sausgyslių projekcijose

Sauslės projekcija Jautė skausmą Nejautė

skausmo Iš viso Abeijų pusių Vienos pusės

Achilo 6 (8,2%) 4 (5,5%) 2 (2,7%) 67 (91,8%)

Girnelės 15 (20,5%) 2 (2,7%) 13 (17,8%) 58 (79,5%)

ATFL 11 (15,1%) 1 (1,4%) 10 (13,7%) 62 (84,9%)

QFT 3 (4,1%) 0 (0,0%) 3 (4,1%) 70 (95,9%)

Atlikus porinius palyginimus, nustatyta, kad sportininkės su tendinopatiniais pakitimais kairiame priekiniame šokikauliniame-šeivikauliniame raištyje (n=16) statistiškai reikšmingai dažniau, nei sportininkės be tendinopatinių pakitimų šiame raištyje (n=57) jaučia skausmą kairės čiurnos projekcijoje (n=3, 18,8% versus n=2, 3,5%, p=0,03). (4 lentelė)

Palyginus tendinopatinių pakitimų pasireiškimą, matomą ultragarsinės diagnostikos metu, abiejų pusių Achilo ir girnelės sausgyslėse bei dešiniame priekiniame šokikauliniame-šeivikauliniame raištyje su jaučiamu skausmu kiekvienos struktūros projekcijoje, statistiškai reikšmino skirtumo nerasta (p=0,416, p=0,488, p=0,520, p=0,859, p=0,329).

Tndinopatiniai pakitimai ir funkciniai testai

Sportininkių, kurioms dešiniajame ATFL buvo rasta tendinopatija, LESS testo rezultatai buvo statistiškai reikšmingai didesni (p=0,002). LESS testo rezultatai, kai sausgyslėje tendinopatija nerasta buvo 6,49 balai, o esant tendinopatijai - 9,25 balai. Taigi, sportininkėms turinčioms tendinopatiją dešiniame ATFL, matomą ultragarsinės diagnostikos metu, yra didesnė traumų rizika.

32 Lyginant dvi vienodo amžiaus ir sportavimo stažo, niekada neturėjusių apatinės galūnės traumų, krepšininkes, iš kurių viena surinko vienu balu daugiau atlikdama LESS testą, tikimybė, kad surinkusi daugiau balų krepšininkė turės tendinopatiją dešiniajame ATFL yra 2,316 karto didesnė. (13 pav.) Vis dėlto šis rezultatas patenka į pasikliautinąjį intervalą (1,196; 4,486), todėl negalima teigti, kad taip bus visoje imtyje.

13 pav. LESS testo rezultatai tarp sportininkių grupių su skirtingu sausgyslių su tendinopatija skaičiumi

LESS testo rezultatai tarp sportininkių turinčių ir neturinčių tendinopatinių pakitimų abiejų pusių Achilo ir girnelės sausgyslėse, kairiajame ATFL bei dešinėje PF statistiškai reikšmingai nesiskyrė (6,75 balai vs. 7,13balai, kai p=0,67; 6,70 balai vs. 7,83 balai, kai p=0,2; 6,98 balai vs. 6,26 balai, kai p=0,23; 6,88 vs. 6,59, kai p=0,53; 6,81 vs. 6,75, kai p=0,74; 6,77 balai vs. 7,25 balai, kai p=0,77). Taigi, LESS testo balai neturėjo įtakos tendinopatijų formavimuisi šiose sausgyslėse. Statistiškai patikimo ryšio tarp LESS testo rezultatų ir sausgyslių su tendinopatija skaičiaus nebuvo rasta (p=0,482) (16 lentelė).

Pagal LESS testo vertinimo rekomendacijas sportininkės suskirstytos į keturias grupes, kai testas puikiai atliktas ( ≤4 klaidos), gerai atliktas (>4 - ≤5 klaidos), vidutiniškai atliktas (>5 - ≤6 klaidos) ir prastai atliktas (>6 klaidos). Susumavus rezultatus sportininkių pasiskirstymas šiose grupėse buvo: puikiai atlikta n=11 (15,1%), gerai atlikta n=9 (12,3%), vidutiniškai atlikta n=7 (9,6%), prastai atlikta n=46 (63%). Tarp šių grupių LESS testo rezultatų ir tendinopatijos pasireiškimo abiejų pusių

33 Gilus pritūpimas Žingsnis per kliūtį Įtūpstas su lazdele Pečių mobiliškum as Aktyvus tiesios kojos kėlimas Liemens stabilumas Sukimosi stabilumas 0 balų 1 2 2 1 2 6 3 1 balas 15 29 12 0 1 16 19 2 balai 57 41 53 10 14 29 51 3 balai 0 1 6 62 56 22 0 0 10 20 30 40 50 60 70 Kre p šin in kių s ka iči u s

(dešinės ir kairės) Achilo, girnelės sausgyslėse, ATFL ir dešinėje PF statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p=0,989, p=0,544, p=0,724, p=0,873, p=0,153, p=0,588, p=0,512).

FMS (angl. Functional movement screen) testas.

Vidutinė FMS testo balų suma šio tyrimo metu buvo 14,29 (SD 2,2). Didžiausia surinkta balų suma-18 (n=2), kai mažiausia-8 (n=1). Krepšininkių pasiskirstymas pagal FMS testo rezultatus, atliekant kiekvieną užduotį, pateiktas 14 paveiksle

14 pav. Krepšininkių pasiskirstymas pagal FMS testo rezultatus

Bendras FMS testo rezultatas tarp sportininkių grupių su skirtingu teninopatijos skaičiumi statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,910). (15 pav.)

34 15 pav. FMS testo rezultatai tarp sportininkių grupių su skirtingu sausgyslių su tendinopatija

skaičiumi

Bendras FMS testo rezultatas tarp sportininkių turinčių ir neturinčių tendinopatinių pakitimų abiejų pusių Achilo ir girnelės sausgyslėse, ATFL, dešinėje PF statistiškai reikšmingai nesiskyrė (14,2 balai vs. 15,0 balai, kai p=0,387; 14,3 balai vs. 14,5 balai, kai p=0,984; 14,4 balai vs. 14,0 balai, kai p=0,594; 14,6 balas vs. 13,5 balai, kai p=0,052; 14,3 balai vs. 14,1 balai, kai p=0,592; 14,3 balai vs. 14,2 balai, kai p=0,488, 14,2 balai vs. 15,3 balai, kai p=0,391).

FMS testo metu, antros (žingsnis per kliūtį), trečios (įtūpstas su lazdele) ir penktos (aktyvus ištiestos kojos kelis) užduoties metu kiekviena koja buvo vertinama atskirai ir vėliau išvedamas bendras užduoties rezultatas. Šio tyrimo metu buvo palyginti sportininkių dešinės ir kairės kojos rezultatus šiose trijose užduotyse su tendinopatijų skaičiumi vertinamojoje kojoje. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp testo rezultatų ir tendinopatijų skaičiaus kairėje ir dešinėje kojoje rasta nebuvo (p=0,976, p=0,425, p=0,691, p=0,868, p=0,597, p=0,713).