LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ieva Dapkutė
Skirtingų vandens rūšių panaudojimo įtaka daigintų
sėklų kokybiniams rodikliams
Influence of different water types on the quality
indicators of germinated seeds
Maisto mokslo ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Dr. Gediminas Gerulis Maisto saugos ir kokybės katedra
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Skirtingų vandens rūšių panaudojimo įtaka daigintų sėklų kokybiniams rodikliams “.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2021 m. balandžio 14d. Ieva Dapkutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2021 m. balandžio 14d. Ieva Dapkutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2021 m. balandžio 14d. Gediminas Gerulis
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 71.
LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1. Sėklų ir jų daigų maistinė vertė ir nauda organizmui...9
1.2. Sėklų daiginimo technologija ir ją lemiantys veiksniai...11
1.3. Sėklų ir jų daigų kokybės rodikliai...13
1.4. Skirtingų vandens rūšių įtaka sėklų dygimui ... ...14
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 16
2.1. Tyrimo vieta ir objektas ... 16
2.2. Tyrimo metodas ... 17
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 19
3. TYRIMO REZULTATAI... 20
3.1. Sausųjų medžiagų kiekio nustatymas ... 20
3.2. Vitamino C kiekio nustatymas ... 21
3.3. Mikrobiologiniai sėklų užterštumo tyrimai ... 22
3.4. Sėklų dygimo energijos nustatymas ... 28
3.5. Sėklų daigumo nustatymas ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
IŠVADOS ... 35
REKOMENDACIJOS ... 36
4
SANTRAUKA
Darbo pavadinimas: Skirtingų vandens rūšių panaudojimo įtaka daigintų sėklų kokybiniams
rodikliams. Magistro darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, per 2020 – 2021 m. laikotarpį. Darbo apimtis - 39 puslapiai, pateikta 23 paveikslai.
Darbo tikslas: nustatyti skirtingų vandens rūšių panaudojimo įtaka daigintų sėklų kokybiniams
rodikliams.
Darbo metodika. Daiginimui imta kiekvienos rūšies sėklų po 100 g. Sėklos daigintos 48 val.
tamsoje 22 CO temperatūroje, vėdinamoje patalpoje. Tyrimo pradžioje sėklos buvo kruopščiai atrinktos, išimtos netinkamo dydžio, suskilusios ar kitaip pakitusios sėklos. Sėklos mirkytos parą, vandens santykiu 1:4. Po 2 dienų (48 val.) daigintų sėklų derlius buvo nuimtas, sėklos pasvertos ir analizėms sudaryti mėginiai. Iš karto atlikti sausųjų medžiagų ir vitamino C kiekio tyrimai. Po 3 dienų (72 val.) atliktas sėklų dygumo energijos nustatymas ir sėklų daigumo bei kokybinių rodiklių (želmens ilgio) vertinimas.
Rezultatai ir išvados. Įvertinus daiginimui naudojamo vandens įtaką sėklų fiziniams -
kokybiniams rodikliams, nustatyta, kad daiginant sėklas gazuotame mineraliniame vandenyje, medžiagos įsisavinamos geriau, daigo kokybė yra efektyvesnė. Nustatyta, kad sėklas daiginant gazuotame mineraliniame vandenyje sausosios medžiagos kiekis sėklose mažėja, kas parodo, kad daigas jas geriau įsisavina, pagerėja jo kokybė. Nustatyta, kad nedaigintose sėklose vitamino C kiekiai yra labai maži, tačiau ženkliai padidėja daiginimo gazuotame mineraliniame vandenyje metu. Mikrorganizmai yra daugelio žmonių, gyvūnų ir augalų ligų sukėlėjai. Dygstantiems daigams svarbu turėti kuo mažiau mikroorganizmų, jie mažina ir daigo kokybę, taip pat jei daigai naudojami maistui tai gali sukelti įvairias ligas. Nustatyta, kad mažiausiai mikroorganizmų rasta mirkant ar daiginant sėklas gazuotame mineraliniame vandenyje. Kokybiška sėkla reiškia ne tik patikimos firmos produktą, veislę, daigumą, bet ir dygimo energiją. Palyginus gautus rezultatus buvo nustatyta, kad sojos geriau dygo abiejų rūšių vandenyse nei kviečiai. Daiginimas gazuotame mineraliniame vandenyje teigiamai veikė sėklų dygimo energiją, kviečių dygimo energija didėjo.
5
SUMMARY
Title: Influence of different water types on the quality indicators of germinated seeds. The
master's thesis was performed at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Food Safety and Quality, during 2020 - 2021. period. Thesis consists of: 39 pages, 23 figures.
The aim of the work: to determine the influence of different water types on the quality
indicators of germinated seeds.
Working methodology. 100 g of seeds of each species were taken for germination. Seeds
germinated for 48 h. in the dark at 22 CO in a ventilated room. At the beginning of the study, the seeds were carefully selected, the seeds of the required size, decomposed or otherwise altered were removed. The seeds were soaked daily in a water ratio of 1: 4. After 2 days (48 hours), the germinated seeds were harvested, the seeds were weighed and analyzed to form samples. Immediate dry matter and vitamin C tests were performed. After 3 days (72 hours) Determination of seed germination energy and evaluation of seed germination and qualitative indicators (grass length).
Results and conclusions. After evaluating the influence of the water used for germination on
the physical and qualitative indicators of the seeds, it was found that when germinating the seeds in carbonated mineral water, the substances are better absorbed and the quality of the seedling is more efficient. It was found that when seeds are germinated in carbonated mineral water, the amount of dry matter in the seeds decreases, which indicates that the seedling absorbs them better and improves its quality. Vitamin C levels in ungerminated seeds were found to be very low but significantly increased during germination in carbonated mineral water. Microorganisms are the causative agents of many human, animal and plant diseases. It is important for germinating seedlings to have as few microorganisms as possible, they also reduce the quality of the seedling, and if the seedlings are used for food, it can cause various diseases. The lowest number of microorganisms was found during soaking or germination of seeds in carbonated mineral water. Quality seed means not only a reliable company product, variety, germination, but also germination energy. Comparing the obtained results, it was found that soybeans germinated better in both types of waters than wheat. Germination in carbonated mineral water had a positive effect on seed germination energy, wheat germination energy increased.
6
SANTRUMPOS
pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą;
g – gramai; mg – miligramai; cm - centimetrai; l – litrai;
ES – Europos sąjunga;
LST ISO – Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintas standartų rinkinys (Lietuvos
standartizacijos departamentas);
7
ĮVADAS
Žmonių populiacijos nuoseklus augimas skatina susidaryti maisto poreikio problemą. Didelis gamtos resursų naudojimas, besikeičiantis klimatas turi įtakos šiai problemai atsirasti, priverčia imtis naujų priemonių maisto poreikio problemos šalinimui [1].
Pastaruoju metu visame pasakylyje, taip pat ir Letuvoje labai išpopuliarėjo sveikos gyvensenos, taisyklingos mitybos bei maisto kokybės balansas. Vartotojams labai svarbi maisto kokybė, rūpestis dėl aplinkos tarša bei jos įtaka sveikatai. Šį pasirinkimą skatina maisto produktų įvairovė bei galimybė juos atsirinti [2].
Išpopuliarėjusi sveika mityba skatina ieškoti naujų maisto alternatyvų. Vakarų šalyse itin paplitęs susidomėjimas daigintomis sėklomis. Vartotojai ieško ir vertina natūralų, be netinkamų priedų, sveikesnį ir maistingesnį maistą, ko pasekoje atrastas daigintų sėklų naudingumas [3].
Jau senai vartotojai žino, kad sėklos sukauptų maisto medžiagų, vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Naujiena yra tai, kad daigintose sėklose šių elementų padaugėja net kelis kartus. „Pavyzdžiui, vien daigintuose kviečiuose aptinkama 50 kartų daugiau vitaminų C ir E, 10 kartų daugiau vitamino B6, net iki keturių kartų daugiau kitų B grupės vitaminų, du kartus daugiau baltymų“ [4].
P. Burkholder ir I. Mcveigh (2015) teigimu, „daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių atsinaujinimą, taip pat daigintos sėklos – puikus tirpiųjų skaidulų šaltinis“. Dažnas daigų vartojimas sumažina blogojo cholesterolio kiekį kraujagyslėse, pagerina kraujotakos ir virškinimo sistemų darbą, skatina smegenų veiklą [5].
Sėklų dygimui didžiausią įtaką daro drėgmė, temperatūra bei deguonis. Sėklose sukauptos maisto medžiagos be drėgmės nebūna gemalui pasiekiamos, drėgmė jas ištirpina ir transportuoja gemalo ląstelėms, kuriose jos būna panaudotos gyvybinėms funkcijoms. Viena pagrindinių ląstelių funkcijų yra dalijimasis, ko pasekoje užauga šaknys, lapai, stiebai ir kt. augalo organai [6].
Dažniausiai daiginimui būna naudojamas paprastas geriamasis vanduo. Tačiau pastaruoju metu pastebėta, kad kitokio tipo vandenys gali turėti geresnės įtakos sėklų dygimui. Kaip pavyzdžiui, pastebėta, kad labai gerą įtaką sėklų dygimui turi mineralinis vanduo, parturtintas ląstelėms reikalingomis medžiagomis: magniu, kaliu, kalciu ir kt. Mineralinis vanduo parturtintas natrio ir kalcio katijonais bei chloridų anijonais. Tai yra vidutinės mineralizacijos, labai silpnai šarminis (pH vos didesnis už 7), mikroorganizmams netinkamos terpės, nedaug organinių medžiagų (maža permanganatinio skaičiaus vertė) turintis vanduo [7].
Mineralinio vandens panaudojimas maistinių sėklų daiginimui gali tapti inovatyvus būdas ne tik užtikrinti produkto maistinę vertę ir priimtinas juslines savybes bet ir mažinti mikrobiologinę riziką, susijusią su daigų vartojimu.
8 Darbo tikslas: nustatyti skirtingų vandens rūšių panaudojimo įtaka daigintų sėklų kokybiniams
rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1) Įvertinti daiginimui naudojamo vandens įtaką sėklų fiziniams-kokybiniams rodikliams. 2) Nustatyti daiginimui naudoto vandens įtaka askorbo rūgšties ir sausųjų medžiagų pokyčiams daiginimo metu.
3) Išanalizuoti panaudojamo vandens poveikį mikrobiniam užterštumui. 4) Nustatyti tinkamiausią vandens rūšį sėklų daigumui.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sėklų ir jų daigų maistinė vertė ir nauda organizmui
Pastaruoju metu sveika gyvensena ir mityba stipriai populiarėja Lietuvoje ir visame pasaulyje. Maisto prekių parduotuvių lentynose jau galima surasti daigintų sėklų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent po 400 g daržovių, nepriklausomai nuo sezono. Sveikos mitybos specialistai vis dažniau rekomenduoja mitybos racioną papildyti daigintomis sėklomis [8].
Pasak Kordušienės (2011) teigia, kad „didėjant gyvenimo būdo standartams įvairiose šalyse, vartotojai vis daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai ir maisto saugai“. Sėklų daiginimas – vienas iš sveikos mitybos raciono papildymo standartas [9].
Augalai dauginasi lytiniu būdu, susiliejus lytinėms ląstelėms, iš zigotos formuojasi gemalas, kuris apgaubiamas maisto medžiagomis, tokiu būdu susiformuoja sėkla. Kaip ir augalų rūšių, taip ir sėklų yra įvairiausių, jos skiriasi savo spalva, dydžiu, forma, svoriu, maisto medžiagų kiekiu. Pagal tai jos gali būti stambios, vidutinės ir smulkios [10].
Dažniausiai sėkla sudaryta iš trijų dalių: luobelės, atsarginių maisto medžiagų, gemalo. Svarbiausia dalis sėkloje yra gemalas, iš jo formuosis pagrindinis augalas. Taip pat labai svarbi dalis yra maisto medžiagos, be jų gemalas negalėtų vystytis ir augti. Apsauginę funkciją atlieka sėklos luobelė, ji gali būti pakitusi ir taip pat padėti sėkloms išplisti aplinkoje [11].
Sėklai pradėjus dygti, drėgmės pagalba tirpsta maisto medžiagos, jos pradedamos tiekti į gemalo ląsteles. Tuo metu vertingiausios maisto medžiagos koncentruojasi į daigus. Atsiranda faktas, kad dygimo metu daigų želmenų naudingumas išauga ir jo vartojimas suteikia žmogui labai daug vertingų ir maistingų medžiagų. Todėl sveikos mitybos šalininkai daigintas sėklas mėgsta įtraukti į mitybos racioną ir naudoja daugelyje maisto gaminimo procesų [12].
Pasak P. Burkholder ir I. Mcveigh (2016) „sausose sėklose daug skaidulinių medžiagų, tačiau vertingiausios jos daigintos. Daigai ne tik turi daug vertingų medžiagų, bet ir šarmina organizmą. Be to, maistinės medžiagos sėklai dygstant suskaidomos: baltymai skyla į amino rūgštis, riebalai – į riebiąsias rūgštis, angliavandeniai – į cukrų, taip pat skyla sudėtingi krakmolai, taigi šis maistas gerai virškinamas“ [13].
Daigintos sėklos keičiasi savo sudėtimi. Sausome medžiagose sukaupti mikroelementai, fermentai ir kitos naudingos medžiagos tampa aktyviomis ir augimo metu kaupiasi daigo želmenyse. Tokius daigus naudojant maistui, organizmas gauna daug naudingų medžiagų, kurios pagerina gyvybines funkcijas, kaip pavyzdžiui, stiprina imunitetą, valo žarnyną, suteikia naudingos energijos ir t.t. [14].
10
Sėkloms dygstant jose esančios maisto medžiagos ištirpinamos ir jų padaugėja kelis kartus. Tyrimais nustatyta, kad daigintuose kviečiuose vitamino E padidėja apie 50 kartų, apie 10 kartų didėja vitamino B6, 2-4 kartus daugiau vitaminų B1, B2, B3, PP, 2 kartus daugiau baltymų, kurie skatina ląstelių ir audinių dauginimąsi ir atsinaujinimą. „Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi įtakos širdies ir smegenų veiklai, gerina kraujo sudėtį, saugo organizmą nuo mažakraujystės“ [13].
Behall (2017) atlikę tyrimus nustatė, kad daigintose sėklose rastos medžiagos itin pagerina žmogaus gyvybinių funkcijų veikimą, kaip pavyzdžiui, ląstelės daug intensyviau atsinaujina, suintensyvėja medžiagų apykaita, metabolizmo produktų šalinimas, padeda nukenksminti laisvuosius radikalus [15].
Taip pat pagerėja įvairių žmogaus organų veikla. Kalis, kurio gausu daiguose, pagerina raumenų darbą, stabdo atrofijos procesus. Sėklose daug skaidulinių medžiagų, kurios gerina virškinimą, mažina dujų kaupimąsi žarnyne, aktyvina peristaltikos procesus [15].
Amžius taip pat turi įtakos maistinių medžiagų kitimui daiguose. Tai itin svarbu grūdams: kviečių, rugių, avižų ir miežių daigai naudingiausi kol užauga iki 1 cm. aukščio, jie turi būti kuo jaunesni. Ankštinių augalų daigai gali būti vartojami ir aukštešni, 3–5 cm aukščio želmenėliais. Aukštesni daigai patys sunaudoja naudingas medžiagas ir tampa nebe tokie naudingi [16].
Amerikiečių ir japonų mokslininkai atlikę tyrimus nustatė, kad žaliosios žolių sultys yra itin naudingos žmogaus organizmui ir sveikatai. Itin vertingi jaunų kviečių daigų želmenys ir jų sultys, jose gausu daug maistingųjų medžiagų [17].
Sojų daiguose gausu vitaminų, baltymų, riebalų ir angliavandenių, taip pat svarbių mineralų ir mikroelementų, tokių kaip magnis, fosforas ir cinkas. Šis turtingas maistinių medžiagų kokteilis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių bei kraujagyslių ligų. Brokolių daigai – nuolatinis mokslinių tyrimų objektas. Ši daržovė turi daug baltymų, geležies, skaidulų, todėl ne veltui yra pamėgta sveiko gyvenimo būdo besilaikančių žmonių [18].
Daiginti ankštiniai augalai pasižymi vitamino C, E ir visų B grupės vitaminų gausa. Organizmo sunkiai pasisavinamos medžiagos, kaip pavyzdžiui baltymai, paveikti fermentų tampa lengvai virškinami ir įsisavinami. Taip pat polisacharidas krakmolas paveiktas fermentų virsta tirpiu cukrumi, kas padaro ankštinių augalų želmenis saldžius ir pagerina jų skonį. Mineralų, fermentų ir maistinių skaidulų kombinacija daigintuose ankštiniuose yra nepakeičiama, be to, jie yra mažai kaloringi. Ne veltui daiginti ankštiniai, grūdai ir sėklos vadinami dvidešimt pirmojo amžiaus maistu [13].
Liucernos daiguose gausu medžiagos kanavanino, aminorūgšties analogo, kuri gali padėti, sergant leukemija, krūties, kasos ir žarnų vėžiu. Žirnių daigai yra prisotinti maistinėmis medžiagomis, baltymais ir vitaminais, augalų skaidulomis, pašalina vidurių užkietėjimą ir disbiozę [18].
Apibendrinant galima teigti, kad daigintos sėklos yra itin naudingos, jose labai daug įvairių mikroelementų, kurie svarbūs nesvarbu kokios rūšies ląstelėms. Dygstant sėkloms naudingos
11
medžiagos yra ištirpinamos, todėl jų kiekis padidėja ir taokiu meti augalų žemlenys yra labai maistingi.
1.2. Sėklų daiginimo technologija ir ją lemiantys veiksniai
Prisitaikydami prie aplinkos sąlygų, augalai ir jų daigai, vystymosi laikotarpiu didina organinių medžiagų kiekį savyje. Augalai reguoja į besikeičiančius metų laikus, jų metu kinta aplinkos drėgmė, temperatūra, šviesos kiekis. Kad augalas galėtų išlikti, palankiomis sąlygmis suaktyvina savo gyvybines funkcijas, o nepalankiomis – sustabdo [19].
Vanduo vienas svarbiausių elementų augalui, jo kiekis augalų rūšyse ir jo skirtinguose organuse skiriasi. Vandens kiekis kinta priklausomai nuo augalo amžiaus, jaunuose augaluose, vandens kiekis didesnis. Įvairiuose augalo vystymosi ir egzistavimo tarpsniuose vandens kiekio reikalingumas taip pat keičiasi. Daug vandens reikia sėklai dygstant, tai galima sakyti, dygimo laikotarpiu vanduo yra vienas svarbiausių elementų, jis išbrinkina medžiagas, kurios ir naudojamos daigo augimui. Vanduo augalui ir jo ląstelėms suteikia labai daug funkcijų: transportuoja maistines ir mineralines medžiagas, padeda palaikyti termoreguliaciją, medžiagų pernašą, dalyvauja fotosintezėje, turgorinį slėgį ir daugelį kitų [20].
Kitu atžvilgiu per didelis drėgmės kiekis dirvožemyje sėklai gali būti pavojingas. Per didelis drėgmės kiekis dirvožemyje, skatina augalų kvėpavimo proceso sutrikimus, šaknų ląstelės nebegali įsisavinti maisto medžiagų, taip pat pradeda trūkti deguonies, parsisdeda puvimo procesas. Per didelis drėgmės kiekis mažina temperatūrą, todėl daigas taip pat gali peršalti. Dirvožemio drėgmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkos sąlygų: apšvietimo, paros laiko, temperatūros. Rekomenduojama daigų nelaistyti prieš sodinimą iki 5 dienų. Sumažėjęs vandens kiekis ląstelėse, padidėja savo koncentracija, jame pagausėja angliavandenių, tokiu būdu augalas geriau auga ir vegetuoja [21].
Dar vienas itin svarbus aplinkos veiksnys yra šviesa. Sėklų dygimui jis kaip ir nereikalingas, tačiau, kai tik daigelis prasikala, jame parsideda fotosintezės procesai, kurie ir vyksta šviesos pagalba. Šviesa skatina augalų vidualąstelinį kvėpavimą, medžiag sintezę, katalizuoja įvairias organelėse vykstančias reakcijas. Šviesa pasisavinama augalų lapuose esančio chlorofilo pagalba, todėl labai svarbu, kad augalo lapai gautų tinkamą apšvietimo kiekį. Dygimas – labai svarbu daigų augimo dalis, o ir atskirų daržovių šviesos poreikis tuo metu skirtingas. Kaip ir buvo minėta, tik prasikalus daigeliui, būtina jį patalpinti į kuo šviesenę vietą. Jei trūksta šviesos, daigo kotelis ištįsta iki sėklaskiltinių lapelių, nukenčia šaknų ir lapų vystymasis. Augant daigui būtina išlaikyti optimalų apšvietimą, parinkti tinkamą sėjos laiką bei jei reikia papildomai apšviesti. Tolimesnio daigų augimo metu taip pat itin svarbu, kad augalams užtektų šviesos. Šviesos trūkumas stabdo augalo augimą ir vystymąsi, gelsta lapai, pradeda trūkti organinių medžiagų [22].
12
Kitas daigo dygimui ir vystymuisi svarbus veiksnys yra temperatūra. Itin svarbu optimalus ir tinkamas temperatūros kiekis, temperatūra suaktyvina augalų ląstelėse vykstančius procesus, padeda įsisavinti maisto ir mineralines medžiagas, aktyvina metabolizmo procesus, ko pasekoje, ląstelės intensyviai dauginasi ir daigas auga. Temperatūra nulemia ir augimo spartą bei daigo ir augalo kokybę. Temperatūros poreikis taip pat priklauso nuo augalo rūšies, pagal tai augalai skirstomi į šilumai nereiklius, vidutiniškai reiklius ir šilumamėgius [23].
„Deguonies kiekis dirvožemyje - dujinė dirvožemio fazė, esanti vandens neužimtose porose. Optimalus augalams augti ir vystytis oro kiekis dirvožemyje turėtų būti 20–25 proc. viso dirvožemio tūrio, tačiau niekada nebūna pastovus – priklauso nuo dirvos tipo, struktūros, sukultūrinimo, poringumo, drėgmės režimo ir t.t. Dirvožemio oro sudėtis skiriasi nuo atmosferos, dėl mikroorganizmų veiklos, augalų šaknų kvėpavimo bei organinių junginių destrukcijos jame yra daugiau CO2 ir mažiau deguonies. Dirvožemio ir atmosferos oro apykaita turi tiesioginės įtakos augalų vystymuisi – kuo ji greitesnė, tuo geresnės žemės ūkio augalų augimo sąlygos, intensyvesni ir biocheminiai procesai dirvoje“ [24].
Daigo dygimui ir vystymuisi daug naudos duoda tinkamas mikroelementų kiekis. Yra nustatyta, kad augalo augimui ir vystymuisi reikalinga 13 cheminių elementų: makroelementų svarba yra didelė, jie yra pagrindiniai augalo vystymuisi, o mikroelementai yra mažiau reikalingi, tik atitinkamas jų kiekis. Smėlingos ir lengvos dirvos dažnai būna neprisotibtos pagrindinių makrolementų: azoto, fosforo ir kalio. Mikroelementams priskiriami: magnis, manganas, varis, boras, siera, kalcis, geležis, cinkas ir kt. nors sakoma, kad šių mikroelementų reikalingas mažesnis kiekis, tačiau jų įtaka augalui taip pat itin svarbi. Trūkstant kai kurių mikroelementų sutrinka gyvybinės kitų medžiagų pasisavinimo funkcijos, silpnėja augalo imunitetas, atsiranda ligų proveržių tikimybė [25].
Daiginimo instrukcijose yra nurodomas tinkamas daiginimo laikas, nesilaikant rekomendacijų, galima ir nesudaiginti, ir neišauginti augalo. Per anksti pasodinus sėklas, jos susiduria su temperatūros pokyčiais, ko dauguma augalų nemėgsta. Netinkamoje temperatūroje išaugę augalai būna silpnesni, neturi imuniteto kenkėjams bei ligų sukėlėjams [23].
Sėklų sodinimo gylis dar vienas veiksnys, turintis įtakos tinkamam sėklų sudygimui. Rekomenduojama laikytis ant sėklų pakuotės esančių nurodymų, vienoms sėkloms reikia tamsos ir gilesnio įsodinimo, kitoms – paviršinio. Galima atsižvelgti į sėklos plotį ir sodinti dukart giliau, nei jų esamas plotis [19].
Kaip ir buvo minėta, drėgmė yra labai svarbu, bet jei jos dirvožemyje yra labai daug arba per mažai, sėklų dygimas gali būti pražūtingas. Rekomenduojama išlaikyti dirvožemį drėgną, bet ne šlapią. Stebėti aplinkos temperatūrą ir naudoti vandens purškimo metodą, bent pradžioje kol augalo sėklos sudygs [19].
13
Apibendrinant galima teigti, kad sėklų dygimui itin svarbu išlaikyti tinkamas sąlygas. Pagrindinės jų yra tinkama drėgmė, temperatūra ir deguonies kiekis. Drėgmė itins svarbi tirpinant lmaisto medžiagas ir palengvina jų įsisavinimą daigo ląstelėms, temperatūra yra kaip katalizatorius, kuris suaktyvina įvairius gyvybinius ląstelių procesus, deguonis svarbus viduląsteliniam kvėpavimui ir energijos išgavimui. Išdygusiam daigui yra svarbus šviesos kiekis, kadabgi jis pradeda vykdyti fotosintezę ir pats sau gamintis organines medžiagas.
1.3. Sėklų ir jų daigų kokybės rodikliai
Sėklų kokybė apibrėžiama keliomis jų savybėmis: vienarūšiškumas, grynumas, aukšta dygimo energija, stiprus augimas vegetaciniu periodu. Šie rodikliai nusako ko galima tikėtis daiginant sėklas bei kokia bus augalo kokybė. Rodikliai priklauso ir nuo augalo rūšies ir nuo augimo sąlygų [26].
Laboratorinis sėklų daigumas yra vienas svarbiausių sėklų kokybės savybių bei rodiklių. Jis parodo, kiek sėklos yra gyvybingos optimaliomis aplinkos sąlygomis, kaip greit gali išleisti kokybiškas šaknis bei daigelį. Sėklos, kurios negali sudygti arba dygsta itin silpna, laboratotiškai vadinamos silpnomis. Šios sėklos formuoja silpnas šaknis bei laibą daigelį, kol dažniausiai augalas vistiek žūva. Todėl labai svarbu atsižvelgti į sėklų laboratorinį daigumą. Sertifikuotos sėklos turi 90 proc. sudygimo galimybę. Tyrimais nustatyta, kad stambios sėklos yra labiau sertifikuotos ir turi geresnį laboratorinį daigumą [27].
Sėklų augimo jėga lemia sėklų įsitvirtinimo galimybes dirvoje bei kokybiškų augalų tolimesnį augimą. „Augimo jėga apibūdinama dviem rodikliais: vidutinis išdygimų skaičius procentais (kiekybinis rodiklis) ir išdygimų skaičius gramais (kokybinis rodiklis). Šie rodikliai susiję su sėklų derlingumo savybėmis glaudžiau negu dygimas ir prasikalimo energija“[27].
Sėklų sudygimą ir daugumą nulemia sėklos dydis bei pasodinimo gylis. Rekomenduojama, kad sodinamos sėklos būtų vienodo dydžio, tada jos sudygsta tolygiai ir augalai auga vienodu greičiu. Iš didenių ir stambesnių sėklų greičiau vyksta augimas ir augalo vegetacija, smulkesnė sėklos dygsta ne vienodai, sunkiai šaknijasi, augalo kokybė nukenčia. Dygimo energija dažniausiai įvertinama praėjus 3 paroms po daiginimo iniciacijos, o daigumas - po 7 parų. Kokybiniai sėklų rodikliai nulemia produkcijos kiekį bei kokybę, turi įtakos juslinėmis savybėmis bei vartojimo trukmei [29].
Sėklinė medžiaga turi būti paruošta pagal visas rekomendacijas: neturi likti piktžolių ar šiaudų priemaišų, sėklos turi būti sveikos, neskilusios ar kitaip nepažeistos. Tyrimais įrodyta, kad pažeistos, suskilusios sėklos blogiau dygsta, neturi dygimo jėgos ir jų kokybė yra silpna. Ko pasekoje derlius būna prastas. Dažna pažeistų ir nekokybiškų sėklų pasekmių, imuniteto neturėjmas, dažnas užsikrėtimas mikroorganizmais ir patogeniniais grybais [30].
14
Daiginimo procesas, vykstantis šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, didina visų sėklų bendrą mikrobiologinį užterštumą bei skatina sparčiai daugintis per maistą plintančius patogenus. Daigintos sėklos, skirtos maistiniam vartojimui, yra gatavas produktas, kurio mikrobiologiniam užterštumui mažinti dažniausiai nebetaikomas joks terminis apdorojimas. Būtent todėl, gyvybiškai svarbu yra užtikrinti šio produkto saugą. Pasak ES Komisijos reglamento Nr 2073/2005, mikroorganizmų, jų toksinų arba metabolitų maisto produktuose neturi būti dėl rizikos faktorių žmogaus sveikatai [31].
Apibendrinant galima teigti, kad sėklų kokybę nulemia atitinkamos savybės, kaip vienarūšiškumas, grynumas, aukšta dygimo energija, stiprus augimas vegetaciniu periodu. Šias savybes įtakoja jų paruošimas, dydžio kokybė, nepažeistumas ir kt.
1.4.
Skirtingų vandens rūšių įtaka sėklų dygimui
Sėklų brinkimui ir medžiagų pasisavinimui svarbus veiksnys yra vanduo. Vandens molekulės, priklausomai nuo jo rūšies, yra susijungusios į skirtingo dydžio darinius. Nuo to, kokio dydžio yra vandens molekulių junginiai, priklauso vandens kokybė bei savybės. Mažesni vandens dariniai, daug lengviau juda pro membranas, ląstelėms nereikia papildomai naudoti energijos šiam procesui [32]. „Vandens molekulės neturi krūvio ir per membraną praeina difuzijos būdu dėka vandens transporterių – akvaporinų. Vandentiekio vandens klasterį sudaro 10-13 molekulių, šarminio jonizuoto – 5-6, t.y. jų klasterio dydis yra perpus mažesnis“ [33].
Augalų prisitaikymas ne vienodai naudoti katijonus ir anijonus, nulemia jų prisitaikymo galimybes, vykstančius fiziologinius bei biocheminius procesus. „Yra augalų, galinčių augti gana plačiame rūgštumo diapazone, pvz., motiejukai – 4,5-7,6 pH, lubinai – 4,5-6,0 pH, kitų šis diapazonas mažesnis: liucernų – 7,2-8,0 pH. Tai labai jautrūs dirvožemio rūgštumui augalai. Javų poreikis dirvos rūgštumui yra nevienodas. Miežiai geriausiai auga, kai dirvos pH yra apie 6-7 pH, kviečiai – kai pH yra ne mažesnis nei 6,5. Tai jautrūs dirvožemio rūgštumui augalai. Rugiai yra vidutiniškai jautrūs dirvožemio rūgštumui. Jiems optimalus dirvožemio pH 5,5-6,0, patenkinamai auga, kai pH 4,5-7,5“ [34].
Mineralinis vanduo skiriasi skirtingu mineralinių medžiagų kiekiu. „Pagal jų kiekį mineralinis vanduo skirstomas į tris rūšis: turintis mažai mineralinių medžiagų (mineralų kiekis mažesnis nei 500 mg/l), turintis vidutinį kiekį (mineralų yra nuo 500 iki 1500 mg/l) bei turintis labai daug mineralų, dar kitaip – didelės mineralizacijos vanduo (mineralų daugiau kaip 1500 mg/l)“ [35].
Mažiausiai naudingas daigui yramažai mineralų turintis vanduo, jis padeda išlaikyti osmosą ląstelėse, tačiau nesuteikia medžiagų gyvybinėms funkcijoms aktyvinti. Naudingiausias didelės mineralizacijos vanduo, jis geba ir išlaikyti osmosą, ir aprūpinti ląsteles mineralinėmis naudingomis medžiagomis [36].
15
Apibendrinant galima teigti, kad vanduo itin svarbus komponentas ląstelėse vykstantiems procesams. Natūraliame mineraliniame vandenyje vyrauja tokie cheminiai elementai kaip jonai (chloridai, sulfatai), dujos (angliarūgštės, sieros vandenilio) ar kiti specifiniai komponentai (geležis, arsenas, bromas, jodas), atsakingi už tam tikras ląstelių gyvybines funkcijas.
16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo vieta ir objektas
Skirtingų vandens rūšių panaudojimo įtaka daigintų sėklų kokybiniams rodikliams tyrimas buvo vykdomas 2021 metų kovo 1 – balandžio 8 dienomis. Mikrobiologiniai tyrimai atlikti Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimo centro laboratorijoje.
Minėtame tyrime buvo analizuojamas negazuoto ir gazuoto natūralaus mineralinio vandens poveikis maistinėms paprastųjų kviečių (Triticum aestivum) (1 pav.) ir sojų (Glycine) (2pav.) sėkloms jų daiginimo metu. Naudotos sėklos daiginimui, kurios nebuvo apdorotos ar kitaip paveiktos. Naudojamos mineralinio vandens rūšys: negazuotas natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“ ir natūralus švelniai gazuotas mineralinis vanduo „Akvilė“. Pagrindinių natūralaus mineralinio vandens sudedamųjų dalių analitinė kompozicija (mg/l): Kalcis - 49,3 mg/l, magnis - 5,9 mg/l, natris - 2,3 mg/l, kalis - 0,7 mg/l, sulfatai - 1,0 mg/l, chloridai - 3,0 mg/l, hidrokarbonatai - 173,8 mg/l, nitratai - 0,0 mg/l, nitritai - <0,01 mg/l, fluoridas - <0,2 mg/l. Sausa liekana prie 180˚C - 150 mg/l. Pagal „Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą“ anglies dioksido kiekis lengvai gazuotame vandenyje yra ne daugiau kaip 0,3 proc.
17 2 pav. Tyrimui naudotos sojos sėklos
2.2. Tyrimo metodas
Skirtingų natūralaus mineralinio vandens rūšių panaudojimo įtaka daigintų sėklų kokybiniams rodikliams tyrimas buvo atliekamas pagal tokią schemą (3 pav.).
3 pav. Tyrimo atlikimo schema
Eksperimente sėklos daigintos lenkų firmos „Bionature“, ø 20 cm 1 litro talpos daigintuvuose (4 pav.). Pirminis grūdų įvertinimas ir atrinkimas (prieš daiginimą) Grūdų mirkymas Grūdų daiginimas Daigintų grūdų vertinimas
18 4 pav. Sėklų daigintuvai
Prieš eksperimento pradžią daigintuvai dezinfekuoti 70 % etilo spiritu. Daiginimo dubenėlių dugnai rifliuoti, o vandens pertekliui pašalinti yra sifoninis drenažas.
Daiginimui imta kiekvienos rūšies sėklų po 100 g. Sėklos daigintos 48 val. tamsoje 22 CO temperatūroje, vėdinamoje patalpoje. Tyrimo pradžioje sėklos buvo kruopščiai atrinktos, išimtos netinkamo dydžio, suskilusios ar kitaip pakitusios sėklos. Sėklos mirkytos parą, vandens santykiu 1:4. Po 12 val. arba 24 val. vanduo nuo sėklų nupiltas, sėklos nuvarvintos per sietelį, kad liktų drėgnos, bet ne šlapios. Sėklų mirkymo laikas parinktas vadovaujantis sėklų gamintojo rekomendacijomis: kviečių sėklų mirkymo laikas – 12 val., sojų sėklų – mirkymo laikas 24 val.
Po 2 dienų (48 val.) daigintų sėklų derlius buvo nuimtas, sėklos pasvertos ir analizėms sudaryti mėginiai. Iš karto atlikti sausųjų medžiagų ir vitamino C kiekio tyrimai. Po 3 dienų (72 val.) atliktas sėklų dygumo energijos nustatymas ir sėklų daigumo bei kokybinių rodiklių (želmens ilgio) vertinimas.
Įvertintos fizinės savybės – grūdų svoris (prieš daiginimą ir po daiginimo). Daigintose sėklose standartiniais metodais buvo nustatyta :
• Sausųjų medžiagų kiekis (%) - pagal LST ISO 751:2000; • Vitamino C kiekis – mg 100 g, pagal LST ISO 6557 – 2:2000;
• Sėklų dygimas ir daigumas - nustatymo metodai pasirinkti remiantis Sėklų daigumo tyrimų metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 3D-436 (21).
Mikrobiologinių rodiklių vertinimas atliktas kontroliniuose mėginyje (nemirkytos ir nedaigintos sėklos), po sėklų mirkymo, po 24 val. daiginimo ir po 48 val. daiginimo.
19
• Mielės ir pelėsiai – LST ISO 21527-2:2008 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis mielių ir pelėsinių grybų skaičiavimo metodas. 2 dalis. Kolonijų skaičiavimo būdas produktuose, kurių vandens aktyvumas yra 0,95 arba mažesnis (tapatus ISO 21527-2:2008).
• Bendras bakterijų skaičius – Maisto grandinės mikrobiologija. Bendrasis mikroorganizmų skaičiavimo metodas. 1 dalis. Kolonijų skaičiavimas 30 ºC temperatūroje, taikant lėkštelių užpylimo būdą (ISO 4833-1:2013)
2.3. Statistinė duomenų analizė
Eksperimentų metu gauti duomenys apdoroti statistine SPSS programa. Siekiant duomenų normalumo mikrobiologinio tyrimo metu gauti rezultatai perskaičiuojami panaudojant dešimtainį logaritmą.
Skirtumų tarp vandens grupių nustatymui naudoti Games-Howell ir Bonferoni analizės testai. Pavienių veiksmų analizė atlikta naudojantis ANOVA.
Statistiškai apdoroti duomenys vizualiai pateikti diagramose (6 – 8 pav.) naudojant MS Excel programą.
20
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Sausųjų medžiagų kiekio nustatymas
Yra nustatyta, kad dygstančiose sėklose keičiasi sausųjų medžiagų kiekio ir maistinės vertės proporcija. Kuo geriau dygstančios sėklos pasisavina sausųjų medžiagų išgaunamą energiją, tuo jų dygimas ir daigo kokybė yra geresnė. Daigintose sėklose mažėja polisacharidų vykstant ląsteliniam kvėpavimui, šios medžiagos panaudojamos energijos išskyrimui [37].
Sausųjų medžiagų tirpumas ir pasisavinimas priklauso nuo sėklų rūšies ir jos sugebėjimo sąveikauti su vandeniu, taip pat ir vandens kokybės. Kaip pvz. varpinių sėklose vanduo sudaro apie 10 – 15 % sėklos masės, kukurūzuose ir kviečiuose vandens yra 12 – 14 %, miežiuose 10 – 12 %. Pupinių augalų sėklose vanduo sudaro 11 – 14 % sėklos masės, žirniuose – 14 % [37].
Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad didžiausias sausųjų medžiagų kiekis (33,7 %) buvo sukauptas nedaigintose sojų sėklose, o esmingai mažiausias (5,2 %) sausųjų medžiagų kiekis buvo nustatytas nedaigintose kviečių sėklose (5 pav.).
5 pav. Sausųjų medžiagų kiekis nedaigintose ir skirtinguose vandenyse daigintose kviečių ir sojų
sėklose
Nustatyta, kad dygstant sėkloms sausųjų medžiagų kiekis jose mažėja ir yra įsisavinamas energijos gavimui viduląstelinio kvėpavimo metu. Daiginant sėklas negazuotame natūraliame mineraliniame vandenyje kviečiuose sausųjų medžiagų sumažėjo 0,9 proc., sojose – 4,5 proc., o daiginant gazuotame mineraliniame vandenyje kviečiuose sausųjų medžiagų sumažėjo 3,1 proc,
0 5 10 15 20 25 30 35 Nedaigintos Daigintos negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos gazuotame mineraliniame vandenyje 5.2 4.3 2.1 33.7 29.2 19.3 SA US ŲJŲ ME DŽ IA G Ų KIE KIS ,% Kviečiai Sojos
21
sojose – 14,4 proc. Rezultatas parodė, kad daiginant sėklas gazuotame mineraliniame vandenyje, sausosios medžiagos įsisavinamos geriau ir daigo kokybė turėtų būti efektyvesnė.
3.2. Vitamino C kiekio nustatymas
Vitaminas C yra labai svarbus kiekvienam organizmui, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, dalyvauja angliavandenių bei baltymų apykaitoje, didina organizmo atsparumą įvairioms infekcinėms ligoms. Vitaminas C padeda palaikyti normalų kolageno, kuris reikalingas normaliai kraujagyslių, kaulų, kremzlių, dantenų, odos ir dantų funkcijai. Kaip ir kitas medžiagas, vitaminas C gaunamas su maistu.
Nustatyta, kad nedaigintose sėklose vitamino C kiekiai yra labai maži, tačiau ženkliai padidėja daiginimo metu, todėl daiginimas yra puikus sėklų perdirbimo būdas, užtikrinantis didesnį vitamino C kiekį žaliavose.
Tyrimo metu nustatyta, kad nedaigintose ir daigintose sėklose vitamino C kiekis skyrėsi. Daugiausia vitamino C rasta gazuotame mineraliniame vandenyje daigintose sojų sėklose (10,8 mg/100 g), mažiausiai nedaigintose kviečių sėklose (4,1 mg /100 g) (6 pav.).
6 pav. Vitamino C kiekis nedaigintose ir skirtinguose vandenyse daigintose kviečių ir sojų sėklose
Nedaigintose kviečių sėklose yra mažiau vitamino C (4,1 mg/100 g) nei sojų sėklose (5,9 mg/100 g). Sėklose daigintose negazuotame mineraliniame vandenyje vitamino C kiekis padidėjo, tačiau nežymiai kviečiuose plius 0,9 mg/100 g, sojose – 0,8 mg/100 g. Geriausias vitamino C pokytis vyko sėklose daigintose gazuotame mineraliniame vandenyje, kviečiuose padidėjo plius 3,3 mg/100 g, o sojose – 4,9 mg/100 g. 0 5 10 15 20 25 30 35 Nedaigintos Daigintos negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos gazuotame mineraliniame vandenyje 5.2 4.3 2.1 33.7 29.2 19.3 SA US ŲJŲ ME DŽ IA G Ų KIE KIS ,% Kviečiai Sojos
22
3.3. Mikrobiologiniai sėklų užterštumo tyrimai
Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimo centro laboratorijoje buvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai. Mikrobiologinių rodiklių vertinimas atliktas kontroliniuose mėginyje (nemirkytos ir nedaigintos sėklos), po sėklų mirkymo, po 24 val. daiginimo ir po 48 val. daiginimo.
Daugiausia mikroorganizmų užfiksuota nedaigintose sojose 6 Log10 KSV/g, mažiausiai kviečiuose mirkytose gazuotame mineraliniame vandenyje 1 Log10 KSV/g (7 pav.).
7 pav. Mikroorganizmų skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse mirkytų kviečių ir sojų
sėklose
Nedaigintose kviečių sėklose buvo rasta 1,5 Log10 KSV/g, sojose - 6 Log10 KSV/g. Nustatyta, kad kviečių sėklose mirkytose negazuotame mineraliniame vandenyje mikroorganizmų kiekis liko toks pat, o sojose šiek tiek sumažėjo – 5,7 Log10 KSV/g. Geriausias rezultatas buvo gautas po mirkymo mineraliniame gazuotame vandenyje, kviečiuose rasta 1 Log10 KSV/g, sojose - 4 Log10 KSV/g.
Mikroorganizmų skaičius buvo nustatomas ir po daiginimo 24 val. skirtinguose vandenyse kviečių ir sojų sėklose (8 pav.).
0 1 2 3 4 5 6 Nedaigintos Mirkytos negazuotame mineraliniame vandenyje Mirkytos gazuotame mineraliniame vandenyje 1.5 1.5 1 6 5.7 4 BE N DRA S MIKR O O R G A N IZMŲ S KA IČI US , 10 KS V /G Kviečiai Sojos
23 8 pav. Mikroorganizmų skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse daigintų 24 val. kviečių ir
sojų sėklose
Atlikus tyrimu po 24 val. daiginimo, nustatyta, kad mažiausiai mikroorganizmų rasta kviečiuose daigintuose gazuotame mineraliniame vandenyje (1,3 Log10 KSV/g), daugiausia sojose daigintose 24 val. negazuotame mineraliniame vandenyje (5,9 Log10 KSV/g).
Po 48 val. daiginimo, pakartotinai buvo ištirtas bendras mikroorganizmų skaičius (9 pav.).
9 pav. Mikroorganizmų skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse daiginyų 48 val. kviečių ir
sojų sėklose 0 1 2 3 4 5 6
Nedaigintos Daigintos 24 val.
negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos 24 val. gazuotame mineraliniame vandenyje 1.5 1.6 1.3 6 5.9 4.6 BE N DRA S MIKR O O R G A N IZMŲ S KA IČI US , 10 KS V /G Kviečiai Sojos 0 1 2 3 4 5 6 7
Nedaigintos Daigintos 48 val.
negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos 48 val. gazuotame mineraliniame vandenyje 1.5 1.8 1.6 6 6.4 5.1 BE N DRA S MIKR O O R G A N IZMŲ S KA IČI US , 10 KS V /G Kviečiai Sojos
24
Nustatyta, kad po daiginimo 48 val. mikroorganizmų kiekis augo. Daugiausia mikroorganizmų (6,4 Log10 KSV/g) rasta sojose, daigintose 48 val. negazuotame mineraliniame vandenyje, mažiausia kviečiuose (1,6 Log10 KSV/g). daigintuose 48 val. gazuotame mineraliniame vandenyje.
Toje pačioje laboratorijoje buvo tirtas ir mielių skaičius nedaigintose ir nemirkytose sėklose, po sėklų mirkymo, po 24 val. daiginimo ir po 48 val. daiginimo.
10 pav. vaizduojama koks mielių skaičius užfiksuotas po kviečių ir sojų sėklų mirkymo.
10 pav. Mielių skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse mirkytų kviečių ir sojų sėklose
Atlikus tyrimus nustatyta, kad nedaigintose kviečių ir sojų sėklose rasta 1 Log10 KSV/g., rezutatai nepasikeitė ir sudaiginus sėklas negazuotame vandenyje. Rezultatai pakito sėklose daingose gazuotame mineraliniame vandenyje, kviečiuose rasta 0,5 Log10 KSV/g., sojose – 0,3 Log10 KSV/g. Mielių skaičius buvo nustatomas ir po daiginimo 24 val. skirtinguose vandenyse kviečių ir sojų sėklose (11 pav.). 0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 0.9 1 Nedaigintos Mirkytos negazuotame mineraliniame vandenyje Mirkytos gazuotame mineraliniame vandenyje 1 1 0.5 1 1 0.3 MIE LIŲ SKA IČIUS , 10 KS V /G Kviečiai Sojos
25 11 pav. Mielių skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse daigintose 24 val. kviečių ir sojų
sėklose
Daugiausia mielių buvo nustatyta 24 val. daigintose kviečių sėklose 1,3 Log10 KSV/g., mažiausiai – sojose 0,6 Log10 KSV/g.
Mielių skaičius buvo nustatomas ir po daiginimo 48 val. skirtinguose vandenyse kviečių ir sojų sėklose (12 pav.).
12 pav. Mielių skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse daigintose 48 val. kviečių ir sojų
sėklose 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4
Nedaigintos Daigintos 24 val.
negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos 24 val. gazuotame mineraliniame vandenyje 1 1.3 0.7 1 1.2 0.6 M IE LIŲ S KA IČIU S, 10 KS V /G Kviečiai Sojos 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8
Nedaigintos Daigintos 48 val.
negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos 48 val. gazuotame mineraliniame vandenyje 1 1.8 1 1 1.5 0.9 M IE LIŲ S KA IČIU S, 10 KS V /G Kviečiai Sojos
26
Laikui bėgant mielių skaičius augo. Po 48 val. daiginimo daugiausia užfiksuota kviečiuose daigintuose negazuotame mineraliniame vandneyje, mažiauisiai – sojose, daigintose gazuotame mineraliniame vandenyje.
Atliekant mikrobiologinius tyrimus buvo tirta pelėsinių grybų skaičius nedaigintose ir nemirkytose sėklose, po sėklų mirkymo, po 24 val. daiginimo ir po 48 val. daiginimo (13 pav.).
13 pav. Pelėsinių grybų skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse mirkytose kviečių ir sojų
sėklose
Nedaigintose sėklose buvo rasta vienodas skaičius pelėsinių grybų ir kviečiuose, ir sėklose - 1 Log10 KSV/g., rezultatai mažai pakito mirkant negazuotame mineraliniame vandenyje, šiek tiek sumažėjo kviečių sėklose – 0,9 Log10 KSV/g. Geriausias rezultatas buvo gautas mirkant sėklas gazuotame mineraliniame vandenyje, pelėsinių grybų sumažėjo ir kviečių, ir sojų sėklose – 0,4 Log10 KSV/g.
Pelėsinių grybų skaičius buvo nustatomas ir po daiginimo 24 val. skirtinguose vandenyse kviečių ir sojų sėklose (14 pav.).
0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 0.9 1 Nedaigintos Mirkytos negazuotame mineraliniame vandenyje Mirkytos gazuotame mineraliniame vandenyje 1 0.9 0.4 1 1 0.4 PE LĖ SIN IŲ G R YBŲ S KA IČI US , 10 KS V /G Kviečiai Sojos
27 14 pav. Pelėsinių grybų skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse daigintose 24 val. kviečių
ir sojų sėklose
Po daiginimo 24 val. pelėsinių grybų skaičius visuose mėginiuose paaugo. Daugiausia jų nustatyta sojų sėklose (1,4 Log10 KSV/g.), daigintose negazuotame mineraliniame vandenyje, o mažiausiai – kviečiuose (0,8 Log10 KSV/g), daigintuose gazuotame mineraliniame vandenyje.
Pelėsinių grybų skaičius buvo nustatomas ir po daiginimo 48 val. skirtinguose vandenyse kviečių ir sojų sėklose (15 pav.).
15 pav. Pelėsinių grybų skaičius nedaigintose ir skirtinguose vandenyse daigintose 48 val. kviečių
ir sojų sėklose 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4
Nedaigintos Daigintos 24 val.
negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos 24 val. gazuotame mineraliniame vandenyje 1 1.2 0.8 1 1.4 0.9 PE LĖ SIN IŲ G RY BŲ S KA IČIU S, 10 KS V /G Kviečiai Sojos 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8
Nedaigintos Daigintos 48 val.
negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos 48 val. gazuotame mineraliniame vandenyje 1 1.4 1.1 1 1.8 1.1 PE LĖ SIN IŲ G RY BŲ S KA IČIU S, 10 KS V /G Kviečiai Sojos
28
Didėjant daiginimo laikui ir lyginant su kontroliniu bandymu, pelėsinių grybų augo ir po 48 val. daiginimo, daugiausia jų buvo nustatyta, sojų mėginyje (1,8 Log10 KSV/g), daigintame negazuotame mineraliniame vandenyje, o mažiausiai – kviečiuose ir sojose (1,1 Log10 KSV/g), daigintuose gazuotame mineraliniame vandenyje.
3.4. Sėklų dygimo energijos nustatymas
Kviečių dygimo energija buvo vertinama skaičiuojant kiekvieno per 3 daiginimo paras sudygusių sėklų kiekio vidurkį (keturi pakartojimai po 100 sėklų). Sudygusiu laikomas tas grūdas, kurio luobelė buvo bent minimaliai praskirta besiformuojančio daigo, vizualiai buvo matoma gemalinė šaknelė. Dygimo energija nurodoma procentais (16 pav.).
16 pav. Dygimo energija skirtinguose vandenyse daigintose kviečių ir sojų sėklose
Palyginus gautus rezultatus buvo nustatyta, kad sojos geriau dygo abiejų rūšių vandenyse. Negazuotame vandenyje kviečių daigumo energija įvertinta 90,2 proc., sojų – 88,1 proc. Daiginimas gazuotame mineraliniame vandenyje teigiamai veikė sėklų dygimo energiją, kviečių dygimo energija įvertinta 98,2 proc., sojų – 95,1 proc.
17 pav. vaizduojama kviečių dygimo energija, kairėje negazuotame vandenyje, dešinėje – mineraliniame vandenyje 82 84 86 88 90 92 94 96 98 100 Daigintos negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos gazuotas mineraliniame vandenyje 90.2 98.2 88.1 95.1 D YG IM O E N ERG IJA , % Kviečiai Sojos
29 17 pav. Dygimo energija skirtinguose vandenyse daigintose kviečių sėklose
18 pav. vaizduojama sojų dygimo energija, kairėje negazuotame vandenyje, dešinėje – mineraliniame vandenyje.
30
3.5. Sėklų daigumo nustatymas
Sėklos daigumas tyrime nusakomas, daigo pasirodymo ir išsivystymo kokybe. Iš sudygusio daigo išvaizdos galima nuspręsti ir pačio augalo kokybę bei galimybę išaugti normaliomis sąlygomis.
Po 3 daiginimo parų vertinamas sudygusių kviečių želmenų aukštis, šaknų išsivystymas. Atsitiktine tvarka buvo pasirinkta po 50 sudygusių kviečių ir sojų sėklų ir matuojamas jų želmens aukštis. Išvedus vidurkį ir apdorojus duomenis statistinėje programoje buvo analizuojama skirtingo vandens įtaka sėklų daigumui (19 pav.).
19 pav. Daigumas skirtinguose vandenyse daigintose kviečių ir sojų sėklose
Nustatyta, kad kviečių daigumo vidurkis negazuotame mineraliniame vandenyje įvertintas 1,6 cm., sojų – 1,4 cm. Pastebėta, kad sėklų daigintų gazuotame mineraliniame vandenyje daigumas tikrai geresnis, kviečių vidurkis 2,1 cm., o sojų – 1,9 cm.
20 pav. vaizduojamas kviečių želmenų daigumas.
0 0.5 1 1.5 2 2.5 Daigintos negazuotame mineraliniame vandenyje Daigintos gazuotame mineraliniame vandenyje 1,6 2,1 1,4 1,9 D A IG U M A S, CM Kviečiai Sojos
31 20 pav. Kviečių želmenų daigumas
Pastebėta, kad negazuotame mineraliniame vandneyje kviečių želmenų minimalus ir maksimalus aukštis buvo mažesni, nei gazuotame mineraliniame vandenyje, atitinkamai minimalus aukštis 0,9 cm ir 1,1 cm., maksimalus aukštis 2,4 ir 3,4 cm.
21 pav. vaizduojamas sojų želmenų daigumas.
21 pav. Sojų želmenų daigumas
Negazuotame mineraliniame vandneyje sojų želmenų minimalus ir maksimalus aukštis buvo mažesni, nei gazuotame mineraliniame vandenyje, atitinkamai minimalus aukštis 1,1 cm ir 1,2 cm., maksimalus aukštis 1,7 ir 1,9 cm. 0.9 1.1 3.4 2.6 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 Žel m en s au kštis , cm
Želmens aukštis (negazuotas mineralinis vanduo), cm Želmens aukštis (gazuotas mineralinis vanduo), cm
1.7 1.1 1.2 2.9 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 Že lm en ų au kš tis , cm
Želmens aukštis (negazuotas mineralinis vanduo), cm Želmens aukštis (gazuotas mineralinis vanduo), cm
32
22 pav. vaizduojama kviečių daigumas, kairėje negazuotame mineraliniame vandenyje, dešinėje – gazuotame mineraliniame vandenyje.
22 pav. Daigumas skirtinguose vandenyse daigintose kviečių sėklose
23 pav. vaizduojama sojų daigumas, kairėje negazuotame mineraliniame vandenyje, dešinėje – gazuotame mineraliniame vandenyje
33
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimus buvo patvirtinta Tarasevičienės ir kt. (2010) teiginiai, kad dygimo proceso metu sėklų organinių medžiagų kiekio mažėjimas apsprendžia jų sausųjų medžiagų netektį. Sausosios medžiagos yra sunaudojamos viduląstelinio kvėpavimo metu, kada išsiskiria ląstelėms reikalinga energija. Tyrimo metu nustatyta, kad daiginant sėklas negazuotame natūraliame mineraliniame vandenyje kviečiuose sausųjų medžiagų sumažėjo 0,9 proc., sojose – 4,5 proc., o daiginant gazuotame mineraliniame vandenyje kviečiuose sausųjų medžiagų sumažėjo 3,1 proc, sojose – 14,4 proc.
Rezultatas parodė, kad daiginant sėklas gazuotame mineraliniame vandenyje, sausosios medžiagos įsisavinamos geriau ir daigo kokybė turėtų būti efektyvesnė. Tyrėjai Chavan (2010) nustatė, kad maistinės vertės padidėjimas yra lydimas sausųjų medžiagų netekties. Šitie mokslininkai teigia, daigintose sėklose mažėja polisacharidų vykstant ląsteliniam kvėpavimui, šios medžiagos panaudojamos energijos išskyrimui.
Rusų mokslininkai įrodė, kad sėkloms dygstant net tamsoje, daigeliuose gaminosi vitaminas C. Pirmomis dienomis jos kiekis didėjo iki tam tikros ribos, o po to mažėjo. Paulauskienės (2012) teigimu, nedaigintose sėklose vitamino C kiekiai yra labai maži, tačiau ženkliai padidėja daiginimo metu, todėl daiginimas yra puikus sėklų perdirbimo būdas, užtikrinantis didesnį vitamino C kiekį žaliavose.Tyrimo metu nustatyta, kad nedaigintose ir daigintose sėklose vitamino C kiekis skyrėsi. Daugiausia vitamino C rasta gazuotame mineraliniame vandenyje daigintose sojų sėklose, mažiausiai nedaigintose kviečių sėklose.
Patogenai yra daugelio žmonių, gyvūnų ir augalų ligų sukėlėjai. Dygstantiems daigams svarbu turėti kuo mažiau mikroorganizmų, jie mažina ir daigo kokybę, taip pat jei daigai naudojami maistui tai gali sukelti įvairias ligas. Kiekvienas maisto produktų gamintojas privalo užtikrinti savo gaminamų maisto produktų kokybę ir saugą. Dažnai daigo mikroorganizmų kiekį įtakoja ir medžiagos naudojamos daiginimui, kaip pvz. vanduo. Atlikus mikrobiologinių rodiklių vertinimą kontroliniuose mėginiuose (nemirkytos ir nedaigintos sėklos), po sėklų mirkymo, po 24 val. daiginimo ir po 48 val. daiginimo, nustatyta, kad mažiausiai mikroorganizmų rasta mirkant ar daiginant gazuotame mineraliniame vandenyje, laikui bėgant mikroorganizmų kiekis didėjo, mažiausiai mikroorganimzų užfiksuota tyrimo pradžioje – mirkymo stadijoje.
Kokybiški daigai turi gerai išsivysčiusią šaknų sistemą ir antžeminę dalį. Jie neištįsę, kresni, tvirtais stiebais ir gražiais, ligų ir kenkėjų nepakenktais sodrios žalios spalvos lapais. Gera sėkla reiškia ne tik patikimos firmos produktą, veislę, daigumą, bet ir dygimo energiją. Dygimo energija yra per tam tikrą laiką sudygusių sėklų kiekis, pateiktas procentais. Palyginus gautus rezultatus buvo nustatyta, kad sojos geriau dygo abiejų rūšių vandenyse nei kviečiai. Daiginimas gazuotame mineraliniame vandenyje teigiamai veikė sėklų dygimo energiją, kviečių dygimo energija didėjo.
34
Vienas pagrindinių sėklos kokybės rodiklių yra sėklų daigumas. Daigų kokybė priklauso ne tik nuo rūšies, tačiau ir nuo aplinkos sąlygų bei sėklos kokybiškumo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kviečių daigumo vidurkis negazuotame mineraliniame vandenyje įvertintas 1,6 cm., sojų – 1,4 cm. Pastebėta, kad sėklų daigintų gazuotame mineraliniame vandenyje daigumas tikrai geresnis, kviečių vidurkis 2,1 cm., o sojų – 1,9 cm.
35
IŠVADOS
1. Remiantis įvairių mokslinių šaltinių teigimu, gazuotas mineralinis vanduo turi specifinių savybių, kurios gali daryti teigiamą įtaką sėklų daigumui, kokybės ir saugos rodikliams. Įvertinus daiginimui naudojamo vandens įtaką sėklų fiziniams - kokybiniams rodikliams, nustatyta, kad daiginant sėklas gazuotame mineraliniame vandenyje, medžiagos įsisavinamos geriau, daigo kokybė yra efektyvesnė.
2. Nustatyta, kad sėklas daiginant gazuotame mineraliniame vandenyje kviečiuose sausųjų medžiagų sumažėjo 3,1 proc, sojose – 14,4 proc. kas parodo, kad daigas jas geriau įsisavina, pagerėja jo kokybė. Vitaminas C yra labai svarbus kiekvienam organizmui padedant palaikyti įvairias gyvybines funkcijas. Nustatyta, kad geriausias vitamino C pokytis vyko sėklose daigintose gazuotame mineraliniame vandenyje, kviečiuose padidėjo plius 3,3 mg/100 g, o sojose – 4,9 mg/100 g.
3. Dygstantiems daigams svarbu turėti kuo mažiau mikroorganizmų, jie mažina ir daigo kokybę, taip pat jei daigai naudojami maistui tai gali sukelti įvairias ligas. Daugiausia mikroorganizmų užfiksuota nedaigintose sojose 6 Log10 KSV/g, mažiausiai kviečiuose mirkytose gazuotame mineraliniame vandenyje 1 Log10 KSV/g.
4. Kokybiška sėkla reiškia ne tik patikimos firmos produktą, veislę, daigumą, bet ir dygimo energiją. Palyginus gautus rezultatus buvo nustatyta, kad sojos geriau dygo abiejų rūšių vandenyse nei kviečiai. Daiginimas gazuotame mineraliniame vandenyje teigiamai veikė sėklų dygimo energiją, kviečių dygimo energija įvertinta 98,2 proc., sojų – 95,1 proc.
36
REKOMENDACIJOS
1. Norint gauti geresnius sėklų dygimo ir daigumo rezultatus, išauginti kokybiškus daigus, kurie nulems ne tik pirminę maistinę vertę, bet ir tolimesnę viso augalo kokybę, rekomenduojama sėklas mirkinti ir daiginti gazuotame mineraliniame vandenyje.
2. Tęsti tokio pobūdžio tyrimus ir pateikti dar daugiau išsamesnių tyrimų analizės modelių, kas gerintų žemdirbystės šakų plėtrą ir kokybę.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Šlapakauskas V., Duchovskis P. Augalų produktyvumas. Kaunas. 2010, p-184-193 2. Danilčenko H. Maisto žaliavų kokybės ir saugos valdymas. Mokomoji knyga. Akademija. 2012, ISBN 978-609-449-037-8.
3. Aman P., Westerlund E. Cell walls-polysaccharides: structural, chemical and analytical aspects. In: Eliasson A-C, ed. Carbohydrates in food. New York: Marcel Dekker. 2016. P. 191–266. 4. Abdullah A., Baldwin R. Mineral and vitamin contents of seeds and sprouts of newly available small – seeded soybeans and market samples of mungbeans. Journal of Food Science, 2016, vol. 49, p. 656 – 657.
5. Burkholder P., Mcveigh I. The Increase of B vitamins in Germinating Seeds. US National Library of Medicine National Institute of Health, 2015, vol .28 (10), p. 440 – 446.
6. Sinkevičienė J., Pekarskas J., Krasauskas A. Drėgmės poveikis ekologinių žieminių kviečių sėklai, Žemės ūkio mokslai. 2015. T. 22. Nr. 2. P. 74–80.
7. Malinauskaitė R. Vandens būsenos ir pH įtaka javų sėklų sudygimui. Visuomenės sveikata, 2015; P. 43 – 45.
8. Wigmore A. Atgauk sveikatą. Gyvo maisto gyvensena. Vilnius, 2014.
9. Kordušienė S. Maistui daigintų sėklų džiovinimo ir šaldymo būdai bei mikrobiologinės taršos mažinimas: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, agronomija, 2011.
10. Danilčenko H., Jarienė E., Rutkovienė V. Ekologinė daržininkystė. Kaunas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, 2010.
11. Fenner M., Thompson K. The ecology of seeds. United Kingdom: Cambridge University, 2015, Nr. 8. P. 104–180.
12. Kordušienė S. et. al. Disinfection of sprouted seeds for food. Journal of Food, Agriculture & Environment, 2010. ISBN 9709-037-8.
13. Burkholder P., Mcveigh I. The Increase of B vitamins in Germinating Seeds. US National Library of Medicine National Institute of Health, 2016, vol .28 (10), p. 440 – 446.
14. Dzikavičiūtė J. Biologijos eksperimentai. Dygstančių sėklų kvėpavimo greitis. Vilnius, 2012, P. 62.
15. Behall K.M. Oat fibre decreases cholesterol levels. Food and Chemical Toxicology. 2017. Vol. 35. P. 528–529.
16. Boca Raton G. A. CRC handbook of dietary fiber in human nutrition. 2013. P. 1–648. 17. Cui S.W., Wang Q. Cell wall polysaccharides in cereals: chemical structure and functional properties. Structural Chemistry. 2019. Vol 20. P. 291–297.
38
18. Januškevičius A. ir kt. Lietuvoje auginamų daržovių mitybinė vertė. Veterinarija ir zootechnika, 2015, t. 31 (53), p. 59 – 62.
19. Janutienė R. Keturios vasaros ir ruduo: išsamiausias sodo darbų vadovas. Vilnius: Nataiva, 2017.
20. Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-932 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, aprašo patvirtinimo“.
21. Dubovičienė I. Kaip buvo kuriama Lietuvos daržininkystė. 2011
22. Juknys R. Aplinkotyra: vadovėlis. Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas. 2005. 23. Pranskietis V. Sodininkystė. Mokomoji knyga. ASU, Kaunas. 2012,
24. Mažvila J. Lietuvos žemės našumas: monografija. Akademija, Kėdainių r.: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. 2011.
25. Lapinskas E. Azoto pokyčiai dirvožemyje ir jo reikšmė augalams. Akademija, Kėdainių r.: Lietuvos žemdirbystės institutas, 2011.
26. Kordušienė S. maistui daigintų sėklų džiovinimo ir šaldymo būdai bei mikrobiologinės taršos mažinimas, Daktaro disertacijos santrauka. 2010.
27. Tarasevičienė Ž. Daiginamų sėklų cheminės sudėties, biologinio aktyvumo ir maistinės vertės kitimas: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, agronomija (06B). Akademija, 2010, 13 – 26 p.
28. Semaškienė R. ir kt. Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų mokslų tyrimams. Akademija, 2013, P. 288 – 292 p.
29. Šiaudinis G. Vasarinių kviečių kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai.,2014, P.45.
30. Kubiliūtė O. Drėkinimo tirpalų įtaka maistui daiginamų sėklų kokybei: magistro baigiamasis darbas: biomedicines mokslai, agronomija. Akademija (Kauno r.), 2014, P.39.
31. Paulauskienė A. Mineralinių medžiagų kiekio nustatymas. Maisto chemija. Akademija, 2012, P. 27.
32. Laucevičius T. Jonizuotas vanduo: gyvenimas be ligų. Kaunas, 2014, P. 150.
33. Osaki M., ir kt. Function of Node Unit in Photosynthate Distribution to Root in Higher Plants. 2014. Photosynthetica, Vol. 42(1), p. 123-131.
34. Pranckietienė ir kt. Aminorūgščių poveikis žieminių kviečių vystymuisi organogenezės I-III tarpsniais. Žemdirbyste - Agriculture, t. 97 (1). 2010. p. 97-110.
35. Valle J. et all Water Absorption And Swelling In Dry Bean Seeds. Journal of Food Processing and Preservation. 2012. Vol. 16, Iss. 2, P. 75–98.
39
36. Harada K., Yasui K. Decomposition of Ethylene, a Flower Senescence Hormone, with Electrolyzed Anode Water. Bioscience, Biotechnology and Biochemistry, 2013, N.67 (4), P. 790-796.
37. Chavan J. K., Kadam S.S. Nutritional improvement of cereals by sprouting. Critical Reviews in food Science and Nutrition, 2010, vol. 28, p. 401 – 405.
38. Kordušienė S. Maistui daigintų sėklų džiovinimas ir šaldymo būdai bei mikrobiologinės taršos mažinimas. daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, agronomija (06 B). Akademija, (Kauno r.), 2010, 84 p
