LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
Karolina Grigaitytė
PAŠARINIO PRIEDO ELBRUS MINERALS ĮTAKA KARVIŲ
PRODUKTYVUMO RODIKLIAMS
INFLUENCE OF FODDER ADDITIVE ELBRUS MINERALS ON
INDICATORS OF COW PRODUCTIVITY
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
2
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „PAŠARINIO PRIEDO ELBRUS
MINERALS ĮTAKA KARVIŲ PRODUKTYVUMO RODIKLIAMS“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
ĮVADAS ... 6
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8
1.1 Veiksniai lemiantys pieno sudėtį bei kokybę ... 8
1.2 Pieno cheminė sudėtis ... 8
1.3 Pieno kokybę įtakojantys veiksniai ... 9
1.4 Įvairių veiksnių įtaka pieno kiekiui, sudėčiai ir kokybei ... 11
1.4.1 Veiksniai įtakojantys pieno kiekį ... 11
1.5 Pašarų įtaka melţiamų karvių produktyvumui ... 15
1.5.1 Maisto medţiagų šaltiniai racione ... 15
1.5.2 Daţniausiai karvių šėrimui naudojami pašarai ir jų savybės ... 18
1.6 Įvairių pašarų papildų panaudojimas ir jų įtaką produktyvumui, gyvulio sveikatingumui. ... 19
1.6.1 Vitamininiai papildai ... 19
1.6.2 Baltyminiai papildai ... 19
1.6.3 Mineraliniai papildai ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 21
1.7 Bandymo atlikimo vieta ir metodika ... 21
1.8 Pašaro priedo Elbrus Minerals sudėtis, savybės ir naudojimo būdas ... 22
1.9 Karvių šėrimas bandymo metu ... 23
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 38
SANTRAUKA
Baigiamojo darbo tema: Pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka karvių produktyvumo rodikliams. Autorius: Karolina Grigaitytė
Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas
Darbo apimtis: 41 puslapiai, 10 lentelių, 9 paveikslai, 42 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: Ištirti pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka karvių pieno kiekiui, sudėčiai ir tešmens sveikatingumui.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka karvių pieno kiekiui; 2. Nustatyti pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka karvių pieno sudėčiai;
3. Nustatyti pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka karvių tešmens sveikatingumui.
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2014–2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų auginimo technologijų institute bei ekologiniame x pieninių galvijų ūkyje.
Bandymo metu buvo tiriama pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka pieno kiekiui ir sudėčiai. Bandymui buvo atrinktos 76 apsiveršiavusios karvės, kurių amţius buvo nuo 3 iki 5 metų. Šios 76 karvės tyrimo metu buvo suskirstytos į dvi grupes po 38 karves (bandomą ir kontrolinę) Bandymo laikotarpis 2016 metų balandţio ir geguţės mėnesiais.
X ūkyje karvės šeriamos vietoje gaminamais pašarų mišiniais. Kontrolinė grupė buvo šeriama įprastu racionu, o bandomosios grupės karvės buvo šeriamos analogišku racionu, tačiau į pašarą buvo maišomas 0,13 kg vienai karvei šėrimo metu pašaro priedas Elbrus Minerals.
Tiriamuoju laikotarpiu buvo apskaičiuoti vidutiniai karvių pieno kiekio ir sudėties rodikliai, mėginiai imti vieną kartą per mėnesį kontrolinio melţimo metu.
Panaudojus pašarų priedą Elbrus Minerals bandomojoje karvių grupėje buvo nustatytas 2,65 kg (p<0,05) pieno primilţis maţesnis, nei kontrolinėje grupėje. Pieno riebumas bandomojoje karvių grupėje buvo 0,32 proc. (p<0,05) didesnis, nei kontrolinėje grupėje, tačiau gauta 0,09 kg maţiau pieno riebalų. Nustatyta, kad pieno baltymingumas bandomojoje karvių grupėje buvo 0,07 proc. (p<0,05) didesnis, nei kontrolinėje grupėje, tačiau gauta 0,06 kg maţiau pieno baltymų, ţenklaus somatinių ląstelių piene skirtumo tarp grupių, per visą bandymo laikotarpį, nenustatyta (p>0,05).
SUMMARY
Topic of Master Thesis: Influence of fodder additive Elbrus Minerals on indicators of cow
productivity.
Author: Karolina Grigaitytė
Master’s work tutor of M. Sc.: prof. Saulius Tušas
Structure: 41 pages, 10 tables, 9 pictures, 42 reference sources.
Aim of the Thesis: to examine influence of fodder additive Elbrus Minerals on the quantity, composition and quality of cow milk.
Thesis objectives:
1. To determine influence of fodder additive Elbrus Minerals on quantities of cow milk;
2. To determine influence of fodder additive Elbrus Minerals on composition and quality of cow milk;
3. To determine influence of fodder additive Elbrus Minerals on cow’s udder wellness.
Place of Thesis execution and methodology: Scientific - research work was carried out in
2014-2016 in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academic Institute of Animal Rearing Husbandry Technologies and in ecological dairy cattle farm X.
During the test, influence of fodder additive Elbrus Minerals on milk quantity and composition was investigated. 76 calved cows, ranging in age from 3 to 5 years, were selected for the test. These 76 cows were divided into 2 groups during the study, 38 cows in each (test and control). Test period of the year 2016 April and May.
X farm feeds cows with mixtures produced on-site. The control group was fed with a normal diet. Cows of test group were given a similar diet, however, the fodder was mixed 0,13 kg per cow feeding during the fodder additive Elbrus Minerals
At the end of the test the average indicators of quantity and composition of cow milk were calculated, samples were taken once a month during control milking.
Results of the research: Milk yield of cattle that got fodder additive Elbrus Minerals was 2,65 kg
(p<0,05) less in test group than in control group.
Fat content of milk was 0,32 percent (p<0,05) bigger in test group than in control group, however there was 0,09 kg less of milk fat in test group.
Protein content of milk was 0,07 percent (p<0,05) bigger in test group than in control group, but there was 0,06 kg less of milk protein in test group.
ĮVADAS
Nuo seno Lietuvoje buvo palankios gamtinės sąlygos ir susiklosčiusios tradicijos gyvuliams auginti. Jau II tūkst. pr. Kristų pradţioje Lietuvos teritorijos gyventojai augino galvijus. XVI a. Kronikos šaltiniuose minimi įvairiausi sūriai ir sviestas. XVI–XVIII a. valstiečiai baudţiauninkai vidutiniškai laikė po 1-2 jaučius, 1 karvę. Lietuva pamaţu tapo gyvulininkystės kraštu - panaikinus baudţiavą. Imta rūpintis ne tik gyvulių skaičiaus didinimu, bet ir veislių gerinimu. Tik nuo XIX a. antrosios pusės iš uţaugintų gyvulių pradėta gaminti produktus rinkai. Vėliau Lietuvos ţemės ūkis plėtojosi gyvulininkystės, pirmiausia pieninės galvijininkystės kryptimi. Tarpukario laikotarpiu daugiausia pastangų ir dėmesio buvo skiriama galvijų auginimui, jų produkcijos gamybai ir eksportui svetur (1).
Pasaulyje didėjant pieno primilţio tendencijomis, būtina ir toliau vykdyti galvijų selekciją šia kryptimi bei plėtoti melţiamų karvių bandas. Siekiant greitesnio galvijų genetinio progreso, tikslinga stambinti smulkius ūkius. Be to, reikėtų išvengti staigių kainų svyravimo ir nevienodo pieno pardavimo sąlygų, kai smulkiesiems gamintojams mokama maţesnė supirkimo kaina. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, norėdamos patenkinti ţaliavos poreikį, trūkstamą ţaliavinio pieno kiekį turi papildomai įsiveţti iš kitų šalių.
Lietuvos galvijų selekcijos programose ateityje numatoma naudoti geriausius uţsienio šalių genetinius resursus šalyje laikomų galvijų gerinimui.
Pasaulio šalyse, kuriose pieninė galvijininkystė itin išvystyta, karvių vidutiniai produktyvumo rodikliai yra ţenkliai aukštesni nei mūsų šalyje, nes čia galvijų augintojai jau nuo seno turėjo ir turi palankesnes sąlygas veislių gerinimui. Aukšti produktyvumo rodikliai pasiekiami, taikant paţangiausias pasaulyje pašarų ruošimo, galvijų šėrimo ir laikymo technologijas bei mokslo naujoves selekcijos srityje
Intensyvinant gyvulininkystę, sparčiai plito didelio produktyvumo specializuotos gyvūnų veislės, kurios išstūmė vietinių veislių gyvūnus. Kai kurios senųjų ţemės ūkio gyvūnų veislės išnyko, o kitos, kaip šėmi ir baltnugariai galvijai, atsidūrė ties išnykimo riba (36).
Siekiant gauti kuo didesnį norimos produkcijos kiekį, būtina gerinti gyvulių mitybos pilnavertiškumą, atsiţvelgiant į bendrą sveikatingumą bei reprodukcines savybes. Ne visada pasiekiamas norimas tikslas panaudojus įvairius racionus, nes daţnai aukšto produktyvumo gyvuliai nepakankamai įsisavina pašaruose esančias maisto medţiagas. Dar blogiau, kai trūkstamų medţiagų kiekį bandoma kompensuoti cheminiais preparatais, ne gerinant gyvulio sveikatingumą, bet didinant primilţius. Trumpalaikis produkcijos padidinimas visiškai nualina gyvulio organizmą, tampa negrįţtamų tolesnio organizmo išsekimo bei reprodukcijos sutrikimų prieţastimi (2).
Darbo tikslas: Ištirti pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka karvių pieno kiekiui, sudėčiai ir
tešmens sveikatingumui.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka karvių pieno kiekiui; 2. Nustatyti pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka karvių pieno sudėčiai;
8
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Veiksniai lemiantys pieno sudėtį bei kokybę
Svarbiausias iš galvijų gaunamas produktas yra pienas. Pienas turi visas ţmogui reikalingas medţiagas. Jis yra dietinis maistas sergantiems širdies, inkstų ir kitų organų ligomis.
Pienas teigiamai veikia virškinimo organų veiklą, padeda asimiliuoti kitus maisto produktus.
Pieno baltymai turi amfoterinių savybių - jie sujungia rūgščių ir šarmų garus, neutralizuoja nuodingus sunkiuosius metalus ir kitas organizmui kenksmingas medţiagas.
Tačiau kai kuriems ţmonėms pienas sukelia virškinimo trakto sutrikimus, nes jų organizme fermentas laktazė, skaidantis pieno cukrų, yra nepakankamai aktyvus. Pasitaiko ţmonių, kurių organizmas jautrus pieno baltymams (3).
1.2 Pieno cheminė sudėtis
Kaip teigia autorė (4) piene yra lengvai įsisavinamų maisto medţiagų, reikalingų organizmui augti: riebalai, angliavandeniai, baltymai ir mineralinės medţiagos. Be to, piene yra ir kitų organizmui svarbių maisto komponentų: vitaminų, fermentų, organinių rūgščių, hormonų, imuninių medţiagų. Nustatyta, kad piene yra daugiau kaip 200 įvairių medţiagų, naudingų ţmogaus organizmo ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti (ţr. 1 lentelė).
1 lentelė. Karvės pieno cheminė sudėtis procentais (4)
Sudėtinės dalys Nuo - iki Vidutiniškai
Sausosios medţiagos 9,3-17,3 87,5 Vanduo 82,7-90,7 12,5 Riebalai 2,7-7,0 3,8 Baltymai 2,0-5,0 3,3 T. tarpe Kazeinas 1,8-4,5 2,7 Albuminas 0,2-0,7 0,5 Globulinai 0,05-0,15 0,1 Kiti baltymai 0,05-0,20 0,1
Pieno cukrus (laktozė) 4,0-5,3 4,7
Baltymai – tai sudėtingiausia ir svarbiausia pieno sudėtinė dalis. Bendras baltymų kiekis piene
priklauso nuo pašarų kiekio, sudėties ir svyruoja tarp 3,0-3,6 proc. Daugiausia pieno baltymų yra sintetinama pačiame tešmenyje, ir tik nedidelė jų dalis patenka iš kraujo (6).
Ţmogaus organizmas gana lengvai pasisavina pieno baltymus (net 96–98 proc.). Be to, pieno baltymai susiję su mineralinėmis medţiagomis – kalcio, magnio, kalio ir natrio druskomis – ir su lipidais, kurie organizme pagerina kai kurių aminorūgščių pasisavinimą.
Bendras baltymų kiekis piene nustatomas pagal bendrą azoto kiekį (N). Jis susideda iš baltyminio (PN) ir nebaltyminio azoto (NPN). Nebaltyminis azotas turi maţą maistinę vertę ir nedaro įtakos sūrių išeigai. 50 procentų nebaltyminio azoto sudaro urėja, kitą dalį – maţos molekulinės masės azoto turintys junginiai. Pagal gautas azoto ir baltyminio azoto vertes nustatomas bendras baltymų kiekis ir tikrasis baltymų kiekis. Nebaltyminės kilmės azoto turinčių medţiagų kiekiai piene svyruoja, priklausomai nuo pašarų rūšies, sezoniškumo, veislės, laktacijos, mastito ir daugelio kitų veiksnių (5).
Vanduo - tai didţiausia pieno sudėtinė dalis ir visų pieno sudėtinių dalių skiediklis. Tai būtina
sudėtinė pieno dalis, kurioje ištirpusios įvairios sausosios pieno medţiagos. Apie 95 – 97 proc. pieno vandens yra laisvo, t. y. nesusijungusio su kitomis pieno dalimis. Jame yra 9 ištirpusios mineralinės medţiagos, angliavandeniai, rūgštys, vitaminai ir kt. Kita vandens dalis (2 - 2,5 proc.) absorbuota, t. y. susijungusi su polisacharidais, baltymais ir kt. (6).
Sausosios medţiagos. Išdţiovinus pieną 102 – 1050C temperatūroje iki pastovios masės, lieka vadinamosios sausosios pieno medţiagos. Jas sudaro visos pieno sudėtinės dalys, išskyrus vandenį ir dujas. Nuo sausųjų medţiagų kiekio priklauso maistinė įvairių pieno produktų išeiga taip pat ir pieno vertė (7).
Riebalai - tai viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Jie lengvai asimiliuojami ir ţmogaus
organizmui reikalingi kaip energijos šaltinis. Riebalai piene sudaro smulkius l - 5 μm skersmens rutulėlius, matomus tik per mikroskopą. Rutulėlių didumas priklauso nuo karvės veislės, laktacijos fazės ir individualių savybių. Pieno riebaluose yra apie 60 proc. sočiųjų riebiųjų rūgščių ir apie 40 proc. neprisotintų riebiųjų rūgščių. Pieno riebalų sudėčiai įtakos turi gyvulio laktacijos periodas, veislė pašarai ir kitos aplinkybės (8).
1.3 Pieno kokybę įtakojantys veiksniai
Pieno kokybės rodikliai – somatinių ląstelių skaičius tūkst./cm3, bendras bakterinis uţterštumas (tūkst./cm3), inhibitorinės medţiagos ir pieno uţšalimo temperatūra °C (9).
daugintis yra 20 – 40 °C. Yra ir tokių, kurios veisiasi uţšalimo, o kitos – net 50 – 60 °C temperatūroje. Kada sąlygos netinkamos, bakterijos apmiršta ir nesidaugina. Tai viena iš prieţasčių, dėl kurios pamelţtą pieną reikia kuo greičiau atšaldyti. Pieno gamintojai turi rūpintis, kad į pieną nepatektų bakterijų, be to, greitai atšaldyti iki maţos temperatūros (jei įmanoma, net iki 0 – 4 °C) (10).
Somatinės ląstelės - yra baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), sekrecinės bei kūno epitelinės
ląstelės (11).
Slaptuoju tešmens uţdegimu sergančios karvės piene ir tešmenyje iš pirmo ţvilgsnio jokių pakitimų nematyti, tačiau pieno gamyba sumaţėja ir pakinta jo sudėtis bei padidėja somatinių ląstelių skaičius, piene randama mikroorganizmų ir jų išskirtų toksinų. Karvių sergamumas slaptuoju mastitu Lietuvoje pastaruosius metus didėja, juo jau serga apie 56 proc. laktuojančių karvių. Vertinant atskirus pieno ūkius, nustatoma nuo 5 iki 85 proc. sergančių karvių.
Visose išvystytos pienininkystės šalyse, siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius. Tai yra pats lengviausias ir pigiausias tyrimas, siekiant įvertinti, ar pienas tinkamas vartoti.
Kuomet mikroorganizmai patenka į pieno liauką, pro spenio kanalą ir pradeda tešmenyje daugintis, pasireiškia uţdegimas. Karvei susirgus tešmens uţdegimu, somatinių ląstelių padaugėja šimtais tūkstančių ar net milijonais, skaičiuojant 1 ml pieno (12).
Pieno uţšalimo temperatūra pieno natūralumą apibūdina tiksliausiai. Ji priklauso nuo pieno
osmosinio slėgio, kurį sudaro laktozė (pieno cukrus). Pieno uţšalimo temperatūra matuojama termistoriniais krioskopais. Natūralaus pieno uţšalimo temperatūra svyruoja nuo minus 0,505°C iki minus 0,575°C (13).
Tokioje temperatūroje, kurioje pienas pereina į kietą agregatinį būvį. Natūralaus pieno uţšalimo temperatūra, priklausomai nuo pieno cheminės sudėties, gali svyruoti nuo minus 0,52 iki minus 0,58°C. Pieno uţšalimo temperatūra daugiausia priklauso nuo tirpių druskų ir laktozės kiekio jame. Įpylus į pieną vandens, uţšalimo temperatūra artėja prie 0°C. Pavyzdţiui, įpylus 10% vandens, uţšalimo temperatūra pakyla apie 0,05°C. Kadangi uţšalimo temperatūra kinta proporcingai įpiltam vandens kiekiui, nustačius uţšalimo temperatūrą, galima apskaičiuoti įpilto vandens kiekį.
Pagal Lietuvoje galiojančias pieno supirkimo taisykles pieno uţšalimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip minus 0,515°C (7).
Inhibitorinės medţiagos. Pašalinių medţiagų natūraliame piene neturi būti – antibiotikų,
pesticidų, sunkiųjų metalų, druskų, radioaktyviųjų izotopų, medikamentų toksinų, neutralizuojančių ir konservuojančių medţiagų, ir kt. Pienas su tokiomis medţiagomis kenksmingas ţmonių sveikatai. Todėl į pieninę pristatytas pienas tiriamas, ar jame nėra inhibitorinių medţiagų. Jos nustatomos mikrobiologiniais tyrimais, naudojant jautrias bakterijų kultūras (Valio T-101, LPT, Delvo SP ar kt.
testais). Jeigu tiriamajame piene yra inhibitorinių medţiagų, bakterijos jame beveik nesidaugina. Į terpę įpiltas indikatorius neredukuojamas arba redukuojamas silpnai, ir jos spalva nekinta arba kinta lėtai. Šiuo metu Lietuvoje inhibitorinių medţiagų kontrolei atlikti siūlomi ir garsių pasaulyje firmų imunocheminiai inhibitorinių medţiagų nustatymo testai (14).
Autoriaus nuomone inhibitoriais laikomos medţiagos, slopinančios mikroorganizmų augimą. Inhibitoriai gali patekti į pieną iš gyvulio organizmo ir iš išorės. Piene visuomet esti natūralių antimikrobinių medţiagų, nuo kurių priklauso pieno baktericidinė fazė. Tai lizocimas, leukocitai, lakteninai, laktoferinas, imunoglobulinai bei medţiagos, sudarančios laktoperoksidazinę sistemą (laktoperoksidazė, tiocianatas, vandenilio peroksidas). Tačiau į pieną gali patekti ir nenatūralių dvejopos prigimties antimikrobinių medţiagų – mikrobinių ir cheminių. Mikrobinės kilmės medţiagos – antibiotikai – gali būti naudojamos sergančioms mastitu ir kitomis ligomis karvėms gydyti. Iš cheminės kilmės medţiagų į pieną gali patekti formalinas, vandenilio peroksidas, plovimo, dezinfekavimo ir konservavimo medţiagos. Ūkininkai, pieno gamintojai apie inhibitorines medţiagas ţino nemaţai, bet jų piene vis tiek aptinkama (15).
1.4 Įvairių veiksnių įtaka pieno kiekiui, sudėčiai ir kokybei
1.4.1 Veiksniai įtakojantys pieno kiekį
Pieno produkcija priklauso nuo daugelio veiksnių:
gyvulio veislės; amţiaus; pašarų ir šėrimo; melţimo daţnumo; veršiavimosi sezono; uţtrūkimo laikotarpio; servis periodo; gyvulio masės.
Veislė ir genetinės savybės lemia karvių produktyvumą apie 25-30 proc., anot autoriaus (28) šalyje
karvių produktyvumą galima didinti naudojant kitų veislių bulius. Yra ţinoma, kad Lietuvos ţalųjų ir Amerikos švicų bulių palikuonių piene būna kiek daugiau sausųjų medţiagų, Lietuvos ţalųjų veislės karvių pieno riebumą didina Anglerų veislės buliai, bet įliejus per daug Anglerų veislės bulių kraujo, gali sumaţėti išmelţiamas pieno kiekis. Lietuvos ţalųjų pieningumą galima padidinti holšteino
ţalmargio veislės buliais. Skirtingų veislių karvės duoda nevienodą kiekį skirtingo riebumo ir skirtingos sudėties, bei skirtingų technologinių savybių pieną.
Amţius svarbus tuo, jog per anksti sėklintos, fiziologiškai neišsivysčiusios telyčios geros karvės
nebus, nes vaisiaus augimo ir laktacijos eigoje, sulėtėja pirmaveršės augimas ir vystymasis, todėl kai kurie organai ne iki galo išsivysto. Per vėlai sėklinti telyčias taipogi nenaudinga, nes pabrangsta pirmaveršės išauginimas. Jei telyčia neapsivaisina iš pirmo karto per visą jos gyvenimo laikotarpį gaunama maţiau pieno, bei veršelių. Tinkamiausias laikas sėklinti veislines telyčias yra 15-17 mėn., o jų svoris turėtų siekti ne maţiau 360 kg iki 400 kg. Pirmąjį sėklinimą daugiau nulemia telyčios masė, o ne amţius.
Pašarai ir šėrimas - didţiausią įtaką pieningumui turintys aplinkos veiksniai. Skirtingi pašarai
skirtingai įtakoja karvių produktyvumą. Pieno susidarymo intensyvumui ir pieno sudėčiai svarbu ne tik pašaro rūšis arba racionas, bet ir veiksniai, turintys įtakos fiziologinei gyvulių būklei. Labai svarbu, kad pašaras būtų kuo įvairesnis, kad racione būtų pakankamas baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių ir biologiškai aktyvių medţiagų kiekis (17).
Kiek ir kokių medţiagų reikia paros laikotarpiui priklauso nuo gyvulio svorio, pieno kiekio, riebumo, amţiaus, laktacijos mėnesio ir fiziologinės būklės. Norint gauti maksimalius pieno primilţius, būtina subalansuoti gerą, visavertį racioną, o jei racionas nebus subalansuotas, pieningumas maţėja.
Melţimo daţnumas nulemia pieno kiekio susidarymą. Iš daugelio veislių karvių, melţiamų 2
kartus, gaunami rekordiniai primilţiai. Kad būtų maţesnės pieno gamybos darbo sąnaudos, daugelyje pasaulio šalių karvės melţiamos 2 kartus, nepaisant jų produktyvumo. Selekcininkai nuosekliai dirba norėdami padidinti karvių tešmens talpą, kad jos geriau prisitaikytų prie dviejų kartų melţimo.
Norint ūkyje pereiti nuo trikartinio karvių melţimo prie dukartinio, pirmiausia reikia 2 kartus per parą melţti pirmaveršes. Vietoj 3 kartų pradėjus melţti 2 kartus, suaugusių karvių primilţiai gali sumaţėti net 22 – 40 proc.
Pienas susidaro ir kaupiasi tešmenyje visą parą. Kada slėgis tešmenyje padidėja iki 35 mm Hg, pienas nebesusidaro. Jeigu karvė tuo metu nepamelţiama, prasideda atvirkštinis procesas – rezorbavimasis. Melţiamų 4, o ne 2 kartus per parą karvių pieningumas, priklausomai nuo produktyvumo, padidėja 5 – 20 proc.
Nuo veislės ir individualių savybių priklauso karvių reakcija į melţimų skaičių (29).
Veršiavimosi sezonas ypatingas tuo, jog daugelyje ūkių karvių laikymo ir šėrimo sąlygos atskirais
metų laikais nevienodas. Ūkiuose, kurie turi maţiau pašarų ir blogesnes laikymo sąlygas daugiausia pieno melţiama, kuomet karvės veršiuojasi rudenį arba ţiemą. Tada antroji laktacijos pusė sutampa su ganykliniu laikotarpiu, ir iš karvės primelţiama 10 – 20% daugiau pieno, negu kai ji veršiuojasi vasarą.
Daugiausia pieno primelţiama, kuomet karvės veršiuojasi vasario – balandţio mėnesiais, nes tada intensyviausias laktacijos laikas sutampa su ganyklinio laikotarpio pradţia. Maţiausiai primelţiama, kada karvės veršiuojasi birţelį – rugpjūtį.
Dideliuose ūkiuose karvių šėrimo ir laikymo sąlygos visais metų laikais beveik vienodos, todėl čia jos turėtų veršiuotis per visus metus tolygiai, nes tada geriau panaudojamos patalpos, tolygiau vyksta pieno gamyba, darbuotojams tenka vienodesnis darbo krūvis.
Pagrindiniai pieno sudėtinių dalių pokyčiai vyksta kovo – birţelio ir rugsėjo – vasario mėnesiais, kuriuos galima susieti tiek su pašarų, tiek su temperatūros pokyčiais. Pavasarį pablogėja pašarų kokybė, taip pat ir pieno sudėtis: piene sumaţėja riebalų ir baltymų. Taip pat, nemaţą įtaką šiems pokyčiams turi šiluma bei šaltis. Tačiau esant optimalioms laikymo sąlygoms (t. y. išskiriant šilumos ar šalčio stresą), pieno riebumo maţėjimas sutampa su ţiemojimo laikotarpio pabaiga ir pereinamuoju laikotarpiu į ganyklinį. Vasaros metu pieno riebumas yra maţesnis negu ţiemą 0,2-0,3 proc., o rudenį – 0,2-0,4 proc. didesnis nei pavasarį. Didesnis riebalų kiekis piene būna rudenį (30).
Uţtrūkimo laikotarpis tai metas, kuomet karvės šėrimas privalo būti organizuotas daug stabiliau,
negu laktacijos metu. Vyrauja nuomonė, kad uţtrūkinta karvė nereikli pašarams. Iš tiesų yra priešingai. Jei uţtrūkinimo laikotarpiu šėrimas būtų netinkamas, apsiveršiavusi karvė neteks daug svorio. Susirgs pareze. Nustatyta kad, lytinių hormonų raida, servis periodo trukmė, apsivaisinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo šėrimo (31).
Kuo karvė greičiau uţtrūkinama, tuo greičiau ją galima pradėti šerti šiam laikotarpiui skirtu racionu. Uţtrūkusių karvių šėrimas skiriamas į du periodus: 8–3 sav. iki numatomo veršiavimosi ir 3 sav. iki veršiavimosi (tranzitinis periodas). Kiekvieno periodo metu pašarų ir maisto medţiagų poreikis skiriasi, todėl reikia optimaliai ir racionaliai pašerti karves, kad jos tinkamai pasiruoštų būsimai laktacijai. Labai gerai, kai uţtrūkusios karvės laikomos atskiroje karvidės sekcijoje, o vasarą ganomos atskirame garde. Ţiemą uţtrūkusias pririštas karves kasdien reikia leisti į mociono aikšteles. Visu uţtrūkimo periodu karves būtina stebėti:
bent vieną kartą per dieną apţiūrėti tešmenį, ar jis netinsta;
keletą kartų apţiūrėti kojas, nagus, kad nejaustų skausmo vaikščiojant;
įvertinti įmitimą, kad nebūtų per daug riebios ar liesos;
stebėti apetitą, atrajojimą, pašarų suėdimą.
Laiku atliekant karvių uţtrūkinimo darbus ir optimizavus uţtrūkusių karvių laikymo ir šėrimo sąlygas, galima laukti atitinkamo atlygio – sveiko prieauglio, būsimoje laktacijoje didesnio kiekio ir geresnės kokybės pieno ir ţymiai maţiau problemų dėl karvių sveikatingumo (32).
Servis periodas - laikas nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo. Lyginant karvių produktyvumą per
laktaciją, būtina ţinoti, kurį laktacijos mėnesį jos buvo vėl apvaisintos. Juo anksčiau po apsiveršiavimo karvė bus apvaisinta, tuo trumpesnė bus jos laktacija ir tuo greičiau laktacijos kreivė pradės leistis ţemyn. Vystantis vaisiui, kinta organizmo fiziologinės funkcijos, ir nuo penkto veršingumo mėnesio pieno primilţis sumaţėja 15 – 20 proc., palyginti su neapvaisintomis karvėmis.
Pagrindinės prieţastys, dėl kurių naikinamos produktyvios karvės, yra pablogėjusi jų sveikata, staiga sumaţėjęs produktyvumas, nepataisomai sutrikusi reprodukcinė sistema. Optimali laktacijos trukmė yra 305 dienos, uţtrūkimo periodas − 60 dienų. Šie skaičiai, vertinant karvių pieno produktyvumą, daugelyje pasaulio šalių laikomi standartu. Karvių veršingumas trunka 285 dienas, tad, norint pasiekti optimalų 365 dienų laikotarpį tarp veršiavimųsi ir optimalią 305 dienų laktacijos trukmę, po veršiavimosi, vaisos organams atstatyti ir karvėms apvaisinti lieka 80 dienų. Reprodukcinė veikla yra svarbus poţymis, palaikantis pieno per gyvulio gyvenimą produktyvumą. Ilgas laikotarpis tarp veršiavimųsi reiškia ilgą servis periodą. Jo trukmės įtaką reprodukciniams poţymiams ir produktyvumui nemaţai metų tyrė daugelis mokslininkų. Jie nustatė, kad servis periodo trukmei įtaką daro tokie faktoriai kaip karvės amţius, produktyvumas (42).
Jeigu servis periodas būna ilgas, iš karvės per jos gyvenimą primelţiama maţiau pieno ir gaunama maţiau veršelių. Optimali servis periodo trukmė – 60 – 80 dienų. Tada iš karvės gaunama daugiausia pieno ir veršelių. Maţo produktyvumo karvių šis periodas gali būti trumpesnis, o labiau produktyvių – ilgesnis (29).
Reprodukcinė veikla yra svarbus poţymis, palaikantis produktyvumą per gyvulio gyvenimą. Ilgas laikotarpis tarp veršiavimųsi reiškia ilgą servis periodą.
Gyvulio masė visoje bandoje negali būti labai skirtinga. Nutukusių arba išliesėjusių karvių
laktacijos grupėse neturėtų būti daugiau nei 15 proc. (33).
Pieninio galvijo masė nustatomas sveriant. Nesant galimybės pasverti, karvės svorį apytiksliai galima nustatyti matavimo juostele išmatavus krūtinės apimtį ir įstriţą liemens ilgį. Naudojant specialią matavimo juostelę, kurioje yra suţymėti matai ir atitinkami gyvulio svorio duomenys.
Svarbu, telyčių svoris sėklinimo metu atitinka maţdaug 70 proc. suaugusių karvių svorio. Kad tai būtų įgyvendinta, telyčias nuo pirmųjų gyvenimo dienų reikia tinkamai auginti ir priţiūrėti. Jų mitybos lygis turi būti optimalus. Netinka nei gausus, nei skurdus šėrimas. Pernelyg gausus šėrimas gali turėti neigiamos įtakos pieno liaukos bei lytinių organų susiformavimui. Be to, nutukusios telyčios sunkiau veršiuojasi, turi pogimdyvinių ir metabolizmo problemų. Dėl pašarų stygiaus telyčios nepasiekia reikiamo svorio, vėliau apsivaisina ir apsiveršiuoja, dėl to ūkis patiria nuostolių. Apsėklinus per maţo svorio telyčias, jos per pirmąją laktaciją nepasiekia maksimalaus produktyvumo, nes dėl nepakankamo išsivystymo negali pasisavinti didesnio kiekio pašarų.
2 lentelė. Telyčių auginimas ir išsivystymas (34)
Stambios veislės Vidutinio stambumo Smulkios veislės Amţius, mėn Svoris, kg Aukštis ties ketera Svoris, kg Aukštis ties ketera Svoris, kg Aukštis ties ketera 1 60 82 60 77-78 40-50 71-72 2 80 90 70-80 85 50-60 75-80 3 100-110 94-95 90-110 93-94 70-90 80-85 6 160-190 105-107 150-180 100-105 120-140 92-98 9 240-270 112-117 220-260 110-115 160-190 100-105 12 310-340 118-123 270-330 117-122 210-250 107-112 14 360-390 122-126 310-370 121-125 230-280 110-115 16 400-440 125-130 350-420 124-129 260-310 114-118 22 550-590 135-139 445-510 129-137 340-390 120-124 24 600-640 137-142 460-540 132-138 360-410 122-126
1.5 Pašarų įtaka melţiamų karvių produktyvumui
1.5.1 Maisto medţiagų šaltiniai racione
Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, kurios yra kaip baltymų statybinė medţiaga. Skirtingos
aminorūgščių kombinacijos, sudaro skirtingus baltymus. Šliuţo, kasos ir plonųjų ţarnų fermentai atskiria aminorūgštis vienas nuo kitų, taip jos leidţia įsisavinti organizmui. Svarbu yra tai, jog baltymai būtinai turi būti padalinami į aminorūgštis prieš absorbciją, taigi neteisinga šį procesą įvardinti kaip baltymų pasisavinamumą. Atrajotojai pasisavina baltymus tiesiogiai, kaip aminorūgštis arba paverčia juos mikrobiniais baltymais, kurie yra suvirškinami ir pasisavinami (16).
Racione trūkstant baltymų arba energijos, maţėja pieno primilţiai, keičiasi pieno sudėtinių dalių santykiai, maţėja baltymų, riebalų, kazeino kiekiai piene, blogėja pieno jusliniai rodikliai, technologinės savybės. Baltymų perteklius pašare taip pat neigiamai veikia pieno sudėtį ir gyvulio sveikatą (17).
Angliavandeniai gyvulių organizme yra būtini medţiagų apykaitos procesuose: iš jų gali
turinčius daug ląstelienos (nuo 16 iki 40 proc.), tai augalinių pašarų angliavandenių dalis. Ląsteliena jiems būtina kaip balastinė maisto medţiaga (18).
Ląsteliena – tai netirpūs vandenyje pašarų angliavandeniai ir taip vadinama ţalioji ląsteliena. Ląstelieną galima suskirstyti į dvi pagrindines frakcijas: NDF – neutraliame paviršinio aktyvumo medţiagos tirpale netirpi ląsteliena; ADF – rūgščiame paviršinio aktyvumo medţiagos tirpale netirpi ląsteliena (19).
Dėl racione didelio ląstelienos kiekio (daugiau kaip 25 proc. SM) pieno baltymingumas daţniausiai maţėja, nes karvės gauna per maţai energijos. Tačiau kuomet apėmingieji pašarai yra labai geros kokybės, paruošti iš jaunos ţolės, o koncentratai sudaro apie 30 proc., primelţiama daug riebaus ir baltymingo pieno, nepaisant per didelio ląstelienos kiekio racione (23).
Vanduo - turi didelę įtaką pieno primilţiui. Negaunant reikiamo kiekio vandens, jis greitai
maţėja. Geriausia, kai karvės gali prieiti prie vandens ir pačios reguliuoti jo suvartojimą. Karvių vandens poreikis karvėms priklauso nuo su pašarais gauto sausųjų medţiagų kiekio, aplinkos temperatūros, pieno primilţio. Kiekvienam kilogramui davinio sausosios medţiagos karvės išgeria apie 3,5 – 5,5 l vandens (20).
Vanduo organizme veikia, kaip tirpiklis, jis transportuoja vandenį ir mineralus, dalyvauja daugelyje cheminių reakcijų ir yra svarbus kūno termoreguliacijai. Vanduo dalyvauja kiekvienoje reakcijoje ar procese vykstančiame gyvulio organizme. Maisto medţiagos yra transportuojamos per virškinamąjį traktą, kraują, į ląsteles ir iš jų, šie procesai vyksta vandens pagalba. Vanduo padeda pašalinti atliekas iš organizmo, per išmatas, kvėpavimą ar šlapimą (21).
Pašaro maistingumas priklauso nuo to, kiek pašare yra vandens. Didelį kiekį vandens turintys pašarai turi būti greitai sušeriami gyvuliams, nes greitai genda. Organizmo vandens atsargas reikia nuolat papildyti duodant gyvuliams atsigerti. Dalį vandens organizmas gauna skylant pašaro baltymams, riebalams ir angliavandeniams. Iš 100 g riebalų išsiskiria – 107,1 g vandens, 100 g baltymų išsiskiria 41,3 g vandens, ir iš 100 g angliavandenių – 55 g vandens (22).
Riebalai taip pat yra labai svarbūs karvių racione. Su pašaru į gyvulio organizmą patenka
polinesočiosios riebalų rūgštys. Veikiant prieskrandţio mikroorganizmams, dalis jų virsta sočiosiomis, kitos suskaidomos į lakiąsias riebalų rūgštis, o dar kita dalis - suskaidoma ir rezorbuojama plonosiose ţarnose. Pieno riebalai susidaro iš dviejų šaltinių. Maţdaug pusė visų riebalų sintetinama iš acto ir sviesto rūgščių, o kita dalis – iš pašaro riebalų, suskaidytų plonosiose ţarnose.
Riebalų karvių racione neturėtų būti per daug. Nesočiosios riebalų rūgštys neigiamai veikia didţiojo prieskrandţio mikroorganizmų gyvybingumą. Maţiau ţalingos yra sočiosios gyvūninės kilmės riebalų rūgštys. Esant daug riebalų, prasčiau skaidoma pašarų ląsteliena, didėja prieskrandţio turinio rūgštingumas, maţėja pieno riebumas (23).
Riebalai turi didţiausią energijos šaltinį iš visų organinių junginių, sutinkamų augaluose ir gyvūnuose – vandenilio kiekį (19).
Riebalus sudaro sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys. Sočiosios riebalų rūgštys yra: miristino, lauryno, palmitino, stearino ir kt. Nesočiosios rūgštys yra: linolo α ir γ linoleno, oleino, arachidono ir kt. Nesočiosios riebalų rūgštys turi būti gaunamos su pašarais, kadangi jos organizmo nesintetinamos. Nuo riebalų rūgščių sudėties priklauso riebalų konsistencija, lydymosi temperatūra ir kitos savybės. Augaliniuose riebaluose daugiau nesočiųjų rūgščių (linolio, oleino), dėl to jie minkšti, ţemos lydymosi temperatūros. Gyvuliniuose riebaluose, priešingai, – daugiau sočiųjų riebalų rūgščių (stearino, palmitino), dėl to jie lydosi aukštesnėje temperatūroje, nes yra kieti. Uţtrūkusių ir melţiamų karvių racionų sausojoje medţiagoje riebalai turi sudaryti 2–4 proc. (22).
Mineralinės medţiagos yra neorganiniai junginiai ar jų elementai kurie lieka sudeginus augalų
ar gyvūnų organines medţiagas ir zootechninėje praktikoje yra vadinamos ţaliaisiais pelenais. Bendras šių medţiagų kiekis pašaruose turi nemaţą reikšmę, nes pašarų organinės medţiagos geriau suvirškinamos ir įsisavinamos, kai racione yra optimalus mineralinių medţiagų kiekis ir tinkamas atskirų mineralinių elementų santykis. Kiekvienas mineralinių medţiagų elementas veikia specifiškai ir negali būti pakeistas kitu. Yra nustatyta 18 svarbiausių gyvūnams mineralinių elementų, kurie pagal jų reikalingą kiekį racionuose skirstomi į dvi grupes: mikroelementai ir makroelementai. Mikroelementai – mineraliniai elementai, kurių per dieną gyvūnui reikia tik mikrogramais ar miligramais, tai – chromas (Cr), kobaltas (Co), varis (Cu), floras (F), jodas (I), geleţis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), selenas (Se), silicis (Si), cinkas (Zn) Makroelementai – mineraliniai elementai, kurių per dieną gyvūnui reikia nuo vieno gramo iki kelių dešimčių gramų, tai – druska (NaCl), kalcis (Ca), fosforas (P), magnis (Mg), kalis (K) ir siera (S) (24).
Svarbiausios mineralinės medţiagos gyvuliams yra natris ir chloras (druska). Druska, arba natrio chloridas, yra mineralų (natrio ir chloro) junginys. Autoriaus teigimu, druska labai svarbi atrajotojams, nes augalai vegetacijos periodu sukaupia daug kalio ir labai nedaug natrio ir chloro. Druska dalyvauja įvairiuose medţiagų apykaitos procesuose organizme: palaiko vandens balansą, ląstelių bei kraujo osmosinį slėgį, elektrolitų pusiausvyrą, aktyvuoja kai kuriuos fermentus, dalyvauja gliukozės pasisavinimo procese, aminorūgščių transportavime, reguliuoja nervinius impulsus, įeina į buferines sistemas. Chloras reikalingas skrandţio rūgšties susidarymui, kasos ir ţarnyno sulčių sekrecijai. Kai galvijai ilgą laiką negauna pakankamai druskos, išsivysto laiţligė, sumaţėja apetitas. Gyvuliai atrodo apleisti, suvargę, ligoti, plaukų danga pasidaro šiurkšti, plaukai ir akys netenka blizgesio. Sutrinka gyvulių koordinacija, sumaţėja karvių produktyvumas, pasireiškia bendras silpnumas, atsiranda drebulys, išsivysto širdies aritmija. Druskos priedai greitai pašalina minėtus trūkumus (25).
1.5.2 Daţniausiai karvių šėrimui naudojami pašarai ir jų savybės
Būtina atkreipti dėmesį, kaip racionas veikia karvių sveikatą ir jų produktyvumą. Pastebėjus nepageidaujamų pokyčių, būtina koreguoti šėrimą. Reikėtų atkreipti dėmesį į karvių apetitą, ar noriai jos ėda, koks prieskrandţių prisipildymas, atrajojimas, ar išmatose yra nesuvirškintų pašaro dalelių. Ilgiau šeriant nesubalansuotu racionu, gyvuliai suserga medţiagų apykaitos ligomis.
Gyvuliai turėtų būti šeriami tik visaverčiais ir kokybiškais pašarais. Švieţiais stambiaisiais pašarais galvijai šeriami ganykliniu laikotarpiu, o tvartiniu laikotarpiu – koncentruotais, silosuotais ar dţiovintais ir stambiaisiais pašarais (26).
Silosuotieji pašarai – tai sultingasis ir raugintas pašaras, uţkonservuotas pieno rūgštimi arba
kita konservuojančia medţiaga. Jame išsilaiko beveik visos ţolės savybės. Silosuoti ţalius pašarus galima nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Geros kokybės silosas gali išsilaikyti kelerius metus. Taigi silosas yra vienas iš geriausių pašarų ţiemos laikotarpiu. Silosas gaminamas iš įvairių augalų ţolės: kukurūzų, kultūrinių pievų ir ganyklų, dobilų, rapsų motiejukų, aviţų, vikių, ir kt. (22).
Siloso kokybė priklauso nuo fermentacijos procesų, susidariusios rūgštys (pieno, acto, sviesto) ir jų santykis bei pH. Patariama laikytis silosavimo taisyklių. Kuo greičiau ţalioji masė yra pašalinama iš aerobinės aplinkos, tuo greičiau joje pradeda vykti anaerobinis rūgimas. Silosuojant daug baltymų turinčius augalus susidaro nepakankamas pieno rūgšties kiekis, todėl silosas parūgštėja tik maţdaug iki 5,0 pH. Tokiame silose intensyviau didėja sviesto ir acto rūgščių. Jis įgauna nemalonų skonį ir kvapą (27).
Stambieji pašarai - Stambiaisiais pašarais laikomi tokie pašarai, kuriuose daugiau kaip 20 proc.
ląstelienos ir maţiau kaip 40 proc. vandens. Šių pašarų grupei priskiriami šienas, šiaudai, pelai ir kt. Šienas, tai vienas iš pagrindinių tvartinio laikotarpio pašarų, galvijų šėrimui. Aukštos kokybės šiene yra daug proteinų, ląstelienos, energijos, neazotinių ekstraktinių medţiagų (cukraus ir krakmolo), mineralinių medţiagų ir kt. Šienas svarbus fiziologiniu poţiūriu. Jame esanti ląsteliena (mediena) svarbi galvijų virškinimo trakto (didţiojo prieskrandţio) veiklai. Acto rūgšties gamyba turi įtakos pieno riebumo padidėjimui, ypač svarbu, kad gyvuliai būtų šeriami geros kokybės šienu tuomet ji gaminasi sparčiau (22).
Šiaudai neturi daug ląstelienos, todėl nėra maistingas pašaras. Tinkamiausi šėrimui yra aviţų ir mieţių šiaudai. Pieninėms karvėms šiaudų galima šerti neribotai, bet daţniausiai skiriama 2-5 kg per parą, atsiţvelgiant į kitų stambių pašarų kiekį racione.
Koncentruotieji pašarai turi didelę įtaką primilţiui ir pieno sudėčiai. Produktyvių karvių
racionuose koncentruotieji pašarai sudaro 40 proc. ir daugiau. Su jais karvės gauna daug energijos, todėl pieningumas didėja kaip ir riebalų bei baltymų kiekis piene. Tačiau dėl itin didelio koncentratų
kiekio racione pieno riebumas gali sumaţėti daugiau kaip 1 proc., o baltymų, priešingai, – padidėti 0,2–0,3 proc. Nepatartina vienu kartu karvėms duoti daugiau kaip 3 kg koncentratų. Jų ribojimas padeda išsaugoti gerą karvių apetitą, išvengti didţiojo prieskrandţio acidozės ir pieno riebalų maţėjimo. Koncentruotųjų pašarų reikėtų duoti atsiţvelgiant į primilţį.
Melţiant iki 20 kg pieno, pakanka skirti 100–200 g koncentratų 1 kg primelţto pieno, jei primilţis didesnis kaip 32 kg, galima skirti iki 400 g. Netgi labai pieningai karvei duoti daugiau kaip 16 kg koncentratų per parą nėra gerai. Apie koncentratų perteklių racione galima spręsti pagal karvių išmatų rūgštingumą ir išmatose matomus nesuvirškintus pašaro likučius (23).
1.6 Įvairių pašarų papildų panaudojimas ir jų įtaką produktyvumui, gyvulio sveikatingumui.
1.6.1 Vitamininiai papildai
Karvių racione labai svarbūs subalansuoti mineralų ir vitaminų papildai. Mikroelementai: cinkas, varis, manganas, selenas pagerina tešmens būklę, nes palaiko sveiką tešmens ir spenių odą, 19 padidina keratino gamybą, kuris labai svarbus, kad gerai uţsidarytų spenio kanalai po melţimo, sustiprina imuninį atsaką ir šalina laisvuosius radikalus iš organizmo (39).
Vitaminų priedai – tai vieno ar daugiau vitaminų šaltinis, galintis patenkinti tam tikrą vitaminų poreikį, kad būtų uţtikrintas normalus gyvūnų augimas, produkcijos gavimas, reprodukcinės funkcijos ir kad gyvūnai būtų sveiki. Šiuolaikinėje gyvūnų mitybos praktikoje reikiamu įvairių vitaminų kiekiu gyvūnai aprūpinami, šeriant juos premiksais, kurių sudėtyje yra įvairių vitaminų (19).
1.6.2 Baltyminiai papildai
Medţiagų trūkumui racionuose padengti daţniausiai naudojami baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai, pagaminti grūdų perdirbimo ir kitose pramoninėse įmonėse. Baltyminių vitamininių mineralinių papildų gamybai naudojamos kokybiškos vietinės ţaliavos (rapsų išspaudos, ţirniai, pupos), importuoti sojų, saulėgrąţų rupiniai ir kt. Taip pat gyvūnų mitybai naudojami įvairūs biologiškai aktyvių medţiagų mišiniai. Tai biologiškai aktyvių medţiagų, sudarytų iš riebaluose tirpstančių (A, D, E, K) ir vandenyje tirpstančių (B1, B2, B3, B4, B5, B6, B12, BC, H, C) vitaminų, mikroelementų (Fe, Mn, Zn, Cu, I, Co, Se), antioksidantų, fermentų mišinys. Siekiant, kad minėtos medţiagos maţiau veiktų viena kitą ir būtų didesnis baltyminio papildo tūris, aktyviosios medţiagos maišomos su uţpildu. Uţpildas gali būti viena iš šių ţaliavų: sojų rupiniai, kvietinės sėlenos,
biologiškai aktyvios medţiagos: pašariniai antibiotikai, fermentai, aminorūgštys ir kt. Jos, atsiţvelgiant į gyvūnų fiziologinius poreikius, pagal receptūrą pridedamos papildomai (22).
1.6.3 Mineraliniai papildai
Pagrindinis mineralinių medţiagų šaltinis yra augaliniai pašarai, bet juose esančių mineralų pakanka tik maţo arba vidutinio produktyvumo karvėms. Mineralinių elementų kiekis pašaruose kinta nuo įvairių aplinkos sąlygų. Veiksniai, skatinantys mikroelementų kiekybinius pokyčius organizme, labai įvairūs: trūkumas dirvoţemyje, aplinkoje, pašare esančių antagonistinių ligandų – fosfatų, oksalatų, antagonistinių mikroelementų, įvairios ligos ir hipodinamija. Be to, aprūpinimui mineralais įtakos turi ir atskirų pašarų santykis racione, ruošimo būdas bei kiti veiksniai (40).
Veršingumo laikotarpis ir karvių produktyvumas yra pagrindiniai fiziologiniai organizmo procesai, kurių metu dėl netinkamos mitybos ir nusilpusios imuninės funkcijos padaugėja įvairių susirgimų. Skirtingais karvės produktyvumo ciklo periodais mineralinių elementų poreikis nevienodas – priklauso nuo pieno sintezės intensyvumo ir fiziologinės karvės būklės. Apsiveršiavusios pieningos karvės išskiria tiek daug mineralinių elementų, kad racione esančio jų kiekio nepakanka. Produktyviems gyvuliams reikia duoti mineralinių mišinių, turinčių visų būtinų mineralų, ypač mikroelementų – cinko, mangano, vario, jodo, kobalto ir seleno. Išaiškinus įvairių mineralų biologines funkcijas ir produktyvių karvių medţiagų apykaitos ypatumus, tapo lengviau pritaikyti skirtingus mineralų papildus. Organiniai mikroelementų papildai teigiamai veikia uţtrūkusių karvių krekenų sudėtį. Duodant organinės kilmės Zn, Cu ir Mn proteinatų, krekenose, piene ir karvių kraujyje padaugėja mineralų (41).
2. TYRIMO METODIKA
1.7 Bandymo atlikimo vieta ir metodika
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2014–2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų auginimo technologijų institute bei ekologiniame x pieninių galvijų ūkyje.
Iš ūkyje 650 laikomų melţiamų karvių tyrime dalyvavo 76 apsiveršiavusios karvės, kurių amţius buvo nuo 3 iki 5 metų. Šios 76 karvės tyrimo metu buvo suskirstytos į dvi grupes po 38 karves (bandomą ir kontrolinę). Iš jų apsiveršiavo ţiemos - pavasario laikotarpiu (2016 m. vasario – kovo mėn.) Tiriamuoju laikotarpiu grupes sudarė pirmos laktacijos karvės – 27,6 proc., antros laktacijos – 28,9 proc., trečios – 43,5 proc. Bandymo metu, buvo tiriama pašarinio priedo Elbrus Minerals įtaka pieno kiekiui, sudėčiai ir tešmens sveikatingumui. Bandymas vyko 2016 metų balandţio ir geguţės mėnesius.
Karvės ūkyje melţiamos „DeLaval― eglutės tipo 2x14 vietos melţimo aikštelėje. Pieno mėginiai kontrolinio melţimo metu buvo imami vieną kartą per mėnesį.
Tyrimui buvo naudojami karvių pieno sudėties ir kokybės duomenys, kurie buvo paimti iš VĮ „Pieno tyrimai―, kur buvo tikrinama pieno sudėtis (riebumas proc., baltymingumas proc., somatinės ląstelės tūkst./ml, urėja mg/proc., laktozės kiekis proc.).
Buvo analizuojami duomenys, paimti iš „Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitų―, kurias kasmet ruošia valstybės įmonė „Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras―.
Visi moksliniai tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.
Tyrimą galima suskirstyti į du etapus:
1. renkama literatūra, atliekama tyrimo duomenų analizė, sisteminimas ir t.t. Tam buvo naudojama mokslinės literatūros šaltiniai, tuomet analizuoti gauti duomenys;
2. naudojantis statistiniu tyrimų metodu, buvo analizuojami gauti tyrimo statistiniai duomenys.
Tiriamojo darbo metu buvo nustatyti ir apskaičiuoti vidutiniai karvių pieno kiekio, kg pieno sudėties ir kokybės rodikliai (riebumas proc., baltymingumas proc., somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml, urėja mg/proc., laktozės kiekis proc.).
Duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 2.15.2. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.
1.8 Pašaro priedo Elbrus Minerals sudėtis, savybės ir naudojimo būdas
Elbrus Minerals (ţr. 2 pav.) yra mineralinės kilmės kompleksas iš serpentinito, turtingas magniu ir kitomis svarbiomis gyvulių organizmui mineralinėmis medţiagomis. Esančių preparate medţiagų balansas gyvulio organizme priklauso nuo jų kiekio, gaunamos su pašaru, audiniuose esančių atsargų, rezorbacijos ir išskyrimo su ekskrementais intensyvumo. Mineralinių medţiagų reikmė ypač padidėja augantiems gyvuliams ir vaikingoms patelėms. Daug mineralinių medţiagų reikia gyvuliams, gaminantiems produkciją – pieną, vilną.
1 pav. Elbrus Minerals (K. Grigaitytės nuotraukos)
Fizinės savybės: sausas, birus, pilkšvos spalvos milteliai. (ţr. 1 pav.)
Biologinės savybės: Skatina kalcio, fosforo ir vitaminų pasisavinimą, aktyvina raumenų veiklą ir
jų vystymąsi, skatina širdies automatiją ir raumens susitraukimą, stiprina organizmo funkcijas būtinas medţiagų rezorbacijai, skatina šarmo rūgščių pusiausvyros palaikymą, lemia aktino ir miozino jungimąsi bei energijos išlaikymą; gerina mikroorganizmų veiklą virškinamajame trakte, aktyvuoja baltymų biosintezę ir antikūnių gamybą, skatina jauniklių augimą ir vystymąsi visose augimo fazėse, aktyvina pieno liaukos veiklą, gerina pašaro ėdamumą, teigiamai veikia gyvulių reprodukciją.
Sudėtis: MgO – 39,8, AL2O3 – 1,0, Fe2O3 – 4,3, FeO – 1,81, CaO – 13,9, P2O5 – 4,3, K2O – 0,5, MnO – 0,1, CoO – 124 mg/kg., pH ~9,0.
Naudojimas: Preparatas Elbrus Minerals naudojamas naminių gyvulių ir paukščių racionuose.
Rekomenduojama maišyti į miltinius ar kitus pašarus.
Dozavimas: Galvijams, karvėms – 8-12 kg/t., prieaugliui – 4-10 kg/t., avims, oţkoms – 8-12
2 pav. ELBRUS MINERALS EKOagros patvirtinimas
1.9 Karvių šėrimas bandymo metu
X ūkyje karvės šeriamos vietoje gaminamais pašarų mišiniais. Melţiamos karvės šeriamos „pusės raciono― sistema, kuomet visos ţaliavos ir priedai sukraunami į maišytuvą – dalytuvą Siloking „KDM12‖ (3 pav.). Karvės šeriamos du kartus per dieną, kas 12 valandų.
3 pav. Pašarų maišytuvas – dalytuvas Siloking „KDM12‖ (K. Grigaitytės nuotrauka).
Kontrolinė grupė buvo šeriama įprastu racionu nurodytu trečioje lentelėje. Bandomosios grupės karvės buvo šeriamos analogišku racionu, tačiau bandomai grupei į racioną buvo dedama pagal koncentruoto pašaro kiekį atitinkamai 1t - 10 kg pašarinio priedo Elbrus Minerals (ţr.3 lentelė. ir 4 lentelė.).
3 lentelė. Raciono sudėtis vienai karvei per parą kg
Raciono sudėtis Kiekis (kg) bandomoji grupė Kiekis (kg) kontrolinė grupė
Kombinuotasis pašaras 7,50 7,50
Šiaudai 1,80 1,80
Šienas 1,80 1,80
Šienainis 1,50 1,50
Kukurūzų grūdainis 0,90 0,90
Vyt. ţolės silosas 16,0 16,0
Mineralai 0,03 0,03
Kukurūzų silosas 11,0 11,0
Cukrinių runkelių melasa 0,27 0,27
4 lentelė. 1 tona kombinuotojo pašaro kg
Kombinuoto pašaro sudėtis Kiekis kg.
Toksinų surišėjas 1,5 Mielės 1 Druska 6 Soda 9 Kreida 15 Mineralai 29,5 Pupų grūdai 145 Ţirnių grūdai 230 Kvietrugių grūdai 243 Kviečių grūdai 140 Aviţų grūdai 180
3. TYRIMO REZULTATAI
Atlikus pieno kiekio ir sudėties duomenų analizę (ţr. 5 lentelę), tirtų karvių bandomosios ir kontrolinės grupės rodikliai buvo skirtingi. Nustatyta, kad pieno kiekis bandomojoje grupėje buvo 2,65 kg maţesnis, nei kontrolinės grupės (p<0,05), taip pat ir karvių pieno riebalų kiekis bandomojoje grupėje buvo 0,09 kg maţesnis, negu kontrolinėje karvių grupėje. Lyginant melţiamų karvių pieno baltymų kiekį, tarp grupių – bandomosios grupės pieno baltymų kiekis piene maţesnis 0,06 kg, negu kontrolinėje grupėje. Išanalizavus duomenų pokyčius, buvo nustatyta, kad pieno riebumas bandomosios grupės skyrėsi 0,32 proc. daugiau, nei kontrolinės grupės karvių (p<0,05), o pieno baltymingumas taip pat – 0,07 proc. daugiau (p<0,05) nei kontrolinės grupės karvių. Laktozės kiekis piene skyrėsi tik 0,04 proc., didesnis buvo bandomosios grupės karvių. Urėjos kiekis piene kontrolinės grupės karvių buvo 0,31 mg/proc. didesnis negu bandomosios grupės karvių. Somatinių ląstelių skaičius piene skyrėsi ne ţenkliai, bandomojoje grupėje 14,12 tūkst./cm³ buvo daugiau, nei kontrolinėje grupėje.
5 Lentelė. Vidutinė pieno sudėtis bandymo laikotarpiu bandomosios ir kontrolinės grupių
Rodikliai Bandomoji Kontrolinė
Pienas, kg 31,05±2,58* 33,7±2,73*
Pieno riebumas, proc. 4,65±0,61* 4,33±0,52*
Pieno riebalų, kg 2,47±0,31* 2,56±0,29*
Pieno baltymingumas, proc. 3,24±0,57* 3,17±0,48*
Pieno baltymų, kg 2,45±0,33* 2,51±0,21*
Laktozė proc. 4,59±0,28 4,55±0,37
Urėja mg/proc. 15,12±2,03* 15,43±1,92*
Somatinės ląstelės tūkst./cm³ 105,75±9,6 91,63±9,05 *p<0,05
Bandymo metu kontrolinės grupės faktinis pieno kiekis per bandymo laikotarpį yra 5397 kg, o perskaičiavus šį pieno kiekį į bazinį gauname 6728 kg. Bandomojoje grupėje faktinis pieno kiekis yra 5077 kg, o bazinis pieno kiekis – 6574 kg. Kontrolinės grupės faktinis pieno kiekis yra didesnis 319 kg, o bazinis pieno kiekis – 154 kg. maţesnis uţ bandomosios grupės karvių.
Vidutinis pieno kiekis (ţr. 4 pav.) tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse buvo didţiausias balandţio mėnesį, tarp kontrolinės ir bandomosios grupės balandţio mėnesį pieno kiekis skyrėsi 3,4 kg (p<0,05),
o geguţės mėnesį pieno kiekio skirtumas sumaţėjo iki 1,9 kg (p<0,05). Bandymo laikotarpiu kontrolinėje grupėje pieno kiekis buvo aukštesnis (p<0,05). Bandomojoje grupėje primelţto pieno kiekio didėjimas balandţio mėnesį buvo lėtesnis nei kontrolinėje grupėje.
4 pav. Pieno kiekio kitimas bandomojoje ir kontrolinėje grupėse
Pieno kiekio duomenys skirtingomis laktacijomis pateikti 6 lentelėje. Iš pateiktų duomenų, matome, kad balandţio mėnesį pirmos laktacijos karvių bandomojoje grupėje pieno kiekis padidėjo 6,2 kg, o geguţės mėnesį pieno kiekis sumaţėjo 7,39 kg. (p<0,05). Kontrolinėje grupėje tyrimo pradţioje pieno kiekis pirmos laktacijos karvių padidėjo 6,48 kg, o antrąjį tyrimo mėnesį sumaţėjo 10,67 kg. Balandţio mėnesį bandomosios grupės karvių pieno kiekis buvo 1,37 kg ţemesnis, nei kontrolinės grupės karvių, o geguţės mėnesį pieno kiekis bandomosios grupės karvių maţėjo lėčiau ir 2 kg pieno kiekis buvo didesnis, negu kontrolinės grupės karvių, taigi pieno kiekis lyginant pagal pirmąją laktaciją, didesnis išliko geguţės mėnesį bandomosios grupės pirmosios laktacijos karvių.
Išanalizavus antrosios laktacijos bandomosios grupės karvių pieno kiekis buvo ţemesnis uţ kontrolinės grupės karvių, pirmąjį bandymo mėnesį – 1,39 kg, o antrąjį mėnesį – 0,58 kg.
Trečios laktacijos ir vyresnių karvių pieno kiekis tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai didėjo pirmąjį mėnesį. Bandomosios grupės karvių pieno kiekis balandţio mėnesį buvo 1,11 kg maţiau, nei kontrolinės grupės karvių, taip pat ir balandţio mėnesį - 1,10 kg maţiau uţ kontrolinės grupės karves. (p<0,05).
Iš analizės duomenų matyti, jog tiriamuoju laikotarpiu daugiausiai pieno buvo melţiama iš trečios laktacijos karvių. Bandomosios grupės trečios laktacijos karvių pieno kiekis buvo 2,21 kg
0,7 1,2 3,4 1,9 1,1 1,1 0 1 2 3 4 0 5 10 15 20 25 30 35 40
vasaris kovas balandis gegužė birželis rugpjūtis
Ski rtu m as (k g) Pi e n o k ie ki s (k g.)
6 lentelė. „Elbrus minerals“ įtaka pieno kiekiui (kg) skirtingose laktacijose
Mėnuo Grupė 1 laktacija 2 laktacija 3 ir vyresnės
laktacijos Vasaris Bandomoji 28,91±1,63 26,84±2,03 28,28±3,18 Kontrolinė 28,72±1,51 27,74±2,53 28,53±3,21 Kovas Bandomoji 25,63±1,65 27,95±1,95 27,69±2,49 Kontrolinė 26,64±1,51 29,73±0,47 29,21±1,41 Balandis Bandomoji 31,84±1,91* 34,78±1,88* 33,14±3,32* Kontrolinė 33,12±0,54* 36,17±0,18* 34,25±0,19* Geguţė Bandomoji 24,45±2,13 28,69±1,45* 31,09±1,47* Kontrolinė 22,45±0,18 29,27±0,12* 32,19±0,34* Birţelis Bandomoji 27,54±2,07 29,33±1,84 29,89±2,15 Kontrolinė 26,78±0,34 30,23±1,21 30,19±1,11 Rugpjūtis Bandomoji 22,98±1,48 22,8±1,44 24,32±1,16 Kontrolinė 22,28±1,32 23,18±0,79 25,22±1,37 *p<0,05
Kaip matyti iš pateiktų duomenų (ţr. 3 pav.) kontrolinės ir bandomosios grupių karvių piene baltymų kiekis bandymo laikotarpiu ţenkliai nesiskyrė, bandymui prasidėjus abiejų grupių pieno baltymų kiekis ėmė maţėti (p<0,05).
Iš paveikslo duomenų matome, kad balandţio mėnesį tarp kontrolinės ir bandomosios grupės baltymų kiekio piene skirtumas – -0,10 proc., o geguţės mėnesį skirtumas sumaţėjo iki – -0,04 proc.. Bandomosios grupės pieno baltymų rodikliai maţėjo lėčiau, nei kontrolinės grupės karvių pieno. Bandymui pasibaigus, birţelio mėnesį pieno baltymų kiekis abiejose grupėse susilygino.
3 pav. Baltymų kiekio (proc.) piene kitimas kontroliuojamoje ir bandomojoje grupėse
Vertinant piene esantį baltymų kiekį tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse pagal laktacijas (ţr. 7 lentelę) pastebima, kad maţiausias baltymų kiekis piene bandymo metu buvo trečios ir vyresnių laktacijų karvių piene. Pirmos laktacijos karvių pieno baltymų kiekis pirmąjį tyrimo mėnesį bandomosios grupės karvių buvo neţymiai didesnis ir skyrėsi 0,01 proc., o antrąjį mėnesį bandomosios grupės karvių pieno baltymų kiekis piene buvo maţesnis negu kontrolinės grupės karvių 0,08 proc., analizuojant antros laktacijos karvių pieno baltymų kiekį balandţio mėnesį bandomosios grupės karvių pieno baltymų kiekis taipogi skyrėsi 0,01 proc., maţiau negu kontrolinėje grupėje, o geguţės mėnesį bandomosios grupės karvių piene baltymų kiekis buvo didesnis 0,05 proc.. Aptariant trečios ir vyresnių laktacijų karvių pieno baltymų kiekis balandţio mėnesį bandomosios grupės buvo 0,03 proc. didesnis, o geguţės mėnesį kontrolinėje grupėje skirtumas buvo 0,01 proc. didesnis negu bandomosios grupės karvių (p<0,05).
Bandymo pabaigoje baltymų kiekis abiejų grupių maţėjo. Tyrimo metu pastebėta, jog riebesnis pienas buvo antros laktacijos bandomosios grupės karvių (p<0,05).
0,14 -0,07 -0,10 -0,04 -0,01 0,06 -0,10 -0,05 0,00 0,05 0,10 0,15 3,00 3,05 3,10 3,15 3,20 3,25 3,30 3,35 3,40 3,45 3,50
vasaris kovas balandis geguţė birţelis rugpjūtis
Ski rtu m as (p ro c) B al tym ų k ie ki s (p ro c.)
7 lentelė. „Elbrus minerals“ įtaka baltymų kiekiui (proc.) piene skirtingų laktacijų karvėms
Mėnuo Grupė 1 laktacija 2 laktacija 3 ir vyresnės.
laktacijos Vasaris Bandomoji 3,01±0,31 3,52±0,10 3,36±0,11 Kontrolinė 2,82±0,28 3,32±0,12 3,27±0,3 Kovas Bandomoji 3,44±0,11 3,45±0,07 3,43±0,16 Kontrolinė 3,53±0,23 3,31±0,17 3,48±0,22 Balandis Bandomoji 3,16±0,11 3,44±0,12 3,13±0,08 Kontrolinė 3,15±0,32 3,45±0,08 3,10±0,09 Geguţė Bandomoji 3,23±0,08* 3,41±0,08 3,00±0,07 Kontrolinė 3,31±0,28* 3,36±0,09 3,01±0,12 Birţelis Bandomoji 3,08±0,05 3,37±0,08 3,20±0,06 Kontrolinė 3,03±0,15 3,16±0,21 3,21±0,11 Rugpjūtis Bandomoji 3,17±0,33 3,63±0,06 3,42±0,07 Kontrolinė 3,19±0,32 3,53±0,16 3,41±0,37 *p<0,05
Kaip matome iš 6 paveikslo duomenų, po pirmojo bandymo mėnesio pieno riebumas tarp grupių skyrėsi 0,50 proc. (p<0,05)., taip pat antrąjį bandymo mėnesį pieno riebumo skirtumas tarp kontrolinės ir bandomosios grupės sumaţėjo iki 0,14 proc.
Riebalų kiekis piene bandymo laikotarpiu bandomosios grupės karvių buvo didesnis negu kontrolinės grupės karvių kovo ir balandţio mėnesiais (p<0,05). Bandymo metu bandomosios grupės karvių pieno riebalų kiekis didėjo lėčiau, nei kontrolinės grupės karvių.
6 pav. Riebalų (proc.) vidurkio kitimas kontroliuojamoje ir bandomojoje grupėse
-0,30 0,59 0,50 0,14 0,51 -0,11 -0,50 0,00 0,50 1,00 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00
vasaris kovas balandis gegužė birželis rugpjūtis
Ski rtu m as (p ro c.) R ie b al ų k ie ki s (p ro c.)
Apibendrinant pieno riebalų kiekį bandomosios ir tiriamosios karvių grupių pagal laktacijas (ţr. 8 lentelę) pastebima, kad didţiausias pieno riebalų kiekis buvo nustatytas antros laktacijos karvių piene per visą tiriamąjį laikotarpį. Maţiausias pieno riebalų kiekis bandymo metu buvo trečios ir vyresnių laktacijų karvių piene. Pirmos laktacijos karvių pieno riebalų kiekis balandţio mėnesį bandomosios grupės karvių buvo 0,05 proc. maţesnis nei kontrolinės grupės karvių pieno, o geguţės mėnesį 0,21 proc. daugiau nei kontrolinės grupės karvių (p<0,05). Analizuojant antros laktacijos karvių pieno riebalų kiekį balandţio mėnesį bandomosios grupės pieno riebalų kiekis padidėjo 0,23 proc., o geguţės mėnesį bandomojoje grupėje pieno riebalų kiekis maţesnis 0,01 proc., negu kontrolinės grupės karvių pieno. Trečios ir vyresnių laktacijų karvių pieno riebalų kiekis pirmąjį tyrimo mėnesį bandomosios grupės buvo maţesnis 0,02 proc., o antrąjį mėnesį bandomojoje grupėje taip pat pieno riebalų kiekis piene buvo maţesnis 0,04 proc., negu kontrolinės grupės karvių.
Bandymo pradţioje pastebimas pieno riebumo padidėjimas bandomosios grupės karvių piene, bet antrąjį mėnesį pieno riebalų kiekis piene didesnis buvo kontrolinės grupės karvių. Bandymui pasibaigus visų laktacijų ir abiejų grupių karvių pieno riebumas sumaţėjo.
8 lentelė. „Elbrus minerals“ įtaka riebalų kiekiui (proc.) piene skirtingų laktacijų karvėms.
Mėnuo Grupė
1 laktacija 2 laktacija 3 ir vyresnės. laktacijos Vasaris Bandomoji 3,58±0,41 4,39±0,19 4,67±0,27 Kontrolinė 3,24±0,22 4,29±0,13 4,54±0,17 Kovas Bandomoji 4,94±0,16 5,67±0,32 5,41±0,44 Kontrolinė 4,99±0,25 5,58±0,22 5,43±0,32 Balandis Bandomoji 4,48±0,16 4,51±0,28* 4,55±0,40* Kontrolinė 4,53±0,23 4,28±0,56* 4,57±0,32* Geguţė Bandomoji 4,75±0,23* 5,07±0,25* 4,28±0,32 Kontrolinė 4,54±0,41* 5,17±0,12* 4,32±0,12 Birţelis Bandomoji 4,16±0,32 4,18±0,23 3,79±0,28 Kontrolinė 4,21±0,12 4,11±0,02 3,45±0,30 Rugpjūtis Bandomoji 4,16±0,47 4,83±0,24 4,37±0,18 Kontrolinė 4,20±0,32 4,65±0,14 4,32±0,07 *p<0,05
Iš 9 lentelės duomenų matome pieno baltymingumą ir riebumą kilogramais skirtingais mėnesiais. Iš pateiktų duomenų, galima teigti, kad didţiausias baltymų ir riebalų kiekis piene buvo kontrolinės grupės karvių. Baltymų kiekis piene tarp kovo ir balandţio mėnesio bandomosios grupės karvių pieno baltymų kiekis padidėjo 0,24 kg, kontrolinės grupės karvių pieno – 0,35 kg. Pieno riebalų kiekis piene bandomosios grupės karvių padidėjo 0,24 kg, kontrolinės grupės karvių – 0,36 kg. (p<0,05). Pirmąjį bandymo mėnesį bandomosios grupės karvių pieno baltymų kiekis buvo maţesnis 0,03 kg, negu kontrolinės grupės karvių, o riebalų kiekis piene taip pat bandomosios grupės karvių buvo maţesnis – 0,04 kg, nei kontrolinės grupės karvių pieno. Antrąjį bandymo mėnesį bandomosios grupės karvių pieno baltymų kiekis buvo maţesnis 0,10 kg, negu kontrolinės grupės karvių pieno, o riebalų kiekis taip pat bandomosios grupės karvių piene buvo maţesnis – 0,13 kg, nei kontrolinės grupės karvių pieno. Geguţės mėnesį abiejų grupių karvių pieno riebalų ir baltymų kiekis ėmė maţėti.
9. lentelė. Baltymų ir riebalų kiekis piene (kg) bandomosios ir kontrolinės grupių.
Mėnuo Baltymai, kg Riebalai, kg
Bandomoji Kontrolinė Bandomoji Kontrolinė
Vasaris 2,10±0,81 2,26±0,47 2,12±0.65 2,27±0,53 Kovas 2,41±0,62 2,33±0,64 2,44±0.45 2,36±0,34 Balandis 2,65±0,63 2,68±0,55 2,68±0.49 2,72±0,60 Geguţė 2,25±0,56 2,35±0,53 2,27±0,68 2,40±0,50 Birţelis 2,09±0,51 2,04±0,57 2,12±0,54 2,03±0,71 Rugpjūtis 1,92±0,78 1,98±0,51 1,93±0,78 1,99±0,51
Tiriamuoju laikotarpiu (ţr. 7 pav.) bandomojoje karvių grupėje laktozės kiekis piene padidėjo 1,7 proc., o kontrolinėje grupėje sumaţėjo – 0,5 proc. (p<0,05). Bandymo pradţioje laktozės kiekis sutapo, o antrąjį mėnesį skyrėsi 0,08 proc. tarp bandomosios ir kontrolinės grupių. Bandymui pasibaigus, abiejų grupių rodikliai sumaţėjo.
7 pav. Laktozės (proc.) vidurkio kitimas kontroliuojamoje ir bandomojoje grupėse
Tyrimui prasidėjus urėjos kiekis piene kontroliuojamos grupės karvių didėjo greičiau nei bandomosios grupės karvių ir išliko didesnis visą stebėjimo laikotarpį.
Pirmąjį bandymo mėnesį bandomosios grupės karvių, urėjos kiekis piene buvo 13,42 mg/proc., o antrąjį mėnesį padidėjo iki – 16,82 mg/proc. Kontrolinės grupės karvių piene urėjos koncentracija pirmąjį bandymo mėnesį buvo 13,29 mg/proc., o antrąjį mėnesį taip pat padidėjo iki – 17,58 mg/proc. Balandţio mėnesį skirtumas tarp grupių buvo 0,13 mg/proc., o geguţės mėnesį kontrolinės grupės karvių urėjos kiekis piene padidėjo sparčiau, nei bandomosios grupės karvių piene ir skirtumas buvo – - 0,76 mg/proc. (p<0,05).
Galima teigti, jog racione esantis baltymų kiekis įsisavinamas efektyviai. Padidinus baltymų kiekį racione, padidės ne tik pieno kiekis, bet ir pieno baltymingumas.
-0,14 0,03 0,00 0,08 0,05 -0,05 -0,20 -0,15 -0,10 -0,05 0,00 0,05 0,10 4,25 4,30 4,35 4,40 4,45 4,50 4,55 4,60 4,65
vasaris kovas balandis geguţė birţelis rugpjūtis
Ski rtu m as (p ro c.) Lakto zė s k ie ki s (p ro c.)
skirtumas bandomoji kontrolė
0,16 1,58 0,13 -0,76 -1,87 -0,87 -2,50 -2,00 -1,50 -1,00 -0,50 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 20,00
vasaris kovas balandis geguţė birţelis rugpjūtis
Ski rtu m as (m g/ p ro c.) Ur ė jos ki e ki s (m g/ p ro c)
Somatinių ląstelių skaičius piene priklauso nuo daugelio faktorių: paveldimumo, karvės organizmo atsparumo, laktacijos laikotarpio. Taip pat įtakos gali turėti ir blogos kokybės nesubalansuoti pašarai. Netinkamai šeriamos karvės ne tik duoda maţiau pieno, bet ir daţniau serga tešmens, gimdos uţdegimais, medţiagų apykaitos ligomis.
Bandomosios ir kontrolinės grupės karvių somatinių ląstelių kiekio vidurkis piene pastovus: bandomojoje grupėje svyruoja nuo 105,68 iki 109,21, kontroliuojamoje grupėje — nuo 83,74 iki 87,82 (ţr. 9 pav.).
9 pav. Somatinių ląstelių skaičius bandomojoje ir kontrolinėje grupėse
Gauti bandymo rezultatai atskleidė, kad Elbrus Minerals vartojimas neturėjo įtakos karvių primilţiui, tačiau bandymo metu padidėjo pagrindiniai pieno sudėtį lemiantys veiksniai – baltymai ir riebalai. Šiam veiksniui išanalizuoti atlikome pieno primilţio, baltymų ir riebalų, laktozės, somatinių ląstelių, urėjos koreliacinę analizę (ţr. 10 lentelę).
Nustatėme, kad pieno primilţio ir pieno riebumo koreliacijos koeficientas bandomojoje grupėje yra vidutinis, teigiamas ir statiškai reikšmingas (r – 0,354; p<0,05), todėl galima teigti, kad yra reikšmingas ryšys tarp primilţio ir riebalų kiekio piene – kuo ţemesnis primilţis, tuo riebesnis gaunamas pienas.
Kiek didesnė teigiama ir statistiškai reikšminga koreliacija rasta bandomojoje grupėje tarp pieno primilţio ir baltymų kiekio jame (r – 0,451; p<0,05). Tokia koreliacija reiškia, kad kuo maţiau primelţiama pieno tuo daugiau baltymingas šis pienas gaunamas. Pieno somatinės ląstelės neţenkliai neigiamai koreliavo su tirtais poţymiais, bet statistiškai reikšminga koreliacija somatinių ląstelių piene. 25,89 -3,39 19,08 9,16 -15,29 -23,61 -30,00 -20,00 -10,00 0,00 10,00 20,00 30,00 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00 140,00 160,00
vasaris kovas balandis geguţė birţelis rugpjūtis
Ski rtu m as (t ū kst/ cm 3 ) So m atinių ląste lių skai či u s (tū kst/c m 3)
