LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
LAURA RIMKUTĖ
Struktūrizuoto vandens įtaka kviečių grūdų daigumui
Structured water influence on germination of wheat grain
Maisto mokslo ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lek. Dr. Gediminas Gerulis
2
Turinys
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1. Vanduo ... 9 1.2. Vandens struktūra ... 10 1.3. pH terpė ... 11 1.4. Rūgštinis vanduo ... 12 1.5. Šarminis vanduo ... 12 1.6. Distiliuotas vanduo ... 141.7. AQuator silver plus jonizatorius ... 15
1.7.1. Jonizavimo procesas ... 15
1.8. Grūdas ... 18
1.8.1. Grūdo sandara ... 18
1.8.2. Veiksniai įtakojantys grūdų dygimą ... 20
1.8.3. Pagrindiniai veiksniai reikalingi grūdo daigimui prasidėti ... 24
1.9. Kviečių želmenys ... 26
2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS ... 28
2.1. Atlikimo vieta, laikas ir organizavimas ... 28
2.2. Vandens paruošimas ... 28
2.3. Quintus kviečių daigų daiginimas ... 29
2.4. Quintus kviečių daigų vertinimas ... 29
2.5. Juslinė Quintus kviečių grūdų želmenų sulčių analizė ... 30
2.6. Statistinė duomenų analizė ... 31
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 36
3.1. Statistinė duomenų analizė ... 36
3.2. Sudygusių kviečių grūdų daigų ilgio palyginimas tarp mėginių ... 36
3.3. Juslinės analizės rezultatai ... 38
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42
5. IŠVADOS... 44
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 45
3 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Struktūrizuoto vandens įtaka kviečių grūdų daigumui“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Laura Rimkutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Laura Rimkutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Gediminas Gerulis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
4
vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
5
SANTRAUKA
Struktūrizuoto vandens įtaka kviečių grūdų daigumui Laura Rimkutė
Magistro baigiamasis darbas
Magistro darbas: Struktūrizuoto vandens įtaka kviečių grūdų daigumui. Darbą sudaro 48 psl. Darbe pateikta 13 paveikslėlių ir 3 lentelės.
Šiame darbe rašoma, kaip buvo tiriamas struktūrizuoto vandens poveikis Quintus kviečių grūdų daigumui. Darbo pradžioje išanalizuota literatūra, kurioje parašyta informacija apie įvairias vandens rūšis: paprastą, rūgštinį, šarminį, distiliuotą. Toliau pateikiama informacija apie vandens struktūrą, pH terpę, jonizavimo procesą. Taip pat analizuojami grūdai, jų sandara, tiriami veiksniai, įtakojantys grūdų dygimą, želmenų sulčių naudą organizmui.
Tyrimui buvo pasirinkta aQuator silver jonizatorius, paprastas vandentiekio ir distiliuotas vanduo, Quintus veislės kviečių grūdai ir užaugintų kviečių želmenų sultys.
Grūdai buvo daiginami jonizuotame vandenyje, skirtingose pH terpėse, distiliuotame ir paprastame vandentiekio vandenyje. Po 178 valandų daiginimo, visi grūdų daigai buvo matuojami ir lyginami tarpusavyje.
Juslinei želmenų sulčių analizei Quintus kviečių grūdai buvo daiginami 178 valandas, kiekvienas mėginys laistomas skirtingo pH vandeniu, želmenų sultys buvo spaudžiamos rankine mėsmale, po kiekvieno mėginio želmenų spaudimo mėsmalė išplaunama švariu tekančiu vandeniu ir spaudžiami kito mėginio želmenys.
Sultys, skirtos jusliniam vertinimui, buvo patiektos 10 apmokytų savanorių grupei, vertinamos juslinės sulčių savybės.
Darbo pabaigoje pateikiami tyrimo rezultatų palyginimai ir išvados.
Raktažodžiai: struktūrizuotas vanduo, grūdai, daigumas, jonizuotas vanduo, vanduo, kviečių želmenys, želmenų sultys.
6
SUMMARY
Structured water influence on germination of wheat grain
Laura Rimkutė Master‘s Thesis
Master's Thesis: Influence of Structured Water on Wheat Germ Germination.
Thesis consists of 48 pages. The work presents 13 pictures and 3 tables.
In this work, the effect of structured water on the germination of Quintus wheat grains is investigated. At the beginning of the work, the literature is analyzed, which describes information about various types of water: simple, acidic, alkaline, distilled. The following is information about the structure of water, pH medium, ionization process. Grains, their structure, factors influencing grain germination and the benefits of green juice for the body are also analyzed.
AQuator silver ionizer, plain tap and distilled water, wheat grains of the Quintus variety, and juice of cultivated wheat grass were selected for the study.
The grains were germinated in ionized water, different pH media, distilled and plain tap water. After 178 hours of germination, all grain seedlings were measured and compared with each other.
For sensory analysis of green juice, Quintus wheat grains were germinated for 178 hours, each sample was irrigated with water of different pH, green juice was pressed by hand meat grinder, after each sample green press was washed with clean running water and the other sample was pressed.
The juice is provided for sensory evaluation, a group of 10 trained volunteers, the sensory properties of the juice are evaluated.
At the end of the work, comparisons and conclusions of the research results are presented.
Key words: structured water, grains, germination, ionized water, water, wheat grass, grass juice.
7
ĮVADAS
Nuo tada, kai Clayton Nolte sukūrė struktūrizuotą vandens bloką, žmonės domėjosi visais būdais, kur būtų galima jį panaudoti, tačiau vieną įspūdingiausių rezultatų gavo ūkininkai, naudojantys struktūrizuotą vandenį. Dabar yra smulkių ir stambių augalininkystės ūkininkių, pieno gamintojų, kiaulių augintojų, vištų ir kalakutų augintojų, kurie naudojasi struktūrizuotu vandeniu.
Lietuva yra agrarinė valstybė, todėl, manau, kad struktūrizuoto vandens panaudojimas būtų aktualu ir mūsų šalies ūkiams. Štai keli pranašumai, kuriuos pastebėjo ūkininkai, naudodami struktūrizuotą vandenį: didesni pasėliai, greitesnis brendimas, sunaudojama mažiau vandens laistymui, geresnis augalo vaisių skonis, sveikesni gyvūnai.
Ūkininkai, ūkininkaujantys struktūrizuotu vandeniu, sutaupo tūkstančius dolerių, nes gyvūnų sveikata geresnė, todėl jiems nereikia įprastų brangių antibiotikų dozių. Be to, tiek maži, tiek dideli daržovių ir vaisių augintojai kalba apie geresnius ir sveikesnius derlius. (1)
Nuo praeito tūkstantmečio pabaigos Europoje (Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje) pradėta gaminti įranga su informaciją suteikiančiu natūriniu vandeniu. Yra atlikta tyrimų, kuriais bandyta įrodyti tokio vandens teikiamas gydomąsias, antimikrobines, augalų augimą veikiančias savybes. (24)
Joe Johnsonas (1) augino braškes, turėjo konkretų sklypą, kuriame ūkininkavo su struktūrizuotu vandeniu: „Tai sklypas, kuris buvo atskirtas ir tik kartą per savaitę laistomas struktūrizuotu vandeniu. Kai sklypą laistė struktūrizuotu vandeniu, šio uogų derlius šoktelėjo 20 proc.“
Rusijos, Volgos tyrimų institutas, kuris augalų drėkimui naudojo įmagnetintą vandenį, vadinamą struktūrizuotu, taip pat pranešė apie tokį derliaus padidėjimą, lyginant su tais augalais, kurie nebuvo laistomi struktūrizuotu vandeniu: pomidorų padaugėjo 32 proc., kukurūzų – 17 proc., žieminių kviečių – 28 proc., agurkų – 37 proc., taip pat didesni užaugo svogūnai, ridikėliai, kukurūzai ir kitos daržovės.
8 Augindamas agurkus, Rogeris Daggetas naudojo struktūrizuotą vandenį ir apie gautus rezultatus rašo taip:
„Kasdien laistydavau struktūruotu vandeniu. Kartą per savaitę, žalumynus laistydami struktūrizuotu vandeniu, mes duodavome komposto arbatos. Agurkai užaugdavo daugiau nei 50 centimetrų. Kartą nuo vieno agurkų augalo nuėmiau daugiau nei 15 kilogramų agurkų.“
Taigi, ko galite tikėtis laistydami struktūrizuotu vandeniu: galima sunaudoti 20–30 proc. mažiau vandens nei įprastai (kai kurie žmonės nurodo mažiau nei 50 proc.), javai bus didesni, pasėliai gali turėti daugiau maistinės vertės, vaisių ir riešutų medžiai subręsta greičiau, teigia Rogeris Daggetas. (13)
Tai yra tik pradiniai etapai to, ką mes sužinome apie ūkininkavimo struktūrizuotu vandeniu naudą.
Šiuo metu, ypač pavasarį išpopuliarėjo želmenų auginimas. Kad juos gauti nepritręštus mūsų tyrimas ir duoda tokį variantą. Mūsų supratimas apie kultūrų auginimą panaudojant ne chemines medžiagas, o gamtos gamtos formuojamus augalus tausojančius ir žmogui žalos nesukeliančius, o dar ir dietiškus augalų želmenis yra tik teigiamas reiškinys.
Darbo tikslas: ištirti struktūrizuoto vandens poveikį Quintus akuotuotos vasarinių kviečių veislės grūdų daigumui ir atlikti jų mėginių želmenų sulčių juslinę analizę.
Darbo uždaviniai:
Ištirti struktūrizuoto vandens su skirtingu pH įtaką Quintus kviečių grūdų daigumui. Atlikti Quintus kviečių grūdų želmenų išdaigintų su skirtingu vandeniu, sulčių junslinę analizę.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Vanduo
Vanduo – neorganinė, skaidri, beskonė, bekvapė ir beveik bespalvė cheminė medžiaga, kuri yra pagrindinė Žemės hidrosferos sudedamoji dalis ir daugumos gyvųjų organizmų skysčiai. Jis gyvybiškai svarbu visoms žinomoms gyvybės formoms, net jei jose nėra kalorijų ar organinių maistinių medžiagų. Vandens cheminė formulė H2O reiškia, kad kiekvienoje jo molekulėje yra
vienas deguonies ir du vandenilio atomai, sujungti kovalentiniais ryšiais. Vanduo yra skystos agregatinės būsenos, todėl, esant standartinei aplinkos temperatūrai ir slėgiui, gali keisti savo agregatinę būseną kintant aplinkos sąlygoms – gali formuoti lietaus kritulius ar kaip aerozoliai susiformuoti rūko pavidalu. Debesys susidaro iš suspenduotų vandens ir ledo lašelių. Smulkiai padalijus, kristalinis ledas gali nusėsti sniego pavidalu. Dujinė vandens būsena yra garai arba vandens garai. Vanduo nuolat juda per vandens išgaravimo, transpiracijos, kondensacijos, kritulių ir nuotėkio ciklą, dažniausiai pasiekdamas jūrą. (2)
Vanduo dengia 71 proc. Žemės paviršiaus, daugiausia susitelkdamas jūrose ir vandenynuose. Nedidelės vandens dalys susidaro kaip požeminis vanduo (1,7 proc.), Antarktidos ir Grenlandijos ledynuose (1,7 proc.) ir ore kaip garai, debesys (susidarę iš ledo ir skysto vandens, suspenduoto ore) ir krituliai (0,001 proc.). (3)
Vanduo vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Maždaug 70 proc. žmonių naudojamo gėlo vandens patenka į žemės ūkį. Vanduo yra puikus tirpiklis įvairioms medžiagoms, tiek mineralinėms, tiek organinėms; kaip toks, jis yra plačiai naudojamas pramoniniuose procesuose, maisto ruošimui ir plovimui. (3)
Vanduo yra vienas iš trijų pagrindinių komponentų, galinčių suaktyvinti sėklos dygimo procesą. Vanduo ypač svarbus vykstant cheminėms reakcijoms (hidrolizėje). Hidrolizės metu pagaminami tūkstančiai kilodžiaulių energijos, reikalingos ląstelei atlikti tam tikras funkcijas. Ląstelės membranoje vandens tėkmė per membraną gali sukurti „hidroelektrinę“ energiją, kuri laikoma ATP (adenozintrifosfato) ir GTP (guanozintrifosfato) pavidalu ir naudojama elementų (katijonų) pakeitimui, ypač nervinių impulsų perdavimo metu. ATP ir GTP yra cheminiai energijos šaltiniai. Energija, kurią sukuria vanduo, yra panaudojama ATP ir GTP gamybai. (4)
10 Dėl vandens trūkumo (dehidratacijos) organizmų gyvybinės funkcijos sutrinka. Negaudamas vandens organizmas pradeda naudoti viduje esantį vandenį, užterštą vidiniais šlakais, todėl, esant didesniam nei 20 proc. vandens trūkumui, gali ištikti mirtis.
1.2.
Vandens struktūra
Kadangi vandens molekulė nėra tiesinė, o deguonies atomo elektronegatyvumas yra didesnis nei vandenilio atomo, tai susidaro polinė molekulė, turinti elektrinį dipolio momentą: deguonies atomas turi nedidelį neigiamą krūvį, todėl vandenilio atomai yra šiek tiek teigiami. Vanduo yra geras polinis tirpiklis, tirpinantis daugybę druskų ir hidrofilinių organinių molekulių, tokių kaip cukrus, ir paprastų alkoholių, tokių kaip etanolis. Vanduo taip pat ištirpina daugelį dujų, tokių kaip deguonis ir anglies dioksidas – pastarieji suteikia gazuotų gėrimų, putojančių vynų ir alaus gaivumą. Be to, vandenyje ištirpsta daugybė organinių medžiagų, tokių kaip baltymai, DNR ir polisacharidai. Vandens ir šių bio-makromolekulių sub-vienetų sąveika formuoja baltymų lankstymą, DNR bazių poravimąsi ir kitus gyvybiškai svarbius reiškinius. (5)
Daugelis organinių medžiagų (tokių kaip riebalai ir aliejai bei alkanai) yra hidrofobinės, tai yra, netirpsta vandenyje. Daugelis neorganinių medžiagų taip pat netirpsta vandenyje, įskaitant daugumą metalų oksidų, sulfidų ir silikatų. (5)
Dėl savo poliškumo skysto ar kieto vandens molekulė su gretimomis molekulėmis gali sudaryti iki keturių vandenilio jungčių. Šios jungtys sukelia didelį vandens paviršiaus įtempimą (20) ir kapiliarines jėgas. Kapiliarinis veiksmas reiškia vandens tendenciją judėti siauru vamzdeliu aukščiau gravitacijos jėgos. Šia savybe pasižymi visi vandens indus turintys augalai, tokie kaip medžiai. (5)
Vandenilio ryšiai taip pat yra priežastis, kodėl vandens lydymosi ir virimo taškai daug didesni nei kitų analogiškų junginių, tokių kaip vandenilio sulfidas (H2S). Jie taip pat paaiškina ypač aukštą savitąją šilumos talpą (apie 4,2 J / g / K), lydymosi šilumą (apie 333 J / g), garinimo šilumą (2257 J / g) ir šilumos laidumą (nuo 0,561 iki 0,679 W / m / K). Šios savybės daro vandenį efektyvesnį saugant žemės klimatą, kaupdamos šilumą ir gabendamos ją tarp vandenynų ir atmosferos. Vandenilio vandeniliniai ryšiai yra vidutinio stiprumo, apie 23 kJ / mol (palyginti
11 su kovalentiniu O-H ryšiu esant 492 kJ / mol). Apskaičiuota, kad 90% vandenilio jungties yra elektrostatinė, o likę 10% atspindi dalinį kovalentinį pobūdį. (5)
Paprasto vandentiekio vandens, kurį geriame, molekuliniai dariniai susideda iš 10-13 molekulių. Tokio dydžio dariniai tiesiogiai negali dalyvauti medžiagų apykaitoje, nes negali praeiti pro membraną. Organizmui tenka eikvoti energiją, kad pertvarkytų vandens struktūrą. Taigi gerdami struktūrizuotą vandenį neišeikvotume papildomos energijos (29).
1.3.
pH terpė
Chemijoje pH yra skalė, naudojama norint nustatyti, koks rūgštinis arba šarminis vandens pagrindo tirpalas. Rūgščių tirpalų pH yra žemesnis, o šarminių tirpalų aukštesnis. Kambario temperatūroje (25°C arba 77°F) grynas vanduo nėra nei rūgštus, nei šarminis, jo pH yra 7. (6)
PH skalė yra logaritminė ir atvirkščiai rodo vandenilio jonų koncentraciją tirpale (žemesnis pH rodo didesnę vandenilio jonų koncentraciją). Taip yra todėl, kad formulė, naudojama apskaičiuoti pH, apytiksliai lygi neigiamam vandenilio jonų molinės koncentracijos [a] 10 tirpalo bazinės vertės logaritmui. Tiksliau tariant, pH yra neigiamas bazinio 10 logaritmo vertės ir vandenilio jonų aktyvumas. (6)
25°C temperatūroje tirpalai, kurių pH mažesnis nei 7, yra rūgštiniai, o tirpalai, kurių pH didesnis kaip 7, yra šarminiai. Neutrali pH vertė priklauso nuo temperatūros: ji bus žemesnė nei 7, jei temperatūra pakils. Labai stiprioms rūgštims pH vertė gali būti mažesnė nei 0 arba labai stiprioms bazėms – didesnė kaip 14. (6)
PH skalę galima atsekti iki standartinių tirpalų, kurių pH yra nustatytas tarptautiniu susitarimu. Pirminės pH standartinės vertės nustatomos naudojant koncentracijos kamerą su perėjimu, matuojant potencialo skirtumą tarp vandenilio elektrodo ir standartinio elektrodo, pavyzdžiui, sidabro chlorido elektrodo. Vandeninių tirpalų pH gali būti matuojamas stikliniu elektrodu ir pH matuokliu arba spalvos keitimo indikatoriumi. PH matavimas yra svarbus chemijoje, agronomijoje, medicinoje, vandens valyme ir daugelyje kitų sričių. (13)
12
1.4.
Rūgštinis vanduo
Vanduo yra rūgštus, kai jo potencialus vandenilio (pH) mažesnis nei 7. pH reiškia vandenilio jonų, sumaišytų su vandeniu, kiekį. Kuo mažesnė pH vertė, tuo didesnis rūgštingumas. (7)
Vanduo, kurio pH yra žemas, gali turėti nepageidaujamą poveikį vandentiekio armatūrai ir vamzdynams. Žali armatūros dažai yra dažnas rūgštinio vandens požymis. Varinį vamzdį gali sugadinti vanduo, kurio pH yra žemas. (7)
Žemas pH lygis taip pat yra vandens valymo problema. Kartais reikia pakelti rūgštinio vandens pH, kad būtų galima taikyti kai kurias vandens valymo strategijas. Pvz., oksiduoti geležį, kad ją būtų galima paruošti filtravimui, yra sunkiau, jei vandens pH žemas, todėl dažnai vandens gerinimas yra pirmas žingsnis pašalinant geležį iš šulinio vandens. (7)
Beveik visi vandens valymo klausimai tam tikru būdu susiję su pH. Vandens sudedamųjų dalių pobūdis keičiasi keičiantis pH, todėl daugelį procedūrų galima atlikti tik tuo atveju, jei pH yra norimoje srityje. (7)
Nors geriamojo vandens produktų klasės, vadinamos „jonizatoriais“, pardavimo strategija yra pagrįsta rūgštaus vandens pH padidinimu, nėra įrodymų, kad geriamojo vandens, kurio pH yra žemas, poveikis sveikatai būtų neigiamas. Skonis, be abejo, gali sukelti problemų, jei pH yra
labai žemas. (7)
1.5.
Šarminis vanduo
Šarminio vandens pH aukštesnis nei įprasto geriamojo vandens. Dėl šios priežasties kai kurie šarminio vandens šalininkai mano, kad jis gali neutralizuoti rūgštis mūsų kūne.(8)
Įprasto geriamojo vandens pH yra neutralus 7. Šarminio vandens pH paprastai būna 8 arba 9.(8)
Šarminiame vandenyje taip pat turi būti šarminių mineralų ir neigiamos oksidacijos redukcijos galimybė (ORP). ORP yra vandens gebėjimas veikti kaip antioksidantas. Kuo labiau neigiama ORP vertė, tuo antioksidacinės savybės stipresnės.(8)
13 Šarminis vanduo yra šiek tiek prieštaringas. Daugelis sveikatos priežiūros specialistų teigia, kad nėra pakankamai tyrimų, kurie pagrįstų daugelį vartotojų ir pardavėjų teiginių apie tokio vandens sveikumą. (8)
Pasak Mayo klinikos, įprastas vanduo daugumai žmonių yra geriausias. Jie teigia, kad nėra mokslinių įrodymų, kurie visiškai patvirtintų šarminio vandens šalininkų teiginius.(8)
Tačiau atlikti keli tyrimai, kurie įrodo, kad šarminis vanduo gali būti naudingas sergant tam tikromis ligomis. (9)
Pavyzdžiui, 2012 m. atliktame „Strated Source“ tyrime nustatyta, kad, geriant natūraliai gazuoto artezinio šulinio vandenį, kurio pH yra 8,8, gali būti lengviau deaktyvuoti pepsiną – pagrindinį fermentą, sukeliantį rūgšties refliuksą. (9)
Kitas tyrimas atskleidė, kad šarminio jonizuoto vandens gėrimas gali būti naudingas žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą, diabetą ir aukštą cholesterolio kiekį.(9)
Naujausiu tyrimu, kuriame dalyvavo 100 žmonių, buvo nustatytas reikšmingas viso kraujo klampumo skirtumas vartojant aukšto pH vandenį, lyginant su įprastu vandeniu, po sunkios treniruotės. Klampumas yra tiesioginis matavimas, kaip efektyviai kraujas teka kraujagyslėmis.(9)
Tie, kurie vartojo aukšto pH vandenį, klampumą sumažino 6,3 proc., palyginus su tais, kurie naudojo standartinį išgrynintą geriamąjį vandenį – jų kraujo klampumas sumažėjo 3,36 proc.. Tai reiškia, kad kraujas efektyviau teka šarminio vandens dėka, todėl gali padidinti deguonies tiekimą visame kūne.(9)
Tačiau šių kelių tyrimų negana, reikėtų jų atlikti daugiau. Visų pirma, norint atsakyti į kitus šarminio vandens šalininkų teiginius.(9)
Nepaisydami įrodytų mokslinių tyrimų trūkumo, šarminio vandens šalininkai vis dar tiki jo
siūloma nauda sveikatai.
Labiausiai paplitę teiginiai:
• anti-senėjimo savybės (dėl skystų antioksidantų, kurie greičiau įsisavinami žmogaus kūne); • storosios žarnos valymo savybės;
14 • hidratacija, odos sveikata ir kitos detoksikuojančios savybės;
• gali padėti lengviau numesti svorį.
Jie taip pat teigia, kad nealkoholinių gėrimų, kurie labai rūgštingi, ORP yra labai teigiami, todėl kyla daug sveikatos problemų, o tinkamai jonizuotų ir šarmintų vandenų ORP yra labai neigiami, todėl jis gali pagerinti organizmo sveikatą. (8)
1.6.
Distiliuotas vanduo
Distiliuotas vanduo „dalijasi“ prekybos centrų lentynas su filtruotu ir šaltinio vandeniu; namuose jis „konkuruoja“ su vandeniu iš čiaupo. Tačiau kuo skiriasi distiliuotas vanduo nuo mums įprasto? (6)
Žmonės nuo seno gamino distiliuotą vandenį virdami nejudantį tirpalą, po to rinkdami kondensuotą garą. Priemaišos pasilieka, kai vanduo išgaruoja. Taip pašalinami kenksmingi mikrobai ir nekenksmingi (naudingi) mineralai, tokie kaip kalcis ir magnis.(6)
Vandens filtravimas, priešingai, pašalina mikrobus, bet ne mineralus. Šaltinio vanduo praeina pro natūralų rūšių filtrą – uolieną – ir jame yra didelis kiekis mineralų. (6)
Atsižvelgiant į šį mineralų kiekį, filtruoto ir šaltinio vandens skonis skiriasi nuo distiliuoto vandens: jis lygus, beskonis ir bekvapis, o pastarųjų gali būti rūgštus ir turėti įvairų poskonį, atsižvelgiant į mineralų koncentracijas. Teigiama, kad distiliuotame vandenyje trūksta mineralų, todėl įvairiuose gėrimuose, gaminamuose distiliuoto vandens pagrindu, trūksta gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, nors tyrinėtojai teigia, kad žmonės didžiąją dalį tų mineralų gauna su maistu. (6)
Distiliavimo metu vanduo taip pat tinkamas naudoti švino-rūgštinėse baterijose, automobilių aušinimo sistemose ir kituose prietaisuose, kur mineralų kaupimasis galėtų pakenkti. Alaus gamintojai dažnai naudoja distiliuotą vandenį, norėdami imituoti ypač minkštą vandenį Pilsene (Čekijos Respublika), kuriame yra „Pilsner“ stiliaus alus. (6)
15
1.7.
AQuator silver plus jonizatorius
Vandens jonizatoriuje vienu metu pagaminamas jonizuotas šarminis ir jonizuotas rūgštinis vanduo. Prietaiso papildoma funkcija – sidabringo vandens gaminimas. Prietaiso talpa – 3 litrai. Pripylę į prietaisą paprasto vandens, jau po 4 min. atskirose talpose gauname 2,3 l jonizuoto šarminio vandens ir 0,7 l jonizuoto rūgštinio vandens. Pasibaigus jonizacijos procesui, tereikia nuimti viršutinį gaubtą su elektrodais ir vandenį galima naudoti. (14)
1.7.1. Jonizavimo procesas
Cheminė vandens formulė H2O, tačiau tą pačią cheminę formulę turintis vanduo gali turėti
visiškai skirtingas chemines ir fizikines savybes. Pavyzdžiui, lietaus vanduo labai skiriasi nuo jūros / mineralinio / distiliuoto vandens. Vienas iš būdų, kuriais galima keisti vandens savybes, yra elektrolizė. Po elektrolizės gaunamas vanduo, vadinamas jonizuotu vandeniu, įgyja unikalias savybes.
Vykstant vandens elektrolizei, vandenyje ištirpusios mineralinės druskos skyla į teigiamą krūvį turinčių metalų (kalcio, magnio, kalio, natrio) ir neigiamą krūvį turinčių nemetalų, rūgšties liekanų (chloro, sieros, fosforo ir kt.) jonus. Teigiamus metalo jonus traukia katodas (šviesus elektrodas), o neigiamus – anodas (tamsus elektrodas). Todėl vienoje jonizatoriaus indo dalyje – prie katodo – vandenyje susikaupia šarminių metalų kalcio, magnio, kalio, natrio ir hidroksilo OH- jonai (jonizuotas šarminis vanduo), o atskirtame membrana kitame inde – prie anodo – susikaupia neigiami chloro, sieros, fosforo ir vandenilio H+ jonai (jonizuotas rūgštinis vanduo). Taigi skirtinguose jonizatoriaus induose gauname jonizuotą šarminį ir jonizuotą rūgštinį vandenį.
Tiek jonizuotas šarminis, tiek jonizuotas rūgštinis vanduo įgyja ir tam tikrą laiką išlaiko visiškai skirtingas savybes, kurios skiriasi nuo įprasto vandentiekio vandens savybių. Tai lemia ir visiškai skirtingą šarminio bei rūgštinio vandens panaudojimą. (14)
16 1 pav. Vandens jonizavimo principinė schema
Prieiga per internetą http://www.vandensjonizatoriai.lt/nauda/ Mažesni molekuliniai dariniai – mikroklasteriai.
Vandens molekulės turi ypatingą savybę – jungtis į molekulinius darinius (kitaip vadinamus mikroklasteriais). Jonizuoto šarminio vandens molekulės susijungusios į gerokai mažesnius (5–6 molekulės) darinius nei paprasto geriamojo vandens (10–13 molekulių), todėl šarminis vanduo yra takesnis, lengviau praeina pro ląstelių membranas ir tiesiogiai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, t. y., organizmui nereikia naudoti papildomos energijos vandens įsisavinimui. Šarminis vanduo lengviau nei paprastas prasiskverbia į audinius, šalina organizme susikaupusius toksinus, įsotina ląsteles vandeniu, lengviau aprūpina ląsteles maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Dėl mažesnių darinių šarminiame vandenyje lengviau tirpsta rūgštinės atliekos. (14)
2 pav. Vandens molekulių dariniai - klasteriai. Vandentiekio vandens ir šarminio jonizuoto vandens
17 Jonizuotas šarminis vanduo turi neigiamą ORP (0…–900 mV). Geriant jonizuotą šarminį vandenį, organizmas gauna papildomą laisvųjų elektronų kiekį, kuriuos prisijungia laisvieji radikalai. Taip neutralizuojamas laisvųjų radikalų kenksmingas poveikis, apsaugomos sveikosios ląstelės, užkertamas kelias joms mutuoti, stiprinama organizmo imuninė sistema, lėtėja senėjimas.
Svarbu žinoti, kad jonizuoto šarminio vandens elektrolizės metu įgytas neigiamas ORP išsilaiko palyginti trumpą laiką – iki 24–36 val. Praėjus šiam laikui, ORP reikšmė praktiškai tampa nuline ar silpnai teigiama. Tad rekomenduojama jį vartoti kuo šviežesnį – geriausia per 12 valandų nuo pagaminimo. Dėl šios priežasties jonizuotas šarminis vanduo negali būti pilstomas į butelius ir pardavinėjimas. (14)
Jonizacijos proceso metu gautas rūgštinis vanduo (dar vadinamas – negyvuoju) yra skaidrus ir pasižymi specifiniu kvapu, kuris primena chloro preparatų kvapą. Jame susidaro stiprūs oksidatoriai: chloro dioksidas, hipochloritinė rūgštis ir deguonies radikalai – atominis deguonis, ozonas, vandenilio peroksidas. Dėl susidariusių junginių šis vanduo pasižymi bakteriocidinėmis, antiseptinėmis savybėmis. Tyrimais įrodyta, kad 1 mililitras jonizuoto rūgštinio vandens per 1 minutę sunaikina 1 milijoną įvairių bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus, A ir B grupės
Streptococcus, o po 10 minučių mėginiuose neaptinkama Escherichia coli O157:H7, Listeria monocytogenes, Salmonella enteritidis. (18)
Šarminis vanduo (dar vadinamas gyvasis vanduo) po jonizacijos būna drumzlinas, balzganas, todėl po kurio laiko jame iškrenta nuosėdos, kurias sudaro įvairios druskos, radionuklidai ir vandens priemaišos. Iškritus nuosėdoms, vanduo pasidaro skaidrus ir pasižymi tuo, kad nejaučiamas joks priemaišų skonis, kvapas. Net naudojant šarminimui kietą vandenį, po šio proceso jis tampa labai minkštas. Toks vanduo pasižymi organizmą stimuliuojančiomis ir tonizuojančiomis savybėmis: greitina bioprocesus organizme, gerina apetitą, medžiagų įsisavinimą ir maisto medžiagų praeinamumą, bet tuo pačiu gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą. Dažnai šį vandenį vartojantys žmonės teigia, kad jų savijauta gerėja, jaučiasi žvalesni ir energingesni (19). Taip pat šarminis vanduo apsaugo deoksiribonukleorūgštis nuo oksiduojančio poveikio (20), gali būti naudojamas kaip antioksidantas sergant inkstų nepakankamumu (21). Be šių savybių gyvasis vanduo pasižymi tuo, kad greitina įvairių išorinių ir vidinių žaizdų gijimą: išorinių, susidariusių dėl sumušimo ar pjūvio, ir vidinių, kurios dažniausiai susidaro esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms (22). Taip pat įrodyta, kad
18 gyvasis vanduo žiurkėms mažina širdies infarktų pasireiškimą ir teigiamai veikia reprodukcines
savybes (23).
1.8.
Grūdas
Sėkla yra augalų dauginimosi ir dauginimo organas. Ji pradeda formuotis augalų žydėjimo metu. Augalai pradeda žydėti, nuosekliai praėję keletą savo augimo ir vystymosi stadijų ir sukaupę vegetatyviniuose organuose pakankamai tam reikalingų maisto medžiagų tokių kaip angliavandeniai, baltymai, riebalai formuoja formuoja sėklas. (15)
Grūdinės kultūros yra grūdus auginantis augalas. Dvi pagrindinės komercinių grūdinių kultūrų rūšys yra javai, kviečiai ir ankštiniai augalai. (10)
Nuėmus derlių, sausi grūdai yra patvaresni nei kiti pagrindiniai maisto produktai, tokie kaip krakmolingi vaisiai (bananai, duonos vaisiai ir kt.) ir stiebagumbiai (saldžiosios bulvės ir kt.). Dėl šio patvarumo grūdai puikiai tinkami pramoniniam žemės ūkiui, nes juos galima kulti mechaniniu būdu, gabenti geležinkeliu ar laivu, ilgą laiką laikyti ir malti miltams arba spausti aliejų. Taigi pagrindinės pasaulinės prekių rinkos egzistuoja duonai, ryžiams, sojos pupelėms, kviečiams ir kitiems grūdams, bet ne gumbavaisiams, daržovėms ar kitiems augalams. (10)
1.8.1. Grūdo sandara
Visi grūdai pradeda „gyvenimą“ kaip sveiki grūdai. Natūraliomis sąlygomis augant augalui nesmulkinti grūdai yra visa augalo sėkla. Ši sėkla (kurią pramonė vadina branduoliu) sudaryta iš trijų pagrindinių valgomųjų dalių – sėlenų, gemalų ir endospermo, apsaugotų nevalgomu lukštu, kuris apsaugo branduolį nuo saulės spindulių, kenkėjų, vandens ir ligų. (11)
Grūdų dalys:
Sėlenos yra daugiasluoksnė išorinė valgomojo branduolio oda. Jame yra svarbių antioksidantų, B grupės vitaminų ir ląstelienos.
19 Gemalas yra embrionas, galintis sudygti į naują augalą. Jame yra daug B grupės vitaminų, šiek tiek baltymų, mineralų ir sveikų riebalų. (11)
Endospermas yra gemalo tiekimas maistui, suteikiantis būtiną energiją jaunam augalui, todėl jis yra energijos šaltinis šaknims, kurios siurbia vandenį ir maistinės medžiagas bei suteikia energijos daigeliui saulės šviesos fotosintezės reakcijoms vykti. Endospermas yra bene didžiausia branduolio dalis, kurioje yra krakmolingų angliavandenių, baltymų ir nedidelis kiekis vitaminų bei mineralų. (11)
3 pav. Grūdo sandara
20
1.8.2. Veiksniai įtakojantys grūdų dygimą
Sėklų gyvybingumas ir daigumas priklauso nuo vidinių (nepakankamas gemalo susiformavimas, storos luobelės ir kt.) ir išorinių (temperatūra, drėgmės kiekis reikalingas sėkloms išbrinkti ir kt.) veiksnių. Tokiais atvejais sėklų daigumą gali padidinti naudojamos aktyvios medžiagos, stratifikavimas ir kt. (25)
Grūdų gyvybingumas sėjai.
Sėkla yra gyva ląstelė. Nusidėvėjimo greitis priklauso nuo: rūšies, pradinės sėklos kokybės, sėklų nuėmimo ir tvarkymo, laikymo sąlygų.
Derliaus nuėmimo sąlygos.
Derliaus nuėmimo metu grūdai gali sudrėkti, jie sugers drėgmę ir prasidės cheminis daigumo, brinkimo procesas. Sėkla gali išsipūsti, o jos luobelė, uždengianti auginimo tašką, susiskaldyti. Tokia sėkla vadinama dygliuota. Išaugę (arba sudygę) grūdai gali atsirasti po ilgo drėgno oro periodo, kol dar būna ant stiebo prieš derliaus nuėmimą. Jei sėkla išdžiūsta anksčiau nei embrionas pradeda augti, vis tiek gali būti gyvybinga, tačiau daigai dažniausiai išauga mažesni. (12)
Dygliuotos sėklos yra jautresnės grybelinėms ligoms (gali supelyti ir užkrėsti, pavyzdžiui: alternarijomis) ir yra labiau pažeidžiamos dėl fizinės žalos.
Dėl oro sąlygų sugadintos sėklos blogėja daug greičiau nei nesugadinta sėkla, todėl neturėtų būti laikomos ilgiau kaip vieną sezoną. Sėkla turi būti laikoma vėsioje, sausoje vietoje, tinkamai kontroliuojant kenkėjus.(12)
Tamsus grybelis gali nudažyti grūdą, ypač jeigu subrendę grūdai yra drėgni. Taip gali nutikti bet kuriai grūdų daliai, spalva gali būti tamsiai ruda, juoda arba pilka.(12)
Derliaus sėkla išlaiko savo temperatūrą, nebent ji būtų atvėsinta. Oras ir grūdai yra puikūs natūralūs izoliatoriai, o temperatūra, į kurią kraunami grūdai, greičiausiai išliks palyginti pastovi, kol grūdai bus iškrauti. Taigi, jei grūdai kraunami esant aukštai temperatūrai, ypač jei grūduose yra drėgmės, jų gyvybingumas gali būti paveiktas. (12)
21 4 pav. kviečių laikymo temperatūra 3 mėnesius, X ašyje temperatūra celcijaus laipsniais, Y ašyje mėnesio dienos kuriomis atlikti matavimai, mėlyna vėdinami kviečiai, raudona nevėdinami.
Dviejų kviečių siloso laikymo temperatūra po derliaus nuėmimo tris mėnesius (nuo gruodžio iki vasario). Vienas silosas be vėdinimo (raudonas) laikosi aukštesnę nei 30°C temperatūra, kitas silosas vėdinamas (mėlynas). Sėklų daigumas susijęs su laikymo temperatūra ir drėgme. Esant aukštesnei nei rekomenduojama 20° C temperatūrai ir 12% drėgmei, grūdų daigumas prastėja.
22 5 pav. Kviečių grūdų daigumo priklausomybė nuo laikymo laiko ir aplinkos temperatūros esant 12% oro drėgmei
CSIRO, saugomų grūdų laboratorijos, darbas parodė, kad esant 30°C laikymo temperatūrai ir 12 proc. oro drėgmės kiekiui, kviečių gyvybingumas po 130 dienų nukrito 20 proc., lyginant su grūdais, kurie buvo laikomi 20°C ir 12 proc. oro drėgmės sąlygomis, jų gyvybingumas nesumažėjo praėjus 130 dienų nuo tyrimo pradžios. Po 360 laikymo dienų grūdų, kurie buvo laikomi 20°C ir 12 proc. oro drėgmės sąlygomis, gyvybingumas sumažėjo nereikšmingai, maždaug iki 10%, o grūdų, kurie buvo laikomi 30°C ir 12 proc. oro drėgmės sąlygomis, gyvybingų ir tinkamų sėjai liko tik apie 4 proc. (12) Tai įrodo, kad grūdų laikymo sąlygos turi didelę įtaką grūdų daigumui.
23 1 lentelė. Laikymo sąlygos, reikalingos pagrindinių grūdinių kultūrų sėklų kokybei palaikyti
Maksimali temperatūra (° C) Didžiausias drėgmės kiekis (%)
Grūdai 20 12
Rapsų 20 7.5
Ankštiniai 20 12.5
Šaltinis Darvishi Kamachali, Reza (2013). "Grain boundary motion in polycrystalline materials, PhD thesis" (PDF). Archived from the original (PDF) on 2018-10-25
Grūdų kenkėjai (vabzdžiai ir ligos)
Daugelis grūdų kenkėjų išnaikina grūdų embrionus, sumažindami daigumo procentą.
Šviežiai nuimtų javų grūdų temperatūra paprastai būna apie 30°C, o tai yra ideali kenkėjų veisimosi temperatūra.
2 lentelė. Grūdų temperatūros ir drėgmės poveikis saugomų grūdų vabzdžių ir pelėsių vystymuisi Grūdų temperatūra (° C) Vabzdžių / pelėsių
vystymasis Grūdų drėgnis (%)
40-55 Dėl sėklos pažeidimo
sumažėja gyvybingumas - 30-40 Pelėsiai ir vabzdžiai gausūs >18
25-30 Aktyvus pelėsis ir
vabzdžiai 13-18
20-25 Pelėsių vystymasis yra
ribotas 10-13
18-20 Jauni vabzdžiai nustoja
vystytis 9
<15
Daugelis vabzdžių nustoja daugintis, pelėsiai nustoja vystytis
<8
Šaltinis Darvishi Kamachali, Reza (2013). "Grain boundary motion in polycrystalline materials, PhD thesis" (PDF). Archived from the original (PDF) on 2018-10-25
24 Ligos
Grybelinės ligos, turinčios įtakos grūdų gyvybingumui, yra galvos pūtimas ir baltųjų grūdų sutrikimas. Jos abi gana retos ir atsiranda, kai šlapios versmės skatina infekciją žydėjimo metu.
Kiti veiksniai (užteršimas piktžolėmis, pasėlių užpildymas, šaltis ir žali grūdai).
Kuo didesnis užterštumo lygis ir kuo ilgesnis saugojimo laikotarpis, tuo didesnė žala pasėlių sėklai.
Šalčio paveikti grūdai.
Prieš sėją grūdai, paveikti šalčio, turėtų būti rūšiuojami. Paprastai grūdai lengvai valomi rūšiuojant, nes yra lengvesni. (12)
1.8.3. Pagrindiniai veiksniai reikalingi grūdo daigimui prasidėti
Deguonis
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos sėklų dygimui, yra deguonis. Jis į dirvą įsiskverbia labai lėtai. Jei substratas nėra purus, deguonis dar sunkiau patenka į jį, sumažėja jo koncentracija. Deguonies gali pritrūkti, kai substratas per drėgnas. Kai įtrūksta sėklos luobelė, labai išauga deguonies poreikis. Gerai deguonimi aprūpintų sėklų dygimas ne tik paspartėja, tai turi teigiamą įtaką ir tolimesniam daigų augimui. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo sėklos intensyviau kvėpuoja, todėl labai svarbu, kad tuo metu netrūktų deguonies ir prie jų laisvai prieitų oras. Kad dygstančios sėklos, o vėliau ir daigų šaknys gautų kuo daugiau deguonies, reikia atsargiai papurenti substrato paviršių, kad nesusidarytų luobelė. (16)
Temperatūra
Daigų augimo metu kiekvienos grupės daigams optimali temperatūra augimo metu yra skirtinga. Kad sėklos greitai ir vienodai sudygtų, temperatūra gali svyruoti 8-25 o C. Kuo aukštesnė temperatūrą, tuo greičiau sudygs sėklos, jeigu visos kitos reikiamos sąlygos bus išpildytos. (16 Šviesos režimas
Didelės įtakos daigų kokybei turi šviesos intensyvumas, spektras ir trukmė. Jauni augalai ypač jautrūs šviesos trūkumui. Perteklinis šviesos intensyvumas, ypač tiesioginė saulės radiacija,
25 sulėtina fotosintezės procesą, pagreitina augalų senėjimą. Šviesos įtaka svarbi grūdinant daigus. Jeigu daigai yra gerai apšviesti, temperatūrinis grūdinimas vyksta greičiau. Tam didelės įtakos turi ultravioletiniai spinduliai, kurių veikiami daigai sukaupia daugiau vitamino C, padidėja jų atsparumas šalčiui, ištvermingumas. Nustatyta, kad kai kurie augalai (kai kurios moliūginių ir bulvinių šeimos augalų veislės) antroje daigų auginimo pusėje sutrumpinus dieną iki 10-12 val., greičiau vystosi, gaunamas ankstyvesnis ir didesnis derlius. Kai šviesos intensyvumas didelis, daigų lapuose intensyviai vyksta fotosintezė ir organinių medžiagų sukaupiama 10 kartų daugiau negu sunaudojama kvėpavimui. Geromis sąlygomis 10 proc. fotosintezės produktų sunaudojama medžiagų apykaitos procesams, o 90 proc. – augalų biomasės kūrimui, todėl daigai labai greitai auga. Esant silpnam apšvietimo intensyvumui, fotosintezė vyksta vangiai, didelė dalis organinių medžiagų sunaudojama kvėpavimui, todėl daigų biomasė didėja lėtai. Negaudami pakankamai šviesos daigai tįsta, sunaudoja visas atsargines sėkloje likusias organines medžiagas. Tokie augalai dažnai suserga, nes juos pažeidžia mikroorganizmai. Pastarieji nėra žalingi, kai augalai yra stiprūs. (16)
Drėgmės režimas
Drėgmė daigams vienodai kenksminga ir tada, kai substratas per drėgnas, ir kai per sausas. Kai per drėgnas, daigai būna gležni, gali pradėti sirgti. Kai per sausas, daigai gali žūti arba sumažėja ankstyvasis, o kai kada ir bendrasis derlius. Oro ir substrato drėgmę būtina reguliuoti pagal daigų augimo tarpsnį. Truputį padžiovinus substratą, daigų masė sumažėja, tačiau jie sukaupia daugiau sausųjų medžiagų. Augalų audiniuose sumažėjus vandens, dėl padidėjusio cukrų, chlorofilų, koloidų kiekio, padidėja ląstelių sulčių koncentracija. Tokie daigai greičiau prigyja lauke, nes jų šaknų siurbimo galia didesnė, gerai adaptuojasi naujomis sąlygomis ir geriau auga. Optimali substrato drėgmė daugumos daržovių daigams – 55-65 proc.. Nuo oro drėgmės priklauso patenkančių į augalą skysčių, mineralinių druskų kiekis, drėgmės kiekis grunte bei mineralinių druskų, susikaupiančių dirvos paviršiuje, kiekis. Perteklinė oro drėgmė žalinga daigams. Optimali oro drėgmė daigams – 60-70 proc. (16)
26
1.9.
Kviečių želmenys
Kviečių želmenys yra pakankamai populiarus mitybos raciono papildymas tarp žmonių, kurie pereina prie žaliavalgystės ar susiduria su sveikatos problemomis, todėl pradeda ieškoti būdų savidetoksikacijai, norėdami atgaivinti organizmą natūraliais produktais, ypač tais, kuriuos galima užsiauginti namuose.
Internete galime rasti nemažai straipsnių apie kviečių želmenų sulčių ir kokteilių naudą organizmui.
Dr. Brian Clemente iš Hipokrato sveikatos instituto (JAV) (26) aktyviai praktikuoja kviečių želmenų sulčių terapiją ir dalinasi patarimais, kodėl kiekvienam reikėtų gerti kviečių želmenų sultis.
Kviečių daiguose ypač daug baltymų, net 17 aminorūgščių – tai vienas geriausių gyvo chlorofilo šaltinių, tačiau, norit gauti visapusišką naudą, augalą rekomenduojama naudoti šviežią. Chlorofile yra fermentų ir superoksido dismutazės (SOD) – vario turinčio baltymo, randamo subrendusiuose raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Šis fermentas skaido superoksido radikalus organizme į labiau valdomą formą ir taip padeda sulėtinti senėjimo procesą. Šiose sultyse gausu mineralų ir vitaminų, tokių kaip vitaminas A, B kompleksas, C, E ir K.
Įrodyta, kad chlorofilas stabdo nepalankių bakterijų augimą. Jis yra antibakterinis ir gali būti naudojamas kūne ir išorėje kaip natūralus gydytojas.
Padedant Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei, buvo atliktas bandymas su jūrų kiaulytėmis. Naudojant karinę techniką kiaulytės gavo mirtiną radiacijos dozę. Iš tų jūrų kiaulyčių, kurios buvo šeriamos chlorofilo turinčiomis daržovėmis, tokiomis kaip kopūstai ir brokoliai, teliko pusė bandos, o tos, kurios buvo šeriamos chlorofilo neturinčiais pašarais, išmirė visos. Chlorofilas neutralizuoja toksinus organizme, padeda išvalyti kepenis, regeneruoja kepenų audinius, taip pat reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
Amerikoje išleistame žurnale „Chirurgija“ (1940) Benjaminas Gruskinas (26) rekomenduoja chlorofilą dėl jo antiseptinio pranašumo. Straipsnyje siūlomi šie klinikiniai chlorofilo naudojimo būdai: išvalyti nemalonius kvapus, neutralizuoti Streptococcus bakterijų sukeltas infekcijas, pagreitinti žaizdų gijimą, išgydyti lėtinį sinusitą, įveikti lėtinį vidinės ausies uždegimą ir
27 infekciją, sumažinti varikozines venas, išgydyti tiesiosios žarnos opas, sėkmingai gydyti gimdos kaklelio uždegimą, atsikratyti parazitinių makšties infekcijų, sumažinti vidurių šiltinę.
Mokslininkas Dr. Birscheris (26) chlorofilą pavadino „koncentruota saulės jėga“. Jis sakė: „chlorofilas pagerina širdies veiklą, teigiamai veikia kraujagyslių sistemą, žarnas, gimdą ir plaučius“.
Kviečių daigų sultys gali padėti ištirpinti randus, kurie susidaro plaučiuose įkvėpus rūgščių dujų. Anglies monoksido poveikis mažesnis, nes chlorofilas padidina hemoglobino gamybą. Kviečių daiguose yra daug deguonies, kaip ir visuose žaliuose augaluose, kuriuose yra chlorofilo. Tai naudinga, nes smegenys ir visi kūno audiniai funkcionuoja optimaliai labiau deguonies prisotintoje aplinkoje, gerina virškinimo procesą.
Kviečių daigų sultys yra geresnė detoksikacijos priemonė nei morkų sultys ir kitų vaisių sultys bei daržovės.
Šios sultys ypač tinka sportininkams, nes įsisavinamos per 20 minučių ar greičiau, o maistinėms medžiagoms išgauti sunaudojama labai mažai kūno energijos.
Gerdami kviečių želmenų sultis, galime pajusti jėgos ir ištvermės padidėjimą, pagerėjusią sveikatą ir bendrą savijautą, taip pat susireguliuoja kraujospūdį ir sustiprėja kapiliarai. (26) Kviečių želmenų produktai: šviežios sultys, šaldytos sultys, tabletės ir milteliai, kurių sudėtis skiriasi atsižvelgiant į jų gamybos procesą ir kviečių žolių augimo sąlygas. Laboratoriniai in vitro tyrimai, daugiausia naudojant fermentuotą kviečių gemalų ekstraktą, parodė priešvėžinį potencialą ir nustatė apoptozę kaip galimą mechanizmą. Eksperimentuose su gyvūnais kviečių žolė „įrodė“ naudą profilaktikai nuo vėžio ir kaip papildą vėžiui gydyti, taip pat naudą imunologiniam aktyvumui ir oksidaciniam stresui. Klinikiniai tyrimai rodo, kad kviečių žolė gali sukelti sinergetinę chemoterapijos naudą ir susilpninti su chemoterapija susijusį šalutinį poveikį, taip pat naudinga reumatoidiniam artritui, opiniam kolitui, hematologinėms ligoms, diabetui, nutukimui ir oksidaciniam stresui gydyti. Tačiau visi bandymai buvo moksliškai „maži“ ir iškilo nemažai metodinių problemų. Nepageidaujamų kviečių žolių reiškinių nepastebėta, nors kai kurios formos kelia toleravimo problemų. Kvietinių žolių populiarumas ir toliau auga. Nepaisant to, prieš teikiant klinikines rekomendacijas visuomenei, klinikinių tyrimų pranašumus reikia įrodyti atliekant išsamesnius tyrimus. (27)
28
2.
TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS
2.1. Atlikimo vieta, laikas ir organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas Simne, Alytaus rajone.Tyrimas buvo atliekamas nuo 2020 m. Kovo 2 d. iki 2020 m. Balandžio 11 d. imtinai. Tyrimą sudarė keturi etapai:
Vandens paruošimas
Quintus kviečių želmenų daiginimas ir vertinimas Želmenų sulčių paruošimas.
Quintus kviečių želmenų sulčių justinė analizė
2.2. Vandens paruošimas
Struktūrizuotas – šarminis vanduo – paruoštas naudojant vandenį, kuris yra pastoviai tiekiamas Simno miestelyje iš vietinio vandentiekio ir paveiktas naudojant jonizatorių aQuator silver +. Į jonizatoriaus indą pripilama 3 litrai vandens. Indas uždengiamas dangčiu, kuriame įmontuoti elektrodai (anodas ir katodas), sujungiamas su nuolatine elektros srove ir dangčio viršuje esančiame valdymo ekrane nustatoma norima pasiekti vandenilio jonų koncentracija – 8; 8,6; 9 pH. Indo vidus padalintas į dvi dalis: 2,7 litrų talpos pagrindinę dalį ir 0,3 litro talpos įstatomą indelį, kurio sienelę sudaro diafragma. Pagrindinėje dalyje vanduo veikiamas katodo, todėl gaunamas šarminis vanduo. Vandens jonizacija trunka apie 4 minutes, jai pasibaigus, aparatas išjungiamas ir greitai išimamas indelis, kuriame susidarė rūgštinis vanduo. Tyrimui naudojami abu gauti vandens pavyzdžiai – šarminis vanduo, kuris perpilamas į švarią plastikinę tarą ir paliekamas nusistovėti 15 min., ir rūgštinis vanduo, kuris supilamas į kitą švarią plastikinę tarą ir taip pat paliekamas pastovėti.
29
2.3. Quintus kviečių daigų daiginimas
Atrenkama 800 sveikų, nepažeistų Quintus kviečių grūdų ir po 100 vienetų supilama į 8 švarius stiklainius. Kiekvienas stiklainis pažymimas skaičiais nuo 1 iki 8, kad būtų lengviau stebėti tyrimo eigą ir žymėtis rezultatus.
Kiekviename stiklainyje grūdai užpilami skirtingu vandeniu ir brinkinami 24 valandas. Po brinkinimo vanduo nupilamas, grūdai išimami ant sterilios vatos gabalėlio, tolygiai paskirstomi ir vėl įstatomi į stiklainį,. Tada kiekvienas mėginys užpilamas 70 ml šviežiai paruoštu vandeniu ir grūdai daiginami 178 val. Stiklainiai neuždaromi, kad grūdai gautų pakankamai oro. Kas 48 val. mėginiai papildomi po 10-20 ml vandens, pagal poreikį. Mėginiai laikomi ant palangės, kur per parą „gauna“ nuo 4 iki 6 val. tiesioginių saulės spindulių, temperatūra patalpoje 19±2°C. Visų mėginių laikymo sąlygos yra vienodos.
1 mėginiui buvo naudojamas pH=8 šarminis vanduo. 2 mėginiui buvo naudojamas pH=6 rūgštinis vanduo. 3 mėginiui buvo naudojamas pH=8,6 šarminis vanduo. 4 mėginiui buvo naudojamas pH=5,4 rūgštinis vanduo. 5 mėginiui buvo naudojamas pH=9 šarminis vanduo.
6 mėginiui buvo naudojamas pH=5 rūgštinis vanduo.
7 mėginiui buvo naudojamas distiliuotas parduotuvėje pirktas vanduo. 8 mėginiui buvo naudojamas neutralus vandentiekio vanduo.
2.4.
Quintus kviečių daigų vertinimas
Po 178 val. želmenys su vatos gabalėliu iššimami. Kiekvienas mėginio daigelio ilgis išmatuojamas milimetrais, jeigu grūdas neišdygęs vietoje ilgio rašomas 0. Duomenys apdorojami Microsoft Exel ir SPSS programomis ir lyginami tarpusavyje,
30 padaromos išvados. Skaičiuojami rodiklių vidurkiai, sumos. Pagal gautus rezultatus buvo daromos stulpelinės diagramos.
2.5.
Juslinė Quintus kviečių grūdų želmenų sulčių analizė
Lygiagrečiai su pirma tyrimo dalimi, buvo daiginami kviečiai juslinei analizei atlikti. Pasvėrėme 800 gramų kviečių grūdų, padalinome po 100 gramų. Supilstėme į 8 švarius stiklainius, po 100 gramų, užpylėme atitinkamu mėginiui vandeniu, pagal mėginius, nuo 1 iki 8. Brinkinome 24 val. Po brinkinimo vandenį nupilame, išbrinkusius grūdus supilame į 8 paruoštus indus su žeme ir užpilame atitinkamu vandeniu (300 ml), pagal mėginius.
Kviečiai daiginami 178 val.
Po daiginimo želmenys iš kiekvieno mėginio kerpami ir renkami į pundelius, užrašomas mėginio skaičius. Surinkus želmenis, su rankine mėsmale spaudžiamos sultis. Po kiekvieno mėginio želmenų sulčių spaudimo, mėsmalė buvo išplaunama švariu tekančiu vandeniu ir spaudžiami kito
mėginio želmenys.
Išvaizdos vertinimui mėginiai buvo pateikiami į vienkartines permatomas taureles. Skonio ir kvapo bei konsistencijos vertinimui kiekvienam vertintojui pateikta po 50 ml mėginio. Vertinimo metu mėginių temperatūra buvo 18±2°C. Vertinama Quintus kviečių želmenų sulčių spalvos intensyvumas, konsistencija, skonis ir kvapas. Išvaizdą tuo pačiu metu, tačiau individualiai
vertina visi komisijos nariai.
Tekstūros vertinimas apima sulčių tirštumą, skaidrumą. Skonis ir kvapas vertinami produktą ragaujant ir uostant. Balai buvo žymimi linijinėje 10 cm skalėje, vertintojai vertino nuo 1-10 balų. Skonių neutralizavimui buvo naudotas vanduo. Vertinimą atliko 10 apmokytų asmenų vertinimo grupė. Juslinė analizė buvo atlikta su 7 želmenų sulčių mėginiais, nes mėginio Nr. 6 želmenų beveik neužaugo, todėl nebuvo iš ko gaminti sultis. Juslinės analizės skalės pateikiamos darbo pabaigoje Priedas Nr.1.
31 3 lentelė. Juslinėje analizėje tirtų savybių sąrašas
Sulčių spalvos intensyvumas Sulčių drumstumas
Konsistencija burnoje Sulčių skonio intensyvumas Sulčių kvapo intensyvumas Rūgštaus skonio intensyvumas Saldaus skonio intensyvumas Poskonio išliekamumas
Bendras produkto priimtinumas Bendras išvaizdos priimtinumas Bendras skonio priimtinumas Bendras konsistencijos priimtinumas Bendras kvapo priimtinumas
2.6.
Statistinė duomenų analizė
Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti statine SPSS programa.
Skirtumui tarp vandens mėginių nustatymui naudoti Games-Howell ir Scheffe analizės testai. Pavienių veiksmų analizė atlikta naudojant ANOVA. Skirtumai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p≤0,05.
32 Kviečių grūdų atrinkimas (800 vnt) Į 8 mėginių talpas suskirstome po 100 vnt grūdų 1 mėginys Struktūrizuotas šarminis vanduo pH=8 Vandens paruošimas su Aquator silver plus
jonizatoriumi 2 mėginys Struktūrizuotas rūgštinis vanduo pH=6 3 mėginys Struktūrizuotas šarminis vanduo pH=8,6 4 mėginys Struktūrizuotas rūgštinis vanduo pH=5,4 5 mėginys Struktūrizuotas šarminis vanduo pH=9 6 mėginys Struktūrizuotas rūgštinis vanduo pH=5 7 mėginys Vandentiekio vanduo 8 mėginys Distiliuotas vanduo Mėginiai užpilami mėginiui skirtu vandeniu ir brinkinami 24 val. Po 24 val. brinkinimo vanduo nupilamas
Išbrinkę kviečių grūdai sudedami ant švarios vatos
gabalėlio ir vėl dedami į talpos dugną
Vandens paruošimas su Aquator silver plus
jonizatoriumi
33 6 pav. Principinė kviečių grūdų daiginimo schema
1
Užpilame kiekvienam mėginiui skirto vandens (70 ml)
Daiginame 178 val.
Kas 48 val. papildoma po 10-20 ml šviežiai paruošto vandens Aplinkos temperatūra 19±2°C 4-6 val. mėginiai gauna tiesioginių saulės spindulių Po daiginimo kiekvienas mėginio kviečio grūdo želmens
ilgis išmatuojamas (mm)
Duomenys suvedami į MS Exel ir apdorojami
34 Vandens paruošimas
su Aquator silver plus jonizatoriumi Pasvėrėme 800 g kviečių grūdų atrinkimas Į 8 mėginių talpas suskirstome po 100 g grūdų 1 mėginys Struktūrizuotas šarminis vanduo pH=8 Vandens paruošimas su Aquator silver plus
jonizatoriumi 2 mėginys Struktūrizuotas rūgštinis vanduo pH=6 3 mėginys Struktūrizuotas šarminis vanduo pH=8,6 4 mėginys Struktūrizuotas rūgštinis vanduo pH=5,4 5 mėginys Struktūrizuotas šarminis vanduo pH=9 6 mėginys Struktūrizuotas rūgštinis vanduo pH=5 7 mėginys Vandentiekio vanduo 8 mėginys Distiliuotas vanduo Mėginiai užpilami mėginiui skirtu vandeniu ir brinkinami 24 val. Po 24 val. brinkinimo vanduo nupilamas Išbrinkę kviečių grūdai sudedami į talpas su žeme ir tolygiai paskirstomi visame plote 2
35 7 pav. Principinė kviečių grūdų daiginimo ir sulčių juslinio vertinimo schema
2
Užpilame kiekvienam mėginiui skirto vandens (300 ml)
Daiginame 178 val. Aplinkos temperatūra 19±2°C 4-6 val. mėginiai gauna tiesioginių saulės spindulių Po daiginimo kiekvieno mėginio želmenys nukepami ir rišami į pundelius Su rankine mėsmale spaudžiame šviežių želmenų mėginių sultis
Kiekvieno mėginio sultys pilamos į atskirą
švarų indą Po kiekvieno mėginio želmenų spaudimo mėsmalė išplaunama po švariu tekančiu vandeniu Sultys vienkartinėse permatomose stiklinėse patiekiamos jusliniam vertinimui Rezultatai suvedami į MS Exel ir apdorojami
36
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
3.1.
Statistinė duomenų analizė
Statistiškai skirtumai tarp naudotų vandens mėginių nėra reiškingi, išskyrus mėginį Nr. 6, pH=5 rūgštinis (p=0.000). Šis mėginys skaitomas statistiškai reikšmingu, nes ir pakeitus aplinkos sąlygas (temperatūra, saulės šviesa) vistiek gausime tą patį neigiamą rezultatą, todėl nerekomenduojame pH=5 rūgštinio vandens naudoti grūdų daiginimui.
Statistiškai apdoroti duomenys vizualiai pateikti 8 ir 9 paveikslėlyje paveikslėlyje naudojant MS Excel ir SPSS programas.
3.2. Sudygusių kviečių grūdų daigų ilgio palyginimas tarp mėginių
37 9 pav. Sudygusių kviečių grūdų daigų ilgio palyginimas
Mėginys Nr. 7 buvo kontrolinis, grūdų daiginimui naudotas distiliuotas vanduo. Šio mėginio vidutinis želmens ilgis buvo 51,54 mm, o ilgiausias daigas siekė 87 mm. Tačiau kontrolės mėginyje buvo pastebėta pelėsio, ko nepasitaikė kituose mėginiuose, išskyrus Nr. 6 mėginį.
Pagal diagramą galime matyti, kad didžiausias vidutinis daigo ilgis (69 mm) buvo pasiektas mėginyje Nr. 5, Quintus kviečių grūdų daiginimui naudojant pH=9 šarminį jonizuotą vandenį, t.y., 17,46 mm ilgesnis už kontrolę ir ilgiausias daigas 48 mm ilgesnis už kontrolės ilgiausią želmenį.
Antras pagal dydį mėginio Nr. 2, kur vidutinis daigų ilgis buvo (67,94 mm), grūdams daiginti buvo naudojamas pH=6 rūgštinis jonizuotas vanduo, kuris pagal daiginimo rekomendacijas ir turėtų būti tinkamiausias daiginimui, nes natūraliai dirvos pH yra 5-6. Šio mėginio vidutinis daigų ilgis didesnis už kontrolinę – 16,4 mm.
Toliau – Nr. 1 mėginys – 59,98 mm, skirtumas nuo kontrolinio mėginio – 8,44 mm, naudotas pH=8 šarminis jonizuotas vanduo; Nr. 4 – 59,27 mm, skirtumas nuo kontrolinio mėginio – 7,73 mm, pH=5,4 rūgštinis jonizuotas vanduo.
Mėginio Nr. 6 rezultatai buvo patys prasčiausi, naudotas pH=5 rūgštinis jonizuotas vanduo, vidutinis daigų ilgis 6,37 mm skirtumas nuo kontrolinio mėginio – 45,17 mm ir didžiausias
59.98 67.94 59.11 59.27 69 6.37 51.54 56.74 123 123 141 117 135 45 87 108 0 20 40 60 80 100 120 140 160
Vidutinis daigo ilgis llgiausias daigas
38 želmens ilgis nuo kontrolinio mėginio atsiliko 42 mm. Taip pat mėginys Nr. 6 beveik visas buvo supelijęs. Manome, kad dėl to, jog ant grūdų esančioms pelėsinių grybų sporoms buvo palanki rūgštinė terpė.
Antras prasčiausias mėginys, lyginant su kitais ir kontrole, buvo Nr. 8, kuriame daiginimui naudotas vandentiekio vanduo. Vidutinis daigo ilgis buvo 56,74 mm, t.y. 5,2 mm daugiau už kontrolinio mėginio rezultatą ir ilgiausias daigo ilgis 108 mm, skirtumas tarp kontrolės 21 mm ilgesnis daigas.
3.3. Juslinės analizės rezultatai
10 pav. Želmenų sulčių mėginių spalvos ir drumstumo vizualinis vertinimas
Spalvos intensyvumas buvo vertinamas nuo 1 iki 10 balų skalėje, kai 1 yra šviesiai žalia, o 10 yra tamsiai žalia spalva. Sulčių spalvai, mėginiams naudojamas vanduo, neturėjo reikšmingos įtakos, visų mėginių įvertinimas – 8 balai.
Sulčių vizualinis drumstumas buvo vertinama nuo 1 iki 10 balų skalėje, kai 1 – labai drumsta, o 10 – skaidru. Sulčių drumstumui nustatyti mėginiams naudojamas vanduo neturėjo reikšmingos įtakos, visų mėginių įvertinimas – 4 balai, pakankamai drumstos, nepermatomos.
0 2 4 6 8 Nr. 1 pH=8 šarminis Nr. 2 pH=6 rūgštinis Nr. 3 pH=8.6 šarminis Nr. 4 pH=5,4 rūgštinis Nr. 5 pH=9 šarminis Nr. 6 pH=5 rūgštinis Nr. 7 distiliuotas vanduo Nr. 8 vandentiekio vanduo Sulčių spalvos intensyvumas Sulčių drumstumas
39 11 pav. Želmenų sulčių mėginių skoninių savybių rūgštaus ir saldau skonio vertinimas
Rūgštaus skonio intensyvumas buvo vertinamas nuo 1 iki 10 balų skalėje, kai 1 yra neintensyvus, o 10 yra intensyvus. Šioje diagramoje iškart galime matyti, kad rūgštaus skonio intensyvumui turėjo įtakos naudojamas vanduo. Mėginių Nr. 2, naudojamas vanduo pH=6, ir Nr.4, naudojamas vanduo pH=5,4, įvertinti 8 balais, tai rodo, kad rūgštus skonis buvo intensyvesnis nei kituose mėginiuose. Mažiausiai rūgštaus skonio intensyvumas buvo juntamas mėginyje Nr. 5, kur naudotas pH=9 šarminis vanduo – 6 balai. Kiti mėginiai buvo įvertinti 7 balais.
Saldaus skonio intensyvumas buvo vertinama nuo 1 iki 10 balų skalėje, kai 1 – neintensyvus, o 10 – intensyvus. Saldesnio skonio intensyvumui mėginiams naudotas vanduo taip pat turėjo įtakos. Mėginių Nr. 1 – naudotas vanduo pH=8, Nr. 3 – naudotas vanduo pH=8,4, Nr. 5 – naudotas vanduo pH=9, saldaus skonio intensyvumas buvo įvertintas 9 balais, t.y., intensyvus. Kai tuo tarpu mėginių Nr. 2 (naudotas pH=6 vanduo) ir Nr. 4 (naudotas pH=5,4 vanduo) įvertinimas – 7 balais. 0 2 4 6 8 10 Nr. 1 pH=8 šarminis Nr. 2 pH=6 rūgštinis Nr. 3 pH=8.6 šarminis Nr. 4 pH=5,4 rūgštinis Nr. 5 pH=9 šarminis Nr. 6 pH=5 rūgštinis Nr. 7 distiliuotas vanduo Nr. 8 vandentiekio vanduo Rūgštaus skonio intensyvumas Saldaus skonio intensyvumas
40 12 pav. Želmenų sulčių mėginių skoninių savybių sulčių skonio ir kvapo intensyvumo vertinimas
Sulčių skonio intensyvumas buvo vertinamas nuo 1 iki 10 balų skalėje, kai 1 yra neintensyvus, o 10 yra intensyvus. Mažiausiai, skonio intensyvumas, buvo juntamas mėginyje Nr. 5 naudotas pH=9 šarminis vanduo – 7balai. Vertintojai, pareiškė, kad mažiau intensyvus sulčių skonis, jiems buvo priimtinesnis. Kiti mėginiai buvo įvertinti 8-9 balais.
Sulčių kvapo intensyvumas buvo vertinama nuo 1 iki 10 balų skalėje, kai 1 – neintensyvus, o 10 – intensyvus. Visų mėginių sulčių kvapas buvo įvertintas vienodai – 9 balais.
Kontrolinio mėginio, Nr. 7 su distiliuotu vandeniu, abu kriterijai buvo įvertinti – 9 balais. 0 2 4 6 8 10 Nr. 1 pH=8 šarminis Nr. 2 pH=6 rūgštinis Nr. 3 pH=8.6 šarminis Nr. 4 pH=5,4 rūgštinis Nr. 5 pH=9 šarminis Nr. 6 pH=5 rūgštinis Nr. 7 distiliuota s vanduo Nr. 8 vandentie kio… Sulčių skonio intensyvumas Sulčių kvapo intensyvumas
41 13 pav. Želmenų sulčių mėginių bendras produkto ir bendras skonio priimtumo vertinimas
Bendras skonio intensyvumas buvo vertinamas nuo 1 iki 10 balų skalėje, kai 1 yra nepriimtinas, o 10 yra priimtinas. Šioje diagramoje iškart galime matyti, kad skonio priimtinumui turėjo įtakos naudojamas vanduo. Mėginių Nr. 2, naudojamas vanduo pH=6, ir Nr.4, naudojamas vanduo pH=5,4, įvertinti – 3 balais, tai rodo, kad skonis buvo nepriimtinas. Didžiausią įvertinimą gavo, mėginys Nr. 5, naudotas pH=9 šarminis vanduo – 7balai, šis mėginys buvo priimtiniausias pagal skonį. Toliau sekė mėginiai įvertinti – 6 balais, Nr. 1, naudotas pH=8 šarminis vanduo, Nr. 3, naudotas pH=8,6 šarminis vanduo. Kiti mėginiai buvo įvertinti 4 balais.
Bendras produkto priimtinumas buvo vertinamas nuo 1 iki 10 balų skalėje, kai 1 yra nepriimtinas, o 10 yra priimtinas. Galime matyti, kad produkto priimtinumui turėjo įtakos naudojamas vanduo. Mažiausiai priimtinas pasirodė mėginys Nr. 4, naudotas pH=5,4 vanduo, įvertintas 6 balais. Kontrolinis mėginys Nr. 7 ir mėginiai Nr. 8 ir Nr. 2, pagal priimtinumą buvo įvertinti – 7 balais. 8 balais pagal produkto priimtinumą įvertinti mėginiai Nr. 1, naudotas pH=8 vanduo, ir Nr. 3, pH=8,6 vanduo. Geriausia įvertintas, 10 balų, pagal bendrą skonio priimtinumą buvo mėginys Nr. 5, naudotas vanduo pH=9.
0 2 4 6 8 10 Nr. 1 pH=8 šarminis Nr. 2 pH=6 rūgštinis Nr. 3 pH=8.6 šarminis Nr. 4 pH=5,4 rūgštinis Nr. 5 pH=9 šarminis Nr. 6 pH=5 rūgštinis Nr. 7 distiliuotas vanduo Nr. 8 vandentiekio vanduo Bendras produkto priimtinumas Bendras skonio priimtinumas
42
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo tikslas buvo įvertinti kokį poveikį Quintus vasarinių kviečių grūdų daigumui ir želmenų sulčių skoninėms savybėms daro struktūrizuotas vanduo.
Remiantis tyrimo metu gautais rezultatais galime teigti, kad naudojant struktūrizuotą vandenį galime gauti geresnius arba prastesnius grūdų daigumo ir želmenų skoninių savybių rezultatus, nei naudojant vandentiekio ar distiliuotą vandenį.
Struktūrizuoto vandens poveikį sėklų daigumui tyrė R. Malinauskaitė (30) nustatymui naudojo sėklas: gauruotosios sojos (Glycine max (L.) Merr), vaistinės ožragės (Trigonella foenum-graecum (L.) Ser.), sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.), rapso (Brassica napus L.). Nustatyta, kad struktūrizuotas vanduo esminės įtakos sėklų daigumui neturėjo. Malinauskaitė savo darbe naudojo tik šarminį vandenį.
Mūsų atliktame tyrime naudojome ir rūgštinį ir šarminį struktūrizuotą vandenį. Nustatyta, kad geresnius želmenų ilgio vidurkiu, nei kontrolinio mėginio (distiliuotas vanduo, vidutinis želmenų ilgis – 51,54 mm), pavyko gauti naudojant struktūrizuotą šarminį vandenį: pH=8,6 (didesnis vidurkis - 5,2 mm), pH=8 (didesnis vidurkis - 8,44 mm), pH=9 (didesnis vidurkis - 17,46 mm) ir naudojant struktūrizuotą rūgštinį vandenį: pH=5,4 (didesnis vidurkis – 7,54 mm), pH=6 (didesnis vidurkis - 16,40 mm) ir naudojant paprastą vandentiekio vandenį (didesnis vidurkis – 5,2 mm). Tai parodo, kad naudojant struktūrizuotą vandenį, galime gauti ilgesnius kviečių želmenis. Tačiau naudojant struktūrizuotą rūgštinį vandenį, kurio pH=5, gavome labai prastus rezultatus (želmenų vidurkis 45,17 mm mažesnis, nei kontrolė), šis vanduo turėjo neigiamos įtakos kviečių grūdų daigumui ir želmenų kokybei, taip pat buvo pastebėta, kad mėginyje atsirado pelėsis.
Statistinė analizė.
Statistiškai skirtumai tarp naudotų vandens mėginių nėra reiškingi, išskyrus kviečių grūdų daigumui panaudojus struktūrizuotą rūgštinį vandenį pH=5, mėginys Nr. 6, (p=0.000).
Šis mėginys skaitomas statistiškai reikšmingu, nes ir pakeitus aplinkos sąlygas (temperatūra, saulės šviesa) vistiek gausime tą patį neigiamą rezultatą, todėl nerekomenduojame pH=5 rūgštinio vandens naudoti grūdų daiginimui.
43 Juslinė sulčių analizė.
Sulčių spalvos intensyvumui, drumstumui, kvapo intensyvumui struktūrizuotas vanduo neturėjo reikšmingos įtakos.
Rūgštaus skonio intensyvumas buvo didesnis, mėginiuose kuriuose naudotas rūgštinis vanduo, intensyvumas buvo mažesnis mėginiuose, kuriuose naudotas šarminis vanduo.
Saldaus skonio intensyvumui mėginiams naudotas vanduo taip pat turėjo įtakos. Mėginiai su šarminiu vandeniu, pasižymėjo saldesniu skoniu, lyginant su rūgštinio vandens mėginiais.
Bendram produkto priimtinumui struktūrizuotas vanduo turėjo įtakos. Geriausia įvertintas, 10 balų, pagal bendrą skonio priimtinumą buvo mėginys Nr. 5, naudotas vanduo pH=9. Manome, todėl, kad skonio intensyvumas buvo juntamas mažiausiai, šis mėginys buvo saldesnis, mažiau juntamas rūgštus skonis.
44
5.
IŠVADOS
1) Struktūrizuoto vandens su skirtingu pH vandens poveikis Quintus kviečių grūdų daigumui:
a) Strūktūrizuotas šarminis ir rūgštinis vanduo turėjo teigiamą poveikį kviečių grūdų želmenų ilgiui, išskyrus mėginį Nr.6 (vandens pH=5).
b) Geriausi rezultatai buvo gauti naudojant struktūrizuotą šarminį vandenį, kurio pH=9 (25,3 proc. didesnis už kontrolę) ir struktūrizuotą rūgštinį vandenį, kurio pH=6 (24,14 proc. užaugo daugiau už kontrolę).
c) Prasčiausias rezultatas struktūrizuoto rūgštinio, pH=5, vandens, vidutinis visų mėginio želmenų ilgis – 6,37 mm, t.y. 45,17 mm mažiau už kontrolę.
d) Statistiškai skirtumai tarp naudotų vandens mėginių nėra reiškingi, išskyrus kviečių grūdų daigumui panaudojus struktūrizuotą rūgštinį vandenį pH=5, mėginys Nr. 6, (p=0.000).
2) Struktūrizuoto vandens įtaka Quintus kviečių grūdų želmenų sulčių junslinei analizei.
a) Sulčių vizualinei juslinei analizei struktūrizuotas vanduo neturėjo įtakos, tačiau tiriant skoninias savybes, buvo pastebėta, kad geresniu bendru skoniu pasižymėjo mėginiai, kuriems buvo naudojamas šarminis vanduo, o prastesniu skoniu – rūgštinis.
b) Geriausiu bendro skonio priimtinumu pasižymėjo mėginys Nr. 5 (struktūrizuotas šarminis vanduo pH=9)
