LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Brigita Čivaitė
Triukšmo poveikis žiurkių funkcijoms
Noise effect on rats‘ functions
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Judita Žymantienė
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Triukšmo poveikis žiurkių funkcijoms“. 1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Brigita Čivaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Brigita Čivaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Prof. Dr. Judita Žymantienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. Dr. Judita Žymantienė
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1) Lekt. dr. J. Kučinskienė
2) Doc. dr. V. Baliukonienė
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
Turinys
SANTRAUKA ... 5
Santrumpos. ... 7
Įvadas ... 8
1. Literatūros apžvalga ... 10
1.1. Garsas, klausos fiziologija, laboratorinių gyvūnų klausos intervalai. ... 10
1.2. Triukšmas gyvūnų laikymo patalpose. ... 12
1.3. Triukšmo poveikis organizmo funkcijoms. ... 13
1.3.1. Triukšmo poveikis į ausį ir klausos funkcijai. ... 13
1.3.1.1. Vidinės ausies stuktūros. ... 13
1.3.1.2. Vestibuliarinė sistema. ... 15
1.3.1.3. Impulsų analizė klausos centruose, galvos smegenyse. ... 15
1.3.2. Triukšmo poveikis kitų organų sistemoms... 16
1.3.2.1. Smegenų centrų, nesusijusių su klausa, veiklos pakitimai. ... 16
1.3.2.2. Stresas, cirkadinis ritmas, elgsena, bendravimas. ... 16
1.3.2.3. Pažinimas, mokymasis ir atmintis. ... 19
1.3.2.4. Neurohumoralinė ir imuninė sistemos. ... 21
1.3.2.5. Metabolizmas ir kepenų veikla. ... 23
1.3.2.6. Širdies ir kraujagyslių sistema, kraujo rodikliai. ... 23
1.3.2.7. Reprodukcinė sistema. ... 24
2. Tyrimo metodai ir medžiaga. ... 26
2.1. Tiriamieji gyvūnai ir laikymo sąlygos. ... 26
2.2. Fiziologinių rodiklių rezultatų analizė. ... 26
2.3. Reprodukcinių rodiklių rezultatų analizė. ... 27
2.4. Elgesio rodiklių vertinimas. ... 27
2.5. Gyvūnų gerovės analizė... 27
2.6. Triukšmo prognostinis vertinimas. ... 28
2.7. Statistinė analizė. ... 28
3. Tyrimo rezultatai. ... 29
3.1. Fiziologinių rodiklių tyrimo rezultatai. ... 29
3.2. Reprodukcinių savybių tyrimo rezultatai. ... 33
3.3. Elgesio rodiklių vertinimo rezultatai. ... 34
3.4. Gyvūnų gerovės vertinimo protokolas. ... 36
SANTRAUKA
Triukšmo poveikis žiurkių funkcijoms Brigita Čivaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas – ištirti triukšmo poveikį žiurkių organizmo fiziologinėms funkcijoms. Išorinėje aplinkoje vyraujantis triukšmas gali pakeisti žiurkių motorines funkcijas, elgesį, kraujo rodiklius, sumažinti svorį 1,91 proc. ir pašarų suvartojimą 12,76 proc., padidinti vandens poreikį 9,32 proc. (p<0,05). Dėl triukšmo poveikio padidėjo gliukozės kiekis žiurkių kraujyje 20,83 proc., eritrocitų cirkuliuojančiame kraujyje 2,22 proc., bendras baltymų kiekis 3,14 proc. (p<0,05), albuminų 2,42 proc. (p<0,05), globulinų 7,46 proc., bet A/B santykis beveik nekito ir 18,83 proc. sumažėjo bendras leukocitų kiekis žiurkių kraujyje. Nustatytas 31,58 proc. mažesnis jauniklių skaičius vadose, pasitaikė ir pavienių kanibalizmo atvejų. Vertinant žiurkių gerovės protokolą, pastebėta 1,00 proc. gyvūnų kailio pokyčiai, labai kieta išmatų konsistencija ir sunkus, neritmiškas kvėpavimas bei aktyvumo sumažėjimas. Taikant prognostinę programą nustatyta, kad pavojingas triukšmas – 85-90 dB, net ir veikiant trumpą laiką toks triukšmas gali pakeisti organizmo sistemų veiklą.
SUMMARY
Noise effect on rats‘ functions Brigita Čivaitė
Master‘s Thesis
Thesis‘ purpose – to investigate noise effect on rats’ physiological functions. Noise in the outside environment can change rats’ motor functions, behaviour, blood body count, reduce weight by 1,91% and food consumption by 12,76%, increase the need of water by 9,32% (p<0,05). In noisy environment blood glucose increased by 20,83%, erythrocyte count – by 2,22%, total protein count by 3,14% (p<0,05), albumin count by 2,42% (p<0,05), globulin – by 7,46%, but A/B ratio did not change a lot, although total leukocyte count was decreased by 18,83%. There was established a lower number of pups born in the rats’ nest, there were some cases of cannibalism. By evaluating rats’ welfare protocol, there was noticed a 1,00% change in animals’ fur, solid consistency of stool, and heavy, arhythmical breathing, also decrease in activity. By applying the prognostic program, it was established, that dangerous noise is of 85-90 dB, even in short amount of time it can change organisms’ physiological functions.
Santrumpos.
5-HIAA – 5-hidroksiindoleacetinė rūgštis 5-HT – serotoninas
A – albuminai
A/G – albuminų ir globulinų santykis AKTH – adrenokortkotropinis hormonas ALP – šarminė fosfatazė
BB – bendras baltymų skaičius CI – konfidencialumo intervalas dB – deci-belai Er – eritrocitai G – globulinai GGT – gama-glutamiltransferazė Gl - gliukozė
HHP – hipotalamuso – hipofizio – prieinksčių Hz – hercai
kHz – kilo-hercai
KKA – klausos kamieno atsakas Leu - leukocitai
LH – liuteinizuojantis hormonas mA – mili-amperai
OAE – otoakustinė emisija REM – rapid eye movement
Įvadas.
Laboratorinių gyvūnų laikymo vietose visada yra matuojami šviesos intensyvumo, temperatūros, drėgnumo, ore esančių dujų sudėties rodikliai. Jie yra nuolat registruojami. Tačiau mažai kreipiamas dėmesys į graužikų gyvenamojoje aplinkoje esančius garsus. [1,2] Garsai gyvūnų laikymo patalpose gali būti labai įvairūs: nuo pakankamai tylaus ventiliacinių sistemų darbo nakties metu, iki narvų valymo ir darbuotojų bei gyvūnų tarpusavio komunikacijos dienos metu. Triukšmas gyvūnų laikymo patalpose gali tapti streso priežastimi, kurį jaučia ne tik gyvūnai, bet ir juos prižiūrintis personalas. [3]
Triukšmas dažniausiai yra apibūdinamas kaip nemalonus, nepageidautinas didelio intensyvumo garsas, kuris gali būti pastovus arba nutrūkstantis. Garsai gali būti apibūdinami tokiais parametrais kaip dažnis, intensyvumas, dažnių spektras, garso slėgis bei bendra garso struktūra. [3-5] Triukšmo poveikis organizmui yra įvairus – gali pažeisti tiek klausos sistemos struktūras, tiek pakenkti ir su klausa nesusijusioms organų sistemoms. [4] Intensyvaus triukšmo poveikis yra žinomas seniai. Didelio intensyvumo triukšmas gali sukelti kurtumą – vidinės ausies sraigės pažeidimus, dėl kurių sutrinka garso bangų transformacija į nervinius impulsus. [6] Triukšmo poveikis labai priklauso nuo klausos organų išsivystymo lygio, triukšmo poveikio rūšies, intensyvumo ir trukmės ar gyvūno amžiaus, kada jis buvo paveiktas bei gyvūno rūšies. [5,7-9] Taip pat poveikis labai priklauso ir nuo gyvūno smegenų būklės. [3]
Darbo tikslas:
Ištirti triukšmo poveikį žiurkių fiziologinėms funkcijoms.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti aplinkos triukšmo poveikį gyvūnų funkciniams rodikliams ir organizmo sistemoms.
2. Įvertinti aplinkos triukšmo poveikį žiurkių svoriui, vandens ir pašaro suvartojimui. 3. Ištirti aplinkos triukšmo poveikį žiurkių hematologiniams rodikliams.
4. Nustatyti aplinkos triukšmo įtaką žiurkių elgesio rodikliams. 5. Pritaikyti gyvūnams ir išanalizuoti gerovės vertinimo protokolą.
6. Atlikti garso ir jo veikimo trukmės palyginamąją prognostinę analizę (žiurkių) organizmo pavojingumui, vertinti naudojant specialią programą.
1. Literatūros apžvalga.
1.1. Garsas, klausos fiziologija, laboratorinių gyvūnų klausos intervalai.
Garsas – tai ore esančių dalelių judėjimas, kuris sukelia vibracijas. [11] Šios vibracijos (garso bangos) patenka per išorinę ausį į vidurinę, o iš jos ir į vidinę, kur bangos yra paverčiamos nerviniais impulsais. [12] Garsas yra charakterizuojamas pagal dažnį (matuojamą hercais (Hz)), bangos ilgį (matuojamą metrais – m) ir amplitudę (ji nusako garso intensyvumą, energiją). Aukšto dažnio garso bangos yra trumpos, žemo dažnio garso bangos yra ilgos. [11] Kadangi garso bangų dažnis ir ilgis yra priklausomi, tyrimuose iš šių dviejų matavimo vienetų dažniau yra naudojamas garso dažnis. [13] Garso intensyvumas (garsumas) yra matuojamas decibelais (dB), šis garso rodiklis yra svarbiausias tiriant garso sukeltus pažeidimus. Daugumos stuburinių gyvūnų ausys yra jautresnės molekulių, sukeliančių garsą, slėgio kitimui atmosferos slėgio atžvilgiu, nei molekulių judėjimui, [11] todėl garso stiprumas tyrimuose su minėtais gyvūnais yra išreiškiamas decibelais tam tikrame garso slėgio lygmenyje. [13]
Nerviniai impulsai iš sraigės keliauja klausos nervu į smegenų kamieną, kur nervinės skaidulos jungiasi į nervinių skaidulų branduolį, [12] iš kurio nerviniai impulsai patenka į apatinį smegenų kalnelį, vėliau per medialinį genikulinį kūną nervais impulsas yra nukreipiamas į smegenų žievėje esantį klausos centrą arba smegenų hipokampą, kuriuose garsai yra analizuojami. [7,14] Dėl garsų sukeliamo streso, pavyzdžiui, pavojaus garsų ar pasikartojančių ir nemalonių garsų, yra aktyvuojamas hipokampas, dėl ko gyvūnams gali pasireikšti įvairių organų sistemų veiklos pakitimai, tokie kaip širdies darbo ir kvėpavimo padažnėjimas, raumenų tonuso padidėjimas. [12,14]
Ausų anatominė sandara ir fiziologija tarp gyvūnų rūšių iš esmės nesiskiria, tačiau skiriasi gyvūnų klausos intervalai, kurie nusakomi girdimų garso dažnių amplitude. Gyvūnų klausos intervalus yra sunku tiksliai ištirti, kadangi jie tiriami gyvūnus prieš tai išmokius atsakyti veiksmu į girdimus garsus, ko gyvūnai gali nepadaryti praradę susidomėjimą, arba stebint gyvūno ausies kaušelio judesius, kurie ne visada pastebimi. [13] Tyrimais buvo nustatyti klausos intervalai, kurie yra nurodyti 1 pav.
Tyrimų metu buvo nustatyta, kad laboratoriniai gyvūnai geriau girdi aukšto dažnio garsus. Manoma, kad taip gali būti dėl to, kad maži gyvūnai dėl mažos galvos ir ausų kaušelių sunkiau geba lokalizuoti garso šaltinį. Tokiu būdu gyvūnai yra prisitaikę lokalizuoti aukštesnio dažnio garsus nei didieji žinduoliai ar žmonės. Taip pat dauguma laboratorinių gyvūnų prasčiau girdi žemų dažnių garsus. Manoma, jog gyvūnai taip prisitaikė, kad žemo dažnio garsai neužgožtų aukšto dažnio garsų. [13] Literatūroje nurodoma, kad 110 dB triukšmas, veikiantis 60 minučių, gali sukelti aiškiai pastebimą klausos netekimą. [15]
1.2. Triukšmas gyvūnų laikymo patalpose.
Vivariumai (vad. gyvūnų bandomosios įmonės) yra įrengti taip, kad laboratorinius gyvūnus būtų patogu ir lengva prižiūrėti. Darbo metu vivariume triukšmas kyla iš:
• automatizuotų prietaisų – ventiliacinių sistemų, elektroninių ir laboratorinių prietaisų, priešgaisrinių sistemų ir kitų prietaisų,
• rutininių gyvūnų priežiūros darbų – durų atidarymas ir uždarymas, narvų valymas, pašaro davimas, vandens tekėjimas iš čiaupo, darbuotojų bendravimas, vaikščiojimas, jų drabužių šiugždesys.
• gyvūnų skleidžiamų garsų – tarpusavio bendravimas, judėjimas ir laipiojimas po narvus gertuvių garsai, pašaro kramtymas, narvo grotelių barbenimas. [5,16]
Atliekant rutinines gyvūnų priežiūros procedūras taip pat yra sukeliamas triukšmas, kuris gali siekti 90-100 dB garsumą žemo dažnio garsais ir 70-85 dB aukšto dažnio garsais. Darbas paskubomis sukelia daugiau triukšmo nei darbas dirbant atsargiai ir iš lėto. Pelių ir žiurkių narvų išėmimas iš stovo ir pastatymas ant stalo sukelia 80 dB intensyvumo garsą, o narvų įstatymas atgal į stovą – 90 dB. Dirbant lėtesniu tempu garso intensyvumas buvo 10-15 dB mažesnis. [5]
Yra daug tyrimų, kurie kaip triukšmo šaltinį aprašo šalia vykdomus statybos ar remonto darbus. Reinolds et al. (2010) tyrimo metu remontas vyko 1m atstumu nuo ventiliuojamos lentynos, kur gyveno pelės. Buvo matuoti remonto įrankių skleidžiamos garso bangos ir garso intensyvumas kitoje patalpoje, nei buvo gyvūnai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugiausia įrankių skleidžiamų garsų buvo žemų tonų, žemesni nei pelių klausos intervalo žemiausia riba, o aukštų tonų garsai iš pelės klausos perspektyvos nesiekė ribos, kai garsas tampa per intensyvus. [16]
Vivariumuose dažnai naudojamas maskuojantis triukšmas, kuris padeda gyvūnus apsaugoti nuo neigiamo impulsinio triukšmo poveikio. Kai kurios rūšies muzika net gali pagerinti gyvūnų fiziologinius rodiklius ir elgseną. Tačiau dauguma muzikos grotuvų skleidžia garso dažnius iki 16kHz, todėl toks garsas negali užgožti ultragarsinio triukšmo kurį girdi tik gyvūnai. [5]
1.3. Triukšmo poveikis organizmo funkcijoms.
1.3.1. Triukšmo poveikis į ausį ir klausos funkcijai. 1.3.1.1. Vidinės ausies stuktūros.
Triukšmas gali pažeisti sraigę ir kitas vidinės ausies struktūras, tai daro įtaką klausos funkcijai bei nervinių impulsų sklidimui. [5] Poveikis klausos organų funkcijai labai priklauso nuo dirgiklio intensyvumo ir ekspozicijos trukmės. [7] Pastovūs ar reguliarūs garsai pirmiausia kenkia ausies struktūroms, o nereguliarūs – viso organizmo sistemoms. [5] Taip pat įtakos turi ir gyvūno amžius, kada jis patiria triukšmo traumą: suaugusių gyvūnų – sumažėja garsų slopinimas ir padidėja jaudrumas galvos smegenyse, besivystančių gyvūnų – sumažėja maksimalus atsako dydis ir tariamai sustiprėja bendra slopinamoji galia. [7] Pastovus vienodo intensyvumo garsas gali neigiamai paveikti normalų klausos organų sistemos vystymąsį ankstyvame amžiuje. [5]
Didelio intensyvumo triukšmas gali visam laikui pakelti minimalią klausos slenksčio ribą. Slenksčio riba dažniausiai yra matuojama tiriant klausos kamieno atsaką (KKA) ir otoakustinės emisijos rodiklius (OAE). KKA – tai dirgiklio sukeltas nervinis klausos nervo atsakas, susidedantis iš kelių nervinių bangų, kurių pirmoji parodo suminę sraiginio nervo aktyvaciją. OAE – generuojami išorinių juntamųjų ląstelių, parodo šių ląstelių vientisumą. [17]
pradinio lygio. [9,17] Buvo manoma, kad toks laikinas klausos slenksčio pakilimas sukelia tik laikinus struktūrinius ausies audinių pakitimus, pavyzdžiui, grįžtamą išorinių juntamųjų ląstelių ir Korti organą palaikančių ląstelių kolapsą. Pastaruoju metu buvo ištirta, kad suaugusių graužikų laikinas klausos slenksčio pasislinkimas sukelia ilgalaikę klausos neuropatiją, charakterizuojamą KKA bangos negrįžtama redukcija ir nedelsiamu vidinių juntamųjų ląstelių aferentinių sinapsių nutrūkimu. Tokia sraiginio nervo neuropatija gali būti vadinama ,,paslėptu kurtumu“, kadangi klausos organų ląstelės lieka nepažeistos. Jautriausi sraiginio nervo neuropatijai yra besivystantys jauni gyvūnai. [7,17,18]
Triukšmo poveikis, kuris pakeičia klausos slenksčio ribą, bet nekenkia juntamosioms ausies ląstelėms, gali negrįžtamai sunaikinti 40-50 proc. sinapsių tarp sraiginio nervo ir vidinių juntamųjų ląstelių. Toks poveikis buvo aprašytas įvairaus amžiaus ir rūšies graužikams. [7,17] Pirmiausia, triukšmo paveikiamos prieš- ir posinapsinės juntamosios ląstelės ir sraiginio nervo ląstelės. Manoma, kad tai įvyksta dėl neuronų perdirginimo, todėl posinapsinės membranos yra ,,apnuodijamos“ mediatorių pertekliaus ir sinapsinis ryšys nutrūksta. [7,18] Pokyčiai gali būti pastebimi ir spirališkųjų ganglijų neuronų aferentiniuose nervų galuose. [7,10] Intensyvaus triukšmo perteklius taip pat gali daryti įtaką ilgalaikiam klausos netekimui, kurio metu vyksta aktyvi išorinių juntamųjų ląstelių apoptozė ir su jomis susijusių blakstienėlių degeneracija. [7,10,18]
Tam, kad triukšmo intensyvumas taptu neuropatiniu nereikia labai daug. Jensen et al. (2015) nustatė, kad užtenka 3 dB garso intensyvumo skirtumo (nuo 97 iki 100 dB) ir niekam nekenkiantis garsus triukšmas virsta neuropatiniu triukšmu, kuris gali sunaikinti iki 50 proc. sinapsių sraigės juntamosiose ląstelėse. Nors sinapsių nutrūkimas sraigėje daugiausia įvyksta iš karto po poveikio triukšmu, pažeidimas ties tuo nesustoja – sinapsės aplink pažeistą vietą toliau yra pažeidžiamos iki 16 mėn. po poveikio triukšmu. Toks uždelstas triukšmo poveikis turi įtakos gyvūnų klausai jiems senstant – kuo anksčiau gyvūnas buvo paveiktas neuropatinio triukšmo, tuo anksčiau jis gali dalinai ar visiškai apkursti. [17]
1.3.1.2. Vestibuliarinė sistema.
Kai kurie individai, kenčiantys nuo triukšmo sukelto kurtumo, taip pat turi pusiausvyros problemų. [19] Vidinėje ausyje be klausos organų taip pat yra pusiausvyros organai, išsidėstę netoli Korti organo. [20] Pusiausvyros organų sistema reaguoja į rotaciją, pavirtimą, orientacijos pakitimą gravitacijos jėgų atžvilgiu. [19] Vestibulinių juntamųjų ląstelių ir jas dengiančių otokonijų (dažniausiai ovalios formos struktūros, sudarytos iš kalcio karbonato, gulinčios ovaliająme ir apvaliąjame ausies maišeliuose) – otolitinių organų – pagrindinė funkcija yra paversti gravitacijos impulsus nerviniais ir perduoti šuos impulsus į atitinkamą smegenų centrą. Pusratinių kanalų funkcija – pajausti rotacinius, virtimo ir orientacinius judesius ir perduoti juos per juntamąsias ląsteles kaip nervinius impulsus smegenims. Vestibulinių juntamųjų ląstelių veiklos sutrikimas dažnai pasireiškia nenormaliu gyvūnų elgesiu, įskaitant ir pusiausvyros nejutimą. [20] Dėl anatominės jungties su klausos aparatu, pusiausvyros organai taip pat yra paveikiami intensyvaus triukšmo bangų. [19]
Intensyvus triukšmas (80 dB) paveikia abi pusiausvyros sistemas – otolitinius organus ir pusratinius kanalus. Stewart et al. (2016) tyrimo metu nustatė, kad intensyvus triukšmas sukelia žymius pokyčius periferinėse vestibulinio organo dalyse, nors pusiausvyros sutrikimų nebuvo matoma. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad kurtumą sukeliantis triukšmo lygis (pakeliantis klausos slenkstį 43 dB) kartu pažeidė ir labai sumažino (30-60 proc.) visų vestibulinio organo dalių paviršiaus blakstienėlių skaičių. [19] Tamura et al. (2012) nustatė, kad pelių pusiausvyrą labiausiai paveikė žemo dažnio garsų sukeliamas triukšmas, lyginant su aukšto dažnio garsais ir kontroline grupe. Chroniškas poveikis intensyviais žemo dažnio garsais pažeidė juntamąsias vestibulinio organo ląsteles bei padidino oksidacinio streso lygį jose, todėl pelėms atsirado pusiausvyros problemų. [20]
1.3.1.3. Impulsų analizė klausos centruose, galvos smegenyse.
bei suminis jų ilgis buvo žymiai sumažėjęs. Tai reiškia, kad gyvūnų vystymosi laikotarpiu triukšmo poveikis gali visam laikui pažeisti centrinės klausos sistemos neuronų funkciją. [7]
1.3.2. Triukšmo poveikis kitų organų sistemoms.
1.3.2.1. Smegenų centrų, nesusijusių su klausa, veiklos pakitimai.
Triukšmo poveikio sukelti pakitimai aptinkami ne tik už klausos funkciją atsakinguose klausos centruose, bet ir kituose smegenų centruose, kurie atsakingi daugiausia už gyvūno emocijas, pavyzdžiui hipokampas, amonio ragas ir uodeguotasis smegenų branduolys. [6,22,23] Šie smegenų centrai analizuoja informaciją apie garsus, taip pat kaip ir kitus dirgiklius, kurie yra susiję su emocijomis, mokymusi, motorinėmis bei jutiminėmis sistemomis ir taip atsako į aplinkos dirgiklius. [6]
Lateralinė amonio rago dalis ir uodeguotasis branduolys turi plačias jungtis su klausos centrų takais, todėl taip pat gerai reaguoja į akustinį dirginimą kaip ir klausos centrai. Amonio ragas atsakingas už emocinį atsaką į garsus, todėl reaguoja į dirginimus sukėlusius pavojaus garsus. Dėl to, sutrikus klausos funkcijai, sustiprėja amonio rago atsakas į dirgiklius. [6,23] Hipokampas yra atsakingas už emocinį stresą organizme. Yra manoma, kad dėl intensyvaus triukšmo poveikio sukelto streso, šis galvos smegenų centras yra labiau paveikiamas triukšmo nei klausos centrai. [22]
1.3.2.2. Stresas, cirkadinis ritmas, elgsena, bendravimas.
Stresas dažniausiai iššaukiamas didelių iššūkių, pavyzdžiui, staigiai pakitusios aplinkos sąlygos. Fiziologiškai organizmas pirmiausia bando prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Tai daro aktyvuodamas simpatinę ir parasimpatinę nervines sistemas, hipotalamuso – hipofizio – prieinksčių liaukos (HHP) ašį, imuninės sistemos bei metabolinių hormonų molekulinius procesus visuose organuose. Tačiau sintetinant mediatorius nereguliariai, per daug ar per dažnai, arba kai jie yra išskiriami didesniais kiekiais nei normos ribose, organizme prasideda patologiniai fiziologiniai pakitimai, su kuriais nesusitvarkius pradeda vystytis patologiniai anatominiai pokyčiai. [23,24]
skirtingai – paradoksaliam miegui sutrikdyti reikia didesnio intensyvumo triukšmo nei lėtų bangų miegui ar miegui atsibudimo stadijoje. Triukšmo poveikyje organizme sintetinama daugiau hormono kortikosterono, kuris taip pat paveikia miegą ir nutolina lėtųjų bangų miego stadiją, dėl to pasireiškia miego trūkumas, [25] sutrikdoma neurohumoralinė smegenų homeostazė ir organizmo sistemų veikla. [5]
Dėl nepastovaus triukšmo yra sutrikdomas paros miego ciklas ir organizmo reguliacija (cirkadinis ritmas). Cirkadinis ritmas (vidinis laikrodis) reguliuoja tokias organizmo fiziologines funkcijas kaip elgesys, mityba, metabolizmas, miegas, reprodukcija, imuninis atsakas ir klausa. Šis biologinis laikrodis reguliuoja organizmo sistemas 24 val. per parą, ,,įjungdamas“ ir ,,išjungdamas“ tam tikras organizmo funkcijas tam tikru paros laiku. Šių reguliacinių ciklų išsiderinimas veda prie metabolinių ir fiziologinių sutrikimų. Buvo pastebėta, kad vidinės ausies sraigė turi savo cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja klausos jautrumą dienos (neaktyvi fazė) ir nakties (aktyvi fazė) metu. Taip pat manoma, kad vienas iš klausos centrų – vidinis smegenų kalnelis – gali būti veikiamas vidinio laikrodžio. Literatūroje nurodoma, kad triukšmo poveikis skirtingais paros laikotarpiais skirtingai veikia minėtas klausos struktūras. Vidinės ausies sraigei labiau kenkia dieninis triukšmas, o naktį triukšmo poveikis yra tarsi blokuojamas. Tačiau vidiniame smegenų kalnelyje triukšmo poveikis yra atvirkštinis – stipresnis triukšmo poveikis pasireiškia nakties metu. Kadangi vidinis kalnelis turi sąsajų su neurohumoralinės sistemos reguliaciniais centrais, manoma, kad dėl naktinio triukšmo labiausiai sutrinka miego, elgsenos ir kitos funkcijos reikalingos sveikam homeostazės reguliavimui. [26]
Smegenys yra plastiškas organas, kuris gali keisti savo struktūrą, molekulinį profilį ir neurocheminę sudėtį, taip prisitaikydamas prie ūmaus ar chroniško streso. Prisitaikymui smegenys koreguoja kūno sistemų – tokių kaip metabolinė, kardiovaskulinė ir imuninė, atsakingų už pasekmių likvidavimą, veiklą. [23] Jei triukšmo ekspozicija yra trumpa, organizmas geba susitvarkyti su poveikio padariniais ir grįžti į pradinę būseną per kelias dienas ar valandas, tačiau jei ekspozicija buvo ilgalaikė ir reguliariai palaikoma, organizmas gali nebesusitvarkyti su poveikio padariniais ir žala gali būti negrįžtama. [27] Kai smegenys nebegali prisitaikyti prie patirtų pokyčių, atsiranda įvairios nervinės ligos – pradedant nerimu, nemiga, suirzimu, baigiant Alzhaimerio liga. [23,24,27]
pradėti trinti dantimis. Žiurkių ir pelių reakcija į tokį triukšmą dažniausiai būna sustingimas. Triušiams gali pasireikšti kanibalizmo periodai, kai patelės nužudo savo jauniklius. [3,5] Molina et
al. (2016) taip pat ištyrė, kad bręstantys gyvūnai turėjo mažiau elgsenos sutrikimų, jei buvo
auginami labiau aprūpintoje aplinkoje, subrendę gyvūnai didelio skirtumo neparodė. Todėl galima padaryti išvadą, kad suaugę gyvūnai yra jautresni triukšmo daromai žalai, o bręstančių gyvūnų sveikatos būsena labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų. [4]
Gyvūnų elgesiui tirti yra naudojami specialūs testai:
• Pakeltas ,,+“ formos labirintas – sudarytas iš keturių ,,rankų“, kurių dvi yra uždaros ir dvi atviros, išdėstytos priešingose pusėse ir visos yra 90o kampu viena nuo kitos. Gyvūnas ten laikomas 5 minutes, stebimas laiko tarpas praleistas uždarose ir atvirose ,,rankose“, taip pat kiek kartų graužikai būdami atvirose ,,rankose“ pažiūrėjo į aparato apačią. Skirtas nerimui būdingo elgesio pasireiškimui tirti. Triukšmo paveikti gyvūnai atvirose ,,rankose“ laiko praleidžia mažiau nei kontrolinės grupės gyvūnai, tai parodo didesnį nerimo lygį. [4,24,27,28]
• Atviro lauko testas – gyvūnai yra patalpinami į bet kokios formos neuždengtą dėžę, kurios grindys sužymėtos į mažesnius plotelius juostomis. Kameroje gyvūnai gali laisvai judėti ir tyrinėti aplinką. Gyvūnas laikomas 5-20 minučių (priklauso nuo metodikos), stebimas nueitas atstumas, judant kirstų juostų skaičius, kailio priežiūros laikas, kiek kartų pakilo ant galinių letenų, defekacijos dažnumas, laikas praleistas centrinėje dalyje. Skirtas tirti lokomotorinėms savybėms ir nerimui būdingo elgesio pasireiškimui. Triukšmo paveikti gyvūnai trumpiau tyrinėja aplinką ir mažiau juda, daugiau laiko praleidžia periferinėse dalyse, dažnesnė defekacija, mažiau tyrinėjo aplinką vertikalioje padėtyje. [3,4,28,29]
• Šviesos/tamsos dėžės testas – dėžė sudaryta iš dviejų kamerų, kurių 2/3 yra apšviesta ir 1/3 yra šešėlyje. Gyvūnas yra pastatomas apšviestos dalies viduryje ir paliekamas 5 minutėms. Fiksuojama kiek laiko gyvūnas praleido apšviestoje ir tamsioje patalpoje ir perėjimų iš vienos kameros į kitą skaičius. Naudojamas nerimo būsenai tirti. Triukšmo paveikti gyvūnai mažiau vaikšto tarp kamerų ir daugiau laiko praleidžia tamsioje kameroje. [24,29]
• Socialumo testas – sudarytas iš trijų kamerų perskirtų permatoma siena, su tarpais leidžiančiais gyvūnui judėti. Išorinėse kamerose yra padėti du narvai. Pirmiausia leidžiama tiriamajam gyvūnui 5 minutes apžiūrėti visą teritoriją, tada į vieną iš narvų įleidžiamas reproduktyvus patinas, po to vėl įleidžiamas tiriamasis gyvūnas 5 minutėms. Tiriamas laikas praleistas kiekvienoje kameroje ir narvų uostinėjimo laikas. [28]
• Prepulsinės inhibicijos testas – testo metu yra tiriamas gyvūno išgąstis. Pirmiausia 10 kartų išgąstis bandomas sukelti pulsiniu garsu (120 dB), vėliau skleidžiami garsai 80 kartų atsitiktine tvarka: 20 pulsinių garsų, 30 “ garsų (75-80 dB) ir 30 ,,prieš-pulsinių“ garsų, kurie sudaryti iš pulsinio 120 dB garso, prieš kurį maždaug 20 ms išskleidžiamas ,,prieš-“ garsas. Rezultatas yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę. Tiriamas išgąsčio slenkstis ir sensomotorinio reflekso laikas. [28]
• Kontekstinis baimės įtakos testas – testas sudarytas iš dėžės tipo kameros, kurių grindyse yra įrengtas 0,75 mA elektrošokas, testas vykdomas dviem etapais: paruošimo ir testavimo. Paruošimo etapo metu gyvūnui 5 minutes leidžiama tyrinėti aplinką. Graužikai tuomet yra grąžinami į savo narvus. Po 24 val. vykdomas testavimo etapas, kurio metu gyvūnai kameroje laikomi taip pat 5 minutes. Skaičiuojamas laikas, kurio metu graužikai buvo sustingę iš baimės. [28]
Būtent šie testai buvo panaudoti tiriant graužikų elgesio pokyčius paveikus juos įvairaus intensyvumo ir dažnio garsais. Dauguma tyrimų parodė, kad jaunesni gyvūnai yra tokie pat jautrūs triukšmo poveikiui elgsenos atžvilgiu kaip ir subrendę gyvūnai, tačiau jų atsistatymo po poveikio periodas yra trumpesnis ir lengvesnis, ypač jei pasirūpinama jų gyvenamąja aplinka. [4,24,27,28,29]
1.3.2.3. Pažinimas, mokymasis ir atmintis.
Ilgas triukšmo poveikis neigiamai veikia pažinimo funkcijas ir mokymosi galimybes bei silpnina atmintį. [3] Triukšmo poveikis, manoma, pasireiškia per du skirtingus, bet tarpusavyje susijusius procesus: oksidacinius procesus, prasidedančius smegenyse po triukšmo ekspozicijos, ir pokyčius klausos organuose, kurie labai susiję su pažintiniais smegenų centrais. Tyrimais įrodyta, kad triukšmas neigiamai paveikia pažintinę funkciją, ypač didelis poveikis pastebimas, kai klausos netenka labai jauni gyvūnai. [30] Taip pat yra ištirta, kad ūmus ar chroniškas triukšmas paveikia graužikų mokymosi ir atminties savybes, tai yra susiję su neuronų dendritų pokyčiais. [14]
Nustatyti triukšmo poveikiui į hipokampą yra naudojami tokie testai:
• Moriso vandens labirintas – tai apvalus baseinas tamsiais kraštais, kurio centre maždaug 1-2 cm nuo vandens paviršiaus yra pastatoma skaidri platforma. Gyvūnui skiriamos penkios dienos treniruotei: pirmą dieną leidžiama aklimatizuotis prie aplinkos, nuo antros iki penktos dienos gyvūnai yra įleidžiami į vandenį kiekvieną dieną iš skirtingų šalių (šiaurės, rytų, pietų ir vakarų) snukiu į sieną. Jiems duodama 60 s surasti platformą. Jei gyvūnas nesugeba pats rasti platformos per 60 s, jis yra ten nukreipiamas. Ant platformos gyvūnui leidžiama pailsėti 10-30 s (priklausomai nuo taikomos metodikos). Tyrimo dieną metodika gali skirtis. Gyvūnai į baseiną įleidžiami po 24-48 val. pertraukos, platforma gali būti paliekama arba išimama. Jei platforma palikta, fiksuojamas laikas, per kurį gyvūnas suranda platformą, ir plaukimo trajektorija. Jei platforma išimama, treniruočių dienomis yra fiksuojamas laikas, per kurį surandama platforma, o testavimo dieną fiksuojama kiek kartų gyvūnas praplaukia per tą vietą kur buvo platforma. Šiuo testu yra nustatoma: pirmąja metodika – erdvinės atminties praradimo lygis, antrąja metodika – atminties savybės. Triukšmo paveikti gyvūnai sunkiau mokosi, platformą suranda per ilgesnį laiko tarpą, mažiau kartų kerta vietą, kur buvo platforma. [14,30]
• Nužengimo vengimo slopinimo testas – sudarytas iš kameros, kurios trys sienos yra skaidrios ir viena tamsi, grindys išklotos metaliniu tinkleliu, kuriuo gali tekėti elektros srovė. Viename kampe priklijuojamas guminis pagrindas, kuriuo elektros srovė negali tekėti. Tiriamajam gyvūnui pirmą dieną leidžiama 5 minutes ištyrinėti kamerą, taip yra pašalinamas pažintinis atsakas. Po to tą pačią dieną tinkleliu, esančiu apačioje, paleidžiama elektros srovė (36 V) ir taip laikoma 3 minutes. Kitas keturias dienas gyvūnas pastatomas ant guminės platformos, elektros srovė paleidžiama iš karto. Po šių penkių dienų gyvūnui duodama 48 val. pertrauka, po kurios jis vėl išleidžiamas į narvą be elektros srovės, o po 5 minučių vėl paleidžiama 36 V srovė. Pirmą dieną fiksuojama kiek kartų gyvūnas nužengė nuo platformos ant tinklo. Kitas keturias dienas buvo fiksuojamas laikas iki pirmo nužengimo nuo platformos ir nužengimų skaičius. Paskutinę dieną po pertraukos buvo fiksuojami tie patys rodikliai kaip ir pirmą dieną. Testo pabaigoje lyginami rezultatai. Šiuo testu yra tiriama emocinė atmintis. Triukšmo paveikti gyvūnai daugiau kartų nužengia nuo guminės platformos, laikas iki pirmo nužengimo taip pat trumpesnis. [14]
šviesiosios dalies. Pirmą dieną tiriamajam gyvūnui yra leidžiama laisvai tyrinėti kamerą. Jis patalpinamas į šviesiąją pusę, po to kai gyvūnas tris kartus peržengia į tamsią dalį ar po trijų minučių praleistų tamsoje, gyvūnas yra pašalinamas iš kameros. Po dešimties minučių gyvūnas vėl įleidžiamas į kamerą ir jam peržengus į tamsą, durelės yra uždaromos 10 s. Treniravimas vyksta po 1 val., gyvūnas įleidžiamas į apšviestą dalį, fiksuojamas laikas per kurį gyvūnas įeina į neapšviestą dalį. Gyvūnui atsistojus visomis keturiomis ant metalinio tinklelio, paleidžiama elektros srovė (1,2 mA 2 s) ir tada gyvūnas yra pašalinamas iš kameros. Atminties testas – vykdomas praėjus 1 val. po treniruotės. Procedūra tokia pati kaip ir prieš tai, tik be elektros srovės. Fiksuojamas laikas per kurį gyvūnas įžengs į neapšviestą kameros dalį. Rezultatas apskaičiuojamas kaip fiksuotų laikų skirtumas treniravimo ir atminties testuose. Šiuo būdu tiriama asociacinė atmintis. Triukšmo paveiktų gyvūnų atmintis būna trumpesnė, jie į tamsią kameros dalį nueina per trumpesnį laiką. [4]
Tyrimais buvo nustatyta, kad hipokampas yra labiau pažeidžiamas nei klausos centras, dėl to blogėja emocinė, asociacinė, lokacinė ir pažintinė atmintis. Jei triukšmo poveikis buvo sąlyginai neilgas – 1-3 savaitės – lokacinė atmintis gali atsistatyti į pradinę būseną per kelias savaites. Teigiama, kad neigiamas triukšmo poveikis atminties galimybėms atsiranda dėl sustiprėjusios peroksidacijos smegenyse ir hipokampo neurogenezės depresijos jauname amžiuje ar dar prieš gimimą. Intensyvus triukšmas labiausiai paveikia dar negimusių ar neseniai gimusių jauniklių smegenis ir jų funkcijas. Tokiu laikotarpiu pažeistos smegenys labai sunkiai atsistato, o atmintis visą gyvenimą lieka suprastėjusi. [14,30]
1.3.2.4. Neurohumoralinė ir imuninė sistemos.
Be to, kad triukšmas sutrikdo klausos funkciją, jis taip pat sukelia organizme stresinius pokyčius kaip įvairių monoaminų kiekio pokyčius smegenyse. Smegenys yra pagrindinis organas, kuris geba perdirbti šiuos biogeninius aminus. Taip pat buvo pastebėtas endokrininės sistemos atsakas į garsinius dirgiklius, sukėlusius stresą. Geriausiai žinomas garsinis stresorius yra ,,baltasis“ triukšmas - 90-105 dB intensyvumo triukšmas, kuris gali paskatinti hormoninius pokyčius, stimuliuodamas HHP ašį bei simpatinę – adrenomedularinę sistemą (SAM). [15]
paraventrikulinio branduolio regione. Serotonino (5-HT) sintezė taip pat buvo pastebėta tam tikruose smegenų regionuose – šis hormonas aktyvuoja HHP ašį. [15] Serotonino kiekiui nustatyti dažniau yra naudojamas jo metabolitas – 5-hidroksiindoleacetinė rūgštis (5-HIAA), kuri kartu su noradrenalinu naudojama kaip ūminio streso, kurį sukėlė triukšmas, biomarkeris. [15,29] Triukšmas aktyvuoja katecholaminerginius neuronus bei trumpam transportuoja noradrenaliną ir 5-HIAA į prefrontalinę žievę, uodeguotąjį branduolį, hipotalamusą, hipokampą ir į pailgąsias smegenis. Buvo pastebėta kad būtent šių hormonų koncentracija padidėja hipokampo regione esant triukšmo sukeltam stresui. [15]
Ilgai užsitęsęs stresas didina kortizolio ir adrenalino išskyrimą prieinkstinėse liaukose. Iš pradžių šis atsakas reikalingas įveikti stresinei situacijai. Po ilgesnio laiko pradedama kortizolio inaktyvacija ir dažniausiai, išnykus stresinę situaciją sukėlusiam dirgikliui, kortizolio koncentracija grįžtą i savo ribas. Tačiau užsitęsus kompensaciniam poveikiui, organizmas nebegali susitvarkyti ir prasideda dekompensacija – kortizolis nebegali būti inaktyvuojamas organizme, o hormono gamyba nemažėja. Todėl kortizolio kiekis kraujyje gali pasiekti kritines ribas, dėl kurių gali atsirasti neuroendokrininių, imuninių bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. [31]
Daugumos rūšių gyvūnų, tokių, kaip amfibijų, reptilijų, graužikų ir paukščių, kraujyje taip pat yra tiriamas hormonas kortikosteronas. Šio hormono funkcijos yra labai panašios į kortizolio: jis atsakingas už imuninės sistemos, metabolizmo ir atsako į stresą reguliavimą, tačiau minėtų gyvūnų rūšių kraujyje triukšmo sukelto streso poveikį nusako tiksliau nei kortizolis. Kortikosterono koncentracijos padidėjimas stresinėmis situacijomis gali skatinti krešėjimo sistemos sutrikimus. Prieinksčių liaukos sintetinamas hormonas adrenalinas (taip pat dalyvauja atsako į stresą mechanizme) yra žinomas kaip viena iš protrombogeninių medžiagų. Kadangi SAM sistema ir HHP ašis, kartu su skydliauke, yra glaudžiai funkciškai susijusios tarpusavyje, streso metu yra sintetinama daugiau adrenokortkotropinio (AKTH) hormono, kuris skatina kortikosterono sintezę. Šių hormonų kraujyje daugiau išskiriama esant pertraukiamam ūmiam triukšmui, nei esant chroniškam. Todėl galima daryti prielaidą, kad stresas, imunitetas ir endokrininių liaukų veikla yra labai susiję tarpusavyje. [2]
Dėl padidėjusio sintetinamų hormonų poreikio ilgesnį laiką gali kisti prieinksčių liaukos dydis ir struktūra. Labiausiai paveikiama prieinksčių žievė – suplonėja glomerulinė ir fascikulinė zonos, tačiau sustorėja retikulinė prieinksčių žievės zona. [31]
koncentracija. [5] Kiti autoriai teigia, kad triukšmo sukelto chroninio streso metu procentaliai padidėja limfocitų skaičius, bet sumažėja neutrofilų kiekis, tačiau bendras limfocitų kiekis nesikeičia. Šis poveikis yra koreguojamas aktyvuojant HHP ašį ir didinant kortikosteroidinio hormono koncentraciją kraujyje, tai sumažina galutinį limfocitų skaičių. Manoma, kad limfocitų ir neutrofilų kiekis procentais yra priklausomas tarpusavyje, t. y. didėjant limfocitų kiekiui, mažėja neutrofilų ir atvirkščiai, nepriklausomai nuo stresinės būsenos. Ūminio streso metu padidėja neutrofilų skaičius, kuris po ilgesnės triukšmo ekspozicijos mažėja. Dėl limfocitų atvirkštinės priklausomybės nuo neutrofilų, jų kiekis iš pradžių sumažėja, o po to padidėja. Viena iš limfocitų skaičiaus sumažėjimo priežasčių ūminio streso metu gali būti kompensacinė reakcija, kurios metu padidėja kortikosteroidinio hormono sintezė, kuri mažina limfocitų kiekį kraujyje. Kita priežastis gali būti ta, kad streso metu yra aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri skatina fagocitinę ir oksidacinę neutrofilų funkciją, todėl didėja neutrofilų skaičius. Taip pat dėl blužnies makrofagų ir timocitų poreikio, gali padidėti gyvūnų blužnis ir čiobrialiaukė. [33]
1.3.2.5. Metabolizmas ir kepenų veikla.
Dėl triukšmo sukelto streso gali sumažėti kūno svoris ir suėdamo pašaro kiekis. [5,27] Ilgai trunkantis triukšmas gali sukelti tokius metabolinius pakitimus, kaip padidėjęs riebalų kaupimasis audiniuose, cholesterolio kiekio padidėjimas ir diabetas. Dėl pakilusių gliukokortikoidų kiekio yra slopinama insulino sekrecija kasos β-ląstelėse, taip pat slopinamas jautrumas insulinui kepenyse, skeleto raumenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl to kyla didelė rizika susirgti diabetu. [34,35]
Triukšmas organams gali pakenkti ne tik per organizme veikiančius atsako į stresą procesus, kurie gali žaloti audinių struktūras, bet ir dėl vibracijų, kurios gali paveikti vidaus organus. [31,36] Dėl tokio poveikio kepenyse pradeda gamintis daugiau jungiamojo audinio, dėl kurio kaupimosi galiausiai gali išsivystyti kepenų cirozė. [36] Dėl netiesioginio triukšmo poveikio kepenims, per HHP ašį gali atsirasti kepenų struktūrinių pokyčių. Tai parodo kraujyje esantys kepenų fermentai gama-glutamiltransferazė (GGT) ir šarminė fosfatazė (ALP) – jei atsiranda pokyčiai kepenyse, šių fermentų kiekis kraujyje kinta (GGT – padidėja, ALP – sumažėja). [37]
Žarnyne kinta natūrali mikroflora, vystosi žarnyno disbiozė, dėl kurios gali padidėti patogeninių mikroorganizmų skaičius. Dėl to sutrinka virškinimas ir maisto medžiagų pasisavinamumas. [8,34]
1.3.2.6. Širdies ir kraujagyslių sistema, kraujo rodikliai.
Pirmiausia streso poveikis matomas širdies ritmo pakitimuose. Šis poveikis atsiranda simpatinės nervų sistemos aktyvacijos metu ir veikia kaip kompensacinis mechanizmas prisitaikant prie streso. Taip pat dėl simpatinės nervų sistemos aktyvacijos susiaurėja kraujagyslių spindis ir pakyla kraujospūdis. Kraujagyslėse daugėja laisvųjų riebalų rūgščių, dėl intravaskulinės lipolizės riebalai peroksiduojasi – prasideda oksidacinio streso procesai audiniuose. Dėl oksidacinio streso atsiranda uždegiminiai požymiai kraujagyslėse, todėl kyla pavojus vystytis sunkesnėms ligoms. [5,35]
Dėl triukšmo sukelto streso atsiranda funkciniai ir struktūriniai miokardo pokyčiai. Sukeliama venų diliatacija perikarde, miokardo arterijose prasideda uždegiminiai procesai, kaupiasi nuosėdos, vėliau gali vystytis net ir miokardo nekrozė. Endokardo ląstelėse vyksta uždegiminiai procesai. [31]
Kraujo morfologinė sudėtis kinta iš dalies. Dėl suaktyvėjusio imuninio atsako keičiasi leukocitų sudėtis kraujyje. [3,8] Raudonųjų kraujo kūnelių skaičius taip pat kinta, tačiau skirtingų autorių tyrimuose rezultatai išsiskiria – vieni tyrimai rodo sumažėjimą [3], kiti padidėjimą. [8] Kinta ir jų forma, jų gyvavimo laikas trumpėja, gali agreguotis kraujagyslėse. [8]
Triukšmo sukelti padariniai taip pat paveikia ir kraujo krešėjimo sistemą. Tyrimais buvo nustatyta, kad streso metu pailgėja parcialinis tromboplastino ir trombino laikas, sutrumpėja euglobulino trombo lizės laikas, dėl padidėjusio fibrinolitinio aktyvumo. Taip pat pastebėta trombocitų disfunkcija, pailgėja kraujavimo laikas, padidėja plazmos fibrinogeno tūris. [2]
1.3.2.7. Reprodukcinė sistema.
Triukšmo sukeltas stresas neigiamai veikia reprodukcinę sistemą. Netiesiogiai triukšmo yra paveikiama populiacijos dinamika, kinta gyvenamasis arealas, poravimosi elgesys, jauniklių priežiūros ypatumai. [5]
Dėl padidėjusios kortikosteroidų koncentracijos kraujyje, gali sumažėti testosterono sintezė sėklidėse. Triukšmo sukelto streso padariniai, vibracija ir sumažėjusi testosterono sintezė sumažina sėklidžių svorį, spermatozoidų skaičių ir sėklidės audinių morfologiją. Taip pat sutrinka spermatogenezė: sumažėja aktyvumas, besivystančių spermatozoidų kiekis bei sėklinių vamzdelių diametras, atrofuojasi germinalinis epitelis sėliniuose vamzdeliuose, procentaliai didėja jungiamojo audinio kiekis, stiprėja sėklinių steroidų sintezė, kuo bandoma kompensuoti testosterono trūkumą. [39] Vystosi oligospermija ir kinta sėklidės bei spermatozoidų struktūra. [5] Dėl patogeninių procesų lytinėse ląstelėse, mažėja patelių apvaisinimo kokybė, daugėja aborto atvejų ir negyvų gimusių jauniklių skaičius. [40,41]
2. Tyrimo metodai ir medžiaga.
2.1. Tiriamieji gyvūnai ir laikymo sąlygos.
Bandymas atliktas X gyvūnų naudojimo įmonėje. Tirta dvidešimt suaugusių Wistar veislės žiurkių, kurios penkis mėnesius laikytos skirtingose patalpose, atitinkančiose šiems gyvūnams keliamus reikalavimus. Buvo tiriamos dvi žiurkių grupės po 10 gyvūnų kiekvienoje. 1 grupės gyvūnai buvo laikomi šimto metrų atstumu nuo triukšmingos aplinkos ir vykdomų darbų statybiniuose objektuose; 2 grupės žiurkės buvo laikomos trisdešimt metrų atstumu nuo vykdomų statytinių darbų aplinkiniuose pastatuose (kur triukšmo lygis vidutiniškai buvo daugiau nei 85 Hz). Laikymo patalpų temperatūra buvo 22±2oC, santykinė drėgmė 55±5%, cirkadinis šviesos/tamsos
ritmas buvo 12:12 val., minimalus narvo plotas 800 cm2.. Gyvūnai šerti pramoniniu būdu pagaminta komercine pašarų partija PA-11700000-171 ad libitum. Žiurkės buvo tirtos po 5 mėn. nuo
statybinių darbų pradžios.
2pav. Narvas, kuriame gyvena tiriamosios žiurkės. (Autoriaus nuotrauka)
2.2. Fiziologinių rodiklių rezultatų analizė.
3 pav. Žiurkių imobilizavimo aparatas. (Autoriaus nuotrauka)
2.3. Reprodukcinių rodiklių rezultatų analizė.
Reprodukcinei funkcijai tirti pasirinkti tokie rodikliai, kurie parodytų kaip triukšmas paveikia patelių hormoninę reguliacija bei, vaikingumo metu, ir jauniklių sveikatingumą. Patelių hormoninė reguliacija tirta per motinystės instinkto ir kanibalizmo, bei Witeno efekto (kai grupė nerujojančių patelių staiga surujoja per 72 valandas po sąlyčio su patinų feromonais) ir Briuso efekto (kai ankstyvo nėštumo metu patelė reabsorbuoja embrioną ir vėl surujoja, atsiradus naujam patinui) rodiklius. Taip pat tirtas vados dydis ir žiurkingumo trukmė. Jauniklių sveikatingumui nustatyti, buvo fiksuojamas jų svoris po gimimo.
2.4. Elgesio rodiklių vertinimas.
Žiurkių elgesio rodikliams vertinti taikyta Whishaw et al. (2009) metodika. [42] Vertinimui buvo pasirinkti tokie rodikliai, kurių stebėsena yra galima iš gyvūno gyvenamosios vietos jų netrikdant. Vertinami rodikliai: vaikščiojimas ir judėjimas, laipiojimas, nejudrumas ir poilsis, bendras uostinėjimas, narvo kraštų uostinėjimas, galvos nuleidimas, priekinių kojų laižymas, užpakalinių kojų ir užpakalinės kūno dalies laižymas, snukučio priežiūra bei jo valymas ir kasymas, kūno priežiūra ir valymas, kūno pakėlimas ir žvalgymasis. Gyvūnai buvo stebimi rytais, tuo pačiu laiku, kasdien po 60 min., o jų elgesio kiekvienas rodiklis vertintas balais 100 proc. skalėje.
2.5. Gyvūnų gerovės analizė.
Balai Reikšmė 0 Normalus (-i) 1 Nežymiai sumažėja 2 Reikia stebėsenos 3-5 Skausmo požymiai 6-10 Kenčiantis gyvūnas
˃10 Didelės kančios, patartina eutanazuoti
1 lentelė. Gyvūnų gerovės balų vertinimo schema.
2.6. Triukšmo prognostinis vertinimas.
Triukšmo poveikio žiurkių organizmui prognostinis vertinimas buvo nustatytas taikant sąlyginį decibelų apskaitos protokolą, vadovaujantis www.noisemeters.com sistema. Sistemoje išmatuota parcialinė triukšmo dozė gyvūnui per vieną arba dvi valandas, kintant decibelų skaičiui nuo 40 iki 90 dB. Rezultatai palyginti su pavojingumo riba, kuri yra 50 proc. Jei parcialinė triukšmo dozė viršijo 100 proc., buvo laikyta, kad dozė viršija ribą.
2.7. Statistinė analizė.
Rezultatai apskaičiuoti kiekvienoje grupėje nustačius duomenų vidurkį ir paklaidą. Visų rodiklių skirtumas tarp grupių buvo vertinamas procentais ir grupės buvo palygintos tarpusavyje. Duomenys apdoroti naudojant Altman et al., (2000) bei Campbell (2007) metodikas. [44,45] Buvo nustatytas kai kurių rodiklių konfidencialumo indeksas (CI) ir chi kvadratu (χ2). Rezultatai
3. Tyrimo rezultatai.
3.1. Fiziologinių rodiklių tyrimo rezultatai.
4 pav. Tirtų žiurkių svorio pokytis.
Išnagrinėjus tyrimo rezultatus pastebėta, kad 2 grupės žiurkių svoris buvo 5,12g arba 1,91 proc. mažesnis už 1 grupės svorio vidurkį.
5 pav. Vandens ir pašaro suvartojimas.
Rodiklis 1 grupė 2 grupė Skirtumas tarp grupių, proc. Konfidencialumo intervalas 95%CI (χ2) kriterijus P lygmuo Er, ×1012/L 4,5±0,24 4,6±0,72 2,22 % 27,1373-43,8299 -0,209 0,6479 Leu, ×109 /L 8,5±0.08 6,9±0,17 18,82 % -16,2501-54,3860 1,974 0,1601 GL, mmol/L 7,2±0,10 8,7±0,07 79,17 % 32,0418-97,1956 12,449 0,0004 BB, g/L 57,2±0,07 59,0±0,11 96,86 % 52,1105-99,9999 17,843 <0,0001 A, g/L 37,1±0,21 38,0±0,15 97,57 % 53,0450-100,0000 18,099 < 0,0001 G, g/L 20,1±0,14 21,6±0,13 92,54 % 46,7089-99,9371 16,362 0,0001 A/G santykis 1,84 1,75
2 lentelė. Žiurkių hematologinių rodiklių kitimas.
Kaip matyti iš 2 lentelės rezultatų, statistiškai ženkliai reikšmingi buvo kraujo rodiklių proporcijų vertės skirtumai analizuojant baltymų rodiklius.
6 pav. Eritrocitų kiekio skirtumas žiurkių kraujyje.
7 pav. Leukocitų kiekio skirtumas žiurkių kraujyje.
Tačiau leukocitų skaičiaus skirtumas tarp grupių buvo gana didelis – 2 grupės žiurkių kraujyje jų buvo 1,6×109 /L, tai yra 18,83 proc. mažiau nei 1 grupės žiurkių.
8 pav. Gliukozės koncentracijos skirtumas žiurkių kraujyje.
Tiriant kraujo rodiklius, buvo pastebėtas gana didelis kraujo gliukozės skirtumas tarp grupių. 2 grupėje jis buvo 1,5 mmol/L, arba 20,83 proc., didesnis nei 1 grupės.
9 pav. Bendros baltymų kiekio skirtumas žiurkių kraujyje.
10 pav. Albuminų ir globulinų koncentracijos skirtumas žiurkių kraujyje.
Dėl padidėjusios bendrų baltymų koncentracijos, 2 grupėje taip pat didesnė buvo ir albuminų bei globulinų koncentracija. Albuminų koncentracija 2 grupės žiurkių kraujyje buvo 0,9 g/L, arba 2,42 proc. (p<0,05), didesnė, o globulinų koncentracija 1,5 g/L, arba7,46 proc., didesnė nei 1 grupės žiurkių kraujyje.
11 pav. Albuminų ir globulinų santykio skirtumas žiurkių kraujyje.
3.2. Reprodukcinių savybių tyrimo rezultatai.
Rodiklis 1 grupė 2 grupė
Vados dydis, vnt 7-12 (9,5) 5-8 (6,5)
Žiurkingumo trukmė, d 21-22 21-22
3 lentelė. Vados dydžio kitimas ir žiurkingumo trukmės kitimas.
Tiriant reprodukcinės sistemos fiziologinius rodiklius, buvo pastebėta, kad žiurkingumo trukmė grupėse nesiskyrė, tačiau vados dydis 2 grupėje buvo 2-3 jaunikliais mažesnis, tai yra 31,58 proc.
12 pav. Žiurkių jauniklių svorio skirtumas grupėse.
Jauniklių svoris vadoje, vidutiniškai skyrėsi 2 g, 2 grupėje svoris buvo mažesnis.
13 pav. Žiurkių motinystės instinkto pasireiškimo skirtumas.
14 pav. Kai kurių reprodukcinių rodiklių pokyčiai.
Stebėtas Witeno ir Briuso efektų pasireiškimas nedavė rezultatų. Nei vienoje grupėje šių efektų pasireiškimas nebuvo pastebėtas.
3.3. Elgesio rodiklių vertinimo rezultatai.
15 pav. Elgesio ypatumai ir jų skirtumai tarp dviejų grupių.
Skirtumas tarp grupių proc. Konfidencialumo intervalas 95% CI (χ 2) kriterijus P Uostinėjimas 40 -1,5576-73,7622 4,750 0,0293 Galvos nuleidimas prie narvo dugno 20 -27,7470-59,3785 0,760 0,3833 Priekinės kojos laižymas 50 6,0585-81,2914 6,333 0,0118 Užpakalinių kojų ir kūno dalies laižymas 60 9,6405-84,7489 6,840 0,0089 Veido srities priežiūra, valymas 60 9,6405-84,7189 6,840 0,0089
3.4. Gyvūnų gerovės vertinimo protokolas.
Rodiklis 1 grupė 2 grupė
Bendras kūno sričių valymas 0 0
Susivėlęs kailis, išskyros iš nosies, porfirinas 0 1 Išmatų konsistencija narve (minkštos, kietos) 0 0-1
Viduriavimas 0 0
Kvėpavimo vertinimas (sunkus, neritmiškas, apnoe)
0 2
Garsų skleidimas (vokalizacija) 0 0
Ryškus elgesio pakitimas
(judrumo, aktyvumo, uostinėjimo sumažėjimas)
0 1-2
5 lentelė. Žiurkių gerovės vertinimo protokolo analizė (balai).
3.5. Triukšmo prognostinis vertinimas.
Garso lygis, dB Trukmė, val. Gauta parcialinė dozė, proc. Triukšmo dozė ląstelėms, proc. 40 1 0,1 <50 40 2 0,1 <50 45 1 0,2 <50 45 2 0,2 <50 50 1 0,2 <50 50 2 0,9 <50 60 1 0,9 <50 60 2 1,0 <50 70 1 3,6 <50 70 2 7,1 <50 80 1 14,3 <50 80 2 28,6 <50 85 1 57,1 >50 pavojinga riba 85 2 112,4 >100 viršija ribą 90 1 57,1 >50 pavojinga riba 90 2 114,3 >100 viršija ribą6 lentelė. Triukšmo protokolo prognostinis vertinimas.
16 pav. Triukšmo parcialinė dozė organizmui. 50 proc. žymi apatinę pavojingumo ribą; 100 proc. žymi viršutinę pavojingumo ribą.
4. Rezultatų aptarimas.
Australijos mokslo akademija triukšmą, kuris supa žmones ir gyvūnus, skirsto į skleidžiamą transporto, lėktuvų, dujų išgavimo vietų, automobilių, statybinių konstrukcijų, miesto, laivų, sonarų. Nustatyta, kad triukšmingoje aplinkoje paukščiai, šikšnosparniai neieško pašaro, lesalo, o alkani gyvūnai nemedžioja.
Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad 40 dB triukšmas vienerius metus gali sukelti nemigą, kraujospūdžio padidėjimą, psichosomatines ligas, elgesio, klausos sutrikimą bei širdies patologijas. Ištirta, kad žiurkes laikant 12 val. 120 dB triukšmingoje aplinkoje patinams pakitimai širdies raumenyje ir mitochondrijose pasireiškia greičiau ir būna ryškesni nei patelėms. [46] Vandens gyvūnams nuo sonarų veiklos smegenyse atsiranda hemoragijos. Triukšmas virš 55 dB nuolat sklindantis iš aplinkos sukelia širdies ligų riziką. [47,48]
Vivariume, kur yra laikomi laboratoriniai gyvūnai, triukšmas kyla nuo kasdieną naudojamų prietaisų ir pačių gyvūnų veiklos. Triukšmo lygis gali siekti tokias ribas: maitinimas – 104-115 dB; poravimasis – 94-115 dB; valymo procedūros – 105 dB; pašaro maišymas – 88-93 dB. Rekomenduojamas garso intensyvumas gyvūnams ir su jais dirbantiems darbuotojams yra 40-50 dB, toks garsas nesukelia jokių pokyčių organizme. Nors vykdant įvairias procedūras yra sunku palaikyti tinkamas garso normas, bet gerai dirbant normos viršijamos tik trumpą laikotarpį. [3]
Šiame tyrime būtent ir buvo ištirta, kad didesnis triukšmo neigiamas poveikis buvo žiurkėms, gyvenusioms arčiau vykstančių statybinių darbų, kur triukšmas siekė daugiau nei 85 dB intensyvumą.
Iš tyrimų rezultatų matoma, kad 2 grupės suvartojamo pašaro kiekis buvo 12,76 proc. mažesnis nei 1 grupės, taip pat svorio vidurkis buvo 1,19 proc. žemesnis. Tuo tarpu, suvartojamo vandens kiekis 2 grupėje buvo 9,32 proc. didesnis nei 1 grupės. Šie rezultatai sutampa su Barbalho et al. (2017) atliktais tyrimais, kuriuose triukšmo veikiama grupė suvartojo mažiau pašaro nei kontrolinė, taip pat ir svorio per tyrimo laikotarpį priaugo mažiau. Taip pat teigė, kad aplinkos triukšmas industrinėje visuomenėje sukelia stresą ir gyvūnams, ir žmonėms, o tai keičia organizmo homeostazę, elgesį, gali turėti įtakos ne tik ligų atsiradimui, bet ir svorio kitimui. [27]
kad leukocitų koncentracija gali skirtis arba nesiskirti tarp kontrolinės grupės gyvūnų ir tiriamųjų. [8,33] Archana et al. (2013) ištyrė, kad baltųjų kraujo kūnelių kiekis nesiskiria po ištikusio triukšmo streso, tačiau gali skirtis jų procentinė sudėtis – triukšmo poveikyje didėja limfocitų kiekis ir mažėja neutrofilų. [33] Literatūroje yra duomenų, kad 85 dB triukšmas po 3 savaičių poveikio pakeičia imunoglobulinų kiekį žiurkių kraujyje, sumažėja T limfocitų produkavimas, makrofagų veikla bei fagocitozės aktyvumas. [32,49,50] Toukh et al. (2014) nustatė, kad dėl triukšmo sukelto streso žiurkių organizme padidėja krešamumas, lyginant tos pačios lyties, amžiaus ir svorio kategorijos gyvūnus tarpusavyje. [2]
Mūsų tyrimų duomenimis nustatyta, kad GL kiekis kraujyje padidėjo 20,83 proc., lyginant su pirmos grupės krauju. Hall et al. (2010), Kight ir Swaddle (2011) ištyrė, kad 100 dB triukšmas sukelia struktūrinius pokyčius smegenų HHP ašyje, stimuliuojama beta adrenoreceptorių veikla, aktyvėja gliukagono sekrecija kasoje ir kraujyje padidėja gliukozės kiekis. [51,52] Dėl padidėjusios kortizolio sintezės, vystosi organizmo rezistentiškumas insulinui, taip pat organuose pradeda kauptis riebalai, todėl riebėja kepenys ir atsiranda su jų funkcija susijusių pažeidimų. [34] Mokslininkai atrado, kad dėl triukšmo poveikio kraujyje atsiranda daugiau cholesterolio ir baltymų. [53]
Mūsų tyrimų rezultatai patvirtino, kad aplinkos triukšmas, kylantis dėl aplinkinių pastatų, esančių netoli gyvūnų naudojimo įmonės X rekonstrukcijos darbų: gręžimo, kalimo, vibracijos, mechanikos prietaisų naudojimo, gali padidinti bendrą baltymų kiekį 3,14 proc. (p<0,05), albuminų 2,42 proc. (p<0,05), o globulinų 7,46 proc., bet nekintant A/B santykiui. Galima daryti prielaidą, kad aplinkos triukšmas, dėl žiurkių savybės girdėti ir ultragarsinius signalus, turi įtakos kepenų, kaip pagrindinio organizmo baltymų gamintojo, veiklai. Taip pat triukšmas gali turėti neigiamos įtakos proteinų ir lipidų metabolizmui, antinksčių liaukos ir širdies raumens pakitimui. [31,54,55]
Kight ir Swaddle (2011) tyrėjai nustatė, kad triukšmas pakenkia DNR struktūroms, genų ekspresijai, vystymosi, funkciniam ir imuniniam atsakui, nes keičiasi ląstelių signalų perdavimas. Be to jie ištyrė, kad triukšmas gali pakeisti ląstelių struktūrą ir sutrikdyti signalo perdavimo mechanizmą bei sutrikdyti elgesį. [52] Mūsų tyrimų rezultatai patvirtino, kad triukšmo poveikyje pakito kraujo gliukozės, baltymų kiekis, tai įrodo, kad triukšmas per HHP ašį galėjo daryti įtaką kasos ir kepenų funkcinėms savybėms.
Mokslininkai ištyrė, kad elgesio pokyčiai gali atsirasti ir paveikus jaunus gyvūnus, kurių klausos sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi (pavyzdžiui, 7 d. amžiaus), tai iškelia hipotezę, kad triukšmas gali paveikti hipofizės reguliuojamus elgesio pokyčius, nepriklausomai nuo to ar gyvūnas girdi, ar ne. [4]
Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad triukšmo poveikyje 20,00 proc. sulėtėja gyvūnų aktyvumas ir judrumas, gyvūnai daugiau uostinėja, bet laiko galvą dažniau palenkę prie narvo dugno. Dong et al. (2016) pastebėjo, kad odontologijos profesiją pasirinkę žmonės daug dažniau serga depresija, nei kitų profesijų žmonės. Ištyrus žiurkes, kurioms 30 dienų buvo leidžiami garso įrašai iš odontologijos klinikų 8 val. per dieną, buvo pastebėta, kad sumažėjo jų svorio priaugimas bei pasireiškė depresijai būdingas elgesys. [28] O didelio greičio geležinkelio garsai gali sukelti nerimo priepuolius pelėms. [29]
Vertinant žiurkių gerovės protokolą, nustatyta, kad abiejose grupėse nesiskyrė kūno priežiūros procedūros, bet nežymūs elgesio, kvėpavimo pokyčiai buvo pastebėti 2 grupėje. Analizuojant prognostinį triukšmo vertinimo protokolą nustatyta, kad 85-90 dB gali sukelti 57,1 proc. streso parcialinės dozės.
Triukšmo sukeltas stresas neigiamai veikia reprodukcinę sistemą. Netiesiogiai triukšmo yra paveikiamas poravimosi elgesys, jauniklių priežiūros ypatumai. [5] Rasmussen et al. (2009) pastebėjo, kad paveikus 90dB intensyvumo triukšmu, patelės nustoja žindyti savo jauniklius. [41] Tyrime nustatėme, kad triukšmas gali veikti reprodukcines savybes ir dėl to 31,58 proc. sumažėjo jauniklių skaičius vadoje, pasireiškė pavieniai kanibalizmo atvejai po atvedimo, bet žiurkingumo trukmė nekito. Castelhano-Carlos ir Baumans (2009) patvirtino, kad bandymuose su žiurkėmis, jei 80-90dB triukšmas trunka 4 dienas, tai patelių vaisingumas sumažėja 73,2 proc. [5] Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad jauniklių skaičius vadose sumažėjo, bet mažiau nei minėtame tyrime.
Farzadinia et al. (2016) nustatė, kad patinų žiurkių organizme, po ekspozicijos 95-115 dB intensyvumo triukšmu, žiurkių patinų kraujyje labai padidėjo kortizolio ir AKTH hormonų koncentracija. Dėl šių hormonų veiklos labai sumažėjo testosterono ir LH koncentracija, kas galėjo padaryti įtaką sėklidžių struktūros pokyčiams. Tyrime buvo nustatyta, kad sėklidėse didėja cholesterolio akumuliacija, sutrinka spermatogenezės ciklas, pakinta ląstelių struktūra. [39] Visi šie pokyčiai taip pat daro įtaką žiurkių lizdo dydžiui, bei jauniklių gyvybingumui. [39,40]
Poveikis klausos organų funkcijai labai priklauso nuo dirgiklio intensyvumo ir ekzpozicijos trukmės. [7] Pastovūs ar reguliarūs garsai pirmiausia kenkia ausies struktūroms, o nereguliarūs – viso organizmo sistemoms. [5] Jei triukšmo ekspozicija yra trumpa, organizmas geba savireguliacijos principu grįžti į pradinę būseną, per kelias dienas ar valandas, tačiau jei ekspozicija ilgalaikė ir reguliariai palaikoma, poveikio padariniai ir žala gali būti negrįžtama. [27] Taip pat Duan et al. (2008) teigė, kad skirtingos laboratorinių gyvūnų rūšys, dėl skirtingų klausos intervalų yra nevienodai jautrios triukšmo poveikiui. Buvo nustatyta, kad labiausiai jautrios yra žiurkės ir pelės, kurių klausos intervalai yra aukštesni nei triušių ir jūrų kiaulyčių, kurie yra ne tokie jautrūs triukšmo sukeltam poveikiui. Tame pačiame tyrime minima ir gyvūnų pigmentacijos reikšmė jautrumui – kuo daugiau ir tamsiau pigmentuotas gyvūnas, tuo jautrumas yra mažesnis. [9]
Buvo pastebėta, kad muzika, dėl struktūrizuoto garsų skambesio, gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. [59,60] O savo tyrime Lemer (2009) ištyrė, kad žiurkių, turėjusių padidėjusį širdies ritmą ir aukštą kraujospūdį, po terapijos kompozitoriaus Mocarto muzika, širdies ritmas tapo retesnis ir kraujospūdis šiek tiek sumažėjo. [60]
Išvados.
1. Išorinėje aplinkoje vyraujantis triukšmas gali pakeisti žiurkių motorines funkcijas, elgesį, kraujo rodiklius, sumažinti svorį 1,91 proc. ir pašarų suvartojimą 12,76 proc., padidinti vandens poreikį 9,32 proc. (p<0,05).
2. Dėl triukšmo poveikio padidėjo gliukozės kiekis žiurkių kraujyje 20,83 proc., taip pat eritrocitų cirkuliuojančiame kraujyje 2,22 proc., bendras baltymų kiekis 3,14 proc. (p<0,05), albuminų 2,42 proc. (p<0,05), globulinų 7,46 proc., bet A/B santykis beveik nekito.
3. Dėl triukšmo įtakos 18,83 proc. sumažėjo bendras leukocitų kiekis žiurkių kraujyje.
4. Triukšmas darė neigiamą poveikį vados dydžiui, nustatyta 31,58 proc. mažesnis jauniklių skaičius vadose, pasitaikė ir pavienių kanibalizmo atvejų.
5. Vertinant žiurkių gerovės protokolą, nenustatyta 3-10 balų vertinimo skalė, pastebėta 1,00 proc. gyvūnų kailio pokyčiai, labai kieta išmatų konsistencija ir sunkus, neritmiškas kvėpavimas bei aktyvumo sumažėjimas.
Literatūros sąrašas.
1. Turner, J.G., Bauer, C.A., Rybak, L.P., Noise in animal facilities: why it matters. Journal of the American association for laboratory animal science. 2007;46 (1);10-13.
2. Toukh, M., Gordon, S.P., Othman, M., Construction noise induces hypercoagulability and elevated plasma corticosteroids in rats. Clinical and applied thrombosis/hemostasis. 2014;20(7);710-715.
3. Borouček, J., Effect of noise on performance, stress, and behaviour of animals. Slovak journal of animal science. 2014;47(2);111-123.
4. Molina, S.J., Capani, F., Guelman, L.R. Noise exposure of immature rats can induce different age-related extra-auditory alterations that can be partially restored by rearing animals in an enriched environment. Brain research. 2016;1636;52-61.
5. Castelhano-Carlos, Baumans V. The impact of light, noise, cage cleaning and in-jouse transport on welfare and stress of laboratory rats. Laboratory animals. 2009;43;311-327. 6. Chen, G.D., Sheppard, A., Salvi, R. Noise trauma induced plastic changes in brain regions
outside the classical auditory pathway. Neuorscience. 2016;351;228-245.
7. Bureš, Z., Popelár, J., Syka, J. The effect of noise exposure during the developmental period on the function of the auditory system, Hearing Research. 2016;352;1-11.
8. Žymantienė, J., Želvytė, R., Pamparienė, I., Aniulienė, A., Juodžiukynienė, N., Kantautaitė, J., Oberauskas, V. Effects of long term construction noise on health of adult wistar rats. Polish journal of veterinary sciences. 2017;20(1);155-165.
9. Duan, M., Goran, L., Qiu, J., Borg, E. Susceptibility to impulse noise trauma in different species: guinea pig, rat and mouse. Acta oto-laringologica. 2008;128;277-283.
10. Shi, C., Shi, L., Jiang, X., Yang, S., Liu, K. Effects of moderate noise exposure on hearing function in C57BL/6J mice. Journal of otology. 2014;9(2);81-85.
11. Huges, L.F., The fundamentals of sound and it‘s measurement. Journal of the American association for laboratory animal science. 2007;46(1);14-19.
12. Alberti, P. W. (1995) The anatomy and physiology of the ear and hearing. 53-63 p. http://www.who.int/occupational_health/publications/noise2.pdf (Žiūrėta 2017-07-05). 13. Heffner, H.E., Heffner, R.S. Hearing ranges of laboratory animals. Journal of the American
association for laboratory animal science. 2007;46(1);20-22.
15. Jin, S.G., Kim, M.J., Park, S.Y., Park, S.N. Stress hormonal changes in the brain and plasma after acute noise exposure in mice. Auris nasus larynx. 2017;44;272-276.
16. Reynolds, R.P., Kinard, W.L., Degraff, J.J., Leverage, N., Norton, J.N. Noise in a laboratory animal facility from human and mouse perspectives. Journal of the American association for laboratory animal science. 2010;49(5);592-597.
17. Jensen, J.B., Lysaght, A.C., Liberman, M.C., Qvortrup, K., Stankovic, K.M. Immediate and delayed cochlear neuropathy after noise exposure in pubescent mice. PLoS One. 2015;10(5) Doi: 10.1371/journal.pone.0125160
18. Shi, L., Guo, X., Shen, P., Liu, L., Tao, S., Li, X., Song, Q., Yu, Z., Yin, S., Wang, J., Noise-induced damage to ribbon synapses without permanent threshold shifts in neonatal mice. Neuroscience. 2015;304;368-377.
19. Stewart, C., Yu, Y., Huang, J., Maklad, A., Tang, X., Allison, J., Mustain, W., Zhou, W., Zhu, H. Effects of high intensity noise on he vestibular system in rats. Hearing research. 2016;335;118-127.
20. Tamura, H., Ohgami, N., Yajima, I., Iida, M., Ohgami, K., Fujii, N., Itabe, H., Kusudo, T., Yamashita, H., Kato, M. Chronic exposure to low frequency noise at moderate levels causes impaired balance in mice. PLoS One. 2012;7(6);1-7.
21. Lau, C., Zhang, J.W., McPherson, B., Pienkowski, M., Wu, E.X. Long-term passive exposure to non-traumatic acoustic noise induces neural adaptation in the adult rat medial geniculate body and auditory cortex. Neuroimage. 2015;107;1-9.
22. Cheng, L., Wang, S.H., Huang, Y., Liao, X.M. The hippocampus may be more susceptable to environmental noise than the auditory cortex. Hearing research. 2016;333;93-97.
23. McEwen, B.S. Neurobiological and systemic effects of chronic stress. Chronic stress. 2017;1;1-11.
24. Di, G., Xu, Y. Influences of combined traffic noise on anxiety in mice. Science of the total environment. 2017;579;1439-1445.
25. Rabat, A. Extra-auditory effects of noise in laboratory animals: focusing on the relationship between noise and sleep. Journal of the American association for laboratory animal science. 2007;46;35-41.
26. Park, J., Cederroth, C.R., Basinou, V., Meltser, I., Lundkvist, G., Canlon, B. Identification of a circadian clock in the inferior colliculus and its dysregulation by noise exposure. The journal of neuroscience. 2016;36(20);5509-551.
