PAPILDYTOS REALYBĖS POVEIKIS ASMENŲ, GYVENANČIŲ GLOBOS NAMUOSE, VIRŠUTINIŲ GALŪNIŲ IR PAŽINIMO FUNKCIJOMS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

JOVAIDĖ JURĖNAITĖ

PAPILDYTOS REALYBĖS POVEIKIS ASMENŲ,

GYVENANČIŲ GLOBOS NAMUOSE, VIRŠUTINIŲ GALŪNIŲ

IR PAŽINIMO FUNKCIJOMS

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas

Darbo vadovė dr. Viktorija Kaktienė ... (parašas)

2

TURINYS

1.2.Senėjimo problema Lietuvoje ir pasaulyje ... 13

1.3.Gyvenimas globos namuose ... 13

1.4.Pažinimo funkcijos ir jų sutrikimai ... 15

1.5.Viršutinių galūnių funkcijos svarba ... 17

1.6.Pagyvenusių ir senų asmenų, gyvenančių globos namuose, ergoterapija ... 18

1.7.Papildyta realybė ... 20

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 22

2.1. Tyrimo organizavimas ... 22

2.2. Tiriamųjų charakteristikos ... 22

2.3. Tyrimo metodai ir priemonės ... 22

2.3.1. Viršutinių galūnių funkcijų vertinimas ... 22

2.3.2. Pažinimo funkcijų vertinimas ... 23

2.4. Poveikio priemonės ... 23

2.5. Duomenų analizės metodai ... 26

3.TYRIMO REZULTATAI ... 27

3.1. Viršutinių galūnių funkcijos vrtinimas WOLF motorinio aktyvumo testu ... 27

3.1.1. Dominuojančios viršutinės galūnės funkcijos vertinimas įprasto poveikio grupėje ... 27

3

3.1.3.Dominuojančios viršutinės galūnės funkcijos pokyčių įprasto poveikio ir tiriamojoje

grupėse palyginimas ... 33

3.1.4.Nedominuojančios viršutinės galūnės funkcijos vertinimas įprasto poveikio grupėje 35 3.1.5.Nedominuojančios viršutinės galūnės funkcijos vertinimas tiriamojoje grupėje ... 38

3.1.6.Nedominuojančios viršutinės galūnės funkcijos pokyčių įprasto poveikio ir tiriamojoje grupėse palyginimas ... 41

3.1.7.Nedominuojančios ir dominuojančios viršutinės galūnės funkcijos pokyčių įprasto poveikio ir tiriamojoje grupėse palyginimas ... 43

3.2.Pažinimo funkcijų vertinimas Monrealio kognityviniu testu ... 45

3.2.1. Įprasto poveikio grupės pažinimo funkcijų vertinimas Monrealio kognityvinio testo suminiu balu ... 45

3.2.2.Monrealio kognityvinio testo rodiklių rezultatai įprasto poveikio grupėje ... 46

3.2.3.Tiriamosios grupės pažinimo funkcijų vertinimas Monrealio kognityvinio testo suminiu balu ... 48

3.2.4.Monrealio kognityvinio testo rodiklių rezultatai tiriamojoje grupėje ... 48

3.2.5. Monrealio kognityvinio testo pokyčių įprasto poveikio ir tiriamojoje grupėse palyginimas ... 50

4.TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 53

IŠVADOS ... 56

MOKSLO PRANEŠIMŲ SĄRAŠAS ... 58

LITERATŪRA ... 59 PRIEDAI ... Klaida! Žymelė neapibrėžta.

4

SANTRAUKA

Jovaidė Jurėnaitė. Papildytos realybės poveikis asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijoms, magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - dr. Viktorija Kaktienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2018, - 66 p.

Darbo tikslas – įvertinti papildytos realybės poveikį asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijoms.

Uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijų kaitą po ergoterapijos. 2. Įvertinti asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijų kaitą po ergoterapijos bei papildytos realybės užsiėmimų. 3. Palyginti asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijų kaitą taikant vien ergoterapiją bei ergoterapiją su papildyta realybe.

Tyrimo metodika: 2018 metų liepos – 2018 metų rugsėjo mėnesiais VšĮ Šv. Juozapo globos

namuose buvo atliktas 35 asmenų tyrimas. Tyrimo dalyviai – pagyvenę ir senyvo amžiausasmenys, gyvenantys globos namuose.

Tiriamieji tikslinės atrankos būdu buvo suskirstyti į įprasto poveikio ir tiriamąją grupes. Įprasto poveikio grupės asmenims buvo taikoma individuali ergoterapija, – 5k. / sav., tris savaites. Tiriamosios grupės asmenims buvo taikoma individuali ergoterapija – 3 k. / sav., kartu su papildytos realybės užsiėmimais - 2 k. / sav., tris savaites. Iš viso 15 užsiėmimų. Viršutinių galūnių funkcijoms vertinti buvo naudojamas Wolf motorinio aktyvumo testas (Wolf Motor Function Test). Pažinimo funkcijų vertinimui buvo naudojamas Monrealio kognityvinis testas (MoCA – LT). Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms pavaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai (vidurkis ± st. nuokrypis). Statistiniu patikimumo lygmeniu buvo laikoma p < 0,05.

Tyrimo dalyviai: tyrime iš viso dalyvavo 35 pagyvenę ir seno amžiaus asmenys. Tyrime dalyvavo 26 moterys ir 9 vyrai kurių bendras amžiaus vidurkis buvo 75,17 ± 5,12 metai. Įprasto poveikio grupės amžiaus vidurkis buvo – 74,5 ± 5,71 metai, o tiriamosios grupės amžiaus vidurkis buvo 75,88 ± 4,48 metai. Visi tiriamieji savanoriškai sutiko su dalyvavimu tyrime ir buvo įvertinti Barthel indekso testu.

5 Tyrimo išvados:

1. Visų asmenų, gyvenančių globos namuose, kuriems buvo taikyta ergoterapija, viršutinių galūnių funkcija ir 5 (iš 7) pažinimo funkcijų rodikliai pagerėjo.

2. Visų asmenų, gyvenančių globos namuose, kuriems buvo taikyta ergoterapija ir papildytos realybės užsiėmimai, viršutinių galūnių funkcija ir visi pažinimo funkcijų rodikliai pagerėjo.

3. Visų asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijos po

taikyto poveikio pagerėjo. Asmenys, kuriems buvo taikyta ergoterapija ir papildytos realybės užsiėmimai, didesnę dalį užduočių, skirtų viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijoms vertinti, atliko geriau nei taikant vien ergoterapiją.

6

ABSTRACT

Jovaidė Jurėnaitė. The effect of virtual reality on seniors living in care homes, and impact it does to upper limb extermities, and cognitive functions. Master's Thesis. Supervisor – dr. Viktorija Kaktienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Sports Institute – Kaunas, 2018, 66 p.

The aim: to evaluate the impact virtual reality has on seniors, living in care homes and how it affects the movement of their upper limbs, as well as cognitive functions.

Tasks: 1. To determine upper limb, as well as cognitive functions of people living in care homes after application of occupational therapy. 2. To evaluate the effect on upper limb and cognitive functions of people living in care homes after application of occupational therapy and virtual reality activities. 3. To compare how upper limb and cognitive functions are affected by applying occupational therapy alone, as well as occupational therapy with virtual reality.

Methodology: During the period between July, 2018 and September, 2018, a total of 35 people from St. Joseph’s (Šv. Juozapo) Care Home, were asked to participate in the research. The participants were elderly people living in the care home.

The participants: were classified into two groups according to the shared qualities - usual exposure group and trial goup. Individual occupational therapy was applied to the group of people with usual exposure 5 times a week for three weeks in total. For the participants in trial group, individual occupational therapy was applied 3 times a week, whilst occupational therapy and virtual reality activities were applied 2 times a week. A total of 15 sessions were arranged. To determine the movement of upper limb, Wolf Motor Function Test was used. For assessment of cognitive functions - MoCa. SPSS (Statistical Package for Social Science, version 17.0) was used for statistical analysis of the research data. The charts were depicted using MS Excel 2010. The evaluation of the obtained variables was based on descriptive statistics methods (mean ± standard deviation). For statistical confidence interval, p <0.05 was implied.

Participants: a total of 35 elderly residents were participating in the research. 26 women and 9 men with a mean unit of 75.17 ± 5.12 years were involved in the study. The mean age of the usual exposure group was 74.5 ± 5.71 years, and the mean age of the trial group was 75.88 ± 4.48 years. All participants were volunteers to engage in the study and were evaluated with the Barthel Index test.

7 Conclusion

1. It was determined that for the participants living in care homes for whom occupational therapy was applied, the upper limb, as well as cognitive functions (5 out of 7) have improved.

2. All participants living in care homes who have undergone both - occupational therapy and virtual reality activities, have improved the function of their upper limbs and all cognitive functions.

3. The upper limb, as well was cognitive functions have improved for all the participants. Seniors who were undergoing occupational therapy and virtual reality exercises, performed a larger variety of tasks for the assessment of upper limbs and cognitive functions than the ones with occupational therapy alone.

8

SANTRUMPOS

TFK – Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija. MoCA - LT – Monrealio kognityvinis testas.

P – reikšmingumo lygmuo.

9

ĮVADAS

Senėjimas yra viena pagrindinių XXI a. problemų, aktuali visame pasaulyje. Ši tema – viena intensyviausiai nagrinėjamų pastarąjį dešimtmetį – stebimas ryškus bendras vyresnio amžiaus gyentojų skaičiių augimas. Anot mokslininkų, asmenų, sulaukusių 65 metų 2020 m. pasaulyje bus apie 1 milijardą, o 2050 m. gali siekti net apie 2 milijardus [1]. Kalbant apie mūsų šalį, ši tema jau kurį laiką taip pat yra aktuali. Analizuodami Lietuvos demografinę padėtį, mokslininkai stebi nuolat augantį gyventojų, 65 metų ir vyresnių, skaičiaus augimą – galima pastebėti, kad 2004 m. Lietuvoje šios amžiaus grupės asmenų dalis buvo 15,4 proc., o 2016 m. šis skaičius ūgtelėjo iki 18,8 proc. Tuo pat minėtu laikotarpiu asmenų, kurių amžius yra mažiau nei 15 metų, skaičiai krito nuo 17,6 proc. iki 14,7 proc. [2].

Didėjant vyresnių žmonių skaičiui, o bendram gyventojų skaičiui nekintant arba mažėjant vyksta senėjimo procesas. Šis procesas tampa vis rimtesne socialine ir ekonomine problema mūsų šalyje [3]. Šitaip kintant gyventojų amžiaus struktūrai didėja ir ilgalaikės slaugos ir globos paslaugų poreikis. Tai turi neigiamos įtakos šių paslaugų kokybei, finansavimo galimybėms ir prieinamumui [4].

Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, nepakanka tik siekti ilgesnės gyvenimo trukmės, svarbu, kad gyvenimo kokybė senatvėje būtų kiek galima aukštesnė ir žmonės būtų kuo sveikesni, savarankiškesni ir produktyvesni fiziškai, dvasiškai ir socialiai [5]. Vyresniame amžiuje gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai yra fizinis nepriklausomumas, pakankamos pažinimo funkcijos ir protinė būklė. Bendras gyventojų senėjimas sąlygoja augančius vyresnio amžiaus asmenų skaičius. Mokslininkų teigimu, vyresnis amžius lemia didesnę pažinimo funkcijų sutrikimų ir savarankiškumo stokos, atsirandančios su amžiniais pakitimais, riziką. Sparčiai augantys vyresnio amžiaus gyventojų skaičiai lemia didėjantį jų socialinės globos poreikį [6].

Ergoterapija yra plačiai naudojamas pasaulyje metodas, kuris yra venas efektyviausių ne tik gerinant vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumą, bet ir pažinimo bei motorines funkcijas. Tobulėjant ir augant visuomenei vis ieškoma naujų kuo efektyvesnių būdų, galinčių prisidėti prie šių funkcijų sutrikimų mažinimo. Vienas iš tokių būdų yra papildytos realybės taikymas asmenims, turintiems pažinimo bei rankos funkcijų sutrikimų. Papildytos realybėspagalba asmenys, turintys viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijų sutrikimų gali būti lavinami įvairiapusiškai ir saugesnėje aplinkoje nei įprastų užsiėmimų metu [7]. Šio pobūdžio užsiėmimai gali būti tikslingai pritaikomi siekiant tiek funkcinio pagerėjimo, tiek motyvacijos veiklai stiprinimo, pagyvenusio amžiaus asmenims. Papildyta realybė leidžia įprastas kasdienes funkcijas vykdyti virtualioje aplinkoje, pasitelkiant malonias pažįstamas aplinkas. Kūno judėjimas virtualioje papildytoje erdvėje, manipuliavimas joje esančiais objektais yra

10

analogiški tikriems veiksmams realybėje. Papildytos realybės pagalba asmuo, žaidžiantis žaidimą, yra papildomai motyvuojamas laimėti, o ne tik atlikti tam tikrus veiksmus, reikalingus funkcijos gerinimui. Tai reiškia, kad norėdamas nugalėti jis privalo atlikti judesius kuo tiksliau ir aktyviai mąstyti bei sutelkti daugiau dėmesio vykdant pateiktas užduotis [8].

Darbo tikslas: įvertinti papildytos realybės poveikį asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijoms.

Uždaviniai:

1. Įvertinti asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijų kaitą po ergoterapijos.

2. Įvertinti asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijų kaitą po ergoterapijos bei papildytos realybės realybės užsiėmimų.

3. Palyginti asmenų, gyvenančių globos namuose, viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijų kaitą taikant vien ergoterapiją bei ergoterapiją su papildyta realybe.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Senėjimas

Senėjimas – tai sudėtingas procesas, kuris susideda iš biologinių, funkcinių, socialinių ir psichologinių aspektų. Senatvė yra laikoma svarbiu gyvenimo etapu, taip pat, kaip ir kitos pagrindinės gyvenimo dalys: gimimas, augimas, reprodukcijos vykdymas ir mirtis. Be galo svarbu kokia aplinka asmenį supa senatvėje. Svarbu suvokti, kad ir koks yra asmens amžius, svarbi ne tik fizinė aplinka, bet ir psichologinė erdvė, kuri dažniausiai turi daugiau įtakos už fizinius, materialius dalykus [9]. Į senatvę žmogų lydi nenutrūkstamas, palaipsniui vykstantis procesas, vadinamas senėjimu. Dažnai jis suvokiamas kaip fizinio pajėgumo mažėjimas, su amžiumi pasireiškiančių lėtinių ligų apsunkinta gyvenimo kokybė. Ne mažiau svarbu yra ir per gyvenimą turėtų vaidmenų kaita ar visiškas jų praradimas. Žmogui sudėtinga susitaikyti su tuo, kad jis jau nebėra toks produktyvus srityse, kur prieš tai puikiai ar net geriau už kitus atliko savo pareigas, taip atsiranda nuošalyje ir apimtas liūdesio tampa vis labiau pasyvus net ir savo dabartinėse veiklose [10].

Pagal PSO rekomenduojama vyresnio žmogaus amžių skirstyti į tokius laikotarpius [11]: • vidutinis amžius – 59 metai;

• pagyvenęs – nuo 60 iki 74 metų amžiaus; • senas – nuo 75 iki 89 metų amžiaus;

• ilgaamžis – sulaukęs 90 metų amžiaus ir daugiau.

Taip pat yra mokslininų, kurie amžių skirsto į ankstyvąją senatvę – nuo 65 iki 75 metų ir vėlyvąją senatvę, kuri siekia 75 metų ir daugiau. Pagal A.Gučą (1990) suaugusio žmogaus gyvenimo tarpsniai skirstomi į [12]:

• jaunas suaugusysis – nuo 20 iki 40 metų amžiaus; • pagyvenęs suaugusysis – nuo 40 iki 65 metų amžiaus; • senu žmogumi vadinamas asmuo nuo 65 metų amžiaus.

Esant pakankamai fizinei, psichinei, socialinei gerovei ir palaikant šias funkcijas vyksta procesas, vadinamas sveiku senėjimu. Mokslininkų teigimu, kai žmogus sensta, vyksta ne tik biologiniai pokyčiai. Svarbu kreipti dėmesį į tai, kad stipriai kinta žmogaus psichologija, pakinta požiūris tiek į gyvenimą, tiek į save, bei aplinkinius asmenis – psichologinis aspektas čia tampa itin svarbus. Stengiantis

12

kuo ilgiau išlaikyti senstantį žmogų savarakišką bet pasiekti kuo ilgesnę jo gyvenimo trukmę, rekomenduojama skatinti tiek fizinės tiek psichinės sveikatos ugdymą, ir prevenciją [13] (1 pav.).

13

1.2. Senėjimo problema Lietuvoje ir pasaulyje

Pasaulis sparčiai sensta – pagyvenusių žmonių čia yra daugybė ir šie skaičiai nuolatos auga. Ši gyventojų amžiaus kaita yra XXI a. jau yra laikoma išskirtinumu. Teigiama, kad jau 2025 metais Europoje senų žmonių padaugės iki 28 procentų. Vis labiau nukenčia fizinė asmens sveikata – pradedama sirgti sunkiomis ligomis. Su amžiumi prastėja ir asmens socialinė ir psichologinė gerovė, todėl vis daugiau dėmesio skatinama skirti pagyvenusių asmenų fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrai [15]. Ilga gyvenimo trukmė paprastai yra vertinama kaip teigiamas rezultatas, tačiau gyvenant ilgiau iškyla rizika susirgti sunkiomis lėtinėmis ligomis. Tampa įprasta, kad pagyvenusio amžiaus asmenys serga dviem ar daugiau lėtinių ligų. Daugiau nei 91 proc. pagyvenusių asmenų kankina bent viena lėtinė liga, 73 proc. – serga ne mažiau kaip dviejomis lėtinėmis ligomis. Dažniausias vyresnio amžiaus žmonių sergamumas yra diabetu, insultu, artritu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl tokių rodiklių valstybei tenka nemaža finansinė našta. Darosi sudėtinga parinkti gydymo metodus ir diagnozuoti sveikatos problemas, vis dažniau prireikia socialinės globos paslaugų [16]. Manoma, kad iki 2060 metų lėtinėmis ligomis sirgs iki 40 proc. Europoje gyvenančių žmonių [17].

Bendras Lietuvos gyventojų skaičius mažėja, tačiau pagyvenusių asmenų skaičius stipriai auga – Lietuvos gyventojai sensta. 2014 Lietuvos gyventojų buvo 2 943,5 tūkstančių. Iš jų 18,4 proc. (542,7 tūkst.) buvo 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Lyginant su 2013 metais, pagyvenusių žmonių skaičius išaugo 0,1 proc. (541), o Lietuvos gyventojų padaugėjo iki 1 proc. (28,4 tūkst.). Vertinant 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius padidėjimą 2004–2013 m. laikotarpyje, šių gyventojų skaičius išaugo 3,5 proc.(18,6 tūkst.), o jų dalis, lyginant su bendru gyventojų skaičiumi net 3 procentiniais punktais. Šiuo laikotarpiu bendras šalies gyventojų skaičius sumažėjo 13,4 proc. (455,5 tūkst.) [18].

1.3. Gyvenimas globos namuose

Asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigose, svarbiausia yra savarankiškumas, jo išlaikymas, galimybės palaikyti ir puoselėti savo individualumą ir autonomiją [19]. Ypatingai svarbūs gyvenimo kokybės veiksniai yra asmens poreikis ir siekis palaikyti ryšius su aplinkiniais. Kai žmogui bendrauti tampa nebesvarbu, pavyzdžiui, ima neberūpėti kaip sekasi jį supantiems žmonėms, reiktų rimtai sunerimti [20]. Pagal PSO, gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip individualus saves vertinimas kultūros, vertybių ir vietos, kurioje žmogus gyvena. Siejamas su asmens viltimis, keliamais tikslais, apsibrėžtais standartais ir interesais [21]. Tai dažniausiai subjektyviai vertinama gyvenimo koncepcija.

14

Gyvenimo kokybė priklauso nuo asmens fizinės ir psichinės sveikatos, socialinių, ekonominių ir kitų nuolat besikeičiančių aplinkos veiksnių kaitos [22]. Ne visiems asmenims sekasi vienodai prisitaikyti, todėl natūraliai atsiranda atskirtis tarp skirtingas galimybes ir socialinį statusą turinčių žmonių. Aktyvus dalyvavimas socialinės globos priėmimo procese taip pat atskleidžia kiek asmuo linkęs ne tik priimti pagalbą, bet ir suteikti ją kitiems, kas taip pat yra svarbus veiksnys, kad žmogus jaustųsi produktyvus ir reikalingas bendruomenėje, kuri jį supa [23].

L. O. Perssono, K. Falk [23] – tyrimas aiškiai perteikia koks svarbus yra privatumas gyvenamojoje aplinkoje kaip gyvenimo kokybės veiksnys. Prisirišimui prie gyvenamosios vietos didžiulę įtaką daro savo kambaryje leidžiamas laikas, galėjimas atlikti nedidelius namų ruošos darbus: valyti dulkes, išsivirti arbatos – tai stipriai prisideda prie greitesnio pristaikymo prie naujos aplinkos. Visa tai daro įtaką glaudesniam ryšiui su gyveanama vieta. Kai privati asmens aplinka visiškai priklauso nuo kitų asmenų, šiuo atveju nuo personalo, žmogu nebeatrodo, kad tai yra jo namai, jis tiesiog pradeda jaustis svečias tam tikroje įstaigoje.

Senyvo amžiaus asmenys dažniausia mėgsta užsibūti komforto zonoje ir vertina pastovumą, todėl išsikraustymas gyventi į naują vietą ir palikti ilgalaikius namus vyresniame amžiuje tampa sudetingai įgyvendinama užduotimi. Deja, su amžiumi vyksta ir degeneraciniai pakitimai organizme, todėl dažnai nepakanka išlikti konforto zonoje ir tenka pasirinkti kitas išeitis. Pagyvenusiems asmenims vis labiau reikalinga pagalba kasdienėje veikloje, tampa sudėtingiau apsitarnauti patiems. Jiems nėra paprasta tai pripažinti, ypač dėl to, kad reikės keisti gyvenamąją vietą, kas sukelia psichologinę ir emocinę įtampą ir net stresą. Šių vidinių būsenų pasekmė yra pažinimo funkcijų sutrikimai. Tokius pakitimus dažnai skatina ir globos įstaigos personalo darbo metodika bei darbuotojų individualus asmeninis požiūris į vyresnio amžiaus asmenį. Nutinka taip, kad žmonės, apsigyvenę globos įstaigose, yra prižiūrimi ne pagal tikrąjį pagalbos poreikį, tai reiškia, kad už juos atliekama daugiau veiklų ar veiksmų, nei jie iš tikrųjų negali atlikti. Taip aptingsta ir prisitaiko prie veiksmų ar net sprendimų, atliekamų už juos. Dėl to taip pat kenčia pažinimo funkcijos. Palaipsniui jos nebelavinamos kasdien, su įprastomis užduotimis ir yra apleidžiamos [24].

Socialinės globos įstaigų gyventojai dažnai kenčia dėl apatijos, nevisavertiškumo ir nuobodulio. Nuobodulys laikomas vienu iš pagrindinių faktorių, turinčių įtakos pagyvenusių asmų pažinimo funkcijų sutrikimų didėjimui. Buitiškai tai vadinama neturėjimu ką veikti, tai yra buvimu nusistovėjusioje pozicijoje, įprotis elgtis monotiniškai ir pasyviai kasdienėse veiklose. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus teigiama, kad nuobodžiaujančių asmenų dalis labai panaši tiek savarankiškai gyvenančių savo namuose, tiek socialinės globos įstaigose. Egzistuoja susiformavęs stereotipas, kad persikėlus gyventi į globos

15

įstaigą kardinaliai keičiasi gyvenimo būdas, dėl personalo apribojamo asmens savrankiškumo. Anot Orlovos ir Gruževskio, globos įstaigos to nelemia, o nuobodžiavimo įprotis jau būna susiformavęs seniai ir palaipsniui neigiamai veikia pažinimo funkcijas [25].

1.4. Pažinimo funkcijos ir jų

sutrikimai

Smegenų gebėjimas gauti, išlaikyti, integruoti, perdirbti ir atgaminti informaciją vadinamas pažinimo funkcija. Dėmesį sudaro suvokimas, gebėjimas sutelkti vaizduotę ir mąstymą į tam tikrą vykstantį dalyką ar laukiamą įvykį. Pastabumas ir atmintis yra stipriai susiję su dėmesiu. Taip pat svarbios funkcijos yra ir afazija, agnozija, mąstymas, orientacija, planavimas ir nuosekli socialinė elgsena. Dažnai negalėjimas susikaupti ir dėmesio trūkumas apsunkina asmens susitelkimą į visumą ir gebėjimus adekvačiai vertinti įprastas gyvenimiškas situacijas. Pagrindiniai požymiai: sudėtinga atlikti konkrečią užduotį, kyla problem, siekiant užbaigti reikiamą darbą, susitelkti į konkretų objektą [26, 27].

Tiek neurofiziologiniu, tiek klinikiniu požiūriu, pažinimo funkcijos skirstomos į [28]:

• distribucines – anatomiškai pasiskirstytos po daugelį smegenų struktūrų, neturi pagrindinio anatominio centro;

• lokalizuotas – turi vieną centrinę struktūrą, anatominį centrą, kurį pažeidus būna stipriai sutrikdomos pažinimo funkcijos.

Distribucinės pažinimo funkcijos yra [28]:

• atmintis, skirtingos jos rūšys sudarytos iš skirtingo anatominio substrato, o atminties fomavimuisi ypatingai svarbi limbinė sistema (tarpinės smegenys, Amongo rago vingis, entorinalinė žievė); • dėmesys ir koncentracija, kuriems svarbiausios yra multimodalinės smegenų žievės sritys ir

retikulinė aktyvinanti sistema;

• aukštosios pažinimo funkcijos – pažintiniai asmanybės ypatumai, intelektiniai gebėjimai, socialinis elgesys (kaktinės skiltys čia itin svarbios, bet kitos anatominės struktūros taip pat būtinos šių funkcijų atlikimui).

Lokalizuotosios pažinimo funkcijos skirstomos pagal dominuojantį ir nedominuojantį pusrutulius [28]:

• dominuojančiam pusrutuliui lokalizuotos yra šios pažinimo funkcijos: kalba (skaitymas, rašymas, sintaksė, fonologija, semantika, sintaksė), skaičiavimas, praksija (ideomotorinė, orobukalinė, konstrukcinė ir kt.).

16

• nedominuojančiame pusrutulyje yra lokalizuotos šios pažinimo funkcijos: orientacija erdvėje, konstrukciniai gebėjimai, sudėtingi vizualiniai-percepciniai įgūdžiai, prozodiniai kalbos elementai, tokie kaip intonacija ar melodingumas.

Pažinimo funkcijų sutrikimai pasireiškia negebėjimu rišliai mąstyti, atminties praradimu, mokymosi sutrikimais, sutrikusia dėmesio koncentracija, sutrikusiu intelektu ir kitų mąstymo funkcijų sumažėjimu. Pažinimo funkcijų sutrikimai gali būti įgimti arba įgyti. Jie gali atsirasti ir netikėčiausiu žmogaus gyvenimo metu [28].

Pagrindiniai pažinimo sutrikimų simptomai [29]: • afazija (kalbos sutrikimai);

• amnezija (atminties sutrikimai); • dėmesio sutrikimai;

• apraksija (judesių sutrikimai); • vykdomųjų funkcijų sutrikimai;

• agnozija (regos, klausos, uoslės ir skonio, kūno dalių atpažinimo sutrikimai).

Pažinimo funkcijų sutrikimai dažniausia yra skirstomi į dvi dalis: ūminis praeinantis sąmonės ir pažinimo funkcijų sutrikimas (delyras), ir pažinimo sutrikimai be demencijos - pagrindiniai sutrikimai išskiriami šioje grupėje yra „su amžiumi susijęs atminties sutrikimas” ir „lengvas pažinimo sutrikimas” [30].

Dažniausia pažinimo funkcijos sutrinka išsivystant neurodegeneracinėms ligoms, galvos smegenų kraujotakos problemoms, Alzheimerio ligai, su amžiumi susijusiems atminties sutrikimams. Įvykus galvos smegenų traumoms (stiprūs vienkartiniai arba daug kartų įvykę smulkūs smegenų sužalojimai), intoksikacijai (demencija, sukelta apsinuodijimo sunkiaisiais metalais, organiniais tirpikliais ir insekticidais, alkoholinė demencija, delyras ir panašios sąmonės sutrikimo būklės), nepageidaujamam tam tikrų vaistų poveikiui. Taip pat pažinimo funkcijų sutrikimai išsivysto esant epilepsijai, Parkinsono ligai (iki 48 proc. sergančių), išsėtinei sklerozei (vėlesnėse ligos stadijose), įgimtam intelekto sutrikimui, depresijai [27]. Dižioji dalis asmenų, kuriuos kankina demencija ar patiriantys pažinimo funkcijų apribojimų, sunkiai geba priimti savarankiškus sprendmus. Šis sumažėjęs gebėjimas didina asmens pažeidžiamumą, sukelia depresiškumo požymius [31]. Sutrikus pažinimo funkcijoms dažnai sutrinka ir savarankiškumas, todėl šių funkcijų sutrikimai apsunkina gyvenimą žmogui, kuris patiria šių funkcijų sutrikimus. Deja, bet pažinimo funkcijų sutrikimai stipriai paveikia ir asmens artimųjų gyevnimą bei dienotvarkę. Dėl prižiūrimo asmens savarankiškumo įgūdžių

17

pablogėjimo, tenka skirti daugiau dėmesio pagalbai vyresnio amžiaus asmeniui atlikti kasdienes veiklas ir priimti sprendimus [32].

Lengvo pažinimo sutrikimo atsiradimo rizika yra siejama su biologiniais, sociologiniais, metaboliniais ir kitais panašiais veiksniais. Moksliniai tyrimai atskleidžia lengvo pažinimo sutrikimo rizikos veiksnius: vyresnis amžius, depresiškumas, žemesnis išsilavinimas, moteriška lytis, rūkymas, alkoholio vartojimas, hipertenzija, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, smegenų infarktas, cukrinis diabetas, dislipidemija, rūkymas, alkoholio vartojimas, ir kiti [33].

1.5. Viršutinių galūnių

funkcijos svarba

Rankos funkcija yra pagrindinė priežastis dėl ko mes gebame apsitarnauti ir būti savarankiški. Tai viena svarbiausių gyvenimo kokybės dedamųjų. Gebame siekti daiktų, manipuliuoti jais, perdėti juos iš vienos vietos į kitą. Dėl rankos ilgio funkcijos ankomis mes pasiekiame toli esančius daiktus. Kuo didenė yra rankos judesių amplitudė tuo geriau galime stebėti jos judesius ir jų alikimo tikslumą. Veiksmo sudėtingumas prieklauso ir nuo objekto formos ir nuotolio, kas gali apsunkinti ar palengvinti reikiamą atlikti veiksmą. Rankos atlieka svarbias funkcijas mūsų kasdienėje veikloje: dalyvauja maitinimosi užduotyse, apsirengime, higienos laikymesi ir dar daugybėje kitų veiklų. Kūnui viršijant stabilumo ribas, jos palaiko kūną ir jį stabilizuoja, gražina į reikiamą padėtį. Žmogui praradus atbilumą ir krentant, rankos atlieka atsistūmimo veiksmą ir sudaro atramą, tarsi apsaugą kūnui. Svarbus rankų vaidmuo yra ir ėjimo metu, jos juda priešinga kryptimi, nei sukasi liemuo, tokiu būdu liemuo saugojamas nuno per didelio pasisukimo [34]. Rankos svarbios ne tik judant, dirbant darbus, bet ir bendraujant su aplinkiniais – jos nnaudojamos ir komunikacijos funkcijai atlikti. Rankos plaštakos funkcija skirta čiuopti daiktų formą, jausti jų dydį, svorį, paimti tiek stambius, tiek smulkius daiktus, juos išlaikyti, bei jais naudotis [35].

Ranka – viena labiausiai pažeidžiamų žmogaus kūno dalių, taip aktyviai dalyvaujanti beveik visose kasdienėse veiklose. Rankų pagalba manipuliuojame įvairiais daiktais namų, darbo, laisvalaikio aplinkose. Plaštakos funkcija – suimti reikiamus daiktus, jais kokybiškai naudotis naudotis, išlaikyti. Plaštaka svarbi apsitarnaujant: valgant, prausiantis, apsirengiant ir t.t. Normali rankų funkcija svarbi stambiajai motorikai – pusiausvyros išlaikymui, kokybišam ėjimui, kūno apsaugai nuo galimai pasitaikysiančių traumų, smulkiajai motorikai – manipuliacinėms užduotims. Dažnai rankos traumuojamos dirbant, žaidžiant, griūvant ir panašiai [36]. Rankos funkcijos sutrikimas sutrikdo įprastą kasdienę asmens veiklą ir apsunkina gyvenimo kokybę [37].

18

Smulkiosios motorikos sutrikimai yra lemiami anatominių ir funkcinių pakitimų. Dauguma autorių savo darbuose teigia, kad būtent dėl šios funkcijos sutrikimų žmogus nebegali būti visiškai savarankiškas ir kokybiškai atlikti kasdienių darbų [38]. Kad asmuo galėtų savarankiškai dalyvauti kasdienėje veikloje svarbu, kad rankos funkcija būtų bent jau pakankama, tada asmuo pats sau pasiruošia maistą, apsirengia, nusiprasia ir t.t. [39].

1.6. Pagyvenusių ir senų asmenų, gyvenančių globos namuose, ergoterapija

Geriatrinė reabilitacija yra orientuota į pagyvenusių asmenų ir jų artimųjų gerbūvio užtikrinimą. Padeda palaikyti ar gerinti senų žmonių savarankiškumo įgūdžius, sumažinti slaugos ir globos poreikį [40]. Nustatyta, kad viena pagrindinių geriatrijos veiklų ir yra ergoterapija [41, 42].

Ergoterapija – asmens ar asmenų grupės įgalinimas prasminga veikla. Ergoteraeutas siekia skatinti asmens ar asmenų grupės gerovės, aktyvumo ir įsitraukimo į prasmingą veiklą, gerinant reikiamus įgūdžius, socialinius vaidmenis ir įpročius. Kasdienėje, mokymosi, darbinėje ir laisvalaikio aplinkose namuose ir bendruomenėje [43].

Ergoterapijos požiūriu sveikatos ir ligos samprata skiriasi nuo tradicinio medicininio požiūrio. Ergoterapijoje žmogaus sveikata tapatinama su gebėjimu atlikti kasdienes veiklas ir realizuoti save socialinėje aplinkoje. Žmogų supančiame pasaulyje jis įsitvirtina ir savo aplinką keičia tik per veiklą, kuri būtina, kad būtų patenkinti asmens socialiniai ir ekonominiai poreikiai [44]. Ergoterapeuto tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms suvokti amžiaus sąlygotus savo kūno pokyčius ir kurti strategijas, kurios padėtų jiems susidoroti su problemomis, kurios trukdo šių asmenų darbingumui, produktyvumui kadienėje veikloje ir gyvenimo kokybei [45].

Siekiant gražinti asmenį į veiklą reikalinga gerinti jo amžiaus neigiamai paveiktas rankos motorines funkcijas. Šiam tikslui pasiekti atliekiami įvairūs pratimai. Pradedama nuo paprastesnių, tokių kaip: padėti dilbį ant stalo, atlikti riešo stipininio ir alkūninio nuokrypio judesius, riešą lenkti ir tiesti, taip pat pritraukti, atitraukti, lenkti ir tiesti pirštus. Užbaigiama sudėtingesniais judesiais, pavyzdžiui pirštų miklumo, kada žmogus turi nykščiu paliesti tos pačios plaštakos pirštų pagalvėles, vėliau piešti ir rašyti, reabilitacijos eigoje, vis didinti šių užduočių atlikimo greitį. Ypač svarbūs yra judesiai, kuomet tuo pačiu metu dirbama abiejomis rankomis, pavyzdžiui: mesti, mušti, gaudyti kamuolį arba tuo pat metu skirtingomis rankomis atlikti skirtingas užduotis, pavyzdžiui, viena ranka kelti kaladėlę, o kita mesti kamuoliuką ir panašūs pratimai. Užduočių atlikimo metu ergoterapeutas analizuoja žmogų, koreguoja jo judesius, stebėdamas numato tolesnius ergoterapjos tikslus. Šalia to atliekami ir kasdieniai judesiai,

19

pavyzdžiui, pakelti stiklinę, ją išlaikyti ir pakelti į lūpų lygmenį, sukti raktą spynoje. Čia neapseinama be raumenų stiprinimo pratimų, kuriems atlikti dažnai prireikia ir pagalbnių priemonių, tokių kaip kamuoliukai, espanderiai, svareliai, gumos [46, 47].

Globos namuose ergoterapeutas padeda asmeniui įsitraukti į bendruomenės, laisvalaikio ir socialines veiklas. Siekia pagerinti asmens funkcionalumą, mobilumą ir kasdienių veiklų atlikimą. Ergoterapeutas atsižvelgia į asmens fizinę ir protinę būklę ir skatina kiek įmanoma savaraniškai atlikti funkcijas, reikalingas dalyvavimui šiose prasmingose veiklose. Mokoma empatijos ir supratingumo kitiems namų gyventojams, siekiant suvokimo, kad jie visi tarpusavyje yra susiję tarsi šeima, jie yra bendruomenė [48]. Socialinės globos namų gyventojams siekiama išsaugoti ir gražinti prarastus savarankiškumo įgūdžius bei juos ugdyti – jiem pritaikomos reikiamos judėjimo ir apsitarnavimo kompensacinės priemonės (pavyzdžiui, neįgaliojo vežimėliai, ramentai, valgymo įrankiai irk t.), atsižvelgiant į jų funkcinį lymenį. Asmenys mokomi saugiai rengtis, persikelti iš lovos, į dušą ir panašiai [49, 50].

Kiekvienas asmuo yra individuali asmenybė, turinti svajonių, pomėgių, norą dalyvauti veikloje. Pagal tai, kokią veiklą žmogus pasirenka, kur siekia save išreikšti, galima spręsti apie jo asmenybę. Galimybė išeikšti save pasirinktoje veikloje yra be galo svarbi – lemianti fizinę ir psichoemocinę gerovę, vidinį pasitenkinimą. Deja, su amžiniais pokyčiais žmonėms darosi vis sunkiau tai padaryti savarankiškai, kartais trūksta elementarių žinių, kada galima pasitelkti kompensacines priemones, kokią funkciją pastiprinti, kad tam tikra veikla būtų atliekama daug paprasčiau. Dažnai, kai žmogui nebepavyksta atlikti kažko taip, kaip seniau, jis save nurašo, mano, kad nebegalima nieko pakeisti, nes amžiaus pokyčių sąlygojami pakitimai organizme yra nesustabdomi, tada apninka nusivylimas ir depresija, apatija supančiai aplinkai. Tam reikalingas specialistas, pavyzdžiui, ergoterapeutas, kuris padėtų susidoroti su kylančiais sunkumais, sudarytų veiksmų planą, kaip palaipsniui, pasitelkiant reikalingas priemones asmuo ir toliau išliktų kiek įmanoma savarankiškas ir galėtų save realizuoti malonumą teikiančioje veikloje [51].

Globos namuose reikalingas specialistas, kuris padėtų gyventojams tvarkytis su amžiaus sąlygotais funkciniais pakitimais, tiek individualiai, tiek grupėse keldamas tikslus ir uždavinius, kurie padėtų asmenims save realizuoti, būti kiek įmanoma savarankiškais ir tokiu būdu užtikrintų jiems orią senatvę. Šioje vietoje puikiai tinka ergoterapeutas, kuris geba analizuoti tiek asmenines, tiek bendruomenėje kylančias problemas. Priežastis, kodėl asmuo negali dalyvauti vienoje ar kitoje bendruomeninėje veikloje, lavinti savo asmeninių įgūdžių ar džiaugtis visaverčiu gyvenimu, užsiimant mėgstamais dalykais. Ergoterapeuto vaidmuo yra stebėti gyevntojus, su jais bendrauti, siekiant

20

išsiaiškinti jų lūkesčius, nuolat kylančias problemas ir sudaryti ergoterapijos planą, pagal kurį būtų gerinamos reikiamos funkcijos padėtų pasiekti individualių rezultatų, leidžiančių pagyvenusiems asmenims toliau kiek įmanoma aktyviai ir savarankiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime.

1.7. Papildyta realybė

Papildyta realybė – nauja technologija, pateikianti papildomai išpieštus informacijos sluoksnius ant tikros, matomos realybės. Juos galima peržiūrėti monitoriuose, su specialiais akiniais ar išmaniuosiuose telefonuose. Papildytos realybėjepagalba asmenys, turintys pažinimo funkcijų sutrikimų, gali būti lavinami įvairiapusiškai ir saugesnėje aplinkoje nei įprastų užsiėmimų metu [52].

Per pastaruosius šešerius – septynerius metus papildytos realybės terapijos naudojimas reabilitacijoje labai išpopuliarėjo. Dabar tai labai plačiai naudojama technologija, kuria, anot mokslinių tyrimų, greičiau pasiekiami reabilitacijos tikslai [53]. Papildyta realybė naudojama vertinant pažinimo, jutimines funkcijas, koordinacijos gerinimui, rankos judesių greičio ir judesių amplitudės lavinimui [54]. Taip pat papildyta realybė naudojama kasdienių veiksmų atlikimo mokymui, tokių kaip gatvės perėjimas, teisingų krypčių tikslui pasiekti pasirinkimas, maisto gamyba ir kt. [55].

Papildytos realybės technologija yra ganėtinai naujas, tačiau vis dažniau naudojamas reabilitacijoje Lietuvoje ir pasaulyje. Papildyta realybė veikia kaip kompiuterinės technikos bei programinės įrangos interaktyvaus modeliavimo pagalba sukurta aplinka. Išvaizda ir pojūčiais ji primena realiojo pasaulio įvykius, daiktus, aplinkos vaizdus ir tai sukelia buvimo virtualioje erdvėje jausmą. Šios technologijos vartotojai judina virtualius daiktus bei atlieka kitus veiksmus jais manipuliuodami. Papildytos realybės terapija yra priimta kaip tinkama priemonė reabilitacijai dėl savo visame pasaulyje puikiai žinomos vertės, kuri suteikia galimybę aktyviai mokytis, skatina, motyvuoja dalyvius bei suteikia galimybę tiksliai išmatuoti jų elgesį iššaukiančioje, tačiau saugioje, ekologiškoje aplinkoje, palaikant griežtą matavimo kontrolę [56].

Pasaulinės sveikatos organizacijos pasiūlytas papildytos realybės reabilitacijos modelis, kuriame buvo remiamasi TFK nuostatomis. Jis padeda nustatyti papildytos realybės, kaip intervencijos priemonės poveikį ir efektyvumą reabilitacijai. Modelis sudarytas iš pagrindinių sudedamųjų dalių [57]:

• Sąveikos erdvė – veiksmai tarp paciento ir papildytos realybės vertinami TFK duomenimis – asmens duomenys (amžius, lytis), kūno funkcijos (motorika, jutiminiai įgūdžiai), kūno dalys.

21

• Perkėlimo fazė – sudėtingiausia ir ilgiausiai trunkanti dalis. Tai papildytoje realybėje išmoktų įgūdžių perkėlimas į realų pasaulį.

• Realus pasaulis.

Visose minėtose fazėse privalo dalyvauti reabilitacijos specialistas, kuris parinkdamas atliekamas užduotis įvertina, kaip vėliau jos bus pritaikytos kasdieniame asmens gyvenime.

JAV atliktame tyrime, papildytoje realybėje buvo atliekami pakartotiniai fiziniai pratimai įrodyta, jog virtualios realybės panaudojimas reabilitacijoje gali būti naudingas sutrikusių paciento funkcijų atsistatymui dėl šių priežasčių [58]:

• Papildyta realybė suteikia galimybę daug kartų atlikti tą patį veiksmą naudojant minimalias energijos sąnaudas.

• Sukurta virtuali aplinka padeda gerinti problemų sprendimo įgūdžius bei funkcinį pajėgumą. • Papildyta realybė atkartoja tikrojo pasaulio užduotis ir veiksmus.

• Virtuali aplinka užtikrina veiksmų atlikimo saugumą (pvz: ėjimo per gatvę įgūdis, lavinamas virtualioje aplinkoje, yra visiškai saugus žmogaus sveikatai ir gyvybei).

• Virtualioje erdvėje atliekamos užduotys yra įdomesnės ir sukelia daugiau džiaugsmo.

Užsiėmimai virtualioje aplinkoje, naudojant ,,Xbox 360 Kinect“, aktyviau įtraukia pacientus į atliekamus veiksmus – juda visas kūnas, nes Kinect‘as reaguoja į žmogaus judesius. Norint gerai jį valdyti, reikia kuo aktyvesnio įsitraukimo, kas skatina pažinimo funkcijų veiklą ir reikialauja kokybiškai atliekamų judesių, motorinių funkcijų lavinimui [59, 60].

22

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas 2018 metų liepos – 2018 metų rugsėjo mėnesiais VšĮ Šv. Juozapo globos namuose. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC – SR (M) 205 (1 priedas).

Tyrimo dalyviai – pagyvenę ir seno amžiausasmenys, gyvenantys globos namuose. Tiriamieji buvo atrinkti tikslinės atrankos būdu ir suskirstyti į įprasto poveikio ir tiriamąją grupes. Abiejų grupių tiriamiesiems prieš ir po tyrimo buvo vertinama viršutinių galūnių funkcija WOLF motorinio aktyvumo testu ir pažinimo funkcijos Monrealio kognityviniu testu. Viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijų vertinimas prieš ir po tyrimo buvo atliekamas šviesioje, šiltoje, ramioje patalpoje.

2.2. Tiriamųjų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 35 asmenys, gyvenantys globos namuose, iš kurių 9 vyrai ir 26 moterys. Įprasto poveikio grupėje buvo 13 moterų ir 5 vyrai, tiriamojoje – 13 moterų ir 4 vyrai. Bendras amžiaus vidurkis buvo 75,17 ±5,12 metai. Tiriamosios grupės amžiaus vidurkis buvo 75,88 ± 4,48 metai, o įprasto poveikio – 74,5 ± 5,71 metai. 25 tiriamųjų dominuojanti ranka buvo dešinė ir 10 – kairė. 13 įprasto poveikio grupės tiriamųjų dominuojanti ranka buvo dešinė ir 5 kairė, tiriamojoje grupėje – 12 dešinė ir 5 kairė dominuojanti ranka.

Atrankos kriterijai:

1. Pagyvenę (pagal PSO nuo 60 iki 74 metų) ir seno (pagal PSO nuo 75 iki 89 metų) amžiaus asmenys, gyvenantys globos namuose.

2. Asmenys, kurių Barthelindekso vertinimas yra nuo 60 iki 100 balų. 3. Asmenys savanoriškai sutikę su dalyvavimu tyrime.

2.3. Tyrimo metodai ir priemonės

23

Wolf motorinio aktyvumo testas (angl. Wolf Motor Function Test – WMAT – Lt ), validus ir patikimas, skirtas rankos motorinei funkcijai vertinti. Šis 15 punktų testas sukurtas 2001 m. S. Wolf ir kt. Jį sudaro iš 15 užduočių (2 priedas) [61] Šešios užduotys skirtos įvertinti rankų sąnarių judesius, kitos devynios – funkcijų vertinimo užduotys. Kiekviena testo užduotis ir jos atlikimo kokybė vertinama nuo 0 iki 5 balų: 0 – asmuo negali atlikti užduoties, 5 – užduotis atlikta teisingai. Kiekviena užduotis turi būti atlikta per 120 s. Jei tiriamasis asmuo per šį laiką užduoties nespėja atlikti, vertinama, kad jos atlikti negali iš viso [62].

2.3.2. Pažinimo funkcijų vertinimas

Monrealio kognityvinis testas (MoCa - LT) yra trumpas, apie 10 minučių trunkantis testas, jo suma yra 30 balų (3 priedas). Šis testas yra vertinamas kaip vienas sunkesnių ir tikslesnių tyrimo instrumentų, siekiant nustatyti lengvus pažinimo sutrikimus [63,64].

Monrealio kognityviniu testu vertinama nuo 0 iki 30 balų. Į testą įtraukti 6 klausimai orientacijai tirti, 5 žodžių pakartojimo testas, laikrodžio piešimo bei kubo kopijavimo testas vizualinei erdvinei orientacijai įvertinti. Dėmesys irdėmesio koncentracija vertinami skaičių sekos pirminiu ir atvirkštiniu pakartojimu ir 5 kartus atimant po 7 iš 100. Kalbos vertinimui skirtos konfrontacinio įvardinimo ir pakartojimo užduotys, o vykdomosioms funkcijoms vertinti skirtas skaičių ir raidžių sujungimo testo B variantas, fonetinio sklandumo ir žodinių abstrakcijų užduotys. Pažinimo funkcijos vertinamos kaip sutrikusios, kai balų suma yra mažesnė nei 13 balų [65].

2.4. Poveikio priemonės

Ergoterapijos užsiėmimų metu tiek tiriamosios, tiek įprasto poveikio grupės tiriamiesiems buvo lavinamos viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijos. Abiems grupėms iškelti vienodi tikslai ir uždaviniai. Ergoterapijos užsiėmimų metu buvo gerinamos viršutinių galūnių funkcijos: smulkioji motorika, plaštakos ir pirštų raumenų jėga, judesių koordinacija ir jų atlikimo tikslumas, akies ir rankos koordinacija, judesių amplitudė.

Ergoterapijos metu buvo lavinamos šios pažinimo funkcijas: atmintis, orientacija laike ir vietoje, dėmesys, kalbos supratimas, rašymas, skaitymas, kopijavimas, vizualinė ir erdvinė orientacija.

24

Įprasto poveikio grupės asmenims buvo sudaryta ir individualiai pritaikyta ergoterapijos programa, pažinimo ir viršutinių galūnių funkcijų lavinimui. Ergoterapijos užsiėmimai buvo taikomi 5 kartus per savaitę, tris savaites, iš viso – 15 užsiėmimų. Užsiėmimai vyko nepertraukiamai, vieno užsiėmimo trukmė 30 min.

Ergoterapijos užsiėmimų metu viršutinių galūnių funkcijoms lavinti buvo naudojamos šios priemonės: įvairaus dydžio sagos ir užtrauktukai, ergoterapinė masė, espanderiai, mankštos kamuoliukas, vienodų išmatavimų kaištukai, ergoterapiniai lankai, teniso kamuoliukas.

Ergoterapijos užsiėmimų metu tiriamiesiems buvo gerinamos šios pažinimo funkcijos: atmintis, orientacija laiko ir vietos atžvilgiu, dėmesys, kalbos supratimas, rašymas, skaitymas, kopijavimas, vizualinė ir erdvinė orientacija. Pažinimo funkcijoms lavinti buvo naudojamos šios priemonės: realūs tiriamųjų asmeniniai daiktai, kortelės su paveiklėliais, spalvoti pieštukai, popierius, dėlionės, kortelės su žodžiais, spalvinimo knygos.

Tiriamosios grupės asmenims buvo sudaryta ir individualiai pritaikyta ergoterapijos programa, kurią sudarė 2 ergoterapijos užsiėmimai ir 3 papildytos realybės užsiėmimai per savaitę, iš viso – 15 užsiėmimų. Užsiėmimai vyko nepertraukiamai ir truko 30 min. Ergoterapijos programa buvo parengta tokia pat kaip ir įprasto poveikio grupės tiriamiesiems: buvo gerinamos viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijos, abiems grupėms naudotos vienodos ergoterapijos priemonės, orientuotos į tuos pačius tikslus ir uždavinius kaip įprasto poveikio grupėje (žiūr. aukščiau). Papildytos realybės užsiėmimų metu viršutinių galūnių ir pažinimo funkcijoms gerinti buvo naudojamas ,,Xbox 360“ kompiuteris su „Kinect“ judesių kamera. Šių užsiėmimų metu tiriamieji žaidė 4 skirtingus žaidimus iš Kinect Sports žaidimų paketo: boksas, boulingas, futbolo vartų saugojimas ir stalo tenisas. Šie žaidimai buvo pasirinkti todėl, kad juos žaidžiant yra lavinamos šios viršutinių galūnių funkcijos: raumenų jėga, judesių koordinacija, riešo funkcija, akies ir rankos koordinacija, judesių atlikimo tikslumas, atmintis, orientacija, dėmesys, vizualinė ir erdvinė orientacija [66, 67].

Ergoterapijos užsiėmimų metu viršutinių galūnių funkcijų gerinimui buvo pateikiamos užduotys:

• Pratimai, pasitelkiant ergoterapinę masę, espanderį, kamuoliuką skirtą mankštai, skirti plaštakos ir pirštų jėgai didinti;

• Vienodų išmatavimų kaištukai, įvairaus dydžio sagų ir užtrauktukų segimas, skirti smulkiąjai motorikai bei akies ir rankos koordinacijai gerinti;

25

• Teniso kamuoliuko gaudymo metimo užduotys skirtingomis rankomis, keičiant kūno padėtį viršutinių galūnių judesių koordinacijai, judesių ampitudei bei jėgai gerinti;

• Užduotys su ergoterapiniais lankais judesių ampitudei ir koordinacijai gerinti;

• Žiedų movimo skirtinguose aukščiuose ir pusėse užduotis, skirta viršutinės galūnės judesių koordinacijai ir amplitudei gerinti.

Ergoterapijos užsiėmimų metu pažinimo funkcijoms gerinti buvo pateikiamos tokios užduotys:

• Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties bei orientacijos gerinimo užduotys žodžiu, pasitelkiant paveikslėlius ar realius tiriamojo asmens daiktus;

• Įvairių figūrų, erdvinių kūnų, laikrodžio su rodyklėmis piešimas, skirtas vizualinei ir erdvinei orientacijai lavinti;

• Dėlionės, paveikslėliai, sąsajų žaidimai skirti kalbos sklandumui, mąstymui bei dėmesio koncentracijai lavinti;

• Matematinės užduotys, skirtos pagerinti orientacijos ir dėmesio koncentracijos gebėjimus; • Piešimo, dėlionių dėliojimo užduotys, skirtos erdviniams gebėjimams ir vykdomosioms

funkcijoms gerinti.

Papildytos realybės užsiėmimų metu buvo naudojamas žaidimų kompiuteris Xbox 360 ir Kinect judesių kamera (4 priedas). Tai programinės įrangos interaktyvaus modeliavimo ir kompiuterinės technikos sukurta aplinka, imituojanti realaus gyvenimo įvykius, objektus ir užduotis. Asmuo, žaidžiantis žaidimą, ekrane mato save, tarsi animacinį žaidimo veikėją.

Tyrime buvo pasirinkti 4 skirtingi žaidimai esantys “Kinect Sports” žaidimų pakete:

• boulingas – žaidimas, kurio metu asmuo save mato kaip boulingo žaidėją. Norint pasiimti įsivaizduojamą boulingo kamuolį reikia ištiesti ranką į tą pusę, kuria ranka atliekama užduotis, tada judinant ranką į šonus pasirinkti teisingą kamuolio padėtį boulingo takelyje, siekiant numušti kuo daugiau kėglių ir galiausiai atliekamas kamuolio ridenimo veiksmas. Kuo tiksliau pasirenkama kamuolio padėtis takelyje, tuo daugiau kėglių numušama;

• futbolo vartų saugojimas – šio žaidimo metu asmuo įsivaizduoja, kad jis yra futbolo vartininkas. Priekyje mato futbolininką, kuris spiria kamuolį ir taip bando įmušti įvartį. Šio žaidimo tikslas yra judinant rankas įvairiomis kryptims, bei reikiamu metu sureaguojant į atskrendantį kamuolį taip apsaugoti vartus nuo įvarčių kuo daugiau kartų;

26

• boksas – žaidimas, kuris įtraukia asmenį kaip profesionalų boksininką, kovojantį bokso ringe. Priešais save žmogus mato priešininką ir dvi bokso pirštines, kurios yra kompiuterio perteiktos žaidėjo rankos, su tiksliu jo atliekamų judesių atkartojimu televizoriaus ekrane. Šio žaidimo esmė yra kuo tiksliau atlikti judesius rankomis, siekiant ne tik intensyviai boksuoti priešininką, bet ir reikiamu metu dengtis nuo jo atliekamų smūgių;

• stalo tenisas – šio žaidimo metu žmogus įsivaizduoja, kad žaidžia stalo tenisą. Pradedant žaidimą reikia viena ranka išmesti įsivaizduojamą kamuoliuką, o kita ranka jį mušti. Jei žaidimą pradeda kompiuteris arba kitas asmuo, su kuriuo žaidžiama, reikia tiesiog stengtis atmušti kamuoliuką kuo tiksliau atliekant judesius rankomis ir sureaguoti tinkamu laiku.

2.5. Duomenų analizės metodai

Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms pavaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai (vidurkis ± st. nuokrypis). Tolydaus kintamojo normalumo prielaida tikrinta naudojant Kolmogorovo – Smirnovo testą. Dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams palyginti buvo taikomas neparametrinis Mann – Whitney U metodas. Kiekybiniams priklausomiems kintamiesiems neparametrinis Wilcoxon testas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.

27

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo pradžioje buvo įvertintas tiriamųjų pasiskirstymas grupėse. Buvo nustatyta, jog asmenys grupėse pasiskirstė homogeniškai. Lyginant abi grupes pagal amžių, lytį, dominuojančią ranką, viršutinės galūnės ir pažinimo funkcijas buvo nustatyta, kad abi grupės yra vienodos (p > 0,05).

3.1. Viršutinių galūnių funkcijos vrtinimas WOLF motorinio aktyvumo

testu

3.1.1. Dominuojančios viršutinės galūnės funkcijos vertinimas įprasto

poveikio grupėje

Įprasto poveikio grupės tiriamųjų dominuojančios rankos dilbio padėjimo ant stalo šonu užduoties atlikimo vidurkis prieš ergoterapiją buvo 1,91 ± 0,22 s, po ergoterapijos - 1,73 ± 0,18 s. Užduoties atlikimo laikas reikšmingai sutrumpėjo 0,19 ± 0,32 s, (Z = -2,048; p = 0,041).

Prieš tyrimą dilbio padėjimas ant dėžės šonu vidutiniškai užtruko 2,1 ± 0,24 s, po programos - 1,76 ± 0,39 s. Užduotis buvo atlikta reikšmingai greičiau 0,24 ± 0,36 s (Z = -2,369; p = 0,018).

Prieš tyrimą alkūnės ištiesimo šonu testo atlikimo vidurkis buvo 1,92 ± 0,23 s, po tyrimo - 1,63 ± 0,27 s. Iš viso vidurkis reikšmingai sumažėjo 0,29 ± 0,30 s, (Z = -2,922; p = 0,003).

Nustatyta, kad prieš tyrimą alkūnės ištiesimo su svoriu testo atlikimo vidurkis buvo 1,93 ± 0,24 s, po tyrimo 1,75 ± 0,41 s. Užduoties atlikimo laikas pakito 0,18 ± 0,35 s (Z = -1,776; p = 0,076).

Prieš ergoterapijos užsiėmimus plaštakos padėjimo ant stalo priekiu užduoties atlikimo greičio vidurkis buvo 2,03 ± 0,22 s, po ergoterapijos - 1,61 ± 0,15 s. Užduoties atlikimo laikas statistiškai reikšmingai sumažėjo 0,42 ± 0,25 s, (Z = -3,627; p = 0,000).

Prieš tyrimą plaštakos padėjimo ant dėžės priekiu užduoties atlikimo vidurkis buvo 2 ± 0,23 s, po tyrimo - 1,93 ± 0,41 s. Užduotis buvo atlikta reikšmingai greičiau 0,07 ± 0,34 s (Z = -1,136; p = 0,256).

Nustatyta, kad tyrimo pradžioje svorio pritraukimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 1,99 ± 0,23 s, po programos 1,84 ± 0,33 s. Užduotis po tyrimo buvo atlikta statistiškai reikšmingai greičiau - 0,15 ± 0,29 s (Z = -2,201; p = 0,028).

28

Prieš tyrimą dėžės pakėlimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 1,97 ± 0,22 s, po tyrimo 1,79 ± 0,32 s. Užduoties atlikimo greičio vidurkis statistiškai reikšmingai sumažėjo - 0,19 ± 0,33 s (Z = -2,107; p = 0,035).

Tyrimo pradžioje pieštuko pakėlimo testo atlikimo vidurkis buvo 2,58 ± 0,20 s, po ergoterapijos - 1,90 ± 0,27 s. Užduoties atlikimo laikas buvo reikšmingai geresnis 0,68 ± 0,34 s (Z = -3,725; p = 0,000). Prieš tyrimą sąvaržėlės pakėlimo testo atlikimo vidurkis buvo 3,44 ± 0,26 s, po tyrimo - 3,15 ± 0,38 s. Ši užduotis buvo atlikta statistiškai reikšmingai greičiau 0,29 ± 0,39 s (Z = -2,914; p = 0,004).

Prieš tyrimą vieno ant kito žetonų dėliojimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 5,60 ± 0,21 s, po programos - 5,3 ± 0,54 s. Užduoties atlikimo greitis statistiškai reikšmingai pagerėjo 0,31 ± 0,56 s (Z = -1,373; p = 0,170).

Prieš tyrimą kortų apvertimo užduoties atlikimo laiko vidurkis buvo 11,47 ± 0,27 s, po tyrimo - 11,05 ± 0,60 s. Užduotis, vertinant po tyrimo, buvo atlikta greičiau, tačiau, statistiškai reikšmingas pokytis nepastebėtas 0,42 ± 0,65 s (Z = -1,895; p = 0,058).

Nustatyta, kad pirmojo vertinimo metu rakto pasukimo spynoje užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,26 ± 0,12 s, o antrojo vertinimo metu - 1,85 ± 0,23 s. Užduoties atlikimo laikas reikšmingai sutrumpėjo - 0,40 ± 0,26 s (Z = -3,465; p = 0,001).

Prieš tyrimą rankšluosčio sulankstymo užduoties atlikimo laiko vidurkis buvo 12,77 ± 1,2 s, po tyrimo 10,41 ± 1,07 s. Ši užduotis buvo atlikta statistiškai reikšmingai greičiau 2,36 ± 1,40 s (Z = -3,732; p = 0,000).

Pirmojo vertinimo metu krepšelio pakėlimo stovint užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,07 ± 0,17 s, antrojo vertinimo metu, po ergoterapijos - per 1,77 ± 0,28 s. Užduoties atlikimo laikas reikšmingai sutrumpėjo0,29 ± 0,27 s (Z = -3,202; p = 0,001).

Apibendrinus galime teigti, kad po ergoterapijos užsiėmimų dominuojančios rankos rezultatai pagerėjo 11 užduočių iš 15, p < 0,05 (2 pav.).

29

2 pav. Įprasto poveikio grupės dominuojančios rankos WOLF motorinio aktyvumo testo rezultatai, * p < 0,05, lyginant skirstinius

Įprasto poveikio grupės tiriamųjų dominuojančios rankos bendras viso testo atlikimo laiko vidurkis pirmojo vertinimo metu, prieš ergoterapijos užsiėmimus buvo 55,94 ± 1,99 s, po ergoterapijos, antrojo vertinimo metu 49,45 ± 1,15 s. Iš viso vidurkis reikšmingai sumažėjo 6,48 ± 2,1 balais (Z = -3,724; p = 0,000) (3 pav.). 1.91 2.00 1.92 1.93 2.03 2.00 1.99 1.97 2.58 3.44 5.60 11.47 2.26 12.77 2.07 1.73 1.76 1.63 1.75 1.61 1.93 1.84 1.79 1.90 3.15 5.30 11.05 1.85 10.41 1.77 0 2 4 6 8 10 12 14 16

Dilbio padejimas ant stalo šonu Dilbio padejimas ant dėžės šonu Alkūnės ištiesimas šonu Alkūnės ištiesimas su svoriu Plaštakos padėjimas ant stalo priekiu Plaštakos padėjimas ant dėžės priekiu Svorio pritraukimas Dėžės pakėlimas Pieštuko pakėlimas Sąvaržėlės pakėlimas Vieno ant kito žetonų dėliojimas Kortų apvertimas Rakto pasukimas spynoje Rankšluosčio sulankstymas Krepšelio pakėlimas stovint

Laikas (s)

Po ergoterapijos Prieš ergoterapiją

* * * * * * * * * * *

30

3 pav. Įprasto poveikio grupės dominuojančios rankos WOLF motorinio aktyvumo testo bendri rezultatai, *p < 0,05, lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo

Atlikus gautų duomenų analizę nustatėme, kad taikant ergoterapiją bendras užduočių atlikimo laikas dominuojančia viršutine galūne reikšimingai pagerėjo, o vertinant atskirų užduočių atlikimą, pagerėjo 11 užduočių iš 15, p < 0,05.

3.1.2. Dominuojančios viršutinės galūnės funkcijos vertinimas tiriamojoje

grupėje

Tiriamosios grupės asmenų dominuojančios rankos dilbio padėjimo ant stalo šonu užduoties atlikimo vidurkis pirmojo vertinimo metu buvo 1,91 ± 0,23 s, po programos - 1,45 ± 0,17 s. Užduoties atlikimo laikas sumažėjo statistiškai reikšmingai - 0,46 ± 0,16 s (Z = -3,628; p = 0,000).

Dilbio padėjimo ant dėžės šonu užduoties atlikimo vidurkis prieš ergoterapijos ir papildytos realybės užsiėmimus buvo 1,97 ± 0,21 s, po šių užsiėmimų - 1,48 ± 0,17 s. užduotis buvo atliekama reikšmingai greičiau 0,49 ± 0,24 s (Z = -3,632; p = 0,000).

Nustatyta, kad pirmojo vertinimo metu alkūnės ištiesimo šonu testo atlikimo vidurkis buvo 1,93 ± 0,24 s, antrojo vertinimo metu - 1,54 ± 0,16 s. Užduotis tyrimo pabaigoje buvo atlikta greičiau 0,39 ± 0,18 s (Z = -3,630; p = 0,000). 55.94 49.45 6.48 0 10 20 30 40 50 60 70

Prieš ergoterapiją Po ergoterapijos Skirtumas

L a ik a s (s ) *

31

Prieš tyrimą alkūnės ištiesimo su svoriu užduoties atlikimo vidurkis buvo 1,93 ± 0,21 s, po tyrimo - 1,57 ± 0,17 s. Užduoties atlikimo greitis reikšmingai sumažėjo 0,37 ± 0,18 s (Z = -3,519; p = 0,000).

Taip pat prieš tyrimą plaštakos padėjimo ant stalo priekiu užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,03 ± 0,22 s, o vertinant po tyrimo - 1,49 ± 0,17 s. Atliktos užduoties greitis reikšmingai sumažėjo - 0,54 ± 0,27 s (Z = -3,521; p = 0,000).

Prieš ergoterapijos ir papildytos realybės užsiėmimus plaštakos padėjimo ant dėžės priekiu užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,01 ± 0,23 s, po ergoterapijos ir papildytos realybės - 1,57 ± 0,16 s. Užduotis buvo atlikta reikšmingai greičiau 0,43 ± 0,23 s (Z = -3,519; p = 0,000).

Nustatyta, kad prieš tyrimą svorio pritraukimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 1,99 ± 0,24 s, o po tyrimo - 1,48 ± 0,18 s. Užduotį tiriamieji atliko greičiau vidutiniškai 0,51 ± 0,23 s (Z = -3,527; p = 0,000).

Pirmojo vertinimo metu dėžės pakėlimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 1,96 ± 0,22 s, po programos - 1,56 ± 0,15 s. Užduoties atlikimo greitis sumažėjo 0,4 ± 0,17 s (Z = -3,523; p = 0,000).

Taip pat prieš tyrimą pieštuko pakėlimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,45 ± 0,26 s, po tyrimo - 2,17 ± 0,42 s. Užduotis buvo atliekama greičiau vidutiniškai 0,29 ± 0,37 s (Z = -2,484; p = 0,013).

Pirmojo vertinimo metu sąvaržėlės pakėlimo testo atlikimo vidurkis buvo 3,43 ± 0,3 s, antrojo vertinimo metu - 3,08 ± 0,46 s. Užduotis buvo atlikta greičiau vidutiniškai 0,35 ± 0,38 s (Z = -2,912; p = 0,004).

Prieš tyrimą vieno ant kito žetonų dėliojimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 5,55 ± 0,22 s, po tyrimo - 5,29 ± 0,49 s. Užduotis buvo atlikta greičiau vidutiniškai 0,25 ± 0,55 s (Z = -1,065; p = 0,287). Nustatyta, kad tyrimo pradžioje kortų apvertimo testo atlikimo vidurkis buvo 11,46 ± 0,28 s, o tyrimo pabaigoje 10,3 ± 0,3 s. Užduoties atlikimo greitis sumažėjo vidutiniškai 1,16 ± 0,25 s (Z = -3,633; p = 0,000).

Taip pat prieš ergoterapijos ir papildytos realybės užsiėmimus rakto pasukimo spynoje užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,26 ± 0,13 s, po ergoterapijos su papildyta realybe - 1,69 ± 0,17 s. Užduotis buvo atlikta greičiau 0,57 ± 0,11 s (Z = -3,625; p = 0,000).

Prieš tyrimą rankšluosčio sulankstymo užduoties atlikimo vidurkis buvo 12,81 ± 1,23 s, po tyrimo - 9,82 ± 0,19 s. Užduoties atlikimo greitis buvo trumpesnis vidutiniškai 2,99 ± 1,23 s (Z = -3,642; p = 0,000).

32

Nustatyta, kad prieš tyrimą krepšelio pakėlimo stovint užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,07 ± 0,17 s, po tyrimo - 1,43 ± 0,17 s. Užduotis buvo atlikta reikšmingai greičiau 0,64 ± 0,14 s (Z = -3,627; p = 0,000).

Apibendrinant galime teigti, kad po ergoterapijos ir papildytos realybės užsiėmimų taikymo statistiškai reikšmingai dominuojančios rankos rezultatai pagerėjo 14 užduočių iš 15, p < 0,05 (4 pav.).

4 pav. Tiriamosios grupės dominuojančios rankos WOLF motorinio aktyvumo testo rezultatai, * p < 0,05, lyginant skirstinius

Tiriamosios grupės asmenų dominuojančios rankos bendras viso testo atlikimo laiko vidurkis buvo 55,77 ± 2,3 s, po ergoterapijos - 45,93 ± 1,28 s. Iš viso vidurkis sumažėjo statistiškai reikšmingu skirtumu - 9,85 ± 2,26 s (Z = -3,621; p = 0,000) (5 pav.). 1.91 1.97 1.93 1.93 2.03 2.01 1.99 1.96 2.45 3.43 5.55 11.46 2.26 12.81 2.07 1.45 1.48 1.54 1.57 1.49 1.57 1.48 1.56 2.17 3.08 5.29 10.30 1.69 9.82 1.43 0 2 4 6 8 10 12 14 16

Dilbio padejimas ant stalo šonu Dilbio padejimas ant dėžės šonu Alkūnės ištiesimas šonu Alkūnės ištiesimas su svoriu Plaštakos padėjimas ant stalo priekiu Plaštakos padėjimas ant dėžės priekiu Svorio pritraukimas Dėžės pakėlimas Pieštuko pakėlimas Sąvaržėlės pakėlimas Vieno ant kito žetonų dėliojimas Kortų apvertimas Rakto pasukimas spynoje Rankšluosčio sulankstymas Krepšelio pakėlimas stovint

Laikas (s)

Po ergoterapijos Prieš ergoterapiją

* * * * * * * * * * * * * *

33

5 pav. Tiriamosios grupės dominuojančios rankos WOLF motorinio aktyvumo testo bendri rezultatai, * p < 0,05, lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo

Atlikus gautų duomenų analizę nustatėme, kad taikant ergoterapiją ir papildytos realybės užsiėmimus dominuojančios viršutinės galūnės rezultatai pagerėjo, o pagal atskirų užduočių atlikimo laiką reikšmingai pagerėjo pagal 14 užduočių, p < 0,05.

3.1.3. Dominuojančios viršutinės galūnės funkcijos pokyčių įprasto poveikio

ir tiriamojoje grupėse palyginimas

Tiriamųjų dominuojančios viršutinės galūnės funkcija pagerėjo abiejose grupėse. Buvo apskaičiuotas užduočių atlikimo laiko (s) pokytis prieš ir po tyrimo ir palygintas tarp grupių. Statistiškai reikšmingai didesnį pokytį (p < 0,05) tarp įprasto poveikio ir tiriamosios grupių nustatėme po ergoterapijos ir papildytos realybės užsiėmimų, asmenims atliekant dilbio padėjimą ant stalo šono (U = 1,5; p = 0,007), plaštakos padėjimą ant dėžės priekiu (U = 57,5; p = 0,002), svorio pritraukimą (U = 48; p = 0,000), kortų apvertimą (U = 57; p = 0,001), rakto pasukimą spynoje (U = 83; p = 0,020), rankšluosčio sulankstymą (U = 94; p = 0,049) ir krepšelio pakėlimą stovint (U = 39,5; p = 0,000). Pieštuko pakėlimo rezultatas geresnis buvo įprasto poveikio grupėje taikant vien ergoterapijos užsiėmimus (U = 63,5; p = 0,003) (6 pav.). 55.77 45.93 9.85 0 10 20 30 40 50 60 70

Prieš ergoterapiją Po ergoterapijos Skirtumas

L a ik a s (s ) *

34

6 pav. WOLF motorinio aktyvumo testo dominuojančios rankos rezultatų pokyčiai pagal užduotis, * p < 0,05, lyginant skirstinius tarp grupių

Prieš ergoterapios ir ergoterapijos kartu su papildytos realybės užsiėmimų taikymą tiriamiesiems buvo atliktas viršutinių galūnių funkcijos testas. Tyrimo pradžioje įprasto poveikio tiriamųjų WOLF motorinio aktyvumo testo vidutinis bendras visų užduočių atlikimo laikas dominuojančia ranka buvo 55,94 ± 1,99 s, o tiriamosios grupės asmenų – 55,77 ± 2,3 s. Po užsiėmimų įprasto poveikio grupės tiriamųjų vidutinis bendras užduočių atlikimo laikas, vertintas WOLF motorinio aktyvumo testu, sutrumpėjo iki 49,45 ± 1,15 s (p < 0,05), o tiriamojoje grupėje sutrumpėjo iki 45,93 ± 1,28 s (p < 0,05). Gauti rezultatai rodo, kad po abiejų metodikų taikymo, įprasto poveikio ir tiriamosios grupių asmenų WOLF motorinio aktyvumo testo bendras užduočių atlikimo laikas sumažėjo statistiškai reikšmingai ir didesnis pokytis nustatytas tiriamojoje grupėje po ergoterapijos ir papildytos realybės užsiėmimų (U = 37; p = 0,000) (7 pav.). 0.19 0.24 0.29 0.18 0.42 0.07 0.15 0.19 0.68 0.29 0.31 0.42 0.40 2.36 0.29 0.46 0.49 0.39 0.37 0.54 0.43 0.51 0.40 0.29 0.35 0.25 1.16 0.57 2.99 0.64 0 1 2 3 4 5

Dilbio padejimas ant stalo šonu Dilbio padejimas ant dėžės šonu Alkūnės ištiesimas šonu Alkūnės ištiesimas su svoriu Plaštakos padėjimas ant stalo priekiu Plaštakos padėjimas ant dėžės priekiu Svorio pritraukimas Dėžės pakėlimas Pieštuko pakėlimas Sąvaržėlės pakėlimas Vieno ant kito žetonų dėliojimas Kortų apvertimas Rakto pasukimas spynoje Rankšluosčio sulankstymas Krepšelio pakėlimas stovint

Laikas (s)

Tiriamoji grupė Įprasto poveikio grupė

* * * * * * * *

35

7 pav. Wolf motorinio aktyvumo testo dominuojančios rankos rezultatų bendras pokytis, *p < 0,05, lyginant skirstinius tarp grupių

3.1.4. Nedominuojančios viršutinės galūnės funkcijos vertinimas įprasto

poveikio grupėje

Įprasto poveikio grupės asmenų nedominuojančios rankos dilbio padėjimo ant stalo šonu užduoties atlikimo vidurkis pirmojo vertinimo metu buvo 1,95 ± 0,22 s, antrojo vertinimo metu - 1,99 ± 0,23 s. Užduotis buvo atlikta lėčiau 0,03 ± 0,18 s (Z = -0,175; p = 0,861).

Prieš tyrimą dilbio padėjimo ant dėžės šonu užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,02 ± 0,23 s, po tyrimo – 2,00 ± 0,22 s. Užduoties atlikimo laikas sutrumpėjo 0,02 ± 0,23 s (Z = -0,426; p = 0,670).

Prieš ergoterapijos užsiėmimus alkūnės ištiesimo šonu užduoties atlikimo vidurkis buvo 1,95 ± 0,23 s, po ergoterapijos - 1,9 ± 0,25 s. Užduotis buvo atliekama trumpiau vidutiniškai 0,05 ± 0,16 s (Z = -0,664; p = 0,507).

Nustatyta, kad prieš tyrimą alkūnės ištiesimo su svoriu užduoties atlikimo vidurkis buvo 1,96 ± 0,24 s, po tyrimo - 1,98 ± 0,24 s. Užduotį atlikti tiriamiesiems užtruko ilgiau 0,02 ± 0,26 s (Z = -0,284; p = 0,776). 55.94 49.45 6.48 55.77 45.93 9.85 0 10 20 30 40 50 60 70

Prieš ergoterapiją Po ergoterapijos Skirtumas

L a ik a s (s )

Įprasto poveikio grupė Tiriamoji grupė

36

Prieš tyrimą plaštakos padėjimo ant stalo priekiu užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,06 ± 0,21 s, po tyrimo - 2,05 ± 0,23 s. Užduotis buvo atlikta greičiau vidutiniškai 0,02 ± 0,21 s (Z = -0,166; p = 0,868).

Taip pat pirmojo vertinimo metu plaštakos padėjimo ant dėžės priekiu užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,04 ± 0,22 s, antrojo vertinimo metu - 2,04 ± 0,20 s. Užduoties atlikimo laikas sutrumpėjo vidutiniškai 0 ± 0,27 s (Z = -0,118; p = 0,906).

Prieš tyrimą svorio pritraukimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,02 ± 0,23 s, po tyrimo - 2 ± 0,23 s. Užduotis buvo atliekama greičiau vidutiniškai 0,01 ± 0,21 s (Z = -0,630; p = 0,529).

Nustatyta, kad prieš ergoterapiją dėžės pakėlimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 2 ± 0,22 s, po ergoterapijos – 2,00 ± 0,28 s. Užduotį atlikti tiriamiesiems sekėsi greičiau 0,001 ± 0,21 s (Z = -0,181; p = 0,856).

Prieš tyrimą pieštuko pakėlimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,76 ± 0,70 s, po tyrimo - 1,92 ± 0,27 s. Užduoties atlikimo greitis sumažėjo vidutiniškai 0,84 ± 0,78 s (Z = -3,725; p = 0,000).

Prieš tyrimą sąvaržėlės pakėlimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 3,44 ± 0,26 s, po programos - 3,15 ± 0,38 s. Užduotis buvo atlikta greičiau vidutiniškai 0,29 ± 0,39 s (Z = -2,913; p = 0,004).

Nustatyta, kad pirmojo vertinimo metu vieno ant kito žetonų dėliojimo užduoties atlikimo vidurkis buvo 5,73 ± 0,27 s, o antrojo vertinimo metu - 5,68 ± 0,31 s. Užduoties atlikimo laikas sutrumpėjo 0,05 ± 0,15 s, p > 0,05 (Z = -1,350; p = 0,177).

Prieš tyrimą kortų apvertimo testo atlikimo vidurkis buvo 14,17 ± 0,5 s, po programos - 14,21 ± 0,59 s. Užduotį tiriamieji atliko ilgiau vidutiniškai 0,04 ± 0,26 s (Z = -1,398; p = 0,162).

Prieš ergoterapijos užsiėmimus rakto pasukimo spynoje užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,26 ± 0,14 s, po ergoterapijos - 1,88 ± 0,24 s. Užduoties atlikimo laikas sumažėjo 0,38 ± 0,27 s (Z = -3,422; p = 0,001).

Prieš tyrimą rankšluosčio sulankstymo testo atlikimo vidurkis buvo 14,03 ± 0,87 s, po tyrimo 14,07 ± 0,86 s. Užduotis buvo atliekama ilgiau vidutiniškai 0,04 ± 0,14 s, (Z = -0,176; p = 0,860).

Nustatyta, kad pirmojo vertinimo metu krepšelio pakėlimo stovint užduoties atlikimo vidurkis buvo 2,2 ± 0,14 s, po programos 2,1 ± 0,14 s. Užduotis buvo atliekama greičiau 0,01 ± 0,02 s (Z = -1,393; p = 0,164).

Apibendrinant gautus rezultatus galime teigti, kad po ergoterapijos, nedominuojančios rankos rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo atliekant 3 užduotis iš 15, p < 0,05 (8 pav.).