LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Sandra Kaktienė
Amžiaus įtaka karvių fiziologinėms funkcijoms
The Effect of the Age on the Physiological Functions of
Cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Prof. dr. Rasa Želvytė
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Amžiaus įtaka karvių fiziologinėms
funkcijoms“
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SUTRUMPINIMAI ... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Karvių fiziologinių funkcijų vystymosi etapai. ... 8
1.2. Karvių reprodukcijos fiziologija ... 9
1.3. Širdies ir kraujagyslių fiziologija ... 11
1.4. Kūno temperatūra ir termoreguliacija... 12
1.5. Veršelių, telyčių ir karvių virškinamojo trakto fiziologija ... 13
1.6. Kvėpavimo fiziologija ... 16
1.7. Karvių laktacijos fiziologija ... 17
1.7.1. Pieno liaukos sandara ... 17
1.7.2. Pieno sudėtis, kokybės vertinimo metodai ... 18
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 21
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas ir sąlygos ... 21
2.2. Tyrimų metodai ... 22
2.2.1. Arterinio pulso tyrimas ... 22
2.2.2. Kūno temperatūros matavimas ... 23
2.2.3. Didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnio tyrimas ... 23
2.2.4. Kvėpavimo dažnio tyrimas ... 23
2.2.5. Apsėklinimo indekso, apsisėklinimo pirmo sėklinimo metu, metinis ir mėnesinis karvių produktyvumo tyrimas ... 23
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Kūno temperatūros, kvėpavimo dažnio, arterinio pulso dažnio ir didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnio tyrimas. ... 25
3.2. Apvaisinimo indekso (AI) ir apsisėklinimo pirmo sėklinimo metu (APS) tyrimas ... 28
3.3. Metinis karvių produktyvumo tyrimas ... 29
3.4. Mėnesinis karvių produktyvumas ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 37
PASIŪLIMAI ... 38
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39
4 SUTRUMPINIMAI
AI – apvaisinimo indeksas AKTH - adenokortikotropinas
APS – apsivaisinimas pirmo sėklinimo metu BBU – bendras bakterinis užterštumas CO2 – anglies dioksidas
et al. – ir kiti
FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas g - gramai kg – kilogramas LH – liuteinizuojantis hormonas mėn. – mėnuo mm – milimetras O2 – deguonis proc. – procentai
RN – rujos nustatymo efektyvumas SLS – somatinių ląstelių skaičius
SP – periodas nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo (servis periodas) STH - somatotropinas
5 SUMMARY
Master thesis: The Effect of the Age on the Physiological Functions of Cows.
Author: Sandra Kaktienė, Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Kaunas, in 2014.
Supervisor: prof. Dr. Rasa Želvytė.
This thesis is written in the Lithuanian language and it consists of: introduction, literature review, research materials and methods, results, conclusions and recommendations and references, including 35 different source, 8 tables and 11 figures, gratitude.
The main aim of the thesis: to evaluate the influence of the cow age on the physiological functions.
Materials and methods.
The study was conducted in 2012 on the farm X with 94 Lithuanian Black and White, 16 Holstein and 5 Lithuanian Red cattle during the stable period. Cattle were divided into 5 groups according to their age: Group I included calves up to 6 months age; Group II consisted of 9-29 months old heifers; Group III cows were 29-46 months old; Group IV included 46-70 months old cows; and group V cows were 70-125 months old. All the groups were studied by analyzing these factors: respiratory rate, arterial pulse rate, rumen contraction rate, measured body temperature. What is more, the reproductive and productive characteristics of cows were analyzed and conclusions provided.
The results of the study and main conclusions.
The analysis of the collected data showed that the effect of the age on breathing and heart rate is more apparent among adult cows in comparison to the calves. Calf respiratory rate and pulse rate is much higher than the other age group cattle.
The hypothesis that age influences the reproductive functions of the cow was also proven to be correct. The most reproductive are 46-70 month old cows and heifers 9-29 month old, while the reproduction of 29-46 moth old cows is more difficult, because of the longer recovery period after calving. The worst reproduction rate is among 70-125 months old cows.
It was proven, that the age also has influence on productivity and milk composition. The minimum yield and somatic cell count is obtained from young cows. Productivity and SCC increases with age. Lowest fat content milk is produced by old cows.
6 ĮVADAS
Lietuvoje labai palankios klimatinės sąlygos vystyti gyvulininkystę. Ypatingai svarbią reikšmę Lietuvos žemės ūkiui turi viena iš gyvulininkystės šakų – pieninė galvijininkystė. Galvijų produktyvumas, sveikatingumas ir tinkamas veisimas labai svarbus pieno ūkių ekonominiams rodikliams.
Paskutiniais dešimtmečiais Europos sąjungoje ir kitose šalyse, kur itin išvystyta pieninė galvijininkystė, intensyviai pertvarkomas galvijų selekcijos darbas, pagrįstas naujausiomis technologijomis, didinamas pieninių galvijų genetinis potencialas, rengiamos selekcijos programos, kuriose daug dėmesio skiriama galvijų eksterjerui gerinti (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007).
Mūsų šalyje karvių bandų selekcija dažniausiai atliekama siekiant gerinti pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą, ir tai duoda gerų rezultatų. Tačiau daug produktyvių karvių tenka išbrokuoti dėl silpnų galūnių ir tešmens ligų. Todėl būtina intensyvinti bandų selekciją – tinkamai parinkti poras ir atrinkti prieauglį (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007).
Augantys aukšto produktyvumo poreikiai yra pagrindinė gyvulių veisimo ekonominio efektyvumo gerinimo sąlyga. Prielaida šiam tikslui pasiekti – sveikas gyvulys, galintis pakartotinai pasiekti aukštą produktyvumo lygį ir gerą produkcijos kokybę, tuo pačiu pasiekti gerų reprodukcijos rezultatų. Ši tendencija skatina ieškoti kelių, kurie padėtų pagreitinti selekcijos progresą ir bendrą ekonomiškai svarbių galvijų požymių gerinimą (Petraškienė, 2005).
Prieauglio auginimo technologijos turi užtikrinti sveiko, stipraus, gerai išsivysčiusio, atsparaus aplinkos veiksniams, didelio produktyvumo ir efektyviai naudojančio pašarus gyvulio išauginimą (Juškienė ir kt., 2007).
Tai pasiekiama tik atsižvelgus į auginimo ir vystymosi ypatumus atskirais amžiaus laikotarpiais. Didžiausia augimo energija pasižymi jauni gyvuliai. Didėjant amžiui, augimo energija mažėja, o pašarų sąnaudos prieaugliui – didėja. Todėl atskirais amžiaus laikotarpiais labai svarbu sudaryti tokias šėrimo ir priežiūros sąlygas, kurios padėtų išryškėti produktyvumo savybėms (Juškienė ir kt., 2007).
Gimusio veršelio nevisos organizmo sistemos funkcionuoja taip pat kaip suaugusio galvijo, jos vystosi, keičiasi jų organų struktūra, o pasiekus tam tikrą amžių pilnai funkcionuoja. Taip yra su virškinimo sistema, kuri pradeda pilnai atlikti savo funkcijas, kai veršelis pasiekia 6 mėnesių amžių. Tada keičiasi netik pašarai, bet ir laikymo sąlygos, kurios būtinos tolimesniam auginimui. Juo geriau bus išsivysčiusi jų virškinimo sistema, tuo daugiau suaugusios karvės pajėgs suėsti stambiųjų ir sultingųjų pašarų, geriau įsisavins jų maisto medžiagas ir bus produktyvesnės (Juškienė ir kt., 2007).
7 Virškinamojo trakto išsivystymas, taip pat turi didelę įtaką telyčių lytiniam brendimui, bei tolimesnei jų reprodukcijai, nes nuo pašarų įsisavinimo priklauso lytinių organų veikimas.
Galvijų kvėpavimo takų virusinės ligos tai dar vienas iš veiksnių, sąlygojančių galvijų bandos sveikatingumą, reprodukciją bei pieno produkcijos kokybę. Šios ligos sukelia sveikatos sutrikimus suaugusiems galvijams ir jų prieaugliui. Pagrindinė ligų priežastys virusai, bakterijos ir mikroorganizmai, kurie sukelia infekcijas. Pasireiškus ligai, pagrindinis simptomas, tai pakitusi kūno temperatūra. Daugiausiai kvėpavimo ir virškinimo ligomis serga veršeliai iki 6 mėnesių amžiaus, vyresni serga mažiau ir ne visada galima pastebėti ligos požymius. Jų organizmas išsivystęs, todėl yra atsparesnis šioms ligoms. Susirgę šiomis ligomis daug veršelių gaišta, o tai atneša didelius nuostolius ūkiams.
Gyvuliui senstant, po 7-8 laktacijos palaipsniui nyksta visos organizmo funkcijos (Stankūnienė ir kt., 2008).
Norint gauti gerus pieno ūkio ekonominius rodiklius, būtina išauginti galvijus su geromis fiziologinėmis funkcijomis, kad tai užtikrintų geras produkcines ir reprodukcines savybes.
Darbo tikslas: įvertinti amžiaus įtaką karvių fiziologinėms funkcijoms Darbo uždaviniai:
1. įvertinti skirtingo amžiaus karvių kūno temperatūros skirtumus
2. įvertinti skirtingo amžiaus karvių didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnį 3. įvertinti skirtingo amžiaus karvių kvėpavimo funkcijas
4. įvertinti skirtingo amžiaus karvių arterinio pulso dažnio skirtumus 5. įvertinti skirtingo amžiaus karvių reprodukcines funkcijas
6. įvertinti skirtingo amžiaus karvių primilžius ir pieno sudėtį
Darbo struktūra:
Darbą sudaro šie skyriai – sutrumpinimai, santrauka anglų kalba, įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo medžiagos ir metodai, rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, padėka. Darbe yra pateiktos 8 lentelės, 11 paveikslų. Darbo apimtis 42 puslapis.
8 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Karvių fiziologinių funkcijų vystymosi etapai.
Pagal amžių moteriškos lyties galvijai skirstomi į šias grupes:
veršeliai – iki 6 mėn. amžiaus;
telyčios – nuo 6 mėn. amžiaus iki veršiavimosi laikotarpio;
pirmaveršės – vieną kartą apsiveršiavusios karvės iki 36 mėn. amžiaus;
karvės – du kartus apsiveršiavusios arba vyresnės nei 3 metų amžiaus
(http://www.asu.lt/nm/l-projektas/gyv_kokybe/37.htm).
Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į jų išsivystymo, subrendimo lygį, todėl kai kurių fiziologinių funkcijų veikimas skiriasi pagal amžių.
Naujagimiai veršeliai skiriasi dauguma savo fiziologinių funkcijų veikimu, kadangi jų organizmas taikosi prie naujų gyvenimo sąlygų, ir pilnai išsivysto iki 6 mėn. amžiaus.
Veršeliai iki 6 mėn. amžiaus turi nepilnai išsivysčiusią virškinimo sistemą. Jų prieskrandžiai dar nefunkcionuoja taip kaip suaugusių galvijų. Pagrindinė veršelių šėrimo užduotis - parinkti tokius pašarus, kurie skatintų greičiau formuoti prieskrandį (Bartkevičiūtė, Černiauskienė, 2003).
Užauginus veršelius iki 6 mėnesių amžiaus su pilnai veikiančiu virškinamuoju traktu, keičiamas jų racionas. Pašarų struktūra iš lėto turi keistis ir tapti tokia pat, kaip ir suaugusių galvijų. Sočiai šeriant vyresnes kaip 6 mėnesių amžiaus telyčias geros kokybės pašarais, išauga gerai išsivysčiusios ir pieningos karvės (Juškienė ir kt., 2007).
Nuo šio amžiaus didelis dėmesys skiriamas telyčių išauginimui, kad jos pasiektų gerą lytinę brandą ir būtų apvaisintos. Svarbiausi stambių ir vidutinio stambumo veislių telyčių auginimo kriterijai yra: amžius pirmo veršiavimosi metu (24 mėn.); amžius lytinės brandos metu (9–11 mėn.); amžius sėklinimo metu (14–16 mėn.) (Kulpys, Paulauskas, 2005).
Pieno liaukos vystymasis šiame amžiaus laikotarpyje, tai dar vienas svarbus veiksnys. Iki lytinio subrendimo telyčaičių pieno liauka vystosi lėtai. Telyčiai lytiškai subrendus tešmens augimas paspartėja: pagausėja riebalinio audinio, padidėja latakai, cisternos apimtis. Tešmuo palaipsniui įgyja būdingą suaugusiems gyvuliams formą (Stankūnienė ir kt., 2008).
Apsiveršiavusi telyčia pradeda gaminti ir išskirti pieną. Tešmuo vis dar vystosi, todėl produktyvumo duomenys taip pat kinta. Tešmuo vystosi iki 4-6 laktacijos (Stankūnienė ir kt., 2008).
9 1.2. Karvių reprodukcijos fiziologija
Karvės lytiniai organai guli dubens ertmėje, juos sudaro lytinės lūpos, makštis, gimdos kaklelis, gimda, kiaušintakiai ir kiaušidės (Ball, Peters, 2004).
Fiziologinių ir morfologinių pakitimų, kurie įvyksta patelės organizme nuo vienos rujos iki kitos, visuma vadinama lytiniu ciklu. Lytinio ciklo metu pakitimai vyksta visame patelių organizme, bet ryškiausi jie būna lytiniuose organuose. Lytiniam ciklui daug įtakos turi patelių šėrimas, priežiūra ir laikymas. Normali karvių ruja kartojasi kas 17-24 dienos, tačiau šis laikotarpis, atsižvelgiant į karvių amžių ir laikymo sąlygas, gali svyruoti. Reguliuojant lytinį ciklą, daugiausia įtakos turi galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievė ir smegenų priedėlis – hipofizė. Hipofizės liaukinė dalis išskiria folikulinizacijos ir liuteinizacijos hormonus. Folikulinizacijos hormonas skatina tiek galvijų, tiek ir kitų rūšių gyvūnų, folikulų subrendimą ir ovuliaciją, stimuliuoja rują, skatina gimdos kraujagyslių prisipildymą (Juškienė ir kt., 2007).
Karvių lytinis ciklas skirstomas į keturias fazes: rujos (oestrus − 0 diena), poovuliacinio periodo (metoestrus − 1–4 diena), tarprujo (dioestrus − 5–18 diena, atitinkanti luteininę fazę), ir priešrujo (prooestrus − 18–20 diena), periodo iki rujos (Masiulis ir kt., 2003).
Ruja – svarbiausia lytinio ciklo stadija, kurios metu viso patelės organizmo veikla nukreipta į vieną tikslą – susiporuoti ir apsivaisinti (Juškienė ir kt., 2007). Veikiant estrogeniniams hormonams makšties ir gimdos epitelis tampa hiperemiškas, išbrinksta gimdos gleivinė. Gimdos, gimdos kaklelio ir makšties liaukos pradeda išskirti gleives, atsipalaiduoja gimdos kaklelio raumenys (Noakes et al., 2009).
Rujos metu karvėms padidėja estrogenų lygis, jos pasidaro neramios, šokinėja viena ant kitos, blogai ėda, jų pieningumas sumažėja. Šie požymiai parodo, kad patelių organizmas pasiruošęs atlikti dauginimosi funkciją.
Poovuliacinis periodas – folikulinizacijos hormonų veikla sustoja ir pradeda vyrauti liuteinizacijos hormonai, kurie skatina geltonkūnio susidarymą vietoje plyšusio folikulo. Gleivinės neberausta. Gimdos kaklelyje gleivės ima tirštėti (Juškienė ir kt., 2007).
Tarprujis – dažnai vadinama geltonkūnio faze. Geltonkūnis visiškai subręsta 7-9 dieną. 16 dieną jei neįvyksta apvaisinimas geltonkūnis regresuoja, o jei karvė apvaisinta, geltonkūnis įsitvirtina kiaušidėje (Tyler, Ensminger, 2006).
Priešrujis – tai laikotarpis, kurio metu patelių lytiniai organai pasiruošia poravimuisi ir apvaisinimui. Šiuo laikotarpiu jau pastebimos pirmosios lytinio susijaudinimo žymės (Juškienė ir kt., 2007). Šios fazės metu vyksta folikulo augimas, bei ankstesnio ciklo geltonkūnio regresija. Gimda pradeda plėstis, susitraukinėti, gimdos liaukos išskiria gleives. Makšties gleivinė tampa hiperemiška (Noakes et al., 2009).
10 1 lentelėje pateikti karvių reprodukcinio ciklo duomenys: lytinio subrendimo amžius, optimalus pirmo sėklinimo amžius, lytinio ciklo trukmė, rujos trukmė, ovuliacijos laikas ir kergimo laikas.
1 lentelė. Karvės reprodukcinis ciklas (Žilaitis, 2007). Lytinio subrendimo laikas Optimalus pirmojo sėklinimo laikas Lytinio ciklo
trukmė trukmė Rujos Ovuliacijos laikas
Optimalus sėklinimo (kergimo laikas) 6-24 mėn. 14-22 mėn. 18-24 paros (21 para) 12-18 val. (18 val.) 10-15 val. po rujos pabaigos Geriausia nuo rujos vidurio iki pabaigos
Pieninių karvių veršingumo laikotarpis trunka maždaug 283 dienas, bet jis svyruoja priklausomai nuo karvės veislės (Webster, 2011). Pirmieji artėjančio veršiavimosi požymiai – paburkę karvės išoriniai lyties organai, padidėjęs tešmuo, atsipalaidavę dubens raiščiai. Iki veršiavimosi likus 2–3 dienoms, tešmenyje atsiranda krekenų, iš lytinio plyšio pradeda tekėti gleivės. Prieš pat veršiavimąsi gyvulys nerimauja, dažnai keičia padėtį, dažniau judina uodegą, atsipalaiduoja raiščiai ties uodegos pašakniu, o likus 1–12 val. atsidaro gimdos takai ir pasirodo vaisiaus dangalai (Skurdenienė ir kt., 2007).
Lytinio brendimo laikas priklauso nuo gyvūno prigimties, laikymo ir šėrimo sąlygų. Nustatyta, kad karvių lytinę brandą skatina intensyvesnė mityba. Skurdesnis, nevisavertis šėrimas gali būti ligos ar atsilikusio lytinio brendimo priežastis. Tinkamai šeriant, lytinės brandos periodą telyčia pasiekia 9-10 mėn. amžiaus, nors visavertė reprodukcija įmanoma, kai jai 15-16 mėn. amžiaus. Neatsiejami yra lytinės brandos periodas ir kūno kondicija bei masė. Pieninių veislių karvės lytiškai pradeda bręsti, kai pasiekia 30-40 proc. (180-240 kg) suaugusio gyvulio masės. Lytiniai organai įsijungia į visą organizmo reprodukcijos ciklą palaipsniui. Todėl, pavyzdžiui, 75 proc. telyčių pirmos rujos praeina be išorinių požymių (Žilaitis, 2007).
Labai svarbus bandos rodiklis – servis periodo (SP) (periodo nuo veršiavimosi iki apvaisinimo) dienos. Šis rodiklis apima keletą bandos reprodukcijos duomenų: rujos nustatymo efektyvumą (RN), apvaisinimo indeksą (AI). Didėjant SP, mažėja iš karvės gaunamas pieno kiekis ir kartu sumažėja telyčių, tinkamų bandos kaitai (PK). Svarbus rodiklis yra apvaisinimas iš pirmo sėklinimo (APS). Periodas nuo veršiavimosi iki apvaisinimo turi įtakos praktiškai visiems karvės fiziologiniams rodikliams. Paprastai vyresnių karvių periodas iki kito sėklinimo yra ilgesnis negu jaunesnių. Vyresnių karvių yra mažesnis RN, todėl apskritai vyresnių karvių ir telyčių AI skiriasi 1,5-2 kartus (Žilaitis, 2007).
11 Ilgas laikotarpis tarp veršiavimųsi reiškia ilgą servis periodą. Jo trukmės įtaką reprodukciniams požymiams ir produktyvumui nemažai metų tyrė daugelis mokslininkų. Jie nustatė, kad servis periodo trukmei įtaką daro tokie faktoriai kaip karvės amžius (Лось, 2002), produktyvumas (Voll, 1989), amžius pirmojo veršiavimosi metu (Исаева, 1998), veršiavimosi sezonas (Voll, 1989), taip pat ir vadybiniai sprendimai (Petraškienė, Miceikienė, 2005).
Pirmaveršės karvės pradeda rujoti dažniausiai 20-30 dienų vėliau negu vyresnės. Pirmaveršės karvės labiau kenčia dėl energijos deficito. Geriausios reprodukcijos yra 2-4 laktacijų karvės. Atvedusių 6-7 veršius karvių reprodukcija pastebimai pradeda silpnėti. Sukergtos per anksti telyčios lėčiau auga, veda smulkius ir nelabai produktyvius naujagimius, veršiavimosi metu per mažai atsidaro gimdymo takai, todėl kyla komplikacijų pavojus. Vėliau gali sutrikti tokio gyvulio lytinės funkcijos. Karvės vaisingos būna iki 12-14 metų amžiaus (Žilaitis, 2007).
Reprodukcija yra vienas iš svarbiausių veiksnių sąlygojanti sėkmingą pieninių galvijų produkciją. Labiausiai paplitusi priežastis, dėl kurios skerdžiamos pieninės karvės yra reprodukcijos problemos, tai sudaro daugiau nei ¼ skerdžiamų karvių (Tyler, Ensminger, 2006).
1.3. Širdies ir kraujagyslių fiziologija
Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro širdis ir daugybė įvairaus skersmens ir elastingumo kraujagyslių, kuriomis kraujas išnešiojamas po visą organizmą. Kraujagyslės skirstomos į 3 tipus: arterijos, venos ir kapiliarai. Arterijomis kraujas teka iš skilvelių, venomis grįžta į prieširdžius, o kapiliarai jungia venas su arterijomis (Sjaastad et al., 2010).
Gerai išvystyta pertvara dalija širdį į dvi dalis, iš kurių kiekviena turi dvi kameras skilvelio ir prieširdžio. Skilvelių sienelių raumenys gerai išsivystę, todėl jie veikia kaip siurbliai, o prieširdžiai surenka kraują, kuris grįžta į širdį ir perteikia skilveliams. Širdies vožtuvai užtikrina, kad kraujo srautas būtų vienakryptis ir negrįžtų į buvusią kamerą. Širdis varo kraują atitinkama tėkme, iš dešiniojo skilvelio kraujas kraujagyslėmis teka per plaučius, o iš kairiojo skilvelio kraujas teka į visus organus ir audinius (Sjaastad et al., 2010).
Kokiai nors medžiagai patekus į kraują ji pasiekia visas kūno dalis mažiau nei per vieną minutę. Greitas transportavimas širdies ir kraujagyslių sistemoje leidžia visoms organizmo ląstelėms išlaikyti savo funkcijas (Sjaastad et al., 2010).
Širdies funkcija yra kontroliuoti spaudimo skirtumus varinėjant kraują kraujotakos sistemoje. Širdies ciklo veikimas skirstomas į du etapus: sistolę, kurios metu skilveliai susitraukia ir diastolę, kurios metu skilveliai atsipalaiduoja (Sjaastad et al, 2010).
Diastolės fazė, skilvelių prisipildymas krauju. Diastolės metu venomis atitekėjęs kraujas kaupiasi prieširdžiuose. Atsiradus slėgių skirtumui tarp skilvelių ir prieširdžių atrioventrikuliniai
12 vožtuvai atsidaro veikiami jėgos, prieširdžiai susitraukia ir kraujas suteka į atsipalaidavusius skilvelius. Skilveliai greitai užsipildo, slėgis juose pasidaro didesnis negu aortoje ir plaučių aortoje, todėl veikiant spaudimo skirtumų atsidaro pusmėnuliniai vožtuvai ir skilveliai susitraukdami išstuma kraują (Sjaastad et al, 2010).
Karvės širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje paprastai yra apie 60 dūžių per minutę, o tai reiškia, kad vienas širdies ciklas trunka 1 sekundę. Šiuo širdies ritmu, sistolė trunka apie 0,35 s, o diastolė 0,65 s (Sjaastad et al., 2010). Širdies ritmas dažniausiai pakinta veikiant aplinkos temperatūrai, gyvuliui susijaudinus, veikiant stresui, fiziniam krūviui. Širdies ritmo pokyčiai gali būti viena iš galvijų sveikatos problemų (Janzekovic et al., 2010).
Pulsas – tai kraujagyslių sienelių bangavimas, kuris priklauso nuo širdies darbo. Pulsas parodo funkcinę širdies, kraujagyslių būklę ir turi įtakos kraujo slėgiui. Pagal kilmę pulsas būna arterinis ir veninis. Dėl ritmiško spaudimo padidėjimo ir sumažėjimo aortoje, susijusio su širdies darbo fazėmis, atsiranda arterinio pulso banga. Veninis pulsas pastebimas tik stambiose venose. Jis atsiranda prieširdžių sistolės metu. Pulso ritmo sutrikimas vadinamas aritmija (Žymantienė ir kt., 2010).
Karvės pulso dažnis 50-80 tvinksnių per minutę, galvijo iki metų 80-110, veršelio iki 2 mėn. amžiaus 100-134, veršelio 1 savaitės amžiaus 130-160 (Sutkevičius, 2003).
1.4. Kūno temperatūra ir termoreguliacija
Kūno temperatūrą reguliuoja pagumburyje esantis termoreguliacinis centras. Termoreguliacinis centras neuronais gauna nenutrūkstamą informaciją apie organizmo kūno vidinę ir odos, periferinę, temperatūrą. Kūno temperatūros pokyčius sukelia įvairūs pakitimai organizme, kurie sąlygoja skirtumus tarp šilumos gamybos ir šilumos išskyrimo į aplinką. Kol šilumos gamyba ir išskyrimas į aplinką bus vienodas, tol kūno temperatūra bus normos ribose (Sjaastad et al., 2010).
Fizinis aktyvumas, dažniausia šilumos gamybos padidėjimo priežastis. Fizinio aktyvumo metu, kūno temperatūra turi būti palaikoma normos ribose, todėl organizmas turi daugiau šilumos išskirti į aplinką. Kai šilumos prarandama daugiau negu pagaminama, kūno temperatūra nukrinta, termoreguliacinis centras neuronais gauna informaciją ir suaktyvina šilumos gamybą, taip atstatydamas sumažėjusią kūno temperatūrą (Sjasstad et al., 2010).
Hipotermija, kūno temperatūros sumažėjimas, dėl prarastos šilumos ir nepakankamo jos gaminimo. Hipertermija, kai kūno temperatūra pakyla virš normos ribų, kai šilumos gamyba viršija šilumos nuostolius (Sjaastad et al., 2010).
Sveikų gyvulių kūno temperatūra nevienoda. Ji svyruoja tarp tam tikrų ribų. Tokie svyravimai priklauso nuo daugelio fiziologinių ir išorės veiksnių. Minimali sveiko gyvulio
13 temperatūra yra ryte 3-6 val., o maksimali – vakare – 17-19 val. Ryto ir vakaro temperatūros skirtumas galimas iki 0,8 °C. Jaunų gyvulių kūno temperatūra aukštesnė nei senų; sulysusių temperatūra žemesnė nei įmitusių. Nėščių, ypač paskutiniais mėnesiais, temperatūra aukštesnė, o aukščiausia būna gimdymo dieną. Paėdusio gyvulio kūno temperatūra 3-4 val. pakyla 0,1-1,5 °C (ypač peršėrus karves koncentratais). Girdymas šaltu vandeniu mažina kūno temperatūrą. Judant, ypač mažai treniruotų, temperatūra pakyla 0,1-3 °C. Taip pat kūno temperatūra kyla, gyvuliui susijaudinus, išsigandus (Sutkevičius, 2003).
Termometrija (gr. thermē – šiluma, metreõ – matuoju) – kūno temperatūros matavimas. Tai svarbus sveikatos būklės nustatymo ir ligų diagnozavimo metodas (Sutkevičius, 2003). Aukšta temperatūra yra ankstyvas ir aiškus ligos požymis, taip pat imuninės reakcijos bei uždegiminio proceso dalis. Serganti karvė su aukšta temperatūra gali turėti virškinimo sutrikimų arba gali būti šoke, kurį sukelia pablogėjusi kraujo apytaka (Hulsen, 2007). Kūno temperatūra gali pakilti ir nukristi žemiau normalios ir neužkrečiamosiomis ligomis sergančiųjų. Termometrija padeda diagnozuoti ligą, sekti jos eigą, kontroliuoti gydymo efektyvumą (Sutkevičius, 2003).
Sveiko veršelio kūno temperatūra 38,5-39,5 °C, galvijo iki 1 metų 38,0-39,5 °C ir galvijo nuo 1 metų 37,5-39,0 °C (Sutkevičius, 2003).
1.5. Veršelių, telyčių ir karvių virškinamojo trakto fiziologija
Pieninių galvijų virškinimo sistema skiriasi nuo neatrajojančių gyvūnų (arklių, kiaulių ir žmonių) keliais svarbiais aspektais. Svarbu suprasti šiuos skirtumus šeriant, kad gauti optimalų produktyvumą. Pradedant nuo virškinimo sistemos pradžios (burnos), yra aiškių skirtumų tarp atrajotojų ir neatrajojančių. Atrajotojai neturi viršutinių kandžių ir iltinių dantų, jie pašarą ima lūpomis ir liežuviu, pagalba apatinių kandžių (Tyler, Ensminger, 2006).
Galvijai priskiriami atrajojantiems gyvūnams, todėl jų virškinimas visiškai kitoks negu monogastrinių gyvūnų, nes jų skrandis yra sudėtinis daugiakamerinis. Atrajotojų skrandį sudaro 4 dalys: didysis prieskrandis, tinklainis, knygenos ir šliužas, arba tikrasis skrandis (Kulpys, Stankevičius, 2010).
Pirmasis mažiausias prieskrandis tinklainis, į kurį pirmiausia iš burnos ertmės per stemplę patenka pašaras. Jis veikia kaip svetimkūnių (vinys, stiklas ar viela) surinkėjas, kurie į prieskrandį patenka kartu su pašaru (Baker, Mikesell, 2010). Tinklainio vidinė struktūra panaši į bičių korį, tai palengvina pašaro virškinimą.
Tinklainio turinys nuolat (beveik kas minutę) maišosi su jau sekančio prieskrandžio - didžiojo prieskrandžio turiniu. Tai didžiausias prieskrandis ir užima beveik visą karvės pilvo kairiąją pusę, jo talpa 100 – 200 litrų. Didžiajame prieskrandyje vyksta pagrindinė pašaro
14 fermentacija, pagalba milijardo mikroorganizmų esančių jame kur pašaras virškinamas iki labai
smulkių dalelių (< 1-2 mm) (Wattiaux, Howard,
http://babcock.wisc.edu/sites/default/files/de/en/de_01.en.pdf). Atliekant apčiuopą per pilvo sieną
galima jausti jo peristaltikos judesius ir nustatyti gyvulio sveikatos būklę. Sveikų galvijų didysis prieskrandis susitraukia 2 – 5 kartus per 2 minutes. Gyvuliui ėdant, persiėdus, prieskrandžio išputimo pradžioje, sugirdžius ruminatorinių vaistų, didžiojo prieskrandžio sienų peristaltika dažnėja ir stiprėja, o gyvuliui badaujant – retėja (Sutkevičius, 2003).
Knygenos, tai dar vienas virškinimo skyrius. Jos sudarytos iš daug sluoksnių (audinių lapelių), kurie padeda susmulkinti pašarą. Tiksli knygenų funkcija nėra ištirta, tačiau be savo funkcijos smulkinti pašarą jos absorbuoja vandenį ir lakiąsias riebalų rūgštis (Tyler, Ensminger, 2006).
Šliužas - tikrasis skrandis, analogiškas neatrajojančių gyvūnų skrandžiui, gamina skrandžio sultis. Suaugusių karvių sudaro tik 10% virškinamojo trakto, kai tuo metu naujagimių veršelių virškinamajame trakte šliužas užima 80% virškinamojo trakto.
Veršeliai gimsta su morfologiškai ir funkciškai silpnai išsivysčiusiu virškinamuoju traktu. Ką tik gimusių atrajotojų skrandžio virškinimas mažai skiriasi nuo virškinimo gyvūnų su vienkameriniu skrandžiu. Naujagimių atrajotojų didysis prieskrandis, tinklainis ir knygenos per pusę mažesni negu šliužas. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais šie skyriai auga greitai. Trijų mėnesių gyvulio jie yra keturis kartus didesni už šliužą. Šis santykis ir suaugusių gyvulių išlieka beveik toks pat. Šešių mėnesių prieauglio prieskrandžiai jau visiškai išsivystę. Tada ir nusistovi suaugusiems gyvuliams būdingas virškinimo tipas (Šimkus, Šimkienė, 2003). Priešingai negu suaugusių galvijų pagrindinę virškinimo funkciją iki kol vystosi prieskrandžiai atlieka tikrasis skrandis, šliužas.
1 pav. Galvijų skrandžio skyrių vystymasis nuo pirmosios gimimo savaitės iki visiško subrendimo (http://calfcare.ca/calf-feeding/the-calf%E2%80%99s-digestive-system/).
15 Pirmosiomis dienomis veršeliams būtina gauti krekenų dėl imuninių medžiagų, po to veršeliai girdomi pienu arba jo pakaitalais. Dėl neišsivysčiusių prieskrandžių pienas turi patekti į funkcionuojantį šliužą, kitaip į prieskrandžius patekęs pienas pradeda pūti, o to pasekoje veršelis gali susirgti. Todėl veršeliai turi stemplės griovelį, kuris funkcionuoja iki kol veršeliai yra girdomi pienu. Stemplės griovelis funkcionuoja kaip stemplės pratęsimas. Jis eina ventraliai tinklainio siena ir tęsiasi nuo stemplės atsivėrimo angos tarp tinklainio ir knygenų. Stemplės griovelis tęsiasi knygenų kanalu, kuris veda į šliužą. Kai veršelis geria pieną, stemplės griovelio sienos raumenys refleksiškai susitraukinėja, griovelio kraštai susitraukia. Tai paverčia griovelį į funkcinį vamzdelį ir pienas iš stemplės patenka tiesiai į šliužą (Sjaastad et al., 2010). 2 paveiksle pavaizduota veršelio virškinamasis traktas, jame matyti kaip pienas stemplės grioveliu patenka tiesiai į šliužą.
2 pav. Veršelio virškinamas traktas pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, pieno patekimas į šliužą. (http://calfcare.ca/calf-feeding/the-calf%E2%80%99s-digestive-system/)
Pasibaigus krekenų ir tarpinio pieno periodui, 5 parų veršeliai jau girdomi pienu arba pieno pakaitalais. Be to, 4–5 dienų veršeliai turi gauti kombinuotųjų pašarų – starterių. Jei jų laiku neduodama, jaunikliams nepakanka pašarų energijos, kuri būtina didžiojo prieskrandžio sienelių vystymuisi. Daugiausia įtakos jų vystymuisi turi ne stambieji ar sultingieji pašarai (kaip buvo manoma anksčiau), bet koncentruotieji (Bartkevičiūtė, Černauskienė, 2003). Taip pat, kad didžiajame prieskrandyje vystytųsi mikroorganizmai, kurie virškina pašarą, veršeliams būtina duoti vandens.
Sulaukę šešių mėnesių jų virškinamasis traktas jau visiškai susiformavęs, ir nuo tokio amžiaus veršeliai jau vadinami telyčiomis arba buliais.
16 1.6. Kvėpavimo fiziologija
Kvėpavimas, tai dujų mainai tarp atmosferos ir organizmo ląstelių. Oro patekimas į plaučius ir iš jų vadinamas plaučių ventiliacija arba kvėpavimas, tai dujų mainai tarp atmosferos ir organizmo ląstelių (Sjaastad et al., 2010). Oro srautas į plaučių alveoles patenka per nosies ertmę, ryklę, gerklas, trachėją, bronchus ir broncheoles (Klein, 2013).
Įkvėpimas įvyksta, kai kvėpavimo raumenys susitraukia, krūtinės ląsta išsiplečia, plaučiai išsitempia, taip veikiant atmosferos spaudimui į alveoles patenka O2. Svarbiausias raumuo
įkvėpimo metu – diafragma, kuri yra kupolo formos ir skiria pilvo ir krūtinės ertmę. Įkvėpimo metu diafragmos raumenys susitraukia, taip padidindama krūtinės ląstos tūrį, reikalingą įkvėptam orui (Klein, 2013).
Iškvėpimo metu ištempti plaučiai ir krūtinės ląsta atsipalaiduoja, padidėjusi alveolių spaudimo energija varo orą iš kvėpavimo takų (Klein, 2013).
Visi veršeliai gimsta su tam tikru kvėpavimo acidozės laipsniu. Kvėpavimo acidozė, tai anglies dioksido didėjimas organizme ir deguonies trūkumo pasireiškimas. Kai veršelis praeina pro gimdymo takus, jis patiria šį anglies dioksido ir jo metabolitų didėjimą, deguonies trūkumą. Veršelis aikčioja dėl oro trūkumo, per kelias minutes stengiantis ištaisyti anglies dioksido ir deguonies disbalansą kraujotakos sistemoje. Todėl gimusiam veršeliui pirmiausia reikia pašalinti gleives ir vaisiaus vandenis iš burnos ir nosies ertmės. Veikiant nervinėms galūnėms veršelis sukosėja, taip pašalindamas likusias gleives ir pradeda normaliai kvėpuoti. Taip pat tik ką gimusiam veršeliui patrynus šiaudais ar šienu krūtinės sritį suaktyvinamas širdies darbas ir kraujotaka (Selk, 2011).
Kvėpavimo dažnis priklauso nuo gyvulio veislės, kūno padėties, virškinamojo trakto būklės, oro temperatūros, drėgmės, fizinio krūvio. Jaunų, nėščių, nutukusių, mažų gyvulių kvėpavimas dažnesnis. Kvėpavimas padažnėja (tachypnoea, polypnoea), kai kvėpavimo centrą tiesiogiai dirgina kraujo šiluma (pakilusi kūno temperatūra) ar kraujyje esantys toksinai (bakterijų nuodai, nuodingi baltymų skilimo produktai), kai stinga deguonies (plaučių, širdies ir kraujagyslių ligos, anemija) bei kraujyje atsiranda CO2 perteklius, kai padidėję pilvo ertmės organai varžo kvėpavimo judesius.
Refleksiškai kvėpavimas padažnėja dėl skausmo ir nervų sistemos pažeidimų (Sutkevičius, 2003). Kvėpavimas retėja (oligopnoea, bradypnoea) dėl galvos smegenų organinių ir funkcinių pažeidimų, kai slopinamas kvėpavimo centras (ketozė, pogimdyvinė parezė, intoksikacija, agonija), dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo (Sutkevičius, 2003).
Galvijų kvėpavimo judesių skaičius per 1 minutę – 10-30 kartų, veršelio iki 14 dienų amžiaus – 30-50 kartų, o veršelio 3-12 mėnesių amžiaus – 25-45 kartai (Sutkevičius, 2003).
17 1.7. Karvių laktacijos fiziologija
Laktacija susideda iš dviejų procesų: pieno susidarymo ir pieno išskyrimo. Laktacija vadinamas pieno susidarymas, jo kaupimasis pieno liaukoje ir periodinis išsiskyrimas žindant arba melžiant, taip pat laikotarpis po gimdymo, kai susidaro pienas (Aniulis, 2007).
1.7.1. Pieno liaukos sandara
Karvės tešmuo sudarytas iš keturių ketvirčių, kiekvienas iš jų baigiasi speniu. Kai kurių karvių tešmuo būna su papildomais (net keturiais) ketvirčiais, dažnai be liaukinio audinio, todėl nefunkcionuojančiais. Jų speniuose nėra latakų (Aniulis, 2007).
Pieno liauka (tešmuo) sudaryta iš stromos ir parenchimos. Stroma sudaryta iš jungiamojo audinio, o parenchima iš liaukinio audinio. Tešmenį prie ventralinės pilvo sienos pritvirtina pakabinamasis tešmens raištis (ligamentum suspensorium), kurį sudaro giliosios pilvo fascijos šaka, įsiterpiant tarp abiejų tešmens pusių. Be to, tešmenyje yra jungiamojo audinio kapsulė, kurios ataugos (trabekulės) įauga į tešmenį ir jo parenchimą skiria skiltis. Tešmens stromoje yra nervai ir tešmens kraujagyslės. Tešmenį įnervuoja keletas stuburo nervų: n. spermaticus externus, n.
ilioinguinalis, n. iliohypogastricus, n. gluteus caudalis, n.n. perinei. Kraujas į tešmenį teka per
išorinę gaktinę arteriją – A. pudenda externa, o išteka per to paties pavadinimo venas ir pilvo poodinę veną – V. pudenda externa et interna ir V. subcutanea abdominis (Aniulis, 2007).
Pieno liaukos parenchimą sudaro alveolės ir ištekamieji latakėliai. Alveolių sienelės sudarytos iš liaukinio epitelio, kuris gamina pieną. Alveolės ir pieno latakėliai apsupti mioepitelinių ląstelių tinklo, kurios dalyvauja pieno išskyrime iš pieno liaukos. Alveolių ertmė jungiasi su ištekamaisiais latakėliais, kurie susilieja į vieną bendrą lataką, iš kurių pienas patenka į didesnes kameras – pieno talpyklas. Talpyklose pienas kiaupiasi, kol yra išskiriamas (Sjaastad et al., 2010).
Iki patelės lytinio subrendimo pieno liauka vystosi gana lėtai. Pavyzdžiui, 2 mėn. amžiaus telyčios tešmuo sveria 220 g, 4 mėn. – 540 g, o 6 mėn. – 750 g. Tešmens masę nulemia riebalinis ir jungiamasis audiniai. Vystantis išvedamiesiems pieno latakams telyčioms pastebimi proliferatyviniai procesai (Aniulis, 2007).
Hormonai turi didelę įtaką pieno liaukos vystymuisi, liaukos sekrecijos ląstelėms (pieno gamybai) ir pieno sekrecijai (laktacijai). Hormonai kurie turi įtakos pieno gamybai ir sekrecijai:
Progesteronas
Kortizolis
Prolaktinas
18 Pastebėta, kad pieno liaukos vystymuisi yra svarbūs estrogenai ir gestagenai, išskiriami kiaušidžių. Tačiau pieno liaukos vystymuisi įtakos turi hipofizės priekinės dalies išskiriami FSH, LH ir LTH hormonai. FSH stimuliuoja išvedamųjų pieno latakų, o LH – alveolių vystymąsi. Svarbią reikšmę turi hipofizės išskiriamas STH (somatotropinas) ir prolaktinas (LTH). Hormonai tireotropinas (TTH) ir adrenokortikotropinas (AKTH), turintys įtakos skydliaukei ir antinksčiams, skatina pieno liaukos vystymąsi (Aniulis, 2007).
1.7.2. Pieno sudėtis, kokybės vertinimo metodai
Geros kokybės pieną duoda tik sveikos karvės. Sutrikus organizmo fiziologinėms funkcijoms sutrinka ir pieno sekrecija, todėl sumažėja pieno kiekis, pakinta jo sudėtis ir savybės (Šernienė ir kt., 2007).
Pieną sudarančios medžiagos skirstomos į pagrindines, sudarančias didžiąją dalį (baltymai, riebalai, angliavandeniai ir vanduo), gretutines, aptinkamas nedideliais kiekiais (fermentai, mineralinės medžiagos, vitaminai ir kt.) ir pašalinės (Šernienė ir kt., 2007). Karvės pieno cheminė sudėtis pavaizduota 2 lentelėje.
2 lentelė. Karvės pieno cheminė sudėtis % (Juškienė ir kt., 2007).
Sudėtinės dalys Nuo - iki Vidutiniškai
Vanduo 82,7-90,7 87,5 Sausosios medžiagos 9,3-17,3 12,5 Riebalai 2,7-7,0 3,8 Baltymai 2,0-5,0 3,3 T. tarpe: kazeinas 1,8-4,5 2,7 albuminas 0,2-0,7 0,5 globulinas 0,05-0,15 0,1 kiti baltymai 0,05-0,20 0,1 Nebaltyminiai junginiai 0,02-0,08 0,05
Pieno cukrus (laktozė) 4,0-5,3 4,7
Mineralinnės medžiagos 0,5-1,0 0,7
Dujos 3,0-15,0 7,0
Žaliavinio pieno kokybę nulemia ne vien jame esantys riebalai, baltymai, laktozė, bet ir jo bendras bakterinis užterštumas (BBU) bei jame esantis somatinių ląstelių skaičius (SLS) (Aniulis,
19 2007). Vienas iš pieno užteršimo šaltinių, tai karvės tešmuo. Įvairūs mikrobai, bakterijos į tešmenį patenka per spenio kanalėlį. Senesnių karvių šį kanalėlį uždarantys raumenys silpnesni negu jaunesnių, todėl ir mikrobai pro jį į tešmenį patenka lengviau (Juškienė ir kt., 2007).
Melžiamos karvės dažnai serga tešmens uždegimu – mastitu. Tai labai nuostolinga liga, nes sumažėja išmelžiamo pieno kiekis, pablogėja jo savybės. Nemažą dalį sergančių mastitu karvių tenka brokuoti, nes jų pienas gali būti žmonių apsinuodijimo ir kai kurių infekcinių ligų priežastis (Šernienė ir kt., 2007).
Skiriamos dvi mastito formos. Klinikinis mastitas pastebimas išoriškai. Subklinikinis mastitas nustatomas tik su pagalbinėmis priemonėmis (mastito testu, mikrobiologiniu tyrimu) (Juškienė ir kt., 2007). Mastitas gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės. Jo eiga gali būti žaibinė, ūmi, poūmė, lėtinė ir slaptoji (latentinė). Jį gali sukelti kontaginiai ir aplinkos mikrobai. Tyrimais nustatyta, kad apie 95% mastitų sukelia Str. Agalactiae, Staph. Aureus, Str. dysgalactiae, Str. uberis ir E. coli (Aniulis, 2007).
Vienas pagrindinių tešmens uždegimo rodiklių yra piene padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Pieno somatinės ląstelės – tai pieno liaukos epitelinės ląstelės, leukocitai ir kt. Kai tešmuo sveikas, apie 60% pieno somatinių ląstelių sudaro epitelinės ląstelės, o kai karvė serga tešmens uždegimu (mastitu), apie 75% ląstelių sudaro leukocitai (Šernienė ir kt., 2007).
Sveikos karvės piene somatinių ląstelių gali būti iki 200-300 tūkst/cm3
. Superkamame piene somatinių ląstelių leidžiama ne daugiau kaip 400 tūkst/cm3
(Stankūnienė ir kt., 2008). Pastebėta, kad pirmaveršių karvių piene somatinių ląstelių būna mažiau negu vyresnio amžiaus karvių (Kulpys, Stankevičius, 2010).
Kasdieninė tešmens kontrolė prieš melžimą, ypač numelžiant pirmąsias pieno čiurkšles ir stimuliuojant, padeda greitai pastebėti tešmens sutrikimus. Susirgus karvei klinikiniu tešmens uždegimu, pastebimas sergančio ketvirčio pabrinkimas, paraudimas, skausmingumas, temperatūros pakilimas. Numelžiant pirmąsias čiurkšles į puodelį tamsia plokštele, matyti pieno spalvos pakitimas, varškės pavidalo kruopelės, dribsniai ir kt. (Juškienė ir kt., 2007). ). Tešmens sveikatingumas labai priklauso nuo melžėjų kvalifikacijos, kruopštumo, karvių laikymo, priežiūros ir melžimo higienos (Šernienė ir kt., 2007).
Produkcija su sveikata ir reprodukcija itin siejasi didelio produktyvumo bandose (Gumauskas ir kt., 2012). Pieno kiekiui ir savybėms turi įtakos šie fiziologiniai veiksniai: karvės veislė, amžius, individualios savybės, laktacijos periodas, ruja ir kt. Pirmas apsiveršiavimas taip pat turi įtakos pieno kiekiui ir jo kokybei (Juškienė ir kt., 2007). Per anksti apsėklinus telyčią, jos pieningumas bus mažesnis ne tik per pirmą laktaciją, bet mažiau duos pieno ir per kitas laktacijas, nes ankstyvas veršingumas stabdo tolesnį normalų vystymąsi (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007).
20 Per vėlai sėklinti telyčias irgi nepatariama, nes tada pabrangsta pirmaveršės išauginimas, dalis telyčių gali neapsivaisinti, ir iš karvės per visą jos amžių gaunama mažiau pieno bei veršelių (Juškienė ir kt., 2007).
Jaunos ir vidutinio amžiaus karvės (iki šeštos laktacijos) duoda geriausios cheminės sudėties ir technologinių savybių pieną. Jis turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei senų (dešimtos ir vyresnių laktacijų) karvių (Šernienė ir kt., 2007). Mažiausiai pieno primelžiama per pirmąsias, o daugiausiai – per IV-VI laktacijas (Juškienė ir kt., 2007). D. Espe, apibendrinęs nemažai tyrimų, nurodo, kad karvių metinis pieningumas didėja iki 8 metų, (nors vyresnių, kaip 5 metų karvių, jis didėja labai menkai) paskui pradeda mažėti. A. Bieguevas nurodo, kad normaliomis naudojimo sąlygomis, karvių pieningumas didėja iki V–VI-osios laktacijos (iki 6–8 m. amžiaus), priklausomai nuo veislės brendimo greitumo, paskui 2–3 laktacijas būna beveik vienodos, po to pradeda mažėti (Špakauskienė, 2002).
21 2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas ir sąlygos
Tyrimas atliktas 2012 metais X ūkyje su 94 Lietuvos juodmargių, 16 holšteinų ir 5 Lietuvos žalųjų veislės galvijais tvartiniu laikotarpiu.
Karvės X ūkyje laikomos boksuose palaidos. Boksai įrengti dviem eilėmis, vienas priešais kitą, kurių grindys 0,25 m aukščiau mėšlo tako. Boksų grindys betoninės su nuolydžiu, kas 3 dienas kreikiamos šiaudais. Mėšlo takai iškloti gumine danga, mėšlas šalinamas 2 kartus per dieną skreperiniais transporteriais, sustumiant mėšlą į skersinį kanalą, iš kurio siurbliu išsiurbiamas į lauke esantį mėšlo rezervuarą. Prie sienų įrengti siūbuojantys šepečiai, kurie valo karvių odą, masažuojant gerina kraujotaką. Karvės girdomos giluminio gręžinio vandeniu naudojant automatines, grupines girdyklas, kurios įrengtos viduryje tvarto tarp boksų. Mėšlo tako kitoje pusėje įrengtos ėdžios, prie kurių vienu metu gali ėsti visos karvės. Karvės šeriamos 2 kartus per dieną vienmečių ir daugiamečių pievų žolių silosu, papildomai melžimo metu duodama įvairių grūdų ir kukurūzų miltų. Melžimas vyksta 2 kartus per dieną, 6 vietų eglutės tipo automatizuotoje melžimo aikštelėje. Pienas, pieno linija, patenka tiesiai į šaldytuvą.
Telyčios laikomos pririštos – saitiniu būdu. Guliavietės betoninės, kasdien kreikiamos šiaudais. Mėšlas šalinamas strypiniu transporteriu iki skersinio kanalo ir taip pat siurblio pagalba išstumiamas į lauke esantčią mėšlidę. Telyčios girdomos automatinėmis girdyklomis, viena girdykla dviem greta stovinčiom telyčiom. Kaip ir karvės telyčios šeriamos 2 kartus per dieną vienmečių ir daugiamečių pievų žolių silosu.
Veršeliai iki 2 mėnesių laikomi individualiuose gardeliuose, po to perkeliami į grupinius gardus, po 4-6 veršelius. Kreikiami šiaudais, mėšlas iš gardelių šalinamas rankiniu būdu. Naujagimiai veršeliai girdomi gertuvėmis su čiulptukais 2 kartus per dieną, pirmasias kelias dienas girdomi krekenomis, poto pienu arba jo pakaitalu, po truputį pratinami gerti iš kibirų. Pienu ir jo pakaitalais girdoma iki 4 mėnesių amžiaus, poto girdoma vandeniu. Jau nuo 2-3 savaičių duodama kombinuotų pašarų, vis didinant jų normas. Kiekviename gardelyje įrengtos ėdžios, praėjus savaitei nuo gimimo pratinami prie šieno, o nuo 3 mėnesio pratinami prie siloso.
X ūkio tvartuose įrengta natūrali šachtinė lubų ventiliacija, todėl nesikaupia drėgmė, patalpos vėdinamos, oro temperatūra +10-12°C. Galvijų laikymo patalpų apšvietimas natūralus per langus ir įrengtais šviestuvais 200 lx.
Tyrimui atlikti galvijai pagal jų amžių buvo suskirstyti į 5 grupes, kurios pateiktos 3 lentelėje.
22 3 lentelė. Tyrimui parinktų gyvulių amžius ir skaičius.
Grupės Amžius mėnesiais Skaičius
I grupė veršeliai iki 6 mėn. 20
II grupė telyčaitės 9 - 29 mėn. 38
III grupė karvės 29 – 46 mėn. 18
IV grupė karvės 46 – 70 mėn. 20
V grupė karvės 70 – 125 mėn. 19
Tiriamieji galvijai buvo ištirti, nustatant jų arterinio pulso dažnį, kūno temperatūrą, didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį. Telyčioms ir karvėms tirtas apvaisinimo indeksas, apsivaisinimas pirmo sėklinimo metu, karvių produktyvumas: pieno primilžiai, baltymų, riebalų, somatinių ląstelių skaičius piene. Tyrimai atlikti pagal 4 lentelėje pateiktą schemą.
4 lentelė. Tyrimo schema
Grupė Gyvulių skaičius
Gyvulių tyrimo schema
Ar te rin is p u lso d až n is Kū n o te m p er at ū ra Did žiojo p rieskrand žio su sitr au k imo d až n is Kvėpavi m o d až n is Apvai sin imo i n d ek sas Apsi vaisi n imas p irm o sė k li n imo m etu M ėn esin is p rod u k tyvumas M etini s p rod u k tyvuma s I 20 X X X X II 38 X X X X X X X III 18 X X X X X X X X IV 20 X X X X X X X X V 19 X X X X X X X X 2.2. Tyrimų metodai
Tyrimai buvo atlikti laikantis saugumo reikalavimų, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo.
2.2.1. Arterinio pulso tyrimas
Pulsas buvo tiriamas I-V grupėms, gyvuliams esant ramybės būsenoje, po rytinio šėrimo praėjus 4 valandoms. Tyrimas atliktas palapuojant veido (a. facialis) arteriją. Abiejų rankų pirštais
23 švelniai prispaudus kraujagyslę prie kaulo buvo skaičiuojamas pulso dažnis kartais per minutę (Sutkevičius, 2003).
2.2.2. Kūno temperatūros matavimas
Tiriamų galvijų, I-V grupių, temperatūra buvo matuojama po rytinio šėrimo praėjus 5 valandoms rektiniu būdu, naudojant „AND ST8A36“ skaitmeninį termometrą (Mesure Technology Co., Ltd, Kinija). Prieš ir po kiekvieno matavimo termometras buvo dezinfekuojamas, nusausinamas vata ir prieš kišant į tiriamo gyvulio išangę patepamas vazelinu. Vieno gyvulio temperatūra matuota apie 5 minutes (Sutkevičius, 2003).
2.2.3. Didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnio tyrimas
Didžiojo prieskrandžio judesiai buvo tiriami po rytinio šėrimo praėjus 5 valandoms I-V grupėms. Tyrimas buvo atliktas įrėmus kumštį į kairiąją alkiaduobę. Laikant įremtą kumštį 2 minutes suskaičiuota, kiek kartų didžiojo prieskrandžio siena susitraukė (Sutkevičius, 2003).
2.2.4. Kvėpavimo dažnio tyrimas
Kvėpavimo dažnis buvo tiriamas I-V grupėms po rytinio šėrimo praėjus 4 valandoms, gyvuliams ilsintis. Stebint krūtinės arba pilvo sienos judesius, suskaičiuota, kiek kvėpavimo judesių gyvulys atlieka per minutę (Sutkevičius, 2003).
2.2.5. Apsėklinimo indekso, apsisėklinimo pirmo sėklinimo metu, metinis ir mėnesinis karvių produktyvumo tyrimas
Visi karvių reprodukcijos ir produkcijos duomenys tyrimui buvo paimti iš VĮ “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras” ir VĮ “Pieno tyrimai” internetinių svetainių (www.vic.lt, www.pt.lt), prisijungus X ūkio ūkininko vardu (gavus ūkininko leidimą). Analizuoti vienų metų karvių sėklinimo (II-V grupė), kontrolinių melžimų metu primelžto pieno kiekio ir pieno sudėties riebalų, baltymų bei somatinių ląstelių skaičiaus rodikliai (III-V grupė), nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. Mėnesinio produktyvumo tyrimas buvo atliktas II-V grupėms naudojant 2013 m. spalio mėnesio duomenis, kadangi tai buvo pirmas mėnuo, kai II grupės visos karvės pirmaveršės jau davė pieną.
24 2.3. Statistinė duomenų analizė
Visus gautus duomenis apdorojau “Microsoft Exel” programa. Išvedus aritmetinius vidurkius, pateikiau rezultatus apie skirtingų amžiaus grupių fiziologines funkcijas. Duomenys apdoroti statistinės analizės metodu.
Atliekant statistinę duomenų analizę apskaičiuoti rezultatų aritmetiniai vidurkiai ( ), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (σ), įvairavimo koeficientai (CV), vidurkių paklaidos ( ). Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (P) nustatytas pagal Stjudentą (Juozaitienė ir Kerzienė, 2001).
Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,001, p<0,01, p<0,05; rezultatai nepatikimi, kai p>0,05.
25 3. REZULTATAI
3.1. Kūno temperatūros, kvėpavimo dažnio, arterinio pulso dažnio ir didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnio tyrimas.
Atlikus kūno temperatūros, kvėpavimo dažnio, arterinio pulso dažnio ir didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnio tyrimus įvairaus amžiaus 115 galvijų, buvo gauti rezultatai, kurie pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Klinikinio tyrimo duomenų aritmetinis vidurkis grupėms
Grupė/Tyrimas Temperatūra °C Kvėpavimo dažnis k/min Pulso dažnis k/min Didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnis k/2min I grupė 38,9 ± 0,048 37,2 ± 0,826 85 ± 0,912 - II grupė 38,5 ± 0,040 28 ± 0,427 66,8 ± 0,573 3,6 ± 0,123 III grupė 38,2 ± 0,100 29,3 ± 0,583 70 ± 1,073 3,7 ± 0,243 IV grupė 38,3 ± 0,072 28,8 ± 0,367 68,8 ± 0,605 4,2 ± 0,131 V grupė 38,3 ± 0,080 29,3 ± 0,411 68,6 ± 0,766 3,9 ± 0,209
Pagal gautus tyrimo rezultatus, kurie pateikti 5 letelėje, nustatyta, kad tirtų fiziologinių sistemų gauti rezultatai atitinka sveikų gyvulių normas (Sutkevičius, 2003). Taip pat tarp kai kurių grupių tirti rodikliai skiriasi pagal skirtingą jų amžių. 3 paveiksle pavaizduota tirtų grupių temperatūrų skirtumai.
26 3 pav. Tiriamų grupių kūno temperatūra pagal amžių.
3 paveiksle matyti, kad veršelių iki 6 mėnesių amžiaus (I grupė) temperatūra aukščiausia, labiausiai skiriasi nuo kitų grupių gyvulių. Telyčių (II grupė), kurių amžius nuo 9 iki 29 mėnesių, temperatūra 0,4 °C žemesnė negu veršelių (p<0,001). Lyginant I ir III grupes, jų rezultatų skirtumas didžiausias 0,7 °C (p<0,05). Tarp III, IV ir V grupių amžius statistiškai patikimos įtakos neturėjo (p>0,05).
4 pav. Tiriamų grupių didžiojo prieskrandžio susitraukimo dažnis per dvi minutes, po šėrimo praėjus 5 valandoms.
38,9 38,5 38,2 38,3 38,3 37,8 38 38,2 38,4 38,6 38,8 39
I grupė II grupė III grupė IV grupė V grupė
K ū n o te m p er at ų ra °C Tiriamos grupės 0 3,6 3,7 4,2 3,9 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5
I grupė II grupė III grupė IV grupė V grupė
Did žiojo p rieskrand žio su sitr au k im o d až n is p er d vi m in u te s Tiriamos grupės
27 Remiantis 4 paveikslu veršelių iki 6 mėn. (I grupė) duomenys lygūs 0. Pagal kitų grupių rezultatus, prieskrandžio motorika normos ribose (2-5 k/2 min.) (Sutkevičius, 2003). Lyginat I grupės duomenis su kitomis grupėmis gauti skirtumai: su II grupe 3,6 (p<0,001), III grupe 3,7(p<0,001), IV grupe 4,2 (p<0,001), V grupe 3,9 (p<0,001). Didžiojo prieskrandžio motorikos dažnis didėjo iki IV grupės, tačiau V grupės, kuriai priklauso karvės 70-125 mėn. amžiaus, didžiojo prieskrandžio motorika lyginant su IV grupe sumažėjo 0,3 (p>0,05).
5 pav. Tiriamų grupių kvėpavimo dažnis per vieną minutę.
Ištyrus kvėpavimo dažnumą ir išvedus grupių aritmetinius vidurkius, kurie pavaizduoti 5 paveiksle, nustatyta, kad I grupės kvėpavimas buvo dažniausias. Mažiausias kvėpavimo dažnis buvo II grupės, 9,2 karto mažesnis negu I grupės (p<0,001). IV grupės kvėpavimo dažnis nuo II grupės skyrėsi 0,8 karto (p>0,05). III ir V grupės kvėpavimo dažnis buvo 1,3 (p>0,05) karto didesnis lyginant su II grupės duomenimis.
37 28 29,3 28,8 29,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40
I grupė II grupė III grupė IV grupė V grupė
K vė p avim o d až n is p er vieną m in u tę Tiriamos grupės
28 Pagal gautus arterinio pulso dažnio rezultatus, kurie pavaizduoti 6 paveiksle, nustatyta, kad dažniausias pulsas buvo I grupės, 85 tvinksniai per minutę. Mažiausias arterinis pulso dažnis buvo II grupės, 18,2 tvinsknių mažesnis negu I grupės (p<0,001. Matyti, kad nuo III grupės link V grupės pulsas retėjo (p>0,05).
6 pav. Tiriamų grupių arterinio pulso dažnis per vieną minutę.
3.2. Apvaisinimo indekso (AI) ir apsisėklinimo pirmo sėklinimo metu (APS) tyrimas Atlikus sėklinimo duomenų analizę, kurioje dalyvavo II-V grupės, buvo gauti tyrimo rezultatai, kurie pateikti 6 lentelėje. Pagal lentelės duomenis matyti dideli rezultatų skirtumai, ypač tarp II ir V grupės.
6 lentelė. Telyčių ir karvių apvaisinimo indeksas, apsivaisinimas pirmo sėklinimo metu
Grupės Apvaisinimo indeksas APS %
II grupė 1,4 ± 0,140 55,26 ± 0,081 III grupė 2,7 ± 0,452 27,77 ± 0,108 IV grupė 1,8 ± 0,299 55,00 ± 0,114 V grupė 3,1 ± 0,432 15,79 ± 0,085 85 66,8 70 68,8 68 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
I grupė II grupė III grupė IV grupė V grupe
P u lso d až n is p er vieną m in u tę Tiriamos grupės
29 6 lentelės duomenys pavaizduoti grafiškai 7 paveiksle. Aiškiai matyti, kad II grupės AI 1,7 mažesnis už V grupės (p<0,001). III grupės karvių AI didesnis 1,3 už II grupės (p<0,001). IV grupės AI nuo II grupės skiriasi tik 0,4 (p>0,05). APS panašiausi rezultatai išlieka tarp II ir IV grupės, kurių APS 55,26% ir 55%. APS skirtumas tarp II ir III grupės 27,49% (p<0,05), o V grupės APS 39,47% mažesnis už II grupės (p<0,01).
7 pav. Telyčių ir karvių apvaisinimo indeksas ir apsivaisinimas pirmo sėklinimo metu (APS) išreikštas procentais.
3.3. Metinis karvių produktyvumo tyrimas
Tirtų III-V grupių karvių metinio produktyvumo duomenys pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Metinis karvių produktyvumas
Grupė Pieno kg. Pieno riebalai % Pieno baltymai % Somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml III grupė 6278,06 ± 267,42 4,56 ± 0,09 3,3 ± 0,05 568,08 ± 61,51 IV grupė 7042,7 ± 276,40 4,66 ± 0,09 3,37 ± 0,05 707,17 ± 106,52 V grupė 6666,16 ± 336,62 4,55 ± 0,11 3,26 ± 0,06 575 ± 46,16 1,4 2,7 1,8 3,1 55,26 27,77 55 15,79 0 10 20 30 40 50 60 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5
II grupė III grupė IV grupė V grupė
Apsi vaisi n im as p irm o sė k li n im o m etu p roc . Apsi vaisi n im o in d ek as Tiriamos grupės
30 Pagal 7 lentelės duomenis sudarius diagramą, kuri pavaizduota 8 paveiksle nurodomas metinis karvių primilžio vidurkis kiekvienos grupės karvei. III grupės metinis primilžis mažiausias, IV grupei atitenka didžiausias metinis primilžis. Tarp IV ir III grupės primilžio skirtumas didžiausias 764,64 kg (p>0,05). V grupės primilžis 376,54 kg mažesnis už IV grupės (p>0,05).
8 pav. Tiriamų karvių grupių metinis produktyvumas kilogramais vienai karvei.
9 paveiksle grafiškai pavaizduoti tirtų metinio pieno sudėties rodiklių duomenys. Didžiausias pieno riebumas IV grupės karvių, liesiausias V grupės. Pieno riebalų didžiausias skirtumas matyti tarp IV ir V grupės. V grupės pienas 0,11% liesesnis negu IV grupės karvių (p>0,05). V grupės ir III grupės pieno riebumai panašūs, III grupės pienas riebesnis tik 0,01% (p>0,05). Lyginant pieno baltymingumą, daugiausiai baltymų IV grupės piene 3,37%, III karvių grupės baltymingumas mažesnis 0,07% (p>0,05). Mažiausio baltymingumo pienas V grupės. Somatinių ląstelių daugiausia aptikta IV grupės piene 707,17 tūkst./ml, V grupės SLS 575tūkst./ml, o III grupės SLS mažiausias 568,08 tūkst./ml. III ir IV grupės SLS skaičiaus skirtumas 139,09 tūkst./ml (p>0,05). 6278,06 7042,7 6666,16 5800 6000 6200 6400 6600 6800 7000 7200
III grupė IV grupė V grupė
Me tini s k ar vių p rod u k tyvum as (kg) Tiriamos grupės
31 9 pav. Tiriamų karvių grupių metinis pieno riebalų, baltymų, išreikštų procentais, ir somatinių ląstelių kiekio vidurkis vienai karvei.
3.4. Mėnesinis karvių produktyvumas
8 lentelėje pateikta II-V grupių mėnesinio karvių produktyvumo duomenys.
8 lentelė. 2013 metų spalio mėnesio karvių kontrolinės melžimo dienos (KMD) produktyvumo duomenys
Grupė Pieno kg. Pieno riebalai % Pieno baltymai % Somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml II grupė 18,04 ± 0,67 4,39 ± 0,13 3,42 ± 0,09 125,45 ± 43,14 III grupė 20,58 ± 1,32 4,81 ± 0,23 3,87 ± 0,15 323,92 ± 84,17 IV grupė 22,63 ± 1,59 4,83 ± 0,19 3,83 ± 0,11 337,81 ± 77,28 V grupė 21,39 ± 1,24 4,50 ± 0,19 3,76 ± 0,19 362,88 ± 76,12
10 paveiksle matyti, kad mažiausio produktyvumo II grupės karvės iki 29 mėn. amžiaus, KMD vidurkis vienai karvei 18,04 kg per dieną. III grupės, amžius nuo 29 iki 46 mėn., primilžis didesnis 2,54 kg (p<0,05) už II grupės. Didžiausias primilžis IV karvių grupės, kurių amžius 46-70 mėn. Lyginat II grupės duomenis su IV grupės duomenimis, jų skirtumas 4,59 kg (p<0,01). V grupės, kurių amžius 70-125 mėn., primilžis mažesnis už IV grupės 1,24 kg (p>0,05).
4 4,66 4,55 3,3 3,37 3,26 568 707,17 575 0 100 200 300 400 500 600 700 800 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5
III grupė IV grupė V grupė
S om at in ių ląste li ų sk aičiu s p iene tūk st./m l Rie b alų ir b altym ų p iene pr oc . Tiriamos grupės
32 10 pav. 2013 metų spalio mėnesio karvių kontrolinės melžimo dienos pieno primilžio vidurkis vienai karvei kilogramais.
11 paveiksle pavaizduoti mėnesinio karvių pieno sudėties duomenys. Pagal gautus duomenis matyti, kad didžiausias pieno riebumas IV grupės karvių, kurių amžius 46-70 mėn. III grupės pienas liesesnis 0,02% už IV grupės pieną (p>0,05). Tarp IV ir II grupės skirtumas didžiausias 0,44% (p>0,05).
Pagal gautus pieno baltymų duomenis 11 paveiksle, didžiausias baltymingumas 29-46 mėn. amžiaus karvių - III grupės. II grupės karvių, kurių amžius iki 29 mėn. pieno baltymingumas mažesnis 0,45% (p<0,05). Tarp III ir V grupės baltymingumo skirtumas 0,11% (p>0,05).
Somatinių ląstelių skaičiaus mažiausias II grupės karvių, kurių amžius iki 29 mėn. Skirtumai tarp II ir III grupės 198,47 tūkst./ml (p<0,05). Tarp II ir V grupės, kurios amžius nuo 70 iki 125 mėn., SLS skirtumas 237,43 tūkst./ml (p<0,01). 18,04 20,58 22,63 21,39 0 5 10 15 20 25
II grupė III grupė IV grupė V grupė
K ar vė s p rod u k tyvum as p er d ieną (k g) Tiriamos grupės
33 11 pav. 2013 metų spalio mėnesio karvių KMD pieno riebalų, baltymų, išreikštų
procentais, ir somatinių ląstelių kiekio vidurkis.
4,39 4,81 4,83 4,5 3,42 3,87 3,83 3,76 125,45 323,92 337,81 362,88 0 50 100 150 200 250 300 350 400 0 1 2 3 4 5 6
II grupė III grupė IV grupė V grupė
S om at in ių ląste li ų sk aičiu s p iene tūk st./m l Rie b alų ir b altym ų p iene pr oc . Tiriamos grupės Riebalai % Baltymai % SLS (tūkst./ml)
34 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus tyrimo duomenis, matoma kokią įtaką karvių fiziologinėms funkcijoms turi amžius. Nustatyta amžiaus įtaka kūno temperatūrai. II grupės, kurių amžius nuo 9 iki 29 mėnesių, temperatūra 1,03 % (p<0,001) žemesnė negu I grupės, kuriai priklauso veršeliai iki 6 mėn. amžiaus. Didžiausias temperatūrų skirtumas 1,8% (p<0,05) buvo I grupės ir III grupės karvių 29-46 mėn. amžiaus. Tarp III, IV ir V karvių grupių amžius temperatūrai statistiškai patikimos įtakos neturėjo (p>0,05).
Palyginus gautus kvėpavimo dažnumo rezultatus nustatyta, kad I grupės kvėpavimas buvo dažniausias ir daugiausiai 24,9% (p<0,001) skyrėsi nuo II grupės, kurios kvėpavimas buvo rečiausias. III, IV ir V grupės kvėpavimo dažnis skyrėsi neženkliai (p>0,05).
Arterinio pulso dažnio rezultatai taip pat buvo didžiausi I grupės ir nuo II grupės skyrėsi 21,4% (p<0,001). Pulsas retėjo nuo III iki V grupės, tačiau statistiškai amžius įtakos neturėjo (p>0,05).
Pagal klinikinių duomenų tyrimą, nustatyta, kad I grupės kūno temperatūros, kvėpavimo dažnio ir arterinio pulso dažnio rezultatai buvo didžiausi lyginant su vyresniais galvijais. Kaip teigia J. Sutkevičius (2003) jaunų gyvulių temperatūra būna aukštesnė, pulso ir kvėpavimo dažnis būna dažnesni negu senų gyvulių.
Didžiojo prieskrandžio vystymasis, trunka iki 6 mėn. amžiaus, tačiau nuo 6 mėnesio jis nepradeda iškarto veikti visu pajėgumu, tai įrodo tyrimo duomenys, kurie didėjo kartu su amžiumi nuo II grupės (telyčios 9-29 mėn. amžiaus) iki IV grupės (karvės 46-70 mėn. amžiaus) duomenų. V grupės, kuri tyrime buvo seniausia (70-125 mėn. amžiaus) prieskrandžio motorika lyginant su IV grupe sumažėjo 7,14%, tačiau rezultatas statistiškai patikimos įtakos neturėjo (p>0,05).
Labai svarbus karvių reprodukcinės būklės rodiklis apvaisinimas pirmo sėklinimo metu. Jis parodo karvės sveikatingumą, rujos nustatymo strategija ūkyje. Gauti AI ir APS tyrimo duomenys, parodė, kad geriausiai apsisėklina II grupės telyčios 9-29 mėn. amžiaus ir 46-70 mėn. amžiaus karvės, o sunkiausiai apsisėklina V grupės, seniausios karvės. V grupės apsivaisinimo indeksas 54,8% (p<0,001) didesnis už II grupės telyčių duomenis. III grupės AI didesnis 41,9% (p<0,001) už II grupės duomenis.
Pasak V. Žilaičio (2007), atvedusių 6-7 veršius karvių reprodukcija pastebimai pradeda silpnėti, tai matyti ir mūsų gautuose V grupės karvių rezultatuose. III grupei priklausančios karvės 1-2 veršiavimosi, tai taip pat turi įtakos jų sunkesniam apsisėklinimui, kadangi jų lytinė sistema pirmaisiais apsiveršiavimo metais atsistato sunkiau.
