Kompanijos gyvūnų terminės aplinkos įtakos odos ligoms stebėsena Monitoring the effects of thermal environment on skin diseases of companion animals

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Ieva Šeibokaitė

Kompanijos gyvūnų terminės aplinkos įtakos odos

ligoms stebėsena

Monitoring the effects of thermal environment on skin

diseases of companion animals

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lec. Dr. Gediminas Gerulis

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kompanijos gyvūnų terminės aplinkos įtakos odos ligoms stebėsena“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Ieva Šeibokaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Ieva Šeibokaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Gediminas Gerulis

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 ANGLIŠKA SANTRAUKA ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1. 1. Oda. Jos struktūra. Odos dariniai ... 8

1. 2. Aplinkos veiksniai. Jų įtaka odai ... 10

1. 3. Natūrali odos mikroflora ... 13

1. 4. Odos ligos, atsirandančios dėl netinkamų laikymo sąlygų ... 16

1. 4. 1. Paviršinis pustulinis dermatitas ...16

1. 4. 2. Šlapias paviršinis folikulitas ...16

1. 4. 3. Aktinomikozė ...17

1. 4. 4. Dermatofiliozė ...17

1. 4. 5. Gilusis folikulitas ...18

1. 4. 6. Dermatofitozė ...18

1. 4. 7. Malassezia pachydermatis sukeliamas dermatitas ...19

1. 5. Teisės aktai reglamentuojantys kompanijos gyvūnų laikymo sąlygų reikalavimus ... 21

2. METODIKA ... 22

2. 1. Apklausos sudarymo ir vykdymo metodika ... 22

2. 2. Mėginių paėmimo ir tyrimo metodika ... 22

2. 3. Terminės aplinkos stebėsena bei analizė ... 23

3. REZULTATAI ... 25

3. 1.Apklausos rezultatai ... 25

3. 2. Mėginių tyrimo rezultatai ... 31

3. 3. Aplinkos terminių pokyčių stebėsenos rezultatai ... 36

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43

IŠVADOS ... 45

PASIŪLYMAI ... 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47

4 SANTRAUKA

Kompanijos gyvūnų terminės aplinkos įtakos odos ligoms stebėsena Ieva Šeibokaitė

Magistro baigiamasis darbas

Atlikta terminės aplinkos pokyčių stebėsena, kurios metu buvo nustatoma šių pokyčių įtaka šunų ir kačių odos ligų pasireiškimui. Iš 20 tirtųjų mėginių, 10 šunų ir 10 kačių, 4 šunų odos mėginiai parodė teigiamą ryšį tarp terminių aplinkos pokyčių ir odos mikrofloros skaičiaus padidėjimo.

Tyrimo metu buvo nustatoma aplinkos temperatūra, aplinkos drėgnis bei imami mėginiai odos mikrofloros kiekio skaičiavimui. Tyrimo rezultatai parodė, jog šunys turi 4 kartus didesnį polinkį sirgti odos ligomis esant netinkamoms aplinkos laikymo sąlygoms lyginant su katėmis.

Analizės metu nustatytos terminės aplinkos neutralios ir tinkamos ribos: optimaliausios gyvūno laikymo sąlygos yra 20,6-24,1°C temperatūroje, o aplinkos drėgnis neturėtų viršyti 51,3%. Sezoniškumo ir plauko ilgio įtaka ligų pasireiškimui nepastebėta, tačiau nustatytas aiškus ryšys tarp kompanijos gyvūnų odos mikrobinės terpės skaičiaus pokyčio ir gyvūno komunikacijos su kitais gyvūnais.

5 ANGLIŠKA SANTRAUKA

SUMMARY

Monitoring the effects of thermal environment on skin diseases of companion animals Ieva Šeibokaitė

Master‘s Thesis

The research was made to determine the thermal housing conditions influence to dermatological diseases effect to dogs and cats skin. 20 samples were taken: 10 samples of dogs skin and 10 samples of cats skin. The subjection between housing conditions and microflora amount changes were established.

During the research some thermal changes and humidity were monitored. Results of research shown that dogs may have 4 times larger inclination to get effected on skin diseases because of bad housing conditions.

The examination helped to establish neutral thermal housing conditions suitable for dogs and cats: the best housing temperature for comapion animals is 20,6-24,1°C and climate humidity should‘t be higher than 51,3%. There wasn‘t noticed any addiction between seasonality and pets hair length. But the research results showed that there is strong addiction between skins‘ microbial environment and communication with other dogs and cats.

6

SANTRUMPOS

KSV – kolonijas sudarantys vienetai cm2 – kvadratinis centimentras

pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą

Proc., % – procentinė išraiška Kg – kilogramai

°C – Celsijaus laipsnis, temperatūrinė išraiška Val. – valanda

Pav. – paveikslėlis Nr. – numeris

7 ĮVADAS

Katės ir šunys – tai kompanijos gyvūnai, kurie laikomi dėl naudos, grožio ar laisvalaikio. Tačiau kaip ir kiekvienas gyvas organizmas šalia nešamos naudos jis teikia ir nuostolius, kurie patiriami ligų, sužalojimų ar kitų pažeidimų atvejais. Tinkamos laikymo sąlygos ir nuolatinis jų kokybės gerinimas sukuria gyvūno poreikius atitinkančią aplinką ir apsaugo nuo galimų ligų atsiradimo.

Oda yra didžiausias gyvūnų organas, kuris atlieka apsauginę, termoreguliacinę, jutiminę, vitamino D gamybos funkcijas. Kačių ir šunų amžius, kailio tipas, laikymo sąlygos, imuninė sistema – tai veiksniai nuo kurių priklauso gyvūnų susirgimai odos ligomis. Nepaisant šių veiksnių odos ligos gali atsirasti kaip pirminė patologija ar kaip atspindys patologinių procesų pažeidimų kituose audiniuose.

Odos paviršiuje aptinkama įvairių bakterijų, mikroskopinių grybų, jų sporų, pirmuonių, kurie esant tinkamoms sąlygoms gali sukelti rimtas pasekmes turinčias dermatologines problemas. Dermatofitų sukeliamos odos ligos nėra pavojingos augintinio gyvybei, tačiau bakterinės kilmės patologijos gali sukelti rimtas grėsmes gyvūno gerovei, būsenai.

Jei mikroorganizmai yra natūrali gyvūno odos mikroflora, tai nereiškia, jog ji negali sukelti neigiamų pasekmių. Pakeitus kompanijos gyvūnų laikymo sąlygas susidaro tinkami veiksniai, kurie veikdami natūralią odos mikroflorą leidžia jai daugintis bei įsigalėti tiek, kad yra sukeliami rimti, sunkiai diagnozuojami ir ilgai gydomi dermatologiniai pakitimai.

Nelaiku pastebėtos ir ilgai negydytos dermatologinės problemos gali sukelti antrines patologijas, taip pat pavojų šeimininko sveikatai, kurią gali paveikti įsivyravę zoonotiniai odos ligų sukėlėjai.

Darbo tikslas:

Išsiaiškinti gyvūnų terminės aplinkos laikymo sąlygų kitimų poveikį gyvūnų odos ligoms

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti gyvūno aplinkoje vykstančius terminius kitimus; 2. Išsiaiškinti gyvūno laikymo sąlygų poveikį odos ligoms; 3. Nustatyti mikrobinę gyvūno aplinkos terpę.

8 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1. Oda. Jos struktūra. Odos dariniai

Oda – didžiausias kompanijos gyvūnų organas atspindintis visų organų sistemų funkcionalumo balansą, kurio sutrikimą atspindi vaizdžiai matomi odos pakitimai. (24) Tai barjeras apsaugantis gyvūno organizmą nuo fizinių, cheminių ar mikrobiologinių pažeidimų, taip pat atliekantis jutiminę funkciją. Oda atspindi ne tik vidaus organų veiklos funkcionalumą, tačiau ir išorinės aplinkos tinkamumą augintiniui. (8)

Odą sudaro trys struktūrinės dalys: epidermis, tikroji oda ir poodis. Epidermis yra išorinis sluoksnis, kuriame aptinkama keratinocitų, melanocitų bei pavienių Langerhanso ląstelių telkinių. Epidermio giliausia struktūra – pamatinis sluoksnis (Stratum basale) guli ant pamatinės membranos ir yra sudarytas iš epiteliocitų ir tarp jų išsidėsčiųsių kamieninių ląstelių. (31) Virš pamatinio sluoksnio yra išsidėstęs dygliuotasis sluoksnis (Stratum spinosum), kuris yra sudarytas iš dygliuotųjų epiteliocitų, kurie turi aiškiai išreikštas tarpląstelines jungtis. Grūdėtasis sluoksnis (Stratum

granulosum), kurį turi ne visos šunų veislės, savo sandaroje turi aiškiai išreikštų epiteliocitų sluoksnį,

kurių ląstelinėje struktūroje yra daug keratohialino granulių, svarbių odos keratinizacijos procese. (16) Viršutinis epidermio sluoksnis yra raginis (Stratum corneum). Jį sudaro suragėję epiteliocitai tarpusavyje sujungti tarpląstelinėmis jungtimis. Šiame sluoksnyje keratinocitai yra pasiekę aukščiausią diferenciacijos ir suragėjimo laipsnį. (10)

Tikroji oda (Dermis) maitiną epidermį ir suteikia odai tvirtumo. Ši odos struktūra sudaryta iš dviejų sluoksnių: paviršinio spenelinio ir giliojo tinklinio. Spenelinis sluoksnis (Stratum papillare) savo sudėtyje turi daug puriojo kolageninio jungiamojo audinio, kraujagyslių, kapiliarų, nervų bei juntamųjų laisvųjų nervinių galūnėlių. (2) Plaukuotoje odoje randami plaukus šiaušiantieji raumenys. Ši odos dalis reguliuoja kraujotakos intensyvumą, atlieka lytėjimo funkciją, turi įtakos imuminėms organizmo reakcijoms. Tinklinis sluoksnis (Stratum reticulare) yra storiausia tikrosios odos struktūrinė dalis. Jame randama stambių kolageninių skaidulų pluoštų, gausu elastinių skaidulų, nedaug kraujagyslių. (10)

Poodis (Tela subcutanea) jungia odą su giliau esančiais dariniais, taip pat gyvūno organizmą apsaugo nuo gilesnių fizinių traumų. Jis sudarytas iš puriojo kolageninio jungiamojo audinio, elastinių skaidulų tinklo bei adipocitų. (27)

Odos dariniams priklauso plaukai, plauko folikulas, odoje esančios liaukos ir mėsėdžių nagai. (24)

Plaukai (Pili) – epidermio dariniai, kurie atlieka apsauginę, termoreguliacinę bei lytėjimo funkcijas. Plaukai dengia visą kompanijos gyvūno kūną, išskyrus pirštų minkštimus ir odos vietas, kuriose ji pereina į gleivinę. (17)

9 Plaukas sudarytas iš dviejų dalių: stiebo (scapus) bei šaknies (radix), kuri užsibaigia svogūnu, turinčiu kraujagyslėmis apgaubtą spenelį. Plauko stiebas sudarytas iš trijų sluoksnių: šerdies, žievės ir kutikulės. (10) Šerdis (Medulla) šunų plaukuose yra tęstinė, kartais vakuolizuota ar beformė, atskirose šunų veislės šerdies gali nebūti, kačių plaukuose – tęstinių kopėčių pavidalo, kartais vakuolizuota stambesniuose plaukuose, sudaro apie trečdalį plauko storio. (27) Žievė (Cortex) sudaryta iš suragėjusių plokščiųjų epiteliocitų, kurie tarpusavyje skiriasi melanino grudėlių kiekiu. Kutikulė (Cuticula) – išorinė plauko struktūra savo sudėtyje turinti kutikulės epiteliocitų. Kutikulės epiteliocitų dydis, forma, laisvojo krašto išsidėstymas yra individualus kiekvienai kompanijos gyvūnų veislei. (16)

Prakaito liaukos (Glandulae sudoriferae) gamina prakaitą, kuris išliejamas į plauko folikulą arba epidermio porą. Mesėėdžiai turi merokrinines prakaito liaukas pirštų minkštimuose, o apokrinines prakaito liaukas naudoja komunikacijos funkcijai atlikti, kačių apokrininės liaukos sekretuoja ir funkcionuoja neintensyviai. (8) Šių liaukų išskirtas sekretas saugo odą ir specializuotas jos struktūras: akies vokus, pėdutes nuo trinties pažeidimų, odoje palaiko elastingumo funkciją, didina mikrobinį atsparumą per citokinus, neorganinius jonus, imunoglobulinus. Prakaito reikšmė kompanijos augintinių termoreguliacinėje funkcijoje menka. (31)

Riebalų liaukų (Glandulae sebaceae) išskirtas sekretas saugo odą bei plaukus nuo išdžiūvimo, maceracijos, sutepa juos ir veikia baktericidiškai. Riebalų liaukų yra ne tik odoje, bet ir perėjimo į gleivinę vietose. Riebalų liaukų nerandama mėsėėdžių organizmo pirštų minkštimuose. Išskirtas riebalų liaukų sekretas susimaišęs su prakaitu sudaro vaško pavidalo emulsiją, kuri didina apsauginę funkciją prieš patogeninius organizmus. (2) Odos riebalai savo sudėtyje turi vaško esterių, kurie kontroliuoja prakaitavimą bei apsaugo mažo plaukuotumo gyvūnų organizmą nuo perkaitimo. (27)

Odos imuninė sistema sudaryta iš nuolatinių ir trumpalaikių ląstelių, kurios turi didelę įtaką imuniniam organizmo atsakui. Sekretuodamos citokinus šios ląstelės taip pat išskiria antimikrobinius peptidus, kurie sudaryti iš 15-20 aminorūgščių. (28)

10 1. 2. Aplinkos veiksniai. Jų įtaka odai

Aplinkos veiksnių įvairovė yra labai plati ir menkai įvertinama diagnozuojant odos ligas augintiniams. Vėjas, drėgmė, oro temperatūra, dulkėtumas, kailio priežiūra – visi šie veiksniai daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką odai, o atsiradę odos pokyčiai gali būti gydomi ilgai ir netikslingai. (29)

Veterinarinėje praktikoje dažnai susiduriama su klausimais dėl mitybos, ektoparazitų kontrolės, kailio priežiūros bei maudynių. Oda atspindi ne tik išorinį, bet ir vidinį gyvūno organizmo balansą, tačiau tinkama kailio priežiūra gali veikti kaip prevencija tam tikroms odos ligoms pasireikšti. (30)

Dažnai šukuojamas kailis apsaugo gyvūną nuo veltinių bei besišeriančių plaukų užsilaikymo kailyje, būtent šie faktoriai susiję su kailiu ir povilniu gali sutrukdyti kompanijos gyvūno termoreguliacines funkcijas, ko pasekoje, atsiras niežulys ir antrinė bakterinė infekcija. (29)

Kailio priežiūros rutinoje vis dažniau įsitvirtina komerciniai preparatai, kurie savo sudėtyje turi įvairių aktyvių ingridientų. Visos kailio priežiūros priemonės griežtai nurodo jų panaudos galimybes, tačiau šeimininkai dažnai jomis nesivadovauja taip sudarydami tinkamas sąlygas alerginėms reakcijoms, niežuliui, pleiskanoms atsirasti. (20) Per dažna kailio priežiūra ir maudynės taip pat yra žalinga. Šių procedūrų metu yra išplaunami odos riebalai, kurie saugo odos paviršių ir kailį nuo natūralios odos mikrofloros virtimo patogenine, drėgmės ir elastingumo balanso sutrikimo, saulės spindulių. Kai kurios trumpaplaukių šunų veislės, Dobermanai, Pinčeriai ir Dalmantinai, dėl kailio trinkimo prieš plauko augimo kryptį gali sirgti folikulitu. (25)

Natūraliai odos paviršiuje yra gausu liaukų ekskrecijos produktų, keratinocitų, korneocitų, bakterijų, purvo, žiedadulkių ar grybelių sporų. Visi šie veiksniai kartu gali paveikti sutrikusios eigos odos riebalų sekreciją, odoje esančių uždegiminių ląstelių pagreitintą degeneraciją, proteinų padidintą eksudaciją, bioproduktų irimą. Šių procesų eigoje sutrinka odos pH, temperatūrinis bei mikrofloros balansas – pasireiškia odos sudirgimas, antrinė bakterinė infekcija. (30)

Šunys ir katės laikomi ne tik namų sąlygomis, reikalauja ypatingos kailio priežiūros. Sušlapę plaukai gali sukelti odos šutimą, organizmo perkaitimą ar hipotermiją, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Šių procesų eigoje gali atsirasti padidėjęs odos riebumas ar pleiskanojimas, epidermio skeldėjimas ir įtrūkimai, mikrofloros pokyčiai bei antrinės bakterinės infekcijos. (16)

Bakterinės mikrofloros populiacijai įtaką daro temperatūra, įprastai karštis, pH, drėgmės, albuminų ir riebalų rūgščių pokyčiai odos epidermyje. (28) Nuolatinis vėjas, kailio džiovinimas paskatina deskvamaciją taip palengvindamas bakterinės mikrofloros kolonizaciją kompanijos gyvūnų odos paviršiuje. Staiga pasikeitus aplinkos sąlygų kompleksui ar pavieniam veiksniam įvyksta

11 bakterijų adhezijos molekulių struktūriniai pokyčiai, kurie leidžia lengvai įsitvirtinti ir dominuoti kaip patogeniniam veiksniui. (25)

Sporas neformuojančių organizmų vystymuisi naudinga dehidratacija, kuri dažnai išsivysto dėl drėgmės ir oro judėjimo pokyčio gyvūno laikymo aplinkoje, šiluminiai pokyčiai, kuriems jie dažnai yra atsparūs, dėl kurių paspartėja jų toksinų išskyrimas galintis pažeisti odos struktūras ir sukelti rimtas dermatologines problemas. (20)

Natūrali odos mikroflora lengviausiai pažeidžiama aplinkos šiluminių pokyčių, kurie sudaro tinkamas sąlygas nepatogeninės mikrofloros skaičiaus išaugimui, šalia atsirandantys drėgmės pokyčiai palengvina mikrofloros disbalanso augimą, taip leisdami plėtotis patogeniniam mikroorganizmų skaičiui odos paviršiuje. (12)

Remiantis literatūriniais duomenimis, natūrali odos mikroflora siekia iki 103 organizmų/cm2 , o odoje turinčioje seborėjinių problemų apraiškų mikroorganizmų skaičius išauga iki 107

organizmų/cm2_{. Pateikti rodikliai įrodo ženklią aplinkos veiksnių pokyčių įtaką mikroorganizmų}

skaičiaus augimui kompanijos gyvūnų odos paviršiuje. (24)

Kačių ir šunų, turinčių polinkį į alergijas, oda reikalauja ypatingo dėmesio susijusio su laikymo sąlygų temperatūriniu ir drėgmės rėžimais. Dėl lengvai įsivyraujančių infekcijų odos paviršiuje jų oda linkusi greičiau pleiskanoti, sudirgti. Šie dermatologiniai požymiai reikalauja pastovaus ir nekintančio temperatūrinio bei drėgmės rėžimo, kurie neturėtų viršyti gyvūno odos poreikius tenkinančių ribų slenksčio.(15)

Kompanijos gyvūnų laikomų šiltesnėje ir drėgnesnėje aplinkoje ryškesnis ligų variavimas susijęs su grybelinėmis odos ligomis, lyginant su vėsesnėje ir sausesnėje patalpoje laikomų gyvūnų odos būkle. (30) Ne mažą įtaką grybelinėms odos ligoms pasireikšti daro klimatas bei gyvūno laikymas ne tik kambario sąlygomis. Taip pat didelę įtaką daro kompanijos gyvūnų socializacija su kitais gyvūnais, kontakto trukmė, laikas praleistas lauke. (25)

Švara, padidėjęs dulkingumas, žiedadulkių kiekis aplinkoje ženkliai įtakoja susirgimo skaičiaus augimą susijusį su kačių ir šunų grybelinėmis odos ligomis. (15)

Staiga pakilusi laikymo sąlygų temperatūra ir išsausėjęs oras padidina riebalinių odos liaukų sekreciją. Dėl to odos paviršius apkraunamas pertekliniu riebalų kiekiu, sutrinka odos kvėpavimo procesas, pasunkėja odos keratinocitų natūralus atsidalijimo procesas. Sutrikus šiems procesams sudaromos tinkamos sąlygos grybelių augimui gyvūno kailyje, leidžiančios turėti tiek ūminį, tiek lėtinį ligos pasireiškimo atvejį. (1)

Jei gyvūno aplinkose atsiranda ektoparazitų, ypač blusų ir Cheyletiella spp. erkučių, yra pastebima tendencija išaugti grybelinių odos ligų skaičiui. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti gyvūno kailį, stebėti socializacijos procesą, gyvūno aplinką, jei jis yra išleidžiamas iš namų, palaikyti tinkamus temperatūrinius bei drėgmės rėžimus ne tik namų sąlygomis. (27)

12 Esant zoonozinių grybelių paplitimui aplinkoje, svarbu stebėti aplinkos bei laikymo sąlygas ir jų pokyčius: dulkių kiekį, žiedadulkių pagausėjimą, aplinkos temperatūrinius, drėgmės bei vėjo pokyčius, kurie skatina ne tik grybelių plitimą, bet ir palengvina užsikrėtimą. (1)

Auginant keletą gyvūnų svarbu apsaugoti sveiką gyvūną, nuo dermatologinių grybelių problemų turinčio gyvūno. Svarbu užtikrinti žemą kontaktavimo lygį, švarą namuose, mažą dulkių kiekį, stabilią, mažai kintančią laikymo sąlygų temperatūrą bei minimalius drėgmės kiekio šuolius aplinkoje. (30)

Grybelinei infekcijai paplitus namų aplinkoje svarbu atlikti prevencines švaros priemones siekiant kuo greičiau sumažinti užsikrėtimo dermatofitozės sukėlėjais riziką. Aukštas terminis šokas yra tinkamas ne tik aplinkos, bet ir gyvūno kailio sterilizavimui. (5)

Literatūriniai duomenys pateikia ne viena gydymo atvejį, kuomet ženklūs temperatūriniai šuoliai trumpam laikui, neviršijant vienos minutės, yra tinkami grybelinių odos ligų užsikrėtimo profilaktikai. Eksperimentiniais atvejais bandymai atlikti naudojant žemesnę aplinkos temperatūrą, tačiau tokio ženklaus prevencinio poveikio grybelinių odos ligų užsikrėtimo srityje nebuvo pastebėta. (21)

Ypač dažnai sutinkamas Malassezia genties grybelis pasireiškia sutrikus mikroklimatinėms sąlygoms: pagausėjus odos riebalų ar ausies vaško išskyrimui, esant drėgmės kiekio pagausėjimui odoje bei kailyje, ar kitaip pažeidus odos paviršinį apsaugos barjerą. (5) Būtent šios organizmo funkcijos suaktyvėja esant temperatūriniams aplinkos svyravimams ir staigiems šuoliams, drėgmės pagausėjimu ne tik odos paviršiuje, bet ir laikymo vietoje, aeracijos sutrikimu kailio paviršiuje, kvėpavimo procesų lėtėjimui dėl odos paviršiaus pažeidimų, kurie gali atsirasti naudojant netinkamas kailio priežiūros priemones ar skiriant nepakankamai laiko gyvūno kailio išdžiovinimui ir geros būklės palaikymui. (23)

Grybelinės odos ligos turi didesnį pasireiškimo dažnį vasaros laikotarpiu ar dideliu drėgmės kiekiu pasižyminčiais mėnesiais. Taip pat pastebima skaičiaus augimo tendencija alergenus turinčiais mėnesiais, kurių metu pagausėja žiedadulkių bei grybelių aplinkoje. (26)

13 1. 3. Natūrali odos mikroflora

Natūrali odos mikrobiologinė terpė yra glaudžiai susijusi su organizmo imunine sistema. Mikroorganizmai yra randami paviršiniame epidermio sluoksnyje, plaukų folikulų piltuvėlyje, kur prakaitas ir odos riebalai suteikia maistines medžiagas. Remiantis literatūriniais duomenimis kompanijos gyvūnų odos paviršiuje galima aptikti du mikroorganizmų tipus: pastovieji, kurie normaliomis sąlygomis yra nepavojingi, tačiau pašalinus – atsistatantys, ir laikinieji, kurie įprastai nesidaugina ir nėra svarbūs tol, kol yra įtraukiami į patologinį procesą. (4)

Šunų organizme pastoviųjų odos mikroorganizmų grupei yra priskiriami Staphylococcus sp., Micrococcus sp., Acinetobacter sp. bei α-hemolitiniai streptokokai. Kačių odos paviršiuje nepatogeninė mikroflora yra Micrococcus sp., Acinetobacter sp. bei α-hemolitiniai streptokokai. Kačių odos paviršiuje randama gerokai mažiau natūralios odos mikrofloros dėl jų ypatingos kailio priežiūros įpročių. (9)

Laikinųjų mikroorganizmų grupei šunų odos pavišiuje priskiriami Escherichia coli,

Proteus mirabilis, Corynebacterium sp., Bacillus sp. ir Pseudomonas sp., o kačių laikinieji

mikroorganizmai yra β-hemolitiniai streptokokai, Escherichia coli, Proteus mirabilis,

Pseudomonas sp., Alcaligenes sp., Bacillus sp.. (13)

Mikroorganizmų skaičius odos paviršiuje yra pastovus kol nėra sutrikdomas klimato sąlygų pokyčių ar antibiotikų panaudos. Didžioji dalis bakterijų odos paviršiuje yra randama esant šiltam ir drėgnam klimatui. (13) Aerobinių mikroorganizmų skaičius sveikoje odoje siekia iki 103

organizmų kvadratiniame centimetre, tuo tarpu patogeninių mikroorganzimų odos paviršiuje jų skaičius išauga nuo 103 _{iki 10}7 _{organizmų kvadratiniame centimetre. (24)}

Stafilokokai yra plačiai paplitę tarp kompanijos gyvūnų, jie aptinkami ne tik odos paviršiuje, bet ir gleivinėje: nosies ertmėje, urogenitalinėje sistemoje. Taip pat gali būti randami virškinamojo trakto mėginiuose. (31) Stafilokokai, lyginant su kitomis bakterijomis, yra atsparesni temperatūriniams pokyčiams, dezinfekcinėms medžiagoms, natrio chlorido tirpalams. Stafilokokai yra piogeninės bakterijos siejamos su abscesais ir pūliavimo procesu. Patogeniniu atveju stafilokokai gali infiltruoti audinius sukeliant odos pažeidimus. (28) Minimali odos paviršiaus trauma ar imunosupresija organizme leidžia stafilokokams daugintis ir virsti patogenine mikroflora. Išskirdami ląstelės sienelės proteinus, kurie tirpdo fibrinogeną ir fibronektiną, stafilokokai palengvina prisitvirtinimą prie audinių. (4)

Streptokokai yra komensalinio tipo gyventojai gleivinės paviršiuje esančioje kvėpavimo bei urogenitaliniame traktuose, priskiriami prie trumpo gyvavimo laikotarpio mikroorganizmų. Streptokokai yra piogeninio tipo bakterijos, kurios siejamos su abscesų formavimu, tuo tarpu enterokokai yra laikomi oportunistiniais mikroorganizmais. (20) Streptokokai gamina paviršiaus

14 proteinus, kurie suriša matriksos proteinus. Adhezinai yra atsakingi už ryšį tarp streptokokų ir šeimininko ląstelių. Kačių ir šunų organizme streptokokai pasižymi minkštųjų audinių, fascijų uždegiminėmis reakcijomis bei nekrozėmis. Katės yra labiau atsparios streptokokų kilmės infekcijoms, tačiau jei jos pasireiškia, tai klinikiniai požymiai dažniausiai pastebimi jaunų kačių organizme ar esant imunokompresinių ligų atvejais. (19)

Acinetobacter genties mikroorganizmai yra plačiai paplitę aplinkoje, atsparūs daugeliui

antimikrobinių medžiagų. Šios genties mikroorganizmai gyvūnų organizme yra iškiriami iš žaizdų, pooperaciniu laikotarpiu bei septicemijos atvejais. (22)

Mikrokokai yra Actinobacteria klasės atstovai, kurie yra aptinkami odos porose. Jų išskiriamos zoosporos gali būti aktyvuojamos dėl padidėjusios drėgmės ar palankių temperatūrinių pokyčių. Šios grupės atstovai nėra randami kompanijos gyvūnų sveikos odos paviršiuje. Traumos ir padidėjęs riebalų išskyrimas predisponuoja mikroorganizmų invaziją odos paviršiuje.(6) Aktyvuotos zoosporos įsiskverbia į filamentus taip pažeisdami epidermio sluoksnį. Taip pat invaziniame procese didelę įtaką daro mikroorganizmų gaminami enzimai, pavyzdžiui, fosfolipazė, proteolitiniai enzimai bei alkalino keramidazė. Organizmo reakcija pagrįsta ūmiu uždegiminiu procesu, mikroabscesų formavimu epidermyje. (28)

Escherichia coli yra Enterobacteriaceae šeimos bakterija. Randama ne tik

virškinamajame trakte, bet ir dirvožemyje bei vandenyje. Ant kompanijos gyvūnų odos paviršiaus dažniausiai atsiduria iš virškinamojo trakto ar urogenitalinės sistemos. Siekiant išvengti jauniklių užsikrėtimo būtina užtikrinti švarias ir šiltas aplinkos sąlygas. (4)

Proteus mirabilis yra Enterobacteriaceae šeimos atstovas, kuris aptinkamas kompanijos

gyvūnų šlapimo sistemoje, aplinkoje. Gali sukelti kompanijos gyvūnų šlapimo sistemos sutrikimus, išorinės ausies uždegimą, kuris dažnai yra susijęs su dermatologinėmis problemomis, todėl kaip antrinės infekcijos šaltinis yra svarbus nagrinėjant odos patologijas. (18)

Corynebakterijos yra randamos odos paviršiuje, gleivinių membranoje, virškinamajame trakte tiek gyvūnų, tiek žmonių organizme. Tai piogeninės klasės bakterija sukelianti įvairius su pūliavimais susijusius procesus. Fakultatyvinė intraląstelinė bakterija formuoja asbcesus ne tik odoje, bet ir limfiniuose mazguose bei vidaus organuose. Perduodama tiesioginio kontakto būdu per odos pažeidimus. (16)

Bacillus genties atstovai gamina endosporas, kurios padeda išlikti aplinkoje. Kai kurios

rūšys gali toleruoti ekstremalias aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, išdžiūvimą, aukštą temperatūrą ir cheminių preparatų panaudojimą. Ant odos paviršiaus dažniausiai patenka iš aplinkos. (3)

Pseudomonos randamos gyvūnų išmatose, vandenyje bei dirvožemyje, odos paviršiuje natūraliomis sąlygomis neaptinkamos. Šios genties atstovai yra atsparūs daugeliui antimikrobinių medžiagų, todėl gydymo atveju naudojant atsparius preparatus yra sunaikinama natūrali odos

15 mikroflora ir sudaromos tinkamos sąlygos šios genties mikroorganizmams dominuoti. (17)

Pseudomona aeruginosa yra susijusi su išorinės ausies uždegimu, kuris turi glaudų ryšį su

dermatologinių problemų pasireiškimu. Šioms bakterijoms reikalingos drėgnos, prastai vėdinamos aplinkos sąlygos, kurios susidaro gyvūno kailyje esant prastoms laikymo sąlygoms bei netinkamai kailio priežiūrai. (4)

Grybeliu dažniausiai užsikrėčiama iš aplinkos, esant per dideliam drėgmės ir šilumos kiekiui. Patekę ant odos ar kailio paviršiaus jie pažeidžia keratinizuotas struktūras, pavyzdžiui, odą, plaukus, nagus, pėdutes. Dermatofitai yra ypač atsparūs aplinkos veiksniams ir esant tinkamoms sąlygoms aplinkoje gali gyvuoti iki dvylikos mėnesių. (1) Dermatofitams yra priskiriami Microsporum spp., Trichophyton spp. ir Epidermophyton spp. mikroskopiniai grybai. Dermatofitai yra klasifikuojami į tris grupes: zoofilinius, antropofilinius ir geofilinius Geofiliniai grybelių atstovai dažniausiai randami dirvožemyje ir yra linkę į keratino struktūrų ardymą. Zoofiliniai ir antropofiliniai dermatofitai dirvožemyje daugintis negali. (17)

Dažniausiai kompanijos gyvūnams dermatologines problemas sukelia Microsporum

canis. Šunų odos ligoms didelę įtaką daro Microsporum canis, M. gypseum, trichophyton mentagrophytes, T. Mentagrophytes var. erinacei. natūraliai odos ir kailio mikroflorai

dermatofitai nepriklauso. (21) Dažniausias kompanijos gyvūnai užsikrėčia būdami lauke, kasdami dirvožemį, žaisdami su ežiais, kurie yra vienas iš pagrindinių šaltinių užsikrėčiant grybelinėmis odos infekcijomis. Taip pat užsikrėtimo riziką didina hiperadrenokorticizmas bei imunosupresinės ligos. (26)

Mikroskopiniai grybai dažniausiai pasireiškia padidėjusiu odos sausumu, pleiskanojimu, trupančiais plaukais, kurie apjuosti uždegimine zona odos paviršiuje. Retais atvejais pasireškia folikulito ar onychomikozės požymiai. Mikroskopiniai grybai sukelia keratino hidrolizę, kuri pažeidžia epidermio vientisumą, plaukų kotą, jų folikulus. (20)

Dermatofitai gali būti perduodami tarp gyvūnų, nuo gyvūno žmogui ir nuo žmogaus gyvūnui, todėl jų plitimą ypač svarbu stebėti siekiant kryptingo gydymo. (25)

16 1. 4. Odos ligos, atsirandančios dėl netinkamų laikymo sąlygų

1. 4. 1. Paviršinis pustulinis dermatitas

Paviršinis pustulinis dermatitas charakterizuojamas pustulių, kurios išsidėsto mažai plaukų turinčiose ar beplaukėse odos vietose. Tai bakterinės kilmės dermatologinė patologija, kurią sukelia koaguliazei teigiami Staphylococcus genties organizmai. Ji nėra užkrečiama, tačiau jos atsiradimas dažnai siejamas su netinkamomis aplinkos sąlygomis, antrinėmis bakterinės, parazitinės bei virusinės kilmės ligomis, taip pat endokrinologiniais susirgimais. (14)

Mažos, paviršinės pustulės neapima plaukų folikulų, dažniausiai aptinkamos ingvinalinės ir pažastų srities raukšlėse šunų odos paviršiuje.. Šie pakitimai nėra skausmingi, tačiau dažnai padengti sudžiūvusia, gelsvo atspalvio pluta, dideli epidermio plotai yra nusilupę ar besilupančioje stadijoje. Kačių organizme ši liga pasireiškia kaklo, galvos srityse. (4)

Sukėlėjo kultūros yra išauginamos iš eksuduotos odos pažeistų plotų, pustulių eksudato. (2) Šios ligos gydymas trunka iki 14 dienų. Naudojami vietinio poveikio antibiotikai ar antibakteriniai kremai, odos paviršiaus valymas chlorheksidinu taip pat gali duoti teigiamo efekto. (14)

1. 4. 2. Šlapias paviršinis folikulitas

Pasikartojantis paviršinis folikulitas dažnai pasireiškia švelniakailių, trumpo kirpimo šunų veislėse, pavyzdžiui, Dobermanų pinčerių, bokserių, Anglų buldogų, dalmantinų. Taip pat dažnas pasireiškimas pastebėtas Airių seterių, kolių ir auksaspalvių retriverių veislių šunų organizmuose. (14) Paviršinio folikulito atvejais dažniausiai išskiriamas S. pseudintermedius, tačiau ir kiti šios genties atstovai neretai aptinkami mėginiuose esant šiai patologijai. Šiems patogenams vystytis padeda netinkama kailio priežiūra, prastos ir netinkamos laikymo sąlygos, alergijos bei parazitinės kilmės patologijos. Remiantis literatūriniais duomenimis trys dažniausiai šios patologijos sukelėjai yra stafilokokai, dermatofitai bei Demodex spp. erkutės. (27)

Paviršinio folikulito pasireiškimas yra aiškiai matomas, jo metu susidaro maža, uždegiminės kilmės pustulė, kurioje pastebimas plauko išsivertimas folikulo centre. Tipines pustules sunku identifikuoti ir pastebėti, ypač esant intensyviam niežuliui ir antrinės kilmės odos sudirgimui. Ligai progresuojant galima pastebėti folikulinių papulių, kurios gali būti aptrauktos pluta arba nuolat šlapiuojančios, hiperpigmentacijos požymių, alopecijos židinių. (11) Pažeidimai lokalizuojasi ribotoje zonoje, kuomet infekcija įnešama traumos atveju, tačiau įprasto užsikrėtimo atveju aiškios lokalizacijos odoje nepastebima. Pažeidimai retai aptinkami kol nėra pašalinami plaukai. Kačių

17 organizme ši patologija retai aptinkama ir pasireiškia dermatitu, papulių atsiradimu, alopecijos požymiais kaklo ir galvos srityje. (7)

Diagnozuojant šią patologiją svarbu atlikti bakterijos kultūrų identifikavimą, Wood‘o testą. Tinkamai ir laiku diagnozuotas sukėlėjas gali būti greičiau ir veiksmingiau pašalinamas taip sumažinant odos sudirgimo pojūčius siekiant pagerinti gyvūno savijautą. Gydymas trunka iki 28 dienų ir yra parenkamas priklausomai nuo aptikto sukėlėjo odos paviršiuje. (16)

1. 4. 3. Aktinomikozė

Tai reta, su pūliavimo procesu susijusi odos patologija sukeliama Actinomyces genties organizmų. Infekcija patenka traumos metu, patekus svetimkūniui. Aktinomikozė dažnai pasireiškia medžiojanties kompanijos gyvūnams gyvenantiems šiltame pietų klimate. Liga pasireiškia patinimu ar abscesu galvos, kaklo, krūtinės, šonkaulių ir pilvo srityse. (13) Abscesuose galima aptikti gelsvo ar pilko atspalvio tąsaus eksudato, kurio kvapas bus erzinantis ir nemalonus. Siekiant identifikuoti sukelėją naudojama adatų aspiratas, biopsija. Gydymas trunka nuo 40 dienų. Dažniausiai skiriamos didelės dozės penicilino, ampicilino, chloramfenikolio ar tetraciklino. Kadangi, ši patologija yra linkusi atsistatyti, gydymas gali tęstis iki 4 mėnesių. (4)

1. 4. 4. Dermatofiliozė

Tai paviršinis, turintis pluta aptrauktus pažeidimus odos susirgimas, kurį sukelia

Dermatophilus congolensis, kuris yra retas kompanijos gyvūnams. (2)

Sukėlėjas nėra randamas aplinkoje, tačiau liga dažnai pasireiškia po lietingų dienų, kuomet lietų pakeičia sausas klimatas. Drėgmė paveikia zoosporas, kurios išlaisvina patologiją inicijuojančius faktorius. Šiltas ir drėgnas klimatas pagerina sukelėjui reikalingas sąlygas taip inicijuodamas drėgnąjį ūmios kilmės dermatitą, lėtinį folikulitą, seborėjinį dermatitą ar kitokios formos dermatozes. Ši patologija pažeidžia tiek kačių, tiek šunų dermatologinį barjerą. (25)

Ši liga pažeidžia visas plaukuotas kūno vietas, o patogenas gali būti išskiriamas ir iš minkštųjų audinių, burnos ar šlapimo pūslės. Sukelėjas lokalizuojasi dorzalinėje nugaros dalyje, snukio, ausų srityje. (14) Retais atvejais fiksuojami pasireiškimo atvejai pėdų srityje, kurie sukelia ryškius elgsenos pokyčius ir yra retai siejami su bakterinės kilmės odos infekcijomis. Paviršiniai odos pažeidimai būna padengti šlapiuojančia pluta, plaukai lengvai pešami. Gijimo atveju pluta sausėja, pasireiškia alopecijos ir hiperpigmentacijos sutrikimai pažeistose odos zonose. (1)

Svarbiausias gydymo principas yra drėgmės sumažinimas, sukėlėjo pašalinimas. Svarbiausi gydymo etapai yra stabilus odos pH palaikymas, vietinė terapija, tinkama odos ir kailio priežiūra, tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas. Gydymo trukmė priklauso nuo sukėlėjo gebėjimo atsinaujinti.

18 Įprastai gydymas trunka iki 4 savaičių, tačiau nesilaikant gretutinių rekomendacijų literatūroje aprašomi pavieniai gydymo atvejai smulkiems gyvūnams trukę iki 15 mėnesių. (21)

1. 4. 5. Gilusis folikulitas

Gilusis folikulitas prasideda kaip paviršinės kilmės bakterinė, grybelinė ar parazitinė infekcija. Dažniausiai identifikuojamas sukėlėjas yra S. pseudintermedius, tačiau gilios kilmės odos infekcija yra įtakojama antrinės kilmės infekcijų, kurias sukelia Prooteus sp., Pseudomonas sp. ir E.

Coli. Dalis šių patogenų yra natūrali odos mikroflora, tačiau pasikeitus gyvūno aplinkos sąlygoms ir

tapusi patogenine ji pažeidžia ne tik viršutinius, bet ir giliuosius odos sluoksnius. (7)

Ligos pradžioje yra pažeidžiami pavieniai folikulai, kuriu ligai progresuojant formuoja įvairaus dydžio papules. Ligos eigoje pastebimi alopecijos, audinių patinimo, uždegiminiai požymiai. Pažeisti audiniai pakeičia spalvą nuo rausvos iki tamsiai raudonos, retai su violetiniu atspalviu. (14) Prieš opų atsiradimą pastebimos tamsios spalvos, aiškiai lokalizuotos hemoragijos odos paviršiuje. Pažeidimams gilėjant audinių spalva vis tamsėja, uždegiminė zona gilėja, pastebimos fistulės. Atsiradusios opos gali nekrozuoti arba apsitraukti pluta. Atsiradus tiesioginiam pažeidimų traumavimui ligos progresavimas akivaizdžiai padidėja. (7)

Folikulitas gali būti aptinkamas bet kuriose odos vietoje kur yra plaukų folikulų, ypač jei odoje vyrauja trumpaplaukio tipo kailis. Ši patologija bendra tiek kačių, tiek šunų organizmams, tačiau kačių odoje gilusis folikuliotas pasireiškia katėms būdinga antrine infekcija, kuri atrodo kaip aknė snukio bei nugaros dorzalinėje dalyje. (16)

Gydymas trunka iki 12 savaičių ar ilgiau. Tačiau pirminė gydymo schema yra skiriant 14 dienos antibiotikų kursą su gretutiniu odos stebėjimu bei aplinkos sąlygų koregavimu kasdienėje rutinoje. (27)

1. 4. 6. Dermatofitozė

Tai mikroskopinių grybų sukeliama odos patologija būdinga kompanijos gyvūnams. Ryškiausius klinikinius simptomus sukelia trys grybeliai: M. canis, M. gypseum, T. mentagrophytes, kurie sukelia pažeidimus kačių ir šunų odos paviršiuje. (19) Grybelinių ligų pasireiškimą įtakoja karštas ir drėgnas klimatas, todėl šios ligos pasireiškimui būdingas ryškus sezoniškumas. Retais atvejais dermatofitozę kačių ir šunų organizme vienu metu sukelia du skirtingi grybeliai. Dermatofitai yra perduodami kontakto būdu per pažeistus plaukus ar kitus užkrėstus mikroskopiniais grybeliais elementus, ne mažas grybelių skaičius varijuoja aplinkoje. (21) M. canis gali būti aptinkamas dulkių paviršiuje, ventiliacijos angose, židinių filtruose, todėl aplinkos priežiūra ir laikymo sąlygų kokybė siekiant išvengti šio sukėlėjo yra labai reikšmingas veiksnys. (26)

19 Dažniausiai pastebima pasireiškimo forma – apkritimo pavidalo, įvairaus dydžio alopeciniai židinėliai. Retais atvejais pasireškia folikulinės kilmės papulės ir plutos formavimasis pažeidimo paviršiuje. Dermatofitozė atveria kelius antrinei infekcijai sukeldama stiprų niežulį, kurio pasekoje odos paviršius yra traumuojamas ir pažeidžiamas vientisumo ir apsaugos barjeras. (28)

Ši patolologija identifikuojama naudojant mikroskopinių grybų nustatymo testus ar Wood‘o lempą, kurios dėka pastebimas fluorescencinis švytėjimas dėl M. canis, M. audounii, M. distortum,

T. shoenleinii produkuojamų gelsvai žalio atspalvio medžiagų. Tik 50% M. canis gamina švytinčias

medžiagas, tad svarbu odos būklę įvertinti keliais tyrimo metodais. (9)

Šios ligos gydymui taikoma komplesinė terapija: vietiniai ir sisteminiai antibiotikai. Svarbu keisti kompanijos gyvūnų laikymo sąlygas: M. canis aplinkoje išgyvena iki 18 mėnesių, tad svarbu namus išplauti chlorheksidino ar sodos hypochlorito tirpalais. (11) Didelę įtaką daro temperatūrinio rėžimo pokytis: kilimus, augintiniu namelius ir guolius patartina plauti ne žemesnėje nei 45°C temperatūroje. Vėdinimo sistemos turi būti valomos vakuumo siurbliais kartu su gyvūno transportavimo narvais. (7)

1. 4. 7. Malassezia pachydermatis sukeliamas dermatitas

Tai saproditinės mielės sukeliama odos patologija. Šis sukelėjas gali būti randamas normalios ar pažeistos būklės odoje, natūralaus balanso ir sutrikusio balanso ausų kanale, analinėse liaukose, tiesiojoje žarnoje, vaginoje. (12) Malassezia pachydermatis būdingas ir katėms, ir šunims. Patogenine mikroflora šis sukelėjas tampa sutrikus odos paviršiaus mikroklimatinėms sąlygoms: padidėjus riebalų produkcijai odos paviršiuje, išaugus drėgmės kiekiui aplinkoje, pakitus kailio priežiūrai, pažeidus epidermio apsauginį barjerą. (23)

Malassezia dermatitas yra lengvai atpažįstamas šunų organizme. Atskiros veislės, tokios kaip:

Australų terjerai, Pudeliai, koliai, Jack‘o Rasello terjerai, Kokerspanieliai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai , turi didesnį polinkį šios ligos pasireiškimui. Dermatitas prasideda vasarą, padidėjus dregmės ir temperatūros kiekiui aplinkoje. (28) Pagrindinis ir ryškiausiai pastebimas šios patologijos simptomas – niežulys. Šunų kilis tampa nešvarus, susivėlęs, atsiranda pavieniai seborėjiniai židiniai. Dermatitas gali pasirekšti generalizuota ir lokalizuota forma, kuri pasireiškia ausų, lupų, kaklo ir analinėse zonose. Išorinis ausies uždegimas yra labai dažnai susijęs su Malassezia sukeliamu dermatitu. (1)

Kačių organizme Malassezia dermatitas aptinkamas retai, tačiau dažniausiai pastebimas kartu su išorinės ausies uždegimu, kuriam būdinga padidėjusi ausų sieros gamyba, pakitusi vaško spalva, pavienės žaizdelės ausies landos gleivinėje. Gretutiniai simptomai yra kačių aknė, žvynelinės kilmės dermatitas. (6)

20 Geriausias šios patologijos identifikavimo būdas – citologinis tyrimas. Paviršinės skutmenos turi būti fiksuojamos karščiu. Retais atvejais ligos diagnozavims pareikalauja odos biopsijos. Gydymo tikslais skiriamas ketokonaolas ar itrakonazolas. Gretutinio gydymo plėtojimui skiriami seleno sulfido turintys šampūnai. (1)

21 1. 5. Teisės aktai reglamentuojantys kompanijos gyvūnų laikymo sąlygų reikalavimus

Asmenys, ar juridiniai asmenys, auginantys kompanijos gyvūnus, turi laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie pateikti teisiniuose dokumentuose:

1. Įsakymas dėl administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo.

2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. B1-508

1 iliustracija. Pateikiami

kompanijos gyvūnų laikymo ploto reikalavimai (33) 2 iliustracija. Pateikiamos laikymo temperatūros normos ir rekomendacijos (33)

22

2. METODIKA

2. 1. Apklausos sudarymo ir vykdymo metodika

Apklausa buvo pateikiama internetiniame puslapyje užtikrinant duomenų saugumą bei anonimiškumą. Apklausą sudarė 35 klausimai, kurie buvo pritaikyti šunų ir kačių augintojams. Į klausimus atsakė 200 kompanijos gyvūnų šeimininkų: 100 kačių ir 100 šunų augintojų. Klausimai sudarė tris pagrindines grupes: bendrieji gyvūno duomenys, laikymo sąlygos bei priežiūra, odos ligos bei polinkis jomis sirgti.

Bendrųjų duomenų grupei buvo priskirti klausimai apie gyvūno amžių, lytį, svorį, kilmės dokumentus, veislę. Klausimai apie laikymo sąlygas bei priežiūrą siekė apimti gyvūno ėdalo, laikymo vietos, komunikacijos su kitais gyvūnais, kailio/odos priežiūros rutinos bei apsaugos sritis. Trečioji grupė klausimų buvo orientuota į dermatologines problemas turinčius gyvūnų šeimininkus, kurių dėka buvo bandoma išsiaiškinti ligos etiologiją, eigą, pasireiškimo lygį ir formą, konkrečių laikymo sąlygų įtaką.

Surinkta informacija leidžia plačiau analizuoti literatūrinius duomenis bei atitinkamai įvertinti laikymo sąlygų įtakingumą odos ligoms.

2. 2. Mėginių paėmimo ir tyrimo metodika

Tyrimas buvo atliktas 2015 metais privačioje Kauno smulkiųjų gyvūnų klinikoje bei individualiais iškvietimų atvejais, pacientų namuose. Iš viso buvo paimta dvidešimt kompanijos gyvūnų mėginių iš gyvūnų odos: dešimt šunų ir dešimt kačių. Visi tyrime dalyvavę gyvūnai turėjo arba šiuo metu turi dermatologinių problemų. Mėginių auginimas ir analizė buvo atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir kokybės katedros laboratorijoje.

Visiems pacientams, kurie į kliniką „X“ kreipėsi dėl odos ligų, buvo atliktas išsamus klinikinis tyrimas, kurio metu buvo panaudota Vudo lempa bei įtarus bakterinę ar grybinę infekciją – paimti mėginiai. Renkant paciento anamnezę buvo gilinamasi į pagrindinius tyrimo rezultatus galinčius paveikti faktus: ar artimiausią mėnesį nesikeitė gyvūno laikymo sąlygos, ar gyvūnas yra laikomas vienas, koks yra jo galimas kontaktas su kitais gyvūnais, ar nepakito kailio/odos priežiūros priemonės bei procedūrų vykdymo eiga, taip pat atsižvelgta į tai ar gyvūnas turi polinkį į dermatologines patologijas bei gydymo schemą, jei jis yra taikomas.

Klinikinio tyrimo metu identifikavus dermatologinę problemą buvo įvertinamas pažeidimo dydis, forma, išplitimas bei odos dirglumas. Atkreipiamas dėmesys į bendrąją odos/kailio būklę, įvertinamas plauko struktūros pokytis, odos paviršiaus riebalingumas, odos dirglumas bei odos

23 išplikimo lygmuo. Siekiant atmesti arba patvirtinti galimą grybelinės infekcijos diagnozę buvo atliekamas Vudo lempos testas. Šio testo metu lempa yra įkaitinama ir analizuojamas gyvūno kailis laikant ją 2-7cm nuo odos paviršiaus. Tyrimo metu svarbu išanalizuoti visą plauko ilgį bei pastebėjus šašus odoje juos pašalinti, nes šašai gali uždengti grybelio pažeistas vietas.

Mėginiai bakteriologiniam tyrimui buvo imami į transportines terpes nuo įvairių gyvūnų odos paviršių: kaklo, kirkšnies, pilvo, krūtinės bei uodegos sričių. Tiriami mėginiai buvo sėjami ant agaro terpės esančios Petri lėkštelėse ir kultyvuojami termostate nustačius 37°C temperatūrą 24-36val. Išaugusios kolonijos buvo suskaičiuojamos ir jų skaičius buvo vertinamas remiantis metodiniais normatyvais.

Ėminys su grybinės kultūros mėginiu buvo sėjama ant komercinių grybelių identifikavimo terpių, kurios keisdamos terpės spalvą leidžia identifikuoti ar mėginyje yra grybelinės kilmės sukėlėjų. Taip pat steriliu tamponu iš transportinės terpės paimti mėginiai buvo sėjami ant agaro terpės esančios Petri lėkštelėse, kultyvuojami 37°C temperatūroje 24-36val. Išaugusios grybelių kolonijos buvo skaičiuojamos ir lyginamos su literatūroje pateiktais sveikos odos ir patologinių atvejų odos užterštumo kiekiais.

Tyrimo metu taip pat buvo analizuota šunų ir kačių amžius, plaukuotumas, laikymo sąlygų įtaka, dermatologinės problemos įsisenėjimo lygmuo bei gydymo tarpsnis.

2. 3. Terminės aplinkos stebėsena bei analizė

Laikymo sąlygų stebėsena buvo vykdoma vieną dieną du kartus paroje: 12val. bei 21val. Aplinkos analizavimo tyrime dalyvavo 20 kompanijos gyvūnų: 10 kačių ir 10 šunų. Tyrimas buvo vykdomas jų namuose matuojant aplinkos drėgnį, temperatūrą kambaryje, guolyje bei augintinio kūno temperatūrą. Temperatūra buvo matuojama duu kartus paroje: ryte ir vakare, o drėgnis – vieną kartą paroje, vakarinio matavimo metu.

Rytinis ir vakarinis temperatūriniai aplinkos matavimai buvo atliekami toje pačioje vietoje nekeičiant pozicijos, kuri galėtų iškreipti matavimo rodmenis.

Temperatūriniai aplinkos rodikliai buvo matuojami 2 prietaisais: termovizoriumi „FLIR e30bx“, kuris parodo terminį aplinkos pasiskirstymo vaizdą platesniame tyrimo vaizde bei termometru – hidrometru „Extech RH490“, kuris parodo bendrąją aplinkos temperatūrą bei jos drėgnį. Tyrime dalyvaujančių kompanijos gyvūnų kūno temperatūra buvo matuojama įkišus termometro antgalį į analinę angą „Microlife“ skaitmeniniu termometru, o kūno paviršiaus temperatūra ir jos pasiskirstymas buvo matuojamas termovizoriumi „FLIR e30bx“.

24 1 pav. Matavimas atliekamas psichrometru.

Gautieji duomenys buvo suvedami į lentelės pavidalo formą, kurioje buvo matomi aiškūs svyravimai ir atlikti lyginimai su literatūroje pateiktais norminiais rodikliais.

Duomenų skaičiavimai ir grafinis pateikimas atlikti „Microsoft Office Excel“ programa, darbas maketuotas naudojant „Microsoft Word (2013)” programą, apklausos duomenys įvertinti apskaičiavus „Chi“ kvadratą, o gautieji tyrimo rezultatai patvirtinti skaičiuojant patikimumo koeficientą.

1 darbo schema.

Kompanijos gyvūnų atranka atsitiktiniu būdu (n=20) 1. Terminių aplinkos sąlygų matavimas 2. Odos bakteriologinio mėginio paėmimas

3. Odos bakteriologinio mėginio kultyvavimas, gautų rezultatų

įvertinimas

Laikymo sąlygų įtakos odos ligoms nustatymas

25

3. REZULTATAI

3. 1.Apklausos rezultatai

Apklausoje dalyvavo 200 kompanijos gyvūnų šeimininkų: 100 kačių ir100 šunų. Bendrųjų duomenų grupėje kačių šeimininkai pateikė tokią informaciją: gyvūno svorį, veislės patikimumą, ėdalo gamintoją bei rūšį.

Kačių kategorijoje amžiaus grupės pasiskirsto minimaliu arealu: 67% apklausos dalyvių atsakė, kad jų katė sveria 3-5kg, o likę 33% atsakė, jog jų katė priklauso 5-10kg svorio grupei.

92% apklaustųjų kačių šeimininkų teigė, jog jų gyvūnai yra be dokumentinės kilmės, 5% - turintys kilmės dokumentus, o likę 3% nuo atsakymo susilaikė.

Ėdalo kategorijoje buvo išskirti šie pašaro gamintojai ar kiti galimi pasirinkimo variantai: 1. Royal Canin;

2. Hill‘s Science Plan; 3. Dog & Co // Cat & Co; 4. Acana; 5. Orijen; 6. Brit Care; 7. Josera; 8. OK Passion; 9. Special;

10. Šeriamas kito gamintojo sausu pašaru; 11. Sauso pašaro gyvūnas negauna.

51% atsakė, jog gyvūnas yra šeriamas Royal Canin sausu pašaru, 13% - Josera, 10% - Hill‘s Science Plan, 7% - Acana, 7% - Orijen, 6% - šeriamas kito gamintojo sausu pašaru. Likę 6% atsakė, jog jų auginamas gyvūnas negauna jokio sauso pašaro.

Iš 100 respondentų kačių kategorijoje 71% nurodė, jog jų katė yra šeriama tik sausu ėdalu, o likę 29% atsakė, jog jų gyvūnas kartu su sausu pašaru gauna ir konservų.

Antroji klausimų kategorija orientuota į gyvūno laikymo sąlygas bei priežiūros aspektus. Šioje klausimų grupėse buvo siekiama išsiaiškinti gyvūno laikymo vietą, miego sąlygas, kontaktą su lauko aplinka, ektoparazitų kontrolės paklausumą, kailio priežiūros ypatybes, augintinio sąlytį su žmonėmis ir kitais gyvūnais.

26 Iš 100 atsakiusiųjų 89% nurodė, jog jų katė yra laikoma tik namuose. 11% atsakė, jog katė yra išeinanti į lauką ir grįžtanti kada panorėjusi. Iš 89% kačių, kurios yra laikomos namuose 39% miega savo guolyje, 9% kartu su šeimininkais lovoje, o 53% miega kitoje vietoje esančioje namuose. Apsauga nuo ektoparazitų kačių augintojai naudoja vangiai, tik 5% atsakiusių naudojasi priemonėmis nuo ektoparazitų, pavyzdžiui, antkakliais ar lašais į kailį.

Į klausimus, kurie susiję su gyvūno kailio ir odos priežiūra, atsakymai pasiskirstė taip: 97% kačių yra nemaudomos. 3% kačių, kurios yra maudomos reguliariai naudojamas komercinis šampūnas. Kačių augintojai kates šukuoja aktyviau nei jas maudo: 48% teigia, jog kates šukuoja bent kartą į savaitę, likusieji 52% savo kačių mechaninei kailio priežiūrai laiko neskiria.

Į klausimą apie gyvūno laikymo vietą 11% atsakė, kad ji yra laukinė – tad tikslaus kontakto su gyvūnais bei kitais žmonėmis jie nurodyti negali. Iš likusių 89%, kurių katės auginamos namuose nurodė, kad 90% kačių turi nuolatinį kontaktą su žmonėmis: jos laižo šeimininkų veidą, ateina į lovą, nuolat glostomos ar laikomos ant rankų. Likusieji 10% nurodė kontaktą su žmogumi kaip minimalų. Iš 89% kačių laikomų namuose, 30% turi nuolatinį kontaktą su kitais gyvūnais, 11% turi retą kontaktą su kitais augintiniais, o likę 59% - kontakto su kitais gyvūnais neturi.

Trečioji klausimų grupė yra labai konkreti ir skirta siaurai augintojų kategorijai. Klausimai yra konkretūs, aiškiai susiję su odos ligomis bei polinkiu jomis sirgti. Šioje klausimų grupėje siekta išsiaiškinti ar gyvūnas yra turėjęs odos problemų, kurioje kūno dalyje problemos buvo išreikštos, kokia buvo odos sudirgimo etiologija, kokie buvo pirmieji požymiai, ar spėjo išsivystiti antriniai požymiai, ar ligą įtakojo sezoniškumas, kokiais būdais buvo bandoma spręsti odos patologijas, ar buvo pastebėtas ligos pasireiškimo reguliarumas.

Iš 100 kačių šeimininkų 76 nurodė, jog nėra susidūrę su kačių odos problemomis, o likę 24 – atsakė, jog problemų turi nuolatos. Iš 24 teigiamai atsakiusių augintoju net 9 katės yra einančios į lauką, kai apklausoje tik 11 kačių iš 100 yra išleidžiamos iš namų.

Kūno vietos sudirgimai buvo padalinti į kelias grupės: 1. Galvos ir snukio srities;

2. Kaklo srities;

3. Krūtinės ir nugaros srities; 4. Pilvo ir kirkšnių sritys;

5. Galūnių ir uodegos sritys, pėdutės.

Iš 24 apklausoje dalyvavusių ir su odos problemomis susidūrusių kačių augintojų nurodė, jog dažniausiai problema pasireiškia galvos, kaklo ir pilvo srityse, taip teigė 83% augintojų. Likusieji 17% nurodė, jog pokyčiai pirmiausia pastebimi galūnių ir pėdučių srityse.

27 Aiškinantis ligos etiologiją iš 24 apklaustųjų tik 10 žmonių žinojo tikslią priežastį, kuri įtakojo katės odos sudirgimą ir ligos atsiradimą: 50% nurodė, jog tai alerginės kilmės reakcija, 40%, jog ligos atsiradimą inicijavo bakteriniai sukėlėjai, 10% - ektoparazitų atsiradimas.

Pirminiai ir antriniai požymiai nebuvo ryškiai atskirti šeimininkų atsakymuose, todėl juos padalyti į dvi grupes buvo nekryptinga ir netikslu, tačiau pagrindiniai odos sudirgimo požymiai buvo įvardinti. Juos apibūdino kaip paraudimą ir bendrąjį odos sudirgimą, niežulio ir pleiskanų atsiradimą. Antriniai požymiai buvo apibūdinti kaip žaizdelių atsiradimas, šlapiavimas, poodinio tynio atsiradimas ir padidėjęs odos suragėjimo laipsnis.

Iš 24 teigiamai atsakiusiųjų tik 5 žmonės pastebėjo sezoniškumo įtaką ligos paūmėjimui ar atsiradimui. 10 iš 24 kačių augintojų atsakė, jog liga pasikartoja reguliariai ar tampa lėtinės formos.

Siekdami išvengti naujo ligos pasireiškimo ar bandydami gydyti šeimininkai renkasi vaistinius preparatus ir plačią jų panaudą su veterinarijos gydytojo konsultacija ir nurodymais – taip teigė 18 teigiamai atsakiusiųjų respondentų. Taip pat kaip gretutinį gydymą augintojai renkasi mitybos pokyčius, aplinkos pokyčių atsiradimą bei reguliarias maudynes ir atsiradusią mechaninę kailio priežiūrą.

Kačių kategorijoje dažniausiai pasireiškiančios ligos buvo:  kontaktinis dermatitas;

 maistinė alergija;

 padidėjęs jautrumas mieliagrybiams;

 Mallasezia spp. sukeltas ausų ir odos vietinis uždegimas;  dermatofitų sukeliamas išplikimas.

Apklausoje dalyvavo 200 kompanijos gyvūnų laikytojų: 100 kačių ir 100 šunų augintojų. Šunų svorio kategorija apklausoje pasirodė daug platesnė:

 iki 3 kg – 3%;  3-5kg – 10%;  5-10kg – 60%;  10-15kg – 5%;

 15 ir daugiau kg – 22%.

Iš 100 apklaustų šunų augintinių 67% nurodė turintys kilmės dokumentus, likę 33% dokumentų neturi. Iš 33% bedokumenčių šunų savininkų, 20 teigė kilmės dokumentų nepasiėmę pirkimo metu.

Bendrųjų duomenų grupėje klausimus susijusius su ėdalo tipu ir rūšimi šunų augintojai atsakinėjo ne taip kontrastiškai: 40% apklaustųjų teigia, jog jų šuo renkasi Orijen gamintojo pašarą, 22% - Acana, 18% - Brit Care 15% - Royal Canin ir tik 5% - kito gamintojo pašarą iš prekybos centrų.

28 Šunų augintojai nurodė, jog 81 augintinis iš 100 yra šeriamas tik sausu pašaru, likusieji 19 – kartu gauna ir šlapio ėdalo ar maisto nuo stalo.

Antroje klausimų kategorijoje, kuri yra susijusi su gyvūno laikymo sąlygomis bei kailio priežiūra šunų savininkų atsakymai pasiskirstė platesniu arealu lyginant su kačių šeimininkų atsakymais.

97% šunų turi kontaktą su lauko aplinka, tik 3% augintinių yra laikomi namuose, tuštinasi ir šlapinasi ant palučių, o į lauką yra nešami rankinėse ar boksuose.

90 iš 100 šunų savininkų nurodė, jog šuo miega kartu su jais lovoje ar ant sofos. Likusių 10% nurodė, jog šunys miega guolyje ar ant kilimo.

Iš 97 šunų, kurie turi kontaktą su lauko aplinka 16% augintinių yra paleidžiami į lauką be priežiūros, 10% yra laikomi voljere ar kieme dienos metu, o nakčiai įleidžiami į namus. Likę 74% į lauką eina su šeimininkais ir yra griežtai kontroliuojami.

16% atsakiusių, jog gyvūnas lauke yra nestebimas į dalį klausimų atsakyti negalėjo. Iš 84 šeimininkų, kurie teigė, jog šuo lauke yra akylai prižiūrimas pateikė tokius atsakymų rezultatus: 35% teigia, jog jų augintis vaikšto nešienautomis pievomis miškais ir miesto takais. 24% atsakė, jog gyvūnas vaikšto tik tose teritorijose, kuriose nėra aukštos žolės bei riziką keliančios aplinkos, pavyzdžiui, miškas. 24% teigė, jog gyvūnas vedžiojamas tik parko aikštelėse ar šunų vedžiojimo zonose ir likę 16% šunis vedžioja daugiabučių namų kvartaluose.

Apklausos metu šunų savininkai parodė didesnį rūpestį gyvūnų apsaugoje susijusioje su ektoparazitų kontrole: 79% yra nuolatos ar reguliariai apsaugomi nuo ektoparazitų galimų atsiradimų, 20% nesisaugo ir nenaudoja jokių apsaugos priemonių. 1% teigia tikintys gintarinių karolių nauda ir apsauga gyvūno organizmui.

Šunų augintojai didelį dėmesį skiria kailio bei odos priežiūrai: iš 100 respondentų, kurie augina šunis, 84% teigia maudantys savo augintinius. Likę 16% mano, jog gyvūnas pats gali susitvarkyti su savo kailio priežiūra nepriklausomai nuo metų laiko ir sezoniškumo. 80 iš 100 šunų šeimininkų nuolatos atlieka mechaninę kailio priežiūrą, 20 augintojų nemato tame svarbos gyvūno sveikatingumo klausimais.

98% apklaustųjų šunų kategorijoje atsakė teigiamai, jog šuo turi nuolatinį ir labai artimą kontaktą su žmonėmis. Likę 2% atsakė, kad šuo yra paglostomas ir jam to gana. 95% iš visų respondentų šunų grupėje pasisakė, kad jų šuo turi nuolatinį ar kasdienį kontaktą su kitais gyvūnais, kurie gali daryti įtaką gyvūno sveikatingumui odos ligų pasireiškimo klausimais.

Trečioje klausimų kategorijoje susijusioje su odos ligomis ir jų pasireiškimu buvo bandoma išsiaiškinti ar gyvūnas yra susidūręs su odos ligomis, kurioje kūno vietoje buvo matomi odos pažeidimai, kokie buvo ligą sukėlę veiksniai, pastebimi požymiai, ar įtaką ligai darė sezoniškumas, ar pasireiškimas buvo reguliarus, koks buvo taikomas gydymas ir odos ligų prevencijos priemonės.

29 Iš 100 paklausoje dalyvavusių šunų savininkų 65% atsakė, jog yra susidūrę su šuns odos problemomis, likusieji 35% odos problemų neturėjo ir tolimesnėje apklausos dalyje nebedalyvavo.

Iš 65 teigiamai atsakiusių į klausimą, jog yra susidūrę su odos problemomis 61% teigė, jog dažniausias ir didžiausias požymių pasireiškimas buvo matomas galvos, snukio, krūtinės ir pilvo srityse. 30% teigė, kad pagrindinis odos sudirgimas buvo pastebimas pėdučių ir tarpupirščių zonose, o likę 9% atsakė, jog pastebimi pokyčiai buvo matomi stuburo ir uodegos srityje.

Siekiant sužinoti odos sudirgimo priežastį 15% šunų augintojų nežinojo tikslios dermatologinės problemos priežasties. Likusieji etiologinius veiksnius įvardino taip: 47% - alerginė organizmo reakcija į pašarą, 29% - bakterinės kilmės odos infekcija, 9% - grybelinės kilmės odos infekcija.

Šunų kategorijoje apklausos metu šeimininkai aiškiau įvardino pirminius ir antrinius odos ligų požymius. Pirminių požymių pasireiškimo rezultatai:

 paraudimas;  niežulys;  pleiskanojimas;

 odos bėrimas spuogeliais;  ribotas odos išplikimas.

Niežulys buvo pastebimas 61% šunų augintojų, tai nereiškia, kad jis yra dažniausias ir svarbiausias pirminis požymis odos ligų diagnozavime, jis tiesiog akivaizdžiai ir lengvai pastebimas šeimininkams. Paraudimas ir pleiskanojimas pasireiškė 20% šunų, bėrimas spuogeliais ar bendrasis odos sudirgimas pasireiškė 11% šunų, likusiems 8% buvo pastebimas tam tikros zonos išplikimas.

Iš 65 apklausą tęsusių šunų šeimininkų, 85% nurodė, jog jų odos problemų pasireiškimo atveju sezoniškumas neturėjo jokios įtakos, o ir pasireiškimui reguliarumas nebūdingas.

Siekdami pašalinti atsiradusius odos ligų požymius 92% šeimininkų kreipiasi į veterinarijos gydytojus ir gyvūnus gydo naudojant vaistinius preparatus. Likusieji 8% užsiima savigyda ar naudoja nuo senų ligų užsilikusius vaistus nesikonsultuodami su veterinarijos gydytoju.

Kaip prevencines priemones nuo galimo naujo ar reguliaraus odos ligų pasireiškimo šunų augintojai keičia mitybos įpročius, vengia kontakto su nežinomais šunimis, keičia aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, guolius, teritorijoje esančias sintetines medžiagas bei audeklus, galimus dirgliklius iš skalbimo priemonių, namų kvapų ar kailio priežiūros priemonių. 12% šunų laikytojų teigia, jog reguliariai atlieka aplinkos dezinfekciją siekdami išvengti ektoparazitų užsikrėtimo bei paplitimo namų aplinkoje.

Pagrindinės ligos šunų kategorijoje buvo išskirtos:  blusų sukeliamas dermatitas;

30  atopinis dermatitas;

 alopecija X;

 maistinės kilmės alergija;

 Stafilokokų ir Malassezia spp. grybelio sukeliamos odos infekcijos;  demodekozė.

31 3. 2. Mėginių tyrimo rezultatai

Tyrimo metu buvo paimta 20 mėginių: 10 kačių ir 10 šunų. Visi tirtieji gyvūnai yra laikomi namuose: katės į lauką neišleidžiamos, o šunys laikomi kieme ar vedami į lauką su šeimininko priežiūra.

Šunų grupėje iš 10 tirtųjų mėginių, visuose buvo matomas augimo procesas ir odos bakterinis užterštumas.

 Pirmasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., po kultyvavimo suskaičiuota 964 kolonijas sudarančių vienetų (KSV) tirtajame mėginyje.

2 pav. Kultyvuotas šuns odos paviršiaus pasėlio mėginys

 Antasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., kultyvavimo metu mėginyje išaugo 616 KSV.  Trečiasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., po kultyvavimo Petri lėkštelėje buvo suskaičiuotos 2044 KSV.

 Ketvirtasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., po kultyvavimo suskaičiuotos 504 bakterijų KSV.  Penktasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., kolonijų nepastebėta, todėl kultyvavimas pratęstas iki 36 valandų. Po prailginto kultyvavimo mėginyje suskaičiuotos 412 bakterijų KSV.

32  Šeštasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., kultyvuotame mėginyje suskaičiuotos 1140 bakterijų KSV.  Septintasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., Petri lėkštelėje rastos 564 KSV.  Aštuntasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., mėginio pasėlyje rastos 2008 bakterijų KSV.  Devintasis šuns odos mėginys :

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., po kultivavimo parą laiko mėginyje nebuvo pastebėta kolonijų, todėl kultyvavimo laikas pratęstas iki 48val., pabaigus kultyvavimą buvo suskaičiuota 51 KSV.

 Dešimtasis šuns odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., kultyvuotoje Petri lėkštelėje buvo rastos 542 bakterijų KSV.

1 lentelė. Kultyvuotų šunų odos mėginių pasėlių bakterijų kultūrų KSV skaičiaus pasiskirstymas

Kačių grupėje iš 10 tirtųjų mėginių, visuose buvo matomas augimo procesas ir odos bakterinis užterštumas.

 Pirmasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., mėginyje rasta 71 bakterijų KSV.  Antrasis katės odos mėginys:

0 500 1000 1500 2000 2500 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. B akter ij ų KSV ska ičius po kulty va vimo

33 kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., Petri lėkštelėje suskaičiuotos 132 bakterijų KSV.

 Treciasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., odos mėginio pasėlyje rasta 212 bakterijų KSV.  Ketvirtasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., po kultyvavimo mėginio pasėlyje suskaičiuotos 232 bakterijų KSV.

 Penktasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., mėginyje kolonijų nepastebėta, todėl kultyvavimas buvo pratęstas iki 48val., Petri lėkštelėje suskaičiuotos 47 bakterijų KSV. Taip pat neatmetamas rezultatų nuokrypis dėl terpės maistinių medžiagų kiekio neatitikimo.

 Šeštasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., mėginyje buvo suskaičiuotos 276 bakterijų KSV.  Septintasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., Petri lėkštelėje buvo suskaičiuotos 207 bakterijų KSV.  Aštuntasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., kultyvavimo metu išaugo 147 bakterijų KSV.  Devintasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., po kultyvavimo mėginio pasėlyje buvo suskaičiuotos 147 bakterijų KSV.

 Dešimtasis katės odos mėginys:

kultyvuotas 37°C temperatūroje 24val., mėginyje rastos 128 bakterijų KSV.

2 lentelė. Kultyvuotų kačių odos mėginių pasėlių bakterijų KSV skaičiaus pasiskirstymas

0 50 100 150 200 250 300 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. B akter ij ų KSV ska ičius po kult y va vim o

34 Remiantis literatūroje pateiktomis odos baterinio užterštumo normomis, kurios nurodomos kaip 103-107 organizmų viename kvadratiniame odos centimetre, buvo atliekamas tirtųjų mėginių užterštumo skaičiaus palyginimas su normatyvais. Literatūros šaltiniai nurodo, jog vienoje 0,1cm skersmens dydžio kolonijoje yra apie 14850 organizmų. (Craig E. Greene „Infectious Diseases of Dog and Cat)

3 lentelė. Šunų odos mėginių tyrimo rezultatai pateikiami lentelėje:

Šuns mėginio numeris Kultyvavimo metu išaugusių KSV skaičius Bendras mikroorganizmų skaičius mėginyje Mikrobinio užterštumo normos Mikrobinė situacija Pastabos 1. 964 14315400 1000-10000000 Viršyta 4315400 organizmų daugiau 2. 616 9147600 1000-10000000 Norma 3. 2044 30353400 1000-10000000 Viršyta 20353400 organizmų daugiau 4. 504 7484400 1000-10000000 Norma 5. 412 6118200 1000-10000000 Norma 6. 1140 16929000 1000-10000000 Viršyta 6929000 organizmų daugiau 7. 564 8375400 1000-10000000 Norma 8. 2008 29818800 1000-10000000 Viršyta 19818800 organizmų daugiau 9. 51 757350 1000-10000000 Norma 10. 542 8048700 1000-10000000 Norma

Lyginant su literatūroje nurodomomis bakterinio užterštumo galimybių normomis šunų tyrimo grupėje mikrobiologinių normų neatitiko 1, 3, 6 ir 8 odos bakteriologiniai mėginiai. Daugiausiai KSV rasta trečiame mėginyje, o mažiausiai devintame.

Likę 2, 4, 5, 7, 9 ir 10 odos mėginiai atitinka natūralios mikrofloros keliamus bakterinio užterštumo rodiklius (p<0,05).

35 4 lentelė. Kačių odos mėginių tyrimo rezultatai pateikiami lentelėje:

Katės mėginio numeris Kultyvavimo metu išaugusių KSV skaičius Bendras mikroorganizmų skaičius mėginyje Mikrobinio užterštumo normos Mikrobinė situacija Pastabos 1. 71 1054350 1000-10000000 Norma 2. 132 1960200 1000-10000000 Norma 3. 212 3148200 1000-10000000 Norma 4. 132 1960200 1000-10000000 Norma 5. 47 697950 1000-10000000 Norma 6. 276 4098600 1000-10000000 Norma 7. 207 3073950 1000-10000000 Norma 8. 147 2182950 1000-10000000 Norma 9. 147 2182950 1000-10000000 Norma 10. 128 1900800 1000-10000000 Norma

Remiantis tyrimo metu gautais rezultatais dešimt tirtųjų kačių odos mėginių pasėlių atitinka odos mikrobiologiniai taršai keliamus natūralios mikrofloros kiekio reikalavimus.

Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus laikymo sąlygų įtaka šiame tyrimų etape kačių odai yra nepastebima (p>0,05)

36 3. 3. Aplinkos terminių pokyčių stebėsenos rezultatai

Aplinkos pokyčiai buvo stebimi dvidešimčiai kompanijos gyvūnų: 10 šunų ir 10 kačių. Šunų grupės tyrimo rezultatai:

 šuo nr. 1: Rytinis matavimas:

Matavimas termovizoriumi „FLIR e30bx“ – 20,7°C; Matavimas hidro-termometru Extech RH490“ – 20,3°C; Vakarinis matavimas:

Matavimas termovizoriumi „FLIR e30bx“ – 19,0°C;

Matavimas hidro-termometru Extech RH490“ – 19,3°C; 42,8%;  šuo nr. 2:

Rytinis matavimas:

Matavimas termovizoriumi „FLIR e30bx“ – 21,4°C; Matavimas hidro-termometru Extech RH490“ – 21,5°C; Vakarinis matavimas:

Matavimas termovizoriumi „FLIR e30bx“ – 20,2°C;

Matavimas hidro-termometru Extech RH490“ – 19,9°C; 45,5%;  šuo nr. 3:

Rytinis matavimas:

Matavimas termovizoriumi „FLIR e30bx“ – 17,9°C; Matavimas hidro-termometru Extech RH490“ – 17,3°C; Vakarinis matavimas:

Matavimas termovizoriumi „FLIR e30bx“ – 16,7°C;