LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Indrė Vasilevskė
Lietuvos rinkoje esančių termiškai apdorotų mėsos gaminių analizė
The analysis of heat – treated meat products available
at Lithuanian market
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: lekt. dr. Aistė Kabašinskienė
1
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos rinkoje esančių termiškai apdorotų mėsos gaminių analizė“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, (parašas) pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
2
SANTRAUKA
LIETUVOS RINKOJE ESANČIŲ TERMIŠKAI APDOROTŲ MĖSOS GAMINIŲ ANALIZĖ
Indrė Vasilevskė.
Darbo vadovas: dr. A. Kabašinskienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarinės maisto saugos programa, Maisto saugos ir kokybės katedra, Kaunas, 2014, p. 56.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos prekybos centruose esančių termiškai apdorotų mėsos gaminių ženklinimo ypatumus ir juslinius rodiklius.
Tyrimo uždaviniai:
atlikti termiškai apdorotų mėsos gaminių, esančių prekybos vietose, ženklinimo pažeidimų analizę;
pateikti teisės aktų reglamentuojančių termiškai apdorotų mėsos gaminius apžvalgą;
atlikti vartotojų apklausą apie mėsos gaminių ženklinimą ir jo pažeidimus;
įvertinti pasirinktų termiškai apdorotų mėsos gaminių juslinius rodiklius.
Medžiagos ir metodai. Siekiant įvertinti ir išanalizuoti Lietuvos rinkoje esančių termiškai apdorotų mėsos gaminių ženklinimo pažeidimus, internetiniame tinklapyje manoapklausa.lt buvo įkeltos anoniminės anketos ir paprašyta portalo lankytojų jas užpildyti. Tiriamoji imtis – 400 respondentų. Tyrimo atlikimo laikas 2012 02 01 – 2013 05 28. Kompiuterinis duomenų apdorojimas atliktas naudojant „SPSS for Windows 19.0.“, „Excel“ ir Statistica for Windows programiniais paketais. Pagal skaičiavimo formulę buvo paskaičiuota ir analizuojamų procesų tarpusavio koreliacija. Darbe atlikta juslinė analizė. Įvertintos produkto juslinės savybės pagal tekstūrą, spalvą, skonį bei kvapą.
Tyrimo rezultatai. Termiškai apdorotų mėsos gaminių ženklinimo esmė – tai visa būtina informacija apie gaminio charakteristikas ir vartojimo ypatybes. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, jog bent kartą per savaitę apie 90 proc. Lietuvos gyventojų vartoja termiškai apdorotus mėsos gaminius, pirkdami juos iš prekybos centrų ar bio/eko parduotuvių. Tyrimo rezultatai leidžia spręsti, jog ne visi Lietuvos rinkoje esantys termiškai apdoroti mėsos gaminiai yra tinkamai ženklinami, dėl to vartotojams sukelia diskomfortą, jie nebeperka gaminio, praranda pasitikėjimą prekiniu ženklu. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, jog gamintojai nepakankamai ženklina termiškai apdorotos mėsos gaminius, o atsakingos institucijos nepakankamai tikrina gamintojus, todėl yra pažeidžiamos vartotojo teisės ir šioje situacijoje labiausiai nukenčia asmuo kuris įsigyja produkciją, nežinodamas ar yra apgaudinėjamas ar ne, nes negauna to, kas yra nustatyta teisės reglamentuose.
3
Remiantis tyrimo rezultatais ir gautomis išvadomis rekomenduojama diegti koncepciją, kuria būtų siekiama etiketėse pateikti tik būtiniausią ir tiksliausią informaciją, kad vartotojo neklaidintų ne pirmos svarbos ir painios informacijos perteklius, dažnai trukdantis pasirinkti tinkamą gaminį. Rekomenduojama etiketėje pateikti informaciją, ženklinimą, kuris būtų pakankamas, tikslus, teisingas, nesuklastotas, lengvai suprantamas, pateikiamas valstybine – lietuvių kalba.
Raktažodžiai: mėsos gaminiai, ženklinimas, ženklinimo reikalavimai, pažeidimai, maisto kontrolė, rinka, analizė, tyrimo rezultatai.
4
SUMMARY
THE ANALYSIS OF HEAT-TREATED MEAT PRODUCTS AVAILABLE AT LITHUANIAN MARKET
Indrė Vasilevskė.
Advisor: Dr. A.Kabašinskienė.
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary Food Safety Programme, Department of Food Safety and Quality, Kaunas, 2014, p. 56.
The research objective: to assess the peculiarities of marking of heat-treated meat products available in Lithuanian supermarkets.
The research tasks:
To carry out the analysis of violations of marking of heat-treated meat products available in sales places;
To provide the review of legal acts regulating the heat-treated meat products;
To carry out consumers survey regarding marking of meat products and its violation;
To evaluate the selected heat-treated meat sensory characteristics.
The research method. Anonymous questionnaires were loaded to manoapklausa.lt web-page, and the portal users were asked to fill in the questionnaires for the purpose of assessment and analysis of violations of marking of heat-treated meat products available at Lithuanian market. 400 respondents participated in the survey. The survey period was: 01 02 2012 – 28 05 2013. Computer data processing was carried out using „SPSS for Windows 19.0.“, „Excel“ and Statistics for Windows software packs. Correlation of the analysed processes was also calculated according to the calculation formula.
Sensory analysis of chosen sausages was carried out as well. Texture, color, taste and smell Were analysed according to 10 point scale.
The research results. The purpose of marking of heat-treated meat products is to provide all obligatory information about the product characteristics and usage patterns. The results of the empirical analysis demonstrated that at least once per week 90 per cent of Lithuanian citizens consume heat-treated meat products, purchasing them in supermarkets or bio/eco stores. The research results permit to decide that not all heat-treated meat products available at Lithuanian market are properly marked, in this regard the consumers feel discomfort, they do not buy the product and do not trust the trademark no longer. The research results enable to conclude that the manufacturers do not mark the heat-treated meat products sufficiently, and there is insufficient control of the manufacturers on the part of responsible institutions, therefore the consumer rights are infringed, and in such situation mainly suffers the person who buys the products, without
5
receiving information or being defrauded, because he/she does not receive the information established in legal regulations.
Considering the research results and conclusions made, it is recommended to implement the concept, which would enable to provide only necessary and accurate information on labels, so that a consumer would not be confused with the excessive information that makes it difficult to make the right choice. It is recommended to provide sufficient, accurate, exact, non-falsified and easy-to-understand information on the label in the official language – Lithuanian.
Key words: meat products, marking, marking requirements, violations, food control, market, analysis, research results.
6 TURINYS SANTRAUKA ... 2 SUMMARY ... 4 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. MAISTO SAUGOS POLITIKA IR TEISĖS AKTAI ... 9
1.2. TERMIŠKAI APDOROTŲ MĖSOS GAMINIŲ ŽENKLINIMO ANALIZĖ ... 12
1.2.1. Ženklinimo reikšmė ir reikalavimai ... 12
1.2.2. Gaminių sudėties klastotės ir ženklinimo pažeidimai ... 15
1.2.3. Ženklinimo kontrolė ... 17
1.2.4. Ženklinimo prevencija, gairės ir ekologinių sprendimų plėtra ... 20
1.3. TERMIŠKAI APDOROTŲ MĖSOS GAMINIŲ ETIKEČIŲ SUDĖTIES IR INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS VARTOTOJUI ... 24
1.4. JUSLINIIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ ... 28
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32
3.1. ETIKEČIŲ ANALIZĖS REZULTATAI ... 32
3.2. RESPONDENTŲ CHARAKTERISTIKOS ... 33
3.3. TERMIŠKAI APDOROTŲ MĖSOS GAMINIŲ VARTOJIMO REZULTATAI ... 34
3.4. ŽENKLINIMO PROBLEMŲ INDENTIFIKAVIMO REZULTATAI ... 36
3.5. ŽENKLINIMO INFORMACIJOS TINKAMUMO VERTINIMO REZULTATAI ... 39
3.6. ŽENKLINIMO PAŽEIDIMŲ REZULTATAI ... 40
3.7. TERMIŠKAI APDOROTŲ MĖSOS GAMINIŲ JUSLINIO TYRIMO REZULTATAI .. 42
IŠVADOS ... 45
REKOMENDACIJOS ... 46
LITERATŪRA ... 48
PRIEDAI ... 52
1 priedas. Anketa ... 52
2 priedas. Etikečių pavyzdžiai ... 55
7
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) strateginius tikslus, dėl rinkoje esančių termiškai apdorotų mėsos gaminių ženklinimo, užtikrina valstybinė maisto kontrolė. Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos FAOSTAT (2013) duomenimis mėsos vartojimas pasaulyje vis auga ir bendra jos gavyba viršija žmonių populiacijos augimo tempus. Pavyzdžiui vienam žmogui 2000 metais teko vidutiniškai 30 kg mėsos per metus, o po 13 metų – apie 40 kg. Prognozuojama, jog 2030 m. šis rodiklis pasieks 45 kg (Global and regional food consumption patterns and trends, 2013). Pagrindinė mėsos suvartojimo priežastis – vartotojų įpročiai ir tradicijos.
Visuomenės nuomonės tyrimai ir kiti sociologijos srities tyrėjų darbai parodo, kad vartotojai vis dažniau pasimeta, kai jiems tenka apsispręsti renkantis maistą, nes jie nepasitiki maisto produktų etiketėse nurodyta informacija. Atsižvelgiant į didėjantį vartotojų nepasitenkinimą šalies rinkoje tiekiama mėsos gaminių kokybe, numatomos pagrindinės mėsos gaminių kontrolės kryptys t. y. jų atitiktis, sauga, kokybė, ženklinimas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Griežtinama mėsos gaminių kontrolė, ypač teisingos informacijos apie jų kilmę ir kokybę pateikimas vartotojui. Teisingas ir pilnas ženklinimas suteikia vartotojui galimybę rinktis tokį produktą, kokio jis pageidautų.
Mėsos gaminių ženklinimas užtikrina vartotojui skirtą spausdintinę, rašytinę ar grafinę informaciją apie produktą ir su juo susijusią saugą. Ženklinimas apsaugo vartotoją nuo draudžiamų parduoti neženklintų mėsos gaminių arba neatitinkančių ženklinimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos (LR) ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose. Europos Taryba (ET) kartu su Europos Parlamentu (EP) jau priėmė reglamentą dėl maisto etiketėse aiškiai ir įskaitomai pateikiamos pagrindinės informacijos.
Informacija apie mėsos gaminius klastojama siekiant ekonominės naudos. Dažniausias klastojimo būdas brangesnę žaliavą pakeičiant pigesne, naudojant pigesnę mėsą, ar subproduktus. Mėsos gaminių ženklinimo autentiškumas pasireiškia kruopščiu gaminio ženklinimu ir kaip tai saugoma įstatymais. Todėl būtina daugiau dėmesio skirti maisto ženklinimo pažeidimų ir vartotojų apgaulės atvejų nustatymui t.y. mėsos gaminių ženklinimo klastojimui.
Lietuvos rinkoje nustatoma nemažai mėsos gaminių ženklinimo pažeidimų. Vyrauja ženklinimo reikalavimų nesilaikymas. Atsirado prekių kilmės klastojimo atvejai, įsivežant mėsos gaminius iš Lenkijos ir įvardijant ją kaip lietuvišką. Ši tendencija nesikeičia eilę metų, todėl vykdant kontrolę svarbu saugoti vartotojų interesus ir ginti pažeistas jų teises, kad Lietuvos rinkoje mėsos gaminiai atitiktų teisės aktais nustatytus ženklinimo reikalavimus. Visuomenė per mažai turi informacijos, kas atsakingas už informacijos ženklinimo etiketėje pateikimą, ženklinimo etiketės parašytos per smulkiai, perkrautos bereikšme, sunkiai suprantama informacija. Vykdant maisto
8
produktų ženklinimo kontrolę daugiausiai nustatoma mėsos ir mėsos produktų ženklinimo pažeidimų. Pažeidimai daugiausia susiję su produkto sudėtimi, neteisingai nurodomi tinkamumo vartoti terminai, dažnai nėra ženklinimo lietuvių kalba, pateikta ne visa reikalinga informacija kainos nurodymo etiketėje, pasitaiko atvejų, kai mėsos gaminiai realizuojami be ženklinimo etiketės.
Spėjama, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nėra pajėgi pakankamai kontroliuoti termiškai apdorotos (TA) mėsos gaminių ženklinimą, jos kontrole nepasitiki vartotojai, dažnai pažeidžiami jų interesai ir teisės. Šie spėjimai tyrimo eigoje bus patvirtinti arba paneigti.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos prekybos centruose esančių termiškai apdorotų mėsos gaminių ženklinimo ypatumus ir juslinius rodiklius.
Tyrimo uždaviniai:
Atlikti termiškai apdorotų mėsos gaminių, esančių prekybos vietose, ženklinimo pažeidimų analizę;
Atlikti teisės aktų reglamentuojančių termiškai apdorotų mėsos gaminius apžvalgą;
Atlikti vartotojų apklausą apie mėsos gaminių ženklinimą ir jo pažeidimus;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. MAISTO SAUGOS POLITIKA IR TEISĖS AKTAI
Visi TA mėsos gaminiai privalo būti teisingai ženklinami, pateikiant informacija, suteikiančią vartotojui galimybę rinktis jo pageidaujamą TA mėsos gaminį. Maisto produktų, taip pat ir TA mėsos gaminių ženklinimo reikalavimai pateikiami Lietuvos higienos normoje HN 119:2002, kuri yra privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems maisto produktus į LR rinką. Tai higienos norma, nustatanti bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus. Ženklinant būtina nurodyti šią informaciją: gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą, produkto pavadinimą, produkto sudėtį, grynąjį fasuotų maisto produktų kiekį, minimalų tinkamumo vartoti terminą, laikymo ar vartojimo sąlygas, informaciją apie kilmės vietą, kitu atveju, jei tokios informacijos nėra, pirkėjas yra klaidinamas. Reikalinga taip pat nurodyti ir vartojimo instrukciją. Jei gaminant TA maisto gaminius buvo panaudotos pakavimo dujos, privaloma papildoma ženklinimo nuoroda apie supakavimą naudojant apsaugines dujas.
TA mėsos gaminių maistingumo ženklinimas pagal teisės aktus yra neprivalomas, tačiau, pateikiant informaciją, kuria teigiama ar užsimenama, jog maisto produktas turi ir kitų maistinių savybių, suteikiančių energijos bei kaloringumo, taip pat pateikiant ar reklamuojant maisto produktus, išskyrus bendrąją reklamą, TA mėsos gaminių maistingumo ženklinimas turi būti privalomas.
TA mėsos gaminių žymėjime, pagal maisto saugos politiką, leidžiami tik su mityba susiję teiginiai apie energetinę vertę bei maistines medžiagas tokias kaip: baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulinės medžiagos, natris, vitaminai bei mineralinės medžiagos ir kitos sudėtys, priklausančios maistinių medžiagų kategorijai (Baltoji knyga, 2007).
Analizė parodė, kad TA mėsos gaminių ženklinimo maisto saugos politika yra pateikiama įvairiuose teisės aktuose, reglamentuose bei nuostatose: 2000 m. Kovo 20 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2000/13/EB; 1990 m. Rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 90/496/EEB; 1989 m. Gegužės 3 d. Tarybos Direktyva 89/398/ EEB; Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatos; Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“; Lietuvos standartas LST 1919 : 2003 Mėsos gaminiai; Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas; Lietuvos Respublikos Produktų saugos įstatymas; GMO įstatymas.
Bendrosios ženklinimo nuostatos yra pateikiamos 2000 m. Kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (13/EB, 2000). Šis reglamentas reguliuoja visas TA mėsos gaminių žymas apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamas komerciniuose pranešimuose, įskaitant bendro pobūdžio TA mėsos gaminių reklamą ir reklamines kampanijas, kurias visiškai ar iš dalies remia valdžios
10
institucijos, todėl šiuo reglamentu kartu ir kontroliuojamas TA mėsos gaminių ženklinimas. Šis reglamentas yra taikomas TA mėsos gaminių ženklams ir kitiems pavadinimams, kurie gali būti suprasti kaip teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą. Todėl šiuo reglamentu, dėl tam tikrų medžiagų, TA mėsos gaminiuose, dėl kurių vartojimo gali atsirasti didelių dienos mitybos reikalavimų neatitikimų arba kuriais piktnaudžiaujant galima pakenkti asmens sveikatai, nusprendžiama, ar produktas gali būti pažymėtas atitinkamomis žymomis. Nustatyta, jog siekiant užtikrinti, kad pateikiamos žymos TA mėsos gaminių etiketėse būtų teisingos, būtina, kad žymoje minimos medžiagos galutiniame TA mėsos produkte būtų pakankamo kiekio, ji turi būti tinkama žmogaus organizmui įsisavinti. Ištirta, jog medžiagos TA mėsos gaminiuose, turinčios tvirtinamą maistinę ar fiziologinę žymą kiekis, turėtų būti reklamuojamas tokiame TA maisto gaminio kiekyje, kurį vartotojas gali suvartoti.
VMVT, vykdydama TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolę, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 119:2002 ir kitais TA mėsos gaminių ženklinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Nustatyta, jog terminai esantys ant TA mėsos gaminių etikečių, tokie kaip: „natūralus“, „natūralaus skonio“, „natūra“, „natural“, nėra aiškiai reglamentuoti teisės aktais. Todėl sutinkame tik kelis teisės aktus, kurie aiškiai reglamentuoja minėtų terminų vartojimą TA mėsos gaminių ženklinime.
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie TA mėsos gaminių maistingumo ir sveikatingumo (OL 2006 L 404, p. 9) nuostatus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 9 d. komisijos reglamentu (ES Nr. 116/2010), priede nurodyta, jog terminai „natūraliai“ ir „natūralus“ galima vartoti teiginyje apie maistingumą, kai maisto produktas natūraliai atitinka šio reglamento priede nustatytas teiginio apie maistingumą vartojimo sąlygas TA mėsos gaminiuose. Taip pat būtina pažymėti, kad pagal LR teisės aktus bei nuostatus, LR sveikatos apsaugos ministerija yra atsakinga už reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatų suderinimą su LR teisės aktų nuostatomis atsižvelgiant į TA mėsos gaminių žymėjimą. Nustatyta, jog gamintojai gali vartoti minėtus terminus tik tuo atveju, jeigu jie apibrėžti maisto produktų techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose. Teigiama, jog vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu EB 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo TA mėsos gaminiuose ir ant jų, ir galima vartoti tokį terminą kaip natūrali kvapioji medžiaga.
VMVT kiekvienais metais organizuoja seminarus bei apmokymus VMVT teritorinių padalinių pareigūnams ir verslo atstovams maisto produktų ženklinimo tarp jų ir TA mėsos gaminių klausimais, todėl vykdant valstybinę maisto kontrolę, maisto gamintojams paaiškinama, koks teisės akto reikalavimas gali būti pažeistas. Iškilus tam tikriems neaiškumams dėl teisės aktų bei kitų nuostatų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, reikalavimų taikymo, VMVT ir maisto gamintojai kreipiasi į sveikatos apsaugos ministeriją dėl išaiškinimo.
11
Teisės aktuose bei nuostatose, reglamentuojančiose TA mėsos gaminių ženklinimą konservantai, bei kiti maisto priedai yra reglamentuoti pagal Lietuvos higienos normą HN 53:2010, kur teigiama, jog higienos norma taip pat nenumato galimybės TA mėsos gaminius vadinti natūraliaisiais produktais, jeigu gamyboje nebuvo naudoti konservantai.
Lietuvos standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nustato žymėjimo reikalavimus, TA mėsos gaminių kokybės rodikliams, t. y. atitinkamai pagal TA mėsos gaminių rūšis ir jų apdorojimo būdus taip pat mažiausią leidžiamą TA mėsos baltymų kiekį be kolageno, didžiausią leidžiamą drėgmės ir riebalų kiekį, ir reikalavimus TA mėsos pakaitalų ir užpildų panaudojimui atitinkamos rūšies TA mėsos gaminių gamyboje. Tačiau matome, kad šis standartas nenustato reikalavimų TA mėsos gaminių maisto priedų naudojimui. Todėl žymint maisto priedų naudojimą TA mėsos gaminių gamyboje nuostatai reglamentuojami pagal HN 53:2010 ir 2008 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų nuostatus (Nr. 1333/2008) dėl maisto priedų. TA mėsos gaminių žymėjimas taip pat nustatytas pagal komisijos reglamento (ES) Nr. 1131/2011 nuostatus, pagal kuriuos leidžiama maisto produktų gamyboje naudoti maisto priedus tai yra: fosfatus E450i ir E 452i, o konservuotų dešrų ir dešrelių paviršiams apdoroti – konservantą E 235 (natamiciną).
Apibendrinant galima teigti, jog Nacionalinė maisto saugos politika formuoja TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolę. Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas nubrėžė ministerijų bei kitų institucijų atsakomybės ribas politikos formavimo, įgyvendinimo bei TA mėsos gaminių maisto kontrolės srityse. Priimti svarbūs įstatymus lydintieji aktai, numatantys rizikos veiksnių analizę, nustatyti svarbūs valdymo taškai, bei įvairių sistemų diegimas TA mėsos gaminių tvarkymo įmonėse. Išanalizavus TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolę, maisto saugos politiką, įvairias sankcijas bei teisės aktus, daroma išvada, jog Europos valstybės narės nustato tam tikrą sankcijų, įstatymų bei kontrolės sistemą, taikytiną pažeidus TA mėsos gaminių žymėjimo nuostatas ir imasi būtinų priemonių, užtikrinančių jos įgyvendinimą.
LR ir ES teisės aktai reglamentuoja maisto etiketėse aiškiai ir įskaitomai pateikiamą pagrindinę informaciją. Ženklinimo reikalavimai nurodyti įvairiuose teisės aktuose yra būtini supakuotiems mėsos gaminiams. Todėl svarbu saugoti vartotojų interesus ir ginti pažeistas jų teises, kad Lietuvos rinkoje mėsos gaminiai atitiktų teisės aktais nustatytus ženklinimo reikalavimus. Vykdant TA mėsos žymenų kontrolę, VMVT pareigūnai, nustatę ar įtarę teisės aktų pažeidimų, turi taikyti nustatytas priemones.
12
1.2. TERMIŠKAI APDOROTŲ MĖSOS GAMINIŲ ŽENKLINIMO ANALIZĖ
1.2.1. Ženklinimo reikšmė ir reikalavimai
TA mėsos gaminių ženklinimo reikalavimai lemia kruopštų gaminio ženklinimą atitinkantį teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pagal parinktus TA mėsos gaminių ženklinimo kriterijus svarbiausi analitiniai objektai yra mėsos gaminimo būdai, gyvulio veislė, lytis ir amžius. Nuo čia ir prasideda mėsos gaminių sudėties ir ženklinimo klastojimai, netaisyklingai nurodant informaciją gaminių etiketėse (Maisto produktų autentiškumo kriterijų ir jų esminių žymenų nustatymas, 2004).
Nustatyta, jog vartotojas perkantis bet kurį TA mėsos produktą privalo būti išsamiai informuotas iš ženklinimo etiketėje esančios informacijos. TA mėsos produktai privalo būti paženklinti pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 maisto produktų ženklinimo mėsos gaminių sektoriaus reikalavimus. Kadangi teisingo ir pilno ženklinimo TA produktų reikšmė yra informuoti vartotoją, suteikiant jam galimybę rinktis tokį produktą, kurio jis pageidauja, tai teisingas ir pilnas TA mėsos ženklinimas turi būti naudojamas visoms TA mėsos ir mėsos įpakavimo rūšims.
1 pav. TA mėsos ženklinimas prekybos centruose (sudaryta autorės pagal Bartkevičiūtę, 2006).
Analizuojant TA mėsos gaminių ženklinimo reikšmę nustatyta, jog pakuota (fasuota) TA mėsa turi būti ženklinama nurodant:
mėsos pavadinimą (kiauliena, jautiena);
gamintojo pavadinimą bei adresą;
laikymo sąlygas;
tinkamumo vartoti terminą, nurodant dieną, mėnesį ir metus;
pagaminimo datą (sušaldytai mėsai);
Termiškai apdorotos mėsos ženklinimas prekybos centruose
Nefasuotos termiškai apdorotos mėsos ar jos gaminių kainų etikečių vitrinose ženklinimas Pakuotos (fasuotos)
termiškai apdorotos mėsos ženklinimas
Pakuotų (fasuotų) termiškai apdorotų mėsos gaminių (pvz. dešrų, dešrelių ir kt.)
13 sveikumo ar indentifikavimo ženklą (pvz.: įmonės veterinarinio patvirtinimo numerį);
produkto svorį g arba kg.
TA supakuotos (fasuotos) mėsos gaminių (pvz. dešros, dešrelės) ženklinimas orientuotas pagal:
TA mėsos gaminio pavadinimą ir jo terminio apdorojimo būdą;
gamintojo pavadinimą ir adresą;
TA mėsos gaminio rūšį;
TA mėsos gaminio sudėtį, išvardijant mažėjančia tvarka gamybai panaudotas žaliavas;
maisto priedus, nurodant jų atliekamą funkciją produkte ir pavadinimą ar konservanto E numerį;
laikymo sąlygas;
datą – iki kada gaminys tinkamas vartojimui;
gaminio kiekį g arba kg;
gaminio vartojimo instrukciją, kai TA mėsos gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti;
maistinę ir energinę vertę, kai ant TA mėsos gaminio ar etiketės prie jo pateikiamas mitybinis teiginys apie produkto savybes (International Food Information, 2006).
Parduodant nefasuotą TA mėsą ar jos gaminius prekybos vietose, kainų etiketėse vitrinose turi būti nurodyta:
TA mėsos ar jos produkto pavadinimas;
gamintojo pavadinimas ir adresas;
laikymo sąlygos;
1 kg kaina.
Papildoma informacija apie TA mėsos gaminius gali būti pateikiama kitais būdais informuojančiais vartotoją apie mėsą, lankstinuko, papildomų etikečių ir kitą informaciją apie gaminį suteikiančiomis priemonėmis. Analizuojant TA mėsos gaminių ženklinimo reikalavimus matome, jog šiandieniniai vartotojai tokio pobūdžio gaminiams, kaip ir visiems maisto produktams, kelia didesnius reikalavimus. Nustatyta, jog tai turi būti saugūs ir sveikatai nepavojingi, natūralūs, didelės biologinės ir maistinės vertės, neriebūs maisto produktai. Teigiama, jog vartotojas pirma įvertina produkto juslines savybes pagal tekstūrą, spalvą, skonį bei kvapą. Manoma, jog vartotojai neperka tokių TA mėsos gaminių, kurių skonis ir kvapas jiems gali pasirodyti nepatikęs, net jei bus nurodytas šių TA mėsos gaminių teigiamas poveikis sveikatai, bei kitos teigiamos išskirtinės savybės (Bartkevičiūtė ir kt.).
14
Norint apsaugoti vartotojų teises ir palengvinti jų pasirinkimą, į rinką teikiami TA mėsos gaminiai turi būti saugūs ir atitinkamai ženklinami, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) kanceliarijos užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos vartotojų apklausos duomenimis, teigiama, jog ne visuomet gaminių etiketėse pateikiama informacija yra aiški ir suprantama. Neretai mėsos gaminiai rinkai pateikiami netinkamai paženklinti ir neatitinka taisyklių bei teisės aktų reikalavimų. TA mėsai kartais priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės, arba daromos netikslios nuorodos, taip pat TA mėsos gaminių ženklinimo informacija nepateikiama valstybine kalba. Nustatyta, jog informacija privalo atitikti gamintojo, tai yra originalo kalba pateiktą informaciją ir draudžiama prekiauti TA mėsos produktais, kurie neatitinka HN 119:2002 higienos normos reikalavimų. Būtina nurodyti TA mėsos gaminio pavadinimą, tačiau TA mėsos gaminio aprašas turi būti vienareikšmiškai suprantamas ir aiškus, tokiu atveju leidžiant atskirti parduodamą gaminį nuo kitų su kuriais jis galėtų būti supainiotas.
Šiuo metu privalomi ženklinimo reikalavimai nurodyti įvairiuose teisės aktuose yra būtini apsauginėje atmosferoje supakuotiems mėsos gaminiams, savo sudėtyje turintiems GMO (genetiškai modifikuotų organizmų), apdorotiems švitinant. Teigiama, jog šiuo metu taip pat privalomas alergenų ženklinimas. Nustatyta, jog pagal TA mėsos ženklinimo reikalavimus, ženklinimo informacija turi būti pateikta gerai matomoje vietoje, tokiu atveju, kad būtų ją lengva įžiūrėti, jog ji nebūtų paslėpta, uždengta kitais įrašais ar piešiniais, būtų neryški. Svarbu, jog TA mėsos etiketės įrašų neįmanoma būtų ištrinti (Reikalavimai maisto produktų ženklinimui, 2011).
Siekiant apsaugoti vartotojus nuo galimo klaidinimo ir palengvinti jų pasirinkimą, į rinką pateikiami mėsos gaminiai turi būti saugūs ir atitinkamai paženklinti. Kadangi pirkėjų apklausų rezultatai rodo, jog ne visuomet gaminių etiketėse pateikiama informacija yra aiški ir suprantama, rekomenduojama sukurti aiškių, tikslių ir vartotojams suprantamų etikečių sistemą, numatant griežtas apsaugos nuo piktnaudžiavimo ir klaidinančių teiginių priemones. Reikia diegti koncepciją, kuria būtų siekiama etiketėse pateikti tik būtiniausią ir tiksliausią informaciją, kad vartotojo neklaidintų ne pirmos svarbos ir painios informacijos perteklius, dažnai trukdantis pasirinkti tinkamą gaminį. TA mėsos gaminių ženklinimo reikšmė – tai visa būtina informacija apie gaminio charakteristikas ir vartojimo ypatybes.
15
1.2.2. Gaminių sudėties klastotės ir ženklinimo pažeidimai
Dažniausiai pasitaikantys TA mėsos gaminių sudėties klastotės ir ženklinimo pažeidimai yra nustatomi pagal patikras, vadovaujant maisto ir higienos kontrolei. Pagal tam tikrus duomenis galima nustatyti TA mėsos gaminių sudėties, ženklinimo ir kokybės pažeidimus. Nustatyta, jog dažniausi TA mėsos ženklinimo bei sudėties pažeidimai yra šie: neteisingai gaminio etiketėje nurodyta mėsos kilmė; gyvulio brangesnės rūšies mėsos keitimas pigesne; neteisingai nurodomas gamybos būdas; nepažymimas etiketėje TA mėsos gaminio konservavimas švitinimu; sudėties klastotė, kai TA mėsa dalinai keičiama mėsos subproduktais; TA mėsos sudėties klastojimas pridedant ne mėsos baltymų bei vandens (Maisto produktų autentiškumo ir jo žymenų nustatymas, 2004).
Aukščiausios rūšies TA mėsos produktuose dažniausiai pasitaiko tokie sudėties pažeidimai: didesnis nei 22 procentai riebalų kiekis gaminyje, drėgmės kiekis, viršijantis daugiau nei 69 proc., mažesnis nei 8 proc. mėsos baltymų kiekis.
Antrosios rūšies TA mėsos gaminių dažniausiai nustatomi sudėties pažeidimai yra didesnė nei 75 proc. drėgmės, bei mėsos baltymai siekiantys daugiau nei 5 procentus gaminio sudėtyje. Antros rūšies TA mėsoje taip pat nustatoma ir sojos baltymų bei krakmolo kiekio neatitikimų, pvz., sojos baltymų ir krakmolo kiekis viršija daugiau nei 2 procentus.
TA mėsos higienos bei sudėties reikalavimai (taip nustatyta standarte LST 1919) taip pat nustato tam tikrų vartotojui įprastų mėsos gaminių pavadinimų reikalavimus. Jei gaminys pavadintas servelatu, o taip pat jei yra žodžiai ekstra, prima, premium, liuks, aukščiausios klasės, delikatesinis, puikus, auksinis, lietuviškas, gaminys turi atitikti tik aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius (Švelnienė, 2006). Neretai šiam reikalavimui yra nusižengiama, nurodant tokį TA mėsos gaminio pavadinimą priskiriamą aukščiausiai rūšiai, nes gaminio sudėtis neatitinka aukščiausios rūšies TA mėsos gaminio reikalavimų.
TA mėsos sudėties pažeidimai taip pat turi įtakos ir ženklinimo pažeidimams. Teigiama, jog TA mėsos etiketėse nustatomi nenurodomo mėsos gaminio arba netaisyklingai nurodomo TA mėsos produkto pavadinimo pažeidimai, taip pat suklastotas terminio apdorojimo būdas; netaisyklingai arba ne pagal reikalavimus nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas; suklastota arba nenurodoma gaminio rūšis bei sudėtis, kartu neišvardijamos mažėjančia tvarka gamybai naudotos žaliavos, maisto priedai ir tinkamumo vartoti terminai. Tokiu atveju, jei TA mėsos gaminys yra sufasuotas, viena iš žymėjimo klastočių yra papildomai nenurodytas jo kiekis gramais arba kilogramais.
Neretai nenurodoma TA mėsos gaminio vartojimo instrukcija, tokiu atveju gaminys yra neįprastas ir vartotojui nesuteikiama svarbi informacija apie gaminio vartojimą; suklastojama arba
16
nenurodoma maistinė ir energetinė gaminio vertė, net tokiu atveju jei ant produkto etiketės pateikiamas mitybinis teiginys apie produkto savybes. Taigi, maisto kontrolės pagalba galima nustatyti TA mėsos pažeidimų kiekį per metus (LST 1919. Mėsos gaminiai).
Statistikos departamento duomenimis nustatyti ir vartotojų apklausos rezultatai, taip pat teigiantys apie gaminių sudėties klastočių ir ženklinimo pažeidimus (VMVT, 2012). Apklausos „Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie maisto produktų ženklinimą tyrimas“ (2002) parodė, kad tik kas ketvirtas respondentas (25,7 proc.) atidžiai perskaito maisto produktų etiketėse pateikiamą informaciją ir tinkamai ją supranta. Tyrimo rezultatai parodė, jog pagrindinės priežastys, trukdančios suprasti maisto produktų etiketėse pateikiamą informaciją yra lemiamos gaminių ženklinimo klastočių pažeidimų, tokių kaip neaiškių sutrumpinimų ir sudėtingų terminų vartojimas. Teigiama, jog didžioji dalis (75,3 proc.) apklaustųjų kritiškai vertina maisto produktų etikečių įskaitomumą, kuris pagal produktų ženklinimo įstatymą privalo būti tinkamai paženklintas, kitu atveju taikomos griežtos sankcijos. Apklausoje nustatyta, kad 58,4 proc. respondentų pageidauja, jog ženklinant maisto produktus etiketėse būtų nurodyta informacija apie maisto produktų maistingumą. Nustatyta, jog informacija apie maisto produktų maistingumą ženklinimo etiketėse, privalo būti nurodyta, nes remiantis apklausos duomenimis daroma išvada, kad neretai mėsos gaminių etiketėse nėra nurodoma informacija apie mėsos gaminių maistingumą. Pagal gaminių sudėties klastotės ir ženklinimo pažeidimų apklausą bei statistinius duomenis galima nustatyti šių pažeidimų dažnumą (Reikalavimai maisto produktų ženklinimui, 2002).
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėjos A. Išarienės (2012) teigimu, patikrinimų metu nustatomi ženklinimo pažeidimai yra trečioje vietoje pagal dažnumą (po bendrų higienos ir savikontrolės pažeidimų). Galima teigti, jog pagal statistinius duomenis ženklinimo pažeidimų skaičius nuolat svyruoja apie 20 proc. Analizuojant subjektų grupes, matome, jog prekybos centruose, viešojo maitinimo įmonėse, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamybos įmonėse šių pažeidimų mažiau, nei turgavietėse, išvežiojamosios prekybos subjektuose, kioskuose. Tačiau Statistikos departamento teigimu, gaminių sudėties klastotės ir ženklinimo pažeidimų pastaruoju metu prekybos centruose padaugėjo (Pakžinios, 2012).
Apibendrinant TA mėsos gaminių sudėties klastotės ir ženklinimo pažeidimus galima daryti išvadą, jog mėsos gaminių sudėties klastotės ženklinimo pažeidimų kiekis yra didelis. Nustatyta, jog net pirmarūšiai TA mėsos gaminiai, paženklinti aukščiausią kokybę nurodančiomis arba ekologišką sudėtį turinčio gaminio etiketėmis, neretai yra klastojami maisto ženklinimo ir sudėties bei kokybės sektoriuose.
17
1.2.3. Ženklinimo kontrolė
TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolė yra susijusi su TA mėsos etikečių tikrinimu, kurį atlieka Valstybinė maisto bei veterinarijos tarnyba. Ženklinimo kontrolė siekia nustatyti gaminio, gaminio priedų, vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų, bei kitų mėsoje esančių medžiagų nurodytų etiketėje nurodytą tinkamumą pardavimui. TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolė turi užtikrinti vartotojo saugumą, bei ginti jo interesus, užkirsti pavojų visuomenės sveikatai, užtikrinti sąžiningus verslo sandorius, kontroliuojant vartotoją pasiekiančią informaciją apie TA mėsos gaminį jo etiketėje.
VMVT duomenimis 2011 m. mėsos gaminių tvarkymo subjektuose buvo atlikta 967 patikrinimų – 190 atvejų buvo nustatyti gaminių sudėties ir žymėjimo klastočių bei teisės aktų reikalavimų pažeidimai, už kuriuos subjektams buvo pritaikytos sankcijos (VMVT, 2012).
Vidutiniškai viena mėsos gamybos įmonė per metus buvo tikrinama 2,1 karto. Kaip matome 1 lentelėje, mėsos produktų gamybos įmonėse per 2011 m. nustatyti 190 teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Pažymėtina, kad kaip ir ankstesniais metais, vyrauja bendrieji higienos, produktų ženklinimo ir gaminių sudėties pažeidimai.
1 lentelė. Mėsos tvarkymo subjektų kontrolė Mėsos tvarkymo subjektų kontrolė 2011 m. Skaičius Nustatyta be pažeidimų Nustatyta su pažeidimais subjektų patikrinimų skaičius proc. skaičius proc.
Patvirtintos gamybos įmonės
Mėsos įmonės 202 506 402 79 proc. 104 21 proc.
Paukštienos įmonės
13 39 39 100 proc. 0 0 proc.
Žvėrienos įmonės 3 5 5 100 proc. 0 0 proc.
Pirminiai gamintojai
Mėsinės 358 412 326 79 proc. 86 21 proc.
TA mėsos gaminių žymėjimo kontrolė yra atliekama vadovaujantis bendraisiais kontrolės principais pagal Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1– 976 „Dėl Valstybinės maisto kontrolės principų patvirtinimo“ nuostatas. Vykdant TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolę, svarbu saugoti vartotojų interesus, kad į šalies rinką ir eksportui teikiami TA mėsos gaminiai atitiktų teisės aktais nustatytus ženklinimo reikalavimus. Todėl ženklinimo kontrolės dėka užtikrinama, kad į prekybos centrus nepatektų netinkami vartoti ar netinkamai sužymėti TA mėsos gaminiai.
18
TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolė atliekama reguliariai, arba kai yra įtariama, jog įmonė tiekianti arba parduodanti TA mėsos gaminius nesilaiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, žymint mėsos gaminius. Taigi galima teigti, jog TA mėsos gaminių žymėjimo kontrolė vykdoma visais maisto paruošimo, gamybos, įvežimo į Europos Sąjungą, perdirbimo, laikymo, transportavimo, paskirstymo ir prekybos etapais, be išankstinio įspėjimo. Vykstant TA mėsos gaminių kontrolei taip pat vykdomas pokalbis su tikrinamos įmonės vadovu ir asmenimis, dirbančiais toje įmonėje, yra atliekamas įmonėje naudojamų matavimo prietaisų duomenų tikrinimas, vykdomas žymėjimo kontrolės rezultatų palyginimas su įmonėje naudojamų prietaisų duomenimis.
Vykdant TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolę, tikrinama ar mėsa ir jos produktai yra paženklinti pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, Lietuvos standarto LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus. Vykdant TA mėsos žymenų kontrolę, VMVT pareigūnai, nustatę ar įtarę teisės aktų pažeidimų, turi taikyti nustatytas priemones. Šių priemonių vykdymas turi būti veiksmingas, atitinkantis pažeidimo pavojingumą ir turintis realų poveikį pažeidėjui. Vykdant TA mėsos gaminių žymėjimo kontrolę fiziniai ir juridiniai asmenys turi būti tikrinami vadovaujantis bendraisiais maisto kontrolės principais. VMVT pareigūnai, vykdydami kontrolę, gali susipažinti su fizinių ir juridinių asmenų laikomais dokumentais. VMVT tikrindama TA mėsos produktų žymėjimą, privalo užtikrinti gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus LR įstatymų nustatytus atvejus. Nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę apskųsti VMVT veiksmus LR įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis tyrimo duomenimis matome, kad VMVT Europos komisijai iki kiekvienų metų gegužės 1 d. turi išsiųsti visą būtiną informaciją apie praėjusių metų vykdytas TA mėsos gaminių žymėjimo kontrolės programas, nurodant kriterijus, taikomus rengiant patikrinimus, pateikiant atliktų patikrinimų skaičių, taip pat nurodant nustatytų TA mėsos gaminių žymėjimo pažeidimų skaičių ir pobūdį (Maisto sauga ir kokybė, 2012).
Vadovaujantis TA mėsos gaminių žymėjimo taisyklėmis, valstybės institucijos turi pateikti Europos komisijai teisės aktus, nustatančius reikalavimus TA mėsos gaminiams ir informacinės visuomenės paslaugoms projektus. Nustatyta, jog keitimosi informacija apie techninių reglamentų projektus, dėl TA mėsos gaminių žymėjimo su Europos komisija, procedūras vykdo Lietuvos standartizacijos departamentas. Pasak VMVT nėra teisinio reglamentavimo kitiems TA mėsos gaminių teiginiams etiketėse, kurie skelbia apie kokybę rinkodaros tikslais, todėl TA mėsos gaminių tiekėjai, kurie vartoja maisto produktų ženklinime minėtus teiginius, privalo patys nusistatyti TA mėsos gaminių kokybės reikalavimus ir užtikrinti jų kontrolę. VMVT nėra linkusi reguliuoti Lietuvos rinkoje esančių įvairių aukštesnės kokybės sistemų aprašų. Patvirtinta, jog TA mėsos gaminių tvarkymo subjektai prekinius ženklus susikuria patys ir atsako už jų naudojimą maisto produktų ženklinime.
19
VMVT yra kontroliuojanti įstaiga, tiesiogiai atsakinga už maisto produktų taip pat ir TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolę. Todėl jos veikla yra nukreipta, vartotojų galimybei rinktis saugius, kokybiškus ir teisingai ženklinamus maisto produktus. VMVT vykdoma kontrolė ir jos griežtinimas yra privalomas, o to rezultatas tai progresuojanti TA mėsos gaminių produkcijos kokybė.
Nacionalinė maisto saugos politika kontroliuoja TA mėsos gaminių ženklinimą, remdamasi LR įstatymais. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 numato bendruosius maisto produktų ir TA mėsos gaminių ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus. Lietuvos standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nustato į rinką tiekiamų mėsos gaminių bei TA mėsos gaminių bendruosius kokybės reikalavimus. Šiame standarte pateikiami rodikliai, pagal kuriuos TA mėsos gaminiai turi atitikti tinkamus kiekvienos mėsos rūšies reikalavimus, todėl galima teigti, kad tuo reguliuojami TA mėsos gaminių baltymų kiekiai, bei drėgmės, riebalų, baltyminių mėsos pakaitalų, krakmolo kiekiai.
LR Maisto įstatymas (2000) reguliuoja teikiamo į rinką TA mėsos gaminio bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant TA mėsos gaminių saugą, taip pat reglamentuoja TA mėsos gaminių gamintojų, paslaugų tiekėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę.
Remiantis LR produktų Saugos įstatymo (1999) analize, galima teigti, jog šis įstatymas nustato valstybinio TA mėsos gaminių saugos reguliavimo bei jų valstybinės saugos ekspertizės, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir pardavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų tiekėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių TA mėsos gaminių pateikimą į LR rinką.
Analizuojant TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolę, galima daryti išvadą, jog Europos valstybės narės nustato tam tikrą sankcijų, įstatymų bei kontrolės sistemą, taikytiną pažeidus TA mėsos gaminių žymėjimo nuostatas ir imasi būtinų priemonių, užtikrinančių jos įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, atitinkančios pažeidimo pavojingumą ir turinčios realų poveikį pažeidėjui. Nesilaikant privalomosios ženklinimo etiketėmis sistemos arba taikant savanorišką sistemą, jei TA maisto gaminių ženklinimas etiketėmis neatitiko specifikacijos arba jei patvirtintos specifikacijos iš viso nėra, valstybės narės reikalauja pašalinti TA mėsos gaminius iš rinkos, kol nebus uždėta nauja etiketė, atitinkanti šio reglamento reikalavimus, tačiau jei minėta TA mėsa ir jos gaminiai atitinka visas galiojančias veterinarijos ir higienos taisykles, valstybės narės, taikydamos jau minėtus teisės aktų straipsnius pagal nustatytas sankcijas, gali leisti perdirbti TA maisto gaminius į kitus produktus. Iš rinkos yra pašalinama tik ta TA mėsa ir jos gaminiai, kurios etiketėse esanti informacija gali iš esmės suklaidinti vartotojus arba ta, kuri neatitinka patvirtintos specifikacijos LR įstatymuose bei nuostatose.
20
1.2.4. Ženklinimo prevencija, gairės ir ekologinių sprendimų plėtra
Analizuojant TA mėsos gaminių ženklinimo prevenciją, gaires bei ekologinių sprendimų plėtrą, būtina apibrėžti TA mėsos gaminių žymėjimo organizuotumą nustatant identifikavimo ir registravimo sistemą bei kitą TA mėsos gaminių ženklinimo etiketėmis tvarką. Reikia tinkamai pateikti informaciją, kad pakartotinai etiketėje nereikėtų nurodyti valstybių narių arba trečiųjų šalių, kuriose gyvūnai buvo auginami kilmę. Būtina labiau plėsti supaprastintą TA mėsos gaminių ženklinimą etiketėmis, iš kurio galima būtų matyti kurioje valstybėje narėje buvo auginamas galvijas. Būtina aiškiau nurodyti, kaip pateikti papildomą informaciją, kuri kartais gali būti nurodoma etiketėje taikant supaprastintą TA mėsos gaminių ženklinimo etiketėmis tvarką. Siekiant garantuoti specifikacijos patikimumą, būtina, kad nepriklausomai įstaigai ir kompetentingai institucijai būtų prieinami visi veiklos vykdytojų registrai ir kad būtų galima reguliariai atlikti TA mėsos gaminių ženklinimo patikrinimus vietoje.
TA mėsos gaminių ženklinimo plėtra taip pat privalo užtikrinti išsamią Europos Komisijos informaciją apie nacionalines šių specifikacijų taikymo taisykles ir apie jų teritorijose patvirtintas savanoriškas nuorodas. Tokia TA mėsos gaminių ženklinimo etiketėse informacija turėtų būti nuolat atnaujinama bei tobulinama (Komisijos Reglamentas Nr. 1825/2007).
Yra aktualu vartotojams sukurti paprastą sistemą, leisiančią nustatyti ir pasirinkti aplinkai bei sveikatai mažiau kenkiantį produktą, bei labiau užtikrinti ekologiško ženklinimo gairių plėtrą. Aplinkosauginis TA mėsos gaminių ženklinimas privalo būti 3 lygių (2 pav.):
2 pav. Aplinkosauginis TA mėsos gaminių ženklinimas (sudaryta autorės pagal Dudutytę, 2012).
1. Savanoriškas, pagrįstas daugialypiais kriterijais, kontroliuojamas trečiosios šalies, remiantis viso produkto būvio ciklo vertinimu. Tai tikrieji TA mėsos gaminių ekoženklai;
2. Gamintojo ar tiekėjo ženklas ant TA mėsos gaminių reklaminiais tikslais („Be konservantų“, „Jokių E“, „Perdirbamas“, „Be fosfatų“, „Aplinkai palankus“, „Natūralus“, „Tik iš
Savanoriškas Reklaminių
tikslų
Kitų ženklų ir deklaracijų Aplinkosauginis termiškai
apdorotų mėsos gaminių ženklinimas
21
natūralių medžiagų“, „Viskas iš gamtos“, „Be hormonų“, „Genetiškai nemodifikuota“, 100 proc. perdirbtas, „Be mėsos pakaitalų“ ir t.t.;
3. Kiti TA mėsos gaminių ženklai ir deklaracijos (pateikiama specifinė kiekybinė techninė informacija apie tam tikrus parametrus, pvz., energijos sunaudojimą, C02 emisiją, ir kt.).
Pirmojo „lygio“ aplinkosauginiai TA mėsos gaminių ženklai privalo atitikti nustatytus griežtus, moksliškai pagrįstus kriterijus ir standartus, o atitiktį jiems kontroliuoja nepriklausoma organizacija. Nors analogiškų TA mėsos gaminių ekoženklų standartai gali skirtis, tačiau bet kuris 1–ojo lygio ekoženklas privalo garantuoti, kad ta prekė vienaip ar kitaip turės mažesnį poveikį aplinkai ir mūsų sveikatai. Pažymėtina, jog TA mėsos gaminių ženklinimo prevencija bei jos plėtra remiasi TA mėsos gaminiuose esančių pažymėtų medžiagų kontrole. Kontrolė turi labiau plėtoti mėsos pakaitalų TA mėsos gamyboje bei ženklinime kiekį taip pat griežčiau kontroliuoti E priedų bei konservantų kiekio žymėjimą.
3 pav. TA maisto gaminyje esantys priedai ir teršalai, kurių žymėjimas yra privalomas (sudaryta autorės pagal Dudutytę, 2012)
Nustatyta, jog priedai esantys TA mėsos gaminiuose pailgina produktų galiojimą (mažiau atliekų), maisto produktus galima transportuoti po visą pasaulį, maistingosios medžiagos „pagerina“ mitybą, „užtikrina“ saugumą ir kokybę, tačiau jie gali sukelti alergiją, gimdos, odos, šlapimo pūslės vėžį, pilvo, skrandžio skausmus, meteorizmą. Todėl kiekvienas TA mėsos gaminių vartotojas turi apie tai būti informuotas, taip pat visa panaši informaciją turi būti labiau skelbiama tiek TA mėsos gaminių žymose, tiek ir kitais informacijos šaltiniais, užtikrinant maisto saugą bei ekologinę plėtrą.
Visame pasaulyje TA mėsos gaminių uždraustų naudoti priedų yra nedaug: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E133, E152, E181. Tačiau skirtingose rinkose (ES, JAV, Australijos, Kanados) leidžiamų ir draudžiamų priedų sąrašai TA mėsos gaminių ženklinimo etiketėse skiriasi. Daugelis priedų leidžiamų vienose šalyse, kitose yra draudžiami, pvz., E102 (tartrazinas) yra draudžiamas Austrijoje ir Norvegijoje, E320 (butilintas hidroksianizolas) uždraustas Japonijoje dar 1958 m., E952 (ciklamo rūgštis) uždraustas JAV ir Didžiojoje Britanijoje ir t.t.
Termiškai apdorotame maisto gaminyje esantys priedai ir teršalai, kurių žymėjimas yra privalomas
Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, emulsikliai,
stabilizatoriai, šaldikliai
Pesticidų, vaistų likučiai, pramoniniai teršalai, teršalai iš
22
2 lentelė. TA maisto gaminiuose randami E priedai, kurių žymėjimas ir teikiama informacija apie juos yra privaloma (sudaryta autorės pagal Dudutytę, 2012)
E Kur naudojama? Poveikis
Sintetiniai dažikliai (E102, E110, E123, E124, E127, E120, E131, E142 ir kt.)
Naudojami labai plačiai, taip pat ir TA mėsos gaminiuose.
Gali sukelti alergiją, apsinuodijimą, vėžinius susirgimus.
Konservantai
(E210 – E215, E217, E239)
Naudojami labai plačiai, taip pat ir TA mėsos gaminiuose.
Gali sukelti vėžinius susirgimus. E250/ E251/E252 Natrio nitritas / Natrio nitratas/ Kalio nitratas Konservantas TA mėsos gaminiuose.
Nitratai iš principo nekenksmingi, bet skyla į nitritą, kuris jungdamasis su aminais sudaro nitrozaminus – stiprius kancerogenus. Šie pokyčiai greičiausiai įvyksta kepant TA mėsą. Didina kraujospūdį. E320/ E321 Butilintas hidroksianizolas/ Butilintas hidroksitoluenas Antioksidatorius, dedamas į riebalų ir aliejaus turinčius produktus, kad šie neapkarstų; naudojamas labai plačiai.
Manoma, kad sukelia vėžį; didina cholesterolio kiekį.
E621 Mononatrio glutamatas
Aromato ir skonio stipriklis proteino turinčiuose gaminiuose. Naudojamas labai plačiai: TA mėsa, greiti užkandžiai, sriubos, padažai, prieskonių mišiniai ir t.t.
Didesnis kiekis sukelia galvos skausmą, deginantį dilbių, sprando niežulį, ypač nerekomenduojama vaikams. Pažeidžia skonio centrus smegenyse, sutrikdo hipotalamo gebėjimą reguliuoti apetitą ir galiausiai lemia žmogaus nutukimą, taip pat gali sukelti žemaūgystę.
Daugelis medžiagų šiandien yra vis dar tiriamos. Jeigu nėra įrodyta, kad jos tikrai kenkia aplinkai ar žmogui, jas yra leidžiama ženklinti TA mėsos gaminių etiketėse, tačiau šie priedai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai. Kai kurie leidžiami ženklinti TA maisto gaminių priedai yra nekenksmingi, jeigu naudojami nedideliais kiekiais. Todėl daroma išvada, jog reikia kuo griežčiau kontroliuoti tokių maisto priedų žymėjimą TA mėsos gaminiuose, taip pat riboti labiau kenkiančių maisto priedų naudojimą TA mėsos gaminiuose.
TA mėsos gaminių ženklinimo prevencija užtikrina higienos reikalavimus, pagal kuriuos nustatoma maisto saugos mikrobiologija, nubrėžianti ribą, kurią peržengus TA mėsos gaminys būtų laikomas nepriimtinai užterštu mikroorganizmais. Todėl privaloma atlikti tyrimus, imti mėginius, atlikti jų analizę ir vadovaujantis teisės aktais bei kompetentingos institucijos nurodymais įgyven-dinti prevencijos priemones.
23
Reikalaujama užtikrinti, kad oficiali kontrolė TA mėsos gaminių ženklinime būtų atliekama reguliariai. Ši kontrolė turėtų šalinti riziką visuose TA mėsos gaminių perdirbimo ir paskirstymo etapuose. Scientific Committee on Veterinary Measures relating to Public Health (2005), paskelbė nuomonę dėl TA mėsos gaminių ženkluose nurodytų mikrobiologinių kriterijų įvertinimo. Komitetas pabrėžė, kaip svarbu pagrįsti mikrobiologinius kriterijus oficialiu rizikos įvertinimu ir tarptautiniu lygiu patvirtintais principais. Buvo pažymėta, kad ant maisto produkto etiketės privaloma nurodyti, kaip naudojamas tas maisto produktas, atsižvelgiant į mikrobiologinius kriterijus (Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005). VMVT analizuoja TA mėsos gaminių ženklinimo kontrolės bei prevencijos duomenis. Apskričių, miestų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, teikia vartotojų skundų tyrimo, TA mėsos gaminių ženklinimo tvarkymo įmonių (gamybos, viešojo maitinimo, prekybos) tikrinimo kontrolės duomenis. Jei rinkoje nustatyti nesaugūs ir netinkamai paženklinti TA mėsos gaminiai, nedelsiant teikiama informacija per visuomenės informavimo priemones (televiziją, radiją, spaudą) visiems vartotojams. Informacija privalo būti nuolat teikiama per visuomenės informavimo priemones (spaudą, radiją, televiziją) apie vartotojų nusiskundimus, TA mėsos gaminių ženklinimo saugos kontrolės rezultatus, naujai priimtus teisės aktus, svarbiausias problemas, susijusias su maisto produktų sauga ir vartotojų teisių apsauga.
VMVT privalo nuolat informuoti per visuomenės informavimo priemones Lietuvos vartotojus apie esamą maisto, o taip pat ir TA mėsos gaminių ženklinimo padėtį. Didžiausiuose šalies dienraščiuose, ūkinės tematikos laikraščiuose bei žurnaluose privaloma publikuoti straipsnius apie Tarnybos vykdomas maisto kontrolės priemones, naujai priimtus teisės aktus, maisto produktų saugą, vartotojų teisių apsaugą, bei tinkamą TA mėsos gaminių ženklinimo plėtrą ir jo gaires. Turi būti dažniau rengiami įvairūs aktualūs reportažai, radijo laidos bei jų ciklai Lietuvos radijo, televizijos laidose ir regioninėse televizijose. VMVT aktualiais klausimais rekomenduojama organizuoti spaudos konferencijas, kurių metu žiniasklaidos atstovai plačiau būtų supažindinami su TA mėsos gaminių ženklinimo saugos užtikrinimu. Bendradarbiaujant su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba ir ne maisto produktų inspekcija, Lietuvos dienraščiuose būtina publikuoti aktualią medžiaga, kurioje nevengti skleisti informacijos apie TA mėsos gaminių ženklinimą. VMVT interneto svetainėje rekomenduojama skelbti informaciją apie įvairių maisto produktų savybes ir kokybę, TA mėsos gaminių ženklinimo ypatumus, maisto saugos kontrolės rezultatus. Vartotojai savo skundus dėl nekokybiško TA mėsos gaminių ženklinimo, gali pateikti užpildydami elektroninę vartotojų skundų formą, kurią gauna ir nagrinėja specialistai, o vartotojui pageidaujant, informacija apie skundo nagrinėjimo rezultatus, gali būti, atsiųsta elektroniniu paštu. Šiuo metu VMVT tinklalapyje jau yra numatyta galimybė vartotojams konsultuotis su Tarnybos specialistais,
24
pateikti pasiūlymus apie TA mėsos gaminių ženklinimo plėtrą bei tolimesnę taikytiną prevenciją (Čeponytė ir kt., 2004).
Apibendrinant TA mėsos gaminių ženklinimo prevenciją, gaires bei ekologinių sprendimų plėtrą, galima daryti išvadą, jog norint pagerinti prekybos vietose informaciją apie TA mėsos gaminių ženklinimo kilmę bei pateikimą, tam kad vartotojai nebūtų klaidinami ir galėtų įsigyti norimos kokybės ir kilmės mėsos gaminių su ilgu vartojimo terminu, tikslinga tirti gedimo rodiklius (peroksidų ir riebalų rūgščių skaičių), kaip rekomenduoja Codex STAN 211, taip pat plėsti švietėjišką veiklą, informuojant vartotojus apie TA mėsą ir jos priedus, jos savybes ir panaudojimą mėsos gaminiuose, analizuojant jų kokybės ir saugos reikalavimus.
1.3. TERMIŠKAI APDOROTŲ MĖSOS GAMINIŲ ETIKEČIŲ SUDĖTIES IR INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS VARTOTOJUI
Analizuojant TA mėsos gaminių etikečių sudėties ir informacijos prieinamumą vartotojui, galima teigti, jog informacija apie TA mėsos gaminio sudėtį yra laikoma viena iš prioritetinių krypčių vartotojų teisių apsaugos srityje. Visoje Europos Sąjungoje vartotojai turi teisę tiksliai žinoti, kokia yra perkamo TA mėsos gaminio sudėtis. TA mėsos gaminio etiketėje privalo būti pateikta išsami ir teisinga informacija apie TA mėsos gaminio sudėtį. Ši informacija turi būti pateikta ant mėsos gaminio pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje, ar pridėtame informaciniame lankstinuke. Nustatyta, jog paskutiniu metu vis dažniau pastebimi atvejai, kai gamintojai siekdami formuoti patrauklesnį TA mėsos gaminių įvaizdį, išplėtė ir produktų ženklinimą. Jie ne tik nurodo TA mėsos gaminio sudėtį, bet taip pat jį papildomai paženklina nuorodomis, kad TA mėsos gaminys yra sveikesnis ar be žalingų organizmui medžiagų ar priedų.
TA mėsos gaminių etikečių sudėties ir informacijos prieinamumo vartotojui plėtros tikslai yra šie:
išsiaiškinti ar egzistuoja minėtas neatitikimas tarp gamintojų skelbiamų šūkių ir etiketėje nurodytos sudėties TA mėsos gaminiuose;
įsitikinti ar vartotojams pakanka tos informacijos, kurią pateikia TA mėsos gaminių gamintojai, pagal kurią jie galėtų priimti sprendimą ar ji suprantama eiliniams vartotojams.
Minėtais tikslais siekiama užtikrinti TA mėsos gaminių etikečių sudėties ir informacijos prieinamumo vartotojui informacinę plėtrą, todėl toliau būtina iškelti uždavinius, kurie labiau užtikrintų tikslesnę informacinio srauto sistemą vartotojui. Siekiant minėtų tikslų buvo iškelti šie uždaviniai:
25
PIRMASIS
Atlikti TA mėsos gaminių sudėties tyrimą nustatant ar nurodoma pagrindinė informacija apie produktą – „produktas be E“, „be konservantų“ ir pan., atitinka TA mėsos gaminio sudėtį, kuri smulkiai nurodoma gaminio etiketėje. Ištirti ar vartotojai teiginiais „gaminys be E“, „be konservantų“ ir pan., kurie pateikiami pirkėjui dažniausiai paryškintai, padidintu šriftu ir pan., yra suteikiama teisinga informacija apie TA mėsos gaminio sudėtį.
ANTRASIS
Ištirti, ar vartotojai teisingai suvokia gamintojų savo iniciatyva pateiktus užrašus ant TA mėsos gaminio pakuotės, ir ar tokie užrašai neklaidina vartotojų.
TREČIASIS
Sukuriant išsamų ir visapusišką interneto svetainės skiltį apie atliktą tyrimą – supažindinant vartotojus su tyrimo rezultatais, išvadomis, pateikiant susistemintą ir išanalizuotą atlikto tyrimo medžiagą dėl TA mėsos gaminiuose įvardintų etikečių atitikimo nurodytai gaminio sudėčiai.
KETVIRTASIS
Skleidžiant visapusišką, aiškią ir kritišką informaciją apie TA mėsos gaminių produktų sudėties atitikimą ant etiketės skelbiamai informacijai sustiprinti Asociacijos vaidmenį, tam, kad Asociacija taptų žinoma tarp vartotojų, kaip organizacija besirūpinanti vartotojų teisių apsauga TA mėsos gaminių srityje.
4 pav. Etikečių sudėties ir informacijos prieinamumo vartotojui plėtros uždaviniai (sudaryta autorės pagal Vartotojų teisių apsaugos priemonių programos ataskaitą, 2010).
Atsižvelgiant į pirmąjį TA mėsos gaminių etikečių sudėties ir informacijos prieinamumo vartotojui plėtros programos uždavinį, 2010 m. birželio 1 d. Asociacija sudarė su teisininkais ekspertais Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią buvo parengta medžiaga apie leidžiamų maisto priedų naudojimą TA mėsos gaminių gamyboje ir jų ženklinimą susisteminant ir išanalizuojant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatyminę bazę maisto priedų naudojimo bei jų ženklinimo ant TA mėsos gaminio pakuotės srityje. Todėl, taip pat atrinkti ir ištirti šios programos ribose TA mėsos gaminiai su užrašais, informuojančiais vartotojus apie maisto priedų ar jų grupių nebuvimą. Nustatyta, jog VMVT tyrimo ribose, siekiant išsiaiškinti vartotojų požiūri į maisto priedus bei jų suvokimą buvo atlikta anketinė apklausa. Atlikta apklausa patvirtino tyrimo aktualumą, ir tai, kad maisto priedų naudojimas ar nenaudojimas TA mėsos gaminių gamyboje yra svarbus aspektas vartotojams renkantis TA mėsos gaminį. Todėl dėl šios priežasties buvo atliktas tyrimas atsitiktiniu būdu, pasirenkant 21–ną TA mėsos gaminį, kurie atitiktų nagrinėjamų šūkių turinį, sugretinant ant TA mėsos gaminio pakuotės esančios sudėties turinį su gamintojo pasirinktu šūkiu. Ištirta, jog šis tyrimas buvo atliktas, siekiant išsiaiškinti, ar gamintojai nepiktnaudžiauja
26
esančia padėtimi, kai TA mėsos gaminių ženklinimas nėra reguliuojamas valstybės, ir taip neklaidina vartotojų. Klaidinimas šiuo atveju gali pasireikšti, kai gamintojas ant TA mėsos gaminio pakuotės pateikia papildomą informaciją apie maisto priedų nebuvimą, tačiau ant TA mėsos gaminio pakuotės esančios sudėties įvardija naudojamų gamyboje maisto priedo pilną pavadinimą. Todėl tai susiję su ta aplinkybe, kad vartotojai maisto priedus gali sieti tik su E raide ir skaičiumi pažymėta kombinacija, nežinodami jo tikslaus pavadinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios programos ribose nebuvo tirta, ar pasirinktas šūkis faktiškai atitinka TA mėsos gaminio sudėtį.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojai privalo būti supažindinami su svarbiausiais teisės aktais, reglamentuojančiais maisto priedų naudojimą TA mėsos gaminių gamyboje, gamintojams keliamais reikalavimais dėl maisto priedų kiekio naudojimo. Tokiu būdu turi būti pateikiami tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai, su kuriais vartotojai gali susipažinti iš karto iš bet kurių minėtų teisės aktų. Pateikiama informacija dėl maisto priedų naudojimo bei jų ženklinimo privalo būti išversta ir į anglų kalbą tam, kad interneto svetainėje ar kur kitur patalpinta informacija būtų naudinga tiek ir kitakalbiams, Europos Sąjungos vartotojams, tiek ir užsienio partneriams, vykdantiems panašaus pobūdžio projektus lyginamuoju aspektu. Informacija apie interneto portalus turi būti viešinama ir žiniasklaidos priemonėse, tokiu būdu TA mėsos gaminių etikečių sudėties ir informacijos prieinamumo vartotojui plėtros sistema pristatoma kaip bazė, gebanti suteikti informaciją apie TA mėsos gaminių naudojimą TA mėsos gaminių gamyboje bei, kaip veikla ir plėtra, besirūpinanti vartotojų teisių apsauga, TA mėsos gaminių srityje. Atsižvelgiant į TA mėsos gaminių etikečių sudėties ir informacijos prieinamumo vartotojui plėtros sistemą, konstatuotina, jog plėtros sistemos iškelti tikslai ir uždaviniai turi būti visiškai įvykdyti. Taip pat jų pagrindu turi būti surenkama informacija apie maisto priedų naudojimą TA mėsos gaminių gamyboje ir maisto priedų ženklinimą. Informacija turi būti susisteminama, pateikiama internetiniame ir kitokiuose žiniasklaidos šaltiniuose, nes vartotojams rūpimų klausimų iškėlimas, rekomendacijų pateikimas, medžiagos parengimas, publikavimas, išspausdinimas, bei programos rezultatų paviešinimas yra svarbūs vartotojų teisių apsaugos uždaviniai (Vartotojų teisių apsaugos priemonių programos ,,ar vartotojai teisingai informuojami apie produktų sudėtį?” ataskaita, 2010). TA mėsos gaminių etikečių sudėties ir informacijos prieinamumo vartotojui plėtros sistemą dažnai nesuteikia tikslios ir teisingos informacijos apie gaminį. Vartotojai mano, kad prierašas „bio“ TA mėsos gaminių etiketėse, nurodo ekologiškus produktus. Žodis „biologinis“ kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje vartojamas kartu su ekologiško TA mėsos gaminio ženklu. Tokiu būdu parodoma, kad tai yra ekologiškas TA mėsos gaminys, tačiau mūsų šalyje gaminami ir parduodami TA mėsos gaminiai, kurių pavadinimuose yra „bio“, neturi ekologiško TA mėsos gaminio sertifikato ar ženklo ir todėl nelaikytini ekologiškais. VMVT darbuotojai mano, jog gamintojai, reklamuodami, kad TA mėsos gaminys yra ekologiškas, dirbtinai
27
didina jo paklausą. Todėl VMVT daro išvadą, kad būtina kuo skubiau taisyti padėtį. Rekomenduojama kruopščiai peržiūrėti TA mėsos gaminių ženklinimą reglamentuojančius teisės aktus. Gamintojams siūloma laikytis sąžiningos komercinės praktikos ir nebevartoti žodžio „bio“ TA mėsos gaminių pavadinimuose. Tuo tarpu informaciją apie gyvų mikroorganizmų buvimą TA mėsos gaminiuose, reikėtų vartotojams pateikti kitu būdu. „Natūralus“, „be konservantų“, „be cholesterolio“, tai tik maža dalis TA mėsos gaminių etiketėse vartojamų teiginių, kurie dažnai gali žmones klaidinti. Pagal vartotojų skundus Lietuvos vartotojų institutas atliko kai kurių prekybos centruose esančių TA mėsos gaminių etikečių tyrimą ir nustatė, kad jose pateikiama informacija nėra tiksli, dažnai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl šiuo metu būtina, kad verslininkai pateiktų TA mėsos gaminių etiketėse aiškią informaciją, kuri atitiktų teisės aktus, neklaidintų vartotojų ir kurią būtų galima patikrinti.
Šias savybes apibūdina ne tik cheminė sudėtis, bet kaip jau minėta, ir fizinės savybės – forma, dydis, tankis, struktūrinės, mechaninės, optinės, sorbcinės ir kt. savybės. Šiuolaikinės rinkos sąlygomis, kai taip sparčiai kinta technologijos bei rinkoje pasirodančių prekių poreikis ir vis labiau vartotojas ieško naujos prekės, tarp jų ir TA mėsos gaminių, gamintojas susiduria su problema, kaip tuos poreikius patenkinti. Vienas iš būdų rinkai pateikti gerą ir kokybišką produkciją. Pastaruoju metu maisto produktų kokybės gerinimas yra visuotinas reiškinys pasaulyje. Gera gaminio kokybė – paklausos garantija pasiekianti vartotoją. Todėl valstybių Vyriausybės visokeriopai skatina TA mėsos gaminių kokybės gerinimą, o priemonėmis renkasi gaminių atestaciją, kokybės ženklo suteikimą, aukštos kokybės TA mėsos gaminių produkcijos protegavimą į tarptautines parodas, muges ir t.t.
Apibendrinant galima teigti, kad šiandieninėje maisto produktų rinkoje iš gausybės pažįstamų ir visiškai naujų TA mėsos gaminių, vartotojams sudėtinga atsirinkti tokius, kurie leistų organizuoti sveiką asmens ir šeimos mitybą, padėtų išvengti sveikatos sutrikimų, atsirandančių dėl netinkamų maisto produktų vartojimo. Vartotojai, pirkdami TA mėsos gaminius, atkreipia dėmesį ne tik į kainą, bet nori susipažinti ir su produktų kilme, sudėtimi, gamybai panaudotais komponentais bei maisto priedais. Todėl rekomenduojama, kad jų pasirinkimą apspręstų ne patrauklus įpakavimas ar įtaigi reklama, o visapusiška ir teisinga informacija apie TA mėsos gaminį, leidžianti palyginti jį su kitais maisto produktais, išsirenkant tinkamiausią. Todėl, čia pirkėjams padeda maisto produkto etiketė. Etiketėje pateikiama informacija, t.y. ženklinimas, kuris turi būti pakankamas, tikslus, teisingas, nesuklastotas, lengvai suprantamas, pateikiamas valstybine – lietuvių kalba. Paaiškėjus, kad TA mėsos gaminys yra nesaugus ar netinkamos kokybės, gaminio ženklinimas turi padėti gamintojui surasti, surinkti ir susigrąžinti rinkoje paskleistą gaminį, atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius. Tuo tikslu Europos Sąjungoje priimti minėti nauji teisės dokumentai dėl maisto
