VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS VEIKLA UŽTIKRINANT GYVŪNŲ AUGINTINIŲ GEROVĘ

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Karolis Dabrovolskas

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS

TARNYBOS VEIKLA UŽTIKRINANT GYVŪNŲ

AUGINTINIŲ GEROVĘ

STATE FOOD AND VETERINARY SERVICE WORK

ENSURING COMPANION ANIMAL WELFARE

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. Virginijus Suveizdis

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS SOCIALINIŲ IR HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla

užtikrinant gyvūnų augintinių gerovę“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1. 2.

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(3)

3

Turinys

Santrauka ... 4 Summary ... 5 Santrumpos ... 6 Įvadas ... 7 1. Literatūros apžvalga ... 9

1.1 Gyvūnų gerovės teisinis reglamentavimas Europoje ... 9

1.2 Gyvūnų augintinių gerovės teisinis reglamentavimas Lietuvoje ... 11

1.3 Aktualiausios gyvūnų gerovės problemos ... 13

1.3.1 Bešeimininkių gyvūnų problema... 13

1.3.2 Gyvūnų išvaizdą keičiančios operacijos ... 19

2. VMVT veiklos gyvūnų gerovės srityje tyrimas ... 21

2.1 Tyrimo metodika ir respondentų charakteristika ... 21

2.2 Duomenys apie respondentų profesinės veiklos patirtį. ... 21

2.3 Gyvūnų gerovės situacijos Lietuvoje vertinimas. Aktualiausios gyvūnų gerovės problemos. ... 22

2.4 Žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais paplitimas ir priežastys. ... 25

2.5 Priežastys trukdančios veterinarijos inspektoriams tinkamai atlikti savo misiją gyvūnų gerovės srityje .... 28

2.6 Priemonės ir veiksmai įgalinantys gerinti VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje ... 30

3. Rezultatų aptarimas ... 32

Išvados... 33

Rekomendacijos ... 34

Literatūros sąrašas ... 36

(4)

4

Santrauka

Baigiamasis magistrinis darbas yra paruoštas tema: ˶Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla užtikrinant gyvūnų augintinių gerovę ̋.

Darbo tikslas: magistriniame darbe, remiantis VMVT veterinarijos inspektorių dirbančių gyvūnų gerovės srityje atlikta apklausa bei kitais šaltiniais, siekiama išsiaiškinti aktualiausias gyvūnų gerovės problemas Lietuvoje, išanalizuoti ir įvertinti VMVT veiklą užtikrinant gyvūnų gerovę.

Darbą sudaro: 45 puslapiai, 15 lentelių

Darbo tyrimas atliktas remiantis VMVT gydytojų, atsakingų už gyvūnų augintinių gerovę, apklausos duomenimis. Apklausus 32 rajonų gydytojus buvo nustatyta gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje, svarbiausios problemos su kuriomis susiduria gydotojai patikrinimų metu, dažniausi gyvūnų augintinių gerovės pažeidimai bei priemonės, kurios gydytojų nuomone galėtų pagerinti VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje. Taip pat darbe išanalizuota Lietuvos bei Europos sąjungos gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai, bei kai kurių Europos valstybių įteisintos priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.

Tyrimas patvirtino, kad aktualiausiomis gyvūnų gerovės problemomis Lietuvoje yra sąmoningas gyvūno augintinio padarymas bešeimininkiu ar bepriežiūriu, gyvūno sužeidimas ar nužudymas, netinkamas gyvūnų augintinių laikymas, priežiūra ir maitinimas, nesirūpinimas gyvūno sveikata ir gerove, būtinos veterinarinės pagalbos laiku nesuteikimas. Kaip parodė atlikta veterinarijos inspektorių apklausa svarbiausiomis priežastimis trukdančiomis VMVT gydytojams atlikti savo misiją gyvūnų gerovės srityje yra: teisės aktų (įstatymų, poįstatyminių aktų) gyvūnų gerovės srityje netobulumas, nepakankamas VMVT ir visuomeninių gyvūnų gerovės organizacijų bendradarbiavimas, gyvūnų šeimininkų pažeidusių gyvūnų gerovę nenoras pripažinti savo kaltės bei priešinimasis teisėtiems veterinarijos inspekcijos veiksmams. Veterinarijos inspektorių nuomone svarbiausios priemonės, kurios leistų VMVT pagerinti veiklą gyvūnų gerovės srityje yra VMVT aktyvesnis dalyvavimas gyvūnų gerovės teisėkūros procese, teisinės atsakomybės už gyvūnų gerovės ir teisių pažeidimus griežtinimo inicijavimas, veiklos taisyklių ir instrukcijų veterinarijos inspektoriams dirbantiems gyvūnų gerovės srityje parengimas, veterinarijos inspektorių dirbančių gyvūnų gerovės srityje teikiamos konsultacijos, seminarų, paskaitų gyvūnų šeimininkams rengimas, visuotinis gyvūnų registravimas ir žymėjimas.

(5)

5

Summary

The final master thesis was prepared and titled as ˶ State food and veterinary service work ensuring companion animal welfare ̋.

The purpose of this thesis was to find out most relevant animal welfare problems in Lithuania based on state food and veterinary service veterinarians survey answers and other sources, and to analyse and evaluate state food and veterinary service work ensuring companion animal welfare.

Thesis consists of: 45 pages, 15 pictures

Thesis research was based on state food and veterinary service veterinarians survey answers. After veterinarians of 32 districts were questioned, animal welfare situation in Lithuania, the most important problems with which veterinarians face during audits, most common companion animal welfare violations and measures which, in veterinarians’ opinion, could improve state food and veterinary service work ensuring animal welfare were established. Also animal welfare legislation in Lithuania and Europe union was analysed in thesis, and some legalized measures to ensure animal welfare in other Europe countries.

During research it was established that most important companion animal welfare problems in Lithuania were consciously making an animal homeless or stray, injuring or killing a companion animal, improper keeping, care or feeding of companion animal, negligence of companion animal health and welfare, denial of necessary veterinarian help. Most important reasons preventing state food and veterinary service veterinarians from doing their work were established as imperfect animal welfare legislation, insufficient cooperation between state food and veterinary service and animal welfare and rights organisations, unwillingness to cooperate and resistance to legal veterinarian actions by animal owners. Veterinarians think that most important reasons which would ensure better state food and veterinary service action are more active participation in lawmaking and legislation processes, initiating more severe legislative action for animal welfare violations, preparation of rules and instructions for veterinarians that work in animal welfare area, organization of consultations, seminars, lectures by animal welfare veterinarians, mandatory companion animal registration and marking.

(6)

6

Santrumpos

VMVT – valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

DG-SANTE – Europos Sąjungos sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas DG-SANCO – buvęs Europos Sąjungos sveikatos ir vartotojų apsaugos direktoratas LR – Lietuvos Respublika

(7)

7

Įvadas

Gyvūnų augintinių problemos sukelia daugybę dilemų bei nesutarimų, kurie kyla dėl skirtingo mokslinių atradimų interpretavimo, skirtingo supratimo kas sudaro gyvūnų gerovę, skirtingo požiūrio kurios vertybės yra svarbios gyvūnų gerovei (1). Šiais laikais dominuoja dvi pagrindinės gyvūnų problemas nagrinėjančios ideologijos – gyvūnų gerovės ideologija bei gyvūnų teisių ideologija. Gyvūnų teisių ideologijos požiūriu gyvūnai neturi būti naudojami žmonių reikmėms, bei nauda kurią gauna žmonės yra nesvarbi nustatant kaip reikėtų elgtis su gyvūnais ir gyvūnų išnaudojimas turi būti uždraustas. Gyvūnų gerovės ideologija siekia užtikrinti gyvūnų kokybišką gyvenimą, bei tai siūlo daryti trimis skirtingais požiūriais, kurie taikomi skirtingomis situacijomis. Vienas iš požiūrių akcentuoja gyvūnų jausmus – pagal šį požiūrį gyvūnų jausmai ir emocijos yra svarbiausias rodiklis užtikrinantis kokybišką gyvūnų gyvenimą, todėl gyvūnai turėtų gyventi komfortabiliai bei gana laisvai nuo lėtinio ar ūmaus skausmo, bado bei kitų nemalonių pojūčių. Kitas požiūris akcentuoja biologines gyvūno reikmes – gyvūnai turi turėti galimybes visoms fiziologinės reikmėms tenkinti bei būti apsaugoti nuo ligų, traumų, netinkamos mitybos bei elgesio bei fiziologinių sutrikimų. Trečias požiūris akcentuoja gyvūnų gyvenimą jiems natūralioje aplinkoje – gyvūnai turi būti laikomi buveinėse, kurios yra kiek įmanoma labiau panašios į jų natūralias, bei gyvūnams turi būti leidžiama naudotis jų natūraliomis galimybėmis prisitaikyti (2).

Per paskutinius 25 metus gyvūnų gerovė yra vis labiau pripažįstama kaip mokslinė disciplina. Žmonės pradėjo suvokti, jog gyvūnai taip pat turi poreikių, jausmų. Dėl šių priežasčių, visuomenė pradėjo reikalauti daugiau gyvūnų gerovės teisės aktų, kurie gintų gyvūnų teises, tačiau vis dar yra valstybių, kurios neturi tinkamų gyvūnų gerovės įstatymų. Vienas iš būdų pagerinti gyvūnų gerovės situaciją yra specialistų, kurie supranta gyvūnų reikmes bei fiziologiją, apmokymas ir įdarbinimas. Tokį darbą turėtų atlikti tik veterinarijos gydytojai. Taip pat reikalinga tęsti tolimesnius mokslinius tyrimus, bet tuo pačiu labai svarbu plėtoti tinkamesnius teisės aktų vykdymo metodus ir paskirti atitinkamą personalo kiekį (3).

(8)

8

Darbo tikslas. Magistriniame darbe, remiantis VMVT veterinarijos inspektorių dirbančių gyvūnų

gerovės srityje atlikta apklausa bei kitais šaltiniais, siekiama išsiaiškinti aktualiausias gyvūnų gerovės problemas Lietuvoje, išanalizuoti ir įvertinti VMVT veiklą užtikrinant gyvūnų gerovę.

Darbo uždaviniai.

1. Išanalizuoti Lietuvoje galiojančius gyvūnų gerovės teisė aktus.

2. Remiantis VMVT veiklos ataskaitomis ir kitais dokumentais apžvelgti ir įvertinti gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje.

3. Remiantis VVMT veterinarijos gydytojų apklausos duomenimis išsiaiškinti pagrindines problemas neleidžiančias VMVT efektyviau atlikti savo misijos gyvūnų gerovės srityje.

(9)

9

1. Literatūros apžvalga

1.1 Gyvūnų gerovės teisinis reglamentavimas Europoje

Europoje gyvūnų apsaugos įstatymai yra leidžiami ir formuluojami nacionalinių vyriausybių, tačiau specifinius įstatymus taip pat priima tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Taryba, kuri nustato minimalius reikalavimus, taikomus visoms Europos Sąjungos valstybėms. Europos Sąjunga taip pat priima direktyvas (už gyvūnų gerovė yra atsakingas vartotojų ir sveikatos apsaugos direktoratas DG-SANCO, vėliau DG-SANTE), kurios remiasi pagrindinių penkių gyvūnų laisvių (laisvės nuo alkio ir troškulio, diskomforto, skausmo, baimės bei laisvės išreikšti normalų, fiziologinį elgesį) užtikrinimu. Europos Taryba, kuri susikūrė po antrojo pasaulinio karo (1949m.), buvo pirmoji tarptautinė organizacija pasiūliusi priemones gyvūnų gerovei užtikrinti. Europos Taryboje pirmieji gyvūnų gerovės komitetai susikūrė 1960 metais, kai buvo sutarta jog pagarba gyvūnams yra bendras Europos valstybių paveldas, glaudžiai susijęs su žmonijos orumu, todėl būtina siekti valstybių bendradarbiavimo gyvūnų gerovės klausimais.

Europos Taryba išleido penkias konvencijas, kurios yra susijusios su gyvūnų gerove (Europos konvencija dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu, Europos konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, Europos konvencija dėl skerdžiamų gyvūnų apsaugos, Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ir Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos).

Europos konvencija dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu buvo priimta 1968 metais. Joje nustatomi minimalūs kriterijai gyvūnų pakrovimui, iškrovimui bei kitiems transportavimo aspektams. Vėliau Europos Tarybos komitetas išleido daug rekomendacijų atskirų gyvūnų rūšių transportavimui.

(10)

10 Europos konvencija dėl skerdžiamų gyvūnų apsaugos (1979m.) buvo siekiama pagerinti atrajotojų, kiaulių, arklių, triušių bei vištų skerdimo sąlygas. Konvencijoje akcentuojamas nereikalingo gyvūno skausmo išvengimas, tinkamas gyvūno svaiginimas (kad jie išliktų be sąmonės iki mirties). Išimtys buvo pritaikytos ritualiniam skerdimui bei skubių, nenumatytų atvejų skerdimui. 1991 metais buvo pateikta išplėstinė rekomendacija, kurioje buvo pateiktos detalesnės nuostatos (5).

Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos buvo priimta 1987 metais Strasbūre. Šioje konvencijoje akcentuojama, jog negalima namuose laikomam gyvūnui sukelti bereikalingo skausmo, kančios ar kitaip kankinti, bei negalima namuose laikomo gyvūno padaryti benamiu. Vėliau pridėtos rekomendacijos, kuriose ypač pabrėžiamos gyvūnų operavimo nuostatos, gyvūnų eutanazavimo nuostatos, veisimo pagrindai bei gyvūnų augintinių laikymo minimalūs reikalavimai (6).

Europos konvencijoje dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (1986m.) susitarta riboti gyvūnų naudojimą eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais, siekiant, kur įmanoma, pakeisti tokį naudojimą, ypač ieškant alternatyvių priemonių ir skatinant šių alternatyvių priemonių naudojimą, bei priimti bendras nuostatas, padedančias apsaugoti gyvūnus, naudojamus eksperimentams, kuriuos atliekant jie gali patirti skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, ir užtikrinti, kad tais atvejais, kai to neįmanoma išvengti, gyvūnai kuo mažiau kentėtų (7).

Konvencijose yra nurodomi pagrindiniai principai, kurie yra nekeičiamas įstatyminis pagrindas, o rekomendacijos yra paremtos tuometine informacija ir gali būti taisomos ir persvarstomos, kai atrandama nauja informacija (5).

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo priimta konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, kuri buvo kaip pamatas gyvūnų gerovės teisiniam reglamentavimui, tačiau kiekviena valstybė konkrečius veiksmus gyvūnų gerovės srityje reglamentavo pati. Be šios konvencijos, reikšmingos gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos teisiniam reglamentavimui buvo Lisabonos sutartis (2007 m.), Europos Sąjungos nutarimas dėl nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių sveikatos reikalavimų 576/2013 bei Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1523/2007, draudžiantis patekti į Bendrijos rinką ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių (8).

(11)

11 skyrius dėl nusikaltimų prieš gyvūnus. Pagal Italijos baudžiamąjį kodeksą nusikaltimu prieš gyvūną yra laikomas gyvūno nužudymas ar tyčinis sužalojimas, dalyvavimas nelegaliose parodose, gyvūnų kovų rengimas. Gyvūno padarymas bešeimininkiu gali būti baudžiamas iki vienerių metų laisvės atėmimo, arba skiriama 1000-10000 eurų bauda (9). Austrijoje yra uždrausti cirkų pasirodymai, draudžiama visą laiką laikyti gyvūnus pririštus (10). Suomijoje yra ne tik draudžiama atlikti gyvūno augintinio išvaizdą keičiančias operacijas (ausų, uodegų trumpinimas), bet draudžiama ir įvežti į šalį tokius gyvūnus (11). Lenkijoje nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais pažeidėjas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu (iki 2 metų), pinigine bauda (iki 2500 zlotų), iš pažeidėjo taip pat konfiskuojamas gyvūnas su kuriuo buvo žiauriai elgtąsi ir pažeidėjui gali būti atimta teisė turėti gyvūną bei užsiimti profesine veikla susijusia su gyvūnais (12).

1.2 Gyvūnų augintinių gerovės teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje pagrindiniai gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuris įsigaliojo 1998m. sausio 1 dieną (galiojanti suvestinė redakcija 2016-07-05), bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, įsigaliojęs 1991 metais. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme gyvūnų gerovė yra apibūdinama kaip optimalus gyvūno fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas, gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti, o pats gyvūnas augintinis apibūdinamas kaip gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti. Šiame įstatyme yra apibūdinama valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija užtikrinant gyvūnų gerovę. Pagal šį įstatymą VMVT:

1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 2) tvirtina ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;

3) nustato skerdžiamų ir kitu būdu nužudomų gyvūnų apsaugos reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;

4) tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais;

5) tvirtina kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus;

6) tvirtina pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir laikymo reikalavimus, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimus;

(12)

12 8) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;

9) tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarką;

10) tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustato jų atlikimo tvarką;

11) rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą; 12) organizuoja kačių, šunų ir šeškų, taip pat pagal poreikį kitų gyvūnų augintinių registravimą ir ženklinimą;

13) tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimo reikalavimus;

14) kontroliuoja, kaip įgyvendinami vežamų gyvūnų apsaugos reikalavimai;

15) informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis apie gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus;

16) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Taip pat šiame įstatyme yra nurodoma kas yra laikoma ir nelaikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais, nustatomos gyvūnų laikymo, registravimo bei gydymo taisyklės, gyvūnų veisimo, vežimo bei prekybos taisyklės, bešeimininkius gyvūnus reglamentuojančios taisyklės ir pateikti specialieji gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimai (13).

Kitas svarbus gyvūnų gerovei teisės aktas yra Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas. Nors priėmus šį įstatymą, jo pradinėje redakcijoje dėmesys nebuvo skiriamas gyvūnų gerovei, tačiau naujausioje šio įstatymo redakcijoje (2016-07-16) jau yra reglamentuojama gyvūnų gerovė. Šio įstatymo 3 straipsnyje gyvūnų gerovės reikalavimų laikymosi kontrolė yra nurodoma kaip vienas pagrindinių veterinarijos uždavinių. Veterinarijos įstatyme taip pat reglamentuojama VMVT kompetencija, teisės bei darbuotojų pareigos (14).

(13)

13 reikalavimai gyvūnų augintinių sveikatai bei minimalios ploto normos bei rekomenduojamos temperatūros normos patalpoms kuriose laikomi gyvūnai (16). 2013 metais patvirtintame įsakyme dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams nurodomi reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams, veisimo vietoms, bendrieji ir specialieji reikalavimai veisiant gyvūnus augintinius, reikalavimai gyvūnų augintinių priežiūrai bei gyvūnų sveikatos reikalavimai ir minimalios ploto normos bei rekomenduojamos temperatūros normos patalpoms kuriose laikomi gyvūnai (17). 2014 metais patvirtintame įsakyme dėl gyvūnų augintinių laikymo viešojo maitinimo įmonėse nurodomi gyvūnų augintinių laikymo reikalavimai, kaip turi būti sudaromos laikymo sąlygos atitinkančios gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus, turi būti paskirtas asmuo atsakingas už gyvūnus augintinius, turi būti sudaryta sutartis su veterinarinių paslaugų teikėju arba įdarbinamas privatus veterinarijos gydytojas (kai laikomos katės, šunys ar šeškai) bei užtikrinama kad gyvūnai augintiniai nesidaugintų. Įsakyme taip pat nurodomi gyvūnų sveikatos reikalavimai (18). 2014 metais išleistame įsakyme dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir gyvūnų globos namams nurodomi reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams, gyvūnų globos vietoms, bendrieji ir specialieji reikalavimai gyvūnų priežiūrai ir laikymui, minimalios ploto normos bei rekomenduojamos temperatūros normos laikant gyvūnus augintinius (19). 2014 metais patvirtintame įsakyme dėl nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių tvarkos nurodomos gyvūnų įvežimo taisyklės, aprašomos tikrinimo pasienio punktuose taikomos procedūros bei veiksmai nustačius neatitikimų (20). 2016 metais patvirtintame įsakyme dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių viešbučiams nurodomi reikalavimai gyvūnų augintinių viešbučiams, viešbučio patalpoms, teritorijai ir laikymo įrangai, gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių sveikatos reikalavimai bei minimalūs gyvūno augintinio laikymo įrangos ploto reikalavimai (21).

1.3 Aktualiausios

gyvūnų gerovės problemos

1.3.1 Bešeimininkių gyvūnų problema

(14)

14 bešeimininkių šunų, iš jų 9000 teko eutanazuoti. Priėmus visuotinį šunų ženklinimą mikroschemomis Jungtinėje Karalystėje ši problema pradėjo pamažu nykti.

Europos Sąjungoje nėra priimta nurodymų ar direktyvų, nurodančių kaip reikėtų elgtis su bešeimininkiais gyvūnais. Vienintelė tarptautinė sutartis, kurioje paminėti gyvūnai augintiniai yra Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų, išleista Europos Tarybos. Šiuo metu šią sutartį yra pasirašiusios 25 Europos Sąjungai priklausančios valstybės, tarp jų ir Lietuva (22). Šioje konvencijoje be minimalių reikalavimų auginant gyvūnus augintinius yra paminėta ir bešeimininkių gyvūnų problema „<...> Negalima namuose laikomo gyvūno padaryti bešeimininkiu <...>”, taip pat aprašoma, jog jei bešeimininkiai gyvūnai yra gaudomi, jiems turi būti suteikta kuo mažiau fizinio ir psichologinio skausmo, skatinama bešeimininkius gyvūnus sterilizuoti, taip mažinant jų neplanuojamą veisimą, bei skatinama asmenis kurie suranda bešeimininkį gyvūną, apie tai pranešti kompetentingoms įstaigoms. Šiems konvencijos straipsniams taikomos išimtys, tiktai jeigu tai yra neišvengiama pagal nacionalines ligų kontrolės programas (6).

(15)

15 Italijos gyvūnų gerovės įstatymuose yra skatinama visuotinė gyvūnų registracija, bei pagalba beglobiams ir bešeimininkiams gyvūnams. Įstatymuose bešeimininkių gyvūnų kontrolės funkcija yra priskirta regioninėms savivaldybėms. Gyvūnų registracija yra privaloma ir yra atliekama profesionalių veterinarijos gydytojų. Tai yra efektyvus būdas suartinti šeimininką su jo augintiniu, nes tai turėtų sužadinti augintinio šeimininko atsakomybės jausmą, kai augintinis pripažįstamas kaip nuosavas. Be to gyvūnų registravimas yra svarbi priemonė sugrąžinti pasimetusį gyvūną savininkui, taip pat būti kaip tvirtas pamatas gyvūnų gerovės teisės aktams (ypač bešeimininkių gyvūnų teisės aktams). Italijos įstatymai draudžia numarinti bešeimininkius gyvūnus, išimtys taikomos tik stipriai susižeidusiems, sergantiems mirtinomis ligomis ar esant įrodymams, jog gyvūnas yra pavojingas. Neatsiradus pagauto bešeimininkio šuns šeimininkui, jis yra kastruojamas, registruojamas mikroschemos pagalba ir apgyvendinamas valstybiniuose gyvūnų globos namuose, kuriuose jį gali įsigyti nauji savininkai. Įstatymuose bešeimininkių kačių gyvūnų gerovė yra saugoma pripažįstant teritorijose esančias bešeimininkes kates „kačių kolonijomis“. Taip pat įstatymuose vietiniams veterinarams yra paskirta visuomenės švietimo bei informavimo funkcija. Per pirmus metus po šių įstatymų priėmimo, maždaug pusė milijono šunų buvo sugauta ir apgyvendinta gyvūnų globos namuose. Dėl ribotos vietos, išteklių bei perpildymo, pradėjo plisti infekcinės ligos, kai kurie šunys žalodavo ar net mirtinai sužeisdavo vienas kitą. Gimę naujagimiai šuniukai neturėdavo jokių galimybių išgyventi. Gyvūnų apsaugos organizacijos pareikalavo daugiau gyvūnų globos namų ir savivaldybės sutiko tam skirti lėšų. Pagautiems bešeimininkiams gyvūnams buvo suteikta daugiau vietos gyvūnų globos namuose, jie laikomi už savivaldybės, kurioje jie buvo pagauti, lėšas. Tai padarė gyvūnų globos namų steigimą patrauklesniu verslininkams. Vidutiniškai vienam bešeimininkiui šuniui globos namuose, savivaldybė skiria 3 eurus parai ir kai kuriems globos namams laikant daugiau nei 1000 šunų, gyvūnų globos namai gali gauti iki 1 milijono eurų lėšas metams. Taip pat Italijos savivaldybės sutiko sterilizuoti bei kastruoti bešeimininkius gyvūnus iš savivaldybės lėšų. Visų šių priemonių dėka Italijoje bešeimininkių šunų bei šunų esančių gyvūnų globos namuose sumažėjo apie 50 procentų (22).

(16)

16 laikyti apie gyvūną pranešęs asmuo, yra perduodami gyvūnų globėjams, o ūkiniai gyvūnai - galinčiam laikinai globoti ūkinį gyvūną ūkinių gyvūnų laikytojui. Taip pat nurodomi kriterijai, kuriuos turi atitikti gyvūnų globėjas (dažniausiai gyvūnų globos namai) (13,23).

Naujausiais VMVT duomenimis Lietuvoje šiuo metu oficialiai yra registruoti 52 gyvūnų globėjai. Pagal VMVT nustatytus reikalavimus bei VMVT direktoriaus įsakymus, gyvūnų globėjai gali steigti gyvūnų globos namus bei privalo patikrinti kiekvieno pas juos patekusio gyvūno sveikatos būklę, įvertinti jo tolesnio laikymo galimybę, užtikrinti reikiamos veterinarinės pagalbos suteikimą, gyvūnų skiepijimą, patikrinti patekusių gyvūnų ženklinimą, užtikrinti informacijos apie patekusius bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus viešą skelbimą bei nuolat ieškoti gyvūnams naujų savininkų. Gyvūnų globėjams yra draudžiama veisti gyvūnus (24).

Nors gyvūnų laikytojai yra vis labiau supažindinami gyvūnų gerovės klausimais, tačiau gyvūnų globos namuose gyvūnų augintinių nemažėja – kai kur netgi tendencingai gyvūnų skaičius didėja, kartu didėjant ir eutanazuotų ar surinktų kritusių gyvūnų skaičiui (1,2,3,4 pav.).

1 pav. Gyvūnų globos namų „Nuaras“ (Kaunas) viešai skelbta statistika apie bešeimininkius gyvūnus augintinius

(25). 0 500 1000 1500 2000

Pateko į prieglaudą Grąžinti šeimininkams Surasti nauji šeimininkai

Eutanazuoti ir kritę

Gyvūnų globos namų "Nuaras" (Kaunas) statistika

(17)

17

2 pav. Gyvūnų globos namų „Nuaras“ (Vakarų Lietuva, Klaipėda) viešai skelbta statistika apie bešeimininkius

gyvūnus augintinius (26).

Viešai skelbiamoje gyvūnų globos namų „Nuaras“ statistikoje matomas ryškus bešeimininkių gyvūnų pagausėjimas prieglaudoje – 2016 metais į Kauno mieste esančius globos namus pateko 78,6 proc. daugiau gyvūnų nei 2015 metais, o rasta kritusių gyvūnų ar tekę eutanazuoti netgi dvigubai daugiau (108,3 proc.). Vakarų Lietuvoje (Klaipėdoje) esančių gyvūnų globos namų „Nuaras“ duomenimis eutanazuotų gyvūnų skaičius per paskutinius 3 metus beveik nekinta, tačiau sugautų gyvūnų smarkiai padaugėjo 2016 metais (40,5 proc. daugiau nei 2014m. ir 74,5 proc. daugiau nei 2015m.). Gyvūnų globos namai „Nuaras“ atlieka beglobių gyvūnų sanitarinės tarnybos funkciją Kauno bei Klaipėdos miestuose, bei yra sudarę sutartis su šių miestų savivaldybėmis ir privalo atitinkamai reaguoti į pranešimus apie beglobius gyvūnus, juos pagauti ir priimti į prieglaudą, vėliau galimai perduodant visuomeninėms organizacijoms (gyvūnų globos namams, kurie nėra sudarę sutarčių su savivaldybėmis). 0 200 400 600 800 1000 1200

Pateko į prieglaudą Surasti nauji šeimininkai Eutanazuota ir kritę

Gyvūnų globos namų "Nuaras" (vakarų Lietuva)

statistika

(18)

18

3pav. Gyvūnų globos namų „Penkta koja“ (Kaunas) viešai skelbta statistika apie bešeimininkius gyvūnus augintinius

(27).

4pav. Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ (Klaipėda) viešai skelbta statistika apie bešeimininkius gyvūnus

augintinius (28). 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000

Pateko į prieglaudą Surasti nauji šeimininkai

Gyvūnų globos namų "Penkta koja" (Kaunas) statistika

2013 2014 2015 2016 0 50 100 150 200 250 300

Pateko į prieglaudą Surado naujus šeimininkus Eutanazuoti ir kritę

Gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" (Klaipėda)

statistika

(19)

19 Didžiausių visuomeninių beglobių gyvūnų prieglaudų Kauno bei Klaipėdos miestuose („Penkta koja“ Kaune bei „Linksmosios pėdutės“ Klaipėdoje) statistika taip pat parodo didėjantį beglobių gyvūnų skaičių – „Penktoje kojoje“ lyginant 2015 ir 2016 metus, į prieglaudą pateko beveik 45 proc. daugiau gyvūnų (2015m. – 669 gyvūnai, 2016m. – 968 gyvūnai), „Linksmosiose pėdutėse“ patekusių į prieglaudą gyvūnų skaičius, lyginant 2014 ir 2016 metus, padidėjo 25 proc. (2014m. – 225 gyvūnai, 2016m. – 271 gyvūnas), tačiau padidėjimas nebuvo toks ryškus kaip „Penktoje kojoje“.

1.3.2 Gyvūnų išvaizdą keičiančios operacijos

Gyvūnų išvaizdą keičiančios operacijos yra uodegos trumpinimas, ausų karpymas bei nagų šalinimas (galima priskirti ir balsų stygų šalinimą siekiant pašalinti lojimą). Šunų uodegos trumpinimas yra naudojamas jau šimtmečius, tačiau nors procedūra gali būti skausminga, anestezija dažniausiai nėra naudojama (29). Dažniausios uodegos trumpinimo šunims priežastys yra profilaktinis trumpinimas (medžiokliniams šunims – sumažina susižeidimo riziką, kai kurių ilgaplaukių veislių šunims trumpinamos pagerinti higienai), ekonominis/kosmetinis trumpinimas (kai kurie veisėjai baimindamiesi, jog nepavyks parduoti šuniukų su nepažeistomis uodegomis, kai parodų standartas tos veislės šunims yra trumpintos uodegos), kosmetinis trumpinimas (kai kurie veisėjai suvienodina vados šuniukų uodegų ilgius, tam jog vada atrodyti estetiškai ir nei vienas šuniukas neišsiskirtų), trumpinimas žmonių patogumui (taikoma didelių veislių šunims, tam kad namie vizgindami uodegą šunys nesudaužytų ar nenumestų daiktų). Kai kurie veisėjai naudoja pasenusias, paneigtas turint įtakos priežastis, tokias kaip uodegos trumpinimas dėl pasiutligės prevencijos (30).

(20)

20 dubens srities raumenų atrofija ir degeneracija, dėl ko padidėja išmatų nelaikymo rizika, bei padidėjęs jautrumas skausmui. Uodegos sutrumpėjimas taip pat gali sukelti koordinacijos bei komunikacijos problemų suaugusiam šuniui. Austrijoje atliktos apklausos duomenimis, uodegos trumpinimo procedūrą netgi ne visada atlieka veterinarijos gydytojas, tuomet nėra užtikrinamas sterilumas, gali kilti dar daugiau operacijos komplikacijų (30).

(21)

21

2. VMVT veiklos gyvūnų gerovės srityje tyrimas

2.1 Tyrimo metodika ir respondentų charakteristika

Siekdami išsiaiškinti valstybinės veterinarijos įtaką gyvūnų gerovei Lietuvoje 2017m. rugsėjo – spalio mėn. atlikome VMVT rajoninių padalinių veterinarijos gydytojų, atsakingų už gyvūnų gerovę, apklausą. Apklausa buvo vykdoma elektroniniu paštu ir telefoniniais pokalbiais. Respondentų prašėme pateikti statistinius duomenis bei asmeninius pastebėjimus apie gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje, nuomonę apie dabartinius gyvūnų gerovės apsaugos įstatymus bei asmeninius pastebėjimus apie didžiausius trūkumus, trukdančius atlikti gyvūnų gerovės apsaugos funkciją (žr. 1 priedą). Veterinarijos gydytojų taip pat prašėme pakomentuoti, dėl kokių priežasčių yra atliekami gyvūnų gerovės pažeidimai ir kaip šią problemą reikėtų spręsti t.y. buvo naudojamas interviu metodas.

Anketos buvo išsiųstos į visus 52 VMVT teritorinius padalinius. Grįžo 32 arba 61,5 proc. kokybiškai užpildytų anketų.

Analizuojant ir apibendrinant tyrimo duomenis pirmaeilis dėmesys buvo kreipiamas į veterinarijos gydytojų nuomonę apie gyvūnus augintinius.

Šiame veterinarų rinkos tyrimo generalinės visumos bei apklaustųjų skaičiaus skirtumai bei rezultatų patikimumo skaičiavimai leidžia teigti, kad VMVT teritorinių padalinių gydytojų, atsakingų už gyvūnų gerovę, apklausa yra statistiškai reprezentatyvi. Taigi, apklausų metu surinkti duomenys leidžia statistiškai patikimai įgyvendinti pagrindinį šio tyrimo tikslą.

2.2 Duomenys apie respondentų profesinės veiklos patirtį.

(22)

22 Pirmiausia apklausoje buvo siekiama įvertinti gydytojų atsakingų už gyvūnų gerovę darbo patirtį valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Didžioji dalis respondentų turėjo solidžią profesinės veiklos VMVT patirtį: 20 ir daugiau metų darbo VMVT stažą turėjo 37,5 proc., o 11-20 metų darbo patirtį – 31,3 proc. apklausoje dalyvavusių veterinarijos gydytojų. bei 1 respondentas turėjo 1-5 metų (3,1 proc.) darbo patirtį valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (5 pav.).

6 pav. Respondentų darbo patirtis gyvūnų gerovės srityje

43,8 proc. apklaustų veterinarijos gydytojų gyvūnų gerovės srityje dirbo daugiau nei 10 metų, o 28,1 proc. veterinarijos gydytojų turėjo 6-10 metų darbo šioje srityje patirtį. Nedidelę - 1-5 metų patirtį gyvūnų gerovės srityje turėjo 28,1 proc. respondentų (6 pav.).

2.3 Gyvūnų gerovės situacijos Lietuvoje vertinimas. Aktualiausios gyvūnų gerovės

problemos.

Dauguma apklaustų veterinarijos gydytojų – 68,8 proc. buvo įsitikinę, kad bendra gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje gerėja. Respondentų manančių, kad gyvūnų gerovės situacija šalyje praktiškai nekinta buvo kur kas mažiau - 28 proc. (3 pav.). Tik vienas respondentas (3,2 proc.) nurodė, kad bendra gyvūnų gerovės situacija šalyje blogėja. Tiesa, respondentai kiek skirtingai vertino ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės situaciją šalyje: ūkinių gyvūnų gerovę palankiai vertino 75 proc. respondentų, o gyvūnų augintinių gerovės pažangą įžvelgė tik 56,3 respondentų. 12,5 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad gyvūnų augintinių gerovės situacija šalyje ne gerėja, o blogėja. Tuo tarpu respondentų manančių, kad Lietuvoje blogėja ūkinių gyvūnų gerovė nebuvo (7 pav.).

28.10%

28.10% 43.80%

Darbuotojų patirtis gyvūnų gerovės srityje

(23)

23

7 pav. Respondentų nuomonė apie gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje

8.1 pav. Gydytojų nuomonės apie aktualiausias gyvūnų gerovės problemas Lietuvoje.1-sąmoningas gyvūno augintinio padarymas bešeimininkiu ar bepriežiūrių, 2- gyvūno augintinio sužeidimas ar nužudymas, 3- netinkamas gyvūnų augintinių laikymas, priežiūra ir maitinimas, 4- netinkamas ūkinių gyvūnų laikymas ir priežiūra, 5- nesirūpinimas gyvūno sveikata ir gerove, būtinos veterinarinės pagalbos laiku nesuteikimas, 6- gyvūnų vežimas, pažeidžiant gyvūnų vežimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 80.00%

Gerėja Blogėja Nekinta

Gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje

Bendra gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje

Ūkinių gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje

Gyvūnų augintinių gerovės situacija Lietuvoje 0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 1 2 3 4 5 6

Aktualiausios gyvūnų gerovės problemos Lietuvoje

(24)

24

8.2 pav. Gydytojų nuomonės apie mažiausiai aktualias gyvūnų gerovės problemas Lietuvoje. 1- ūkinių gyvūnų skerdimas ar žudymas nesilaikant teisės aktų, 2- netinkamas gyvūnų augintinių veisimas ir prekyba, 3- gyvūnų naudojimo bandymuose teisės aktų ir etikos pažeidimai, 4- gyvūnų augintinių naudojimo reklamoje, cirkuose ir kituose pramoginiuose renginiuose teisės aktų pažeidimai, 5- gyvūnų gerovės ir teisės aktų pažeidimai zoologijos soduose, 6- veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą, 7- kovinių ir pavojingų šunų įvežimas, prekyba, veisimas ir laikymas nesilaikant teisės aktų.

Tyrime siekėme išsiaiškinti kokios yra aktualiausios gyvūnų gerovės problemos šalyje. Respondentai išskyrė šias labai aktualias ar aktualias gyvūnų gerovės problemas:

- Sąmoningą gyvūno augintinio padarymą bešeimininkiu ar bepriežiūriu (93,8 proc.); - Netinkamą gyvūnų augintinių laikymą, priežiūrą ir maitinimą (84,4 proc.);

- Gyvūnų vežimą, pažeidžiant gyvūnų vežimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (78,1 proc.);

- Netinkamą gyvūnų augintinių veisimą ir prekybą (71,9 proc.);

- Nesirūpinimą gyvūno sveikata ir gerove, būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimą (71,9 proc.);

- Gyvūno augintinio sužeidimą ar nužudymą (62,5 proc.).

Respondentai ypač išskyrė du žiauraus elgesio su gyvūnai atvejus, kuriuos laikė labai aktualiais: gyvūno augintinio padarymą bešeimininkiu ar bepriežiūriu (43,8 proc.) ir netinkamą gyvūnų augintinių veisimą ir prekybą (38 proc.).

Mažai aktualiomis ar neaktualiomis gyvūnų gerovės problemomis respondentai laikė ūkinių gyvūnų skerdimą ar žudymą nesilaikant teisės aktų (65,6 proc.) ir gyvūnų naudojimą bandymuose

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 1 2 3 4 5 6 7

Mažiau aktualios gyvūnų gerovės problemos Lietuvoje

(25)

25 pažeidžiant teisės aktus ar etiką (46,9 proc.). Tiesa, daugiau kaip pusė respondentų (53,1 proc.) šios pastarosios problemos nesiryžo vertinti.

Dėl dviejų gyvūnų gerovės problemų respondentų nuomonės išsiskyrė: veterinarines procedūras siekiant pakeisti gyvūno išvaizdą aktualia problema laikė 40,6 proc. respondentų, neaktualia - 50 proc. respondentų, kovinių ir pavojingų šunų įvežimą, prekybą ir veisimą vienodai aktualia ir neaktualia problema laikė po 43,8 proc. respondentų (8.1 ir 8.2 pav.).

2.4 Žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais paplitimas ir priežastys.

Veterinarijos inspektorių pateikta statistika apie jų pačių tirtus žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais atvejus labai dažna iškvietimo priežastimi buvo netinkamas gyvūnų augintinių laikymas, priežiūra ir maitinimas (18,8 proc. pasitaikė daugiau negu 10 atvejų, 53,1 proc. 3-10 atvejų), daugumai gydytojų taip pat teko susidurti su sąmoningu gyvūno augintinio padarymu bešeimininkiu ar bepriežiūriu (59,4 proc.), nesirūpinimu gyvūno augintinio sveikata, būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimas (84,4 proc.), bei gyvūno augintinio sužeidimu ar nužudymu (65,6 proc.). Taip pat daliai gydytojų yra tekę susidurti su nelegaliu gyvūnų augintinių veisimu (53,1 proc.) ir nelegalia gyvūnų augintinių prekyba (50 proc.) (9 pav.).

9 pav. Gydytojų pateikta asmeninė statistika apie tirtus žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais atvejus. 1- sąmoningas gyvūno augintinio padarymas bešeimininkiu ar bepriežiūriu, 2- gyvūno augintinio sužeidimas ar nužudymas, 3- netinkamas gyvūnų augintinių laikymas, priežiūra ir maitinimas, 4- nesirūpinimas gyvūno augintinio sveikata, būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimas, 5- nelegalus gyvūnų augintinių gabenimas į užsienį, 6- nelegalus gyvūnų augintinių veisimas, 7- nelegali gyvūnų augintinių prekyba.

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 80.00% 1 2 3 4 5 6 7

Žiaurus elgesys su gyvūnais augintiniais

(26)

26 Apklausos duomenimis šalies gyventojų mentalitetas (neatsakingumas, nerūpestingumas,

empatijos stoka) ir nedidelės bausmės už gyvūnų gerovės pažeidimus yra svarbiausios priežastys, lemiančios gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus Lietuvoje: net 93,8 proc. respondentų jas laikė svarbiomis ar labai svarbiomis gyvūnų augintinių bėdų priežastimis. Kitos svarbios priežastys lemiančios gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus respondentų nuomone buvo didelė gyventojų migracija (jas svarbiomis ar labai svarbiomis laikė 75 proc. respondentų), nepakankamos gyvūnų šeimininkų žinios apie gyvūnų priežiūrą, mitybą ir etologiją (jas svarbiomis ar labia svarbiomis laikė po 71,9 proc. respondentų). Mažiau svarbiomis priežastimis lemiančiomis gyvūnų gerovės pažeidimus respondentai įvardijo teisėsaugos institucijų neveiklumą (46,9 proc.), nepakankamą gyvūnų gerovės organizacijų veiklą (43,8 proc.) (10 pav.).

(27)

27

10 pav. Gydytojų nuomonės apie priežastis lemiančias gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus.1- nepakankamos gyvūnų šeimininkų žinios apie gyvūnų priežiūrą, mitybą ir etologiją, 2- šalies gyventojų mentalitetas (neatsakingumas, nerūpestingumas, empatijos stoka ir kt.), 3- didelė gyventojų emigracija, 4- gyvūnų gerovės teisės aktų nežinojimas, 5- teisėsaugos institucijų neveiklumas, 6- nepakankama gyvūnų gerovės organizacijų veikla, 7- nepakankama gyvūnų teisių organizacijų veikla, 8- nedidelės bausmės už gyvūnų gerovės pažeidimus.

Interviu metu paprašius respondentų pateikti daugiau pasiūlymų, pastabų buvo taip pat paminėtos tokios problemos kaip savininkų abejingumas, neatsakingumas kai daug išmestų ir bešeimininkiais tapusių gyvūnų augintinių patenka į perpildytus gyvūnų globos namus ir dažnai neberanda naujų namų. Dalis savininkų nesupranta poreikio kastruoti savo gyvūnus augintinius, ir taip didina gyvūnų

augintinių populiaciją, nes dalis naujagimių būna atiduodama gyvūnų globos namams ar padaromi bešeimininkiais. Dar viena panaši paminėta problema buvo gyvūnų veisėjų veiksmai, kai augintiniai yra veisiami ne pagal taisykles, išvedami mišrūnai ir taip yra pažeidinėjamos gyvūnų veisimo taisyklės. Veisiant gyvūnus augintinius teisės aktai reglamentuoja tik reikiamą plotą, gyvūnai yra veisiami

daugiabučiuose ir sulaukiama daug skundų dėl triukšmo. Taip pat nėra teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų kirpyklų veiklą, kirpyklų darbuotojai atsainiai žiūri į įrankių dezinfekciją taip sudaromos sąlygos infekcinių ligų plitimui.

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 1 2 3 4 5 6 7 8

Priežastys lemiančios gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus

(28)

28

2.5 Priežastys trukdančios veterinarijos inspektoriams tinkamai atlikti savo misiją

gyvūnų gerovės srityje

11.1 pav. Gydytojų nuomonės apie priežastis trukdančias VMVT inspektoriams atlikti savo darbą gyvūnų gerovės

srityje. 1- teisės aktų (įstatymų, poįstatyminių aktų) gyvūnų gerovės srityje netobulumas, 2- nepakankamas VMVT ir gyvūnų gerovės ir teisių organizacijų bendradarbiavimas, 3- gyvūnų šeimininkų pažeidusių gyvūnų gerovę nenoras (negebėjimas) pripažinti savo kaltę, 4- gyvūnų šeimininkų pažeidusių gyvūnų gerovę priešinimasis teisėtiems veterinarijos inspekcijos veiksmams , 5- žiniasklaidos neobjektyvumas nušviečiant VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 1 2 3 4 5

Svarbiausios priežastys trukdančios atlikti gyvūnų

gerovės inspektoriaus darbą

Sutinku

(29)

29

11.2 pav. Gydytojų nuomonės apie priežastis trukdančias VMVT inspektoriams atlikti savo darbą gyvūnų gerovės

srityje. 1- teisės aktų (įstatymų, poįstatyminių aktų) gyvūnų gerovės srityje trūkumas, 2- VMVT vadovybės nepakankamas dėmesys gyvūnų gerovės problemoms, 3- neefektyvus VMVT veiklos gyvūnų gerovės srityje organizavimas ir koordinavimas, 4- bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis (policija, teismais) nesklandumai, 5- nėra taisyklių nurodančių kaip veterinarijos inspektorius turėtų elgtis konkrečiu gyvūnų gerovės pažeidimo atveju, 6- nėra taisyklių nurodančių kaip veterinarijos inspektorius turėtų elgtis kilus konfliktui su gyvūnų gerovės pažeidėju, 7- veterinarijos inspektoriams dirbantiems gyvūnų gerovės srityje nėra galimybės kelti savo kvalifikaciją.

Apklaustų veterinarijos gydytojų nuomone svarbiausios priežastys trukdančios VMVT inspektoriams atlikti savo darbą yra gyvūnų šeimininkų pažeidusių gyvūnų gerovę nenoras (negebėjimas) pripažinti savo kaltę (96,9 proc. sutinka arba sutinka iš dalies), gyvūnų šeimininkų pažeidusių gyvūnų gerovę priešinimasis teisėtiems veterinarijos inspekcijos veiksmams (87,5 proc. sutinka ar sutinka iš dalies), žiniasklaidos neobjektyvumas nušviečiant VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje (78,1 proc. sutinka ar sutinka iš dalies), teisės aktų (įstatymų, poįstatyminių aktų) gyvūnų gerovės srityje netobulumas (75 proc. sutinka arba sutinka iš dalies) (11.1 pav.).

Didžioji dalis (78,1 proc.) respondentų nesutiko su tyrimo prielaida, kad viena iš priežasčių trukdančių veterinarijos inspektoriams gerai atlikti savo misiją gyvūnų gerovės srityje yra nepakankamas VMVT vadovybės dėmesys šioms problemoms ar neefektyvus šios veiklos organizavimas ar koordinavimas (11.2 pav.).

Interviu metu veterinarijos gydytojai taip pat paminėjo tokias priežastis kaip kai kurių teritorinių savivaldybių administracijų nepakankamą finansavimą (dažniausiai gaudant bepriežiūrius ir

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 80.00% 1 2 3 4 5 6 7

Mažiau svarbios priežastys trukdančios atlikti gyvūnų

gerovės inspektoriaus darbą

Sutinku

(30)

30 bešeimininkius gyvūnus), gyvūnų globos namų trūkumą mažesniuose Lietuvos miestuose. Taip pat per ilgas fakto, jog gyvūnas yra skriaudžiamas, įrodinėjimas, tuomet ir teisminiai procesas užsitęsia. Dar viena daugumos gydytojų paminėta problema yra gyvūno konfiskavimo proceso netobulumas (kai kurių gyvūnų neįmanoma konfiskuoti (egzotiniai gyvūnai augintiniai, ūkiniai produkcijos gyvūnai, cirko gyvūnai), nes Lietuvoje nėra jiems pritaikytų gyvūnų globos namų.

2.6 Priemonės ir veiksmai įgalinantys gerinti VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje

12.1 pav. Gydytojų nuomonės apie svarbiausias priemones bei veiksmus, kurie galimai leistų pagerinti VMVT veiklą

gyvūnų gerovės srityje. 1- VMVT aktyvesnis dalyvavimas gyvūnų gerovės teisėkūros procese, 2- teisinės atsakomybės už gyvūnų gerovės ir teisių pažeidimus griežtinimo inicijavimas, 3- veiklos taisyklių ir instrukcijų veterinarijos inspektoriams dirbantiems gyvūnų gerovės srityje parengimas, 4- veterinarijos inspektorių dirbančių gyvūnų gerovės srityje teikiamos konsultacijos, seminarų, paskaitų gyvūnų šeimininkams rengimas, 5- visuotinis gyvūnų registravimas ir žymėjimas.

Vienas iš esminių tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti priemones ir veiksmus, kurie galimai leistų pagerinti VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje. Respondentų nuomone efektyviausiomis priemonėmis įgalinančiomis ženkliai pagerinti situaciją šioje srityje būtų visuotinis gyvūnų registravimas ir žymėjimas (šiai priemonei visiškai pritarė 56,3 proc., iš dalies pritarė 21,9 proc. respondentų), teisinės atsakomybės už gyvūnų gerovės ir teisių pažeidimus griežtinimas (visiškai pritarė 37,5 proc., iš dalies pritarė 53,1 proc. respondentų), veiklos taisyklių ir instrukcijų veterinarijos inspektoriams dirbantiems gyvūnų gerovės srityje parengimas (visiškai pritarė 43,8 proc., iš dalies pritarė 37,5 proc.

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 1 2 3 4 5

Svarbiausios priemonės ar veiksmai kurie leistų

pagerinti VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje

Sutinku

(31)

31 respondentų), veterinarijos inspektorių dirbančių gyvūnų gerovės srityje teikiamas konsultacijos, seminarai, paskaitos gyvūnų šeimininkams (visiškai pritarė 40,6 proc., iš dalies pritarė 34,4 proc. respondentų), (12.1 pav.). Iš kitų priemonių, kurios leistų pagerinti VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje, respondentai labiausiai pritarė veterinarijos inspektorių dirbančių gyvūnų gerovės srityje glaudesniam bendradarbiavimui su žiniasklaida (71,9 proc. pritarė arba pritarė iš dalies) (12,2 pav.).

Interviu metu kai kurie veterinarijos gydytojai nurodė, kad efektyvi priemonė, kuri leistų pagerinti VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje būtų didesnių įgaliojimų suteikimas gyvūnų gerovės veterinarijos inspektoriams. Taip pat respondentai paminėjo baudų už gyvūnų gerovės pažeidimus didinimą bei gyvūno konfiskavimo greitinimo ir paprastinimo procesus. Kai kuriose savivaldybėse VMVT gydytojams trūksta savivaldybių paramos, savivaldybės atstovai stengiasi atsikratyti savo pareigų ir savo funkcijas priskiria teritorinei VMVT. Ne vienam gydytojui yra tekę susidurti su nesutinkančiais bendradarbiauti, nepripažįstančiais savo kaltės gyvūnų savininkais, kurie netgi neįsileidžia, nesikalba su VMVT gydytojais.

12.2 pav. Gydytojų nuomonės apie kitas priemones bei veiksmus, kurie galimai leistų pagerinti VMVT veiklą gyvūnų

gerovės srityje. 1- VMVT turėtų būti priskirtos visų valstybės institucijų ir savivaldybių, kurios vykdo pagal savo kompetenciją gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą, veiklos koordinatoriaus funkcijos, 2- aktyvesnis VMVT bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis gyvūnų teisių organizacijomis, 3- veterinarijos inspektorių dirbančių gyvūnų gerovės srityje glaudus bendradarbiavimas su žiniasklaida

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 1 2 3

Kitos priemonės ar veiksmai kurie leistų pagerinti

VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje

Sutinku

(32)

32

3. Rezultatų aptarimas

Dauguma gydytojų turėjo didesnę nei 5 metų darbo patirtį gyvūnų gerovės srityje (71,9 proc.), todėl galima teigti, jog apklausoje dalyvavę gydytojai buvo kompetentingi įvertinti esamą gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje bei vykstančius pokyčius šioje srityje.

Atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia gyvūnų gerovės problemų kelia netinkamas ar žiaurus elgesys su gyvūnais augintiniais. Šią išvadą patvirtina ir VMVT veiklos ataskaitos. VMVT duomenimis 2014 metais dėl gyvūnų augintinių gauti 659 pranešimai, kurie sudarė 65 % visų gautų pranešimų, iš jų 190 pranešimų pasitvirtino (t.y. 29%). 2014 metais dėl gyvūnų augintinių gauta 185 pranešimais daugiau lyginant su 2013 metais. 2015 metais dėl gyvūnų augintinių gauti 840 pranešimai, kurie sudarė 65 % visų gautų pranešimų, iš jų 271 pranešimas pasitvirtino, tai sudarė 36 % nuo gautų pranešimų (31 - 33). Šie duomenys parodo pranešimų skaičiaus didėjimą, kas galėtų reikšti gyvūnų augintinių gerovės situacijos prastėjimą Lietuvoje, bet taipogi ši statistika parodo didėjantį gyventojų neabejingumą matomiems gyvūnų augintinių gerovės pažeidimams.

Yra matomas teisės aktų, kurie reglamentuotų konkrečias situacijas, trūkumas. Kaip pastebėjo respondentai trūksta teisės aktų reglamentuojančių gyvūnų veisimą, gyvūnų kirpyklų veiklą. Teisės aktų trūkumas šiose srityse yra labai reikšmingas, nes kelia pavojų žmonėms bei kitiems gyvūnams (infekcinių ligų platinimas kirpyklose), bei susidaro galimybės ignoruoti gyvūnų gerovės reikalavimus (veisiant gyvūnus varžomos gyvūnų laisvės) bei nukenčia žmonės (garsus ir pastovus gyvūnų lojimas, kai gyvūnai veisiami butuose).

(33)

33

Išvados

1. Lietuvoje gyvūnų augintinių gerovę reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai, parengti remiantis atitinkamomis Europos Tarybos konvencijomis ir Europos Sąjungos direktyvomis. Šie teisiniai dokumentai nustato VMVT funkcijas, pareigas ir teises gyvūnų gerovės srityje. VMVT veiklos gyvūnų gerovės srityje analizė ir mūsų atlikta veterinarijos gydytojų apklausa leidžia tvirtinti, kad gyvūnų gerovės teisės aktų leidyboje yra spragų, pvz. trūksta teisinių aktų reglamentuojančių egzotinių gyvūnų gerovę, gyvūnų kirpyklų veiklą, reikėtų tobulinti teisės aktus reglamentuojančius gyvūnų augintinių veisimą.

2. Atlikta VMVT veterinarijos inspektorių dirbančių gyvūnų gerovė srityje apklausa leidžia daryti išvadą, kad aktualiausiomis gyvūnų augintinių gerovės problemomis Lietuvoje yra gyvūno augintinio padarymas bešeimininkiu ar bepriežiūriu, netinkamą gyvūnų augintinių laikymas, priežiūra ir maitinimas ir netinkamas gyvūnų augintinių veisimas ir prekyba.

3. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausios priežastys, sąlygojančios gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus Lietuvoje yra šalies gyventojų mentalitetas (neatsakingumas, nerūpestingumas, empatijos stoka), palyginti nedidelės bausmės už gyvūnų gerovės pažeidimus, didelė gyventojų emigracija.

4. Apklausoje dalyvavusių veterinarijos gydytojų nuomone svarbiausiomis priežastimis trukdančiomis VMVT inspektoriams atlikti savo misiją gyvūnų gerovės srityje yra gyvūnų šeimininkų pažeidusių gyvūnų gerovę nenoras (negebėjimas) pripažinti savo kaltę, gyvūnų šeimininkų pažeidusių gyvūnų gerovę priešinimasis teisėtiems veterinarijos inspekcijos veiksmams bei teisės aktų (įstatymų, poįstatyminių aktų) gyvūnų gerovės srityje netobulumas.

(34)

34

Rekomendacijos

Kaip vieną iš priemonių, kuri galėtų pagerinti VMVT veiklą gyvūnų gerovės srityje siūlytume įkurti prie VMVT specialią mobilią grupę, kuri turėtų tirti sudėtingus rezonansinius gyvūnų gerovės pažeidimo atvejus visoje Lietuvoje. Tokiu atveju teritorinių padalinių veterinarijos inspektoriai galėtų didesnį dėmesį skirti planiniams gyvūnų gerovės patikrinimams, profilaktinei veiklai bei gyvūnų šeimininkų švietimui.

Siekiant efektyvesnio darbo siūlytume didesnį dėmesį skirti VMVT veterinarijos inspektorių įvaizdžiui (pvz. į patikrinimus vykti tik su specialia apranga), aktyviau informuoti visuomenę žiniasklaidoje apie veterinarijos inspektorių veiklą gyvūnų gerovės srityje.

Kadangi VMVT veterinarijos inspektoriai neturi teisės teikti veterinarinių paslaugų, ekstremaliose situacijose jie ne visada gali suteikti reikiamą pagalbą gyvūnui. Manytume, kad šią problemą padėtų išspręsti sutarčių su privačiomis klinikomis ar veterinarijos gydytojais įteisinimas.

(35)

35

Padėka

(36)

36

Literatūros sąrašas

1. Corr S, Palmer C. Companion animal ethics. : John Wiley & Sons; 2015.

2. Bekoff M. Encyclopedia of Animal Rights and Animal Welfare, [2 volumes]. : ABC-CLIO; 2009.

3. Broom DM. Animal welfare and legislation. Food safety assurance and veterinary public health 2009;5:339-352.

4. Voith VL. The impact of companion animal problems on society and the role of veterinarians. Vet Clin N Am : Small Anim Pract 2009;39(2):327-345.

5. Veissier I, Butterworth A, Bock B, Roe E. European approaches to ensure good animal welfare. Appl Anim Behav Sci 2008;113(4):279-297.

6. Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos // Valstybės žinios, 2004-05-14, Nr. 80-2839 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6F29EBE400D4

7. Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos // Valstybės žinios, 2007-05-05, Nr. 49-1883

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.F1B527AE313B

8. https://www.globalanimallaw.org/database/europe.html (žiūrėta 2017-12-18)

9. Dr. Romano Marabelli The EU and member states role in the promotion of companion animal welfare. Bruxelles 28 october 2013

10. Bundesgesetz über den Schutz der Tiere (Tierschutzgesetz – TSchG), BGBL. I Nr. 118/2004 http://www.ris.bka.gv.at/Dokumente/Erv/ERV_2004_1_118/ERV_2004_1_118.pdf (žiūrėta 2017-12-19)

11. Eläinsuojelulaki (Suomijos gyvūnų gerovės įstatymas)

http://www.finlex.fi/fi/laki/kaannokset/1996/en19960247.pdf (žiūrėta 2017-12-19)

(37)

37 13. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas //

Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122-6126

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.083EC9CC29FD (žiūrėta 2017-11-23)

14. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas // Valstybės žinios, 1992-01-20, Nr. 2-15 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.97BDCD719E57 (žiūrėta 2017-12-18)

15. VMVT direktoriaus įsakymas “Dėl Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo” // Valstybės žinios, 2007-01-16, Nr. 6-276 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.290934?positionInSearchResults=1&searchModelU UID=78ef4009-e08f-45fe-a36b-eefdd8ec6b64 (žiūrėta 2017-12-20)

16. VMVT direktoriaus įsakymas “Dėl Veterinarijos reikalavimų prekybai gyvūnais augintiniais patvirtinimo” //Valstybės žinios, 2010-07-22, Nr. 87-4628

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.378586?positionInSearchResults=0&searchModelU UID=8f1fc24b-74b9-48bb-85a3-41e2be7d6ccb (žiūrėta 2017-12-20)

17. VMVT direktoriaus įsakymas “Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo” // Valstybės žinios, 2013-08-07, Nr. 86-4337

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.454514?positionInSearchResults=0&searchModelU UID=64a1f51f-6356-4b60-a21e-3a67ac3b1107 (žiūrėta 2017-12-20)

18. VMVT direktoriaus įsakymas “Dėl Gyvūnų augintinių laikymo viešojo maitinimo įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo” // TAR, 2014-05-16, Nr. 5473

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7a1341b0dd6311e3a0be833418c290fb?positionInSearchRe sults=1&searchModelUUID=b6b6aea8-1c77-42e7-9a27-f2439def1126 (žiūrėta 2017-12-20)

19. VMVT direktoriaus įsakymas „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2004 metų lapkričio 24d. Įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papaildymais pripažinimo netekusiu galios“ // TAR, 2014-06-03, Nr. 6077

(38)

38 20. VMVT direktoriaus įsakymas “Dėl Nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių

tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” // TAR, 2014-12-30, Nr. 21070

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/aa207bf0907011e48028e9b85331c55d?positionInSearchRe sults=0&searchModelUUID=fb82f73c-8a02-4f43-8ec0-98877bfca99f (žiūrėta 2017-12-20)

21. VMVT direktoriaus įsakymas “Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių viešbučiams patvirtinimo” // TAR, 2016-06-13, Nr. 16312

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f840380031a211e6a222b0cd86c2adfc?positionInSearchRes ults=9&searchModelUUID=b7b757f4-260f-4f0d-91aa-16f45eda4f16 (žiūrėta 2017-12-20)

22. Voslárvá E, Passantino A. Stray dog and cat laws and enforcement in Czech Republic and in Italy. Annali dell'Istituto superiore di sanitÃ 2012;48(1):97-104.

23. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas // Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108-2728 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DDDD8D87491/KrAcZhVwrh (žiūrėta 2017-11-23)

24. VMVT direktoriaus įsakymas „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2004 metų lapkričio 24d. Įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papaildymais pripažinimo netekusiu galios“ // TAR, 2014-06-03, Nr. 6077

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=a7b89e10eaf811e3bb22becb572235f5 (žiūrėta 2017-12-17)

25. Kauno regiono gyvūnų globos namų “Nuaras” statistika http://www.animal.lt/lt/gyvunu-globa/kauno-regiono-gyvunu-globos-namai (žiūrėta 2017-12-19)

26. Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų “Nuaras” statistika http://www.animal.lt/lt/gyvunu-globa/klaipedos-regiono-gyvunu-globos-namai (žiūrėta 2017-12-19)

27. Kauno regiono gyvūnų globos namų „Penkta koja“ statistika http://www.penktakoja.lt/apie-mus-3/beglobiu-gyvunu-statistika/ (žiūrėta 2017-12-20)

(39)

39 29. Sinmez CC, Yigit A, Aslim G. Tail docking and ear cropping in dogs: a short review of laws

and welfare aspects in the Europe and Turkey. Italian Journal of Animal Science 2017:1-7.

30. Lefebvre D, Lips D, Giffroy J. The European Convention for the Protection of Pet Animals and tail docking in dogs. Revue Scientifique Et Technique-Office International Des Epizooties 2007;26(3):619.

31. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 metų veiklos ataskaita, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 7d. įsakymu Nr. B1-179.

32. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 metų veiklos ataskaita, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 16d. įsakymu Nr. B1-245.

(40)

40

Priedai

Priedas Nr.1

Veterinarijos veikla užtikrinant gyvūnų gerovę

Lietuvoje

ANKETA

Gerbiamas respondente,

Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarinės

medicinos studijų absolventas. Šiuo metu rengiu magistrinį darbą, kuriame nagrinėju valstybinės veterinarijos veiklą užtikrinant gyvūnų gerovę Lietuvoje. Anketa yra anoniminė, bus naudojami tik apibendrinti tyrimo duomenys. Atsidėkodamas už dalyvavimą tyrime, galėsiu pateikti Jums šio tyrimo rezultatų ataskaitą. Iškilus klausimams, galite susisiekti el.paštu – k.dabrovolskas@gmail.com . Pažymėkite Jums tinkančius atsakymus pažymėdami šalia esantį langelį (žymėjimo pavyzdys )

1. Kokiame Lietuvos regione dirbate?

2. Koks Jūsų darbo VMVT stažas?

☐ 1-5 metai ☐ 6-10 metai ☐ 11-20 metų

☐ Daugiau kaip 20 metų

3. Kiek metų dirbate VMVT veterinarijos inspektoriumi atsakingu už gyvūnų gerovę?

☐ 1-5 metai ☐ 6-10 metai

☐ daugiau kaip 10 metų

4. Ar prieš pradėdamas (a) dirbti veterinarijos inspektoriumi atsakingu už gyvūnų gerovę buvote praktiškai susipažinęs (usi) su šia veiklos sritimi? (pažymėkite visus tinkančius atsakymo variantus)

☐ dirbote gyvūnų prieglaudoje

☐ atlikote praktiką gyvūnų prieglaudoje ☐ savanoriavote šioje srityje

(41)

41 ☐ nedirbote

☐ kita (įrašykite)

5. Kaip vertinate bendrą gyvūnų gerovės situacijos kitimą, per paskutinius 3 metus, Lietuvoje?

☐ situacija gerėja ☐ situacija blogėja

☐ situacija iš esmės nekinta

6. Kaip vertinate ūkinių gyvūnų gerovės situacijos kitimą, per paskutinius 3 metus, Lietuvoje?

7. Kaip vertinate gyvūnų augintinių gerovės situacijos kitimą, per paskutinius 3 metus, Lietuvoje?

8. Kokios gyvūnų gerovės problemos, jūsų nuomone, yra aktualiausios Lietuvoje?(pažymėkite 

vieną iš pateiktų penkių atsakymo variantų)

Teiginys Labai aktuali Aktuali Mažai aktuali Neaktuali Sunku pasakyti