MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
DEIVIDAS BARADINSKAS
Tablečių su daţinių ciberţolių (Curcuma longa L.) šaknų ekstraktu technologinis
funkcionalizavimas.
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Prof. habil. dr.Arūnas Savickas Darbo konsultantas: Prof. dr. Alvydas Pavilonis
MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof., dr. Ramunė Morkūnienė
Tablečių su daţinių ciberţolių (Curcuma longa L.) šaknų ekstraktu technologinis
funkcionalizavimas.
Magistro baigiamasis darbas
Konsultantas Darbo vadovas
Prof. dr. Alvydas Pavilonis Prof. habil. dr. Arūnas Savickas
Recenzentas Darbą atliko
Doc. Asta Kubilienė Magistrantas Deividas Baradinskas
Turinys
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 PADĖKA ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) vartojimas ir panaudojimas ... 11
1.2. Dažinių ciberžolių cheminė sudėtis ir ekstrakto gamyba ... 12
1.3. Kurkumino, demetoksikurkumino ir bis-demetoksikurkumino struktūra ... 12
1.4. Kurkuminoidų farmakologinės savybės, veikimas ir farmakokinetika ... 14
1.5. Dažinių ciberžolių ekstrakto aktyvumas ... 15
1.6. Periodontitas... 16
1.7. Tabletės ... 16
1.7.1. Tablečių kategorijos ir joms taikomi farmakopėjiniai kokybės vertinimo metodai ... 17
1.7.2. Tablečių gamyba tiesioginiu presavimu ... 18
1.7.3. Tabletavimo mašinos ... 20
1.7.4. Nedengtų tablečių gamyba granuliuojant ... 21
1.8. Literatūros apibendrinimas ... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 24
2.1. Tyrimo objektas ... 24
2.2. Tyrime naudotos medžiagos ir prietaisai ... 24
2.3. Pagalbinių medžiagų sudėties parinkimas ... 25
2.4. Miltelių su dažinių ciberžolių šaknų ekstraktu gamyba ... 25
2.4.1 Drėgnojo granuliato paruošimas ... 26
2.5. Pagamintų dažinių ciberžolių granuliatų ir tablečių technologinių savybių tyrimai ... 26
2.5.1 Tabletuojamos masės birumo ir kūgio kampo nustatymas ... 26
2.5.2. Tabletuojamos masės suberiamojo tankio nustatymas ... 27
2.5.3. Tablečių išvaizdos vertinimas ... 27
2.5.4. Vidutinės tablečių masės nustatymas ... 27
2.5.5. Tablečių tvirtumo dilumui nustatymas ... 28
2.5.6. Tablečių tvirtumo spaudimui (kietumui) nustatymas ... 28
2.5.7. Tablečių suirimo nustatymas ... 28
2.5.8. Fenolinių junginių vertinimas tabletėse su dažinių ciberžolių ekstraktu ir dažinių ciberžolių ekstrakte ... 28
2.5.9. Mikrobiologinės taršos nustatymas ... 29
2.5.10. Tablečių antimikrobinio poveikio tyrimas ... 30
2.5.12. Antimikrobinio aktyvumo nustatymo metodika ... 33
2.6. Duomenų analizės metodai ... 34
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 35
3.1. Pagalbinių medžiagų sudėtis ir birumas ... 35
3.1.1. Negranuliuotų miltelių su dažinių ciberžolių šaknų ekstraktu gamyba ir birumas ... 35
3.1.2. Granuliuotų miltelių su dažinių ciberžolių šaknų ekstraktu birumas, kūgio kampas ir suberiamoji masė... 37
3.1.3. Granuliometrinė sudėtis ... 38
3.2. Kokybiniai tablečių tyrimai ... 39
3.2.1. Tablečių išvaizda ... 39
3.2.2. Vidutinė tabletės masė... 39
3.2.3. Tablečių tvirtumas dilumui ... 39
3.2.4. Tablečių tvirtumas spaudimui ... 40
3.2.5. Tablečių suirimas ... 40
3.2.6. Mikrobinė tarša pagamintose tabletėse ... 40
3.2.7. Dažinių ciberžolių tablečių antimikrobinis aktyvumas ... 40
3.2.8. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas ... 41
3.4. Rezultatų apibendrinimas ... 42
4. IŠVADOS ... 44
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
Deivido Baradinsko magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Arūnas Savickas, konsultantas Prof. dr. Alvydas Pavilonis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas, 2019.
Magistrinio darbo tema: Tablečių su dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šaknų ekstraktu technologinis funkcionalizavimas.
Darbo tikslas: Parinkti tinkamą gamybos technologiją, pagalbines medžiagas ir pagaminti tabletes su dažinių ciberžolių Curcuma longa L. šaknų ekstraktu, bei įvertinti tablečių kokybę.
Uţdaviniai: 1. Parinkti sudėtį kramtomoms tabletėms su dažinių ciberžolių šaknųsausuoju ekstraktu.2. Pritaikyti tinkamą technologiją kramtomoms tabletėms su dažinių ciberžoliųšaknų sausuoju ekstraktu.3. Nustatyti dažinių ciberžolių tablečių kokybės parametrus ir stabilumą laikymo metu.4. Nustatyti tablečių mikrobiologinį užterštumą ir antimikrobinį aktyvumą.
Tyrimo objektas: Sumodeliuotos ir pagamintos tabletės su dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) ekstraktu ir pagalbinėmis medžiagomis, bei šių tablečių biologinis poveikis – antimikrobinis aktyvumas.
Tyrimo metodika: Farmakopėjiniai miltelių ir tablečių tyrimo metodai, bendro fenolinių junginių kiekio, mikrobiologinės taršos ir antimikrobinio poveikio nustatymas.
Rezultatai ir išvados: Šiame darbe buvo modeliuojamos 3 skirtingos pagalbinių medžiagų sudėtys: 1. Manitolis, magnio sunkusis bazinis karbonatas ir magnio stearatas, 2. Manitolis, bevandenė laktozė ir koloidinis silicio dioksidas. 3. Manitolis, kukurūzų krakmolas ir koloidinis silicio dioksidas.
Master thesis of D. Baradinskas/ scientific supervisor prof. A. Savickas, adviser lect. A. Pavilonis; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy - Kaunas, 2019.
Master thesis: Technological functionalization of tablets with root extract of curcuma longa. Aim:Choose the right manufacturing technology, excipients and produce tablets with root extract of curcuma longa and check the quality of the tablets.
Objectives:1. Choose the correct composition for chewable tablets with dry root extract of curcuma longa. 2. Apply suitable technology for chewable tablets with dry root extract of curcuma longa. 3. Assess quality parameters and stability during storage for tablets with curcuma longa. 4. Asses microbiological contamination and antimicrobial activity in tablets.
Object of the study:Prepared tablets with root extract of curcuma longa and excipients,and tablets biological effect – antimicrobial activity.
Methods:Tablets ant tableting mass analysis using methods described in pharmacopeia, evaluation of microbiological contamination and antimicrobial activitymethods.
Results and conclusions:In this study there was modeled 3 different compositions of excipients: 1. Mannitol, magnesium carbonate heavy and magnesium stearate. 2. Mannitol, lactose anhydrous and colloidal silicon dioxide. 3. Mannitol, corn starch and colloidal silicon dioxide.
PADĖKA
SANTRUMPOS
COX-2 – selektyvus ciklooksigenazės-2 inhibitoriusGRE – galo rūgšties ekvivalentas
IκB – kinezės fermentų kompleksas
IL – interleukinai
IUPAC nomenklatūra – Tarptautinės grynosios ir taikomosios chemijos sąjungos sukurta cheminių junginių vardinimo sistema.
NF-κB – transkripcijos faktorius NNF – navikų nekrozės faktorius
ĮVADAS
Tabletės sudaro apie pusę naujai sukuriamų ir užregistruojamų vaistų. Nuo pat XIX a. dažniausiai vartojamos farmacinės formos. Viena iš plačiausiai vartojamų farmacinių formų – tabletės, iš jų nemažą dalį sudaro kramtomos. Tai kieti preparatai, kurių vienoje dozuotėje yra viena ar daugiau veikliųjų medžiagų. Kramtomosios tabletės gaminamos suspaudžiant vienodus miltelių dalelių tūrius. Jas galima gaminti tiesioginiu presavimo būdu ir granuliuojant. Taikant tiesioginio presavimo metodą, tabletuojama masė turi turėti pakankamą birumą ir drėgmę.[1,2]. Dalelių sudėtyje yra viena ar daugiau veikliųjų medžiagų drauge su pagalbinėmis medžiagomis (arba be jų), skiediklių, rišiklių, suirimą skatinančių, slidinančių, tepančių[1,3]. Visos pagalbinės medžiagos nulemia tablečių technologines savybes, veikimą ir kokybę. Tabletės sudaro apie 40 % visų vartojamų vaistų dėl jų teigiamų savybių, pvz., mažo tūrio, tikslaus dozavimo, patogaus saugojimo, portatyvaus transportavimo, patogaus vartojimo. Taip pat didelį paplitimą lemia vartojimo patogumas, pacientų gebėjimas savarankiškai vartoti tabletes, be to, vaistinių preparatų peroralus vartojimas yra mažiausiai invaziškas į žmogaus kūną[4]. Kramtomosios dažinių ciberžolių ekstrakto tabletės pasirinktos burnos ertmės ligų profilaktikai ir gydymui dėl greito veikimo, patogaus vartojimo, bei siekiant išsiskirti iš kitų vaistinių formų.
Dėl netinkamos burnos higienos dantenų kišenėlėse kaupiasi maisto likučiai. Tai yra puiki mikrobų mitybinė terpė ir dauginimosi vieta. Patogeniniai mikroorganizmai patekę į šias vietas sukelia vietinį uždegimą, dantenų paraudimą, specifinį kvapą ir net skausmą. Dėl laiko stokos ar įvairių kitų priežasčių nepakankama burnos priežiūra po kiekvieno valgio padidina dantų apnašų kiekį. Apnašose esančios bakterijos didina dantenų uždegimo pažaidos riziką. Negydant tai gali tapti dantų netekimo priežastimi [5].
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslasParinkti tinkamą gamybos technologiją, pagalbines medžiagas ir pagaminti tabletes su dažinių ciberžolių Curcuma longa L. šaknų ekstraktu, bei įvertinti tablečių kokybę.
Uţdaviniai:
1. Parinkti sudėtį kramtomoms tabletėms su dažinių ciberžolių šaknųsausuoju ekstraktu.
2. Pritaikyti tinkamą technologiją kramtomoms tabletėms su dažinių ciberžoliųšaknų sausuoju ekstraktu.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1.
Daţinių ciberţolių(Curcuma longa L.) vartojimasir panaudojimas
Dažinė ciberžolė (Curcuma longa) – tai imbierinių (Zingiberaceae) šeimos, ciberžolių genties augalų rūšis. Dažniausiai sutinkama pietryčių ir pietų Azijoje, Indijoje. Auga drėgname ir šiltame, tropiniame klimate.
Tai yra daugiametis žolinis augalas, kuris esant 20-30 °C gali užaugti iki 1,5 m aukščio. Turi sudėtingą šaknų sistemą. Gumbas apie 4 cm diametro netaisyklingo apskritimo formos, turintis gelsvai pilką atspalvį. Nuo gumbo atsišakojantys pumpurai vystosi į cilindrinius požeminius ūglius, iš kurių prasideda naujas gumbo pavidalo šakniastiebis. Nuo viršūninio pumpuro išauga stiebas, kuris turi daug šakų. Lapai pražanginiai ir išsidėsto dvejomis eilėmis. Lapkočio ilgis gali siekti net 115 cm. Lapai pailgos elipsės formos, lancetiški, žalios spalvos, švelnūs, o jų plotis įprastai siekia 30 – 40 cm [6].
Dažinė ciberžolė istorijoje pradėta naudoti prieš maždaug 4000 metų. Pietų ir Pietryčių Azijoje dažniausiai buvo naudojama kaip prieskonis arba religinių apeigų metu. Dėl savo ryškiai geltonai oranžinės spalvos taip pat žinoma Indiško šafrano pavadinimu, bei dėl ryškios spalvos buvo naudojama kosmetikoje ir audinių dažyme. Manoma, jog pirmą kartą Kinijoje pradėta naudoti apie VII a., Rytų Afrikoje apie VIII a., o Vakarų Afrikoje apie XII a. Po kurio laiko pastebėtas farmakologinis poveikis ir buvo pradėta naudoti gydant virškinamojo trakto sutrikimus, kai kurias odos ligas, infekcijas, bei žaizdų valymui perrišimo metu. Anot Sanskrito, Kinijos ir Indijos gydymo metodų, apie 250 metų prieš Kristų Pietų Azijoje buvo gaminamas tepalas su ciberžole, skirtas gydymui apsinuodijus maistu[7].
Ciberžolės šakniastiebiai ilgą laiką buvo naudojami kulinarijoje. Tai vieni populiariausių prieskonių Azijos ir kitų rytų šalių virtuvėse įvairiems padažams, mėsos ar konditerijos kepiniams pagardinti. Taip pat tai yra pagrindinė kario prieskonių sudedamoji dalis.
Šakniastiebiai buvo paruošiami juos verdant kelias valandas, džiovinant ir paskui sutrinant į ryškiai oranžinės spalvos miltelius. Dėl šios išraiškingos spalvos dažnai naudojama kaip dažo medžiaga ir žinomi pavadinimu E100 [8]. Jauni šakniastiebiai apdorojami, patiekiami prie įvairių patiekalų ir vartojami kaip daržovės. Tai puikus fosforo, kalio, magnio, kalcio, cinko, mangano, seleno, geležies, vitaminų B, E, K šaltinis. Sukaupia įvairių aminorūgščių ir baltymų [6].
1.2.
Daţinių ciberţolių cheminė sudėtis ir ekstrakto gamyba
Tai pakankamai intensyviai tyrinėtas ir informatyviai ištirtas augalas. Jis turi apie 235 junginius, tarp kurių didžiausią dalį sudaro fenoliniai junginiai ir terpenoidai, bei diarilheptanoidai, kurie yra žinomi kaip kurkuminoidai. Be šių junginių, sudėtyje taip pat yra ir fenilpropenai, diarilpentanoidai, 68 monoterpenai, 109 seskviterpenai ir keletas alkaloidų, diterpenų, triterpenoidų, sterolių, bei riebiųjų rūgščių, angliavandenių ir kitų įvairių junginių [9].
Pagrindinės dažinių ciberžolių veikliosios medžiagos, t.y. bioaktyvūs junginiai yra eteriniai aliejai ir kurkuminoidai. Kurkuminoidai – tai pagrindiniai aktyvūs cheminiai junginiai esantys dažinėje ciberžolėje, kurie turi stiprų antioksidantinį poveikį ir yra priskiriami diarilheptanoidų grupei. Šie junginiai suteikia ryškiai geltonai oranžinę spalvą [10]. Kurkuminoidų, priklausomai nuo geografinės padėties, augalas sukaupia apie 6-7.5 proc ir didžiausia dalis aptinkama šakniastiebiuose[6]. Lapuose ir žieduose aptinkami mažesni šių junginių kiekiai. Veikliųjų medžiagų ir kitų junginių kiekiai, bei sudėtis priklauso nuo augalo augimvietės, geografinės padėties, temperatūros, kultivavimo, junginių išskyrimo ir laikymo.
Taikant skirtingus ekstrahavimo metodus galima gauti įvairių cheminių sudėčių ekstraktus[6]. Ekstrakto kokybė priklauso nuo kurkuminoidų (kurkumino, demetoksikurkumino, bis-demetoksikurkumino) kiekio[9].Laboratorinėmis sąlygomis sausąjį ekstraktą galima pasigaminti turint dažinių ciberžolių šaknis ir jas susmulkinus smulkintuvu. Susmulkinti milteliai padalijami į lygias dalis ir ekstrahuojami etanoliniu tirpalu ultragarsinėje vonelėje. Tuomet gautas ekstraktas naudojant garintuvą koncentruojamas ir filtruojamas. Tyrimai rodo, jog etanolis labiausiai tinka ciberžolės ekstrakto paruošimui [20].
1.3.
Kurkumino, demetoksikurkumino ir bis-demetoksikurkumino struktūra
Kurkuminas yra žinomas kaip diferuloilmetanas, kuris yra netirpus vandenyje. Pirmą kartą išskirtas 1815 m ir aprašytas kaip mažos molekulinės masės fenolinis junginys. Kiek vėliau išsiaiškinta jo formulė.
1. Paveikslas. Struktūrinė kurkumino formulė [11].
Pirmame paveiksle pavaizduota viršutinė kurkumino keto forma, kuri dažniausiai vyrauja esant rūgštinei arba neutraliai terpei, o apatinė – enolatinė forma, kuri randama esant šarminei terpei.Kurkuminas turi 3 reaktyvias funkcines grupes : vieną diketoninę dalį ir dvi fenolines grupes[11].
Antrame paveiksle pavaizduotas demetoksikurkuminas, tai beta diketoninis, netirpus vandenyje junginys, išskiriamas iš dažinių ciberžolių. Pagal IUPAC nomenklatūrą (1~{E},6~{E})-1-(4-hydroxy-3-methoxyphenyl)-7-(4-hydroxyphenyl)hepta-1,6-diene-3,5-dionas, kurio molekulinė formulė C20H18O5, o molekulinė masė 338,35. Struktūrinė demetoksikurkumino formulė pateikiama
2paveiksle[12,11].
2. Paveikslas. Struktūrinė demetoksikurkumino formulė.[11]
Bis-demetoksikurkuminas, tai netirpus vandenyje junginys, pagal IUPAC vadinamas (1~{E},6~{E})-1,7-bis(4-hydroxyphenyl)hepta-1,6-diene-3,5-dionu, kurio molekulinė masė 308, o molekulinė formulė C19H16O4. Struktūrinė bis-demetoksikurkumino formulė pateikiama 3paveiksle
3. Paveikslas. Bis-demetoksikurkumino struktūrinė formulė.[11]
1.4.
Kurkuminoidųfarmakologinės savybės, veikimas ir farmakokinetika
Nesuskaičiuojamas kiekis mokslinių tyrimų atskleidė tai, jog kurkuminoidai pasižymi farmakologinėmis savybėmis, tokiomis kaip: antioksidacinės[10], priešuždegiminės[14], antibakterinės[15], priešgrybelinės[16], priešvėžinės, antidiabetinės, žaizdų gijimą skatinančios[6]. Kurkumino antibakterinis poveikis pasireiškia silpninant bakterijų prisitvirtinimą prie ląstelių. Taip pat kurkuminas mažina netiesioginių uždegimo faktorių, tokių kaip citokinai ir interleukinai kiekį. Mažėjant pastarųjų kiekiui, slopinami ir uždegimo mediatoriai – ciklooksigenazė ir leukotrienai. Dėl šių sumažėjimo, atsiranda uždegimą slopinantis poveikis[6].
Svarbios cheminės reakcijos, susijusios su kurkumino biologiniu aktyvumu yra vandenilio atidavimo, dėl kurių oksiduojasi kurkuminas, hidrolizė ir fermentinės reakcijos. Visos šios reakcijos turi reikšmingą vaidmenį skirtingose kurkumino biologinio aktyvumo veiklos srityse. Tai vienas pagrindinių dažinių ciberžolių junginių, kuris pasižymi antioksidacinėmis [10], antibakterinėmis[15], bei priešuždegiminėmis [14] savybėmis. Kurkuminas inhibuoja mediatorių citokinų Z žiedo susitelkimą. Tokiu būdu stabdo bakterijų sienelės proliferaciją. Taip pat silpnina bakterijų prisitvirtinimą prie ląstelių ir skatina bakterijų žūtį. Kurkuminas ne tik veikia bakterijų prisitvirtinimą, bet ir nesukelia citotoksinio poveikio [16,19].
Kurkuminas ganėtinai mažai absorbuojasi iš virškinamojo trakto, nes yra greitai paverčiamas kitais junginiais, dėl ko pasikeičia aktyvumas. Didžioji kurkumino dalis greitai metabolizuojama, konjuguojama kepenyse ir pašalinama kartu su išmatomis.
Remiantis atliko tyrimo su pelėmis duomenimis, po 40 mg/kg intraveninės kurkumino injekcijos praėjus vienai valandai ir pamatavus plazmos koncentraciją, kurkuminas buvo visiškai metabolizuotas. O po peroralinės 500mg/kg dozės praėjus valandai ir pamatavus – plazmos koncentracija buvo 1,8 µg/ml. Metabolinių procesų metu kurkuminas paverčiamas į kurkumino sulfatą ir jo gliukuronidą [17]. Nepaisant to, kad kurkuminas pakankamai saugus, vartojant 500-12000mg dozėmis kai kuriems žmonėms gali pasireikšti bėrimas, galvos skausmas, viduriavimas [33].
1.5.
Daţinių ciberţolių ekstrakto aktyvumas
Šviežus dažinių ciberžoliųšaknų vandeninis ekstraktas pasižymi didesniu antioksidaciniu poveikiu, nei džiovintų šaknų ekstraktas. Tyrimais buvo įrodyta, jog antioksidacinis poveikis pasireiškia neutralizuojant laisvuosius radikalus vykstant procesui, kurio metu redukuojamas geležies kompleksas ir inhibuojamos peroksidacijos reakcijos[6]. Šio proceso metu organizmas yra saugomas nuo nepageidaujamo poveikio, kurį sukelia oksidacinis stresas. Antioksidantai atlieka svarbų vaidmenį aktyvinant organizmo imuninę sistemą, bei ją stiprinant. Esant stresinėms sąlygoms organizme padaugėja laisvųjų radikalų, dėl jųsusidaro audinių pažeidimai sukeliantysįvairius vėžinius, kardiovaskulinius ar kitus susirgimus[6,10].
Dažinių ciberžolių ekstraktas pasižymi antimikrobiniu poveikiu ir slopina įvairių bakterijų ir patogeninių grybų augimą[15,16,19]
Metanolio ir chloroformo ekstraktai, pagaminti iš šviežių ar džiovintų šakniastiebių, buvo efektyvūs prieš Escherichia coli, Staphylococcus aureus, Klebsiella pneumoniae, Protease vulgaris, Pseudomonas aeruginosa, Bacillus cereus, Bacillus megatarium, Bacillus subtilis bakterijų rūšis ir Aspergillus niger, bei Panicillium crysogenum grybelių rūšis. Minimali metanolinio ekstrakto koncentracija, veikianti Aspergillus niger ir Panicillium crysogenum buvo 400,000 μg/ml. Šviežių šakniastiebių metanolinio ekstrakto minimali slopinanti koncentracija Escherichia coli, staphylococcus aureus, Bacillus cereus, Bacillus megatarium, Bacillus subtilis bakterijom buvo 50,000 μg/ml. O džiovintų šakniastiebių metanolinio ekstrakto minimali slopinanti kocentracija buvo tokia pati, išskyrus Bacillus cereus, Bacillus megatarium, Bacillus subtilis, kurių minimali slopinanti koncentracija buvo 100,000 μg/ml[15]. Galima teigti, jog šviežių šakniastiebių ekstraktas veikia į tam tikras bakterijų padermes geriau, nei džiovintų.
Priešuždegiminį dažinių ciberžolių aktyvumą sąlygoja kurkuminas. Jis veikiaslopindamasprostaglandinų sintezę iš arachidono rūgšties ir mažindamas histamino kiekį didina kortizono sintezęantinksčiuose[18].Kurkuminas pasižymi slopinamuoju poveikiu į transkripcijos faktorių NF-κB ir IκBkinazės fosforilinimą ir taip užkerta keliąNF-κB perkėlimui į ląstelės branduolį, todėl mažėja COX-2 kiekis. To pasekoje pasireiškia uždegimą mažinantis efektas. Kurkuminas taip pat reguliuoja uždegiminį atsaką slopindamas COX-2 ir lipooksigenazės aktyvumą. Be to, slopina ir uždegiminius citokinus NNF-α ir IL-1, IL-2, IL-6, IL-8, IL-12 [33,34]. Atlikti moksliniai tyrimai sugyvūnais rodo, jog priešuždegiminis aktyvumas pasireiškia suvartojant 50-200mg/kg kurkumino[6,14].
su kontroline grupe. Tiek skiriant peroraliai, tiek vietiškai buvo pastebėtas sutrumpėjęs epitelio atsinaujinimui reikalingas laikas. Pasireiškė greitesnis kolageno transportas ir greitesnė miofibroblastų, fibroblastų ir makrofagų migracija į pažeistą vietą. To pasekoje laikas, reikalingas gijimui sutrumpėjo [6].
1.6.
Periodontitas
Periodontitas tai periodonto audinių uždegiminė liga, kurią įprastai sukelia mikroorganizmai, atsiradę dėl netinkamos burnos higienos ar kitų ligų. Šios ligos eigoje vyksta uždegimas, atraminių danties audinių nykimas ir periodontalinių kišenėlių susidarymas. Periodontas susideda iš alveolės kaulo, danties šaknies cemento, periodonto raiščio ir dantenų [21,22].
Dantis žandikaulyje tvirtinasi periodontalinio raiščio pagalba alveolinėje duobutėje. Dantenos dengia dantį ir tiesiogiai jungiasi su jo paviršiumi. Tarp danties ir dantenų yra vagelė. Nesilaikant higienos maisto likučiai kaupiasi šioje, bei kitose vietose. Tai sudaro tinkamą terpę daugintis bakterijoms, kurios sukelia nemalonų kvapą, bei uždegiminius procesus [21].
Nuo šios ligos neatsiejamas ir gingivitas arba kitaip - dantenų uždegimas, kurį sukelia dantenų apnašos. Tai pakankamai lengva ligos forma, kurią laiku pastebėjus ir pradėjus gydyti, įprastai pakitimų nelieka, o negydant gali pereiti į periodontitą su negrįžtamais struktūriniais pokyčiais.
Periodontitas progresuoja sukeldamas dantenų uždegimą, kraujavimą, skausmą, įvairaus gylio periodontalinių kišenėlių atsiradimą, periodonto raiščio netekimą, bei alveolinio kaulo nykimą. Vienas iš pirmųjų periodontito požymių tai kraujavimas valant dantis. Vėliau seka dantenų uždegimas, kuris dažniausiai vystosi dantenų vagelės minkštuosiuose audiniuose. Taip pat jaučiamas dantų jautrumas į šaltą, karštą, saldų ir rūgštų maistą. Pūvant maisto likučiams burnoje, užuodžiamas nemalonus kvapas. Toliau progresuojant atsiranda periodontalinės kišenėlės ir gilėja vykstant dantį supančių audinių destrukcijai. Nykstant audiniams, periodonto raiščiui, bei vykstant alveolinio kaulo rezorbcijai atsiranda danties paslankumas. Dėl šių priežasčių gali grėsti vieno ar kelių dantų netekimas. Visą šį procesą sukelia dėl netaisyklingos burnos higienos padidėjęs bakterijų kiekis burnos ertmėje ir susidariusios apnašos [21]. Norint užkirsti kelią uždegiminiams procesams reikia vartoti dažinių ciberžolių preparatus[23]. Pagal atliktus tyrimus dantenų uždegimas sumažėjo vartojant dažinių ciberžolių burnos skalavimo skystį per 21 dieną [35]. Tokį patį ar net geresnį poveikį gali atlikti ir kramtomosios tabletės.
Tabletės - tai kieta dozuota vaistų forma, pagaminta presuojant vaistines medžiagas, vaistinių ir pagalbinių medžiagų mišinius [24]. Įprastai gaminamos taisyklingos apvalios cilindrinės formos, kurių išorinis paviršius plokščias arba išgaubtas, o briaunos neaštrios. Taip pat jos gali būti ir įvairesnių formų: skritulio, žiedo, kūgio, kiaušinio ar kitokių gamtoje sutinkamų daiktų formų, ypač gaminant kramtomąsias tabletes vaikams. Be to, gali būti specialūs įspaudai ar vagelė – laužimo vietai pažymėti. Tabletės, palyginus su kitomis vaistų formomis, turi daug privalumų. Jas patogiau vartoti. Dažniausiai vartojamos nuryjant ir užsigeriant vandeniu ar kramtant. Pagalbinės medžiagos, įeinančios į tablečių sudėtį, mažina išorinių veiksnių įtaką, todėl tabletės dažnai pakeičia kitas vaistų formas.
Nedengtoms tabletėms priskiriamos vienasluoksnės tabletės, kurios yra gaunamos vienu dalelių suspaudimu, ir daugiasluoksnės tabletės, sudarytos iš koncentrinių ar lygiagrečių sluoksnių, gautų paeiliui suspaudus skirtingos sudėties daleles [1].
1.7.1. Tablečių kategorijos ir joms taikomi farmakopėjiniai kokybės vertinimo
metodai
Tabletes galima suskirstyti į keletą kategorijų: 1. Nedengtos tabletės;
2. Dengtos tabletės; 3. Šnypščiančios tabletės; 4. Tirpios tabletės;
5. Disperguojamos tabletės;
6. Burnoje disperguojamos tabletės; 7. Skrandžio sultims atsparios tabletės;
8. Modifikuotai vaistines medžiagas atpalaiduojančios tabletės.
Tabletes galima suskirstyti ir pagal vartojimo būdą: 1. Oralinės arba geriamosios tabletės
a) Presuotos
b) Įvairiais apvalkalais aptrauktos 2. Tabletės vartojamos burnos ertmėje
a) Skruostinės
b) Poliežuvinės arba sublingualinės c) Pastilės
3. Tabletės vartojamos kitais būdais a) Implantacinės tabletės
b) Makšties tabletės
4. Tabletės vartojamos tirpalams gaminti a) Šnypščiančios tabletės
b) Tabletės, vartojamos gaminti injekcinius tirpalus
Tabletes taip pat galima suskirstytiremiantis gaminimo būdu: 1. Suslėgtosios;
2. Neslėgtosios[1].
Neišskiriant konkrečių tablečių pavyzdžių, kone dažniausiai taikomi farmakopėjiniai metodai: Vidutinės tablečių masės nustatymas (Ph. Eur. 01/2008:20905), tablečių tvirtumo dilumui nustatymas (Ph. Eur. 01/2010:20907), tablečių tvirtumo spaudimui nustatymas (Ph. Eur 01/2008:20908) ir tablečių suirimo nustatymas (Ph. Eur. 04/2011:20901).
1.7.2. Tablečių gamyba tiesioginiu presavimu
Yra dvi pagrindinės technologinės tablečių gamybos schemos, naudojant: tiesioginį presavimą (tabletavimą) ir drėgnąjį granuliavimą [4].
1. lentelė. Tiesioginio presavimo privalumai ir trūkumai
Privalumai Trūkumai
Mažesnės išlaidos. Didelis vaistinės medžiagos kiekis gali sukelti problemų atliekant tiesioginį suspaudimą. Todėl reikalingos pagalbinės medžiagos. Tabletė tampa didelio dydžio, kurią yra sunku nuryti.
Sausas procesas. Užpildai, kurie naudojami tiesioginio presavimo metu, gali sąveikauti su vaistine medžiaga.
Mažiau validacijos procesų.
Skirtingas dalelių dydis gali lemti prastą turinio vienodumą.
Tablečių gamybą galima suskirstyti į šias stadijas:
4. Paveikslas. Tablečių gamybos schema, taikant tiesioginį presavimą
Tabletuojamos medžiagos paruošimas – milteliai smulkinami, sumaišomi, atsijojami nuo stambių dalelių ir dulkių. Paruošta tablečių masė slegiama tabletavimo mašinomis. Jose masė dozuojama (remiantis tūriu), spaudžiant deformuojama iki plastinės deformacijos, kol susidaro tabletės. Spaudimas tabletavimo metu gali būti įvairus, tai priklauso nuo naudojamos įrangos tipo. Spaudimas slėgimo metu gali būti:
1. Progresinis; 2. Smūginis; 3. Vienpusis; 4. Abipusis.
Pagamintos tabletės yra dedamos į plastikines, stiklines pakuotes ar buteliukus, kurie turi specialius kamščius su specialia atidarymo kontrole bei apsauga nuo vaikų. Dažniausiai tabletės yra
Tabletuojamos medžiagos paruošimas
Tabletavimas
Fasavimas ir ženklinimas
dedamos į lizdines (kontūrines) pakuotes, kurios dar vadinamos blisteriais. Toks pakavimo būdas apsaugo tabletes nuo išorinių veiksnių ir tablečių savitarpio įtakos[1].
1.7.3. Tabletavimo mašinos
Tabletavimo mašinos yra dviejų tipų:
1. Ekscentrinės (arba smogiamosios); 2. Rotacinės.
Tabletavimo mašinų pagrindinės dalys: matrica, apatinis puansonas (cilindras), viršutinis puansonas, pakrovimo piltuvėlis.
Ekscentrinėse tabletavimo mašinose pakraunamasis piltuvėlis darbo metu juda ant specialių pavažų. Tabletavimui paruošta medžiaga iš pakraunamojo piltuvėlio patenka į matricos kanalą, kurio apačioje yra apatinis puansonas. Matrica yra pritvirtinta prie matricos stalo. Po to, kai piltuvėlis atsitraukia atgal, apatinis puansonas šiek tiek nusileidžia. Tai vykdoma siekiant užtikrinti, jog spaudimo metu medžiaga nebus išbarstyta į šonus. Po to viršutinis puansonas nusileidžia žemyn į matricos kanalą, suspaudžia medžiagą ir vėl pakyla į viršų. Tuomet apatinis puansonas pakyla ir išstumia tabletę, kuri nustumiama į rinktuvą [32].
5. Paveikslas. Tablečių gamyba taikant rotacinę tabletavimo mašiną [30].
Presavimo proceso schema: presuojama medžiaga iš pakraunamojo piltuvėlio patenka į matricos angą. Viršutinis puansonas tuo metu yra pakeltas. Apatinis puansonas atsiremia į svarstykles, reguliuojančias matricos erdvę, nuo kurios priklauso tabletės masė. Užpildžius matricos angą, matricų stalas, judėdamas sinchroniškai su puansonais, užima tokią padėtį, kai viršutinis puansonas, nusileisdamas žemyn, supresuoja medžiagą. Suspaudimą padidina viršutinis ir apatinis suspaudimo skrituliai. Po to viršutinis puansonas pakyla aukštyn, apatinis puansonas, remdamasis į skritulį taip pat pakyla aukštyn ir išstumia suslėgtą tabletę iš matricos. Speciali plokštelė pastumia tabletes į surinkimo indą.
1.7.4. Nedengtų tablečių gamyba granuliuojant
Granuliavimas - tai yra seniausias ir tradicinis metodas, kurio metu milteliai paverčiami granulėmis. Granulės formuojamos susijungus šioms fazėms : kietiems milteliams; granuliavimo skysčiui ir orui [25].
Granuliavimo metodą galima suskirstyti į dvi rūšis: 1. Drėgnieji metodai, kuriuos taikant naudojami skysčiai; 2. Sausieji metodai, kuriuos taikant skysčiai nenaudojami.[25]
tikslas – sutankinti ir sulipinti miltelių daleles ir suformuoti iš jų vienodas ir tvirtas reikiamo dydžio granules [26]. Pirminės miltelių dalelės klijuojasi, prikimba ir formuoja didesnį multidalelių objektą, turintį nuo 0,2 ir 0,4 nm dydį, kuris vadinamas granulėmis [26,29]. Granuliavimo procesas prasideda nuo pradinio sausų sudedamųjų dalių sumaišymo, kad pasiektume turinio vienodumą. Granulių charakteristika:
1. Sferinė forma ir vienoda spalva; 2. Geras slydimas;
3. Drėgmės kiekis 1-2 %; 4. Pakankamas kietumas;
5. Geras mechaninis patvarumas.
Granuliavimo procesą galima suskirstyti į šias stadijas:
6. Paveikslas. Tablečių gamybos schema, taikant granuliavimą
Granuliavimo metu milteliams sudrėkinti reikia vartoti tinkamą jungiamųjų medžiagų kiekį, kurio pilama tiek, kad tarp pirštų suspausta masė suliptų, o numesta ant kieto paviršiaus subirtų. Pertrynus granules pro sietą, jos džiovinamos kambario temperatūros sąlygomis arba termostatais [26]. Juose temperatūra turi būti 40 – 60 °C. Išdžiovintos granulės turi turėti tam tikrą drėgmės likutį. Tokios granulės pasižymi tuo, kad jas lengviau presuoti, o pagamintos tabletės atitinka visus joms keliamus reikalavimus[27]. Po džiovinimo norint gauti vienodo ir tinkamo dydžio granules, reikia jas pertrinti per sietą arba naudoti granuliatorius [29]. Naudojant paprasčiausią granuliatorių masė yra pertrinama lopetėlėmis, mentėmis ar pirštais [28].
Susmulkintos sausos granulės esant reikalui gali būti pudrinamos. Procesas vyksta rankomis ar mechanizuotai. Dažniausiai naudojamos pudros: talkas, talkas ir krakmolas, stearinas, Mg ar Ca
Sausųjų vaistinių medžiagų sumaišymas su pagalbinėmis medžiagomis
Miltelių sumaišymas su granuliuojamuoju skysčiu
Drėgno mišinio granuliavimas
Granulių džiovinimas
Išdžiūvusių granulių pertrynimas per sietą
stearatai, parafinas [26]. Šios stadijos metu yra pridedama slidinamųjų ir nuo prilipimo saugančių medžiagų. Taip pat galima pridėti ardomųjų medžiagų [27].
Paruoštas mišinys toliau presuojamas tabletavimo mašinoje.
1.8. Literatūros apibendrinimas
Iš apžvelgtos literatūros matoma, jog dažinė ciberžolė turi daug teigiamų terapinių savybių. Nuo seno vartojama ir laikoma saugia, netoksiška, bei labai efektyvia alternatyvia gydymo priemone. Nepaisant to, jog mokslinių tyrimų kiekis tyrinėjant dažinę ciberžolę didėja, tačiau išlieka nepakankamas kiekis informacijos dėl tikslaus poveikio mechanizmo.
Kuriami ir bandomi įvairūs būdai pagerinti biopasisavinimą ir veikimą. Kuriamos nanodalelės, mikronizuoti milteliai, bei miceliniai kompleksai [8].
Kurkuminoidai apsprendžia daugelį poveikių. Ji turi pakankamai gerai išreikštą antibakterinį poveikį, dėl kurio gali būti naudojama burnos ertmėje besidauginančioms bakterijoms naikinti. Kurkuminas inhibuoja uždegiminių faktorių išsiskyrimą ir taip slopindamas uždegimines reakcijas mažina dantenų patinimą ir paraudimą [14,18].Taip pat vartojant dažinę ciberžolę pasireiškia žaizdų gijimą gerinantis poveikis. Tai sąlygoja pagreitėjęs kolageno patekimas į sužalotą vietą [6].
Tablečių gamyba yra ganėtinai nesudėtinga, jos išlieka stabilios ilgą laiką, lengvai transportuojamos, bei nesudėtingai dozuojamos. Jas galima pagaminti įvairių formų, todėl tinka ir vaikams. Taip pat ir senyvo amžiaus pacientams, kuriems tablečių vartojimas yra priimtinesnis, nei sirupų ar kitų vaisto formų.
2. TYRIMO METODIKA
2.1.
Tyrimo objektas
Šio tyrimo objektas –sumodeliuotos ir pagamintos tabletės su dažinių ciberžolių(Curcuma longa L.) šaknų sausuoju ekstraktu ir pagalbinėmis medžiagomis, bei šių tablečių biologinis poveikis – antimikrobinis aktyvumas.
2.2.
Tyrime naudotos medţiagos ir prietaisai
Darbe buvo naudoti šie prietaisai ir medžiagos:
Laboratorinės analizinės svarstyklės (0,001 tikslumu) (A&D Company; JAV) Grūstuvės ir piestelės, porcelianinės lėkštelės (DURAN GROUP; Vokietija) Matavimo mėgintuvėliai ir kolbos (DURAN GROUP; Vokietija)
Sietų rinkinys granuliavimui (RETSCH; Vokietija ) Džiovinimo spinta (PREMEO; Lenkija)
Tabletavimo mašina (“Diaf”, Danija)
Vibracinis prietaisas miltelių birumui ir kūgio kampui nustatyti (ERVEKA; Vokietija) Prietaisas tvirtumui nustatyti (ERVEKA; Vokietija)
Prietaisas dilumui nustatyti (ERVEKA; Vokietija)
Spektrofotometras (Shimadzu Europa GmbH, Vokietija); Automatinės pipetės („Eppendorf AG“, Vokietija)
Membraniniai filtrai(Q-Max RR syringe filters Frisenette)
Miulerio-Hintono agaras (Mueller-Hinton Agar, Becton, Dickinson and Company) Folin-ciocalteu reagentas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija).
Dažinių ciberžolių šaknų sausasis ekstraktas (Naturalin Bio-Resources Co., Ltd, Kinija) Manitolis (AppliChem; Vokietija)
Magnio stearatas (AppliChem; Vokietija)
Magnio sunkusis bazinis karbonatas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija) Bevandenė laktozė (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija )
2.3.
Pagalbinių medţiagų sudėties parinkimas
Vienas iš pagrindinių veiksnių norint pagaminti tinkamas tabletes yra pagalbinių medžiagų parinkimas. Gaminat tabletes svarbu parinkti tokias pagalbines medžiagas, kurios tabletuojamai masei suteiktų reikiamų technologinių savybių. Jų dėka, tabletės lengviau dozuojamos ir presuojamos [1].
Pasirenkant tablečių masės sudėtį, stengtasi, kad tabletės atitiktų pagrindinius tablečių kokybės reikalavimus. Didelę įtaką šiems rodikliams turi tabletuojamos masės kokybė, frakcinė dalelių sudėtis, birumas, drėgmės kiekis. Nuo šių rodiklių priklauso suberiamoji masė, o slėgimo metu – vidutinė tabletės masė ir dozavimo vienalytiškumas [4].
Tablečių kokybė pirmiausia priklauso nuo granuliato kokybės ir presavimo sąlygų:presavimo slėgio ir presavimo greičio [4].
Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą ir išanalizavus rinkoje esančių tablečių sudėtis, bei siekiant, jog preparatą galėtų vartoti įvairių amžiaus grupių ar ligų turintys pacientai, buvo nuspręsta gaminti kramtomąsias tabletes.
Parinktos kelios tabletuojamos masės sudėtys su skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis: 1. Manitolis, magnio sunkusis bazinis karbonatas, magnio stearatas.
2. Manitolis, bevandenė laktozė, koloidinis silicio dioksidas. 3. Manitolis, kukurūzų krakmolas, koloidinis silicio dioksidas.
Kiekvienu atveju pagalbinės medžiagos sumaišytos į vientisą miltelių masę ir matuotas birumas. Rezultatai pateikti 8paveiksle.
2.4.
Miltelių su daţinių ciberţoliųšaknų ekstraktu gamyba
Dėl geresnio pagalbinių medžiagų birumo, pasirinkome tęsti darbus su magnio stearatu, manitoliu ir magnio sunkiuoju baziniu karbonatu. Siekiant pagerinti skonį gamybos metu naudotas manitolis (Mannitolum, Ph. Eur. 01/2014:0559). Kadangi gaminamų tablečių masė ganėtinai nedidelė, buvo nuspręsta naudoti tablečių užpildą magnio sunkųjį bazinį karbonatą (Magnesium carbonate heavy Ph. Eur. 07/2008:0043).Gerinant tabletuojamos masės savybes ir siekiant sumažinti mechanizmų nusidėvėjimą pasirinkta slidumą gerinanti, bei nuo prilipimo sauganti medžiaga magnio stearatas (Magnesium stearate Ph. Eur. 07/2010:0229).
2.4.1 Drėgnojo granuliato paruošimas
Pasirinkta viena iš priimtinesnių medžiagų, kuri gali pagerinti birumą ir pagamintas granuliuojamasis 20 %polivinilpirolidono vandeninis tirpalas. Tuomet eksperimentiniu būdu nustatytas reikiamas jo kiekis. Gaminant granuliatą su 25 %dažinių ciberžolių kiekiu buvo sunaudota 10 ml polivinilpirolidono tirpalo. Gaminant granuliatą su 50 %dažinių ciberžolių kiekiu buvo sunaudota 11 ml tirpalo, o 75 %dažinių ciberžolių granuliato gamyboje – 13 ml tirpalo.
Dalimis pilant granuliuojamąjį skystį į grūstuvę maišoma ir krapštuku nuimama prilipusi masė nuo sienelių. Maišoma ir minkoma tol, kol pagaminta tinkamos konsistencijos masė, kurios gabalėlį suspaudus tarp pirštų ir numetus iš 15-30cm aukščio šis subyra. Paruošus masę ji buvo pertrinama per sietą „Nr. 3“, kurio angelių diametras 3000μm. Pasvertasgranuliatasdžiovintas iki 55 °C įkaitintoje džiovykloje iki optimalios drėgmės likučio, kol granulių masė nebekito. Granulės po džiovinimo pakartotinai pertrinamos per sietą „Nr. 2“, kurio angelių diametras 2000μm.
2.5.
Pagamintųdaţinių ciberţolių granuliatųir tablečių technologinių savybių
tyrimai
Pagamintų granuliatų kokybės įvertinimui buvo atliekami Europos Farmakopėjoje nurodyti miltelių technologiniai testai.
Atliktas miltelių birumo testas matuojant laiką, per kurį veikiant sunkio jėgai milteliai išbyra ir matuojant subirusių miltelių kūgio kampą. Birumas apskaičiuojamas pagal formulę. Taip pat atliktas ir tankio nustatymo testas remiantis miltelių sutankinimu. Atliekamas laisvai subertų miltelių tūrio mažėjimas ir rezultatai apskaičiuojami pagal formulę. Šio tyrimo rezultatai pateikiami 5 lentelėje.
2.5.1 Tabletuojamos masės birumo ir kūgio kampo nustatymas
Atsveriama 50,0 g granuliato 0,01 g tikslumu ir nesupurtant suberiama į vibracinio prietaiso piltuvėlį. Tuo pačiu metu įjungiamas prietaisas ir chronometras. Praėjus 20 s purtymo, atidaroma piltuvėlio sklendė ir stebima per kiek laiko išbyra milteliai iš piltuvėlio į surinkimo indą. Bandymas kartojamas 3 kartus, vedamas vidurkis ir apskaičiuojamas pagal formulę: Bc=m/(t-20), kur Bc –
Taip pat šiuo prietaisu nustatomas kampas tarp laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontalaus paviršiaus - kūgio kampas. Jei išbyrėjusių miltelių kūgio kampas yra tarp 25° ir 30 °, tai jų birumas yra geras, jei tarp 60 ° ir 70 ° - milteliai nepakankamai birūs. (Ph. Eur. 01/2010:20936)Šio tyrimo rezultatai pateikti 5 lentelėje.
2.5.2. Tabletuojamos masės suberiamojo tankio nustatymas
Atsveriama 5 g tiriamųjų miltelių 0,001 g tikslumu ir suberiama į prietaiso matavimo cilindrą. Purtymo amplitudė nustatoma 150 – 200 svyravimų/min ir įjungiama. Stebimas miltelių lygio kitimas. Nusistovėjus vienodam miltelių lygiui prietaisas išjungiamas. Bandymo trukmė 5 – 10 min. suberiamoji masė apskaičiuojama pagal formulę: ρnmax = (m*10-3)/V, kai m – kg; V – m3. (Ph. Eur.
01/2013:20934).Šio tyrimo rezultatai pateikti 5 lentelėje.
2.5.3. Tablečių išvaizdos vertinimas
Pasirinkta 20 tablečių, kurios vertinamos vizualiniu metodu. Apžiūrimas formos taisyklingumas, ieškoma įtrūkimų ar deformacijų. Taip pat nuodugniai apžiūrimi kraštai, kurie turi būti švelnūs. Vertinamas paviršiaus švelnumas ir vienalytiškumas.
2.5.4. Vidutinės tablečių masės nustatymas
Atliekant vidutinės tablečių masės tyrimą pasveriama 20 tablečių 0,001 g tikslumu. Tuomet sveriama kiekviena tabletė atskirai. Pagal formulę apskaičiuojama vidutinė masė ir leidžiami masės nuokrypiai.
2.5.5. Tablečių tvirtumo dilumui nustatymas
Tablečių dilumas nustatomas friabiliatoriumi. Tai prietaisas, kurio skersmuo 20 cm, o jo viduje 20 ° kampu pritvirtinta 12 mentelių. Būgno sukimosi greitis 20 aps/min.
Testas atliekamas pasveriant 10 tablečių 0,001 g tikslumu, nuo kurių nuvalomos dulkės ir įdedama į aparatą. Prietaisas įjungiamas 100 būgno apsisukimų, t.y. 5 min. Po nustatyto laiko išimamos tabletės, nuvalomos dulkės ir pakartotinai sveriamos 0,001 g tikslumu. Tablečių dilumas (N) apskaičiuojamas iš formulės:
N= (100 - (P1 – P2)/P1)*100
N – dilumas, P1 – pradinė tablečių masė, P2 – tablečių masė po bandymo.
Tabletės tinkamos, jei jų nusitrynimas iki 3 %, t.y. atsparumas dilumui privalo būti ne mažesnis, nei 97 %, bei bandymo metu tablečių forma kisti negali. (Ph. Eur. 01/2010:20907)
2.5.6. Tablečių tvirtumo spaudimui(kietumui) nustatymas
Tabletės tvirtumo tikrinimas atliekamas pneumatiniame „Ervekos“ aparate. Mikrometru pamatuojamas tabletės diametras. Tabletė padedama tarp dviejų metalinių plokštelių, kurių viena nejudanti ir tabletė yra skaldoma. Nustatoma jėga, kuri skaldo tabletę. Tvirtumas turi būti 30 – 40 N. (Ph. Eur 01/2008:20908)
2.5.7. Tablečių suirimo nustatymas
Tyrimas atliktaskolboje 50ml 37 ° C ± 2° C temperatūros vandenyje, kolba judinama 1 – 2 kartų per sekundę greičiu. Vertinamas laikas per kurį tabletės suyra.Kramtomoms tabletėms suirimo laikas nereglamentuojamas (Ph. Eur. 04/2011:20901).
2.5.8. Fenolinių junginių vertinimas tabletėse su daţinių ciberţolių ekstraktu ir
daţinių ciberţolių ekstrakte
Bendras fenolinių junginių kiekis dažinių ciberžolių ekstrakte ir pagamintose tabletėse nustatytas reakcijos su Folin-Ciocalteu reagentu. Nustatant buvo sudaroma kreivė etaloniniams galo rūgšties tirpalams pagal šias koncentracijas: 0,02, 0,04, 0,06, 0,08, 0,1 mg/ml. Į 2,5 ml Folin-Ciocalteu reagentą, skiestą santykiu 1:10 pridedama 0,5 ml paruošto tiriamojo mėginio tirpalo ir 2 ml 7,5 % natrio karbonato tirpalo, dėl kurio tirpalas nusidažo mėlynai žalia spalva.
Tiriamasis mėginys ekstrakto atveju buvo paruoštas atsveriant tikslų 0,1 g dažinių ciberžolių ekstrakto kiekį ir jį ištirpinus 100 ml etanolio. Tuomet paėmus 5 ml tirpalo ir praskiedus iki 50 ml mėginys perfiltruojamas pro mikrofiltrą. Tiriamojo mėginio paruošimas dažinių ciberžolių tablečių atveju buvo atliktas tabletę sutrinant į miltelius ir atsvėrus tikslų 0,14 g kiekį, kuriame yra 0,1 g dažinių ciberžolių ekstrakto. Tuomet padaryti analogiški tirpinimai ir skiedimai, kaip ir ekstrakto atveju, bei perfiltruota per mikrofiltrą ir tirta spektrofotometriškai.
Kaip palyginamasis tirpalas naudotas distiliuotas vanduo ir praėjus 30 min. po dažinių ciberžolių tirpalo pagaminimo, spektrofotometru matuojama absorbcija 765 nm bangos ilgyje. Analizė kartojama tris kartus ir išvedamas gautų rezultatų vidurkis. Rezultatuose gauta bendra fenolinių junginių koncentracija išreikšta (GRE) – galo rūgšties ekvivalentu.
Analizuotas ekstraktas prieš tablečių gamybą. Tabletės analizuotos iškart jas pagaminus, po 2 mėn. ir po 4 mėn. tabletes laikant 2-8 ºC temperatūroje.Šio tyrimorezultatai pateikiami 11 paveiksle.
2.5.9. Mikrobiologinės taršos nustatymas
Tablečių gamybos metu nebuvo laikomasi aseptikos sąlygų. Tabletavimo aparatas, bei kiti gamybos procese naudoti prietaisai ir indai nebuvo dezinfekuojami prieš jų naudojimą. Visas gamybos procesas vyko laboratorijoje, kur laisvai gali būti mikroorganizmų. Todėl nuspręsta įsitikinti ar tabletės nėra užterštos ir jas bus galima vartoti. Šiam tikslui atliktas mikrobiologinio užterštumo įvertinimas.
Šis tyrimas yra skirtas nustatyti tiriamosios medžiagos atitikimą apibrėžtiems mikrobiologiniams reikalavimams. Viso tyrimo eigoje vengiama bet kokio tiriamojo produkto atsitiktinio mikrobinio užteršimo. Siekiant išvengti mikrobinio užteršimo imamasi tokių priemonių, kurios neveikia tiriamame produkte galimai esančių mikroorganizmų.
rezultatus. Vadovaujantis reikalavimais, vertinamos tos lėkštelės, kuriose išaugo didžiausias kolonijų skaičius, bet ne didesnis nei 300 bakterijoms ir 100 grybams.
Pirmajam praskiedimui paimtas 1 ml tiriamojo tirpalo ir įpilta 4 ml fiziologinio tirpalo. Tuomet gaminant antrąjį praskiedimą, buvo paimtas 1 ml tiriamojo tirpalo iš pirmojo praskiedimo ir įpilta 4 ml fiziologinio tirpalo. Gaminant trečiąjį praskiedimą, buvo paimtas 1 ml tiriamojo tirpalo iš antrojo praskiedimo ir įpilta 4 ml fiziologinio tirpalo. O gaminant ketvirtąjį praskiedimą, buvo paimtas 1 ml tiriamojo tirpalo iš trečiojo praskiedimo ir įpilta 4 ml fiziologinio tirpalo.
Pasiruošus mikrobiologinį mėginį pradėtas jo tyrimas tiesioginio pasėlio metodu. Iš visų keturių praskiedimų buvo paimta po 1 ml tiriamojo tirpalo ir įlašinta į šešioliką 9 cm skersmens Petri lėkštelių. Naudotos iš anksto paruoštos mitybinės terpės, kurios prieš naudojant buvo pakaitintos, kad suskystėtų ir atvėsintos iki 45 °C.
Tuomet į aštuonias lėkšteles buvo įpilta po 15 ml Saburo agaro, kuris skirtas grybų augimui, o į kitas aštuonias lėkšteles po 15 ml Triptozės sojosagaro, kuris skirtas bakterijų augimui. AštuoniosPetri lėkštelės su Saburo agaru buvo inkubuojamos 5 dienas esant 20 – 25 °C temperatūrai, o kitos aštuoniosPetri lėkštelės su Triptozės sojosagaru buvo inkubuojamos 5 dienas esant 30 – 35 °C temperatūrai. Mikrobiologinį nesterilių produktų tyrimą reglamentuoja Ph. Eur. 07/2010:20612.
2.5.10. Tablečių antimikrobinio poveikio tyrimas
Siekiant įsitikinti pagamintų tablečių su dažinių ciberžoliųšaknų miltelių ekstraktu antimikrobiniu poveikiu, bei pagrįsti mikrobinės taršos nustatymo metu gautus rezultatus, buvo nuspręsta ištirti dažinių ciberžolių tablečių antimikrobinį poveikį bakterijoms ir grybeliui Candida albicans.
Tyrimas buvo atliekamas remiantis EARSS (European Antimicrobial Resistance Surveillance System) ir EUCAST (The European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing) reglamentuota metodika ir vertinimo kriterijais. Standartinės mikroorganizmų kultūros, kurios pateiktos 2 lentelėje, buvo ruošiamos tyrimui remiantis mikroorganizmų kultivavimo protokolais. Ciberžolės tablečių antimikrobinis aktyvumas buvo tiriamas naudojant difuzijos į standųjį mitybinį agarą metodą. Darbo metu naudotas Miulerio-Hintono agaras (Mueller-Hinton Agar, Becton, Dickinson and Company). Antimikrobinis aktyvumas ištirtas naudojant 10 standartinių (etaloninių) mikroorganizmų kultūrų, kurios turi skirtingas biologines savybes.
2. lentelė. Standartinių mikroorganizmų kultūrų biologinės savybės. Eil. nr. Standartinės
mikroorganizmų kultūros
Standartinių mikroorganizmų kultūrų savybės
1. Staphylococcus aureus ATCC 25923
Tai prokariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas žmogaus šnervėse, burnoje[36]. Turi storą sienelę, kuri yra sudaryta iš peptidoglikano. Sukelia uždegiminius pūlinius infekcinius procesus. Gramteigiamos grupės.
2. Staphylococcus
epidermidis ATCC 12228
Tai prokariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas žmogaus odoje, šnervėse, burnoje[36]. Turi storą sienelę, kuri yra sudaryta iš peptidoglikano. Sukelia uždegiminius pūlinius infekcinius procesus. Gramteigiamos grupės.
3. Enterococcus faecalis ATCC 29212
Tai prokariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas žmogaus storojoje žarnoje. Turi storą sienelę, kuri yra sudaryta iš peptidoglikano. Sukelia uždegiminius pūlinius infekcinius procesus kūdikiams, vaikams. Gramteigiamos grupės. 4. Escherichia coli
ATCC 25922
Tai prokariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas žmogaus storojoje žarnoje. Turi iš dviejų sluoksnių sudarytą ląstelės sienelę. Sukelia įvairių vietų uždegiminius pūlinius procesus. Gramneigiamos grupės.
5. Klebsiella pneumoniae ATCC 13883
Tai prokariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas įvairiose žarnyno vietose. Turi iš dviejų sluoksnių sudarytą ląstelės sienelę. Sukelia įvairių vietų uždegiminius pūlinius procesus. Gramneigiamos grupės.
6. Pseudomonas aeruginosa ATCC 27853
grupės. Eil. nr. Standartinės
mikroorganizmų kultūros
Standartinių mikroorganizmų kultūrų savybės
7. Bacillus cereus ATCC 11778
Tai prokariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas dirvožemyje. Turi storą sienelę, kuri yra sudaryta iš peptidoglikano. Sudaro sporas, kurios gali išlikti gyvybingos net keletą metų. Gramteigiamos grupės.
8. Bacillus subtilis ATCC 6633
Tai prokariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas dirvožemyje. Turi storą sienelę, kuri yra sudaryta iš peptidoglikano. Kaip ir B. cereus, sudaro sporas, kurios gali išlikti gyvybingos net keletą metų. Gramteigiamos grupės.
9. Proteus vulgaris ATCC 8427
Tai prokariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas žmogaus organizme. Turi iš dviejų sluoksnių sudarytą ląstelės sienelę. Sukelia šlapimo takų infekcijas. Gramneigiamos grupės.
10. Candida albicans ATCC 10231
Tai eukariotinę lastelės struktūrą turintis mikroorganizmas, kuris sutinkamas žmogaus organizme, burnos ertmėje. Sukelia opurtinistines infekcijas[36].
2.5.11. Standartinių kultūrų paruošimas tyrimui.
Standartinės sporinės Bacillus cereus,Bacillus subtilis kultūros patalpintos į Miulerio-Hintono agarą ir 7 dienas taip pat augintos specialioje temperatūrinėje spintoje esant 35-37 ºC. Po to kultūros fiziologiniu tirpalu buvo nuplautos nuo agaro paviršiaus, kaitinama 30 min.70 ºC temperatūroje ir skiedžiama fiziologiniu tirpalu iki reikiamos sporų koncentracijos 1 ml suspensijos, kuri yra tarp 10×106
ir 100×106.
Standartinė grybų Candida albicans kultūra taip pat buvo patalpinta į Miulerio-Hintono agarą ir 24 valandas auginta specialioje temperatūrinėje spintoje, esant 30 ºC temperatūrai. Kaip ir visais atvejais, atliktas kultūros nuplovimo nuo agaro procesas fiziologiniu tirpalu ir gauta suspensija matuojant “Standart indikator McFarland” aparatu, standartizuota.
2.5.12. Antimikrobinio aktyvumo nustatymo metodika
Antimikrobinis aktyvumo nustatymas buvo atliktas pasirinkus difuzijos į standųjį mitybinį agarą metodą. Naudotas Miulerio-Hintono agaras (Mueller-Hinton Agar, Becton, Dickinson and Company).
Antimikrobinis aktyvumas buvo nustatinėjamas pagal 10 standartinių mikroorganizmų su įvairiomis biologinėmis savybėmis, kurios paaiškintos 2 lentelėje.
Tyrimui pasirinkti keturi skirtingi mėginiai. Pagamintos dažinių ciberžolių tabletės sutrintos ir atsverti reikiami kiekiai, kurie pažymėti 3 lentelėje.
3. lentelė. Dažinių ciberžoliųkiekis tablečių masėje. Nr. Daţinių ciberţolių tablečių
miltelių kiekis (g) Daţinių ciberţoliųekstrakto kiekis milteliuose (g) 1. 1,5 1,125 2. 1,0 0,75 3. 0,5 0,375 4. 0,1 0,075
Pirmam mėginiui atsverta 1,5 g, antram 1,0 g, trečiam 0,5 g ir ketvirtam 0,1 g miltelių. Apskaičiavus dažinių ciberžolių ekstrakto kiekį, esantį mėginiuose, gauname atitinkamai 1,125 g, 0,75 g, 0,375 g ir 0,075 g.
to, suberti tablečių miltelių kiekiai kruopščiai sumaišyti su į kiekvieną Petri lėkštele įpiltu po 10 ml 45 ºC Miulerio-Hintono agaru. Devinta Petri lėkštelė su agaru buvo kontrolinė. Agarui sustingus visos 9 Petri lėkštelės pažymėtos segmentais nuo 1 iki 10 taip, kaip pavaizduota standartinių mikroorganizmų kultūrų sėjimo metodikos 7 paveiksle. Tuomet į kiekvieną Petri lėkštelės segmentą sėjama 0,5 MacFarland drumstumo standartinės mikroorganizmų kultūros suspensija. Segmentai ir juose pasėtos kultūros pavaizduotos 7 paveiksle.
1 segmentas – Staphylococcus aureus ATCC 25923 2 segmentas – Staphylococcus epidermidis ATCC 12228
3 segmentas – Enterococcus faecalis ATCC 29212 4 segmentas – Escherichia coli ATCC 25922 5 segmentas – Klebsiella pneumoniae ATCC 13883 6 segmentas – Pseudomonas aeruginosa ATCC 27853
7 segmentas – Bacillus cereus ATCC 11778 8 segmentas – Bacillus subtilis ATCC 6633 9 segmentas – Proteus vulgaris ATCC 8427 10 segmentas – Candida albicans ATCC 10231
7. Paveikslas. Standartinių mikroorganizmų kultūrų sėjimo metodika.
Pasėtos kultūros į Miulerio-Hintono agarą su dažinių ciberžolių tablečių milteliais ir kontrolinė grupė buvo kultivuojamos termostate ir po to laikomos 24 val. kambario temperatūroje.
Praėjus reikiamam kiekiui laiko, vertinamas antimikrobinis aktyvumas, kurio rezultatai pateikti 7 lentelėje.
2.6.
Duomenų analizės metodai
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1.
Pagalbinių medţiagų sudėtis ir birumas
Eksperimentinio darbo metu buvo modeliuojama kramtomųjų dažinių ciberžolių tablečių technologija. Siekiant nustatyti tinkamiausią pagalbinių medžiagų sudėtį buvo nuspręsta atlikti birumo testą pagalbinių medžiagų mišiniams. Eksperimentiniu būdu buvo bandomos 3 skirtingų pagalbinių medžiagų mišinių sudėtys:
1. Manitolis, magnio sunkusis bazinis karbonatas, magnio stearatas. 2. Manitolis, bevandenė laktozė, koloidinis silicio dioksidas.
3. Manitolis, kukurūzų krakmolas, koloidinis silicio dioksidas.
8. Paveikslas. Pagalbinių medžiagų birumas.
Prieš tai atlikus dažinių ciberžolių šaknų sausojo ekstraktobirumo testą gauti rezultatai parodė, jog birumas yra 0, todėl labai svarbu parinkti tinkamas pagalbines medžiagas. Atlikus pagalbinių medžiagų miltelių mišinio birumo testą ir palyginus gautus rezultatus, bei išbyrėjusių miltelių kampą, kuris visuose bandiniuose buvo panašus ir žinant, kad norint gauti tinkamą miltelių su dažine ciberžole birumą, pagalbinių medžiagų birumas turi būti didesnis, todėl buvo pasirinkta pirmoji pagalbinių medžiagų sudėtis, kuri turi didžiausią birumą.
3.1.1. Negranuliuotų miltelių su daţinių ciberţoliųšaknų ekstraktu gamyba ir
birumas
Pasirinkus geriausią pagalbinių medžiagų birumą turinčią sudėtį buvo įterpiama 25 %, 50 % ir 75 %dažinių ciberžolių sausojo ekstrakto.
5,3 3,5 3,2 0 1 2 3 4 5 6
Manitolis, magnio stearatas, magnio karbonatasManitolis, bevandenė laktozė, koloidinis silicio dioksidasManitolis, koloidinis silicio dioksidas, kukurūzų krakmolas
Gaminome po 50,0 g miltelių. Buvo pagaminti šie milteliai: 4. Lentelė. Granuliuotų miltelių sudėtis. Sudėtis
Ciberžolės kiekis
Manitolis (g) Magnio sunkusis bazinis karbonatas (g) Magnio stearatas (g) Dažinių ciberžolių ekstraktas (g) 25 % 18,6 18,6 0,3 12,5 50% 12,35 12,35 0,3 25 75 % 6,1 6,1 0,3 37,5
Siekiant įsitikinti ar dažinių ciberžolių, manitolio, magnio stearato ir magnio sunkiojo bazinio karbonatomiltelių mišinio birumas pakankamas tabletavimui, buvo atliktas tabletavimui paruoštųnegranuliuotų milteliųbirumo testas. Šio tyrimorezultatai pateikiami 9 paveiksle.
9. Paveikslas. Negranuliuotų miltelių su dažine ciberžole birumas.
Apskaičiavus miltelių birumą su įvairiu dažinių ciberžolių kiekiu juose, buvo pastebėta, jog esant 75%, 50 % ir 25 %dažinių ciberžolių, birumas smarkiai sumažėjo lyginant su pagalbinių medžiagų birumu neįdėjus ciberžolės.
Tiesioginio tabletavimo metodo taikymas abejotinas, nes birumas yra per mažas, kad milteliai tinkamai byrėtų tabletavimo metu, bet siekiant įsitikinti buvo nuspręsta atlikti tabletavimą.
3,8 2,7 1,9 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5
25 % dažinės ciberžolės 50 % dažinės ciberžolės 75 % dažinės ciberžolės
Bir
u
mas
(g
/s)
10 paveikslas. Tablečių masės prilipimas prie puansono.
Tiesioginio presavimo būdu tablečių pagaminti nepavykto. Tam įtakos turėjo nepakankamas birumas, ko pasekoje tabletės buvo netinkamos formos. Kaip matome 10 paveiksle, tabletuojama masė prilipo prie puansonų. Nepavykus pagaminti tablečiųtiesioginio presavimo būdu, buvo nuspręsta miltelių masę granuliuoti.
3.1.2. Granuliuotų miltelių su daţinių ciberţolių šaknų ekstraktu birumas, kūgio
kampas ir suberiamoji masė
5. Lentelė. Granuliuotos tabletuojamos masės birumas, kūgio kampas ir suberiamoji masė
Sudėtis Birumas Suberiamoji masė
Kampas (°) Bc (g/s) Tinkamumas tabletavimui ρnmax (g/cm3) Tinkamumas tabletavimui 75 % ciberžolės 32 6±0,11 Tinkama 0,55±0,12 Tinkama 50 % ciberžolės 30 5±0,16 Tinkama 0,45±0,09 Tinkama 25 % ciberžolės 29 6±0,13 Tinkama 0,5±0,1 Tinkama
11. Paveikslas. Negranuliuotos ir granuliuotos masės palyginimas.
Granuliavimui buvo naudotas 20 %polivinilpirolidono vandeninis tirpalas, kurio 25 %dažinių ciberžolių miltelių kiekiui gaminti buvo sunaudota 10 ml, 50 %dažinių ciberžoliųmiltelių kiekiui– 11 ml tirpalo, o 75 %dažinių ciberžoliųmilteliųgamyboje – 13 ml tirpalo.
Kadangi tiek birumo, tiek ir suberiamosios masės rezultatų reikšmės yra tinkamos tabletavimui, buvo nuspręsta pasirinkti 75 % ciberžolės sudėtį dėl didžiausio jos kiekio ir potencialiai geriausio veikimo efekto.
3.1.3. Granuliometrinė sudėtis
6. lentelė. Granuliometrinės sudėtys. Dalelių dydis
(µm)
75 % ciberžolės 50 % ciberžolės 25 % ciberžolės
>560 72,7 % 41,4 % 6,8 %
>450 10,2 % 7,7 % 3,2 %
>224 7,4 % 22,1 % 19,4 %
>125 5,2 % 18 % 30,5 %
≤125 4,5 % 10,8 % 40,1 %
Kadangi miltelių granuliometrinė – frakcinė sudėtis turi įtakos birumui, ritmiškam tabletavimo mašinos darbui ir vaistinių medžiagų dozavimo tikslumui, buvo nuspręsta ištirti dalelių susiskirstymą pagal stambumą. Pagal lentelę matyti, jog didinant sausojo ekstrakto kiekį mišiniuose, didėja didesnių, nei 560 µm dalelių kiekis.
3,8 2,7 1,9 6 5 6 0 1 2 3 4 5 6 7 25% dažinės ciberžolės 50% dažinės ciberžolės 75% dažinės ciberžolės Bir u mas (g /s) Sudėtis
3.2.
Kokybiniai tablečių tyrimai
3.2.1. Tablečių išvaizda
Tabletės įvertintos nuodugniai jas apžiūrint. Tikrinimo metu stebima taisyklinga tabletės forma be akimi matomų pažeidimų. Įskilimų ar įtrūkimų nepastebėta. Kraštai ir tabletės paviršius švelnūs ir lygūs.
12 paveikslas. Tablečių išvaizda.
3.2.2. Vidutinė tabletės masė
Tyrimo metu pasverta 20 tablečių ir apskaičiuota vidutinė tabletės masė yra 0,299±0,07 g. Po to kiekviena tabletė buvo sveriama atskirai ir procentaliai apskaičiuojama ar nenukrypsta nuo galimų ±7,5 % ribų. Nukrypimų, kurie viršytų šią ribą nerasta, todėl galima teigti, kad tabletės atitinka masės vienodumo tyrimo reikalavimus.
3.2.3. Tablečių tvirtumas dilumui
3.2.4. Tablečių tvirtumas spaudimui
„Ervekos“ tipo aparate įvertintas tablečių tvirtumas spaudimui. Gauti rezultatai parodė 101±0,1 N spaudimo jėgą. Taip pat aparatas matuoja tabletės diametrą, kuris yra 9,04 mm.
Gauti rezultatai viršija tablečių tvirtumo spaudimui keliamus reikalavimus 60,4 %
3.2.5. Tablečių suirimas
Tabletė įdėta į kolbą, kurioje įpiltas iki 37° C temperatūros pašildytas vanduo ir sukamaisiais judesiais judinama 1 – 2 kartų per sekundę greičiu. Tabletei nesuirus per 60 min, bandymas nutrauktas. Testas pakartotinai atliktas 3 kartus su skirtingomis tabletėmis, ko pasekoje nei viena tabletė nesuiro.
3.2.6. Mikrobinė tarša pagamintose tabletėse
Atlikus tyrimą, nei vienoje Petri lėkštelėje neišaugo nei bakterijos, nei grybai. Mano nuomone, didžiausią reikšmę galėjo turėti antimikrobinis ir priešgrybelinis dažinių ciberžolių poveikis. Galbūt didelis praskiedimas ne visiškai pašalino antimikrobinį poveikį, todėl prieš nustatant dažinių ciberžolių tablečių mikrobiologinę taršą reikėjo neutralizuoti (pašalinti) antimikrobinį poveikį su specialiu skysčiu.
3.2.7. Daţinių ciberţoliųtablečių antimikrobinis aktyvumas
7. lentelė. Tablečių su dažinių ciberžolių ekstraktu antimikrobinio tyrimo rezultatai. La ikas (mė n.) Da žini ų ciber žoli ų table čių mi lt eli ų kiekis Pe tri lėkšte lėje (g)
Standartinės mikroorganizmų kultūros
S. a ur eus S. e pider mi dis E. fa ec ali s E. c oli K. pne umoni ae P. a eruginosa B. c ere us B. subt il is P. vulgar is C. a lbi ca ns Ta bletė s su da žini ų cib er žoli ų ekstra ktu Po pa ga mi nim o 1,5 g + + - - - + - + + + 1 g + + - - - + - + + + 0,5 g + + - - - + + + 0,1 g + ± - - - + + + Po o 2 mėn. 1,5 g + + - - - + - + + + 1 g + + - - - + - + + + 0,5 g + + - - - + + + 0,1 g + ± - - - + + + Po 4 mėn. 1,5 g + + - - - + - + + + 1 g + + - - - + - + + + 0,5 g + + - - - + + + 0,1 g + ± - - - + + + Kontrolė 0 g - - - -
Gauti rezultatai rodo, kad dažinių ciberžolių tabletės po pagaminimo ir praėjus 2mėn., bei 4 mėn slopina tas pačias mikroorganizmų kultūras. T.y. antimikrobinis dažinių ciberžolių tablečių poveikis tyrimo metu išliko stabilus(p≤.0,05).
3.2.8. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas
13. Paveikslas. Tabletėse esančių fenolinių junginių tyrimo rezultatai ilgalaikio laikymo sąlygomis ir dažinių ciberžolių ekstrakto fenolinių junginių kiekis palyginimui.
Fenolinių junginių kiekio tyrimai parodė statistiškai nereikšmingą mažėjimą, kuris galėjo būti dėl nepakankamai jautraus tyrimo metodo, filtravimo stadijos, kuri buvo būtina dėl riboto sudedamųjų dalių tirpumo, dozavimo netikslumo granuliuojant ar ne visiško dažinių ciberžolių ekstrakto pasiskirstymo mišinyje.
Didžiausias fenolinių junginių kiekis ištirtas dažinių ciberžolių ekstrakte – 553±0,1 mg/g. Tabletėje esančių fenolinių junginių kiekismažesnis – 424±0,13 mg/g galėjo būti dėl filtravimo, dozavimo netikslumo granuliuojant ar ne visiško ekstrakto pasiskirstymo mišinyje.
Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, jog tablečių su dažinių ciberžolių ekstraktu bendras fenolinių junginių kiekis 4 mėnesių laikotarpyje išlieka stabilus (p≤.0,05).
3.4.
Rezultatų apibendrinimas
Tiesioginiu tabletavimo metodu tablečių pagaminti nepavyko, todėl pasirinkta atlikti drėgnąjį granuliavimą su 20 % polivinilpirolidono tirpalu. Atlikus granuliavimą birumas pagerėjo ir atitiko milteliams keliamus reikalavimus. Tuomet buvo pagamintos tabletes, kurias ištyrus nustatyta, jog atitinka farmakopėjinius tabletėms keliamus reikalavimus, išskyrus tablečių tvirtumą spaudimui, kuris keliamus reikalavimus viršijo 60,4 %, bei suirimą, kuris kramtomoms tabletėms nereglamentuojamas.
Tabletės su dažinių ciberžolių šaknų sausuoju etanoliniu ekstraktu antibakterinis poveikis pasireiškė į Staphylococcus aureus, Pseudomonas aeruginosa, Bacillus subtilis, Proteus vulgaris kultūras, o lyginant su kitais moksliniais darbais, metanolinis dažinių ciberžolių sausasis ekstraktas
424 406 400 553 0 100 200 300 400 500 600 700
Po pagaminimo Po 2 mėnesių Po 4 mėnesių Dažinės ciberžolės
4.
IŠVADOS
1. Atlikus literatūros analizę ir miltelių technologinių savybių tyrimąnustatyta, jog pagalbinių medžiagų – manitolis, magnio sunkusis bazinis karbonatas ir magnio stearatas (5,3±0,11 g/s) birumas buvo didesnis už šių miltelių masės birumą įterpus dažinių ciberžolių šaknų sausąjį ekstraktą –(3,8±0,1 g/s) (p≤.0,05).
2. Atlikus eksperimentinius tiesioginio tabletavimo tyrimus, dėl nepakankamo tabletuojamo mišinio birumo, tabletės buvo gaminamos atliekant drėgnąjį granuliavimą.Gavus panašius birumo ir suberiamosios masės rezultatus pasirinktas granuliatas turintis didžiausią dažinių ciberžolių sausojo ekstrakto kiekį dėl galimai geriausio poveikio.
3. Pagamintos tabletės su dažinių ciberžolių ekstraktu, buvo tinkamos išvaizdos, taisyklingos formos, be įskilimų ar kitų pažeidimų. Vidutinė tabletės masė (0,299±0,07g) irdilumas (99,4±0,05 %) atitinka farmakopėjinius reikalavimus. Tvirtumas spaudimui (101±0,1N) buvo 60,4% didesnis už reglamentuojamą. Vykdant kramtomoms tabletėms nereglamentuotą suirimo testą, tabletės nesuiro per 60 min.. Bendras fenolinių junginių kiekis, laikant tabletes šaldytuve (2-8°C), sumažėjo statistiškai nereikšmingai ir išliko stabilus per 4 mėn. trukmės laikotarpį(p≤.0,05).
5.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Vertinant tiesioginiam tabletavimui paruoštą miltelių masę vertėtų atlikti drėgmės kiekio nustatymą, kuris taip pat turi įtakos tiesioginiam tabletavimui. Taip pat vertėtų atlikti eksperimentus su didesniu dažinių ciberžolių šaknų sausojo ekstrakto kiekiu tabletėse, siekiant pagaminti tabletes, kurių terapinio poveikio pasireiškimui pakaktų mažesnio vartojamo tablečių kiekio.Remiantis antimikrobinio aktyvumo nustatymo gautais rezultatais pacientams būtų galima skirti 3-4tab. jas sukramtant.
