Agnė Raubūnaitė
V kursas, 2 grupė
Laikinų cementų tirpumo palyginimas
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
prof. dr. Gediminas Žekonis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LAIKINŲ CEMENTŲ TIRPUMO PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil . Nr
.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Bendri reikalavimai
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _____________________________ _____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LAIKINI CEMENTAI ... 12 1.1. Cementų sukūrimas ... 12 1.2. Cementų skirstymas ... 121.3. Cementų sudėtinės dalys ... 12
1.4. Cementų fizinės savybės, įtakojančios tirpumą ... 13
1.5. Seilės, jų savybės ir sudėtis ... 14
1.6. Seilių pH pokyčiai ... 14
1.7. Dirbtinės seilės, jų sudėtis ir savybės ... 16
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18
3. REZULTATAI ... 20
3.1. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 6. ... 20
3.2. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 6,5. ... 21
3.3. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 7. ... 22
3.4. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 7,5. ... 23
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
IŠVADOS ... 26
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27
SANTRAUKA
Problemos aktualumas – cementams yra keliama daug optimalių savybių, viena iš jų – atsparumas tirpimui. Vykstant cemento tirpimui gali įvykti įvairios komplikacijos – restauracijos atsicementavimas, antrinis kariesas ar kraštinis pralaidumas. Seilių pH pokyčiai, kurie dažnai pasitaiko sergant bendrinėmis ir burnos ertmės ligomis, gali įtakoti laikinų cementų tirpumą. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip laikino cemento tirpumą įtakoja cementų sudėtis ir seilių pH bei praktikoje pasirinkti stabiliausią, mažiausiai tirpų laikiną cementą.
Darbo tikslas – palyginti laikinų cementų tirpumą esant skirtingai cemento sudėčiai ir seilių pH. Medžiaga ir metodai – penki laikini cementai - TempBond™ NE, Repin, Harward TEMP Cem, Caryosan ir Tempo SIL 2 – buvo sumaišyti taip, kad mėginių pradinis svoris būtų 200 mg. Paruoštos dirbtinių seilių suspensijos su pH vertėmis 6, 6,5, 7 ir 7,5. Laikinų cementų mėginiai buvo laikomi dirbtinėse seilėse 1, 2, 7 ir 30 dienų. Praėjus atitinkamam laikui, cementai buvo išimami iš mėgintuvėlio su dirbtinėmis seilėmis, nusausinami ir pasveriami. Vertinti laikinų cementų mėginių svorio pokyčiai.
Rezultatai – cementai reagavo dvejopai – tirpo arba absorbavo skysčius. Stabiliausias cementas buvo Tempo SIL 2, labiausiai tirpo Caryosan, didžiausia absorbcija buvo Harward cemento. Didžiausi cementų svorio pokyčiai gauti, kai seilių pH buvo 6,5. Eugenolis lėmė didesnį tirpumą rūgščioje terpėje, silanas - didesnį stabilumą, o metakrilatas ir organinės rūgštys didino cementų absorbciją.
Išvados – cemento tirpumas priklausė nuo sudėties – cementai be eugenolio buvo stabiliausi, silanas padidino atsparumą drėgmei, organinės rūgštys ir metakrilatas skatino absorbciją. Cementai, turintys eugenolio, tirpo rūgštinėje terpėje. Neutralioje seilių pH cementai stabiliausi, rūgščioje skatinamas tirpimas, o šarminėje – absorbcija.
SUMMARY
Relevance of the problem – cements have to have many optimal features, one of them – resistance to solubility. When cement dissolves, various complications such as anticementation, secondary caries or marginal lekeage can occur. Changes in saliva pH which often happen if the pacient has systemic or oral diseases and can influence the solubility of temporary cements. It is important to find out how the composition of the cement and saliva pH can influence the solubility of temporary cements and to choose the most stable and least soluble temporary cement.
Aim of the work – to compare the solubility of temporary cements when the composition of cemens and saliva pH differs.
Material and methods – five temporary cements – TempBond™ NE, Repin, Harward TEMP Cem, Caryosan and Tempo SIL 2 – were mixed so that their inicial weight would be 200 mg. The suspensions of artificial saliva were prepared so that their pH values would be 6, 6,5, 7 and 7,5. The speciments of temporary cements were held in artificial saliva for 1, 2, 7 and 30 days. After each time pasted, cements were removed from artificial saliva, drained and weighed. The changes of weight of temporary cements’ speciments were estimated.
Results – temporary cements reacted in two ways – they dissolved or absorbed the liquids. Tempo SIL 2 had the highest stability, Caryosan was the most soluble and Harward absorbed liquids the most. The biggest changes in weight of temporary cements were when pH value of artificial saliva was 6,5. Eugenol was responsible for higher solubility of cements when pH values were acidic, silane – for higher stability, methacrylate and organic acids increased the absorption of cements. Conclusions – the solubility of cements depends on the cements’ composition – cements without eugenol were the most stable, silane increased resistance to moisture, organic acids and methacrylate stimulated absorption. Cements with eugenol dissolved in acidic saliva. When the pH was neutral, the temporary cements were the most stable, acidic pH increased solubility and alkaline pH – absorption.
10
ĮVADAS
Cementų, naudojamų odontologijoje, kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo struktūrinio vientisumo ir dimensinio stabilumo, lemiančių cemento tirpumą ir skysčių absorbciją [1]. Restauracijos cementavimo metu visada išlieka mikrotarpas, todėl laikinas cementas yra nuolat veikiamas burnos ertmės skysčių, jo masė mažėja – vyksta tirpimas. Kartu vykstant absorbcijai pažeidžiamas cemento struktūrinis vientisumas. Ilgainiui cementui tirpstant gali įvykti įvairios komplikacijos – restauracijos lūžimas ar atsicementavimas, kraštinis pralaidumas, antrinis kariesas. Todėl svarbu išsiaiškinti, kurie laikini cementai yra mažiausiai tirpūs ir kaip cemento sudėtinės dalys įtakoja tirpumą.
Giti ir kt. [1] nustatė, kad cementų tirpumas ir skysčių sugertis skyrėsi priklausomai nuo cemento sudėtinių dalių ir terpės, kurioje jie buvo laikomi. Nustatyta, kad kuo didesnis kiekis hidrofobinių medžiagų cemento sudėtyje, tuo mažiau cementas yra paveikiamas skysčių.
Pagal Marghalani [2], egzistuoja priklausomybė tarp cemento tirpumo, absorbcijos bei paviršiaus įtrūkimų, nelygumų – kuo paviršiuje daugiau įtrūkimų, tuo cemento tirpumo ir sugerties rodikliai yra didesni.
Siekant išgauti optimalias medžiagos savybes, cementas turi būti sumaišomas tiksliai laikantis gamintojų nurodymų. Cementai gali būti pateikiami įvairiomis formomis – miltelių ir skysčio, dviejų pastų. Praktikoje svarbu, kad medžiaga būtų greitai ir lengvai sumaišoma, tačiau Malkoc ir bendraautorių [3] atliktame tyrime buvo nustatyta, jog miltelių ir skysčio forma pateikiami cementai, juos sumaišius, turi didžiausią porėtumą lyginant su kitomis maišymo formomis.
Žmogaus seilių pH įprastinėmis sąlygomis yra neutralus (vidutiniškai 6,7). Šis rodiklis gali keistis sergant tiek burnos ertmės, tiek bendrinėmis ligomis [4, 5]. Seilių pH pokyčiai gali priklausyti ir nuo paciento propaguojamų žalingų įpročių ar naudojamų burnos higienos priemonių [1, 6]. Kadangi laikini cementai nėra atsparūs rūgščių ir šarmų poveikiui, paciento burnos ertmės ir bendroji būklė turi būti įvertinta renkantis laikiną cementą.
Dirbtinės seilės – preparatas, skirtas žmonėms, kurie skundžiasi burnos sausumu. Jos imituoja natūralias žmogaus seiles, tačiau nėra identiškos savo sudėtimi, turi rūgštinį pH. Dirbtinėse seilėse gali būti medžiagų, kurios veikia antibakteriškai ir kartu mažina cemento ir burnos ertmės skysčių sąveiką, nes lėčiau didėja visada išliekantis plyšys tarp restauracijos ir danties [7].
11 Darbo uždaviniai: 1) nustatyti ir įvertinti tiriamų laikinų cementų tirpumą, 2) palyginti cementų tirpumo rodiklius, atsižvelgiant į cemento sudėtį, 3) įvertinti laikinų cementų tirpumo priklausomybę nuo seilių pH.
12
1. LAIKINI CEMENTAI
Tinkamo ir stabilaus cemento pasirinkimas yra būtinas siekiant išvengti protezo atsicementavimo ir kartu sukeliamo diskomforto pacientui. Cementas turi visiškai užpildyti tarp restauracijos ir danties susidarantį tarpą, kartu išvengiant bakterijų patekimo po restauracija, bei būti atsparus burnos ertmės mechaniniam ir cheminiam poveikiui [8].
1.1. Cementų sukūrimas.
Cementų naudojimas odontologijos praktikoje prasidėjo maždaug 1850 m., kai rinkoje pasirodė cinko oksido – eugenolinis cementas, kuris turi nemažai trūkumų – neigiamai veikia danties pulpą, inhibuoja dervinio cemento polimerizaciją. 1880 m. buvo sukurtas cinko fosfatinis cementas. Devintojo šimtmečio viduryje sukurtas silikatinis ir cinko karboksilatinis cementai. Septintajame dešimtmetyje cementų pasirinkimas pasipildė stiklo jonomeriniu ir kompoziciniu derviniu cementais. Galiausiai buvo sukurtas derva modifikuotas stiklo jonomerinis ir dervinis cementas, kuriam nereikia papildomai naudoti adhezyvo [9].
1.2. Cementų skirstymas.
Cementai yra skirstomi į nuolatinius ir laikinus. Pastarieji gali būti dviejų rūšių – turintys kalcio hidroksido arba cinko oksido (su arba be eugenolio) savo sudėtyje. Taip pat galima rasti ir alternatyvių cementų savo sudėtimi. Daugelyje tyrimų nustatyta sumažėjusi dervinio cemento surišimo jėga, kai prieš cementuojant nuolatinę restauraciją kaip laikinas cementas buvo naudojamas cementas su eugenoliu [9].
1.3. Cementų sudėtinės dalys.
Eugenolis – tai natūralus fenolio darinys. Daugiausiai eugenolio randama gvazdikėlių, kamparo, cinamono lapų ir muskato aliejuose. Normalioje temperatūroje eugenolis yra blyškiai geltonos spalvos, lipnus, aliejingas skystis, turintis stiprų gvazdikėlių kvapą ir specifinį aštrų skonį. Eugenolis yra nedaug tirpus vandenyje ir lengvai tirpsta organiniuose tirpikliuose [10]. Jis pasižymi antiseptiniu, antimikrobiniu, anesteziniu, antioksidantiniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Freires ir kt. [11] nustatė, kad eugenolis antimikrobiškai veikia prieš vieną pagrindinių kariesogeninių mikroorganizmų – S. mutans. Tačiau ši medžiaga taip pat turi ir neigiamų savybių – būdinga korozija, galimi kvėpavimo sutrikimai [10]. Eugenolis veikia kaip kontaktinis dirgiklis ir sukelia IV tipo hiperergijos reakcijas bei anafilaksinius simptomus [12].
13 Cinko oksidas - neorganinis junginys, kuris turi antibakterinį poveikį. Shailaja su bendraautoriais [13] nustatė, kad cinko oksido antibakterinis poveikis priklauso nuo medžiagoje esančio cinko oksido kiekio, bakterijų rūšies ir jų kiekio. Cinko oksidas veikė prieš Bacillus, Staphylococcus, E.
coli, Pseudomonas, Klebsiella, Proteus bei Propionibacterium acnes. Šis poveikis beveik nekito ir
išsilaikė iki trijų savaičių. Antibakterinis cinko oksido poveikis yra paremtas tuo, jog bakterijos neįgauna atsparumo prieš šią medžiagą. Cinko oksidas taip pat neleidžia mikroorganizmams prisitvirtinti ir formuotis biofilmams.
Medžiagos, savo sudėtyje turinčios cinko oksido – eugenolio junginio, yra plačiai naudojamos odontologijoje ne tik cementavimui, bet ir laikinoms restauracijoms bei dantų šaknų kanalų užpildymui dėl savo privalumų – žemos kainos, paprasto paruošimo, kokybiško ertmių sandarumo palaikymo ir terapeutinio poveikio. Tačiau šios medžiagos turi ir trūkumų – veikia citotoksiškai, inhibuoja dervų polimerizaciją ir turi žalingą poveikį pulpai. Lee ir kt. [14] nustatė, kad didžiausias citotoksiškumas buvo cemento kietėjimo pradžioje ir mažėjo, kol cementas visiškai sukietėjo. Didesnis cinko oksido kiekis buvo nustatytas cemento kietėjimo pradžioje ir atitinkamai mažėjo cementui kietėjant, todėl buvo patvirtintas cinko oksido neigiamas poveikis ląstelių gyvybingumui. Antibakteriškai taip pat gali veikti ir cementų sudėtyje esantis fluoras. Lewinstein ir kt. [15] nustatė, kad papildžius cementus fluoru, gaunamas antibakterinis poveikis prieš Streptococcus mutans. Tokiu būdu yra sumažinamas dantų imlumas kariesui, neprarandami danties kietieji audiniai po protezu, kartu ne taip greitai didėja mikrotarpas tarp danties ir restauracijos bei laikinas cementas yra mažiau veikiamas burnos ertmės skysčių.
1.4. Cementų fizinės savybės, įtakojančios tirpumą.
Laikino cemento tirpumas ir absorbcija priklauso nuo pasirinktos medžiagos mechaninių bei fizinių savybių. Viena iš nepageidaujamų cemento savybių – porėtumas. Malkoc ir bendraautorių [3] atliktas tyrimas parodė, kad maišant metaline mentele cementą, kuris yra pateiktas miltelių ir skysčio forma, gaunamas didesnis porėtumas. Taip pat buvo nustatyta, kad mentele maišomi cementai pasižymi didesniu porėtumu nei paruošiami automatiškai. Shahi ir bendraautorių [16] gauti rezultatai parodė, kad cemento dimensiniai pokyčiai (traukimasis) ir tirpumas reikšmingai padidėjo naudojant amalgamatorių ir ultragarsą. Cementą įvesti į restauraciją galima su mentele arba švirkštu. Svarbu šią cementavimo dalį atlikti tinkamai, siekiant sumažinti cemento porėtumą, tačiau Da Mata ir kt. [17] atliktame tyrime nebuvo rastas reikšmingas skirtumas tarp porėtumo ir medžiagos įvedimo į protezą būdo.
14 Cemento paviršiaus nelygumai ir įtrūkimai taip pat gali padidinti cementų tirpumą ir skysčių absorbciją. Marghalani [2] nustatė, kad laikant cementus skystyje jų paviršiuje matoma daugiau įtrūkimų. Manoma, kad šie paviršiaus pokyčiai vyksta dėl surišimo tarp cemento sudėtinių dalių mažėjimo ir pastarųjų hidrofobiškumo.
Burnos ertmės higienai skirtos priemonės taip pat gali turėti įtakos cementų tirpumui. Giti ir kt. [1] nustatė, kad Listerine burnos skalavimo skystis turi poveikį cemento stabilumui – skatinamas tirpimas dėl skalavimo skystyje esančio alkoholio.
1.5. Seilės, jų savybės ir sudėtis.
Seilių pH normos ribos yra nuo 6,2 iki 7,6 (vidutiniškai 6,7). Ramybėje seilių pH nenukrenta žemiau 6,8. Seilės palaiko burnos ertmės pH dvejopai: tekėdamos seilės pašalina angliavandenius, kuriuos bakterijos metabolizuotų iki rūgščių ir suvartojamo maisto ir skysčių rūgštingumas yra neutralizuojamas seilių buferinio aktyvumo [4]. Seilių pH ir buferinį talpumą lemia rūgštaus karbonato jonai. Daugiausia jų yra paausinių ir pažandinių liaukų seilėse, kurios išskiriamos refleksiškai. Seilių išskiriamas sekretas gali būti serozinis, mukozinis arba mišrus. Seilės yra visų burnos seilių liaukų sekreto mišinys. Jose taip pat yra nusilupusių burnos ertmės gleivinės ląstelių, limfocitų, pakitusių granulocitų ir įvairių bakterijų. Seilėse yra 94–99% vandens, o likusią dalį sudaro sausos medžiagos, kurių 1/3–1/2 – neorganinės, o 1/2–2/3 – organinės. Cheminė seilių sudėtis kinta, ji priklauso nuo seilių sekrecijos stimuliavimo, sekrecijos intensyvumo per parą ir kitų veiksnių. Be to, egzistuoja individualūs skirtumai. Esant mažai sekrecijai seilės yra hipotoninis tirpalas. Didėjant sekrecijai, seilių sudėtis kinta, o esant maksimaliai sekrecijai, virsta izotoninėmis.
1.6. Seilių pH pokyčiai.
Seilių pokyčiai gali atsirasti su amžiumi. Dažnai vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi burnos sausumu. Seilių tėkmę sumažina chemoterapijos, radioterapijos taikymas, psichotropinių medikamentų vartojimas. Vyresniems žmonėms dažniau diagnozuojamas Sjogreno sindromas, kuriuo sergant vienas iš pagrindinių nusiskundimų yra seilėtekio sumažėjimas. Taip pat nustatyta, kad adentija skatina kserostomiją. Sutrikimai, siejami su seilėtekio sumažėjimu, neigiamai veikia kramtymą, nes apsunkinamas kąsnio suformavimas. Peyron ir bendraautorių [18] atliktame tyrime buvo nustatyta, kad su amžiumi pažandinės ir paliežuvinės seilių liaukų sekrecija sumažėja praėjus daugiau nei 5 min. po seilėtekio stimuliavimo. Esant mažam seilėtekiui, seilių pH padidėja. Sumažėjusią kramtymo jėgą ir dantų netekimą vyresni žmonės kompensuoja ilgiau kramtydami maistą ir tuo pačiu yra skatinamas seilėtekis.
15 Pats žmogus taip pat gali prisidėti prie seilių sudėties bei pH pokyčių propaguodamas žalingus įpročius. Rūkymas – viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Poles ir kt. [6] nustatė, kad lyginant nerūkančių ir rūkančių žmonių seiles randami reikšmingai didesni fosforo, chloro ir kalio kiekiai rūkančiųjų seilėse. Taip pat nustatyti kalcio, magnio, geležies, vario, titano, vanadžio ir nikelio kiekių skirtumai. Lyginant pagal lytį, didžiausi seilių sudėties pokyčiai rasti rūkančių moterų seilėse.
Seilių pH gali pasikeisti ir sergant tiek burnos ertmės, tiek bendrinėmis ligomis. Baliga su bendraautoriais [4] nustatė ryšį tarp lėtinio gingivito, periodontito ir seilių pH pokyčių. Lyginant su pacientais, kurių dantenos yra sveikos, žmonių, sergančių lėtiniu gingivitu, seilių pH yra labiau šarminis. Tuo tarpu sergant lėtiniu periodontitu pH vertė yra labiau rūgštinė. Seilių parametrai taip pat kinta, jei dantys yra pažeisti karieso. Animireddy su bendraautoriais [19] atliktame tyrime, nustatyta, kad jei burnos ertmėje yra karieso pažeistų dantų, mažėja seilių pH, seilėtekis, buferinis talpumas, o seilių klampumas padidėja. Tyrime buvo nustatyta, jog seilių klampumas ir seilėtekis yra tiesiogiai proporcingi kariozinių pažeidimų kiekiui. Šiuos gautus rezultatus patvirtina ir kitas tyrimas – Fiyaz ir kt. [20] nustatė, kad periodontito atveju padidėja seilių pH, seilėtekis ir kalcio ir fosfatų kiekis seilėse. Sumažėjus seilių pH ir seilėtekiui gali pradėti vystytis kariesas. Lyginant kalcio ir fosfatų kiekį seilėse, mažiausia vertė buvo rasta pas žmones, kurių dantys pažeisti ėduonies. Kritinis burnos pH yra 5,5 – pasiekus šią vertę prasideda kietųjų danties audinių demineralizacija. Mažėjant seilių pH, kintant buferiniam talpumui ir klampumui yra tiesiogiai skatinamas erozinių pažeidimų progresavimas. Tiriant seilių pH sąsają su bendrinėmis ligomis, Preoteasa ir kt. [5] nustatė, kad sergant širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo ligomis bei diabetu seilių pH vertė mažėja. Correa su bendraautoriais [21] nustatė, kad sergant gastroezofaginiu refleksu, karieso pažeidimų burnos ertmėje mažėja, o erozijų didėja. Taip pat kinta seilių parametrai – mažėja buferinis talpumas, pH vertė taip pat mažėja, bet reikšmingai nesiskiria nuo sveikų žmonių seilių. Žmonių, sergančių gastroezofaginiu refliuksu, burnos ertmėje buvo rasta mažiau kariesogeninių mikroorganizmų – laktobacilų ir streptokokų.
Vaistai taip pat gali sumažinti seilėtekį. Tiek receptiniai, tiek nereceptiniai medikamentai (įskaitant ir maisto papildus) yra siejami su kserostomija. Antidepresantai, diuretikai, psicholeptikai, psichoanaleptikai, antidiabetiniai medikamentai, chininas, opioidai, gliukozaminas, nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai ir vaistai, skirti astmos gydymui, slopina seilėtekį. Kuo daugiau skirtingų vaistų žmogus vartoja, tuo didesnė kserostomijos pasireiškimo tikimybė [22].
16 Pokyčiai gali atsirasti ne tik esant sveikatos sutrikimams ar dėl vaistų pašalinio poveikio, bet ir patiriant stresą. Naumova su bendraautoriais [23] nustatė, kad po patirto streso seilių pH išlieka reikšmingai didesnis iki 2 valandų.
Seilių pokyčiai gali priklausyti ir nuo dantų būklės bei paciento turimų protezų. Preoteasa ir kt. [5] nustatė, kad esant pilnai adentijai padidėja burnos gleivinės sausumas, seilių klampumas, sumažėja gaunamas stimuliuotų seilių kiekis ir buferinis talpumas. Trūkstant skysčių sumažėja seilių pH. Taip pat rastas skirtumas ir tarp lyčių – moterų seilėtekis ir buferinė talpa buvo mažesni.
Seilių pH pasikeitimai gali neigiamai veikti cementus. Silva ir kt. [24] nustatė, kad visų cementų, juos laikant pieno rūgštyje, skysčių absorbcija buvo reikšmingai didesnė. Cementų tirpumo rezultatai parodė, jog tirpumas buvo didesnis laikant cementus rūgščioje terpėje, tačiau šis pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas.
1.7. Dirbtinės seilės, jų sudėtis ir savybės.
Dirbtinės seilės – farmacinis produktas, naudojamas, kai yra sumažėjusi seilių tėkmė. Nors dirbtinės seilės negali visiškai atstoti natūralių žmogaus seilių, naudojant reguliariai ir laikantis gydytojo nurodymų, šis preparatas padeda drėkinti burną ir sumažina diskomfortą, sukeliamą burnos sausumo. Jis gali būti naudojamas tiek aerozolio, tiek skysčio pavidalu. Paprastai dirbtinės seilės savo sudėtyje turi buferinį talpumą reguliuojančių medžiagų, celiuliozės darinių (lipnumo ir drėgmės padidinimui) ir skonį suteikiančių junginių. Tačiau palyginus su natūraliomis seilėmis, dirbtinės neturi virškinimo ir antibakterinių fermentų bei kitų mineralų ir baltymų.
Kadangi natūralios žmogaus seilės ne tik drėkina burnos audinius, bet ir turi antimikrobinį poveikį, svarbu, kad ir esant kserostomijai būtų išlaikomas atsparumas infekcijoms vartojant dirbtines seiles. Nuo 1990 m. buvo pasiūlyta vartoti fermentus tokius kaip lizocimas, laktoferinas ir laktoperoksidazė pacientams, besiskundžiantiems burnos sausumu, siekant sumažinti infekcijos patekimo riziką. Silva su bendraautoriais [25] atliktame tyrime nustatyta, kad mažesni Candida
albicans kiekiai buvo rasti vartojant dirbtines seiles, savo sudėtyje turinčias
karboksimetilceliuliozės – tai pusiau sintetinis celiuliozės darinys, kuris yra nevirškinamas ir neabsorbuojamas, netoksiškas, hipoalerginis, turi didelį klampumą ir nesąveikauja su kitais medikamentais. Šis cheminis junginys turi 10,5-12,9% natrio, kuris apsunkina burnos ertmės mikroorganizmų adheziją, kadangi karboksimetilceliuliozė paprastai nėra randama burnos ertmėje ir
17 Paranhos ir kt. [26] atliktas tyrimas taip pat įvertino dirbtinių seilių antibakterinį poveikį. Buvo nustatyta, kad palyginus valymo kokybiškumą ir likusį mikroorganizmų kiekį ant protezų po valymo dirbtinių seilių naudojimas buvo efektyvesnis nei vandentiekio vandens, muilo ar dantų pastos.
Žmonės, kurių seilėtekis yra sumažėjęs, turi didesnę karieso išsivystimo riziką. Todėl yra svarbu kuo geriau apsaugoti dantis nuo galimų pažeidimų. Viena iš ėduonies profilaktikos priemonių yra ksilitolio vartojimas. Šis darinys yra cukrus, pasižymintis antibakteriniu poveikiu, kartu ksilitolis mažina apnašų susiformavimą ir skatina dantų remineralizaciją. Dėl šių ksilitolio savybių yra svarbu užtikrinti, kad jo poveikis būtų kuo ilgesnis. Pereira ir bendraautorių [27] atliktame tyrime lyginant ksilitolio koncentracijos kitimą dirbtinėse seilėse buvo nustatyta, kad ksilitolio kiekis seilėse priklauso nuo šio cukraus koncentracijos naudojamame lake – greičiausiai didžiausias ksilitolio kiekis dirbtinėse seilėse buvo pasiektas vartojant 20% ksilitolio turintį laką, tačiau siekiant ilgalaikės ksilitolio koncentracijos seilėse palaikymo reikėtų vartoti 10% ksilitolio turintį laką.
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Renkantis cementus tyrimui, buvo pasirinktos medžiagos, kurios skirtųsi savo sudėtimi ((ne)turėtų eugenolio), maišymo būdu ir cemento pakavimo forma. Tyrime buvo naudoti penki laikini cementai: TempBond™ NE (Kerr Italia S. r. l., Salerno, Italija), Repin (SpofaDental a. s., Jičin, Čekija), Harward TEMP Cem (Harward Dental International GmbH, Hoppegarten, Vokietija), Caryosan (SpofaDental a. s., Jičin, Čekija) ir Tempo SIL 2 (Coltene, Ohio, JAV).
Lentelė Nr. 1. Tyrime naudoti laikini cementai.
Pavadinimas Sudėtis Maišymo
būdas
Cemento forma
TempBond™ NE
Acetato dihidratas, derva, oligomeras, cinko oksidas
Su mentele 2 pastos
Repin Eugenolis,cinko oksidas, kalcio karbonatas, kalifonija, acto
rūgštis, rapsų aliejus
Su mentele 2 pastos
Caryosan Cinko oksidas, cinko acetatas, eugenolis
Su mentele Milteliai ir skystis
Tempo SIL 2 Cinko oksidas, silanas Automatiškai Kartridžas Harward
TEMP Cem
Cinko oksidas, organinės rūgštys, metakrilatas
Automatiškai Kartridžas
Cementai buvo laikomi dirbtinėse seilėse Xeromed (Peters Krizman AG, Ciurichas, Šveicarija). Šio tirpalo sudėtinės dalys: vanduo, glicerinas, dekspantenolis, ksilitolis, kalio sorbatas, mentolis. Tirpalo pH yra 3,7. Vertinant dirbtinių seilių pH vertes su pH-metru (HI 2210 pH Meter, Hanna instruments, JAV) ir naudojant praskiestus distiliuotu vandeniu NaOH ir HCl tirpalus buvo paruoštos dirbtinių seilių suspensijos su keturiomis skirtingomis pH reikšmėmis – 6, 6,5, 7 ir 7,5.
Laikini cementai buvo sumaišyti pagal gamintojų rekomendacijas. Naudojantis miligraminėmis svarstyklėmis „Electronic diginal scale“ (WT, Kinija) cementai paruošti taip, kad jų pradinis svoris būtų 200 mg.
Paruošus dirbtines seiles ir laikinų cementų mėginius, į mėgintuvėlius buvo įpilta po 2 ml seilių ir įdėti cemento mėginiai – buvo iš viso gauta su keturiomis skirtingomis pH vertėmis ir penkiais laikinais cementais 20 skirtingų mėginių po 5 variantus – kiekvieno tirto cemento su kiekviena pH
19 reikšme. Mėginiai laikomi buvo termostate 37°C temperatūroje, kad būtų sukuriamos kuo panašesnės į burnos ertmę sąlygos. Praėjus atitinkamam laikui – 1, 2, 7 ir 1 mėn. – cementai buvo išimami iš mėgintuvėlių, nusausinami ir iš naujo pasveriami. Vertintas skirtumas tarp pradinio cemento svorio (200 mg) ir duomenų, gautų palaikius cementus seilėse, bei skaičiuoti vidurkiai. Buvo vertinta, kaip keičiasi cemento svoris priklausomai nuo dirbtinių seilių pH, laikino cemento sudėtinių dalių ir laiko.
Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Duomenų analizei buvo ruošiamos statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie požymių priklausomumą bei skirtumus tarp vidurkių dažnumą. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo α pasirinktas 0,05. Dviejų ar daugiau nei dviejų grupių palyginimams naudota dispersinė analizė (ANOVA). Jei empirinė tiriamo statistinio kriterijaus reikšmė p yra mažesnė už reikšmingumo lygmenį α < 0,05, tai nulinė hipotezė priimama, jei α ≥ 0,05 – hipotezė atmetama.
20
3. REZULTATAI
3.1. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 6.
1 pav. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 6.
Cementų mėginių svorio kitimas nebuvo reikšmingas (p = 0,293), kai dirbtinių seilių pH buvo 6 (1 pav.). Rūgštinėje terpėje, nors statistiškai nepatikimai, tirpo Repin cementas: po 1 d. statistiškai nereikšmingai sumažėjo (p = 0,293), po 2 dienų ir po savaitės reikšmingai nesikeitė (p = 0,293) ir po mėnesio cemento tirpimas padidėjo, tačiau ir vėl nereikšmingai (p = 0,293).
Harward cementas palyginus po 1 ir 2 d. gautus rezultatus sugėrė daugiau skysčių, tačiau skirtumas nebuvo reikšmingas (p = 0,293). Nuo antros dienos šio cemento absorbcijos rodikliai reikšmingai nekito, išliko stabilūs.
Stabiliausias buvo TempBond NE laikinasis cementas: po pirmų dviejų dienų svoris nereikšmingai padidėjo (p = 0,293), o po 7 d. ir po 1 mėn. jo svoris nereikšmingai sumažėjo (p = 0,293).
Cementų svorio pokyčių priklausomybė nuo cementų rūšies buvo statistiškai reikšminga (p = 0,041). Praėjus 1 mėn. labiausiai tirpo Repin ir Caryosan cementai (p = 0,041), o didžiausia absorbcija buvo Harward cemento (p = 0,041) (1 pav.).
21 3.2. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 6,5.
2 pav. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 6,5.
Kai cementai buvo laikomi dirbtinėse seilėse, kurių pH 6,5, cementų mėginių svorio kitimai buvo reikšmingi (p = 0,026) (2 pav.). Šioje terpėje labiausiai tirpo Caryosan cementas: savaitę jis reikšmingai tirpo (p = 0,026), bet po mėnesio cementas statistiškai patikimai absorbavo skysčius (p = 0,026).
TempBond NE prarado savo stabilumą (p = 0,026) - pirmas dvi dienas svoris patikimai mažėjo, o po 7 d. cementas pradėjo reikšmingai sugerti skysčius ir svorių skirtumas, lyginant su pradiniu, sumažėjo. Šioje terpėje statistiškai patikimai mažiausi pokyčiai buvo Harward laikinojo cemento (p = 0,026).
Cementų svorio pokyčiai, lyginant juos pagal cementų rūšis, buvo statistiškai reikšmingi (p = 0,033) (2 pav). Praėjus 1 d. daugiausiai tirpo Caryosan, didžiausia skysčių absorbcija buvo Tempo SIL 2 cemento (p = 0,033). Po 2 d. TempBond NE tirpumas reikšmingai padidėjo, tačiau po 7 d. sumažėjo beveik dvigubai. Po 1 mėn. didžiausias tirpumas buvo Repin ir Caryosan cementų (p = 0,033).
22
3.3. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 7.
3 pav. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 7.
Cementų mėginių svorio kitimas prie pH 7, buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,01) (3 pav.). Neutralioje terpėje didžiausi skirtumai buvo matomi Caryosan cemento: po 1 dienos svoris sumažėjo, po savaitės cementas pradėjo absorbuoti skysčius ir sugertis toliau didėjo. Visi šie cemento svorio pakitimai buvo statistiškai reikšmingi (p = 0,01).
Tempo SIL 2, TempBond NE ir Repin cementų pokyčiai buvo minimalūs ir nereikšmingi. Harward cemento skysčių absorbcija tolygiai didėjo su laiku: po 1 d. svoris padidėjo 2,4±0,6 mg, po 2 dienų – 6,2±0,6 mg, po savaitės – 8,4±0,8 mg ir po 1 mėn. skirtumas nuo pradinio svorio buvo 17,6±0,2 mg – tai buvo didžiausias svorio pakitimas iš visų tirtų mėginių (p = 0,01).
Cementų mėginių svorio kitimai, kai seilių pH 7, atsižvelgiant į cementų rūšį, buvo statistiškai reikšmingi (p = 0,048) (3 pav.). Tik praėjus 1 d. Harward cementas išsiskyrė iš kitų medžiagų didesniais reikšmingais savo svorio pokyčiais. Galiausiai praėjus 1 mėn. Harward cementas sugėrė net nuo 5 iki 9 kartų daugiau skysčių nei kiti cementai.
23 3.4. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 7,5.
4 pav. Cementų tirpumo kitimai, kai seilių pH 7,5.
Cementų mėginių svorio kitimai prie pH 7,5, buvo statistiškai reikšmingi (p = 0) (4 pav.). Šiame paveiksle pateiktas akivaizdus skysčio absorbavimo pavyzdys – Harward cementas statistiškai reikšmingai (p = 0) absorbavo seiles.
Cementų mėginių svorio kitimai, atsižvelgiant į cemento rūšį, buvo statistiškai reikšmingi (p = 0,002) (4 pav.). Po 1 dienos didžiausi skirtumai išsiskyrė tarp dviejų cementų rūšių: Harward laikinas cementas reikšmingai absorbavo seiles (p = 0,002), o Caryosan patikimai tirpo seilėse p = 0,002). Harward cemento skysčių absorbcija visą tyrimo laiką šioje terpėje tolygiai didėjo. Po 1 mėn. Caryosan ir Repin cementų skysčių absorbcija tapo vienoda.
24
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad cementų tirpumas statistiškai reikšmingai priklauso tiek nuo cemento sudėtinių dalių, tiek nuo seilių, kuriose medžiaga yra laikoma, pH vertės.
Laikini cementai, kurie savo sudėtyje turi eugenolio, yra linkę tirpti rūgščioje terpėje [10]. Tai patvirtina mūsų gauti rezultatai – nors kai pH vertė buvo 6, cementų tirpimas nebuvo reikšmingas (p = 0.293), statistiškai reikšmingi pokyčiai buvo matomi, kai pH buvo 6,5 (p = 0,026) - tiek Repin, tiek Caryosan laikini cementai, kurie savo sudėtyje turi eugenolio, tirpo. Tai patvirtina, kad cemento sudėtinės dalys – šiuo atveju eugenolis – turi įtakos cemento tirpumui.
Tempo Sil 2 cementas iš visų tirtų medžiagų buvo stabiliausias. Jis vienintelis savo sudėtyje turi silano – neorganinio cheminio junginio, kuris pasižymi stabilumu ir atsparumu drėgmei [28].
Į Harward cemento, išsiskyrusio iš kitų tirtų medžiagų savo skysčių absorbcija, sudėtį įeina organinės rūgštys ir metakrilatas.
Malkoc su bendraautoriais [3] nustatė, kad mentele maišomi cementai pasižymi didesniu porėtumu nei paruošiami automatiškai. Pagal mūsų atlikto tyrimo rezultatus, didžiausias tirpumas buvo būdingas Caryosan laikino cemento, kuris buvo pateiktas skysčio ir miltelių forma bei maišomas su mentele, tačiau tiksliai įvertinti maišymo įtakos tirpumui negalima, nes cementas nebuvo maišytas kitais būdais rezultatų palyginimui.
Seilių pH pasikeitimai gali neigiamai veikti cementus. Silva ir kt. [24] nustatė, kad visų cementų, juos laikant pieno rūgštyje, skysčių absorbcija buvo reikšmingai didesnė. Tačiau mūsų gauti rezultatai parodė, kad tirpumas buvo didesnis laikant cementus rūgščioje terpėje, tačiau šis pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,293). Tyrimo metu gauti rezultatai taip pat patvirtino terpės pH įtaką cemento tirpumui. Cementai stabiliausi buvo neutralioje terpėje. Rūgštinė seilių pH skatino cementų tirpumą, o šarminė – skysčių absorbciją. Didžiausias tirpumas buvo, kai pH vertė 6,5.
Vertinant Tempo Sil 2 cemento pokyčius, gauti rezultatai, kad šis laikinas cementas nestabiliausias buvo, kai seilių pH buvo 6 ir 6,5. Kai dirbtinių seilių pH buvo neutralus ir labiau šarminis, cemento svoris, lyginant su pradiniu, beveik nekito. Lyginant su kitais cementais, Tempo SIL 2 buvo vienas labiausiai skysčius absorbuojantis cementas. Harward cementas nei su viena pH reikšme nebuvo linkęs tirpti ir tik absorbavo skysčius. Stabiliausias šis cementas buvo, kai pH reikšmė siekė 6,5. Caryosan daugiausiai tirpo, kai pH buvo 6,5. Taigi, Caryosan cementas buvo labiausiai tirpus,
25 Harward nepriklausomai nuo pH reikšmės absorbavo skysčius, o mažiausi pokyčiai buvo Tempo SIL 2 laikino cemento.
Gauti rezultatai rodo, kad cementai tirpo ir absorbavo skysčius netolygiai. Tai galima paaiškinti pasirinktų tyrimui medžiagų nestabilumu.
26
IŠVADOS
1. Visi tirti cementai reagavo dvejopai – tirpo arba absorbavo skysčius. Stabiliausi cementai buvo neturintys eugenolio, o silanas padidino atsparumą drėgmei. Labiausiai tirpo cementas, kuris savo sudėtyje turi eugenolio. Didžiausia absorbcija buvo būdinga laikinam cementui, turinčiam metakrilato ir organinių rūgščių.
2. Cementų tirpumui jų sudėtinės dalys turi reikšmingos įtakos – cementai, turintys savo sudėtyje eugenolio, greičiau tirpsta, kai pH vertės yra rūgštinės, silano buvimas cemento sudėtyje didina jo stabilumą.
3. Cementai stabiliausi buvo neutralioje terpėje. Rūgtinė seilių pH skatino cementų tirpumą, o šarminė – skysčių absorbciją.
27
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Siekiant išvengti komplikacijų – restauracijos atsicementavimo, antrinio karieso ar kraštinio pralaidumo, reikėtų rinktis laikiną cementą be eugenolio ir turintį silano savo sudėtyje. 2. Renkantis laikinąjį cementą, reikėtų įvertinti galimus paciento seilių pH pokyčius, kurie
atsiranda dėl burnos ertmės ir bendrinių ligų, žalingų įpročių bei kitų veiksnių ir naudoti laikiną cementą, kuris būtų atsparus tirpimui ir skysčių absorbcijai toje aplinkoje.
3. Laikino cemento pasirinkimas turi būti pagrįstas ne tik sudėtinių dalių ypatybėmis, bet ir cementų pakavimo forma bei maišymo būdu, kuri gali turėti įtakos cemento stabilumui. Svarbu maišymo metu tiksliai laikytis gamintojo nurodymų, kad susidarytų kuo mažiau porų, kurios įtakoja cementų tirpumą ir absorbciją.
28
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Giti R, Vojdani M, Abduo J, Bagheri R. The Comparison of Sorption and Solubility Behavior of Four Different Resin Luting Cements in Different Storage Media. J Dent (Shiraz). 2016;17(2):91-7.
2. Marghalani HY. Sorption and solubility characteristics of self-adhesive resin cements. Dent mater. 2012;28(10):187-98.
3. Malkoc MA, Sevimay M, Tatar I, Celik HH. Micro-CT Detection and Characterization of Porosity in Luting Cements. J Prosthodont. 2015;24(7):553–61.
4. Baliga S, Muglikar S, Kale R. Salivary pH: A diagnostic biomarker. J Indian Soc Periodontol. 2013;17(4):461-5.
5. Preoteasa E, Tâncu AM, Iosif L, Melescanu Imre M, Murariu-Măgureanu C, Preoteasa CT. Salivary changes related to systemic diseases in the edentulous patients. J Med Life.
2014;7(4):577-80.
6. Poles AA Jr, Balcaob VM, Chaudb MV, Vila MM, Aranhaa N, Yoshidab VM, Oliveira JM Jr. Study of the elemental composition of saliva of smokers and nonsmokers by X-ray fluorescence. Appl Radiat Isot. 2016;118:221-7.
7. Paranhos Hde F, Salles AE, Macedo LD, Silva-Lovato CH, Pagnano VO, Watanabe E. Complete Denture Biofilm after Brushing with Specific Denture Paste, Neutral Soap and Artificial Saliva. Braz Dent J. 2013;24(1):47-52.
8. Sumer E, Deger Y. Contemporary Permanent Luting Agents Used in Dentistry: A Literature Review. Int Dent Res. 2011;1:26-31.
9. Yu H, Zheng M, Chen R, Cheng H. Proper Selection of Contemporary Dental Cements. Oral Health Dent Manag. 2014;13(1):54-9.
10. Kong X, Liu X, Li J, Yang Y. Advances in Pharmacological Research of Eugenol. Curr Opin Complement Alternat Med. 2014;1(1):8-11.
11. Freires IA, Denny C, Benso B, Alencar SM, Rosalen PL. Antibacterial Activity of Essential Oils and Their Isolated Constituents against Cariogenic Bacteria: A Systematic Review. Molecules. 2015;20:7329-58.
12. Syed M, Chopra R, Sachdev V. Allergic Reactions to Dental Materials-A Systematic Review. J Clinical Diagnostic Research. 2015;9(10):4-9.
13. Shailaja D, Shailaja M, Roselin P, Manasa J, Shalini N. Comparative Studies of Synthesis, Stability and Antibacterial Activity of Zink Oxide Nano-particles. Int. J. Bioassays.
29 14. Lee JH, Lee HH, Kima HW, Yue JW, Kimb KN, Kimb KM.
Immunomodulatory/anti-inflammatory effect of ZOE-based dental materials. Dental materials. 2017;33:1-12.
15. Lewinstein I, Stoleru-Baron J, Block J, Kfir A, Matalon S, Ormianer Z. Antibacterial activity and tensile strength of provisional cements modified with fluoridecontaining varnish. Quintessence Int. 2013;44(2):107-12.
16. Shahi S, Ghasemi N, Rahimi S, Yavari H, Samiei M, Jafari F. Effect of different mixing methods on the physical properties of Portland cement. J Clin Exp Dent. 2016;8(5):475-9. 17. Da Mata M, Santos-Pinto L, Cilense Zuanon AC. Influences of the insertion method in glass
ionomer cement porosity. Microsc Res Tech. 2012;75(5):667-70.
18. Peyron MA, Woda A, Bourdiol P, Hennequin M. Age-related changes in mastication. J Oral Rehabil. 2017;44(4):299-312.
19. Animireddy D, Reddy Bekkem VT, Vallala P, Kotha SB, Ankireddy S, Mohammad N. Evaluation of pH, buffering capacity, viscosity and flow rate levels of saliva in caries-free, minimal caries and nursing caries children: An in vivo study. Contemp Clin Dent. 2014;5(3):324-8.
20. Fiyaz M, Ramesh A, Ramalingam K, Thomas B, Shetty S, Prakash P. Association of salivary calcium, phosphate, pH and flow rate on oral health: A study on 90 subjects. J Indian Soc Periodontol. 2013;17(4):454-60.
21. Correa MC, Lerco MM, Cunha Mde L, Henry MA. Salivary parameters and teeth erosions in patiens with gastroesophageal reflux disease. Arq Gastroenterol. 2012;49(3):214-8. 22. Benn AM, Thomson WM. Saliva: An Overview. N Z Dent J. 2014;110(3):92-6.
23. Naumova EA, Sandulescu T, Bochnig C, Al Khatib P, Lee WK, Zimmer S, Arnold WH. Dynamic changes in saliva after acute mental stress. Sci Rep. 2014;4:4884.
24. Silva EM, Noronha-Filho JD, Amaral CM, Poskus LT, Guimaraes JG. Long-term
degradation of resin-based cements in substances present in the oral environment: influence in activation mode. J Appl Oral Sci. 2013;21(3):271-7.
25. Silva MP, Chibebe J Jr, Jorjao AL, Machado AKS, Oliveira LD, Junqueira JC, Jorge AOC. Influence of artificial saliva in biofilm formation of Candida albicans in vitro. Braz Oral Res. 2012;26(1):24-8.
26. Paranhos Hde F, Salles AE, Macedo LD, Silva-Lovato CH, Pagnano VO, Watanabe E. Complete Denture Biofilm after Brushing with Specific Denture Paste, Neutral Soap and Artificial Saliva. Braz Dent J. 2013;24(1):47-52.
27. Pereira Ade F, Silva TC, Silva TL, Caldana Mde L, Bastos JR, Buzalaf MA. Xylitol concentrations in artificial saliva after application of different xylitol dental varnishes. J Appl Oral Sci. 2012;20(2):146-50.
30 28. Nihei T. Dental applications for silane coupling agents. J Oral Science. 2016;58(2):151-5.
