Marius
Vasiliauskas
V kursas, 8 grupėSEILIŲ LIAUKŲ AKMENLIGĖS CHIRURGINIS
-ENDOSKOPINIS GYDYMO METODAS IR
LITOTRIPSIJA, ŠIŲ GYDYMO METODŲ PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Asist. Raimundas Golubevas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
SEILIŲ LIAUKŲ AKMENLIGĖS CHIRURGINIS -ENDOSKOPINIS GYDYMO METODAS IR LITOTRIPSIJA, ŠIŲ GYDYMO METODŲ PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
20....m. ... (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
8 kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, 0,4 0,2 0 Straipsnių kalba, publikavimo būklė ir pan.)
atrankos Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai
9 kriterijai ir (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su 0,2 0,1 0 paieškos straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos
metodai bei data?
strategija Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų (3,4 balai) paieškos strategija taip, kad ją galima būtų
10 pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos 0,4 0,1 0 data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir
atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius)?
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas
11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai 0,4 0,2 0 ar, jei taikoma, meta-analizei)?
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš
12 straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, 0,4 0,2 0 intervencijos, analizuojami veiksniai,
rodikliai)?
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių
13 duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar 0,4 0,2 0 supaprastinimai buvo daromi?
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta
14 atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši 0,2 0,1 0 informacija buvo panaudota apibendrinant
duomenis?
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo 0,4 0,2 0 rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius:
16 įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo 0,6 0,3 0 stadijoje?
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų
17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo 0,6 0,3 0
sisteminimas paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo bei analizė laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
(2,2 balo) Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų
18 rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir 0,4 0,2 0 pasikliautinumo intervalai?
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys 0,6 0,3 0 lentelėse pagal atskirus uždavinius?
20 Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir 0,4 0,2 0 Rezultatų nurodyta jų reikšmė?
21 aptarimas Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos 0,6 0,3 0 (1,4 balo) trūkumai?
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?
24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
Literatūros
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
27 sąrašas teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 (1 balas)
literatūros šaltiniai?
tinkamas moksliniam darbui? Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
31 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų
32 analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, +1 +0,5 0
meta-regresija)?
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos +2 +1 0
meta-analizės rezultatai?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas moksliškai, logiškai, lakoniškai?
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5 struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
Bendri >20%
40 reikalavimai Plagiato kiekis darbe (nevert.
)
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 41 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 42 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5 44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas , pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 10
SANTRUMPOS ... 12
ĮVADAS ... 13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 17
2.1. Chirurginiai seilių liaukų akmenligės gydymo metodai ... 17
2.2. Chirurginis – endoskopinis gydymas ... 20
2.3. Gydymas litotripsijos metodu ... 24
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ... 27
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 29
IŠVADOS ... 30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 31
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32
8
SEILIŲ LIAUKŲ AKMENLIGĖS CHIRURGINIS-ENDOSKOPINIS
GYDYMO METODAS IR LITOTRIPSIJA, ŠIŲ GYDYMO METODŲ
PALYGINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Sialolitiazė yra dažniausia didžiųjų seilių liaukų
patologijos priežastis, kuri sukelia pacientams didelį diskomfortą. Šiais laikais tokie radikalūs seilių liaukų akmenligės gydymo būdai, kaip liaukos incizija arba visos liaukos šalinimas taikomi vis rečiau ir tik kraštutiniais atvejais. Šiuos metodus pakeičia chirurginis-endoskopinis gydymo metodas bei litotripsija, užtikrinantys minimalią intervenciją, greitesnį liaukos audinių gijimą bei pooperacinį seilių liaukos funkcijos atsistatymą. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau mokslinių publikacijų, kuriose nagrinėjami endoskopinio gydymo ir litotripsijos privalumai bei trūkumai. Tačiau mokslininkai vis dar nepateikia vieningos nuomonės, kuri iš jų yra efektyviausia. Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas yra apžvelgti mokslinės literatūros duomenis ir palyginti: seilių liaukų akmenligės chirurginį (endoskopinį) bei litotripsijos gydymo metodus, jų efektyvumą ir nustatyti tinkamiausią minimaliai invazyvų seilių liaukų akmenligės gydymo būdą. Medžiaga ir metodai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct. Ieškota tyrimų, kurie buvo atlikti 2012 - 2018 metais. Juose tirti ir lyginti seilių liaukų akmenligės gydymo metodai. Rasta ir išanalizuota 17 kriterijus atitikusių mokslinių straipsnių.
Rezultatai: Buvo nustatyta, kad sialoendoskopinis konkrementų šalinimas yra pranašesnis, garantuojantis greitesnį seilių liaukų akmenligės gydymo laiką, lyginant su litotripsijos metodu. Litotripsija palengvina sialoendoskopinį konkrementų šalinimą.
Išvados: Sialoendoskopinis seilių liaukų akmenligės gydymo būdas yra veiksmingiausias esant
mažesniems nei 5mm skersmens akmenims. Esant didesnio diametro akmenims, dažniausiai yra taikomas kombinuotas chirurginis-endoskopinis gydymo metodas. Intrakorporinė litrotripsija yra efektyvus sialolitų susmulkinimo metodas, tačiau visiškam atidalintų akmenų pašalinimui-gydymo užbaigimui dažnai pasitelkiamas sialoendoskopinis gydymo metodas. Nustatyta, jog
ekstrakorporinė litotripsija yra veiksminga paausinės seilių liaukos akmenligei gydyti, tačiau pasireiškia rimtomis komplikacijomis.
Chirurginis seilių liaukos šalinimas arba incizija pasireiškia liaukos funkcijos sutrikimu ir ilgesniu gijimo periodu, tačiau yra nepakeičiamas sialolitiazės gydymo būdas, esant nesėkmingam
9 sialoendoskopiniam konkrementų šalinimui arba litotripsijai, taip pat aptikus neįprasto dydžio akmenis, cistas kartu su sialolitais arba akmenis liaukos parenchimoje.
Raktiniai žodžiai: sialolithiasis, sialolithiasis treatment, lithotripsy, sialoliths endoscopic removal, sialolithiasis surgical treatment, salivary calculi.
10
LITHOTRIPSY AND SURGICAL (ENDOSCOPIC) TREATMENT OF
SIALOLITHIASIS. COMPARISON OF THESE TREATMENT METHODS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Sialolithiasis is the most common cause of major
salivary gland pathology, which causes great discomfort to patients. Nowadays, such radical techniques used for the treatment of sialolithiasis as gland incision or removal of the whole gland are applied less frequently and only in extreme cases.These methods are replaced by surgical-endoscopic treatment and lithotripsy, which ensure minimal intervention, faster healing of glandular tissues and postoperative recovery of salivary gland function.More and more scientific publications are published each year, in which the advantages and disadvantages of the endoscopic treatment and lithotripsy are discussed. However, scientists still cannot provide a unanimous opinion on which of them is the most effective.
The aim of this systematic literature review is to review the scientific literature and compare surgical (endoscopic) treatment of sialolithiasis and lithotripsy. Also to compare the effectivenesses of these treatment methods and to determine the most appropriate strategy for the treatment of sialolithiasis as the minimally invasive treatment.
Materials and methods: The search was carried out in the electronic databases PubMed and
Science Direct subscribed by the LSMU.Studies that were carried out between 2013 and 2018 were searched for.Methods used for the treatment of sialolithiasis were investigated and compared in these studies.… scientific articles, that meet the criteria, were found and analyzed.
Results: Sialoendoscopic removal of concretions was found to be superior,ensuring a shorter
duration of the treatment compared to the method of lithotripsy. Lithotripsy is a good way to prepare sialoliths for sialoendoscopic removal.
Conclusions: Sialoendoscopic treatment of sialolithiasis is effective with stones smaller than 5 mm
in diameter.In the case of stones that are larger in diameter, the combined surgical-endoscopic treatment is usually used.Intracorporeal lithotripsy is an effective technique for sialolith fragmentation, however,sialoendoscopic treatment is often used in order to remove all of the residual stones and complete the treatment.Extracorporeal lithotripsy was found to be more effective in treatment of parotid gland.
Surgical removal of the salivary gland or gland incision affects the glandular function and prolongs the healing period,however, it is irreplaceable in the treatment of sialolithiasis, where
11 sialoendoscopic removal of concretions or lithotripsy have failed, as well as when stones of an unusual size are detected or stones are localized in the glandular parenchyma.
Keywords: sialolithiasis, sialolithiasis treatment, lithotripsy, sialoliths endoscopic removal, sialolithiasis surgical treatment, salivary calculi.
12
SANTRUMPOS
SLA- seilių liaukų akmenligė Hz-hercas
13
ĮVADAS
Seilių liaukų akmenligė arba sialolitiazė apibūdinama kaip patologija, kurios metu konkrementas, susiformavęs seilių liaukos parenchimoje arba kanalėliuose obturuoja seilių liaukos lataką ir taip sutrikdo seilių išskyrimą į burnos ertmę.[1,19] Dažniausiai seilių liaukų akmenligė pasireiškia liaukos patinimu, infekcija, pūlingo turinio ištekėjimu iš kanalėlių, taip pat periodišku skausmu, ypač sustiprėjančiu valgymo metu ar pamačius maistą. [3] Tiksli sialolitiazės priežastis nėra
nustatyta, manoma, jog ja susergama sutrikus mineralinių medžiagų, ypač kalcio apykaitai, taip pat reikšmės turi pakitęs seilių rūgštingumas. Kalcio dariniai koncentruojasi apie epitelio liekanas, patekusius svetimkūnius bei po infekcijos susidariusias detrito mases.[6] Akmuo dažniausiai pradeda formuotis siaurose bei suspaustose latako vietose. [5]
Sialolitiazė yra pakankamai reta liga, ja serga apytiksliai 1.2% pasaulio populiacijos. Tačiau tai yra viena dažniausių seilių liaukų uždegimo priežasčių, dvigubai dažniau pasireiškianti vyrams.[2] Akmenligė dažniausiai pažeidžia pažandinę seilių liauką (87% atvejų). Sialolitiazė diagnozuojama pasitelkiant endoskopinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją, echoskopiją, taip pat magnetinio rezonanso tyrimą. [3,14]
Šiuolaikinėse mokslinėse publikacijose sialolitiazės gydymui siūlomi tradiciniai chirurginiai bei naujausi, minimaliai invazyvūs akmenų šalinimo metodai- incizija arba visos liaukos šalinimas, taip pat sialoendoskopija, intrakorporinė bei ekstrakorporinė litrotripsija arba šių metodų kombinacijos. [15,11] Taip pat seilių liaukų akmenligei gydyti yra taikomas ir koncervatyvus gydymas-
antibiotikoterapija bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.[5] Kiekvienas metodas turi savų privalumų bei trūkumų, komplikacijų ir recidyvų galimybių, todėl kiekvienam pacientui gydymo metodas yra parenkamas individualiai.
Darbo tikslas:
Apžvelgti mokslinės literatūros duomenis ir palyginti: seilių liaukų akmenligės chirurginį
(endoskopinį) bei litotripsijos gydymo metodus, jų efektyvumą ir nustatyti tinkamiausią minimaliai invazyvų seilių liaukų akmenligės gydymo būdą.
14
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti literatūros duomenis apie chirurginį seilių liaukų akmenligės gydymą,šio metodo efektyvumą ir galimas komplikacijas.
2. Remiantis mokslinėmis publikacijomis įvertinti sialoendoskopinio ir chirurginio-endoskopinio seilių liaukų akmenligės gydymo veiksmingumą.
3. Naudojantis mokslinėmis publikacijomis aptarti litotripsijos gydymo metodą. 4. Atlikus literatūros apžvalgą, pateikti išvadas apie efektyviausią ir mažiausią komplikacijų tikimybę turintį seilių liaukų akmenligės gydymo būdą.
15
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
Analizės ir duomenų įtraukimo kriterijai buvo nustatyti iš anksto ir pateikti protokole (priedas Nr. 1).
STRAIPSNIŲ TINKAMUMO KRITERIJAI
• Anglų kalba
• Klinikiniai tyrimai;
• Prieiga prie pilno straipsnio; • 2012-2018 metai;
• Tyrimai atliekami su žmonėmis.
INFORMACIJOS ŠALTINIAI, PASKUTINĖS PAIEŠKOS DATA
Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct. Paskutinė straipsnių paieška buvo atlikta 2018-03-16.
ELEKTRONINĖ DUOMENŲ PAIEŠKA
Ieškota tyrimų atliktų 2012-2018 metais.
Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai anglų kalba: „sialolithiasis“ OR „sialolithiasis treatment“ OR „lithotripsy“ OR „sialoliths endoscopic removal“ OR „sialolithiasis surgical treatment“OR „salivary calculi“.
Paieška buvo atlikta 2017.09.26. – 2018.03.16. Rasti 17 kriterijus atitikę moksliniai straipsniai.
16
STRAIPSNIŲ ATRANKA
Straipsnių atrankos kriterijai:
• Pacientai kuriems diagnozuota seilių liaukų akmenligė; • Straipsniai susiję su nagrinėjama tema;
• Tyrimai, kuriuose nurodomas ir aprašomas sialolitiazės gydyme taikytas metodas; •Tyrimai, kuriuose buvo vykdomi pakartotiniai patikrinimai;
• Tyrimai, kuriuose nurodomos po procedūrų atsiradusios komplikacijos bei recidyvai; • Tyrimai atlikti su žmonėmis.
Straipsnių atmetimo kriterijai: • tyrimai, kurie atlikti su gyvūnais; • meta analizės;
17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Chirurginiai seilių liaukų akmenligės gydymo metodai
Tradicinis SLA gydymo metodas yra sialodochotomija- chirurginis akmens šalinimas iš liaukos latako, arba visos liaukos, kurioje susiformavęs sialolitas, ekscizija. Gydant akmenligę, visų pirma, turėtų būti stengiamasi išsaugoti liaukas, o jei neįmanoma to padaryti, tik tada apsvarstyti jų šalinimo galimybę[5]. Seilių liaukos ekscizija turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju, esant negalimam ar nesėkmingam endoskopiniam gydymui, incizijai ir litotripsijai. [11]
1 pav. Paausinės seilių liaukos anatominė sandara: 1- paausinė seilių liauka; 2- Stenseno latakas;
3-žandinis raumuo; 4-kramtomasis raumuo; 5- veidinis nervas. (James R. Hupp, Myron R. Tucker, Edward Ellis. Contemporary Oral and Maxillofacial Surgery, 5th Edition. 2008)
S. J. Daniel ir bendraautorių straipsnyje nurodoma, jog nepaisant sialoendoskopijos ir minimaliai invazyvios litotripsijos, kol kas išlieka indikacijos ir chirurginiam seilių liaukų gydymui. Straipsnyje teigiama, kad simptominis ar pasikartojantis sialoadenitas, kurį sukelia didelis akmenų skaičius (>2), labai didelio skersmens, netaisyklingos formos akmuo, sialoendoskopinės operacijos komplikacijos, dėl kurių reikia pašalinti liauką, nesugebėjimas pašalinti akmens minimaliai invazinėmis procedūromis, bei išlikę simptomai, nepaisant akmenų pašalinimo, pvz.: pasikartojantis uždegimas yra pagrindinės chirurginio gydymo priežastys. [12]
18
2 pav. Pažandinės seilių liaukos anatominė sandara: 1-Whartono latakas; 2-pažandinė seilių liauka
(gilioji skiltis); 3-malamasis paliežuvio raumuo; 4- dvipilvio raumens priekinis pilvelis; 5- pažandinė seilių liauka (paviršinė skiltis); 6-dvipilvio raumens galinis pilvelis. (James R. Hupp, Myron R. Tucker, Edward Ellis. Contemporary Oral and Maxillofacial Surgery, 5th Edition. 2008)
2016 metais Thiago de Paula Oliveira ir kitų straipsnyje aprašytas atvejis, kada 43 metų pacientui atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą dešinėje pažandinėje seilių liaukoje rastas netaisyklingos formos 30mm ilgio ir 10mm pločio sialolitas. Dėl didelių akmens matmenų buvo nuspręsta atlikti liaukos inciziją. Chirurginės intervencijos metu liaukoje taip pat buvo rasta ir pašalinta cista, kaip numanoma, atsiradusi dėl akmenligės paūmėjimo, išsiskyrus pūlingam sekretui. [2]
3 pav. Seilėtekio iš liaukos atkūrimui Į likusią liaukos kanalo dalį buvo įvestas kateteris ir apsiūtas
19 Praėjus 8 dienoms po operacijos pacientas teigė, jog pagausėjo seilių išskyrimas į burnos ertmę ir buvo jaučiamas stiprus patinimas, kartu su burnos gleivinės susitraukimu pjūvio vietoje. 2 mėnesių pooperacinio stebėjimo laikotarpiu jokių papildomų komplikacijų neatžymėta. [2]
2017 metais B. Faizal ir kolegų atliktame tyrime 25 pacientams akmenys buvo aptikti pažandinės (23 atvejais) ir paausinės (2 atvejais) liaukų latakų įeigose, vidutiniškai 9.8mm skersmens. Iš 25 dalyvių 10-čiai rasta daugiau nei vienas akmuo toje pačioje liaukoje. Dėl to buvo nuspręsta atlikti visos liaukos, kurioje aptikti sialolitai, eksciziją.
Autoriai rezultatuote teigia, kad atlikus ultragarso bei endoskopinį tyrimus po chirurginio liaukos pašalinimo 100% pacientų recidyvų nepasitaikė. Taip pat visiems šios grupės atstovams išnyko akmenligės simtomai. Tačiau po ekscizijos pasitaikė ir rimtų komplikacijų: visi pacientai skundėsi sumažėjusiu ir neatsistačiusiu seilių kiekiu burnos ertmėje. Pacientai, kuriems buvo pašalintos paausinės liaukos, skundėsi neestetišku randu veide, kadangi pjūviai buvo atlikti ekstraoraliai. Taip pat dviems pacientams po paausinės liaukos šalinimo diagnozuotas dalinis veidinio nervo
paralyžius, trukęs 6 mėnesius po operacijos.
Remiantis gautais rezultatais autoriai išvadose nurodo, kad gydant SLA chirurgai turėtų stengtis išsaugoti seilių liaukas. Chirurginis visos liaukos šalinimas turėtų būti atliekamas tik kraštutiniu atveju, nepasisekus mažiau invazyviems metodams. [16]
20
2.2. Chirurginis – endoskopinis gydymas
Pastaraisiais metais, sialoendoskopija populiarėja kaip minimaliai invazyvus metodas, skirtas diagnozuoti ir gydyti didžiųjų seilių liaukų akmenligės sąlygotus tiek obstrukcinius, tiek uždegiminius procesus. Taikant endoskopinį gydymo metodą, akmens pašalinimui dažniausiai naudojama endoskopinė įranga- pusiau standus 1,6 mm skersmens endoskopas, taip pat sialoendoskopinės žnyplės arba vielinė kilpa.
4 pav. 1,6mm skersmens operacinis endoskopas. [17]
Endoskopinio gydymo sėkmė labiausiai priklauso nuo instrumento stabilumo bei liaukų latakų skersmens. [11] Operacijos endoskopu taikymas akmenligės gydymui dažnai priklauso nuo sialolito seilių liaukos latake dydžio.
Takeshi Matsunobu ir bendraautorių atliktoje studijoje dalyvavo 73 pacientai, kuriems buvo diagnozuota pažandinės SLA. Akmens skersmens dydis svyravo nuo 2 iki 20 mm.
Panaudojus dilatatorių, Whartono latakas buvo praplėstas ir įvestas endoskopas. Kuomet kanalas buvo per siauras ir nepavyko išplėsti vien dilatatoriumi, atliktas nedidelis pjūvis ties latako anga lengvesniam endoskopo įvedimui.
7pacientams (9,6%) sialolitai buvo pašalinti vien endoskopiniu būdu pasitelkus endoskopinę įrangą. Šis metodas buvo sėkmingas tuomet, kai akmenys buvo nedidelio skersmens ir taisyklingai apvalios formos. Didžiausias akmuo, pašalintas sialoendoskopiškai- 5mm.
Esant didesniems konkrementams, 35 pacientams taikytas kombinuotas gydymo metodas- endoskopinis ir sialodochotomija.
14 pacientų (19,2%) atlikta liaukos incizija, kadangi akmenys buvo aptikti liaukos parenchimoje. 7 pacientams (9.6%) buvo taikyta litotripsija ir poto akmenų fragmentai buvo pašalinti endoskopiškai, o 10 pacientų (13.7%) atlikta visos liaukos ekscizija.
21 Išvadose pateikiama, jog akmenligės gydymo planavimas priklauso nuo sialolito formos, dydžio bei buvimo vietos. Šiais laikais chirurginis visos liaukos šalinimas yra taikomas vis rečiau ir endoskopinis gydymo metodas yra pirmojo pasirinkimo gydymo būdas arba kombinuoto gydymo dalis. [15]
T. Kopec ir kt. aprašytame straipsnyje teigiama, kad litotripsija yra efektyvus sialolitiazės gydymo metodas, tačiau esant didesnio diametro akmenims, chirurginis-endoskopinis gydymo būdas yra pranašesnis. Autoriai tyrė 239 pacientus, kuriems buvo atliktas chirurginis-endoskopinis
sialolitiazės gydymas. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: 175 sergantieji pažandinės seilių liaukos akmenlige ir 64 paausinės.
Pirmojoje grupėje 149 pacientams (85%) pavyko pašalinti visus akmenis. 20-čiai pacientų (11%) po gydymo buvo aptikti akmenų likučiai. 6 pacientams akmenys buvo susidarę pačioje liaukos parenchimoje, dėl to endoskopinis gydymas buvo neįmanomas, jiems buvo atlikta liaukos ekscizija.
Antrojoje grupėje iš 64 pacientų 43 (67%) buvo pašalinti visi akmenys, gydymo pabaigoje 20-čiai pacientų buvo aptikti akmenų likučiai. Tik vienam pacientui dėl susiformavusio akmens
parenchimoje ir nuolatinio ūmaus uždegimo buvo atlikta parotidektomija.
Išvadose teigiama, jog chirurginis-endoskopinis gydymo metodas yra sėkmingas akmenligės gydymo būdas, taikomas vis dažniau dėl mažesnio diskomforto pacientui, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kuomet liaukos ekscizija yra būtina.[14]
L. Zheng ir kt. atlikto tyrimo duomenimis, iš 29 tirtų pacientų, sergančių paausinių liaukų akmenlige, endoskopiškai konkrementai buvo pašalinti 9 pacientams. Likusiems 20 pacientų endoskopiškai buvo diagnozuoti didelio skersmens sialolitai, įsispraudę latake, todėl intervencine sialoendoskopija akmenų nebūtų buvę galima pašalinti. Šiems pacientams buvo paskirta sialodochotomija. Po konkrementų šalinimo atlikta viso latako kontrolinė sialoendoskopija, siekiant patikrinti ar latakas tuščias. Kad išvengti latako stenozės, į lataką keturiolikai dienų po chirurginių procedūrų buvo įvestas stentas. Teigiama, jo nė vienam pacientui nebuvo pastebėta po operacinių komplikacijų, tokių kaip veidinio nervo paralyžius. Liaukų funkcionalumas nebuvo pakitęs.
L. Zheng ir kitų teigimu, akmenis, kurių skersmuo yra ne didesnis kaip 5 mm, iš paausinės liaukos galima pašalinti atliekant sialoendoskopiją. Išvadose autoriai nurodo, kad sialodochotomija yra veiksmingas didelio skersmens bei įstrigusių ir nejudrių sialolitų gydymo būdas. Pasak L. Zheng ir bendraautorių, gydymo įstaigai neturint reikalingos įrangos litotripsijai, sialoendoskopinis gydymas yra tinkama alternatyva mažo skersmens sialolitų šalinimui. [3]
2017 metais N. Kondo ir kolegų moksliniame straipsnyje apibendrinti veiksniai, tokie kaip sialolito dydis, vieta, sukibimas su kanalo sienele, kurie daro įtaką renkantis gydymo metodą. Iš pateiktų veiksnių dažniausiai išskiriamas konkremento dydis kaip pagrindinis faktorius svarstant ar rinktis
22 endoskopinį gydymą. Todėl sialoendoskopinės operacijos taikymas SLA gydymui dažnai priklauso nuo sialolito seilių liaukos latake dydžio [4].
N. Kondo ir kt. tyrimo metu buvo pastebėta, kad paausinės liaukos sialolitus, kurie esti prieš kramtomąjį raumenį, panaudojus pusiau standų 1,3 mm skersmens endoskopą lengviau pašalinti atliekant vien tik sialoendoskopiją. Ir atvirkščiai-konkrementus, kurie yra kramtomojo raumens centro užpakalinėje dalyje, sunkiau pašalinti, naudojant vien tik sialoendoskopijos metodą. Tokiais atvejais visiškam pašalinimui rekomenduoja kombinuotą gydymą arba inciziją.[4]
5 pav. Atlikus KT pacientams su paausine SLA,nustatytos keturios galimos sialolitų buvimo vietos:
A) Kramtomojo raumens priekyje; B) Anterolaterialiai kramtomojo raumens; C) Posterolaterialiai; D) Akmenys, esantys už raumens.
N. Kondo ir kt. straipsnyje išskiria proksimalinę Stenono kanalo stenozę kaip pagrindinį veiksnį, trugdžiusį sėkmingai endoskopiškai pašalinti akmenis, esančius posterolaterialiai ir už raumens. Autoriai nagrinėjo penkis atvejus, kai net su pusiau standžiu 1,3 mm skersmens endoskopu nebuvo įmanoma pasiekti konkremento. Buvo tris kartus panaudotas pusiau standus 1,3 mm skersmens endoskopas, kad pasiekti akmenį, tačiau net su tokiu miniatiūriniu endoskopu, nepavyko to padaryti [4].
23 Akmens buvimo vieta Pašalintų akmenų skaičius Nepašalintų akmenų skaičius Pašalintų akmenų rodiklis (%) Kramtomojo raumens priešaky 11 5 68,8 Anterolaterialiai kramtomojo raumens 3 2 60 Posterolaterialiai kramtomojo raumens 0 4 0 Už kramtomojo raumens 2 4 33,3
24
2.3. Gydymas litotripsijos metodu
Gydymo litotripsija tikslas yra suskaldyti akmenis į mažesnius nei 2mm skersmens fragmentus. Taip yra sugrąžinama seilių tėkmė, kurios dėka išdalinto sialolito dalelės išmetamos iš liaukos per latako angą į patį lataką. Iš čia suskilusio konkremento dalelės su seilių srautu pašalinamos į burnos ertmę. Priešingu atveju, akmens fragmentams pasilikus ir nepasišalinus, minimaliai invazyviu endoskopiniu būdu, naudojant endoskopines reples arba vielinę kilpą chirurgas išima konkremento daleles.[15]
S. Martellucci ir kiti atliko tyrimą su 16 pacientų, kuriems buvo aptikti nuo 5mm iki 8mm skersmens akmenys Whartono latake. Pacientams buvo atliekama intrakorporinė litotripsija, naudojant Holmium Yag lazerį kartu su endoskopine kontrole. Tos pačios procedūros metu atplaišos buvo pašalintos sialoendoskopinėmis žnyplėmis bei vieline kilpa. Visų pacientų pooperacinė būklė buvo normali. Iš karto po operacijos visų pacientų pažandinė sritis buvo sutinusi, tačiau jau per 48 valandas po operacijos patinimas atslūgo. Pasibaigus 3 mėnesių pooperacinio stebėjimo laikotarpiui buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, kurio metu trims pacientams buvo aptikta likusių konkrementų. Iš šių 3 pacientų 2 skundėsi išlikusiais simtomais- pažandinės srities patinimu, skausmu, sustiprėjančiu valgymo metu. Jiems buvo atlikta pakartotinė sialolitų šalinimo procedūra endoskopu. Šio straipsnio išvadose teigiama, kad lazerinė litotripsija endoskopo pagalba yra pranašesnis akmenligės gydymo būdas Whartono latake nei chirurginis metodas.[6]
Panašią studiją aprašė E. Serbetci kartu su kolegomis. Tyrime dalyvavo 34 pacientai, kuriems gydymo pradžioje buvo bandyta pašalinti sialolitus vieline kilpa bei sialoendoskopinėmis žnyplėmis, tačiau bandymas buvo nesėkmingas. Dėl to pacientams buvo nuspręsta atlikti pneumatinę litotripsiją. Šios procedūros metu buvo taikomi 3,5 atmosferų slėgio šūviai į sialolitą. Vieno akmens suskaldymui prireikė nuo 6 iki 36 litotriptoriaus paleidimų. [7]
25 Iš tyrime dalyvavusių 34 pacientų 30-čiai akmenys buvo suskaldyti sėkmingai. Autoriai nurodo, kad sunkesnių komplikacijų nepasitaikė. Operacijos metu 3pacientams buvo trumpalaikis kraujavimas. Po procedūros visiems pacientams buvo laikinas liaukos patinimas. Pacientų grupėje, kuriems litotripsija buvo atlikta sėkmingai recidyvų nepasitaikė. [7]
Apie pneumatinės litotripsijos efektyvumą 2016 metų straipsnyje pasisako M. Koch ir kt. Tyrime dalyvavo 44 pacientai, kuriems buvo diagnozuoti 23 akmenys paausinėje seilių liaukoje ir 26 pažandinėje. Dėl to, kad visiems pacientams akmenys buvo nejudrūs ir lokalizuoti prieš ištekamojo liaukos latako įeigą, akmenų šalinimas vien endoskopiniais įrankiais buvo atmestas. Todėl buvo taikytas pneumatinės litotripsijos metodas, vietinėje nejautroje endoskopo pagalba įvedant „StoneBreaker“ litotriptorių per ištekamąjį lataką. Po šios procedūros, suskaldytų sialolitų fragmentai buvo pašalinti su seilių tėkme arba panaudojus endoskopinę vielinę kilpą.
Rezultatuose teigiama, kad po gydymo 48 iš 49 (97,9%) sialolitų buvo visiškai suskaldyti, o akmenligės simtomai išnyko visiems 44 dalyvavusiems pacientams. Tiek pažandinėse, tiek paausinėse liaukose gydymo efektyvumas nesiskyrė. Autoriai nurodo, kad po šio gydymo visiems pacientams buvo trumpalaikis liaukos patinimas bei rasta išsiskyrusio fibrininio eksudato. Tačiau sunkesnių komplikacijų nepasitaikė. Autoriai nurodo, kad pneumatinė litotripsija su endoskopine kontrole, naudojant „StoneBreaker“ litotriptorių, yra veiksminga ir perspektyvi procedūra sialolitiazės gydymui. [9]
F. Desmots ir kt. savo straipsnyje aprašė SLA gydymą ekstrakorporine litotripsija.
7 pav. Ekstrakorporiniu litotriptoriumi skaldomas akmuo, esantis paausinėje liaukoje.[11]
25 pacientams buvo atliekama ultragarsinė litotripsija, kurios vidutinė gydymo trukmė buvo 3 mėnesiai (1 diena - 10 mėnesių). Seanso metu vidutinis smūginių bangų skaičius buvo 4800, dažnis nuo 2 iki 6 Hz. Kiekvienas litotripsijos seansas truko vidutiniškai 30 min. Procedūrų metu nebuvo taikyta nei anestezija, nei analgezija. Gydymo veiksmingumas kiekvienam pacientui buvo individualus, tačiau geresni gydymo rezultatai tiems pacientams, kuriems diagnozuota paausinės
26 seilių liaukos akmenligė (lentelė Nr. 1). Tai lėmė paausinės liaukos anatominė padėtis, leidusi litotriptorių nukreipti tiksliau į liaukoje esantį akmenį.[8]
Lentelė Nr. 2 Seilių liaukų akmenligės gydymo ultragarsine litotripsija veiksmingumas (F.
Desmots ir kiti. Lithotripsy for salivary stones with prospective US assessment on our first 25 consecutive patients. 2013)
Procedūros veiksmingumas Sialolitų skaičius bei lokalizacija
Pacientų Nr. (%)
Gydymas sėkmingas (Visi akmenys suskaldyti į < 2mm daleles;
Klinikinių simtomų nebuvimas praėjus 3mėnesiams po gydymo pabaigos)
8 akmenys paausinėse seilių liaukose;
1 pažandinėje s.l.
9 (36)
Gydymas iš dalies sėkmingas (likusios akmenų dalys > 2mm arba 3mėnesius po gydymo pabaigos išlikę simtomai, tik lengvesnės formos)
8 akmenys paausinėse s.l; 4 pažandinėse s.l.
12 (48)
Jokių pokyčių po gydymo 3 akmenys paausinėse s.l; 1 pažandinėje s.l.
4 (16)
Remiantis autoriais, 87% pacientų pasireiškė nežymus šalutinis poveikis. 12 pacientų (48%) skausmas procedūros metu, 6 (24%) - išvaržos arba seilių liaukų kolika, 4 pacientams (16%) - dantų skausmas ir 7 (28%) – išplitusios hemoraginės kraujosrūvos. Vienam pacientui 3 dienos po pirmojo seanso pasireiškė gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo. Vienam pacientui,praėjus trims dienoms po antrojo seanso, susiformavo abscesas paausinėje liaukoje. Pasak autorių, tai susiję su netaisyklingu antibiotikų vartojimu. [8]
SLA gydymas ekstrakorporiniu litotriptoriumi yra pakankamai veiksmingas, juo veikiant paausinės liaukos sialolitus. Dėl to, kad tai yra neinvazyvus metodas, jis galėtų būti taikomas kaip gydymo dalis, palengvinanti akmenų šalinimą endoskopu.
27
3.REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos
Šiuo metu seilių liaukų akmenligės gydymui vis dažniau taikomi minimaliai invazyvūs chirurginio-endoskopinio gydymo bei litotripsijos metodai. Šį pasirinkimą lemia lengvesnis diskomfortas pacientui, mažesnė komplikacijų tikimybė, greitesnis liaukos funkcijos atsistatymas bei audinių gyjimas, lyginant su liaukos incizija ir ekscizija.
S. J. Daniel ir kt. teigia, jog chirurginis seilių liaukų akmenligės gydymas vis dar yra
nepakeičiamas, esant nesėkmingam sialoendoskopiniam akmenų šalinimui, taip pat esant didelio skersmens, netaisyklingos formos, daugiau nei dviem akmenim vienoje liaukoje.[12] Thiago de Paula Oliveira ir bendraautorių aprašytame atvejyje liaukos incizija yra būtina dėl labai didelių sialolito matmenų (10x30mm) bei šalia akmens buvusios cistos, kurios nebūtų buvę įmanoma pašalinti minimaliai invazyviomis priemonėmis.[2] B. Faizal ir kt. teigia, kad atlikus liaukos eksciziją, 100% pacientų išnyko sialolitiazės simtomai, tačiau sumažėjo seilių kiekis burnos ertmėje, po paausinės liaukos šalinimo pacientai skundėsi neestetiškais randais veide po ekstraoralinių pjūvių bei pusę metų trukusiu daliniu veido paralyžiumi. [16]
Sialoendoskopinis seilių liaukų akmenligės gydymo būdas yra veiksmingiausias šalinant mažesnius nei 5mm skersmens akmenis iš ištekamojo liaukos latako. [3,14,15] Takeshi Matsunobu ir Tomasz Kopeć aprašytuose tyrimuose, kuriuose pacientus buvo bandoma išgydyti endoskopiniu bei
litotripsijos gydymo būdais , rezultatai patvirtino, kad esant didesnio diametro akmenims bei lokalizuotiems gilesnėse liaukos anatominėse dalyse, dažniausiai sėkmingam gydymui taikomas kombinuotas chirurginis-endoskopinis gydymo metodas. [14,15] L. Zheng ir kitų atliktame tyrime iš 29 pacientų su paausinės seilių liaukos akmenlige, 9 (31%) buvo sėkmingai pritaikytas
endoskopinis sialolitų šalinimas. Likusiems 20 (69%) buvo aptikti didelio skersmens (>5mm) ir standžiai latake įsispraudę, nejudantys akmenys, dėl to teko atlikti sialodochotomiją. [3]
N. Kondo ir kitų tyrimas nurodo, kad sialoendoskopinio gydymo rezultatai yra geresni paausinės liaukos sialolitams esant kramtomojo raumens priešaky. Kuomet akmenys lokalizuoti posterolateraliai kramtomojo raumens atžvilgiu, endoskopinis gydymas yra visiškai nesėkmingas. (Lentelė nr. 1)
S. Martellucci su bendraautoriais aprašytoje studijoje 13 iš 16 pacientų (81%) litotripsijos gydymo metodas buvo sėkmingas, taikant Holmium Yag lazerį 5-8mm skersmens sialolitams suskaldyti Whartono latake.
Gydymas pneumatinės litotripsijos metodu parodė gerus rezultatus. E. Serbetci ir kolegų atliktame tyrime 30 iš 34 dalyvavusių pacientų atlikus pneumatinę litotripsiją, akmenys buvo suskaldyti
28 visiškai, sunkesnių komplikacijų nepastebėta. [7] M. Koch ir bendraautorių tyrime 48 iš 49 (97,9%) sialolitų buvo visiškai suskaldyti, pasitelkus pneumatinį „StoneBreaker“ litotriptorių.
Ekstrakorporinės litotripsijos veiksmingumą tyręs F. Desmots su bendraautoriais [8] nustatė, kad šis neinvazyvus sialolitų suskaldymo metodas yra efektyvus gydant paausinės seilių liaukos akmenligę.
29
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai
Seilių liaukų akmenligės gydymo sėkmei įtakos gali turėti gydytojo manualiai įgūdžiai bei darbo su sialoendoskopine įranga ar litotriptorium patirtis.
Taip pat atrinktuose straipsniuose nėra diskutuojama apie finansinius aspektus, kurie gali lemti gydymo būdo pasirinkimą. Nėra aptariama gydymui skirtos įrangos bei prietaisų kaina.
INTERESŲ KONFLIKTAS
30
IŠVADOS
1. Chirurginis sialolitiazės gydymas yra efektyviausias seilių liaukų akmenų šalinimo būdas, bet kartu reikalaujantis ilgesnio gijimo laiko bei sukeliantis sudėtingų komplikacijų, tokių kaip seilių liaukų funkcijos sutrikimas ar nebuvimas, dalinis veidinio nervo paralyžius, neestetiški randai po operacijų. Dėl seilių liaukų akmenligės susidarius retencinei seilių cistai chirurginė intervencija yra būtina.
2. Sialoendoskopinis seilių liaukų akmenligės gydymo būdas yra veiksmingiausias, kuomet akmenys yra ištekamajame liaukos latake,nėra susiformavę gilesnėse liaukos anatominėse dalyse, bei esant mažesnio, nei 5mm diametro sialolitams. Esant didesnio diametro
akmenims, dažniausiai yra taikomas efektyvesnis kombinuotas chirurginis-endoskopinis gydymo metodas. Chirurginis-endoskopinis gydymo metodas yra greičiau trunkantis, reikalaujantis mažesnio operacijos etapų skaičiaus, lyginant su litotripsijos gydymo
metodu.Tačiau chirurginis-endoskopinis gydymo metodas dažniau pasireiškia sunkesnėmis komplikacijomis.
3. Intrakorporinė litrotripsija yra efektyvus sialolitų susmulkinimo metodas, tačiau visiškam atidalintų akmenų pašalinimui-gydymo užbaigimui dažnai taikomas kombinuotas gydymo metodas, pasitelkiant kartu ir sialoendoskopinį gydymo būdą. Ekstrakorporinė litotripsija yra veiksminga gydant paausinės seilių liaukos akmenligę. Tačiau šis gydymo būdas gali sukelti gan sunkias komplikacijas, tokias kaip išvarža arba seilių liaukų kolika, dantų skausmas, gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo.
4. Seilių liaukų akmenligės gydymo metodas parenkamas prieš tai įvertinus sialolitų skaičių, dydį bei lokalizaciją. Esant mažo skersmens akmenims, lokalizuotiems ištekamajame latake, tinkamiausias bei greičiausias sialolitų šalinimo būdas- sialoendoskopinis. Esant didesnio diametro sialolitams, tinkamiausias gydymo metodas vis dar išlieka nenustatytas, tačiau labiausiai rekomenduotina taikyti kombinuotą chirurginį-endoskopinį arba litotripsijos-sialoendoskopinį gydymo būdą.
31
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Nors seilių liaukų akmenligė yra pakankamai reta liga, vis dėlto tai yra dažniausia didžiųjų seilių liaukų patologijos priežastis. Seilių liaukos patinimas, seilių kiekio burnos ertmėje sumažėjimas, pūlingo turinio ištekėjimas iš seilių liaukų kanalėlių bei liaukos skausmo sustiprėjimas valgymo metu arba pamačius maistą yra pagrindiniai sialolitiazės simtomai, kuriuos kiekvienas gydytojas odontologas turėtų atpažinti. Rekomenduojama ankstyvos seilių liaukų akmenligės diagnostikos temą įtraukti į gydytojams odontologams skirtus teorinius seminarus.
Laiku nukreipus pacientą pas gydytoją burnos chirurgą bei diagnozavus šią ligą, seilių liauka gali būti išsaugoma minimaliai invazyviais metodais pašalinant akmenį, kuomet sialolitas yra mažesnio nei 5mm skersmens.
Atlikus sialodochotomiją, seilėtekio iš liaukos atkūrimui į likusią liaukos kanalo dalį vertėtų įvesti kateterį ir apsiūti aplink esančia gleivine.
Rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų, kuriuose būtų taikomi bei palyginami sialoendoskopinis bei litotripsijos gydymo metodai. Tyrimuose turėtų būti vienodas pacientų skaičius.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Yeong-Gwan Im, Min-Suk Kook, Byung-Gook Kim, Jae-Hyung Kim, Yeong-Joon Park, Ho-Jun Song. Characterization of a submandibular gland sialolith: micromorphology, crystalline structure, and chemical compositions. Vol. 124 No. 1 July 2017.
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2212440317301153
2. Thiago de Paula Oliveira, Isaac Nilton Fernandes Oliveiraa, Eduardo Carvalho Paes Pinheiroa, Renata Caroline Ferreira Gomesa, Pietro Mainenti. Giant sialolith of submandibular gland duct treated by excision and ductal repair: a case report. Department of Oral and Maxillofacial Surgery, Centro Médico Rio Branco, Juiz de Fora, MG, Brazil 2016. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26420563
3. LingYan Zheng, Li Song Xie, ZhiJun Wang, Huan Shi, NingNing Cao, ChuangQi Yu. Endoscopic-assisted gland preserving therapy for the management of parotid gland sialolithiasis: Our preliminary experience. Journal of Cranio-Maxillo-Facial Surgery 43, pages 1650-1654. October 2015
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010518215002425
4. Norio Kondo, Toshio Yoshihara, Yukie Yamamura, Kaoru Kusama, Eri Sakitani. The landmark for removal of sialoliths using sialendoscopy alone in parotid gland sialolithiasis. Department of Otolaryngology, Tohto Bunkyo Hospital, 3-5-7, Yushima, Bunkyo-ku, Tokyo 113-0034, Japan 2017.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28651858
5. A. Aljasser, J. M. Grischkan. Device failure in sialoendoscopy: Intraoperative practical
decision-making. International Journal of Pediatric Otorhinolaryngology, Volume 90, 193 – 195. November 2016.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27729130
6. S. Martellucci, G. Pagliuca, M. De Vincentiis, A. Greco, M. Fusconi, A. Virgilio, C. Gallipoli, A. Gallo. Ho:Yag Laser for Sialolithiasis of Wharton’s Duct. Otolaryngology– Head and Neck Surgery Vol 148, Issue 5, pp. 770 – 774. March 2013.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23462654
7. E. Serbetci, M. Mazhar Celikoyar, A. Altundag. Sialendoscopic Pneumatic Lithotripsy for Salivary Calculi: A New Technique and a Long-term Clinical Experience. Otolaryngology– Head and Neck Surgery , Vol 157, Issue 5, pp. 906 – 908. July 2017.
33 8. F. Desmots, C. Chossegros, F. Salles, A. Gallucci, G. Moulin. Lithotripsy for salivary stones with prospective US assessment on our first 25 consecutive patients. Journal of Cranio-Maxillo-Facial Surgery , Volume 42 , Issue 5 , 577 – 582. July 2014
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24099653
9. Michael Koch, Konstantinos Mantsopoulos, Mirco Schapher, Felix von Scotti, Heinrich Iro. Intraductal Pneumatic Lithotripsy for Salivary Stones With the StoneBreaker: Preliminary Experience. Volume126, Issue7, Pages 1545-1550. July 2016.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26845571
10. M. Durbec, E. Dinkel, S. Vigier, F. Disant, F. Marchal, F. Faure. Thulium-YAG Laser Sialendoscopy for Parotid and Submandibular Sialolithiasis. Lasers Surg. Med. 44: 783– 786, 2012.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23224989
11. P. Capaccio, S. Torretta, L. Pignataro, M. Koch. Salivary lithotripsy in the era of sialendoscopy. Acta Otorhinolaryngol Ital v.37(2). 2017 April
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5463518/
12. Sam J. Daniel, Alyssa Kanaan. Open surgical management of sialolithiasis. Operative Techniques in Otolaryngology-Head and Neck Surgery. Volume 26, Issue 3, Pages 143-149. September 2015
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1043181015000731
13. Johannes Zenk, Michael Koch, Nils Klintworth. Sialendoscopy in the Diagnosis and Treatment of Sialolithiasis: A Study on More Than 1000 Patients.Otolaryngology–Head and Neck Surgery .Vol 147, Issue 5, pp. 858 – 863 June 29, 2012.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22753615
14. Tomasz Kopeć, Małgorzata Wierzbicka, Jarosław Kałużny, Anna Młodkowska, Witold Szyfter. Sialendoscopy and sialendoscopically-assisted operations in the treatment of lithiasis of the submandibular and parotid glands: our experience of 239cases. Medical University Poznań, Poland. September 2016
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27185233
15. Takeshi Matsunobu, Takaomi Kurioka, Yoshihiro Miyagawa, Koji Araki, Atsushi Tamura, Katsuki Niwa, Masayuki Tomifuji, Taku Yamashita, Akihiro Shiotani. Minimally invasive surgery of sialolithiasis using sialendoscopy. Department of Otolaryngology – Head and Neck Surgery, December 2014 Volume 41, Issue 6, Pages 528–531.
34 16. Bini Faizal, Sangeetha Gangadharan, Krishnakumar Thankappan. Comparison between Sialendoscopy and Conventional Methods in the Treatment of Sialolithiasis. Malays J Med Sci. 2017 Oct; 24(5): 94–100
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29386976
17. S. Sionis, R.A. Caria, M. Trucas, P.A. Brennan, R. Puxeddu. Sialoendoscopy with and without holmium:YAG laser-assisted lithotripsy in the management of obstructive sialadenitis of major salivary glands. British Journal of Oral and Maxillofacial Surgery, Volume 52, Issue 1, 58 - 62. January 2014.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24280118
18. James R. Hupp, Myron R. Tucker, Edward Ellis. Contemporary Oral and Maxillofacial Surgery, 5th Edition. 2008.
19. John Langdon, Mohan Patel, Peter Brennan, Robert Ord. Operative Oral and Maxillofacial Surgery. Second edition. 2010.
35
Priedas Nr. 1 Apžvalgos protokolas
Apžvelgti ir palyginti seilių liaukų akmenligės chirurginį (endoskopinį) bei litotripsijos gydymo metodus, jų efektyvumą. APŽVALGOS
KLAUSIMAS
Straipsnių paieška buvo atlikta Lietuvos Sveikatos Mokslų PAIEŠKOS SRITIS universiteto prenumeruojamose elektroninėse duomenų
bazėse PubMed, ScienceDirect. Straipsnių paieška atlikta nuo 2017 09 26 iki 2018 03 16
TIPAS ATRINKTŲ
Atmesti tyrimai atlikti su gyvūnais, meta analizės, tyrimai, kuriuose aprašoma inkstų, šlapimtakių ar tulžies pūslės akmenligės gydymo metodai
TYRIMŲ
TYRIMO OBJEKTAS
Sialolitiazės chirurginis (endoskopinis) ir litotripsijos gydymo metodai, recidyvai ir komplikacijos
TIRIAMIEJI Pacientai, kuriems diagnozuota seilių liaukų akmenligė
DUOMENŲ Sisteminimas atliktas suskirsčius gydymo metodus į chirurginį, chirurginį-endoskopinį bei litotripsijos. SISTEMINIMAS
36
Priedas Nr. 2. Pažandinės seilių liaukos ekscizijos protokolas
A-Odos incizija ir poodinio raumens atidalinimas, giliosios kaklo fascijos atskyrimas. B- Pažandinės liaukos kapsulės perpjovimas, atidengiamas liaukos paviršius.
C- Liaukos bei veido kraujagyslių atidengimas. D- dedami kraujagyslių spaustukai. E- apatinė liaukos dalis atitraukiama ir mobilizuojama. F- perkerpama ir perrišama veidinė arterija (už spaustuko). G- Perkerpamos ir perrišamos liežuvinio nervo parasimpatinės
37 skaidulos, įeinančios į pažandinę liauką. H- Perpjaunamas ir perrišamas Whartono latakas. (John Langdon, Mohan Patel, Peter Brennan, Robert Ord. Operative Oral and Maxillofacial Surgery. Second edition. 2010).
38
Priedas Nr. 3. Straipsnių atrankos schema
Paieška atlikta: Pubmed ir Sciencedirect pagal raktažodžių derinius: „sialolithiasis“ OR „sialolithiasis treatment“ OR „lithotripsy“ OR „sialoliths endoscopic removal“ OR „sialolithiasis surgical
treatment“OR „salivary calculi“. (n=17766) A tr an ka Įtr au ki m as Ti n ka muma s A tp aži n im
as Straipsniai iš kitų šaltinių
(n=0)
Straipsniai atrinkus besidubliuojančius (n =12568 )
Likę straipsniai, ne senesni nei 5m, tyrimai su žmonėmis, straipsniai
anglų kalba
Straipsniai, perskaičius pavadinimą
Pilno teksto straipsniai (n=36) Straipsniai atmesti patikrinus santrauką: -sisteminės apžvalgos ir meta-analizės. Straipsniai, įvertinus jų kokybę (n=17) Tyrimai, naudojami sisteminei analizei (n =17)
