LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Jovita Liškauskaitė
Inovatyvių priemonių taikymas karvių acidozių
diagnozavimui ir profilaktikai
Cows acidosis diagnosis and prevention through innovative
measures
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Ramūnas Antanaitis
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Inovatyvių priemonių taikymas karvių acidozių diagnozavimui ir profilaktikai“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. Acidozė ... 10 1.2. Acidozės patofiziologija ... 11 1.3. Diagnostika ... 121.3.1. Prieskrandžio skysčio mėginio paėmimas ... 12
1.3.2. Didžiojo prieskrandžio fistulė ... 13
1.3.3. Temperatūros ir pH stebėjimo sistema ... 14
1.3.4. Didžiojo prieskrandžio temperatūros matavimas ... 14
1.3.5. Šėrimo raciono analizė ... 15
1.3.6. Klinikiniai simptomai ... 15
1.3.7. Pieno analizė ... 16
1.4. Profilaktika ... 16
1.4.1. Racionas ir šėrimo valdymas ... 16
1.4.2. Buferiniai priedai ... 17
1.4.3. Jonoforiniai antibiotikai ... 17
1.4.4. Monenzinas ... 18
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 20
2.1. Tyrimo atlikimo laikas, vieta ir objektas ... 20
2.2. Tyrimo metodika ... 20
2.3. Skirstymas į grupes ... 21
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 22
3. TYRIMO REZULTATAI... 23
4
3.2. Temperatūros analizė ... 24
3.3. Temperatūra ir pH kontrolinėje grupėje ... 26
3.4. Temperatūra ir pH bandomojoje grupėje ... 26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
IŠVADOS ... 30
REKOMENDACIJOS ... 31
5
SANTRUMPOS
LRR – lakiosios riebalų rūgštys. Kg – kilogramas.
G – gramas. Mg – miligramai.
pH – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą.
Cm – centimetrai.
R/B – riebalų ir baltymų santykis. °C – laipsniai Celsijaus.
6
SANTRAUKA
Inovatyvių priemonių taikymas karvių acidozių diagnozavimui ir profilaktikai Jovita Liškauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas buvo išanalizuoti inovatyvių priemonių taikymo karvių acidozių diagnozavimui ir profilaktikai galimybes. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti sekantys uždaviniai: išanalizuoti naujausius karvių acidozių diagnozavimo ir profilaktikos būdus; įvertinti karvių sergamumo riziką acidozėmis, nustatant tinklainio turinio pH ir temperatūrų pokyčius; įvertinti ūkyje taikomos acidozių profilaktikos efektyvumą, vertinant tinklainio turinio pH ir temperatūros pokyčius.
Atrinktos 8 – ios šviežiapienės karvės (10 dienų po apsiveršiavimo). Visoms karvėms į tinklainius oraliniu būdu buvo įvesti specialūs davikliai – boliusai „smaXtec pH & Temp Sensor“. Keturioms karvėms specialaus įvedėjo pagalba buvo įvestos „Kexxtone“ (32,4 g monenzino) nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonės galvijams. 142 dienas, kas 10 minučių, buvo registruojami tinklainio turinio pH ir temperatūros pokyčiai.
Tyrime naudota „Smaxtec“ nuolatinė didžiojo prieskrandžio pH ir temperatūros matavimo sistema yra inovatyvi priemonė, leidžianti duomenis analizuoti tiek bandos, tiek individualios karvės lygiu, vertinti acidozių profilaktikos efektyvumą; nustatyta, kad vertinant tinklainio turinio pH ir temperatūrą galima įtarti apie sergamumo acidozėmis riziką; preparatas „Kexxtone“ turėjo teigiamą įtaką didesniam tinklainio turinio pH viso tyrimo metu.
Vadovaujantis gautais tyrimo rezultatais, rekomenduojame acidozių diagnostikai naudoti inovatyvias priemones („Smaxtec“ boliusus) bei minėtų susirgimų profilaktikai „Kexxtone“ lėtojo atsipalaidavimo priemones galvijams.
7
SUMMARY
Cows acidosis diagnosis and prevention through innovative measures Jovita Liškauskaitė
Master‘s Thesis
The aim of this study was to analyze options of the innovative measures to diagnosis and prevention of acidosis. To implement the aim of this study were determined following tasks: to analyze the latest methods of cows acidosis diagnosis and prevention; assess the risk of cows acidosis morbidity by changes of reticulum content pH and temperature; assess the effectiveness of the acidosis prevention, which is applied in the farm, by changes of reticulum content pH and temperature.
Selected 8 - th fresh clinically healthy cows (10 days postpartum). To all 8 – th cows reticulums, orally, were installed sensory boluses „smaXtec pH & Temp Sensor“. For four cows reticulums were placed “Kexxtone” (32,4 monensin) release capsules. The study lasted for 142 days, the measurements of reticulum contents pH and temperature were carried out every 10 minutes.
The study used "Smaxtec" permanent rumen pH and temperature measurement system, which is an innovative tool for data analysis in herd and individual cow level, it provides an opportunity to assess effectiveness of acidosis prevention; study found that the risk of acidosis morbidity can be suspected by reticulum content pH and temperature assessment; “Kexxtone” had a
positive impack on the greater reticulum contents pH throughout the investigation. Following the results of the research, we recommend to use an innovative measures
(“Smaxtec” boluses) for acidosis diagnosis and “Kexxtone” slow relaxation capsules for mentioned disease prevention.
8
ĮVADAS
Per paskutiniuosius dešimt metų pieninių karvių produktyvumas žymiai padidėjo. Tam nemažai įtakos turėjo šėrimo racionų balansavimas, įtraukiant daugiau energijos ir baltymų turinčius ir gerai pasisavinamus pašarus ar pašarinius priedus. Metabolinių ligų pasireiškimui svarbiausi periodai yra ankstyva laktacija (19 proc.) bei vidurio laktacija (26 proc.) (1).
Viena iš pagrindinių ligų, kurią lemia aukštas produktyvumas, ankstyva laktacija bei raciono disbalansas yra poūmė didžiojo prieskrandžio acidozė. Pagrindinė poūmės acidozės priežastis yra didelis koncentruotųjų pašarų kiekis racione, kuris skatina pieno rūgšties gamybą (1,3). Ši liga – medžiagų apykaitos ir/ar virškinimo sistemos sutrikimas, apibūdinamas, kaip didžiojo prieskrandžio pH sumažėjimas ilgesniam nei 2 – 4 val. laikotarpiui (1,2). Fiziologiškai didžiojo prieskrandžio pH turėtų būti tarp 6,4 – 7,0 (1). Acidozė daro įtaką produktyvumo sumažėjimui, pieno sudėties pokyčiams ir reprodukcinės sistemos pažeidimams (1).
Poūmės didžiojo prieskrandžio acidozės diagnostika yra sudėtinga bandos lygiu dėl subklinikinės ligos eigos (1,4). Tam, kad ši liga nebūtų aptinkama sunkioje klinikinėje formoje ir būtų išvengiama didelių ekonominių nuostolių, ją būtina diagnozuoti kuo ankščiau (5).
Yra keletas didžiojo prieskrandžio pH matavimo būdų. Vienas jų - mėginių paėmimas, atliekant didžiojo prieskrandžio punkciją, kitas - naudojant zondą arba įstatant kaniulę (fistulę) bei naudojant ilgalaikį pH duomenų kaupimo metodą. Tiek fistulė, tiek rumenocentezė yra chirurginiai metodai, kurie naudojami ilgą laiką kelia abejonių dėl gyvūno gerovės. Prieskrandžio turinio mėginio paėmimas zondu laikomas nepatikimu dėl mėginių užteršimo seilėmis (6).
Naudojant ilgalaikį pH fiksavimą, galima nustatyti staigiai kintančius svyravimus. Šis metodas naudingas balansuojant karvių, sergančių acidoze, racioną, vertinant pašaro sukeltus pH vertės pokyčius ir šėrimo valdymą. Tokio įrenginio pagalba galima fiksuoti laiką per kurį didžiojo prieskrandžio pH buvo žemiau kritinės acidozės normos (7). Šis metodas naudingas ankstyvam acidozės diagnozavimui, nes fiksuoja parametrus esamu laiku (6,8).
Nuolatinis didžiojo prieskrandžio pH stebėjimas gali būti atliekamas naudojant pH matavimo zondą, kuris per fistulę sujungiamas su siųstuvu ir fiksuoja nuolatinius didžiojo prieskrandžio pH pokyčius. Remiantis šiuo prietaisu sukurti daug tobulesni, belaidžiai, pH matavimo boliusai, kurie įstatomi oraliniu būdu naudojant specialų įvedėją ir patekę į tinklainį gali ten likti visam gyvūno gyvenimui, nedarydami žalos organizmui (6).
Šis belaidis duomenų perdavimo įrenginys, kuris sukurtas moksliniams tyrimams, leidžia nenutraukiamai ir trumpais laiko intervalais rinkti duomenis (1).
9 Darbo tikslas: išanalizuoti inovatyvių priemonių taikymo karvių acidozių diagnozavimui ir profilaktikai galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti naujausius karvių acidozių diagnozavimo ir profilaktikos būdus;
2. Įvertinti karvių sergamumo riziką acidozėmis, nustatant tinklainio turinio pH ir temperatūros pokyčius;
3. Įvertinti ūkyje taikomos acidozių profilaktikos efektyvumą, vertinant tinklainio turinio pH ir temperatūros pokyčius.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Acidozė
Galvijams, kurie šeriami koncentruotais pašarais arba per trumpą laiką suėda daug krakmolingųjų ar cukringųjų pašarų, padidėja rūgščių produkcija ir absorbcija iš didžiojo prieskrandžio. Toks šėrimo būdas sukelia virškinimo/fermentacijos sutrikimą, kuris vadinamas acidoze (3,9,10). Acidozė prasideda staiga pakeitus pašarą, nes tai sutrikdo didžiojo prieskrandžio terpę. Didžiojo prieskrandžio fermentacinis pajėgumas priklauso nuo anaerobinių mikroorganizmų aktyvumo (10). Didžiausia rizika susirgti acidoze yra ankstyvasis pereinamasis laikotarpis. Šiuo laikotarpiu sumažėja didžiojo prieskrandžio absorbcinis pajėgumas dėl prastai prisitaikiusios mikrofloros ir raciono pakeitimo į didelio energijos kiekio pašarus (11). Antras pavojingas laikotarpis yra 10 – 14 savaičių po apsiveršiavimo, kai sunaudojamas didžiausias sausųjų medžiagų kiekis (12).
Ūmi ir poūmė didžiojo prieskrandžio acidozė turi panašią etiologiją, tačiau skirtingus klinikinius simptomus (13). Poūmės acidozės simptomai gali būti nežymūs, tačiau ūmiais atvejais galvijai gali nugaišti (3,4,10,14).
Ūmios acidozės metu didžiojo prieskrandžio pH sumažėja iki 4 – 5. Labai didelis ir greitas rūgšties padidėjimas sukelia šoką ir gaišimą. Dažniausiai galvijai nugaišta staiga ir liga lieka nediagnozuota (10). Ūmi acidozė gali sukelti ir kitas komplikacijas: polioencefalomaliaciją, laminitą, kepenų abscesus, didžiojo prieskrandžio uždegimą, klostridijų infekcijas, „žemų – pieno – riebalų sindromą“ (3,4,10).
Karvių organizmas toleruoja švelniai šarminę terpę tarp 7 – 7,8. Tačiau, kai pH sumažėja ir prieskrandžio turinys tampa rūgštesnis, pažeidžiama didžiojo prieskrandžio gleivinė. Tuomet šliužo ir žarnyno gleivinėje išplinta uždegimas, kuris sunaikina gaurelius, dėl to suprastėja organizmo aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, sulėtėja augimas, sumažėja priesvorio priaugimas ir produktyvumas (10).
Poūmė didžiojo prieskrandžio acidozė – tai didžiojo prieskrandžio virškinimo/fermentacijos sutrikimas (5,15), kurio metu pH vertė sumažėja iki 5,5 – 5,6 keletą kartų per dieną, 2 – 4 val. periodais (16,17). Ši liga sunkiai diagnozuojama, nes acidozės simptomai būna silpnai išreikšti ir pasireiškia tik po kurio laiko (praėjus kelioms savaitėms arba keliems mėnesiams) nuo etiologinės pradžios (16,18,19).
Pagrindinės pieninių karvių susirgimo acidoze priežastys: Racionai, kuriuose nėra pakankamo ląstelienos kiekio;
11 Racionai, kurių sudėtyje yra per daug koncentruotųjų pašarų, susidedančių iš greitai
fermentuojamų angliavandenių (krakmolas; cukrus); Nepastovus šėrimas;
Nepakankamas priėjimas prie pašaro; Per didelės pašaro dienos normos;
Per mažas (netinkamas) susmulkintų pašaro dalelių dydis (5). Dažniausi klinikiniai simptomai:
Sumažėjęs arba nereguliarus apetitas; Sumažėjęs atrajojimas;
Praeinantis lengvas viduriavimas; Putotos išmatos;
Nesuvirškintos pašaro dalelės išmatose; Sumažėjęs pieno riebumas ir pieno gamyba;
Didelis šlubavimas dėl laminito, pado opų ir abscesų; Napaaiškinami/netikėti staigūs gaišimai;
Tam tikrais atvejais gali būti kepenų abscesai ir plaučių tromboembolija;
Kiti simptomai: letargija, padidėjęs seilėjimasis, spardymas sau į pilvą, stresas ir diskomfortas (5,20).
1.2. Acidozės patofiziologija
Lakiųjų riebalų rūgščių (LRR) gamybą skatina didelis kiekis greitai fermentuojamų angliavandenių. Tinkamomis šėrimo sąlygomis LRR yra greitai absorbuojamos skrandžio spenelių. Kai LRR absorbuojamos, jos patenka į kraujotaką ir panaudojamos pieno gamybai (5,13,16,21).
Dėl buferinės sistemos susilpnėjimo ir sumažėjusios absorbcinės galios organinės rūgštys pradeda kauptis didžiąjame prieskrandyje ir pažeidžia jo gleivinę. Didžiojo prieskrandžio epitelio ląstelės neturi apsauginio gleivių barjero, todėl jos legvai pažeidžiamos rūgščių cheminio poveikio. Vyraujanti rūgštinė terpė sukelia ruminitą, eroziją, išopėjimą gleivinėje ir galiausiai paraketozę (13,16,21).
Kai didžiąjame prieskrandyje išplinta uždegimas, sumažėja gleivinės barjerinė funkcija ir dėl to žalingos bakterijos gali kolonizuotis ant gleivinės spenelių bei patekti į kraujotaką (13,16). Šios bakterijos gali sukelti kepenų abscesus. Dažniausios kepenų abscesų sukėlėjos yra
12 Didžiojo prieskrandžio bakterijos, patekusios į kraujotaką, gali pažeisti plaučius, širdies vožtuvus, inkstus ir sąnarius. Dažniausiai pneumonija, endokarditas, pielonefritas arba artritas diagnozuojami tik po nugaišimo (5,13).
Poūmė didžiojo prieskrandžio acidozė gali sukelti tuščiosios kaudalinės venos sindromą (3,5,13), kuriam kliniškai būdinga hemoptizė ir staigus gaišimas dėl išplitusios plaučių hemoragijos. Kepenų abscesų septiniai embolai sukelia plaučių infekcijos židinius, o išplitusi plaučių infekcija – kraujagyslių plyšimus (5).
Laminitas, pado abscesai ir opos yra dažna acidozės pasekmė. Nagų problemos dažniausiai nėra pastebimos savaitėmis ar net mėnesiais nuo inicijuojančio įvykio pradžios (5,13).
1.3. Diagnostika
Yra keletas invazinių ir neinvazinių diagnostinių metodų, leidžiančių diagnozuoti poūmę didžiojo prieskrandžio acidozę ganyklose ganomiems galvijams (5,19). Didžiojo prieskrandžio turinio mėginiai yra būtini tiksliai diagnozei nustatyti. Rumenocentezė ir didžiojo prieskrandžio fistulė yra dažnai naudojami diagnostiniai metodai (22,23). Rumenocentezė lengviau toleruojama gyvulio, tačiau šis metodas suteikia tik ribotą informaciją apie didžiojo prieskrandžio terpę. Inovatyvus prietaisas, naudojamas nuolatiniam didžiojo prieskrandžio – tinklainio pH stebėjimui, suteikia galimybę stebėti pH svyravimus ne tik ištisą parą, bet ir ilgesnį laikotarpį. Naudojant šį metodą galima nustatyti acidozės paplitimą ir sergamumą (22).
1.3.1. Prieskrandžio skysčio mėginio paėmimas
Burnos – prieskrandžio zondas naudojamas prieskrandžio turinio mėginiui paimti, tačiau šis metodas laikomas nepatikimu tiriant prieskrandžio pH. Imant mėginį šiuo būdu, pH vertė gali svyruoti dėl šių priežasčių: mėginio užteršimo seilėmis, zondo vietos prieskrandyje bei ryšio tarp mėginio paėmimo ir šėrimo laiko (5,20).
Ruminocentezė – tai didžiojo prieskrandžio turinio paėmimas, atliekant didžiojo prieskrandžio punkciją (5,19,20). Adata punktuojamas prieskrandis žemiausioje jo vietoje ir, prijungus švirkštą, paimamas prieskrandžio turinio punktatas (3,24). Ši procedūra atliekama praėjus 5 – 8 val. po rytinio šėrimo pašarų mišiniu arba praėjus 2 – 4 val. po rytinio šėrimo koncentratais. Tokiu būdu paimtas mėginys gali būti analizuojamas pagal spalvą, pH, kvapą, taip pat tinkamas nustatant ir vertinant mikroorganizmus bei jų skaičių. Didžiojo prieskrandžio turinio pH nustatomas naudojant pH-metrą arba popierinius indikatorius (3).
13
1 pav. Tiksli adatos dūrio vieta atliekant 2 pav. Didžiojo prieskrandžio mėginio ruminocentezę. (Enemark ir kt., 2002) (25) paėmimas ruminocentezės būdu. (Enemark ir kt., 2002) (25)
1.3.2. Didžiojo prieskrandžio fistulė
Fistulė naudojama: atliekant išsamius didžiojo prieskrandžio turinio tyrimus, lėtinį išpūtimą patiriančių gyvūnų gydymui, mitybos tyrimuose ir perpilant didžiojo prieskrandžio turinį kitam galvijui. (26).
Kad būtų galima diagnozuoti, įvertinti ir kontroliuoti acidozę, svarbu nuolat stebėti didžiojo prieskrandžio pH pokyčius. Vienetiniai didžiojo prieskrandžio turinio mėginiai nesuteikia galimybės sekti pH vertės nuolatinių dinaminių svyravimų (20).
Ilgalaikės pH matavimo sistemos naudojimas yra vienas iš bandos valdymo būdų. Įstatytas į didįjį prieskrandį pH jutiklis yra sujungiamas laidu per fistulę su išoriniu siųstuvu, kuris pritvirtinamas prie karvės nugaros (27). Fistulės pakeitimas trikdo gyvūno gerovę ir gali turėti sveikatai pavojingų padarinių, tokių kaip virškinamojo trakto turinio išsiliejimas (20).
14 1.3.3. Temperatūros ir pH stebėjimo sistema
Ilgalaikė didžiojo prieskrandžio pH ir temperatūros stebėjimo sistema fiksuoja didžiojo prieskrandžio pokyčius trumpais laiko intervalais (28). Belaidis boliusas įstatomas į didįjį prieskrandį specialaus įvedėjo pagalba ir su pašaru nuslenka į tinklainį, kur lieka visam laikui (6).
Ši sistema yra naudinga didžiojo prieskrandžio pH ir temperatūros stebėjimui moksliniais ir komerciniais tikslais (20).
Prieskrandžių turinio pH ir temperatūros matavimo sistemą sudaro:
Prieskrandžių turinio ir pH matavimo boliusai „smaXtec pH & Temp Sensor“, kurie vartotojo pasirinktais intervalais matuoja ir išsaugoja pH ir temperatūros duomenis atmintyje;
Duomenų pagrindinis nuskaitytuvas ir kaupiklis „smaXtec Base Station“ nuskaito informaciją iš boliusų, ją kaupia ir perduoda į serverį;
„SmaXtec Repeater“ pailgina pagrindinio duomenų kaupiklio veikimo ribas;
„SmaXtec Messenger“ yra kompiuterinė programa, susisteminanti, analizuojanti ir teikianti informaciją apie gautus rezultatus (29).
1.3.4. Didžiojo prieskrandžio temperatūros matavimas
Didžiojo prieskrandžio temperatūra – tai nepriklausomas nuo išorinių faktorių kūno temperatūros indikatorius, todėl pagal temperatūros pasikeitimą galima nustatyti pokyčius, kurie vyksta didžiąjame prieskrandyje. Dėl mikroorganizmų išskiriamos šilumos didžiojo prieskrandžio temperatūra aukštesnė už kūno temperatūrą – apie 0,5 °C (6).
Išgertas vanduo mažina didžiojo prieskrandžio turinio temperatūrą. Jos sumažėjimo laikas yra proporcingas vandens temperatūrai ir išgerto vandens kiekiui (6,30). Temperatūros atsistatytas po vandens gėrimo trunka nuo 20 min. iki 2 val. (6).
Šėrimas taip pat turi reikšmingos įtakos temperatūrai. Žemiausia temperatūra nustatyta ganyklose ganomiems galvijams, kurie papildomai šeriami stambiaisiais pašarais. Aukščiausia temperatūra nustatyta šeriant dideliais koncentruotųjų pašarų kiekiais. Didžiojo prieskrandžio turinio temperatūra rodo mikrobiologinius perdirbimo procesus, todėl yra daug didesnė, kai šeriama greitai fermentuojamais angliavandeniais (30).
Tam, kad būtų galima diagnozuoti poūmę acidozę remiantis tinklainio turinio temperatūra, gautus rezultatus reikia susieti ir su kitais faktoriais tokiais kaip:
Raciono vertinimas ir šėrimo valdymas; Bandos valdymo vertinimas;
15 Kitų sveikatos sutrikimų bandoje vertinimas;
Duomenys iš fiksuotų ligos atvejų ir klinikinių stebėjimų (28). 1.3.5. Šėrimo raciono analizė
Didelis kiekis greitai fermentuojamų angliavandenių ir ciklinis šėrimo modelis – svarbūs acidozės rizikos faktoriai. Raciono analizėje ypatingas dėmesys skiriamas skaidulų, neskaidulinių angliavandenių, riebalų ir žaliųjų baltymų proporcijoms (13). Tačiau poūmė acidozė nediagnozuojama tik pagal raciono analizę, nes duomenys apie karvės racioną gali skirtis nuo tikrojo pašaro suvartojimo. Maistinių medžiagų analizė negali atspindėti didžiojo prieskrandžio veiklos (20).
Raciono analizė neatsiejama ir nuo kitų faktorių, kurie turi įtakos didžiojo prieskrandžio pH. Ji taip pat priklauso nuo gryno pašaro kiekio, dalelių dydžio, drėgmės ir vartojimo modelio (13,20). Sudarat racioną svarbu nustatyti chemines ir fizines pašaro savybes. Vertinant chemines savybes ypatingas dėmesys skiriamas sausųjų medžiagų, virškinamumo, energijos kiekio, neskaidulinių angliavandenių, žaliųjų baltymų ir neutraliųjų skaidulų ploviklių analizei. Analizuojant fizinius veiksnius dėmesys skiriamas pašaro kokybei, kurią sudaro pašaro dalelių dydis bei grūdų ir kitų pašarų santykis. Pagal raciono kokybę galima vertinti didžiojo prieskrandžio pH. Kadangi grūdinių angliavandenių fermentacijos norma yra skirtinga, atliekant raciono analizę reikia atsižvelgti į grūdų rūšį ir perdirbimo laipsnį (20).
Vertinant maistingųjų medžiagų kiekį pašaruose, svarbu, kad būtų sudarytas tinkamas racionas, kuris palaikytų balansą tarp rūgščių produkavimo ir pašalinimo/neutralizavimo (5,13,31).
1.3.6. Klinikiniai simptomai
Acidozę galima diagnozuoti iš klinikinių simptomų. Tam, kad ją diagnozuoti, reikėtų vertinti išmatų konsistenciją: sergančių acidoze karvių išmatos pasidaro skystos, gleivėtos, su dujų burbuliukais, matosi nesuvirškintų grūdų ir žolinio pašaro dalelių. Tokie gyvuliai būna apatiški, blogėja virškinimas, atrajojimas, sumažėja apetitas. Galimi nepastovūs didžiojo prieskrandžio išpūtimai (16,20).
Nustatyta, kad dėl kraujo pH sumažėjimo organizme, sėklinimo (ar kergimo) metu į lytinius takus (gimdą) patekę spermatozoidai tampa nejudrūs, todėl karvės sunkiau apvaisinamos (20).
Pastebėjus šiuos klinikinius požymius ir palyginus pieno sudėties rodiklius, reikėtų kuo skubiau pradėti gydymą. Jei liga nepastebima laiku ir nesiimama jokių priemonių, pažeidžiamos
16 karvių nagos: jos deformuojasi, atsiranda padų opos ir gyvuliai pradeda šlubuoti. Tokios karvės netenka daug svorio, greitai liesėja, sumažėja primilžis. (13,20).
1.3.7. Pieno analizė
Pieno riebumą lemiantys faktoriai yra veislė, laktacijos periodas ir jos trukmė bei pašarų sudėtis. Pieno riebalų procentas dažnai naudojamas indikatorius acidozės diagnozavimui ūkiuose, nes sergančios ja karvės turi žemą pieno riebalų kiekį. Jei karvės pieno riebalų kiekis nuo 3,0 iki 3,3 proc., galima įtarti, kad ji serga acidoze. Kai piene yra 2,7 – 2,8 proc. pieno riebalų įtariama, kad karvė serga laminitu. Kartais dėl sumažėjusio energijos kiekio mažėja ir pieno baltymų kiekis (5,16).
Riebalų ir baltymų santykis (R/B) dar vienas indikatorius acidozei nustatyti. Banda patenka į poūmės acidozės rizikos grupę, kai riebalų ir baltymų santykis mažesnis už 1 (5,16). R/B santykis svarbus indikatorius ne tik acidozės diagnozavimui, bet ir kitoms ligoms nustatyti. Aukštas pieninių karvių riebalų ir baltymų santykis (virš 1,5) reiškia 1,5 karto didesnę tikimybę, kad karvė susirgs mastitu, 7,5 karto – laminitu ir 3,5 karto – ketoze (32).
1.4. Profilaktika
1.4.1. Racionas ir šėrimo valdymas
Norint išvengti acidozės, būtinos šios sąlygos – tinkamas racionas ir šėrimo valdymas. Prasidėjus ligai, svarbu užtikrinti raciono ir šėrimo korekciją (4,6,9).
Prevencija padeda palaikyti didžiojo prieskrandžio pH fiziologines ribas po atvedimo, kai vartojami didelio energijos kiekio pašarai. Veršiavimosi periodu svarbu sudaryti tinkamas sąlygas didžiojo prieskrandžio gleivinės ir mikrofloros adaptacijai (4). Koncentruotieji pašarai į racioną turėtų būti įvedami palaipsniui (3).
Raciono sudėtyje turi būti pakankamai ląstelienos. Kuo didesnę mitybos dalį sudaro skaidulingi pašarai, tuo mažesnė tikimybė pasireikšti acidozei. Svarbu užtikrinti, kad stambieji pašarai nebūtų susmulkinti per smulkiai (9,13,33). Jie turėtų būti smulkinami ne trumpesnėmis kaip 4 cm ir ne ilgesnėmis kaip 8 cm dalelėmis. Seilių sudėtyje yra bikarbonatų, kurie veikia kaip šarmas. Stambaus pašaro kramtymas stimuliuoja seilių produkavimą. Jos veikia kaip buferis rūgštims susidariusioms didžiąjame prieskrandyje (21).
Audros, karščiai ir kiti stiprūs oro pokyčiai gali padidinti susirgimo acidoze riziką, nes sutrikdomas šėrimo grafikas. Būtina užtikrinti, kad gyvuliai būtų šeriami laiku ir nebūtų sutrikdoma kasdienė rutina (10,13,21).
17 Pačios svarbiausios acidozės profilaktikos sąlygos yra gerai subalansuotas racionas, tinkamas žolinių pašarų ir koncentratų santykis bei ribotas greitai fermentuojamų angliavandenių kiekis racione (6,9,13).
1.4.2. Buferiniai priedai
Gyvulininkystės produktų rinkoje yra preparatų, kurie skirti acidozės profilaktikai ir jos gydymui. Vieni iš jų veikia kaip šarmai, kiti absorbuoja susidariusias rūgštis, leisdami organizmui pačiam atstatyti balansą virškinimo trakte (13). Magnio fumaratas bei natrio acetatas padeda greičiau neutralizuoti rūgštis. Dideliu šarmingumu pasižymi kalcio ir magnio propionatai, kurie padeda atstatyti reikiamą pH (9).
Vienas iš konservatyvių metodų - raciono papildymas kreida ar geriamąja soda (natrio bikarbonatu). Vienam gyvuliui per dieną galima skirti iki 300 g geriamosios sodos, po dviejų savaičių ši dozė mažinama iki 180 – 200 g per dieną arba gydymas nutraukiamas. Kai geriamoji soda naudojama ilgai, organizmas gali priprasti ir ji tampa nebeveiksminga, todėl šis metodas turėtų būti taikomas periodiškai (5,9).
Jei gyvuliai šeriami traiškytais ar sveikais grūdais, patartina juos apdoroti natrio šarmu (kaustikine soda). Tokiu būdu lėtinamas krakmolo skaidymas didžiąjame prieskrandyje. Kenksmingas natrio šarmo poveikis išnyksta po 24 valandų. Jis virsta nenuodingu junginiu – geriamąja soda (29).
1.4.3. Jonoforiniai antibiotikai
Jonoforai veikia įsiterpdami į virškinamąjame trakte vyraujančių pirmuonių ir bakterijų transmembraninį jonų judėjimą ir sutrikdydami intraląstelinę jonų pusiausvyrą. Jonoforai šeimininko organizmui naudingiems mikroorganizmams suteikia konkurencinį pranašumą (34).
Jų veikimo metu didinamas energijos metabolizmas redukuojant metaną ir verčiant didžiojo prieskrandžio riebiąsias rūgštis į propionatą. Padidinamas proteinų patekimas į plonajį žarnyną, taip sumažinant peptidų ir aminorūgščių netekimą. Sumažinama rizika pasireikšti virškinimo sutrikimams, kuriuos sukelia sutrikusio didžiojo prieskrandžio fermentacijos toksiniai produktai. Jonoforai padidina sausųjų medžiagų ir azoto virškinamumą (35).
Monenzinas ir lasalicidas yra geriausiai išnagrinėti jonoforiniai antibiotikai. Jonoforai padidina gliukozės kiekį, dėl to suintensyvėja propionato gamybą. Daug jonoforinių antibiotikų privalumų siejama su energijos statuso didinimu pereinamuoju ir ankstyvos laktacijos laikotarpiu.
18 Jonoforai sumažina kūno riebalų mobilizaciją padidindami gliukozės kiekį bei sumažindami neesterifikuotų kraujo riebalų rūgščių ir ketonų kiekį (35).
1.4.4. Monenzinas
Monenzinas – karboksilo polieteris, natūraliai išskiriamas iš Streptomyces cinnamonensis padermės (2). Monenzinas jungiasi prie bakterijų ląstelių membranų ir trukdo palaikyti svarbių jonų gradientus ląstelėje, būtinus maistinėms medžiagoms pernešti bei protonų varomajai jėgai generuoti. Monenzinas daugiausia veikia gramteigiamas bakterijas. Gramneigiamos bakterijos turi sudėtingas išorines ląstelės membranas, todėl yra iš prigimties atsparios jonoforų veikimui (36).
Monenzinas turi daug teigiamos vertės atrajotojams. Daroma teigiama įtaka mažesniam ketozės pasireiškimui, šliužo dislokacijoms, sumažinami nuostoliai dėl kūno kondicijos praradimo, padidėja pieno produkcija ir pagerinama pieno sudėtis (34).
Pagrindinis monenzino poveikis didžiąjame prieskrandyje pasireiškia tuo, kad mikrobų populiacija yra pakeičiama, sumažinant acetatus ir butiratus gaminančių bakterijų skaičių ir padidinant propionatus gaminančių bakterijų skaičių (36). Monenzino papildai lėtina daugumą laktatą produkuojančių didžiojo prieskrandžio bakterijų, tačiau dauguma laktatą naikinančių bakterijų išlieka nepaveiktos. Dėl bakterijų populiacijos pokyčio didžiąjame prieskrandyje išauga energijos metabolizmo veiksmingumas (37). Pereinamuoju laikotarpiu, kai gausiai šeriama koncentruotaisiais pašarais, monenzinas padidina didžiojo prieskrandžio pH. Sergant acidoze, sumažėja ląstelienos virškinamumas. Naudojant moneziną padidinama pH vertė, todėl susidaro palankesnės sąlygos celiuliotinių bakterijų veiklai (34,37). Teigiamas monenzino poveikis veršingoms pieninėms karvėms pasireiškia ir tuo, kad sumažėja ketonų kiekis kraujyje, padidėja gliukozės koncentracija serume ir rečiau pasireiškia ketozė (36).
„Kexxtone“ lėtojo atsipalaidavimo priemonė galvijams indikuotina pieninių karvių ir telyčių sergamumui ketoze sumažinti prieš arba po veršiavimosi. Nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė turi unikalų identifikavimo numerį, sparnelius ir šerdį, kurią sudaro 12 subvienetų rietuvė. Kiekviename subvienete yra po 2,7 g monenzino (atitinka 2,9 g monenzino natrio druskos) (36).
Priemonė sudaryta iš 32,4 g monenzino (atitinka 35,2 g monenzino natrio druskos) ir pagalbinių medžiagų: riebalų rūgščių sacharozės esterio, karbomero, laktozės monohidrato, magnio stearato ir bevandenio koloidinio silicio oksido. „Kexxtone“ maždaug 95 dienas išskiria apytikriai 335 mg vidutinę monenzino dozę per parą (36).
Į didįjį prieskrandį įvesto monenzino veikimo vieta – virškinimo traktas. Įvedus monenzino į didįjį prieskrandį, vyksta ekstensyvus prieš sisteminis metabolizmas, dėl kurio sisteminėje kraujo
19 apytakoje nustatoma nedidelė monenzino koncentracija. Su tulžimi išsiskiria metabolitai ir pirminis vaistas. Kai tabletė – subvienetai didžiojo prieskrandžio priemonės viduje per dangtelio angą sąveikauja su didžiojo prieskrandžio sultimis, susidaro gelis, kuris lėtai išsiskiria iš didžiojo prieskrandžio priemonės (36).
20
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1. Tyrimo atlikimo laikas, vieta ir objektas
Tyrimas buvo atliekamas ŽŪB „X“ ir LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 gruodžio 1 d.
Atrinktos 8 – ios šviežiapienės karvės (10 dienų po apsiveršiavimo). Karvėms viso tyrimo metu buvo atliekamas bendras klinikinis tyrimas (klinikinių simptomų būdingų ligoms po apsiveršiavimo nenustatyta). Ūkyje ir LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje karvės buvo šeriamos vienodais pašarais atsižvelgiant į laktacijos periodą ir laikomos vienodomis sąlygomis.
2.2. Tyrimo metodika
Duomenys buvo renkami specialių antenų pagalba (smaXtec animal care technology®). Didžiojo prieskrandžio – tinklainio pH ir temperatūra buvo stebima naudojant belaidžią duomenų perdavimo sistemą (smaXtec animal care GmbH, Graz, Austria). Surinkti duomenys buvo perduodami naudojant ISM-Band (433MHz). Sistema kontroliuojama mikroprocesoriaus. Duomenys buvo renkami skaitmeninio keitiklio analogo (A/D converter) ir talpinami į išorinę atminties mikroschemą. Prieš tyrimą pH zondų kalibravimas buvo atliktas naudojant pH 4 ir pH 7 buferinius.
21 Visoms karvėms oraliniu būdu į didžiuosius prieskrandžius buvo įvesti specialūs davikliai – boliusai „smaXtec pH & Temp Sensor“. Daviklių ilgis - 12 cm, plotis – 3,5 cm, svoris – 210 g. Sukalibruoti boliusai buvo suregistruoti kompiuterinėje programoje, kiekvienam gyvuliui priskiriant atskirą boliuso numerį. Vėliau, specialaus įvedėjo pagalba, boliusai buvo įvesti priskirtoms karvėms.
Tyrimo tikslais, keturioms karvėms specialaus įvedėjo pagalba buvo įvestos „Kexxtone“ (32,4 g monenzino) nuolatinio atsipalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonės galvijams. Kiekviena didžiojo prieskrandžio priemonė turi unikalų numerį, užrašytą išilgai priemonės korpuso. Šis numeris užregistruotas su atitinkamu gyvulio identifikavimo numeriu.
142 dienas kas 10 minučių buvo sekama prieskrandžio pH ir temperatūros pokyčiai naudojant „Smaxtec“ sistemą ir analizuojami duomenys. Kiekvienai karvei gauta po 20378 pH ir temperatūros matavimus per visą tyrimo laikotarpį. Iš duomenų apskaičiuoti kontrolinės grupės karvių pH ir temperatūros vidurkiai, tie patys skaičiavimai atlikti su bandomąja grupe. Gauti rezultatai susisteminti iki vidutinės dienos normos.
2.3. Skirstymas į grupes
Aštuonios šviežiapienės karvės buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė keturios karvės su įvestais pH ir temperatūros matavimo boliusais – kontrolinė grupė. Antrąją grupę sudarė keturios karvės, kurioms buvo įvesti pH ir temperatūros matavimo boliusai bei „Kexxtone“ lėtojo atsipalaidavimo priemonės galvijams – bandomoji grupė.
1 schema. Grupių sudarymo schema.
Tyrime dalyvavusių karvių
skaičius su smaXtec pH & Temp
Sensor“ boliusais n=8
Kontrolinė grupė be „Kexxtone“ nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonės n=4 Bandomoji grupė su „Kexxtone“ nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonės n=422
2.4. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys apdoroti naudojantis Microsoft Office 2013 Excel programa. Duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05; p<0,01.
23
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. pH analizė
Tyrimo metu gauta 20378 pH ir 20378 temperatūros matavimų kiekvienai individualiai karvei.
Nustatyta, kad tyrimo metu didžiausia kontrolinės grupės tinklainio turinio pH buvo 6,1 (± 0,26) antrą tyrimo dieną (12 laktacijos dieną). Po 108 dienų pH sumažėjo iki 5,62 (± 0,26) ir laikėsi ilgiau negu 2 – 4 val. periodais. Žemiausias tinklainio turinio pH buvo 5,07 (± 0,26), kuris buvo nustatytas paskutinę tyrimo dieną (142 dieną).
Tuo tarpu bandomosios grupės didžiausias tinklainio pH buvo 6,19 (± 0,16) 28 tyrimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad „Kexxtone“ lėtojo atsipalaidavimo priemonė vidutinę monenzino dozę išskiria 95 dienas (pH 95 dieną 5,77 (± 0,16)), matoma tendecija, kad turinio pH vertė iš lėto pradėjo mažėti pasibaigus monenzino išskyrimo laikotarpiui. Bandomojoje grupėje pH nuo 110 iki 142 tyrimo dienos svyravo nuo 5,52 (± 0,16) iki 5,69 (± 0,16). Mažiausias 5,52 (± 0,16) pH nustatytas 123 tyrimo dieną. Žemos pH ribos laikėsi ilgesniais negu 3 val. periodais.
Viso tyrimo pH vidurkis kontrolinėje grupėje buvo 5,72 (± 0,26), bandomojoje grupėje 5,83 (± 0,16). Bandomosios grupės tinklainio pH buvo 0,11 didesnis už vidutinį kontrolinės grupės pH (5 pav.). Didžiausias skirtumas nustatytas 137 tyrimo dieną (skirtumas 0,49).
5 pav. Kontrolinės ir bandomosios grupių viso tyrimo pH vidutinės normos.
5.68 5.72 5.76 5.8 5.84
Kontrolinė grupė Bandomoji grupė
24 Apskaičiavus koreliacijos koeficientą, gauta labai stipri teigiama koreliacija tarp kontrolinės grupės ir bandomosios grupės pH (r = 0,923, p<0,05). Mažėjant kontrolinės grupės pH, mažėjo ir bandomosios grupės pH.
6 pav. Kontrolinės ir bandomosios karvių grupių pH grafikas.
3.2. Temperatūros analizė
Nustatyta, kad tyrimo metu didžiausia kontrolinės grupės tinklainio turinio temperatūra buvo 39,61 °C (± 0,15) 86 tyrimo dieną. Po 100 tyrimo dienų temperatūra sumažėjo iki 38,97 °C (± 0,15). Žemiausia temperatūra buvo 38,75 °C (± 0,15) 33 tyrimo dieną.
Tuo tarpu bandomosios grupės didžiausia tinklainio turinio temperatūra buvo 39,58 °C (± 0,15), kuri nustatyta 31 tyrimo dieną, o žemiausia - 38,83 °C (± 0,15), kuri nustatyta 41 dieną.
Viso tyrimo temperatūros vidurkis kontrolinėje grupėje buvo 39 °C (± 0,15), bandomojoje 39,08 °C (± 0,15). Bandomosios grupės tinklainio turinio vidutinė temperatūra buvo 0,08 °C didesnė už kontrolinės grupės (7 pav.).
5 5.2 5.4 5.6 5.8 6 6.2 1 8 15 22 29 36 43 50 57 64 71 78 85 92 99 106 113 120 127 134 141 pH Dienos
25
7 pav. Kontrolinės ir bandomosios grupių viso tyrimo temperatūros vidutinės normos.
Apskaičiavus koreliaciją tarp kontrolinės ir bandomosios grupių temperatūros, nustatyta teigiama silpna koreliacija (r =0,471, p>0,05). Mažėjant tinklainio turinio temperatūrai kontrolinėje grupėje, mažėjo ir bandomojoje.
8 pav. Kontrolinės ir bandomosios karvių grupių temperatūros grafikas. 38.7 38.9 39.1 39.3 39.5 39.7 1 8 15 22 29 36 43 50 57 64 71 78 85 92 99 106 113 120 127 134 141 Te m p era tū ra , ° C Dienos
Kontrolinė grupė Bandomoji grupė 38.92
38.96 39 39.04 39.08
Kontrolinė grupė Bandomoji grupė
Te m p era tū ra , ° C
26
3.3. Temperatūra ir pH kontrolinėje grupėje
108 tyrimo dieną kontrolinės grupės tinklainio turinio pH sumažėjo iki 5,62 (± 0,26). Nuo 108 iki 142 dienos kontrolinės grupės tinklainio turinio pH sumažėjo per 0,55 (± 0,26). Nuo 108 iki 142 dienos tinklainio turinio temperatūra kontrolinėje grupėje padidėjo per 0,56 °C (± 0,15). Apskaičiavus tinklainio turinio pH ir temperatūros koreliacijos koeficientą kontrolinėje grupėje gauta neigiama koreliacija (r = -0,136, p<0,01). Mažėjant tinklainio turinio pH temperatūra didėjo.
9 pav. Kontrolinės grupės pH ir temperatūros grafikas.
3.4. Temperatūra ir pH bandomojoje grupėje
110 dieną tinklainio turinio pH bandomojoje grupėje sumažėjo iki 5,64 (± 0,16). Nuo 110 iki 142 tyrimo dienos bandomosios grupės pH sumažėjo per 0,1 (± 0,16). Tuo pačiu laikotarpiu temperatūra sumažėjo per 0,24 °C (± 0,15). Apskaičiavus tinklainio turinio pH ir temperatūros koreliaciją bandomojoje grupėje nustatyta teigiama silpna koreliacija (r = 0,371, p<0,01). Mažėjant tinklainio turinio pH mažėjo ir temperatūra.
38.7 38.8 38.9 39 39.1 39.2 39.3 39.4 39.5 39.6 39.7 5 5.2 5.4 5.6 5.8 6 6.2 1 8 15 22 29 36 43 50 57 64 71 78 85 92 99 106 113 120 127 134 141 Te m p era tū ra , °C pH Dienos pH Temperatūra
27
10 pav. Bandomosios grupės pH ir temepratūros grafikas.
38.8 38.9 39 39.1 39.2 39.3 39.4 39.5 39.6 5.5 5.6 5.7 5.8 5.9 6 6.1 6.2 1 8 15 22 29 36 43 50 57 64 71 78 85 92 99 106 113 120 127 134 141 Te m p era tū ra , ° C pH Dienos pH Temperatūra
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mokslininkai teigia, kad per pirmas 100 laktacijos dienų, karvėms būdingas didesnis produktyvumas ir intensyvesnis metabolizmas, todėl gyvuliai veikiami aukščiausios rizikos būti paveiktiems metabolinių sutrikimų (28,38). Kontrolinės grupės tinklainio turinio pH sumažėjo iki poūmės acidozės normos (5,62 (± 0,26)) ilgesniems negu 2 – 4 val. periodams po 108 dienų ir sistemingai mažėjo toliau iki paskutinės tyrimo dienos – iki 5,07 (± 0,26). Bandomosios grupės pH pradėjo mažėti ties 110 diena ir iki paskutinės tyrimo dienos svyravo ties poūmės acidozės norma, žemiausia vertė buvo 5,52 (± 0,16).
Apskaičiavus kontrolinės grupės koreliacijos koeficientą tarp tinklainio turinio pH ir temperatūros gauta neigiama koreliacija (r = -0,136, p<0,01), kuri reiškia, kad mažėjant tinklainio turinio pH didėja temperatūra. Poūmės didžiojo prieskrandžio acidozės pasireiškimas prognozuojamas pagal lygtį, kurioje nustatoma koreliacija tarp mažiausios didžiojo prieskrandžio turinio pH vertės ir didžiausios temperatūros (28,39). Poūmės acidozės metu didžiojo prieskrandžio turinio temperatūra neigiamai koreliuoja su didžiojo prieskrandžio pH (39). Yra keletas tyrimų, kuriuose nustatytas reikšmingas linijinis ryšys tarp didžiojo prieskrandžio pH ir temperatūros (28,41,42). Tačiau Raúl Bodas ir kt. (6) atliktame tyrime temperatūros ir pH ryšys nebuvo nustatytas (6). Mokslininkai teigia, kad faktas, jog gyvuliai nesirgo subklinikine acidoze ( pH <5,5 2 – 4 val. periodais (40)) ir temperatūros bei pH vertės svyravo plačia amplitude lyginant su siauromis amplitudžių reikšmėmis, kurias nurodo kiti autoriai (pH 5 – 5,6 ir temperatūra 39 - 41°C (40,42)) galėjo sudaryti ryšio trūkumą (6). Atlikus tyrimą kontrolinėje grupėje pH gautos ribos buvo nuo 5,07 (± 0,26) iki 6,1 (± 0,26), o temperatūros ribos nuo 38,75 °C (± 0,15) iki 39,61 °C (± 0,15).
AlZahal ir kt. (28) nurodo, kad didžiojo prieskrandžio temperatūra gali būti naudinga diagnozuojant subklinikinę acidozę (28). Mokslininkai teigia, kad staigūs mitybos pokyčiai, kurie sukelia didžiojo prieskrandžio turinio pH sumažėjimą iki 5,5 ilgesniais negu 2 – 4 val. periodais, veda prie didžiojo prieskandžio turinio temperatūros padidėjimo (28,30,40).
Bandomajai grupei, kuriai buvo skiriamas monenzinas, nustatyta teigiama silpna koreliacija (r = 0,371, p<0,01), tai reiškia, kad mažėjant tinklainio turinio pH mažėjo ir temperatūra. Tyrimo metu nustatyta, kad po kasdienės monenzino dozės tiriamosios grupės žemiausia pH norma buvo 0,45 didesnė už žemiausią kontrolinės grupės vertę. Didžiausias skirtumas nustatytas 137 tyrimo dieną (skirtumas 0,49 pH vienetų). Atlikti tyrimai parodė, kad monenzinas palaiko didesnį didžiojo prieskrandžio pH mažindamas LRR koncentraciją (43).
Monenzino gebėjimas užkirsti kelią dideliems pH sumažėjimams, esant klinikinei acidozei, kurią dažniausiai lydi didelis greitai fermentuojamų angliavandenių kiekis, gali būti rezultatas atrankaus antibiotikų veikimo į pagrindines pieno rūgštį gaminančias bakterijas (43,44). Galvijai,
29 kuriems į didįjį prieskrandį buvo įvedama gliukozės ir gydomi monenzinu turėjo mažą
Lactobacillus spp. ir Streptococcus bovis skaičių, žemesnę pieno rūgšties koncentaciją ir aukštesnį
didžiojo prieskrandžio pH lyginant su negydomais monenzinu galvijais (43). L. J. Erasmus ir kt. (44) atliktame tyrime, naudojant mielių kultūras ir monenziną, pH vertė svyravo nuo 5,66 iki 5,79. Autoriai teigia, kad teigiama įtaka nenustatyta galimai dėl pavyzdžių ėmimo laiko (4 – 7 val. po šėrimo). Tačiau nustatyta, kad mielių kultūrų ir monenzino papildai padidino propionato gamybą, kuris turi įtakos efektyvesniai medžiagų apykaitai didžiąjame prieskrandyje (44). Propionatas pagerina energijos balansą, kuris didina pieno gamybos produktyvumą ir stiprina imuniteto atsaką (45).
30
IŠVADOS
1. Tyrime naudota „Smaxtec“ nuolatinė didžiojo prieskrandžio pH ir temperatūros matavimo sistema yra inovatyvi priemonė, leidžianti duomenis analizuoti tiek bandos, tiek individualios karvės lygiu, vertinti acidozių profilaktikos efektyvumą;
2. Nustatyta, kad vertinant tinklainio turinio pH ir temperatūrą galima įtarti apie sergamumo acidozėmis riziką.
3. Preparatas „Kexxtone“ turėjo teigiamą įtaką didesniam tinklainio turinio pH, viso tyrimo metu.
31
REKOMENDACIJOS
Vadovaujantis gautais tyrimo rezultatais, rekomenduojame acidozių diagnostikai naudoti inovatyvias priemones („Smaxtec“ boliusai), bei minėtų susirgimų profilaktikai „Kexxtone“ lėtojo atsipalaidavimo priemones galvijams.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Eihvalde Indra, Kairisa Daina, Sematovica Ilga. Long - term continous monitoring of ruminal pH and temperature for dairy cows with indwelling and wireless data transmitting unit. Engineering for Rural Development. 2016:726-731.
2. Antanaitis Ramūnas, Žilaitis Vytuolis, Juozaitienė Vida, Stoškus Robertas, Televičius Mindaugas. Effects of monensin on production and energy metabolism in early lactation cows. Žemės Ūkio Mokslai. 2015; 22(2):99-105.
3. Kitkas G. C., Valergakis G. E., Karatzias H., Panousis N. Subacute ruminal acidosis: prevalence and risk factors in Greek dairy herds. Veterinary Research. 2013; 14(3):183-189.
4. Enemark JMD. The monitoring, prevention and treatment of sub-acute ruminal acidosis (SARA): A review. The Veterinary Journal. 2009; 176:32-43.
5. Muralithas M., Shakthevale A., Pushpakumara P. Herd - based diagnosis of subacute ruminal acidosis (SARA) and disease investigation of the lameness at New Zealand dairy farm in Sri Lanka. In Proceedings of the 16th International Symposium & 8th Conference on Lameness in Ruminants; 2011; Rotorua. p. 1-8.
6. Bodas Raúl, Posado Raquel, Bartolomé Daniel José, Tabernero de Paz María José, Herráiz Pedro, Rebollo Eduardo, Gómez Luis Jesús, García Juan José. Ruminal pH and temperature, papilla characteristics, and animal performance of fattening calves fed concentrate or maize silage-based diets. Chilean Journal of Agricultural Research. 2014; 74(3):280-285.
7. AlZahal O., Rustomo B., Odongo N. E., Duffield T. F., McBride B. W. Technical note: A system for continuous recording of ruminal pH in cattle. Journal og Animal Science. 2007; 85:213–217.
8. Kleen J. L., Hooijer G. A., Rehage J., Noordhuizen J. P. T. M. Subacute ruminal acidosis in Dutch dairy herds. Veterinary Record. 2009; 164:681-683.
9. Calsamiglia S., Blanch M., Ferret A., Moya D. Is subacute ruminal acidosis a pH related problem? Causes and tools for its control. Animal Feed Science and Technology. 2012; 172:42– 50.
10. Thomas H. The cattle health handbook. In. North Adams: Storey Pub.; 2009. p. 165-166.
11. Mulligan F.J., O’Grady L., Rice D.A., Doherty M.L. A herd health approach to dairy cow nutrition and production diseases of the transition cow. Animal Reproduction Science. 2006; 96:331-353.
33 grazing Irish dairy cows. The Veterinary Journal. 2008; 176:44-49.
13. Krause K. Marie, Oetzel Garrett R. Understanding and preventing subacute ruminal acidosis in dairy herds: A review. Animal Feed Science and Technology. 2006; 126:215–236.
14. Enjalbert F., Videau Y., Nicot M. C., Troegeler-Meynadier A. Effects of induced subacute ruminal acidosis on milk fat content and milk fatty acid profile. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. 2008; 92:284–291.
15. Roginski H., Fuquay J., Fox P. Encyclopedia of dairy sciences. 2nd ed. In. Amsterdam: Academic Press; 2003. p. 847.
16. Plaizier J.C., Krause D.O., Gozho G.N., McBride B.W. Subacute ruminal acidosis in dairy cows: The physiological causes, incidence and consequences. The Veterinary Journal. 2009; 176:21-31.
17. Lohölter Malte, Rehage Rebecca, Meyer Ulrich, Lebzien Peter, Rehage Jürgen, Dänicke Sven. Evaluation of a device for continuous measurement of rumen pH and temperature considering localization of measurement and dietary concentrate proportion. Landbauforschung Volkenrode. 2013; 63(1):61-68.
18. Colman E., Waegeman W., De Baets B., Fievez V. Prediction of subacute ruminal acidosis based on milk fatty acids: A comparison of linear discriminant and support vector machine. Computers and Electronics in Agriculture. 2015; 111:179–185.
19. Li S., Gozho G. N., Gakhar N., Khafipour E., Krause D. O., Plaizier J. C. Evaluation of diagnostic measures for subacute ruminal acidosis in dairy cows. Journal of Animal Science. 2012; 92:353-364.
20. Tajik J., Nazifi S. Diagnosis of Subacute Ruminal Acidosis: A Review. Asian Journal of Animal Science. 2011; 5(2):80-90.
21. Owens F. N., Secrist D. S., Hill W. J., Gill D. R. Acidosis in Cattle: A Review. Journal of Animal Science. 1998; 76:275–286.
22. Kleena J.L., Cannizzob C. Incidence, prevalence and impact of SARA in dairy herds. Animal Feed Science and Technology. 2012; 172:4-8.
23. Morgante M., Stelletta C., Berzaghi P., Gianesella M., Andrighetto I. Subacute rumen acidosis in lactating cows: an investigation in intensive Italian dairy herds. Animal Physiology and Animal Nutrition. 2007; 91:226-234.
24. Holtgrew-Bohling K., Hanie E. In Large animal clinical procedures for veterinary technicians. St. Louis: Elsevier/Mosby; 2012. p. 353, 358.
34 Special Ephasis on Diagnostic Aspects of Subclinical Rumen Acidosis: A Rewie. Veterinarija ir Zootechnika. 2002; 20(42):16-29.
26. Hendrickson D., Baird A. In Turner and McIlwraith's Techniques in Large Animal Surgery, 4th Edition.: John Wiley & Sons; 2013. p. 219.
27. Zosel J., Kaden H., Peters G., Hoffmann M., Rudisch P., Jäkel L., Lauckner G., Grodrian A., Gutha U. Continuous long-term monitoring of ruminal pH. Sensors and Actuators B: Chemical. 2010; 144:395–399.
28. AlZahal O., Kebreab E., France J., Froetschel M., McBride B. W. Ruminal Temperature May Aid in the Detection of Subacute Ruminal Acidosis. Journal of Dairy Science. 2008; 91(1): 202-207.
29. Antanaitis R. Inovatyvių technologijų taikymas galvijų acidozės ankstyvajai diagnostikai ir profilaktika. Kaunas; 2015.
30. Gasteiner J., Fallast M., Rosenkranz S., Häusler J., Schneider K., Guggenberger T. Measuring rumen pH and temperature by an indwelling and wireless data transmitting unit and application under different feeding conditions. Wiener Tierarztliche Monatsschrift. 2009; 96(7):127-133. 31. Mulligan F. J., Doherty M. L.. Production diseases of the transition cow. The Veterinary
Journal. 2008; 176:3-9.
32. ČEJNA Vladimír, CHLÁDEK Gustav. The importance of monitoring changes in milk fat to milk protein ratio in Holstein cows during lactation. Central European of Agriculture. 2005; 6(4):539-546.
33. LeBlanc S.J., Lissemore K.D., Kelton D.F., Duffield T.F., Leslie K.E. Major Advances in Disease Prevention in Dairy Cattle. Dairy Science. 2006; 89(4):1267–1279.
34. Osborne J., Mutsvangwa T., Alzahal O., Duffield T., Bagg R., Dick P., Vessie G., McBride B. Effects of Monensin on Ruminal Forage Degradability and Total Tract Diet Digestibility in Lactating Dairy Cows During Grain-Induced Subacute Ruminal Acidosis. Journal of Dairy Science. 2004; 87(6):1840-1847.
35. McGuffey R.K., Ken@Lilley.com, Richardson L.F., Wilkinson J.I.D. Ionophores for Dairy Cattle: Current Status and Future Outlook. Dairy Science. 2001; 84:194-203.
36. Veterinarinių vaistų registras (elektroninis išteklius) (žiūrėta 2016 m. spalio 10). Prieiga per internetą: http://vetlt1.vet.lt/vr/Vaist.aspx?id=5265.
37. Duffield T., Bagg R., DesCoteaux L., Bouchard E., Brodeur M., DuTremblay D., Keefe G., LeBlanc S., Dick P. Prepartum Monensin for the Reduction of Energy Associated Disease in Postpartum Dairy Cows. Journal of Dairy Science. 2002; 85(2):397–405.
35 38. Ingvartsen K.L. Feeding- and management-related diseases in the transition cow Physiological adaptations around calving and strategies to reduce feeding-related diseases. Animal Feed Science and Technology. 2006; 126:175-213.
39. Sato Shigeru. Pathophysiological evaluation of subacute ruminal acidosis (SARA) by continuous ruminal pH monitoring. Animal Science Journal. 2016; 87:168–177.
40. AlZahal O., Kebreab E., France J., McBride B. W. A Mathematical Approach to Predicting Biological Values from Ruminal pH Measurements. American Dairy Science Association. 2007; 90(8):3777-3785.
41. Wahrmund J. L., Ronchesel J. R., Krehbiel C. R., Goad C. L., Trost S. M., Richards C. J. Ruminal acidosis challenge impact on ruminal temperature in feedlot cattle. American Society of Animal Science. 2012; 90:2794–2801.
42. Antanaitis R., Žilaitis V., Juozaitienė V., Stoškus R. Usefulness of acidity and temperature of the rumen and abomasum in diagnosing SARA in dairy cows after calving. Polish Journal of Veterinary Sciences. 2016; 19(3):553–558.
43. Burrin D. G., Britton R. A. Response to Monensin in Cattle during Subacute Acidosis. Journal of Animal Science. 1986; 63:888-893.
44. Erasmus L.J., Robinson P.H., Ahmadib A., Hinders R., Garrett J.E. Influence of prepartum and postpartum supplementation of a yeast culture and monensin, or both, on ruminal fermentation and performance of multiparous dairy cows. Animal Feed Science and Technology. 2005; 122:219-239.
45. Ipharraguerre Ignacio R., Clark Jimmy H. Usefulness of ionophores for lactating dairy cows: a review. Animal Feed Science and Technology. 2003; 106:39–57.
