ARIOGALOS GIMNAZIJOS 7-12 KLASIŲ MOKINIŲ SEILĖTEKIO IR SEILIŲ pH RYŠYS SU DANTŲ ĖDUONIES INTENSYVUMU BEI GALIMOS TIRIAMŲ SEILIŲ PARAMETRŲ POKYČIŲ PRIEŢASTYS

Inga Klimaitė

ARIOGALOS GIMNAZIJOS 7-12 KLASIŲ MOKINIŲ

SEILĖTEKIO IR SEILIŲ pH RYŠYS SU DANTŲ

ĖDUONIES INTENSYVUMU BEI GALIMOS TIRIAMŲ

SEILIŲ PARAMETRŲ POKYČIŲ PRIEŢASTYS

Darbo vadovė

Doc. Dr. Vilija Andruškevičienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

ARIOGALOS GIMNAZIJOS 7-12 KLASIŲ MOKINIŲ SEILĖTEKIO IR SEILIŲ pH RYŠYS SU DANTŲ ĖDUONIES INTENSYVUMU BEI GALIMOS TIRIAMŲ SEILIŲ

PARAMETRŲ POKYČIŲ PRIEŢASTYS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantė ... (parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė) 20....m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovė ... (parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:... Recenzentas:...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų

atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 2 Ar santrauka anglų kalba atitinka _{darbo turinį bei reikalavimus?} 0,2 0,1 0 3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo _esmę? 0,1 0 0 4

Įvadas, tikslas, uţdaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir

uţdaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apţvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus

susipaţinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų

rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra

pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama

problema?

0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medţiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0 16

Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus?

0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų

statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

temą, iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0 25

Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29

Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui?

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai

Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendaci jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai -1 balas

35

Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?

-1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, _{moksliškai, logiškai, lakoniškai?} -0,5 balo -1 balas 37

Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų?

-2

balai -1 balas

38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2

balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?

* Viso (maksimumas 10 balų)

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų

Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _________________________ ______________________

TURINYS

SANTRAUKA ... 10

SUMMARY ... 11

ĮVADAS ... 12

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 14

1.1. Seilių reikšmė burnos sveikatai ... 14

1.1.1. Drėkinamoji funkcija ... 14

1.1.2. Apsauginė burnos minkštųjų audinių funkcija ... 14

1.1.3. Įtaka burnos kietiesiems audiniams ... 14

1.1.4. Skonio jutimas ... 15

1.1.5. Dalyvavimas medţiagų pernašoje ... 15

1.1.6. Dalyvavimas maisto virškinime ... 16

1.2. Seilių pH ir dantų ėduonies ryšys ... 16

1.3. Seilių pH pokyčių prieţastys ... 17

1.3.1. Cukrinis diabetas ... 17

1.3.2. Autoimuninis tiroiditas ... 18

1.3.3. Juvenilinis idiopatinis artritas ... 18

1.3.4. Kt. ligos ... 18

1.3.5. Stresas ... 18

1.3.6. Mityba ... 19

1.3.7. Ţalingi įpročiai, medikamentai ir kt. būklės ... 20

1.4. Seilėtekio ir dantų ėduonies ryšys ... 20

1.5. Sumaţėjusio seilėtekio prieţastys ... 21

1.5.1. Medikamentai ... 21

1.5.2. Sjögreno sindromas ... 21

1.5.3. Cukrinis diabetas ... 21

1.5.4. Galvos ir kaklo radioterapija ... 22

8

3. REZULTATAI ... 26

3.1. Bendroji dalis ... 26

3.2. Respondentų fiziniai duomenys ... 26

3.3. Ėduonies paplitimas ir KPI indeksas ... 26

3.4. Seilių parametrai ... 27

3.4.1. Seilių pH ... 27

3.4.2. Seilėtekis ... 28

3.5. Respondentų patiriamo streso analizė ... 28

3.6. Laisvalaikio/poilsio, miego reţimo bei sporto analizė... 29

3.7. Respondentų mitybos analizė ... 30

3.8. Respondentų ligų, vartojamų vaistų, ţalingų įpročių analizė ... 31

3.9. Burnos higienos įpročių bei nešiojamų ortodontinių aparatų analizė ... 32

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34

IŠVADOS ... 37

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38

SANTRUMPOS

KPI- ėduonies paţeistų, plombuotų, išrautų nuolatinių dantų skaičius vienam asmeniui

pH- vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar

šarmingumą

SS- stimuliuotas seilėtekis

NS- nestimuliuotas seilėtekis

KMI- kūno masės indeksas

MUC- mucinai Ig- imunoglubulinai

CD- cukrinis diabetas

GERL- gastroezofaginio refliukso liga

JIA- juvenilinis idiopatinis artritas

SAŢS- smilkininis apatinio ţandikaulio sąnarys SJ- Sjögreno sindromas

Gy- Grėjus (tarptautinės SI vienetų sistemos jonizuojančiojo spinduliavimo sugertosios dozės vienetas)

ARIOGALOS GIMNAZIJOS 7-12 KLASIŲ MOKINIŲ SEILĖTEKIO IR SEILIŲ pH RYŠYS SU DANTŲ ĖDUONIES INTENSYVUMU BEI GALIMOS TIRIAMŲ SEILIŲ

PARAMETRŲ POKYČIŲ PRIEŢASTYS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Seilių kokybinė ir kiekybinė sudėtis yra neabejotinai svarbi burnos sveikatai. Sumaţėjęs seilių kiekis ir seilių pH gali būti priskiriami prie dantų ėduonies rizikos veiksnių. Lietuvoje dantų ėduonies paplitimas išlieka didelis, o tyrimų, kuriuose būtų analizuojama minėtų seilių parametrų reikšmė dantų ėduonies intensyvumui buvo atlikta vos keletas. Darbo tikslas yra nustatyti 7-12 klasių mokinių seilėtekio bei seilių pH ryšį su dantų ėduonies intensyvumu bei išsiaiškinti galimas tiriamų seilių parametrų pokyčių prieţastis.

Medţiaga ir metodai: Tiriamųjų kontingentą sudarė 157 Raseinių r. Ariogalos gimnazijos 7-12 klasių mokiniai. Buvo tiriamas seilių pH, kiekybiškai įvertintas stimuliuotas (SS) bei nestimuliuotas (NS) seilėtekis, surinkti duomenys apie KPI indeksus, atlikta anoniminė anketinė apklausa.

Duomenų analizei įvertinti naudotas SPSS 22.0 statistinės programos paketas.

Rezultatai: Tiriamosios grupės dantų ėduonies paplitimas siekė 92,4 %. Nustatytas KPI indekso vidurkis- 6,04, seilių pH vidurkis- 6,78, nestimuliuoto seilėtekio vidurkis- 0,54 ml/min., stimuliuoto seilėtekio vidurkis- 2,24 ml/min. Maţesnis seilių pH buvo susijęs su didesniu KPI indeksu (p<0,001), trumpesne nei 1 min. dantų valymo trukme (p=0,024), daţnu uţkandţiavimu (p<0,05), moteriška lytimi (p=0,015), maţesniu nestimuliuotu seilėtekiu (p=0,026), vaisių sulčių (p=0,006) bei kavos (p=0,008) daţnu ir labai daţnu vartojimu. Maţesnis stimuliuotas (p=0,039) ir nestimuliuotas (p<0,001) seilėtekis bei seilių pH (p=0,014) buvo fiksuojamas tų tiriamųjų tarpe, kurie daţnai ir labai daţnai patiria stresą. Maţesnis SS ir NS buvo stebimas tarp tiriamųjų, kurie gausiai prakaituoja fizinio krūvio metu (SS (p<0,001), NS (p=0,002)) ir suvartoja maţiau skysčių (SS (p<0,001), NS (p<0,001)). Daţnai ir labai daţnai darţoves vartojančių tiriamųjų SS buvo didesnis (p<0,05).

Išvados: Maţesnis seilių pH yra susijęs su didesniu KPI indeksu. Tokie veiksniai kaip lytis, dantų valymo trukmė, stresas, daţnas uţkandţiavimas, maţesnis nestimuliuotas seilėtekis, kavos ir vaisių sulčių daţnas vartojimas įtakoja seilių pH, o gausus prakaitavimas, maţas suvartojamų skysčių kiekis, daţnas darţovių vartojimas, stresas- seilėtekį.

SALIVA FLOW RATE AND pH RELATION WITH CARIES INTENSITY OF ARIOGALA GYMNASIUM 7-12TH GRADE STUDENTS AND POSSIBLE CAUSES OF SALIVA

PARAMETERS CHANGES

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: The quality and quantity of saliva are certainly important for oral health. Reduced salivary flow and pH could be ascribed as one of the dental caries risk factors. The prevelance of caries in Lithuania remains high and there are only a few studys carried out about the importance of saliva for caries intensity. The aim of this study is to investigate salivary flow and saliva pH relation with caries intensity among 7-12th grade students and to find out possible causes of these salivary parameters changes.

Material and the methods: The study population consisted of 157 7-12th grade students attending Ariogala gymnasium of the Raseiniai district. Salivary pH, stimulated (SSFR) and unstimulated (USFR) salivary flow was evaluated, data about DMF (decay-missing-filled) index was collected and a questionnaire was completed by the students. Data was analyzed using SPSS 22.0 software.

Results: The overall prevalence of dental caries among the study group was 92,4 %. DMF index mean- 6,04, salivary pH mean- 6,78, USFR mean- 0,54 ml/min, SSFR mean- 2,24 ml/min. Lower salivary pH was related with higher DMF index (p<0,001), teeth brushing duration less than 1 min. (p=0,024), frequent snacking (p<0,05), female gender (p=0,015), lower USFR (p=0,026), frequent juice (p=0,006) and coffee (p=0,008) consumption. Lower SSFR (p= 0,039) and USFR (p<0,001) as well as salivary pH (p=0,014) was observed among those students, who suffers from stress often and very often. Lower SSFR and USFR was observed among those, who sweat a lot during intense physical activity ((SSFR (p<0,001), USFR (p=0,002)) and consumes less water (SS (p<0,001), NS (p<0,001)). Higher SSFR was observed among those, who consumes vegetables often and very often (p<0,05).

Conclusions: Lower salivary pH can be related with higher DMF index. Gender, tooth brushing duration, stress, frequent snacking, lower USFR, frequent juice and coffee consumption can affect salivary pH. Salivary flow could be affeted by excessive sweating, lower water intake, frequent vegetables consumption and stress.

12

ĮVADAS

Remiantis 2017 metais publikuotais „Pasaulinės ligų naštos studijos“ (angl. Global Burden of Disease Study) duomenimis, nuolatinių dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi neuţkrečiama liga. 2016 metais pasaulyje buvo nustatyti 2,44 milijardai nuolatinių dantų ėduonies atvejų ir 4,9 milijonai pieninių dantų ėduonies atvejų [1]. Lietuvoje dantų ėduonies paplitimas 2014 metais tarp 18 metų asmenų buvo 78,3 % [2]. Tai reiškia, jog vos kas penktas aštuoniolikmetis turi sveikus, ėduonies nepaţeistus dantis.

Kaip nurodoma Lietuvos nacionalinėje burnos sveikatos 2016-2020 metų programoje, vienas iš laukiamų rezultatų yra „20 proc. sumaţėjęs Lietuvos gyventojų burnos ligų paplitimas ir intensyvumas“. Programoje pabrėţiama profilaktikos svarba. Tam, kad būtų įmanoma efektyviai taikyti profilaktines priemones bet kokių ligų gydyme, būtina suprasti susirgimo etiopatogenezę, ţinoti rizikos faktorius. Kalbant apie dantų ėduonį, etiopatogenezės studijos yra nuolat plėtojamos ir tobulinamos. Tokioms studijoms ypač tinka seilės, dėl galimybės mėginius surinkti greitai, nebrangiai ir nenaudojant invazyvių metodų [3-4].

Seilių mėginių panaudojimas yra labai platus: medicinoje diagnozuojant onkologines [5-8], infekcines, autoimunines ligas [4], cukrinį diabetą [9-10]. Odontologijoje seilės naudojamos bakteriologiniams ir biocheminiams tyrimams, kuriuos atliekant galima nustatyti ėduonį sukeliančius mikroorganizmus, ar išsiaiškinti antimikrobines seilių sudedamąsias dalis. Taip pat buferinės talpos, seilių pH nustatymui bei seilėtekio kiekybiniam įvertinimui [11]. Šie tyrimai svarbūs analizuojant dantų ėduonies išsivystymo mechanizmus, kadangi sumaţėjusi seilių buferinė talpa, pH ir seilėtekis gali būti priskiriami prie ėduonies rizikos faktorių [11-12].

Jau minėtoje Lietuvos nacionalinėje burnos sveikatos 2016-2020 metų programoje, tarp priemonių burnos sveikatos gerinimui yra išskiriama mitybos analizė, KPI indekso skaičiavimas, seilių pH nustatymas. Mūsų turimomis ţiniomis, Lietuvoje seilių pH ir seilėtekio ryšys su dantų ėduonimi buvo nustatinėjamas J. Siudikienės ir kt. bendraautorių tarp 1 tipo CD sergančių vaikų [13-14]. Daugiau tokio tipo studijų nebuvo atlikta.

Hipotezė: KPI indeksas koreliuoja su seilėtekiu ir seilių pH. Šie parametrai gali būti įtakojami amţiaus, lyties, KMI indekso, streso, miego ir laisvalaikio reţimo, mitybos, ligų, vartojamų vaistų, ţalingų įpročių ar burnos higienos.

Tyrimo tikslas: Nustatyti mokinių seilėtekio bei seilių pH ryšį su dantų ėduonies intensyvumu bei išsiaiškinti galimas tiriamų seilių parametrų pokyčių prieţastis.

13 Tyrimo uţdaviniai:

1. Išsiaiškinti tiriamųjų asmenų dantų ėduonies intensyvumą

2. Nustatyti tiriamosios grupės seilių pH bei kiekybiškai įvertinti stimuliuotą ir nestimuliuotą seilėtekį

3. Susieti tiriamų seilių parametrų rezultatus su dantų ėduonies intensyvumu 4. Išsiaiškinti veiksnius, turinčius įtakos tiriamiems seilių parametrams.

14

1.

LITERATŪROS APŢVALGA

2.

1.1.1. Drėkinamoji funkcija

Seilės uţtikrina nuolatinį burnos gleivinės drėkinimą, komfortiškumo jausmą. Sumaţėjus seilių kiekiui, ţenkliai pablogėja pacientų gyvenimo kokybė [15-16]. Nors 99 % seilių sudaro vanduo, drėkinimo funkcijai kur kas svarbesni mucinai, ypač MUC5B bei MUC7, kurie prie burnos gleivinės prisitvirtina stipriausiai iš visų ją dengiančių baltymų. Mucinai- tai glikoproteinai, pasiţymintys dideliu klampumu, tąsumu, lipnumu bei maţu tirpumu [17]. Jie geba sulaikyti didelį kiekį vandens, yra svarbūs kramtymo, rijimo, kalbos funkcijai, taip pat slopina mikroorganizmų adheziją bei kolonizaciją [18]. MUC5B bei MUC7, taip pat MUC1, IgA, cistatinai bei glikolizuoti prolinu praturtinti baltymai formuoja apsauginį, drėkinantį sluoksnį- gleivinės pelikulę [19-20]. Ji neturėtų būti tapatinama su pelikule, kuri susidaro ant dantų paviršiaus [19].

1.1.2. Apsauginė burnos minkštųjų audinių funkcija

Seilės, kaip apsauginė terpė, turi reikšmės greitesniam burnos gleivinės ţaizdų gijimui, maţina randų susidarymo tikimybę. Galima išskirti dvi pagrindines seilių sudedamąsias dalis, atsakingas uţ gijimo procesus- tai histatinas ir leptinas. Pastarasis skatina keratinocitų proliferaciją, keratinocitų bei epidermio augimo faktorių sekreciją [21]. 2014 metais japonų mokslininkų Hirochika Umeki bei kt. atlikto tyrimo metu, po histologinės dantenų audinių analizės, paaiškėjo, jog leptino dėka, gyjant ţaizdoms, greičiau vyksta burnos gleivinės epitelio ląstelių migracija, susidaro tankesnis kraujagyslių sluoksnis [22]. 2017 metų Pedro Torres ir kt. tyrime yra išskiriamas histatinas-1, kaip itin svarbus angiogenezę skatinantis seilių komponentas. Kuo sparčiau vyksta angiogenezė, tuo greičiau ţaizda aprūpinama deguonimi, maisto medţiagomis bei gijimo procese dalyvaujančiomis ląstelėmis [23]. 2015 metais Irene A. van Dijk su kolegomis atliko tyrimą, kuris patvirtino histatino-1 svarbą ląstelių adhezijos procesuose. Paaiškėjo, jog šis peptidas 20 % pagerina epitelio ląstelių tarpusavio adheziją, lyginant su kontroline grupe. Ši savybė reikšminga formuojantis epitelio barjeriniam sluoksniui, kuris saugo gyjančią ţaizdą nuo ţalingų veiksnių [24].

1.1.3. Įtaka burnos kietiesiems audiniams

Seilės į burną išsiskiria nuolat ir apsaugo kietuosius dantų audinius nuo demineralizacijos. Esant normaliam seilėtekiui, nuo burnos ertmės paviršių yra nuplaunami maisto likučiai, dalis bakterijų ir jų gaminamų rūgščių [25].

15 Seilėse randami neorganiniai elementai: fosfato ir bikarbonato jonai, uţtikrina geras buferines savybes ir rūgščių neutralizaciją [26]. A. Bardow ir kt. ištyrė, jog ėduonimi sergančių pacientų seilėse yra reikšmingai maţesnis kiekis kalcio, fosfato ir bikarbonato jonų [27].

Organiniai komponentai, pavyzdţiui agliutininai, slopina mikroorganizmų prisitvirtinimą prie dantų paviršiaus, skatina jų sulipimą ir palengvina pašalinimą nuo dantų paviršių [26]. E. Sh. Frenkel tyrime buvo analizuojama mucinų (MUC5B) įtaka Streptococcus mutans augimui ir prisitvirtinimui prie tam tikrų paviršių. Paaiškėjo, jog veikiant MUC5B, S. mutans prisitvirtinimo stiprumas prie hidroksiapatito diskų sumaţėjo 77 %, tačiau augimui įtakos neturėjo [28].

Taip pat seilėse randama antibakterinių komponentų, tokių kaip lizocimas, laktoferinas, cistatinai, peroksidazės, galinčių sutrikdyti mikroorganizmų metabolizmą, dauginimąsi ar paţeisti jų struktūrinius elementus [26].

1.1.4. Skonio jutimas

Normaliam skonio jutimui seilės yra būtinas komponentas. Ţmonės, kurių seilių kiekis yra sumaţėjęs, skundţiasi ir skonio sutrikimais [29]. Pirmiausiai seilės veikia kaip tirpiklis, tačiau skonio jutime ne maţiau svarbūs yra ir cheminiai seilių komponentai. Štai pavyzdţiui von Ebnerio seilių liaukučių sekreto sudėtyje randama baltymų, kurie transportuoja hidrofobines molekules į skonio jutimo ląsteles [30]. Kitų seilių liaukų sekrete randama hormonų: leptino, kuris atsakingas uţ saldaus skonio jutimą, gustino- atsakingas uţ kartaus skonio jutimą, grelino- alkio hormono, taip pat seilių insulino, kuris, kaip manoma, į seiles patenka iš kraujo ultrafiltracijos metu ir dalyvauja sūraus skonio jutime [30-31].

1.1.5. Dalyvavimas medţiagų pernašoje

Seilės funkcionuoja kaip terpė tam tikrų medţiagų pernašai. Medicinoje tai svarbu kalbant apie įvairių veikliųjų medţiagų patekimą į gilesnius burnos gleivinės sluoksnius [32].

Aplikacinių medikamentų panaudojimo galimybes burnoje gan ribotos. Tai lemia seilių fermentų veikla, plaunamosios savybės [33]. Seilėse randami multivalentiniai anijonai: CO32−

, PO43−, SO42−, bei mucinai- MUC5B, MUC7, neigiamai veikia dalelių pernašą, nes skatina jų sulipimą [34]. Vis tik 2017 metais Birgit J. Teubl kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog seilėse yra daug micro- bei nano- dydţio porų, uţpildytų maţo klampumo skysčiu, kuris neriboja nanodalelių judėjimo. Tyrimai toliau turėtų būti plėtojami šių seilių mikrostruktūros ypatumų panaudojimui kuriant medikamentus, kurių veikliųjų medţiagų molekulės būtų pakankamai maţos ir galėtų lengviau difunduoti per vadinamąsias poras. Nustatyta, jog optimalus nanodalelių dydis turėtų būti lygus ar maţesnis nei 200 nm [34].

16 1.1.6. Dalyvavimas maisto virškinime

Seilės yra vienas iš virškinimo sistemos komponentų. Jose randami fermentai: lipazės, proteazės, glikohidrolazės, jau burnos ertmėje pradeda maisto virškinimo procesą. Vis tik literatūroje pabrėţiama, jog laiko tarpas, per kurį sukramtomas maisto kąsnis yra pernelyg trumpas reikšmingam fermentų poveikiui, o kąsnį nurijus, seilių fermentų veiklą slopina skrandţio rūgštis. Tiesa dalis fermentų išlieka aktyvūs kąsnio viduryje, tačiau tik iki to laiko, kol skrandţio rūgštys įsiskverbia gilyn. Nepaisant to, buvo nustatyta, jog evoliucijos eigoje, svarbiausio seilių fermento- α- amilazės kiekis sistemingai didėjo [35-36]. Šis reiškinys sutapo su išaugusiu krakmolo suvartojimu, kuris, kaip ţinoma, pasiţymi savybe prilipti prie dantų paviršiaus. Manoma, jog α- amilazė šiuo atveju galėjo būti naudinga, nes geba suskaidyti krakmolo likučius ten, kur lieţuvio ir skruostų judesiai neefektyvūs, pavyzdţiui, dantų kontaktiniuose paviršiuose [35].

1.2. Seilių pH ir dantų ėduonies ryšys

Svarbus vaidmuo dantų ėduonies etiopatogenezėje tenka bakterijoms, kurios skaidydamos greitai fermentuojamus angliavandenius, geba pagaminti organinių rūgščių, sukeliančių danties kietųjų audinių demineralizaciją [37-38]. Ši savybė vadinama acidogeniškumu, tačiau ėduonį sukeliančios bakterijos turi ir acidūrinių savybių. Tai reiškia, jog net ir rūgštinėje aplinkoje jos gali augti ir vykdyti metabolizmą, kitu atveju, jų pačių apykaitos produktai būtų kliūtimi išlikti ir daugintis. Acidūrines mikroorganizmų savybes gerina gebėjimas keisti metabolizmą, esant nepalankioms sąlygoms, taip pat tam tikri struktūriniai ypatumai. Štai pavyzdţiui Lihong Guo su kolegomis 2015 metais nustatė, jog Streptococcus mutans gaminami netirpieji gliukanai, kurie, kaip buvo ţinoma anksčiau, pagerina šių mikroorganizmų adheziją, gali sujungti protonus ir taip padidinti S. mutans atsparumą rūgštims [39].

Esant normalioms pH reikšmėms, nuo 6,5 iki 7,5, burnoje vyrauja įprasta, ėduonies nesukelianti ekosistema, kurios pagrindą sudaro vadinamieji „neutrofiliniai mikroorganizmai“. Jų dėka yra palaikomas rūgščių ir šarmų balansas. Taip pat manoma, jog jie gali išskirti bakterijas slopinančias medţiagas ir tokiu būdu stabdyti mikroorganizmų, sukeliančių danties kietųjų audinių paţeidimus, dauginimąsi [40].

Kai suvartojamame maiste pradeda vyrauti greitai fermentuojami angliavandeniai, yra sutrikdoma normali apnašų mikroorganizmų ekosistema ir įsivyrauja acidogeninės bakterijos [41]. Tuomet pradeda maţėti apnašų pH ir neutrofiliniai mikrooganizmai yra slopinami, o acidūrinės bakterijos turi geresnes sąlygas augti [40, 42]. 2014 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, jog aplinkoje, kurios pH buvo maţas (4,5–5,5), vyravo Lactobacillus rūšies mikroorganizmai: ypač L. fermentum, L. rhamnosus. Neutralioje terpėje (pH >6,5) vyravo Streptococcus oralis, Atopobium rimae bei Bifidobacterium dentium [37].

17 2015 metais Andreadis Georgios su kolegomis tyrė dantų apnašų ir seilių acidogeninio bei acidūrinio potencialo ryšį su dantų ėduonimi. Acidogeninis potencialas- tai laktato kiekis, kurį bakterijos pagamina viename miligrame apnašų per vieną minutę. Paaiškėjo, jog apnašų acidogeninis potencialas yra ţenkliai didesnis dantų ėduonimi sergančiųjų tarpe, nei tų tiriamųjų, kuriems ėduonies paţeidimų nebuvo nustatyta (p<0,01). Tai dar kartą patvirtina organinių rūgščių ţalingą paveikį dantų kietiesiems audiniams, tačiau įdomu tai, jog seilių acidogeninis potencialas buvo didesnis nei apnašų (p<0.001) [42]. Manoma, jog bakterijų gaminamos rūgštys nulemia ne tik dantų apnašų, bet ir burnos ertmės arba seilių pH, galimai kartu veikiant ir išoriniams veiksniams, kaip, pavyzdţiui, maistas ar gėrimai [37].

Vis tik seilių pH įtaka dantų ėduonies intensyvumui yra prieštaringa. Vienų autorių duomenimis, didesnis seilių pH maţina acidūrinių bakterijų augimo patencialą, neutralizuoja rūgštis bei gerina emalio remineralizaciją [43], o maţas seilių pH koreliuoja su didesniu dantų ėduonies instensyvumu [12-11, 44-45]. Dr. Joana Cunha-Cruz kartu su kitų JAV Vašingtono universiteto mokslininkų komanda ištyrė, jog seilių pH esant maţiau nei 6,0 dantų ėduonies paţeidimų buvo nustatyta 60 % daugiau lyginant su grupe, kurios seilių pH buvo daugiau nei 6,4. Tačiau šiuo atveju buvo lyginami aktyvaus ėduonies paţeidimai, nustatyti paskutinių 2 metų laikotarpyje [46]. Kitų studijų metu, kurių tiriamoji grupė buvo vaikai, ryšys tarp maţo pH ir didesnio ėduonies intensyvumo nebuvo statistiškai patikimas [47-48].

1.3. Seilių pH pokyčių prieţastys

1.3.1. Cukrinis diabetas

Cukriniu diabetu sergantiems pacientams nustatoma nemaţai pakitimų burnos ertmėje. Vienas iš jų- sumaţėjęs seilių pH [49-50]. Taip pat stebimas statistiškai patikimas ryšys tarp sumaţėjusio seilių pH ir padidėjusio KPI indekso [50].

Siekiant suprasti seilių pH sumaţėjimo CD sergančiųjų tarpe mechanizmą, pirmiausiai reikėtų paminėti, jog sergant CD, pokyčiai, susiję su vandenilio jonų disbalansu stebimi įvairiose organizmo terpėse, pavyzdţiui, kraujyje [51] ar tarpląsteliniame skystyje [52]. Taip pat ţinoma, jog vienas pagrindinių H+ _{šaltinių yra laktatas ir ketoniniai kūnai: β-hidroksibutiratas bei acetoacetatas.} Ketogenezė suintensyvėja sergant 1 tipo CD ir šiek tiek rečiau sergant 2 tipo CD. Svarbu tai, jog ketoninių kūnų kiekis kraujyje koreliuoja su jų kiekiu seilėse [9]. H. Tsutsui su kolegomis patvirtino, jog 2 tipo CD sergančiųjų seilėse randami ţenkliai didesni β-hidroksibutirato rūgšties bei laktato (pieno rūgšties) kiekiai [53]. Laktatas, kaip ţinoma, yra pagrindinis acidogeninių bakterijų apykaitos produktas [54], nulemiantis sumaţėjusį dantų apnašų pH [37].

Dar svarbesnis faktorius yra statistiškai reikšmingai padidėjęs gliukozės kiekis 2 tipo CD sergančių asmenų seilėse [49, 55-56]. Didesnis gliukozės kiekis sudaro palankias sąlygas daugintis

18 bakterijoms, kurios skaido fermentuojamuosius angliavandenius ir gamina organines rūgštis bei gali būti padidėjusio seilių pH prieţastimi [37].

1.3.2. Autoimuninis tiroiditas

2017 metais atlikto tyrimo metu, buvo nustatytas ţenkliai sumaţėjęs seilių pH tarp asmenų, kuriems buvo nustatyta hipotirozė ir hipertirozė, lyginant su sveikų asmenų kontroline grupe (p<0,001). Lyginant hipotirozės ir hipertirozės grupę, statistiškai reikšmingai maţesnį seilių pH turėjo hipotiroze sergantys tiriamieji (p<0,001) [57]. Kito tyrimo metu, reikšmingai sumaţėjęs seilių pH buvo nustatytas tik hipotiroze sergančiųjų tarpe. Pradėjus taikyti specifinį gydymą, pH vertės padidėjo (p<0,001) [58]. Tyrimų su gyvūnais, kurie sirgo hipotiroze, metu taip pat buvo nustatyti seilių liaukų funkciniai pakitimai, jų dydis buvo maţesnis nei norma, tačiau pradėjus taikyti gydymą, seilių liaukų hipofunkcija nebebuvo fiksuojama [59].

1.3.3. Juvenilinis idiopatinis artritas

Juvenilinis idiopatinis artritas (JIA) gali paţeisti bet kuriuos ţmogaus organizmo sąnarius, taip pat ir smilkininį apatinio ţandikaulio sąnarį (SAŢS). Tuomet stebimi tam tikri dantų ir ţandikaulių sistemos sutrikimai: sąnarinės galvutės hipoplazija, pakitusi jos padėtis, paviršiaus suplokštėjimas bei erozija [60]. Sumaţėja išsiţiojimas ir sutrinka apatinio ţandikaulio judesiai [61]. Literatūros apţvalgoje daţnai svarstoma, jog dėl šių prieţasčių, taip pat dėl vartojamų vaistų bei nepakankamai gerai atliekamos asmeninės burnos higienos, kuomet yra paţeisti ir rankų sąnariai [62], JIA gali būti siejamas su sumaţėjusiu seilių pH [63] ir reikšmingai didesniu KPI indeksu [64].

1.3.4. Kt. ligos

Kitos ligos kurių metu buvo nustatytas sumaţėjęs seilių pH bei pH reikšmių koreliacija su KPI indeksu yra: cistinė fibrozė [65], ūmi limfoblastinė leukemija [66], bronchinė astma [67]. Sergant gastroezofaginio refliukso liga, dėl regurgitacijos į burną patenka skrandţio rūgštis, todėl sumaţėja ir burnos pH, tačiau vystosi ne ėduonis, o nebakterinės kilmės danties kietųjų audinių tirpimas- dantų erozija [68]. Dėl GERL sukeltos dantų erozijos, fiksuojamas maţesnis ėduonies intensyvumas (p<0,001) [69].

Lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems atliekama hemodializė, nustatomi priešingi rezultatai: padidėjęs seilių pH, didesnis kiekis kietųjų dantų apnašų [70] bei maţesnis KPI indeksas [71].

1.3.5. Stresas

Seilių pH po staiga patirto ūmaus streso reikšmingai padidėja, tampa labiau šarminis [72-73]. Remiantis 2014 metais E.A. Naumovos ir kitų bendraautorių atlikto tyrimo išvadomis, padidėjęs pH išlieka iki 120 minučių [73]. Tuo tarpu ilgiau trunkantis, lėtinis stresas nulemia seilių

19 pH sumaţėjimą [74-75].

Seilių pH pokyčių mechanizmai nėra visiškai aiškūs. Ţinoma, jog stresas, nerimas ir depresija gali būti sumaţėjusio seilėtekio prieţastis [76]. Tuo tarpu sumaţėjęs seilių kiekis koreliuoja su rūgštiniu seilių pH ir sumaţėjusia seilių buferine talpa [77].

1.3.6. Mityba

Daugelis saldintų gazuotų gėrimų bei vaisių sulčių pasiţymi rūgštiniu pH. Stefan Zimmer ir kiti bendrautoriai atliko in vitro bandymą, kurio metu tyrė nealkoholinių gėrimų įtaką danties kietiesiems audiniams (emaliui ir dentinui). 7 dienas dantys buvo laikomi skirtingų gėrimų tirpaluose, o vėliau buvo matuojamas kietųjų audinių netekimas. Paaiškėjo, jog didţiausią neigiamą poveikį sukėlė citrinų sultys, per 7 dienas buvo prarasta 32,0 mg emalio ir 28,3 mg dentino. Įdomu tai, jog citrinų sulčių ir gazuoto gėrimo „Coca-cola“ pH skyrėsi minimaliai (atitinkamai pH 2,5 ir pH 2,47), tačiau „Coca-Cola“ gėrimo terpėje emalio ir dentino audinių buvo prarasta maţiausiai iš visų tirtų nealkoholinių gėrimų (7,5 mg emalio bei 6,6 mg dentino) [78]. Šį fenomeną paaiškinti būtų galima remiantis kito tyrimo duomenimis, atlikto 2015 metais, kuriame teigiama, jog kalbant apie erozinį gėrimų poveikį dantų kietiesiems audiniams, daug svarbiau uţ pradinį pH yra savybė ţemą pH išlaikyti ilgesnį laiko tarpą. Tai vadinama titruojamuoju rūgštingumu. L. M. Andalo Tenuta ir kt. in vivo atliktame tyrime nustatyta, jog seilių pH išgėrus „Coca-Cola“ gėrimo padidėjo iki pH reikšmių, didesnių nei 5,5 per 15 sekundţių, tuo tarpu išgėrus apelsinų sulčių tokiai pačiai pH ribai pasiekti reikėjo dvigubai daugiau laiko- 30 sekundţių. Nors apelsinų sulčių pH maţiau rūgštinis (pH 3,5) nei gėrimo „Coca-Cola“ (pH 2,5), apelsinų sulčių titruojamasis rūgštingumas yra didesnis, todėl seilių pH ilgiau išlieka sumaţėjęs [79].

2016 metais Barbara Hohensinn su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu nustatė teigiamą burokėlių sulčių poveikį seilių pH. Vartojant burokėlių sultis, seilių pH vertės padidėjo 0,5 pH vieneto. Taip pat padaugėjo neorganinių nitratų, nitritų ir azoto oksido, kurie, kaip manoma, pasiţymi antimikrobinėmis savybėmis [80].

Reguliariai vartojant pieną ir kitus pieno produktus, savo sudėtyje neturinčius cukraus, seilių pH taip pat padidėja, o daţnai vartojant greitai fermentuojamus angliavandenius, lipnius maisto produktus- maţėja [41]. Yong-Duk Park ir kt. bendraautorių atlikto tyrimo metu, paaiškėjo, jog išskalavus burną 10 % gliukozės tirpalu, po 5 min. laktato kiekis seilėse reikšmingai padidėjo nuo 4,21 iki 20,31, o acetato nuo 10,20 iki 14,64. Išsiskyrusios organinės rūgštys prie pradinių verčių priartėjo tik po 20 min [38]. Šios rūgštys nulemia ir burnos pH [37]. Svarbu tai, jog terpės, kurioje dauginasi mikroorganizmai, pH pakinta skirtingai, priklausomai nuo to, kokie angliavandeniai ir kokių mikroorganizmų yra metabolizuojami: stebint S. mutans, S. inopinata bei

20 S. mutans metabolizmą kartu su P. denticolens, pH vertė labiausiai nukrito kai buvo skaidoma gliukozė (iki pH 4,3), sacharozė (iki pH 4,2) bei rafinozė (iki pH 4,6) [81].

1.3.7. Ţalingi įpročiai, medikamentai ir kt. būklės

Seilių pH gali keistis dėl ţalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas [43, 82-83]. Sumaţėjęs seilių pH nustatomas tarp tabaką rūkančių asmenų [82], tarp rūkomąją narkotinės medţiagos kokaino versiją vartojančių tiriamųjų [84]. Taip pat seilių pH neigiamai veikia vynas [83] bei tam tikri medikamentai, pavyzdţiui, aspirinas [85], vitaminas C (kramtomoji forma) [43], inhaliuojamieji astmai gydyti skirti vaistai [86].

Seilių pH priklauso ir nuo lyties, moterų pH maţesnis nei vyrų, tai gali būti susiję su seilių

liaukų dydţių skirtumu, hormonų įtaka [87].

Nustatyta, jog nėščiųjų seilių pH sumaţėja nuo pirmo iki trečio nėštumo trimestro, taip pat padidėja ėduonies intensyvumas, stebima blogesnė burnos higiena [88]. Kito tyrimo duomenimis, pH ir KPI sumaţėja tik trečio nėštumo trimestro metu ir po gimdymo [89].

Įtakos seilių pH turi ir paros laikas. Nustatyta, jog naktį seilių pH ţenkliai sumaţėja. Tokie rezultatai buvo gauti matuojant seilių pH nuolat, 2 dienų bėgyje. Dienos metu pH svyravimai buvo minimalūs [90].

1.4. Seilėtekio ir dantų ėduonies ryšys

Seilės į burną išsiskiria nuolat: iš didţiųjų seilių liaukų (paausinių, paţandinių, palieţuvinių) bei iš maţųjų seilių liaukučių [25]. Seilių sekreciją kontroliuoja autonominė nervų

sistema [91].

Yra skiriamas nestimuliuotas seilėtekis, apibūdinantis išsiskiriančias seiles ramybės metu, ir stimuliuotas seilėtekis, kuris parodo išsiskyrusių seilių kiekį aktyviai veikiant tam tikriems dirgikliams [25].

Sumaţėjęs seilėtekis yra siejamas su didesniu dantų ėduonies intensyvumu [12, 45, 93-94]. Carolina Diaz de Guillory su kolegomis nustatė, jog 36-49 metų amţiaus tiriamųjų grupėje, sumaţėjęs seilėtekis buvo susijęs su didesniu ėduonies paţeistų dantų vainikų ir dantų paviršių skaičiumi [93]. M. Fiyaz ir kt. savo studijoje pastebėjo, jog dantų ėduonimi sergančiųjų seilėtekis buvo beveik du kartus maţesnis nei kontrolinės grupės [94].

Normalus seilėtekis palengvina savaiminį burnos apsivalymą nuo maisto likučių. Taip pat padeda nuplauti dalį organinių rūgščių, kurias išskiria acidogeniniai mikroorganizmai [25]. Nestimuliuotose seilėse yra pakankamas kiekis fosfato, o stimuliuotose karbonatojonų, padedančių neutralizuoti rūgštis ir apsaugoti dantis nuo demineralizacijos proceso [95].

21 1.5. Sumaţėjusio seilėtekio prieţastys

Seilėtekis maţėja senstant [96-98]. Smith, C. H teigia, jog seilių kiekis išlieka nepakitęs iki 50 metų amţiaus, o nuo 70 metų sumaţėja ţenkliai [97]. Taip pat svarbus faktorius yra stresas, nerimas, depresija [76]. Pastebėta, jog pacientams, kuriems būdinga itin stipri dantų gydymo baimė, pradėjus taikyti psichoterapiją, nerimas sumaţėja ir dėl to reikšmingai padidėja seilėtekis [99]. Seilėtekis taip pat maţėja dėl tam tikrų medikamentų vartojimo, ligų bei galvos ir kaklo radioterapijos įtakos.

1.5.1. Medikamentai

Didţiausią įtaką sumaţėjusiam seilėtekiui turi medikamentai, kurie tiesiogiai veikia autonominę nervų sistemą, pavyzdţiui, anticholinerginiai vaistai. Taip pat antidepresantai, anksiolitikai, antihipertenziniai vaistai, diuretikai [92].

2014 metais atliktoje studijoje buvo nustatyta, jog diuretikus vartojančių pacientų stimuliuotas ir nestimuliuotas seilėtekis yra daugiau nei du kartus maţesnis lyginant su kontroline grupe. Be kita ko, tiriamosios grupės seilių pH, buferinė talpa taip pat buvo maţesnė, o dantų ėduonies intensyvumas didesnis [100]. 33,85 % maţesnis stimuliuotas seilėtekis buvo nustatytas de Almeida Pdel ir kt. bendraautorių tyrime tarp antidepresantus vartojančių pacientų [101]. Reikšmingai maţesnis burnos drėgmės lygis buvo nustatytas ir A. Okamoto su kolegomis 2016 atliktoje studijoje, tiriant šizofrenija sergančius pacientus, kuriems buvo taikomas gydymas antipsichoziniais vaistais [102].

1.5.2. Sjögreno sindromas

Sergant šia autoimunine liga stebimi struktūriniai ir funkciniai seilių bei ašarų liaukų pokyčiai. Histologiniuose seilių liaukų mėginiuose galima stebėti limfocitų infiltracijos ţidinius ir audinių destrukciją aplink juos. Tai viena iš prieţasčių, lemianti SJ sindromu sergančiųjų seilėtekio sumaţėjimą, tačiau yra ir kitų veiksnių. L. Y. Teos su kolegomis nustatė, jog net ir esant minimaliai audinių infiltracijai limfocitais, seilėtekis sergant SJ yra neigiamai pakitęs, o to prieţastis gali būti inozitolio trifosfato receptorių kiekio sumaţėjimas seilių liaukų struktūriniuose elementuose bei sutrikęs agonistų reguliuojamas viduląstelinio kalcio jonų perdavimas [103].

1.5.3. Cukrinis diabetas

Sumaţėjęs seilėtekis fiksuojamas tiek 2 tipo [49, 104-106] tiek 1 tipo CD sergančiųjų tarpe [104, 106-108]. Vis dar bandoma išsiaiškinti, kokios yra seilėtekio sumaţėjimo prieţastys sergant CD, tačiau daţniausiai minimi seilių liaukų struktūriniai pokyčiai, sutrikusi kraujotaka, diabetinė neuropatija, didelis skysčių netekimas [104, 109]. M.A. Lilliu su kolegomis nustatė pakitusios seilių liaukų morfologinės struktūros ryšį su maţesniu seilėtekiu [110-111]. R. Sabino-Silva su

22 bendraautoriais nustatė, jos sergant CD seilių liaukų latakų sienelėse randami didesni baltymo SGLT1 kiekiai. Šis baltymas skatina vandens reabsorbciją iš pirminių seilių, todėl daroma prielaida, jog tai gali būti maţesnio seilėtekio prieţastis [112]. E. M. Kogawa ir kt. tyrime nustatytas neigiamas ryšys tarp nepakankamai kontroliuojamos glikemijos ir maţesnio seilėtekio [113]. Panašūs rezultatai buvo gauti ir V. L. Carneiro studijoje tiriant 1 tipo CD sergančius vaikus ir suaugusiuosius [114].

1.5.4. Galvos ir kaklo radioterapija

Dėl ţalingo radioterapijos poveikio stebimi morfologiniai seilių liaukų pokyčiai: padaugėja apoptozę skatinančių ląstelių, formuojasi jungiamojo audinio perteklius, stebimas maţesnis sekrecinių alveolių kiekis, ardomas kraujagyslių tinklas, sumaţėja seilių liaukų apimtis [115]. C. P. C. Sim su kolegomis atlikto tyrimo metu, praėjus 2 metams po radioterapijos, paausinių ir paţandinių seilių liaukų apimtis išliko 33 % maţesnė nei buvo fiksuota prieš gydymą. Apimties pokyčiai koreliavo su maţesniu seilėtekiu [116].

E. H. Pow ir kt. bendraautorių tyrimo duomenimis, pradėjus taikyti radioterapiją, stimuliuotas seilėtekis po 2 mėn. buvo sumaţėjęs daugiau nei 85 %. Praėjus 24 mėn. po radioterapijos seilėtekis vis dar buvo reikšmingai sumaţėjęs, nors ir buvo stebimas palaipsniui vykstantis seilių liaukų funkcijos atsistatymas [117].

Seilėtekio atsistatymo greitis priklauso ir nuo radioterapijos intensyvumo. Jeremias Hey ir kt. tyrė paausinių seilių liaukų funkcijos atsistatymą po radioterapijos. Tiriamųjų grupėje, kurios gydymui buvo skirta dozė maţesnė nei 26 Gy, praėjus 36 mėn. po radioterapijos, seilių kiekis ţenkliai priartėjo prie pradinių seilėtekio reikšmių, fiksuotų prieš radioterapiją. Tuo tarpu tiriamųjų grupėje, kuri buvo gydoma didesne nei 40 Gy doze, seilių liaukų funkcijos atsistatymas nebuvo stebimas net ir po 36 mėn. [118].

23

2.

MEDŢIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėn. Ariogaloje, Raseinių r. Ariogalos gimnazijoje. Tyrimo laikotarpiu įstaigoje mokėsi 252 7-12 klasių vyriškos ir moteriškos lyties mokiniai (N-252).

Imtis sudaryta naudojantis Panijoto formule:

n=

∆ 2 – imties paklaida N – generalinė visuma

Nustatytas imties dydis- 155 respondentai (paklaida – 0,05, N – 252). Šio tyrimo imtis n – 157 pakankama.

Tiriamųjų atrankos kriterijai – įtraukimo kriterijai:

1. Raseinių r. Ariogalos gimnazijos 7-12 klasių mokiniai, kurie mokyklų visuomenės sveikatos specialistams pateikė informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus iš šeimos gydytojo ( Forma Nr.027-1/a)

2. Raseinių r. Ariogalos gimnazijos 7-12 klasių mokiniai, kurie patys, bei jų tėvai/teisėti globėjai pasirašė sutikimo bei informuoto sutikimo dalyvauti tyrime formas.

Tyrimo objektas – Ariogalos gimnazijos 7-12 klasių mokinių seilėtekio ir seilių pH ryšys su dantų ėduonies intensyvumu bei galimos tiriamų seilių parametrų pokyčių prieţastys

Tyrimo metodika: Planuojant atlikti tyrimą, buvo gauti reikalingi rašytiniai sutikimai: Raseinių r. Ariogalos gimnazijos direktoriaus sutikimas bei LSMU bioetikos centro pritarimas (Nr. BEC – OF – 34) (Priedas Nr.1). 7-12 klasių mokiniams buvo išdalinti tėvų ir tiriamojo asmens informavimo apie tyrimą forma (Priedas Nr.2) bei sutikimo forma (Priedas Nr.3). Gavus tėvų ir tiriamojo asmens sutikimą, buvo pradėtas tyrimo vykdymas.

Klinikinis tyrimas: seilių pH bei seilėtekio nustatymas Visiems tiriamiesiems iš anksto buvo pranešta, jog maţiausiai 2 valandas iki tyrimo

pradţios nevalgytų, negertų, nerūkytų, nekramtytų kramtomosios gumos ir nenaudotų burnos higienos priemonių [41]. Tyrimai buvo atliekami ryte, tarp 08:00-12:00 val., tam, kad būtų sumaţinta paros bioritmų įtaka [85].

24 Seilių pH:

Seilių pH reikšmėms nustatyti buvo naudojamos didelio jautrumo ir plataus diapazono pH indikatorinės juostelės (pH 4,5 - pH 9) („Baltbiola“, Ionaqua a.s., Česka Trebova, Čekijos

Respublika). Tiriamųjų buvo prašoma sėdėti tiesiai, šiek tiek palenkus galvą [85]. Ramybės metu (nestimuliuojant) išsiskyrusios seilės buvo surenkamos į sterilų plastikinį indelį. Į indelį įmerkiamos pH indikatorinės juostelės, ištraukus, per 15 sekundţių, pagal gamintojo pridėtą spalvinę skalę, įvertinama pH reikšmė.

Nestimuliuotas seilėtekis (NS): Tiriamųjų buvo paprašyta per 5 minučių laikotarpį, ramybės metu, nestimuliuojant seilių išsiskyrimo, į sterilų plastikinį indelį surinkti išsiskiriančias seiles. Laikas buvo matuojamas chronometru. Steriliu medicininiu švirkštu buvo matuojamas seilių kiekis (ml). Apskaičiuojamas nestimuliuotas seilėtekis mililitrais per minutę (ml/min) [13, 119].

Stimuliuoto seilėtekio tyrimas (SS): Tiriamasis sėdi tiesiai, atsipalaidavęs, kramto parafino gabalėlį („Ortho Protection Wax“, Dentaurum GmbH&Co. KG, Ispringen, Vokietija) 5 min., laikas matuojamas chronometru.

Kramtymo metu išsiskyrusios seilės renkamos į sterilų plastikinį indelį. Seilių kiekis pamatuojamas steriliu medicininiu švirkštu. Apskaičiuojamas skatintas seilėtekis mililitrais per minutę (ml/min) [13, 119].

Dantų ėduonies intensyvumo tyrimas: Naudojantis mokyklų visuomenės sveikatos specialistams pateikta informacija apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus iš šeimos gydytojo (Forma Nr.027-1/a), buvo fiksuojamas kiekvieno tiriamojo KPI indeksas (dantų ėduonies paţeistų, plombuotų bei išrautų nuolatinių dantų indeksas).

Anoniminės anketinės apklausos metodas: Anketa parengta atsiţvelgiant į šia tema publikuotą literatūrą bei iškeltus uţdavinius,

anketą sudarė 40 klausimų (Priedas Nr.4). Pirmoji klausimyno dalis buvo sudaryta bendrai informacijai apie respondentą surinkti: lytis, amţius, ūgis, svoris. Antroji klausimyno dalis buvo sudaryta siekiant surinkti duomenis, apie respondentų patiriamą stresą, šios būsenos daţnį bei intensyvumą, taip pat buvo siekiama

išsiaiškinti respondento poilsio/laisvalaikio reţimą. Trečioji klausimyno dalis buvo sudaryta iš klausimų apie mitybos įpročius. Ketvirtoji dalis buvo skirta išsiaiškinti, kokiomis ligomis serga respondentas, kokius medikamentus vartoja. Penktoji dalis buvo skirta įvertinti ţalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, daţniui. Šeštoji dalis buvo skirta įvertinti respondentų burnos higienos įpročius.

25 Duomenų analizei įvertinti naudotas SPSS 22.0 statistinės programos paketas. Skirstinių normalumas tikrintas Kolmogorov- Smirnov testu. Naudota vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA, parametrinis Stjudento t testas, neparametriniai Kruskal- Wallis bei Mann-Witney testai. Porinėms priklausomoms imtims lyginti naudoti neparametriniai McNemar bei Wilcoxon testai. Kokybinių poţymių tarpusavio priklausomybei nustatyti naudotas Chi-kvadrato ( χ2

) kriterijus. Dydţių tarpusavio ryšio patikrinimui naudota neparametrinė Spearman koreliacijos analizė. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais kai p<0,05.

26

3.

REZULTATAI

3.1. Bendroji dalis

Tyrime dalyvavo 157 respondentai: 102 merginos (65 %) ir 55 vaikinai (35 %). Tiriamųjų amţiaus vidurkis- 15 metų (SN 1,55). Jauniausiam respondentui buvo 12 metų, vyriausiam 18 metų. Daugiausiai tyrime dalyvavo 14 (23,6 %), 15 (20,4 %) bei 16 (20,4 %) metų jaunuolių. 60,5 % tiriamųjų buvo jaunesni nei 15 metų, 39,5 % buvo vyresni nei 15 metų amţiaus (1 pav.).

1 pav. Respondentų amţiaus pasiskirstymas 3.2. Respondentų fiziniai duomenys

Išanalizavus anketos duomenis apie respondentų ūgį ir svorį, buvo apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI (kg/m2

)). Vaikinų KMI vidurkis buvo 21,27. Merginų KMI vidurkis- 20,94. Paaiškėjo, jog didėjant KMI, didėjo ir KPI indeksas (p=0,017).

Taip pat tyrėme KMI ir seilių pH, bei KMI ir seilėtekio ryšį, tačiau reikšmingos sąsajos negauta.

3.3. Ėduonies paplitimas ir KPI indeksas

Tiriamosios grupės dantų ėduonies paplitimas: 92,4 %. KPI indekso vidurkis: 6,04 (SN ± 4,53). Maţiausia reikšmė 0, didţiausia- 29. Merginų KPI (6,48) buvo didesnis nei vaikinų (5,24) tačiau reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Ėduonies paplitimas, atsiţvelgiant į lytį taip pat reikšmingai nesiskyrė: vaikinai (87,3 %, n=48), merginos (95,1 %, n=97) (p>0,05).

Buvo nustatyta reikšminga teigiama koreliacija tarp amţiaus ir KPI indekso: kuo vyresnis tiriamasis, tuo didesnis KPI indeksas (p=0,005).

27 3.4. Seilių parametrai

3.4.1. Seilių pH

Tiriamųjų seilių pH vidurkis buvo 6,78 (± 0,55). Maţiausia fiksuota pH reikšmė- 5,5. Didţiausia pH reikšmė- 8. Palyginome vaikinų (6,92) ir merginų (6,70) seilių pH vidurkį. Vaikinų pH buvo reikšmingai didesnis nei merginų (p=0,015) (2 pav.). Taip pat nustatėme seilių pH ir KPI ryšį. Remiantis neparametrine Spearman koreliacine analize, paaiškėjo, jog maţesnis pH koreliavo su didesniu KPI indeksu (r=-0,7, p<0,001) (3 pav.).

2 pav. pH ir lyties priklausomybė

28 3.4.2. Seilėtekis

Išskyrėme stimuliuotą (SS) ir nestimuliuotą (NS) seilėtekį. Bendras NS vidurkis buvo 0,54, SS vidurkis- 2,24. Atsiţvelgiant į lytį, seilėtekis reikšmingai nesiskyrė: merginų NS (0,50), SS (2,25), vaikinų NS (0,60), SS (2,21) (p>0,05).

Nustatėme, jog NS yra reikšmingai susijęs su seilių pH: kuo didesnis nestimuliuotas seilėtekis, tuo didesnis pH (p=0,026).

3.5. Respondentų patiriamo streso analizė

Vertinome respondentų patiriamo streso daţnį bei intensyvumą tyrimo metu ir įprastomis dienomis. Maţiau nei pusė respondentų nurodė, jog stresą patiria retai (45,9 %), tačiau kita pusė teigė, jog stresą patiria daţnai (33,12 %) ir labai daţnai (17,20 %). Vos 3,8 % nurodė, jog streso nepatiria.

Vertinant streso intensyvumą įprastomis dienomis, 19,1 % apklaustųjų nurodė manantys, jog jų patiriamo streso lygis yra stiprus, 31,9 % teigė, jog vidutiniškas, 39,5 %- maţas, o 9,5 % nurodė nejaunčiantys streso. Tuo tarpu vertinant streso intensyvumą tyrimo metu, 38,2 % respondentų nurodė, jog streso nejaučia, 29,3 % teigė, jog streso intensyvumas buvo maţas, 24,2 %- vidutiniškas, 8,3 %- stiprus.

Palyginus patiriamo streso daţnį tarp lyčių, paaiškėjo, jog merginos statistiškai reikšmingai stresą patiria daţniau nei vaikinai (p<0,05) (4 pav.), o jų patiriamo streso intensyvumas įprastomis dienomis taip pat yra didesnis nei vaikinų (p< 0,002).

29 Išanalizavus atsakymus apie patiriamo streso daţnį, nustatėme, jog respondentų, kurie stresą patiria daţnai ir labai daţnai, seilių pH (p=0,014), NS (p<0,001) ir SS (p=0,039) buvo statistiškai reikšmingai maţesnis (Lentelė Nr. 1).

Patiriamo streso intensyvumas tyrimo metu įtakos seilių pH ir SS neturėjo (p>0,05), tačiau NS paveikė neigiamai (p<0,05), kuomet intensyvumas buvo nurodomas kaip vidutiniškas arba stiprus (Lentelė Nr. 1).

Tiriant streso intensyvumą įprastomis dienomis, paaiškėjo, jog vidutiniškas ir stiprus intensyvumas neigiamai veikė seilių pH (p<0,05) ir NS (p<0,05) (Lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1. Tirtų seilių parametrų ir patiriamo streso daţnio bei intensyvumo ryšys

Klausimas Atsakymai N (%) Vidurkis pH (SN) NS (SN) SS (SN) Kaip daţnai patiriate stresą? niekada/retai 78 (49,7) 6,9 (0,5) 0,65 (0,36) 2,38 (0,94) daţnai/ labai daţnai 79 (50,3) 6,6 (0,6)* 0,43 (0,29)* 2,09 (0,84)* Kaip vertinate streso intensyvumą, kurį jaučiate šiuo metu?

stiprus/

vidutiniškas 51 (32,5) 6,7 (0,6) 0,37 (0,20) * 2,07 (0,92) maţas/ šiuo metu

nejaučiu streso 106 (67,5) 6,8 (0,6) 0,62 (0,37) 2,32 (0,89) Kaip vertinate streso intensyvumą, kurį jaučiate įprastomis dienomis? stiprus/ vidutiniškas 80 (51,0) 6,7 (0,6)* 0,42 (0,28)* 2,13 (0,86) maţas/ nejaučiu streso 77 (49,0) 6,9 (0,5) 0,66 (0,37) 2,36 (0,94) N- tiriamųjų skaičius (absoliutus skaičius)

%- procentinė N išraiška

NS- nestimuliuotas seilėtekis (ml/min.) SS- stimuliuotas seilėtekis (ml/min.) SN- standartinis nuokrypis

* - reikšmingumo lygmuo p<0,05

Išanalizavus patiriamo streso daţnio bei intensyvumo ryšį su KPI indeksu, statistiškai patikimų duomenų nebuvo gauta (p>0,05).

3.6. Laisvalaikio/poilsio, miego reţimo bei sporto analizė

Tiriamųjų anketoje buvo klausiama, kiek laiko jie skiria poilsiui, miegui. Beveik pusė tiriamųjų poilsiui/laisvalaikiui kasdien skiria 3-4 val., 5-6 val. ilsisi šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis, beveik šeštadalis tik 1-2 val. Miegui daugiau nei 7 val. skiria 87,3 % respondentų,

30 maţiau nei 7 val.- 12,7 %. 73,2 % apklaustųjų miegoti eina iki 23 val., 26,8 % vėliau nei 23 val. Didţioji dauguma respondentų (80,25 % ) keliasi 06-07 val. ryto, o 14,01 %- 05-06 val. Palyginus šiuos duomenis su tiriamais seilių parametrais, statistiškai reikšmingų duomenų negavome (p>0,05).

Taip pat tiriamųjų klausėme, kaip daţnai jie sportuoja. 9,5 % respondentų nurodė, jog sportuoja kasdien, beveik pusė respondentų (48,4 %) atsakė, jog sportuoja 2-3 kartus per savaitę, 17,2 % sportuoja 1 kartą per savaitę, 12,7 % atsakė, jog nesportuoja. Palyginome sportavimo daţnio ir lyties priklausomybę. Paaiškėjo, jog merginos sportuoja rečiau nei vaikinai (p<0,001).

Šiek tiek maţiau nei pusė respondentų nurodė, jog sportuodami gausiai prakaituoja. Palyginus šiuos duomenis su seilėtekiu nustatėme, jog gausus prakaitavimas statistiškai reikšmingai koreliuoja su maţesniu stimuliuotu (p<0,001) ir nestimuliuotu seilėtekiu (p=0,002) (Lentelė Nr. 2).

Tiriamųjų prašėme nurodyti, kiek skysčių per parą jie suvartoja. Vaikinai vidutiniškai išgeria 1,6 litrus vandens, o merginos- 1,2 l. Skirtumas tarp lyčių buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001). Taip pat paaiškėjo, jog kuo daugiau skysčių suvartojama, tuo didesnis stimuliuotas (p<0,001) bei nestimuliuotas seilėtekis (p<0,001), tačiau su seilių pH reikšmingo ryšio nenustatėme (p>0,05).

Lentelė Nr. 2. Gausaus prakaitavimo fizinio krūvio metu ir seilėtekio priklausomybė

Klausimas Atsakymai N (%) Vidurkis

NS (SN) SS (SN)

Ar gausiai prakaituojate intensyvaus fizinio krūvio metu?

taip 70 (44,6) 0,42 (0,24)* 1,98 (0,89)* ne 87 (55,4) 0,63 (0,38) 2,45 (0,86) N- tiriamųjų skaičius (absoliutus skaičius)

%- procentinė N išraiška SN- standartinis nuokrypis * - reikšmingumo lygmuo p<0,05

3.7. Respondentų mitybos analizė

Norėjome suţinoti, kokie maisto produktai vyrauja tiriamųjų mitybos racione, todėl prašėme jų nurodyti tam tikrų maisto produktų vartojimo daţnį. Tokius produktus, kaip saldinti gazuoti gėrimai, kava, ţalioji ir juodoji arbata, ţuvis, riešutai, saldumynai, bei daug druskos turintys produktai, respondentai vartoja retai. Vaisių sultis, pieno produktus, darţoves, vaisius ir uogas, respondentai vartoja daţnai.

Analizavome suvartojamų maisto produktų daţnio ryšį su KPI indeksu, seilių pH bei seilėtekiu. Seilių pH pokyčiams reikšmingas buvo kavos suvartojimo daţnis: nevartojančių arba retai vartojančių kavą seilių pH buvo reikšmingai didesnis (pH vidurkis 6,9), nei tų tiriamųjų, kurie kavą vartoja daţnai ar labai daţnai (pH vidurkis 6,6) (p=0,008). Seilių pH pokyčiams reikšmės

31 turėjo ir vaisių sultys: pH maţesnis tų tiriamųjų, kurie vaisių sultis vartoja daţnai ir labai daţnai lyginant su tais, kurie vaisių sulčių nevartoja arba vartoja retai (p=0,006).

Seilėtekio pokyčiams įtakos turėjo darţovės: stimuliuotas seilėtekis reikšmingai didesnis tų tiriamųjų, kurie darţoves vartoja daţnai ir labai daţnai (SS vidurkis 2,3 ml/min.), lyginant su tais, kurie jų nevartoja arba vartoja retai (SS vidurkis 1,8 ml/min.) (p<0,05).

Tiriamųjų taip pat klausėme, kaip daţnai jie uţkandţiauja tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų ir vakarienės). Beveik pusė apklaustųjų (49 %) atsakė, jog uţkandţiauja daţnai, 8,9 %- labai daţnai, 36,3 %- retai ir vos 5,7 % teigė, jog niekada neuţkandţiauja. Didţioji dauguma respondentų po uţkandţių burnos neišskalauja vandeniu (43,3 %) arba tai daro tik kartais (40,8 % ).

Palyginome uţkandţiavimo daţnį su KPI indeksu bei seilių pH (5 pav.). Paaiškėjo, jog KPI reikšmingai didesnis, o seilių pH reikšmingai maţesnis tų tiriamųjų, kurie uţkandţiauja daţnai ir labai daţnai, lyginant su tais, kurie neuţkandţiauja arba tai daro retai (p<0,05). Burnos išskalavimas su vandeniu po uţkandţiavimo reikšmingai su KPI indeksu bei seilių pH nekoreliavo (p>0,05).

5 pav. KPI ir pH priklausomybė nuo uţkandţiavimo daţnio

3.8. Respondentų ligų, vartojamų vaistų, ţalingų įpročių analizė

Net 83,4 % apklaustųjų teigė, jog neserga jokia liga, o 93 % nevartoja jokių vaistų. Vis tik 8 respondentai nurodė, jog serga bronchine astma, 6 gastroezofaginio refliukso liga, 5 maţakraujyste, 2 tachikardija, 1 cukriniu diabetu, 1 fenilketonurija, 4 nurodė, jog jiems nustatyta širdies yda, 1 respondentas nurodė, jog serga inkstų liga, tačiau nepatikslino, kokia. Nė vienam tiriamąjam nebuvo taikyta galvos ir/ar kaklo radioterapija.

32 Atsakant į klausimą, kokius vaistinius preparatus vartoja, 4 tiriamieji nurodė, jog vartoja raminamuosius, 4 vaistinį preparatą „Salbutamol“, 1 „No-Spa“, 2- antacidinius preparatus.

Vertinant ţalingus įpročius, respondentų buvo klausiama apie įprastų bei elektroninių cigarečių rūkymą, alkoholio vartojimą. Vos 4,5 % respondentų nurodė, jog rūko įprastas cigaretes, o 88,5 % niekada nerūkė. Vis tik 7 % pripaţino, jog nors šiuo metu ir nerūko, anksčiau tai darė. Vaikinai reikšmingai daţniau nei merginos teigė, jog rūko (p=0,010). Elektronines cigaretes rūko taip pat labai maţa dalis apklaustųjų- 5,7 %. 86 % respondentų niekada nevartojo alkoholinių gėrimų ir tik 5 % teigė priešingai.

Respondentai, pripaţinę, jog rūko/rūkė anksčiau ar vartoja alkoholinius gėrimus, turėjo nurodyti kaip ilgai ir kaip daţnai propaguoja šiuos ţalingus įpročius. Įprastas cigaretes trumpiau nei 1 metus rūko/rūkė 82,3 % (N=14) apklaustųjų, ilgiau nei 1 metus- 17,7 % (N=3), elektroninių cigarečių ilgiau kaip 1 metus nerūkė nė vienas jaunuolis. Įprastas ir elektronines cigaretes daţniausiai rūko/rūkė 1-2 kartus per dieną, alkoholį vartojo 2-3 kartus per mėnesį. Analizuojant, ar bendrinės ligos, vartojami vaistai ir ţalingi įpročiai gali turėti įtakos KPI indekso bei tiriamų seilių parametrų reikšmėms, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio nenustatėme (p>0,05).

3.9. Burnos higienos įpročių bei nešiojamų ortodontinių aparatų analizė

Remiantis duomenimis, pateiktais lentelėje Nr. 4, daugiau nei pusė tiriamųjų atsakė, jog daţnai ir labai daţnai kramto kramtomąją gumą. Beveik trys ketvirtadaliai dantis su dantų šepetėliu valo 2 kartus per dieną, ketvirtadalis 1 kartą arba nereguliariai. Didţioji dauguma dantims išsivalyti skiria 2-3 min., maţiau nei 1 minutę skiria vienas iš šešių respondentų. Dantų šepetėlį kas 3 mėnesius keičia kas antras respondentas, daugiau nei penktadalis- tik tuomet, kai šepetėlio šereliai nusidėvi. Dantų siūlą arba tarpdančių šepetėlius kasdien naudoja nedidelė dalis respondentų- maţiau nei šeštadalis, beveik kas antras šių priemonių nenaudoja iš vis. Burnos skalavimo skysčius kasdien naudoja penktadalis. Daugiau nei pusė respondentų neţino, ar jų naudojamoje dantų pastoje yra fluoro. Didţioji dauguma teigia, jog nenaudoja lieţuvio valiklio, o kasdien naudoja vos 1 iš 20 apklaustųjų.

Palyginus burnos higienos įpročius tarp lyčių, paaiškėjo, jog merginos reikšmingai daţniau nei vaikinai kramto kramtomąją gumą (p=0,001), daţniau keičia dantų šepetėlius (p=0,009), valo tarpdančius su dantų siūlu ar šepetėliu (p<0,001), naudoja fluoro turinčią dantų pastą (p=0,028).

KPI indeksas buvo didesnis (p=0,012), o seilių pH maţesnis (p=0,024) tų respondentų, kurie dantis valė trumpiau nei 1 minutę. Tarp kitų burnos higienos įpročių ir KPI indekso reikšmingos sąsajos nenustatėme (p>0,05) (Lentelė Nr. 4).

19 % respondentų nurodė, jog yra ar anksčiau buvo gydomi ortodontiniais aparatais, 15 iš jų- breketų sistema, 13- plokštelėmis, 2- „treineriais“. 40 % (N=12) respondentų buvo ar yra

33 gydomi trumpiau nei 1 metus, 23,3 % (N=7) trumpiau nei 2 metus, 13,3 % (N=4) trumpiau nei 3 metus ir 23,3% (N=7) ilgiau nei 3 metus.

KPI indekso bei tiriamų seilių parametrų reikšmėms įtakos neturėjo nei ortodontinių aparatų rūšis, nei jų nešiojimo trukmė (p>0,05).

Lentelė Nr. 4. Burnos higienos įpročių analizė

N- tiriamųjų skaičius (absoliutus skaičius) %- procentinė N išraiška

* - reikšmingumo lygmuo p<0,05

Klausimas Atsakymai Bendras

N (%) Merginos N (%) Vaikinai N (%) Bendras pH vidurkis KPI vidurkis Ar daţnai kramtote kramtomąją gumą? niekada/retai 56 (35,7) 27 (26,5) 29 (52,7) 6,8 6,5 daţnai/ labai daţnai 101 (64,3) 75 (73,5)* 26 (47,3) 6,8 5,8 Kiek kartų per

dieną valote dantis dantų šepetėliu? 1 kartą 27 (17,2) 13 (12,7) 14 (25,5) 6,7 5 2 kartus 110 (70,1) 78 (76,5) 32 (58,2) 6,8 6,2 Po kiekvieno valgio 6 (3,8) 4 (3,9) 2 (3,6) 6,7 6,7 Nereguliariai 14 (8,9) 7 (6,9) 7 (12,7) 6,8 7,1

Kaip ilgai valote dantis šepetėliu? < nei 1 min. 25 (15,9) 19 (18,6) 6 (10,9) 6,5* 8,5* 2-3 min. 98 (62,4) 61 (59,8) 37 (67,3) 6,8 5,7 > kaip 3 min. 20 (12,7) 16 (15,7) 4 (7,3) 6,8 5,4 Neţinau 14 (8,9) 6 (5,9) 8 (14,5) 6,9 5,2 Kaip daţnai keičiate dantų šepetėlį? Kas 3 mėn. 88 (56,1) 65 (63,7)* 22 (40,0) 6,7 6,5 Kas 6 mėn. 25 (15,9) 14 (13,7) 11 (20,0) 6,8 6,9 Kartą per metus 10 (6,4) 2 (2,0) 8 (14,5) 6,8 4,6 Kai nusidėvi šereliai 34 (21,7) 19 (18,6) 14 (25,5) 6,9 4,7 Ar naudojate dantų siūlą, tarpdančių šepetėlius? Ne, nenaudoju 73 (46,5) 33 (32,4) 40 (72,7) 6,8 5,6 Taip, kasdien 24 (15,3) 23 (22,5)* 1 (1,8) 6,8 7,3 Naudoju retai 60 (38,2) 46 (45,1) 14 (25,5) 6,7 6,1 Ar naudojate burnos skalavimo skysčius? Ne, nenaudoju 57 (36,3) 37 (36,3) 20 (36,4) 6,7 6,5 Taip, kasdien 33 (21,0) 24 (23,5) 9 (16,4) 6,8 5,2 Naudoju retai 67 (42,7) 41 (40,2) 26 (47,3) 6,7 6,1 Ar naudojate fluoro turinčią dantų pastą? Ne 27 (17,2) 19 (18,6) 8 (14,5) 6,6 6,7 Taip 37 (23,6) 30 (29,4)* 7 (12,7) 6,7 7 Neţinau 93 (59,2) 53 (52,0) 40 (72,7) 6,8 5,45 Ar naudojate lieţuvio valiklį? Ne, nenaudoju 130 (82,8) 82 (80,4) 48 (87,3) 6,8 6,2 Taip, kasdien 7 (4,5) 4 (3,9) 3 (5,5) 7 3,7 Naudoju retai 20 (12,7) 16 (15,7) 4 (7,3) 6,7 6,1

34

4.

REZULTATŲ APTARIMAS

Surinkus duomenis apie tiriamosios grupės (12-18 metų Ariogalos gimnazijos moksleivių) dantų ėduonies intensyvumo indeksą, paaiškėjo, jog vos 12 tiriamųjų iš 157 nebuvo nustatyta nė vieno ėduonies paţeidimo.

Mūsų tiriamųjų amţiaus vidurkis buvo 15 metų, todėl palyginome savo rezultatus su S. Milčiuvienės ir kt. bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, kuriuose buvo nustatytas Lietuvos penkiolikmečių dantų ėduonies paplitimas 2005 metais (92,9 %, o KPI vidurkis buvo 5,58) [120]. Savo studijoje gavome panašius ėduonies paplitimo rezultatus (92,4 %) ir šiek tiek didesnį KPI indekso vidurkį (6,40). Mūsų tyrime mergaičių KPI buvo didesnis nei berniukų, tačiau duomenys reikšmingai nesiskyrė, priešingai nei M. Ţemaitienės ir kt. studijoje[2]. Kaip ir daugelis kitų autorių pastebėjome, jog KPI indeksas priklauso nuo amţiaus- kuo vyresnis tiriamasis, tuo daugiau ėduonies paţeidimų jis turi [121-122]. Taip pat nustatėme reikšmingą teigiamą koreliaciją tarp KPI ir kūno masės indekso. Teigiama koreliacija tarp 15 ir 20 metų amţiaus tiriamųjų KMI bei KPI vidurkio nustatyta ir 2011 metais Švedijoje atliktame tyrime [123]. K. Murakami su kolegomis nustatė, jog KMI indekso didėjimui reikšmės turi uţkandţiavimo daţnis [124]. Mūsų studijoje uţkandţiavimo daţnis su KMI indeksu nekoreliavo, tačiau nustatėme, jog daţniau uţkandţiaujančių mokinių KPI indeksas buvo didesnis. Taip pat paaiškėjo, jog daţnas uţkandţiavimas nulėmė

sumaţėjusį tiriamųjų seilių pH.

Normalus seilių pH svyruoja nuo 6,8 iki 7,8 [43]. Mūsų tyrime pH <6,8 turėjo daugiau nei pusė respondentų- 53,5 % (N=84). Bendras tiriamosios grupės seilių pH vidurkis buvo 6,78, todėl jį galima vertinti kaip sumaţėjusį, tačiau patenkantį į normos ribų intervalą. Nepaisant to, nustatėme jog maţėjant seilių pH, KPI indeksas didėja, kaip ir 2017 metais D. C. R . Picco su bendraautoriais atliktame tyrime [45]. Panašūs rezultatai taip pat buvo gauti 2014 metais D. Animireddy ir kt. [12] bei 2015 metais S. Singh su kolegomis [11] atliktų tyrimų metu, tačiau jų tiriamosios grupės buvo sudarytos atitinkamai iš 4-8 metų amţiaus ir 4-12 m. amţiaus vaikų. Suaugusiųjų tarpe J. Zhou su kolegomis 2017 metais taip pat nustatė patikimą neigiamą koreliaciją tarp didesnio KPI indekso bei maţesnio seilių pH [44]. Kitose studijose, KPI ir seilių pH reikšmingai nekoreliavo [47-48].

Sumaţėjusio apnašų pH (iki kritinės 5,5-4,5 ribos) ir dantų ėduonies ryšys yra gerai ţinomas [125], tuo tarpu seilių pH įtaka ėduonies intensyvumui diskutuotina. Galime daryti kelias prielaidas: didesnis KPI indeksas gali rodyti, jog tiriamųjų burnoje vyrauja acidogeniniai ėduonį sukeliantys mikroorganizmai, kurie pagamina daugiau organinių rūgščių, nulemiančių seilių pH sumaţėjimą. Tyrimų, atliktų per pastarąjį dešimtmetį, kuriuose būtų bandyta išsiaiškinti, kaip tiksliai pasikeičia seilių pH reikšmės, kai į seiles patenka organinės bakterijų gaminamos rūgštys, mūsų turimomis ţiniomis, nėra, tačiau 2015 metais buvo atlikta studija, kurios rezultatai parodė, jog