PELARGONIUM SIDOIDES DC. ŠAKNŲ SAUSOJO EKSTRAKTO BURNOS GELIO GAMYBA

(1)

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

KARINA KISELIOVA

PELARGONIUM SIDOIDES DC. ŠAKNŲ SAUSOJO EKSTRAKTO

BURNOS GELIO GAMYBA

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Prof. habil. dr. Arūnas Savickas

Konsultantas

Prof. Alvydas Pavilonis

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė

(3)

PELARGONIUM SIDOIDES DC. ŠAKNŲ SAUSOJO EKSTRAKTO

BURNOS GELIO GAMYBA

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Konsultantas

Prof. habil. dr. Arūnas Savickas Prof. Alvydas Pavilonis 2019 - ... - ... 2019 - ... - ... Recenzentas ... 2019 - ... - ... Darbą atliko Magistrantė Karina Kiseliova 2019 - ... - ... Kaunas, 2019

(4)

TURINYS

SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 8 PADĖKA ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 12

1.1. Pelargonium sidoides DC. apibūdinimas ... 12

1.2. Pelargonium sidoides DC. cheminė sudėtis ... 12

1.3. Pelargonium sidoides DC. farmakologinis poveikis ... 13

1.3.1. Priešbakterinis ir priešgrybelinis poveikis ... 13

1.3.2. Priešvirusinis aktyvumas ir imunomoduliacinis poveikis ... 14

1.4. Burnos gleivinė ... 14

1.5. Bakterijų ir grybelių sukeliamos burnos gleivinės ligos ... 16

1.6. Hidrofilinis gelis ... 17

1.7. Mukoadhezinių hidrogelių privalumai ir trūkumai ... 18

1.8. Mukoadhezijos mechanizmas ... 19

1.9. Mukoadheziniai polimerai ... 19

1.9.1. Mukoadhezinių polimerų klasifikacija ... 20

1.9.2. Natūralūs mukoadheziniai polimerai ... 20

1.9.3. Ksantano lipai ... 21

1.9.4. Krakmolas ... 22

2. TYRIMO METODIKA ... 24

2.1. Tyrime naudotos medžiagos ir aparatūra ... 24

2.1.1. Tyrime naudotos medžiagos ... 24

2.1.2. Darbe naudoti prietaisai ir aparatūra ... 24

2.2. Metodai ... 25

2.2.1. Burnos gelių pagrindų gamyba, naudojant krakmolą iš skirtingų botaninių šaltinių ... 25

2.2.2. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu gamyba, naudojant tapijokų krakmolą ... 26

2.2.3. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu juslinių savybių vertinimas ... 27

2.2.4. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu pH reikšmės nustatymas ... 27

(5)

2.2.5. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu viskozimetrinis

klampos nustatymas ... 27

2.2.6. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu stabilumo tyrimas, naudojant centrifugavimo metodą ... 28

2.2.7. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu tekstūros analizė 28 2.2.8. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu stabilumo vertinimas, naudojant šildymo-šaldymo metodą ... 28

2.2.9. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu termostatavimas . 29 2.2.10. Fenolinių junginių kiekio spektrofotometrinis nustatymas sausajame Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakte ... 29

2.2.11. Mikrobiologinis burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC.. šaknų ekstraktu vertinimas ... 29

2.2.12. Statistinė analizė ... 31

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32

3.1. Burnos gelių pagrindų gamyba, naudojant skirtingų botaninių šaltinių krakmolą ... 32

3.1.1. Burnos gelių, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų botaninių šaltinių, pH nustatymas ... 33

3.1.2. Gelių, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų botaninių šaltinių, stabilumo vertinimas centrifugavimo metodu ... 33

3.1.3. Burnos gelių, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų botaninių šaltinių, klampos vertinimas ... 34

3.2. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu gamyba, naudojant tapijokų krakmolą ... 35

3.3. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu juslinių savybių vertinimas ... 36

3.4. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu pH vertinimas ... 38

3.5. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu klampos vertinimas ... 40

3.6. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu stabilumo vertinimas centrifugavimo metodu ... 43

3.7. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC.. šaknų ekstraktu tekstūros analizė ... 44

3.8. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu stabilumo įvertinimas atliekant šildymo-šaldymo ciklus ... 45

3.9. Fenolinių junginių kiekio spektrofotometrinis nustatymas sausajame Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakte ... 46

3.10. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. mikrobiologinis vertinimas ... 46

IŠVADOS ... 48

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49

(6)

SANTRAUKA

K. Kiseliovos magistro baigiamasis darbas „Pelargonium sidoides DC. šaknų sausojo ekstrakto burnos gelio gamyba“, mokslinio darbo vadovas – prof. habil. dr. Arūnas Savickas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas.

Darbo tikslas: Sumodeliuoti burnos gelį su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų

ekstraktu.

Uždaviniai:

1. Parinkti gelio sudėtį ir parengti gelio su Pelargonium sidoides DC. sausuoju šaknų ekstraktu gamybos technologinį procesą.

2. Įvertinti gelio stabilumą, nustatant kokybę reglamentuojančius rodiklius. 3. Mikrobiologinis pagamintų gelių vertinimas.

4. Nustatyti ir identifikuoti fenolinius junginius pasirinktais analizės metodais.

Tyrimo objektas ir metodai: tyrimo objektas yra pagamintas Pelargonium sidoides DC.

sausojo šaknų ekstrakto burnos gelis. Į gelio pagrindą buvo įterpiamas sausasis Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktas jį tirpinant vandenyje arba suspenduojant gelio pagrinde. Gelių kokybės nustatymui buvo atliekami juslinių savybių, klampos, pH ir mikrobiologinis vertinimai, centrifugavimo testas, tekstūros analizė. Taip pat atliktas stabilumo nustatymas, atliekant šildymo-šaldymo testą. Bendrasis fenolinių junginių kiekis sausąjame Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakte nustatytas spektrofotometriniu metodu ir apskaičiuotas pagal galo rūgšties ekvivalentą.

Rezultatai ir išvados. Atlikus būtinuosius kokybę reglamentuojančius tyrimus nustatyta, jog

geliai laikyti šaldytuve, išliko stabiliausi. Kambario temperatūroje bei klimatinėje kameroje laikytų gelių kokybė nėra patenkinama, kadangi pastebėtas reikšmingas pH reikšmės bei klampos pokytis laiko atžvilgiu. Tačiau visi geliai išliko stabilūs atliekant šildymo – šaldymo ir centrifugavimo testus.

Atlikus mikrobiologinį burnos gelio, su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu, tyrimą nustatyta, jog gelis efektyvus prieš S. Aureus, S. Epidermidis, E. Faecalis, K. Pneumoniae, P. Vulgaris, B. Cereus. Atspariausios bakterijos – Ps. Aeruginosa, E. Coli, B. Subtilis, bei grybelis C. Albicans.

Bendrojo fenolinių junginių kiekio sausajame Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakte nustatymui buvo naudojamas spektrofotometrinis Folin-Ciocalteu metodas. Rezultatai išreikšti galo

(7)

rūgšties ekvivalentu. Tyrimo metu nustatyta, jog sausajame Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakte fenolinių junginių kiekis yra 26±0,02 mg / g.

(8)

SUMMARY

Master's Thesis of Karina Kiseliova's "the production of Pelargonium sidoides DC. dry root extract oral gel". Supervisor of the research paper:, Professor Arūnas Savickas, Professor, Ph.D. Consultant: Alvydas Pavilonis Professor. Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Faculty of pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas.

Aim of the study: To model the oral gel with dry Pelargonium sidoides DC. root extract. Tasks of the study:

1. Select the gel composition and prepare the process of producing gel with Pelargonium sidoides DC. dry root extract.

2. To evaluate the technological properties of oral gel containing Pelargonium sidoides DC. dry root extract.

3. Microbiological evaluation of the oral gel.

4. Quantitatively determine the amount of phenolic compounds by selected analytical methods.

Object and methods of the study: The object of the study is the oral gel of Pelargonium

sidoides DC. dry root extract. The Pelargonium sidoides DC. root extract was added to the gel base by dissolving in water or suspending it in a gel base. The quality of oral gel was determined by tests such as the evaluation of sensory characteristics, evaluation of viscosity, pH assessment, centrifuge test, texture analysis, microbiological evaluation as well as the stability determination made by heating - cooling test. The total amount of phenolic compounds in the dry Pelargonium sidoides DC. root extract was determined by spectrophotometric method and calculated from the gallic acid equivalent. The antimicrobial and antifungal activity of oral gels with dry Pelargonium sidoides DC. root extract is determined by diffusion to rigid nutrient agar.

Results and conclusions. After carrying out the necessary quality studies, the most stable

gels were found to be stored in the refrigerator. The quality of the gels stored at room temperature and in the climatic chamber is not satisfactory, since significant changes in pH and viscosity have been observed over time. However, all gels remained stable during centrifugation and heating - cooling tests.

After microbiological evaluation of oral gel, it was found to be effective against S. Aureus, S. Epidermidis, E. Faecalis, K. Pneumoniae, P. Vulgaris, B. Cereus. The most resistant bacteria – Ps. Aeruginosa, E. Coli, B. Subtilis and fungus C. Albicans

(9)

A spectrophotometric Folin-Ciocalteu method was used to determine the total amount of phenolic compounds in dry extract of Pelargonium sidoides DC. The results are expressed in the final acid equivalent. The study found that the content of phenolic compounds in dry extract of Pelargonium sidoides is 26 ± 0.02 mg / g.

(10)

PADĖKA

Už suteiktas puikias darbo sąlygas dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedrai.

Už pagalbą ir patarimus nuoširdžiai dėkoju magistro baigiamojo darbo vadovui prof. habil. dr. Arūnui Savickui.

Už visokeriopą pagalbą atliekant gelio su sausuoju Pelargonium sidoides DC. mikrobiologinį vertinimą dėkoju prof. Alvydui Paviloniui.

(11)

ĮVADAS

Žmogaus burnos ertmėje aptinkama daugiau nei 700 skirtingų mikroorganizmų rūšių [39]. Mieliagrybis Candida albicans aptinkamas 80 % žmonių burnoje ir sudaro normalią burnos ertmės mikrobiomą. Mikroorganizmų balanso pasikeitimas ir patogeninių bakterijų bei mieliagrybių plitimas burnos ertmėje gali sukelti infekcines ligas, tokias kaip periodontitas, stomatitas ar tonzilitas [18, 25, 39, 52]. Dėl išaugusio plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimo, didėjančio invazinių chirurginių procedūrų skaičiaus, taip pat daugėjant žmonių, užsikrėtusių ŽIV ir AIDS, kandidozinių infekcijų dažnis nuolat auga [43, 51, 37].

Vaistinių augalų vartojimas yra bene seniausias įvairių ligų gydymo būdas. Nepaisant pažangos sintetinių vaistų srityje, susidomėjimas augaliniais vaistiniais preparatais vis auga [43]. Augaliniai vaistiniai preparatai, lyginant su cheminiais, pasižymi platesniu poveikiu. Nors ilgą laiką pelargonijos Europoje buvo auginamos kaip dekoratyviniai augalai, Pietų Afrikoje kelios pelargonijų rūšys nuo seno labai vertinamos dėl savo gydomųjų savybių. Tradicinėje medicinoje Pelargonium sidoides DC. vartojama virškinamojo trakto bei kvėpavimo takų ligų gydymui [24, 36]. Šiuo metu rinkoje esantys preparatai su pelargonijos šaknų ekstraktu yra vartojami gydant ūmias ir lėtines nosiaryklės bei kvėpavimo takų uždegimines ligas, tokias kaip bronchitas, tonzilių uždegimas, sinusitas, rinofaringitas.

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog sausasis pelargonijų šaknų ekstraktas pasižymi priešvirusinėmis, priešmikrobinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis [28, 44, 6 ]. Dėl to buvo nuspręsta pagaminti mukoadhezinį burnos gelį, skirtą bakterijų ir grybelių sukeltų uždegiminių burnos gleivinės ligų gydimui, kurio veiklioji medžiaga – Pelargonium sidoides DC. sausasis šaknų ekstraktas. Pagaminus gelį atliktas jo kokybės bei technologinių savybių vertinimas.

Magistro baigiamojo darbo tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedroje bei Veterinarijos fakulteto Mikrobiologijos ir virusologijos institute.

(12)

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Pelargonium sidoides DC. apibūdinimas

Pelargonium sidoides DC. – iš pietų Afrikos pakrantės kilęs nedidelis 20–80 centimetrų aukščio daugiametis augalas, priklausantis snaputinių (Geraniaceae) šeimai. Augalas atpažįstamas dėl savo siaurų tamsiai raudonų, beveik juodų žiedų ir didelių pilkšvų užapvalintų širdies formos lapų, priskabinusių ilgais lapkočiais. Pelargonium sidoides DC. šaknys yra tamsiai rudos spalvos [8, 18].

Vaistinė žaliava gaunama supjausčius ir išdžiovinus šaknis su šakniastiebiais. Optimalus veikliųjų medžiagų kiekis yra šaknyse ir šakniastiebiuose, kurių amžius – 2 – 4 metai. Vaistinė žaliava renkama vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, pasibaigus žydėjimui. Greitai džiovinant krosnyje, gaunama geresnės kokybės žaliava [8, 18].

1.2. Pelargonium sidoides DC. cheminė sudėtis

Dėl plataus pelargonijų ekstrakto vartojimo tradicinėje medicinoje ir didėjančio susidomėjimo augaliniais ekstraktais Europoje atliekama daug tyrimų, kurių metu siekiama nustatyti Pelargonium sidoides DC. esančias veikliąsias medžiagas [33]. Pelargonijų ekstrakte aptinkama tokių fenolinių junginių kaip flavonoidai, fenolinės rūgštys, proantocianidinai bei kumarinai [39, 43, 51]. Pelargonium sidoides DC. farmakologinis veiksmingumas iš dalies siejamas su kumarinų (7-hidroksi-5,6-di-metoksikumarino; 6,8-dihidroksi-5,7-dimetoksikumarino), galo rūgšties darinių, flavonoidų, hidroksicinamono rūgšties darinių biologiniu aktyvumu. Dėl šių junginių Pelargonium sidoides DC. ekstraktas pasižymi priešmikrobinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis (1 pav.) [33, 18].

(13)

Pelargonium sidoides DC. – vienintelė pelargonijų rūšis, kurioje nustatyti umckalinas, 5,6,7,8 -trimetoksikumarinas (artelinas), 7,8-dihidroksi-6-metoksikumarinas (fraksetinas) ir 5,6,7- trimetoksikumarinas.

1.3. Pelargonium sidoides DC. farmakologinis poveikis

Sausasis pelargonijų šaknų ekstraktas pasižymi priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, imunomoduliacinėmis bei priešvirusinėmis savybėmis [28, 44, 6]. Šios savybės būdingos dėl galo rūgšties ir kitų fenolinių junginių [13, 28].

1.3.1. Priešbakterinis ir priešgrybelinis poveikis

Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių metu nustatyta, jog Pelargonium sidoides DC. sausasis šaknų ekstraktas pasižymi priešmikrobiniu ir priešgrybeliniu poveikiais. Ekstraktas pasižymi antibakterinėmis savybėmis dėl sudėtyje esančių skopoletino, umckalino, 5,6,7-trimetoksikumarino, 6,8-dihidroksi-5,7-dimetoksikumarino, galo rūgšties ir galo rūgšties metilo esterio [13, 28]. Nustatyta,

1 pav. Reikšmingiausių Pelargonium sidoides DC. sudedamųjų dalių cheminės struktūros: galo rūgštis (1), umckalinas (2); 6,8-dihidroksi-5,7-dimetoksikumarinas (3); artelinas (4); fraksetinas (5); 5,6,7-trimetoksikumarinas (6); 6-metoksi-7-sulfoksi-2H-1-benzopiran-2-onas (7);

8-hidroksi-7-metoksi-6-(sulfooksi)-2H-1-benzopiran-2-onas (8); 6,8-bis(sulfooksi)-7-metoksi-2H-1-benzopiran-2-onas (9); 7-hidroksi-6-metoksi-8-sulfoksi-2H-1-6,8-bis(sulfooksi)-7-metoksi-2H-1-benzopiran-2-onas (10).

(14)

kad Pelargonium sidoides DC. sausasis ekstraktas veikia A streptokokų grupę, slopindamas bakterijų sukibimą su žmogaus epitelio ląstelėmis (HEp-2), taip pat mažina bakterijų adheziją su bukalinėmis epitelio ląstelėmis. Naudojant Candida albicans kaip tikslinį mikroorganizmą buvo nustatoma pelargonijos ekstrakto įtaka žmogaus fagocitų funkcijai. Veikiant ekstraktui suaktyvėjo fagocitozė ir reaktyviojo deguonies išskyrimas [6, 15].

1.3.2. Priešvirusinis aktyvumas ir imunomoduliacinis poveikis

Pelargonium sidoides DC. sausasis šaknų ekstraktas pasižymi antivirusinėmis savybėmis. Nustatyta, kad sausasis pelargonijų šaknų ekstraktas efektyvus prieš Herpes simplex 1 (HSP1) ir Herpes simplex 2 (HSP2) tipo virusus: jis slopina jų adheziją prie gleivinių sienelių. HSP1 ir HSP2 virusai sukelia pasikartojančius burnos gleivinės ir odos pažeidimus [12, 42]

Pelargonium sidoides DC. sausasis ekstraktas pasižymi netiesioginiu imunomoduliaciniu poveikiu aktyvuojant makrofagus. Ši makrofagų aktyvacija patvirtinta stebint naviko nekrozės faktorius (TNF – alfa) ir neorganinio azoto oksido (iNO) išskyrimą [20, 52].

1.4. Burnos gleivinė

Pagrindinė burnos gleivinės funkcija – apsauginė. Burnos gleivinė pagal histologinį vaizdą ir atliekamą funkciją skirstoma į kramtomąją, dengiamąją ir specializuotąją. Jų sandaros yra panašios, tačiau kiekviena sritis turi tik jai būdingų ypatumų [48].

Didžiausia burnos gleivinės dalis – dengiamoji. Ji sudaro apie 60 procentų viso burnos gleivinės ploto. Dengiamoji gleivinė yra daug paslankesnė ir elastingesnė nei kitos gleivinės dalys, ją mažiau veikia trintis kramtant. Dengiamoji gleivinė apima žandų, lūpų, alveolių, burnos dugno, liežuvio apačios ir minkštojo gomurio sritis [48, 50].

Kramtomosios dalies burnos gleivinės epitelis dėl prisitaikymo prie didesnės trinties ir dirginimo kramtymo metu yra ragėjantis ar iš dalies ragėjantis. Kramtomosios dalies gleivinė yra nepaslanki, kadangi storu, dauginiu sluoksniu tiesiogiai ar per ploną pogleivį jungiasi prie nepaslankių struktūrų (gomurikaulio, žandikaulių alveolių ataugos) [48, 50].

(15)

Specializuotoji gleivinė dengia liežuvio nugarėlę. Nuo kramtomosios dalies ji skiriasi tuo, kad turi skonio svogūnėlius, lemiančius jutiminę funkciją [48].

Burnos gleivinė anatomiškai skirstoma į dvi dalis [36]: 1) epitelį;

2) savąją plokštelę.

Didžiąją burnos gleivinės dalį sudaro daugiasluoksnis plokščiasis epitelis ir po juo esantis jungiamasis audinys, vadinamas savąja gleivinės plokštele. Ten, kur gleivinė paslanki, po savąja plokštele yra pogleivio sluoksnis (2 pav). Epitelis su savosios plokštelės audiniais jungiasi 1–2µm storio jungtimi, vadinama pamatine membrana arba pamatine plokštele. Pamatinė plokštelė burnos gleivinėje sudaro jungiamojo audinio įsiterpimus į epitelio sluoksnį [9, 22, 26, 48, 50].

(16)

1. 4. 1. Vaistų absorbcijos būdai burnos gleivinėje

Labai intensyvi burnos gleivinės kraujotaka lemia didelį pralaidumą ir greitą vaistinių medžiagų veikimą. Vaistinės medžiagos burnos gleivinę pereina dviem būdais: ekstraląsteliniu ir intraląsteliniu (3 pav.) [22, 32, 50].

Vaistai, kurie pereina epitelį ekstraląsteliniu keliu, skirti sisteminiam gydymui, o vaistai, kurie yra saugomi epitelyje (intraląstelinis kelias), skirti vietiniam gydymui [22].

3 pav. Vaistų pernašos būdai

1.5. Bakterijų ir grybelių sukeliamos burnos gleivinės ligos

Bakterinis gingivitas yra dantenų uždegimas, kurio pagrindinė priežastis – ant dantų besikaupiančios bakterijos. Bakterinis gingivitas sukelia tokius simptomus kaip pakitusi dantenų spalva, dantenų patinimas. Negydomas dantenų uždegimas gali komplikuotis į periodontitą, kuomet pažeidžiami gilesni dantį supantys audiniai (dantenos, periodonto raištis, cementas, alveolinis kaulas). Dėl šių struktūrų pažeidimo yra apnuoginamos dantų šaknys, susiformuoja periodonto kišenės, ima pūliuoti ir kraujuoti dantenos. Pagrindiniai periodontito simptomai yra dantenų spalvos pokyčiai, pabrinkimas ir konsistencijos pokyčiai (iš pradžių suminkštėja, o vėliau sukietėja) [23, 29, 41, 45].

Burnos kandidamikozė – tai mieliagrybių genties grybelių sukelta burnos gleivinės liga. Dažniausiai šią ligą sukelia Candida albicans. Burnos kandidamikozė pasireiškia deginimu, perštėjimu, gleivinės paraudimu ir gleivinę padengiančiomis baltomis apnašomis, kurias sudaro grybelių kolonijos [45, 51].

(17)

1.6. Hidrofilinis gelis

Hidrofilinis gelis – tai trimatis polimerinis tinklas, sudarytas iš mažiausiai dviejų komponentų: skysčio ir gelifikuojančios medžiagos. Esant tam tikroms sąlygoms jie geba absorbuoti vandens kiekį, nuo 10 iki 100 kartų didesnį nei sausas polimeras, ir jame neištirpti. Tinklo hidrofiliškumas priklauso nuo tokių hidrofilinių grupių kaip –NH2, –COOH, –OH, –CONH2, –CONH

ir –SO3H buvimo polimerinėje grandinėje [1, 47, 49].

Pagrindiniai farmacijoje naudojamų hidrogelių bruožai [1, 14]:

• Kompoziciškai ir mechaniškai hidrogeliai yra panašūs į naturalią ekstraląstelinę matricą, todėl jie gali būti naudojami kaip pagalbinė medžiaga skatinant audinių regeneraciją ir pernešant vaistines medžiagas.

• Nustatyta, kad elastinės visiškai išbrinkusių ar hidratuotų gelių savybės mažina aplinkinių audinių dirginimą.

• Dėl savo polimerinio tinklo ir hidrofiliškumo pasižymi geru biologiniu suderinamumu.

• Mažas paviršiaus įtempimas tarp hidrogelio paviršiaus ir kūno skysčių mažina baltymų absorbciją ir ląstelių sukibimą, dėl to sumažėja neigiamų imuninių reakcijų tikimybė.

• Mukoadhezinės polimerų savybės pailgina vaisto poveikio laiką ir padidina audinių pralaidumą.

Vanduo hidrogeliuose yra svarbus, kai kalbama apie vaistinių medžiagų prasiskverbimą į gelį ir iš jo. Vanduo siejamas su bet kuria gelio struktūra (4 pav.). Hidrogeliuose yra keturių tipų vandens: surišto (pirminis ir antrinis), pusiau surišto, intersticinio ir laisvo [30].

(18)

Kai sausas hidrogelis liečiasi su vandeniu, prasideda vandens absorbcija į jo matricą. Iš pradžių vandens molekulės tiesiogiai prijungiamos prie hidrofilinių grupių ir sudaro pirminį surištą vandenį. Polimerinis tinklas išsipučia dėl visiškos polinių grupių hidratacijos. Šios hidratuotos grupės taip pat sąveikauja su vandens molekulėmis ir sudaro antrinį surištą vandenį. Pirminis ir antrinis surišto vandens derinys yra neatsiejama hidrogelio struktūros dalis ir gali būti išskiriama tik ekstremaliomis sąlygomis. Po hidrofilinių ir hidrofobinių grupių prisotinimo papildomas vanduo absorbuojamas dėl osmosinės varomosios jėgos ir yra vadinamas laisvuoju vandeniu. Tarp surišto ir laisvo vandens yra sluoksnis, vadinamas pusiau surištu vandeniu [30].

1.7. Mukoadhezinių hidrogelių privalumai ir trūkumai

Sąvoka „mukoadhezija“ naudojama apibūdinti būklę, kai sukimba dvi medžiagos, iš kurių bent viena turi gleivėtą paviršių. Mukoadheziniai geliai nėra taip plačiai apžvelgiami literatūroje kaip tabletės ar polimerinės plėvelės [22]. Šie hidrogeliai daugiausia naudojami norint gauti vietinį vaistų poveikį. Nustatyta, kad mukoadheziniai polimerai, derinami su antimikrobinėmis medžiagomis, gali būti plačiai naudojami kuriant įvairias vaistų formas periodontito ir kitų burnos gleivinės ligų gydymui. Mukoadhezinių vaistų privalumai ir trūkumai pateikiami 1 lentelėje [17, 53].

1 lentelė. Mukoadhezinių preparatų privalumai bei trūkumai [31].

Privalumai Trūkumai

• Pailgina vaisto formos buvimo laiką absorbcijos vietoje, todėl padidėja biologinis prieinamumas;

• Greita veikimo pradžia;

• Greitas vaistinės medžiagos įsisavinimas dėl geros kraujo apytakos;

• Greitas poveikis gydant burnos pažeidimus vietiškai;

• Retesnis dozavimas;

• Trumpesnis gydymo laikas.

• Šiuo būdu negali būti vartojami vaistai, pasižymintys gleivinę dirginančiu poveikiu, taip pat vaistai, turintys nepriimtinas juslines savybes (nemalonaus kvapo ar skonio, kartūs);

• Vaistai, kurie yra nestabilūs burnos gleivinės pH, negali būti dozuojami;

• Vaistai gali būti nuryti kartu su seilėmis;

(19)

1.8. Mukoadhezijos mechanizmas

Mukoadhezijos tyrimo metu buvo išskirtos dvi stadijos – kontaktinė ir konsolidacijos, apibūdinančios gleivinės membranos ir prie gleivinės prilimpančio polimero sąveiką (5 pav.) [5, 7,

31].

Pirmoji stadija – kontaktinė. Jos metu vaisto forma yra paskirstoma ant gleivinės. Antroji stadija vadinama konsolidacijos stadija. Jos metu vyksta įvairūs fizikocheminiai procesai, dėl kurių mukoadheziniai polimerai prisijungia prie gleivinės paviršiaus. [5, 7, 31].

1.9. Mukoadheziniai polimerai

Mukoadheziniai polimerai – tai tirpūs arba netirpūs vandenyje junginiai, pasižymintys optimaliu poliškumu, užtikrinančiu pakankamą gleivinės drėkinimą ir gerą prilipimą prie jos. Idealūs mukoadheziniai polimerai turi pasižymėti šiomis savybėmis:

a) Polimerai ir jų skilimo produktai turi būti netoksiški, saugūs vartojant, kai siekiama tiek sisteminio, tiek vietinio vaisto poveikio;

(20)

b) Turi nedirginti gleivinės;

c) Turi sudaryti stiprius nekovalentinius ryšius su gleivinės epitelio ląstelėmis; d) Polimerai turi išlikti stabilūs visą produkto galiojimo laikotarpį;

e) Turi greitai sukibti su gleivine; f) Turi palengvinti vaisto absorbciją;

g) Neturi trukdyti atlikti įprastų funkcijų (valgyti; kalbėti); h) Turi būti ekonomiški [11, 34, 39, 53].

1.9.1. Mukoadhezinių polimerų klasifikacija

Mukoadheziniai polimerai gali būti klasifikuojami pagal jų kilmę, cheminę struktūrą ir jungimosi prie gleivinės mechanizmą (6 pav.) [34, 53].

1.9.2. Natūralūs mukoadheziniai polimerai

Natūralūs polisacharidai ir jų dariniai yra patrauklūs dėl savo pigumo, o svarbiausia – nei patys polimerai, nei jų skilimo produktai nėra toksiški. Šie polimerai yra klasifikuojami pagal kilmę:

1) Augalinės kilmės: celiuliozė, agaras, krakmolas, pektinas, inulinas, guaro guma, tragakantas.

2) Gyvūninės kilmės: chitinas, alginatai, ksantano guma [21].

(21)

1.9.3. Ksantano lipai

Ksantano lipų struktūrą (7 pav.) sudaro kartotiniai pentasacharidų vienetai, sudaryti iš dviejų D-gliukopiranozilo vienetų, dviejų D-manopiranozilo vienetų ir vieno D-gliukopiranozilurono vieneto [16, 21, 35, 46].

7 pav. Ksantano lipų struktūra

Ksantano lipai – tai didelės molekulinės masės ekstraląstelinis polisacharidas, išgaunamas fermentacijos būdu iš Xanthomonas campestris bakterijos. Ksantano lipų milteliai tirpsta tiek karštame, tiek ir šaltame vandenyje. Tai labai veiksmingas tirštiklis ir stabilizatorius, kuris net mažomis koncentracijomis sudaro labai klampius tirpalus, palyginus su kitų polisacharidų tirpalais. Ksantano lipų tirpalai išlieka stabilūs tiek šarminėje, tiek ir rūgštinėje aplinkoje (pH nuo 1 iki 13). Ksantano lipai yra suderinami su daugeliu komercijoje naudojamų tirštiklių, tokių kaip natrio alginatas, karboksimetilceliuliozė ir krakmolas [16, 21, 35, 46].

Ksantano lipai padidina gelio patvarumą ir bioadheziją. Taip pat, naudojant ksantano lipus gelių gamyboje, prailginamas jų veikimo laikas ir pagerinamas bioprieinamumas [38].

(22)

1.9.4. Krakmolas

Krakmolas sudarytas iš dviejų pagrindinių sudedamųjų dalių: amilozės ir amilopektino (8 pav.). Amilozė yra linijinės struktūros polisacharidas, kurį sudaro gliukozės molekulės, susijungusios α – 1, 4 - glikozidiniais ryšiais. Amilopektinas – šakotos struktūros polisacharidas, sudarytas iš gliukozės molekulių, sujungtų α – 1, 4 - glikozidiniais ryšiais, ir turintis atšakų, sudarytų iš α – 1, 6- glikozidinių ryšių. Amilozės ir amilopektino santykis krakmole priklauso nuo botaninio šaltinio. Dažniausiai amilozės kiekis svyruoja nuo 10 iki 20 %, o amilopektino – 80 – 90 % Manoma, kad už gelių susidarymą yra atsakinga amilozė [21, 38, 10].

(23)

Krakmolas – plačiai naudojamas natūralus rezervinis augalų polisacharidas. Krakmolo, gauto iš skirtingų botaninių šaltinių, granulių forma, dydis, struktūra ir savybės skiriasi. Natūralus krakmolas yra išskiriamas iš jo botaninio šaltinio minimaliai apdorojant, kad būdingos fizikocheminės savybės išliktų nepakitusios [10].

Grynas krakmolas yra santykinai beskonis ir bekvapis. Jis netirpsta šaltame vandenyje ir daugelyje organinių tirpiklių, įskaitant acetoną, eterį ir alkoholius. Įkaitinus vandenį iki kritinės temperatūros, kuri vadinama želatinizacijos temperatūra, krakmolas ištirpsta. Daugumos krakmolų želatinizacijos temperatūra yra nuo 60 iki 80 °C [10, 39].

Želatinizacijos proceso metu krakmolas stipriai išbrinksta, padidėja tirpalo klampa. Didėjant temperatūrai, didėja ir dispersijos klampa, kol susidaro stabilus gelis. Taip pat svarbu paminėti, kad maišymas keliant temperatūrą padidina terpės klampą [10].

(24)

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrime naudotos medžiagos ir aparatūra

2.1.1. Tyrime naudotos medžiagos

 Sausasis Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktas („Frutarom Industries Ltd”, Šveicarija);  Bulvių krakmolas;

 Tapijokų krakmolas („Arche Naturprodukte”, Vokietija);  Ryžių krakmolas („Pilogen carezza“, Italija);

 Ksantano lipai;  2-fenoksietanolis;

 Išgrynintas vanduo (Ph.Eur.01/2008:0008);

 Folin-Ciocalteu reagentas („Sigma-Aldrich Chemie GmbH”, Vokietija);  96 % Etanolis (AB „Stumbras“, Kaunas, Lietuva);

 Bevandenis natrio karbonatas ( „Chempur”, Lenkija).

2.1.2. Darbe naudoti prietaisai ir aparatūra



Analitinės svarstyklės;



Magnetinė maišyklė IDL su kaitinimo elementu;



Termometras WINLAB (Windaus Labortechnik, Vokietija);



pH-metras;



Viskozimetras ALPHA (Fungilab, Ispanija);



Centrifuga 3-18KS (SIGMA, Vokietija);



Tekstūros analizatorius;



Šaldytuvas LIEBHERR (Vokietija);



Klimatinė kamera Memmert (Vokietija);

(25)

2.2. Metodai

2.2.1. Burnos gelių pagrindų gamyba, naudojant krakmolą iš skirtingų

botaninių šaltinių

Burnos gelio pagrondai pagaminti masės-tūrio metodu. Pirmiausia stiklinėlėje, kurioje supiltas reikiamas tūris išgryninto vandens, ištirpiname ksantano lipus. Kad greičiau ištirptų, vandenį pašildome. Tuomet supilame reikiamą kiekį krakmolo ir įdedame magnetinį strypelį. Stiklinėlė statoma ant magnetinės maišyklės su kaitinimo elementu, maišoma 45 min., palaikant 75 °C temperatūrą. Atvėsinus gelį, į jį įlašiname reikiamą kiekį konservanto, gerai išmaišome ir paliekame mišinį parai, kol susiformuoja gelis.

2.2.1.1. Gelių pagrindų, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų

botaninių šaltinių, pH nustatymas

Bandymas buvo atlekamas naudojant pH-metrą. 1 g gelio ištirpiname 50 ml išgryninto vandens. Gautas tirpalas filtruojamas pro popierinį filtrą. Į mėginį panardinamas pH-metro elektrodas ir laukiama, kol prietaiso ekrane parodoma pH reikšmė. Kaskart kartojant bandymą pH-metro elektrodas nuplaunamas išgrynintu vandeniu. Bandinių pH reikšmė vertinama 3 kartus ir apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.

2.2.1.2. Gelių pagrindų, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų

botaninių šaltinių, stabilumo nustatymas centrifugavimo metodu

Gelių stabilumas buvo vertinamas atliekant centrifugavimo testą. Paimami kiekvieno gelio mėginiai ir dedami į 2 ml tūrio mėgintuvėlius. Stabilumas buvo vertinamas esant 25 °C temperatūrai bei 3000 ir 5000 apsisukimų per minutę greičiams. Testo trukmė – 5 minutės. Šis analizės metodas laikomas pagreitintu stabilumo testu. Testo metu geliai veikiami didelės centrifugos jėgos, todėl galimas fazių atsiskyrimas. Atlikus centrifugavimą mėgintuvėliai atidžiai apžiūrimi ar nėra juose fazių atsiskyrimo.

(26)

2.2.1.3. Gelių, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų botaninių

šaltinių, viskozimetrinis klampos vertinimas

Pagamintų gelių pagrindų klampa buvo vertinama naudojant klampomatį. Norint tiksliai išmatuoti klampą, gelis buvo dedamas į 50 ml talpos indą ir gerai išmaišomas stikline lazdele. Klampai matuoti naudotas L4 dydžio viskozimetro suklys, kuris buvo panardinamas iki nurodytos žymos į tiriamuosius mėginius. Tyrimui buvo pasirinkti šie parametrai: apsisukimų skaičius 12 rmp. (apsisukimai per minutę), atliekant bandymą kambario temperatūroje. Kiekvieno bandinio klampa nustatoma 3 kartus. Bandymas buvo atliekamas 2 kartus: po paros ir po 1 mėnesio.

2.2.2. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

gamyba, naudojant tapijokų krakmolą

Į gelio pagrindą sausasis Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktas buvo įvedamas 2 metodais: tirpinant ekstraktą arba jį suspenduojant.

Burnos gelių gamyba tirpinant sausąjį Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktą. Pagaminti geliai, kurių sudėtyje yra 5, 10 ir 15 % sausojo Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakto. Stiklinėlėje ištirpinami ksantano lipai, supilamas reikiamas kiekis tapijokų krakmolo ir įdedamas magnetinis strypelis. Stiklinėlė statoma ant magnetinės maišyklės su kaitinimo elementu, maišoma 45 min. ir po truputį įmaišomas sausasis Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktas. Viso maišymo metu palaikoma 75 °C temperatūra. Atvėsinus krakmolo ir ksantano gelį su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu, į jį įlašinamas reikiamas kiekis konservanto, gerai išmaišoma. Mišinys paliekamas parai, kad galutinai susiformuotų gelis.

Burnos gelių gamyba suspenduojant sausąjį Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktą. Pagaminti geliai, kurių sudėtyje yra 5, 10, 15, 20 % sausojo Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakto. Ksantano lipai ištirpinami stiklinėlėje, reikiamame (koks tas reikiamas?) tūryje vandens, supilamas atitinkamas apskaičiuotas kiekis tapijokų krakmolo ir įdedamas magnetinis strypelis. Stiklinėlė statoma ant magnetinės maišyklės su kaitinimo elementu, maišoma 45 min., palaikant 75 °C temperatūrą. Atvėsinus gautą mišinį, įlašinamas reikiamas kiekis konservanto, gerai išmaišoma. Mišinys paliekamas parai, kad galutinai susiformuotų gelis. Po paros gelis dedamas į didelę grūstuvę, dalimis pridedamas ir sausasis Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktas. Maišoma, kol gaunama vienalytė masė.

(27)

2.2.3. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

juslinių savybių vertinimas

Buvo atlikta burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu juslinė analizė, kurios metu vertinama gelio spalva, kvapas, homogeniškumas ir konsistencija. Be to, buvo vertinama ir laikymo sąlygų reikšmė juslinėms gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu savybėms. Pagaminti burnos geliai buvo laikomi kambario temperatūroje (25±2 °C), klimatinėje kameroje, esant 38±2 °C temperatūrai, ir šaldytuve, kuriame temperatūra yra 4±2 °C. Mėginiai buvo vertinami 2 kartus: pagaminus ir po 3 mėnesių.

2.2.4. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

pH reikšmės nustatymas

Bandymas buvo atliekamas 1 g burnos gelio su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakto ištirpinant 50 ml išgryninto vandens. Gautas tirpalas filtruojamas pro popierinį filtrą. Į gautą mėginį panardinamas pH-metro elektrodas ir laukiama, kol prietaiso ekrane parodoma pH reikšmė. Kaskart kartojant bandymą pH-metro elektrodas nuplaunamas išgrynintu vandeniu. Bandinių pH reikšmė vertinama 3 kartus ir apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis. Tyrimas buvo kartojamas tris kartus: pagaminus, po 1 mėnesio ir po 3 mėnesių.

2.2.5. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

viskozimetrinis klampos nustatymas

Pagamintų burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu klampa buvo matuojama taip pat kaip ir gelio pagrindų. Klampai matuoti buvo naudojamas L4 dydžio viskozimetro suklys. Suklys panardinamas į tiriamuosius mėginius iki nurodytos žymos. Atliekant tyrimą buvo pasirinkti šie parametrai: apsisukimų skaičius – 12 rmp (apsisukimų per minutę), atliekant bandymą kambario temperatūroje. Kiekvieno bandinio klampa nustatoma 3 kartus. Bandymas buvo atliekamas 3 kartus: pagaminus, po 1 mėnesio, po 3 mėnesių.

(28)

2.2.6. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

stabilumo tyrimas, naudojant centrifugavimo metodą

Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu stabilumas buvo vertinamas pagaminus, po 1 mėn., po 3 mėn. Paimami kiekvieno gelio mėginiai ir dedami į 2 ml tūrio mėgintuvėlius. Stabilumas buvo vertinamas esant 25 °C temperatūrai ir 3000 apsisukimų per minutę greičiui. Testo trukmė – 5 minutės. Siekiant nustatyti gelių stabilumą, vertinamas homogeniškumas.

2.2.7. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

tekstūros analizė

Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu tekstūra analizuojama naudojant tekstūros analizatorių. Tiriamieji geliai buvo dedami į 50 ml talpos indelius ir uždedami ant specialios įrenginyje esančios platformos. Prie aparato prisukamas strypelis su kūgio formos priedu. Kompiuterinėje programoje „Exponent“ buvo pasirinktas tepumo testas, kurio metu nustatomas kietumas gramais (g) ir pasipriešinimas deformacijai gramais per sekundę (g*s). Programoje pasirinkus atitinkamus parametrus įjungiamas prietaisas. Strypelis su kūgio formos antgaliu nuleidžiamas 15 mm žemyn į tiriamąjį gelį ir vėl pakeliamas į viršų. Programoje „Exponent“ užrašomi bandymo rezultatai ir nubraižomas grafikas. Tyrimo metu buvo nustatomas kambario temperatūroje laikomų gelių tepumas. Kiekvienam mėginiui tyrimas pakartojamas tris kartus. Mėginiai analizuojami 2 laiko intervalais: pagaminus ir po mėnesio.

2.2.8. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

stabilumo vertinimas, naudojant šildymo-šaldymo metodą

Burnos geliai su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu talpinami į 2 ml tūrio mėgintuvėlius. Ruošiami 3 kiekvieno gelio mėginiai. Tyrimo metu mėginiai iš pradžių buvo parą laikomi šaldymo kameroje, esant -18±2 °C temperatūrai, po to parą laikomi kambario temperatūroje (25±2 °C). Ciklas kartojamas 3 karus. Gelių stabilumas vertinamas pagal šiuos kriterijus: spalvą, fazių atsiskyrimą, kvapo pokyčius.

(29)

2.2.9. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

termostatavimas

Tam, kad būtų galima įvertinti temperatūros įtaką burnos gelių stabilumui, mėginiai buvo laikomi klimatinėje kameroje, kurioje palaikoma 38±2 °C temperatūra. Santykinė oro dregmė termostate – 75±7 %. Šio tyrimo metu lyginamos burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu, laikomų klimatinėje spintoje, kambario temperatūroje ir šaldytuve, pH reikšmės, klampa ir juslinės savybės.

2.2.10. Fenolinių junginių kiekio spektrofotometrinis nustatymas

sausajame Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakte

Bendrasis fenolinių junginių kiekis nustatytas naudojant Folin-Ciocalteu reagentą. 0,2 ml ekstrakto (ekstrakto vandeninio tirpalo 1:10) sumaišoma su 5 ml 96 % etanolio. Praskiestą ekstraktą veikiame 5 ml 10 % Folin-Ciocalteu reagentu ir 4 ml 5 % natrio karbonato tirpalu. Gautas mišinys paliekamas nusistovėti tamsioje vietoje 60 min. Taip pat gaminamas ir tuščias mėginys sumaišant 0,7ml 96 % etanolio su 5 ml 10 % Folin-Ciocalteu reagento ir 4 ml 5 % natrio karbonato tirpalo. Po to spektrofotometru matuojama šviesos absorbcija, esant 765 nm bangos ilgiui. Lyginami tuščio mėginio bei tiriamųjų mėginių rezultatai. Bendrasis fenolinių junginių skaičius išreiškiamas galo rūgšties ekvivalentu miligramais mililitre (mg / ml).

2.2.11. Mikrobiologinis burnos gelių su sausuoju Pelargonium

sidoides DC.. šaknų ekstraktu vertinimas

Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu antimikrobinis ir priešgrybelinis aktyvumas nustatomas difuzijos į standųjį mitybinį agarą metodu. Tyrimo metu naudojamos etaloninės mikroorganizmų (m/o) kultūros: S. aureus, S. epidermidis, E. faecalis, E. coli, K. pneumoniae, Ps. aeruginosa, P. vulgaris, B. subtilis, B. cereus, C. albicans (2 lentelė).

(30)

2 lentelė. Etaloninės mikroorganizmų kultūros

Eil.nr Etaloninės mikroorganizmų kultūros Nesporinės bakterijos

1 S. aureus Staphylococcus aureus ATCC 25923

2 S. epidermidis Staphylococcus epidermidis ATCC 12228 3 E. faecalis Enterococcus faecalis ATCC 29212

4 E. coli Escherichia coli ATCC 25922

5 K. pneumoniae Klebsiella neumoniae ATCC 13883 6 Ps. aeruginosa Pseudomonas aeruginosa ATCC 27853 7 P. vulgaris Proteus vulgaris ATCC 8427

Sporinės bakterijos

8 B. subtilis Bacillus subtilis ATCC 6633

9 B. cereus Bacillus cereus ATCC 11778

Grybų kultūros

10 C. albicans Candida albicans ATCC 10231

Etaloninių nesporinių bakterijų kultūros auginamos 20–24 valandas, palaikant 35–37 °C temperatūrą, ant Miulerio-Hintono agaro. Bakterijų suspensija gaminama į 0,9 % natrio chlorido tirpalą pridedant išaugintas bakterijų kultūras. Suspensija standartizuojama naudojant standartinį McFarland‘o indikatorių, kuriuo matuojamas mėgintuvėlyje esančios suspensijos drumstumas. Bakterijų suspensija laikoma standartizuota, kai indikatoriaus reikšmė lygi 0,5 – tai reiškia, jog viename mililitre suspensijos yra 1,5x108 bakterijų ląstelių.

Etaloninės sporinių bakterijų kultūros auginamos 7 dienas 35–37 °C temperatūroje ant Miulerio-Hintono agaro. Kai sporinės bakterijos kultūra užauga, ji steriliu fiziologiniu tirpalu nuplaunama nuo mitybinės terpės paviršiaus. Gauta suspensija 30 min. kaitinama 70 °C temperatūroje ir skiedžiama 0,9 % natrio chlorido tirpalu, kol sporų koncentracija viename mililitre yra nuo 10x106 iki 100x106_.

Etaloninės grybų kultūros auginamos ant Miulerio-Hintono agaro 20–24 valandas, esant 30 °C temperatūrai. Suspensija gaminama iš fiziologinio tirpalo ir užaugintų grybų kultūrų. Suspensija standartizuojama naudojant standartinį MCFarland‘o indikatorių.

(31)

Buvo ruošiama po 3 kiekvieno burnos gelio su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu mėginius. Į vieną lėkštelę buvo dedama 0,1 g, į antrąją lėkštelę – 0,5 g, o į trečiąją – 1 g pagaminto burnos gelio. Po to į kiekvieną Petri lėkštelę įpilama po 9 ml 45 °C temperatūros Miulerio-Hintono agaro. Labai svarbu kuo geriau sumaišyti lėkštelės turinį, kad gelis ištirptų ir tolygiai

pasiskirstytų. Laukiama, kol gelio ir agaro mišinys sustings. Kai agaras Petri lėkštelėje sustingsta, lėkštelės dugną suskirstome į 10 segmentų (9 pav.). Tuomet į kiekvieną segmentą sėjamos tam tikros etaloninės m/o kultūros. Mikroorganizmai kultivuojami termostate 20–24 valandas, palaikant 35 °C temperatūrą.

9 pav. Etaloninių m/o kultūrų sėjimo metodika

2.2.12. Statistinė analizė

Tyrimo metu gauti rezultatai statistiškai apdoroti, naudojant „Windows Microsoft® Office Excel 2016“ ir „SigmaPlot“ programas. Apskaičiuojami rezultatų vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir statistinis patikimumas. Gauti rezultatai laikomi patikimais, jei p≤0,05.

(32)

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Burnos gelių pagrindų gamyba, naudojant skirtingų botaninių šaltinių

krakmolą

Iš viso buvo pagaminta 12 burnos gelių mėginių, iš kurių 4 geliai buvo gaminami naudojant bulvių krakmolą, 4 geliai – tapijokų krakmolą ir 4 geliai – ryžių krakmolą (3 lentelė).

3 lentelė. Burnos gelių pagrindų sudėtys

Gelis* Krakmolas (%) Ksantano lipai (%) 2-fenoksietanolis (%) Vanduo (%) Bulvių krakmolo – ksantano lipų gelis

BK/X1 2,5 0,5 1 96

BK/X2 2 1 1 96

BK/X3 1,5 1,5 1 96

BK/X4 1 2 1 96

Tapijokų krakmolo – ksantano lipų gelis

TK/X1 2,5 0,5 1 96

TK/X2 2 1 1 96

TK/X3 1,5 1,5 1 96

TK/X4 1 2 1 96

Ryžių krakmolo – ksantano lipų gelis

RK/X1 2,5 0,5 1 96

RK/X2 2 1 1 96

RK/X3 1,5 1,5 1 96

RK/X4 1 2 1 96

*BK-bulvių krakmolas, TK – tapijokų krakmolas, RK – ryžių krakmolas, X – ksantano guma, skaičiai nuo 1 iki 4 bandinio nr.

Gaminant gelius buvo naudojami ir ksantano lipai, kurių koncentracija varijavo nuo 0,5 iki 2 %. Visų gelių gamyboje kaip konservantas buvo naudojamas 2-fenoksietanolis, jo kiekis visuose geliuose – 1 % .

(33)

3.1.1. Burnos gelių, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų botaninių

šaltinių, pH nustatymas

Bandymas buvo atliekamas 1 g gelio ištirpinus 50 ml išgryninto vandens. Gautas tirpalas filtruojamas pro popierinį filtrą ir pH-metru išmatuojamos pH reikšmės. Bandinių pH reikšmė vertinama 3 kartus (n=3), apskaičiuojami aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis (4 lentelė). Bandymas buvo atliekamas praėjus parai po pagaminimo.

4 lentelė. Pagamintų gelių pagrindų pH analizės rezultatai

Gelis Krakmolo kiekis

(%)

Ksantano lipų kiekis (%) pH reikšmė ± SD pagaminus BK/X1 2,5 0,5 5.68 ± 0.05 BK/X2 2 1 5.69 ± 0,05 BK/X3 1,5 1,5 5,52 ± 0,04 BK/X4 1 2 5,45 ± 0,05 TK/X1 2,5 0,5 5,56 ± 0,04 TK/X2 2 1 5.69 ± 0,04 TK/X3 1,5 1,5 5,83 ± 0,03 TK/X4 1 2 5,98 ± 0,04 RK/X1 2,5 0,5 5,72 ± 0,04 RK/X2 2 1 5,88 ± 0,06 RK/X3 1,5 1,5 5,90 ± 0,03 RK/X4 1 2 5,61 ± 0,04

*BK-bulvių krakmolas, TK – tapijokų krakmolas, RK – ryžių krakmolas, X – ksantano guma, skaičiai nuo 1 iki 4 bandinio nr.

Burnos gleivinės pH yra 5,8–7,4. Iš lentelėje pateiktų duomenų galima spręsti, kad artimiausi šiai reikšmei yra geliai, kurių gamybai buvo naudojamas tapijokų krakmolas.

3.1.2. Gelių, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų botaninių šaltinių,

stabilumo vertinimas centrifugavimo metodu

Burnos gelių pagrindų stabilumas buvo vertinamas pasitelkus pagreitintą stabilumo testą – centrifugavimą. Paveikus gelius didele centrifugos jėga, galimas fazių atsiskyrimas.

Iš 5 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad stabilūs išliko visi geliai, esant tiek 3000, tiek ir 5000 apsisukimų per minutę greičiui.

(34)

5 lentelė. Gelių centrifugavimo rezultatai.

Stabilumo vertinimas centrifuguojant

Bandinys Centrifuga

3000 apsisukimų per minutę

Centrifuga

5000 apsisukimų per minutę

BK/X1 + + BK/X2 + + BK/X3 + + BK/X4 + + TK/X1 + + TK/X2 + + TK/X3 + + TK/X4 + + RK/X1 + + RK/X2 + + RK/X3 + + RK/X4 + +

Apibendrinant šio testo rezultatus, galima teigti, kad botaninis krakmolo šaltinis neturi įtakos gelių stabilumui.

3.1.3. Burnos gelių, pagamintų naudojant krakmolą iš skirtingų botaninių

šaltinių, klampos vertinimas

Norint parinkti optimaliausią burnos gelio su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu sudėtį buvo vertinama pagrindo klampa pagaminus ir po mėnesio. Tyrimo rezultatai pateikiami 10 pav.

(35)

10 pav. Burnos gelių klampos matavimo rezultatai pagaminus gelius ir po mėnesio.

Tyrimo metu buvo vertinama gelio pagrindų klampos ir stabilumo priklausomybė nuo gamyboje naudoto krakmolo botaninio šaltinio ir procentinio krakmolo kiekio. Iš gautos diagramos matyti, kad statistiškai nereikšmingai sumažėjo klampa tik tuose geliuose, kuriuose bulvių krakmolo buvo 1 % ir 1,5 %, ir geliuose, kurie buvo gaminami su tapijokų krakmolu (nepriklausomai nuo krakmolo kiekio). Visų kitų gelių klampos sumažėjimas statistiškai reikšmingas. Taip pat diagramoje matome, jog didžiausios klampos geliai buvo gauti gaminant su tapijoku krakmolu.

Galima daryti išvadą, kad nuo krakmolo botaninio šaltinio priklauso ne tik gaminamo gelio klampa, bet ir gelio stabilumas laikant.

3.2. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

gamyba, naudojant tapijokų krakmolą

Iš viso tyrimo metu buvo pagaminti 7 burnos geliai su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu. Į gelio pagrindą sausasis Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktas buvo įdedamas 2 metodais: tirpinant ekstraktą arba jį suspenduojant. Šių gelių sudėtys pateikiamos 6 lentelėje.

(36)

6 lentelė. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu sudėtys. *Bandinys Krakmolas (%) Ksantano lipai (%) 2-fenoksietanolis (%) Pelargonium sidoides DC. sausasis šaknų ekstraktas (%) Vanduo (%) T–TK/X4 5% 1 2 1 5 91 T–TK/X4 10% 1 2 1 10 86 T–TK/X4 15% 1 2 1 15 81 S–TK/X4 5% 1 2 1 5 91 S–TK/X4 10% 1 2 1 10 86 S–TK/X4 15% 1 2 1 15 81 S–TK/X4 20% 1 2 1 20 76

* T – sausasis pelargonijų ekstraktas įvedamas tirpinant, S – sausasis pelargonijų ekstraktas

ėvedamas suspenduojant, TK – tapijokų krakmolas, 5 – 20 % - sausojo pelargonijų ekstrakto kiekis.

Tirpinant sausąjį Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktą buvo gaminami 3 geliai, kuriuose ekstrakto kiekis įvairuoja nuo 5 iki 15 %, o suspenduojant sausąjį ekstraktą pagaminti 4 geliai, kurių sudėtyje yra 5, 10, 15 ir 20 % sausojo Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakto.

Toliau buvo vertinama, kokią įtaką gelių struktūrai bei stabilumui turi skirtingas sausojo Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakto kiekis.

3.3. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

juslinių savybių vertinimas

Gelių juslinės savybės vertinamos atidžiai juos apžiūrint. Vertinama jų spalva, kvapas ir homogeniškumas. Gelių vertinimas pagal šiuos kriterijus vyko visą tyrimo laikotarpį, juslinės savybės buvo vertinamos 2 kartus: pagaminus ir po 3 mėnesių. Vertinami geliai buvo laikyti skirtingose sąlygose: kambario temperatūroje, klimatinėje kameroje ir šaldytuve. Rezultatai pateikiami 7 lentelėje.

(37)

7 lentelė. Juslinių savybių vertinimo rezultatai.

Mėginys Burnos gelių juslinės savybės

Spalva Kvapas Homogeniškumas Spalva Kvapas Homogeniškumas

Pagaminus Po 3 mėnesių

Kambario temperatūroje laikomi geliai

T- TP/X4 5 % Ruda Specifinis Homogeniškas Nepakitusi Specifinis Homogeniškas

T- TP/X4 10 % Tamsiai ruda Specifinis Homogeniškas Nepakitusi Specifinis Homogeniškas

S- TP/X4 5 % Ruda Specifinis Homogeniškas Nepakitusi Specifinis Homogeniškas

S- TP/X4 20 % Tamsiai ruda Specifinis Homogeniškas Nepakitusi Specifinis Homogeniškas

Klimatinėje kameroje laikomi geliai

T- TP/X4 15 % Tamsiai ruda Specifinis Homogeniškas Nepakitusi Specifinis Nehomogeniškas

Šaldytuve laikomi geliai

Geliai, kurie buvo gaminami sausąjį Pelargonium sidoides DC. ekstraktą tirpinant, kur kas tamsesni nei geliai, kuriuose sausasis ekstraktas suspenduotas. Taip pat gelių, pagamintų ištirpinus ekstraktą, specifinis kvapas šiek tiek aštresnis nei pagamintų ekstraktą suspenduojant, tačiau nepriklausomai nuo laikymo sąlygų jis išliko nepakitęs. Visi kambario temperatūroje ir šaldytuve laikomi geliai išliko homogeniški. Apžiūrėjus termostate laikomus gelius pastebėta, jog T-TK/X4 15 % sudėties gelyje atsirado matomi tekstūros ir homogeniškumo pokyčiai.

Galima teigti, kad gelių juslinėms savybėms laikymo sąlygos įtakos neturi. Mėginys T- TK/X4 15 % pakeitė savo išvaizdą greičiausiai dėl to, kad, po mėnesio patikrinus mėginius, buvo nesandariai užsuktas dangtelis.

(38)

3.4. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu pH

vertinimas

Vienas iš darbo tikslų buvo pagaminti burnos gelius, kurių pH būtų artimas burnos gleivinės pH reikšmei (5,8–7,4). Gelinių mėginių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu pH vertinimas buvo atlekamas 1 g burnos gelio, kurio sudėtyje yra sausojo Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakto ištirpinant 50 ml išgryninto vandens. Gautas tirpalas filtruojamas pro popierinį filtrą ir išmatuojamos pH reikšmės pH-metru. Bandinių pH reikšmė vertinama 3 kartus, apskaičiuojami aritmetinis vidurkis ir santykinė paklaida. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti pagamintų burnos gelių pH reikšmės kitimą laiko atžvilgiu. Tyrimas buvo kartojamas tris kartus: pagaminus, po 1 mėnesio ir po 3 mėnesių.

Kambario temperatūroje laikomų gelių pH vertinimo rezultatai pateikiami 11 pav. Iš tyrimo metu gautų pH reikšmių matome, jog gelių pH reikšmės priklauso ne tik nuo laikymo sąlygų, tačiau ir nuo įdėto pelargonijų ekstrakto kiekio bei gamybos būdo. Geliai, gaminami tirpinant sausąjį pelargonijų ekstraktą, buvo mažiau stabilūs nei geliai, kuriuos gaminant pelargonija suspenduojama.

11 pav. Kambario temperatūroje laikomų burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu pH reikšmių pokyčiai laiko atžvilgiu

(39)

Beveik visų gelių su sausuoju pelargonijų ekstraktu, laikomų kambario temperatūroje, pH reišmės pokyčiai laiko atžvilgiu yra reikšmingi p<0.05. Geliuose, kuriuose sausasis Pelargonium sidoides DC. ekstraktas buvo tirpinamas, matomas kur kas didesnis pH reikšmės pokytis tiek po mėnesio, tiek ir po 3 mėnesių, palyginus su geliais, kurių gamybos metu pelargonija buvo suspenduojama.

Nereikšmingi pokyčiai po mėnesio stebimi tik S-TP/X4 5 % gelyje, po 3 mėnesių šios sudėties pH pokytis, lyginant su ką tik pagamintu geliu, statistiškai reikšmingas.

Klimatinėje spintoje laikomų gelių pH vertinimo rezultatai pateikiami 12 pav. Reikšmingi (p<0,05) pokyčiai užfiksuoti visuose geliuose. Geliuose, kuriuose sausasis Pelargonium sidoides DC. ekstraktas buvo tirpinamas, matomas kur kas didesnis pH reikšmės pokytis tiek po mėnesio, tiek ir po

3 mėnesių, lyginant su geliais, kurių gamybos metu pelargonija buvo suspenduojama.

12 pav. Klimatinėje kameroje laikomų burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu pH reikšmių pokyčiai laiko atžvilgiu

Šaldytuve laikomų gelių pH vertinimo rezultatai pateikiami 13 pav. Reikšmingi (p<0,05) pokyčiai užfiksuoti tik geliuose, kurie buvo gaminami pelargoniją tirpinant. Geliuose, kuriuose sausasis ekstraktas buvo suspenduotas, reikšmingų pokyčių po 1 ir po 3 mėnesių, lyginant su ką tik pagaminto gelio pH reikšme, nebuvo.

(40)

13 pav. Šaldytuve laikomų burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu pH reikšmių pokyčiai laiko atžvilgiu

Apibendrinant tyrimų rezultatus, reikia paminėti, kad pH reikšmės kitimą burnos geliuose su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu gali lemti ne tik mėginių laikymo sąlygos bei trukmė, bet ir ekstrakto įvedimo į gelį būdas. Stabiliausi išliko suspensiniai geliai, laikomi šaldytuve.

3.5. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

klampos vertinimas

Tyrimas buvo atliekamas siekant įvertinti sausojo Pelargonium sidoides DC. bei gelio gamybos būdo įtaką burnos gelių stabilumui laiko atžvilgiu. Kambario temperatūroje, klimatinėje spintoje bei šaldytuve laikomų gelių klampa buvo matuojama ką tik pagaminus, po mėnesio ir po 3 mėnesių.

Kambario temperatūroje laikomų gelių klampos vertinimo rezultatai pateikiami 14 pav. Klampiausias gelis pagaminus buvo S–TK/X4 20 % gelis, jo klampa siekė 39292±93 mPa*s,

(41)

mažiausia klampa pasižymėjo T–TPK/X4 5 % sudėties gelis, kurio klampa – 16806±82 mPa*s. Diagramoje matome, jog sausąjį Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktą suspenduojant į gelių pagrindus gaunami klampesni geliai. Iš pateiktų rezultatų galima spręsti, jog gelių klampa juos laikant kambario temperatūroje laiko atžvilgiu pakito reikšmingai (p<0,05).

14 pav. Kambario temperatūroje laikomų burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu klampos pokyčiai laiko atžvilgiu.

Klimatinėje spintoje laikomų gelių klampos vertinimo rezultatai pateikiami 15 pav. Kaip ir laikant kambario temperatūroje, burnos gelius laikant klimatinėje spintoje jų klampa pakito laiko atžvilgiu reikšmingai (p<0,05).

(42)

Šaldytuve laikomų gelių klampos vertinimo rezultatai pateikiami 16 pav. Visi geliai, kurie buvo gaminami įterpiant pelargonijų ekstraktą tirpinimo būdu, pasižymėjo reikšmingais (p<0,05) klampos pokyčiais laiko atžvilgiu. Tiek po mėnesio, tiek po 3 buvo matomas ženklus klampos sumažėjimas. Geliai, į kuriuos sausasis ekstraktas įterptas jį suspenduojant, pirmąjį mėnesį nepasižymėjo reikšmingais pokyčiais. Tačiau po 3 mėnesių, laikant šaldytuve, buvo matomi reikšmingi klampos pokyčiai, palyginus su tik ką pagamintais geliais.

15 pav. Klimatinėje kameroje laikomų burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu klampos pokyčiai laiko atžvilgiu.

(43)

Įvertinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu klampos pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo laikymo sąlygų ir trukmės. Stabiliausiuose geliuose sausasis Pelargonium sidoides DC. ekstraktas įterptas jį suspenduojant, po to geliai laikomi šaldytuve.

3.6. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

stabilumo vertinimas centrifugavimo metodu

Burnos gelių su sausuju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu stabilumas buvo vertinamas pasitelkus pagreitintą stabilumo testą – centrifugavimą. Paveikus gelius didele centrifugos jėga, galimas fazių atsiskyrimas. Gauti rezultatai pateikti 8 lentelėje.

16 pav. Šaldytuve laikomų burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu klampos pokyčiai laiko atžvilgiu.

(44)

8 lentelė. Stabilumo vertinimo centrifuguojant rezultatai

Mėginys Laikymo sąlygos

Kambario temperatūroje laikomi geliai

(25±2 °C)

Klimatinėje kameroje laikomi geliai

(40±2 °C)

Šaldytuve laikomi geliai

Pagaminus Po 1 mėn. Po 3 mėn. Pagaminus Po 1 mėn. Po 3 mėn. Pagaminus Po 1 mėn. Po 3 mėn. T-TP/X4 5 % + + + + + + + + + T-TP/X4 10 % + + + + + + + + + T-TP/X4 15 % + + + + + - + + + S-TP/X4 5 % + + + + + + + + + S-TP/X4 10 % + + + + + + + + + S-TP/X4 15 % + + + + + + + + + S-TP/X4 20 % + + + + + + + + +

Šio testo metu buvo analizuojami geliai, laikomi skirtingomis sąlygomis. Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų, beveik visi geliai, nepriklausomai nuo jų laikymo sąlygų (kambario temperatūroje, klimatinėje kameroje kamera, šaldytuve), išliko stabilūs. Tik mėginio T-TP/X4 15 % išvaizda ir struktūra pakito dėl nesandariai užsukto kamštelio.

Įvertinus gautus rezultatus galima teigti, kad gelių stabilumas nepriklauso nuo jų gamybos būdo ir Pelargonium sidoides DC. sausojo ekstrakto koncentracijos. Taip pat galima sakyti, kad gelių homogeniškumui įtakos laikymo sąlygos neturi.

3.7. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC.. šaknų ekstraktu

tekstūros analizė

Tepumo (angl. spreadibility) testo metu vertinama, ar lengvai gelis paskleidžiamas ant odos. Vertinami buvo šviežiai pagaminti burnos geliai, kuriuose krakmolas suspenduojamas, ir kambario temperatūroje laikyti geliai praėjus mėnesiui. Kiekvieno mėginys tiriamas po 3 kartus, išvedamas rezultatų aritmetinis vidurkis.

9 lentelė. Burnos gelio tekstūros analizės rezultatai

Mėginys Kietumas (g) Šlyties jėga (g*s)

Pagaminus Po mėnesio Pagaminus Po mėnesio

S-TP/X4 5 % 78,94 95,11 48,46 80,81

S-TP/X4 10 % 65,55 134,85 53,07 112,71

S-TP/X4 15 % 75,23 142,92 64,62 122,83

(45)

Mažiausiu kietumu ir pasipriešinimu deformacijai pasižymi suspensinis burnos gelis, kuriame sausojo pelargonijos šaknų ekstrakto yra 5 %, o didžiausiu – gelis, kuriame sausojo pelargonijos ekstrakto yra 20 %. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kuo daugiau sausojo Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakto, tuo didesnis ir kietumas bei šlyties jėga. Taip pat iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad po mėnesio tiek kietumas, tiek pasipriešinimas deformacijai reikšmingai (p<0.005) padidėjo, o tai reiškia, jog gelių tepumas suoprastėjo.

3.8. Burnos gelių su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu

stabilumo įvertinimas atliekant šildymo-šaldymo ciklus

Tyrimas atliekamas burnos gelius su sausuoju Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktu iš pradžių užšaldomi (laikomi parą šaldymo kameroje, esant -18±2 °C temperatūrai), o vėliau atšildomi ir parą laikomi kambario temperatūroje (25±2 °C). Ciklas kartojamas 3 kartus. Gelių stabilumas vertinamas pagal šiuos spalvos, fazių atsiskyrimo, kvapo pokyčių kriterijus. Tiriami kambario temperatūroje laikomi geliai. Tyrimo rezultatai pateikiami 10 lentelėje.

10 lentelė. Šildymo-šaldymo ciklo tyrimo rezultatai.

Mėginys Juslinės savybės S p al v a K v ap as H o m o g en iš k u m as S p al v a K v ap as H o m o g en iš k u m as S p al v a K v ap as H o m o g en iš k u m as

1 ciklas 2 ciklas 3 ciklas

T-TP/X4 5 % ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ _- T-TP/X4 10 % ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ _- T-TP/X4 15 % ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ _- S-TP/X4 5 % ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ _# S-TP/X4 10 % ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ S-TP/X4 15 % ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ S-TP/X4 20 % ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊ ₊