LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Milda Jurkšaitien÷
LIETUVOS VIETINIŲ KARVIŲ VEISLIŲ
(ŠöMŲJŲ IR BALTNUGARIŲ)
PIENO SUDöTIES IR KOKYBöS ANALIZö
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Dac. Dr. Loreta Šernien÷
Kaunas 2010
2
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra.
Magistro darbą paruoš÷: Milda Jurkšaitien÷
... (parašas)
Magistro darbo vadovas: Doc. dr. Loreta Šernien÷ (LVA,Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra)
... (parašas)
Recenzentas: ...
... (parašas)
3
Turinys
1. Įvadas... 4
2. Literatūros apžvalga ... 5
2.1. Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių veislių išsaugojimas ... 5
2.2. Lietuvos š÷mųjų karvių veisl÷s apibūdinimas ... 6
2.3. Lietuvos baltnugarių karvių veisl÷s apibūdinimas ... 8
3. Darbo atlikimo vieta ir metodika ... 10
4. Tyrimų rezultatai... 11
4.1 Lietuvos š÷mųjų karvių reprodukcinių ir pieno sud÷ties bei kokyb÷s rodiklių apžvalga... 11
4.2 Lietuvos baltnugarių karvių reprodukcinių bei pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių apžvalga . 17 4.3. Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių reprodukcinių rodiklių bei pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių palyginimas ... 21
5. Išvados ... 23
6. Santrauka (Summary)... 24
4
1. Įvadas
Vis labiau intensyvinant galvijininkystę, plinta produktyvios, specializuotos veisl÷s, kurios pamažu išstumia vietines senąsias veisles. Nors Lietuvos galvijai buvo intensyviai gerinami įvairių juodmargių ir žalųjų veislių buliais, iki šių dienų dar išliko ir vietinių būdingų spalvų bei savybių baltnugarių su juodais šonais ir š÷mų (melsvai pilkų), baltų su rudais šonais galvijų. Daugiausia tokių gyvulių buvo auginama privačiuose ūkiuose. Vietiniai galvijai turi ūkiškai naudingų savybių ir jas gerai perduoda palikuonims. Jie gerai prisitaiko prie vietos sąlygų, yra nereiklūs, ramaus būdo, gamina geros sud÷ties ir kokyb÷s pieną. Prie saugotinų veislių priskiriamos ir senojo tipo Lietuvos žalosios karv÷s (15).
Nor÷dami išsaugoti ir geriau susipažinti su vietin÷mis Lietuvos veisl÷mis prad÷ta jas tyrin÷ti vertinat pieno kokybę ir kiekybę lyginant su kitomis vietin÷mis veisl÷mis, atsparumą ligoms, ilgaamžiškumą. Tai tik patvirtino kad vietinių veislių karv÷s puikiai prisitaikiusios prie klimatinių šalies sąlygų, jos atsparesn÷s ligoms nei importuotų veislių karv÷s, tačiau pasižymi daug mažesniu pieningumu. Siekiant didesnio pelno ūkininkai vis daugiau perka veislines karves, kurios duoda daug daugiau pieno, arba renkasi pigesnį variantą ir s÷klina vietines karves su importuotų bulių sperma. Tokie palikuonys pasižymi dideliu pieningumu ir geromis ūkin÷mis savyb÷mis. Siekdami, kad visiškai neišnyktų vietin÷s veisl÷s turime kuo daugiau sužinoti apie jas, kiek ir kokios kokyb÷s pieną duoda, koksai atsparumas ligoms ir t.t. Atsižvelgiant į tai buvo pasirinktas darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių pieno sud÷tį ir kokybę bei palyginti abi veisles tarpusavyje.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūra apie šias karvių veisles;
2. Išanalizuoti ir aprašyti Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių veislių reprodukcinius rodiklius;
3. Įvertinti Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklius, atsižvelgiant į laktaciją ir jos trukm÷, ūkio dydį, sezoną.
5
2. Literatūros apžvalga
2.1. Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių veislių išsaugojimas
Po antrojo pasaulinio karo kai kurių senųjų vietinių veislių gyvūnų buvo gana daug. Lietuvos baltnugariai ir š÷mi galvijai buvo ypač populiarūs pirmoje XX a. pus÷je. V÷liau, d÷l ilgalaikio stichiško gerinimo įvairių juodmargių bei žalųjų veislių buliais, vietiniai galvijai atsidūr÷ ant išnykimo ribos. Daugiausia jų išliko pas privačius laikytojus,kurie dažnai karves poruodavo su savais buliais (3).
Dauguma valstybių, tarp jų ir Lietuva, 1992 m. Rio de Žaneire pasiraš÷ ir ratifikavo Biologin÷s įvairov÷s išsaugojimo konvenciją, kuria įsipareigojo išsaugoti savo genetinius išteklius.
Intensyvinant gyvulininkystę, sparčiai plito didelio produktyvumo specializuotos gyvūnų veisl÷s, kurios išstūm÷ vietinių veislių gyvūnus. Kai kurios senųjų žem÷s ūkio gyvūnų veisl÷s išnyko, o kitos, kaip š÷mi ir baltnugariai galvijai atsidūr÷ ties išnykimo riba.
Senųjų veislių gyvūnų Lietuvoje buvo likę tik pavieniai egzemplioriai, tod÷l, siekiant išsaugoti šių gyvūnų genofondą, 1993–1995 m. prad÷tos formuoti reliktin÷s-genofondin÷s bandos.
Vietinių galvijų daugiausia išliko pas privačius asmenis. Vargu ar kur nors išliko vietinių galvijų su pirmykščiais požymiais, nes visur jie daugiau ar mažiau susimaiš÷ su užsieniniais galvijais. Surengus paieškos ekspedicijas į nuošalias šalies vietoves, suradus ir nupirkus išlikusius galvijus, buvo suformuotos š÷mų ir baltnugarių galvijų bandos Lietuvos gyvulininkyst÷s institute ir Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre. Šiose bandose galvijai prad÷ti veisti grynuoju veisimu.
Parengus trumpas programas-pasiūlymus kaip išsaugoti senąsias veisles, po FAO ekspertų apsilankymo Lietuvoje šios veisl÷s buvo pripažintos saugotinomis tarptautiniu mastu. Lietuvos vietiniai galvijai įrašyti į Pasaulio žem÷s ūkio gyvūnų įvairov÷s katalogą ir įtraukti į Pasaulio žem÷s ūkio gyvūnų įvairov÷s duomenų banką, įsteigtą prie FAO.
Senosios Lietuvos žem÷s ūkio gyvūnų veisl÷s buvo mažai tyrin÷tos. Tad darbo ÷m÷si Lietuvos gyvulininkyst÷s instituto darbuotojai. Šio darbo tikslas buvo – parengti priemones, kurios užtikrintų senųjų galvijų veislių išlikimą, bei tirti jų ūkines-biologines savybes.
Siekiant išsaugoti Lietuvos vietinių galvijų genofondą, suformuotos dvi š÷mų ir baltnugarių galvijų reliktin÷s-genofondin÷s bandos, kuriose galvijai veisiami grynuoju veisimu, vertinamos šių galvijų ūkin÷s-biologin÷s savyb÷s. (1)
6
sustabdžius visišką jų išnykimą, buvo prad÷ti jų biologinių-ūkinių savybių ir genetin÷s įvairov÷s tyrimai (4).
Karvių produktyvumo kontrol÷ parod÷, kad Lietuvos š÷mųjų ir Lietuvos baltnugarių galvijų produktyvumas esamomis sąlygomis yra ne blogesnis negu šalyje plačiausiai paplitusių galvijų – Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų.
Galvijų eksterjero tyrimais nustatyta, kad Lietuvos š÷mieji galvijai yra didesni ir stambesni negu baltnugariai: jų aukštis keteroje – 4,1%, nugaroje – 5,6%, str÷nų plotis – 3,5% didesni negu baltnugarių. Nustatyti didesni jų ilgakojiškumo, kompaktiškumo ir krūtin÷s indeksai (0,6–5,1%).
Parengtas veisimo planas, taikant uždarų populiacijų metodą, kuris įgalina išvengti giminingo veisimo pasekmių ir konsoliduoti atskiras linijas.
Nors veislininkyst÷s įmon÷se sukauptas nemažas kiekis vietinių veislių bulių spermos, šis darbas tur÷tų būti tęsiamas, nes, kaip parod÷ tyrimai, kai kurių bulių palikuonys netipingi ir d÷l to tur÷tų būti išbrokuoti (1).
Vietiniai š÷mi ir baltnugariai galvijai yra pakankamai produktyvūs, sveiki, ramaus būdo, gerai prisitaikę prie vietos sąlygų, nereiklūs š÷rimui ir laikymui, gyvybingi ir ilgaamžiai. Šie unikalūs gyvuliai gal÷tų būti laikomi rekreacin÷se vietose, kaimo turizmo sodybose, ekologiniuose ūkiuose (5).
2.2. Lietuvos š÷mųjų karvių veisl÷s apibūdinimas
Lietuvos š÷mų galvijų veisl÷ yra žinoma jau nuo pirmos XX a. pus÷s, tačiau d÷l ilgalaikio stichiško gerinimo įvairių juodmargių bei žalmargių veislių buliais, d÷l masiško brokavimo iš didelių ūkių bandų d÷l netinkamos spalvos, neatsižvelgiant į produktyvumą, ir d÷l daugelio ekonominių veiksnių, ši veisl÷ atsidūr÷ ant išnykimo ribos. Yra žinoma, kad š÷mi galvijai taip pat
7
buvo auginami ir yra išlikę iki šių dienų Skandinavijos šalyse, Latvijoje bei kai kuriuose Rusijos regionuose.
Daugiausiai š÷mų galvijų išliko privačių ūkininkų ūkiuose ir iki mūsų dienų išlaik÷ būdingą spalvą bei ūkines savybes. Daugelis galvijų augintojų teigiamai vertina juos d÷l gero prisitaikymo prie aplinkos sąlygų, sveikatingumo, nereiklumo š÷rimui, ramaus būdo, geros pieno kokyb÷s, nereiklumo š÷rimo ir laikymo sąlygoms, gyvybingumo.
Kadangi šios veisl÷s galvijai nebuvo veisiami pagal veisimo programas, jų auginimo, š÷rimo ir laikymo sąlygos buvo labai nevienodos, tod÷l pagal išsivystymą, eksterjerą bei ūkiškai naudingas savybes jie yra ne vieno tipo. Ši veisl÷ yra priskiriama pieniniam tipui, tačiau galima rasti gyvulių, turinčių požymius, būdingus pieniniam – m÷siniam tipui.
Lietuvoje š÷mi galvijai dažniausiai sutinkami centriniuose, pietryčių ir pietvakarių rajonuose. Pagal spalvą š÷mi galvijai gali būti nuo pilkai melsvos iki pelenin÷s pilkos, kai kurie gyvuliai turi beveik baltas kojas ir galvą. Š÷ma spalva ar š÷mas plaukas, kalbant apie galvijų spalvą, yra žinoma tik lietuvių kalboje.
Suaugusių Lietuvos š÷mų karvių aukštis ties ketera yra 123 – 136 cm, mas÷ - 400 - 550 kg ir daugiau. Suaugę buliai sveria 950-1000 kg. Iš Lietuvos š÷mųjų karvių vidutiniškai yra primelžiama 4489 kg 4,35% riebumo ir 3,26% baltymingumo pieno.
Lietuvos š÷mų galvijų veisl÷ turi būti išsaugota ir tobulinama išlaikant individualią, veislei būdingą požymių visumą.
Siekiant išsaugoti šių galvijų genofondą LVA Praktinio mokymo ir bandymų centre ir Lietuvos gyvulininkyst÷s institute suformuotos š÷mų ir baltnugarių galvijų reliktin÷s-genofondin÷s bandos, kuriose gyvuliai veisiami grynuoju veisimu, tiriamos jų biologin÷s-ūkin÷s savyb÷s. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijoje, naminių gyvūnų genų banke yra sukaupti, saugojami DNR m÷giniai. Vietiniai galvijai yra identifikuojami ir registruojami, vykdoma jų produktyvumo kontrol÷. Pavienių gyvulių augintojų ūkiuose, kuriuose laikoma po vieną ar dvi karves, deja kontroliuojama tik maža dalis karvių. Be to šiuose ūkiuose karv÷s s÷klinamos atsitiktinių bulių sperma. 2001 m. buvo parengtas Lietuvos gyvulininkyst÷s instituto galvijų bandos veisimo planas. Kilm÷s knygos kol kas neparuoštos, tačiau kaupiami duomenys. Lietuvos vietinių galvijų genofondo būkl÷ šiuo metu yra patenkinama, tačiau artimiausiu metu būtina užtikrinti, kad galvijai būtų veisiami grynuoju veisimu pagal planą ne tik genofondin÷se bandose, bet ir gyventojų ūkiuose laikomose bandose. Šiam tikslui būtina artimiausiu metu parengti Lietuvos š÷mų galvijų veisl÷s selekcinę programą (2).
8
2.3. Lietuvos baltnugarių karvių veisl÷s apibūdinimas
Lietuvos baltnugarių galvijų veisl÷ yra žinoma nuo neatmenamų laikų, o pirmoje XX a. pus÷je baltnugarių galvijų skaičius Lietuvoje buvo gana didelis. Ilgą laiką Lietuvos baltnugariai galvijai buvo gerinami įvairių juodmargių ir žalmargių veislių buliais, tačiau iki šių dienų jie išlaikę būdingą spalvą ir savybes. Daugiausiai jų išliko pas privačius laikytojus, kurie dažnai karves poruodavo su savais buliais, neatsižvelgdami į jų veislę, o mišrūnus veislei atrinkdavo savo nuožiūra.
Daugelis dideliuose ūkiuose laikomų baltnugarių galvijų buvo išbrokuota d÷l Lietuvos juodmargiams ir žaliesiems nebūdingos spalvos, neatsižvelgiant į jų produktyvumą. Yra žinoma, kad baltnugariai galvijai taip pat buvo auginami ir yra išlikę iki šių dienų šiaur÷s rytų Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse bei kai kuriuose Rusijos regionuose. Lietuvoje baltnugariai galvijai dažniausiai sutinkami centriniuose, pietryčių ir pietvakarių rajonuose. Pagal spalvą baltnugariai galvijai gali būti suskirstyti į du tipus:
• Pirmajam tipui yra būdingi visiškai juodi šonai, balta nugara ir apatin÷ juosmens dalis,
balta „žvaigžd÷“ kaktoje,
• Antrajam tipui būdingi smulkiomis juodomis d÷m÷mis išmarginti šonai, balta nugara
ir balta apatin÷ juosmens dalis.
Baltnugariai galvijai yra savotiško sud÷jimo: sunki kakta, ilgas, su aiškiu pagurkliu kaklas, ilgas liemuo, trumpos kojos. Šie galvijai yra pieningi, sveiki, puikiai prisitaikę prie gamtinių ir klimato sąlygų, atsparūs įvairių ligų atžvilgių, nereiklūs š÷rimo ir laikymo sąlygoms, gyvybingi ir ilgaamžiai, pasižymi geromis reprodukcin÷mis savyb÷mis. Ši veisl÷ turi savitus genetinius bei fenotipinius požymius ir priskiriama pieniniam tipui. Suaugusių Lietuvos baltnugarių karvių aukštis ties ketera yra 121 – 131 cm, mas÷ 400 – 550 kg ir daugiau. Suaugę buliai sv÷rę 950 – 1000 kg. Iš
9
Lietuvos baltnugarių karvių vidutiniškai primelžiama 4577 kg 3,98% riebumo ir 3,26% baltymingumo pieno.
Lietuvos baltnugarių galvijų veisl÷ turi būti išsaugota ir tobulinama išlaikant individualią, veislei būdingą požymių visumą (2).
10
3. Darbo atlikimo vieta ir metodika
Duomenų analiz÷ buvo atlikta naudojant Gyvulių produktyvumo kontrol÷s duomenų banku. Tyrimui atrinkti 2005-2007 metų (2 metų) laktacijas užbaigusių karvių duomenys. Panaudoti 170 Lietuvos baltnugarių (LB) ir 202 Lietuvos š÷mųjų (LŠ) kontroliuojamų karvių pieno tyrimų rezultatai. Per dviejų analizei atrinktų metų laikotarpį buvo išanalizuoti 1889 baltnugarių karvių pieno m÷giniai ir 2179 š÷mųjų karvių pieno m÷giniai. Statistin÷ analiz÷ atlikta SPSS statistiniu paketu. Duomenys buvo analizuojami aprašomosios statistikos, ANOVA ir GLM metodais.
Aprašomoji statistika buvo naudota imties analizei (abiejų vietinių veislių ir Lietuvos baltnugarių (LB) bei š÷mųjų (LŠ) karvių skaičiui, tyrimų skaičiui, gyvulių pasiskirstymui pagal ūkio dydį ((1-5; 6-10; 11-50; >50 gyvulių), imčių išsibarstymo tolygumui) įvertinti.
ANOVA metodu buvo nustatyti LŠ, LB, LJ ir LŽ karvių bandų dydžio reprodukcinių (veršiavimosi amžiaus, d., amžiaus pirmąkart veršiuojantis, d., veršiavimosi m÷nesio, laktacijų skaičiaus (LS), laktacijos trukm÷s, d.) bei pieno kiekio, kg, pieno sud÷ties (riebumo, %, baltymingumo, %) ir kokyb÷s (somatinių ląstelių skaičiaus (SLS, tūkst./ml, duomenys normalizuoti logaritmuojant – lgSLS) rodiklių skirtumai tarp veislių. Veršiavimosi amžius (VA, dienomis) buvo apskaičiuotas iš veršiavimosi datos atimant gyvulio gimimo datą. Amžius pirmąkart veršiuojantis apskaičiuotas pirmos laktacijos karv÷ms, iš veršiavimosi datos atimant gyvulio gimimo datą. Laktacijos trukm÷ (LT, dienomis) apskaičiuota iš užtrūkimo datos atimant veršiavimosi datą. Veršiavimosi intervalas buvo apskaičiuotas įvertinant skirtumą tarp karv÷s veršiavimųsi (tik LŠ ir LB veisl÷ms).
Dispersin÷ analiz÷ (GLM) atlikta norint įverti reprodukcinių rodiklių įtaką LB ir LŠ veislių karvių pieno kiekiui, pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams. Pieno kiekis bei pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai į analiz÷s modelį buvo įtraukti kaip priklausomi kintamieji. Reprodukcinių veiksnių (veršiavimųsi amžiaus, veršiavimosi indekso, amžiaus pirmąkart veršiuojantis, laktacijos periodo (LP) ir veršiavimosi sezono (VS)) įtaka buvo analizuota suskirsčius šiuos rodiklius į intervalus (Hare ir kt., 2006): veršiavimosi amžius (<450; 450-900; >900 d), veršiavimosi intervalas (<270; 270-600; >600 d), amžius pirmąkart veršiuojantis (<700; 700-750; >750), laktacijų skaičius (pirmaverš÷s ir karv÷s), laktacijos periodas (ankstyvoji – 13-32 d., 103-153, 162-215, 247-266), veršiavimosi sezonas (pavasaris, vasara, ruduo, žiema).
Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti visuose modeliuose buvo taikomas LSD daugybinio palyginimo metodas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p ≤ 0,05.
11
4. Tyrimų rezultatai
4.1 Lietuvos š÷mųjų karvių reprodukcinių ir pieno sud÷ties bei kokyb÷s
rodiklių apžvalga
Nor÷dami tinkamai įvertinti vietines Lietuvos galvijų veisles turime jas apžvelgti kiekvieną atskirai ir po to palyginti. 1 lentel÷ pagalba galime palyginti tris vietines veisles. Galime pasteb÷ti jog tirtų karvių laktacijų vidurkis svyruoja nuo 3,4 iki 4,3. Lietuvos ūkiuose laikomų vietinių veislių karvių statistiškai patikimai laktacijos vidurkis yra ± 3,9 laktacijos. Didžiausias laktacijos skaičius yra Lietuvos š÷mųjų, mažiausias juodmargių. Taip pat statistiškai patikimai skiriasi ir veršiavimosi amžius. Ankščiausiai veršiuojasi Lietuvos žalmarg÷s, v÷liausiai š÷mosios. Į tai atsižvelgiant galima teigti, jog žalmarg÷s subręsta ankščiausiai. Lyginant laktacijos trukmę matome, kad žalmarg÷s ir juodmarg÷s laktuoja labai panašiai apie 342 dienų, tuo tarpu š÷mųjų laktacija yra trumpesn÷ apie 17 dienų. Nors karv÷s veršiuojasi ištisus metus tačiau, veršiavimosi m÷nuo kurio metu daugiausiai karvių veršiuojasi yra geguž÷. Pirmo apsiveršiavimo amžius. Iš per anksti aps÷klintos nepakankamai išsivysčiusios telyčios produktyvios karv÷s nebus, nes vaisiaus augimo ir laktacijos laikotarpiu sul÷t÷ja pirmaverš÷s augimas bei vystymasis, ir kai kurie organai ne iki galo susiformuoja (18). Amžius pirmąkart veršiuojantis patvirtina prielaidą padaryta nagrin÷jant veršiavimosi amžiaus rodiklius, jog š÷mosios v÷liau subręsta, šis rodiklis yra aukštesnis nei žalmargių ar baltnugarių vidutiniškai apie 370 dienų. Lyginant pieno kiekio rodiklius žalmargių ir š÷mųjų rodikliai skirsi nežymiai, o juodmarg÷s pieno duoda kilogramu daugiau, vidutiniškai 16 kg. Pieno riebumas visų trijų veislių svyruoja neženkliai 4,3 - 4,5 proc. ribose. Baltymingumas yra labai panašus žalmargių karių pienas yra 0,1 proc. didesnis nei juodmargių ir š÷mųjų.
JAV vietiniai galvijai Džersi pasižymi dideliu pieningumu t.y. 20 kg per para, 4,5% pieno riebalų, 3,5% visų baltymų, lyginant su š÷mosiomis duoda mažiau pieno, tačiau riebumas ir baltymingumas labi panašūs(22).
1 Lentel÷. Lietuvos juodmargių (LJ) ir žalmargių (LŽ) bei š÷mųjų (LŠ) karvių reprodukciniai ir pieno sud÷ties bei kokyb÷s rodiklių vidurkiai ir jų standartiniai nuokrypiai
Rodiklis Veils÷ Vid. ± st. Nuokr.
LŽ 3,439±2,301* LJ 3,913±2,571* Laktacijų skaičius LŠ 4,369±2,789* LŽ 1815,444±933,788* Veršiavimosi amžius, d. LJ 1999,947±1041,091*
12 LŠ 2156,951±1158,172* LŽ 341,250±72,645* LJ 343,602±77,088* Laktacijos trukm÷, d. LŠ 325,198±60,505* LŽ 5,298±3,260* LJ 4,858±3,029* Veršiavimosi m÷nuo LŠ 4,966±3,093* LŽ 834,032±146,65* LJ 828,267±157,10* Amžius pirmąkart veršiuojantis, d.
LŠ 1201,713±130,305* LŽ 15,083±5,819* LJ 16,006±5,967* Pieno kiekis, kg LŠ 14,737±6,058* LŽ 4,590±0,981* LJ 4,404±0,972* Riebumas, proc. LŠ 4,320±1,018* LŽ 3,572±0,498 LŠ, LJ LJ 3,425±0,483 LŽ Baltymingumas, proc. LŠ 3,408±0,495 LŽ
* Skirtumai tarp veislių rodiklio ribose statistikai patikimi, p≤0,05. Skirtumai tarp raidžių LJ, LŽ, LŠ statistikai patikimi, p≤0,05.
Lietuvos žalieji (N=318722), Lietuvos juodmargiai (N=978782), Lietuvos š÷mieji (N=2179)
Apibendrinant 1 lentelę galime daryti prielaidą, jog Lietuvos š÷mieji yra v÷liau subręstanti, duodanti mažesnį nedidelio riebumo pieno kiekį, nei Lietuvos juodmargiai bei žalmargiai, veisl÷.
Lyginant Suomijos vietinių Fincattle karvių pieningumą ir pieno riebumo ir baltymingumo rodiklius š÷mųjų vidutiniai pieno kiekio ir kokyb÷s rodikliai mažesni. Vidutiniškai per dieną Fincattle karv÷s duoda 20 kg pieno, maždaug su 4,4% riebalų ir 3,5% baltymų (19).
2 Lentel÷. Lietuvos š÷mųjų karvių pasiskirstymas pagal ūkio dydį
Ūkio dydis Galvijų sk. ūkyje Procentin÷ dalis
1-5 - -
6-10 - -
11-50 14 6,2
Daugiau nei 50 188 93,8
13
Apžvelgus Lietuvoje auginamų š÷mųjų galvijų ūkių skaičių galima teigti jog šios veisl÷s galvijai laikomi tik vidutinio dydžio ir stambiuose ūkiuose. Vidutinio dydžio ūkiuose auginama 6,2% nuo visų auginamų Lietuvoje š÷mųjų veisl÷s gyvulių, stambiuose - 93,7% visų auginamų š÷mųjų Lietuvoje.
3 Lentel÷. Lietuvos žalmargių karvių pasiskirstymas pagal ūkio dydį
Ūkio dydis Galvijų sk. ūkyje Procentin÷ dalis
1-5 20826 6,4 6-10 19574 6,0 11-50 67891 20,9 Daugiau nei 50 217225 66,7 iš viso: 325516 100
Labai smulkiuos ir smulkiuose ūkiuose laikoma po maždaug 6 proc. žalmargių, vidutinio dydžio ūkiuose apie 20 proc., daugiausiai laikoma stambiuose ūkiuose (66,7 proc.). Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje žalmargių karvių veisl÷s karv÷s laikomos tiek mažuose, tiek ir stambiuose ūkiuose.
4 Lentel÷. Lietuvos juodmargių karvių pasiskirstymas pagal ūkio dydį
Ūkio dydis Galvijų sk. ūkyje Procentin÷ dalis
1-5 16612 1,7 6-10 31169 3,1 11-50 93876 9,5 Daugiau nei 50 848947 85,7 iš viso: 990604 100
Lietuvoje juodmarges karves daugiausiai laiko stambūs ūkiai (85,7 proc.), vidutinio dydžio ūkai - 9,5 proc., smulkūs - 3,1 proc. ir labai smulkūs 1,7 proc. Juodmarg÷s karv÷s populiariausios stambiuose Lietuvos ūkiuose, nes duoda daugiausiai pieno.
5 Lentel÷. Reprodukcinių veiksnių įtaka Lietuvos š÷mųjų primilžiams, pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams (veiksniai įtraukiami į modelį kaip reikšmingi, kai p<0,05, kai p>0,05 -
14
Veiksniai* Pieno kiekis, kg Riebumas, % Baltymingumas, % SLS, tūkst./ml Laktacijos periodas 0,0001 0,0001 0,0001 n Veršiavimosi intervalas 0,0003 n n n Veršiavimosi amžius n n n n Laktacijų skaičius 0,0002 n n 0,022
Amžius pirmąkart veršiuojantis n 0,007 n n
Veršiavimosi sezonas 0,0001 n n 0,001
*Veiksnių sąveikos statistiškai nereikšmingos
Lentel÷je nr. 5 galime matyti kad, š÷mųjų veisl÷s galvijų pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams įtaką daro laktacijos periodas, laktacijų skaičius, veršiavimosi m÷nuo, veršiavimosi intervalas ir mažius pirmąkart veršiuojantis. Laktacijos periodas daro įtaką pieno kiekiui, riebumui ir baltymingumui. Veršiavimosi intervalas didžiausia įtaka daro pieno kiekiui. Kitiems rodikliams įtakos nedaro. Veršiavimosi amžius visiškai nedaro įtakos pieno kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams. Laktacijų skaičius t.y. kiek kartų karv÷ laktavo, daro įtaką pieno kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui piene. Amžius pirmąkart veršiuojantis daro įtaką pieno riebumui ir somatinių ląstelių skaičiui piene. Veršiavimosi m÷nuo turi įtakos pieno kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui piene.
6 lentel÷. Lietuvos š÷mųjų primilžių, pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių kitimai reprodukcinių veiksnių įtakoje
Laktacijos periodas (LP)
N Pieno kiekis, kg Riebumas, % Baltyminguma s, % SLS, tūkst./ml 1 (13-32 d.) 126 18,797±0,579 2,3,4 3,942±0,0943,4 3,383±0,0272,3,4 393,983±53,078 2 (103-153 d.) 353 15,860±0,419 1,3,4 3,956±0,0683,4 3,138±0,0461,3,4 269,577±92,307 3 (162-215 d.) 414 12,953±0,400 1,2,4 4,274±0,0651,2,4 3,249±0,0341,2,4 341,574±66,782 4 (247-266 d.) 137 9,106±0,558 1,2,3 4,819±0,0911,2,3 3,430±0,0321,2,3 321,495±63,783 Veršiavimosi intervalas (VI) 1 (<<<<270 d.) 1765 14,721±0,337* 4,264±0,055 3,386±0,027 361,017±53,735 2 (270-600) 414 13,591±0,400* 4,233±0,065 3,385±0,032 328,751±63,757
15 3 (>>>>600 d.) 0 0 0 0 0 Veršiavimosi amžius (VA) 1 (<<<<450 d.) 0 0 0 0 0 2 (450-900) 351 14,213±0,466 4,325±0,076 3,367±0,037 399,773±74,352 3 (>>>>900 d.) 1828 14,099±0,513 4,172±0,083 3,404±0,041 289,995±81,832 Laktacija 1 (pirmaverš÷s) 424 12,971±0,434* 4,276±0,071 3,368±0,035 229,495±69,311* ≤2 563 15,341±0,482* 4,221±0,078 3,403±0,039 460,274±76,948* Amžius pirmąkart Veršiuojantis (APV) 1 (<<<<700 d.) 82 14,953±0,672 4,315±0,1092 3,388±0,054 342,261±107,162 2 (700-750) 91 13,348±0,650 4,029±0,1061,3 3,391±0,052 223,270±103,7233 3 (>>>>750 d.) 251 14,167±0,271 4,402±0,0441,2 3,378±0,022 469,122±43,1752 Veršiavimosi sezonas (VS) 1 (pavasaris) 1041 14,571±0,3582 4,297±0,058 3,402±0,029 337,814±57,1632 2 (vasara) 324 13,205±0,4411,4 4,208±0,072 3,386±0,035 513,520±70,3651,3,4 3 (ruduo) 195 13,812±0,4924 4,261±0,080 3,346±0,039 238,126±78,5202 4 (žiema) 619 15,035±0,3852,3 4,229±0,063 3,408±0,031 290,078±61,5012 * ir skaičiai, atitinkantys veiksnio intervalo numerį 1-4 nurodo tarpgrupinių skirtumų patikimumą (p≤0,05)
Išnagrin÷jus 6 lentelę, matome jog pirmuoju laktacijos periodu (13-32 d.) pieno kiekis yra didesnis lyginant su 2 (103-153 d.), 3 (162-215 d.), 4 (247-266 d.) periodais. Laktacijos pabaigoje (247-266 d.) gaunamas mažiausias pieno kiekis. Tačiau sumaž÷jus pieno kiekiui padid÷ja riebumas ir baltymingumas, riebiausias ir baltymingiausias pienas gaunamas prieš karvei užtrūkstant (247-266 d.). Daug baltymų piene būna ir pirmuoju periodu (13-32 d.) vidutiniškai 3,38 proc.
Veršiavimosi intervalas statistiškai patikimai daro įtaką pieno kiekiui. Trumpo veršiavimosi intervalo (<270 d.) karv÷s duoda kilogramu daugiau pieno nei įprastos trukm÷s (270-600 d.). Duomenys rodo jog karv÷s kurios buvo aps÷klintos pirmos rujos metu duoda daugiau pieno nei tos kurioms s÷klintos antros rujos metu.
16
Veršiavimosi amžiaus daroma įtaka primilžiui, pieno kokybei ir kiekybei statistiškai nepatikima.
Laktacija statistiškai patikimai daro įtaką pieno kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui. Pirmaverš÷s karv÷s duoda vidutiniškai 2,4 kg mažiau pieno nei v÷lesn÷s laktacijos karv÷s. Tačiau somatinių ląstelių skaičius piene pirmaveršių karvių mažesnis apie 230 tūkst./ml. Somatinių ląstelių skaičius parodo tešmens sveikatingumą. Kuo mažesnis atstumas nuo karvių tešmens dugno iki grindų, tuo jų piene rasta daugiau somatinių ląstelių, karvių, kurių spenio kanalas buvo pažeistas, piene buvo gerokai didesnis somatinių ląstelių skaičius. Dažniau spenio kanalai buvo pažeidžiami tų karvių, kurių speniai per ilgi (17). Senesnių karvių spenio kanal÷lį uždarantys raumenys yra silpnesni negu jaunesnių, tod÷l ir mikrobai pro jį į tešmenį patenka lengviau (18).
Amžius pirmą kart veršiuojantis statistiškai patikimai daro įtaką pieno riebumui ir somatinių ląstelių skaičiui piene. mažiausio riebumo pienas kai karv÷ pirmą kart veršiuojasi 700-750 dienomis tik 4 proc.. Didžiausias pieno riebumas kai pirmąkart veršiuojasi >750 dienomis, vidutiniškai sieke 4,4 proc. Somatinių ląstelių skaičius statistiškai patikimai skiriasi 700-750 d. ir >750d. laikotarpiu. Pastaruoju laikotarpiu somatinių ląstelių piene yra daugiau apie 250 tūkst./ml.
Veršiavimosi laikas (sezonas). Dauguma autorių mano, kad gerai šeriamų ir tinkamai laikomų bei prižiūrimų karvių pieningumui apsiveršiavimo sezonas neturi reikšm÷s. Tačiau daugelyje ūkių karvių š÷rimo ir laikymo sąlygos atskirais metų laikais nevienodos. Ūkiuose, kurie turi mažiau pašarų ir prastesnes karvides, daugiausia pieno primelžiama, kai karv÷s veršiuojasi v÷lai rudenį arba žiemą. Tada antroji laktacijos pus÷ sutampa su ganykliniu laikotarpiu, ir iš karv÷s primelžiama 10-20 % daugiau pieno, negu kai ji veršiuojasi vasarą. Daugiausia pieno primelžiama, kai karv÷s veršiuojasi vasario-balandžio m÷nesiais, nes tada intensyviausias laktacijos laikas sutampa su ganyklinio laikotarpio pradžia. Mažiausiai primelžiama, kada karv÷s veršiuojasi birželį-rugpjūtį (18). Statistiškai patikimai veršiavimosi sezonas daro įtaką pieno kiekiu ir somatinių ląstelių skaičiui piene. Žiemą apsiveršiavusios karv÷s duoda daugiau pieno t.y. 15 kg, nei apsiveršiavusios kitu sezono laiku. Mažiausiai pieno duoda vasarą apsiveršiavusios karv÷s tik 13 kg. Daugiausiai somatinių ląstelių randama karvių piene kurios apsiveršiavusio vasaros sezonu, 513 tūkst./ml, mažiausiai - rudenį 238 tūkst./ml.
17
4.2 Lietuvos baltnugarių karvių reprodukcinių bei pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių apžvalga
Išnagrin÷jus 7 lentelę, kurioje pateikti baltnugarių karvių reprodukciniai bei pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai, pasteb÷ta, kad karvių laikomų kontroliuojamuose ūkiuose laktacijos numerio vidurkis 4,4. Palyginus baltnugares su žalosiomis ir juodmarg÷mis matome, kad laktacijos skaičiaus vidurkis yra didesnis nei pastarųjų veislių. Ūkiuose laikomų baltnugarių karvių bandos veršiavimosi amžiaus vidurkis yra 2165,8 d.. Tačiau palyginus baltnugares su žalosiomis ir juodmarg÷mis matome, kad baltnugarių veršiavimosi amžius yra daug didesnis. Laktacijos trukm÷ vidutiniškai 337 dienos, taip pat labai panašūs skaičiai yra žalųjų ir juodmargių karvių. Dauguma tiriamųjų baltnugarių karvių veršiuojasi apie balandžio vidurį, tuo tarpu žalosios ir juodmarg÷s apie gegužę. Baltnugar÷s vidutiniškai pirmą kart veršiuojasi 796 dienų amžiaus, tai maždaug m÷nesiu ankščiau nei žalosios ar juodmarg÷s. Į tai atsižvelgdami galime daryti prielaidą, kad jos subręsta ankščiau nei pastarosios veisl÷s, tačiau jų veršiavimosi amžius yra apie 300 dienų ilgesnis nei žalųjų ar juodmargių.
Vidutiniškai baltnugarių karvių pieningumas yra 14,7 kg. Žalųjų ir baltnugarių pieningumas vidurkis skiriasi tik 0,3 kg, tačiau juodmarg÷s duoda visu kilogramu daugiau pieno. Pieno riebumas baltnugarių karvių vidutiniškai sudaro 4,3%, lyginant su juodmarg÷mis ir žalosiomis riebumas panašus vidutiniškai skiriasi tik 0,1 proc., taip pat ir baltymingumas.
Lyginant vietines veisles su Holšteino fryzais vidutiniškai duodančiais 21 kg pieno per dieną pieno kiekis yra mažas (20).
7 Lentel÷. Lietuvos juodmargių (LJ) ir žalmargių (LŽ) bei baltnugarių (LB) karvių
reprodukciniai ir pieno sud÷ties bei kokyb÷s rodiklių vidurkiai ir jų standartiniai nuokrypiai
Rodiklis Veisl÷ Vid. ± st. nuokr.
LŽ 3,439±2,301* LJ 3,913±2,571* Laktacijų skaičius LB 4,368±2,972* LŽ 1815,444±933,788* LJ 1999,947±1041,091* Veršiavimosi amžius, d. LB 2165,789±1223,968* LŽ 341,250±72,645* LJ 343,602±77,088* Laktacijos trukm÷, d. LB 337,651±76,739* LŽ 5,298±3,260* Veršiavimosi m÷nuo LJ 4,858±3,029*
18
LB 4,4±3,1*
LŽ 834,032±146,65* LJ 828,267±157,10* Amžius pirmąkart veršiuojantis, d.
LB 796,351±133,995* LŽ 15,083±5,819* LJ 16,006±5,967* Pieno kiekis, kg LB 14,737±6,058* LŽ 4,590±0,981* LJ 4,404±0,972* Riebumas, proc. LB 4,320±1,018* LŽ 3,572±0,498* LJ 3,425±0,483* Baltymingumas, proc. LB 3,408±0,495* * Skirtumai tarp veislių rodiklio ribose statistikai patikimi, p≤0,05
Lietuvos žalieji (N=318722), Lietuvos juodmargiai (N=978782), Lietuvos š÷mieji (N=1889)
Palyginę visus baltnugarių, juodmargių ir žalųjų rodikliu galime daryti prilaidą, jog baltnugarių karvių laktacijų skaičius ir veršiavimosi amžiaus rodikliai yra didesni, o kiti rodikliai yra statistikai patikimai mažesni nei pastarųjų veislių.
Lyginant su Šveicarijos Brown vietin÷s veisl÷s karv÷mis baltnugarių pieno kiekis mažesnis tačiau pieno riebumas ir baltymingumas panašūs. Brown karvių pienas yra vidutiniškai 4% pieno riebalų ir 3,5% baltymų, vidutinis primilžis per dieną 29,5 kg pieno (19).
8 Lentel÷. Lietuvos baltnugarių karvių pasiskirstymas pagal ūkio dydį Ūkio dydis, gyv. Gyvulių skaičius Procentin÷ dalis
1-5 - -
6-10 1 0,8
11-50 13 6,2
Daugiau nei 50 156 92,9
iš viso: 170 100
Labai smulkių baltnugarių ūkių Lietuvoje neužregistruota. Smulkiuose ūkiuose laikoma 0,8% visų baltnugarių karvių, vidutiniuose - 6,2%. Daugiausiai šių gyvulių (92,9%) laikoma stambiuose ūkiuose.
19
9 lentel÷. Reprodukcinių veiksnių įtaka Lietuvos baltnugarių karvių primilžiams, pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams (veiksniai įtraukiami į modelį kaip reikšmingi, kai p<0,05, kai p>0,05 - veiksniai iš modelio pašalinami (n)).
Veiksniai* Pieningumas, kg Riebumas, % Baltymingumas, % SLS, tūkst./ml Laktacijos periodas 0,0001 0,0001 0,0001 n Veršiavimosi intervalas 0,013 n n 0,045 Veršiavimosi amžius 0,098 n 0,018 n Laktacijos skaičius 0,021 0,0121 n 0,007 Amžius pirmąkart veršiuojantis 0,005 0,0158 n n
Veršiavimosi sezonas 0,0001 n n 0,0001 *Veiksnių sąveikos statistiškai nereikšmingos
Išanalizavus 9 lentelę galime teigti jog Lietuvos baltnugarių laktacijos periodas daro įtaką pieno kiekiui, riebumui ir baltymingumui. Veršiavimo intervalas ir veršiavimosi sezonas daro įtaką pieningumui ir somatinių ląstelių skaičius piene. Veršiavimosi amžius daro įtaką pieno kiekiui ir baltymingumui. Laktacijos skaičius daro įtaką pieningumui, riebumui ir somatinių ląstelių skaičius piene. Amžius pirmąkart veršiuojantis dari įtaką pieno kiekiui ir riebumui. Pieningumui įtakos turi visi reprodukciniai veiksniai.
10 lentel÷. Lietuvos baltnugarių primilžių, pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių kitimai reprodukcinių veiksnių įtakoje
Laktacijos periodas (LP) N Pieningumas, kg Riebumas, % Baltymingumas, % SLS, tūkst../ml 1 (13-32 d.) 109 17,539±1,368 2,3,4 4,289±0,2593,4 3,537±0,1253,4 538,119±239,746 2 (103-153 d.) 268 15,217±1,4581,3,4 4,242±0,2483,4 3,576±0,1203,4 480,022±256,352 3 (162-215 d.) 336 12,475±1,41,2,4 4,694±0,2451,2,4 3,782±0,1181,2,4 484,488±245,623 4 (247-266 d.) 128 8,625±1,4491,2,3 5,014±0,2571,2,3 4,018±0,1241,2,3 529,747±242,512 Veršiavimosi intervalas (VI) 1 (<<<<270 d.) 1526 12,832±1,348* 4,603±0,241 3,728±0,117 599,439±239,101* 2 (270-600) 363 13,603±1,375* 4,532±0,247 3,727±0,119 481,296±244,260*
20 3 (>>>>600 d.) 0 0 0 0 0 Veršiavimosi amžius (VA) 1 (<<<<450 d.) 2 10,607±3,996 5,037±0,716 4,364±0,3462,3 474,605±709,448 2 (450-900) 290 12,494±0,3823 4,237±0,088 3,396±0,0431 510,673±87,457 3 (>>>>900 d.) 1597 16,097±0,5152 4,429±0,108 3,422±0,0521 635,824±106,519 Laktacijų skaičius (LS) 1 (pirmaverš÷s) 352 12,765±1,359* 4,716±0,244* 3,770±0,118 384,099±241,161* ≤2 991 14,301±1,428* 4,419±0,255* 3,685±0,123 696,636±252,589* Amžius pirmąkart veršiuojantis (APV) 1 (<<<<700 d.) 67 12,905±1,417 4,803±0,2532 3,702±0,122 540,603±250,843 2 (700-750) 80 14,661±1,5003 4,335±0,2691 3,731±0,130 605,249±266,541 3 (>>>>750 d.) 205 12,086±1,3892 4,565±0,249 3,749±0,121 475,251±246,970 Veršiavimosi sezonas (VS) 1 (pavasaris) 837 14,932±1,367 2,3 4,553±0,242 3,749±0,1174 527,658±239,900 3,4 2 (vasara) 249 12,786±1,409 1,4 4,686±0,2504 3,741±0,121 493,974±247,279 3 3 (ruduo) 152 11,918±1,435 1,4 4,518±0,254 3,723±0,123 770,857±251,599 1,2,4 4 (žiema) 651 15,073±1,375 2,3 4,513±0,2442 3,698±0,1181 368,981±241,216 1,3
Simbolis (*) ir skaičiai, atitinkantys veiksnio intervalo numerį (1-4) nurodo tarpgrupinių skirtumų patikimumą (p≤0,05).
Išnagrin÷jus 10 lentelę galime teigti jog Lietuvos baltnugarių primilžių, pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių statistiškai patikimai kinta įtakojant laktacijos periodams. Didžiausias pieno kiekis būna pirmuoju periodo po to laipsniškai maž÷ja, vidutiniškai iki 8 kg. Pieno riebumas atitinkamai auga pirmuoju laktacijos periodu 4,2 iki 5 % paskutiniu laktacijos periodu. Pieno baltymingumas taip pat did÷ja, pirmuoju periodu 3,5 iki 4 % ketvirtuoju periodu. Somatinių ląstelių skaičius piene nuo laktacijos periodo nepriklauso.
21
Veršiavimosi intervalai statistiškai patikimai įtakoja pieningumą ir somatinių ląstelių skaičių piene. Kai veršiavimosi intervalai yra trumpi (mažiau nei 270 d.), sumaž÷ja pieno kiekis, piene padaug÷ja somatinių ląstelių. Veršiavimosi intervalas pieno riebumui ir baltymingumui įtakos neturi.
Veršiavimosi amžius statistiškai patikimai daro įtaką pieno kiekiui ir baltymingumui. Labiau subrendusios karv÷s duoda daugiau pieno. Bet baltymingesnį pieną duoda jaunesn÷s karv÷s (veršiavimosi amžius <450 d.). Veršiavimosi amžius pieno riebumui ir somatinių ląstelių skaičiui įtakos neturi.
Laktacijų skaičius statistiškai patikimai įtakoja pieningumą, riebumą ir somatinių ląstelių skaičių piene. Pirmaverš÷s karv÷s pieno duoda 2 kg mažiau nei kitose laktacijose. Pirmosios laktacijos pienas yra 0,3 proc. riebesnis nei sekančių laktacijų. Somatinių ląstelių padaug÷ja dvigubai po pirmosios laktacijos.
Amžius pirmąkart veršiuojantis statistiškai patikimai daro įtaką pieno kiekiui ir riebumui. Pieno kiekis anksti (>750 d.) veršiuojantis sumaž÷ja ~ 2 kg, tačiau pieno riebumas būna 0,5 procentais. Pieno baltymų kiekį ir somatinių ląstelių skaičių pirmojo apsiveršiavimo laikas veikia statistiškai nepatikimai.
Veršiavimosi sezonas statistiškai patikimai įtakoja visus pieno kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Didžiausias pieno kiekis duodamas žiemą apsiveršiavusios karv÷s ~ 15 kg, mažiausias kiekis rudenį ~11 kg. Pieno riebumas (~ 4,5 %) ir baltymingumas (~ 3,7 %) visais sezonais labai panašus. Somatinių ląstelių skaičius labai padid÷ja rudenį apsiveršiavusių karvių piene 770 tūkst../ml, mažiausiai žiemą ~370 tūkst../ml.iš tod÷l galime daryti prielaidą jog, keičiantis sezonui pablog÷ja karvių sveikata, tod÷l padaug÷ja somatinių ląstelių skaičius.
4.3. Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių reprodukcinių rodiklių bei pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių palyginimas
. 11 Lentel÷. Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių reprodukcinių rodiklių bei pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai
Rodikliai Š÷mosios karv÷s Baltnugar÷s karv÷s Amžius pirmo veršiavimosi metu, d. 796,351±133,995 806,0±130,304 Veršiavimosi amžius, d. 2156,951±1158,172 2165,789±1223,968 Veršiavimosi intervalas, d. 290,595±54,083** 283,904±68,628** Veršiavimosi m÷nuo 4,6±3,0* 4,4±3,1*
22 Laktacijų skaičius 4,369±2,789 4,368±2,972 Laktacijos trukm÷, d. 325,198±60,505** 337,651±76,739* Pieno kiekis, kg 15,423±6,033** 14,737±6,058** Riebumas, % 4,134±0,929 4,320±1,018 Baltymingumas, % 3,406±0,463 3,408±0,495 SLS, tūkst./ml 513,837±897,544** 635,7581±1001,73** * p ≤ 0,01 ** p ≤ 0,001
Išnagrin÷jus 11 lentelę galime teigti, jog baltnugarių ir š÷mųjų karvių amžius pirmo veršiavimosi metu ir veršiavimosi amžius yra labai panašūs. Tai rodo jog biologiniai ritmai yra labai panašūs. Tačiau rodikliai skiriasi statistiškai nepatikimai.
Veršiavimosi intervalai skiriasi 7 dienom, tai parodo jog baltnugar÷s karv÷s veršiuojasi panašiu laiku kaip ir š÷mosios. Baltnugar÷s laktuoja dviem savait÷mis ilgiau nei š÷mosios, tad gaunamas didesnis pieno kiekis.
Š÷mosios pieno duoda ~ 1 kg daugiau nei baltnugar÷s. Pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai yra statistiškai nepatikimi. Somatinių ląstelių skaičius piene yra didesnis pas baltnugares karves, skiriasi 122 tūkst./ml.
Lyginant su kitų šalių vietin÷mis veisl÷mis pvz:. Danijos žalosiomis, kurių pieno riebumas mažesnis 0,13 proc., jis sudaro 4,17 proc. (16).
Lyginant su kitų šalių vietin÷mis veisl÷ms Lietuvos š÷mosios ir baltnugar÷s duoda labai nedaug pieno pvz.: Indijoje vietin÷s galvijų veisl÷s karv÷s vidutiniškai 25 - 30 litrų per dieną, siekiant dar padidinti produktyvumą vietin÷s veisl÷s kryžminamos su egzotin÷mis (10).
Tačiau yra ir tokiu senų veislių kaip Eringer (Šveicarija), kurios duoda tik 10 kg pieno per diena. Ši veisl÷ yra dvejopos paskirties t.y. m÷sos ir pieno, įdomiausia tai jog ši veisl÷ dalyvauja karvių kovose (21).
23
5. Išvados
Atlikus skaičiavimus ir išanalizavus duomenis gautus naudojantis Gyvulių produktyvumo kontrol÷s duomenų banku sudaro galimybę daryti šias išvadas:
1. Lietuvoje istorijoje vietiniai galvijai turi didelę svarba, tačiau prasid÷jus stichiniam vietinių galvijų poravimui su kitų šalių galvijais kilo pavojus išnykti vietin÷ms veisl÷ms, siekiant išsaugoti šių gyvūnų genofondą prad÷tos formuoti reliktin÷s-genofondin÷s bandos.
2. Lietuvos š÷mųjų ir baltnugarių karvių pasiskirstymas pagal ūkio dydį yra toks pat, jų daugiausiai laikoma stambiuose ūkiuose, kur galvijų skaičius didesnis nei 50.
3. Lietuvos š÷mųjų veisl÷ yra v÷liau subręstanti, duodanti mažesnį nedidelio riebumo pieno kiekį, lyginant su Lietuvos žalmarg÷mis ir juodmarg÷mis karv÷mis.
4. Didžiausi įtaka Lietuvos š÷mųjų primilžiams, pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams daro šie reprodukciniai veiksniai: laktacijų skaičius, laktacijos periodas ir veršiavimosi sezonas.
5. Duomenys rodo jog š÷mosios karv÷s, kurios buvo aps÷klintos pirmos rujos metu duoda daugiau pieno nei tos kurioms s÷klintos antros rujos metu.
6. Reprodukcinių veiksnių kitimai didžiausią įtaką daro Lietuvos š÷mųjų primilžiui, mažiau pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams.
7. Baltnugarių karvių laktacijų skaičius ir veršiavimosi amžiaus rodikliai yra didesni, lyginant su kitomis vietin÷mis veisl÷mis.
8. Lietuvos baltnugarių karvių primilžiui įtaką daro visi reprodukciniai veiksniai, didžiausi įtaką primilžiui, pieno kokybei ir kiekybei turi laktacijos skaičius ir laktacijos periodas.
9. Reprodukcinių veiksnių kitimai didžiausią įtaką daro Lietuvos baltnugarių primilžiui, mažiau pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams.
10. Lietuvos baltnugarių ir š÷mosios karv÷s pieno sud÷tis, kokyb÷ ir reprodukcin÷s savyb÷s yra labai panašios.
24
6. Santrauka (Summary)
In order to preserve and improve access to the extinction caught Lithuanian blue-gray and White-backed local varieties, we have analyzed their milk yield and quality indicators, which influence these reproductive parameters.
Data analysis was performed using animals for monitoring the data bank. The sampled for 2005-2007 (2 years) completed the cows lactation data. Statistical analysis carried out in SPSS statistical package. The data were analyzed by descriptive statistics, ANOVA and GLM methods.
Descriptive statistics were used to evaluate the sample for analysis. I.e. number of cows, the number of investigations, animal distribution according to farm size, sample dispersion uniformity. ANOVA method to determine local varieties of reproductive herd size and milk yield, milk composition and quality differences between varieties.
Analysis of variance (GLM) performed for evaluation of reproductive performance impact on the LB and LS cows on milk yield, milk composition and quality indicators. The quantity of milk and milk composition and the quality of the analysis model were included as dependent variables.
Most of the local cattle breed is considered large farms with more than 50 cattle. In order to preserve the gene pool of animals, in 1993-1995 on formation of the Relict-genefoundation herd. Lithuanian blue-gray gives an average 15.4 kg of milk during day, 4.1 percent. fat and 3.4 during cent. protein in milk. Milk quantity and quality indicators most influenced by the number of lactations, lactation period and calving season.
Lithuanian White-backed give an average 14.7 kg milk, 4.3 percent. fat and 3.4 during cent. protein in milk. Milk quantity and quality indicators most influenced by the number of lactations, lactation period.
25
7. Literatūros sąrašas
1. Violeta Juškien÷, Rūta Šveistien÷, Remigijus Juška, Lietuvos gyvulininkyst÷s institutas, Gyvulininkyst÷. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 13-22.
2. www.zum.lt, Lietuvos žem÷s ūkio gyvūnų genetiniai ištekliai, š÷mi ir baltnugariai galvijai. 3. Lietuvos žem÷s ūkio gyvūnų genetiniai ištekliai. 2003. P. 24.
4. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2002-2003 metų apyskaita. Vilnius, 2004. Nr. 66. P. 42-51.
5. Pečiulaitien÷ N., Petraškien÷ R., Miceikien÷ I. Associations between milk protein genotypes and milk composition traits in the Lithuanian dairy cattle. Animal breeding in theBaltics. Tartu, 2004. P. 86-90. 6. http://www.vpu.lt/bibl/elvpu/26320.pdf 7. ausis.gf.vu.lt/pub/kb/Biometrija%20egzui/Konspektai/P03%20-%20Charakteristikos.DOC 8. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=965&z=46 9. http://209.85.129.132/search?q=cache:plujKqLmuIYJ:www.geocities.com/linas312paul/sav a2.doc=dispersine+analize&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 10. http://www.hindu.com/seta/2007/03/15/stories/2007031501181600.htm 11. http://www.lva.lt/vetzoo/data/vols/2008/44/pdf/juozaitiene.pdf 12. http://eifl.cq2.org/en/page/repository.item/?uploadId=lit_labt%3Aoai%3Aelaba.lt%3ALT-eLABa-0001%3AE.02~2009~D_20090317_093100-74603 13. http://ml.lms.lt/ML/200218/20021803.htm 14. http://www.agrozona.lt/lt/naujienos/id/6032/ 15. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=378&z=21 16. http://neurocad.lva.lt/Breeds/DanishBreeds.htm 17. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1406&z=67 18. http://www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf 19. http://www.absoluteastronomy.com/topics/List_of_breeds_of_cattle 20. http://www.aeiou.at/aeiou.encyclop.r/r669550.htm 21. http://de.wikipedia.org/wiki/Eringer 22. http://www.bovinebazaar.com/breeds.htm
