LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Aivaras Miknevičius
LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJOS
KARVIŲ REPRODUKCINIŲ IR MELŽIMO SAVYBIŲ TARPUSAVIO
RYŠIŲ ĮVERTINIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
lekt. dr. Renata Japertien÷
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Aivaras Miknevičius
... (parašas)
Magistro darbo vadovas: lekt. dr. Renata Japertien÷ (LVA, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra)
...
(parašas)
Recenzentas: ...
... (parašas)
TURINYS
1. ĮVADAS ...4
2. LITERATŪROS APŽVALGA ...5
2.1. Lietuvos juodmargių populiacijos karvių veislių apibūdinimas...5
2.2 Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvių produktyvumo gerinimas...7
2.3 Lietuvos Juodmargių populiacijos karvių melžimo savyb÷s...10
2.3.1. Karvių melžimo savybių vertinimas...10
2.3.2. Karvių melžimo greitis ...11
2.3.3. Karvių melžimo trukm÷...11
2.3.4. Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ ...12
2.4 Karvių reprodukcin÷s savyb÷s...12
2.4.1. Karvių amžius pirmo s÷klinimo metu ...13
2.4.2. Karvių amžius pirmo veršiavimosi metu...14
2.4.3. Karvių užtrūkimo laikotarpis...15
2.4.4. Karvių servis periodas ...17
2.4.5. Karvių veršiavimosi laikas ...18
2.4.6. Karvių laktacijos trukm÷ ...19
3. Darbo metodika ...22
3.1 Tyrimų laikas ir vieta...22
3.2 Tyrimų metodai ...22
3.2.1. Karvių melžimo savybių įvertinimas...22
3.2.2. Karvių reprodukcinių ir melžimo savybių duomenų analiz÷...23
4. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS ...25
4.1 Karvių reprodukcinių ir melžimo savybių įvertinimas...25
4.2 Karvių reprodukcinių ir melžimo savybių tarpusavio ryšiai ...30
4.3 Genetinių veiksnių įtaka karvių reprodukcin÷ms ir melžimo savyb÷ms...34
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...42
6. SUMMARY 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...44
1. ĮVADAS
Pienininkyst÷ Lietuvoje yra prioritetin÷ žem÷s ūkio šaka. Iš galvijų gaunama daugiau kaip 99 proc. pieno, apie 45 proc. m÷sos bei šalutinių produktų. Pieną gamina apie 20000 ūkių, iš jų 46 proc. žem÷s ūkio bendrov÷s.
Lietuvoje bendrosios žem÷s ūkio produkcijos struktūroje pieno gamyba sudaro apie 21 proc. Gausiausia pieninių galvijų populiacija Lietuvoje yra Lietuvos juodmargiai, kurie sudaro apie 67,5 proc. šalyje veisiamų galvijų, o visos juodmargių veisl÷s – 70,3 proc.
Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse karvių selekcija ir genetinis įvertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, pieno atleidimo greitį, didžiausią pieno tek÷jimo srovę. Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą (Bruckmaier, Blum, 1998) ir karvių tešmens sveikumą (Tancin ir kt., 2002).
Karvių melžimo greitis ir melžimo trukm÷ yra svarbūs ekonominiai rodikliai, taip pat susiję su gyvulio produktyvumu ir sveikatingumu (Boettcher et al., 1998). Daugelis tyr÷jų nurodo, kad greitesnei melžimo technologijos pažangai (Mačuhova et al., 2003), geresniam pieno išmelžimui (Wellnitz et al., 1999; Ipema, Hogewerf, 2002) ir tešmens sveikumui (Tancin et al., 2002; 2003) svarbu registruoti ne tik pieno tek÷jimo iš viso tešmens greitį, bet ir pieno tek÷jimo greitį iš kiekvieno ketvirčio.
Pagrindin÷s priežastys, d÷l kurių brokuojamos produktyvios karv÷s, yra pablog÷jusi jų sveikata, staiga sumaž÷jęs produktyvumas, nepataisomai sutrikusi reprodukcin÷ veikla (Bižokas ir kt., 2002). Reprodukcin÷ veikla yra svarbus požymis, palaikantis produktyvumą per gyvulio gyvenimą.
Pasaulio šalyse, kuriose pienin÷ galvijininkyst÷ itin išvystyta, karvių vidutiniai reprodukcijos rodikliai yra ženkliai aukštesni nei mūsų šalyje, nes čia galvijų augintojai jau nuo seno tur÷jo ir turi palankesnes sąlygas veislių gerinimui. Aukšti reprodukcijos rodikliai pasiekiami taikant pažangiausias pasaulyje pašarų ruošimo, galvijų š÷rimo ir laikymo technologijas bei mokslo naujoves selekcijos srityje. (Zootechniko žinynas, 2006)
Darbo tikslas: Ištirti Lietuvoje veisimų juodmargių karvių reprodukcines ir melžimo savybes, nustatyti jų tarpusavio ryšius bei genetinių veiksnių įtaką.
Darbo uždaviniai:
• Ištirti Lietuvoje veisiamų juodmargių karvių reprodukcines savybes. • Ištirti Lietuvoje veisiamų juodmargių karvių melžimo savybes.
• Įvertinti Lietuvoje veisimų juodmargių karvių reprodukcinių ir melžimo savybių tarpusavio ryšius.
• Nustatyti genetinių veiksnių įtaką Lietuvoje veisimų juodmargių karvių reprodukcin÷ms savyb÷ms.
• Nustatyti genetinių veiksnių įtaką Lietuvoje veisimų juodmargių karvių melžimo savyb÷ms.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. JUODMARGIŲ POPULIACIJOS KARVIŲ VEISLIŲ APIBŪDINIMAS
Lietuvos juodmargių veisl÷s galvijai. Juodmargių galvijų bandų kūrimas bei gerinimas, panaudojant iš Olandijos atvežtus galvijus, Lietuvoje prad÷tas 17 a. pradžioje. Po antrojo pasaulinio karo galvijų veislininkyst÷s darbas buvo perduotas valstybin÷ms institucijoms. Buvo organizuotas s÷klinimo punktų tinklas, sukurti veislynai ir veislin÷s fermos. Galvijus prad÷ta bonituoti ir įrašyti į kilm÷s knygas.
Lietuvos juodmargių veisl÷s formavimuisi didelę reikšmę tur÷jo gyvulių atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, eksterjerą ir masę, gyvulių konkursai ir parodos.
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai buvo pripažinti 1951 m. Veisl÷s sukurta panaudojus geriausių pasaulio pieninių galvijų veislių genetinį potencialą – t.y. kryžminant vietinius galvijus su įvairių veislių, o v÷liau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais, Švedijos juodmargiais ir v÷liau mišrūnus veisiant tarpusavyje.
1958 m. Lietuvoje buvo sukurta vieninga gyvulių veislininkyst÷s darbo sistema, sudariusi palankias sąlygas masiniam galvijų gerinimui. Selekcinio darbo efektyvumui didinti buvo parengti ilgalaikiai veislininkyst÷s darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei. Karv÷s ir telyčios prad÷tos s÷klinti skystame azote užšaldyta bulių sperma.
Nuo 1964 m. Lietuvoje buvo prad÷ta kontroliuoti visų visuomeninių ūkių karvių produktyvumą. Visos šios priemon÷s pad÷jo susiformuoti Lietuvos juodmargių produktyvumo bei veislin÷ms savyb÷ms. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004)
Olandiškos karv÷s Lietuvoje pirmą kartą minimos 1617 – 1618 metais, karų su švedais metu, kai iš Radvilų dvaro švedai išvar÷ olandiškus gyvulius. XVIII amžiaus pabaigoje olandiškų karvių Lietuvoje būta jau daugiau, ypač po baudžiavos panaikinimo. (Kuosa J., 1980)
Olandijos juodmargiai ženkliai padidino Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumą, ypač pieno riebumą, pagerino eksterjerą, tešmens morfologines ir melžimo savybes. Buvo suformuotas olandizuotas Lietuvos juodmargių tipas, kurio gyvuliai panašesni į pieninius – m÷sinius galvijus, greitai bręsta, pasižymi geresn÷mis produktyvumo ir m÷sin÷mis savyb÷mis. (Lietuvos juodmargių galvijų geneologija. 2002.)
Septintame dešimtmetyje Lietuvos juodmargiai galvijai buvo prad÷ti intensyviai gerinti panaudojant ir kitų Vakarų Europos valstybių – Danijos, Anglijos, Vokietijos juodmargius bei Amerikos ir Kanados holšteinus. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004)
Holšteinų veisl÷s galvijai. Veisl÷ susiformavo 1861 m. Manoma, kad pirmieji Olandijos juodmargiai galvijai buvo įvežti į Ameriką 1621 m. Jie panaudoti Holšteinų veislei kurti. Daugiausia Olandijos juodmargių į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą buvo įvežta XIX a. pabaigoje. Jungtin÷se Amerikos Valstijose 1871 m. organizuota šios veisl÷s galvijų veisimo asociacija, o pirmoji kilm÷s knyga išleista 1890 m. (Zootechniko žinynas, 2006
Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų Holšteinai panašūs, nes gerinant šią veislę atranka ir paranka buvo daroma pagal pieningumą ir pieno riebumą. (Jukna 1998)
Dabartiniai Holšteino galvijai, palyginti su Olandijos juodmargiais, ryškesnio pieninio tipo, aukštesni, stambesni, jų didesn÷ krūtin÷s apimtis ir geriau išsivystęs bei taisyklingesn÷s formos tešmuo. Holšteinų veisl÷s karv÷s sveria 680-700 kg, buliai – 1000-1200 kg, jų aukštis ties ketera - atitinkamai 142 ir 152 cm. Ką tik atvesti veršeliai sveria apie 40 kg. (Jukna 1998)
Karv÷s labai pieningos. Šios veisl÷s karv÷ms dabar priklauso visi pieno produkcijos pasaulio rekordai. Geriausiose bandose primelžiama po 9000-11000 kg pieno. Kontroliuojamų karvių pieningumas 8300-8500 kg pieno, pieno riebumas 3,7-3,8 proc., baltymingumas 3,2 proc. Kadangi karvių tešmuo labai gerai išsivystęs ir talpus, jas pakanka melžti du kartus per parą.
Holšteino veisl÷s galvijai Jungtin÷se Amerikos Valstijose sudaro apie 92 proc. visų pieninių galvijų. Kad karv÷s būtų pieningesn÷s, jos gausiai šeriamos koncentruotais pašarais ir kukurūzų
silosu, šienu. 1950 m. centneriui pieno pagaminti buvo sunaudojama po 30,6 kg, 1967 m. - 38,3 kg, o 1993 m. - jau po 45 kg koncentruotų pašarų. Panašios koncentruotų pašarų normos ir Kanadoje. Šiose šalyse per metus vienai karvei sušeriama po 18-22 cnt šieno. Šeriant koncentruotais pašarais ne tik labai padid÷ja karvių pieningumas, bet ir tampa spartesn÷ bandos apyvarta. (Jukna 1998)
Tobulinant Holšteinų veislę, ir ateityje bus didinamas pieningumas ir pašarų naudojimo efektyvumas, gerinamas jų prisitaikymas prie pramonin÷s technologijos.
Pastaruoju metu daug šios veisl÷s galvijų panaudojama kitoms pienin÷ms veisl÷ms gerinti Europoje, Indijoje, Argentinoje ir kitur. (Jukna, 1998)
2.2 LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJOS KARVIŲ PRODUKTYVUMO GERINIMAS
Sukūrus vientisą veislininkyst÷s sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio pl÷tojimo kryptis ir tendencijas, prad÷ta Lietuvos juodmargių selekcija pagal ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius: tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, pen÷jimosi, m÷sines ir kitas savybes.
Kontroliuojamose bandose iš karv÷s vidutiniškai primelžiama apie 5900 kg, 4,29 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo pieno. (Apyskaita Nr. 71, 2007 – 2008 m.) Geresn÷se bandose iš veisl÷s karvių per metus primelžta po 6501 kilogramų. Iš karv÷s juodmargiu veisl÷s rekordinink÷s Šuln÷s buvo primelžta 12343 kg 4,4 proc. riebumo pieno. Daugumos karvių tešmenys tinka mechanizuotam melžimui: per minutę išmelžiama 1,5 – 1,9 kg pieno iš užpakalinių tešmens ketvirčių, o iš priekinių - 42 – 43 proc. pieno.
Pieninio tipo karv÷s tešmuo turi būti didelis talpus, pieno venos ryškios, tešmens priekin÷ dalis gerai pritvirtinta prie papilv÷s. Užpakalin÷s tešmens dalies aukštis turi būti kuo didesnis, o kad sutilptų kuo daugiau pieno, tešmuo turi būti gilus. Vienas iš svarbiausių tešmens rodiklių – tešmens raiščio tvirtumas. Vertinama žiūrint iš užpakalio pagal vidurin÷s tešmens linijos, dalijančios tešmenį į dvi dalis, ryškumą. Labiausiai pageidautini mechanizuotai melžiant karves cilindro formos, vidutinio ilgumo (pirmaverš÷ms 5,0 - 5,5 cm, suaugusioms 5,5 - 6,0 cm) ir vidutinio storumo (pirmaverš÷ms 2,4 – 2,5 cm, suaugusioms 2,7 – 2,8 cm). (www.organic.lt/lt/pages,id.158)
Pageidautina, kad tešmens dugnas būtų lygus, nebūtų ryškios ribos tarp priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių, speniai vertikalūs, išsid÷stę beveik vienodais atstumais. Nepageidautini paveldimi trūkumai: įgimta ketvirčių atrofija, speniai ženkliai nukreipti į šalis arba į priekį, nelygus tešmens dugnas, prid÷tiniai speniai, kriauš÷s formos speniai, butelio, piltuv÷lio formos, raumeningas, riebalingas tešmuo. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004)
Karvių produktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet svarbiausi iš jų šie: • genetin÷s karvių savyb÷s;
• bulių – reproduktorių kokyb÷;
• aukšto produktyvumo telyčių užauginimas karvių pakaitai bei bandos pl÷trai; • mitybos ir laikymo sąlygos. (Lietuvos žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba, 2002) Vykdant pieninių galvijų selekciją pagal produktyvumą, svarbu nustatyti, kaip tai atsilieps karvių pieno sud÷čiai. Daugelio autorių yra nustatyta, kad did÷jant pieningumui, pieno baltymingumas ir riebumas beveik nesikeičia, o didinant baltymingumą, pieningumas – maž÷ja, riebumas – dažniausiai did÷ja. (Žr. 1 lentelę) Geros veislin÷s vert÷s gyvuliams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jų genetin÷ms savyb÷ms realizuoti. (www.manoukis.lt)
1 lentel÷. Įvairių veislių karvių produktyvumas 2007 – 2008 metais
Veisl÷ Pieningumas (kg) Pieno riebumas, (proc.)
Holšteino 6736 4,28
Švedijos juodmargių 7405 4,42
Olandijos juodmargių 6376 4,28
Danijos juodmargių 7300 4,5
Vokietijos juodmargių 6255 4,33
Per pastaruosius 15 metų daugelyje Europos ir pasaulio šalių pager÷jus galvijų selekcijai, padid÷jus juodmargių, ypač Jungtin÷se Amerikos Valstijoje ir Kanados Holšteino, veisl÷s galvijų skaičiui, ženkliai pager÷jo karvių pieno produktyvumas. Lietuvos juodmargiams gerinti Holšteino veisl÷s galvijai prad÷ti naudoti jau nuo 1972 m.
Nustatyta, kad Holšteino veisl÷s galvijai ar jų mišrūnai, turintys didesnę Holšteino veisl÷s kraujo dalį, yra pieningesni, iš jų gaunama kur kas daugiau pieno riebalų ir baltymų, o su
veisl÷s galvijai ar jų mišrūnai dažniau paliekami veislei ir patel÷s dažniau yra veislinių buliukų motinos (rinktin÷s karv÷s).
Pagal atliktus tyrimus, buvo nustatyta, kad Holšteino veisl÷s rinktin÷s karv÷s buvo pieningiausios. Iš jų per geriausiąją laktaciją primelžta 8,1 – 28,1 proc. pieno daugiau negu iš visų kitų juodmargių genotipo rinktinių karvių, bet Holšteino rinktinių karvių pienas buvo 0,27 – 0,69 proc. liesesnis. Pieno riebalų iš Lietuvos juodmargių per geriausią laktaciją gauta 4,0 – 34,2 proc. daugiau negu iš kitų veislių karvių. Holšteino rinktinių karvių piene baltymų buvo tiek pat, kaip ir Lietuvos juodmargių, bet per geriausią laktaciją iš Holšteino karvių pieno baltymų gauta 2,7 – 34,1 proc. daugiau, negu iš visų kitų juodmargių genotipo rinktinių karvių pieno. (Pauliukas K., Masiulien÷ A., 2001)
Analizuojant paskutinių trijų produktyvumo kontrol÷s metų duomenis pasteb÷ta, kad kontroliuojamų juodmargių veisl÷s karvių produktyvumo rodikliai yra aukštesni. Jei juodmargių karvių produktyvumas per tris metus padid÷jo 3 proc. - nuo 5136 kg pieno (Apyskaita Nr. 69, 2005-2006 m.) iki 5917 kg pieno. (Apyskaita Nr. 71, 2007-2008 m.) Per nagrin÷jamą laikotarpį ger÷jo kontroliuojamų karvių pieno kokyb÷s rodikliai. Ypatingai pager÷jo juodmargių veisl÷s karvių pieno kokyb÷. 2005-2006 produktyvumo kontrol÷s metais, lyginant su 2003-2004 metais, juodmargių karvių pieno riebumas padid÷jo nuo 4,20 proc. iki 4,31 proc., baltymingumas – nuo 3,29 proc. iki 3,37 proc.. (www.ris.lt/?id=4512&action=more)
Pieningumo kitimas laikui b÷gant daug priklauso nuo individualių karvių savybių ir š÷rimo. Žinomi atvejai, kai daugiausia pieno iš karv÷s buvo primelžta per VIII—X laktacijas. Kiek per pirmą laktaciją primelžiama pieno, priklauso nuo gyvulio brendimo spartos. Iš greitai bręstančių veislių pirmaveršių karvių jau per pirmą laktaciją primelžiama apie 80 proc., o v÷lesnio brendimo pirmaverš÷s - apie 70 proc. pieno, palyginti su didžiausio pieningumo laktacija. Pirmaveršių produktyvumui didelę įtaką turi tinkamas telyčių auginimas, gera jų priežiūra bei pilnavertis š÷rimas per laktaciją. Intensyvios pieno gamybos sąlygomis daugelyje ūkių karvių amžius neilgas, tod÷l reikia d÷ti visas pastangas, kad kuo daugiau pieno iš jų būtų primelžiama per pirmąsias laktacijas. (Jukna, 1998)
2.3 JUODMARGIŲ POPULIACIJOS KARVIŲ MELŽIMO SAVYBöS
2.3.1. Karvių melžimo savybių vertinimas
Pastaruoju metu vystantis šalių galvijų veislininkystei, tobul÷jant pieno ūkiams, didelis d÷mesys prad÷tas kreipti į melžimo savybes - melžimo greitį, aukščiausią pieno tek÷jimo srovę, melžimo trukmę. Tod÷l šie požymiai yra įtraukiami veislininkyst÷s programas, nes nuo jų ženkliai priklauso ūkio ekonominis efektas.
Paprastai, melžimo savyb÷s vertinamos kaip melžimo greitis, arba registruojama kaip l÷tas, vidutinis ar greitas melžimas, apibūdinamas kaip laikas sekund÷mis nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių iki jų nu÷mimo (Bagnato ir kt., 2003) arba laikas reikalingas pamelžti karvę (Bowman ir kt., 1996; Povinelli ir kt., 2003; Japertiene, 2007).
Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai (Santus ir kt., 2005). Vienose šalyse naudojama vertinimo nuo 1 iki 3 balų (1 – l÷tai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8, o kai kur ir nuo 1 iki 9 balų sistema, tačiau daugiausiai šalių naudojama vertinimo nuo 1 iki 5 balų (1 – labai l÷tai, 2 – l÷tai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) sistema.
Pageidautinas melžimo lengvumas, daugelio mokslininkų nuomone, tur÷tų atitikti 3 – 4 balus 5 balų vertinimo sistemoje (Asheber ir kt., 2001; Dodenhoff, 2004 Rensing ir kt., 2005; N. R. Zwald ir kt., 2005; Wiggans ir kt., 2006; Wiggans ir kt., 2007; Japertien÷ R., Japertas, 2007 m.; Japertiene, 2007).
Puikios melžimo savyb÷s yra, kai karvių pieno tek÷jimas toks greitas, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karv÷s spenio, pieno tek÷jimas sparčiai did÷ja, kol pasiekiamas didžiausias greitis.
Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą. Melžimo pabaigoje, po to, kai didžiausio pieno tek÷jimo etapas pasibaigia, pieno tek÷jimas tur÷tų staiga nukristi ir labai greitai sumaž÷ti. (Reid ir kt., 2001;
2.3.2. Karvių melžimo greitis
Melžimo greitis - tai karv÷s reakcija į melžimo procesą ir yra nusakomas pieno kiekiu, kuris yra išmelžiamas per tam tikrą laiko tarpą (kg/min.). Kaip teigia daugelis autorių melžimo greitis ir pieningumas tarpusavyje yra susiję. Balcanovas (1998) nustat÷ ryšį tarp šių požymių (Jukna Č., 1998). (Žr. 2 lentelę)
2 lentel÷. Karvių melžimosi greičio ir pieningumo priklausomyb÷
Pieningumas per parą (kg)
Tirtų karvių skaičius
Melžimo greitis (kg/min)
Pieno kiekis per laktaciją (kg) iki 12,0 6 0,83 2609 12,1 – 15 13 1,02 2810 15,1 – 18 20 1,25 2962 18,1 - 21 28 1,38 3435 21,1 - 24 14 1,59 3534
Karv÷s, iš kurių per parą primelžiama po 21,1 – 24,0 kg pieno, melžimo greitis būna 1,9 karto didesnis negu tų, iš kurių primelžiama po 12 kg ir mažiau. Šis rodiklis daug priklauso nuo individalių gyvulio savybių ir yra paveldimas. (Jukna Č., 1998)
Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas tur÷tų atitikti 3–4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. tur÷tų būti vidutinis arba greitas. Kiekviena karv÷ yra vertinama (labai l÷tai, l÷tai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių. (Japertien÷ R., Japertas, 2007 m., Asheber ir kt., 2001; Wiggans ir kt., 2006; Rensing ir kt., 2005)
2.3.3. Karvių melžimo trukm÷
Melžimo trukm÷ – tai laikas per kurį yra pamelžiama karv÷, tai yra nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių ir jų nu÷mimo nuo jų. Vokietijos mokslininkai (Gade ir kt., 2005) nustat÷, kad vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ buvo 5,7 min. M. Tilki, M. Colak, S. Inal (2005) duomenimis, švicų veisl÷s karvių vidutin÷ melžimo trukm÷ buvo 4,5 min.
Didelę įtaką melžimo trukmei daro ir kitos melžimo savyb÷s - melžimo greitis, aukščiausia tek÷jimo srov÷. Gausesn÷ pieno tek÷jimo srov÷ sąlygoja trumpesnę melžimo trukmę (Tancin ir kt., 2003). Gade ir su grupe mokslininkų (2005) nustat÷ neigiamą koreliaciją (r= -0,89) tarp melžimo greičio ir melžimo trukm÷s ir ženklią neigiamą koreliaciją tarp didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s ir melžimo trukm÷s (r= - ,86).
2.3.4. Karvių aukščiausią pieno tek÷jimo srovę
Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ yra puiki, kai ji pradeda did÷ti užmovus paskutinį melžiklį ant paskutinio spenio, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ yra nepastovi ir priklauso nuo pieno kiekio, kuris yra gaunamas per melžimą.
Geriausia ir didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ tur÷tų būti paskutines 60 – 120 sekundžių ir priklauso nuo karv÷s produktyvumo. Po to kai baigiasi didžiausias pieno tek÷jimo etapas, tai yra melžimo pabaigoje, tur÷tų staigiai nukristi ir labai sumaž÷ti. Didelę įtaką aukščiausiai pieno tek÷jimo srovei turi pieno atleidimo greitis ir melžimo trukm÷. (Reid ir kt., 2001; Hogeveen ir kt., 2003).
Gade ir su grupe mokslininkų (2005) nustat÷ aukštą teigiamą koreliacijos koeficientą tarp pieno atleidimo greičio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r=0,98), o tarp aukščiausios tek÷jimo srov÷s ir melžimo trukm÷s – ženklią neigiamą koreliaciją (r= -0.86). Lietuvos juodmargių aukščiausia tek÷jimo srov÷ vidutiniškai yra apie 3,123 kg/min.
2.4 KARVIŲ REPRODUKCINöS SAVYBöS
Karvių produktyvumas priklauso nuo daugelio negenetinių veiksnių taip pat ir reprodukcinių savybių: servis periodo, užtrūkimo laikotarpio, amžiaus pirmojo s÷klinimo metu, amžiaus pirmojo veršiavimosi metu, užtrūkimo laikotarpio, laktacijos trukm÷s ir t.t..
Labiausiai produktyvumą lemia š÷rimas. Statistiniai tyrimai rodo, kad veisl÷s įtaka pieno produkcijos ir sud÷ties rodikliams yra nedidel÷ – nuo 0,14 iki 4,72 %.
2.4.1. Karvių amžius pirmo s÷klinimo metu
Iš per anksti aps÷klintos nepakankamai išsivysčiusios telyčios produktyvios karv÷s nebus, nes vaisiaus augimo ir laktacijos laikotarpiu sul÷t÷ja pirmaverš÷s augimas bei vystymasis, ir kai kurie organai ne iki galo susiformuoja. Per v÷lai s÷klinti telyčias irgi nepatariama, nes tada pabrangsta pirmaverš÷s išauginimas, dalis telyčių gali neapsivaisinti ir iš karv÷s per visą jos amžių gaunama mažiau pieno bei veršelių. Pieninių veislių telyčias geriausia auginti taip, kad jos 15— 17 m÷n. svertų 360–400 kg ir būtų aps÷klintos. (Žr. 3 lentelę)
3 lentel÷. Pirmaveršių produktyvumas priklausomai nuo apsiveršiavimo amžiaus Amžius
m÷nesiais
Karvių
skaičius Proc. Pieno kg
Pieno riebalų kg Pieno baltymų kg 24 ir jaun. 9953 28,57 5251 220 171 25 4127 11,85 5375 226 176 26 4050 11,62 5435 229 178 27 3223 9,25 5435 229 178 28 2870 8,24 5457 230 179 29 2276 6,53 5490 233 180 30 1887 5,42 5590 237 183 31 1369 3,93 5563 235 182 32 1213 3,48 5512 234 181 33 867 2,49 5512 234 181 34 ir vyr. 3004 8,62 5249 822 172 (Apyskaita Nr. 71, 2007 – 2008 m.)
Pirmojo aps÷klinimo laiką dažniau lemia telyčių mas÷, o ne jų amžius. S÷klinti pirmą kartą telyčias, kol jos nesiekia 70 proc. suaugusių tos veisl÷s karvių mas÷s, neapsimoka. (Jukna, 1998; Minkevičius, 2006). Telyčios s÷klinamos 15–18 m÷nesių, kai sveria ne mažiau kaip 340–380 kg. Mažesnio svorio telyčaičių s÷klinti neverta, nes apsivaisinusios nepaj÷gs su÷sti reikiamo kiekio pašarų, o gavusios nepakankamai maisto medžiagų, didžiąją jų dalį panaudos ne tolesniam organizmo, bet vaisiaus augimui. Po apsiveršiavimo iš tokių pirmaveršių negalima tik÷tis didelio produktyvumo, nors jas ir gausiai šertume. Pašarų perteklių jos panaudos ne produkcijai gaminti, o pen÷sis ir kaups poodinius riebalus. Auginti telyčias iki didesnio negu 380 kg svorio taip pat neapsimoka, nes jos sunkiai apsivaisina.
Tinkamai išaugintos ir laiku apvaisintos telyčios per pirmuosius 7 veršingumo m÷nesius tur÷tų priaugti vidutiniškai po 500 g per parą ir likus 2 m÷n. iki apsiveršiavimo sverti 500–550
kg. Stambus gyvulys su÷da daugiau pašarų ir iš jo gaunama daugiau produkcijos. (Dapkut÷ I. “Valstiečių laikraštis”, 2007)
2.4.2. Karvių amžius pirmo veršiavimosi metu
Dažniausiai karv÷s pirmą kartą veršiuojasi 24-29 m÷nesių, be to, pirmojo veršiavimosi amžiaus (Žr. 1 paveikslą) trumpinimas yra pranašesnis už genetinį progresą, nes trump÷ja intervalas tarp kartų ir palikuonys yra geriau įvertinami. (Pirlo et al., 2000)
Pirmo apsiveršiavimo amžius kasmet trump÷ja. Powell (1985) nustat÷, kad 1960 m. vidutinis apsiveršiavimo amžius buvo 27,5 m÷n., o 1982 m. siek÷ tik 26,2 m÷n. V÷lesni tyrimai rodo, kad pirmojo veršiavimosi amžius l÷tai, bet trump÷ja ir apie 1990 m, jis buvo 22 – 24 m÷n. (Heinrichs, Vazquez-Anon, 1993).
M. F. Ceron-Munoz ir kiti mokslininkai (2004) lygino pirmo apsiveršiavimo amžių skirtingose šalyse ir nustat÷, kad jis yra nevienodas, nes įtaką daro šalies klimatas ir veisimo sistema. Klimato įtaką karvių amžiui pirmojo veršiavimosi metu nurodo ir T. B. Garcia-Peniche su kolegomis (2005). Oberauskas su grupe bendradarbių (2004), tyrę veisl÷s įtaką Lietuvos žalųjų galvijų reprodukcin÷ms savyb÷ms, nustat÷, kad veisl÷ daro didelę įtaką karvių amžiui pirmojo veršiavimosi metu. (Žr. 4 lentelę)
4 lentel÷. Pirmaveršių produktyvumas priklausomai nuo apsiveršiavimo amžiaus Amžius
m÷nesiais
Karvių
skaičius Proc. Pieno kg
Pieno riebalų kg Pieno baltymų kg 24 ir jaun. 9953 28,57 5251 220 171 25 4127 11,85 5375 226 176 26 4050 11,62 5435 229 178 27 3223 9,25 5435 229 178 28 2870 8,24 5457 230 179 29 2276 6,53 5490 233 180 30 1887 5,42 5590 237 183 31 1369 3,93 5563 235 182 32 1213 3,48 5512 234 181 33 867 2,49 5512 234 181 34 ir vyr. 3004 8,62 5249 822 172 (Apyskaita Nr. 71, 2007 – 2008 m.)
Nemažai kitų mokslininkų, tyrę veiksnius, turinčius įtakos karvių amžiui pirmojo veršiavimosi metu, nustat÷, kad šio požymio paveldimumo tikimyb÷ yra nedidel÷, t. y. paveldimumo koeficientas, įvairių autorių teigimu, svyruoja nuo 0,01 iki 0,16 (Haile-Mariam, Kas samersha, 1994, 1998; El-Said et al., 2001; Cassell et al., 2002; Nilforooshan, Edriss, 2004). Taigi didžiausią įtaką karvių amžiui pirmojo veršiavimosi metu daro vyraujanti veisimo sistema ir vadyba.
2.4.3. Karvių užtrūkimo laikotarpis
Pirmą veršingumo laiko pusę, kai vaisius sveria apie 2 kg ir jam reikia nedaug maisto medžiagų, karvių pieningumas beveik nekinta. Antrą veršingumo pusę, kai augančiam vaisiui reikia gerokai daugiau maisto medžiagų, karv÷s pieningumas pradeda maž÷ti, ypač tai pastebima nuo šešto veršingumo m÷nesio. Tuo metu, veikiama hipofiz÷s ir placentos hormonų, pakinta endokrinin÷s sistemos veikla, tešmenyje maž÷ja liaukinio audinio ir jį vis labiau pakeičia jungiamasis bei riebalinis audiniai. Užtrūkimo pradžioje šis procesas dar labiau suintensyv÷ja, o pabaigoje labiau vystosi liaukinis audinys, o riebalinis redukuojasi. Visi šie procesai priklauso nuo karv÷s amžiaus, š÷rimo ir užtrūkimo trukm÷s.
Daugelis karvių per pirmuosius laktacijos m÷nesius nepaj÷gia su÷sti tiek pašaro, kiek maisto medžiagų išsiskiria su pienu. Tod÷l labai svarbu karves laiku užtrūkinti ir tinkamai šerti,
kad organizme susikauptų maisto medžiagų atsargos, kurių reikia intensyviausiam laktacijos laikotarpiui.
Kruglovo (1998) tyrimų rezultatai parod÷, kad iš karvių, kurių užtrūkimo laikotarpis truko 45-60 dienų, per būsimą laktaciją primelžiama 20 proc. pieno daugiau negu iš karvių, kurių užtrūkimo laikotarpis truko 30 dienų. M. Svensonas (1989) bandymais su dvyn÷mis nustat÷, kad iš karvių, kurių užtrūkimo laikotarpis trumpesnis, pieno primelžiama 25-38 proc. mažiau negu iš karvių, kurių užtrūkimo laikotarpis truko apie 2 m÷nesių. Remiantis daugelio tyrimų duomenimis galima teigti, kad optimali užtrukimo laikotarpio trukm÷ yra 50-60 dienų. (Č. Jukna, 1998)
Labai produktyvias karves kartais labai sunku užtrūkinti, o mažo produktyvumo karv÷s kartais pačios užtrūksta net likus 3-4 m÷nesiams iki veršiavimosi. Mažo produktyvumo karv÷s, likus 2–3 m÷nesiams iki apsiveršiavimo, užtrūksta pačios, o produktyvioms turi būti pritaikytos reikiamos užtrūkinimo priemon÷s: mažinamas pašarų kiekis, rečiau melžiama. Pirmiausia mažiau duodama sultingųjų ir koncentruotų pašarų. Vienos karv÷s užtrūksta po 3–5, o kitoms reikia net 10–12 dienų. Karv÷ms užtrūkus, dar maždaug 10 dienų nereikia jų gausiai šerti, kad neprasid÷tų pieno išskyrimas.
Karvių užtrūkimo laikotarpis yra skirstomas į tris periodus: I periodas apima pirmą ir antrą užtrūkimo dekadas. II periodas apima trečią, ketvirtą ir penktą dekadas. III periodui priskiriama paskutin÷ – šeštoji dekada. Jei taikomas grupinis š÷rimo būdas, užtrūkusias karves reikia suskirstyti į atskiras grupes pagal užtrūkimo dekadas. (Juozaitis A., Juozaitien÷ V., 2006)
Karv÷s pieningumą bei sveikatingumą kitoje laktacijoje lemia užtrūkimo laikotarpio trukm÷ bei karv÷s š÷rimas šiuo laikotarpiu. Iš karvių, kurių užtrūkimo laikotarpis trumpesnis nei 50 dienų, primelžiama 20-38 proc. mažiau pieno. Užtrūkinti karvę reik÷tų per savaitę, mažinant melžimų skaičių iki vieno karto per parą. Kas antrą parą melžti karvę užtrūkinant netikslinga. Užtrūkinti galima sveiką karvę, iš kurios primelžiama 10-15 litrų pieno per parą.
Pieno sekrecija pieno liaukoje nutrūksta padid÷jus spaudimui alveol÷se ir pakitus endokrinin÷s sistemos veiklai. Pasibaigus pieno sekrecijai prasideda priešingas procesas - pieno rezorbcija (pasisavinimas) ir tešmuo trečią parą pradeda trauktis, tešmens oda susiraukšl÷ja. Užtrūkimo laikotarpio pradžioje sunyksta sekrecinis epitelis ir alveol÷s. Makrofagai ir endogenin÷s antibakterin÷s medžiagos išvalo pieno liaukos audinių liekanas.
Jei trečią parą tešmuo nepradeda trauktis, tampa skausmingas ir karštas, tokią karvę reik÷tų dar kartą pamelžti ir į kiekvieną ketvirtį, per spenio kanalą, sušvirkšti po vieną dozę ilgai
veikiančių antimastitinių preparatų, skirtų užtrūkusių karvių gydymui. Šiuos preparatus reikia po paskutinio melžimo sušvirkšti karv÷ms laktacijos eigoje sirgusioms mastitu ar sunkiai užtrūkusioms pra÷jusią laktaciją. (www.pieno tyrimai.lt.)
2.4.4. Karvių servis periodas
Servis periodas - tai laikas nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo. Lyginant karvių produktyvumą per laktaciją reikia žinoti, kurį laktacijos m÷nesį jos buvo v÷l apvaisintos. Juo anksčiau po apsiveršiavimo karv÷ bus apvaisinta, tuo trumpesn÷ bus jos laktacija ir greičiau laktacijos kreiv÷ prad÷s leistis žemyn.
Vystantis vaisiui kinta organizmo fiziologin÷s funkcijos ir nuo penkto veršingumo m÷nesio pieningumas sumaž÷ja 15-20 proc., palyginus su neapvaisintomis karv÷mis. Jeigu servis periodas būna ilgas, iš karv÷s per jos gyvenimą primelžiama mažiau pieno ir gaunama mažiau veršelių.
Laikoma, kad optimali servis periodo trukm÷ – 60-80 dienų. Tada iš karv÷s gaunama daugiausia pieno ir veršelių. Mažo produktyvumo karvių šis laikas gali būti trumpesnis, o produktyvesnių - ilgesnis.
Reprodukcin÷ veikla yra svarbus požymis, palaikantis produktyvumą per gyvulio gyvenimą. Ilgas laikotarpis tarp veršiavimųsi reiškia ilgą servis periodą. Jo trukm÷s įtaką reprodukciniams požymiams ir produktyvumui nemažai metų tyr÷ daugelis mokslininkų. Jie nustat÷, kad servis periodo trukmei įtaką daro tokie veiksniai kaip karv÷s amžius (Лось, 2002), produktyvumas (Voll, 1989), amžius pirmojo veršiavimosi metu (Исаева, 1998), veršiavimosi sezonas (Voll, 1989), ir netgi vadybiniai sprendimai.
Pats servis periodas daro įtaką laikotarpiui tarp veršiavimų, s÷klinimo indeksui (Чхатариди, 1999), ilgaamžiškumui (Карамаев, 2001), produktyvumui (Чхатариди, 1999; Яковлева, 1999; Louca, Legates, 1968;).
Visi šie ir nepamin÷ti veiksniai rodo, kad servis periodas yra labai svarbus reprodukcinis požymis, kuris nusako laikotarpio tarp veršiavimųsi trukmę (kartu ir veršelių skaičių per metus) ir daro įtaką karvių produktyvumui.
Servis periodo trukmę veikia daugelis genetinių ir negenetinių veiksnių − veisl÷, linija, karv÷s amžius, produktyvumas, ūkis ir kt. (Voll, 1989; Лось, 2002; Исаева, 1998; Oberauskas ir kt., 2004).
Mokslininkai teigia, kad gyvulininkyst÷je didelis d÷mesys turi būti skiriamas bandos reprodukcijai, ypač servis periodui. Jis nustat÷, kad, s÷klinant iki 30 dienų po veršiavimosi, aps÷klinama tik 33% karvių (s÷klinimo indeksas 1,98). S÷klinant po veršiavimosi 51–70 dienų, aps÷klinama 60% karvių (s÷klinimo indeksas 1,5).
2.4.5.Karvių veršiavimosi laikas
Nustatyti metų laiko įtaką karvių pieningumui labai sunku, nes pieningumui daro įtakos labai daug veiksnių: pašarai, temperatūra, oro dr÷gm÷, radiacija ir kt. Dauguma autorių mano, kad gerai šeriamų ir tinkamai laikomų bei prižiūrimų karvių pieningumui apsiveršiavimo sezonas neturi reikšm÷s. Tačiau daugelyje ūkių karvių š÷rimo ir laikymo sąlygos atskirais metų laikais nevienodos.
Ūkiuose, kurie turi mažiau pašarų ir prastesnes karvides, daugiausia pieno primelžiama, kai karv÷s veršiuojasi v÷lai rudenį arba žiemą. Tada antroji laktacijos pus÷ sutampa su ganykliniu laikotarpiu, ir iš karv÷s primelžiama 10-20 proc. daugiau pieno, negu kai ji veršiuojasi vasarą.
Daugiausia pieno primelžiama, kai karv÷s veršiuojasi vasario - balandžio m÷nesiais, nes tada intensyviausias laktacijos laikas sutampa su ganyklinio laikotarpio pradžia. Mažiausiai primelžiama, kada karv÷s veršiuojasi birželį - rugpjūtį.
Didel÷se fermose karvių š÷rimo ir laikymo sąlygos visais metų laikais beveik vienodos, tod÷l čia jos tur÷tų veršiuotis per visus metus tolygiai, nes tada geriau panaudojamos patalpos, darbuotojams tenka vienodesnis darbo krūvis ir būna tolygesn÷ pieno gamyba. (Juozaitis A., Juozaitien÷ V.)
Remiantis kontroliuojamų gyvulių bandų produktyvumo 2007 – 2008 metų apyskaita Nr. 71 nustatyta, kad žiemos metu vidutiniškai iš karv÷s buvo primelžta 5532 kg pieno, 4.32 proc. riebalų ir 186 kg baltymų. Pavasarį atitinkamai 5159 kg pieno, 4,31 proc. riebalų ir 174 kg baltymų, vasara – 5136 kg pieno, 4,34 proc. riebalų, 175 kg baltymų. Rudenį 5721 kg pieno, 4,34 proc. riebalų ir 194 kg baltymų.
2.4.6. Karvių laktacijos trukm÷
Pagrindin÷s priežastys, d÷l kurių brokuojamos produktyvios karv÷s, yra pablog÷jusi jų sveikata, staiga sumaž÷jęs produktyvumas, nepataisomai sutrikusi reprodukcin÷ veikla (Bižokas ir kt., 2002). Optimali laktacijos trukm÷ yra 305 dienos, užtrūkimo periodas − 60 dienų. Šie skaičiai, vertinant karvių pieno produktyvumą, daugelyje pasaulio šalių laikomi standartu.
Karvių veršingumas trunka 285 dienas, tad, norint pasiekti optimalų 365 dienų laikotarpį tarp veršiavimųsi ir optimalią 305 dienų laktacijos trukmę, po veršiavimosi vaisos organams atstatyti ir karv÷ms apvaisinti lieka 80 dienų.
Atskirais laktacijos m÷nesiais pieno sud÷tis nevienoda. Per pirmąsias 7 – 10 dienų po apsiveršiavimo išsiskiria krekenos. Nuo 5 -7 dienos po apsiveršiavimo ir iki 10 – 15 dienų prieš užtrūkimą karv÷s pienas vadinamas normaliu.
Daugumos veislių karvių per II – III laktacijos m÷nesius pieno riebumas sumaž÷ja, paskui po truputį did÷ja. Atskirais laktacijos m÷nesiais ryškiau kinta jaunesnių negu visai suaugusių ir vyresnių karvių pieno riebumas. Laktacijos pabaigoje pienas būna 1,2 – 1,45 karto riebesnis negu per pirmąjį laktacijos m÷nesį. Per V – VI laktacijos m÷nesius pieno riebumas būna artimas visos laktacijos vidurkui.
Pieno baltymingumas per laktaciją irgi kinta. Riebiapienių karvių pieno baltymingumas laktacijos metu kinta daug labiau negu liesapienių. Paprastai per I laktacijos m÷nesį pieno baltymingumas būna šiek tiek didesnis, per II – truputį sumaž÷ja, po to iki laktacijos pabaigos šiek tiek did÷ja. (Žr. 5 lentelę)
5 lentel÷. Skirtingų veislių karvių pieningumas per atskiras laktacijas (įvairių autorių duomenys) Laktacijos Veisl÷s Tirtų karvių skaičius 1 2 3 4 5 6 7 Juodmargių 101 3246 3921 4302 4505 4606 4550 4629 Simentalių 214 3625 3845 4912 5199 5170 5115 4911 Syčiovkos 99 3137 4238 4860 5010 5040 4920 4702
Cholmogorų 179 2822 3387 3696 3737 3922 4022 4144 Laktacijos metu karv÷s pieningumas nevienodas. Karvių laktacijos kreiv÷ yra nevienoda, vienų kinta daugiau, kitų mažiau. Laktacijos kreiv÷ skirstoma į 4 tipus: aukšta tolygi, aukšta kylanti – krintanti, aukšta netolygi arba krintanti ir žema tolygi kreiv÷ (Jukna Č., 1998).
Apie suaugusios karv÷s pieningumą apytiksliai galima spręsti jau iš pirmųjų laktacijų rodiklių, padauginus juos iš pataisos koeficientų. Jie įvairioms veisl÷ms nevienodi (5lentel÷.).
6 lentel÷. Įvairių veislių karvių laktacijų pataisos koeficientai (įvairių autorių duomenys)
Laktacija Lietuvos žalosios Lietuvos juodmarg÷s Latvijos dvylosios
I 1,47 1,47 1,51 II 1,28 1,33 1,15 III 1,15 1,21 1,06 IV 1,09 1,17 1,03 V 1,05 1,10 1,00 VI 1,00 1,00 1,04 VII 1,00 1,02 1,09 VIII 1,00 1,10 1,08 IX 1,05 1,19 1,11
Pieningumo kitimas laikui b÷gant daug priklauso nuo individualių karv÷s savybių ir š÷rimo. Žinomi atvejai, kai daugiausia pieno iš karv÷s primelžiama per VIII–X laktacijas. Kiek per pirmą laktaciją primelžiama pieno, priklauso nuo gyvulio brendimo spartos.
Greitai bręstančių veislių iš pirmaverš÷s jau per pirmą laktaciją primelžiama apie 80 proc., o iš v÷lesnio brendimo pirmaverš÷s – apie 70 proc. pieno, palyginti su didžiausio pieningumo laktacija.
Pirmaveršių produktyvumui didelę įtaką turi tinkamas telyčių auginimas, gera jų priežiūra bei pilnavertis š÷rimas per laktacijas. Intensyvios pieno gamybos sąlygomis daugelyje ūkių
karvių amžius neilgas, tod÷l reikia d÷ti visas pastangas, kad kuo daugiau pieno iš jų būtų primelžiama per pirmąsias laktacijas.
3. DARBO METODIKA
3.1 TYRIMŲ LAIKAS IR VIETA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2007–2009 metais Lietuvos Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje bei Lietuvos pieninių galvijų ūkiuose.
Buvo ištirtos Lietuvoje veisiamų Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veislių karv÷s.
Tyrimo metu buvo analizuojami karvių kilm÷s, reprodukcinių ir melžimo savybių, duomenys, pieno kiekio melžimo metu ir pieno kiekio per laktaciją.
Karvių kilm÷s, produktyvumo duomenys gauti iš VĮ “Kaimo verslo pl÷tros ir informacijos centras”. Karvių reprodukcinių ir melžimo savybių duomenys tyrimams atlikti, gauti ekspedicinių tyrimų metu Lietuvos pieninių galvijų ūkiuose.
Ekspediciniai tyrimai atlikti 2 Lietuvos pieninių galvijų ūkiuose. Ūkiai tyrimams buvo parinkti, išanalizavus duomenis apie ūkyje laikomų karvių skaičių, veisles, melžimo įrangą, karvių produktyvumo duomenis. Tiriamuosiuose ūkiuose įrengtos DeLaval firmos melžimo aikštel÷s su elektroniniais pieno matuokliais.
3.2 TYRIMŲ METODAI
3.2.1. Karvių melžimo savybių įvertinimas
Karvių melžimo savybių rodikliai matuoti DeLaval firmos elektroniniais pieno matuokliais, įrengtais karvių melžimo aikštel÷se. Gauti duomenys apdoroti DeLaval „Apro Windows“ programa. Tyrimų metu buvo vertinti melžimo savybių rodikliai – melžimo trukm÷ (MT, min.), melžimo greitis (MG, kg/min.), aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ (AS, kg/min.).
Karv÷s pagal melžimo trukmę buvo sugrupuotos į 5 grupes (žr. 7 lentelę):
7. lentel÷. Karvių skirstymas pagal melžimo trukmę.
Grup÷s I II III IV V
Melžimo trukm÷s (min) ribos <4 4–5 5–6 6–7 >7
Pagal melžimo greitį karv÷s buvo grupuojamos 5 balų sistema (žr. 8 lentelę), vadovaujantis Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakyme Nr. 349 pateiktas karvių vertinimo taisykles (Teis÷s aktų rinkinys. I tomas, 2003).
8. lentel÷. Melžimo lengvumo vertinimas
BALAI RODIKLIAI
5 4 3 2 1
Melžimo greitis kg/min.
po pirmojo apsiveršiavimo 2,2–2,5
2,0–2,1
arba >2,5 1,8–1,9 1,6–1,7 1,2 ir < po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų 2,5–3,0 2,2–2,4
arba >3,0 2,0–2,1 1,6–1,9 1,4 ir <
Taip pat pagal melžimo greitį kg/min. karv÷s buvo sugrupuotos į 4 grupes (žr. 9 lentelę). 9. lentel÷. Karvių skirstymas pagal melžimo greitį.
Grup÷s I II III IV
Melžimo greičio (kg/min) ribos >1 1–1,5 1,5–2 <2
Duomenų analizei buvo naudojamas vienkartinis melžimo savybių tyrimas, kuris buvo atliktas 2–6 laktacijos m÷nesį. Melžimo savybių matavimai atlikti rytinio ir vakarinio melžimų metu. Ekspedicinių tyrimų metu vertinant karvių melžimo savybes, buvo ištirta 1496 karvių, iš jų 726 Lietuvos juodmargių veisl÷s ir 770 Holšteinų veisl÷s karv÷s.
3.2.2. Karvių reprodukcinių ir melžimo savybių duomenų analiz÷
Analiz÷ buvo atliekama dispersin÷s analiz÷s metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R. Suprojektuotoje duomenų baz÷je buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai.
Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuota reprodukcinių, melžimo savybių, pieno kiekio melžimo metu ir pieno kiekio per laktaciją vidurkiai ( x ) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p), fenotipin÷s koreliacijos (Pearson)
koeficientas (r) tarp tirtų rodiklių. Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių.
Patikimumo kriterijų td buvo lygintas su standartine t reikšme iš Student lentel÷s.
Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Ryšių tarp požymių nustatymui buvo naudojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Fenotipin÷s koreliacijos koeficiento patikimumas nustatytas naudojantis Dž. U. Snedekor lentele. Atliekant analizę buvo nustatyta genetinių ir negenetinių veiksnių įtaka karvių reprodukcin÷ms ir melžimo savyb÷ms. Šiai įtakai nustatyti, tirtos karv÷s buvo grupuojamos pagal veisles, bulius, bulių linijas, laktacijos m÷nesius. Vertinta genetinių veiksnių – veisl÷s, bulių linijos, buliaus įtaka. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje.
TYRIMŲ SCHEMA
Karvių reprodukcinių ir melžimo savybių įvertinimas (n=1496)
Įvertinti karvių reprodukcinių ir melžimo savybių tarpusavio ryšius
Holšteinų veisl÷s karv÷s Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s
Holšteinų veisl÷s karv÷s
(n=770)
Holšteinų veisl÷s karv÷s (n=770)
Genetinių veiksnių įtaka karvių reprodukcin÷ms ir melžimo savyb÷ms
Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s (n=726) Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s (n=726) L ak ta ci jo s tr u k m ÷ D id ži au si a p ie n o te k ÷j im o s ro v ÷Karvių reprodukcinių savybių įvertinimas (n=1496)
Karvių melžimo savybių įvertinimas (n=1496) U žt rū k im o la ik o ta rp is S er v is p er io d as M el ži m o g re it is
I ETAPAS
M el ži m o t ru k m ÷II ETAPAS
III ETAPAS
T ru k m ÷ ta rp d v ie jų ap si v er ši av im ų S ÷k li n im ų sk ai či u s4. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
4.1 KARVIŲ REPRODUKCINIŲ IR MELŽIMO SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS
Įvertinus karvių reprodukcines savybes, nustatyta, kad tirtų karvių laktacijos trukm÷ svyravo nuo 104 iki 465 dienų, užtrūkimo laikotarpis - nuo 13 iki 111 dienų, servis periodas - nuo 25 iki 260 dienų, trukm÷ tarp dviejų apsiveršiavimų - nuo 287 iki 522 dienų. Karv÷s iki apvaisinimo buvo s÷klinamos nuo 1.423 iki 3.102 kartų.
Vidutiniai karvių reprodukcinių savybių ir pieno kiekio rodikliai pateikti 10 lentel÷je.
10. lentel÷. Vidutiniai karvių reprodukcinių, melžimo savybių ir pieno kiekio rodikliai
Rodikliai n x±mx
Laktacijos trukm÷ d 975 247,962 (±5,263)
Užtrūkimo laikotarpis, d 21 57,904 (±16,308)
Servis periodas, d 519 129,33 (±7,343)
Trukm÷ tarp dviejų apsiveršiavimų, d 484 485,291(±7,006)
S÷klinimų skaičius 741 2,152 (±0,051)
Pieno kiekis per melžimą,kg 745 21,961 (±0,371)
Pieno kiekis per laktaciją, kg 572 5538,855 (±110,546)
*p<0,001; **p<0,01; ***p<0,025
Kruglovas (1998) nustat÷, kad optimaliausias karvių užtrukimo periodas yra 45 – 60 dienų, Svensonas (1989) atlikęs tyrimus su dvyn÷mis nustat÷, kad pieno primilžiai sumaž÷ja, jei užtrūkimo laikotarpis yra mažesnis nei du m÷nesiai. Kitų mokslininkų tyrimai buvo panašūs.
Optimalus pirmo veršiavimosi amžius yra 24 – 29 m÷nesių (Pirlo 2000). Kitų mokslininkų (Powell, 1985; Heinrichs, Vazquez-Anon, 1993) tyrimų duomenys parod÷, kad šis rodiklis pamažu trump÷ja ir pastaruoju metu siekia 22 – 24 m÷nesius.
Kitų autorių tytimai parod÷, kad optimaliausias servis periodas yra 60 – 90 dienų, tada iš karv÷s yra primelžiama daugiausiai pieno. Pasak mokslininkų, kai servis periodas yra iki 30 dienų, karv÷s 33 procentais prasčiau apsis÷klina, s÷klinant karves, kai po apsiveršiavimo praeina 51 – 70 dienų, apsivaisinimas padid÷ja iki 600 procentų.
Iš analizavus Lietuvoje veisiamų Lietuvos juodmargių ir holšteinų veislių karvių melžimo savybes, nustat÷me, kad 77,8 proc. karvių buvo melžtos l÷tai arba labai l÷tai (1 – 2 balai). Pageidautinu greičiu, t.y. vidutiniškai ir greitai (3 – 4 balai), buvo melžta tik 16,8 proc. tirtų karvių. (Žr. 2 paveikslą) 55,7% 22,1% 9,0% 7,8% 5,4% 1 2 3 4 5
2. paveikslas. Karvių pasiskirstymas pagal melžimo greičio balus (procentais)
Gerokai aukštesnius karvių melžimo lengvumo rodiklius pateikia Kanados mokslininkai Asheber, Gerrit Kistemker, Brian Van Doormaal (2001). Jų duomenimis, 1 balo melžimo lengvumo vertinimą atitinka 0,95%, 2 balų – 8,84%, 3 balų – 49,02%, 4 balų – 37,37%, 5 balų – 3,82 % Kanados pieninių veislių karvių.
Japertien÷s R. (2007) tyrimų rezultatai parod÷, kad 64 % (p<0,001) juodmargių veislių karv÷s buvo melžtos labai l÷tai ir l÷tai, ir tik 22,82 % (p<0,001) juodmargių veislių karv÷s, buvo melžtos pageidautinu melžimo greičiu.
Nuo karvių melžimo greičio tiesiogiai priklauso ir kitos karvių melžimo savyb÷s – melžimo trukm÷ ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷. Atlikus tyrimus pasteb÷ta, kad did÷jant melžimo greičiui did÷ja ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, o melžimo trukm÷ ilg÷ja.
Karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 1 balu, buvo melžiamos 0,817 min. (p<0,001) ilgiau nei karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 5 balais, 0,77 min. (p<0,001) ilgiau nei karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 4 balais ir 0,274 min. (p<0,001) ilgiau nei karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 3 balais.
Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo didžiausia, kai melžimo greitis buvo įvertintas 5 balais. Karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 1 balu, aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo
0,695 kg/min. (p<0,001) mažesn÷ nei karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 5 balais, 0,576 kg/min. (p<0,001) mažesn÷ nei karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 4 balais, 0,241 kg/min. (p<0,001) ilgiau nei karv÷s, kurių melžimo greitis įvertintas 3 balais.
Vidutiniai karvių melžimo savybių pagal melžimo greičio balus rodikliai pateikti 11 lentel÷je.
11. lentel÷. Karvių melžimo savybių kitimas pagal melžimo greičio balus
Melžimo greitis, kg/min Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min Melžimo
greitis, balais
n x±mx n x±mx n x±mx
1a 482 1,077 (±0,102) ad*** 520 5,796 (±0,016)ad* 146 3,038 (±0,078) ab*
2b 195 1,738 (±0,114) be* 206 5,813 (±0,008)be* 53 3,245 (±0,125) bc*
3c 80 1,964 (±0,130) ce* 84 5,522 (±0,012)cd** 24 3,279 (±0,205) cd*
4d 70 2,201 (±0,115) de* 73 5,026 (±0,015)de* 21 3,614 (±0,222) de*
5e 48 2,470 (±0,154)ae* 50 4,979 (±0,031)ce* 9 3,733 (±0,334) ad*
Vidurkis 817 1,466 (±0,021) 673 5,883 (±0,073) 101 3,093 (±0,103) be*
*p<0,001; **p<0,01; ***p<0,025
Išanalizavus tirtų karvių melžimo greitį nustatyta, kad melžimo trukm÷ buvo didžiausia, kai karvių melžimo greitis buvo 1 kg/min., o mažiausia - kai primelžiama virš 2 kg/min pieno.
Karv÷s, kurių melžimo greitis buvo iki 1 kg/min, buvo melžiamos 0,405 min. (p<0,025) ilgiau nei karv÷s, kurių melžimo greitis buvo nuo 1 iki 1,5 kg/min., 0,261 min. (p<0,001) ilgiau nei karv÷s, kurių melžimo greitis buvo nuo 1,5 iki 2 kg/min. ir 0,879 min. (p<0,001) ilgiau nei karv÷s, kurių melžimo greitis buvo virš 2 kg/min. (Žr. 12 lentelę)
12. lentel÷. Karvių produktyvumo ir melžimo savybių kitimas priklausomai nuo melžimo greičio
Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno
tek÷jimo srov÷, kg/min Pieno kiekis per melžimą,kg Melžimo
greitis,
kg/min n x±mx n x±mx n x±mx
>1 a 183 6,041 (±0,204) ad*** 55 3,122 (±0,143) ad** 128 20,249 (±0,788) ab*
1-1,5 b 267 5,636 (±0,122) bd* 76 2,911 (±0,101) bd* 185 12,348 (±0,63) bd*
1,5-2 c 318 5,780 (±0,086) cd* 82 3,155 (±0,094) cd* 231 25,296 (±0,552) ac*
<2 d 163 5,162 (±0,086) 41 3,644 (±0,165) 124 26,979 (±0,712) ad* *p<0,001; **p<0,01; ***p<0,025
Didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ nustatyta, kai karvių melžimo greitis buvo virš 2 kg/min., o mažiausia - kai primelžiama nuo 1 iki 1,5 kg/min pieno.
Karvių, kurių melžimo greitis buvo iki 1 kg/min, buvo aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo 0,211 kg/min. (p<0,01) didesn÷ nei karvių, kurių melžimo greitis buvo nuo 1 iki 1,5 kg/min., 0,033 kg/min. (p<0,001) mažesn÷ nei karvių, kurių melžimo greitis buvo nuo 1,5 iki 2 kg/min. ir 0,522 kg/min. (p<0,001) mažesn÷ nei karvių, kurių melžimo greitis buvo virš 2 kg/min. (Žr. 12 lentelę)
Daugiausiai pieno buvo primelžta iš karvių, kurių melžimo greitis buvo didesnis nei 1,5 kg/min. Iš karvių, kurių melžimo greitis buvo didesnis nei 1,5 kg/min., buvo primelžta nuo 5,047 iki 6,73 kg pieno daugiau nei karvių, kurių melžimo greitis buvo mažesnis nei 1 kg/min. ir nuo 12,948 iki 14,631 kg pieno daugiau nei karvių, kurių melžimo greitis buvo nuo 1 iki 1,5 kg/min.. Didesni primilžiai gauti iš karvių, kurių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo didžiausia. (Žr. 12 lentelę)
Įvertinus karvių melžimo trukmę, nustatyta, kad aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo nustatyta, kai melžimas truko 4 – 5 minutes, mažiausia - kai melžimas truko virš 7 min..
Didžiausias melžimo greitis nustatytas, kai melžimo trukm÷ buvo nuo 5 iki 6 min., mažiausias - iki 4 minučių. Daugiausiai pieno buvo primelžta, kai melžimo trukm÷ buvo virš 7
Ilg÷jant melžimui aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ maž÷jo (nuo 0,107 iki 0,78 kg/min (p<0,025)), o primelžto pieno kiekis (nuo 3,418 iki 17,548 kg (p<0,01)) ir karvių melžimo greitis (nuo 0,024 iki 0,491 kg/min. (p<0,001)) did÷jo. (Žr. 13 lentelę)
13. lentel÷. Karvių produktyvumo ir melžimo greičio kitimas priklausomai nuo karvių melžimo trukm÷s
Aukščiausia pieno
tek÷jimo srov÷, kg/min Melžimo greitis, kg/min
Pieno kiekis per melžimą, kg Melžimo trukm÷, min n x±mx n x±mx n x±mx > 4 a 38 3,297 (±0,532) 79 1,091 (±0,123) ab* 59 10,917 (±1,421) 4-5 b 110 3,404 (±0,106) be* 235 1,558 (±0,038) be* 199 16,727 (±0,504) bc*
5-6 c 111 3,248 (±0,093) ce* 231 1,582 (±0,034) ac* 210 22,661 (±0,614) ce*
6-7 d 82 3,155 (±0,101) de* 149 1,549 (±0,039) de* 128 25,047 (±0,797) de*
<7 e 135 2,624 (±0,080) 181 1,329 (±0,035) ce* 177 28,465 (±0,758) be* *p<0,001; **p<0,01; ***p<0,025
Literatūroje pateikti vidutiniai karvių melžimo savybių rodikliai tarp skirtingų veislių ir populiacijų karvių buvo labai įvairūs. Zwald ir grup÷s mokslininkų (2005) tirtų karvių melžimo trukm÷ vidutiniškai buvo 4,5 min. Vidutinis melžimo greitis Italijos žalųjų populiacijoje buvo žemesn÷ nei 2,2 kg/min. (Povinelli ir kt., 2003).
V. Tancin, A. H. Ipema, D. Peskovicova, P. H. Hogewerf, J. Macuhova (2003) tirtų karvių vidutinis melžimo greitis ir didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo mažesni nei Lietuvoje veisiamų pieninių karvių.
Mažesnius melžimo savybių rodiklius nustat÷ M. Tilki, M. Çolak, S. Inal ir T. Caglayan (2005). Jų duomenimis, švicų veisl÷s karvių vidutin÷ melžimo trukm÷ buvo 6,44 min. (±0,15), ir melžimo greitis – 1,34 kg/min. (±0,05).
Vokietijos mokslininkų (Gäde ir kt., 2005) duomenimis, vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ (5,7 min.) buvo mažesn÷, didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ (3,8 kg/min.) ir melžimo greitis (2,5 kg/min.) disdesni nei Lietuvoje veisiamų pieninių karvių.
4.2 KARVIŲ REPRODUKCINIŲ IR MELŽIMO SAVYBIŲ TARPUSAVIO RYŠIAI
Atlikus duomenų analizę buvo nustatyta, kad didžiausias karvių melžimo savybių did÷jimas laktacijos eigoje nustatytas iki 180 laktacijos dienos. Nuo 180 laktacijos dienos karvių melžimo greitis maž÷jo nuo 0,586 iki 1,131 kg/min. (p<0,001). Ilgiausiai tirtos karv÷s buvo melžtos 281 – 305 laktacijos dienomis, trumpiausiai – nuo 305 laktacijos dienos. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo didžiausia, kai laktacija truko iki 180 dienų. V÷lesniu laktacijos laikotarpiu šis rodiklis tendencingai maž÷jo. (Žr. 3 paveikslą, 1 priedą)
6 ,4 7 3 5 ,6 6 7 5 ,8 8 7 5 ,3 4 2 3 ,2 2 1 3 ,2 1 2 3 ,3 5 8 2 ,7 9 4 1 ,5 3 4 1 ,5 0 1 1 ,4 7 9 1 ,3 7 9 >180 180 – 280 281 – 305 <305
Melžimo greitis, kg/min Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min
3. paveikslas. Karvių melžimo savybių kitimas priklausomai nuo laktacijos trukm÷s
Išanalizavus melžimo savybių kitimą atskirais laktacijos periodais nustatyta, kad didžiausia melžimo trukm÷ buvo laktacijai esant iki 60 dienų, trumpiausia – kai laktacija truko 306 ir daugiau dienų. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ geriausia buvo esant 150 – 180 laktacijos dienomis, mažiausia kai laktacija truko 306 ir daugiau dienų. Melžimo greiti didžiausias buvo 120 – 150 laktacijos dienomis, mažiausias – kai laktacija truko 60 – 90 arba daugiau nei 306
dienas. Melžimo savyb÷s laktacijos pradžioje buvo didesn÷s nei pabaigoje, tam įtakos tur÷jo pieningumas, kuris pradžioje būna didesnis, v÷liau maž÷ja. (žr. 4 paveikslą)
7 ,1 5 6 ,6 4 6 ,3 3 6 ,0 6 5 ,8 5 5 ,8 7 5 ,6 5,61 5,7 2 5 ,3 4 3 ,0 2 3 ,2 9 3 ,3 9 3 ,2 5 3 ,3 3 3 ,5 2 ,9 1 3 ,1 4 3 ,3 3 2 ,7 9 1 ,5 7 1 ,3 8 1 ,5 7 1 ,6 2 1 ,5 1,52 1 ,5 1 ,4 9 1 ,4 7 1 ,3 8 iki 60 60-90 90-120 120-150 150-180 180-210 210-240 240-270 270-306 306 ir daugiau Laktacijos dienos
Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min Melžimo greitis, kg/min
4. paveikslas. Karvių melžimo savybių kitimas skirtingais laktacijos periodais
Įvertinus analizuojamas karves pagal servis periodo trukmę nustatyta, kad melžimo greitis ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo didžiausi, kai servis periodas truko iki 60 dienų, o mažiausi buvo kai servis periodas truko 61 – 91 dienų, tačiau ryškus šio rodiklio kitimas ilg÷jant servis periodui nenustatytas. (Žr. 5 paveikslą, 2 priedą)
5,899 5,598 5,783 5,891 5,79 2,664 2,733 3,567 1,98 3,177 1,582 1,405 1,434 1,473 1,501 0 1 2 3 4 5 6 7 Iki 60 a 61 – 91b 91 – 120 c 121 – 150 d Virš 150 e
Melžimo greitis, kg/min Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min
Melžimo greitis kito nuo 0,008 iki 0,301 kg/min., aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ svyravo nuo 0,081 iki 0,177 kg/min.. Karvių melžimo trukm÷ buvo ilgiausia, kai servis periodas truko 91 – 120 dienų, o trumpiausia - kai servis periodas truko 121 – 150 dienų. Melžimo trukm÷ kito nuo 0,39 iki 1,587 min. (Žr. 5 paveikslą)
Išanalizavus melžimų skaičiaus per dieną įtaka melžimo ir reprodukcin÷m savyb÷m nustatyta, kad melžiant 2 kartus per dieną buvo geresn÷s karvių reprodukcin÷s savyb÷s, o melžiant 3 kartus per dieną – melžimo savyb÷s. Karves melžiant du kartus per dieną, laktacijos trukm÷ buvo 194,857 (p<0,001), servis periodas – 47,987 (p<0,001) dienomis ilgesni, reik÷jo mažiau s÷klinimų (0,595 karto), kad karv÷s apsivaisintų. (Žr. 14 lentelę)
Tuo tarpu, kai karv÷s buvo melžiamos 3 kartus per dieną, melžimo savyb÷s buvo geresn÷s. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo aukštesn÷ 0,255 kg/min (p<0,01), melžimo greitis svyravo nuo 1,459 – 1,521 kg/ min., pieno per melžimą buvo primelžiama daugiau (5,919 kg (p<0,001)). (Žr. 14 lentelę)
14. lentel÷. Karvių produktyvumo, reprodukcinių ir melžimo savybių kitimas priklausomai nuo melžimų skaičių per dieną
Melžimų skaičius per dieną
2 kartai a 3 kartai b
Rodikliai
n x±mx n x±mx
Laktacijos trukm÷ d 1284 276,675 (±0,128) ab* 216 81,819 (±0,244) ab* Servis periodas, d 531 130,648 (±0,315) ab* 15 82,667 (±11,347) ab**
Užtrūkimo laikotarpis, d 83 57,904 (±0,9) - -
Trukm÷ tarp dviejų
apsiveršiavimų, d 397 510,050 (±0,401) 87 372,310 (±0,383)
S÷klinimų skaičius 652 2,224 (±0,002) 89 1,629 (±0,01)
Melžimo trukm÷, min 1016 5,725 (±0,002) ab* 209 6,652 (±0,012) ab** Aukščiausia pieno tek÷jimo
srov÷, kg/min 282 2,989 (±0,004)
ab**
194 3,244 (±0,005) ab* Melžimo greitis, kg/min 833 1,459 (±0,001) ab* 100 1,521 (±0,005) ab Pieno per melžimą,kg 750 21,785 (±0,014) ab* 23 27,704 (±0,280) ab*** Pieno per laktaciją, kg 648 255,092 (±0,197) ab* 82 5621,915 (±28,335)ab*
*p<0,001; **p<0,01; ***p<0,025
Išanalizavus tirtų karvių reprodukcinių ir melžimo savybių tarpusavio ryšius nustatytos statistikai patikimos neigiamos koreliacijos buvo tarp laktacijos trukm÷s ir visų melžimo savybių (p<0,01), t.y. ilg÷jant laktacijai melžimo greitis, aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ ir melžimo trukm÷ maž÷ja. (Žr. 15 lentelę)
15. lentel÷. Tirtų karvių melžimo, reprodukcinių savybių ir pieno primilžio tarpusavio ryšiai Rodikliai Melžimo trukm÷, min. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min Melžimo greitis, kg/min Pieno kiekis melžimo metu, kg Pieno kiekis per laktaciją, kg Laktacijos trukm÷, d Servis periodas, d Užtrūkimo laikotarpis, d Trukm÷ tarp dviejų apsiveršiavimų, d S÷klinimų skaičius Melžimo trukm÷, min -0,351 ** -0,036 0,461** -0,072 -0,287** 0,006 0,006 0,246** - 0,224** Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min 0,231** 0,364** 0,002 -0,128** 0,220** 0,100 - 0,172 - 0,142 Melžimo greitis, kg/min 0,545 ** 0,088* -0,155** 0,015 0,042** - 0,092 - 0,115** Pieno kiekis melžimo metu, kg 0,133** -0,452** 0,019 0,100 - 0,385** -0,306** Pieno per laktaciją kg 0,020 0,017 0,101 ** 0,120 0,074 Laktacijos trukm÷ d, 0,094 ** - 0,041 0,824** 0,408** Servis periodas, d 0,246 ** - 0,172** 0,054 Užtrūkimo laikotarpis, d 0,178 ** 0,199** Trukm÷ tarp dviejų apsiveršiavimų, d 0,251** *p<0,05; **p<0,01; ***p<0,025
Didžiausia statistikai patikima neigiama koreliacija buvo tarp laktacijos trukm÷s ir melžimo trukm÷s (p<0,01), mažiausia – tarp laktacijos trukm÷s ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (p<0,01).
Išanalizavus tirtų požymių tarpusavio ryšius nustatyta, kad didžiausios statistikai patikimos teigiamos koreliacijos buvo tarp pieno kiekio ir visų melžimo savybių (p<0,01), t.y. did÷jant pieno kiekiui melžimo greitis, aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ ir melžimo trukm÷ did÷ja. (Žr. 15 lentelę)
Pakankamai didel÷ statistikai patikima neigiama koreliacija nustatyta tarp melžimo trukm÷s ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (p<0,01), t. y. did÷jant aukščiausiai pieno tek÷jimo srovei ir melžimo trukm÷ maž÷ja. (Žr. 15 lentelę)
Atlikus melžimo greičio ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷s duomenų analizę, nustatytas statistikai patikimas teigiamas tarpusavio ryšys tarp šių požymių (p<0,01), kas parod÷, kad did÷jant aukščiausiai pieno tek÷jimo srovei, melžimo greitis taip pat did÷ja.
Didel÷ statistikai patikima neigiama koreliacija buvo tarp laktacijos trukm÷s ir pieno kiekis melžimo metu (p<0,01), t.y. ilg÷jant laktacijai pieno kiekis melžimo metu maž÷ja. Mažos teigiamos koreliacijos nustatytos tarp visų tirtų požymių ir servis periodo, t. y. ilg÷jant servis periodui pieno kiekio, užtrūkimo laikotarpio, trukm÷s tarp dviejų apsiveršiavimų ir visų melžimo savybių rodikliai did÷ja. (Žr. 15 lentelę)
Šiek tiek didesnis statistikai patikimas teigiamas tarpusavio ryšys nustatytas tarp servis periodo ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (p<0,01) ir laktacijos trukm÷s (p<0,01). (Žr. 15 lentelę)
Aukštesnius koreliacijos koeficientus tarp melžimo savybių nustat÷ S. Gäde, W. Stamer, E. Junge bei E. Klam. Šių mokslininkų duomenimis, tarp melžimo greičio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s nustatyta didel÷ teigiama koreliacija (r=0,98), tarp melžimo greičio ir melžimo trukm÷s – ženkli neigiama koreliacija (r= –0,89), tarp didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s ir melžimo trukm÷s – ženkli neigiama koreliacija (r= –0,86).
M. Tilki, M. Çolak, S. Inal ir T. Caglayan duomenimis (2003), švicų veisl÷s karvių fenotipin÷ koreliacija tarp melžimo trukm÷s ir melžimo greičio taip pat buvo neigiama (–0,66, p<0,001).
Kanados mokslininkų P. J. Boettcher, J. C. M. Dekkers ir B. W. Kolstad (1999) duomenimis, fenotipin÷ koreliacija tarp melžimo trukm÷s ir melžimo greičio buvo –0,50. Panašią
fenotipinę koreliaciją tarp melžimo trukm÷s ir melžimo greičio nustat÷ ir C. Özbeyaz, N. Ünal, N. Çolakoglu ir Ö. Sekerden, H. Erdem, M. Altuntafl (1998).
Vokietijos mokslininkų (Gäde ir kt., 2005) tyrimų duomenimis, koreliacijos koeficientas tarp pieno kiekio ir melžimo greičio buvo 0,51, o tarp pieno kiekio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s – 0,44.
M. Tilki, M. Çolak, S. Inal ir T. Caglayan (2005) tyrimai patvirtina, kad did÷jant melžimo greičiui pieno kiekis taip pat did÷ja. Ryšius tarp melžimo savybių ir pieno kiekio tyr÷ A. Luttinen ir J. Juga (1997), P. J. Boettcher ir kt. (1998), R. Rupp ir D. Boichard (1999), A. B. Samoré ir A. F. Groen (2003).
4.3 GENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA KARVIŲ REPRODUKCINöMS IR MELŽIMO SAVYBöMS
Suskirsčius tirtas karves pagal veisles ir atlikus požymių analizę nustatyta, kad 79,5 proc. Holšteinų veisl÷s karvių buvo melžtos labai l÷tai arba l÷tai (1 – 2 balai). Pageidautinu greičiu, t.y. vidutiniškai ir greitai (3 – 4 balai), buvo melžta tik 16,2 proc. šios veisl÷s karvių. Tuo tarpu Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių labai l÷tai arba l÷tai buvo melžta 76,3 proc., o vidutiniškai ar greitai – tik 17,7 proc. (Žr. 5; 6 paveikslus)
Pageidautinu melžimo greičiu (3-4 balai) buvo melžta 1,5 proc. tirtų Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių daugiau negu Holšteinų veisl÷s karvių, o labai l÷tai arba l÷tai buvo melžta 3,2 proc. Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių mažiau negu Holšteinų veisl÷s karvių.
Palyginus tirtas veisles nustatyta, kad Lietuvos juodmargių karvių melžimo trukm÷ buvo 0,215 min., (p<0,001) ilgesn÷, melžimo greitis 0,096 kg/min (p<0,001) – didesnis, per melžimą buvo primelžta 3,695 kg (p>0,05) daugiau pieno negu holšteinų veisl÷s karvių.
58,6% 20,9%
8,3%
7,9% 4,3%
1 2 3 4 5
5. paveikslas. Holšteinų veisl÷s karvių pasiskirstymas pagal melžimo greičio balus
51,9%
24,4% 9,8%
7,9% 6,0%
1 2 3 4 5
6. paveikslas. Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių pasiskirstymas pagal melžimo greičio balus
Tirtų holšteinų veisl÷s karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo 0,149 kg/min (p<0,001) didesn÷, per laktaciją primelžta 31,969 kg (p<0,001) daugiau pieno, laktacijos trukm÷ 24,395 dienomis (p<0,001), servis periodas 39,673 dienomis (p>0,05), trukm÷ tarp dviejų apsiveršiavimų 21,556 dienos (p>0,05) ilgesni. (Žr. 16 lentelę)
16. lentel÷. Skirtingų veislių karvių reprodukcinių ir melžimo savyb÷s
Holšteinų veisl÷sa Lietuvos juodmargių veisl÷sb Rodikliai
n x±mx n x±mx
Melžimo trukm÷, min 614 5,759 (±0,084) ab* 417 5,974 (±0,104) ab* Aukščiausia pieno tek÷jimo
srov÷, kg/min 456 3,102 (±0,049)
ab*
19 2,953 (±0,206) ab* Melžimo greitis, kg/min 420 1,426 (±0,027) ab* 418 1,522 (±0,026) ab* Pieno kiekis melžimo metu, kg 175 19,326(±0,757) 406 23,021(±0,484) Pieno kiekis per laktacija, kg 303 5833,904 (ab*±140,394) 309 5301,935 (±157,037) ab*
Laktacijos trukm÷ d, 738 263,051 (±6,829) ab* 503 238,676 (±5,917) ab* Servis periodas, d, 151 160,695 (±17,485) 369 121,022 (±7,391) Užtrūkimo laikotarpis, d 82 58,085 (±8,301) 1 43 (±0,000)
Trukm÷ tarp dviejų
apsiveršiavimų, d 471 485,473 (±7,171) 12 463,917 (±20,932)
S÷klinimų skaičius 478 2,305 (±0,069) 120 1,783 (±0,1)
*p<0,001; **p<0,01; ***p<0,025
Literatūroje minimi kitų autorių tirtų įvairių veislių melžimo savybių rodikliai taip pat skyr÷si. Vokietijos mokslininkų (Gäde ir kt., 2005) duomenimis, vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ buvo 5,7 min., didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ – 3,8 kg/min., melžimo greitis – 2,5 kg/min. Tilki, M. Çolak, S. Inal ir T. Caglayan (2005) duomenimis, švicų veisl÷s karvių vidutin÷ melžimo trukm÷ buvo 6,44 min. (±0,15), ir melžimo greitis – 1,34 kg/min. (±0,05). Vidutin÷ melžimo greičio vert÷ Italijos žalųjų populiacijai buvo žemesn÷ nei 2,2 kg/min. (Povinelli ir kt., 2003) Japertien÷s R. (2007) tyrimų rezultatai parod÷, kad geriausios melžimo savyb÷s buvo Švedijos juodmargių karvių (p<0,001). Labiausiai skyr÷si melžimo trukm÷s ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s rodikliai (p<0,001). 72 % (p<0,001) Lietuvos juodmargių karvių, 71 % (p<0,001) Holšteino veisl÷s karvių, 63 % (p<0,001) Danijos juodmargių veisl÷s karvių ir 57 % (p<0,001) Švedijos juodmargių veisl÷s karvių buvo melžtos labai l÷tai ir l÷tai.
Atlikus skirtingoms linijoms priklausančių bulių dukterų melžimo savybių statistinę analizę nustatyta, kad Elevation 1491007 (931) linijai priklausančių bulių dukterų melžimo trukm÷ buvo didžiausia, o Astronaut 1458744 (932) linijai – mažiausia. Skirtingoms linijoms priklausančių bulių dukterų melžimo trukm÷ skyr÷si nuo 0,048 iki 1,161 min.. (Žr. 7 paveikslą, 3 priedą)
Didžiausias melžimo greitis buvo 920 linijai priklausančių bulių dukterų, o mažiausias - Astronaut 1458744 (932) linijai priklausančių bulių dukterų. Skirtingoms linijoms priklausančių bulių dukterų melžimo greitis skyr÷si nuo 0,154 iki 0,93 kg/min.. (Žr. 7 paveikslą, 3 priedą)
