LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

(1)

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

Živil÷ Sirunaityt÷

Laktacijos įtaka karvių skirtingų tešmens ketvirčių produktyvumui

Magistro darbas

Darbo vadovas: Asist. Evaldas Šlyžius

(2)

INFLUENCE OF LACTATION TO PRODUCTIVITY OF INDIVIDUAL

QUARTERS OF A COW’S UDDER

(3)

Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos, gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje bei Raseinių rajono Kalnujų žem÷s ūkio bendrov÷je.

Magistro darbą paruoš÷: Živil÷ Sirunaityt÷

(parašas)

Magistro darbo vadovas: Asist. Evaldas Šlyžius LVAGyvūnų veisimo ir genetikos katedra

(parašas)

Recenzentas:

(4)

Turinys

1 Įvadas... 5

2 Literatūros apžvalga ... 6

2.1 Lietuvos juodmargiai galvijai ... 6

2.1.1 Lietuvos juodmargių galvijų veislin÷s savyb÷s ... 7

2.1.2 Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumas... 9

2.2 Karvių laktacijos biologiniai d÷sningumai ... 10

2.2.1 Pieno gamybos ir pieno atleidimo fiziologija... 10

2.2.2 Pieno sud÷tis laktacijos pradžioje... 13

2.2.3 Pieno sud÷tis laktacijos metu... 14

2.2.4 Pieno sud÷ties kitimai per parą... 14

2.2.5 Karv÷s amžiaus poveikis pieno kiekiui ir jo sud÷čiai ... 14

2.2.6 Pokyčiai piene laktacijos pabaigoje... 15

2.3 Karvių melžimas... 16

2.3.1 Karvių tinkamumo mechanizuotam melžimui įvertinimas ir pratinimas prie jo... 17

2.3.2 Mechanizuoto karvių melžimo technologija ... 19

2.3.3 Karvių melžimas stov÷jimo vietose... 20

2.3.4 Karvių melžimas specialiose sal÷se – melžyklose ... 20

3 Tyrimų atlikimo vieta ir metodika... 21

4 Tyrimų rezultatai ... 22

4.1 Karvių tešmens vertinimas ... 22

4.2 Skirtingų laktacijų karvių tešmens ketvirčių produktyvumo įvertinimas... 24

4.3 Karvių melžimo savybių vertinimas... 26

4.3.1 Skirtingų laktacijų karvių tešmens ketvirčių melžimo trukm÷s įvertinimas ... 28

4.3.2 Melžimo trukm÷s ir melžimo greičio ryšys ... 30

4.3.3 Skirtingų laktacijų karvių pieno kiekio ir SLS koreliacija su melžimo savyb÷m ... 31

5 Išvados ir pasiūlymai ... 33

6 Summary... 34

(5)

1 Įvadas

Pienin÷ galvijininkyst÷ ir toliau išlieka svarbi ūkio šaka, o did÷jantys reikalavimai šalies ir užsienio rinkose reikalauja gyvulių produktyvumo ir genetinio potencialo didinimo bei produkcijos kokyb÷s gerinimo. Gyvulių produktyvumo kontrol÷ yra šalies veislininkyst÷s pl÷tojimo pagrindas, kuris suteikia pakankamai duomenų kryptingai selekcijai vykdyti, išsaugoti genofondą, didinti gyvulių produktyvumą, siekti lygiavert÷s partneryst÷s su kitomis šalimis. Veislininkystei pl÷toti reikia daug kantraus ir kruopštaus darbo, o rezultatų tenka laukti pakankamai ilgai (Apyskaita, 2009).

Pienininkyst÷s sektoriaus pl÷tojimas – viena svarbiausių Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio krypčių. Daugelyje šalių pieninių galvijų veislių selekcijos programos orientuotos į pieno produkcijos didinimą ir jo kokyb÷s gerinimą. Ištirta, kad v÷lesnių laktacijų karvių pieningumas labai priklauso nuo jų produktyvumo pirmą laktaciją. Kuo didesnis pieno primilžis pirmą laktaciją, tuo daugiau galima gauti pieno ir per kitas laktacijas (Juozaitien÷ ir kt., 2008).

Karvių melžimo greitis ir melžimo trukm÷ yra svarbūs ekonominiai rodikliai, taip pat susiję su gyvulio produktyvumu ir sveikatingumu. Daugelis tyr÷jų nurodo, kad greitesnei melžimo technologijos pažangai, geresniam pieno išmelžimui ir tešmens sveikatingumui svarbu registruoti ne tik bendrą pieno tek÷jimo greitį, bet ir pieno tek÷jimo greitį iš kiekvieno ketvirčio (Juozaitien÷ ir kt., 2007).

Šio darbo tikslas buvo ištirti laktacijos įtaką karvių skirtingų tešmens ketvirčių produktyvumui.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti skirtingų tešmens ketvirčių primelžto pieno kiekį. 2. Išanalizuoti skirtingų laktacijų karvių melžimo trukmę bei greitį. 3. Nustatyti laktacijos įtaką pieno kiekiui.

(6)

2 Literatūros apžvalga

2.1 Lietuvos juodmargiai galvijai

Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus pradžioje su įvairių veislių, o v÷liau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir v÷liau veisiant mišrūnus tarpusavyje. Olandijos juodmargių veisl÷s galvijų vienetai Lietuvoje buvo jau XVI-XVII amžiuje. Kiek daugiau Olandijos ir kitų veislių galvijų į Lietuvą prad÷ta įvežti XIX a. viduryje.

1901 m. suorganizuotas Panev÷žio komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti prad÷jo registruoti šios veis1÷s galvijus į kilm÷s knygą.

Kauno gubernijoje 1909 m. buvo įsteigtas pirmasis karvių produktyvumo kontrol÷s ratelis, o 1911 m. Kauno žem÷s ūkio draugija prad÷jo pirkti veislinius bulius kergimo punktams. 1913 m. pabaigoje Kauno gubernijos kergimo punktuose jau buvo 117 draugijos nupirktų bulių, iš jų 76 Olandijos juodmargių veisl÷s.

Iki Pirmojo pasaulinio karo didžiausią poveikį vietiniams pietvakarių ir kai kurių vidurio Lietuvos rajonų galvijams padar÷ Olandijos juodmargiai galvijai. Po karo į šiuos rajonus buvo įvežami daugiausia Ostfryzų ir Švedijos juodmargių veisl÷s galvijai. 1923-1937 m. įvežti 105 buliai ir 323 karv÷s. Nuo 1930 m. Olandijos juodmargių kilm÷s mišrūnai buvo masiškai veisiami tarpusavyje.

Lietuvos juodmargių formavimuisi didelę reikšmę tur÷jo gyvulių produktyvumo kontrol÷, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, eksterjerą ir masę, įrašymas į kilm÷s knygas, gyvulių konkursai ir parodos.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos gyvulininkystei buvo padaryta didelių nuostolių: sunaikinta daug veislinių gyvulių, dingo jų apskaitos dokumentai.

Po Antrojo pasaulinio karo prasid÷jo naujas Lietuvos juodmargių gerinimo etapas. Veislininkystę prad÷jo tvarkyti valstybin÷s institucijos. Lietuvos juodmargiams gerinti 1958-1979 m. iš Olandijos buvo atvežta 1229 telyčios ir 145 buliai (Jukna, 1998).

(7)

Olandiškos karv÷s Lietuvoje pirmą kartą minimos 1617 – 1618 metais karų su švedais metu, kai iš Radvilų dvaro švedai išvar÷ olandiškus gyvulius. XVIII amžiaus pabaigoje olandiškų karvių Lietuvoje būta jau daugiau, ypač po baudžiavos panaikinimo (Kuosa J., 1980).

Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo. D÷l Olandijos juodmargių pager÷jo Lietuvos juodmargių ūgis ir eksterjeras. Priekiniuose ketvirčiuose telpa 42-43 proc. pieno.

Lietuvoje numatoma auginti veislinius pieninius su neblogomis m÷sin÷mis savyb÷mis galvijus. Tod÷l ir toliau bus didinamas Lietuvos juodmargių pieningumas, pieno riebumas bei baltymingumas, gerinamos jų pen÷jimosi bei m÷sin÷s savyb÷s, didinamas atsparumas ligoms, tobulinamas jų prisitaikymas prie pramonin÷s technologijos, mažinamos pašarų sąnaudos produkcijos vienetui.

Lietuvos juodmargių genofondui tobulinti ir produktyvumui didinti dabar naudojami Danijos juodmargių, Vokietijos juodmargių, Holšteinų ir Anglijos fryzų galvijai (Jukna, 1998).

2.1.1 Lietuvos juodmargių galvijų veislin÷s savyb÷s

Sukūrus vientisą veislininkyst÷s sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio pl÷tojimo kryptis ir tendencijas, prad÷ta Lietuvos juodmargių selekcija pagal ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius: tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, pen÷jimosi, m÷sines ir kitas savybes.

Pieninio tipo karv÷s tešmuo turi būti didelis, talpus, pieno venos ryškios, tešmens priekin÷ dalis gerai pritvirtinta prie papilv÷s. Užpakalin÷s tešmens dalies aukštis turi būti kuo didesnis, o kad sutilptų kuo daugiau pieno tešmuo turi būti gilus. Vienas iš svarbiausių tešmens rodiklių – tešmens raiščio tvirtumas. Vertinama žiūrint iš užpakalio pagal vidurin÷s tešmens, linijos dalijančios tešmenį į dvi dalis, ryškumą.

Pageidautina, kad tešmens dugnas būtų lygus, nebūtų ryškios ribos tarp priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių, speniai vertikalūs, išsid÷stę beveik vienodais atstumais. Nepageidautini paveldimi trūkumai: įgimta ketvirčių atrofija, speniai ženkliai nukreipti į šalis arba į priekį, nelygus tešmens dugnas, prid÷tiniai speniai, kriauš÷s formos speniai, butelio, piltuv÷lio formos, raumeningas, riebalingas tešmuo (Lietuvos juodmargių genealogija, 2004).

(8)

Vykdant selekciją pagal bendrą kūno sud÷jimą ir pieningumo požymius gerinami šie požymiai: aukštis, stambumas, krūtin÷s platumas, kūno gilumas, pieno tipą išreiškiantys požymiai, užpakalio plotis, užpakalio kampas. Pieninio tipo karvių oda yra plona, elastinga, padengta tankia, minkšta, blizgančių plaukų danga. Šių karvių kaklas ilgas, plonas su daugybe smulkių odos raukšlių. Ketera gerai išvystyta, tiesi, ilga ir pakankamai plati. Šonkauliai platūs, įstrižai prisitvirtinę, tarpai tarp jų dideli. Pieninio tipo karvių poodinis jungiamasis ir riebalinis audinys išsivystę silpnai, nes jos nelinkusios pen÷tis. Jų suvirškintas pašaras panaudojamas pienui gaminti. Pieninio tipo, tvirto kūno sud÷jimo karvei pageidautina vidutinio platumo ir gilumo kūnas. Labai plati krūtin÷ ir labai gilus kūnas būdingas m÷sos tipo galvijams. Pieno tipo karvei pageidautinas pakankamai platus užpakalis ir tiesus arba per du pirštus nuleistas žemyn užpakalio kampas – tai sąlygoja geresnį apsiveršiavimą.

Nepageidautini, paveldimi trūkumai: buliška galva, dviguba ketera, kuprota, įlinkusi nugara, įlinkęs juosmuo, aukštas uodegos prisegimas, stogo formos užpakalis, krūtin÷s įsmaugimas už menčių, nebūdinga veislei spalva.

Pieninio tipo veislių karv÷s be gero kūno sud÷jimo turi tvirtas kojas bei taisyklingą stov÷seną. Priekin÷s kojos turi būti tiesios, plačiai pastatytos. Užpakalin÷s kojos turi eiti beveik statmenai žemyn nuo kulno sąnario iki čiurnos. Nagų ir čiurnos kampas neturi būti nei per daug status, nei per daug smailas, pageidautinas ne mažesnis kaip 45˚. Pieninio tipo, tvirtos konstitucijos sveikų karvių galūn÷s plonos, tvirtos, p÷dos apimtis nedidel÷, nagos blizgančios, tamsios, neišsk÷stos, kojų pastatymas ir forma taisyklingi, kulno sąnarys sausas, nepaburkęs. Nepageidautini, paveldimi galūnių formos ir stov÷senos trūkumai: „X“ formos – kojos per kulnies arba riešo sąnarius yra suart÷jusios; alkūn÷s išsk÷stos į šalis ir atsikišęs priekį peties – ment÷s sąnarys; purios, šviesios nagos, didelis tarpas tarp jų (Lietuvos juodmargių genealogija 2004).

Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo ir yra jiems būdingo kūno sud÷jimo. D÷l Olandijos juodmargių įtakos truputį sumaž÷jo Lietuvos juodmargių ūgis ir šiek tiek padid÷jo visi krūtin÷s ir užpakalio matmenys, pager÷jo eksterjeras, tešmens morfologin÷s bei fiziologin÷s savyb÷s (Jukna, 1998).

Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo kūno sud÷jimo. Jų aukštis ties ketera siekia 129 cm, krūtin÷s gylis – 69-70 cm, jos plotis – 48-50 cm, apimtis – 197-199 cm. Karvių svoris 550 kg ir daugiau, bulių - 950-1000 kg. Lietuvos juodmargiai

(9)

gerinami panaudojant geriausią pasaulio pieninių galvijų veislių genetinį potencialą (http://www.vic.lt/failai/16.lietuvos_juodmargiai.pdf. Prieiga per internetą 2009-01-17).

2.1.2 Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumas

Lietuvos juodmargių veisl÷s formavimuisi didelę reikšmę tur÷jo gyvulių produktyvumo kontrol÷, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą (Saikevičius ir kt., 2004).

2.1 lentel÷. Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumas.

Pieno riebalų Pieno baltymų Metai Vidutinis Karvių skaičius Pieno kg % kg % kg 2003 – 2004 142229 5284 4,31 228 3,37 178 2004 – 2005 151312 5444 4,31 235 3,34 182 2005 – 2006 154054 5612 4,31 242 3,35 188 2006 – 2007 137732 5867 4,25 249 3,33 195 2007 - 2008 131771 5900 4,29 250 3,35 195

Kontroliuojamose bandose iš karv÷s vidutiniškai primelžiama apie 5900 kg, 4,29 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita Nr. 71, 2007 – 2008 m.). Geresn÷se bandose iš veisl÷s karvių per metus primelžta po 6501 kilogramų. Iš karv÷s juodmargių veisl÷s rekordinink÷s Šuln÷s buvo primelžta 12343 kg 4,4 proc. riebumo pieno. Daugumos karvių tešmenys tinka mechanizuotai melžti: per minutę išmelžiama 1,5 – 1,9 kg pieno iš užpakalinių tešmens ketvirčių, o iš priekinių - 42 – 43 proc. pieno (http://www.organic.lt/lt/pages,id.158. Prieiga per internetą 2009-04-08).

(10)

2.2 Karvių laktacijos biologiniai d÷sningumai

Karvių laktacija – tai laikotarpis nuo veršiavimosi iki užtrūkimo. Jis tęsiasi nuo 8 iki 15 m÷n. ir ilgiau. Laktacijos trukm÷ priklauso nuo servis laikotarpio trukm÷s – 60-90 dienų, laktacijos – 305 (270-330), užtrūkimo – 45-60 dienų, laikotarpio tarp veršiavimųsi – 12-13 m÷nesių.

Pieno kokyb÷ keičiasi priklausomai nuo laktacijos laikotarpio. Po veršiavimosi savaitę laiko iš tešmens skiriasi krekenys, turtingos baltymais, riebalais ir mineralin÷mis medžiagomis, turinčios daug imuninių medžiagų, reikalingų veršeliams pirmomis gyvenimo dienomis. 7-10 dieną po veršiavimosi pradeda gamintis pienas, pilnai vyksta pieno atidavimo procesas.

Pieno kiekis po veršiavimosi pastoviai did÷ja ir 40-50 dieną pasiekia maksimumą. Laktacijos pabaigoje pieno kiekis pradeda maž÷ti. Pagal pieno kiekio kitimą atskirais laktacijos m÷nesiais sudaroma laktacijos kreiv÷, kuri charakteringa kiekvienam gyvuliui ir kinta priklausomai nuo amžiaus, nuo gyvulio š÷rimo ir laikymo, karv÷s įmitimo prieš veršiavimąsi, veisl÷s, servis laikotarpio ir kt.

Pirmame laktacijos m÷nesyje pieno riebumas nedidelis, o po to kiekvieną m÷nesį jis did÷ja ir didžiausias pieno riebumas esti prieš karvei užtrūkstant (Jukna ir kt., 2004).

Karvių išmilžis per 305 laktacijos dienas did÷ja pradedant nuo antros-trečios laktacijos iki penktos-šeštos, o po to palaipsniui, senstant organizmui, pradeda maž÷ti.

Karvių produktyvumui įtakos turi: paveldimumas, š÷rimas ir laikymo sąlygos, melžimų skaičius paroje ir išmelžimo pilnumas, pirmo apsiveršiavimo amžius, servis ir užtrūkimo laiko trukm÷, tešmens sveikatingumas ir kt. faktoriai (Vet info 2004).

2.2.1 Pieno gamybos ir pieno atleidimo fiziologija

Pienas gaminasi tešmens liaukin÷je dalyje, kurią sudaro alveol÷s ir pieno latak÷liai. Kuo daugiau tešmenyje liaukinio audinio, t.y. alveolių, tuo karv÷ pieningesn÷. Iš alveolių pienas patenka į smulkius latak÷lius, kurie jungdamiesi sudaro stambesnius latakus. Ties spenio pagrindu susijungę pieno latakai praplat÷ja ir sudaro pieno cisterną. Tešmenį sudaro keturios izoliuotos viena nuo kitos skiltys, vadinamos tešmens ketvirčiais. Kiekvienas tešmens ketvirtis

(11)

turi savo liaukinę dalį ir išvedamuosius latakus į tešmens ketvirčio (pieno) cisterną, kuri pereina į spenio cisterną ir baigiasi spenio kanal÷liu (sfinkteriu). Spenio kanalas yra uždarytas žiedinio raumens, kuris neleidžia savaime ištek÷ti pienui ir patekti bakterijoms iš išor÷s į spenio vidų. Kuo žiedinis raumuo, supantis spenio kanal÷lį, tvirtesnis ir storesnis, tuo karv÷ „kietesn÷“ melžimui.

Tešmenyje yra gausus tinklas kraujagyslių ir nervų. Kraujas į tešmenį atneša reikalingas medžiagas pieno susidarymui. Pieno riebalai, baltymai, cukrus (laktoz÷) tiesiogiai pereina iš kraujo į alveoles. Tuo tarpu mineralin÷s medžiagos, vitaminai ir kt. susidaro pačiame tešmenyje. Tam, kad pasigamintų 1 l pieno, pro tešmenį turi patekti 450-500 l kraujo. Tokiu būdu karvei, duodančiai į parą 30 l pieno, pro tešmenį prateka apie 1500 l kraujo. Per laktaciją tešmens liaukinis audinys pagamina 2-3 kartus daugiau sausų medžiagų, negu jų yra gyvulio organizme (Vet info 2004).

Taip intensyviai tešmuo dirbti gali tik esant sveikiems visiems vidaus organams.

Medžiagas, reikalingas pieno gamybai, karv÷ gauna su pašaru. Nepakankamai ar nepilnaverčiai karves šeriant, sumaž÷ja pieno kiekis ir būna blogesn÷ pieno chemin÷ sud÷tis(Jukna ir kt., 2004).

Pienas tešmenyje gaminasi pastoviai(Karvių melžimas, Prieiga per internetą http://www.lva .lt/mmc /files/karviu-melzimas.pdf 2009 01 17).

Pirmiausiai pienu užsipildo alveol÷s, smulkieji latak÷liai, o po to stambūs latakai ir, galiausiai, pieno cisterna.

Pieno išskyrimas iš tešmens yra sud÷tingas procesas, kuriame dalyvauja centrin÷ nervų sistema ir vidaus sekrecijos liaukos. Pieno atleidimas susidaro iš dviejų fazių. Pirmoji (neurorefleksin÷) yra trumpa ir tęsiasi 2-4 s. Tai laikotarpis, kai karv÷ reaguoja į art÷jančio melžimo išorinius faktorius: melž÷jo pasirodymą, pieno indų garsą ir kt. Šios faz÷s metu refleksiškai atsipalaiduoja pieno cisternos ir spenio sfinkterio lygieji raumenys, išsiplečia ir sutrump÷ja pieno latakai. Tuo metu priteka daugiau kraujo į tešmenį. Susidaro geresn÷s sąlygos hormonui oksitocinui patekti į tešmenį. Prad÷jus ruošti tešmenį melžimui (plauti, šluostyti ir kt.), prasideda ilgesn÷, neurohormonin÷, pieno atleidimo faz÷, kurioje dalyvauja hormonas oksitocinas. Su krauju patekęs į tešmenį, hormonas oksitocinas sukelia alveolių raumeninių skaidulų (mioepitelio) susitraukimą. Spaudžiamas pienas iš alveolių ir latak÷lių pradeda tek÷ti į pieno ir spenių cisternas. Pieno atleidimas prasideda vienu laiku visuose tešmens ketvirčiuose. Jo

(12)

intensyvumas priklauso nuo pastovios melžimo aplinkos, pastovaus melžimo laiko, taisyklingo tešmens paruošimo melžimui ir kt.

Pieno atleidimas susietas su hormono oksitocino veikimu į tešmenį ir trunka apie 5-6 min. laiko. Nepriklausomai nuo to, tešmuo išmelžtas ar ne, oksitocino veikimas per 5-6 min. baigiasi.

Oksitocinas iš hipofizio liaukos patekęs į kraują pradeda veikti tešmenyje po 30-40 s. Maždaug tokiu greičiu kraujas prateka per visą gyvulio organizmą. Oksitocino išskyrimą iš hipofizio liaukos skatina tešmens ruošimas melžimui. Nuo tešmens dirginimo pradžios iki pieno atleidimo praeina vidutiniškai apie 1 min. Tod÷l labai svarbu, vos karvei atleidus pieną, prad÷ti ją melžti. Užmovus melžiklius per daug anksti ir karvei pajutus nemalonų vakuumo siurbimą, pieno atleidimas esti nepilnavertis arba gali visai nutrūkti. Pav÷lavus užmauti melžiklius, pra÷jus nuo tešmens ruošimo pradžios 2-3 ir daugiau minučių, galimas nepilnas pieno išmelžimas.

Aktyvaus pieno atleidimo metu, laiku prad÷jus melžimą, galima išmelžti visą tešmenyje pagaminusį pieną. Pieno išskyrimas iš alveolių vyksta dideliu greičiu. Jis priklauso nuo melžimo intervalų ir gali siekti nuo 1,5 iki 3-4 l per minutę.

Melžimo metu atsiradus pašaliniams dirgikliams, gali visiškai nutrūkti pieno atleidimas. Šiame procese dalyvauja antinksčių hormonas adrenalinas, kuris susiaurina pieno latakus ir neleidžia pienui patekti į apatinę tešmens dalį. Jo veikimas tęsiasi tol, kol gyvulį veikia pašalinis dirgiklis. Tuo tarpu kraujyje cirkuliuojantis oksitocinas suyra ir jo veikimas baigiasi. Karv÷ nepilnai išmelžiama ir tešmenyje lieka pienas, kuris tuo metu nebeišmelžiamas.

Liekamasis pienas – tai dalis pieno, pasiliekančio tešmens liaukin÷je dalyje po melžimo, pasibaigus oksitocino veikimo laikui. Jo išmelžti nei rankomis, nei pakartotinai užmovus melžiklius, neįmanoma. Jį įmanoma išmelžti tik suleidus į veną po karv÷s melžimo 10-20 % oksitocino. Liekamojo pieno riebumas siekia 10-20 %, o jo kiekis svyruoja pas tą pačią karvę atskirų melžimų metu nuo 1-2 % iki 70-90 % viso pasigaminusio tešmenyje pieno. Tai priklauso nuo daugyb÷s išorinių faktorių, veikiančių gyvulį prieš melžimą ir melžimo metu. Liekamojo pieno kiekis tešmenyje yra tarytum atsakomoji reakcija į daugelį teigiamų ir neigiamų jį veikiančių faktorių. Didelis neigiamas dirgiklis yra gyvulių š÷rimas prieš pat melžimą ir melžimo metu arba pašarų vežimas į tvartą prieš melžimą arba melžimo metu. Mažiausiai lieka tešmenyje liekamojo pieno tuomet, kai karv÷s pašeriamos prieš melžimą ir melžimo metu jos esti ramios, gromuliuoja, melžimo aplinka esti rami. Gyvulys gali pilnai atiduoti pieną melžimo metu, jeigu jam sudaromos palankios sąlygos.

(13)

Liekamasis pienas tešmenyje atlieka svarbų biologinį vaidmenį, reguliuojantį naujo pieno gamybos greitį tešmenyje. Kuo daugiau lieka liekamojo pieno tešmenyje po melžimo, tuo l÷čiau vyksta naujo pieno gamyba tešmenyje ir sekančio melžimo metu primelžiama mažiau pieno. Jeigu pastoviai po melžimo pasilieka didelis liekamojo pieno kiekis, žymiai sumaž÷ja pieno kiekis ir pieno riebumas, karv÷s anksčiau užtrūksta. Tai dažniausiai yra pažeidžiant gyvulių laikymo, š÷rimo, melžimo ir kitus reikalavimus.

Jeigu gyvulių laikymas, melžimas ir kt. atitinka biologinius organizmo reikalavimus, tešmuo pilnai išmelžiamas ir liekamojo pieno beveik nelieka. Pieno gamyba tešmenyje vyksta labai intensyviai ir per tą patį laikotarpį tarp melžimų tešmenyje pasigamina daugiau pieno. Tokiu būdu, pieno gamybos greitis tešmenyje lemia vienkartinį, paros ir visos laktacijos išmilžį.

Pieno gamyba tešmenyje tiesiogiai susijusi su virškinamojo trakto veikla. Kuo greičiau gaminasi pienas tešmenyje, tuo daugiau pieną gaminančios ląstel÷s pareikalauja pieno sud÷tinių dalių iš kraujo. Pastoviai pilnai išmelžiant iš tešmens pieną, suaktyv÷ja virškinamojo trakto veikla, padid÷ja gyvulio apetitas. Liekamasis pienas tešmenyje veikia visą gyvulio organizmą ir yra sud÷tingas fiziologinių procesų ratas. Tod÷l pilnas pieno išmelžimas iš tešmens kiekvieno melžimo metu ne tik skatina pieno kiekio did÷jimą, bet ir rodiklius, kaip melž÷jos sugeba išnaudoti visas gyvulio organizmo galimybes (Vet info 2004).

2.2.2 Pieno sud÷tis laktacijos pradžioje

Įprastai karv÷s laktacija trunka 300 dienų. Tuo laikotarpiu pieno kokyb÷ keičiasi mažiausiai tris kartus. Per pirmąsias 3-7 dienas po veršiavimosi iš tešmens melžiamos krekenos. Po to prasideda antras normalus pieno išsiskyrimo laikotarpis. Galiausiai, 10-15 dienų prieš karv÷s užtrūkį, prasideda trečias laikotarpis. Pirmomis dienomis po veršiavimosi krekenos nuo normalaus pieno skiriasi išoriškai, chemine sud÷timi ir fiziologine veikla: jos tirštos, klampios konsistencijos, geltonai baltos, o neretai ir geltonai rausvos spalvos, sūrokos, specifinio kvapo. Jose yra daug baltyminių medžiagų. Kadangi jų rūgštingumas siekia 40°T ir daugiau, jos netinkamos pasterizuoti. Su krekenų priemaiša pienas nepriimamas į pieno perdirbimo įmones, nes pagaminti produktai esti nemalonaus skonio ir greitai genda (Stankūnien÷ ir kt., 2008).

(14)

2.2.3 Pieno sud÷tis laktacijos metu

Pieno sud÷tinių dalių kaita laktacijos metu priklauso nuo fiziologin÷s gyvulio būkl÷s. Gyvulį apvaisinus, po penktojo veršingumo m÷nesio pradeda persitvarkyti organizmo endokrinin÷ sistema. Pieno liaukos aktyvumas pamažu l÷t÷ja, pieno primelžiama 15-20 % mažiau palyginti su neveršingomis karv÷mis. Jeigu laktacijos pradžioje pieno rūgštingumas siekia 20-22 ºT, tai v÷liau jis maž÷ja ir laktacijos pabaigoje būna 15-16 ºT. Laktacijos pabaigoje, piene padaug÷jus sausųjų medžiagų, padid÷ja pieno tankis. Rujos metu sumaž÷ja primilžis. Tris dienas prieš rują pieno riebalų yra vidutiniškai 3,37 %, rujos metu – 3,17 %, tris dienas po rujos – 3.37 %. Pieno kiekis ir jo sud÷tis šiuo metu priklauso nuo rujos aktyvumo ir individualių karv÷s savybių (Stankūnien÷ ir kt., 2008).

2.2.4 Pieno sud÷ties kitimai per parą

Nei pieno kiekis, nei jo sud÷tis visu paros metu nebūna pastovūs. Tai priklauso nuo pašarų kokyb÷s, jų trūkumo ar pertekliaus, melžimo skaičiaus per parą ir intervalų tarp melžimų, fiziologin÷s būkl÷s, oro permainų ir kt.

Lyginant rytinio ir vakarinio melžimo pieną, didelių baltymų kiekio skirtumų nenustatoma (0,27 %), tuo tarpu rytinio melžimo piene riebalų randama 2,14 %, o vakarinio melžimo – 1,01 % mažiau negu pietinio melžimo piene. Mažiausiai sausųjų medžiagų randama rytinio melžimo piene, daugiausiai – pietinio melžimo piene. Vakarinio melžimo pieno kiekis sudaro 42 %, o rytinio – 58 % viso per parą primelžto pieno (Stankūnien÷ ir kt., 2008).

2.2.5 Karv÷s amžiaus poveikis pieno kiekiui ir jo sud÷čiai

Karvių produktyvumas did÷ja iki šeštos laktacijos, o po to pieno riebumas ir išmilžis palaipsniui pradeda maž÷ti. Nuo pirmos iki 5-7-os laktacijos karvių produktyvumas did÷ja 20-40 %. Po 10-12 laktacijų karvių produktyvumas taip sumaž÷ja, kad jų laikyti ekonomiškai nebeapsimoka. Tačiau pagerinus gyvulio laikymo sąlygas ir š÷rimą, produktyvumą galima

(15)

išlaikyti ilgesnį laiką. Senstant gyvuliui, pieno riebalų kiekis piene kinta. Kai kurios karv÷s riebiausią pieną duoda 4-5-os, kitos – 6-os laktacijos metu. Tai priklauso nuo gyvulio veisl÷s ir individualių savybių. Vidutinio amžiaus karv÷s duoda geriausios sud÷ties pieną. Jame daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei jaunesnių ar vyresnių karvių piene. Po šeštos laktacijos dažniausiai pradeda maž÷ti kazeino, laktoz÷s, sumaž÷ja pieno rūgštingumas (Stankūnien÷ ir kt., 2008).

2.2.6 Pokyčiai piene laktacijos pabaigoje

Laktacijos pabaigoje pieno sud÷tis kinta. Tai normalus fiziologinis procesas. Laktacijos pabaigoje daug÷ja riebalų, sausų medžiagų, kazeino, albuminų ir globulinų. Maž÷ja laktoz÷s, kalio. Did÷jant fosforo rūgšties, natrio ir kalio, pienas įgauna sūroką skonį. Did÷ja somatinių ląstelių skaičius. Tešmens parenchimos involiucijos procese piene kartais sutinkami kolostriniai kūneliai, būdingi krekenų laikotarpiui. Kai kurių karvių tešmens paslaptyje n÷ra leukocitų, bet padid÷ja fermento katalaz÷s kiekis (Aniulis, 2007).

(16)

2.3 Karvių melžimas

Karv÷s tešmenyje pienas gaminasi visą laiką: intensyviausiai - per pirmąsias valandas po melžimo, v÷liau jo gamyba sul÷t÷ja. Vidutiniškai 80-90 proc. pasigaminusio pieno kaupiasi viršutin÷je tešmens dalyje alveol÷se ir smulkiuose latak÷liuose, o likusi dalis - apatin÷je tešmens dalyje esančiose ketvirčių cisternose (2.1 pav.).

2.1 pav. Tešmens skersinis pjūvis 1 - ketvirčio cisterna, 2 - spenio cisterna, 3 - spenio kanalas, 4 alveol÷s.

Viršutin÷je tešmens dalyje esantį pieną galima išmelžti tik at÷jus įprastam melžimo laikui. Melžiant pirmąsias pieno čiurkšles, valant, plaunant, tešmenį masažuojant, sudirginami speniuose ir tešmenyje esantys nervai. Posmegenin÷ liauka veikiama nervinių dirgiklių, išskiria pieno atleidimo hormoną oksitociną, kurį kraujas atneša į tešmenį (2.2 pav.).

(17)

Jam veikiant, susitraukia apie alveoles esančios raumenin÷s skaidulos (mioepitelis). Jos spaudžia alveoles, ir pienas iš viršutin÷s tešmens dalies išstumiamas į pieno latakus ir ketvirčių cisternas. Vyksta pieno atleidimas. Nuo tešmens nervų sudirginimo pradžios iki pieno atleidimo praeina 30-60 sek. Oksitocinas veikia tik 4-6 min. Per šį laiką reikia stengtis visiškai išmelžti karv÷s tešmenį. Kai tešmenyje lieka ne daugiau kaip 10 proc. pieno, labiau skatinama naujo gamyba.

Ilgalaikiai, nuolatiniai stresai (blogas tvarto mikroklimatas, nepatogios guoliaviet÷s, netaisyklingas melžimas, netvarkinga melžimo įranga, triukšmas ir kt.) slopina oksitocino išsiskyrimą ir tešmenyje po melžimo lieka daugiau pieno. Jeigu tešmuo ne iki galo išmelžiamas 3-4 dienas iš eil÷s, pieno gamyba tešmenyje maž÷ja. Griežtas dienotvark÷s laikymasis, tyla, švelnus elgesys su gyvuliais ir tinkamas melžimas padeda greitai ir visai išmelžti karves.

Karv÷s melžiamos rankomis arba mechanizuotai.

Melžiant rankomis, didesn÷ galimyb÷ pieną užteršti aplinkos bakterijomis. Melžimas vyksta l÷čiau, tod÷l per oksitocino veikimo laiką ne visada sp÷jamas išmelžti visas pienas.

Mechanizuotai melžiama greitai (per 1 min. gali būti išmelžiama 2,5-3,0 kg ir daugiau pieno), melž÷ja mažiau pavargsta ir gaunamas geresn÷s kokyb÷s pienas (Stankūnien÷ ir kt., 2004).

2.3.1 Karvių tinkamumo mechanizuotam melžimui įvertinimas ir pratinimas prie jo Prieš pradedant melžti tikrinama, ar karv÷s tinkamos melžti mechanizuotai, ar neserga mastitu. Karv÷s turi būti tvirtų kojų, taisyklingos stov÷senos. Slapti mastitai nustatomi netiesioginiu, ekspres diagnostikos metodu. Dažniausiai naudojami šie testai: CMT (Colifornia Mastitis Test), "Mastestas", "Mastirapid", "Mastitis Test", "Profilac Reagent", "Bernberg Reagent" ir kiti. Reagentų mišinys keičia pieno spalvą ir parodo mišinio klampumą. Pagal šiuos rodiklius vertinamas karvių tešmens sveikatingumas (2.2 lentel÷).

(18)

2.2 lentel÷. Pieno reakcija naudojant ekspres diagnostikos testus

Vertinimas Pieno mišinio su reagentais pakitimas SLS vidurkis, tūkst./ml. - Mišinio konsistencija vienalyt÷, skysta

be matomų pakitimų (reakcija neigiama)

100

- Susidaro dribsneliai, kurie sukant l÷kštelę išnyksta (įtartina)

300

+ Susidaro krešul÷liai, kurie sukant l÷kštelę išnyksta (įtartina)

900

++ Mišinys klampus, sukant l÷kštelę susidaro krešulys (teigiama)

2700

+++ Mišinys klampus, tąsus, ryškiai susivelia į gumulą ir pilant mišinį iš l÷kštel÷s iškrenta (stipriai teigiama)

8100

Mechanizuotai melžti geriausiai tinka tokias karves, kurių tešmenys atitinka šiuos morfologinius ir fiziologinius reikalavimus:

• tešmuo yra vonios, puodo arba apvalios formos, nenukaręs, gerai prisitvirtinęs prie

pilvo sienos; tešmens dugnas lygus, beveik horizontalus, jo atstumas nuo grindų ne mažesnis kaip 45 cm ir ne didesnis kaip 65 cm;

• spenių ilgis turi būti 5-6 cm, išmelžtą viršutiniame trečdalyje diametras 2,4-2,8 cm,

atstumas tarp priekinių spenių 6-20 cm, tarp užpakalinių ir tarp priekinių ir užpakalinių - 6-14 cm;

• tešmens ketvirčių išmelžimo laiko skirtumas negali viršyti vienos minut÷s. Laikas

nustatomas melžimo metu, pieno srovę stebint per permatomas melžiklių spenines gumas, melžikliuose esančius steb÷jimo stiklelius arba per permatomą kolektoriaus pieno kameros korpusą;

• pieno likutis tešmenyje pamelžus turi būti ne didesnis kaip 300 g. Veršingos telyčios

prie melžimo pradedamos pratinti prieš 2-3 m÷n. ir baigiamos, kai lieka 20 d. iki veršiavimosi.

(19)

Pirmomis dienomis tešmuo glostomas rankomis. Po 2-3 dienų pradedama po truputį masažuoti braukiant rankomis per tešmenį nuo spenių link papilv÷s. V÷liau telyčios pratinamos prie melžtuvo vaizdo ir melžimo įrenginio sukeliamo triukšmo.

Norint karves, melžtas rankomis, prad÷ti melžti mechanizuotai, pirmąsias dvi dienas reikia pratinti prie melžimo įrenginio triukšmo ir melžtuvo vaizdo, bet melžti rankomis. Jeigu karv÷s ramios, trečią dieną galima bandyti melžti melžtuvu.

Melžti aikštel÷se geriausiai prad÷ti nuo pirmaveršių arba antros laktacijos karvių. Iš pradžių gyvuliai pratinami sueiti į melžimo aikšteles. Tada, įpratinus ramiai jaustis ir sustoti, įjungiamas melžimo įrenginys ir pradedami glostyti tešmenys. V÷liau apsiveršiavusios pirmaverš÷s tampa kitų veršingų telyčių ar karvių vedl÷mis (Stankūnien÷ ir kt., 2008).

2.3.2 Mechanizuoto karvių melžimo technologija

Karv÷s melžiamos griežtai pagal dienotvarkę. Jeigu jos nesilaikoma, gali sutrikti pieno atleidimo refleksas. Melžti geriausiai vienodais laiko tarpais kas 12 val.

Karvid÷je, stov÷jimo vietose karv÷s prieš 1,5–2 val. pašeriamos, pašalinamas m÷šlas, išbarstomi pakratai ir pusvalandį prieš melžimą išv÷dinamos patalpos. Į melžimo aikšteles karv÷s varomos grup÷mis, laikantis eiliškumo. Geriausia, kai priešmelžimin÷je aikštel÷je karv÷s laikomos ne ilgiau kaip 20 min. Prieš melžimą patikrinamas vakuumo dydis, melžikliai, pulsatorių pulsų skaičius. Šaltu metų laiku melžikliai pašildomi šiltame vandenyje. Pirmosios pieno čiurkšl÷s gali būti numelžiamos prieš ruošiant arba baigiant ruošti tešmenį . Jei tešmuo švarus, numelžiama prieš plaunant, jei nešvarus – tik nuplovus ir sausai nušluosčius tešmenį ir spenius. Numelžiant pirmąsias čiurkšles prieš valant spenius ir tešmenį, iš karto pastebima, ar ketvirtis serga klinikiniu mastitu. Labai gerai kada kiekvienos karv÷s tešmuo plaunamas ir sausai nušluostomas atskira servet÷le. Negalima vieno melžimo metu ta pačia servet÷le apiplauti ir apšluostyti tešmenų visoms karv÷ms. Iš kiekvieno spenio kumštiniu būdu numelžiamos 2-3 pirmosios pieno čiurkšl÷s į specialų puodelį. Ant tamsaus puodelio intarpo atidžiai stebima pieno spalva ir konsistencija. Negalima pieno išmelžti ant delno, grindų, žol÷s ar kitur. Tešmuo ir speniai nušluostomi individualia kiekvienos karv÷s šluoste arba vienkartine popierine servet÷le, o išsitepęs m÷šlu plaunamas ir sausai nušluostomas.

(20)

Kad tešmuo mažiau užsiterštų ir būtų lengviau jį paruošti melžimui 3–4 kartus per metus galima nuo jo nukirpti plaukus (Stankūnien÷ ir kt., 2008).

2.3.3 Karvių melžimas stov÷jimo vietose

Stov÷jimo vietose pirmiausia melžiamos pirmaverš÷s karv÷s, tada – šviežiapien÷s sveikos, toliau – senesn÷s. Gydomos ir sergančios karv÷s melžiamos galiausiai.

Pirmiausia karv÷s sustatomos pieno vamzdyno šakos pradžioje (arčiau pieno rinktuvo). Stov÷jimo vietose melžiamos dviem neautomatizuotais ir trimis automatizuotais arba iš dalies automatizuotais melžtuvais.

Kiekvienu melžtuvu stov÷jimo vietose paeiliui melžiamos dvi karv÷s, stovinčios iš abiejų vakuumo kranelio pusių. Taigi melžiamos ne iš eil÷s stovinčios karv÷s, o kas antra. Iš pradžių melžti ruošiama karv÷, esanti kair÷je arba dešin÷je vakuumo kranelio pus÷je, ir, užmovus melžiklius, einama ruošti karv÷s tešmenį prie kito vakuumo kranelio, ir taip toliau, priklauso su keliais melžtuvais melž÷ja dirba.

Tik baigus melžti pirmąją karvę ir numovus nuo jos spenių melžiklius, melžimui ruošiama kita šalia stovinti karv÷. Paruošus jos tešmenį, ant spenių iš karto maunami melžikliai. Tada stebima trečios karv÷s melžimo eiga. Procesas kartojamas, kol pamelžiamos visos karv÷s (Stankūnien÷ ir kt., 2004).

2.3.4 Karvių melžimas specialiose sal÷se – melžyklose

Daugumoje melžimo aikštelių melž÷jos vaikšto 0,6–0,75 m. įgilintu 1,50–1,70 m. pločio taku. Priklausomai nuo melžimo vietų skaičiaus, melžimo automatizavimo lygio, karvių atitikimo mechanizuoto melžimo reikalavimus, jų sugrupavimo, dirbti gali viena arba kelios melž÷jos skirtingose pus÷se, arba dalyse (Stankūnien÷ ir kt., 2004).

(21)

3 Tyrimų atlikimo vieta ir metodika

Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje bei Raseinių rajono Kalnujų žem÷s ūkio bendrov÷je.

Karv÷s buvo melžiamos 2-6 laktacijos m÷nesiais Rusijos žem÷s ūkio elektrifikavimo instituto tešmens ketvirčių melžimo aparatu УPB - 1.

Buvo nustatytas iš kiekvieno tešmens ketvirčio primelžto pieno kiekis kg, ketvirčių melžimo trukm÷, min. ir melžimo greitis, kg/min.

Tyrimų metu įvertinome 94 juodmarges karves.

Statistin÷ duomenų analiz÷ buvo atlikta „R“ paketo pagalba (http://www.r-project.org. Prieiga per internetą 2009 lapkričio 23 d.). Lietuvos veterinarijos akademijos,Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje buvo paskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (M), jų paklaidos (Se), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (Sd) ir variacijos koeficientai (Cv). Požymių tarpusavio ryšiai įvertinti pagal Pearsono koreliacijos koeficientus (r) ir jų statistinį reikšmingumą (p).

(22)

4 Tyrimų rezultatai

4.1 Karvių tešmens vertinimas

Tešmuo yra vienas iš labiausiai kintančių karv÷s organų. Jo morfologiniai požymiai ir fiziologin÷s savyb÷s priklauso nuo amžiaus, laktacijos, vertingumo tarpsnio, pieningumo, trukm÷s tarp atskirų melžimų ir panašiai (Gaidžiūnien÷ ir kt., 2006).

Pagal karvių tešmens savybes sprendžiama, koks yra gyvulio produktyvumas, ar gyvulį tinka melžti mechanizuotai. Gerai išsivystęs tešmuo gali pagaminti ir sukaupti daug pieno. Rankomis melžianti melž÷ja gali prisitaikyti prie įvairios karvių tešmens, spenių formos ir iki galo išmelžti pieną. Tačiau melžtuvai n÷ra pritaikyti efektyviai melžti karves su netolygiai išsivysčiusiais tešmens ketvirčiais, turinčiais spenių defektų, pieno atleidimo anomalijų ir kt. Tod÷l melžti melžtuvais karves reikia parinkti, kad pagal tešmens savybes ir reakciją į melžimo procesą jos atitiktų mechanizuoto melžimo reikalavimus. Ar karv÷ tinkama melžti mechanizuotai, nustatoma pagal tešmens formą, spenius ir pagal pieno atidavimo rodiklius. Morfologiniai tešmens požymiai vertinami 53 balais, pažymint tešmens priekin÷s dalies prisitvirtinimą, tešmens užpakalin÷s dalies aukštį tešmens raiščio tvirtumą, tešmens gylį spenių išsid÷stymą, jų ilgį ir storį.

4.1 lentel÷. Pageidaujamas optimalus požymis vertinimas taškais

Eil. nr. Požymis Optimalus įvertinimas

1. Tešmens priekin÷s dalies prisitvirtinimas 9

2. Tešmens užpakalin÷s dalies aukštis 9

3. Tešmens raiščio tvirtumas 9

4. Tešmens gylis 9

5. Spenių išsid÷stymas 6

6. Spenių ilgis 6

(23)

Tešmens dydį - vieną iš svarbiausių pieningos karv÷s požymių charakterizuoja jo gylis ir apimtis. Pieninga karv÷ turi tur÷ti didelį plačiu pagrindu prisitvirtinusį prie pilvo sienos tešmenį.

4.1 pav. Tešmens prisitvirtinimas prie pilvo sienos:

1 2 3

1 – silpnai 2 - vidutiniškai; 3 - stipriai

Tešmens prisitvirtinimas prie papilv÷s vertinamas žiūrint iš šono pagal tešmens pirmųjų ketvirčių prisitvirtinimą ir čiuopiant ranka tarp papilv÷s ir tešmens. Labai tvirtai prisitvirtinęs tešmuo prie papilv÷s nežymiai pereina į pilvo sieną; vidutiniškai - tarp tešmens priekin÷s dalies ir pilvo susidaręs kampas; silpnai - tešmens pagrindas įsmaugtas, tešmuo nežymiai nukaręs.

4.2 pav. Užpakalin÷s tešmens dalies aukštis:

1 2 3

1 - žemas; 2 - vidutinis; 3 - aukštas

Užpakalin÷s tešmens dalies aukštis vertinamas žiūrint iš užpakalio tarp lytinių organų pabaigos ir tešmens liaukinio audinio pradžios. Karv÷s, turinčios aukštą arba labai aukštą užpakalinę tešmens dalį talpina daug pieno. Tokie tešmenys yra dideli, ap÷mingi. Karv÷s, kurių tešmuo išsivystęs proporcingai, turi ilgą prisitvirtinimo prie pilvo sienos pagrindą, ryškią raukšlę, dalijančią užpakalinius ir priekinius tešmens ketvirčius, ryškią ribą tarp priekinių ir užpakalinių ketvirčių, yra labai produktyvios ir ilgaamž÷s (Stankūnien÷ ir kt.,1998).

(24)

4.2 Skirtingų laktacijų karvių tešmens ketvirčių produktyvumo įvertinimas

Tyrimo metu buvo įvertintos 94 melžiamos Lietuvos juodmarg÷s karv÷s, pagal laktaciją suskirstytos į grupes. Pirmoje grup÷je pirmos laktacijos karvių buvo 35,11 proc. (n=33), antroje grup÷je antros laktacijos – 30,85 proc. (n=29), o trečioje grup÷je – 34,04 proc. (n=32) trečios laktacijos ir vyresn÷s karv÷s.

4.2 lentel÷ Visų laktacijų (I, II, III) karvių tešmens ketvirčių produktyvumo įvertinimas. Primilžis iš ketvirčių(kg):

Priekinių Užpakalinių

Rodikliai

Kair÷s Dešin÷s Vidurkis Kair÷s Dešin÷s Vidurkis

M 2,69 2,48 2,59 4,38 4,70 4,54

Se 0,16 0,15 0,16 0,15 0,14 0,15

Sd 1,50 1,52 1,51 1,45 1,33 1,39

Cv 55,81 61,57 58,69 33,08 28,31 30,70

Įvertinus visų laktacijų skirtingų tešmens ketvirčių produktyvumą (4.2 lentel÷), nustatyta, kad vidutiniškai 3,91 kg daugiau pieno primelžta iš užpakalinių ketvirčių nei iš priekinių.

Pieno kiekis iš atskirų ketvirčių įvairavo nuo 2,48 kg primelžtų iš priekinių dešin÷s iki 4,70 kg primelžtų iš užpakalinių dešin÷s ketvirčių.

E. Hillerton (2003) duomenimis, vidutiniškai 44 proc. pieno primelžiama iš priekinių tešmens ketvirčių.

(25)

4.3 lentel÷ I laktacijos karvių tešmens ketvirčių produktyvumo įvertinimas. Primilžis iš ketvirčių(kg):

Rodikliai

M 2,34 1,80 2,07 4,24 4,28 4,26

Se 0,24 0,17 0,21 0,23 0,22 0,23

Sd 1,39 1,00 1,20 1,33 1,29 1,31

Cv 59,43 55,59 57,51 31,43 30,10 30,77

Įvertinus I laktacijos karvių tešmens produktyvumą, nustatyta, kad iš užpakalinių ketvirčių buvo primelžta dvigubai daugiau pieno kilogramais nei iš priekinių tešmens ketvirčių (4.3 lentel÷). Iš užpakalinių tešmens ketvirčių buvo primelžta 8,52 kg pieno, o iš priekinių 4,14 kg pieno. Panašius rezultatus gavo ir V. Juozaitien÷ (2008) su bendraautoriais, jų tyrimo duomenimis taip pat daugiau pieno gauta iš užpakalinių ketvirčių.

4.4 lentel÷ II laktacijos karvių tešmens ketvirčių produktyvumo įvertinimas. Primilžis iš ketvirčių(kg):

Rodikliai

M 2,79 1,81 2,30 4,37 4,56 4,47

Se 0,28 0,10 0,19 0,24 0,23 0,24

Sd 1,51 0,53 1,02 1,32 1,26 1,29

Cv 54,01 29,13 41,57 30,32 27,56 28,94

Įvertinus II laktacijos karvių ketvirčių produktyvumą (4.4 lentel÷), nustatyta, kad iš priekinių ketvirčių (dešinio ir kairio) primelžta 32,06 proc. mažiau pieno nei iš užpakalinių (dešinio ir kairio) ketvirčių.Antros laktacijos karvių grup÷je pieno vidutiniškai primelžta 0,44 kg daugiau nei pirmoje grup÷je. Nustatyta, kad II laktacijos karv÷s pieno dav÷ daugiau nei I laktacijos karv÷s, panašius duomenis gavo ir Tančin (2006).

(26)

4.5 lentel÷ III ir vyresn÷s laktacijos karvių tešmens ketvirčių produktyvumo įvertinimas. Primilžis iš ketvirčių(kg):

Rodikliai

M 2,98 3,78 3,38 4,54 5,28 4,91

Se 0,28 0,31 0,30 0,30 0,23 0,27

Sd 1,59 1,75 1,67 1,69 1,28 1,49

Cv 53,32 46,28 49,80 37,11 24,21 30,66

Įvertinus III ir vyresn÷s laktacijos karvių produktyvumą (4.5 lentel÷), nustatyta, kad iš užpakalinių ketvirčių buvo primelžta 3,06 kg daugiau nei iš priekinių. Priklausomai nuo laktacijos karvių pieno primilžis buvo skirtingas. Mažiausiai pieno gauta iš pirmos laktacijos karvių. Pirmoje grup÷je pieno gauta 2,40 kg mažiau už visų laktacijų karvių primelžto pieno vidurkį. Trečios ir v÷lesnių laktacijų karvių pieno primilžis per parą buvo 1,52 kg didesnis nei antros laktacijos, bei 1,96 kg didesnis nei pirmos laktacijos karvių ir 1,16 kg didesnis nei vidutinis visų karvių primelžto pieno kiekis per parą. Analizuodamas karvių pieno primilžio kitimo d÷sningumus, D. Hojman (2004) su kitais mokslininkais nustat÷, kad paros primilžis did÷ja su kiekviena laktacija.

4.3 Karvių melžimo savybių vertinimas

Karv÷s vertinamos pagal požymių kompleksą, naudojantis tik oficialiais galvijų veislininkyst÷s apskaitos duomenimis, suregistruotais patvirtintos formos dokumentuose, ir iš galvijų veislininkyst÷s informacijos sistemos gaunamais duomenimis. Vertina karvių produktyvumo kontrol÷s asistentai ar gyvulių produktyvumo kontrolę vykdyti įgaliotų kitų institucijų atstovai.

Karv÷s įvertinamos po pirmos ne trumpesn÷s kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinamas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos

(27)

rodiklius. Vertinama 100 balų sistemą (4.6 lentel÷) pagal šiuos požymius: veislingumą, t÷vų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes.

Melžimo lengvumas (4.6 lentel÷) vertinamas pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį (http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_452.cfm&lang param=LT. Prieiga per internetą 2009-10-09).

Melžimo savyb÷s vertinamos kaip melžimo greitis, arba registruojama kaip l÷tas, vidutinis ar greitas melžimas, apibūdinamas kaip laikas sekund÷mis nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių iki jų nu÷mimo (Bagnato ir kt., 2003).

4.6 lentel÷. Melžimo lengvumo vertinimas

Rodikliai Balai

1 2 3 4 5

Melžimosi greitis kg/min:

po pirmo apsiveršiavimo 1,2 ir < 1,3-1,7 1,8-1,9 2,0-2,1 arba > 2,5 2,2-2,5 po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų 1,4 ir < 1,5-1,9 2,0-2,1 2,2-2,4 arba > 3,0 2,5-3,0 (http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_452.cfm&lang param=LT. Prieiga per internetą 2009-10-09).

Melžimo savybes galima įvertinti specialiais prietaisais. Pieno tek÷jimo greitį, pieno kiekį ir melžimo trukmę galima nustatyti prietaisu Lactocorder. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip diagnostikos priemon÷ melžimo eigos problemoms išaiškinti. Srov÷s matuoklio technologija leidžia kaupti informaciją apie pieno atleidimo kreiv÷s formą. Gauta informacija gali būti naudojama selekcijos programoms įgyvendinti.

Lactocorder sudarytas iš hidraulinio elemento, kuris matuoja rodiklius, ir elektroninio elemento, kuris apdoroja ir išsaugo duomenis. Pienas teka per centrifugos galvutę, sudarytą iš maždaug 60 atskirų elektrodų, matuojančių pieno elektrinį laidumą kiekvieną 0,7 sekund÷s dalį. Per kiekvieną matavimą duomenys ir laikas, kada atliktas matavimas, įrašomi į atitinkamą bylą. Tokia technologija įdiegta automatinio melžimo sistemose pieno tek÷jimo duomenims tiesiogiai į

(28)

kompiuterinę programą įrašyti. Naudojant prietaiso sistemos duomenis, nubraižomos pieno tek÷jimo kreiv÷s (Japertien÷., Japertas; 2007).

4.3.1 Skirtingų laktacijų karvių tešmens ketvirčių melžimo trukm÷s įvertinimas 4.7 lentel÷ Visų laktacijų (I, II, III) karvių tešmens ketvirčių melžimo trukm÷s įvertinimas

Melžimo trukm÷, min

Priekiniai ketvirčiai Užpakaliniai ketvirčiai Rodikliai Priekinis dešinys Priekinis kairys Užpakalinis dešinys Užpakalinis kairys Visų ketvirčių vidurkis M 8,52 9,00 10,73 10,44 9,67 Se 0,24 0,24 0,25 0,24 0,24 Sd 2,29 2,34 2,45 2,33 2,35 Cv 26,91 26,05 22,85 22,31 24,53

Karvių melžimo greitis ir melžimo trukm÷ yra svarbūs ekonominiai rodikliai, taip pat susiję su gyvulio produktyvumu ir sveikatingumu (Boettcher et al., 1998). Svarbu registruoti ne tik tešmens pieno tek÷jimo greitį, bet ir pieno tek÷jimo greitį iš kiekvieno ketvirčio (Juozaitien÷ ir kt., 2007). Apskaičiavus vidutinę karvių melžimo trukmę, (4.7 lentel÷) nustatyta, kad priekiniai ketvirčiai išmelžiami greičiau nei užpakaliniai, panašius duomenis gavo ir V. Juozaitien÷ ir kt., (2007) savo tyrime.

4.8 lentel÷ I laktacijos karvių tešmens ketvirčių melžimo trukm÷s įvertinimas Melžimo trukm÷, min

(29)

Įvertinus I laktacijos karves, nustatyta, kad melžimo trukm÷ iš skirtingų ketvirčių (4.8 lentel÷) buvo nuo 7,58 min.(priekinis dešinys) iki 9,86 min (užpakalinis kairys). Priekiniai ketvirčiai vidutiniškai 1,94 min. išsimelž÷ greičiau nei užpakaliniai ketvirčiai.

4.9 lentel÷ II laktacijos karvių tešmens ketvirčių melžimo trukm÷s įvertinimas. Melžimo trukm÷, min

Įvertinus II laktacijos karvių tešmens ketvirčių melžimo trukmę (4.9 lentel÷), nustatyta, kad melžimo trukm÷ iš priekinių ketvirčių vidutiniškai buvo 8,8 min., o iš užpakalinių – 10,6 min.

4.10 lentel÷ III ir vyresn÷s karvių tešmens ketvirčių melžimo trukm÷s įvertinimas. Melžimo trukm÷, min

(30)

Išanalizavus III laktacijos karvių duomenis, (4.10 lentel÷) matome, kad melžimo trukm÷ skirtinguose ketvirčiuose buvo skirtinga. Melžimo trukm÷ 1,73 min. ilgesn÷ buvo užpakalinių ketvirčių lyginant su priekiniais. Ženkli melžimo trukm÷s variacija (24,52 proc.) rodo efektyvias selekcijos galimybes.

Tyrimais nustatyta, jog kuo didesn÷ laktacija, tuo ilgesnis melžimo laikas.

4.3.2 Melžimo trukm÷s ir melžimo greičio ryšys 4.3 pav. Melžimo trukm÷s ir melžimo greičio ryšys

Išnagrin÷jus skirtingų laktacijos karvių melžimo savybes (4.3 pav.), nustatyta, kad ilgiausia melžimo trukm÷ buvo III ir vyresnių laktacijos karvių. Ji buvo 0,78 min. ilgesn÷ nei II laktacijos karvių. Mažiausia melžimo trukm÷ buvo I laktacijos karvių. Ji buvo 1,61 min trumpesn÷ nei III ir vyresnių laktacijos karvių.

Melžimo greitis 0,04 kg/min mažesnis nustatytas II laktacijos karvių lyginant su I laktacijų karvių vidurkiu. III ir vyresnių laktacijos karvių melžimo greitis 0,23 kg/min didesnis lyginant su II laktacijos karvių melžimo greičio vidurkiu.

8 8,5 9 9,5 10 10,5 11

I laktacija II laktacija III ir > laktacija

M el ži m o t ru k m ÷, m in 1,3 1,35 1,4 1,45 1,5 1,55 1,6 1,65 1,7 M el ži m o g re it is , k g /m in

(31)

4.3.3 Skirtingų laktacijų karvių pieno kiekio ir SLS koreliacija su melžimo savyb÷m 4.11 lentel÷.Visų laktacijų (I, II, III) karvių pieno kiekio ir SLS koreliacija su melžimo savyb÷mis

Koreliacija tarp rodiklių Pieno kiekis, kg Somatinių ląstelių skaičius

Pieno kiekis, kg - 0,204*

Tešmens indeksas, % 0,342** 0,129

Melžimo trukm÷, min 0,318** 0,046

Melžimo greitis kg/min 0,591** 0,122

*p<0,05; **p<0,01

Atlikus koreliacinę analizę, (4.11 lentel÷) nustatyta statistiškai patikima koreliacija tarp primelžto pieno kiekio ir tešmens indekso (r=0,342; p<0,01), melžimo trukm÷s (r=0,318; p<0,01) bei melžimo greičio (r=0,591, p<0,01).

Ne tokia ženkli, tačiau taip pat statistiškai patikima koreliacija, nustatyta tarp SLS ir primelžto pieno kiekio (r=0,204; p<0,05).

4.12 lentel÷ I laktacijos karvių pieno kiekio ir SLS koreliacija su melžimo savyb÷mis Koreliacija tarp rodiklių Pieno kiekis, kg Somatinių ląstelių skaičius

Pieno kiekis, kg - 0,149

Tešmens indeksas, % 0,301** -0,174

Melžimo trukm÷, min 0,304** 0,170

*p<0,05; **p<0,01

Atlikus koreliacinę analizę, nustatyta, kad pieno kiekis teigiamai koreliuoja su tešmens indeksu (r=0,301, p<0,01). Teigiama koreliaija nustatyta tarp pieno kiekio ir melžimo trukm÷s (r=0,304, p<0,01).

(32)

4.13 lentel÷ II laktacijos karvių pieno kiekio ir SLS koreliacija su melžimo savyb÷mis Koreliacija tarp rodiklių Pieno kiekis, kg Somatinių ląstelių skaičius

Pieno kiekis, kg - -0,151

Tešmens indeksas, % 0,113 -0,177

Melžimo trukm÷, min 0,561** -0,131

Melžimo greitis kg/min 0,260** -0,010

*p<0,05; **p<0,01

Koreliacin÷ analiz÷ parod÷ (4.13 lentel÷), kad tarp primelžto pieno kiekio ir melžimo greičio yra teigiama statistiškai patikima koreliacija (r=0,260; p<0,01). Didesnę koreliaciją tarp pieno kiekio ir melžimo greičio (0,687) nustat÷ M. Tilki (2005) su bendraautoriais.

4.14 lentel÷ III ir vyresn÷s karvių pieno kiekio ir SLS koreliacija su melžimo savyb÷mis Koreliacija tarp rodiklių Pieno kiekis, kg Somatinių ląstelių skaičius

Pieno kiekis, kg - -0,052

Tešmens indeksas, % 0,187 0,051

Melžimo trukm÷, min -0,262** -0,126

*p<0,05; **p<0,01

Analizuojant melžimo savybių ir pieno kiekio priklausomybę, nustatyta teigiama koreliacija tarp melžimo greičio ir pieno kiekio (r=0,744; p<0,01). Didžiausias neigiamas koreliacijos koeficientas (r=-0,262; p<0,01) nustatytas tarp pieno kiekio ir melžimo trukm÷s. Tančin (2003) su grupe bendraautorių taip pat nustat÷ ženklų pieno kiekio ir melžimo greičio koreliacijos koeficientą.

(33)

5 Išvados ir pasiūlymai

1. Įvertinus visų laktacijų skirtingų tešmens ketvirčių produktyvumą, nustatyta, kad vidutiniškai 3,91 kg daugiau pieno primelžta iš užpakalinių ketvirčių nei iš priekinių. Pieno kiekis iš atskirų ketvirčių įvairavo nuo 2,48 kg primelžtų iš priekinių dešin÷s iki 4,70 kg primelžtų iš užpakalinių dešin÷s ketvirčių.

2. Įvertinus I laktacijos karvių tešmens produktyvumą nustatyta, kad iš užpakalinių ketvirčių buvo primelžta dvigubai daugiau pieno kilogramais nei iš priekinių tešmens ketvirčių. 3. Antros laktacijos karvių grup÷je pieno vidutiniškai primelžta 0,44 kg daugiau nei pirmoje

grup÷je. Nustatyta, kad II laktacijos karv÷s pieno dav÷ daugiau nei I laktacijos karv÷s. 4. Priklausomai nuo laktacijos karvių pieno primilžis buvo skirtingas. Mažiausiai pieno

gauta iš pirmos laktacijos karvių. Pirmoje grup÷je pieno gauta 2,40 kg mažiau už visų laktacijų karvių primelžto pieno vidurkį. Trečios ir v÷lesnių laktacijų karvių pieno primilžis per parą buvo 1,52 kg didesnis nei antros laktacijos, bei 1,96 kg didesnis nei pirmos laktacijos karvių ir 1,16 kg didesnis nei vidutinis visų karvių primelžto pieno kiekis per parą.

5. Melžimo trukm÷ skirtinguose ketvirčiuose buvo skirtinga. Melžimo trukm÷ 1,82 min. ilgesn÷ buvo užpakalinių ketvirčių lyginant su priekiniais. Ženkli melžimo trukm÷s variacija (24,52 proc.) rodo efektyvias selekcijos galimybes.

6. Nustatyta statistiškai patikima koreliacija tarp primelžto pieno kiekio ir tešmens indekso (r=0,342; p<0,01), melžimo trukm÷s (r=0,318; p<0,01) bei melžimo greičio (r=0,591, p<0,01).

(34)

6 Summary

Master's work: Influence of lactation to productivity of individual quarters of a cow’s udder. Master: Živil÷ Sirunaityt÷.

Tutor: Evaldas Šlyžius.

Lithuanian Veterinary Academy, Department of Animal Breeding and Genetics.

Master‘s work accomplished in the year 2008 – 2010, volume of Master work 38 pages original, 16 tables and 5 pictures.

Aim of work was to investigate the influence of lactation in cows of different udder quarters of productivity.

Materials and methods:

Data was statistically analyzed using calculator EXCEL and “R” statistic package. Arithmetical average of features (M), their biases (Se) and characteristics of dispersion – average square deviations (Sd) and variation coefficients (Cv) were calculated. During the analysis we evaluated 94 Lithuanian black and white cows.

The Results of Survey:

After evaluating productivity of different udder quarters of all lactations it has been determined that the average milk yield of back quarters is 3.91 kg higher than of front ones.

Amount of milk from different quarters ranged from 2.48 kg milked from front left quarter to 4.7 kg milked from back right quarter.

After evaluating udder productivity of the 1st lactation cows it has been determined that the back quarters of the udder yielded twice as much milk in kilograms as compared to the front quarters of the udder. The back quarters of the udder yielded 8.52 kg milk and the front quarters yielded 4.14 kg.

After evaluating productivity of the 2nd lactation cows it has been determined that the milk yield of the front quarters (right and left) of the udder was 32.06% less than the yield of the back quarters (right and left). On average the milk yield of the second lactation cow group was 0.44 kg higher than the milk yield of the first group.

After evaluating productivity of the 3rd and later lactation cows it has been determined that the milk yield of the back quarters is 3.06 kg higher than of the front quarters. Subject to lactation the cow milk yield was different. The first lactation cows produced the least amount of milk. The first group yielded 2.40 kg less milk as compared to the average milk yield of cows of

(35)

all lactations. The daily milk yield of the third and later lactation cows was 1.52 kg higher than the milk yield of the second lactation cows and 1.96 kg higher than the milk yield of the first lactation cows and 1.16 kg higher than the average daily milk yield of all cows.

After estimating an average time of milking a cow it has been determined that the front quarters are milked faster than the back quarters.

After evaluating the first lactation cows it has been determined that the milking time of separate quarters ranged from 7.58 min (front right) to 9.86 min (back left). On average the front quarters were milked 1.94 min. faster than the back quarters.

After estimating the average time of milking quarters of the udder of the 2nd lactation cows it has been determined that the average milking time of the front quarters was 8.8 min. and 10.6 min of the back quarters.

After analyzing data of the 3rd lactation cows we can see that the milking time of separate quarters was different. Milking time of the back quarters was 1.73 min longer that of the front ones. Considerable variation (24.52%) in milking time shows effective opportunities for selection.

After conducting a correlation analysis it has been determined that a statistically sound correlation between the milk yield and the udder index is (r=0.324; p<0.01), milking time is (r=0.318; p<0.01), and milking speed (r=0.591, p<0.01).

Not that notable, yet still statistically sound correlation between SCC and milk yield (r=0.204; p<0.05) was determined.

(36)

7 Literatūros sąrašas

1. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas 2007 P. 27.

2. Bagnato A., Rossoni A., Maltecca C., Vigo D., Ghiroldi S. Milk emission curves in different parities in Italian Brown Swiss cattle Ital. J. Anim. Sci. Vol. 2 (Suppl. 1) 47. 2003. P. 46–48.

3. Boettcher P.J., Dekkers J.C.M., Kolstad B.W. Development of an Udder Health Index for Sire Selection Based on Somatic Cell Score, Udder Conformation, and Milking Speed. Journal of Dairy Science Vol. 81, No. 4. 1998. P. 1157 – 1168.

4. Ekologin÷ gyvulininkyst÷. Prieiga per internetą: http://www.organic.lt/lt/pages,id.158, žiūr÷ta 2009-04-08.

5. Gaidžiūnien÷ N., Vasiliauskas V. ir kt. Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa 2006-2010 metams. Marijampol÷. 2006m. P 16.

6. Hillerton E., Dearing J., Poelarends J., Sampimon O. C., Neijenhuis F., Fossing C. Health of dairy cows milked by an automatic milking system. Report EU project Implications of the introduction of automatic milking on dairy farms (QLK5 - 2000 - 31006) Deliverable D19, 2003. P. 14.

7. Hojman D., Kroll O., Adin G., Gips M., Hanochi B., Ezra E. Relationships between milk urea and production, nutrition, and fertility traits in Israeli dairy herds. J. Dairy Sci. 2004. Vol. 87. P. 1001–1011.

8. Japertien÷ R., Japertas S. Melžimo savyb÷s. Tai naudinga žinoti „Mano ūkis“ 2007/10. 9. Jukna Č, Bakutis B, Kulpys J, Tacas J Projektas Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0004

„Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo užtikrinimas Lietuvos veterinarijos akademijoje“ Studijų modulis „Skirtingų genotipų galvijų reakcija į auginimo technologijas“ EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas Lietuvos veterinarijos akademija.

10. Jukna Č. Galvijininkyst÷. Vilnius 1998. P. 341.

11. Juozitien÷ V., Tušas S., Šlyžius E. Karvių tešmens išsivystymo ir melžimo savybių įvertinimas. Veterinarija ir zotechnika. 2007. T. 38 (60).

(37)

12. Juozaitien÷ V., Šlyžius E., Žymantien÷ J. ir kt. Skirtingų laktacijų karvių hematologinių ir pieno sud÷ties rodiklių ferotipinių ryšių tyrimai. Veterinarija ir zotechnika, 2008. T 44 (66). 50 p.

13. Juozaitien÷ V.,Vyšniauskien÷ O., Japertien÷ R. ir kt. Lietuvos juodmargių genealogija. Marijampol÷, 2002. P. 4-5.

14. Juozaitis A., Juozaitien÷ V. Skirtingoms bulių linijoms priklausančių Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių reprodukcin÷s savyb÷s. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas 1998. T6(28) P. 68-70.

15. Karvių melžimas. Prieiga per internetą: http://www.lva .lt/mmc /files/karviu-melzimas.pdf, žiūr÷ta 2009 01 17.

16. Karvių melžimas “Vet info” 2004/3-4 P. 34-36.

17. Karvių vertinimo taisykl÷s. Patvirtinta Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2000m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.349.

18. Kuosa J. Lietuvos juodmargiai galvijai. Vilnius: Mokslas. 1980. P. 12.

19. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaita (71) 2007 – 2008 m., Vilnius, 2009

20. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija. Lietuvos juodmargiai galvijai, 2004. P. 11-13

21. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos genealogija. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija. Marijampol÷. 2007.

22. Lietuvos juodmargių galvijų genealogin÷s struktūros tobulinimo programa. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija. Marijampol÷ 2004.

23. Lietuvos gyvūnų genetiniai ištekliai. Prieiga per internetą: http://www.zum.lt/ agroweb/ galvjuodmargiai.htm, žiūreta 2009-01-17.

24. Macuhova J., Tancin V., Bruckmaier R.M. Oxytocin release, milk ejection and milk removal in a multi–box automatic milking system. Livest. Prod. Sci. 81. 2003. P. 139– 147.

25. Nauman I., Fahr R. D. Lengerken von G. The relationship between the somatic cell counts of milk flow curves of cows. Arch. Tierzucht, 41. 1998. P. 237–250

(38)

26. Rupp R., Boichard D. Genetic parameters for clinical mastitis, SCS, production, udder type traits and milking ease in first lactation Holsteins. Journal of Dairy Science. 82. 1999. P. 2198–2204.

27. Saikevičius K., Juozaitien÷ V., Subalansuoto veisimo Europos Sąjungos praktikos diegimas gerinant juodmargių galvijų populiaciją Lietuvoje. 2004. P. 63 – 65.

28. Stankūnien÷ V., Mišeikien÷ R. Įvairių veiksnių poveikis pieno sud÷čiai ir savyb÷ms. „Ferma“ 2008/1 P. 28-32.

29. Stankūnien÷ V., Mišeikien÷ R. Pieno ūkio savininkui Kaunas 2008 P. 9. 30. Stankūnien÷ V. Tacas J. Karvių melžimo taisykl÷s Kaunas 2004. P. 44.

31. Stankūnien÷ V., Tacas J. Mechanizuotas karvių melžimas. Vilnius. 1998. P. 84.

32. Tančin V., Ipema B., Hogewerf P., Groot Koerkamp P., Mihina S., Bruckmaier R. Milk flow patterns at the end of milking analysed on the udder or quarter levels: relationship to somatic cell count. Milchwissenscha, 57. 2002. P. 306–309.

33. Tančin V., Ipema B., Hogewerf P., Mačuhova J. Sources of Variation in Milk Flow Characteristics at Udder and Quarter Levels, 89. 2006. P. 978-988.

34. Tančin V., Ipema A.H., Peskicova D., Hogewerf P.H., Mačuhova J. Quarter milk flow patterns in dairy cows: factors involved and repeatability. Technical University Munich, Freising, Germany Vet. Med. – Czech, 84. 2003. P. 275 – 282.

35. The R Project for statistical computing, 2007. – [Žiūr÷ta 2009 11 23]. – Internete: http://www.r–project.org/.

36. Tilki M., Colak M., Inal S., Caglayan T. Effects of teat shape on milk yield and milking traits in brown swiss cows. Department of Animal Science, Faculty of Veterinary Medicine, Selçuk University, Konya – Turkey, 29. 2005. P. 275–278.

37. Wellnitz O., Bruckmaier R.M., Blum J.W. Milk ejection and milk removal of single quarters in high yielding dairy cows. Milchwissenschaft 54. 1999. P. 303–306.