LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Saulius Vaičiūnas
KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ IR JŲ RYŠIO SU PRODUKTYVUMU
BEI TEŠMENS SVEIKUMU FENOTIPINIS ĮVERTINIMAS I.
DAUKANTIENöS ŪKYJE
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Lekt. Dr. Renata Japertien÷
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷:
Saulius Vaičiūnas
... (parašas)
Magistro darbo vadovas: lekt. dr. Renata Japertien÷ (LVA, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra)
...
(parašas)
Recenzentas: ...
... (parašas)
TURINYS
1. ĮVADAS………...………..……4
2. LITERATŪROS APŽVALGA………...………..……….5
2.1. Lietuvos juodmargių karvių veisl÷s apibūdinimas………...………..……….5
2.2. Karvių melžimo savyb÷s………..………..…….9
2.2.1. Karvių melžimo savybių apibūdinimas……….………..…….9
2.2.2. Karvių melžimo savybių įvertinimas ………...…...…...10
2.3. Melžimo savybių vertinimo matuokliai………...…11
2.4. Karvių melžimo savybių paveldimumas ………...…14
2.5. Melžimo savybių ir produktyvumo tarpusavio ryšys………...…..17
2.6. Melžimo ir tešmens sveikumo savybių tarpusavio ryšys .………...…18
2.7. Daukantien÷s ūkio apibūdinimas………....……20
3. DARBO METODIKA………...…..…...21
3.1. Tyrimų laikas ir vieta………....……..21
3.2. Tyrimų metodai………...….……21
3.2.1. Karvių melžimo savybių įvertinimas………...21
3.2.2. Karvių melžimo savybių, produktyvumo ir tešmens sveikumo duomenų analiz÷.……….…….…..22
4. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS……….24
4.1. Karvių melžimo savybių įvertinimas ……….…24
4.2. Karvių melžimo savybių įtaka karvių produktyvumui ir tešmens sveikumui………...………..….33
4.3. Karvių melžimo savybių produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšiai....……...………..…...36
5. IŠVADOS……….………..39
6. PASIŪLYMAI………...39
7. SUMMARY………...40
1. ĮVADAS
Lietuvoje pieno ūkis yra viena iš prioritetinių žem÷s ūkio šakų, o galvijininkyst÷ – pagrindin÷ ir svarbiausia gyvulininkyst÷s šaka. Tinkamos gamtin÷s sąlygos ir gyvulių auginimo tradicijos – pagrindin÷s prielaidos galvijininkystei pl÷toti (Lavrinovič ir kt. 2008).
Gyvulininkyst÷s produkcija Lietuvos nacionaliniame ūkyje yra labai reikšminga. Kad ji būtų konkurentabili, būtina gerinti gamybos efektyvumą ir produkcijos kokybę. Tai pasiekti galima ilgalaik÷mis, veiksmingomis bei santykinai mažai kaštų reikalaujančiomis veislininkyst÷s priemon÷mis, skirtomis genetiniam gyvulio veislių ir bandų gerinimui. (Petraškien÷ R., Miceikien÷ I. 2005.)
Pieninių galvijų pieno kiekis ir pieno sud÷tis yra svarbiausi ekonominiai rodikliai, tačiau kiti požymiai, ypač melžimo savyb÷s, ilgaamžiškumas, atsparumas ligoms ir reprodukcin÷s savyb÷s taip pat yra ekonomiškai svarbūs (Ilahi ir kt., 2004).
Daugelyje Europos šalių per pastaruosius keturiasdešimt metų pieno produkcija iš karv÷s padid÷jo daugiau nei dvigubai. Did÷jant produkcijai, daug÷ja sveikatos bei vaisingumo problemų, trump÷ja karvių ilgaamžiškumas (Oltenacu ir kt., 2005). Did÷jant karvių bandų dydžiui ir ilg÷jat melžimo laikui, atsirado poreikis įvertinti melžimo greitį (Rensing ir kt., 2005).
Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse vykdoma karvių selekcija ir genetinis įvertinimas pagal melžimo savybes. Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą (Bruckmaier ir kt., 1998) ir karvių tešmens sveikumą (Tancin ir kt., 2002).
Melžimo greičio did÷jimas susijęs su maž÷jančiu darbo laiku, kuris žymiai sumažina melžimo kainą, elektros energijos ir melžimo įrangos naudojimą (Ilahi ir kt., 2004). Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną (Boettcher ir kt., 1998; Querengässer ir kt., 1999; Querengässer ir kt., 2002), tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikumo požiūriu (Gary, 1997; Mein, 1998; Gäde ir kt., 2005). Tuo tarpu, d÷l l÷to melžimo tešmuo ir speniai bus ilgiau dirginami ir greičiau pažeidžiami (Ezra ir kt., 2000; Moallem ir kt., 2002). Karvių selekcija pagal produktyvumą ir pieno tek÷jimą yra būtina, kad melžimo trukm÷ būtų optimali (Tancin ir kt., 2006).
Darbo tikslas: Įvertinti karvių melžimo savybes ir nustatyti jų ryšius su produktyvumo bei tešmens sveikumo rodikliais I. Daukantien÷s ūkyje.
Darbo uždaviniai:
• Ištirti I. Daukantien÷s ūkyje veisimų juodmargių karvių melžimo savybes.
• Ištirti I. Daukantien÷s ūkyje veisimų juodmargių karvių produktyvumą ir somatinių ląstelių skaičių piene.
• Įvertinti Lietuvoje veisimų juodmargių karvių melžimo savybių, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tarpusavio ryšius.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. LIETUVOS JUODMARGIŲ KARVIŲ VEISLöS APIBŪDINIMAS
Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių, o v÷liau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais. Gauti mišrūnai buvo veisiami tarpusavyje. (www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm).
Lietuvos juodmargiai galvijai. Juodmargių galvijų bandų kūrimas bei gerinimas, panaudojant iš Olandijos atvežtus galvijus, Lietuvoje prad÷tas 17 a. pradžioje. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004).
Pavienių Olandijos juodmargių veisl÷s galvijų Lietuvoje buvo jau XVI-XVII amžiuje. 1901 m. įsteigtas komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti prad÷jo registruoti šios veisl÷s galvijus į kilm÷s knygą. Komitetas organizavo galvijų vertinimą bei parodas.
Kauno gubernijoje 1909 m. buvo įsteigtas pirmasis karvių produktyvumo kontrol÷s ratelis, o 1911 m. Kauno žem÷s ūkio draugija prad÷jo pirkti veislinius bulius kergimo punktams.
Iki Pirmojo pasaulinio karo didžiausią poveikį vietiniams pietvakarių ir kai kurių vidurio Lietuvos rajonų galvijams padar÷ Olandijos juodmargiai galvijai. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004, www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm).
Po karo į šiuos rajonus buvo įvežami daugiausia Ostfryzų ir Švedijos juodmargių veisl÷s galvijai. Nuo 1930 m. Olandijos juodmargių kilm÷s mišrūnai buvo masiškai veisiami tarpusavyje. Buvo suformuotas olandizuotas Lietuvos juodmargių tipas, kurio gyvuliai panašesni į pieninius – m÷sinius galvijus, greitai bręsta, pasižymi geresn÷mis produktyvumo ir m÷sin÷mis savyb÷mis. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004).
Lietuvos juodmargių formavimuisi didelę reikšmę tur÷jo gyvulių produktyvumo kontrol÷, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, pagal eksterjerą ir masę, įrašymas į
kilm÷s knygas, gyvulių konkursai ir parodos. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004, www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm).
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai buvo pripažinti 1951 m. Veisl÷s sukurta panaudojus geriausių pasaulio pieninių galvijų veislių genetinį potencialą – t.y. kryžminant vietinius galvijus su įvairių veislių, o v÷liau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais, Švedijos juodmargiais ir v÷liau mišrūnus veisiant tarpusavyje. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004, www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm).
1958 m. Lietuvoje buvo sukurta vieninga gyvulių veislininkyst÷s darbo sistema, sudariusi palankias prielaidas masiniam galvijų gerinimui. Selekcinio darbo efektyvumui didinti buvo parengti ilgalaikiai veislininkyst÷s darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei. Karv÷s ir telyčios prad÷tos s÷klinti skystame azote užšaldyta bulių sperma. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004).
Nuo 1964 m. Lietuvoje buvo prad÷tas kontroliuoti visų visuomeninių ūkių karvių produktyvumas. Visos šios priemon÷s pad÷jo susiformuoti Lietuvos juodmargių produktyvumo bei veislin÷ms savyb÷ms. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004).
Septintame dešimtmetyje Lietuvos juodmargiai galvijai buvo prad÷ti intensyviai gerinti panaudojant ir kitų Vakarų Europos valstybių – Danijos, Anglijos, Vokietijos juodmargius bei Amerikos ir Kanados holšteinus. (Saikevičius K., Juozaitien÷ V., 2004).
Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo, bet neretai per daug kompaktiško kūno sud÷jimo. D÷l trumpų kojų, gilios ir plačios krūtin÷s, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į pieninius-m÷sinius galvijus. (www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm).
Kontroliuojamose bandose iš karv÷s vidutiniškai primelžiama apie 5900 kg, 4,29 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo pieno. (Apyskaita Nr. 71, 2007 – 2008 m.)
1 lentel÷. Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių produktyvumo dinamika (Apyskaita Nr. 71, 2007 – 2008 m.).
Pieno riebalų Pieno baltymų Metai Vidutinis karvių skaičius Pieno kg % kg % kg 2003 – 2004 142229 5284 4,31 228 3,37 178 2004 – 2005 151312 5444 4,31 235 3,34 182 2005 – 2006 154054 5612 4,31 242 3,35 188 2006 – 2007 137732 5867 4,25 249 3,33 195 2007 – 2008 131771 5878 4,25 250 3,32 195
Karvių produktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet svarbiausi iš jų šie: • genetin÷s karvių savyb÷s;
• bulių – reproduktorių kokyb÷;
• aukšto produktyvumo telyčių užauginimas karvių pakaitai bei bandos pl÷trai; • mitybos ir laikymo sąlygos. (Lietuvos žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba, 2002)
Per pastaruosius 15 metų daugelyje Europos ir pasaulio šalių pager÷jus galvijų selekcijai, padid÷jus juodmargių, ypač Jungtin÷se Amerikos Valstijoje ir Kanados Holšteino, veisl÷s galvijų skaičiui, ženkliai pager÷jo karvių pieno produktyvumas. Lietuvos juodmargiams gerinti Holšteino veisl÷s galvijai prad÷ti naudoti jau nuo 1972 m. (Pauliukas K., Masiulien÷ A., 2001)
Nustatyta, kad Holšteino veisl÷s galvijai ar jų mišrūnai, turintys didesnę Holšteino veisl÷s kraujo dalį, yra pieningesni, iš jų gaunama kur kas daugiau pieno riebalų ir baltymų, o su amžiumi jų pieno produkcija did÷ja sparčiau negu grynaveislių juodmargių. (Pauliukas K., Masiulien÷ A., 2001).
Įvairių Lietuvoje veisiamų galvijų veislių karvių produktyvumo palyginimas pateiktas 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Įvairių Lietuvoje veisiamų galvijų veislių karvių produktyvumo palyginimas. (Apyskaita Nr. 71, 2007 – 2008 m.)
Pieno riebalų Pieno baltymų Veisl÷ Vidutinis karvių skaičius Pieno kg % kg % kg JUODMARGIŲ 138516 5917 4,26 252 3,32 196 Lietuvos 131771 5878 4,25 250 3,32 195 Vokietijos 1370 6255 4,33 271 3,33 208 Britanijos 101 5422 4,34 235 3,29 178 Olandijos 182 6376 4,28 273 3,50 223 Holšteinų 4321 6736 4,28 288 3,39 228 Danijos 460 7300 4,50 329 3,38 247 Švedijos 309 7405 4,42 327 3,34 247
Pagal atliktus tyrimus, buvo nustatyta, kad Holšteino veisl÷s rinktin÷s karv÷s buvo pieningiausios. Iš jų per geriausiąją laktaciją primelžta 8,1 – 28,1 proc. pieno daugiau negu iš visų kitų juodmargių genotipo rinktinių karvių, bet Holšteino rinktinių karvių pienas buvo 0,27 – 0,69 proc. liesesnis.
Pieno riebalų iš Lietuvos juodmargių per geriausią laktaciją gauta 4,0 – 34,2 proc. daugiau negu iš kitų veislių karvių. Holšteino rinktinių karvių piene baltymų buvo tiek pat, kaip ir Lietuvos juodmargių, bet per geriausią laktaciją iš Holšteino karvių pieno baltymų gauta 2,7 – 34,1 proc. daugiau, negu iš visų kitų juodmargių genotipo rinktinių karvių pieno. (Pauliukas K., Masiulien÷ A., 2001).
2.2 KARVIŲ MELŽIMO SAVYBöS
2.2.1. Karvių melžimo savybių apibūdinimas
Pastaruoju metu vystant šalių galvijų veislininkystę, kuriant selekcijos indeksą, didesnis d÷mesys atkreipiamas į antrinius galvijų selekcijos požymius. Moderniuose pieno ūkiuose pritaikomų naudingų požymių reikšm÷ did÷ja ir į daugelį populiacijos selekcijos programų įtraukiami požymiai, susiję su melžimo savyb÷mis (Groen ir kt., 1997; Santus ir kt., 1998; Mijić ir kt., 2003).
Vystantis šalių galvijų veislininkystei, tobul÷jant pieno ūkiams, didelis d÷mesys prad÷tas kreipti į melžimo savybes - melžimo greitį, aukščiausią pieno tek÷jimo srovę, melžimo trukmę. Melžimo savybių įtaka ūkininkų grynam pelnui ir yra vienas iš naudingų požymių (Bagnato ir kt., 2003). Tod÷l šie požymiai yra įtraukiami veislininkyst÷s programas, nes nuo jų ženkliai priklauso ūkio ekonominis efektas.
Karvių melžimo greitis. Melžimo greitis - tai karv÷s reakcija į melžimo procesą ir yra nusakomas pieno kiekiu, kuris yra išmelžiamas per tam tikrą laiko tarpą (kg/min.) (Jukna Č., 1998). Paprastai, melžimo savyb÷s vertinamos kaip melžimo greitis, arba registruojama kaip l÷tas, vidutinis ar greitas melžimas, apibūdinamas kaip laikas sekund÷mis nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių iki jų nu÷mimo (Bagnato ir kt., 2003) arba laikas reikalingas pamelžti karvę (Povinelli ir kt., 2003).
Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas tur÷tų atitikti 3–4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. tur÷tų būti vidutinis arba greitas. Kiekviena karv÷ yra vertinama (labai l÷tai, l÷tai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių. (Sewalem ir kt., 2001; Rensing ir kt., 2005; Wiggans ir kt., 2006; Japertien÷ R., Japertas, 2007 b).
Lietuvoje karv÷s taip pat yra vertinamos pagal melžimo lengvumą. 2000 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymu Nr. 349 pateiktos karvių vertinimo taisykl÷s, kur nurodyta karvių tešmens melžimo lengvumo vertinimo balais sistema, kuri buvo tikslinta Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 06 04 d. įsakymu Nr. 20 ir 2004 09 20 d. įsakymu Nr. 1A–29.
Šiose taisykl÷se nurodoma, kad rinktinių karvių melžimo greitis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 kg per minutę. Melžimo lengvumas vertinamas (žr. 3 lentelę) pagal per minutę primelžto pieno kiekį kilogramais (VGVPT įsak. Nr. 1A–29, 2004).
3 lentel÷. Melžimo lengvumo vertinimas
BALAI RODIKLIAI
5 4 3 2
Melžimo greitis kg/min. po pirmojo
apsiveršiavimo 2,2–2,5 2,0–2,1 arba >2,5 1,8–1,9 1,6–1,7 po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų 2,5–3,0 2,2–2,4 arba >3,0 2,0–2,1 1,6–1,9
Karvių melžimo trukm÷. Melžimo trukm÷ – tai laikas per kurį yra pamelžiama karv÷, tai yra nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių iki jų nu÷mimo. Didelę įtaką melžimo trukmei daro ir kitos melžimo savyb÷s - melžimo greitis, aukščiausia tek÷jimo srov÷. Gausesn÷ pieno tek÷jimo srov÷ sąlygoja trumpesnę melžimo trukmę (Tancin ir kt., 2003).
Vokietijos mokslininkai (Gade ir kt., 2005) nustat÷, kad vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ buvo 5,7 min. M. Tilki, M. Colak, S. Inal (2005) duomenimis, švicų veisl÷s karvių vidutin÷ melžimo trukm÷ buvo 4,5 min.
Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷. Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ yra puiki, kai ji pradeda did÷ti užmovus paskutinį melžiklį ant paskutinio spenio, kol yra pasiekiamas didžiausias greitis. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ yra nepastovi, priklauso nuo pieno kiekio per melžimą. Didelę įtaką aukščiausiai pieno tek÷jimo srovei turi pieno atleidimo greitis ir melžimo trukm÷.
Geriausia ir didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ tur÷tų būti paskutines 60 – 120 sekundžių ir priklauso nuo karv÷s produktyvumo. Po to, kai baigiasi didžiausias pieno tekejimo etapas, tai yra melžimo pabaigoje, melžikliai tur÷tų staigiai nukriti arba būti nuimami. (Reid ir kt., 2001; Hogeveen ir kt., 2003).
2.2.2. Karvių melžimo savybių įvertinimas
Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai (Santus ir kt., 2005). Vienose šalyse naudojama vertinimo nuo 1 iki 3 balų (1 – l÷tai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8, o kai kur ir nuo 1 iki 9 balų sistema, tačiau daugiausiai šalių naudojama vertinimo nuo 1 iki 5 balų (1 – labai l÷tai, 2 – l÷tai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) sistema. Pageidautinas melžimo lengvumas, daugelio mokslininkų nuomone, tur÷tų atitikti 3 – 4 balus 5 balų vertinimo sistemoje (Sewalem ir kt., 2001; Dodenhoff, 2004 Rensing ir kt., 2005; N. R. Zwald ir kt., 2005; Wiggans ir kt., 2006; Wiggans ir kt., 2007).
Puikios melžimo savyb÷s yra, kai karvių pieno tek÷jimas toks greitas, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karv÷s spenio, pieno tek÷jimas sparčiai did÷ja, kol pasiekiamas
didžiausias greitis. (Reid ir kt., 2001; Hogeveen ir kt., 2003). Tam reikalingas atitinkamas oksitocino kiekis prieš melžiklio užd÷jimą. Tod÷l reikia gerai paruošti karves melžimui, kad išsiskirtų didžiausias oksitocino kiekis (Reid ir kt., 2001).
Vokietijos mokslininkų (Gäde ir kt., 2005) duomenimis, vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ buvo 5,7 min., didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ – 3,8 kg/min., pieno atleidimo greitis – 2,5 kg/min. M. Tilki, M. Çolak, S. Inal ir T. Caglayan (2005) duomenimis, švicų veisl÷s karvių vidutin÷ melžimo trukm÷ buvo 6,44 min. (±0,15), ir melžimo greitis – 1,34 kg/min. (±0,05). Švicų vidutinis melžimo greitis buvo šiek tiek didesnis nei simentalų (Ilahi ir kt., 2004).
Zwald ir grup÷s mokslininkų (2005) tirtų karvių melžimo trukm÷ vidutiniškai buvo 4,5 min. Vidutin÷ melžimo greičio vert÷ Italijos žalųjų populiacijai buvo žemesn÷ nei 2,2 kg/min. (Povinelli ir kt., 2003). Mijić ir kolegos (2003) nustat÷, kad 67 % Holšteinų fryzų veisl÷s karvių bendras pieno tek÷jimas svyruoja nuo 1,61 iki 3,60 kg/min., tuo tarpu 72,2% simentalų veisl÷s karvių bendras pieno tek÷jimas 2,40 kg/min.
Įvairių šalių mokslininkai pateikia skirtingus karvių melžimo savybių vertinimo rezultatus. Kanados mokslininkai Asheber Sewalem, Gerrit Kistemker ir Brian Van Doormaal (2001) duomenimis 1 balo melžimo lengvumo vertinimą atitinka 0,95%, 2 balų – 8,84%, 3 balų – 49,02%, 4 balų – 37,37%, 5 balų – 3,82 % Kanados pieninių veislių karvių.
R. Japertien÷s (2007 a) tyrimų duomenimis 64 % juodmargių populiacijos karvių buvo melžtos labai l÷tai ir l÷tai (1–2 balai), pageidautinu melžimo greičiu, t.y. vidutiniškai ir greitai (3–4 balai), buvo melžta tik 22,82 % šios populiacijos karvių.
2.3. MELŽIMO SAVYBIŲ VERTINIMO MATUOKLIAI
Įvairiose šalyse melžimo savyb÷s matuojamos skirtingai.
Japonijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ūkininkai pateikia subjektyvų melžimo savybių įvertinimą pagal atitinkamoje šalyje galiojančią vertinimo sistemą. (Interbull, 2010).
1997 m. vasarį Kanadoje buvo pakeista pagalbinio bulių linijinio vertinimo požymio išraiška nuo 1 iki 9 balų skal÷s į daugiau aprašomąjį įvertinimą. Duomenis apie melžimo greitį kaupia pieno rodiklių registravimo organizacijos. Ūkininkai pateikia subjektyvų įvertinimą kiekvienai pirmos laktacijos karvei per pirmus penkis laktacijos m÷nesius. Kiekviena karv÷ yra vertinama pagal vieną iš šių požymių – labai l÷tai, l÷tai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai atitinkamai nuo viso melžimo laiko, nepriklausomai nuo pieningumo.
Melžimo greitis bulių įvertinime išreiškiamas procentais būsimų pirmos laktacijos dukterų, iš kurių laukiama, kad būtų melžiamos vidutiniškai arba lengvai. Bulių vertinimai svyruoja apytiksliai nuo 55 % iki 80 %. Vertinimų vidurkis kiekvienai veislei būtų 69 % karvių, kurios melžiamos vidutiniškai ar greitai (Van Doormaal ir kt., 2002).
Kai kuriose šalyse (Austrijoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose) melžimo savyb÷ms nustatyti naudojami chronometrai. (Interbull, 2010).
Nuo 1992 m. Italijos žalųjų galvijų populiacijoje melžimas registruojamas su elektroniniais srov÷s matuokliais ir atliekamas genetinis vidutinio pieno tek÷jimo įvertinimas. Srov÷s matuoklio technologija leidžia kaupti informaciją apie pieno atleidimo kreiv÷s formą ir ją naudoti įgyvendinant selekcijos programą (Bagnato ir kt., 2003). Kai kuriose šalyse karvių melžimo savybių rodikliai matuojami elektroniniais pieno matuokliais, įrengtais karvių melžimo aikštel÷se. (Japertien÷, 2007 a)
1999 m. liepos m÷nesį visuose 15 Bavarijos pieno gamintojų asociacijos rajonuose buvo įdiegtas elektroninis pieno srov÷s matuoklis - Lactocorder®, o 2000 m. sausio m÷nesį jau buvo kontroliuojama apie 60 % pieno ūkių. 2003 metais Lactocorder® naudojamas 74,9 % pieno ūkių arba 77,7 % karvių. (Dodenhoff, 2004).
Lactocorder® (žr. 1 paveikslą) yra prietaisas, kuriuo matuojamas pieno tek÷jimo greitis, pieno kiekis ir melžimo trukm÷. Šis prietaisas taip pat gali būti naudojamas kaip diagnostikos priemon÷ nustatyti melžimo eigos problemas (Wallace ir kt., 2003; Maroney ir kt., 2004).
Lactocorder® sudarytas iš hidraulinio elemento, kuris atlieka matavimus, ir elektroninio elemento, kuris apdoroja ir išsaugo duomenis. Tekančio pieno jud÷jimas per centrifugos galvutę iki 60 atskirų elektrodų, kurie matuoja pieno elektrinį laidumą kas 0,7 sekund÷s. Per kiekvieną matavimą duomenys ir laikas, kada atliktas matavimas, įrašomi į atitinkamą failą. Ši sistema naudojama automatin÷ms melžimo sistemoms tiesiogiai įrašant į kompiuterinę programą pieno tek÷jimo duomenis. Naudojant prietaiso sistemos duomenis br÷žiamos pieno tek÷jimo kreiv÷s (Macuhova ir kt., 2003; Džidić ir kt., 2004).
Pieno tek÷jimas susideda iš 3–jų pagrindinių fazių (Žr. 2 paveikslą): I faz÷ – trumpas periodas, kurio metu greitai did÷ja pieno tek÷jimas, II faz÷ – stabilumo periodas, kurio metu pienas teka vienodu greičiu, III faz÷ – pieno tek÷jimo maž÷jimo periodas.
2 paveikslas. Pieno tek÷jimo faz÷s (Japertien÷, 2007 b).
Gera pieno tek÷jimo kreiv÷ yra, kai kreiv÷s forma be nutrūkimų (greitas, nepertraukiamas nuolydis nuo 0 iki stabilumo faz÷s), didžiausias pieno tek÷jimas n÷ra nei per aukštas, nei per žemas, stabilumo faz÷s ilgio charakteristika, santykinai greitas pieno srov÷s maž÷jimas, n÷ra permelžimo d÷l darbo eigos, trumpas melžimo periodas (Worstorff ir kt., 2000).
Vertinant karvių melžimo eigą Lactocorder prietaisu matuojama 7 melžimo fazių trukm÷ (Japertien÷, 2007 b):
• primilžio did÷jimo; • stabilizavimo;
• pagrindinio melžimo; • primilžio maž÷jimo;
• nulinio melžimo (permelžimo). (Žr. 3 paveikslą)
3 paveikslas. Gero pieno tek÷jimo kreiv÷s pavyzdys (Japertien÷, 2007).
Stebint pieno tek÷jimo kreives, gauname naudingos informacijos gerinant melžimo efektyvumą, tešmens sveikatingumą, karvių fiziologinių poreikių pritaikymą automatizuotam melžimui ir melžimo procesui (Sandrucci ir kt., 2007).
2.4. KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ PAVELDIMUMAS
Gyvulių savybių formavimasis, jų įvairavimas ir ryškumas priklauso nuo paveldimumo ir kiekvienas organizmas susiformuoja esant tam tikroms aplinkos sąlygoms. Tačiau įvairių požymių formavimuisi abu šie veiksniai turi ne vienodą įtaką. Vienus požymius lemia aplinkos sąlygos, kitus aplinkos sąlygos veikia silpnai arba jie yra tik paveldimi. (Jukna Č. 1998; Cassell ir kt., 2001).
Paveldimumas nustato skirtingą laukiamą gyvulių veislinę vertę kiekvienam gyvulių fenotipo požymio skirtumui (Cassell ir kt., 2001). Tai yra vienas iš svarbiausių komponentų, naudojamas selekcijos įrodyto požymio genetinio progreso nustatymui. (Cassell ir kt., 2001).
Paveldimumas gali pasakyti, kaip artimai genetin÷ vert÷ seka fenotipinį apibūdinimą, bet nieko nesako apie geriau apibūdintą požymio ekonominę vertę. Kai kurie požymiai su mažesniu paveldimumu, tokie kaip ilgaamžiškumo ir fizin÷s būkl÷s požymiai, turi mažesnį paveldimumą, bet didesnę ekonominę vertę. Kiti požymiai turi vidutinio didumo paveldimumą, bet turi mažą ekonominę vertę, kuri bus labiau išryškinama selekcijos programoje. (Žr. 4 lentelę). Mažiau paveldimi, svarbią ekonominę vertę turintys požymiai, tur÷tų visada būti gerinami per geriausias aplinkos sąlygas (Cassell ir kt., 2001).
4 lentel÷. Kai kurių vertinamų komercinių požymių paveldimumo palyginimas (Kinghorn B., 2004) Požymis Paveldimumas % Gimimo svoris, kg 50 Pieningumas, kg 25 Riebumas, kg 25 Baltymingumas, kg 25 Tipo skaičius 30 Spenių išsid÷stymas 20 Imlumas mastitui 10
Melžimo greitis, kg/min 30
Svoris, kg 35
Paveld÷jimo koeficientas priklauso nuo bandos produktyvumo, atrankos intensyvumo, veislininkyst÷s darbo, š÷rimo, laikymo sąlygų ir kitų veiksnių. Juo palikuonims perduodamas požymis stabilesnis, juo didesnis jo paveld÷jimo koeficientas.
Paveldimumas gali būti apibūdintas kaip t÷vų pageidautinų (arba prastesnių) požymių perdavimo palikuonims efektyvumas. Tai paprastai išreiškiama, kaip procentin÷ riba nuo 0% iki 100%, arba kaip dešimtainio skaičiaus riba nuo 0 iki 1. (Kinghorn B., 2004; Cassell ir kt., 2001).
Esant labai dideliam paveld÷jimo koeficientui, atranką pagal fenotipą galima vykdyti s÷kmingiau. Jeigu paveld÷jimo koeficientas nedidelis, atranka pagal fenotipą bus nelabai efektyvi. Paveld÷jimo koeficientas gali keistis kintant aplinkos sąlygoms, karvių produktyvumui ir veislininkyst÷s darbo lygiui. Be to, nustatyta, kad šį rodiklį veikia buvusi
atrankos kryptis ir individualios savyb÷s. Kadangi paveld÷jimo koeficientą lemia daug veiksnių, jis turi būti nustatomas kiekvienai bandai atskirai ir tinkamas tik jai (Jukna Č., 1998).
Daugelis šalių, priklausančių Interbull organizacijai, yra įvertinusios karvių melžimo greičio, pagal kurį yra vykdoma efektyvi selekcija, paveldimumą. Įvairių veislių skirtingose pasaulio šalyse melžimo greičio paveldimumas pateiktas 5 lentel÷je (Interbull 2004; Interbull 2007; National Genetic Evaluation, Sweden, 2006).
5 lentel÷. Skirtingų veislių melžimo greičio paveldimumas įvairiose pasaulio šalyse (Interbull 2004; Interbull 2007; Japertien÷, 2007 a)
Šalis Veisl÷ Melžimo greičio h2
Australija Visų 0,20 Kanada Visų 0,21 Danijos žalųjų 0,32 Danijos hošteinų 0,26 Danijos džersių 0,19 Danija Žalųjų holšteinų 0,26
Švicų (Baden – Wuerttemberg) 0,35 Austrija Simentalų (Bavaria) 0,28 Airšyrų Suomija Holšteinų 0,20 Holšteinų 0,32 Montbeliarde 0,19 Prancūzija Normandų 0,22 Švicų 0,35 Vokietija Simentalų 0,28 Olandija Visų 0,21 Norvegija NRF 0,19
Juntig÷s Amerikos valstijos Visų 0,15 – 0,20
Japonija Visų 0,19 Italija Visų 0,20 Švedija Švedijos žalųjų Švedijos fryzų Švedijos vietinių 0,25
Švicų ir simentalų veislių karvių melžimo greičio paveldimumas aukštas ir labai panašus (0,46 ir 0,48, atitinkamai). Holšteinų veisl÷s karvių melžimo greičio paveldimumas (0,25) vidutinis (Rupp ir kt., 1999; Ilahi ir kt., 2004). Apskaičiuotas švicų ir simentalų veisl÷s
karvių melžimo greičio paveldimumas (0,46) buvo didesnis nei nustat÷ Sprengel ir kt. (Sprengel ir kt., 2001; Ilahi ir kt., 2004).
2.5. MELŽIMO SAVYBIŲ IR PRODUKTYVUMO TARPUSAVIO RYŠYS
Kiekybiniai pieninių galvijų požymiai, tokie kaip pieno kiekis, pieno riebumas ir baltymingumas, yra ekonomiškai svarbūs daugeliui pasaulio ūkininkų. Pastaraisiais dešimtmečiais veislininkyst÷s darbuotojai, vykdydami galvijų selekciją pagal produktyvumo rodiklius, pasiek÷ žymų karvių pieningumo padid÷jimą, ypač intensyviai didinamas pieno baltymų kiekis piene (Klaas ir kt., 2005).
Lietuvos mokslininkų grup÷ nustat÷ teigiamą statistikai patikimą koreliaciją (r=0,30; p<0,01) tarp primelžto pieno kiekio ir tešmens indekso, pieno kiekio ir melžimo greičio (r=0,52; p<0,01), pieno kiekio ir tešmens raiščio (r=0,34; p<0,01) (Juozaitien÷ ir kt., 2007).
Šveicarų ir prancūzų mokslininkų grup÷ (Karacaören ir kt., 2006) nustat÷ teigiamą genetinę koreliaciją tarp pieno kiekio ir melžimo greičio, kuri svyravo nuo 0,31 iki 0,41. M. Tilki, M. Çolak, S. Inal ir T. Caglayan (Tilki ir kt., 2005) tyrimai patvirtina, kad did÷jant melžimo greičiui pieno kiekis taip pat did÷ja.
Mijić ir kt. (2003) tyrimų rezultatai parod÷, kad koreliacija tarp pieno kiekio ir vidutinio pieno tek÷jimo Holšteinų fryzų veisl÷s karvių buvo 0,39, o simentalų veisl÷s 0,49, taip pat tarp pieno kiekio ir melžimo trukm÷s (0,53 ir 0,35, atitinkamai). Panašius koreliacijos koeficientus tarp pieno kiekio ir melžimo savybių nustat÷ Vokietijos mokslininkai (Gäde ir kt., 2005). Jų tyrimų duomenimis, koreliacijos koeficientas tarp pieno kiekio ir melžimo greičio buvo +0,51, o tarp pieno kiekio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s – +0,44.
Japertien÷s (2007 a) tyrimai parod÷, kad juodmargių karvių populiacijoje didžiausias primilžis visų laktacijų metu buvo nustatytas, kai melžimas truko daugiau nei 8 min., melžimo greitis buvo didesnis nei 3 kg/min., o aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo didesn÷ nei 4 kg/min. (p<0,001), tuo tarpu didžiausias žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas visų laktacijų metu nustatytas, kai melžimo trukm÷ buvo virš 8 min., melžimo greitis I bei III ir v÷lesnių laktacijų metu buvo virš 3 min., o aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ I ir II laktacijų metu – virš 4 min..
Juodmargių populiacijos karvių didžiausia teigiama koreliacija nustatyta tarp pieno kiekio ir melžimo greičio (r=0,444, p<0,001), šiek tiek mažesn÷ koreliacija nustatyta tarp pieno kiekio ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r=0,353, p<0,001) bei melžimo trukm÷s (r=0,349, p<0,001). (Japertien÷, 2007 a).
Taip pat nustatyta neigiama koreliacija tarp pieno baltymingumo ir melžimo trukm÷s (r=–0,239, p<0,001), melžimo greičio (r=–0,135, p<0,001), aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r= –0,130, p<0,001). Šiek tiek mažesn÷s koreliacijos nustatytos tarp žalųjų ir žalmargių karvių pieno kiekio ir melžimo trukm÷s (r=0,384, p<0,001), melžimo greičio (r=0,297, p<0,001), aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r=0,199, p<0,001). (Japertien÷, 2007).
Ryšį tarp melžimo savybių ir pieno kiekio bei sud÷ties rodiklių nustat÷ ir Boettcher ir kt. (1998), Rupp ir Boichard (1999), A.B. Samoré ir A. F. Groen (2003).
2.6. MELŽIMO IR TEŠMENS SVEIKUMO SAVYBIŲ TARPUSAVIO RYŠYS
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje ir visame pasaulyje, d÷l did÷jančio karvių produktyvumo keičiasi tešmens savyb÷s. Did÷jant karvių produktyvumui, deja, did÷ja ir karvių sergamumas tešmens uždegimu. D÷l karvių tešmens uždegimo atvejų gaus÷jimo ir jo biologinio poveikio ūkininkai patiria daugiausiai nuostolių (Seegers ir kt., 1997 (a,b)).
Tiek klinikinio, tiek slaptojo mastito ekonomin÷ reikšm÷ apima pieno produkcijos (Lescourret ir kt., 1994), pieno realizavimo praradimą, brokavimo dažnumą, veterinarinio gydymo kaštus (Nielsen ir kt., 2005). Tod÷l pastaruoju metu veislininkyst÷je nagrin÷jamas karvių tešmens sveikumo rodiklių paveldimumas ir vykdoma selekcija pagal karvių tešmens sveikumą (Rupp ir kt., 1999; Hortet ir kt., 1999; Nielsen ir kt., 2000; Powell ir kt., 2002; Klaas ir kt., 2005; Kiiman ir kt., 2005; Mark ir kt., 2005; Miglior ir kt., 2005).
Pieno tek÷jimas susijęs su didesne susirgimo mastitu rizika pirmaverš÷ms ir vyresn÷ms karv÷ms bei sukelia higienos problemas (Mark ir kt., 2000; Nielsen ir kt., 2000; Samore ir kt., 2003; Klaas ir kt., 2005).
Mastito profilaktikai daugelio veislių selekcin÷se programose naudojamas somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklis, pasižymintis aukšta genetine koreliacija su mastitu ir didesniu paveldimumu (Weigel and Rekaya, 2000).
Melžimo savyb÷s taip pat gali būti vertinamos kaip svarbus, praktiškas pieninių galvijų tešmens sveikumo (Dodenhoff ir kt., 1999 (a;b)) ir technologiškumo požymis (Povinelli ir kt., 2003).
Užsienio šalių karvių tešmens sveikumo vertinime įtraukti trys požymiai – somatinių ląstelių skaičius, tešmens gylis ir melžimo greitis. Melžiamų karvių pieno tek÷jimas yra požymis, sumažinantis spenio sfinkterio funkcijas.
Jungtin÷se Amerikos valstijose reproduktorių selekcijoje naudojamas tešmens sveikumo indeksas buvo formuojamas pagal bendrą genotipą, kur įtrauktas slaptasis mastitas, klinikinis mastitas ir melžimo laikas. Selekcijos indekso požymiai buvo melžimo greitis, tešmens forma ir somatinių ląstelių skaičius pirmoje ir v÷lesn÷se laktacijose (Rogers ir kt., 1997).
Olandijoje įdiegtą tešmens sveikumo indeksą sudaro somatinių ląstelių skaičius, tešmens gylio, priekin÷s tešmens dalies pritvirtinimo, spenių storio ir melžimo greičio rodikliai (Samoré ir kt., 2006). Šių požymių įtraukimas į tešmens sveikumo indeksą pagrįstas genetine koreliacija su klinikiniu mastitu.
Koreliacija tarp melžimo greičio, klinikinio mastito ir somatinių ląstelių skaičiaus atrodo prieštaringai. Iš užsienio šalių mokslininkų duomenų galima spręsti, kad yra ne tiesioginis ryšys tarp melžimo greičio ir klinikinio mastito (Jones ir kt., 1998).
Luttinen ir Juga (1997) nustat÷ genetinę koreliaciją tarp melžimo savybių ir klinikinio tešmens uždegimo, kuri svyravo nuo – 0,02 iki –0,5. Buvo nustatytas mažesnis spenių storio poveikis tešmens sveikumui ir mažesnis priekin÷s tešmens dalies pritvirtinimo poveikis klinikiniam mastitui.
Did÷jant melžimo greičiui maž÷ja melžimo trukm÷. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu. (Boettcher ir kt., 1998).
P.J. Boettcher su grupe mokslininkų (1998) nustat÷, kad genetin÷ koreliacija tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir melžimo greičio svyravo nuo 0,02 iki 0,06, o tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir melžimo trukm÷s buvo nustatyta neigiama koreliacija (nuo –0,02 iki –0,06).
R. Japertien÷s (2007 a) duomenimis didžiausias neigiamas fenotipinis ryšys nustatytas tarp juodmargių karvių somatinių ląstelių skaičiaus piene ir melžimo greičio (r=– 0,110; p<0,01), nedidelis teigiamas fenotipinis koreliacijos koeficientas nustatytas tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir melžimo trukm÷s (r=0,063; p<0,05). Žalųjų ir žalmargių karvių grup÷je nustatytas neigiamas ryšys tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir melžimo trukm÷s (r=–0,089; p<0,01). Fenotipin÷ koreliacija tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s melžimo metu žalųjų ir žalmargių karvių buvo šiek tiek didesn÷ (r=–0,086; p<0,05) nei juodmargių karvių (r=–0,016; p>0,05). (Japertien÷, 2007 a).
Ryšį tarp melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene nustat÷ daugelis mokslininkų, tačiau priklausomai nuo populiacijos genetinių savybių bei selekcijos
intensyvumo, šių požymių koreliacijos koeficientai skiriasi (Boettcher ir kt., 1998; Haile– Mariam ir kt., 2004).
2.7. I. DAUKANTIENöS ŪKIO APIBŪDINIMAS
Ūkinink÷ Irena Daukantien÷ ūkininkauti prad÷jo 1991 m.. Pirmaisiais ūkininkavimo metais ūkis buvo mišrus. Su metais augo patirtis, pl÷t÷si gamyba. Ūkyje buvo laikomos 4 karv÷s, v÷liau banda buvo didinama. Dar v÷liau karvių skaičius išaugo nuo 38 iki 150. Žem÷s plotas grūdin÷ms kultūroms auginti padid÷jo nuo 10 iki 60 ha (19995 – 1998 m.).
1998 m. kovo 16 d. buvo įregistruotas I. Daukantien÷ ūkis, kuris įsikūręs Jonavos rajone, gamybos pastatai yra Čiūdų kaime, Kulvos seniūnijoje, Jonavos rajone.
2000 m., prad÷jus formuotis aiškesnei žem÷s ūkio politikai, teko apsispręsti, kokia linkme pl÷toti ūkį. Buvo nutarta, kad pagrindin÷ ūkio veiklos kryptis - pienininkyst÷.
Ūkinink÷ užsibr÷ž÷ tikslą išpl÷sti žem÷s plotą iki 500 ha., padidinti karvių bandą iki 400 vnt., primelžti iš karv÷s po 7000 kg per metus, gauti ES sertifikatą ir pelningai dirbant, s÷kmingai konkuruoti su ES ūkininkais.
2002 m. suprojektavusi savo l÷šomis ir, pasinaudojusi AB „Rokiškio sūris“ paskola, pastat÷ 198 vietų karvidę, atitinkančią ES reikalavimus. Šiuo metu ūkis atitinka ES pieno ūkiams keliamus reikalavimus.
Ūkyje laikoma 419 melžiamų Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių, 86 - veršingos telyčios, 118 - seklinamo amžiaus telyčių. Ūkyje už pieno produkciją gaunama apie 99 proc. pajamų.
Šiuo metu iš karv÷s vidutiniškai melžiama 22,3 kg, 4,41 proc. riebumo ir 3,52 proc. baltymingumo pieno per parą. Ruošiamasi daug karvių išbrokuoti, tačiau išlaikyti 400 karvių bandos dydį. Bandą atnaujinti planuojama iš savame ūkyje išaugintų telyčių. Ūkyje ir toliau bus auginamos Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s.
3. Darbo metodika
3.1. TYRIMŲ LAIKAS IR VIETAMokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2008–2010 metais Lietuvos Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje bei Lietuvos pieninių galvijų ūkiuose.
Buvo ištirtos 419 I. Daukantien÷s ūkyje veisiamų Lietuvos juodmargių veisl÷ karvių. Tyrimo metu buvo analizuojami karvių melžimo savybių, pieno kiekio (melžimo metu), pieno riebumo bei baltymingumo (proc.), somatinių ląstelių skaičiaus piene ir kilm÷s duomenys.
Karvių kilm÷s, produktyvumo duomenys gauti iš ūkio ir VĮ “Kaimo verslo pl÷tros ir informacijos centras”. Karvių melžimo savybių, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene duomenys tyrimams atlikti, gauti ekspedicinių tyrimų metu I. Daukantien÷s ūkyje.
Ekspediciniai tyrimai atlikti 2 I. Daukantien÷s pieninių galvijų fermose, kuriose įrengtos DeLaval firmos melžimo aikštel÷s su elektroniniais pieno matuokliais.
3.2 TYRIMŲ METODAI
3.2.1. Karvių melžimo savybių įvertinimas
Karvių melžimo savybių rodikliai matuoti DeLaval firmos elektroniniais pieno matuokliais, įrengtais karvių melžimo aikštel÷se. Gauti duomenys apdoroti DeLaval „Apro Windows“ programa. Tyrimų metu buvo vertinti melžimo savybių rodikliai – melžimo trukm÷ (MT, min.), melžimo greitis (MG, kg/min.), aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ (AS, kg/min.).
Karv÷s pagal melžimo trukmę buvo sugrupuotos į 3 grupes (žr. 6 lentelę): 6 lentel÷. Karvių skirstymas pagal melžimo trukmę.
Grup÷s I II III
Melžimo trukm÷s (min.) ribos <7 7–10 >10
Pagal melžimo greitį karv÷s buvo grupuojamos 5 balų sistema (žr. 7 lentelę), vadovaujantis Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakyme Nr. 349 pateiktas karvių vertinimo taisykles.
7 lentel÷. Melžimo lengvumo vertinimas
BALAI RODIKLIAI
5 4 3 2 1
Melžimo greitis kg/min.
po pirmojo apsiveršiavimo 2,2–2,5 2,0–2,1 arba >2,5 1,8–1,9 1,6–1,7 1,2 ir < po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų 2,5–3,0 2,2–2,4 arba >3,0 2,0–2,1 1,6–1,9 1,4 ir <
Taip pat pagal melžimo greitį karv÷s buvo sugrupuotos į 3grupes (žr. 8 lentelę).
8 lentel÷. Karvių skirstymas pagal melžimo greitį.
Grup÷s I II III
Melžimo greičio (kg/min) ribos >2 2-3 <3
Duomenų analizei melžimo savybių tyrimas buvo atliekamas kartą per savaitę rytinio ir vakarinio melžimų metu. Produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimai buvo atliekami kartą per m÷nesį VĮ „Pieno tyrimai“. Ekspedicinių tyrimų metu vertinant karvių melžimo savybes, buvo ištirta 419 karvių Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s.
3.2.2. Karvių melžimo savybių, produktyvumo ir tešmens sveikumo duomenų analiz÷
Analiz÷ buvo atliekama dispersin÷s analiz÷s metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 2.10.1. (http://www.rproject.org/). Suprojektuotoje duomenų baz÷je buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuota karvių melžimo savybių, pieno kiekio (melžimo metu), pieno riebumo bei baltymingumo (proc.), somatinių ląstelių skaičiaus piene vidurkiai ( x ) ir jų paklaidos (mx),
patikimumas (p), fenotipin÷s koreliacijos (Pearson) koeficientas (r) tarp tirtų rodiklių.
Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijų td buvo
lygintas su standartine t reikšme iš Student lentel÷s. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Ryšių tarp požymių nustatymui buvo naudojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Fenotipin÷s koreliacijos koeficiento patikimumas nustatytas naudojantis Dž. U. Snedekor lentele. Atliekant analizę tirtos karv÷s buvo grupuojamos pagal bulių linijas, bulius (karvių t÷vus), karvių t÷vo veislę, laktacijos periodus, laktacijų skaičių, metų laikus. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje.
TYRIMŲ SCHEMA
Karvių melžimo savybių, produktyvumo ir tešmens sveikumo įvertinimas
(n=419)
Nustatyti karvių tirtų požymių tarpusavio ryšius
Karvių melžimo savybių tarpusavio ryšai Karvių melžimo savybių ir tešmens sveikumo tarpusavio ryšai
Statistin÷ duomenų analiz÷
P ie n o k ie k is m el ži m o m et u D id ži au si a p ie n o te k ÷j im o s ro v ÷
Karvių melžimo savybių įvertinimas Karvių produktyvumo įvertinimas P ie n o r ie b u m as P ie n o b al ty m in g u m as M el ži m o g re it is
I ETAPAS
Karvių melžimo savybių ir produktyvumo tarpusavio ryšai M el ži m o t ru k m ÷
II ETAPAS
III ETAPAS
S o m at in ių l ąs te li ų sk ai či u s k ar v ių p ie n e Karvių tešmens sveikumo įvertinimas4. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
4.1. KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS
Įvertinus karvių melžimo savybes nustatyta, kad pageidautinas melžimo greitis (vidutiniškai (3 balai) ir greitai (4 balai)) buvo nustatytas 47 proc. karvių, nepageidautinas (labai l÷tas (1 balas) ir l÷tas (2 balai)) melžimo greitis nustatytas 20 proc. karvių ir labai greitas (5 balai) melžimo greitis nustatytas 33 proc. karvių. (Žr. 4 paveikslą).
27%; 4 20%; 3
13%; 2
7%; 1
33%; 5
4 paveikslas. Karvių pasiskirstymas pagal melžimo greičio balus (procentais)
Japertien÷s (2007 a) duomeninimis Lietuvoje veisiamų pieninių 64 % (p<0,001) juodmargių populiacijos karvių buvo melžtos labai l÷tai ir l÷tai (1–2 balai), pageidautinu melžimo greičiu, t.y. vidutiniškai ir greitai (3–4 balai), buvo melžta tik 22,82 % (p<0,001) šios populiacijos karvių. Žalųjų ir žalmargių veislių karvių populiacijoje labai l÷tai ir l÷tai buvo melžta 71,43 % (p<0,001) žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių, o pageidautinu melžimo greičiu buvo melžta tik 18,09 % (p<0,001) šios populiacijos karvių.
Gerokai aukštesnius karvių melžimo lengvumo rodiklius nustat÷ Kanados mokslininkai Asheber Sewalem, Gerrit Kistemker ir Brian Van Doormaal (2001). Jų duomenimis 1 balo melžimo lengvumo vertinimą atitinka 0,95%, 2 balų – 8,84%, 3 balų – 49,02%, 4 balų – 37,37%, 5 balų – 3,82 % tirtų karvių.
Tirtų karvių melžimo trukm÷ svyravo nuo 3,25 iki 18 min., aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ – 1,68 iki 8,98 kg/min., melžimo greitis - 0,94 iki 4,50 kg/min..
Vidutiniai karvių melžimo savybių, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene vidutiniai rodikliai pateikti 9 lentel÷je.
9 lentel÷. Vidutiniai karvių melžimo savybių, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene vidutiniai rodikliai
Rodikliai n x±mx
Melžimo trukm÷, min 397 8,284 (±2,362)
Melžimo greitis, kg/min 397 2,416 (±0,574)
Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min 397 4,552 (±1,233)
Pieno kiekis, kg 397 19,543 (±4,592)
Somatin÷s ląstel÷s, tūkst../cm3 399 529,757 (±675,466)
Japertien÷s (2007 a) tyrimų duomenys parod÷, kad juodmargių populiacijos melžimo greitis yra 1,691 (±0,614) kg/min. (p<0,001), o žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių – 1,634 (±0,018) kg/min. p<0,001).
Literatūroje pateikti vidutiniai karvių melžimo savybių rodikliai tarp skirtingų veislių ir populiacijų karvių buvo labai įvairūs. Vokietijos mokslininkų (Gäde ir kt., 2005) duomenimis, vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ (5,7 min.) ir didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ (3,8 kg/min.) buvo mažesni, o melžimo greitis (2,5 kg/min.) disdesnis nei tirtų Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių. Zwald ir grup÷s mokslininkų (2005) tirtų karvių melžimo trukm÷ vidutiniškai buvo 4,5 min. Vidutinis melžimo greitis Italijos žalųjų populiacijoje buvo žemesn÷ nei 2,2 kg/min. (Povinelli ir kt., 2003).
Mažesnius melžimo savybių rodiklius nustat÷ M. Tilki, M. Çolak, S. Inal ir T. Caglayan (2005). Jų duomenimis, švicų veisl÷s karvių vidutin÷ melžimo trukm÷ buvo 6,44 min. (±0,15), ir melžimo greitis – 1,34 kg/min. (±0,05). V. Tancin, A. H. Ipema, D. Peskovicova, P. H. Hogewerf, J. Macuhova (2003) tirtų karvių vidutinis melžimo greitis ir didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo mažesni nei Lietuvoje veisiamų pieninių karvių.
Tyrimų analiz÷ parod÷, kad did÷jant melžimo greičiui, aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ did÷ja, o melžimo trukm÷ trump÷ja.
Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo didžiausia, kai melžimo greitis buvo įvertintas 5 balais. Karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 1 balu, aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo
0,414 kg/min (p<0,001) mažesn÷ negu karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 2 balais, 0,831 kg/min (p<0,001) negu karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 3 balais ir 1,374 kg/min (p<0,001) mažesn÷ negu karvių, kurių melžimo greitis buvo įvertintas 4 ir 2,312 kg/min (p<0,001) negu 5 balais. (Žr. 10 lentelę).
10 lentel÷. Karvių melžimo savybių kitimas pagal melžimo greičio balus Melžimo greitis, kg/min Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min Melžimo greitis, balais n x±mx n x±mx n x±mx 1a 25 1,332 (±0,195)ab* 25 10,341 (±3,900)ab* 25 2,781 (±0,595)ab* 2b 22 1,664 (±0,222)cb* 22 10,084 (±3,436)ab* 22 3,195 (±1,022)ac* 3c 31 1,852 (±0,237)ad* 31 9,684 (±3,329)ac* 31 3,612 (±3,584)ad* 4d 72 2,168 (±0,022)ad* 72 8,451 (±2,344)ad* 72 4,155 (±1,054)ae* 5e 247 2,722 (±0,432)ae* 247 7,700 (±1,702)ae* 247 5,093 (±1,100)ae* Vidurkis 5 1,948 (±0,539) 5 9,245 (±1,132) 5 3,756 (±0,923) *p<0,001
Karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 1 balu, melžimo trukm÷ buvo 0,257 min (p<0,001) didesn÷ negu karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 2 balais, 0,657 min (p<0,001) negu karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 3 balais ir 1,89 min (p<0,001) mažesn÷ negu karvių, kurių melžimo greitis buvo įvertintas 4 ir 2,641 min (p<0,001) negu 5 balais. (Žr. 10 lentelę).
Ilgiausia melžimo trukm÷ buvo, kai melžimo greitis buvo iki 2 min (p<0,001), o trumpiausia, kai melžimo greitis truko daugiau nei 3 min. (p<0,001). Karvių, kurių melžimo greitis mažesnis nei 2 kg/min melžimo trukm÷ buvo 1,79 min ilgesn÷ nei karvių, kurių melžimo greitis 2-3 kg/min ir 2,545 (p<0,001) mažesnis nei karvių, kurių melžimo greitis virš 3 kg/min. (Žr. 5 paveikslą).
8,00 9,79 7,25 6,00 3,30 4,63 0 2 4 6 8 10 12 >2 2--3 <3
Melžimo greitis, kg/min
T ru k m ÷, m in 0 1 2 3 4 5 6 7 P ie n o t ek ÷j im a s, k g /m in
Melžimo trukm÷, min Aukščiausia tek÷jimo srov÷, kg/min
5 paveikslas. Karvių melžimo savybių kitimas priklausomai nuo melžimo greičio
Tyrimų rezultatai parod÷, kad melžimui trunkant iki 7 min, melžimo greitis buvo 0,082 kg/min (p<0,001) mažesnis nei karvių, kurių melžimas truko 7-10 min ir 0,549 kg/min (p<0,001) didesnis nei karvių, kurių melžimas truko ilgiau nei 10 min. (Žr. 11 lentelę).
11 lentel÷. Karvių melžimo greičio kitimas priklausomai nuo karvių melžimo trukm÷s
Melžimo greitis, kg/min Aukščiausia pieno tek÷jimo
srov÷, kg/min Melžimo trukm÷, min n x ±mx n x ±mx > 7 a 130 2,555 (±0,600)ac* 130 4,851 (±x1,294)ac* 7-10 b 188 2,473 (±0,493)bc* 188 4,698(±1,146)bc* <10 c 79 2,006 (±0,505)ca* 79 3,746 (±1,004)ca* *p<0,001
Kai karv÷s buvo melžiamos iki 7 min, aukščiausia tek÷jimo srov÷ buvo didžiausia. Ji 0,153 kg/min (p<0,001) buvo diesn÷ nei karvių, kurių melžimas truko 7-10 min. ir 1,105 kg/min (p<0,001) diesn÷ nei karvių, kurių melžimas truko ilgiau nei 10 min. (Žr. 11 lentelę).
Atlikus melžimo savybių analiz÷ skirtingais laktacijos periodais, nustatyta, kad geriausios karvių melžimo savyb÷s buvo 151-210 laktacijos dienomis (Žr. 6 paveikslą). Šiuo laikotarpiu karvių melžimo trukm÷ nedidel÷, o melžimo greitis ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ didžiausi (p>0,05). Iki 91 laktacijos dienos karvių aukščiausia tek÷jimo srov÷ buvo mžiausia, o melžimo trukm÷ didžiausia (p>0,05). Virš 271 laktacijos dienos karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo didžiausia, o melžimo trukm÷ mažiausia (p>0,05).
2,42 2,35 2,46 2,39 2,29 4,27 4,78 4,07 4,51 4,66 9,41 8,32 8,48 7,12 8,01 0 1 2 3 4 5 6 > 90 91-150 151-210 211-270 < 271 Laktacijos dienos P ie n o t ek ÷j im a s, k g /m in 6 7 7 8 8 9 9 10 10 T ru k m ÷, m in .
Melžimo greitis, kg/min Aukščiausia tek÷jimo srov÷, kg/min Melžimo trukm÷, min
6 paveikslas. Karvių melžimo savybių kitimas skirtingais laktacijos periodais
Japertien÷s (2007 a) tyrimų analiz÷ parod÷, kad karvių melžimo trukm÷ ilg÷jo iki 60 laktacijos dienos (p<0,001), v÷liau buvo žymus melžimo trukm÷s maž÷jimas. Žymus juodmargių karvių melžimo greičio padid÷jimas (nuo 1,468 iki 1,791 kg/min., p<0,001) nustatytas iki 60 laktacijos dienos ir ne toks žymus nuo 120 iki 180 laktacijos dienos (nuo 1,749 iki 1,860 kg/min., p<0,001). Antroje laktacijos pus÷je karvių melžimo greitis sparčiai maž÷jo. Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ iki 180 laktacijos dienos pamažu did÷jo (nuo 3,005 iki 3,359 kg/min., p<0,001), v÷liau nustatytas žymus sumaž÷jimas (iki 2,799 kg/min., p<0,001). Laktacijos pabaigoje aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ svyravo nežymiai.
Tyrimų rezultatai parod÷, kad didžiausi karvių melžimo savybių rodikliai (Žr. 7 paveikslą) buvo II laktacijoje (p>0,05). Karvių melžimo trukm÷ 0,08 min. buvo didesn÷ nei I laktacijoje ir 0,1 min. nei III ir v÷lesn÷se laktacijose. Karvių melžimo greitis II laktacijoje buvo 0,03 kg/min. buvo didesn÷ nei I laktacijoje ir 0,147 kg/min. nei III ir v÷lesn÷se laktacijose (p>0,05). Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ II laktacijoje buvo 0,596
kg/min. buvo didesn÷ nei I laktacijoje ir 0,336 kg/min. nei III ir v÷lesn÷se laktacijose (p>0,05). 2,460 2,313 2,423 4,932 4,336 4,596 8,341 8,243 8,262 0 1 2 3 4 5 6
I laktacija II laktacija III ir v÷lesn÷s laktacijos
P ie n o t ek ÷j im a s, k g /m in . 8.18 8.20 8.22 8.24 8.26 8.28 8.30 8.32 8.34 8.36 T ru k m ÷, m in .
Melžimo greitis, kg/min Aukščiausia tek÷jimo srov÷, kg/min Mmelžimo trukm÷, min
7 paveikslas. Vidutiniai karvių melžimo savybių rodikliai priklausomai nuo laktacijų skaičiaus
Japertien÷s (2007 a) tyrimų rezultatai parod÷, kad didžiausias melžimo greitis buvo II – IV laktacijų metu, v÷liau pasteb÷tas nedidelis melžimo greičio maž÷jimas (p<0,001). Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ šiek tiek did÷jo iki IV laktacijos, o nuo VI laktacijos maž÷jo (p<0,001).
Išanalizavus tirtų karvių melžimo savybes skirtingo sezono metu, pasteb÷ta, kad didžiausi melžimo savybių rodikliai buvo žiemą. (Žr. 8 paveikslą).
2,57 2,25 2,70 2,77 4,77 4,38 4,86 5,08 8,48 7,40 8,05 8,75 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 9,00 10,00
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
Melžimo greitis, kg/min Aukščiausia tek÷jimo srov÷, kg/min Mmelžimo trukm÷, min
Karvių melžimo greitis žiemą 0,2 kg/min. buvo didesnis nei pavasarį, 0,52 kg/min. nei vasarą ir 0,07 kg/min. nei rudenį. Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ 0,31 kg/min. buvo didesn÷ nei pavasarį, 0,7 kg/min. nei vasarą ir 0,22 kg/min. nei rudenį. Trumpiausiai karv÷s buvo melžtos vasarą. Vasarą karvių melžimo trukm÷ 1,08 min. buvo trumpesn÷ nei pavasarį, 0,65 min. nei rudenį ir 1,35 min. nei žiemą.
R. Japertien÷ (2007 a) tyrimų rezultatai parod÷, kad žiemą juodmarg÷s karv÷s buvo melžtos 1,19 min. (p<0,001) ilgiau nei pavasarį, 0,32 min. (p<0,001) ilgiau nei vasarą ir 0,16 min. (p<0,001) ilgiau nei rudenį. Pavasarį karvių melžimo greitis buvo didžiausias (p<0,001). Pavasarį juodmarg÷s karv÷s buvo melžtos 0,53 kg/min. (p<0,001) greičiau nei vasarą, 0,51 kg/min. (p<0,001) greičiau nei rudenį ir 0,27 kg/min. (p<0,001) greičiau nei žiemą. Juodmargių karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ pavasarį buvo 0,66 kg/min. (p<0,001) didesn÷ nei vasarą, 0,78 kg/min. (p<0,001) – rudenį ir 0,21 kg/min. (p<0,001) žiemą.
Išanalizavus tyrimų duomenis pasteb÷ta, kad geriausiomis melžimo savyb÷mis išsiskyr÷ O. Ivanchoe 1189870 linijai priklausančių bulių dukterys (Žr. 12 lentelę). Jų melžimo greitis ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo didžiausi, o melžimo trukm÷ – mažiausia. (p>0,05).
12 lentel÷. Skirtingoms linijoms priklausančių bulių dukterų melžimo savyb÷s
*p<0,01; **p<0,05 Melžimo greitis, kg/min Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min T÷vo linija T÷vo linijos kodas n x ±mx n x ±mx n x ±mx
Kiti W.A. Bruke Lad
697789 palikuonys 920 a 29 2,161 (±0,559) 29 7,992 (±2,287) 29 4,227 (±1,200) Elevation 1491007 gimininga grup÷ 931 b 141 2,431 (±0,538) 14 1 8,345 (±2,290) 14 1 4,574 (±1,131) O. Ivanchoe 1189870 linija 960 c 77 2,514 (±0,545) 77 7,874 (±2,124) cd** 77 4,901 (±1,300) cd* P.F.A. Chief 1427381 gimininga grup÷ 982 d 108 2,400 (±0,638) 10 8 8,558 (±2,469) 10 8 4,361 (±1,294) Vidurkis 88 2,377 (±0,151) 88 8,189 (±0,311) 88 4,512 (±0,292)
Mažiausias melžimo greitis ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo kitiems W.A. Bruke Lad 697789 palikuonims priklausančių bulių dukterų (Žr. 12 lentelę). Ilgiausiai buvo melžtos P.F.A. Chief 1427381 giminingai grupei priklausančių bulių dukterys. (p>0,05).
R. Japertien÷ (2007 a) tyrimų rezultatai parod÷, kad juodmargių populiacijos karvių, kurių t÷vai priklaus÷ kitoms linijoms ir giminingoms grup÷ms (99) buvo melžtos ilgiausiai (8,288 ±0,815 min., p<0,001), o karvių, kurių t÷vai priklaus÷ G. Criscross 1378594 giminingai grupei (952) buvo melžtos trumpiausiai (4,783 ±0,743 kg/min., p<0,001). Didžiausiu melžimo greičiu išsiskyr÷ O. Ivanhoe 1189870 (960) linijos bulių dukterys (1,972 ±0,045 kg/min. p<0,001), mažiausiu – Olandijos juodmargių bulių (190) linijų ir giminingų grupių bulių dukterys (1,333 ±0,221 kg/min., p<0,05). Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ O. Ivanhoe 1189870 (960) linijos bulių dukterų buvo didžiausia (3,747 ±0,095 kg/min., p<0,001), o Langerio LJ 2523 giminingos grup÷s (102) – mažiausia (2,679 ±0,427 kg/min. p<0,05). Geriausiomis melžimo savyb÷mis išsiskyr÷ F. Hope 1243697 giminingos grup÷s (951), G. Criscross 1378594 giminingos grup÷s (952) ir O. Ivanhoe 1189870 (960) linijų juodmargių bulių dukterys.
Išanalizavus skirtingų bulių dukterų melžimo savybes (Žr. 13 lentelę) nustatyta, kad ilgiausia melžimo trukm÷ buvo buliaus BENNER JAMES BRYZAN dukterų, trumpiausia BAKSAS dukterų. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo buliaus ZUNDER, o mažiausia buliaus ADDIS dukterų (skirtumas - 1,102 kg/min., p>0,05).
Buliaus ADDIS dukterų melžimo greitis buvo mažiausias, o buliaus AR-JOY SLOCUM ADAM dukterų – didžiausias (skirtumas - 0,54 kg/min., p>0,05).
R. Japertien÷ (2007 a) tyrimų rezultatai parod÷, kad ilgiausiai buvo melžtos Biggles dukterys (9,230 ±0,707 min., p<0,005), trumpiausiai –Vilagos TL dukterys (4,367 ±0,376 min., p<0,001). Didžiausiu melžimo greičiu išsiskyr÷ Vilagos TL dukterys (3,042 ±0,375 kg/min., p<0,01), mažiausiu – Aeskular dukterys (1,375 ±0,353 kg/min., p<0,025). Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ Vilagos TL dukterų buvo didžiausia (5,883 ±0,776 kg/min., p<0,01), o Nagano – mažiausia (2,533 ±0, 342 kg/min., p<0,001).
13 lentel÷. Skirtingų bulių dukterų melžimo savyb÷s
p>0,05
Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno tek÷jimo
srov÷, kg/min Melžimo greitis, kg/min
T÷vo Nr. T÷vo vardas
n x±mx n x±mx n x±mx
1021164246 ADDIS TL a 7 7,988 (±3,955) 7 3,770 (±1,541) 7 2,103 (±0,786)
2276980 AR-JOY SLOCUM ADAM b 11 8,507 (±1,999) 11 4,483 ±1,308) 11 2,643 (±0,775)
LT3341921 BAKSAS c 5 6,873 (±0,870) 5 4,403 (±2,065) 5 2,422 (±0,996)
6387868 B. C. GOLDENGATE d 11 7,400 (±1,977) 11 4,251 (±0,904) 11 2,507 (±0,476)
9201707355 BENNER JAMES BRYAN e 23 8,785 (±3,069) 23 4,059 (±1,439) 23 2,224 (±0,589)
7382698 EASTLAWN STAR ROMAN f 40 8,485 (±2,401) 40 4,280 (±1,149) 40 2,412 (±0,547)
4321 JORGAS g 47 7,963 (±1,893) 47 4,485 (±1,027) 47 2,377 (±0,513) 4445 LINCO h 49 8,650 (±2,292) 49 4,821 (±1,300) 49 2,290 (±0,531) 821153 MERINIT i 37 8,031 (±2,100) 37 4,387 (±1,106) 37 2,428 (±0,501) 563049 NOKORO j 22 8,026 (±2,174) 22 4,412 (±0,847) 2 2,420 (±0,475) 2259250 PARADISE-R SAILOR 95 k 35 7,926 (±1,934) 35 4,804 (±1,224) 35 2,567 (±0,611) 4331 SPORAS l 31 8,553 (±2,400) 31 4,690 (±1,289) 31 2,310 (±0,541) 820416 ZUNDER m 49 8,135 (±2,733) 49 4,872 (±1,255) 49 2,481 (±0,582)
Tyrimų rezultatai parod÷, kad geriausiomis melžimo savyb÷mis išsiskyr÷ karv÷s, kurių t÷vas buvo Lietuvos juodmargių veisl÷s (Žr. 14 lentelę). Šių karvių melžimo greitis ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ didžiausi, o melžimo trukm÷ trumpiausia. (p>0,005).
14 lentel÷. Karvių melžimo savyb÷s priklausomai nuo t÷vo veisl÷s Melžimo trukm÷, min Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min Melžimo greitis, kg/min T÷vo veisl÷ n x ±mx n x ±mx n x ±mx Lietuvos juodmargiai a 11 7,800 (±1,588) 11 4,894 (±0,973) 11 2,448 (±0,514) ad* Vokietijos juodmargiai b 65 8,339 (±2,762) 65 4,758 (±1,344) 65 2,357 (±0,554) Holšteinai c 296 8,310 (±2,368) 296 4,515 (±1,223) 296 2,437 (±0,582) Danijos juodmargiai d 24 7,923 (±1,601) 24 4,453 (±1,100) 24 2,345 (±0,568) *p<0,001
Karvių, kurių t÷vas buvo Vokietijos juodmargių veisl÷s, melžimo trukm÷ buvo didžiausia, karvių, kurių t÷vas buvo Danijos juodmargių veisl÷s – pieno tek÷jimas buvo l÷čiausias. (p>0,005).
4.2KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ ĮTAKA KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR TEŠMENS SVEIKUMUI
Atlikus tirtų karvių melžimo greičio ir pieno kiekio melžimo metu duomenų analizę, nustatyta, kad did÷jant melžimo greičiui, karvių produktyvumas did÷ja. (Žr. 15 lentelę).
Iš karvių, kurių melžimo greitis buvo virš 3 kg/min. pieno buvo primelžta 6,679 kg (p<0,001) daugiau, negu iš karvių, kurių melžimo greitis buvo iki 2 kg/min. ir 3,849 kg (p<0,001) daugiau negu iš karvių, kurių melžimo greitis buvo 2 – 3 kg/min. (p<0,001). (Žr. 15 lentelę).
Taip pat buvo nustatyta, kad karvių, kurių melžimo greitis buvo virš 3 kg/min, pieno riebumas buvo didžiausias. Jų pieno riebumas buvo 0,211 proc. didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo iki 2 kg/min. ir 0,203 proc. (p<0,025) didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo 2 – 3 kg/min. (p<0,01). (Žr. 15 lentelę).
15 lentel÷. Karvių produktyvumo kitimas priklausomai nuo melžimo greičio Pieno kiekis melžimo
metu, kg Pieno riebumas, proc.
Pieno baltymingumas, proc. Melžimo greitis, kg/min n x ±mx n x ±mx n x ±mx >2 a 88 16,743 (±4,609) ab* 84 4,585 (±0,593)ac*** 84 3,523 (±0,225) 2-3 b 24 7 19,573 (±3,995) bc* 23 7 4,593 (±0,521) bc** 23 7 3,511 (±0,272) <3 c 62 23,422 (±3,972) ac* 78 4,796 (±0,644)bc** 78 3,966 (±3,222) *p<0,001; **p<0,01; ***p<0,025
Didžiausias pieno baltymingumas buvo karvių, kurių melžimo greitis buvo virš 3 kg/min. Šių karvių pieno baltymingumas buvo 0,443 proc. didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo iki 2 kg/min. ir 0,455 proc. (p<0,025) didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo 2 – 3 kg/min. (p<0,01). (Žr. 15 lentelę).
Tyrimų rezultatai parod÷, kad pieno kiekis buvo mažiausias, kai karvių melžimo trukm÷ buvo iki 7 min., didžiausias, kai melžimo trukm÷ buvo daugiau kaip 10 min. Iš karvių, kurių melžimo trukm÷ buvo iki 7 min, buvo primelžta 6,02 kg mažiau pieno negu iš karvių, kurių melžimo trukm÷ buvo 7 – 10 min ir 2,2 kg mažiau negu karvių, kurių melžimas truko ilgiau nei 10 min. (p>0,05). (Žr. 16 lentelę).
16 lentel÷. Karvių produktyvumo kitimas priklausomai nuo karvių melžimo trukm÷s
*p<0,001; **p<0,01; ***p<0,025
R. Japertien÷s (2007 a) tyrimų rezultatai parod÷, kad produktyviausios karv÷s buvo melžiamos ilgiausiai, o did÷jant melžimo greičiui iš karvių primelžiama daugiau pieno.
Pieno kiekis melžimo metu, kg Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Melžimo trukm÷, min n x ±mx n x ±mx n x ±mx > 7 a 13 0 16,542 (±3,795)ab* 12 5 4,637 (±0,472) 125 3,798 (±2,545) 7-10 b 18 8 20,362 (±3,734)ac* 18 4 4,582 (±0,526) 184 3,498 (±0,239) <10 c 79 22,562 (±4,911)bc* 90 4,738 (±0,741) 90 3,544 (±0,384)
Didžiausias primilžis buvo nustatytas, kai melžimas truko daugiau nei 8 min. (p<0,001), melžimo greitis buvo didesnis nei 3 kg/min. (p<0,001).
Taip pat buvo nustatyta, kad karvių, kurių melžimo trukm÷ buvo virš 10 min., pieno riebumas buvo didžiausias. Šių karvių pieno riebumas buvo 0,101 proc. didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo iki 7 min. ir 0,156 proc. (p>0,05) didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo 7–10min. (p>0,05). (Žr. 16 lentelę).
Didžiausias pieno baltymingumas buvo karvių, kurių melžimo greitis buvo iki 7 min.. Šių karvių pieno baltymingumas buvo 0,3 proc. didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo 7–10min. ir 0,254 proc. (p>0,05) didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo virš 10 min. (p>0,05). (Žr. 16 lentelę).
R. Japertien÷ (2007 a) nustat÷, kad didžiausias pieno riebumas buvo, kai karv÷s melžtos virš 3 kg/min. (p<0,001) greičiu, didžiausias pieno baltymingumas nustatytas, kai karvių melžimo greitis I laktacijos metu buvo iki 2 kg/min. (p<0,001), II, III ir v÷lesnių laktacijų metu – virš 3 kg/min. (p<0,001).
Tyrimų rezultatai parod÷, kad didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo, kai melžimo greitis buvo įvertintas 1 – 2 balais (p<0,025), o mažiausias, kai melžimo greitis buvo įvertintas 4 – 5 balais. (Žr. 9 paveikslą). Karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 1 balu, somatinių ląstelių skaičius buvo 135,555 tūkst./cm3 mažesnis nei karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 2 balais, 56,817 tūkst./cm3 didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 3 balais, 222,993 tūkst./cm3 didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo įvertintas 4 balais ir 177,318 kg didesnis nei karvių, kurių melžimo greitis buvo įvertintas 5 balais. (p>0,05). 14,142 18,718 20,755 16,641 18,503 501,026 455,351 621,527 817,899 678,344 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 1 2 3 4 5
Melžimo greitis, balais
P ie n o k ie k is , k g 400 450 500 550 600 650 700 750 800 850 S L S , tū k st ./ cm 3 Pieno kiekis SLS
9 paveikslas. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus kitimas priklausomai nuo melžimo greičio (balais)
Karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 1 balu, pieno kiekis 2,499 kg (p<0,001) mažesn÷ nei karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 2 balais, 4,576 kg (p<0,001) negu karvių, kurių melžimo greitis įvertintas 3 balais, 4,361 kg (p<0,001) negu karvių, kurių melžimo greitis buvo įvertintas 4 ir 6,613 kg (p<0,001) ir negu 5 balais. (Žr. 11 paveikslą).
R. Japertien÷s (2007 a) tyrimų rezultatai parod÷, kad didžiausias karvių somatinių ląstelių skaičius piene nustatytas karv÷ms, kurių melžimo trukm÷ buvo didesn÷ nei 6 min. (p<0,001), melžimo greitis buvo iki 2 kg/min. (p<0,001). Mažiausias somatinių ląstelių skaičius piene buvo, kai karvių melžimas truko iki 3 min. (p<0,001), melžimo greitis svyravo nuo 2 iki 3 kg/min. (p<0,001).
4.3.KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ PRODUKTYVUMO IR TEŠMENS SVEIKUMO RODIKLIŲ TARPUSAVIO RYŠIAI
Atlikus karvių melžimo savybių koreliacinę analizę, buvo nustytos statistiškai patikimos (p<0,01) fenotipin÷s koreliacijos. (Žr. 17 lentelę).
Didžiausia statistiškai patikima teigiama karvių fenotipin÷ koreliacija nustatyta tarp melžimo greičio ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r=0,762, p<0,01), t.y., did÷jant pieno tek÷jimo srovei, melžimo greitis taip pat did÷ja.
Didel÷s statistiškai patikimos neigiamos juodmargių populiacijos karvių fenotipin÷s koreliacijos nustatytos tarp melžimo greičio ir melžimo trukm÷s (r= –0,366, p<0,01) bei melžimo trukm÷s ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r= –0,343, p<0,001), t.y., did÷jant pieno tek÷jimo srovei ir melžimo greičiui, melžimo trukm÷ maž÷ja. (Žr. 17 lentelę).
R. Japertien÷ (2007 a) nustat÷ statistiškai patikimą teigiamą fenotipinę koreliaciją tarp melžimo greičio ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r=0,771, p<0,001), didelę statistiškai patikimą neigiamą fenotipinę koreliaciją tarp melžimo greičio ir melžimo trukm÷s (r= –0,414, p<0,001) bei melžimo trukm÷s ir aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r= –0,336, p<0,001).
Aukštesnius koreliacijos koeficientus tarp melžimo savybių nustat÷ S. Gäde, W. Stamer, E. Junge bei E. Klam. Šių mokslininkų duomenimis, tarp melžimo greičio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s nustatyta didel÷ teigiama koreliacija (r=0,98), tarp melžimo greičio ir melžimo trukm÷s – ženkli neigiama koreliacija (r= –0,89), tarp didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s ir melžimo trukm÷s – ženkli neigiama koreliacija (r= –0,86).
17 lentel÷. Tirtų karvių melžimo savybių, produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšiai
Rodikliai Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min Melžimo greitis, kg/min Pieno kiekis melžimo metu, kg Pieno riebumas, proc. Pieno baltymin -gumas, proc. SLS Melžimo trukm÷, min -0,343** -0,366** 0,488** -0,002 -0,087 0,007 Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min 0,762** 0,363** 0,120* -0,023 0,115* Melžimo greitis, kg/min 0,520** 0,049 0,134* -0,133* Pieno kiekis melžimo metu, kg 0,037 -0,095 -0,121* Pieno riebumas, proc. 0,064 0,113* Pieno baltymin-gumas, proc. 0,028 *p<0,05; **p<0,01
M. Tilki, M. Çolak, S. Inal ir T. Caglayan duomenimis (2005), švicų veisl÷s karvių fenotipin÷ koreliacija tarp melžimo trukm÷s ir melžimo greičio taip pat buvo neigiama (–0,66, p<0,001). Kanados mokslininkų P. J. Boettcher, J. C. M. Dekkers ir B. W. Kolstad (1998) duomenimis, fenotipin÷ koreliacija tarp melžimo trukm÷s ir melžimo greičio buvo –0,50.
Atlikus koreliacinę analizę, nustatytos aukštos statistiškai patikimos koreliacijos tarp karvių melžimo savybių ir produktyvumo. (Žr. 17 lentelę).
Didžiausia statistiškai patikima teigiama koreliacija nustatyta tarp pieno kiekio ir melžimo greičio (r=0,520, p<0,01), šiek tiek mažesn÷ statistiškai patikima teigiama koreliacija nustatyta tarp pieno kiekio ir melžimo trukm÷s (r=0,488, p<0,001) bei aukščiausios pieno tek÷jimo srov÷s (r=0,363, p<0,001). (Žr. 17 lentelę).
