LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
LARISA SIDORČUK
KALAKUTŲ POSKERDIMINIO TIKRINIMO METU NUSTATOMŲ KRŪTINöS BURSOS UŽDEGIMO IR ASCITO ĮTAKA MöSOS KOKYBEI
Veterinarin÷s maisto saugos studijų programos Magistro darbas
Darbo vadovas:
Doc. dr. Gražina Januškevičien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kalakutų poskerdiminio tikrinimo metu nustatomų krūtin÷s bursos uždegimo ir ascito įtaka m÷sos kokybei“
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2010 12 13 Larisa Sidorčuk
(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe 2010 12 13 Larisa Sidorčuk
(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
GYNIMO
... ... ...
(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS UŽKREČIAMŲJŲ
LIGŲ KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas) Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA ( anglų kalba) 4
ĮVADAS 5
1 LITERATŪROS APŽVALGA 7
1.1 Gyvūninių produktų kokyb÷s užtikrinimas 7
1.2 Laikymo ir auginimo sąlygų įtaka kalakutų sveikatingumui ir
m÷sos kokybei.
8
1.3 Neužkrečiamos kalakutų ligos ir jų įtaka m÷sos kokybei 10
1.4 Krūtin÷s odos pakitimai 11
1.5 Kalakutų ascito sindromas ir kardiomiopatija (širdies apval÷jimo liga 12
1.6 Ligų ir kitų faktorių įtaka m÷sos kokybei 14
II TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 18
2.1 Tyrimo atlikimo vieta 18
2.2 Tyrimo metodai 18
2.3 Kalakutų m÷sos fiziko cheminių rodiklių įvertinimas 19
2.4 Bakterinio užterštumo nustatymas 19
2.5 Statistinis duomenų įvertinimas 20
III TYRIMŲ REZULTATAI 21
3.1 „X“ įmon÷je atlikto kalakutų poskerdiminio tikrinimo rezultatai 21
3.2 Fiziko- cheminių rodiklių tyrimai sveikų ir sirgusių krūtin÷s bursos uždegimu
bei ascitu kalakutų krūtin÷l÷je
24
3.3 Bakterijų kiekis sveikų ir sirgusių bursitu bei ascitu kalakutų
krūtin÷l÷je
30
IV REZULTATŲ APTARIMAS 31
IŠVADOS 36
LITERATŪROS SARAŠAS 37
SUMMARY
Author: Larisa Sidorčuk
Topic: The influence of chest Bursa inflammation and ascites, which were revealed during turkeys’ post-mortem examination, on turkey’s meat quality.
Labour leader: Docent.dr. Gražina Januškevičien÷.
Place of performance: The Lithuanian University of Health Sciences, the Academy of Veterinary, Food Safety Department.
Work size: 43 pages, 7 graphs, 3 tables.
The aim of this topic was to examine and identify the influence of chest Bursa inflammation and ascites, which were revealed during turkeys’ post-mortem examination, on turkey’s meat quality. Turkeys with signs of chest Bursa inflammation and turkeys of the same age and breed with signs of ascites were examined.
Physical, chemical indicators of pectoral muscles were evaluated, tests to determine bacterial contamination were made.
Conclusions reached: the influence of Bursitis on turkeys breast meat quality traits depended on the degree of inflammation. The influence of ascites on turkey breast meat quality traits is similar to bursitis and depended on the degree of occurrence. Diseases influenced all of the meat quality indicators which were examined.
ĮVADAS
Temos aktualumas: Pastaraisiais metais auga paukštienos paklausa. Tai siejama su vartotojų požiūrio į sveikesnį maistą kitimu. Pasteb÷tas ypatingas susidom÷jimas kalakutiena ir jos produktais. Teigiama, kad kalakutiena yra pati sveikiausia paukštiena, kurioje gausu baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų, mažai riebalų Jukna (2007). Mokslininkų duomenimis kalakutienos gamybos grandin÷je dominuoja baltieji kalakutai Big- 6 (Berk,2002; Hahn, Brandscheid 2002).
Natūraliomis sąlygomis užaugintų kalakutų m÷sa yra kokybiškesn÷, nei užaugintų pramoniniu būdu, be to, pastariesiems būdingas padidintas jautrumas infekcin÷ms ligoms. Lietuvoje dauguma kalakutienos pagaminama būtent pramonin÷s gamybos būdu. Taikant intensyvios gamybos technologijas, sparčiai did÷ja kalakutų mas÷, kinta audinių morfologin÷ sud÷tis, did÷ja krūtin÷s raumenų išeiga. Siekiant greito kalakutų svorio prieaugio, naudojant intensyvų š÷rimą, paukščiai tampa pasyvūs, linkę ilgiau tup÷ti ant grindinio. Didel÷se paukščių fermose sud÷tinga sudaryti pilnavertes kalakutų bendruomenines, maitinimo bei elgsenos sąlygas, greitas mas÷s priaugimas kelia pavojų kalakutų sveikatai ir gerovei. Medžiagų apykaitos disbalansą sukeliantis lesalų racionas gali paukščiams sukelti tiek širdies – kraujagyslių ligas, tiek kaulų ir raumenų sistemos defektus. (Ellerbock, 2000; Noll ir Kamyab, 2002). Genetin÷ selekcija, pulko tankis, pakratų kokyb÷, šviesos režimas ir kt. įtakoja, galūnių patologijas, krūtin÷s bursos pakitimus, širdies - kraujagyslių sistemos patologijas, ascitų atsiradimą (Hafez, 1999; Ellerbock, 2000; Noll ir Kamyab, 2002). Mokslininkai (Closter ir kt., 2009; Decuypere, 2000) ascito priežastimi įvardina genetinius faktorius, laikymo sąlygas, lesinimą. Mokslininkas Julian (2005) teigia jog širdies - kraujagyslių sistemos sutrikimai ir ascitai kelia problemą kalakutams.
Be to, d÷l didel÷s mas÷s kalakutai nepaj÷gūs normaliai vaikščioti, nes neišlaiko savo svorio. Kalakutai didžiąją laiko dalį praleidžia tup÷dami, o tai sąlygoja krūtin÷s nuospaudų susidarymą ir krūtin÷s bursos uždegimą. Ypač tai būdinga patinams, kadangi jie skerdžiami vyresnio amžiaus ir didesn÷s mas÷s. Priklausomai nuo kalakutų fizin÷s būkl÷s, nusilpimo laipsnio d÷l įvairių susirgimų ir patirto streso, esant krūtin÷s bursos pakitimams gali kilti antrin÷ infekcija d÷l Salmonella, Pasteurella, E. coli, Streptococcus, Staphylococcus, ir Mycoplasma patekimo (Berk 2002, Noll ir Kamyab 2002).
Mokslininko Kozak et al. (2002) teigimu, gyvūnų sveikatos būkl÷ yra svarbiausias rodiklis m÷sos kokyb÷s parametrams bei klasifikuojant m÷są, atkreipiant d÷mesį į jos paskirtį ir tinkamumą naudoti žmonių maistui. Sprendžiant racionalios žmogaus mitybos problemą,
pasirenkant produktų gamybos technologiją, prognozuojant m÷sos gaminių kokybę, reikia žinoti m÷sos kokyb÷s parametrus (Jukna 2007). Literatūroje n÷ra daug duomenų apie įvairių susirgimų poveikį m÷sos kokybei. Šalaševičien÷s (2003) nuomone m÷sos kokybiniai, kiekybiniai tyrimai daugiausia atlikti naudojant sveikų arba sąlyginai sveikų gyvūnų m÷są. Mokslininkas Bergman (1992)teigia, jog įvairūs pažeidimai ir patologiniai pakitimai paukščių skerdienoje taip pat gali sumažinti jos vertę. Tilley su bendraautoriais (1996) kaip ypatingus, paukštienos kokybę mažinančius faktorius nurodo kalakutų krūtin÷s nuospaudas ir krūtin÷s bursos uždegimus.
Darbo tikslas: Nustatyti kalakutų poskerdiminio tikrinimo metu nustatomų krūtin÷s bursos uždegimų ir ascitų dažnumą ir galimą įtaką m÷sos kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Poskerdiminio tikrinimo metu nustatyti kalakutų krūtin÷s bursos uždegimų ir ascitų dažnumą.
2. Nustatyti kalakutų krūtin÷s bursos uždegimo įtaką m÷sos fiziko-cheminiams rodikliams.
3. Nustatyti kalakutų ascito įtaką m÷sos fiziko-cheminiams rodikliams.
4. Nustatyti kalakutų krūtin÷s bursos uždegimo ir ascito įtaką sanitariniams m÷sos rodikliams.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gyvūninių produktų kokyb÷s užtikrinimas
M÷sos kokyb÷ priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, individualių savybių, įmitimo, š÷rimo (Honikel, 2004).
M÷sos žaliavos - produkto kokybę vartojimo požiūriu apibūdinama tam tikrų rodiklių visuma. Ją charakterizuoja savyb÷s, lemiančios maistinę vertę, taip pat nekenksmingumą ir priimtinumą vartoti. Nepaisant mokslininkų pastangų apibr÷žti pagrindinius kriterijus, kurie apibūdintų m÷sos kokybę, prie vienos nuomon÷s šiuo klausimu neprieita. Skirtingi žemynai, tautos, tradicijos ir kultūros, skirtingi žmon÷s lemia tai, kad lig šiol n÷ra vienos sistemos, apibūdinančios m÷sos kokyb÷s rodiklius moksliniu požiūriu (Honicel, 1993).
Vartotojų požiūris į kokybę turi subjektyvumo elementų, tačiau, kaip pažymi Klont R.E. (1998), šiuolaikinis vartotojas, vertindamas prekę pagal kai kuriuos socialinius - ekonominius veiksnius, numato išorin÷s aplinkos poveikio žaliavai galimybes. Pastarieji veiksniai gali nulemti produkto kokybę, bet patys negali būti kokyb÷s charakteristikomis.
M÷sos kokybę nusakančius požymius siūloma skirstyti į 4 grupes. 1 lentel÷je pateiktas m÷sos kokybinių charakteristikų sąrašas n÷ra išsamus, tačiau jame atsispindi pagrindiniai, t.y. patys svarbiausi rodikliai (Honicel, 1993).
1 lentel÷. M÷sos žaliavos - produkto kokybinių rodiklių grup÷s ir charakteristikos
Mitybiniai Jusliniai
Visaverčiai baltymai ir jų sud÷tis
Baltymų visavertiškumo koeficientas atsižvelgiant į triptofano ir oksiprolino santykį
Riebalai ir jų sud÷tis Mineralin÷s medžiagos Vitaminai Išvaizda Spalvos tonas Spalvos šviesumas Marmuringumas Struktūra Skonis Kvapas Sultingumas Konsistencija
Technologiniai Sanitariniai higieniniai
Vandens sujungimo paj÷gumas Jungiamojo audinio kiekis Konsistencija
Spalvos grynumas Baltymų būkl÷ Riebalų būkl÷
Laikymo terminus lemiančios
charakteristikos
Medikamentų likučiai Teršalai
Palaipsniui išaugęs m÷sos perdirb÷jų poreikis gaminti kokybišką ir patrauklią produkciją atkreip÷ mokslininkų d÷mesį ir paskatino juos imtis platesnių tyrimų. Pastarojo dešimtmečio Europos Sąjungos šalių maisto pramon÷s įmonių tikslai ir mokslinių tyrimų prioritetai sutampa. Tai: 1) veiksnių, lemiančių technologinių rodiklių pokyčius, analiz÷; 2) korekcinių priemonių parinkimas ir technologinių procesų optimizavimas; 3) technologinių rodiklių, kaip spalvos, vandens sujungimo paj÷gumo, konsistencijos prognoz÷ ankstyvajame žaliavos paruošimo laikotarpyje (Karlsoon et al., 1998; Rosenvold et al., 2001).
Hofman (1973) m÷sos žaliavos kokybinę vertę apibūdinančius rodiklius suskirst÷ į tokias grupes:
- Sensoriniai faktoriai: išvaizda (spalva, marmuriškumas),
- Maistingumas: baltymų riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekis,
- Higienos faktoriai: mikrobin÷ tarša, patvarumas laikymui (pH,aw) teršalų likučiai,
- Technologin÷s savyb÷s: vandens rišlumas, kietumas, tąsumas, pH, spalva. 1.2. Laikymo ir auginimo sąlygų įtaka kalakutų sveikatingumui ir
m÷sos kokybei
Kalakutus auginti sud÷tingiau negu kitus paukščius. Siekiant gauti aukštos kokyb÷s kalakutieną, būtina užtikrinti paukščių laikymo ir auginimo sąlygas. Paukštienos kokyb÷ priklauso nuo sąlygų apimančių įvairias paukščio vystimosi stadijas, nuo apvaisinto kiaušinio iki suvartojimo (Baracho et.al., 2006). Statant naujus arba rekonstruojant senus pastatus turi būti atsižvelgiama į natūralius biologinius kalakutų poreikius (higiena, oro kokyb÷ visais auginimo periodais, šviesos r÷žimas turi užtikrinti normalią kalakutų elgseną ir fiziologines funkcijas. (Algers, Berg, 2001; Jones et.al., 2005). Siekiant išskirtin÷s paukštienos kokyb÷s, paukščiai turi būti lesinami natūraliais (nebūtinai ekologiškais) lesalais, laikomi laisvai, neviršijant jų skaičiaus ploto vienete, skerdžiami tik tam tikro amžiaus, pasiekę nustatytą
masę (Ekstrand, Algers, 1997). Mokslininkų nuomone patvirtinami labai aiškūs kontroliuojami kokyb÷s kriterijai, pagal kuriuos produktas pripažįstamas išskirtiniu. Tokie produktai išsiskiria unikalia receptūra, specialiomis gamybos technologijomis ir labai aukšta,
griežtai kontroliuojama kokybe. Tokiems produktams rekomenduojamos specialios laikymo
sąlygos (Jones et.al., 2005).
Kalakutai yra jautrūs temperatūros svyravimams ir skirtingu augimo ir vystimosi tarpsniu jiems reikia palaikyti skirtingus temperatūros r÷žimus. Vanhooser (1995) rekomendacijomis, pirmosiomis savait÷mis tur÷tų būti palaikoma sąlyginai aukšta temperatūra (32 – 35º C), nuo trečios savait÷s ji turi būti sumažinta iki 26º C.
Kad ir kokia laikymo sistema yra naudojama, kalakutai privalo tur÷ti galimybę laisvai jud÷ti, normaliai stov÷ti, jud÷ti ratu, išskleisti savo sparnus. Kalakutai turimtur÷ti galimybę laisvai, nekliudydami vienas kito sutūpti (Hall, 2001; Martrenchar et.al., 2002). Rekomenduojamas kalakutų talpinimo tankis priklauso nuo amžiaus, lyties, veisl÷s ir patalpų mikroklimato (Berg, 1998). Mokslininkų Shane (1998), Terzich et. al.(1998) nuomone, palaikant kraiko higieną (išvengiant amonio susidarymo), mažinama paukščių ligų plitimo galimyb÷ ir mirtingumas.
Kalakutų talpinimo tankis priklauso nuo amžiaus, lyties, veisl÷s ir mikroklimato. Svarbu užtikrinti, kad kalakutai tur÷tų galimybę laisvai jud÷ti, normaliai stov÷ti, išskleisti savo sparnus nekliudydami vienas kito. Per didelis paukščių tankumas skatina stresų ir ligų atsiradimą (Baltuonien÷, Baltuonis, 2003).
Apšvietimas kalakutams įvairiame amžiuje skiriasi pagal apšvietimo ilgumą ir intensyvumą. Būtina užtikrinti nors minimalų 8 valandų apšvietimą. Plunksnų pešiojimo ir kanibalizmo profilaktikai tinka naudoti minimalų 6 - 10 lux apšvietimą arba spalvotą šviesą: auginant m÷sai kalakučiukus - m÷lyną, laikant reprodukcinį pulką – raudoną. Šviesiose patalpose kalakutai aktyvesni, daugiau lesa ir geria, tamsiose – priešingai, yra ramūs, lesa ir geria mažiau (Baltuonien÷, Baltuonis, 2003).
Kitas kalakutų auginimui svarbus faktorius yra lesinimas ir girdymas (Jones et.al., 2005). Pašarai – vienas iš esminių faktorių įtakojančių gyvūnų sveikatą ir gerovę, o tai pat žmonių maistui naudojamų gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktų saugą ir kokybę, bei aplinkos apsaugą gerovę (Janušonis ir kt., 2005).
Kalakutid÷je turi būti užtikrintas tinkamas lesalų ir vandens prieinamumas. Pasenęs lesalas ar vanduo turi būti pakeičiami, o ne paliekami lesalin÷se ar išpilami ant kraiko (Kalač,
2005). Nerekomenduojamas smulkus lesalas, nes jo smulkios dalel÷s, pakilusios į orą, sąlygoją dažnesnius kv÷pavimo sistemos susirgimus. Kokybiški lesalai teigiamai veikia kalakutų sveikatą bei m÷sos kokybinius rodiklius.
Jones et. al.( 2005) nuomone lesinimo ir girdymo įranga tur÷tų būti suprojektuota ir patalpinta taip, kad būtų iki minimumo sumažintas lesalo ir vandens užterštumas ir vandens išlaistymas ant kraiko, nes tai blogina kraiko kokybę. Lesalinių ir gertuvių turi būti pakankamai, kad kalakutai gal÷tų kada nori be konkurencijos prieiti atsigerti ir palesti. Būtina registruoti sunaudojamą vandens ir lesalų kiekį. Rekomenduojama lesalų sud÷ties kontrol÷, siekiant išvengti nepageidautinų ar draudžiamų cheminių, biologinių, genetiškai modifikuotų organizmų, uždraustų pašarinių priedų panaudojimo (Jones et.al., 2005).
Užtikrinant kalakutienos kokybę, nemažas d÷mesys skiriamas ir priešskerdiminiams faktoriams. Kalakutų gaudymą rekomenduojama atlikti esant mažo intensyvumo (2 lux) apšvietimui. Dažniausia kalakutus rekomenduojama ne gaudyti, o tik suvaryti į atvirus konteinerius. Mažesn÷s mas÷s kalakutus galima gaudyti ir nešti laikant už abiejų kojų ir krūtinkaulio arba prispaudus tarp rankos ir krūtin÷s. Mokslininkas Leonardo su bendraautoriais (2001) nustat÷, kad gaudant paukščius rankomis padaroma daugiau sužeidimų nei taikant mechanizuotą būdą, atitinkamai 16,5 ir 7 %. Gaudant rankomis nustatomas iki 25 % sužalotų paukčių, kraujosruvos bei m÷lyn÷s rastos šlaunyse, kojose bei krūtin÷s srityse. Kannan su bendraautoriais (1997) tyr÷ paukščių laikymo trukm÷s transportavimo d÷ž÷se bei transportavimo įtaką m÷sos kokybe ir nustat÷, kad priešskerdiminis stresas gali įtakoti šlaunelių spalvą, tačiau m÷sos kokybei neigiamos įtakos netur÷jo. Tuo tarpu mokslininkas Fletcher (2002) teigia, kad paukštienos m÷sos kokyb÷ labai priklauso nuo priešskerdimin÷s paukščio būkl÷s. Bilgili et. al.(1989), Mendes et.al. (2001) nuomone d÷l transportavimo bei aukštos aplinkos temperatūros poveikio stebimas ir paukščių mas÷s kritimas (nuo 0,5 iki 2 %). Nesilaikant auginimo rekomendacijų, kalakutams padid÷ja imlumas įvairioms ligoms.
1.3. Neužkrečiamos kalakutų ligos ir jų įtaka m÷sos kokybei
Šiuo metu pasaulyje labai paplitę sunkieji anglų BIG – 6 ir BUT – 9 veislių baltieji m÷siniai kalakutai. Jie labai greitai užauga, o m÷sa pasižymi geromis savyb÷mis. Tinkama priežiūra, lesinimas ir neužkr÷sta aplinka yra svarbiausios būtinos sąlygos norint užauginti gerą kalakutų pulką ir iki minimumo sumažinti infekcinių bei neužkrečiamų ligų tikimybę.
Paukščių medžiagų apykaitos (metabolin÷s) ligos dažniausiai pažeidžia širdies- kraujagyslių sistemą, o tai įtakoja didžiausią m÷sinių viščiukų ir kalakutų mirtingumą. Medžiagų apykaitos sutrikimai taip pat sukelia skeleto sistemos ligas, sąlygojančias paukščių raišumą, sul÷tintą augimą bei krūtin÷s nuospaudų ar krūtin÷s bursos uždegimų atsiradimą, tuo pačiu įtakoja ir kalakutienos kokybę. (Clarc,2002;Breuer 2005)..iš Rudolf 2008
M÷sos mitybin÷ vert÷ priklauso nuo gyvūno rūšies, veisl÷s, lyties, amžiaus, įmitimo, š÷rimo raciono, sveikatingumo, anatomin÷s skerdenos dalies, taip pat nuo technologinių perdirbimo aspektų, laikymo bei sand÷liavimo. Skirtingų rūšių gyvūnų m÷sa pasižymi skirtingomis savyb÷mis. Priklausomai nuo rūšies, skiriasi m÷sos chemin÷ sud÷tis, skirtingas raumeninio, riebalinio ir jungiamojo audinio santykis. Svarbus faktorius įtakojantis m÷sos kokybę yra veisl÷ (Culioli et. al.,2003).
Specializuotų m÷sinių veislių paukščiai pasižymi geresn÷mis m÷sin÷mis savyb÷mis, didesne raumenų išeiga skerdenoje (Hopkins ir kt., 2000).
1.4. Krūtin÷s odos pakitimai
Terminas krūtin÷s odos pakitimai apibūdina daugybę kalakutų krūtin÷s odos patologinių pakitimų (krūtin÷s bursos uždegimą, krūtin÷s pūsles, krūtin÷s nuospaudas, bursos higromą). Pagrindin÷s šių susirgimų priežastys – mechaninis-trauminis poveikis (kietas kraikas, ribotas jud÷jimas), genetiniai veiksniai, laikymo faktoriai, mikroorganizmai (Kamyab, 2001). Dažnai kalakutams nustatomas krūtin÷s bursos padid÷jimas ir uždegimas, arba krūtin÷s nuospaudos. Abu šie pažeidimai sukelia nemažus ekonominius nuostaolius d÷l vertingiausios kalakutienos dalies krūtin÷l÷s išeigos sumažinimo ir sąlygoja skerdenų kokyb÷s sumaž÷jimą (Kamyab, 2001) ..iš Bergman 2006. Židininio opinio dermatito atveju, kalakutams randamos apvalios arba ovalios l÷tin÷s opos, kurios lokalizuojasi viršutiniame odos sluoksnyje. Dažniausiai jos būna pavien÷s įvairiose krūtinkaulio srityse (Berk, 2002). Šie paviršiniai odos pakitimai gali pasiekti net keleto centimetrų diametrą (Wartemann, 2005).
Esant krūtin÷s bursos uždegimui kalbama apie ribotos apimties padid÷jimą su odos uždegimu krūtin÷s srityje. Pakitusios bursos vidus susideda iš gelsvai baltos tąsios sinovijos, kuri v÷liau tampa varšk÷s konsistencijos. Bursitai gali būti komplikuojami antrin÷s infekcijos suk÷l÷jų, tokių kaip Salmonella spp., Pasteurella spp, E. coli, Streptococcus spp., Staphylococcus spp, ir Mycoplasma spp. (Berk, 2002). Remiantis mokslininkų Noll ir Kamyab (2002) tyrimų duomenimis, tik nedidelis procentas (9 proc.) bakteriologiškai ištirtų krūtin÷s odos pakitimų bakteriologiniu atžvilgiu buvo teigiami.
Kalakutų krūtin÷s odos ir bursos dirginimą bei uždegimą gali sukelti skirtingi veiksniai. Greta genetinių faktorių, įtakos krūtin÷s odos pakitimų formavimuisi turi įvairūs laikymo veiksniai, pulko tankis, pakratų kokyb÷, šviesos r÷žimas, jud÷jimo aparato susirgimai, per ilgas gul÷jimo laikas, padid÷jęs mechaninis krūtin÷s odos apkrovimas (Ellerbrock, 2000). Greitai augantiems ir sunkiųjų veislių kalakutams, esant didelei kūno masei, ypač 8 gyvenimo savaitę pastebimas polinkis bursitų formavimuisi (Noll, Kamyab, 2002).
Mokslininko Ellerbrock (2000) tyrimai parod÷, jog žymiai mažiau krūtin÷s odos pakitimų nustatoma kalakutams, kuriems tenka didesnis plotas.
Noll ir Kamyab (2002) nuomone, pernelyg didelis pulko tankis, enteritai, netinkamai įrengta girdymo sistema gali įtakoti per didelį pakratų dr÷gnumą. D÷l amoniako ir pakratų dr÷gm÷s pakyla pH reikšm÷, kuri taip pat kaip ir išmatomis suterštos plunksnos sukelia uždegiminę krūtin÷s odos reakciją.
Hafez (1999) nuomone, bursitų prevencijai reik÷tų pagerinti veisimo atranką, kad būtų greitesnis paukščių krūtin÷s apsiplunksnavimas, reik÷tų gerinti ir laikymo sąlygas. Prie to priklausytų pakratų valdymas, kokyb÷, krūtin÷s odos mechaninių dirginimų ir pulko tankio sumažinimas, jud÷jimo aktyvumo skatinimas ir kalakutų gul÷jimo laiko sumažinimas.
1.5. Kalakutų ascito sindromas ir kardiomiopatija (širdies apval÷jimo liga)
Kalakutų spartus augimas ir didel÷ kūno mas÷, ypač esant smulkiam skeletui, įtakoja raumenų, skeleto ir širdies bei kraujagyslių ligas (Lilburn, 1994). Šios krypties tyrimai pateik÷ prieštaringus rezultatus. Pasteb÷ta, kad daugelis šių problemų gal÷tų būti sumažintos ar netgi pašalintos vien tik sul÷tinus augimo tempą, tačiau ne visuomet greitas augimas ir didelis svoris įtakoja ligą. Tod÷l iškilo diskusija, ar negali būti taip, kad kai kurios šių problemų gali būti metabolinio disbalanso rezultatas, susijęs su greitu augimu ir tiksliau būtų vadinamas metabolite liga (Julian, 1998).
Ascito sindromas d÷l didelio paukščių mirtingumo kelia ekonomines problemas. Ascitas apibūdinamas serozinio skysčio kaupimu pilvo ertm÷je, o tai lemia didelį paukščių mirtingumą (Calnek ir kt., 1991). Ascito atveju vystosi plaučių hipertenzija, ko pasekoje išsivysto dešinio širdies skilvelio hipertrofija, vožtuvų nepakankamumas, padid÷ja kraujospūdis venose, kaupiasi skysčiai. D÷l paukščių širdies struktūros ypatumų greitai išsivysto širdies nepakankamumas. Ascito pasireiškimą gali įtakoti deguonies trūkumas ore ir audiniuose, laikymo sąlygos, kv÷pavimo ligos, greitas augimas, toksinai, pašarų priedų maistin÷ kokyb÷, aukščio altitud÷ ir kt. D÷l išsivysčiusio ascito patams÷ja krūtin÷s raumuo,
padid÷ja pilvo apimtis, pilvo ertm÷je atsiranda skystis su fibrino krešuliais, vystosi hidroperikardija, perikardinis kraujavimas bei plaučių, kepenų, inkstų ir žarnyno pasyvi hiperemija (Tafti ir Karima, 2000). Teigiama, kad ascitui jautresni yra patinai nei patel÷s, manoma, kad taip yra d÷l didesnio metabolinio poreikio deguoniui. Gali būti, kad greitai augantys kalakutų patinai turi nepakankamą plaučių difuzinę gebą. Faktoriai trukdantys deguonies perdavimui, kv÷pavimui ar širdies darbui gali sukelti hipoksiją (deguonies trūkumą audiniuose), o tai įtakoja arterinę plaučių hipertenziją (padid÷jusį kraujospūdį) ir hipertrofiją. Tiriant paukščių širdies ligas pagrinde nustatyti miokardinai pakitimai, kartu su heterofilų ir limfocitų infiltracija. Tafti ir Karima (2000) nustat÷ kremzlinių mazgelių (papulių) padid÷jimą ascitu sergančių paukščių plaučiuose. Autorius pasteb÷jo, kad ascitu sergančių paukščių augimo greitis teigiamai koreliavo su papulių susidarymu plaučiuose, kartu su uždegiminių ląstelių infiltracija nustatyta plaučių ir kepenų pasyvi hiperemija . Autoriaus nuomone paukščių kv÷pavimo sistemos anatominiai-fiziologiniai ypatumai turi įtakos m÷sinių paukščių hipertenzijos sindromui. Šios ligos dažnumo pasireiškimui įtakos gali tur÷ti sąlyginai smulkus skeletas, didel÷ krūtin÷s raumenų mas÷, kas sudaro sl÷gį iš pilvo srities į oro takus ir sąlygoja mažą plaučių tūrį. (Jones, 2005). Kadangi ascitas prasideda nuo plaučių hipertenzijos, strategijos siekiant sumažinti ascito dažnumą greitai augančiuose paukščiuose turi būti pašalintos priežastys, sukeliančios plaučių hipertenziją. Metaboliniai poreikiai susiję su greitu augimu įtakojantys širdies darbo intensyvumą bei perpumpuojamo kraujo tūrį ir yra maisto medžiagų ir aprūpinimu deguonimi šaltinis (Jones, 2005). Julian et.al.(1995) nuomone, ascito galima išvengti griežtai apribojant augimo tempą. Tiriant hemaglobino prisotinimą deguonimi, pasteb÷ta, kad greitai augantys paukščiai (šiuo atveju broileriai) pasižym÷jo žemesne hemoglobino deguonies saturacija (Julian ir Mirsalimi, 1992). Ir tai sutinka su Tafti ir Karima (2000) nuomone, kad netgi žemoje altitud÷je, kai kurie m÷sai skirti paukščiai negali pilnai aprūpinti deguonimi savo kraujotakos sistemos.
Kalakutų kardiomiopatija, dar vadinama širdies apval÷jimo liga – tai dviejų širdies skilvelių išsipl÷timas, galintis sumažinti širdies veiklos efektyvumą arba pabloginti širdies funkcionavimą. Ši liga pasitaiko kalakutams iki 4 sav. amžiaus, bet gali paveikti ir senesnius paukščius (Aziz, 2002 a,b). Kalakutai serga d÷l deguonies stygiaus, neleidžiančio širdies audiniui tinkamai funkcionuoti. Daugeliu atvejų tai įvyksta d÷l padid÷jusio deguonies poreikio, pavyzdžiui, jeigu paukštis sušalęs, jam per karšta ar per greitai auga. Žinoma, nepakankamas deguonies kiekis aplinkoje (perykloje, transporte arba tvarte) taip pat gali tur÷ti įtakos šiam susirgimui.
Kardiomiopatija padaro labai didelių nuostolių kalakutų pramonei visame pasaulyje. Dauguma ligos paveiktų kalakutų nugaišta, kai kurie išgyvena iki skerdimo. Vidutiniškai gaišta 2 – 5 proc., o ypatingais atvejais net daugiau kaip 20 proc. Sergančių kalakutų svoris gali būti apie 2 kg. Šia liga serga apie 10 proc. visų kalakutų (Aziz, 2002a).
Mokslininko Aziz (2002a) nuomone, predisponuojantys veiksniai yra nepalankios laikymo sąlygos, ypač temperatūra ir oro kokyb÷, taip pat genetiniai veiksniai ir lesinimo įtaka.
Ascitas ir širdies išsipl÷timas taip pat pastebimi pas paukščius gaunančius daug druskos su lesalu ar vandeniu. D÷l skysto pavidalo ir apie 2,4 kartus dažnesnio vartojimo nei lesalo vandens druskingumas yra svarbesnis faktorius. Druska yra pagrindinis natrio šaltinis. Pasteb÷ta, kad viščiukai maždaug iki 21 dienos amžiaus yra labai jautrūs natrio pertekliui, o apsinuodijimas natriu (natrio toksikoz÷) yra dažniausiai nustatoma liga tokio amžiaus paukščiams (Julian, 2002). Kiani ir Feizi (2008) nustat÷, kad viščiukų mirtingumas d÷l ascito ir širdies pažeidimų smarkiai išaugo viščiukų g÷rusių 350 ppm natrio koncentracijos vandenį. Pasteb÷ta, kad mirtingumas tur÷jo tiesioginį ryšį su su natrio koncentracijos did÷jimu geriamajame vandenyje (Kiani ir Feizi, 2008). Crespo su bendraautoriais (2008) taip pat diagnozavo kalakutų apsinuodijimą druska, esant per dideliai natrio koncentracijai geriamajame vandenyje ir druskos pertekliaus įtaką ascitų vystymuisi.
M÷sa yra vienas vertingiausių produktų. Joje yra daug nepakeičiamų amino rūgščių, riebaluose ir vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, skani, aukštos biologin÷s vert÷s, pasižyminti geromis kulinarin÷mis savyb÷mis m÷sa (Jukna ir Jukna, 2004).
1.6. Ligų ir kitų faktorių įtaka m÷sos kokybei
M÷sa yra vienas vertingiausių produktų. Joje yra daug nepakeičiamų amino rūgščių, riebaluose ir vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, skani, aukštos biologin÷s vert÷s, pasižyminti geromis kulinarin÷mis savyb÷mis m÷sa (Jukna ir Jukna, 2004).
Skirtingų rūšių gyvūnų m÷sa pasižymi skirtingomis savyb÷mis. Priklausomai nuo rūšies, skiriasi m÷sos chemin÷ sud÷tis, skirtingas raumeninio, riebalinio ir jungiamojo audinio santykis. Svarbus faktorius įtakojantis m÷sos kokybę yra veisl÷. Specializuotų m÷sinių veislių paukščiai pasižymi geresn÷mis m÷sin÷mis savyb÷mis, didesne raumenų išeiga skerdenoje (Hopkins ir kt., 2000). Geras paukščių m÷singumas formuojasi, gausiai juos lesinant
subalansuotais pašarais be pertraukos nuo gimimo iki skerdimo. Tod÷l veisl÷s, amžiaus bei mitybos suderinamumas lemia m÷sos kokybę (Groom, 2006). Naudojant racioną, subalansuotą pagal visas maistines ir neorganines medžiagas, sudaromos galimyb÷s gauti ne tik didelį kalakutų mas÷s priesvorį, bet ir reguliuoti m÷sos sud÷tinių dalių santykį. Blaha su benraautoriais (2001) taip pat teigia, kad m÷sos mitybin÷ vert÷ priklauso nuo gyvūno rūšies, veisl÷s, lyties, amžiaus, įmitimo, š÷rimo raciono, sveikatingumo, anatomin÷s skerdenos dalies, taip pat nuo technologinių perdirbimo aspektų, laikymo bei sand÷liavimo. Culioli ir bendraautorių nuomone (2003) vertingiausia m÷sos dalis yra baltymai, jie nulemia m÷sos maistinę vertę, turi įtakos fiziniams ir cheminiams rodikliams bei pokyčiams technologinio proceso metu. Jukna ir bendraautoriai (2007) tirdami skirtingų rūšių gyvūnų m÷sos kokybę nustat÷, kad kalakutų m÷sa kaupia didžiausią kiekį sausųjų medžiagų, baltymų, mineralinių medžiagų. Nagrin÷jant fizikinius ir cheminius rodiklius nustatyta, kad kalakutienos m÷sa yra šviesiausia, švelniausia (Jukna ir kt., 2007).
M÷sos kokybei, nepriklausomai nuo gyvūno rūšies ar veisl÷s, įtakos turi laikymo bei skerdimo sąlygos. Esant blogoms laikymo sąlygoms padideja tiek infekcinių, tiek neužkrečiamų ligų tikimyb÷, o tai taip pat įtakoja m÷sos kokybę bei mirtingumą (Groom, 2006). Visos maisto medžiagos įtakoja medžiagų apykaitą, tačiau dauguma mikroelementų veikia fermentin÷je ir hormonin÷je sistemose, taigi reguliuojant pašarų kokybę (baltingumą, mikroelementų kiekį) galima išvengti su viršsvoriu bei medžiagų apytakos (d÷l taršos) sutrikimais susijusių ligų, kas taip pat įtakoja m÷sos kokybę (McDowell, 2000).
Didelį stresą augimo, transportavimo ar skerdimo metu patyrusiems paukščiams iš skerdenos blogiau išteka kraujas, m÷sa blogiau bręsta, pablog÷ja jos kokyb÷. Leonardo ir bendraautorių duomenimis (2001), nuo pagavimo iki pristatymo skerdimui nustatyta iki 25 % sužalotų paukčių, kraujosruvos bei m÷lyn÷s rastos šlaunyse, kojose bei krūtin÷s srityse. Tuo tarpu Kannan ir bendraautoriai (1997) nustat÷, kad priešskerdiminis stresas gali įtakoti šlaunelių spalvą, tačiau m÷sos kokybei neigiamos įtakos netur÷jo. Fletcher (2002) teig÷, kad paukštienos m÷sos kokyb÷ laibai priklauso nuo priešskerdimin÷s paukščio būkl÷s. Be to, d÷l transportavimo bei aukštos temperatūros poveikio stebimas ir svorio kritimas (nuo 0,5 iki 2 %) (Bilgili ir kt., 1989; Mendes ir kt., 2001). Bergmann (1992) nuomone, įvairūs pažeidimai ir patologiniai pakitimai paukščių skerdenoje taip pat gali sumažinti jos vertę. Tilley su bendraautoriais (1996) kaip ypatingai svarbius paukštienos kokybę mažinančius faktorius nurodo nuospaudas, pūsles, bursitus krūtin÷s raumenyse.
Mikrobiologinis paukštienos m÷sos saugumas ir kokyb÷ yra labai svarbus faktorius. Cavitte (2003) duomenimis, dažniausiai pasitaiko Salmonella ir Campylobacter spp. Šios
problemos atsirado d÷l modernios intensyviosios paukštininkyst÷s specifikos, kur dideli paukščių kiekiai kartu laikomi nedideliame plote. Tokios sąlygos skatina bet kokių patogenų plitimą paukštid÷je (Mead, 2004). Be to antimikrobinių preparatų naudojimas profilaktiniais, gydomaisiais ar kitais tikslais, prisideda prie patogenų atsparumo vystimosi. Be to mikroorganizmai m÷soje gali atsirasti ir poskerdiminio laikotarpio metu, esant blogoms atv÷sintos skerdenos laikymo sąlygoms (Cohen ir kt., 2007; Gill ir Badoni, 2005).
Literatūroje duomenų apie įvairių susirgimų suk÷l÷jų poveikį m÷sos kokybei n÷ra daug, nes m÷sos kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai atliekami naudojant sveiką arba sąlyginai sveiką žaliavą (Šalaševičien÷ ir kt., 2003). Tyrimai daugiau buvo atliekami su kiaulių m÷sa. Mokslinink÷s A. Šalaševičien÷s su bendraautoriais (2003) teigimu, vis d÷lto nustatomi m÷sos kokybinių rodiklių pokyčiai dažniausiai d÷l medžiagų apykaitos sutrikimų. Sutrikus įvairių medžiagų metabolizmo produktų pašalinimui iš organizmo, blog÷ja m÷sos organoleptin÷s savyb÷s.
Mokslininko Wajda et al. (2003) teigimu d÷l sutrikusios imunin÷s sistemos sergančio gyvūno skerdenoje dažniau randama infekcijų suk÷l÷jų – salmonelių, stafilokokų, streptokokų, E. coli. Infekcija sąlygoja metabolizmą gyvame organizme, o šis apsprendžia prieš ir po skerdimo vykstančius procesus. Gardner et al. (1999) išk÷l÷ hipotezę, jog virusin÷s infekcijos metu, nusilpus imuninei sistemai, organizmas tampa jautrus, ypač antrinei, dažniausiai bakterinei, infekcijai. D÷l to dvigubos infekcijos gyvulių grup÷s bandiniuose pasteb÷ti žymūs pokyčiai organų ir audinių struktūrose. Tod÷l tik÷tina, kad virusinių ir bakterinių infekcijų sukelti pokyčiai raumeniniame audinyje gali veikti cheminę sud÷tį ir lemti biocheminių procesų kokybę žaliavoje autoliz÷s metu.
Autoliz÷s procesams daro įtaką tiek išoriniai (temperatūros pokyčiai, mikroorganizmų, proteolitinių fermentų veikla, natūralūs ir dirbtiniai aktyvatoriai), tiek ir vidiniai veiksniai, kaip audinio struktūra ir sud÷tis, gyvo organizmo amžius, organo funkcionalumas skerdimo metu, regeneracinis audinio potencialas, aplinkos pH, gyvulio skerdimo sąlygos ir patologinio proceso pobūdis. Autoliziniai su infekcija susiję pokyčiai yra įvairialypiai ir vyksta visoje ląstel÷je, veikdami visus jos organoidus. Palyginant sveikų su virusu infekuotų gyvulių raumenų audiniais, pasteb÷ta, jog ligos atveju metaboliniai procesai gyvame organizme vyksta intensyviau, tai apsprendžia intensyvesnius autoliz÷s procesus postmortem (Šalaševičien÷ ir kt., 2003).
Dailidavičien÷ su bendraautoriais (2008, 2009a, 2009b) nustat÷, jog kiaul÷ms sergant pneumonijomis kinta m÷sos fiziniai - cheminiai parametrai, o taip pat sanitarin÷ m÷sos kokyb÷. Kiaulių plaučių susirgimai tur÷jo įtakos ir m÷sos kietumui, vandeningumui, vandens
rišlumo gebai, pH. Nustatytas biogeninių aminų kiekio ir mikrobin÷s taršos padid÷jimas m÷soje, esant plaučių pažeidimams.
Bergmann (1992) nuomone, įvairūs pažeidimai ir patologiniai pakitimai paukščių skerdenoje gali sumažinti jos vertę. Tilley et al. (1996) kaip ypatingai svarbius paukštienos kokybę mažinančius faktorius nurodo nuospaudas, pūsles, bursitus krūtin÷s raumenyse.
Didelį stresą patyrusiems paukščiams iš skerdenos blogiau išteka kraujas, m÷sa blogiau bręsta, pablog÷ja jos kokyb÷ (Nather, 2004).
Mokslininkų Blaha et al. (2001) teigimu, m÷sos mitybin÷ vert÷ priklauso nuo gyvūno rūšies, veisl÷s, lyties, amžiaus, įmitimo, š÷rimo raciono, sveikatingumo, anatomin÷s skerdenos dalies, taip pat nuo technologinių perdirbimo aspektų, laikymo bei sand÷liavimo.
Skirtingų rūšių gyvūnų m÷sa pasižymi skirtingomis savyb÷mis. Priklausomai nuo rūšies, skiriasi m÷sos chemin÷ sud÷tis, skirtingas raumeninio, riebalinio ir jungiamojo audinio santykis. Svarbus faktorius įtakojantis m÷sos kokybę yra veisl÷. Specializuotų m÷sinių veislių paukščiai pasižymi geresn÷mis m÷sin÷mis savyb÷mis, didesne raumenų išeiga skerdenoje (Hopkins et al., 2000). Geras paukščių m÷singumas formuojasi, gausiai juos lesinant subalansuotais pašarais be pertraukos nuo gimimo iki skerdimo. Naudojant racioną, subalansuotą pagal visas maistines ir neorganines medžiagas, sudaromos galimyb÷s gauti ne tik didelį kalakutų mas÷s priesvorį, bet ir reguliuoti m÷sos sud÷tinių dalių santykį.
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo atlikimo vieta
Tyrimai buvo vykdomi 2008–2009 metais. Atlikta 2000 – 2009 m. VMVT priešskerdiminio, poskerdiminio tikrinimo ataskaitose registruotų paukščių susirgimų analiz÷. Pakitimų, nustatomų poskerdiminio tikrinimo metu, analizei pasirinkta „X“ m÷sos įmon÷, kurioje buvo skerdžiami BIG – 6 ir BUT – 9 veislių m÷siniai kalakutai iš penkių kalakutų fermų. Buvo skerdžiami 132 – 154 dienų amžiaus kalakutai patinai ir 98 – 104 dienų amžiaus patel÷s. M÷giniai laboratoriniams tyrimams buvo imami iš 147 dienų amžiaus BIG – 6 veisl÷s kalakutų patinų, išaugintų toje pačioje fermoje ir tur÷jusių krūtin÷s bursos uždegimo požymius ir tokio paties amžiaus ir veisl÷s kalakutų su ascito požymiais.
2.2. Tyrimo metodai
Kalakutų skerdenų ir vidaus organų poskerdiminis tikrinimas „X“ m÷sos įmon÷s paukščių skerdykloje, atliktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 854/2004.
Poskerdiminio tikrinimo metu tyrimui buvo atrinkti tos pačios veisl÷s kalakutai auginti vienoje fermoje. Kalakutai buvo paskersti toje pačioje skerdykloje tą pačią dieną ir vienodomis sąlygomis. Po poskerdimin÷s ekspertiz÷s skerdenos buvo suskirstytos į grupes:
KB grup÷ – kontrolin÷, jokių pakitimų;
IB grup÷ – pirmo laipsnio krūtin÷s bursos uždegimas - krūtinkaulio srityje nežymi fliuktacija, visai n÷ra arba labai nedidelis suapval÷jimas, n÷ra jokio sukiet÷jimo;
IIB grup÷ – antro laipsnio krūtin÷s bursos uždegimas - krūtinkaulio srityje kumščio dydžio fliuktuojantis ar sukiet÷jęs suapval÷jimas, susidaręs 10 – 20 mm diametro butonas;
IIIB grup÷ – trečio laipsnio krūtin÷s bursos uždegimas - dviejų kumščių dydžio fliuktuojantis ar sukiet÷jęs suapval÷jimas, butonas daugiau nei 25 mm;
KA grup÷ – kontrolin÷ , jokių pakitimų;
IA grup÷ – pirmo laipsnio ascitas - pilvo ertm÷je, pilvapl÷v÷s maišeliuose nedidelis kiekis skaidraus skysčio, širdies maišelyje skaidrus skystis, širdis suapval÷jusi;
IIA grup÷ – antro laipsnio ascitas - pilvo ertm÷je gausu skysčio su fibrino siūlais, širdies maišelis sustor÷jęs, jame randamas skystis, širdis hipertrofuota, išsipl÷tęs dešinys skilvelis ir prieširdis, kepenys padid÷jusios, pilnakraujis, randamos riebalin÷s infiltracijos;
IIIA grup÷ – trečio laipsnio ascitas - pilvo ertm÷je gausu skysčio su fibrino dribsniais, fibrino mas÷s randamos pilvo ertm÷je, seroziniai dangalai suaugę, širdies maišelis sustor÷jęs, jame randamas skystis, širdis hipertrofuota, išsipl÷tęs dešinys skilvelis ir prieširdis, kepenys peraugusios jungiamuoju audiniu, kepenų kapsul÷ matin÷, sustor÷jusi, parenchimoje nekroz÷s židiniai, kraujosrūvos, kepenų parenchima kieta, trapi.
2.3. Kalakutų m÷sos fiziko cheminių rodiklių įvertinimas
Patologijų įtaka skerdenos savyb÷ms buvo tiriama vertinant fizikinius cheminius krūtin÷l÷s raumens rodiklius.
M÷sos fizikiniams bei cheminiams rodikliams nustatyti buvo imama 550 g kalakutų krūtin÷l÷s raumens. Šie rodikliai buvo tiriami LVA Gyvulių m÷sinių savybių ir m÷sos kokyb÷s įvertinimo laboratorijoje.
M÷sos kokyb÷s tyrimai atlikti pra÷jus 48 val. po skerdimo. Sausųjų medžiagų kiekis
buvo nustatomas džiovinant m÷sos m÷ginius 105 oC temperatūroje iki pastovios mas÷s ją
nustatant automatin÷mis sausųjų medžiagų svarstykl÷mis (SMO–1), baltymų kiekis m÷soje – pagal Kjeldalį, pelenų kiekis – sudeginant m÷sos organines medžiagas mufelin÷je krosnel÷je
700 oC temperatūroje. Virimo nuostoliai buvo nustatomi verdant vakuume supakuotą m÷są
cirkuliacin÷je vandens vonel÷je 70 oC temperatūroje, 30 min. Virimo nuostoliai nustatyti
pagal m÷ginio svorio pokyčius – pasvertos prieš verdant ir išvirtą. M÷sos kietumas buvo nustatomas Warner–Bratzler metodu, vandeningumas – pagal m÷ginio mas÷s sumaž÷jimą per
24 val., laikant m÷są pakabintą maišeliuose +4 oC temperatūroje (Honikel, 1987). Vandens
rišlumo geba buvo nustatoma Grau ir Hammo metodu (Offer ir Knight, 1988), pelenai –
sudeginant m÷sos organinę medžiagą 600–800 oC temperatūroje, spalvingumas – pagal CIE–
LAB metodą su Minolta Chromameter 410 matuojant m÷sos šviesumą (L*), rausvumą (a*) ir
gelsvumą (b*). Riebalų kiekis nustatytas Soksleto metodu.
PH matavimai atlikti portatyviu pH-metru/m V prietaisas mod.IQ150 pH buvo
matuojamas pra÷jus pra÷jus 24 val. po skerdimo (pH24), kranialin÷je krūtin÷s raumens (
m.pectoralis) dalyje, 1 cm. gylyje.
2.4. Bakterinio užterštumo nustatymas
Krūtin÷l÷s raumenų mikrobiologiniam tyrimui m÷giniai paimti iškarto po skerdimo. Iš kalakutų, su stipriais ascito pakitimais, steriliu peiliu buvo atpjaunami 100 – 150 g krūtin÷l÷s
raumenų gabalai, apipilami etilo alkoholiu, nudeginami ir dedami į sterilius maišelius. Maišeliai su m÷giniais talpinami į termod÷žę, kurioje palaikoma 0+4ºC temperatūra ir gabenami į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamentą. Krūtin÷l÷s raumenyse nustatytas bendras žarninių lazdelių (E. coli) skaičius 1g (LST ISO 16649-2:2002), koaguliazę gaminančių stafilokokų skaičius 1g (LST EN ISO 6888-1+A1: 2005) ir enterobakterijų skaičius 1 g (LST ISO 21528-2:2004 ).
2.5. Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimo duomenų statistinis įvertinimas atliktas statistiniu paketu SPSS (licenzijos Nr. 9900457; versija 15, SPSS Inc., Chicago) Windows operacin÷je sistemoje. Apskaičiuotos lyginamų grupių tiriamųjų požymių vidutin÷s reikšm÷s (aritmetiniai ir struktūriniai vidurkiai) ir variacijos rodikliai (mažiausios ir didžiausios reikšm÷s, standartin÷s paklaidos). Tarpgrupiniai skirtumai įvertinti pagal Stjudento kriterijų ir laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Statistiniai ryšiai tarp požymių įvertinti apskaičiavus Pearsono koreliacijos koeficientus ir nustačius jų statistinį reikšmingumą.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. „X“ įmon÷je atlikto kalakutų poskerdiminio tikrinimo rezultatai
Pakitimų, nustatomų paukščių poskerdiminio tikrinimo metu, analiz÷ atlikta 2008 – 2010 metų laikotarpiu „X“ kalakutų skerdykloje, į kurią buvo vežami skersti paukščiai, išauginti Lietuvoje. Poskerdiminio tikrinimo metu iš viso apžiūr÷ti 21737 kalakutų patinų ir 11843 kalakutų patelių skerdenos ir vidaus organai.
1 grafikas. Paukščių poskerdiminio tikrinimo metu nustatyti pakitimai
Kalakutams poskerdiminio tikrinimo metu dažniausiai pakitimai buvo randami galūn÷se – apie 83 procentus, tarp kurių vyravo pododermatitai. Patinams galūnių pažeidimai buvo dažnesnis 91,5 proc., nei patel÷ms – 75 proc. Gana dažnos buvo ir kepenų patologijos, patinams rastos pas 53,06 proc., o patel÷ms pas 32, 17 proc., poskerdiminio tikrinimo metu apžiūr÷tų paukščių. Dažnai , iki 31,19 proc. apžiūr÷tų patinų ir 11,65 proc. apžiūr÷ttų patelių buvo nustatyta padid÷jusi blužnis. Kv÷pavimo organų patologijos sudar÷ panašų procentą tiek patinams tiek patel÷ms – vidutiniškai 7 proc. Tuo tarpu širdies patologijos patinams buvo
nustatytos 12,75 patikrintų paukščių ir odos patologijos 17,24 proc. patikrintų paukščių ir ženkliai dažniau t.y. 7 ir 14 kartų rastos dažnaiu nei patel÷ms (1grafikas).
Kalakutams patinams krūtin÷s bursos uždegimai rasti pas 4,75 procentus poskerdiminio tikrinimo metu apžiūr÷tų paukščių (2a grafikas), ascitai pas 0,72 procentus apžiūr÷tų patinų (3a grafikas),. Kalakutų patelių analogiški rodikliai buvo gerokai mažesni: bursitai - 0,09 proc. (2a grafikas),, ascitai - 0,08 proc. (3a grafikas),
2a grafikas. Paukščių poskerdiminio tikrinimo metu nustatytų krūtin÷s bursos uždegimų pasiskirtymas priklausomai nuo pažeidimo laipsnio ( proc. nuo poskerdiminio tikrinimo metu apžiūr÷tų paukščių)
Patinams krūtin÷s bursos nustatytas dažniau nei patel÷ms Toks pasiskirstymas aiškinamas santykinai dideliu mas÷s bei skerdiminio amžiaus skirtumu.
2b grafikas. Paukščių poskerdiminio tikrinimo metu nustatytų krūtin÷s bursos uždegimų pasiskirtymas priklausomai nuo pažeidimo laipsnio (proc. nuo šią patologiją tur÷jusių paukščių)
Daugiau nei pusei šią patologiją turinčių patinų (57,22) proc. nustatytas silpnai išreištas bursos uždegimas, 30,85 proc. – vidutinio stiprumo ir 11,91 proc. – stipriai išreikštas bursos uždegimas. Tuo tarpu skerdiminio amžiaus patel÷ms pasireišk÷ tik silpnai išreištas bursos uždegimas (grafikas 2b).
3a grafikas. Paukščių poskerdiminio tikrinimo metu nustatytų priklausomai nuo pažeidimo laipsnio ( proc. nuo poskerdiminio tikrinimo metu apžiūr÷tų paukščių)
Kalakutų patinams pirmo laipsnio ascitai sudar÷ 0,34 proc., antro laipsnio 0,24 proc. ir trečio laipsnio 0,14 proc. visų poskerdimio tikrinimo metu apžiūr÷tų kalakutų (3a grafikas)
3b grafikas. Paukščių poskerdiminio tikrinimo metu nustatytų ascitų pasiskirtymas priklausomai nuo pažeidimo laipsnio (proc. nuo šią patologiją tur÷jusių paukščių)
ir analogiškai 46,83 proc. pirmo laipsnio ascitas, 33,54 proc. antro laipsnio ascitas, 19,62 proc. trečio laipsnio ascitas nuo šią patologiją tur÷jusių kalakutų patinų. o patel÷ms diagnozuotas tik silpnai išreikštas ascitas ir sudar÷ 0,08 proc. visų poskerdiminio tikrinimo metu apžiūr÷tų patelių (3b grafikas).
„X“ įmon÷s skerdykloje atlikto poskerdiminio tikrinimo rezultatai rodo, jog krūtin÷s bursos uždegimai yra opi problema, ypač patinams. Tod÷l siekiant kuo mažesnių ekonominių nuostolių, svarbu atkreipti d÷mesį į bursitų prevenciją ir eliminuoti ligos priežastis.
3.2. Fiziko- cheminių rodiklių tyrimai sveikų ir sirgusių krūtin÷s bursos uždegimu bei ascitu kalakutų krūtin÷l÷je
Pirmoje lentel÷je pateikti visų tirtų grupių gyvūnų m÷sos kokybinių rodiklių aprašomosios statistikos duomenys. Didžiausia variacija iš tirtų rodiklių pasižym÷jo riebalai (Cv=27,735 proc.), vandeningumas, m÷sos švelnumas ir b spalvingumas (Cv=15,322 - 18,476
proc.), mažiausia – pH ir H2O rišlumas (Cv=2,524 - 3,074 proc.). Palyginus kontrolin÷s ir
krūtin÷lių m÷sos fiziko-cheminiai tyrimai parod÷ statistiškai patikimus skirtumus tarp grupių rodiklių (1 lentel÷). Pirmo ir antro laipsnio krūtin÷s bursos uždegimo atveju pH ( 5,50-5,52) statistiškai patikimai buvo žemesnis nei kontrolin÷s grup÷s t.y. artimas PSE m÷sai). Tuo tarpu esant trečio laipsnio t.y. visais ligos atvejais buvo aukštesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Trečio laipsnio ascito atveju pH buvo aukštesnis ir už krūtin÷l÷s raumenų pH trečio laipsnio bursito atveju.
Įvertinant krūtin÷l÷s m÷sos spalvą, statistiškai patikimi skirtumai nustatyti lyginant kontrolin÷s grup÷s m÷sos šviesumo rodiklį L* ir tiriamąsias grupes. Pirmo ir antro laipsnio bursito atveju L* reikšm÷s (56,69 – 56,03) statistiškai patikimai buvo aukštesn÷s, lyginant su kontroline grupe t.y. m÷sa buvo blyškesn÷ (šviesesn÷), o trečio laipsnio bursito atveju L* reikšm÷ (46,26) buvo statistiškai patikimai žemesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s. Visų laipsnių ascito atveju L* rodiklis buvo ( 48,86-48,12) ženkliai žemesnis nei kontrolin÷s grup÷s, bet aukštesnis nei trečio laipsnio bursito atveju.
a* rodiklis bursitų atveju, statistiškai patikimai žemesnis nei kontrolin÷s kalakutų grup÷s raumenyse ir aukštesnis nei bursitu sergančių paukščių.
b* rodiklis bursitu sergančių paukščių buvo žemesnis nei kontrolinių paukščių, tačiau duomenys statistiškai nepatikimi. Ascito atveju b rodiklis statistiškai patikimai aukštesnis nei kontrolin÷s grup÷s.
Kalakutų krūtin÷l÷s raumenų vandeningumas pirmo laipsnio bursito atveju buvo nežymiai mažesnis nei kontrolin÷s grup÷s (skirtumai statistiškai nepatikimi), antro laipsnio bursito atveju raumenų vandeningumas (2,49 proc.) buvo statistiškai patikimai aukštesnis nei kontrolin÷s grup÷s. Trečio laipsnio bursos uždegimo atveju vandeningumas (1,93 proc.) vandeningumas buvo mažesnis nei kontrolin÷s grup÷s. Pirmo ir antro laipsnio ascito atveju, krūtin÷s raumenų vandeningumas buvo žemesnis nei kontrolin÷s grup÷s.
Vandens rišlumas statistiškai patikimai skyr÷si tarp kontrolin÷s grup÷s (61,85 proc.) ir antro laipsnio krūtin÷s bursos uždegimo (60,23 proc.) buvo žemesni, o virimo nuostoliai aukštesnini kontrolin÷s grup÷s. Trečio laipsnio bursos uždegimo atveju vandens rišlumas (63,67proc.) buvo statistiškai patikimai aukštesnis nei kontrolin÷s grup÷s, tuo pačiu mažesni virimo nuostoliai (13,60 proc.).
Vandens rišlumas pirmo ir antro laipsnio ascito atv÷ju (61,50 ir 62,54 proc) ir kontrolin÷s grup÷s (61,85 proc.) kalakutų raumenyse vandens rišlumas statistiškai nepatikimai nežymiai skyr÷si, o trečio laipsnio ascito atveju vandens rišlumas (63,74 proc.) buvo statistiškai patikimai didesnis ir virimo nuostoliai mažesni nei kontrolin÷s grup÷s. Tarpraumeninių riebalų kiekis bursitu sergančių kalakutų krūtin÷l÷je, lyginant su kontroline
grupe buvo mažesnis, o ascitu sergančių kalakutų raumenyse didesnis nei kontrolin÷je grup÷je ir bursitu sergančių kalakutų m÷soje. Ascito atveju krūtin÷l÷s raumenyse baltymų buvo mažiau nei kontrolin÷s grup÷s. Bursito atveju baltymų kiekis buvo panašus kaip ir kontrolin÷s grup÷s. Sausų medžiagų kiekis sergančių paukščių raumenyse buvo mažesnis nei kontrolin÷s grup÷s paukščių.
1 lentel÷. Kalakutų krūtin÷l÷s m÷sos fizin÷s – chemin÷s savyb÷s Spalva Grup÷ s.m., % pH L* a* b* Vandening umas, % Vandens rišlumas, % Virimo nuostoliai, % Šveln., kg/cm2 Tarpraumenini ai riebalai, % Pelenai, % Baltymai, % Norma - kontrol÷ 28,11±0 ,16 5,57±0,0 1 52,12 ±0,16 15,02±0,1 5 6,67±0,21 2,22±0,06 61,85±0,52 15,38±0,24 1,14±0, 00 1,29±0,05 1,16±0,0 3 25,65±0,2 3 Bursitas 1 grup÷ 27,39±0 ,13** 5,50±0,0 1*** 56,69 ±0,05 *** 13,98±0,1 6*** 6,54±0,16 2,10±0,04 62,37±0,44 15,21±0,29 1,46±0, 02*** 0,88±0,04*** 1,26±0,0 2*** 25,24±0,1 1 Bursitas 2 grup÷ 27,52±0 ,15** 5,52±0,0 1** 56,03 ±0,02 *** 13,82±0,1 8*** 6,62±0,17 2,49±0,07** 60,23±0,18** 16,25±0,15** 1,26±0, 14 0,98±0,06*** 1,24±0,0 2*** 25,29±0,1 4 Bursitas 3 grup÷ 27,67±0 ,14* 5,83±0,0 1*** 46,26 ±0,16 *** 14,55±0,1 5*** 6,36±0,12 1,93±0,03*** 63,67±0,20** 13,60±0,03*** 1,47±0, 02*** 0,95±0,05*** 1,23±0,0 1*** 25,52±0,1 3 Ascitas 1 grup÷ 27,36±0 ,09*** 5,68±0,0 1*** 48,12 ±0,06 *** 17,01±0,1 8*** 8,71±0,14 *** 2,06±0,03* 61,50±0,18 15,26±0,0,07 1,12±0, 03 1,30±0,05 1,11±0,0 2 24,95±0,0 9** P<0,01 ** Ascitas 2 grup÷ 27,03±0 ,11*** 5,75±0,0 1*** 48,86 ±0,04 *** 17,33±0,1 3*** 8,80±0,16 *** 1,93±0,02 *** 62,54±0,20 15,03±0,07* 1,34±0, 04 1,34±0,04 1,10±0,0 3 24,58±0,1 1*** P<0,001 *** Ascitas 3 grup÷ 24,92±0 ,15*** 5,85±0,0 3*** 46,38 ±0,09 *** 17,57±0,0 9*** 8,93±0,11 *** 1,77±0,02 *** 63,74±0,16*** 12,42±0,34*** 1,37±0, 28 1,37±0,28 1,11±0,0 8 22,47±0,1 7*** P<0,001 *** p< * 0,05; **0,01, ***0,001
Dispersin÷s analiz÷s metodu nustatyta statistiškai reikšminga grup÷s įtaka visiems tirtiems m÷sos kokybiniams rodikliams (p<0,0001). Daugiausiai nuo grup÷s priklaus÷ m÷sos spalvingumo, pH, baltymų kiekio ir S. M. proc. Mažiausia faktorin÷s dispersijos dalis bendrojoje dispersijoje nustatyta virimo nuostolių ir pelenų kiekio proc. (2 lentel÷).
Kaip matome iš 3 lentel÷je pateiktų visų tiriamųjų grupių gyvūnų m÷sos kokybinių rodiklių koreliacin÷s analiz÷s tyrimų, S. M. proc. statistiškai reikšmingai koreliavo su visais tirtais rodiklais, išskyrus riebalų proc. ir ypač tampriai teigiamai su baltymų kiekiu proc. Neigiama vidutin÷ S. M. proc. koreliacija nustatyta su m÷sos pH, a* ir b* spalvingumu (p<0,001). M÷sos pH vidutiniškai teigiamai koreliavo su a* ir b* spalvingumu ir neigiamai
ženkliai su L* (p<0,001); koreliacija su vandeningumu buvo neigiama, o su H2O rišlumu
vidutiniškai teigiama (p<0,001); su baltymų kiekiu - neigiama, riebalų – teigiama (p<0,001). Riebalai tampriausiai teigiamai koreliavo su a* ir b* spalvingumu (r=0,436-0,491; p<0,001); pelenai – neigiamai vidutiniškai su riebalų proc. ir a* spalvingumu (r=-0,453-0,448; p<0,001); baltymai – teigiamai labai tampriai su S. M. proc. (r=0,972, p<0,001) ir neigiamai vidutiniškai ir tampriai su pH, a* ir b* spalvingumu (r=-0,455-0,80; p<0,001).
2. lentel÷. Grup÷s įtakos m÷sos kokybiniams rodikliams dispersin÷ analiz÷.
Rodiklis Grup÷s įtaka, proc. p S. M. , proc. 64,16 0,0001 pH 89,27 0,0001 L* 98,47 0,0001 a* 76,60 0,0001 Spalvingumas b* 68,01 0,0001 Vandeningumas, proc. 52,49 0,0001
H2O rišlumas, mg/ proc. 41,51 0,0001 Virimo nuostoliai, proc. 24,57 0,0001
Švelnumas, kg/cm2 57,47 0,0001
Riebalai, proc. 38,87 0,0001
Pelenai, proc. 29,54 0,0001
3 lentel÷. Koreliacin÷ analiz÷ Rodikliai S. M. , proc. pH L* a* b* Vandenin gumas, proc. H2O rišlumas , mg/ proc. Virimo nuostoliai, proc. Švelnu mas, kg/cm2 Riebalai, proc. Pelenai, proc. pH -0,431*** × L* 0,337*** -0,870*** × a* -0,408*** 0,499*** -0,605*** × b* -0,391*** 0,400*** -0,455*** 0,662*** × Vandening umas, proc. 0,397*** -0,578*** 0,563*** -0,388*** -0,283*** × H2O rišlumas, Mg/ proc. -0,279*** 0,485*** -0,413*** 0,168** 0,129 -0,375*** × Virimo nuostoliai, proc. 0,290*** -0,381*** 0,294*** -0,129 -0,125 0,284*** -0,238** × Švelnumas, kg/cm2 0,232** -0,101 0,220** -0,482*** -0,429*** 0,015 0,139* 0,032 × Riebalai, proc. -0,070 0,262*** -0,340*** 0,491*** 0,436*** -0,210** 0,052 -0,044 -0,283** * × Pelenai, proc. 0,220*** -0,253*** 0,342*** -0,453*** -0,394*** 0,200** -0,138* 0,035 0,255** * -0,448*** × Baltymai, proc. 0,972*** -0,465*** 0,383*** -0,480*** -0,455*** 0,419*** -0,273** * 0,293*** 0,272** * -0,283*** 0,234** * p< * 0,05; **0,01, ***0,001
3.3. Bakterijų kiekis sveikų ir sirgusių bursitu bei ascitu kalakutų krūtin÷l÷je
Įvertinant m÷sos sanitarinę kokybę, atlikome krūtin÷l÷s raumenų mikrobiologinį tyrimą. Kontrolin÷s grup÷s (sveikų) kalakutų ir pirmo laipsnio krūtin÷l÷s bursos uždegimo (4a grafikas.) ir ascito atveju (4b grafikas.) nustatytas panašus enterobakterijų ir E.Coli kiekis, nuo 0,9ir 0,8 lg KSV/g E. Coli ir 1,2-0,7 lg KSV/g enterobakterijų. Tačiau antro ir trečio laipsnio krūtin÷s bursos uždegimo atveju , šių mikroorganizmų nustatyta 3-4 kartus daugiau, greta enterobakterijų ir E. Coli aptikta ir koaguliazę gaminančių stafilokokų. Didžiausias bakterijų kiekis nustatytas esant trečio laipsnio krūtin÷s bursos uždegimui. Enterobakterijų rasta- 4 lg KSV/g , E. Coli – 3,88 lg KSV/g, koaguliazę gaminančių stafilokokų 3,38 lg KSV/g.
4a grafikas. Vidutinis bakterijų skaičius kalakutienos krūtin÷l÷je esant įvairaus laipsnio bursos uždegimui pirmą parą po paskerdimo
4b grafikas. Vidutinis bakterijų skaičius kalakutienos krūtin÷l÷je esant įvairaus laipsnio ascitui pirmą parą po paskerdimo
Antro laipsnio ascito atveju krūtin÷l÷s raumenyse nustatytas 3,5 karto didesnis enterobakterijų skaičius ir 3, 7 karto didesnis E. Coli kiekis, lyginant su kontroline grupe. Trečio laipsnio ascito atveju rastas 4.6 karto didesnis enterobakterijų ir 5,2 karto didesnis E. Coli kiekis nei sveikų paukščių krūtin÷l÷s m÷soje. Taip pat esant antro ir trečio laipsnio ascitui, krūtin÷l÷s raumenyse rasta koaguliazę gaminantys stafilokokai. Didžiausias bakterinis užterštumas nustatytas trečio laipsnio ascito atveju.
Lyginant abi patologijas Enterobacteriaceae skaičius, 1g, Escherichia coli skaičius, 1g, buvo panašūs abiejų patologijų atvejais, vertinant m÷są grup÷se pagal pakitimų stiprumą (pav. ). Tačiau Koagulazę gaminančių stafilokokų skaičius, 1g krūtin÷l÷s m÷sos užfiksuotas buvo antro laipsnio ascito 1,3 lg KSV/g ir trečio laipsnio ascito atveju 1 g krūtin÷lių m÷sos iki 3 lg KVS/g, o krūtin÷s bursos uždegimo atveju tik trečio laipsnio bursito atveju tik net iki 3,3 lg KVA/g.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Kalakutams poskerdiminio tikrinimo metu dažniausiai pakitimai buvo randami galūn÷se – apie 83 procentus, tarp kurių vyravo pododermatitai. Patinams galūnių pažeidimai buvo dažnesnis 91,5 proc., nei patel÷ms – 75 proc. Mokslinikų Sanotra et al., (2001) bei Krautwald-Jungehanns (2003) nuomone, intensyviame kalakutų auginime dažni kalakutų galūnių susirgimai. Mokslininkų nuomone, kalakutų sergamumas pododermatitais priklauso nuo lyties, amžiaus, pakratų kokyb÷s, aplinkos faktorių ir pažeidžia nuo vieno procento (Newberry, 1993) iki 100 procentų viso pulko kalakutų (Bilgili et al., 2006; Mayne et al.,
2005). Pododermatito paplitimą skatina labai maistingi lesalai (Bilgili et.al., 2006), gausus pašaro papildymas baltymais (Nagaraj et.al., 2006) bei sojomis (Nagaraj et.al., 2006). Baltymais turtingi pašarai įtakoja gausų azoto išskyrimą, ko pas÷koje susidaro dideli lakaus
NH3 kiekiai paukštid÷se. Bekrakmolio polisacharido sojų frakcijos yra prastai virškinamos, tai
sąlygoja lipnių ir dirginančių išmatų bei purvo atsiradimą. Tai predisponuoja pododermatito ir kitų opinių pažeidimų atsiradimą ir plitimą (Mayne ir kt., 2005).
Gana dažnos buvo ir kepenų patologijos, patinams rastos pas 53,06 proc., o patel÷ms pas 32,17 proc., poskerdiminio tikrinimo metu apžiūr÷tų paukščių. Tai gali būti siejama su medžiagų apykaitos sutrikimais kepenų ląstel÷se, hipoksija, kraujo staze, alimentine intoksikacija ir bakterijų toksinų poveikiu (Fries et al., 2001). Dažnai , iki 31,19 proc. apžiūr÷tų patinų ir 11,65 proc. apžiūr÷ttų patelių buvo nustatyta padid÷jusi blužnis. Kv÷pavimo organų patologijos sudar÷ panašų procentą tiek patinams tiek patel÷ms – vidutiniškai 7 proc. Šias patologijas predisponuoja kontaktas su išmatomis, kraiku, išsiskiriančiu amoniaku bei dulk÷mis (Hafez , 1999).
Tuo tarpu širdies patologijos patinams buvo nustatytos 12,75 patikrintų paukščių ir odos patologijos 17,24 proc. patikrintų paukščių ir ženkliai dažniau t.y. 7 ir 14 kartų rastos dažnaiu nei patel÷ms. Širdies patologijas predisponuojantys veiksniai yra nepalankios laikymo sąlygos, ypač temperatūros ir oro kokyb÷s nukrypimai nuo normos, taip pat genetiniai veiksniai ir lesinimo paklaidos (Aziz, 2002).
Siekiant greito kalakutų svorio prieaugio, naudojant intensyvų lesinimą, paukščiai tampa pasyvūs, linkę ilgiau tup÷ti ant grindinio, tod÷l daug÷ja bursos uždegimo atvejų. Skerdykloje atlikto poskerdiminio tikrinimo metu nustatyta, kad kalakutų patinams bursitai diagnozuoti 4,75 proc., patel÷ms - 0,72 proc. nuo visų paskerstų kalakutų. Toks pasiskirstymas aiškinamas santykinai dideliu kūno mas÷s bei skerdiminio amžiaus skirtumu. Daugiau nei pusei šią patologiją turinčių patinų (57,22) proc. nustatytas pirmo laipsnio bursos uždegimas, 30,85 proc. – antro laipsnio ir 11,91 proc. – trečio laipsnio bursos uždegimas. Tuo tarpu patel÷ms iki skerdiminio amžiaus pasireišk÷ tik pirmo laipsnio bursitas. Pasak Berk (2002), bursitai gali sudaryti iki 14-18 proc. pulke. Problemą sudaro tai,kad šie pakitimai duoda ekonominius nuostalius d÷l vertingiausios kalakutienos dalies krūtin÷l÷s išeigos sumažinimo ir sąlygoja skerdenų kokyb÷s sumažinimą. Problemą sudaro ir tai, kad kalakutų krūtin÷lę reikia apipjaustyti t.y. pašalinti pažeistą bursą. (Kamyab, 2001). Polinkis bursitams būdingas greitai augantiems ir sunkių veislių paukščiams esant didelei kūno masei, ypač 8 gyvenimo savaitę (Ellerbrock 2000; Noll ir Kamyab 2002). Bursos dirginimą bei uždegimą gali sukelti tiek genetiniai, tiek įvairūs laikymo veiksniai, kaip pulko tankis, pakratų kokyb÷ ir šviesos režimas
(Ellerbrock 2000; Noll ir Kamyab 2002). Bursitus gali įtakoti ir jud÷jimo aparato susirgimai, per ilgas gul÷jimo laikas tuo pačiu padid÷jęs mechaninis krūtin÷s odos apkrovimas.
Hafez (1999) nuomone, profilaktikai reik÷tų pagerinti veisimo atranką greitam krūtin÷s apsiplunksnavimui, taip pat reik÷tų gerinti laikymo sąlygas. Bursitų profilaktikai priskiriama ir pakratų kokyb÷, mechaninių dirginimų eliminavimas, pulko tankio sumažinimas, jud÷jimo aktyvumo skatinimas ir kalakutų gul÷jimo laiko sumažinimas.
Kalakutų patinams pirmo laipsnio ascitai sudar÷ 0,34 proc., antro laipsnio 0,24 proc. ir trečio laipsnio 0,14 proc. visų poskerdimio tikrinimo metu apžiūr÷tų kalakutų ir analogiškai 46,83 proc. pirmo laipsnio ascitas, 33,54 proc. antro laipsnio ascitas, 19,62 proc. trečio laipsnio ascitas nuo šią patologiją tur÷jusių kalakutų patinų. o patel÷ms diagnozuotas tik silpnai išreikštas ascitas ir sudar÷ 0,08 proc. visų poskerdiminio tikrinimo metu apžiūr÷tų patelių.
Daugelio autorių nuomone patinai yra jautresni ascitui d÷l didesnio metabolinio poreikio deguoniui (Julian ir Mirsalimi, 1992; Jones, 2005; Tafti ir Karima, 2000). Gali būti, kad greitai augantys patinai turi nepakankamą plaučių difuzijos gebą, bet kas, kas trukdo deguonies transportui, geb÷jimas kv÷puoti ar širdies darbas, gali sukelti hipoksiją (deguonies trūkumą audiniuose), o tai įtakoja plaučių hipertenziją bei dešiniojo skilvelio hipertrofiją (Tafti ir Karima, 2000).
Sveikų kalakutų ir pirmo laipsnio krūtin÷l÷s bursos uždegimo ir ascito atveju nustatytas panašus enterobakterijų ir E.Coli kiekis, nuo 0,9ir 0,8 lg KSV/g E. Coli ir 1,2-0,7 lg KSV/g enterobakterijų. Tačiau antro ir trečio laipsnio krūtin÷s bursos uždegimo atveju , šių mikroorganizmų nustatyta 3-4 kartus daugiau, greta enterobakterijų ir E. Coli aptikta ir koaguliazę gaminančių stafilokokų. Didžiausias bakterijų kiekis nustatytas esant trečio laipsnio krūtin÷s bursos uždegimui. Enterobakterijų rasta- 4 lg KSV/g , E. Coli – 3,88 lg KSV/g, koaguliazę gaminančių stafilokokų 3,38 lg KSV/g.
Lyginant mikrobiologinius rodiklius bursitų ar acitų atveju, Enterobacteriaceae skaičius, 1g, Escherichia coli skaičius, 1g, buvo panašūs abiejų patologijų atvejais, vertinant m÷są grup÷se pagal pakitimų stiprumą. Tačiau Koagulazę gaminančių stafilokokų skaičius, 1g krūtin÷lių m÷sos užfiksuotas buvo antro laipsnio ascito atveju iki 1,3 lg KVA/g ir trečio lapsnio krūtin÷lių m÷soje iki 3 lg KVS/g, o bursito atveju tik trečio laipsnio bursos uždegimo atveju, iki 3,3 3 lg KVA/g. Tyrimas parod÷, kad antrin÷ infekcija nustatyta trečio laipsnio bursitų ir antro ir trečio laipsnio ascitų atveju.
Šiose gup÷se taip pat buvo reikšmingi skirtumai tarp pH reikšmių. Lyginant su sveikais paukščiais. Antro ir trečio laipsnio ascito ir trečio laipsnio bursito atveju m÷sos pH buvo
aukštesnis , m÷sa tur÷jo DFD m÷sos požymius ir tuo pačiu sudar÷ palankią terpę daugintis bakterijoms. Normalus kalakutų krūtin÷l÷s raumenų pH svyruoja ribose 5,65-5,78 (Bergman, 2006). Kalakutų krūtin÷l÷s raumenys sudaro vidutiniškai 30 procentų kūno ma÷s t.y. 10-15 proc. daugiau nei pas kitus paukščius (Hahn, Brandscheid 2003, Hahn et. al 2004) Ribotas kiekis kapiliarų krūtin÷l÷s raumenyse , greta esančios raumenų skaidulos su glikolitine medžiagų apykaita ( su vykstančia glikolize) ir krūtin÷l÷s raumens hipertrofija sąlygoja sumažintą medžiagų apykaitą ir sul÷tintą medžiagų apykaitos produktų išskyrimą Taip pat sąlygoja m÷sos kokyb÷s pakitimus ir technologines savybes. Krūtin÷l÷s raumenų kraujotakos sutrikimas kai kuriems paukščiams sąlygoja miopatiją įvardijamą kaip streso sindromas (Hahn, Brandscheid 2006; Hahn et. al. 2004).
Pirmo ir antro laipsnio krūtin÷s bursos uždegimo atveju pH ( 5,50-5,52) statistiškai patikimai buvo žemesnis nei kontrolin÷s grup÷s (artimas PSE m÷sai) L* reikšm÷s (56,69 – 56,03) statistiškai patikimai buvo aukštesn÷s, a* rodiklis, statistiškai patikimai žemesnis lyginant su kontroline grupe t.y. m÷sa buvo blyškesn÷ (šviesesn÷). M÷sos gelsvumas (b* rodiklis) bursitu sergančių paukščių buvo žemesnis nei kontrolinių paukščių, tačiau duomenys statistiškai nepatikimi.
Raumenų vandeningumas pirmo laipsnio bursito atveju buvo nežymiai mažesnis nei kontrolin÷s grup÷s (duomenys statistiškai nepatikimi), antro laipsnio bursito atveju raumenų vandeningumas (2,49 proc.) buvo statistiškai patikimai aukštesnis nei kontrolin÷s grup÷s. Galime daryti prielaidą, jog pirmo ir antro laipsnio bursitų atveju, kalakutų m÷sa atitinka labai intensyviai augančių turinčių polinkį stresui. Tokie kalakutai d÷l didel÷s krūtin÷s mas÷s ir pasikeitusios kūno pad÷ties, dažniau dirgina, traumuoja krūtin÷s bursą. Šiais atvejais bursos uždegimas daugiau lokalizuotas procesas ir viso organizmo neįtakoja.
Trečio laipsnio bursito atveju L* reikšm÷ (46,26) buvo statistiškai patikimai žemesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s, vandeningumas buvo mažesnis nei kontrolin÷s grup÷s, o vandens rišlumas (63,67proc.) buvo statistiškai patikimai aukštesnis nei kontrolin÷s grup÷s, tuo pačiu mažesni virimo nuostoliai (13,60 proc.). Galime daryti prielaidą, jog m÷sos požymiai artimi DFD m÷sai, daugiau būdingi išvargusių, sergančių gyvūnų m÷sai, tai įtakoja išnaudoti energetiniai resursai ir tai reiškia, kad į šį procesą įtrauktas visas organizmas. Rezultatus patvirtina ir bakterinis m÷sos užterštumas.
Visų laipsnių ascito atveju L* rodiklis buvo ( 48,86-48,12) žemesnis nei kontrolin÷s grup÷s, m÷sa tamsesn÷ nei sveikų paukščių, bet dar n÷ra artima DFD m÷sai, kaip trečio laipsnio bursito atveju.
M÷sos spalvingumo rodiklis a*ascitų atveju, statistiškai patikimai žemesnis nei kontrolin÷s kalakutų grup÷s raumenyse ir aukštesnis nei bursitu sergančių paukščių.
Ascito atveju b* rodiklis statistiškai patikimai aukštesnis nei kontrolin÷s grup÷s, m÷sa turi intensyvesnį gelsvą atspalvį, lyginant su sveikais paukščiais.
Pirmo ir antro laipsnio ascito atveju, krūtin÷s raumenų vandeningumas buvo mažesnis nei kontrolin÷s grup÷s.
Vandens rišlumas pirmo ir antro laipsnio ascito atv÷ju (61,50 ir 62,54 proc) ir kontrolin÷s grup÷s (61,85 proc.) kalakutų raumenyse vandens rišlumas (statistiškai nepatikimi duomenys) nežymiai skyr÷si, o trečio laipsnio ascito atveju vandens rišlumas (63,74 proc.) buvo statistiškai patikimai didesnis ir virimo nuostoliai mažesni nei kontrolin÷s grup÷s. Tarpraumeninių riebalų kiekis ascitu sergančių kalakutų raumenyse didesnis nei kontrolin÷je grup÷je ir bursitu sergančių kalakutų m÷soje. Ascito atveju krūtin÷l÷s raumenyse baltymų buvo mažiau nei kontrolin÷s grup÷s. Trečio laipsnio ascito atveju, nustatyti ryškesni nukrypimai lyginant su sveikais paukščiais. M÷sa tamsesn÷, gelsvesnio atspalvio, mažiau sultinga.
Dispersin÷s analiz÷s metodu nustatyta statistiškai reikšminga grup÷s įtaka visiems tirtiems m÷sos kokybiniams rodikliams (p<0,0001). Daugiausiai nuo grup÷s priklaus÷ m÷sos spalvingumo, baltymų kiekio ir S. M. proc. Mažiausia faktorin÷s dispersijos dalis bendrojoje dispersijoje nustatyta virimo nuostolių ir pelenų kiekio proc. (2 lentel÷.)
Kaip matome iš 3 lentel÷je pateiktų visų tiriamųjų grupių gyvūnų m÷sos kokybinių rodiklių koreliacin÷s analiz÷s tyrimų, S. M. proc. statistiškai reikšmingai koreliavo su visais tirtais rodiklais, išskyrus riebalų proc. ir ypač tampriai teigiamai su baltymų kiekiu proc. Neigiama vidutin÷ S. M. proc. koreliacija nustatyta su m÷sos pH, a* ir b* spalvingumu (p<0,001). M÷sos pH vidutiniškai teigiamai koreliavo su a* ir b* spalvingumu ir neigiamai ženkliai su L* (p<0,001); koreliacija su vandeningumu buvo neigiama, o su H2O rišlumu vidutiniškai teigiama (p<0,001); su baltymų kiekiu - neigiama, reibalų – teigiama (p<0,001).
Riebalai tampriausiai teigiamai koreliavo su a* ir b* spalvingumu (r=0,436-0,491; p<0,001); pelenai – neigiamai su riebalų proc. ir a* spalvingumu (r=-0,453-0,448; p<0,001); baltymai – teigiamai su S. M. proc. (r=0,972, p<0,001). ir neigiamai su pH, a* ir b* spalvingumu (r=-0,455-0,80; p<0,001).
Apibendrinant kalakutų poskerdiminio tikrinimo ir laboratorinių tyrimų rezultatus galime teigti, kad šiuo metu aktualiausia neužkrečiamosios ligos. Šie susirgimai svarbūs vertinant ne tik ekonominius nuostolius, įtaką paukščių sveikatingumui, bet ir produkcijos saugumą žmonių sveikatai.
