LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Vidmantas Marčiulynas
FITOBIOTINIŲ IR PREBIOTINIŲ PREPARATŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ
BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI BEI VIRŠKINIMO PROCESAMS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
dr. Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2008–2010 metais. Bandymas atliktas Lietuvos veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie Gyvulininkyst÷s katedros, AB „Vilniaus paukštynas“.
Magistro darbą pareng÷: Vidmantas Marčiulynas ___________ (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷
(LVA Gyvulininkyst÷s katedra) ___________ (parašas)
Recenzentas: ___________ (parašas)
TURINYS
1. ĮVADAS ... 4
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 6
2.1. Paukščių virškinamojo trakto ypatumai ... 6
2.2. Prebiotinių ir fitobiotinių preparatų reikšm÷ ir panaudojimas paukščių lesinime... 7
2.2.1. Pagrindinių prebiotikų charakteristika... 8
2.2.2. Prebiotikų veikimo mechanizmas... 11
2.2.3. Prebiotikų reikšm÷ ir panaudojimas ... 15
2.2.4. Fitobiotikų charakteristika, veikimo mechanizmas ir panaudojimas paukščių lesinime ... 17
2.2.5. Jūros dumbliai ir jų fitobiotinis veikimas ... 21
3. DARBO METODIKA... 24
3.1. Darbo atlikimo vieta, sąlygos ir bandymo schema ... 24
3.1.1. Lesinimo bandymas ... 24
3.1.2. Naudotų preparatų charakteristikos ... 27
3.1.3. Fiziologinių tyrimų metodikos... 28
3.1.4. Biometriniai skaičiavimai ... 28
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 29
4.1. Fitobiotinio preparato Sangrovit® ir prebiotinio preparato Agrimos® įtaka viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms ir išsaugojimui... 29
4.2. Fitobiotinio preparato Sangrovit® ir prebiotinio preparato Agrimos® įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams ... 31
5. IŠVADOS... 34
6. REKOMENDACIJOS ... 35
8. SUMMARY ... 36
7. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS... 38
1. ĮVADAS
Per pastaruosius dešimtmečius ženkliai pasikeit÷ viščiukų broilerių auginimo technologijos. Pastebimai padid÷jo viščiukų augimo greitis bei maisto medžiagų pasisavinimo efektyvumas. Šiuos pokyčius l÷m÷ kiekvienais metais augantis aukštos kokyb÷s paukštienos ir iš jos gaminamų produktų poreikis. Vienas pagrindinių veiksnių, kuris įtakoja viščiukų broilerių sveikatingumą, produkcijos kokybę, bei visą paukštininkyst÷s ūkio ekonominį efektyvumą yra tinkamai subalansuoti, gerai pasisavinami, aukštos maistin÷s vert÷s lesalai. Lesalų pasisavinimo efektyvumas priklauso ne tik nuo jame esančių maistinių medžiagų ar jų santykio bet ir nuo paukščio sveikatos būkl÷s. Tad jau XIX amžiuje mokslininkas I. I. Mečnikovas pasteb÷jo virškinamojo trakto mikrofloros svarbą. Nuo tada mes žinoma, kad žmonių ir gyvūnų žarnyne gyvena didel÷s mikroorganizmų populiacijos. Šios mikroorganizmų populiacijos pasižymi dideliu metabolitiniu aktyvumu, padeda kovoti su infekcijomis patenkančiomis į virškinamąjį traktą (bakterinis antagonizmas, barjerinis efektas), veikia pašarų virškinamumą, lesalų komponentų energijos panaudojimą, taigi ir bendrą gyvūno sveikatos būklę ir augimą. Tačiau tiek žmonių, tiek žem÷s ūkio gyvulių ir paukščių žarnyno mikroflora yra jautri įvairiems vidin÷s terp÷s pokyčiams, taip pat pablog÷jusi imunin÷ sistema, virškinimo inhibitorių atsiradimas gali lemti žalingų mikroorganizmų skaičiaus padid÷jimą. D÷l to gyvūnai suserga įvairiomis ligomis, sul÷t÷ja jų augimas ir vystimasis.
Gyvūnų gydymas antibiotikais, sulfanilamidiniais ir kitais chemoterapiniais preparatais yra efektyvus, tačiau min÷ti preparatai turi pašalinį poveikį gyvūnų sveikatai, imuninei sistemai ir m÷sos kokybei. Mokslininkai ieško saugesnių gyvūnų gydymo bei susirgimų profilaktikos būdų. Gyvūnams gydyti ir kaip profilaktikos priemon÷ naudojami prebiotikai, fitobiotikai yra saugesni nei cheminiai medikamentai.
Remiantis pripažintu G. R. Gibson ir M. B. Roberfroid (1995) apibr÷žimu prebiotikai apibūdinami kaip „nevirškinami maisto ingredientai, kurie teigiamai veikia gyvūnus, selektyviai stimuliuodami augimą bei dažnai aktyvumą vienos ar keleto bakterijų rūšių storajame žarnyne ir tai turi teigiamą įtaką organizmo sveikatingumui“. Fitobiotikus galima apibūdinti, kaip augimą skatinantys natūralios kilm÷s fitogeniniai preparatai, kurie sudaro palankias sąlygas daugintis gyvūnų žarnyne naudingiems mikroorganizmams, tod÷l pager÷ja maisto medžiagų pasisavinimas, gyvuliai ir paukščiai būna sveikesni, padid÷ja gyvosios mas÷s prieaugis.
Taigi, d÷l šių min÷tų preparatų teigiamų savybių, pastaruoju metu intensyv÷ja studijos, kurių metu yra tiriama galimyb÷ naudoti juos paukščių lesaluose.
Darbo tikslas: ištirti fitobiotinio Sangrovit® ir prebiotinio Agrimos® preparatų įtaką viščiukų broilerių produktyvumui ir virškinimo procesams.
Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:
1. atlikti lesinimo bandymą su viščiukais broileriais ir ištirti preparatų Sangrovit® ir Agrimos® įtaką viščiukų broilerių augimui, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti bei išsaugojimui;
2. ištirti preparatų Sangrovit® ir Agrimos® įtaką viščiukų broilerių virškinimo procesams.
2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1. Paukščių virškinamojo trakto ypatumai
Virškinimas prasideda snape, kuriuo paukštis paima maistą ir lesa nekramtydamas. Maistas patenka į burnos ertmę (Cavum oris). Burnos ertm÷je yra smailas liežuvis (Lingua), kurio galą dengia surag÷jęs epitelis. Už liežuvio šaknies yra rykl÷s anga (Pharynx) ir gerklos (Larynx). Gomurio viršuje atsiveria dvi kv÷pavimo angos – choanos. Į burnos ertmę atsiveria pažandinių ir poliežuvinių seilių liaukų latakai. Iš rykl÷s maistas patenka į stemplę (Oesophagus). Kaklo srityje stempl÷s ir trach÷jos vamzdeliai yra greta, jie skiriasi sienelių sandara: stempl÷s sienel÷s raumeningos, o trach÷jos turi kremzlinius žiedus. Apatin÷je kaklo dalyje stempl÷ smarkiai praplat÷ja ir sudaro maišo pavidalo gurklį arba gūžį (Ingluvies). Jame kaupiasi maisto atsargos, išbrinksta seil÷mis suvilgytas maistas. Žemiau gurklio, krūtin÷s ląstoje, stempl÷ pereina į liaukinį skrandį (Proventriculus). Liaukinio skrandžio sienel÷se esančios liaukut÷s išskiria gleives ir virškinimo fermentą (pepsiną). Čia maistą suvilgo fermentai ir ilgai neužsilaikęs liaukiniame skrandyje, maistas pereina į didelį raumeninį skrandį (Ventriculus), dar vadinamą skilviu. Skrandžio ertmę iškloja epitelis, kuris išskiria į ragą panašios sandaros skaidulinį baltymą keratiną. Iš keratino susidaro kutikula. Skrandžio kutikuloje n÷ra nervinių galūnių, tod÷l ji nejautri ir neskausminga. Liaukinį, raumeninį skrandžius iš viršaus dengia didel÷s kepenys (Hepar). Iš raumeninio skrandžio išeina plonoji žarna (Intestinum tenue); jos pirmoji atkarpa vadinama dvylikapiršt÷ žarna (Duodenum). Dvylikapiršt÷ žarna daro kilpą, kurioje guli tamsiai rusva pailga kasa (Pancreas). Iš kasos į dvylikapirštę žarną atsiveria trys kasos latakai: du išeina iš kasos vidurio, o trečias – iš galo. Už dvylikapiršt÷s žarnos be ryškios ribos prasideda tuščioji žarna (Jejunum) , o už jos esti klubin÷ žarna (Ileum). Plonoji žarna be ryškesnio sustor÷jimo pereina į trumpą tiesiąją žarną. Tiesioji žarna (Rectum) baigiasi kloakoje. Kloakos (Cloaca) viršutin÷je sienel÷je yra akla išauga – Fabricijaus maišelis (Logminas, 1979).
2.2. Prebiotinių ir fitobiotinių preparatų reikšm÷ ir panaudojimas paukščių lesinime Viena iš pagrindinių sąlygų, nuo kurios priklauso produkcijos kokyb÷ yra visavert÷ mityba. Tai gi lesalų kokyb÷ nustatoma pagal:
1) maisto medžiagų sud÷tį t. y. energijos, proteinų, aminorūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekius;
2) gyvūnų virškinimo ypatybes t. y. kaip organizmas sugeba pasisavinti maisto medžiagas;
3) bendrą gyvūnų sveikatos būklę.
Svarbu tai, kad sudarant vertingus mitybos racionus į jų sud÷tį būtų įtraukti saugūs žmonių ir gyvūnų sveikatai pašariniai priedai, tokie kaip prebiotikai ar fitobiotikai.
Prebiotikų sąvoka yra palyginti nesena, pirmą kartą jie buvo pamin÷ti prieš 15 metų. Prebiotikai tai dažniausiai oligosacharidai, kurie veikia kaip specifiniai substratai šeimininko žarnyne esančioms naudingosioms bakterijoms ir taip skatina pastarųjų augimą. Prebiotikai nemetabolizuojami ir nerezorbuojami viršutin÷je virškinimo trakto dalyje, jų neskaido žalingi žarnyno mikroorganizmai, tokie kaip Bacteroides ir Escherichia coli.
Natūralūs prebiotikai aptinkami motinos piene bei kai kuriose daržov÷se (Jeruzal÷s artišokuose ar svogūnuose). Nerezorbuojami sintetiniai oligosacharidai – tai fruktoz÷s ar galaktoz÷s pagrindu pagaminti disacharidai. Sintetinių oligosacharidų derinys su probiotikais vadinamas simbiotiku (Asahara et al., 2001; Shanahan, 2002; Hamilton-Miller, 2004).
1995 metais R.Gibsonas pirmą kartą suformulavo prebiotikų sampratą. Ji buvo skirta medžiagoms arba dietiniams priedams pažym÷ti. Prebiotikai gyvūno virškinamajame trakte neabsorbuojami, bet teigiamai veikia šeimininko organizmą ir aktyvina naudingos mikrofloros atstovų metabolizmą.
Prebiotikams galima priskirti atskirus vitaminus ir jų darinius. Pavyzdžiui, gali būti pantotenin÷s rūgšties ir atskirų bifido bakterijų padermių mišinys. Prebiotikams priskiriami ir sintetiniai polisacharidai bei sintetiniai oligosacharidai (Marshall, Valerie, 2008).
Prebiotines savybes geriausiai atspindi angliavandeniai tokie kaip laktulioz÷, inulinas, sojos oligosacharidai, laktilolis, laktosukroz÷, pirodekstrinai bei kiti maisto, pašarų bei farmacijos pramon÷je vartojami oligosacharidai. Šios maisto medžiagos yra būtinos normalios mikrofloros vystymuisi bei dominavimui žarnyne. Taip pat pasteb÷ta, kad prebiotikų naudojimas padidina teigiamą probiotikų veikimą.
Taigi prebiotikus galima vadinti probiotikų stimuliatoriais arba pramotorais. G. R. Gibson ir M. B. Roberfroid prebiotikams kelia šiuos reikalavimus:
1) prebiotikai negali hidrolizuotis ir absorbuotis viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose;
2) turi būti selektyviniu substratu vieno arba riboto kiekio naudingų normalios žarnyno mikrofloros atstovų, stimuliuojančių jų augimą arba metabolitinį aktyvumą;
3) turi gerinti žarnyno mikrofloros sud÷tį;
4) turi indikuoti gastrointestinalinį arba bendrą efektą, pagerinti mikroorganizmų būklę, t. y. gerinti gyvulio fizinę būklę (Gibson, Roberfroid, 1995).
Prebiotinių produktų naudojimas gali savaime suteikti gyvūnams probiotinį efektą. Pagal G. R. Gibsoną ir M. B. Roberfroidą, reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad prebiotikų gamybos ir saugojimo išlaidos yra mažesn÷s nei probiotikų (1995).
2.2.1. Pagrindinių prebiotikų charakteristika
Prebiotikai, tai angliavandeniai, kurių mineralizacijos laipsnis 2–10. Žmonių ir gyvulių organizme n÷ra atitinkamų fermentų jiems skaidyti. Jie nesihidrolizuoja ir nepasisavinami plonosiose žarnose, tod÷l nepakitusios formos jie pasiekia storąsias žarnas. Čia juos skaido žarnose esanti mikroflora, daugiausia bifidobakterijos, gaminančios fermentą hidrolazę, o jų skilimo produktus CO2 ir organines rūgštis panaudoja kaip energijos šaltinį. Oligosacharidai n÷ra toksiški organizmui ir nesukelia jokių šalutinių reakcijų (Kimura et al., 2002; Szymariska-Czerwiriska, Bednarek, 2008).
Šiuo metu plačiausiai naudojami prebiotikai yra nevirškinami oligosacharidai. Geriausiai ištirti nevirškinami oligosacharidai yra fruktooligosacharidai, oligofruktoz÷, inulinas, mananooligosacharidai, galaktooligosacharidai, transgalaktooligosacharidai, ksilooligosacharidai, laktuloz÷, izomaltoligosacharidai ir sojų oligosacharidai. Prebiotiniu veikimu pasižymintys oligosacharidai pateikiami 1 lentel÷je. (Andrieux, 2001)
1 lentel÷. Prebiotiniu veikimu pasižymintys oligosacharidai (Andrieux, 2001)
Tačiau be min÷tų nevirškinamų oligosacharidų yra dar keletas bakterijų fermentuojamų angliavandenių substratų, kurie pasižymi prebiotiniu veikimu, tai būtų nekrakmoliniai polisacharidai (augalų ląstelių sienelių polisacharidai, pektinai) ir virškinimui atsparus krakmolas.
Ksilooligosacharidai (KOS) pramoniniu būdu yra gaminami fermentu ksilanaze veikiant ksilanus iki oligomerinio mišinio, kuriame vyrauja ksilobioz÷. KOS yra ksiloz÷s molekulių grandin÷s, sujungtos β-(1,4) ryšiais, daugiausia susidedančios iš ksilobioz÷s, ksilotrioz÷s ir ksilotetroz÷s (Yamada et al., 1993).
Laktuloz÷ yra sintetinis laktoz÷s ir fruktoz÷s disacharidas sujungtas β-(1,4) ryšiais. Naujausi tyrimai patvirtina laktulioz÷s prebiotinį poveikį. β-glikozilin÷ jungtis disacharidui suteikia atsparumą virškinamojo trakto fermentams. Šią jungtį atskelti sugeba labai ribotas bakterijų kiekis, tod÷l laktuloz÷ n÷ra skaidoma ar absorbuojama plonajame žarnyne. Storajame žarnyne naudodamos savo tikslams šį junginį fermentuoja tik lakto- ir bifidobakterijos, o tai skatina jų dauginimąsi, tuo pačiu sumažina Cl. Perfringens, Bacteroides, Streptococci ir Enterobacteriaceae kiekius. Laktuloz÷s įtakoja sumaž÷ja potencialiai žalingų metabolitų, tokių kaip amoniakas, indolas, fenolis, p-kresolis ir skatolas išsiskyrimas, susilpn÷ja fermentų β-gliukuronidaz÷s, nitroreduktaz÷s ir azoreduktaz÷s aktyvumai. Nors laktuloz÷ pasižymi prebiotiniu veikimu, ji n÷ra plačiai naudojama žmonių ar gyvūnų mityboje, nes dažnai sukelia lengvą viduriavimą (Terada et al., 1992).
Izomaltooligosacharidai (IMO) yra sudaryti iš α-(1,2) ir α-(l,6) oligogliukanų, gautų iš krakmolo hidrolaz÷s α-amilaz÷s ir pululanaz÷s. Jie stimuliuoja plataus spektro bakterijų
Oligosacharidai Struktūra Monomeriniai
ryšiai
Gavimo
procesas Šaltinis
Ksilooligosacharidai (Glu)n β-(1,4) Hidroliz÷ Javai
Laktuloz÷ GalFru β-(1,4) Izomerizacija Laktoz÷
Izomaltooligosacharidai (Glu)n α-(l,6) Hidroliz÷ Algae
Gliukooligosacharidai (Glu)n (1,2) ir
α-(l,6) Sintez÷ Sacharoz÷
Galaktooligosacharidai (Gal)n-Glu β-(1,4) ir α-(l,6) Sintez÷ Laktoz÷ Fruktooligosacharidai (Fru)n-Glu β-(2,l) ir α-(l,2) Sintez÷ Sacharoz÷
augimą storosiose žarnose, tačiau itin aktyviai veikia bifido bakterijų augimą (Gibson et al., 2004).
Transgalaktooligosacharidai (TGOS) gali būti tri-, tetra-, penta- ir seksta-sacharidai, sudaryti iš galaktoz÷s ir gliukoz÷s monomerų, kurie yra gaunami transgalaktozidacijos metu iš laktoz÷s, pvz., naudojant fermentą β-galaktozidazę iš Aspergilhts oryzae. Nustatyta, kad daugelis žarnyno mikrofloros bakterijų rūšių negali fermentuoti TGOS, išskyrus Bifidobacteriitm ir kai kurias Lactobacillus genties rūšis. B. adolescentis gali fermentuoti TGOS, kurio polimerizacijos laipsnis yra 3 arba aukštesnis, skirtingai nei B. infantis ir L. acidophilus, kurie fermentuoja TGOS tik esant 3 polimerizacijos laipsniui. Tai iš dalies yra susiję su β-galaktozidaz÷s geb÷jimu prisijungti prie membranos (Van Laere et al., 2000).
Galaktooligosacharidai (GOS), kaip ir TGOS, yra gaunami transgalaktozidacijos metu iš laktoz÷s, naudojant fermentą β-galaktozidazę. GOS sudaro galaktoz÷s ir gliukoz÷s molekul÷s, sujungtos skirtingais ryšiais [(1,2); (1,3); (1,4)]. GOS galaktano fragmentai yra sujungti (1,4) ryšiais. Nustatyta, kad GOS dažniausiai veikia kaip substratai Bacillus lactis ir L. rhamnosits bakterijų rūšims (Gopal et al., 2001).
Mananooligosacharidai (MOS) taip pat pasižymi prebiotiniu veikimu, tačiau jie selektyviai neaktyvuoja teigiamos žarnyno mikrofloros veiklos. MOS suriša ir pašalina patogenus iš žarnyno bei stimuliuoja organizmo imuninę sistemą.
Inulinas yra fermentų nevirškinamas oligosacharidas, priklausantis fruktanų grupei. Inulino daugiausia aptinkama cikorijos (Cichorium intybus) šaknyse, topinambuose, česnakuose, svogūnuose, poruose ir kituose augaluose. Inulinas paprastai susideda iš fruktoz÷s ir gliukoz÷s.
Fruktooligosacharidai (FOS) yra inulino molekul÷s, kurių polimerizacijos laipsnis yra <20 fruktoz÷s vienetų. FOS gali būti tri-, tetra- ir penta-sacharidai, sudaryti iš fruktoz÷s monomerų, sujungtų β-(l,2) žiediniais ryšiais ir yra plačiausiai naudojami prebiotikai žmonių ir gyvūnų mityboje. Remiantis plačiai priimta ir naudojama nomenklatūra, FOS ir inulinas yra fruktanai, visi FOS yra inulinai, bet ne visi inulinai yra FOS. 1989 m. oligofruktoz÷ buvo paskelbta kaip FOS sinonimas ir šiuo metu ji yra apibr÷žiama kaip fruktoz÷s oligosacharidas, sudarytas iš 2-10 monosacharidų liekanų, sujungtų glikozidiniais ryšiais. FOS yra neskaidomi plonajame žarnyne, o pasiekę storąjį žarnyną, stimuliuoja daugiausia Bifodobacterium ir Bacteroides, šiek tiek mažiau Lactobacillus genčių
bakterijų augimą (Shim, 2005). Komerciniu mastu FOS ir trumpųjų grandinių FOS yra gaminami iš cukroz÷s naudojant grybelinį fruktoziltransferaz÷s fermentą.
Laktosacharoz÷ yra trisacharidas susidedantis iš D – galaktoz÷s, D – gliukoz÷s ir D – fruktoz÷s. Laktosacharoz÷ nevirškinama skrandyje ir plonosiose žarnose. Kai kurios bifidobakterijų rūšys laktosacharozę naudoja savo augimui gaubtin÷je žarnoje. Laktosacharoz÷ taip pat žinoma kaip 4G – beta – D – galaktozilsacharoz÷.
Laktolis yra laktoz÷s disacharido analogas. Jis farmacijoje naudojamas vidurių užkiet÷jimui ir kepenų encefalopatijai gydyti. Laktolis yra atsparus virškinimui viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose, fermentuojamas kolonijinių bakterijų, įtakoja Bifido ir Lactobacillus bakterijų biomas÷s padid÷jimą gaubtin÷je žarnoje. Laktolis chemijoje yra žinomas kaip 4 – 0 – (beta – D – galaktopiranozil) – D - glukitolis.
Sojos oligosacharidais vadinami oligosacharidai randami sojų pupel÷se, kitų augalų pupel÷se ir žirniuose. Du pagrindiniai sojos oligosacharidai yra trisacharidas rafinoz÷ ir tetrasacharidas stachioz÷. Rafinoz÷ susideda iš vienos molekul÷s D – galaktoz÷s, D – gliukoz÷s ir D – fruktoz÷s. Stachijoz÷ susideda iš dviejų molekulių D – galaktoz÷s, vienos molekul÷s D – gliukoz÷s ir vienos molekul÷s D – fruktoz÷s. Sojos oligosacharidai stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose.
Transgalaktooligosacharidai (TOS) tai oligosacharidų mišinys susidedantis iš D – gliukoz÷s ir D – galaktoz÷s. TOS stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose.
Išskyrus „klasikinius“ prebiotikus, kitos bakterijų fermentuojamų angliavandenių grup÷s yra nekrakmoliniai polisacharidai (NKP) ir nevirškinamas krakmolas, kurie taip pat įtakoja žarnyno mikrofloros sud÷tį ir aktyvumą (Bauer et al., 2006).
Nekrakmoliniai polisacharidai (NKP) (kartu su ligninu) yra pagrindiniai ląstelių sienelių komponentai - tai heterogenin÷s medžiagos, besiskiriančios chemine sud÷timi ir fizin÷mis savyb÷mis. NKP įeina į augalų sud÷tį, kurie yra gyvulių pašarų ar paukščių lesalų komponentai. Nevirškinamą krakmolą dažniausiai sudaro amiloz÷, kuri išvengia fermentinio skaidymo žmogaus plonajame žarnyne (Bauer et al., 2006).
2.2.2. Prebiotikų veikimo mechanizmas
Trumpųjų grandinių angliavandeniai, žinomi kaip fruktooligosacharidai (FOS) ir mananooligosacharidai (MOS) yra mielinių kultūrų, artišokų, česnakų ir kitų augalų sud÷tin÷s dalys. Kai kurie prebiotikai tarnauja kaip maistas probiotiniams mikroorganizmams sustiprindami jų augimą, dauginimąsi ir padeda konkuruoti su patogeniniais
mikroorganizmais žarnyne. Prebiotikų veikimas pasireiškia patogeninių bakterijų receptorių blokavimu, tokiu būdu stabdant implantaciją ant ląstelių sienelių.
Geriausiai ištyrin÷ti prebiotikai yra: inulinas ir fruktooligosacharidai (FOS), kurie randami apytiksliai 36000 augalų.
Prebiotikai praeina tranzitu per viršutinius virškinimo trakto skyrius, plonąsias žarnas ir yra skaidomi aklojoje žarnoje (Cecum). Tačiau, organizmas negamina fermentų skirtų prebiotikų skaidymui. Bifido, laktobacilos ir kai kurios kitos bakterijos fermentuodamos prebiotikus aklojoje žarnoje (Cecum) gamina trumpųjų grandinių riebiąsias rūgštis, daugiausiai acetatus, propionatus, butiratus, taip pat gaminamos dujos tokios kaip: vandenilio, anglies dioksido ir metano. Susidaro laktatai, piruvatai, skruzdžių rūgštis, fermentas hidrolaz÷ ir t. t. D÷l to sumaž÷ja pH aklojoje žarnoje (Cecum) ir susidaro palankios sąlygos dominuoti gerinančioms sveikatingumą bakterijoms. Sumaž÷jus pH žarnyne palengv÷ja mineralinių medžiagų absorbcija tokių kaip kalcis, magnis ir cinkas (Kimura et al., 2002).
Prebiotikai mažina trigliceridų, cholesterolio, LDL – cholesterolio kiekius, pasižymi antikancerogeniniu veikimu. Prebiotikų veikimo mechanizmas pateiktas 1-ame paveiksle.
1 pav. Prebiotikų veikimo mechanizmas (Crittendent, 1999) Prebiotikai Naudingųjų bakterijų dauginimasis Sumaž÷ja oportunistinių sinbiontų sukeliamų infekcijų skaičius Patogeninių ir puvimo organizmų skaičiaus sumaž÷jimas Amoniako sumaž÷jimas žarnose Sumaž÷ja proteinų ir amino rūgščių metabolizmas Trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių gamyba Nedaug toksiškų enzimų ir metabolitų Nedaug toksiškų metabolitų (aminų, indolo, skatolo ir t.t.) Sumaž÷ja žarnų turinio pH Reguliuojama kepenų lipogenez÷ Ląstelių diferenciacija Sumaž÷ja antrinių tulžies rūgščių susidarymas Pager÷ja mineralų tirpumas Geresn÷ mineralų absorbcija Sumaž÷ja pakartotinas tulžies rūgščių panaudojimas Sumaž÷ja cholesterolio ir serumo lipidų kiekis Sumaž÷ja rizika susirgti gaubtin÷s žarnos v÷žiu Kepenų aprūpinimo krauju sutrikimų gydymas Sumaž÷ja infekcijų skaičius, kurias sukelia egzogeniniai patogenai
Prebiotikai pasižymi antimikrobiniu veikimu, nes jų fermentacijos metu padid÷ja pieno rūgštį išskiriančių bakterijų skaičius ir susidaro trumpųjų grandinių riebalų rūgštys (TGRR), kurios mažina virškinamojo trakto pH. Parūgšt÷jusi terp÷ slopina Gram-neigiamų mikroorganizmų išgyvenimą ir dauginimąsi. Padid÷jęs žarnyno pieno rūgšties bakterijų kiekis stimuliuoja fagocitinį aktyvumą (ląstelinį imuninį atsaką) ir IgA sekreciją (humoralinį imuninį atsaką) ir taip neleidžia įsivyrauti patogenams, tokiems kaip Salmonella ir Rotavints (Manning, Gibson, 2004). Kaip teigia J. S. Patterson ir K. M. Burkholder (2003) prebiotikų priedas lesaluose gali apsaugoti viščiukus broilerius nuo vidaus ligų.
Taigi, „gerosios“ bakterijos sustiprina barjerinę žarnų gleivin÷s funkciją, tai padeda apsisaugoti nuo patogeninių bakterijų išstumiant jas lauk. Aklojoje žarnoje (Cecum) vyksta patogeninių bakterijų receptorių blokavimas, tokiu būdu stabdant jų implantaciją ant ląstelių sienelių.
Yra plačiai manoma, kad padid÷jęs kraujo cholesterolio, o ypač mažo tankio lipoproteinų (MITL) kiekis lemia kraujotakos ir širdies ligų riziką. Nustatyta, kad prebiotikai keliais būdais gali sumažinti lipidų kiekį organizme (Sangeetha et al., 2005). Iš jų vienas yra, kai iš prebiotikų fermentacijos galutinių produktų propiono rūgštis, mažina cholesterolio sintezę. Taip pat nevirškinami oligosacharidai gali sumažinti cholesterolio kiekį suaktyvindami tulžies rūgščių sekreciją. Prebiotikas inulinas mažina kraujo serumo cholesterolio kiekį slopindamas kepenų fermento HMG-CoA reduktaz÷s aktyvumą.
G. Prestamo ir kt. (2003) nurodo, kad prebiotikų, gautų iš grikių grūdų, poveikyje gyvūnų žarnyne padid÷jo bakterijų Lactobacillits plantarum, Bifidobacterium spp ir B lactis kiekiai ir sumaž÷jo kraujo serumo bendras cholesterolio kiekis. M. Kannan ir kt. (2005) ištyr÷, kad prebiotikų mananooligosacharidų (MOS) įtakoje sumaž÷jo viščiukų broilerių kraujo serumo bendras cholesterolio, o MTL cholesterolio kiekis buvo panašus tiek kontrolin÷je, tiek tiriamojoje grup÷je.
Nustatyta, kad prebiotikai, daugiausia nevirškinami oligosacharidai stimuliuoja kalcio pasisavinimą gyvūnų organizme (Scholz-Ahrens, Schrezenmeir, 2007). Prebiotikai stimuliuoja kalcio absorbciją žarnyne keliais veikimo mechanizmais:
• sustiprina pasyvią kalcio absorbciją storajame žarnyne didindami jo tirpumą. Kalcio tirpumą pagerina pieno rūgštis, TGRR ir mažesn÷ žarnyno pH vert÷.
• TGRR tiesiogiai įtakoja tarpląstelinę kalcio absorbciją (padidina apsikeitimą tarp ląstel÷s H+ ir žarnyno Ca2+).
Be kalcio, prebiotikai pagerina ir kitų mineralinių medžiagų pasisavinimą organizme. Prebiotikas inulinas žymiai padidino cinko, vario ir magnio pasisavinimą gyvūnų organizme (Coudray et al., 2005).
2.2.3. Prebiotikų reikšm÷ ir panaudojimas
Rinkoje did÷jant kokybiškos ir saugios gyvulininkyst÷s produkcijos paklausai, gamintojai stengiasi vartoti natūralius, saugius pašarinius priedus, kurie teigiamai veikia gyvulių sveikatingumą, didina gyvulių produktyvumą ir gerina produkcijos kokybę. Nors prebiotikai gamyboje prad÷ti naudoti dar pakankamai nesenai, tačiau jau pasteb÷ta jų visapusiška nauda gyvulių ir paukščių organizmui.
Nors keletas autorių paskelb÷, kad prebiotikai nedaro jokio poveikio viščiukų broilerių ar putpelių augimo intensyvumui, tačiau dauguma mokslininkų tirdami prebiotikus teigiamą poveikį pasteb÷jo (Waldroup et al., 2003; Homma, Shinohara, 2004).
Prebiotikai teigiamai veikia gyvūnus, stimuliuodami augimą bei aktyvumą vienos ar keleto bakterijų rūšių storajame žarnyne ir tai turi teigiamą įtaką organizmo sveikatingumui (Swanson et al., 2002; Semaškait÷ ir kt., 2006).
Teigiama, kad prebiotikai gali apsaugoti nuo gaubtin÷s žarnos v÷žio išsivystymo. Kaip yra žinoma, kai kurios žarnyno bakterijų rūšys, esančios gaubtin÷je žarnoje, išskiria kancerogenus ir navikus formuojančius komponentus maistinių medžiagų metabolizmo metu. Tod÷l yra manoma, kad modifikuojant žarnyno mikroflora ir maisto sud÷tį galima sumažinti v÷žinių susirgimų riziką. Prebiotikų fermentacijos metu išsiskiria apsauginiai metabolitai. Vienas iš pagrindinių prebiotikų fermentacijos galutinių produktų yra butiratas, kuris stimuliuoja gaubtin÷s žarnos v÷žinių ląstelių apoptozę ir aprūpina energija šios žarnos jaunas ląsteles, taip pat atskiria gaubtin÷s žarnos metabolizmą nuo baltymų ir lipidų metabolizmų. Prebiotikai indukuoja bakterinio metabolizmo perk÷limą į gaubtinę žarną, kurioje susidaro naudingi fermentacijos produktai (Manning, Gibson, 2004).
Prebiotikai gali įtakoti viščiukų broilerių klubin÷s žarnos mikrogaurelių pailg÷jimą ir bendrą žarnyno išsivystymą. Yra žinoma, kad broilerių tuščiosios, klubin÷s ir aklosios žarnų svoriai buvo didesni lesinant juos lesalais su oligosacharidų priedais. Šis žarnų svorių padid÷jimas gali lemti geresnį maisto medžiagų virškinamumą ir jų absorbciją.
Prebiotikai atskirai arba kombinacijoje su probiotikais yra dedami į viščiukų broilerių lesalus, nes nustatyta, kad jie padidina paukščių produktyvumą. B. H. Cao ir kt. (2005) paskelb÷, kad FOS padidino viščiukų broilerių produktyvumą ir TGRR kiekius aklosios
žarnos chimuse, tačiau tik nežymiai įtakojo žarnyno mikrofloros kiekį. U. Yalcinkaya ir kt. (2008) nurodo, kad mananooligosacharidų įtakoje nežymiai, bet padid÷jo viščiukų broilerių kūno mas÷ ir sumaž÷jo lesalų sąnaudos bei kraujo serumo trigliceridų kiekis.
R. Gružauskas ir kt. (2006) nustat÷, kad prebiotikų fruktooligosacharidų įtakoję 3 proc. padid÷jo viščiukų broilerių kūno mas÷ ir 6 proc. sumaž÷jo lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, taip pat padid÷jo aklosios žarnos chimuso TGRR - acto ir sviesto rūgščių kiekiai, o sumaž÷jo propiono ir valerijono rūgščių kiekiai, sumaž÷jo α-glukozidaz÷s ir β-glukuronidaz÷s fermentiniai aktyvumai.
A. Semeškait÷ ir kt. (2006) atlikto tyrimo metu nustat÷ prebiotikų fruktooligosacharidų ir probiotikų Pediococcus acidilactici įtaką viščiukų broilerių kūno mas÷s augimo dinamikai, lesalų sąnaudoms, virškinamojo trakto pH, sausųjų medžiagų, baltymų ir amoniako kiekiams. Nustatyta, kad d÷l fruktooligosacharidų įtakos viščiukų broilerių kūno mas÷ padid÷jo 3 proc., o lesalų sąnaudos sumaž÷jo 6 proc., palyginus su kontroline grupe (p > 0,05). Tuo tarpu palyginus su kontrole, fruktooligosacharidų ir Pediococcus acidilactici įtakos viščiukų broilerių kūno mas÷ padid÷jo 8 proc., o lesalų sąnaudos sumaž÷jo 10 proc. (p > 0,05). Tiek d÷l fruktooligosacharidų, tiek d÷l jų derinio su Pediococcus acidilactici virškinamojo trakto pH, baltymų kiekis ir žarnyno klampumas tur÷jo tendenciją maž÷ti, palyginus su kontroline grupe (p > 0,05), o amoniako kiekis sumaž÷jo tik veikiant fruktooligosacharidų priedui (p > 0,05).
R. Gružauskas ir kt. (2007) atlikto tyrimo metu nustat÷ fermentinio preparato RovabioTM Excel AP, jo derinio su organin÷mis rūgštimis Euroguard SVB ir prebiotiku Agrimos® įtaką viščiukų broilerių kūno mas÷s augimo dinamikai, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei viščiukų broilerių m÷sos (krūtin÷s ir kojų raumenų) juslin÷ms savyb÷ms ir priimtinumui. Tyrimų rezultatai parod÷, kad per visą augimo laikotarpį, veikiant RovabioTM Excel AP bei RovabioTM Excel AP ir Euroguard SVB priedams, viščiukų broilerių kūno mas÷ padid÷jo 2 proc., o lesalų sąnaudos sumaž÷jo 6 proc., palyginti su kontroline grupe. Tuo tarpu RovabioTM Excel AP ir prebiotiku Agrimos® veikiama viščiukų broilerių kūno mas÷ padid÷jo 4 proc. (p < 0,05), o lesalų sąnaudos sumaž÷jo 6 proc., palyginti su kontroline grupe. Nustatyta, kad lesalų priedai netur÷jo statistiškai reikšmingos įtakos viščiukų broilerių kojų raumenų juslin÷ms savyb÷ms. Papildžius lesalus RovabioTM Excel AP ir EuroGuard SVB priedu bei RovabioTM Excel AP ir prebiotiku Agrimos®, viščiukų krūtin÷s raumenys buvo kietesni, labiau pluoštiški nei kontrolin÷s grup÷s m÷ginio (p < 0,001).
A. Semeškait÷ ir kt. (2009) atlikto tyrimo metu nustat÷ fermento ksilanaz÷s ir prebiotikų fruktooligosacharidų įtaką viščiukų broilerių kūno mas÷s augimo dinamikai, lesalų
sąnaudoms, virškinamojo trakto turinio pH, sausųjų medžiagų, baltymų ir amoniako kiekiui. Tyrimų rezultatai parod÷, kad per visą augimo laikotarpį ksilanaz÷s poveikyje viščiukų broilerių kūno mas÷ padid÷jo 5 proc., o lesalų sąnaudos sumaž÷jo 8 proc., palyginti su kontroline grupe (p > 0,05). Tuo tarpu ksilanaz÷s ir prebiotikų fruktooligosacharidų veikiama viščiukų broilerių kūno mas÷ padid÷jo 6 proc., lesalų sąnaudos sumaž÷jo 6 proc. (p > 0,05). Tiek ksilanaz÷s, tiek ir jos kombinacijos su fruktooligosacharidais veikiamas virškinamojo trakto turinio pH, baltymų kiekis ir žarnyno klampumas tur÷jo tendenciją maž÷ti, palyginti su kontroline grupe (p > 0,05), o amoniako kiekis sumaž÷jo tik veikiamas ksilanaz÷s ir fruktooligosacharidų (p > 0,05).
K. Pelicia ir kt. (2004) nurodo, kad prebiotikai kombinacijoje su probiotikais pagerino viščiukų broilerių krūtin÷s raumenų juslines savybes. Kiti mokslininkai paskelb÷, kad prebiotikai tur÷jo reikšmin÷s įtakos viščiukų broilerių produktyvumui (Van Loo, 2007; Lan et al., 2007).
Žmonių mityboje, prebiotikai naudojami vidurių užkiet÷jimui ir kepenų encefalopatijai gydyti, gali apsaugoti nuo kai kurių patogeninių mikroorganizmų, padeda prieš tam tikras žarnyno uždegimines ligas. Jie pasižymi antikancirogenin÷mis savyb÷mis, pagerina mineralų absorbciją ir apsaugo nuo osteoporoz÷s.
2.2.4. Fitobiotikų charakteristika, veikimo mechanizmas ir panaudojimas paukščių lesinime
Augimą skatinantys natūralios kilm÷s fitogeniniai preparatai sudaro palankias sąlygas daugintis paukščių žarnyne naudingiems mikroorganizmams, tod÷l pager÷ja maisto medžiagų pasisavinimas, gyvuliai ir paukščiai būna sveikesni, padid÷ja gyvosios mas÷s prieaugis. Be to lesaluose naudojant augalin÷s kilm÷s maisto medžiagas pastebimai pager÷ja lesalų skonis ir kvapas.
Fitobiotikams priskiriami augalin÷s kilm÷s preparatai ir jų fitochemin÷s sud÷tin÷s dalys, kurios teigiamai veikia gyvulio žarnyno mikroflorą. Augaliniame pašare esančios fitochemin÷s medžiagos skirstomos į grupes pagal struktūrą ir veikimą organizme: karotinoidus, polifenolius, fitoestrogenus, sulfidus ir tiolius, saponinus ir kt. Šių medžiagų veikimas susijęs su degeneratyvinių procesų organizme slopinimu. Tai priklauso nuo antioksidacinių savybių, detoksikacinių fermentų veiklos skatinimo, įtakos ląstelių funkcijoms, kai kurių medžiagų pertekliaus sujungimo, įtakos žarnyno mikroflorai. Augaluose esančios medžiagos saponinai geba surišti cholesterolį, mažina pastarojo rezorbciją ir aktyviai šalina iš organizmo, pasižymi sekretomotorin÷mis ir sekretolitin÷mis savyb÷mis, stiprina
gyvūnų imuninę sistemą, naikina patogeninę mikroflorą, mažina amoniako ir sieros vandenilio koncentraciją gyvulių organizme (Colina et al., 2001; Turner et al., 2002; Jukna ir kt., 2005; Jukna ir kt., 2007; Huang et al., 2007).
Paskutiniais metais, ypač Europoje, padaug÷jo mokslinių darbų augalin÷s kilm÷s medžiagų poveikio gyvūnams tematika. 2002 m. Vokietijoje vykusioje kasmetin÷je “Society of Nutrition Physiology” konferencijoje beveik pus÷ pranešimų buvo augalin÷s kilm÷s maisto papildų įtaka gyvūnų augimui bei sveikatingumui tematika (Wenk, 2003).
Įvairūs biologiniai preparatai skatina paukščių virškinamojo trakto veiklą. Pagrindinis maisto medžiagų virškinimas ir rezorbcija vyksta plonajame žarnyne, kur svarbų vaidmenį atlieka išskiriami kasos, tulžies ir žarnyno fermentai. Tačiau žarnyno endogeniniai fermentai nesuskaldo grūdų nekrakmolo polisacharidų, tod÷l antimitybin÷s medžiagos, bei nusilpusi imunin÷s sistema gali lemti žalingų bakterijų populiacijų skaičiaus gaus÷jimą. Savo ruožtu tai sukelia įvairias ligas, stabdo paukščių augimą (Venho, 2000).
Fitogeniniai pašarų priedai (fitobiotikai) gali būti vadinami nutricinais. Dauguma šių aktyvių augalų medžiagų yra sutelktos jų eteriniuose aliejuose, kurie yra labai koncentruota fitobiotikų forma. Eteriniai aliejai yra skystų, lakių, aromatinių medžiagų, kurias gamina augalų ląstel÷s ir kurios gali būti išgautos distiliuojant, mišiniai. Tod÷l eterinių aliejų veikimas priklauso nuo to, kokios medžiagos sudaro juos ir kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Eterinių aliejų sud÷tis yra genetiškai apibr÷žta ir priklauso nuo augalo augimo stadijos, augimo vietos bei sąlygų (Gill, 1999).
Augalai išvyst÷ didelį kiekį antrinių medžiagų apykaitos bruožų. Šie bruožai leidžia augalams prisitaikyti prie aplinkos poveikio. Taip pat jie gali veikti kaip apsisaugojimo forma nuo fiziologinio ar aplinkos poveikio, nuo gyvūnų ir patologijų. Pastaraisiais metais vaistažolių ir augalų ekstraktų tyrimai labai suintensyv÷jo, ypač Europoje. D÷ka teigiamo vaistažolių ir augalų ekstraktų poveikio padid÷ja gyvūnų maisto medžiagų pasisavinimas, pager÷ja virškinamojo trakto sekrecija, imuninis stimuliavimas, antibakterin÷s, koksidiostatin÷s, priešvirusin÷s, antiuždegimin÷s, antioksidacin÷s savyb÷s. Daugelis iš šių aktyvių antrinių augalų savybių priklauso izopreno darinių klasei, flavonoidams, gliukosinolanams ir dauguma šių elementų veikia kaip antibiotikas ar antioksidantas. Keletas autorių pateik÷ fiziologiškai aktyvių antrinių augalų savybių analizę (Rhode, 1996) ir pagrindines jų antioksidacines savybes (Halliwell et al., 1995).
Augalin÷s kilm÷s medžiagos būna aktyviausios virškinamajame trakte. Vaistažol÷s arba fotochemin÷s medžiagos gali paveikti mikroorganizmų antimikrobinę veiklą arba teigiamą
įsisavinimas ir imunin÷s sistemos pager÷jimas. Galiausiai vaistažol÷s gali patenkinti gyvūnų maistinių medžiagų poreikį, stimuliuoti endokrininę sistemą ir tarpinį maisto metabolizmą. Gyvūnų augimo periodu augalin÷s kilm÷s medžiagos ar kiti maisto papildai turi kintamą (nepastovią) reikšmę. Jaunų gyvūnų metabolizmas ir virškinimo sistema n÷ra funkcionaliai optimali. Be to, dar turi „išsivystyti“ imunin÷s sistemos atsparumas ir naudinga mikroflora. Tam yra svarbus nuolatinis maisto ir vandens gavimas. V÷liau virškinimo procesas optimizuojasi ir adaptuojasi prie tam tikro maisto (Wenk, 2002).
Paprastai pageidaujamas vaistažolių poveikis n÷ra pastovus. Skirtingus rezultatus gali įtakoti skirtingos augalo antrin÷s savyb÷s ir sud÷tis. Įvairov÷ ir aplinkos veikiamos augimo sąlygos, derliaus nu÷mimo laikas, brandos būsena, konservavimo ir laikymo sąlygos ir būdas, augalų ekstraktų gavimo metodai, taip pat sąveika su kenksmingomis medžiagomis, tokiomis kaip sunkieji metalai – tai faktoriai, kurie gali duoti šalutinį eksperimentų rezultatą. Pavyzdžiui rozmarinas ir šalavijas gautas iš skirtingų geografinių sričių, taip pat skirtingas jų apdorojimo būdas (džiovintos vaistažol÷s ir eteriniai aliejai), arba iš skirtingų tiek÷jų gautos žol÷s (Wenk, 2002) parod÷ ryškius antioksidacinio poveikio skirtumus.
Vienas iš plačiai naudojamų fitogeninių preparatų yra Biomin P.E.P. – 1000. Kai kurių augalų eteriniai aliejai, polifruktozanai yra aktyvūs Biomin P.E.P. – 1000 komponentai. Jie sustiprina žarnyno mikrofloros veiklą. Taip pat Biomin P.E.P. – 1000 yra specifinis naudingų mikroorganizmų substratas. Šiame fitogeniniame preparate visos aktyvios medžiagos yra augalin÷s kilm÷s, nedidinančios atsparumo antibiotikams ir kitaip neigiamai neveikiančios vartotojų sveikatą. Be to fitogeninio preparato Biomin P.E.P. – 1000 augalin÷ sud÷tis lemia gerą lesalų skonį ir kvapą.
V. Priudokien÷s ir D. Gudavičiūt÷s tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad fitogeninis preparatas Biomin P.E.P. – 1000 palankiai veikia virškinimą bei lesalo maisto medžiagų pasisavinimą organizme, skatina paukščių augimą ir gerina m÷sos kokybę (Priudokien÷ ir Gudavičiūte, 2002).
V. Sirvydžio ir kt. (2003) bandymo metu buvo sudarytos trys vienadienių viščiukų grup÷s. I grup÷s viščiukai buvo lesinami kombinuotaisiais lesalais, kurių sud÷tyje buvo pašarinio antibiotiko flavomicino–80; II grup÷s viščiukų lesaluose pašarinis antibiotikas flavomicinas-80 buvo pakeistas sausu fitogeniniu preparatu „Biomin P.E.P-1000“; į III grup÷s viščiukų geriamąjį vandenį buvo įmaišyta skysto fitogeninio preparato „Biomin P.E.P-1000“. Tyrimų rezultatai parod÷, kad d÷l „Biomin P.E.P-1000“ poveikio viščiukų kraujyje gerokai padid÷jo bendras nukleorūgščių ir bendrųjų baltymų kiekis. Nustatyta, kad efektyvesnis buvo sausas „Biomin P.E.P-1000“ preparatas. Palyginti su I grupe, kur viščiukai su lesalais gavo
pašarinį antibiotiką flavomiciną–80, 42 amžiaus dienų viščiukų kraujyje bendras nukleorūgščių kiekis padid÷jo nuo 22,6 proc. iki 26,5 proc., bendrųjų baltymų − nuo 12,5 proc. iki 22,6 proc. Fitogeninis preparatas „Biomin P.E.P-1000“ stimuliavo viščiukų augimą. Didžiausias gyvosios mas÷s prieaugis buvo II grup÷je: gaidžiukų mas÷ padid÷jo 13,81 proc. (p < 0,001), vištaičių − 7,08 proc. (p < 0,001).
Tyrimai yra atlikti ir su kitais fitobiotiniais preparatais, tokiais kaip Aviance, Digestarom 1317, Sangrovit ir kt. Taip pat geresniam lesalo pasisavinimui ir didesnei masei gauti, viščiukų mityboje yra naudojami augaliniai mišiniai iš Sanguinaria canadensis šakniastiebių ar rabarbaro šaknies ekstraktų.
S. Gebert ir kiti (1999) tyr÷ rabarbaro Rheum L. šaknies ekstrakto įtaką viščiukų lesalo pasisavinimui. Pagrindinį lesalą sudar÷ miežiai, kviečiai, avižos, kukurūzai, sojų miltai, bulvių baltymai, žuvų miltai, riebalai, aminorūgštys ir mineralų – vitaminų mišinys. Pagrindinio lesalo praturtinimas rabarbaro šaknies ekstraktu tur÷jo pastebimą įtaką lesalo pasisavinimui. Naudojant rabarbaro šaknies ekstraktą iki 18 proc. sumaž÷jo dienos lesalo norma, tikriausiai d÷l medžiagos antrochinono (Gebart et all., 1999).
I. Kepalien÷s tyrimų rezultatai rodo, kad d÷l fitogeninių preparatų Digestarom 1317 ir Aviance poveikio pager÷ja maisto medžiagų virškinamumas ir jų pasisavinimas paukščių organizme, paukščiai geriau auga, maž÷ja lesalų sąnaudos (Kepalien÷, 2003).
V. Sirvydžio ir kt. (2005) buvo atliktas bandymas kurio metu tirtas baltyminio lesalų priedo ,,Lyprot SG-9“ ir fitogeninio lesalų priedo „Digestarom Geflügel Premium–1317“ poveikis vištų dedeklių produktyvumui. Ištirta, jog bandomųjų grupių vištų dedeklių d÷slumas buvo vidutiniškai 5,69 proc. didesnis, kiaušinių mas÷ – 2,76 proc., kiaušinių trynio mas÷ – 5,62 proc., kiaušinių baltymo mas÷ – 5,51 proc., sausųjų medžiagų kiekis trynyje – 0,46 proc., sausųjų medžiagų kiekis baltyme – 0,32 proc., bendrųjų baltymų kiekis kraujyje – 9,90 proc., nukleorūgščių kiekis kraujyje – 6,17 proc. didesni, palyginti su kontrolin÷s grup÷s. Tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad didesniam vištų dedeklių produktyvumui įtakos tur÷jo baltyminio lesalų priedo ,,Lyprot SG-9“ optimaliai subalansuotas lesalų racionas ir aktyvinantis fitogeninio lesalų priedo „Digestarom Geflügel Premium–1317“ poveikis vištų medžiagų apykaitos procesams (Sirvydis ir kt., 2005).
Antibakterinis vaistažolių ir augalų ekstraktų poveikis paremtas įvairiais mokslo tyrimais.
Bandymai atlikti in vitro sąlygomis parodo, kad augalai gali pasižym÷ti antimikrobiniu aktyvumu prieš gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Taigi bandymų rezultatai labai
priklauso nuo ekstraktų išgavimo metodų ir mikroorganizmų, prieš kuriuos jie yra taikomi (Wenk, 2002).
Tyrimai parod÷, kad eterinis aliejus, išgautas iš raudon÷lio, yra efektyvus prieš gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Nustatytos 34 veikliosios šio eterinio aliejaus sud÷tin÷s medžiagos, iš kurių pagrindin÷s yra fenoliai. Fenolių veikimas prieš bakteriją vyksta pakeičiant jos membraną, padidinant pralaidumą, o tai nulemia vandens išbalansavimą ir ląstel÷s mirtį. Lyginant su antibiotiniais augimo skatintojais, ypač svarbu tai, kad nebuvo nustatytas bakterinis atsparumas šiam eteriniam aliejui (Singh et al., 1998; Gill,1999).
Gyvūnų virškinamajame trakte, t. y. in vivo sąlygomis šių medžiagų veikimas n÷ra jau toks paprastas. Augalin÷s kilm÷s medžiagos, kuriomis yra praturtinamas gyvūnų parašas turi konkuruoti su daugybe kitų maistinių medžiagų, kurios sudaro pagrindinį pašarą. Be to, virškinamajame trakte yra gerai veikiantis mikrobinis balansas (eubioz÷), tai pat tai priklauso nuo įvairių skirtingų faktorių, tokių kaip gyvūno rūšis ir amžius, pašaro sud÷tis ir jo technologinis apdirbimas, pH, virškinimo laikas ir sud÷tingumas, absorbcijos greitis ir kt. (Wenk, 2002).
J. Šeškevičien÷s ir kt. (2005) atliktas pilotinis tyrimas lesinant vyriškuosius penimus BUT Big 6 kilm÷s kalakučiukus (1–56 d. amžiaus) visaverčiais lesalų mišiniais su fitogeniniu preparatu Sangrovit® (25 ir 50 mg/kg lesalų), pagamintu iš augalo Sanguinaria canadensis L., turinčio alkaloidų sanguinarino ir chelerytrino. Lesalų mišiniuose grūdiniai komponentai buvo arba kviečiai, arba kukurūzai. Kalakučiukai, lesinti kviečių turinčiais lesalų mišiniais su tiriamuoju pašarų priedu, augo geriau (5 proc., p < 0,05) negu be pašarų priedo, nors lesalų panaudojimo efektyvumas buvo menkesnis (2-3 proc., p > 0,05). Šių lesalų su Sangrovit® priedu paukščiai sules÷ daugiau (2–3 proc., p > 0,05). Tiriamasis priedas kukurūzų turinčiuose lesalų mišiniuose statistiškai patikimos įtakos netur÷jo nei lesalų sąnaudoms, nei paukščių augimui, nei lesalų panaudojimo efektyvumui. Produktyvumo parametrai, paukščius lesinant kukurūzų racionais, buvo geresni (priesvoris ir lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio, p < 0,05) negu lesinant kviečių racionais.
2.2.5. Jūros dumbliai ir jų fitobiotinis veikimas
Fitobiotikų grupei priskiriami ir dumbliai. Jau seniai daugelio pasaulio šalių mokslininkai ieško būdų, kaip panaudoti vandenynų bei g÷lųjų vandenų biomasę, kuriant naujus, saugius maisto ir pašarų priedus bei papildus. Šiam tikslui daugiausiai d÷mesio skirta žemesniųjų augalų – dumblių tyrimui ir naudojimui žem÷s ūkio gyvūnų mitybai. Dumbliai -
tai vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai. Jie yra vandens augalai, augantys jūrose, ežeruose, up÷se, tvenkiniuose, pelk÷se. Jų randama ir ant dr÷gnos žem÷s, medžių žiev÷s, šlapių akmenų. Pastaraisiais metais mitybos specialistus sudomino melsvadumblių tipo dumblis Spirulina platensis. Šio dumblio, kaip fitobiotiko, panaudojimo galimyb÷s labai didel÷s. Jis kaip maistinis priedas gali būti taikomas tiek žmonių, tiek gyvūnų mityboje.
Daugelyje pasaulio šalių paukščių lesinimui skirtuose lesaluose kaip maistinis priedas s÷kmingai naudojamas jūros dumblis Spirulina platensis. Tai baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis. Spirulinai platensis pasižymi aukšta mitybine ir biologine verte. Šis dumblis lengvai pasisavinamas, kadangi jo ląstel÷ turi lengvai virškinamą apvalkal÷lį.
300 – 400 g/t Spirulinos platensis priedas vištų dedeklių lesaluose padidino vištų d÷slumą 4,7 proc., padid÷jo vidutin÷ kiaušinio mas÷, 10,7 proc. padid÷jo vitamino A kiekis kiaušinyje, padid÷jo lukšto mas÷ ir pager÷jo jo kokyb÷, o tai ypač svarbu prekiniams ir inkubaciniams kiaušiniams (Фионин, 2005).
Mikrodumblis Spirulina platensis teigiamai veikia viščiukų broilerių augimą, lesalų sąnaudos 1 kg svorio gauti sumaž÷ja 11 proc., išsaugojimas padid÷ja 3–5 proc., padid÷ja vištų dedeklių d÷slumas, kadangi preparato įtakoje intensyv÷ja organizmo gyvybin÷s funkcijos, tuo pačiu intensyv÷ja ir kiaušinio formavimosi procesas (Берестов, 2007; Берестов, 2007a).
Spirulina platensis viščiukų broilerių lesaluose teigiamai veikia jų kraujo rodiklius: 5– 16 proc. padid÷ja hemoglobino koncentracija kraujyje, eritrocitų kiekis padid÷ja 8–38 proc., padid÷ja baktericidinis kraujo aktyvumas tuo pačiu ir organizmo atsparumas, padid÷ja viščiukų išsaugojimas, taip pat turi teigiamą įtaką broilerių m÷sos cheminei sud÷čiai ir mitybinei vertei. Atlikus juslinę m÷sos savybių analizę, broilerių, gavusių Spirulina platensis priedą, m÷sa įvertinta aukščiausiu balu (Касаткин и др., 2007).
Melsvadumblio Spirulina platensis priedai broilerių lesaluose padidina jų m÷sos spalvos intensyvumą. Spektrokolorimetrin÷ analiz÷ parod÷, kad krūtin÷s paviršinio (Pectoralis superficialis), krūtin÷s giliojo (Pectoralis profundus) ir priekinio klubinio blauzdos (Santorius) raumenų spalvos rausvumas bei krūtin÷l÷s ir išorinio lenkiamojoje blauzdos (Semitendinosus) raumens spalvos gelsvumas did÷ja, didinant Spirulinos platensis priedo kiekį lesaluose. Melsvadumblyje esantis pigmentas gali kauptis raumenyse ir pvz., jo kiekis, esantis paukščių krūtin÷s (Pectoralis) raumenyse teigiamai koreliuoja su paukštienos spalvos gelsvumu (Toyomizu et al., 2001).
vištaičių 7–12 proc.); padid÷ja vištų d÷slumas 9–10 proc. ir padid÷ja paros amžiaus viščiukų išeiga 3 proc., taip pat padid÷ja karotino kiekis trynyje 7–8,5 proc.; padid÷ja mas÷s priaugimas (viščiukų broilerių 6–12 proc.). Vienu iš svarbių rezultatų yra sumaž÷jusios lesalo sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (viščiukų broilerių 4–11 proc.) (Лямин и др., 2001).
Taigi, apibendrinant literatūros apžvalgą, kurioje rašoma apie prebiotikų bei augalin÷s kilm÷s maistinių priedų (fitobiotikų, fitogeninių priedų-preparatų) naudojimą paukščių, o taip pat ir žmonių mityboje, galima teigti, jog šių medžiagų nauda gyvam organizmui yra labai didel÷. Tod÷l būtina tęsti tyrimus, kurių tyrimo objektas yra šios min÷tos medžiagos. Nors šie preparatai žinomi jau pakankamai senai, tačiau su kiekvienais metais jų panaudojimo galimyb÷s did÷ja. Tad tvirtai galima teigti, jog tai ateities preparatai, kurių visa teikiama nauda dar n÷ra ištirta.
3. DARBO METODIKA
3.1. Darbo atlikimo vieta, sąlygos ir bandymo schema
Bandymas atliktas 2009 m. AB ,,Vilniaus paukštynas“, Lietuvos veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje. Ištirtas fitobiotinio preparato Sangrovit® ir prebiotinio preparato Agrimos® poveikis viščiukų broilerių produktyvumui ir virškinimo procesams.
Bandymas atliktas laikantis 1997 11 06 ,,Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. 8-500 (,,Valstyb÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymų: ,,D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir ,,D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams (1999 01 18, Nr. 4-16).
3.1.1. Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 dienų Cobb 500 linijų derinio viščiukais broileriais. 800 paukščių buvo suskirstyti į 4 grupes. Kiekvieną grupę sudar÷ 4 pogrupiai po 50 viščiukų, iš viso - po 200 paukščių kiekvienoje grup÷je. Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių. Bandymo schema pateikta 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Bandymo schema
Grup÷s Rodiklis
Kontrolin÷ S AG S+AG
Standartiniai kombinuotieji lesalai + + + +
Standartiniai kombinuotieji lesalai +
fitobiotinis preparatas (Sangrovit® 1) - + - -
Standartiniai kombinuotieji lesalai +
prebiotinis preparatas (Agrimos® 2) - - + -
Standartiniai kombinuotieji lesalai + fitobiotinis preparatas (Sangrovit®) + prebiotinis preparatas (Agrimos®)
- - - +
1
Preparato dozavimas: nuo 1 iki 35 dienų amžiaus – 30 g/t lesalų 2
Lesinimas. Broileriai buvo lesinami iki soties (ad libitum). Viščiukai broileriai per visą bandymo laikotarpį buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais, S grup÷s lesalai buvo papildyti fitobiotiniu preparatu Sangrovit®, AG grup÷s lesalai - prebiotiniu preparatu Agrimos®, o S+AG grup÷s paukščių lesalai papildyti min÷tais fitobiotiniu ir prebiotiniu preparatais.
Lesinimo bandymo metu buvo tirti parametrai:
1. individualaus viščiuko kūno svoris 1, 8, 21, 35 amžiaus dieną;
2. lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1–8, 9–21, 22–35 amžiaus dienomis;
3. lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per 1–8, 9–21, 22–35 amžiaus dieną;
4. paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
Kombinuotųjų lesalų sud÷tis ir maistingumas pateikta 3 lentel÷je. 3 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų sud÷tis ir maistingumas, %
Komponentai Komponentų kiekis
Kviečiai 51,06
Kukurūzai 10,00
Sojų pupelių rupiniai 26,00
Sojų pupelių aliejus 5,60
Žuvies miltai 1,50
Monokalcio fosfatas 1,26
Kalkakmenis 1,17
Natrio bikarbonatas 0,21
Druska 0,15
Raudonieji kraujo kūneliai 1,50
Vitaminas B4 (75% skystas) 0,08 L-lizinas HCl 0,16 L-treoninas 0,06 DL-metioninas 0,34 Premiksas Nr. 7 pradžios 0,5% 0,50 Euroguard SV skystas 0,20
3 lentel÷s tęsinys
Avatec (kokcidiostatikas) 0,07
Opticube (granulių suriš÷jas) 0,10
Capsoquin (antioksidantas) 0,02 Rovabio MAX LC 0,02 Apskaičiuotos vert÷s, % Apykaitos energija, MJ/kg 13,47 Virškinamieji baltymai 15,29 Lizinas 1,24 Metioninas/cistinas 0,95 Triptofanas 0,27 Linolenin÷ rūgštis 2,08 Treoninas 0,83 Cistinas 0,37 Lizinas (įsisav.) 1,12 NaCl 0,18 K 0,80 Mg 0,17 P (įsisav.) 0,47 Analizuotos vert÷s, % Baltymingumas 21,35 Žali riebalai 7,70 Žalia ląsteliena 2,43 Žali pelenai 2,94 Metioninas 0,59 Krakmolas 43,17 Cukrus 4,25 Ca 0,95 P (bendras) 0,69 Na 0,18 Cl 0,20
3.1.2. Naudotų preparatų charakteristikos
Fitobiotinis preparatas Sangrovit® yra grynas ir natūralus pašarų priedas, gaunamas iš apys÷klio, priklausiančio Papaveracea augalų šeimai. Jis natūraliai pagerina lesalų pasisavinimą ir sumažina baltymų skilimą virškinamajame trakte. Sangrovit® yra mikrogranul÷s be žiedadulkių, turintis malonų kvapą. Jis lengvai dozuojamas, atlaiko karštį, sl÷gį ir rūgštis. Sangrovit® sud÷tin÷s dalys stimuliuoja naminių paukščių tulžies pūslę, kasą, kepenų funkciją, gerindamos virškinimą. Paukščiai tampa gyvybingesni ir sulesa daugiau lesalo – tai teigiamai įtakoja paukščių augimą.
Prebiotinis preparatas Agrimos® yra specifinis, mananooligosacharidų (MOS) ir gliukoz÷s (β-gliukanų) derinys, gautos iš Saccharomyces cerevisiae mielių ląstel÷s sienel÷s. Agrimos® yra gaunamas autolizuojant mielių ląsteles aukštoje temperatūroje ir kontroliuojant pH. Baigus mielių autolizavimą, ląstelių sienel÷s ir mielių ekstraktas yra atskiriami išcentruojant ir ląstel÷s sienel÷s yra išdžiovinamos. Agrimos® yra šviesiai rusvos spalvos milteliai, stabilūs visuose gyvūnų pašarų tipuose: miltuose, granul÷se, skysčiuose. Agrimos® buvo suformuotas tam, kad užtikrintų optimalų srautą gamybinio proceso viduje ir vienodai pasiskirstytų premiksuose. Prebiotinio preparato sud÷tis pateikta 4 lentel÷je.
4 lentel÷. Prebiotinio preparato Agrimos® sud÷tis Eil.
Nr. Sudedamosios dalys Kiekis, proc.
1. Sausosios medžiagos 94,0-99,0 2. Bendras azotas 2,0-3,5 3. Baltymingumai 12,0-22,0 4. Angliavandeniai 42,0-56,0 5. Riebalai 17,0-23,0 6. Mineralin÷s medžiagos 5,0-8,0
3.1.3. Fiziologinių tyrimų metodikos
Lesinimo bandymo pabaigoje viščiukai broileriai buvo paskersti laikantis eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijų (Close et al., 1997).
pH matuokliu inoLab 730 nustatytas pH dvylikapiršt÷s (Duodenum), plonosios (Intestinum tenue), aklosios (Caecum) ir tiesiosios (Intestinum crassum) žarnų virškinamajame turinyje.
Sausųjų medžiagų kiekis dvylikapiršt÷s (Duodenum), plonosios (Intestinum tenue), aklosios (Caecum) ir tiesiosios (Intestinum crassum) žarnų virškinamajame turinyje nustatytas iš skirtumo, gauto pasv÷rus šlapią m÷ginį ir m÷ginį išdžiovintą 3 val. 105°C temperatūroje (Naumann, Bassler, 1993).
Viščiukų broilerių aklosios žarnos (Caecum) virškinamojo turinio glikolitinis aktyvumas nustatytas pagal p-nitrofenolio (arba o-nitrofenolio β-galaktozidazei nustatyti) išsiskyrimo iš p-(-o) nitrofenilgliukozidaz÷s kiekį, pagal Juskiewicz et al. (2003) modifikuotą Djouzi ir Andrieux metodą.
Substratai: - β-glukuronidazei: p-nitrofenil-β-D-glukuronidas - α-galaktozidazei: p-nitrofenil-α-D-galaktopiranozidas - β-galaktozidazei: o-nitrofenil-β-D-galaktopiranozidas - β-glukozidazei: p-nitrofenil-β-D-glukopiranozidas 3.1.4. Biometriniai skaičiavimai
Bandymo duomenys buvo vertinami statistiškai naudojantis programiniu paketu STATISTICA versija 6,0. Nustatant priedų įtaką tirtiems rodikliams naudojome vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p < 0,05.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4. 1. Fitobiotinio preparato Sangrovit® ir prebiotinio preparato Agrimos® įtaka viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms ir išsaugojimui
Pagal lesinimo bandymo metu ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno mas÷, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti bei gaištamumas) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai (5-6 lentel÷).
5 lentel÷. Fitobiotinio Sangrovit® ir prebiotinio Agrimos® preparatų poveikis viščiukų broilerių augimo dinamikai ir išsaugojimui
Viščiukų amžius (d)
Kontrolin÷
grup÷ S grup÷ AG grup÷ S+AG grup÷
Kūno mas÷ (g) 1 40,35 ± 0,19 40,36 ± 0,17 40,36 ± 0,12 40,35 ± 0,15 8 186,16 ± 1,99 a 100 180,86 ± 2,07ab 97 173,84 ± 2,18b 93 187,55 ± 1,75ab 101 21 875,24 ± 943 a 100 808,65 ± 10,60b 92 849,46 ± 10,33b 97 881,33 ± 7,87ab 101 35 2022,00 ± 20,36 a 100 1998,79 ± 20,90ab 99 2060,27 ± 22,93ab 102 2099,37 ± 19,54b 104 Gaištamumas (%) 1–8 3,0 2,0 0 1,5 9–21 2,5 3,1 1,5 1,5 22–35 2,5 5,4 3,0 4,0 1–35 8,0 10,5 4,5 7,0
a, b duomenys pažym÷ti skirtingomis raid÷mis skiriasi patikimai p ≤ 0,05
Analizuojant viščiukų broilerių augimo dinamiką (5 lentel÷), galima pasteb÷ti, kad augimo pradžioje t. y. 8 amžiaus dieną lesalus papildžius prebiotikais kartu su fitobiotikais (S+AG grup÷) viščiukų broilerių kūno mas÷ buvo 1 proc. didesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s. Tačiau papildžius lesalus fitobiotikais (S grup÷) ir prebiotikais (AG grup÷) viščiukų broilerių kūno mas÷ buvo atitinkamai 3 proc. (p > 0,05) ir 7 proc. (p < 0,05) mažesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s.
21 viščiukų broilerių amžiaus dieną, lesalus papildžius prebiotikais kartu su fitobiotikais (S+AG grup÷) viščiukų broilerių kūno mas÷ buvo 1 proc. didesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s, tuo tarpu lesalą papildžius tik fitobiotikais (S grup÷) ir prebiotikais (AG grup÷) viščiukų broilerių kūno mas÷ buvo atitinkamai 8 proc. ir 3 proc. mažesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s (p < 0,05).
Bandymo pabaigoje (35 amž. d.) min÷tų priedų poveikis pastebimai padid÷jo: AG ir S+AG grup÷se viščiukų broilerių kūno mas÷ buvo atitinkamai 2 proc. (p > 0,05) ir 4 proc. (p < 0,05) didesn÷, lyginant su kontroline grupe.
Tyrimų duomenys apie viščiukų broilerių išsaugojimą parod÷, kad S grup÷je viščiukų broilerių gaištamumas buvo 2,5 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe, tačiau AG ir S+AG grup÷se viščiukų broilerių gaištamumas buvo atitinkamai 3,5 proc. ir 1 proc. mažesnis nei kontrolin÷je grup÷je.
6 lentel÷. Fitobiotinio Sangrovit® ir prebiotinio Agrimos® preparatų įtaka lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg/kg
Viščiukų amžius (d)
Kontrolin÷
grup÷ S grup÷ AG grup÷ S+AG grup÷
1-8 1,48 ± 0,04 100 1,48 ± 0,04 100 1,51 ± 0,07 102 1,42 ± 0,04 96 9-21 1,38 ± 0,03 100 1,37 ± 0,04 100 1,33 ± 0,02 96 1,37 ± 0,03 100 22-35 2,09 ± 0,03 100 2,13 ± 0,18 101 2,02 ± 0,03 96 2,07 ± 0,05 99 1-35 1,77 ± 0,02 100 1,78 ± 0,07 101 1,72 ± 0,01 97 1,75 ± 0,03 99
Analizuojant lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti (6 lentel÷) galima pasteb÷ti kad, bandymo pradžioje (1-8 d.) teigiamas fitobiotikų ir prebiotikų poveikis pasireišk÷ tik naudojant juos kartu (S+AG grup÷), nes lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti lyginant su kontroline grupe buvo 4 proc. mažesn÷s (p > 0,05).
9-21 amžiaus dieną lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti teigiamą įtaką tur÷jo prebiotinis preparatas (AG grup÷), nes lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti lyginant su kontroline grupe buvo 4 proc. mažesn÷s (p > 0,05).
Paskutiniame bandymo periode t. y. nuo 22 iki 35 amžiaus dienos lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti teigiamos įtakos tur÷jo prebiotinis (AG grup÷) bei fitobiotinis ir prebiotinis (S+AG grup÷) preparatai, nes lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti lyginant su kontroline grupe buvo atitinkamai 4 proc. mažesn÷s (p > 0,05).
Per visą bandymo laikotarpį (1-35 d.) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti S tiriamojoje grup÷je buvo didesn÷s 1 proc., o AG ir S+AG grup÷se atitinkamai 3 proc. ir 1 proc. mažesn÷s, lyginant su kontroline grupe (p > 0,05).
4. 2. Fitobiotinio preparato Sangrovit® ir prebiotinio preparato Agrimos® įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams
Bandymo pabaigoje, paskerdus viščiukus broilerius buvo ištirta jų žarnyno turinys. Tirta viščiukų broilerių atskirų virškinamojo trakto segmentų turinio pH, sausųjų medžiagų kiekis, fermentiniai aktyvumai (aklojoje žarnoje) bei amoniako koncentracija. Gauti ir apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai pateikti 7 - 9 lentel÷se.
7 lentel÷. Fitobiotinio Sangrovit® ir prebiotinio Agrimos® preparatų įtaka viščiukų broilerių atskirų virškinamojo trakto segmentų turinio pH
Virškinamojo trakto segmentas
Kontrolin÷
grup÷ S grup÷ AG grup÷ S+AG grup÷
Dvylikapiršt÷ žarna (Duodenum) 5,77 ± 0,06 5,60 ± 0,21 5,81 ± 0,05 5,46 ± 0,10 Plonoji žarna (Intestinum tenue) 5,72 ± 0,30 5,12 ± 0,23 5,57 ± 0,25 5,56 ± 0,34 Akloji žarna (Cecum) 6,09 ± 0,16 5,97 ± 0,21 6,19 ± 0,21 6,16 ± 0,22 Storoji žarna (Intestinum crassum) 5,44 ± 0,23 5,18 ± 0,22 5,13 ± 0,13 5,43 ± 0,18
pH tyrimai atskiruose virškinamojo trakto segmentuose parod÷ (7 lentel÷), kad didžiausias fitobiotikų ir prebiotikų veikimas nustatytas plonojoje žarnoje (Intestinum tenue) S grup÷je, kai šių priedų poveikyje pH sumaž÷jo 0,60 (p > 0,05), kitose tiriamosiose grup÷se virškinamojo trakto atskirų segmentų turinio pH maž÷jimas buvo 0,01 - 0,31, lyginant su kontroline grupe. pH maž÷jimas susijęs su tuo, kad fitobiotikai su prebiotikais sintezuoja vitaminą B12, pieno, acto, propiono, riebalų rūgštis, fermentus, tam tikrus baltymus. Jie padeda geriau pasisavinti pieno ir lakiųjų riebalų rūgščių produktus, kurie palaiko pastovų pH
žarnyne, taip pat greičiau susiformuoja teigiamos mikrofloros tarpusavio santykis (Mingan, 2001).
8 lentel÷. Fitobiotinio Sangrovit® ir prebiotinio Agrimos® preparatų poveikis viščiukų broilerių atskirų virškinamojo trakto segmentų turinio sausųjų medžiagų kiekiui, %
Virškinamojo trakto segmentas
Kontrolin÷
grup÷ S grup÷ AG grup÷ S+AG grup÷
Dvylikapiršt÷ žarna (Duodenum) 16,61 ± 0,56 a 17,77 ± 0,08ab 19,79 ± 0,97b 17,85 ± 0,99ab Plonoji žarna (Intestinum tenue) 16,59 ± 1,29 18,21 ± 0,89 16,90 ± 0,34 18,54 ± 0,51 Akloji žarna (Cecum) 16,93 ± 2,60 a 18,27 ± 1,32ab 16,41 ± 1,32ab 19,78 ± 1,65ab Storoji žarna (Intestinum crassum) 18,91 ± 0,96 19,67 ± 0,63 20,93 ± 2,08 20,21 ± 0,79
a, b duomenys pažym÷ti skirtingomis raid÷mis skiriasi patikimai p ≤ 0,05
Sausųjų medžiagų kiekio, atskiruose viščiukų broilerių virškinamojo trakto segmentų turinyje, tyrimai (8 lentel÷) parod÷, kad didžiausias fitobiotikų ir prebiotikų veikimas buvo AG grup÷je dvylikapiršt÷s žarnos (Duodenum) turinyje ir S+AG grup÷je aklosios žarnos (Cecum) turinyje, kur sausųjų medžiagų kiekiai atitinkamai buvo 3,18 proc. (p > 0,05) ir 2,85 proc. didesni nei kontrolin÷je grup÷je (p > 0,05). Tuo tarpu kituose viščiukų broilerių virškinamojo trakto segmentuose, fitobiotikų ir prebiotikų poveikis sausųjų medžiagų kiekiui buvo ne toks ryškus: plonosios žarnos (Intestinum tenue) turinyje jis buvo 1,62 proc. (S grup÷), 0,31 proc. (AG grup÷) ir 1,95 proc. (S+AG grup÷) didesnis nei kontrolin÷je grup÷je, o storosios žarnos (Intestinum crassum) turinyje atitinkamai 0,76 proc., 2,02 proc. ir 1,3 proc. didesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Didesn÷ sausųjų medžiagų koncentracija parodo, kad viščiukų broilerių ekskrementai yra sausesni, tai sudaro sąlygas sausesniam kraikui bei geresniam mikroklimatui paukštid÷je.
9 lentel÷. Fitobiotinio Sangrovit® ir prebiotinio Agrimos® preparatų poveikis viščiukų broilerių aklosios žarnos (Cecum) virškinamojo turinio fermentų aktyvumui, akt. vnt./g
Fermento pavadinimas
Kontrolin÷
grup÷ S grup÷ AG grup÷ S+AG grup÷
α-gliukozidaz÷ 11,8 ± 0,24a 13,0 ± 1,66ab 12,5 ± 0,90ab 14,7 ± 1,18b β-gliukozidaz÷ 9,21 ± 1,14a 5,26 ± 0,45b 7,92 ± 0,24a 5,90 ± 1,04b α-galaktozidaz÷ 35,9 ± 2,44b 46,0 ± 5,36ab 45,8 ± 1,70ab 47,2 ± 6,97ab
β-galaktozidaz÷ 46,8 ± 6,12 47,7 ± 4,87 38,4 ± 5,51 34,5 ± 4,03 β-gliukuronidaz÷ 35,8 ± 3,52a 30,1 ± 4,22ab 25,9 ± 0,71bc 23,8 ± 2,13b
a, b duomenys pažym÷ti skirtingomis raid÷mis skiriasi patikimai p ≤ 0,05
Viščiukų broilerių aklosios žarnos (Caecum) virškinamojo turinio glikolitinio aktyvumo tyrimai (9 lentel÷) parod÷, kad ryškus α-galaktozidaz÷s aktyvumo padid÷jimas buvo S+AG tiriamojoje grup÷je. Lyginant su kontroline grupe α-galaktozidaz÷s fermentinis aktyvumas padid÷jo 11,3 akt. vnt./g, o α-gliukozidaz÷s atitinkamai 2,9 akt. vnt./g. Likusių fermentų aktyvumas S+AG grup÷s viščiukų broilerių aklosios žarnos (Caecum) virškinamajame turinyje tur÷jo tendenciją maž÷ti (p > 0,05).
Bakteriniai glikolitiniai fermentai α ir β-galaktozidaz÷s atlieka svarbų vaidmenį nevirškinamų angliavandenių fermentacijos procese. Normali žarnyno mikroflora gali įtakoti kancerogenezę išskirdama fermentus, kurie paverčia prokancerogenus aktyviais kancerogenais. Šie fermentai yra β-gliukozidaz÷, β-gliukuronidaz÷, azoreduktaz÷ ir nitroreduktaz÷. β-gliukozidaz÷ padeda hidrolizuoti nekrakmolo polisacharidų gliukoz÷s monomerus, β-gliukuronidaz÷s veikimas yra pripažįstamas žalingu organizmui, nes jis gali išskirti kancerogenines medžiagas iš gliukuronin÷s rūgšties junginių. β-gliukuronidaz÷ veikia susidarant toksiškiems ir kancerogeniniams metabolitams aklojoje žarnoje. β-galaktozidaz÷s ir α-gliukozidaz÷s poveikis gali pagerinti atsparaus krakmolo ir laktoz÷s fermentaciją, taip pat sudaryti TGRR ir pieno rūgštis, kurios yra energijos šaltinis audiniams.
5. IŠVADOS
1. Prebiotinio preparato Agrimos® (AG grup÷) ir fitobiotinio preparato Sangrovit® kartu su prebiotiniu preparatu Agrimos® (S+AG grup÷) įtakoje viščiukų broilerių kūno mas÷ 35 amžiaus dieną padid÷jo atitinkamai 2 proc. (p > 0,05) ir 4 proc. (p < 0,05), lyginant su kontroline grupe, o lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą bandymo laikotarpį (1– 35 d.) AG ir S+AG grup÷se atitinkamai 3 proc. ir 1 proc. mažesn÷s, lyginant su kontroline grupe (p > 0,05). Min÷ti preparatai paukščių išsaugojimui esmin÷s įtakos netur÷jo.
2. Fitobiotinių ir prebiotinių preparatų poveikyje pH pastebimai sumaž÷jo plonosios žarnos turinyje (Intestinum tenue) S grup÷je, kai šių priedų poveikyje pH sumaž÷jo 0,60 (p > 0,05), kitose tiriamosiose grup÷se virškinamojo trakto atskirų segmentų turinio pH maž÷jimas buvo 0,01 - 0,31, lyginant su kontroline grupe.
3. Veikiant prebiotikams (AG grup÷) viščiukų dvylikapiršt÷s žarnos (Duodenum) turinyje sausųjų medžiagų nustatyta 3,18 proc. (p > 0,05), o aklosios žarnos (Cecum) turinyje - 2,85 proc. (p > 0,05) daugiau nei kontrolin÷je grup÷je.
4. S+AG grup÷je viščiukų broilerių aklosios žarnos (Caecum) virškinamajame turinyje α-galaktozidaz÷s fermentinis aktyvumas padid÷jo 11,3 akt. vnt./g, o α-gliukozidaz÷s - 2,9 akt. vnt./g., palyginti su kontroline grupe. Kitų fermentų aktyvumas padid÷jo nežymiai arba tur÷jo tendenciją maž÷ti (p > 0,05).
6. REKOMENDACIJOS
Gerinant viščiukų broilerių auginimo intensyvumą, lesalų konversiją bei optimizuojant virškinimo procesus per visą jų auginimo periodą, fitobiotinį Sangrovit® ir prebiotinį Agrimos® preparatus rekomenduojama įterpti atitinkamai 30 g ir 2 kg tonai lesalo. Gaunamas teigiamas poveikis naudojant min÷tus preparatus kartu.
