ORTOPEDIJOS TRAUMATOLOGIJOS SEKCIJA
1. ARTROSKOPIĖ PETIES SĄARIO VIRŠUTIĖS LŪPOS
PRIEKIIOUŽPAKALIIO
(SLAP)
PLYŠIMO
FIKSACIJA
IKARIIAIS SIŪLAIS
Jovita Aleksaitė, Ruslanas Baltrimavičius, Palmyra Grigaliauskaitė KMU Ortopedijos traumatologijos klinika
Vadovas: dr.R.Gudas
Įvadas
Peties sąnario lūpa-tai skaidulinės kremzlės žiedas, priaugęs prie mentės sąnarinės duobės krašto ir pagilinantis ją.
Viršuje lūpa suauga su dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgysle. Dvigalvio žasto raumens sausgyslę staiga ir
stipriai patraukus atgal, galima pažeisti sąnarinę lūpą. Tai vadinama peties sąnario viršutinės lūpos priekiniuužpakaliniu
(SLAP-“Superior Labrum Anterior-Posterior”) plyšimu. SLAP plyšimų daugiausia diagnozuojama
jauniems ir aktyviai sportuojantiems žmonėms. Artroskopijos metu SLAP plyšimai ne tik diagnozuojami, bet ir
gydomi, atskiras sąnarinės lūpos dalis ir su ja susijusius raiščius pritvirtinant prie kaulinio sąnarinės ertmės krašto, t. y.
atliekant fiksaciją. Šiame darbe retrospektyviai išanalizavome artroskopinės fiksacijos rezultatus.
Darbo tikslas
Įvertinti klinikinius rezultatus po artroskopinės peties sąnario viršutinės lūpos priekinių-užpakalinių (SLAP) plyšimų
fiksacijos.
Metodika
2000-2004m. laikotarpiu KMUK ortopedijos-traumatologijos klinikoje atliktos 35 artroskopinės viršutinės sąnario lūpos
priekinių-užpakalinių (SLAP) plyšimų fiksacijos operacijos.
Visi pacientai buvo įvertinti naudojant Constant skalę po fiksacijos praėjus vidutiniškai 12mėnesių (10-15 mėn.).
Operacijų metu pacientų amžiaus vidurkis buvo 31,5 metai (17-41 m.).
Rezultatai
Vertinant Constant skale, po artroskopinių peties sąnario viršutinės lūpos priekinių-užpakalinių (SLAP) plyšimų
fiksacijos operacijų praėjus vidutiniškai 12 mėnesių 94% pacientų gauti geri ir labai geri klinikiniai rezultatai (iš kurių
89% pacientų pasiekė prieš pažeidimus turėtus fizino aktyvumo lygius), o 6% - patenkinami.
Išvados
Peties sąnario viršutinės lūpos priekinių-užpakalinių (SLAP) plyšimų fiksacija yra efektyvi artroskopinė procedūra ir
turi būti dažniau taikoma jauniems ir fiziškai aktyviems pacientams.
2. BLAUZDIKAULIO LŪŽIŲ GYDYMO REZULTATŲ ZESPOL
SISTEMA IR AO PLOKŠTELE PALYGIAMOJI AALIZĖ
ALYTAUS APSKRITIES ST. KUDIRKOS LIGOIĖJE(AASKL)
UO 1998 IKI 2004 METŲ
Justinas Stučinskas, Vladimir Donec
KMU Ortopedijos traumatologijos klinika, AASKL chirurgijos-traumatologijos tarnyba Vadovai: dr. A. Smailys, gyd. V. Dumbliauskas
Atlikti pacientų, kuriems buvo atlikta blauzdikaulio lūžių osteosintezė Zespol sistema 1998-2004 m. ir AO plokštele
2002-2004 m. gydymo rezultatų palyginamąją analizę AASKL.
Metodika
AASKL 1998-2004 m. atliktos 65 blauzdikaulio osteosintezės Zespol sistema, 2002-2004 m. -173 AO plokštele.
Atlikta retrospektyvinė 108 ligonių medicininės dokumentacijos analizė: 50 pacientų, kuriems buvo baigtas gydymas
Zespol sistema (pirmoji grupė-I gr.); ir 58 pacientų –AO plokštele (antroji grupė-II gr.). Į tyrimą neįtraukti nepilnos
dokumentacijos ir nebaigto gydymo atvejai. Pacientų amžiaus vidurkis: I gr. 42,4±13.08 m., II gr. 52,78±15,86 m.
Pasiskirstymas pagal lytį-moterys: I gr. 26%(13 atv.), II gr. 70%(41 atv.); vyrai: I gr. 74%(37 atv.), II gr. 30%(17 atv.).
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Stjudento (t) ir tikimybių lygybės(z) kriterijus. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
100
Rezultatai
Pacientų, patyrusių blauzdikaulio lūžius, įvykių aplinkybės-buityje: I gr. 72%(36 atv.), II gr. 83%(48 atv.), autoįvykių
metu: I gr. 18%(9 atv.), II gr. 7%(4 atv.), darbe: I gr. 10%(5 atv.), II gr. 10%(6 atv.). Blauzdikaulio lūžių lokalizacijaviršutinis
1/3: I gr. 8%(4 atv.), II gr. 7%(4 atv.), vidurinis 1/3: I gr. 18%(9 atv.), II gr. 2%(1 atv.), apatinis 1/3: I gr.74%(37 atv.), II gr. 91%(53 atv.). Abi grupės pagal traumų aplinkybes statistiškai reikšmingai nesiskyrė(z0,975<1,96),
dažniausia lūžių lokalizacija-apatiniame trečdalyje(z0,975>1,96). Blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžiai
pasitaikė: I gr.
50%(25 atv.), II gr. 64%(37 atv.), atviri lūžiai: I gr. 20%(10 atv.), II gr. 5%(3 atv.), daugybiniai lūžiai: I gr. 18%(9 atv.),
II gr. 9%(5 atv.). Prieš tai buvę, kiti gydymo metodai-I gr.: AO plokštelė, IFA, skeletinis tempimas, gipsas-22%(11
atv.), II gr.: skeletinis tempimas, Zespol sistema, gipsas-7%(4 atv.). Sudėtingesni lūžiai dažniau buvo I gr.: daugiau
atvirų lūžių, dažnesni, prieš tai buvę nesėkmingi, kiti gydymo metodai (z0,975>1,96). Osteosintezės
operacijos trukmės
vidurkis: I gr. 60,8±25,4 min, II gr. 63,88±23,58 min(p>0,05). Konstrukcijų pašalinimo operacijos trukmės vidurkis: I
gr. 18,7±12.53 min, II gr. 31,98±11,85 min(p<0,05). Pirminės hospitalizacijos trukmės vidurkis: I gr. 12,7±7 d., II gr
9,22±4,82 d. Konstrukcijų pašalinimo hospitalizacijos trukmės vidurkis: I gr. 2,96±2,62 d., II gr. 3,98±2,26 d.
Imobilizacija gipso longete ar gipsu-po osteosintezės: I gr. 20%(10 atv.), II gr. 81%(47 atv.); po konstrukcijų
pašalinimo operacijos: I gr. 20%(10 atv.), II gr. 4%(2 atv.). Nors statistiškai reikšmingai pirminės hospitalizacijos
trukmė I gr. buvo ilgesnė(p<0,05), tačiau po konstrukcijų pašalinimo operacijos ligoniai stacionare gulėjo trumpiau(p<0,05), o imobilizacija po osteosintezės taikyta žymiai rečiau(z0,975>1,96). Gydymo rezultatai:
sugijęs lūžis,
pakankamas kaulinis rumbas (rentgenologiškai), neskausmingas mynimas: I gr. 92%(46atv.), II gr. 91%(53atv.);
komplikacijos: I gr. 8%(4atv.), iš jų supūliavimas 4%(2 atv.), ašinė deformacija, pakartotinis lūžis po1 atv, II gr.
9%(5atv.), iš jų pūlingos granuliacijos 4%(2 atv.), contractura art. talocruralis, artritis talocruralis, ašinė deformacija po
1 atv.
Išvados:
1) Konstrukcijų pašalinimo operacijos metu - minimalus audinių traumavimas, trumpesnė operacija(p<0,05).
2) Trumpesnė antrinė hospitalizacija(p<0,05).
3) Po osteosintezės rečiau taikoma imobilizacija(z0,975>1,96).
3. GIRELĖS YDIGOS PADĖTIES KOREGAVIMO OPERACIJŲ
EFEKTYVUMO ĮVERTIIMAS
+erijus Čaponka, Evaldas Kascėnas, Tadas Stančikas KMU Ortopedijos traumatologijos klinika
Vadovas: med.dr. J. Belickas
Darbo tikslas
Retrospektyvinio tyrimo būdu įvertinti girnelės ydingos padėties koregavimo operacijų efektyvumą.
Metodika
Retrospektyviniame darbe nagrinėta – 1997-2004 m. KRKKL ortopedijos-traumatologijos skyriuose dėl girnelės
ydingos padėties operuoti pacientai. Viso operuota 126, pooperaciniam stebėjimui atvyko ir buvo ištirti 73 pacientai.
Moterų – 66 (90,4%), vyrų -7 (9,6%), amžius - nuo 18 metų iki 50 metų (vidurkis 27,5 ). Stebėjimo laikotarpis – 1-8
metai (vidurkis – 4,2m.). Visi pacientai buvo suskirstyti į tris grupes, atsižvelgiant į girnelės panirimo laipsnį ir atliktą
korekcinę operaciją: 1 gr. - pacientai, kuriems buvo atlikta tik vidinės kapsulės dublikatūra arba išorinio girnelės
laikiklio perpjovimas, 2 gr. - pacientai, kuriems atlikta abi šios procedūros, 3 gr. – pacientai, kuriems buvo atlikta
girnelės raiščio transpozicija kartu su aukščiau minėtomis operacijomis. Tyrimui naudotos Lysholm ir „Girnelės –
šlaunikaulio sąnario vertinimo“ skalės. Rezultatai, gauti pagal šias skales: puikūs - 90-100, geri - 80-89, patenkinami -
60-79, blogi <60.
Rezultatai
Iš 73 tirtų pacientų 16 buvo 1 gr., 34 – 2 gr., 23 – 3 gr.
Pirmoje grupėje pagal abu klausimynus puikūs rezultatai gauti 15 pacientų (93,8%), blogi – 1 pacientei (6,2%).
Lysholm klausimyno balų vidurkis prieš operaciją nuo 62 ± 8 balų padidėjo iki 95 ± 5. po operacijos. „Girnelės –
šlaunikaulio sąnario vertinimo“ klausimyno balų vidurkis padidėjo nuo 67 ± 8 balų iki 92 ± 6 balų.
Antroje grupėje pagal abu klausimynus puikūs rezultatai gauti 30 pacientų (88,2%), patenkinami – 3 pacientams (8,8%),
blogi – 1 pacientei (3,0%). Lysholm klausimyno balų vidurkis prieš operaciją nuo 59 ± 7 balų padidėjo iki 96 ± 4. po
operacijos. „Girnelės – šlaunikaulio sąnario vertinimo“ klausimyno balų vidurkis padidėjo nuo 64 ± 7 balų iki 94 ± 4
balų.
Trečioje grupėje pagal abu klausimynus puikūs rezultatai gauti 22 pacientams (95,7%), geri - 1 pacientei (4,3%).
Lysholm klausimyno balų vidurkis prieš operaciją nuo 54 ± 8 balų padidėjo iki 95 ± 5 po operacijos. „Girnelės –
šlaunikaulio sąnario vertinimo“ klausimyno balų vidurkis padidėjo nuo 52 ± 9 balų iki 92 ± 4 balų. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
101
Išvados
1. Girnelės padėties koregavimo operacijos (girnelės išorinio laikiklio perpjovimas, vidinės kapsulės dublikatūra ir
2. Operacijos metodiką reikia parinkti pagal girnelės panirimo laipsnį.
4. GIRELĖS PARUOŠIMO METODIKŲ, ATLIEKAT KELIO
SĄARIO
EDOPROEZAVIMO
OPERACIJĄ
BIKODILIARIIAIS
SĄARIIŲ
PAVIRŠIŲ
PROTEZAIS,
PALYGIIMAS (ARTIMIEJI REZULTATAI)
Vincas Bartašius, Dovydas Vainorius KMU Ortopedijos traumatologijos klinika Vadovas: doc. L.Vitkus
Įvadas
Šiuo metu pasaulinėje literatūroje (The journal of bone & joint surgery, Clinical orthopaedics and related research) nėra
vieningos nuomonės, kuris girnelės paruošimo būdas atliekant kelio sąnario endoprotezavimo operaciją yra geriausias:
pateliarinio komponento naudojimas ar girnelės osteofitų pašalinimas, denervacija ir sąnarinio paviršiaus aplyginimas.
Lietuvoje pateliarinis kelio sąnario endoprotezo komponentas nenaudojamas, todėl tikslinga išsiaiškinti, kuriuo iš
likusių paminėtų metodų paruošiant girnelę yra gaunami geriausi pooperaciniai rezultatai.
Darbo tikslas
Išsiaiškinti artimųjų pooperacinių rezultatų skirtumus naudojant tris girnelės paruošimo metodikas, atliekant kelio
sąnario endoprotezavimo operacijas.
Metodika
Atlikta prospektyvinė 85 klinikinių atvejų analizė. Šiems ligoniams dėl III-IV laipsnio gonartrozės 2003-2004 metais
tas pats ortopedas-traumatologas panaudodamas tokį patį endoprotezo tipą (Johnson&Johnson) atliko kelio sąnario
endoprotezavimo operacijas. Į tyrimo grupes buvo įtraukti tik pacientai su varus deformacija, kurių girnelės eiga
femoraliniame komponente buvo gera ir buvo geras raiščių balansas. Pacientai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmai
grupei (27 ligoniai) paruošiant girnelę buvo tik pašalinti osteofitai, antrai grupei (28 ligoniai) – pašalinti osteofitai ir
atlikta girnelės denervacija, trečiai grupei (30 ligonių) – atlikta osteofitų pašalinimas, girnelės denervacija ir sąnarinio
paviršiaus aplyginimas. Naudojant modifikuotą Kelio sąnario asociacijos skalę (KSAS, Knee society score 1989m.)
buvo vertinami ir lyginami tarpusavyje sudarytų grupių priešoperaciniai rezultatai ir artimieji pooperaciniai rezultatai
praėjus 3 mėnesiams po operacijos. Pagal šią metodiką vertinta kelio sąnario skausmo intensyvumas, trukmė,
lokalizacija, sąnario funkcija, sąnario stabilumas, sąnario ašies nuokrypis, sugebėjimas vaikščioti, lipti laiptais,
pagalbinių priemonių naudojimas, girnelės padėties stabilumas, paciento pasitenkinimas operacija.
Rezultatai
I-os grupės ligonių kelio sąnario būklės įvertinimas pagal KSAS prieš operaciją 59,2±9,1 balai, po operacijos prėjus 3
mėnesiams 128,1±9,1 balai, skirtumas tarp pooperacinių ir priešoperacinių rezultatų 69,4±13,9 balai. II-os grupės
ligonių kelio sąnario būklės įvertinimas pagal KSAS prieš operaciją 61,5±7,9 balai, po operacijos prėjus 3 mėnesiams
127,1±10,3 balai, skirtumas tarp pooperacinių ir priešoperacinių rezultatų 66,4±14,4 balai. III-čios grupės ligonių kelio
sąnario būklės įvertinimas pagal KSAS prieš operaciją 58,7±8,1 balai, po operacijos prėjus 3 mėnesiams 126,6±10,4
balai, skirtumas tarp pooperacinių ir priešoperacinių rezultatų 67,9±14,1 balai. Lyginant duomenis tarpusavyje
nustatyta, kad sudarytos trys ligonių grupės pagal amžių, lytį, kelio sąnario būklę prieš operaciją statistiškai reikšmingai
vienodos (p≤0,05), tuo tarpu kelio sąnario būklė po operacijos praėjus 3 mėnesiams ir gautas skirtumas tarp pooperacinių ir priešoperacinių rezultatų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (atitinkamai p>0,05 ir p>0,05).
Išvados
Artimieji pooperaciniai rezultatai tarp tiriamų grupių (naudojant skirtingas girnelės paruošimo metodikas) kelio sąnario
endoprotezavimo operacijų metu statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0,05).
5. KELIO SĄARIO MOZAIKIIO KREMZLĖS PERSODIIMO
GYDYMO REZULTATAI
+erijus Deimantavičius, Jurgita Blauzdytė KMU Ortopedijos traumatologijos klinika Vadovas: dr.R.Gudas
Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
102
Darbo tikslas
Palyginti mozaikinį kremzlės persodinimo metodą su mikrolūžių chirurginiu metodu, gydant sąnario kremzlės defektus.
Metodai
1998-2002m. laikotarpiu KMUK ortopedijos-traumatologijos klinikoje atliktos 35 mozaikinio kremzlės persodinimo ir
35 mikrolūžių gydymo metodika operacijos dėl kelio sąnario patologijos.
Kremzlės pakitimai buvo įvertinti prieš operaciją ir praėjus 6 bei 12 mėnesių po chirurginio gydymo, naudojant
modifikuotą HSS (Hospital for Special Surgery) ir ICRS (Inetrnational Cartilage Repair Society) anketas. Pacientų amžiaus vidurkis 24,74±7,2 metų.
Statistinei duomenų analizei taikyta SPSS programa, Stjudento (t) kriterijus ir chi kvadrato (x²) testas. Skirtumas
statistiškai patikimas, kai p <0,05.
Rezultatai
Sąnarinės kremzlės pažeidimų chirurginės procedūros atliktos 44 vyrams ir 26 moterims. Mozaikinio kremzlės
persodinimo grupėje buvo 21 vyras ir 14 moterų, kontrolinėje grupėje (atliktos mikrolūžių operacijos)– 23 vyrai ir 12
moterų. Vertinant buvusio aktyvumo atsistatymą po chirurginių procedūrų praėjus 6 mėnesiams, kontrolinėje grupėje 24
(68 proc.), o mozaikinio kremzlės persodinimo grupėje 19 (54 proc.) pacientų pasiekė prieš pažeidimą buvusius
aktyvumus. Vertinant pacientų fizinį aktyvumą, praėjus 12 mėnesių po chirurginių procedūrų, kontrolinėje grupėje 24
(68 proc.) ir 33 (94 proc.) iš mozaikinio kremzlės persodinimo grupės pasiekė prieš pažeidimą buvusį fizinį aktyvumą
(p=0,00001). 22 (62,8 proc.) iš kontrolinės grupės ir 2 (5,7 proc.) iš iš mozaikinio kremzlės persodinimo grupės fizinis
aktyvumas sumažėjo.
Išvados
1.Gydant sąnarinės kremzlės defektus, mozaikinis kremzlės persodinimo metodas užtikrina gerus sąnario kremzlės
2.Lyginant gyvenimo kokybės ir objektyvius rezultatus, mozaikinis kremzlės persodinimo metodas buvo statistikai
reikšmingai efektyvesnis už mikrolūžių operaciją (p<0,005).
3.Po mozaikinio kremzlės persodinimo fizinis aktyvumas ir sąnario funkcija statistiškai patikimai ( p<0,005 ) geresnė,
nei po mikrolūžių operacijos.
6. KMUK 2003-2004 M. PETIES SĄARIO EDOPROTEZAVIMO
AKSTYVIEJI REZULTATAI
Vladimir Donec, Justinas Stučinskas, Jevgenijus Skuryginas KMU Ortopedijos traumatologijos klinika
Vadovas: dr. Alfredas Smailys
Darbo tikslas
Įvertinti pacientus, kuriems buvo atliktas peties sąnario endoprotezavimas, pagal priešoperacinę diagnozę. Įvertinti rezultatus po peties sąnario endoprotezavimo.
Metodika
2003-2004m. KMUK Ortopedijos traumatologijos sk. buvo operuota 13 pacientų, kuriems atlikta peties sąnario
endoprotezavimo operacijos. Operacijas atliko du ortopedai traumatologai, tuo pačiu pjūviu ir metodika. Ištirti 12
ligonių. Viena pacientė po peties sąnario endoprotezavimo dėl žastikaulio kaklo lūžio, į tyrimą neatsiliepė. Ligoniai
prieš operaciją buvo apklausti ir apžiūrėti KMUK Ortopedijos traumatologijos sk. Po operacijos praėjus 7-18mėn.
pacientai apžiūrėti ir apklausti KMUK konsultacinėje poliklinikoje. Peties sąnario funkcija vertinta pagal Constant
skalę.
Rezultatai
Buvo operuoti 7(58,3%) vyrai ir 5(41.7%) moterys. Kairė ir dešinė pusė operuota po lygiai atvejų-po 6(50%). Ligonių
amžius svyravo nuo 36 iki 77 metų, amžiaus vidurkis 63,7m. Protezavimo priežastis buvo trauma-6(50%-jiems
nustatyta 4 komponentų žąstikaulio galvos lūžis), artrozė-6(50%) atv. Pacientų amžiaus grupės:nuo 26 iki 45m. -
2(16,6%), nuo 46 iki 65m. - 4(33%), virš 65m. - 6(50%). Pacientams, kuriems buvo atliktos peties sąnario endoprotezavimo operacijos, 3(25%) iš jų anksčiau buvo atliktos kitų sąnarių endoprotezavimo operacijos. Tačiau
pacientų, kuriems endoprotezavimas buvo atliekamas dėl artrozės, tarpe, jie sudarė 50%(3 iš 6). Visiems šiems
pacientams buvo operuoti bent vienas klubo sąnarys. 5(41,7%) atvejais buvo implantuotas W.LINK, 7(58,3%) –
ZIMMER modulinis peties protezas. 6(50%) pacientams ,kurių protezavimo priežastis buvo artrozė, vertinant pagal
Constant skalę, peties funkcija vidutiniškai buvo 29,5 balų iš 65 galimų (nuo 11 iki 36), po operacijos rezultatai
pagerėjo vidutiniškai 53,5 balai (nuo 46 iki 65), p<0,05. 3(25%)pacientams, kurių protezavimo priežastis buvo neseniai
įvykusi trauma( iki 1 mėn.), prieš traumą buvo visiškai sveiki, (pagal Constant skalę-65 balai), po operacijos vidutinis
Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
103
balų skaičius sudarė 32,6 (nuo 27 iki 36). 3(25%) pacientams, kurių protezavimo priežastys buvo įvykusi trauma
(daugiau nei 1mėn. ) vertinant pagal Constant skalę peties sąnario funkcija vid. buvo 22.3 balo (nuo 19 iki 24), po
operacijos vid. sudarė 41,3 (nuo 41 iki 42). Pacientai ligoninėje praleisdavo vidutiniškai 10,4 d. 5(41,7%) atvejų gydėsi
ligoninėje iki 8d., 7(58,3%) virš 8d. Visiems 12(100%)pacientų buvo paskirta profilaktinė antibakterinė terapija.Visi
12(100%) pacientų po 3 sav. atliko reabilitaciją gydymo įstaigose. Pooperacinių komplikacijų (sąnario išnirimo,
žaizdos supūliavimo, trombozių) nebuvo stebėta.
Išvados
1. Dažniausia peties sąnario endoprotezavimo priežastis yra peties sąnario traumos bei artrozė.
2. Peties sąnario endoprotezavimo operacijos,kurių priežastis buvo artrozė, yra efektyvios,gydymo rezultatai(vertinant
pagal Constant skalę) pagerėjo vidutiniškai 1,813 karto.
3. Ūmios traumos atveju peties sąnario endoprotezavimo rezultatai (pagal Constant skalę) blogesni,lyginant su
pooperaciniais rezultatais kur protezavimo priežastis buvo artrozė.
7. PACIETŲ SU DAUGIE TRAUMA BŪKLĖS VERTIIMO
PALYGIIMAS
SU
ATLS
REKOMEDACIJOMIS
IKIHOSPITALIIU
IR
AKSTYVUOJU
HOSPITALIIU
LAIKOTARPIU
Arijana Belskienė, Audronė Dambrauskaitė, Ramūnė Stapulionytė KMU Ortopedijos traumatologijos klinika, Mišrių traumų skyrius Vadovai: skyriaus vadovas gyd. A. Pamerneckas, gyd. A. Macas
Įvadas
Advanced Trauma Life Support (ATLS) metodika JAV pradėta naudoti 1980 metais, greit paplito kitose šalyse ir tapo
pripažintu tarptautiniu standartu teikiant pagalbą traumuotiems ligoniams pirmomis valandomis po sužalojimo. Šiuo
metu ši metodika ir toliau diegiama daugelyje pasaulio valstybių. Vertinama: A – kvėpavimo takų, B – kvėpavimo, C –
kraujotakos, D – neurologinė būklės.
Darbo tikslas
Sukurti pacientų būklės vertinimo Greitosios medicinos pagalbos (GMP), Ligonių priėmimo skyriuje (LPS) ir
Intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) analizės metodiką, išanalizuoti mirusių politrauminių pacientų būklės vertinimą
ir pirminio gydymo adekvatumą GMP, LPS, ITS, palyginti gautus duomenis su ATLS rekomendacijomis.
Metodika
Atrinktos ir retrospektyviai analizuotos 30 pacientų, mirusių nuo dauginės traumos, ligos istorijos. Iškart po traumos
GMP atvežta 18 pacientų: 8 atvežti į LPS, 10 - iškart stacionarizuoti į ITS. 12 pacientų pervežti gydymui iš kitų
ligoninių. Duomenys sugretinti su ATLS rekomendacijomis, apdoroti MS Excel programoje. Požymių patikimumui
įvertinti naudota Pirsono χ2 ir Stjudento t koeficientas. Požymiai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai
GMP (n=18) iškvietimo laikas nurodytas 77,8 % pacientų, atvežimo į KMUK – 83,3%. Traumos laikas nenurodytas
(p<0,05). Vidutinis paciento buvimo GMP laikas 36,1±3,2 minutės. GMP vertinta: A – 0 , B – 5,5%, C – 72%, D – 0
(p<0,05). Būklė nemonitoruota. Gydymas: infuzoterapija – 16,6%, deguonies terapija – 5,5%, analgetikai – 11%,
LPS pacientai (n=8) vidutiniškai buvo 67,5±6,5 minutės, apžiūrėti 3,4 gydytojo. Vertinta: A - 50%, B – 12,5%, C –
100%, D – 100% pacientų (p<0,05). Šokas gydytas 37,5% pacientų. Būklė monitoruota: A, B – 0, C – 50%, D – 37,5%
pacientų (p<0,05).
ITS (n=10) vertinta: A – 70%, B – 80%, C – 100%, D – 100% pacientų (p<0,05). Šokas gydytas 90% pacientų.
GMP vertinta 19,4% ATLS rekomenduojamų būklės rodiklių, vykdyta 11,1% ATLS rekomenduojamo gydymo,
atitinkamai LPS - 65,6% ir 15,6%, ITS - 87,5% ir 90%.
Pervežtų iš kitų ligoninių pacientų (n=12) būklė vertinta: A - 50%, B – 66,6%, C – 91,6%, D - 75% (p<0,05). Šokas
gydytas: infuzoterapija – 83,3%, deguonies terapija – 33,3%, analgetikai – 75%, imobilizacija – 16,6% (p<0,05).
Išvados
1. Vertinant ligonių būklę, mažiausiai ATLS rekomendacijomis naudojosi GMP ir LPS, o ITS – labiausiai atitiko ATLS
rekomendacijas.
2. Mažiausiai ATLS rekomenduojamo gydymo vykdyta GMP, o daugiausiai – ITS. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
104
8. ŠLEIVAPĖDYSTĖS GYDYMO METODŲ PALYGIIMAS
Tadas Abelkis, Donatas Vartavičius, Ernest Zacharevskij KMU Ortopedijos traumatologijos klinika
Vadovai: dr. V.Gerulis, gyd. J. Gintautienė
Darbo tikslas
Palyginti ankstyvus šlevapėdystės korekcijos rezultatus, taikant Ponseti gydymo metodiką, su ankstyvais įprastinių
šleivapedystės gydymo metodų rezultatais.
Metodika
Atlikta 76 KMUK vaikų konsultacinės poliklinikos ambulatorinių kortelių, bei 50 KMUK vaikų ortopedijos
traumatologijos poskyrio ligos istorijų retrospektyvinė analizė. Pagal taikytą šleivapėdystės korekciją vaikai suskirstyti į
dvi grupes: gydyti įprastiniais metodais ( redresacija pagal Kite metodiką ir McKay operacija) ir pagal Ponseti
metodiką. Tyrimui atrinkti vaikai, kurie buvo pradėti gydyti nuo gimimo iki trečios gyvenimo savaitės. Šleivapėdystės
gydymo rezultatai buvo palyginami, vertinant du kriterijus: pėdos ekstenziją ir addukciją.
Rezultatai
Nuo gimimo iki trečios gyvenimo savaitės pagal Ponseti metodiką buvo gydyti 6 vaikai ( 11 pėdų), įprastiniu korekcijos
metodu – 43 vaikai (76 pėdos). Ponseti grupėje abipusė pėdų patologija sudarė 83% (10 pėdų), kitoje grupėje – 76,7%
(66 pėdos). Iki operacijos (achilotomijos) Ponseti grupėje vidutiniškai buvo atliktos 7 redresacijos (per 2 mėn.) Grupėje,
gydytoje įprastiniu metodu, iki operacijos (McKay) – 16 redresacijų (per 5 mėn.) Vertinant Ponseti metodo ankstyvus
rezultatus (atlikus redresacijas, achilotomiją ir 3 sav. trukmės pooperacinę imobilizaciją gipsu) 1000 ir
daugiau
ekstenziją pasiekė 10 pėdų (83%), 50 ir mažiau addukciją – 11 pėdų (100%). Taikant Ponseti metodą pirmo
etapo
gydymas vidutiniškai truko 3 mėn. Vertinant grupę, gydytą įprastiniu korekcijos metodu (atlikus redresacijas, McKay
operaciją ir 4-6 sav. trukmės pooperacinę imobilizaciją gipsu), atitinkamai 1000 ir daugiau ekstenziją
pasiekė 49 pėdos
(65%), 50 ir mažiau addukciją – 53 pėdos (70%). Pirmo etapo trukmė 6,5 mėn.
Išvados
Taikant Ponseti gydymo metodą, optimalius šleivapėdystės korekcijos rezultatus pavyksta pasiekti didesniai daliai
pacientų (p<0,05), sumažėja pirmo gydymo etapo trukmė.
9. VAIKŲ POLITRAUMŲ GYDYMO ALGORITMŲ PATIRTIS
PASAULIO ŠALYSE IR GALIMAS ORGAIZAVIMO MODELIS
LIETUVOJE
Jovita Aleksaitė, Ruslanas Baltrimavičius, Palmyra Grigaliauskaitė KMUK Vaikų ortopedijos traumatologijos sektorius
Vadovas: med. dr. Vidminas Ramoška
Įvadas
Politrauma – tai vienu metu tam pačiam pacientui įvykę dviejų arba daugiau kūno anatominių sričių bei sistemų
sužalojimai. Dažniausios pažeidimų priežastys: 50% autoįvykiai, 20% kritimas iš aukštai, 10% smurtas ir 20% kitos
priežastys. Iš visų patiriamų pažeidimų bukos traumos sudaro net 52%, nudegimai 39%, penetruojantys sužalojimai 4%,
kitos 5%. Norint išvengti galimų politraumos pasekmių, rekomenduojama naudotis iš anksto paruoštu vieningu gydymo
organizavimo modeliu, kurio šiuo metu Lietuvoje nėra.
Darbo tikslas
Išnagrinėti 2000 – 2004m. vaikų, patyrusių politraumą, demografinę padėtį Kauno regione ir remiantis užsienio šalių
patirtimi bei esamais dabartiniais galiojančiais KMUK medicininiais dokumentais, pasiūlyti būklės sunkumo įvertinimo
skales bei sudaryti bendrą galimą vaikų gydymo organizavimo modelį Lietuvoje.
Metodika
1. Analizuoti 2000 – 2004m. KMUK Vaikų Ortopedijos - Traumatologijos sektoriaus registracijos žurnalai. Atlikta
retrospektyvinė 109 politraumos atvejų analizė.
2. Išnagrinėti Lietuvos Sveikatos Informacijos Centro statistikos duomenys.
3. Sudarytas vaikų, patyrusių politraumą, gydymo organizavimo modelis remiantis šiais šaltiniais: pasaulio šalių
patirtimi, gydant vaikus patyrusius politraumas (apžvelgti 12 užsienio ir 2 Lietuvos medikų straipsniai); KMUK Vaikų
Intensyvios Terapijos skyriaus (VITS) personalo veiksmų plano, esant politrauminiams ligoniams protokolu; KMUK
mišrias traumas patyrusių pacientų gydymo ir tyrimo tvarkos įsakymu. 2003m. gruodžio 02d. Nr.V-551. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
105
Rezultatai
Iš 109 vaikų, 2000 - 2004m. patyrusių politraumą ir stacionarizuotų į KMUK Vaikų Ortopedijos - Traumatologijos
sektorių, 61.5% buvo berniukai ir 38.5% - mergaitės. Politraumas vaikai patyrė: 67% autoįvykiuose, 15.6% krentant iš
aukštai, 2.7% dėl smurto ir 14.7% kitos priežastys.
Rekomenduojama vaikų, patyrusių politraumą, būklės sunkumo įvertinimui naudoti šias skales: Sužalojimų sunkumo
skalę (ISS), Glazgo komos skalę (GCS), Pediatrinė traumos skalę (PTS), Hanoverio dauginės traumos skalę (HPTS).
Išvados:
Įvertinus rezultatus ir apžvelgus literatūrą, tikslinga Lietuvoje naudoti vaikų, patyrusių politraumą, būklės sunkumo
įvertinimo skales bei sudaryti vieningą gydymo organizavimo modelį, kuris padėtų greitai, organizuotai ir kvalifikuotai
suteikti medicininę pagalbą šiems ligoniams.
10. VAIKŲ ŠLAUIKAULIO LŪŽIŲ YPATUMAI IR JŲ GYDYMO
TAKTIKA
J. Žižytė, A. Zamaravičiūtė
KMU Ortopedijos traumatologijos klinika Vadovas: E. Čekanauskas
Darbo tikslas
1. Įvertinti vaikų, patyrusių šlaunikaulio lūžius, amžių, lytį, sezoniškumą, traumų aplinkybes. 2. Išanalizuoti taikytus gydymo metodus priklausomai nuo vaikų amžiaus.
Metodika
Atlikta retrospektyvinė KMUK vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus 148 ligos istorijų analizė (2001.01 -
2004.12). Tyrimo metu buvo analizuojami duomenys apie pacientų amžių, lytį, traumų aplinkybes ir gydymo metodus.
Duomenys apdoroti naudojantis Microsoft Excel programa.
Darbo rezultatai
1. Šlaunikaulio lūžiai sudaro 10% visų stacionare gydytų lūžių.
2. Berniukų ir mergaičių, gydytų dėl šlaunikaulio lūžių, dažnio santykis yra 2:1. 3. Daugiausia pacientų yra 7-12 metų grupėje (44atvejai), o mažiausia 17-18 (4 atvejai).
4. Dažniausiai šlaunikaulio lūžiai vaikams įvyksta buityje(43.9%) bei autoįvykių metu (39.8%), o mažiausiai - ugdymo
įstaigose (1.4%) ir sportuojant (6.1%).
5. Daugiausia šlaunikaulio lūžiai įvyksta vasaros metu (38.5%).
6. Vaikai iki 6 metų gydomi konservatyviai (92,5%), 7-12 metų gydomi konservatyviai (50%) ir operaciniu būdu
(50%), vyresni nei 12 metų dažniausiai gydomi operaciniu būdu (80,5%).
Išvados
1. Daugiausiai šlaunikaulio lūžių įvyksta buityje berniukams 7-12 metų amžiuje vasaros metu.
2. Konservatyviai gydomi ikimokyklinio amžiaus vaikai, 7-12 metų –gydymo taktika pasirenkama priklausomai nuo
lūžio tipo ir traumos sunkumo, vyresni - dažniausiai operaciniu būdu. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
106
REABILITACIJOS SEKCIJA
1. ASMEŲ, GYVEAČIŲ PAEMUĖS SEELIŲ AMUOSE,
PAŽIIMO
FUKCIJŲ
BEI
SAVARAKIŠKUMO
KASDIEIIAME GYVEIME TYRIMAS
Regina Petraškaitė, Aldona Krinickienė KMU Reabilitacijos klinika
Vadovė: doc. L. Švedienė
Įvadas
Vienas ryškiausių mūsų laikų fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas. Todėl organizuojant šių žmonių
užimtumą bei gerinant jų integraciją į visuomenę, sudarant individualią reabilitacijos programą, svarbu žinoti jų
savarankiškumo kasdieniniame gyvenime lygį bei įvertinti pažinimo funkcijų sutrikimą.
Darbo tikslas
Ištirti asmenų, gyvenančių Panemunės senelių namuose, pažinimo funkcijų sutrikimo lygį ir jų savarankiškumą
kasdieniniame gyvenime.
Metodika
Buvo ištirti asmenys, gyvenantys Panemunės senelių namuose. Tiriamųjų savarankiškumui kasdieniniame gyvenime
įvertinti naudotas Barthel indeksas. Pagal jį tiriamųjų savarankiškumas kasdieniniame gyvenime buvo vertinamas taip:
0 – 20 balų visiškai priklausomas, 21 – 61 balų beveik visiškai priklausomas, 62 – 90 balų vidutiniškai priklausomas, 91
– 99 balų šiek tiek priklausomas, 100 - savarankiškas.
Pažinimo funkcijų sutrikimui įvertinti buvo taikytas mažasis protinės būklės tyrimas(MMSE), pagal kurį: 0 - 10 balų
buvo vertinamas kaip sunkus pažinimo sutrikimas, 11 - 19 balų - vidutinis pažinimo sutrikimas, 20 - 24 balų - lengvas
pažinimo sutrikimas, 25 - 30 balų - pažinimo funkcija nesutrikusi. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Exel programų paketą.
Rezultatai
Tyrime dalyvavo 75 asmenys, kurių amžiaus vidurkis 81 metai(SD 8,91). Iš jų 51 moteris (68% visų tiriamųjų) ir 24
vyrai(32% visų tiriamųjų). Pagal išsilavinimą tiriamieji pasiskirstė taip – 38(51%) asmenys, turintys pradinį išsilavinimą, 24(32%) - vidurinį išsilavinimą ir 13(17%) - aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą.
Vertinant tiriamųjų savarankiškumą kasdieniniame gyvenime pagal Barthel indeksą 27(36%) respondentų buvo
savarankiški. Analizuojant senelių namų gyventojų savarankiškumą kasdieniniame gyvenime pagal amžiaus grupes,
išaiškėjo, kad dauguma(po 40%) pagyvenusio ir seno amžiaus asmenų buvo savarankiški(įvertinti 100balų), o didžioji
dalis(46%) ilgaamžių gyventojų buvo beveik visiškai priklausomi(įvertinti 21 - 61balų). Tyrimas parodė, kad tarp
tiriamųjų amžiaus ir savarankiškumo kasdieniniame gyvenime yra silpna priklausomybė(koreliacijos koef. rp=0,42,
p=0,0002).
Nustatyta asmenų su įvairaus laipsnio pažinimo funkcijų sutrikimu skaičiaus didėjimo tendencija, didėjant amžiui.
Pagyvenusių asmenų grupėje tokių buvo 35%, o senų ir ilgaamžių grupėje - 47%(koreliacijos koef. 0,144, p=0,0399).
Išvados
1. Tyrimas parodė, kad 64% Panemunės senelių namų gyventojų buvo šiek tiek, vidutiniškai arba visiškai priklausomi.
2. Išaiškėjo, jog 63% tiriamųjų turi įvairaus laipsnio pažinimo funkcijų sutrikimus.
2. ASMEŲ, KURIEMS DĖL ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ
USTATYTA
ATRA
IVALIDUMO
GRUPĖ,
GYVEIMO
PILATVĖS ĮVERTIIMAS
R. Augienė, R. Jonaitytė, B. Paulienė, V. Juškaitis KMU Reabilitacijos klinika
Vadovai: doc. L.Švedienė, gyd. R. Rėklaitienė
Darbo tikslas
Įvertinti asmenų, kuriems dėl širdies ir kraujagyslių ligų nustatyta antra invalidumo grupė, gyvenimo pilnatvę (GP).
Metodika
Tyrimas vyko 2005 m. vasario-kovo mėnesiais Kauno ir Kėdainių miestuose. Apklausti pacientai, kuriems dėl širdies ir
kraujagyslių ligų buvo nustatyta antra invalidumo grupė ir kurie sutiko dalyvauti tyrime bei savarankiškai galėjo
atsakyti į visus klausimus. Ištirta 40 neįgaliųjų (15 vyrų ir 25 moterys, amžiaus vidurkis 55,6±7,3 m.; 20 sergančių
arterine hipertenzija(AH), 20 – išemine širdies liga (IŠL). Tyrimui buvo panaudota PSO-100 anketa, sudaryta iš 100
klausimų. Tai yra bendrieji klausimai, kuriais tiriamasis įvertina savo GP, pasitenkinimą sveikata, fizinę būklę –
skausmą ir nemalonius pojūčius, energiją ir nuovargį, miegą ir poilsį; psichologinę būklę – savo pojūčius, mąstymą,
suvokimą, savos vertės pajutimą, esančius neigiamus pojūčius; įvertina nepriklausomybės laipsnį – galimybę judėti,
dirbti, priklausomybę nuo vaistų ar gydymo; socialinius santykius – socialinę paramą, asmeninius santykius, lytinį
aktyvumą; aplinkos poveikį – saugumą, finansinius resursus, sveikatos ir socialinės priežiūros prieinamumą ir kokybę,
galimybę įgyti informacijos; dvasingumo ir įsitikinimų reikšmę įveikiant gyvenimo sunkumus. Bendrą gyvenimo ir
sveikatos kokybę sudaro 4 klausimai ir šešios sritys: pirmą sritį – fizinę sudaro 12, antrą sritį – psichologinę – 20, trečią
– nepriklausomybės laipsnio – 16, ketvirtą – socialinių santykių – 12, penktą – aplinkos – 32, šeštą – dvasingumo,
įsitikinimų – 4 klausimai. Atsakymą į kiekvieną klausimą galima pasirinkti iš penkių siūlomų variantų, išdėstytų
didėjančia tvarka.
Tyrimas vykdytas padalomosios apklausos metodu. Prieš apklausą respondentams buvo detaliai išaiškintas tyrimo
tikslas ir anketos pildymo metodika. Tyrimo duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS duomenų analizės paketą,
skirtą socialiniams tyrimams. Naudoti statistinių hipotezių patikimumo žymenys: p<0,05 – statistiškai patikima.
Rezultatai
Savo GP neigiamai įvertino 25% respondentų, vidutiniškai - 65%, teigiamai - 10%. Didžiausią neigiamą įtaką GP turi:
būtinybė nuolat gerti vaistus (50%), energijos stoka (45%), finansinė padėtis (42,5%) ir negalėjimas užsiimti profesine
veikla (40%). Teigiamai gyvenimo pilnatvę įtakojo: geri santykiai su aplinkiniais (50%), neigiamų emocijų (nerimo,
depresijos, blogos nuotaikos) nebuvimas (50%) ir tinkama gyvenamoji vieta (47,5%). Didžiausia respondentų dalis
vidutiniškai (3 balais) įvertino medicinos ir socialinės pagalbos prieinamumą (82,5%), kognityvinių funkcijų būklę
(72,5%), savivertę (70%), galėjimą atlikti kasdienius darbus (67,5%) ir gebėjimą judėti bei skausmo įtaką (55%).
Išemine širdies liga (IŠL) sergančių respondentų gyvenimo pilnatvės įvertinimo balų vidurkis buvo 2,97, o arterine
hipertenzija (AH) – 3,09 (p>0,05). Kaune gyvenančių respondentų gyvenimo pilnatvės įvertinimo balų vidurkis buvo
3,02, o Kėdainiuose gyvenančių – 2,94 (p>0,05).
Išvados
1. Asmenys, sergantys širdies ir kaujagyslių ligomis, turintys antrą invalidumo grupę, savo GP dažniausiai vertino
2. Neigiamai respondentų GP įtakojo būtinybė nuolat gerti vaistus, energijos stoka, finansinė padėtis ir negalėjimas
užsiimti profesine veikla, teigiamai- geri santykiai su aplinkiniais, neigiamų emocijų (nerimo, depresijos, blogos
nuotaikos) nebuvimas ir tinkama gyvenamoji vieta.
3. Statistiškai patikimo GP skirtumo tarp sergančių IŠL ir AH nenustatyta (p>0,05).
3. JOAVOS LIGOIĖJE 2003-2004 METAIS GYDYTŲ LIGOIŲ
REABILITACIJOS YPATUMAI
Ramūnė Stapulionytė, Audronė Dambrauskaitė, Arijana Bielskienė KMU Reabilitacijos klinika
Vadovė: Doc. L. Švedienė
Darbo tikslas
Išanalizuoti 2003-2004 m. Jonavos ligoninėje gydytų ligonių, siunčiamų antrajam reabilitacijos etapui, dinamiką bei
taikomų reabilitacijos priemonių apimtį.
Metodika
Buvo išanalizuota Jonavos ligoninės reabilitacijos skyriaus 2003-2004 metų medicininė dokumentacija, kurioje
fiksuojamos teikiamos reabilitacinės paslaugos, bei ligonių nukreipimas antrąjam reabilitacijos etapui. Pagal šiam
tyrimui paruoštą protokolą fiksuota: ligonių amžius, lytis, socialinė būklė, diagnozė, reabilitacijos bazė, į kurią ligonis
nukreipiamas reabilitacijai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą, bei statistinį
duomenų analizės paketą STATISTIKA/w 5. Požymiai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai
2003 m. Jonavos ligoninėje buvo gydyti 7977 ligoniai. Iš jų kineziterapija (KT) taikyta 833 (10,4%), masažas 1202
(15,1%), įvairios fizioterapinės procedūros 1510 (18,9%) pacientų. Dažniausiai 1161 (97,8%) ligonių buvo taikoma po
5 fizioterapines procedūras.
2004 m. ligoninėje buvo gydyti 7640 ligoniai. KT taikyta 714 (9,4%) ligonių, masažas 1161 (15,2%). Įvairios
Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
108
fizioterapinės procedūros taikytos 1543 (20,2%) ligoniams, iš kurių po 5 procedūras 968 (99,5%). Vidutinė gydymo Jonavos ligoninėje trukmė 2003 m. buvo 6,5 dienos, o 2004 m. – 5,8 dienos.
2003 m. į antrą reabilitacijos etapą buvo nusiųsta 3,4% (268 ligoniai) visų ligonių, gydytų ligoninėje, o 2004 m. - 4,3%
(331 ligonis) visų gydytų ligonių. Į antrąjį reabilitacijos etapą dažniausiai buvo nukreipiami terapinio profilio ligoniai
(sergantys išemine širdies liga, plaučių uždegimu, bronchine astma): 2003 m. - 40,3% (108 ligoniai) visų siųstų į antrą
etapą ligonių, 2004 m. - 35,9% (112 ligonių) visų siųstų į antrą etapą. Nustatyta, kad statistiškai patikimai (p<0,001)
daugiau ligonių buvo siunčiama į reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas, esančias arčiausiai ligonių gyvenamosios
vietos, tai - UAB“Atgaiva-tau“, VŠĮ Kačerginės vaikų sanatorija “Žibutė“, VŠĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė,
lyginant su toliau esančiomis bazėmis – Palangoje bei Druskininkuose. Ligonių siuntime į antrąjį reabilitacijos etapą
sezoniškumo nebuvo stebėta.
1. Jonavos ligoninėje gydytų ligonių, siunčiamų antrąjam reabilitacijos etapui, skaičius tiriamuoju laikotarpiu turi
tendenciją didėti.
2. Pirmajame reabilitacijos etape tikslinga būtų taikyti daugiau reabilitacijos priemonių, ypač tai pasakytina apie
kineziterapijos procedūras, o fizioterapinių procedūrų skaičius optimalus.
3. Jonavos ligoninėje gydyti ligoniai dažniausiai buvo nukreipiami į tas reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas,
kurios yra netoli ligonių gyvenamosios vietos.
4. LIGOIŲ, KURIUOS VARGIA SKAUSMIIS SIDROMAS,
GYVEIMO
KOKYBĖS
POKYČIŲ
VERTIIMAS
GYDAT
FIZIKIIAIS FAKTORIAIS
Laura Brazauskaitė, Rima Medzevičiūtė, Asta Valančiūtė KMU Reabilitacijos klinika
Vadovai: doc. J. Samėnienė, gyd. T. Morkevičius
Darbo tikslas
Išanalizuoti ligonių, kuriuos vargina stuburo skausmas, gyvenimo kokybės pokyčius taikant įvairias fizioterapines
procedūras.
Metodika
Tiriamąjį kontingentą sudarė 32 ligoniai, kuriuos vargino stuburo skausmas. Jie buvo tirti KMUK Ambulatorinės
reabilitacijos poskyryje 2004 12-2005 02 laikotarpyje. Tiriamiems ligoniams buvo pateikta anketa, sudaryta iš
dokumentinės dalies, klinikinio ištyrimo, Roland – Morris klausimyno ir Quebec nugaros skausmo įvertinimo bei VAS
skalės. Klinikinis tyrimas, Roland – Morris klausimynas ir Quebec nugaros skausmo įvertinimas bei VAS skalė
pakartoti po taikyto gydymo; duomenys buvo apdoroti taikant statistinę programą ( SPSS 13).
Rezultatai
Tyrime dalyvavo 32 pacientai, iš kurių 72% moterys, 28% vyrai. Amžiaus vidurkis 53m. 59% diagnozuota lumbalgia,
38% cervicalgia, 9% kita patologija. Fizinį darbą dirbantys sudarė 22%, protinį – 78%. Ūmus skausmas vargino 28%,
poūmis - 16%, lėtinis - 56%. Trumpalaikį skausmą jautė 41%, ilgiau nei valandą – 25%, nuolatinį - 34%. Tirtų ligonių
tarpe normalus KMI buvo 56%, nežymų antsvorį turintys sudarė 22%, nutukusių buvo 22%. Gydymo efektyvumą
įrodo:
1)Quebec klausimyno rezultatai: pagerėjo 72% ligonių, nepakito 12%, pablogėjo 16%; 2) Roland- Morris klausimyno rezultatai: pagerėjo 53%, nekito 41%, pablogėjo 6%; 3) VAS rezultatai: pagerėjo 42%, nekito 21%, pablogėjo 37%.
Dažniausiai skausmą pacientai charakterizuodavo: verčiantis judėti, keisti padėtį 44%, geliantis 31%, duriantis 28%,
erzinantis 28%, smelkiantis 25%, varginantis 25%. Taikytos procedūros: magnetolazeris 44%, ultragarsas 19%, TENS
63%, masažas 41%, kineziterapija salėje 41%, UG ir magnetolazeris 3%. Gydymo fizikiniais faktoriais efektyvumas
buvo statistiškai patikimas visuose tirtuose atvejuose (p=0,004). Statistiškai patikimą įtaką gydymo efektyvumui turėjo:
trumpalaikis skausmas ( trunkantis mažiau nei valandą) (p=0,004); ūminis skausmas (p=0,013) ir KMI 25,0 –29,9
(p=0,006). Trumpalaikio skausmo žmonių grupėje magnetolazerio naudojimas statistiškai patikimai efektyvus
(p=0,004). Skausminis sindromas žymiai įtakojo pacientų kasdieninę veiklą: 53% turi keisti padėti, kad juosmeniui būtų
patogu; 47% priversti lipti laiptais lėčiau nei įprastai; 44% gali stovėti neilgai, 44% sunku pakilti nuo kėdės, 41%
skundžiasi sunkumu pasiverčiant lovoje, 41% sunku apsimauti kojines, 41% stojantis nuo kėdės turi į ką nors įsitverti,
38% priversti vaikščioti lėčiau nei įprastai bei naudotis turėklais, 38% turi rengtis lėčiau nei įprastai bei sunkiai sugeba
pasilenkti žemyn ar atsiklaupti; 31% sunkiau miega ant nugaros ir negali dirbti sunkių darbų namuose, 28% dėl
skausminio sindromo priversti dažniau gultis pailsėti. Ligoniai visiškai nesugeba arba sunkiai sugeba: pakelti ir nešti
sunkų krepšį 12%, nešti du pirkinių maišus 9%, eiti kelis kilometrus 9%, kelias valandas sėdėti kėdėje 9%, stovėti 20-
30 min. 9%, miegoti naktį 6%, pasilenkti iki kelių 6%, stumti ar traukti sunkias duris 3%. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
109
Išvados
1. Visų tirtų pacientų, kuriuos vargina skausminis sindromas, kasdieninė veikla po taikyto gydymo pagerėjo (įvertinus
Roland-Morris, Quebec klausimynus bei VAS skalę).
2. Fizioterapinių procedūrų kompleksas (magnetolazeris, UG, TENS, masažas, kineziterapija salėje) turėjo statistiškai
patikimą gydymo efektyvumą (p=0,004).
3. Statistiškai patikimą įtaką taikytam gydymui turėjo skausmo trukmė (p=0,004), intensyvumas (p=0,013), bei kūno
masės indeksas (p=0,006).
5. LIGOIŲ SERGAČIŲ ŪMIIU MIOKARDO IFARKTU 6
MIUČIŲ ĖJIMO TESTO ĮVERTIIMAS
Jurgita Diekontaitė, Ingrida Grabliauskaitė KMUK Reabilitacijos klinika
Vadovė: doc. J. Samėnienė
Darbo tikslas
Įvertinti sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu (ŪMI) 6 minučių ėjimo testo duomenis priklausomai nuo rizikos grupės.
Metodika
6 minučių ėjimo teste dalyvavo 11 KMUK I-mo kardiologijos skyriaus pacientų vidutiniškai 8-ta para po ŪMI ir
besiruošiančių vykti į reabilitaciją. Pacientams užpildomas protokolas: prieš ir po testo įvertinami subjektyvūs pojūčiai,
registruojama kompiuterinė elektrokardiograma (EKG), išmatuojamas arterinis kraujo spaudimas ir suskaičiuojamas
širdies susitraukimų dažnis.
Surinkti kontingentą buvo sunku, kadangi: visi ligoniai turėjo būti po ŪMI, stabilios būklės, laisvame režime t.y.
ligoniai vaikščiotu koridoriumi, liptų laiptais bei visiems turėjo būti atlikta koronarografija. Turėjome gauti ir gydančio
gydytojo sutikimą atlikti tyrimą, o ne visi gydytojai buvo geranoriški.
Rezultatai
Įvertinus klinikinius duomenis (krūtinės anginos bei širdies nepakankamumo laispnį, išvarymo frakciją, koronarinių
kraujagyslių pakenkimą, rizikos faktorius, gretutines ligas) ligoniai buvo suskirstyti į dvi fizinio treniravimo rizikos
grupes. Vidutinei rizikos grupei priklauso 54%: šios grupės ligonių ŪMI eiga buvo 100% nekomplikuota, gretutinėmis
ligomis sirgo 83% pacientų, pažeista vidutiniškai viena vainikinė arterija, išvarymo frakcija apie 47,2%, vidutiniškai
vienas ligonis turėjo 1,3 rizikos veiksnius. Didelės rizikos grupei priklausė 46% pacientų: 60% šios grupės ligonių ŪMI
eiga buvo komplikuota, gretutinėmis ligomis sirgo 100% pacientų, pažeistos vidutiniškai dvi vainikinės arterijos,
išvarymo frakcija apie 36,4%, vidutiniškai vienas ligonis turėjo 2,2 rizikos veiksnius.
Vidutinės rizikos pacientai nuėjo 360 +/- 85 m, ėjo sparčiau, apie 110 žingsnių per minutę, EKG ST pokyčiai 50% buvo
mažesni nei 0,05 mm ir 50% didesni nei 0,05 mm. Didelės rizikos grupės pacientai nuėjo 320 +/- 90 m, ėjo apie 90
žingsnių per minutę spartumu, EKG registruoti didesni kaip 0,05 mm ST pokyčiai buvo 100% ligonių.
Išvados
1. 6 minučių testas atspindi sergančiųjų ŪMI funkcinį pajėgumą, nustatėme, kad pacientai priklausantys didelės rizikos
grupei nuėjo 40 m mažesnį atstumą, bei visiems šios grupės ligoniams EKG išryškėja koronarinio nepakankamumo
požymiai.
2. Pagal šio testo duomenis sergantiesiems ŪMI galima efektyviau parinkti ir įvertinti fizinės reabilitacijos programas.
6.
MAKSIMALAUS
IZOMETRIIO
KRŪVIO
ĮTAKA
MAKSIMALIAM
SMULKIOSIOS
MOTORIKOS
JUDESIŲ
DAŽIUI
Aleksandr Belskij, Tadas Baltraitis, Tomas Januševičius KMU Kineziologijos ir sporto medicinos katedra Vadovas: asist. V.Zaveckas
Darbo tikslas
Nustatyti smulkiosios motorikos judesių dažnio (SMJD) priklausomybę nuo maksimalaus izometrinio krūvio.
Metodika
SMJD įvertinti naudojome specialiai sukurtą kompiuterinę programą, kuri leidžia registruoti atskirų judesių dažnį
pasirinkto laiko intervale kas tam tikrą laiko tarpą. Registravome SMJD prieš ir po maksimalaus izometrinio krūvio,
skirto rodomojo piršto raumenims lenkėjams.
Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
110
Maksimaliai jėgai vertinti naudojome pirštų maksimalios jėgos gnybio matuoklį. Tiriamieji maksimalų krūvį laikė tol,
kol dinamometro parodymai nukrisdavo žemiau 50 procentų maksimalios jėgos. Iš karto po to buvo atliekamas SMJD
registravimas 60 sekundžių(s) laiko tarpe, padalintame tarpą į tris vienodus intervalus:1) 0-20s, 2) 20-40s, 3) 40-60s.
Tyrime dalyvavo 32 žmonės. 20(62,5%) vyrų ir 12(37,5%) moterų.
Rezultatai
Visi tiriamieji buvo dešiniarankiai.
Prieš maksimalų izometrinį krūvį vyrų vidutinis SMJD per vieną minutę buvo 296,9 kartai, moterų - 270 kartai. Po
maksimalaus izometrinio krūvio vyrų vidutinis SMJD per vieną minutę buvo 310,1 kartai, moterų - 273,8 kartai.
Vyrų SMJD po maksimalaus izometrinio krūvio vidutiniškai padidėjo13,2(4,256%), moterų - 3,8(1,388%). Prieš
izometrinį krūvį SMJD skirtumas tarp antrojo (2) ir trečiojo (3)- intervalų vidutiniškai sumažėjo: vyrams 4,2
paspaudimais, moterims – 5 paspaudimais.
Po maksimalaus izometrinio krūvio SMJD skirtumas tarp antrojo (2) ir trečiojo (3) intervalų vidutiniškai sumažėjo:
vyrams - 2,6 paspaudimais, moterims - 4,2 paspaudimais.
Išvados
1. Po maksimalaus izometrinio krūvio vyrams SMJD vidutiniškai pagerėjo 13,2(4,256%), moterims – 3,8(1,388%).
2. Po maksimalaus izometrinio krūvio mažėjo skirtumas tarp paspaudimų per antrąjį ir trečiąjį intervalą. Vyrams nuo
4,2 iki 2,6 paspaudimų, moterims nuo 5 iki 4,2 paspaudimų. 3. Maksimalus izometrinis krūvis pagerino SMJD.
7.
EĮGALIŲJŲ
DĖL
STUBURO
PAŽEIDIMŲ
PIRMIIO
IVALIDUMO RODIKLIŲ AALIZĖ 2001-2003 METAIS
Brigita Būdienė, Aida Plančiūnienė KMU Reabilitacijos klinika Vadovė: doc. J. Samėnienė
Įvadas
Didėjant traumatizmui, daugėja ligonių su stuburo pažeidimais. Šie ligoniai sudaro sunkiausių neįgaliųjų grupę.
Pritaikius individualizuotas kompleksines reabilitacijos priemones, galima pagerinti tokių neįgaliųjų gyvenimo kokybę
bei padidinti integracijos i visuomenę galimybes.
Darbo tikslas
Įvertinti ligonių dėl nugaros smegenų sužalojimo pirminio invalidumo pokyčius 2001-2003 metais.
Metodika
1. Išanalizuoti Valstybines medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK) 2001-2003 metų ligonių su nugaros
smegenų sužalojimu diagnozės kodas pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK)- T91.3 pirminio invalidumo duomenis:
1) Įvertinti pirminio invalidumo rodiklių pokyčius priklausomai nuo amžiaus grupės bei lyties; 2) Išanalizuoti pirminio invalidumo struktūros pokyčius 2001-2003 metais.
Rezultatai
Nustatėme, kad ligonių kurių diagnozės kodas T91.3 besikreipusių į VMSEK 2001m. amžiaus grupėse nuo 19-45 m.
kreipėsi 72 (15,6 %), 46-65 m. 237 (51,4%), 66-86m. 152 (32,9%) asmenys. 2002m. amžiaus grupėse 19-45m. 51
(10%), 46-65m. 233 (47,5%), 66-86 m. 206 (42%) asmenys. 2003m. amžiaus grupėse 19-45m. 80 (14,8%) ,46-65m.
262 (48,7%) ,66-86m. 195 (36,3%) asmenys. Vertinant pasiskirstymą tarp lyčių nustatėme, kad kreipėsi 1157 (78,6%)
vyrų, 331 (22,4%) moterų. Analizuojant pirminio invalidumo struktūrą 2001m.I invalidumo grupė buvo nustatyta 92
(20%) asmenims.Iš jų amžiaus grupėse 19-45m. 20,6%, 46-65m. 36,9%, 66-86m. 42,4%. II invalidumo grupe buvo
nustatyta 106 (23,2%) asmenims. Iš jų amžiaus grupėse 19-45m. 12,2%, 46-65m. 60,3%, 66-86m. 27,3%. III
invalidumo grupė buvo nustatyta 61 (13,4%) asmeniui. Iš jų amžiaus grupėse 1945m. 6,5%, 46-65m. 60,3%, 66-86m.
27,3%. 2002m. I invalidumo grupė buvo nustatyta 96 (19,6%) asmenims. Iš jų amžiaus grupėse 19-45m. 13,5%, 46-
65m. 29%, 66-86m. 57%. II invalidumo grupė buvo nustatyta 126 (25,6%) asmenims. Iš jų amžiaus grupėse 19-45m.
7,9%, 46-65m. 64,2%, 6686m. 27,7%. III invalidumo grupė buvo nustatyta 54 (11,8%) asmenims. Iš jų amžiaus
grupėse 1945m. 7,4%, 46-65m. 70,3%, 66-86m. 22,2%. 2003 m. I invalidumo grupė buvo nustatyta 119 (22,6%)
asmenų. Iš jų amžiaus grupėse 19-45m. 22,6%, 46-65m. 32,8%, 66-86m. 44,5%. II invalidumo grupė buvo nustatyta
127 (23,4%) asmenims. Iš jų amžiaus grupėse 19-45m. 11,8%, 46-65m. 64,5%, 66 - 86m. 24,4%. III invalidumo grupė
buvo nustatyta 60 (11,5%) asmenų. Iš jų amžiaus grupėse 19-45m. 5,4%, 46-65m. 61,6%, 66-86m. 33,3%.
Išvados
1. Ligonių dėl nugaros smegenų sužalojimo pirminis invalidumas per 3 metus padidėjo 16,3%. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
111
2. Pirminio invalidumo dėl stuburo pažeidimų struktūroje vyrauja sunki ir labai sunki negalia.
3. Didėjant darbingo amžiaus neįgaliųjų dėl stuburo sužalojimų t.y. pirminiam invalidumui išaugus 10,6% iškyla
būtinybė kompleksinės reabilitacijos sistemoje vystyti profesinės reabilitacijos sritį.
8. EĮGALIŲJŲ ĮSIDARBIIMAS KAUO MIESTE
Eglė Urbonavičiūtė KMU Reabilitacijos klinika Vadovė: doc. L.Švedienė
Įvadas
Neįgaliųjų socialinės integracijos problema yra aktyviai ir konstruktyviai sprendžiama Vakarų Europos šalyse,
Skandinavijoje, JAV. Lietuvoje šis klausimas taip pat aktualus. Pastaraisiais metais mūsų visuomenėje domėjimasis
neįgaliųjų socialinės integracijos problemomis yra ženkliai išaugęs, bet neįgaliųjų įsidarbinimas vis dar išlieka opi ir
neišspręsta problema.
Darbo tikslas
Išanalizuoti negalią turinčių asmenų įsidarbinimo galimybes ir problemas Kauno mieste.
Tyrimo metodika
Buvo išanalizuota trijų metų Kauno miesto darbo biržoje esanti dokumentacija apie neįgaliųjų įdarbinimo galimybes bei
poreikį.
Siekiant įvertinti neįgaliųjų požiūrį į galimybę dalyvauti atviroje darbo rinkoje, buvo paruoštas protokolas. Pagal šį
protokolą buvo apklausti keturių neįgaliųjų draugijų, kurios jungė virš 2140 asmenų (aklųjų, kurčiųjų, su judėjimo
negalia).
Sveikųjų, dirbančių su neįgaliaisiais, problemos buvo analizuojamos apklausiant dviejų įmonių, kuriose dirba sveikieji
ir neįgalieji, darbuotojus.
Rezultatai
Tyrimas parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu Kauno darbo biržoje iš visų užsiregistravusių bedarbių nuo 5,0 % iki 7,0 %
sudarė neįgalieji. Didžiausią jų dalį sudarė trečios grupės invalidai (2002 metais - 81,6 %, 2003 metais - 83,3 %). Jų
buvo įdarbinti 205 asmenys (20,9 %) 2003 metais, o 2004 metais - 210 (21,0 %). Daugiausiai (2003 metais - 15,7 %,
2004 metais – 21,0 %) trečios grupės invalidų įdarbinta į laisvas darbo vietas. Iš visų 2003 metais Kauno darbo biržoje
užregistruotų antros grupės invalidų, buvo įdarbinti 82 asmenys (43,6 %), o 2004 metais - 75 (43,6 %). Iš pirmos grupės
invalidų 2003 metais įdarbinti 3 asmenys (33,3 %), o 2004 metais jų visai nebuvo įdarbinta. Sergantieji vidaus ligomis
tiriamuoju laikotarpiu sudarė didžiausią dalį (iki 68 %) Kauno darbo biržoje užregistruotų invalidų. Neįgaliųjų apklausa parodė, kad pagrindinės priežastys, trukdančios neįgaliesiems įsidarbinti - darbdavių neigiamas
požiūris į neįgaliuosius, valstybės paramos ir neįgaliųjų motyvacijos įsidarbinti stoka.
Darbdavių įvardintos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria sveikieji, įmonėje dirbant neįgaliems asmenims, yra
šios: komplikuotas bendravimas (dėl socialinių įgūdžių stokos bei dažnai ribotos komunikacijos galimybių),
psichologinės problemos, nepakankamas profesinis pasiruošimas, daugiau laiko sugaištama aiškinant gamyboje
iškylančias situacijas (ypač tai pasakytina apie asmenis su klausos negalia).
Išvados
1. Tyrimas parodė, kad įsidarbinti Kauno darbo biržos pagalba gali visų grupių invalidai. Tačiau pirmos ir antros grupių
invalidų į Kauno darbo biržą tiriamuoju laikotarpiu kreipėsi mažiau galbūt dėl žymaus biosocialinių funkcijų sutrikimo
ar motyvacijos stokos.
2. Verslininkai nėra suinteresuoti įdarbinti neįgalius asmenis, nes dažnai neįgaliesiems trūksta socialinių įgūdžių bei
profesinio pasirengimo.
9. SERGAČIŲJŲ PSICHIKOS LIGOMIS STRESO ĮVEIKIMO
BŪDŲ KASDIEIĖJE VEIKLOJE TYRIMAS
Eglė Barkauskaitė, Dainius Petravičius KMU Reabilitacijos klinika
Vadovė: asist. G.Kavaliauskienė
Darbo tikslas
Ištirti sergančiųjų psichikos ligomis streso įveikimo būdus.
Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
112
Metodika
Buvo tiriami ligoniai, gydyti įvairiuose Psichiatrijos klinikos skyriuose. Prieš atliekant tyrimą buvo gautas bioetikos
komisijos leidimas, taip pat Psichiatrijos klinikos vadovo leidimas atlikti tyrimą. Ligonių kontingentą padėjo suformuoti
gydantys gydytojai, pacientai į tyrimą buvo įtraukti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo, šeimyninės
padėties ir diagnozės. Nebuvo įtraukti ligoniai, turintys žymų pažintinių funkcijų sutrikimą. Pacientai pasirašė sutikimą
dalyvauti tyrime, anketos užpildytos anonimiškai. Tyrimas atliktas padalomosios anketinės apklausos būdu, iškilus
neaiškumams buvo konsultuojama. Tyrimui naudota JAV standartizuota Streso valdymo anketa (SMQ, F.Stein 1986),
skirta depresija, schizofrenija, priklausomybėmis ir kai kuriomis kitomis ligomis bei sutrikimais sergančiųjų streso
sukeliamiems simptomams, stresoriams ir įveikimo būdams nustatyti. Anketa sudaryta iš 3 dalių. Pacientai turi
pasirinkti variantus „taip“ arba „ne“ iš simptomų ir problemų, kilusių dėl streso, kasdieninių stresorių, pagreitinančių
atsaką į stresą, ir veiklos rūšių, padedančių sumažinti ar pašalinti stresą, sąrašų. Po to prašoma sudaryti dažniausiai
pasitaikančių simptomų, stresiorių ir įveikimo būdų sąrašą svarbumo eilės tvarka. Žvalgomasis tyrimas atliktas anketą
pritaikius mūsų šalies kontingentui.
Rezultatai
Tyrime dalyvavo 21 pacientas, iš jų 14 (66,7%) buvo moterys, 7 (33,3%) vyrai. 6 (28,6%) pacientai gydėsi dėl
depresijos, 1 (4,8%) dėl schizofrenijos, 14 (66,6%) diagnozės nežinojo arba nepažymėjo. Tiriamųjų vidutinis amžius
43±24m. Tarp vyrų streso valdymo būdų vyravo muzikos klausymas (11,76% visų atsakymų), važinėjimasis
automobiliu (8,82%) ir televizoriaus žiūrėjimas (8,82%), o moterų – pirkimas (8,00% visų atsakymų), muzikos
klausymas (7,00%), pasikalbėjimas su draugu (7,00%). Iš bendrų (vyrų ir moterų) streso valdymo būdų dažniausiai
pasirinkti yra muzikos klausymas (8,21%), pirkimas (5,97%, pasirinko tik moterys), karšta vonia/dušas (5,22%) ir
pasikalbėjimas su draugu(-e) (5,22%, pasirinko tik moterys).
Išvados
1. Dažniausiai (vyrų ir moterų ) pasirenkamas streso valdymo būdas yra muzikos klausymas.
2. Kiti streso valdymo būdai: moterų - aktyvūs ir socialiniai (pirkimas, pokalbiai), vyrų – pasyvūs, nesocialiniai
(važinėjimas automobiliu ir televizoriaus žiūrėjimas).
3. Tyrimo duomenys leidžia daryti prielaidą, kad pacientų naudojami streso įveikimo būdai yra nepakankamai
efektyvūs, todėl ergoterapeutas turėtų padėti pasirinkti kitas streso įveikimo metodikas.
10. SPASTIŠKUMO ĮTAKA UOVARGIO STIPRUMUI PO
KIEZITERAPIIO
UŽSIĖMIMO
SERGAT
IŠSĖTIE
SKLEROZE
R.Rimkevičienė, R.Almazovienė KMU Reabilitacijos klinika Vadovė: doc.L.Švedienė
Darbo tikslas
Išsiaiškinti spastiškumo įtaką nuovargio stiprumui po kineziterapinių užsiėmimų pacientams, sergantiems išsėtine
skleroze (IS).
Darbo metodika
Buvo tiriami Kauno miesto sergantieji IS. Tyrimo metu sudarytos dvi IS sergančiųjų grupės, kiekviena po 10 žmonių.
Pirmąją sudarė pacientai, kuriems buvo išreikštas spastiškumas, kurio stiprumas, vertintas pagal modifikuotą Ashworth
skalę, buvo 3 – 4 balai. Antrąją grupę sudarė IS sergantieji, kuriems spastiškumo pasireiškimo stebėta nebuvo (0 balų
pagal Ashworth skalę). Su tiriamaisiais buvo dirbama individualiai namuose kiekvienam skiriant po 10 vienodo
intensyvumo kineziterapinių užsiėmimų po 45 minutes. Užsiėmimą sudarė tempimo pratimai, pratimai koordinacijai ir
pusiausvyrai lavinti, kvėpavimo pratimai. Nuovargio stiprumas buvo vertintas pagal vizualinę nuovargio skalę. Buvo
vertinama foninis nuovargis pradedant užsiėmimą ir nuovargis po kineziterapinio užsiėmimo.
Rezultatai
Pirmoje tiriamųjų grupėje su išreikštu spastiškumu (vidutiniškai 3,4 balo pagal Ashworth skalę) buvo 7 moterys (70%)
ir 3 vyrai (30%). Šios grupės amžiaus vidurkis buvo 44,5±6,9 metų, ligos trukmės vidurkis šioje grupėje buvo 12,4±3,8
metų. Antroje grupėje be spastiškumo (0 balų pagal Asworth skalę) buvo 6 (60%) moterys ir 4 vyrai (40%). Pacientų
amžiaus vidurkis buvo 43,9±5,7 metų, o ligos trukmė vidutiniškai buvo 14,4±7,7 metų.
Įvertinus foninį nuovargį pagal nuovargio vizualinę skalę, grupėje su išreikštu spastiškumu jis buvo 2,94±0,38 balo, o
grupėje be spastiškumo nuovargis buvo 2,26±0,54 balo(p>0,05).
Po kineziterapinio užsiėmimo pirmoje grupėje nuovargis buvo vidutiniškai 6,16± 0,35 balo (padidėjimas sudarė 109,5
proc. nuo pradinio lygio, p<0,05), o antroje grupėje - 4,03±0,57 balo (padidėjimas siekė 78 proc. nuo pradinio lygio,
p>0,05). Tyrimo metu tarp spastiškumo ir nuovargio po kineziterapinio užsiėmimo nustatyta vidutinio stiprumo
koreliacinis ryšys (r=0,631), o tarp spastiškumo ir foninio nuovargio - silpnas koreliacinis ryšys (r=0,388). Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
113
Išvados
1. Grupėje su išreikštu spastiškumu nuovargio padidėjimas po fizinio krūvio yra statistiškai patikimai labiau išreikštas
negu grupėje be spastiškumo.
2. Spastiškumas turi įtakos nuovargio po fizinio krūvio stiprumui: tarp spastiškumo ir foninio nuovargio yra silpnas
koreliacinis ryšys, o tarp spastiškumo ir nuovargio po kineziterapinio užsiėmimo nustatytas vidutinio stiprumo
koreliacinis ryšys.
11. VAIKŲ, SPORTUOJAČIŲ KREPŠIĮ, KARDIOVASKULIĖS
SISTEMOS ADAPTACIJA FIZIIAM KRŪVIUI IR RIZIKA
STAIGIAI MIRČIAI
+atalija Dobrova, Akvilė Milašiūtė Kauno apskrities sporto medicinos centras Vadovė: gyd. Alma Kajėnienė
Įvadas
Pastaruoju metu žiniasklaidoje padažnėjo straipsnių ir reportažų apie staigias sportininkų mirtis. Dažniausia jų priežastis
yra kardiovaskulinės sistemos patologija. Paprastai sportininkų širdies ir kraujagyslių sistema adaptuojasi padidėjusiam
fiziniam krūviui. Ilgiau sportuojant, atsiranda bradikardija, dešinės Hiso pluošto kojytės blokada (DDKB), I laipsnio
fiziologinė atrioventrikulinio mazgo blokada (Iº av blokada) ir galiausia išsivysto atleto širdis.
Darbo tikslas
1. Ištirti sportuojančių krepšinį vaikų kardiovaskulinės sistemos adaptaciją fiziniam krūviui, priklausomai nuo sportinio
stažo ir lyties.
2. Ištirti, kiek norinčių treniruotis krepšinį vaikų turi riziką staigiai mirčiai ir kokios dažniausios galimos jos priežastys.
Metodika
Atlikta retrospektyvinė Kauno apskrities sporto medicinos centro medicininės dokumentacijos analizė. Ištirtos vaikų
nuo 6 iki 14 metų amžiaus, sportuojančių krepšinį, sportininko sveikatos stebėjimo kortelės. Tiriama vaikų populiacija
suskirstyta pagal sportinį stažą į tris grupes (gr.): 1gr.- nuo 0 iki 2 metų, 2gr.- nuo 2 iki 4 metų, 3gr.- sportuoja virš 4
metų. Taip pat duomenys palyginti tarp berniukų bei mergaičių. Kardiovaskulinės sistemos adaptacija vertinta
bradikardijos, DDKB, Iº av blokados ir atleto širdies (patvirtintos ultragarsiniu tyrimu) išsivystymu. Rizika staigiai
mirčiai vertinama pagal širdies kraujagyslių sistemos ligų, sukeliančių staigias mirtis sporte buvimą. Statistinė duomenų
analizė atlikta naudojant SPSS programos paketą. Požymių skirtumo tikimybė laikyta reikšminga, kai p<0,05.
Rezultatai
Iš viso išanalizuotos 1392 sportininko sveikatos stebėjimo kortelės. Iš jų mergaičių 46 (3,3%) ir berniukų 1346 (96,7%).
Pagal sportinį stažą 1gr. sudaro 739 (53%), 2gr.-421 (30,3%), 3gr.-232 (16,7%) vaikai. Bradikardija diagnozuota 97
(7,97%) vaikams. Iš jų 28 (3,8%), 2gr.-38 (9%), 3gr.-31 (13,4%). DDKB viso 277 (19,9%). Iš jų 1gr.-122 (16,5%),
2gr.-94 (22,3%), 3gr.-61 (26,3%). Atleto širdis- 3 atvejai, visi 3 grupėje. Tarp sportinio stažo ir bradikardijos, DDKB,
atleto širdies nustatytas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05). Tarp sportinio stažo ir Iºav blokados statistiškai
reikšmingos koreliacijos nerasta (p>0,05), taip pat jos nerasta tarp lyties ir bradikardijos, DDKB, Iºav blokados. Riziką
staigiai mirčiai nustatyta 22 (1,6%) vaikams. Tai pavojingos ekstrasistolės -7 (31,8%), hemodinamiką trikdantis
mitralinio vožtuvo prolapsas su širdies ritmo sutrikimais -9 (40,9%), WPW sindromas -5 (22,7%), aortos yda-1 (4,6%).
Išvados
1. Didėjant sportiniam stažui, dažnėja bradikardijų, DDKB skaičius.
2. Tirtų vaikų kardiovaskulinės sistemos adaptacijos požymiai nepriklauso nuo lyties.
3. Tirtoje vaikų populiacijoje 22 (1,6%) vaikams nustatyta staigios mirties rizika ir jos priežastys yra ekstrasistolija,
hemodinamiškai reikšmingas MVP su širdies ritmo sutrikimais, WPW sindromas.
12.
6-14
METŲ
KREPŠIIKŲ
YDIGOS
LAIKYSEOS,
SKOLIOZĖS BEI PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PAPLITIMO AALIZĖ
+atalija Dobrova, Akvilė Milašiūtė Kauno apskrities sporto medicinos centras Vadovė: gyd. Alma Kajėnienė
Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005
114
Įvadas
Šiuo metu ypač aktualus vaikų mažas fizinis aktyvumas ir su juo susiję padažnėję laikysenos ir judėjimo sistemos
pakitimai. Pastaruoju metu vis daugėja publikacijų šia tema, tačiau sportuojančių vaikų problemos nėra nagrinėtos.
Krepšinį pasirenka aukšti, greitai augantys vaikai. Neretai tėvai baiminasi, kad šioje sporto šakoje vaikai įgys ydingą
laikyseną dėl sporto šakai būtingos stovėsenos.
Darbo tikslas
Nustatyti ydingos laikysenos, skoliozės ir plokščiapėdystės paplitimą jaunųjų krepšininkų tarpe, bei jų priklausomybę
nuo vaikų amžiaus, lyties ir sportinio stažo.
Metodika
Atlikta retrospektyvinė Kauno apskrities sporto medicinos centro medicininės dokumentacijos analizė. Nagrinėtos
