LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
INDRĖ VENCLOVAITĖ
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS
AKADEMIJOS FARMACIJOS FAKULTETO STUDENTŲ DARBO
LŪKESČIŲ IR MIGRACIJOS VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Loreta Kubilienė/ Doc. dr. Rima Gerbutavičienė
Konsultantai Dr. Gvidas Urbonas Dr. Kristina Jurėnienė
TURINYS
SANTRUMPOS………..10
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS……….11
ĮVADAS………...12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI………...13
1. LITERATŪROS APŽVALGA………..14
1.1 Migracija………14
1.2 Migracijos teorijos ir veiksniai………15
1.3 Pasaulio migracijos mastai ir pobūdis………16
1.4 Migracija. Lietuvos patirtis……….18
1.5 ,,Protų nutekėjimas” ………24
1.5.1 Farmacijos specialistų migracija……….24
1.5.2 ,,Protų nutekėjimas” Lietuvoje………26
1.6 Apibendrinimas……….29
2. TYRIMO STRATEGIJOS……….31
2.1 Tyrimo organizavimas………..31
2.2 Tyrimo metodai……….32
2.2.1 Kokybinio tyrimo metodika………...………..32
2.2.2 Kiekybinio tyrimo metodika……….……...34
2.3 Respondentų sociodemografinės charakteristikos……….35
3. REZULTATAI………40
3.1 Kokybinio tyrimo „LSMU MA FF studentų darbo lūkesčių ir migracijos vertinimas“ rezultatų analizė………40
3.1.1 Įžvalgos ………...………..51
3.2 Kiekybinio tyrimo „LSMU MA FF studentų darbo lūkesčių ir migracijos vertinimas“ rezultatų analizė ………...52
3.2.1 Pasitenkinimas vaistininko profesija, darbo patirtis ir lūkesčiai ………....52
3.2.2 Migracinės nuostatos………63
4. REZULTATŲ APTARIMAS………84
5. IŠVADOS……….85
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS………..87 8. PRIEDAI………92
SANTRAUKA
I.Venclovaitės magistro baigiamasis darbas ,,LSMU MA FF studentų darbo lūkesčių ir migracijos vertinimas”/ mokslinė vadovė doc. dr. L. Kubilienė; doc. dr. R. Gerbutavičienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Tyrimo tikslas – įvertinti LSMU MA FF studentų darbo lūkesčius, vidinę ir išorinę migraciją. Tyrimo uždaviniai buvo įvertinti studentų darbo lūkesčius, migracines nuostatas ir planus; nustatyti migracijos nuostatų skirtumus sociodemografinėse grupėse, bei įvertinti, kurie veiksniai – ekonominiai ar socialiniai yra lemiantys migracijai.
Tyrimo metodika. Tyrimo metodai - kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kokybiniame tyrime dalyvavo 10 respondentų – vesta diskusija Focus grupėje; kiekybiniame tyrime - 206 respondentai – atlikta anoniminė anketinė apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant statistinių programų rinkinio SPSS.20 versiją. Statistinių ryšių įvertinimui naudotas susijusių požymių χ2 (chi kvadrato) kriterijus, laisvės laipsnių skaičius ir statistinis reikšmingumas (p). Gautų duomenų tikrinimui pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo lygus 0,05.
Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad 77,2% apklaustųjų norėtų dirbti farmacinėje kompanijoje didmiestyje. Vertinant verslumą nustatyta, kad 75,7% norėtų kurti savo verslą. 67,5% respondentų tikisi uždirbti nuo 2001 iki 4000 litų atlyginimą. Vertinant skirtumus tarp sociodemografinių grupių nustatyta, kad moterims labiau nei vyrams yra svarbūs socialiniai darbo aspektai. 92,2% studentų Lietuvoje migruotų dėl didesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų. Moterys labiau nei vyrai yra linkusios migruoti dėl šeimyninių aplinkybių. Po studijų baigimo emigruoti planuoja 17,0% studentų, o 43,2% - dėl emigracijos nėra apsisprendę. Į užsienį respondentai emigruotų – dėl geresnių darbo perspektyvų (44,7%) ir didesnio darbo užmokesčio (43,7%).
Išvados. Didžioji dalis studentų yra verslūs, norintys dirbti farmacinėse kompanijose didmiesčiuose, uždirbti nuo 2001 iki 4000 Lt atlyginimą. Ekonominiai darbo aspektai yra vienodai svarbūs ir vyrams, ir moterims. Socialiniai aspektai darbe, tokie kaip lankstus darbo grafikas, darbo aplinka, geri darbo santykiai kolektyve yra labiau svarbūs moterims nei vyrams. Pagrindinės priežastys migruoti šalies viduje ir į užsienį yra geresnės darbo sąlygos, perspektyvos ir didesnis darbo užmokestis. Tiek ekonominiai, tiek socialiniai veiksniai vienodai reikšmingi migracijos procesuose. Moterys dažniau,
nei vyrai Lietuvoje migruotų dėl šeimyninių aplinkybių; vyrams labiau nei moterims yra svarbi nepalanki darbo Lietuvoje situacija; migruoti dėl užsienyje gyvenančių artimųjų/ draugų yra labiau linkusios moterys, nei vyrai (p<0,05). Emigruoti dažniau linkę yra tie studentai, kurių šeimoje yra emigrantų.
SUMMARY
Lithuanian University of Health Sciences Medical Academy Pharmacy faculty students' work expectations and migration assesment. By Indrė Venclovaitė. Master’s Thesis. Supervisor Doc. dr. Loreta Kubilienė/ doc. dr. Rima Gerbutavičienė.
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. Kaunas.
The aim of the research is to evaluate LSMU MA FF work expectations, internal and external migration.
The tasks of the research are to evaluate students’ work expectations, attitudes to migration and plans, to indicate different attitudes to migration in socio-demographic groups and to evaluate which factors – economic or social are determining migration process.
Methodology of the research. Qualitative and quantitative research methods were used. 10 respondents participated in the qualitative research – discussion in Focus group was conducted; 206 respondents participated in the quantitative research – anonymous questionnaire was used for the quantitative research. Statistical data analysis performed using SPSS.20 version. The criterion of the related features χ2
(chi square), the number of degrees of freedom and the statistical significance (p) were used for the evaluation of the statistical relations. The statistical significance level equal 0.05 was chosen for the verification of the received data.
Results. 77.2% of the respondents expect to work in a pharmaceutical company. 75.7% of the respondents would like to establish their own business. 67.5% of the respondents expect to earn 2001 – 4000 LTL. While evaluating the differences among socio-demographic groups it was determined that social aspects are more important for women than men. 92.2% of the students would migrate within a country for a better work conditions and higher salary. Women more than men are ready to emigrate because of the family circumstances. 17.0% of the students plan to emigrate after their studies, 43.2% of the students has not made their decision about the emigration. Respondents would emigrate abroad for the better job prospects (44.7%) and higher salary (43.7%).
Conclusions. The greater part of students is enterprising after their studies wishful to work in a city in a pharmaceutical company. The students expect to earn 2001 – 4000 LTL. Economic aspects are equally important for men and women. Social aspects such as flexible work schedule, work environment and good working relationships are more important for women. Better job prospects and salary would
encourage migration within a country or abroad. Both economic and social aspects are equally significant in migration processes. Women more than men are ready to emigrate because of the family circumstances; disadvantageous labor situation in Lithuania is more important for men than women; women are more ready to emigrate because of relatives/friends living abroad (p<0.05). Those students who have emigrants in their families tend to emigrate more frequently.
PADĖKA
Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovei Gerb. doc. dr. L. Kubilienei, kuri visapusiškai rėmė ir labai daug padėjo, rašant magistrinį darbą.
Taip pat dėkoju Gerb. dr. K. Jurėnienei ir Gerb. dr. G. Urbonui, kurie konsultavo man rūpimais klausimais ir taip pat prisidėjo prie magistrinio darbo rašymo.
SANTRUMPOS
% - procentai
BVP – Bendras vidaus produktas FF – Farmacijos fakultetas
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JTO – Jungtinių Tautų organizacija lls – laisvės laipsnių skaičius
LSMU – Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas MA – Medicinos akademija
FF – Farmacijos fakultetas p – patikimumo lygmuo proc. – procentai χ2
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Anketa - klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekis ištirti kokį nors socialinį reiškinį ar procesą. Duomenys - imties elementų tiriamo požymio reikšmės.
Emigracija – išvykimas į kitą valstybę, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Focus grupė - vienas iš populiariausių kokybinio tyrimų metodų, tai grupinė diskusija vedama moderatoriaus, pagal iš anksto parengtą pokalbio planą.
Generalinė aibė - objektų visuma.
Gyventojų migracija – tai jų persikėlimas gyventi iš vienos vietovės į kitą toje pačioje šalyje arba už valstybės ribų.
Imties didumas - imties elementų skaičius.
Imtis - populiacijos (arba generalinės aibės) tyrimui atrinktų asmenų (arba objektų) grupė.
Išorinė migracija (tarptautinė) – gyventojų judėjimas iš vienos šalies į kitą – turi du aspektus: emigraciją (išvykstama iš šalies) ir imigraciją (atvykstama į šalį).
Kiekybinis tyrimas - tai struktūruotas, mokslinės hipotezės tikrinimu grįstas socialinis realybės tyrimas, taikant statistinės duomenų analizės metodus.
Kokybinis tyrimas - suvokimo procesas, kuris grindžiamas individualiomis metodologinėmis žmonių socialinių problemų tyrimo tradicijomis.
Migracijos saldo – tai atvykusių ir išvykusių iš šalies žmonių skaičiaus skirtumas.
Protų apykaita - judėjimo ciklas, kai vykstama į užsienį studijuoti, po tam tikro laiko grįžtama į gimąją šalį, su tikslu pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir kartu pritaikyti, įgytą patirtį bei žinias gimtojoje šalyje.
Protų nutekėjimas – viena iš aukštos kvalifikacijos darbo jėgos migracijos formų.
Protų švaistymas – reiškinys, kai aukštos kvalifikacijos žmonės tampa nekvalifikuota darbo jėga. Reprezentatyvumas - tai imties savybė atspindėti pagrindines generalinės aibės charakteristikas. Respondentas - tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar žodžiu atsakęs į klausimus. Transnaciolizmas - pilnavertiškas gyvenimas keliose valstybėse vienu metu.
Trumpalaikė emigracija – tai trumpalaikis išvykimas į užsienio valstybę ir apsistojimas joje, neplanuojant likti toje šalyje gyventi.
Vidinė migracija – yra geografinis gyventojų mobilumas šalies viduje. Pagrindinis šios migracijos bruožas – gyventojų persikėlimas į miestus, t. y. urbanizacijos procesas.
ĮVADAS
Pastaraisiais metais moksliniame kontekste plačiai diskutuojamos „protų nutekėjimo“ ir jų susigrąžinimo problematikos. Lietuva kaip ir kitos šalys susiduria su masiniu kvalifikuotos darbo jėgos išvykimu. Kaip žinoma, didžiausią nuostolį valstybė patiria, kai išvyksta jaunimas - mobiliausia gyventojų grupė, pasižyminti dižiausiu darbingumu ir inovacijų lygiu. Didžiausias nuostolis patiriamas, kai vyksta vadinamasis „protų nutekėjimas“, kai emigruoja ką tik studijas baigę aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Neretai jaunų žmonių emigracija sąlygoja ir demografinį regresą.
Sveikatos priežiūros specialistai yra neatsiejama pasaulinio migracijos konteksto dalis. Vis dažniau jų darbo lūkesčiai ir migracijos tendencijos susilaukia dėmesio daugelyje pasaulio šalių – vyksta negrįžtamas aukštos kvalifikacijos specialistų nutekėjimas, mažėja šalies vidutinės darbo jėgos kvalifikacijos lygis, tuo pačiu krenta ir bendras šalies konkurencingumo lygis pasaulio kontekste. Tai tampa vis aktualesniu klausimu ir Lietuvoje.
Išskirtinį domėjimąsi farmacijos studentais lemia didėjanti jų migracijos tendencija visame pasaulyje. Šie pokyčiai reikalauja naujo požiūrio į farmacijos specialistus bei jų poreikius.
Šiais ribotų darbo išteklių laikais kiekvienas darbdavys susiduria su problema – kurioms vertybėms turėtų būti skiriami prioritetai ir kokiais kriterijais remiantis jie galėtų būti pasirenkami, stengiantis pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Tenka konstatuoti, kad stokojama reprezentatyvių tyrimų, analizuojančių farmacijos sistemos darbo rinkos dalyvių darbo lūkesčių ir migracines patirtis. Todėl buvo aktualu ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos faulteto (LSMU MA FF) studentų darbo lūkesčius ir migracines nuostatas - išorinę ir vidinę migraciją, patirtis migracijos procesuose, edukacinėse, darbo rinkos ir verslo aplinkose. Norint giliau pažvelgti į šią problemą parengta empirinio tyrimo strategija pagrįsta kokybinio (grupiniai interviu – Focus grupės) bei kiekybinio tyrimų derme. Tyrimo hipotezių formulavimui taikytos migracinės patirties ir ketinimų migruoti tyrimo metodologinį pagrindą sudarančios ekonominė (makroekonominiai ir mikroekonominiai veiksniai) ir sociologinė aplinka, pagrįstos atitinkamomis migracijos teorijomis - ekonominio išlikimo strategijų (Okólski 2001), pasaulio sistemų, kumuliatyvaus priežastingumo, segmentuotos darbo rinkos ir neoklasikinės makroekonomikos teorijos (Massey 1999), dvejopos darbo rinkos teorija (Piore 1979; Zlotnik 2006).
Šio tyrimo pagrindinis tikslas - įvertinti LSMU MA FF studentų darbo lūkesčius, vidinę bei išorinę migraciją.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti LSMU MA FF studentų darbo lūkesčius, vidinę ir išorinę migraciją.
Uždaviniai:
1. Įvertinti LSMU MA FF studentų darbo lūkesčius. 2. Nustatyti migracijos nuostatas ir planus.
3. Nustatyti, kas lemia studentų išorinę ir vidinę migraciją.
4. Įvertinti, kurie veiksniai – ekonominiai ar socialiniai yra lemiantys migracijai. 5. Atlikti migracijos nuostatų skirtumų sociodemografinėse grupėse analizę.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Migracija
Migracija – žmonių kėlimasis gyventi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, kuris turi įtakos gyventojų pasiskirstymui, skaičiui bei sudėčiai. Dabartinėje mokslinėje literatūroje sąvoka „gyventojų migracija“ reiškia gyventojų persikėlimą gyventi iš vienos vietovės į kitą toje pačioje šalyje arba už valstybės ribų. Plačiąja prasme, šis terminas apima įvairias gyventojų persikėlimo formas, pradedant nuo išvykimo iš vieno kontinento į kitą ir baigiant kasdieninėmis kaimo gyventojų kelionėmis į kitas gyvenvietes.
Migraciniame kontekste galima išskirti ilgalaikę ir trumpalaikę emigraciją. Ilgalaike emigracija yra laikomas persikėlimas gyventi į kitą šalį ilgesniam laikui (valstybės tą laikotarpį vertina nevienodai, nenustatyta, kiek laiko reikia praleisti užsienyje, kad būtum laikomas emigrantu) arba visam laikui. Kaip teigia Barcevičius E. ir Žvalionytė D. (2012), ilgalaikė emigracija kilmės valstybei yra žalingesnė: prarandamos lėšos, investuotos į žmonių išsilavinimą, prarandami specialistai, blogėja demografinė situacija [11,15]. Kaip teigiamą naudą galima būtų įvardinti grįžtančių emigrantų įgytą patirtį ir kompetenciją, kurią jie panaudos gimtinėje, tačiau tai bus privalumas tik tuomet, jei emigrantai grįš, būdami dar darbingo amžiaus. Anot Kuzmickaitės D. (2004), trumpalaike emigracija paprastai yra laikomas trumpalaikis išvykimas į užsienio valstybę ir apsistojimas joje, kai atvykimo tikslas yra pailsėti, gydytis, mokytis, darbo reikalais ir kita, neplanuojant likti toje šalyje gyventi. Trumpalaikė emigracija apima vadinamąją sezoninę migraciją, kai žmonės migruoja dėl darbo jėgos paklausos skirtingu metų laiku. Žmonės įsidarbina ten, kur tuo metu yra didžiausia darbo jėgos paklausa, pavyzdžiui, atostogų laikotarpiu keliaudami dirbti į kurortinius miestus [28]. Barcevičius E. ir Žvalionytė D. (2012) pastebi, kad trumpalaikė emigracija yra palankesnė valstybei. Trumpalaikės emigracijos trūkumai: asmenims išvažiavusiems trumpam laikui, mažėja socialinio draudimo einamasis finansavimas. Taip pat pastebimas ir staigus atlyginimų kilimas tose srityse, kuriose stebimas darbo jėgos sumažėjimas. Jos privalumai: mažinamas nedarbo lygis, migrantų, svečioje šalyje, įgijusių patirties grįžimas, kilmės šaliai tenkantys pinigai [11,17,18].
1.2 Migracijos teorijos ir veiksniai
Remiantis žmogiškojo kapitalo (human capital) teorija, galima aiškinti apsisprendimo migruoti mechanizmą. Teigiama, kad emigruos tie, kurie iš to gaus atitinkamą naudą. Išvyks jauni ir potencialiai ilgai darbingi asmenys, kurie supranta, kad per ilgus darbo metus galės kompensuoti su emigracija susijusius kaštus (Fassmann, Hintermann, 1997). Ypatingai didelis dėmesys, analizuojant migracijų priežastis, skiriamas kalbų mokėjimui kaip tam tikram kapitalui (Fassmann, Hintermann, 1997; Williams, Balaz 2004), taip pat profesiniams įgūdžiams, kurių pritaikymas kitoje šalyje nereikalauja papildomų investicijų (tai mechaniniai, rutininiai, visose šalyse tų pačių įgūdžių reikalaujantys darbai) (Williams, Balaz 2004) [4].
Migracinius procesus vertinant globaliai, galima būtų išskirti kelias pagrindines grupes veiksnių, kurie skatina tarptautinę migraciją.
1) Veiksniai, kurie skatina emigraciją mažiau išsivysčiusiose šalyse. Tai galima būtų aiškinti ekonomikos globalizacija, kai kapitalistinė rinka ateina į mažiau išsivysčiusias šalis, kur rinka dar labai silpna (Petras 1981; Morawska 1990). Besivystančiose šalyse sukelti nauji pokyčiai (ekonominiai, socialiniai, politiniai, kultūriniai) ima griauti per ilgus metus nusistovėjusią socialinę bei ekonominę šalies tvarką. Šie pokyčiai verčia žmones ieškoti naujų ekonominio išlikimo strategijų (Okolski 2001). Esant tokiai padėčiai, migracija pasireiškia dviem kryptimis: iš kaimo į miestą arba iš savo šalies į labiau išsivysčiusią šalį, kadangi tiek miestuose, tiek išsivysčiusiose šalyse pagal ,,Neoklasikinę ekonominę migracijos teoriją”, darbas geriau apmokamas (Todaro 1976). Galimybė gauti didesnį uždarbį skatina emigruoti. „Susikuria mobili darbininkų populiacija, kurios motyvaciją išvykti iš savo šalies stiprina ir nestabili ekonominė padėtis bei socialinių garantijų nebuvimas arba neefektyvus jų įgyvendinimas (,,Naujoji ekonominė teorija”). Visi paminėti veiksniai sukuria migruojančios darbo jėgos (dažniausiai nekvalifikuotos) pasiūlą [49,14].
2) Veiksniai, pritraukiantys imigrantus į išsivysčiusias šalis, kuriuos aiškina ,,Pasaulio sistemų, segmentuotos darbo rinkos teorija” (Massey 1999). Dėl postindustrinių pokyčių labiau išsivysčiusiose šalyse darbo rinka pasidalino į kelis sektorius. Iš esmės galima būtų skirti du pagrindinius. Pastovaus aukštos kvalifikacijos darbo sektorius (darbas stabilus, gerai apmokamas ir jam atlikti būtina aukšta darbuotojo kvalifikacija) ir nekvalifikuoto darbo sektorius. Priešingai nei pirmajam, šiam darbui atlikti nereikalaujama aukšta kvalifikacija, tai dažnai sunkus fizinis ir prastai apmokamas darbas. Išsivysčiusiose šalyse didžioji gyventojų dalis renkasi darbą pirmajame darbo rinkos sektoriuje. Augantis darbuotojų
trūkumas nekvalifikuoto darbo sektoriuje formuoja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausą, nes vietinė darbo rinka nepajėgi visapusiškai jo užpildyti. Ji pritraukia nekvalifikuotus darbuotojus iš mažiau išsivysčiusių šalių (,,Dvejopos darbo rinkos teorija”, Piore 1979, Zlotnik 2006). Tikslo šalyse migrantai patenkina darbo jėgos poreikį, o didesni darbo užmokesčio skirtumai tarp šalių dar labiau skatina emigruoti.
3) Veiksniai, skatinantys savarankišką migraciją. Remiantis ,,Pasaulio sistemų teorija”, migracijos metu ekonomikos globalizacijos procesai sukuria transportavimo bei komunikacijos kanalus, imigracijai palankią politinę ir kultūrinę aplinką, kuri palengvina žmonių judėjimą ir sumažina imigracijos sąnaudas. Patys imigrantai, pagal ,,Socialinio kapitalo teorija” ir ,,Migracijos tinklo teorija”, sukuria migrantų tinklus, neretai šešėlinius, kurie palengvina būsimų migrantų atvykimą ir adaptaciją (Weiss 2003; Gurak, Caces 1992). Atvykę asmenys dažniausiai kuriasi teritorijose pagal etninę prigimtį, jau įsitvirtinę imigrantai padeda adaptuotis, susirasti darbą, gyvenamąją vietą ir kt. Susikūrę migrantų tinklai skatina ir kitus tautiečius migruoti į tą šalį.
1.3 Pasaulio migracijos mastai ir pobūdis
Kaip teigia Misiūnas A., Bratčikovienė N. (2006), remiantis skirtingais šaltiniais, buvo paskaičiuota, kad apytiksliai pasaulyje yra nuo 150 mln. iki 200 mln. migrantų. Kinijos piliečiai ar kinų kilmės asmenys yra didžiausia migrantų dalis, sudaranti daugiau nei 30 mln. visame pasaulyje. Pagal Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) statistinius duomenis, daugiausia imigrantų plūsta į JAV (38 mln.), Rusiją (12 mln.), Vokietiją (10 mln.), Ukrainą (6,8 mln.), Prancūziją (6,5 mln.), Saudo Arabiją, Kanadą, Indiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją (pav. 1). Paskaičiuota, kad šiose valstybėse apsistojo daugiau nei 55% visų pasaulio migrantų. Tarptautinės migracijos augimas priklauso nuo ekonominės integracijos, besikeičiančių geopolitinių interesų po Šaltojo karo, kintančių demografinių rodiklių, vyrų ir moterų teisių sulyginimo, transnaciolizmo, kai migrantai iš karto geba pilnavertiškai gyventi keliose valstybėse. B. Stilwell ir kiti 2004 metais Šveicarijoje atliktame tyrime atkreipia dėmesį, kad svarbu atsižvelgti į bendrą ekonominį ir socialinį kontekstą, nes sprendimas migruoti yra priimamas dėl tam tikrų priežasčių: karai, nepriteklius, socialiniai neramumai, kurie gali sukelti migracijos bangas.
Pav. 1 Didžiausi imigrantų srautai pgal JTO duomenis 2006 metais
Vertinant pasaulinę migraciją, galima užfiksuoti tam tikrus esminius jos bruožus. Viena svarbiausių problemų - „protų švaistymas”, kai aukštos kvalifikacijos žmonės tampa nekvalifikuota darbo jėga. Dar tik įpusėjęs „protų nutekėjimas“ Rytų Europos valstybėse neleidžia analizuoti jo tikrojo poveikio, emigraciją patiriančių šalių ekonomikos. Situaciją geriausiai parodo nedidelės valstybės, pvz. Taivanis. „XX a. antroje pusėje Taivanis patyrė kvalifikuotų specialistų emigraciją ir 1980 metais įkūrė mokslinį – pramoninį Hsinchu parką, kurio kūrimo koncepcija buvo paremta Silicio slėnio Kalifornijoje, JAV, pavyzdžiu. Šiuo metu parke veikia apie kelis šimtus įmonių, iš jų beveik trečdaliui vadovauja vis dar dirbantys ar dirbę JAV, bet su gimtine palaikantys glaudžius ryšius Taivanio piliečiai“ (Barcevičius E. ir kt. „Ekonominių migrantų skatinimo grįžti į tėvynę priemonės“ 2005). Šis pavyzdys parodo teigiamą migracijos bruožą- reemigraciją, kuri yra skatinama kuriant naujas ir gerinant jau esamas darbo vietas gimtojoje šalyje, dėmesį skiriant mokslininkams, suteikiant jiems socialinių lengvatų ir papildomų lėšų naujiems projektams. Šiuo metu be Taivanio, reemigraciją itin skatina Kinija, Australija, Pietų Korėja ir Filipinai. Net ir kai kurios išsivysčiusios šalys, tokios kaip Prancūzija, taip pat stengiasi susigrąžinti mokslininkus iš užsienio. Taigi pastaruoju metu darbo jėgos migracija tapo abipusiu darbo jėgos apsikeitimu. Tai pakeitė anksčiau vykusį vienpusį darbuotojų judėjimą iš mažiau į labiau išsivysčiusias šalis [33].
„Darbo išteklių“ emigracija ir imigracija kelia šalių ekonominį lygį. Tai nesunkiai galima pastebėti remiantis Europos ekonominės bendrijos ir JAV pavyzdžiais. Laisvas žmonių judėjimas Europoje buvo naudingas tiek emigracijos, tiek ir imigracijos valstybėms. Emigracija sukėlė teigiamus pokyčius, nes darbingiems gyventojams išvykstant į užsienį šalyse mažėjo nedarbo lygis, kuris vėliau turėjo įtakos ir darbo užmokesčio didėjimui. Šie procesai, vykę ne vieną dešimtmetį, sumažino ryškius
ekonominius skirtumus tarp mažiau išsivysčiusių Pietų ir daugiau išsivysčiusių Šiaurės – Vakarų Europos valstybių. Šalys, į kurias buvo imigruota, taip pat turėjo teigiamos naudos: didėjantis darbo jėgos kiekis didino darbo produktyvumą, kas lėmė ekonomikos augimą [4].
Skirtingai nei Europa, JAV vykdė tik vienos krypties migracijos politiką. Tai lėmė šalies ekonominį augimą XX a. antroje pusėje, tačiau sukėlė ir didesnių problemų. Nekvalifikuoti migrantai, atvykę į JAV legaliai ir nelegaliai, joje pasiliko, sudarydami didžiules bendruomenes. Vėliau atsisakydami dirbti, tapo šaliai ne tik finansine, bet ir socialine našta. Tačiau JAV turėjo ir labai teigiamų migracijos pasekmių. Šalis pritraukė gabiausius pasaulio mokslininkus ir specialistus gyventi ir dirbti joje. Čia galima būtų pritaikyti „protų atitekėjimo“ sąvoką, kurios mastus atskleidžia didelis Nobelio premijos lauretų skaičius. Asmenys gimė už JAV ribų, tačiau premijas gavo kaip JAV piliečiai [33].
1.4. Migracija. Lietuvos patirtis
Šiandieninė lietuvių tautos migracija – tai dinamiškas ir įvairialypis moderniosios tarptautinės migracijos procesas. Šiuolaikinė lietuvių migracija nėra izoliuota nuo pasaulyje vykstančio migrantų srautų judėjimo. Tarptautinė lietuvių migracija yra dalis vientisos pokyčių grandinės, besireiškiančios globalioje bendruomenėje (Kuzmickaitė, 2004). Todėl galima teigti, kad dabartiniai šalies gyventojų migracijos procesai nėra nauji, tiesiog jie yra glaudžiai susiję su istoriniais santykiais ir kartu priklauso nuo politinių, demografinių, socioekonominių, geografinių, kultūrinių veiksnių.
1945 – 1990 metais pagrindinės migracijos kryptys buvo siejamos su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Lietuvos atžvilgiu tuo metu vyko teigiama migracija. Kasmet į Lietuvą atvykdavo apie 21 – 25 tūkst. žmonių, o iš jos išvykdavo apie 14 – 16 tūkstančių. Vyravo stabilus ir akivaizdus darbo išteklių judėjimas. Užfiksuota gausi, nežinomos krypties migracija, kuri buvo susieta daugiausia su privaloma karine tarnyba.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, emigracijos mastai išaugo (1992 m. iki 27 tūkst.), daugiausia išvykstančiųjų sudarė ne lietuvių kilmės asmenys. Emigruojama buvo į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą bei kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas. Tuo metu imigracijos srautai sumažėjo keletą kartų, tačiau grįžtančių lietuvių iš sąjunginių respublikų skaičius smarkiai išaugo [11,21].
1994 – 1995 metais po pereinamojo laikotarpio vyravusi emigracija ir imigracija ėmė mažėti, keitėsi ir migracijos kryptys, nors judėjimas išliko tarp buvusių Sovietų Sąjungos šalių, tačiau atsirado ir naujų krypčių į Vakarų Europą ir JAV, kas turėjo įtakos teigiamam migracijos saldo pasikeisti į neigiamą.
2002 m. atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, jog du trečdaliai lietuvių norėtų išvykti į užsienį, iš jų 75% kaip svarbiausią išvykimo priežastį įvardijo įsidarbinimo galimybes [34]. Remiantis statistikos duomenimis, 2003 m. užsienyje dirbo apie 200 tūkst. lietuvių, kurių pusė buvo nelegalūs darbuotojai. 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, migracijos srautai dar labiau padidėjo. 2005 m. užsienyje dirbo nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. lietuvių [28].
„Lietuvos statistikos metraštyje 2013” skelbiama, kad 2013 m. iš Lietuvos emigravo 38,3 tūkst. gyventojų, o imigravo – 21,9 tūkst. (1 lentelė).
1 lentelė. Migracija Lietuvoje 1990-2013 metais. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras statistikos departamentas
Metai Imigravo tūkst. Emigravo tūkst. Migracijos saldo
1990 14,7 23,6 -8,8 1991 11,8 22,5 -10,7 1992 6,6 32,0 -25,4 1993 2,9 26,8 -24,1 1994 1,7 25,9 -24,3 1995 20,2 25,7 -23,5 1996 3,0 26,4 -23,4 1997 2,5 25,0 -22,5 1998 2,7 24,8 -22,1 1999 2,7 23,4 -20,3 2000 1,5 21,8 -20,3 2001 4,7 30,2 -25,5 2002 5,1 17,8 -12,7 2003 4,7 28,0 -23,3 2004 5,6 40,3 -34,7 2005 6,8 62,8 -56,0
2006 7,7 34,7 -26,0 2007 8,6 32,3 -23,7 2008 9,3 26,8 -17,5 2009 6,5 40,4 -33,9 2010 5,2 83,5 -77,8 2011 15,7 53,9 -38,2 2012 21,4 43,0 -21,6 2013 21,9 38,3 -16,4
Lietuva – emigracijos valstybė. Šalies emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra didžiausi Europos Sąjungoje, o per 22 nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 767 tūkst. asmenų, tai yra penktadalis Lietuvos gyventojų (2011 m. surašymo duomenys). Palyginus 2010 m., asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusių savo atvykimą į šalį – tris kartus (10,5 tūkst.) padaugėjo. 2011 m. tarptautinės migracijos neto išliko neigiamas – emigravo 38,2 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo (pav.2). (2007–2009 m. emigrantų skaičius įvertintas remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir nedeklaruotos emigracijos tyrimo rezultatais, 2010–2011 m. – remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis.) 2011 m. kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10,4 proc.) – į Airiją, 7,1 proc. – į Norvegiją, 7 proc. – į Vokietiją, 3,6 proc. – į Ispaniją, 3,3 proc. – į Jungtines Amerikos Valstijas. Tais pačiais metais 11,7 tūkst. (21,8 proc.) emigrantų buvo 20–24 metų amžiaus, 11,3 tūkst. (21 proc.) – 25–29 metų amžiaus ir 6,8 tūkst. (12,7 proc.) – 30–34 metų amžiaus emigrantai (2007 m. – atitinkamai 13,2, 17,7 ir 13,7 proc.) (2 lentelė). 2011 m. emigravo 26,9 tūkst. vyrų ir 27 tūkst. moterų.
2 lentelė. Emigravusiųjų pasiskirtstymas procentais skirtingose amžiaus grupėse, remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis 2007-2011m.
Emigrantų amžius 2007 metais emigravusiųjų skaičius procentais
2011 metais emigravusiųjų skaičius procentais
20-24 metų 13,2 21,8
30-34 metų 13,7 12,7
2007–2010 m. daugiau negu pusė visų emigrantų buvo moterys. Remiantis išankstiniais 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyventojų skaičius nuo 1989 m. iki 2011 m. sumažėjo daugiau kaip 767 tūkst., o pagrindinė sumažėjimo priežastis yra Lietuvos gyventojų emigracija“ (Stankūnienė, Jasilionis, Baublytė, 2011). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2007– 2010 m. per metus į šalį vidutiniškai grįždavo daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Tuo tarpu 2012 m. į Lietuvą grįžo daugiau negu 17 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (3 lentelė), tai rodo, kad grįžtančiųjų skaičius auga ir galbūt augtų sparčiau, jei valstybė skirtų didesnį dėmesį reemigracijos skatinimui. 2011 m. beveik pusė (6,4 tūkst.) visų grįžusiųjų Lietuvos Respublikos piliečių atvyko iš Jungtinės Karalystės, 1829 – iš Airijos, 1158 – iš Norvegijos, 706 – iš Ispanijos, 629 – iš Vokietijos, 464 – iš JAV. 2011 m. daugumą (70,5 proc.) visų reemigrantų sudarė 20–39 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (2007 m. – 60,3 proc.), tai parodo, kad daugiau nei pusė reemigruojančių yra jauni, dar darbingo amžiaus asmenys [57]. Kodėl dalis į užsienį išvykusių Lietuvos gyventojų grįžta, o dalis grįžusiųjų po kurio laiko išvyksta vėl? Ankstesni Lietuvos gyventojų migracijos tyrimai detaliau šių klausimų neanalizuoja. Pirma, daugelis jų dėmesį sutelkia į emigraciją ir jos veiksnius, ir tik keliose pastarųjų metų studijose aptariami grįžtamąją migraciją skatinantys ar, priešingai, apsunkinantys veiksniai (Sipavičienė et al., 2009; Barcevičius, Žvalionytė et al., 2009).
3 lentelė. Reemigravę Lietuvos Respublikos piliečiai 2001-2012 metais, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Metai LR piliečiai % lietuvių nuo visų imigrantų
2001 714 15
2002 809 16
2003 1313 28
2004 3397 61
2006 5058 65 2007 6141 71 2008 6337 69 2009 4821 74 2010 4153 80 2011 14012 89 2012 17357 87
Lietuvos gyventojų migracija tampa viena iš rimčiausių grėsmių šalies sociodemografinei padėčiai, verslo plėtrai, inovacijoms ir konkurencingumui, kultūrinio identiteto išsaugojimui bei tautinio intelektualumo praradimui [29,12]. Pagal 2005 – 2008 m. atliktus Lietuvos vidaus migracijos tyrimus, iš Lietuvos emigravo 126,1 tūkst. gyventojų, iš jų jaunimo (15 – 29 metų amžiaus) 51,5 tūkst., tai sudaro 40,8% visų emigrantų (Lietuvos statistikos departamentas, 2009). Todėl vis opesnė tampa ir „protų nutekėjimo” problema.
2 pav. Neto migracija ES valstybėse 1000-čiui gyventojų, 2011 m. Eurostato 2012 m. duomenimis
1.5 „Protų nutekėjimas”
Protų nutekėjimą „Encyclopaedia Britannica” apibrėžia kaip: „išsilavinusių ar profesionalių žmonių išvykimą iš vienos šalies, ekonomikos sektoriaus ar srities į kitą, dėl geresnio atlyginimo ar geresnių gyvenimo sąlygų”. Tai galėtų būti ir „protų švaistymas”, kada specialistai išvyksta dirbti žemesnės ar visiškai kitos kvalifikacijos darbų. Tai turi nemažą reikšmę valstybei, nes didelė dalis išvykstančiųjų yra universitetus baigę studentai. Taip pat dar galima išskirti ir „keitimosi protais” sąvoką, kuri reiškia dviejų krypčių kompetencijos judėjimą tarp išvykimo ir priimančios šalies. Šiame migraciniame kontekste svarbu išskirti du skirtingus ,,fenomenus” t. y. laikiną išvykimą, sietiną su siekiu pagilinti ir praplėsti savo mokslinį akiratį, ir emigraciją visam laikui („protų nutekėjimą”). „Protų apykaita”- dar viena sąvoka, kurią imta naudoti dar visai neseniai. Tai kaip ir judėjimo ciklas, kai vykstama į užsienį studijuoti, vėliau įsidarbinama, o po tam tikro laiko grįžtama į gimtąją šalį su tikslu pasinaudoti joje atsiradusiomis galimybėmis ir kartu pritaikyti įgytą patirtį bei žinias gimtojoje šalyje.
1.5.1
Farmacijos specialistų migracija
Vadinamosios darbo jėgos migraciją vertinant praktiškai, jos pasekmes realiame gyvenime, teorines prielaidas atitinka tik iš dalies. Neretai tą pačią migracijos politiką vykdančios valstybės susiduria su skirtingais pokyčiais, tačiau pasaulyje stebimi bendri migracijos išryškinti bruožai. Besivystančiose šalyse ypatingą susirūpinimą kelia didėjantis sveikatos priežiūros specialistų - farmacininkų migracijos srautas į labiau išsivysčiusias šalis. Nors pavieniams asmenims tai teikia asmeninės naudos, tačiau, kai emigracija vyksta neproporcingai, ji labai trukdo tinkamam sveikatos priežiūros teikimui kilmės šalyje [24,65,20].
Pastarojo meto studijų, analizuojančių farmacininkų migraciją, jos priežastis, srautus bei pasekmes, stokojama. Vienas tyrimų, analizuojančių 5 kurso farmacijos studentų migracines nuostatas, buvo atliktas Ganoje. Studijos rezultatai atskleidė, kad studentai po studijų baigimo norėtų likti dirbti gimtojoje šalyje, tačiau joje esama farmacijos padėtis jų netenkinta (jie mano negalintys visapusiškai savęs realizuoti kaip sveikatos specialistai) ir todėl išreiškia norą emigruoti į kitas šalis [40,19]. Nors
keitimasis įgytomis žiniomis ir įgūdžiais yra labai vertingas, tačiau dideli ir nuolatiniai kvalifikuotos darbo jėgos praradimai gali turėti rimtų neigiamų pasekmių šaliai. Siekiant sumažinti galimą žalą, būtina gerai suprasti farmacininkų migraciją ir jos priežastis [13,8].
T. Wuliji ir kiti atliko tyrimą, kuriame dalyvavo farmacijos studentai iš 9 šalių. Tai viena pirmųjų studijų, kuria buvo bandoma atskleisti ne pačius faktorius, kurie turi įtakos migracijai, o ryšį tarp priežasčių, skatinančių migruoti. Tyrimo rezultatai parodė didelį respondentų požiūrių skirtumą, vertinant profesinę ir sociopolitinę aplinką gimtojoje šalyje ir galimybes užsienyje. Ženkliai skyrėsi nuomonės tarp tų, kurie neketina migruoti, ir tų, kurie planuoja ilgalaikę migraciją. Šios migracinės nuostatos yra siejamos su didesniu polinkiu migruoti, kas glaudžiai susiję su lytimi (vyrai migruoti linkę labiau), taip pat kitų farmacininkų migrantų pažinojimu bei turima ankstesne darbo patirtimi užsienyje [5,16]. Taip pat galima pabrėžti, kad ekonominis motyvas, skatinantis migruoti, yra toks pat svarbus ir neatsiejamas kaip ir profesinio tobulėjimo faktorius [27].
Vertinant migracines nuostatas, svarbu išsiaiškinti, ko tikisi ir kaip ateityje save realizuoti norėtų būsimi farmacijos specialistai. Remiantis užsienyje atliktais tyrimais, galima būtų daryti vertingas išvadas ir pritaikyti jų patirtį gimtojoje šalyje. Pavyzdžiui, atlikus kokybinį tyrimą focus grupėse Minesotos universitete, vertinant studentų farmacininkų karjeros siekius, paaiškėjo, kad 4 kurso farmacijos fakulteto studentai po studijų baigimo tolesnei dešimties metų karjerai pirmenybę teiktų darbui, susijusiam su tiesiogine pacientų priežiūra. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad studentų troškimai betarpiškai susiję su jų mokymosi aplinka. Šiandien dauguma farmacijos mokymo programų studentus kreipia į tiesioginės paciento priežiūros praktikos modelį, dėl šios priežasties didžioji dalis būsimų specialistų ir norėtų pradėti karjerą šioje srityje (Siracuse & others 2004). 2009 metais JAV L. M. Savage & others atliktas tyrimas atskleidžia, kad farmacijos studentams svarbiausi darbo veiksniai farmacijos karjeroje yra darbo aplinka ir gaunama nauda. Jų karjeros tikslai iš karto po baigimo daugiausia orientuoti į tinklinę mažmeninę prekybą, o praėjus 5 metams po studijų baigimo, norima save realizuoti klinikinės, nepriklausomos mažmeninės ir tinklinės mažmeninės prekybos srityse. Jei lyginsime šį tyrimą su atliktu Malaizijoje, tai paskutinės studijų pakopos valstybinių universitetų studentams, kaip pirmasis karjeros žingsnis po baigimo, labiausiai domino darbas ligoninėje, o privačių universitetų studentus - bendruomenės vaistinėje. Šio tyrimo trys svarbiausi veiksniai, turėję įtakos karjeros pasirinkimui, buvo darbo užmokestis, papildomi priedai (paskatinimas už gerai atliekamą darbą) ir geografinė padėtis. Baigus privalomąją farmacijos studijų programą, didesnė dalis valstybinio universiteto farmacijos studentų toliau norėtų dirbti valstybiniame Sveikatos Apsaugos sektoriuje, tuo tarpu privataus universiteto absolventai norėtų dirbti privačiame sektoriuje. Taip pat, remiantis tyrimo rezultatais, statistiškai reikšmingai išsiskyrė ir
respondentų dalis, kuri, jei tik būtų galimybė, pirmenybę teiktų ne su farmacija susijusiai karjerai. Priežasčių, kodėl didelė dalis studentų riktųsi darbą, nesusijusį su farmacija, tyrime plačiau nenagrinėjama [23,44,45].
Su sveikatos specialistų migracijos problema susiduriančios šalys yra priverstos imtis priemonių sulaikyti ir susigrąžinti aukštos kvalifikacijos specialistus. Kaip parodė Taivano pavyzdys, net ir mažos valstybės gali pritraukti grįžti jau išvykusius mokslininkus, bet tam reikia jau dabar imtis tam tikrų reemigraciją skatinančių priemonių. Pagrindinės jų būtų darbo vietų kūrimas ir tobulinimas, atlyginimų didinimas. Pavyzdžiui, Taivane reemigravę specialistai Hsinchu pramoniniame parke vadovauja apie trečdaliui aukštosiomis technologijomis užsiimančių bendrovių ir tai vienareikšmiškai kelia šalies mokslinį ir ekonominį lygį [9]. Airijoje paskutiniu metu reemigracija buvo didinama naudojant informacines priemones, teikiant galimybes įsidarbinti grįžtantiesiems, buvo pripažįstama grįžusiųjų kvalifikacija, kurią jie įgijo užsienio šalyse. Buvo stengiamasi reemigrantus socialiai įtraukti į šalies gyvenimą [37,47]. Reiktų nepamiršti ir akademinės bendruomenės bei jos poreikių. Išanalizavus įvairias dalyvių grupes, paaiškėjo, kad mokymo, profesinio tobulėjimo galimybės, galimybė formuoti farmacijos profesijos ateitį, asmeninis lankstumas, nepriklausomumas ir akademinė aplinka buvo ir yra pagrindiniai motyvai siekiant karjeros akademinėje aplinkoje [50]. Tai motyvuotų neemigruoti iš gimtosios šalies, o sukūrus palankią mokslinę aplinką, galbūt skatintų ir sugrįžti. Žinoma, šalys, kurioms nepavyksta susigrąžinti išvykusių specialistų, be abejonės, praranda ne tik aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir didelę dalį pajamų, kurias gautų, jei išvykusieji dirbtų gimtosiose šalyse.
1.5.2 ,,Protų nutekėjimas” Lietuvoje
Lietuvoje emigracijos problema tik pastaraisiais metais pradedama suvokti kaip viena svarbiausių valstybėje, tačiau gilesnių tyrimų stokojama. Vienas svarbiausių tyrimų – tai Socialinių reikalų ir darbo ministerijos užsakymu atliktos bendros Lietuvos gyventojų apklausos apie jų nuostatas emigruoti (Socialinės apsaugos..., 2001; 2005), JT EEK1993/96 vykdytas tyrimas ,,Tarptautinė migracija/mobilumas Rytų ir Vidurio Europoje: priežastys ir pasekmės (Lietuva)" (Sipavičienė, 2002) ir darbo jėgos migracijai skirtas Atviros Lietuvos fondo inicijuotas tyrimas ,,Laisvo darbo jėgos judėjimo pasekmės Lietuvai" (2001), 2002 m. Lietuvos mokslo tarybos užsakymu atliktas „Protų nutekėjimo
reiškinys ir jo atspindžio Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: žvalgomasis tyrimas” (Jucevičienė, 2002). Anksčiau buvo tirta mokslininkų emigracija (Stankūnienė, 1995). Visi šie tyrimai iš esmės skirti demografiniams emigracijos poveikiams nustatyti (Stankūnienė, 2004; Sipavičienė, 2004 ir kt.). Pastaraisiais metais imta domėtis ir sveikatos specialistų emigracija (Labanauskas, 2005). 2004 m. Lietuvos Valstybinio studijų fondo užsakymu buvo atliktas Lietuvos studentų emigracinių nuostatų ir jas veikiančių faktorių tyrimas (Merkys, 2004), tačiau visi šie tyrimai daugiau buvo bendro pobūdžio - emigracijos analizė, o ne konkrečių nuostatų, susijusių su emigracija, tyrimai.
Naujų ir reprezentatyvių tyrimų, atskleidžiančių Lietuvos sveikatos specialistų, o ypač farmacijos specialistų migracines nuostatas ir tendencijas, stokojama. Tačiau, atsižvelgiant į vyraujančią situaciją, panašu, kad “specialistų emigracijos procesas Lietuvai vienas pavojingiausių, galintis sukelti sunkiausių padarinių socialinei infrastruktūrai ir gyvenimo kokybei” (“Lietuvių emigracija: problema ir galimi sprendimo būdai” 2005, Vilnius).
,,Protų nutekėjimas” darosi vis svarbesnė problema, ką galėtų patvirtinti ir Lietuvos Bendrojo vidaus produkto rodiklis (BVP). 1993-2001 m. mokslo tyrimams vyriausybės skirta BVP dalis siekė 0,43-0,68 proc., verslo sektoriuje mokslo tyrimų finansavimas siekė 0,14 proc. Tuo tarpu 15-oje ES valstybių mokslo tyrimams skiriama 1,94 proc. BVP ir manoma, kad tai visgi nėra pakankama suma ir ją reikėtų didinti. Didžiausią BVP dalį mokslo tyrimams skiria JAV – 2,8 proc. ir Japonija – 2,98 proc. (pav.3). Akivaizdu, kad darbo sąlygos mokslinėje sferoje negerėja, o turint omenyje tai, jog 2001 m. buvo panaikintas Emigracijos įstatymas, šiek tiek ribojęs gyventojų migraciją, galima manyti, kad „protų nutekėjimas“ turi tendenciją didėti [10,31]. 2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad 84 proc. iš Lietuvos išvykstantčių aukštos kvalifikacijos asmenų turėjo darbą ir dirbo pagal savo specialybę. Užsienyje jų specialybę atitinkantį darbą surado 89 proc. apklaustųjų. Grįžti į gimtinę norėjo tik penktadalis visų išvykusiųjų, kiti yra nusprendę likti svečiose šalyse, dar kiti nėra apsisprendę dėl grįžimo, tačiau noro grįžti į Lietuvą taip pat nerodo [48,62].
3 pav. 1993-2001 m. mokslo tyrimams skirta BVP dalis
2002 metais atlikto galimos medicinos specialistų migracijos tyrimo metu paaiškėjo, kad 60,7 proc. gyd. rezidentų ir 26,8 proc. gydytojų ruošiasi išvykti iš Lietuvos. Pagrindinės emigracijos kryptys nurodomos Šiaurės šalys, Vokietija, Jungtinė Karalystė, pagrindiniai motyvai – geresnės profesinės perspektyvos, didesni atlyginimai, aukštesnė gyvenimo kokybė (Stankūnas ir kiti 2004). 2007 metais Lietuvoje, atlikus tyrimą apie farmacijos specialistų ketinimą migruoti, paaiškėjo, kad net ketvirtadalis apklaustųjų važiuotų dirbti į Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybes[52,34,56].
Pagal Eurostato duomenis, 2010 m. Europos valstybių aukštosiose mokyklose studijavo 10,6 tūkst. Lietuvos respublikos piliečių. Lyginant su 2007 m., jų skaičius išaugo pusantro karto. 2010 m. duomenimis, daugiausia lietuvių studentų studijavo Jungtinėje Karalystėje (46,5 proc.), Vokietijoje (12,6 proc.), Danijoje (9,7 proc.), Lenkijoje (6,6 proc.), Airijoje (4,8 proc.). Lyginant su 2007 m. duomenimis, Airijoje studijuojančių lietuvių skaičius išaugo beveik dešimt kartų, Danijoje – beveik tris, Jungtinėje Karalystėje – du kartus (pav.4).
4 pav. Eurostato duomenimis 2007 m. ir 2010 m. Europos valstybių aukštosiose mokyklose studijavusių Lietuvos respublikos piliečių skaičius procentais
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 – 2011 m. pagal akademinių mainų programas į užsienio aukštąsias mokyklas buvo išvykę studijuoti 3,8 tūkst. Lietuvos universitetų ir 628 kolegijų studentai. Pagal gautus duomenis, daugiausia (91 proc.) išvykusiųjų rinkosi studijas Europos šalyse, tarp kurių prioritetas buvo teikiamas studijoms Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Lenkijos, Danijos aukštosioms mokykloms. Lyginant 2007 – 2008 mokslo metus ir naujausius duomenis, studijuoti į užsienį pagal akademinių mainų programas buvo išvykę 24 proc. daugiau Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų [3]. Studentai, kurie turi įgiję migracinės patirties dar studijų metais, yra mažiau suvaržyti, platesnių pažiūrų, mobilesni nei tie, kurie niekada nebuvo išvažiavę. Tai parodo ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas: tie studentai, kurie studijų laikotarpiu buvo išvykę mokytis į užsienį ir turi migracinės patirties, yra kur kas atviresni galimybėms dirbti ir gyventi užsienyje nei tie, kurie tokios patirties neturi. Neretai studentai, migravę studijų metais, po baigimo emigravimui renkasi tas šalis, kuriose yra gyvenę. Dažniausiai to priežastys labai paprastos – išmokta kalba, turima gyvenimo toje šalyje patirtis, įgyti draugai, sava tapusi kultūrinė aplinka [48,1].
1.6 Apibendrinimas
Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje darbo jėgos migracija įgyja vis didesnius mastus. Vykstantys migraciniai procesai valstybėse sukelia ekonominius pokyčius. Pagrindinės migracijos kryptys – iš
besivystančių valstybių į išsivysčiusias. Nekvalifikuotos darbo jėgos judėjimą, kuris vyravo anksčiau, šiuo metu keičia aukštos kvalifikacijos darbuotojų judėjimas, vyksta vadinamasis „protų nutekėjimas“. „Protus“ priimančiose valstybėse šis procesas kelia ne tik mokslinį, bet ir ekonominį lygį, tačiau besivystančioms šalims, ypatingai mažesnėms, kurios praranda specialistus, tai yra aktuali problema. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje auganti farmacijos specialistų migracijos problema, reikalauja gilesnių studijų. Norint stabdyti emigraciją ar skatinti reemigraciją, svarbu ištirti būsimų farmacijos specialistų profesinius lūkesčius, prioritetus bei migracines nuostatas.
1.
TYRIMO STRATEGIJA
2.1 Tyrimo organizavimas
Prieš organizuojant tyrimą buvo analizuota literatūra farmacijos specialistų darbo lūkesčių bei migracijos tema. Tyrimo pradžioje parengtas tyrimo planas – iškeltas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai ir parinkti tyrimo metodai. Atsižvelgus į generalinę tyrimo aibę, buvo nustatytas tyrimo imties tūris.
Tyrimo objektas – LSMU MA FF studentų darbo lūkesčiai ir migracinės nuostatos. Tyrime pasitvirtinusios hipotezės:
1.Darbo patirtis, profesijos lūkesčiai ir migracija
Prioritetai renkantis darbą skiriasi tarp lyčių. Moterims labiau nei vyrams gali būti svarbu: lankstus darbo grafikas, patogi darbo vieta, jauki darbo aplinka.
2.Emigracijos vertinimas, migracijos veiksniai
Emigracijos vertinimas turi įtakos norui emigruoti po studijų baigimo.
Veiksnių, skatinančių emigraciją į užsienį,vertinimas turi įtakos norui emigruoti po studijų baigimo. Pavyzdžiui: a) Žemas darbo užmokestis Lietuvoje turi įtakos norui emigruoti po studijų baigimo. Pagal neoklasikinę ekonominę migracijos teoriją, darbas labiau
išsivysčiusiose šalyse apmokamas geriau. b) Žemas Lietuvos išsivystymo lygis turi įtakos norui emigruoti po studijų baigimo. Pagal naująją ekonominę teoriją, emigracijos mastai didėja – susikuria mobili darbininkų populiacija, kurios motyvaciją išvykti iš šalies stiprina ir nestabili ekonominė padėtis bei socialinių garantijų nebuvimas arba neefektyvus jų įgyvendinimas.
3.Sociodemografinės grupės ir migracija
Emigrantų buvimas šeimoje turi įtakos norui migruoti po studijų baigimo. Pagal socialinio kapitalo ir migracijos tinklo teoriją, ,,emigrantai sukuria migrantų tinklus, neretai
šešėlinius, kurie palengvina būsimų imigrantų atvykimą ir adaptaciją. Atvykėliai įsikuria tam tikrose teritorijose dažniausiai pagal etninę priklausomybę, dirba tam tikrose darbo rinkos sektoriuose, sukuria tam tikrus kontaktus su aplinka”.
Gyvenamoji vieta turi įtakos norui migruoti po studijų baigimo.
2.2 Tyrimo metodai
Ruošiant magistrinį darbą, buvo naudojami šie instrumentiniai tyrimo metodai: 1. Kokybinis tyrimo metodas
2. Kiekybinis tyrimo metodas
Kokybinio ir kiekybinio tyrimo dermė padeda užtikrinti objektyvesnį vertinimą ir gilesnę, išsamesnę rezultatų analizę. Kokybiniai tyrimai tinka sąsajoms ir temoms tirti atskirų atvejų lygmenyje. Taip pat galima išsamiau pažvelgti į situaciją. Kiekybiniai tyrimai padeda atskleisti gilesnę kiekybės ir kokybės, socialinių reiškinių pastovumo ir kaitos dialektinę sampratą, išsamiau ir tiksliau nagrinėti dinaminius ir statinius dėsningumus [26].
2.2.1 Kokybinio tyrimo metodika
Atliekant tyrimą, taikytas kokybinio tyrimo metodas, kuriuo buvo siekta kuo giliau ir išsamiau ištirti LSMU MA FF studentų nuomonę apie pasirinktą specialybę, darbo lūkesčius ir perspektyvas bei galimą vidinę ir išorinę migraciją. Tyrimo įžvalgos buvo panaudotos hipotezių formulavimui ir kiekybinio tyrimo anketos sudarymui.
Tyrimo klausimas – kokie LSMU MA FF studentų darbo lūkesčiai ir perspektyvos baigus studijas bei migracinės nuostatos.
Tyrimo imtis. 10 žmonių (Focus grupė) - LSMU MA FF studentai nuo 1 iki 5 kurso, iš kiekvieno kurso atrenkant po 2 respondentus.
Atrankos būdas. Tikslinė respondentų atranka.
Atrankos kriterijai. Studentai buvo atrenkami taip, kad Focus grupė atitiktų realią Farmacijos fakulteto demografinę situaciją. Tai yra, kad atitiktų vyrų ir moterų santykis, studentai, mokantys ir nemokantys už studijas, įvertintas bendras studijų vidurkis, geografinė studentų gyvenamoji vieta iki pradedant studijuoti.
Tyrimo laikas, vieta. Tyrimas atliktas 2014 metų sausio 15 dieną, diskusija vyko LSMU bibliotekoje.
Tyrimo procesas.
Prieš diskusiją studentai informuoti apie tyrėją, supažindinti su atliekamo tyrimo tema, tikslu bei tipu ir kokiais tikslais bus naudojami gauti tyrimo duomenys. Tai leido sukurti saugią aplinką tyrimo dalyviams.
Pranešta, kad visa diskusija bus įrašoma, jei tyrimo dalyviai tam neprieštarauja.
Studentams paaiškinta apie tyrimo etikos principus, kurių bus laikomasi viso tyrimo metu.
Tyrimo dalyviams buvo akcentuota, kad nėra teisingų ir neteisingų atsakymų, todėl visi tiriamųjų atsakymai bei nuomonės yra svarbūs.
Grupinės diskusijos metu stengiausi, kad nebūtų nukrypta nuo pagrindinės diskusijos klausimo. Iškilę “nesutarimai” vienu ar kitu klausimu buvo „panaudoti“ detalesniam problemos išgryninimui. Kad tik aktyviausi tyrimo dalyviai nebūtų dominuojantys ir lyderiaujantys, buvo sudarytos
sąlygos išsakyti savo nuomonę ir intravertams, kuriems sunkiau išreikšti savo nuomonę. Tokia interviu medžiagos rinkimo metodinė strategija leido užtikrinti visų grupės tyrimo dalyvių dalyvavimą diskusijoje.
Duomenų analizė. Focus grupėje surinktų ir transkribuotų kokybinių duomenų analizei buvo taikytas kokybinis turinio (kontentinės) analizės metodas. Mayring (2001) pažymi, kad turinio analizė yra validus metodas, leidžiantis padaryti specifines išvadas, remiantis analizuojamu tekstu [35].
1. Teksto analizės vieneto, nusakančio išbaigtą mintį apie veiksmą, procesą, patirtį, išgyvenimą, supratimą ar pan. pasirinkimas (dalis sakinio, sakinys, pastraipa).
2. Daugkartinis interviu teksto skaitymas.
3. Atviras teksto atrinktų vienetų kodavimas pasižymint esmines mintis, kurios išsakomos konkrečiame teksto vienete.
4. Atvirų kodų lyginimas atrandant tapačius ir skirtingus kodus.
5. Kategorijų jungimas į kategorijas pagal jas siejančią bendrą idėją, pvz., procesą, veiksmą, tyrimo dalyvių patirtį ar pan.
6. Kategorijų, subkategorijų ir pastarąsias įrodančių grupės interviu tekstų pateikimas.
2.2.2 Kiekybinio tyrimo metodika
Tyrimo imtis. 206 respondentai - LSMU MA FF studentai nuo pirmo iki penkto kurso. Atrankos būdas. Patogioji respondentų atranka.
Studentų požiūris buvo tiriamas anoniminiu anketavimo būdu, paaiškinus tiriamiesiems apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą informaciją. Anketa buvo anoniminė, todėl tyrimo dalyvių konfidencialumas užtikrintas. Anoniminė anketinė studentų apklausa buvo atliekama nuo 2014 metų sausio 20 dienos iki 2014 metų vasario 15 dienos. Apklausti Farmacijos fakulteto studentai nuo pirmo iki penkto kurso.
Duomenų rinkimo instrumentas. Sukonstravus klausimyną, buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio metu siekta patikrinti jo patikimumą. Apklausta dešimt studentų - iš kiekvieno kurso po du. Po bandomojo tyrimo, atsižvelgiant į pateiktas apklaustųjų pastabas bei komentarus atskiriems anketos klausimams, jie buvo pataisyti ir patikslinti (paaiškinant kai kurias sąvokas).
Duomenys buvo renkami naudojant anketinį apklausos metodą, visi anketoje pateikti klausimai (išskyrus demografinių klausimų bloką) susieti taip, kad respondentas galėtų nesunkiai išlaikyti dėmesį. Pirmoje dalyje buvo pateikti bendrieji klausimai, kuriais siekta išsiaiškinti tiriamųjų darbinę patirtį, profesijos lūkesčius bei prioritetus. Antroje dalyje analizuotos migracinės nuostatos ir su migracija siejami
planai po magistro studijų baigimo. Trečią klausimyno dalį sudarė demografiniai duomenys. Anketa pateikta 1 priede.
Statistinis duomenų vertinimas. Tyrimo metu surinkti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 20.0 programinį paketą. Statistinių ryšių įvertinimui naudotas susijusių požymių χ2
(chi kvadrato) kriterijus, laisvės laipsnių skaičius ir statistinis reikšmingumas (p). Gautų duomenų tikrinimui pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės buvo atmetamos, kai apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kaip p < 0,05. Siekiant nustatyti, tarp kurių nepriklausomojo kintamojo kategorijų proporcijų egzistuoja statistiškai reikšmingi skirtumai, buvo taikomas stulpelių proporcijų palyginimo metodas (z testas) su Bonferoni korekcija. Taip pat statistiniam duomenų apdorojimui buvo atlikta ir faktorinė analizė (ji buvo atliekama koreliacijos matricos pagrindu). Bendriesiems faktoriams ištirti naudotas pagrindinių komponenčių metodas, o faktorių matrica sukama varimax rotacija (kintamųjų ašių pasukimas, ieškant maksimalios dispersijos). Faktorių reikšmės apskaičiuotos regresijos metodu. Dviejų nepriklausomų grupių kiekybinių požymių palyginimui buvo naudotas Mann – Whitney U testas. Daugiau nei dviejų nepriklausomų grupių kiekybinių požymių palyginimui buvo taikytas neparametrinis Kruskal – Wallis testas ir jo chi – kvadrato reikšmė. Matuotas atrankos adekvatiškumas, apskaičiuotas Kaiser – Meyer – Olkin (KMO) matas (kai KMO ≥ 0,6 – kintamieji koreliuoja gerai). Skirtumai tarp sociodemografinių charakteristikų pateikti grafikuose ir lentelėse, kurios sudarytos naudojant Microsoft office Word 2007 ir Microsoft office Excel 2007 programas.
2.3 Respondentų sociodemografinės charakteristikos
Tyrime dalyvavo 206 LSMU MA FF studentai, iš kurių buvo 154 moterys (74,8%) ir 52 vyrai (25.2%) (žr. 1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.
Amžiaus vidurkis svyravo nuo 19 iki 25 metų. Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė 21 ir 22 metų studentai, tai atitinkamai sudarė 24,8% ir 24,3% visų respondentų (žr. 2 pav.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių.
Apklausiami buvo be išimties visų penkių kursų studentai (žr. 3 pav.).
Tyrimo metu taip pat buvo vertinamas ir respondentų studijų vidurkis. Rezultatai parodė gana aukštus studentų studijų pažymių vidurkius. Vidurkis svyruoja tarp 8 – 9 balų, tai atitinkamai sudarė 38% ir 36% visų apklaustųjų (žr. 4 pav.).
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal studijų vidurkį.
Pagal tai ar studentai moka už studijas, respondentai pasiskirstė beveik po lygiai: 49,5% apklaustųjų moka už studijas ir 50,5% už studijas nemoka (žr. 5 pav.).
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kriterijų – moka ar nemoka už studijas
Analizuota, kiek studentų savo šeimose turi emigrantų. Paaiškėjo, kad 64 (32,1%) respondentų šeimose emigrantų yra ir 142 (68.9%) – nėra (žr. 6 pav.).
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar jų šeimoje yra emigrantų
Tyrimo rezultatai parodė, kad 98,1% respondentų moka anglų kalbą, 41,7% - rusų kalbą ir 19,4% - vokiečių kalbą, po 3,4% apklaustųjų moka ispanų ir prancūzų kalbas bei 4,4% respondentų moka kitas kalbas, tai danų, italų ir lenkų (žr. 7 pav.).
7 pav. Respondentų, mokančių užsienio kalbas, pasiskirstymas
Pagal gyvenamąją vietą studentai pasiskirstė taip: daugiausia, tai yra 41,3% respondentų, teigė gyvenantys didžiuosiuose šalies miestuose, 32% - rajono miestuose ir 26,2% - kaimuose/miesteliuose (žr. 8 pav.).
3. REZULTATAI
3.1 Kokybinio tyrimo „LSMU MA FF studentų darbo lūkesčių ir migracijos
vertinimas“ rezultatų analizė
Būsimos vaistininko profesijos pasirinkimo ir studijų kokybės vertinimas Kokie veiksniai turėjo įtakos profesijos pasirinkimui?
Diskusijos dalyviai sutarė, kad rinkdamiesi farmacijos specialybę, teikė domėn kokie dalykai jiems geriausiai sekėsi mokykloje, kokia mokslo sritis jiems buvo įdomi. <...> aš farmaciją pasirinkau, atsižvelgdamas į dalykus, kurie man geriausiai sekasi ir farmaciją rašiau pirmoje vietoje <...>.
Pasirinkimą skatino ir tai, jog farmacija yra plataus spektro specialybė, neapsiribojanti vien darbu vaistinėje, - tai perspektyvi specialybė. <...> farmaciją rinkausi dėl pasirinkimo laisvės, kurią turėsiu baigęs, rinkdamasis darbą, manau, kad farmacininko diplomas neįkalins manęs tarp keturių rėmų < ...>.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad farmacijos specialybė yra pelninga sritis, kuri gali užtikrinti stabilias pajamas ateityje, t.y. garantuoti tam tikrą socialinį saugumą. <...> kai buvau maža, žaisdavau su močiutės vaistais ir sakydavau, kad užaugusi būsiu vaistininkė, taip pasakojo tėvai, na ir užaugusi, renkantis specialybę, pagalvojau, kad tai visai pelninga profesija <...>.
Būta ir tokių, kurie planavo studijuoti visai kitą specialybę, tačiau susiklosčius tam tikrai situacijai įstojo į farmaciją. <...> aš nesirinkau šios specialybės, norėjau įstoti kitur, farmaciją įrašiau aštuntu numeriu į mokamą vietą ir įstojau< ...> .
Apibendrinant diskusijos dalyvių atsakymus galima teigti, kad farmacijos specialybę dažniausiai renkasi itin motyvuoti žmonės, kurių apsisprendimą lemia asmeniniai gabumai bei siekiai.
Kokia Jūsų nuomonė apie studijų kokybę?
Prieš įstodami, respondentų teigimu, pačią specialybę jie vertino labai teigiamai, tikėjosi, kad įstojus bus patenkinti ir pačiomis studijomis, tačiau, bėgant studijų metams, nuomonė keitėsi. <...> aš
labiausiai nusivyliau tuo, kad yra dėstomi pasenę dalykai <...> nesuprantu, koks tikslas yra mokintis pasenusius dalykus, geriau būtų gilintis į tai, kas aktualu <...>.
Respondentai atkreipė dėmesį, kad, bėgant studijų metams, pasitenkinimas studijų kokybe mažėja, lyginant pirmą kursą su vėlesniais. Pastebėta, kad universitete beveik niekas nesikeičia, o studentų motyvacija metai iš metų mažėja. <...> kai įstojau, galvojau, kad gal ir neblogai, įdomu bus, gal sukursiu kokį priešvėžinį preparatą, dar buvo tos vaikiškos iliuzijos <...> pirmame kurse viskas atrodė „vau“ <...> bet atėjo antras, trečias kursai, pamačiau, kad viskas tas pat <...> senos laboratorijos, sistema ir iš esmės niekas nesikeičia; <...> labai daug kalimo <...> atėjęs į vaistinę, tu supranti, kad nieko nemoki <...> pats svarbiausias dalykas yra farmakologija, kurią mokaisi tik metus, paskaitos suspaustos, dėstytojai nespėja, reiktų kažkokio praktinio žinių pritaikymo <...>.
Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad tokia situacija susiklosčiusi ne dėl dėstytojų kompetencijos trūkumo ar kitų asmeninių aplinkybių, o dėl esamos situacijos šalyje ir dėstytojo darbo nevertinimo. <...> dėstytojai mūsų universitete nevertinami, manau, jei gautų didesnį atlyginimą, jie labiau stengtųsi, su mielu noru ruoštųsi kiekvienai paskaitai, galbūt net kasmet jas atnaujintų <...>.
Didesnė dalis respondentų šiuo metu nėra patenkinti studijų kokybe. Dvejojama, kad Lietuvoje paruoštas jaunas farmacijos specialistas, užsienyje gali būti nekonkurencingas dėl profesinės kompetencijos stokos. <...> ar asmuo, paruoštas Lietuvoje, būtų paklausus Europoje, pvz. jei dirbtų Vokietijoje, ar mokėtų elgtis su nauja laboratorine įranga ar naujais reagentais? <...>; <...> būtų įdomu sužinoti, kaip yra kituose universitetuose, kokia struktūra, kaip dėstoma tenai <...>.
Buvo prieita išvados, kad Vilniuje pradėjus rengti farmacijos specialistus, galbūt, gerėtų farmacijos studijų kokybė Kaune. Tikėtina, kad tuomet bus skiriamas ne tik didesnis dėmesys studijų kokybės gerinimui, bet ir siekiui tapti kuo patrauklesniais, stengiantis prisivilioti būsimus ir išlaikyti jau esamus studentus. <...> konkurencija, naujas fakultetas Vilniuje turėtų įnešti pokyčių studijose <...>.
Nepaisant neigiamų diskusijos dalyvių atsiliepimų studijų kokybės vertinimo klausimu, dera atkreipti dėmesį ir į tai, jog respondentų manymu, universitetas paruošia vaistininkus, gebančius dirbti po studijų baigimo. <...> jei kalbant apie kokybę, tai ji yra patenkinama, visgi universitetas paruošia vaistininkus, bet tobulėjimui vietos dar labai daug <...>.
Mažuma respondentų yra pozityvesnės nuomonės ir kartu tikisi, kad ateityje studijų kokybė gerės. <...> nors matau ir girdžiu labai daug neigiamų atsiliepimų, bet aš vis dar išlieku optimistiškas ir tikiuosi, kad studijų kokybė pagerės, ypač atidarius naująjį fakuletą <...>.
Kategorija Subkategorija Interviu teiginys
1.1 Profesijos pasirinkimo motyvai
Motyvuotas pasirinkimas pagal gebėjimus
„... aš farmaciją pasirinkau, atsižvelgdamas į dalykus, kurie man geriausiai sekasi ir farmaciją rašiau pirmoje vietoje ...“;
Farmacija užtikrins pasirinkimo galimybę
„... farmaciją rinkausi dėl pasirinkimo laisvės, kurią turėsiu baigęs, rinkdamasis darbą, manau, kad
farmacininko diplomas neįkalins manęs tarp keturių rėmų ...“
„... manau farmacija yra pakankamai plataus spektro specialybė ... dirbti galima bus ne tik vaistinėje ...“
Pasirinkimas sutampantis su tikslu užsidirbti
„... kai buvau maža, žaisdavau su močiutės vaistais ir
sakydavau, kad užaugus būsiu vaistininkė, taip pasakojo tėvai, na ir užaugus, renkantis specialybę pagalvojau, kad tai visai pelninga profesija ...“ Nemotyvuotas (atsitiktinis)
pasirinkimas
„... aš nesirinkau šios specialybės, norėjau įstoti kitur, farmaciją įrašiau aštuntu
numeriu į mokamą vietą ir įstojau ...“
1.2 Studijų kokybės vertinimas
Nusivylimas studijų programa „... aš labiausiai nusivyliau tuo, kad yra dėstomi pasenę dalykai... nesuprantu koks tikslas yra mokintis
pasenusius dalykus, geriau būtų gilintis į tai kas aktualu ...“
„... kai įstojau galvojau, kad gal ir neblogai, įdomu bus, gal sukursiu kokį priešvėžinį preparatą, dar buvo tos
vaikiškos iliuzijos ... pirmame kurse viskas atrodė „vau“ ... bet atėjo antras, trečias kursai, pamačiau, kad viskas tas pat ... senos laboratorijos, sistema ir iš esmės niekas nesikeičia“. Profesinės kompetencijos
tobulinimo galimybės užsienyje
„... ar asmuo, paruoštas Lietuvoje būtų paklausus Europoje, pvz. jei dirbtų Vokietijoje, ar mokėtų elgtis su nauja laboratorine įranga ar naujais reagentais? ...“
Tobulinti studijų kokybę „... jei kalbant apie kokybę, tai ji yra patenkinama, visgi universitetas paruošia vaistininkus, bet tobulėjimui vietos dar labai daug ...“ Nemotyvuoti dėstytojai „... dėstytojai mūsų
manau jei gautų didesnį atlyginimą, jie labiau stengtųsi, su mielu noru ruoštųsi kiekvienai paskaitai, galbūt net kasmet jas
atnaujintų ...“ Praktinių žinių pritaikymo
trūkumas
„... labai daug kalimo ... atėjęs į vaistinę tu supranti, kad nieko nemoki ... pats svarbiausias dalykas yra farmakologija, kurią mokaisi tik metus, paskaitos
suspaustos, dėstytojai nespėja, reiktų kažkokio praktinio žinių pritaikymo ...“
Konkurencija pagerintų studijų kokybę
„... konkurencija, naujas fakultetas Vilniuje turėtų įnešti pokyčių studijose...“ „... nors matau ir girdžiu labai daug neigiamų atsiliepimų, bet aš vis dar išlieku optimistiškas ir tikiuosi, kad studijų kokybė pagerės, ypač atidarius naująjį fakuletą ...“
Darbo lūkesčių vertinimas
Kokioje srityje norėtumėte save realizuoti?
Grupės dalyvių pastebėjimu, jaunam studijas baigusiam žmogui, nuspręsti, kur jis norėtų save realizuoti, yra labai sunku. Praktinis profesinės patirties trūkumas leidžia tik abstrakčiai svarstyti, kokia
