LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
VETERINARINĖ MAISTO SAUGA IŠTĘSTINĖS MAGISTRANTŪROS
STUDIJOS
TOMAS JUDICKAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO IR DUBLIN
CITY UNIVERSITY STUDENTŲ MITYBOS YPATUMAI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dėst. Laima Matulienė
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas: „LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ
UNIVERSITETO IR DUBLIN CITY UNIVERSITY STUDENTŲ MITYBOS YPATUMAI“.
1. Yra atliktas mano pačio;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 – 05 – 02 Tomas Judickas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 – 05 – 02 Tomas Judickas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
... ... ... ... ...
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(data) (Gynimo komisijos sekretorės/riaus vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
ĮVADAS... 11
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. Visuomenės sveikatos programos ...13
1.2. Mitybos reikšmė ţmogaus sveikatai ...14
1.3. Pagrindiniai mitybos principai ...17
1.3.1. Mitybos taisyklės ... 18
1.3.2. Sveikos mitybos piramidė ... 21
1.4. Mitybos reţimas ...22
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 25
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 27
3.1. Studentų gyvensenos mitybos įpročių vertinimas ...27
3.2. Studentų mitybos įpročiai ...33
3.3. Studentų savo sveikatos būklės vertinimas ...37
IŠVADOS ... 43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪRA... 45
4
SANTRAUKA
Veterinarinė maisto sauga ištęstinės magistrantūros studijos
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO IR DUBLIN CITY UNIVERSITY STUDENTŲ MITYBOS YPATUMAI
Tomas Judickas
Mokslinis vadovas Laima Matulienė. Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Kaunas, 2013. 54 p.
Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Dublin City University (DCU) studentų mitybos ypatumus
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti LSMU ir DCU studentų mitybos ypatumus.
2. Įvertinti LSMU ir DCU studentų mitybą lyginant su rekomenduojamais racionalios mitybos standartais.
3. Įvertinti LSMU ir DCU studentų sveikatos būklės priklausomybę nuo jų mitybos įpročių.
Tyrimo metodika. Vykdydami tyrimą analizavome Lietuvos ir Airijos visų kursų bei programų studentų, besimokančių Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Dublin City University (DCU), mitybą. Anoniminį klausimyną (anketą) sudarėme remiantis tarptautiniu sveikos gyvensenos klausimynu (Finbalt Health Monitor, HBSC 2001, HBSC 2006). Klausimyną (anketą) sudarė 21 klausimas. Iš apklaustų 298 LSMU studentų, iš kurių teisingai ir iki galo anketas uţpildė 282, t.y. 94,6 proc. Ir 193 iš Dublin City University (DCU) iš kurių teisingai ir iki galo anketas uţpildė 177, t.y. 91,7 proc. Tyrimo duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą SPSS (Statical Pacage for Social Sience) 17.0 for Windows versiją ir ,,Microsoft Excel 2010“ programą. Pateikiant rezultatus nurodomas statistinių hipotezių patikimumas naudojant χ2 (chi kvadrat) kriterijų. Chi-kvadrato testo kriterijaus p-reikšmė pagal Pirsono formulę (Pearson Chi-Square) viršija reikšmingumo lygmenį 0,05 (p<0,05- reikšmingas).
Rezultatai. Lyginant studentų valgymų daţnį per dieną nustatyta, kad didţioji dalis abiejų universitetų studentų valgo 3-4 kartus per dieną (merginų grupėje: LSMU – 61,7 proc., DCU – 53,6 proc. ir vaikinų grupėje: LSMU – 65,9 proc., DCU – 54,8 proc.). LSMU studentės (61,7 proc.) pusryčiauja statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau, nei studentės iš DCU (35,7 proc.)., vaikinų grupėje, LSMU (52,3 proc.) ir DCU (51,6 proc.), pusryčių valgymas yra vienodai reikšmingas. Abiejų universitetų ir abiejų lyčių studentų mitybos reguliarumas skyrėsi neţymiai, bet 20,5 proc. LSMU studentų teigė, jog jų mityba yra nereguliari, tuo tarpu DCU studentai (35,5 proc.) šį atsakymą pasirinko patikimai daţniau (p<0,05) Daţniausiai arba kartais (70 proc.) dėmesį mitybai skiria visos studentų grupės. Rastas statistiškai
patikimas ryšys (p<0,05), kad LSMU merginos (85,1 proc.) ir vaikinai (72,7 proc.) maisto gaminimui daţniau rinkosi augalinį aliejų nei jų kolegos iš DCU (merginos 64,3 proc., vaikinai – 48,4proc.). Gautas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05), kad maisto papildus daţniau vartoja DCU studentai (merginos 46,4 proc., vaikinai 51,6 proc.). LSMU studentai tiek vaikinai (32,9 proc.) tiek merginos (30,9 proc.) renkantis maisto produktus, statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau atkreipia dėmesį į produkto kainą. DCU studentai dėmesio tam skiria maţiau (merginos - 17,9 proc., vaikinai – 21,8 proc.). Analizuojant tyrimo duomenis matyti, kad DCU studentai racionalios mitybos rečiau vartoti rekomenduojamus maisto produktus statistiškai patikimai (p<0,05) rinkosi daţniau nei LSMU abiejų lyčių studentai. Taip pat, rastas statistiškasi reikšmingas skirtumas (p<0,05), kad LSMU studentai daţniau kasdien vartojo grūdinės kultūros produktus, bei vaisius ar darţoves. Tačiau ţuvį ir jos produktus patikimai (p<0,05) daţniau rinkosi abiejų grupių DCU studentai. Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05), kad dauguma LSMU (62,8 proc.) ir DCU (50 proc.) studenčių teigiamai vertina, tačiau nesilaiko sveikos mitybos principų savo kasdienybėje. Šiuo klausimu neutralios nuomonės buvo 5,3 proc. LSMU studenčių, tačiau DCU studentės statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau (17,9 proc.) atsakė, jog sveiką mitybą vertina neutraliai ir jų tai nedomina. Vaikinų grupėje statistiškai reikšmingų skirtumų, dėl sveikos mitybos vertinimo, nenustatyta. Gauti reikšmingi duomenys (p<0,05), kad DCU studentės dietos laikėsi du kartus daţniau (28,6 proc.), nei LSMU merginos (11,7 proc.), tačiau sumaţinti kūno svorį joms sekėsi sunkiau (7,1 poc., p<0,05). Vaikinų grupėje ţenkliai sumaţinti kūno svorį pavyko LSMU studentams (47,7 poc., p<0,05) kai tuo tarpu tik 9,7 poc. DCU studentų pasiekė teigiamą rezultatą (p<0,05). Net 67 proc. LSMU studenčių, per paskutinį mėnesį, patyrė stresą ar kitokią nervinę įtampą (p<0,05), tačiau DCU merginos, statistiškai patikimai (p<0,05), daţniau atsakė, kad minėtų negalavimų nepatyrė (60,7 proc.). Vaikinų grupėje duomenys pasiskirstė panašiai, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05) skirtingų universitetų vaikinų (LSMU – 4,5 proc., DCU – 22,6 proc.) ir merginų (LSMU – 9,6 proc., DCU - 25 proc.) grupėse, pasisakiusių, kad bent kartą per savaitę skundţiasi skrandţio skaismais ar rėmens grauţimu. Abiejų lyčių LSMU studentai tokias negalavimais skundėsi rečiau. Daugiau kaip pusė abiejų universitetų studenčių (LSMU 56,4 proc., DCU 50 proc.) nurodė, kad savo sveikatą vertina gerai, tačiau reikšmingų skirtumų nerasta. LSMU vaikinų, kurie gerai vertino savo sveikatos būklę, buvo statistiškai patikimai (p<0,05) daugiau (68,2 proc.) nei DCU (54,8 proc.). Visų grupių respondentų atsakymuose rečiau bloga sveikata skundėsi LSMU studentai.
Išvados:
1. Daugiau kaip pusė visų respondentų (vidutiniškai 59 proc.) maitinasi 3-4 kartus per dieną, bet sveikesni mitybos įpročiai dominavo LSMU studentų grupėse. Jų mityba buvo reguliaresnė (47,8 proc., DCU – 42,4 proc.), daţniau valgė pusryčius (57 proc., DCU – 43,7 proc.), daţniau rinkosi augalinį aliejų (78,9 proc., DCU – 56,4 proc.) ir domėjosi maisto produktų sudėtimi (38,5 proc., DCU – 18,7 proc.) Tačiau papildų vartojimas populiaresnis buvo DCU studentų grupėje (49 proc., LSMU – 32,4 proc.).
6 2. Studentų mityba neracionali. LSMU studentai, nepakankamai daţnai vartojo grūdinės kultūros produktų (38,9 proc., DCU - 25,1 proc.), darţovių ir vaisių (34,6 proc., DCU - 18,7 proc.), pieno ir jo produktų (32,6 proc., DCU - 23 proc.), mėsos gaminių (37,2 proc., DCU – 22,9 proc.), DCU studentų grupėje situacija dar prastesnė, tačiau jie daţniau valgė ţuvį bei jos gaminius (22,9 proc., LSMU – 6,7 proc.). Racionalios mitybos rekomendacijose rečiau vartotinus maisto produktus daţniau rinkosi DCU respondentai (21,9 proc., LSMU – 12,5 proc.).
3. LSMU studentai savo sveikatą vertino geriau (62,3 proc., DCU – 52,4 proc.) ir buvo ja patenkinti daţniau (76,5 proc., DCU – 51,9 proc.). Nors jie daţniau patytė stresą (63,1 proc., DCU – 47,1 proc.), tačiau skrandţio skausmais ir rėmens grauţimu daţniau skundėsi DCU respondentai (23,8 proc., LSMU – 7,1 proc.). Dietos daţniau laikėsi taip pat DCU studentai (28,8 proc., LSMU – 10,4 proc.), tačiau sumaţinti kūno svorį pavyko sunkiau (8,4 proc., LSMU - 36,6 proc.).
SUMMARY
Master‘s degree in Veterinary Food Safety
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCE AND DUBLIN CITY UNIVERSITY STUDENT NUTRITION HABITS.
Tomas Judickas
Mentor Laima Matulienė. Medicine Academy, Faculty of Social Health, Department of Prophylactic Medicine.
Lithuanian University Of Health Science, Faculty of Veterinary, Kaunas, 2013. 54 p.
Objective. To evaluate and compare the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) and Dublin City University (DCU) student nutrition habits.
The Goals:
1. To evaluate and compare LUHS DCU students and feeding habits.
2. Compare LUHS and DCU students nutrition with the nutrition recommended by rational standards. 3. Evaluate LUHS and DCU students health condition dependence on eating habits.
Methods. In this project there was an analysis made of eating habits of all Lithuanian and Irish students studying in LUHS and DCU. Anonymous questionnaire was made using international healthy lifestyle questionnaire (Finbalt Health Monitor, HBSC 2001 HBSC 2006). The questionnaire consisted of 21 questions. There were 298 respondents from LUHS of which 282 (94.6 %) completed the form correctly and 193 respondents from DCU of which 177 (91.7%) completed the form correctly. Data analysis was performed using the statistical package SPSS (Statical pacages for Social Sience) for Windows version 17.0 and Microsoft Excel 2010 program. The results of the statistical reliability of the hypotheses presented using the χ2 (chi-square) criteria. Chi-square test p-value from the Pearson formula (Pearson Chi-Square) is higher than the significance level of 0,05 (p<0,05 - significant).
Results. Comparing the frequency of meals daily results showed that the majority of both university students eat 3-4 times a day (female group: LUHS - 61,7 %, DCU - 53,6 % and male group: LUHS - 65,9 %, DCU - 54,8 %). LUHS females (61,7 %) have a breakfast more often than female students from DCU (35,7 %) - a statistical significance level p<0,05. While males group in LUHS (52,3 %) and DCU (51,6 %) breakfast eating habits are similar. Both male and female university students eating regularity differed slightly, however 20,5 % of LUHS and 35,5 % of DCU respondents claimed that their nutrition was irregular. There was statistically significant relationship (p<0,05) found that females (85,1 %) and males (72,7 %) in LUHS chose vegetable oil more often than their colleagues in the DCU (females – 64,3 %, males – 48,4 %). Received statistically significant relationship (p<0,05) that food supplements are more often used by DCU students (females – 46,4 %, males – 51,6 %). LUHS student males (32,9 %) and females (30,9 %) more often pay attention to product price when making a choice - a statistical significance level p<0,05. While DCU students pay less attention to product price (female – 17,9 %, male
8 – 21,8 %). The analysis of the data statistically reliably (p<0,05) indicates that DCU students have less of recommended foods in their ration than LUHS male and female students. There was also found statistically significant difference (p<0,05) that LUHS students more often on daily basis eat cereals products, fruits or vegetables. Fish and its products significantly reliably (p<0,05) were eatten more often in both groups of DCU students. The analysis of the data statistically reliably (p<0,05) indicates that most of females in LUHS (62,8 %) and DCU (50 %) appreciates but does not comply with healthy eating principles in their everyday life. 5,3 % of female in LUHS has a neutral opinion on this issue, while the females of DCU statistically reliably (p<0,05) more often (17,9 %) picked the answer that healthy diet was not interesting for them. There was no statistically significant differences of attitude to nutrition detected in the males group. Significant data shows that the females of DCU took a diet twice as often (28,6 %) as LUHS females (11,7 %), although they were not so successful in reducing a body weight (7,1 %) (p<0.05). To reduce body weight significantly succeeded 47,7 % (p<0,05) of LUHS males while only 9,7 % (p<0,05) of DCU males made it. As many as 67 % of LUHS females experienced stress or similar nervous pressure (p<0,05) in the last month while DCU females statistically reliably (p<0,05) more often claimed that they had no stress or similar nervous pressure (60,7 %). The data picked in the males group was similar although no significant differences detected. Statistically reliable relation (p<0,05) detected in both male (LUHS – 4,5 %, DCU – 22,6 %) and female (LUHS – 9,6 %, DCU – 25 %) groups that students claimed they suffered stomach-ache at least once a week. Data shows that LUHS students had less stomach problems than DCU students. More than half LUHS (56,5 %) and DCU (50 %) females indicated their health as good, although significant differences were not found. There were statistically reliably (p<0,05) more LUHS males (68,2 %) than DCU males (54,8 %) indicating their health as a good. All respondents from LUHS complained less about their health than DCU respondents.
Conclusion:
1. More than half of all respondents (approximately 59 %) eat 3-4 times a day, however the healthier eating habits dominate among LUHS student groups. Their nutrition was more regular (47,8 %, while DCU – 42,4 %), they had breakfast more regularly (57 %, while DCU – 43,7 %), they more often used vegetable oil (87,9 %, while DCU – 56,4 %) and paid more attention to nutrition information (38,5 %, while DCU – 18,7 %).
2. Students’ nutrition is irregular. LUHS students not often enough take cereals products (38,9 proc., DCU - 25,1 %), vegetables and fruits (34,6 %, DCU - 18,7 %), milk and dairy products (32,6 %, DCU – 23 %), meat products (37,2 %, DCU - 22,9 %). DCU student group the situation is worse, although they often ate fish and its products (22,9 %, while LUHS - 6,7 %). DCU respondents more often consumed products that are not recommended by rational nutrition guidelines (21,9 %, while LUHS - 12,5 %).
3. LUHS students rate their health better than DCU students (LUHS – 62,3 %, while DCU – 52,4 %) and also they are more satisfied by their health than DCU students (76,5 %, while DCU – 51,9 %). Even though LUHS students experienced more stress (63,1 %, DCU – 47,1 %), DCU respondents indicated stomach-ache more often (23,8 %, while LUHS – 7,1 %). Nutrition diets were more often taken among DCU students (28,8 %, while LUHS – 10,4 %), however less DCU students managed to reduce their body weight (8,4 %, while LUHS - 36,6 %).
10
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas VA – veterinarijos akademija
DCU – Dublin City University
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija
CINDI – Countrywide Integrated Non-communicable Diseases Intervention WHO – World Health Organization
ĮVADAS
Labiausiai paplitęs sveikatos apibrėţimuose bruoţas yra socialinis-vertybinis jos apibūdinimas, kuris sutinkamas PSO. Pagal jį sveikata yra visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena. Tokios būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje: dirbti, kurti ir tobulėti.
Sveika mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, vienas iš ligų profilaktikos elementų. Sveika ir pilnavertė mityba įtakoja ţmogaus fizinį ir protinį vystymąsi, taip pat turi įtakos ţmogaus darbingumui ir ilgaamţiškumui. Sveika, subalansuota mityba padeda saugoti bei stiprinti sveikatą. Įvairūs mokslininkų šaltiniai ir tyrinėjimai teigia, kad mūsų mitybos įpročiai turi įtakos sveikatai net apie 25-30 proc. Gyventojų aprūpinimas maistu priklauso nuo daugelio prieţasčių: šalies ţemės ūkio, maisto pramonės, prekybos, individualių ūkininkų (Škimienė ir kt., 2007; WHO, 2000; Valstybinė maisto ir mitybos strategija, 2003).
Mitybos įpročiai yra formuojami vaikystėje ir juos sunku po to pakeisti vyresniame amţiuje, kuomet jau yra susiformavę mitybos ypatumai. Pasak literatūros šaltinių bei anksčiau atliktų tyrimų, yra pastebima, kad kai kurių etninių grupių, mitybos įgūdţiai tapo maţiau sveikesni nei anksčiau, mityboje padaugėjo suvartojamų kalorijų kiekis, ypač riebalų, angliavandenių, druskos kiekiai. Tokie maisto produktai daţniausiai pakeičia sveikos mitybos produktus, tokius kaip: vaisiai, darţovės, riešutai, grūdai. Be to, svarbūs rizikos veiksniai susiję su mitybos įpročių formavimu, yra išsilavinimo lygis, pajamos, religija, įsitikinimai, susiję su mityba ir kt.(Montero Bravo et al., 2006; Du, 2004; Du, 2002).
Studijavimas ir sveikata yra labai glaudţiai susiję. Akademinis jaunimas yra specifinė, galima sakyti, išskirtinė gyventojų grupė. Tarpsnyje tarp 20-25 metų subręsta fizinė bei emocinė asmenybė, plečiasi jauno ţmogaus tobulėjimo galimybės, todėl didelis protinio darbo krūvis, laiko stoka, per menkas fizinis aktyvumas neigiamai veikia jauno ţmogaus darbingumą, savijautą, sveikatą. Būtent studijų metu ir formuojasi gyvensena, elgsena, pagaliau teisinga mąstysena, kas daţniausiai ir lemia jaunos asmenybės sveikatą, gyvenseną bei gyvenimo kokybę vėlesniais gyvenimo tarpsniais (Stukas ir kt., 2000).
Mokslinės literatūros analizė rodo, kad pastaruoju metu studentų mityba vis daţniau tampa mokslinių tyrimų objektu. Lietuvoje šiai problemai analizuoti daugiausiai mokslinių darbų 1996-2009 m. yra parengęs R. Stukas (1999, 2000, 2008). Socialinių veiksnių įtaką studentų gyvenimui tyrė L. Viraliūnaitė ir S. Poteliūnienė (2006).
Uţsienyje literatūra studentų mitybos klausimais itin gausi. Pirmo kurso studentų mitybos ypatumus tiria Ispanijos (Irazusta, 2006); Vokietijos (Keller, 2008), Kanados (Moffat, 2008); JAV (Driskell, 2008) mokslininkai. Ypač didelį dėmesį mitybos tyrimams skiria Lenkijos mokslininkai (Hasik, Gawecki, 2000; Smigiel-Papinska, 2002; Huk-Wieliczuk, 2004; Czapska et al., 2000; Wyka, 2006). Minėti mokslininkai nustatė, kad studentai yra viena iš grupių, kurių esama mitybą ir gyvenimo būdas, kelia daug problemų.
12 Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu studentų mitybos tyrimų skaičius, lyginant su uţsienyje atliekamais, yra nedidelis. Be to, būtų įdomu palyginti mūsų šalies ir kitų šalių studentų mitybos ypatumus.
PSO Europos regiono sveikatos politikos „Sveikata – 21“ 11 tikslas yra sveikesnė gyvensena. Iki 2015 metų visi visuomenės nariai turėtų pasirinkti sveikesnę gyvenseną, kad jie galėtų kuo sėkmingiau atlikti savo vaidmenį visuomenėje. Todėl būtina, išsiaiškinti kokia yra dabartinė studentų mityba, ir kaip ji lemia studentų pilnavertį gyvenimą.
Darbo tikslas – Įvertinti ir palyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Dublin City University (DCU) studentų mitybos ypatumus.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti LSMU ir DCU studentų mitybos įpročius.
2. Įvertinti LSMU ir DCU studentų mitybą lyginant su rekomenduojamais racionalios mitybos standartais.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Visuomenės sveikatos programosSveika mityba yra vienas iš pagrindinių profilaktikos priemonių, padedančių išsaugoti sveikatą ir nesusirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, atnešančiomis daug ţalos ne tik individualiai kiekvienam asmeniui, bet ir valstybei. Lėtinės neinfekcinės ligos uţima pirmą vietą išsivysčiusiose šalyse pagal mirčių skaičių, o vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių šias ligas, yra mityba. Taigi, sprendţiant šį klausimą yra kuriamos įvairios mitybos saugos strategijos, gyventojų mitybos gerinimo strategijos, įvairios sveikos mitybos mokymo programos (Wolfram et al., 2007; Škimienė ir kt. 2007; Petkevičienė, 2000).
Daugelis sveikatos informacijos veiklų susijusių su mityba ir fiziniu aktyvumu prasidėjo XX a. pabaigoje. Įvairias programas susijusias su mityba Europoje, koordinuoja ir vykdo Europos komisija, pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir vietinės šalių organizacijos (nacionaliniu lygiu) (Wolfram et al., 2007).
Tapo aktualu analizuoti ţmonių sveikatą ir analizių rezultatais dalintis su kitomis šalimis. Informacijos pasidalijimas yra svarbus kuriant savą sveikatos politiką ir susiduriant su visuomenės sveikatos problemomis. Europos komisija rėmė keletą projektų susijusių su informacijos kaupimu ir pasikeitimu, tačiau esminis įvykis įvyko 2002 metais rugsėjo 23 dieną, kai Europos parlamentas ir Taryba priėmė naują bendruomenės veiklos programą, skirtą visuomenės sveikatai. Ši programa buvo pradėta 2003 metais sausio 1 dieną. Jai išpildyti buvo numatyti 6 metai, t.y. iki 2008 metų gruodţio 31 dienos. Programa buvo priimta siekiant papildyti valstybių narių politiką. Jos tikslas buvo gerinti ţmonių ir visuomenės sveikatą. Trys pagrindiniai programos tikslai:
Gerinti informaciją ir ţinias visuomenės sveikatos srityje;
Sustiprinti gebėjimą greitai reaguoti į atsirandančias sveikatos grėsmes;
Skatinti sveiką gyvenseną, uţkirsti kelią ligoms, sukuriant politiką ir veiklą joms pasiekti.
Vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, visuomenės sveikatos programos srityje, su gyvenimo būdu susijusių sveikatą lemiančių veiksnių, yra mityba ir fizinis aktyvumas. Dauguma atliktų mokslinių tyrimų įrodė, kad fizinio aktyvumo stoka ir nesveika mityba lemia daugelio neuţkrečiamų ligų atsiradimą ir didina riziką susirgti jomis. Pagrindinės lėtinės neinfekcinės ligos, susijusios su mityba, yra širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, diabetas, osteoporozė ir vėţys. Daugumai europiečių, kurie nerūko ir nepiktnaudţiauja alkoholiu, mityba ir sportas yra labai svarbūs kontroliuojami veiksniai, uţtikrinantys jų ilgalaikę sveikatą. Per pastarąjį dešimtmetį fizinis neveiklumas ir per didelis su maistu gaunamas riebalų kiekis tampa vis didesnė problema ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (Wolfram et al., 2007; Oja, Borms, 2004; Taylor at al., 2000; Sjostrom at al., 1999).
14 Ligos, susijusios su gyvensena, tokios kaip: nutukimas, diabetas, širdies kraujagyslių ligos, skrandţio ir ţarnyno ligos, kai kurios vėţio formos, osteoporozė ir depresija šiuolaikinėje visuomenėje yra pagrindinės neįgalumo prieţastys, turinčios įtakos gyvenimo trukmei Europoje. Siekiant, kad visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų darbas būtų efektyvesnis, būtina suprasti tam tikrų ligų biologinius ir patofiziologinius procesus bei išnagrinėti duomenis, apibūdinančius visos tos šalies ţmonių populiacijos maisto suvartojimo ir fizinio aktyvumo ypatumus (Oja, Borms, 2004; Taylor at al., 2000; Garcia-Lascurain et al., 2006).
Mitybos ypatumai ir kasdieninis fizinis aktyvumas priklauso nuo individualaus pasirinkimo (kultūros, skonio suvokimo), nuo socialinės-ekonominės padėties, aplinkos veiksnių (maisto prieinamumo, galimybės nusipirkti tam tikrus maisto produktus, kokybės bei produkto saugos). Aplinkos ir socialiniai-ekonominiai veiksniai yra formuojami per sveikatos politiką (strategijas), uţ kurios vykdymą yra atsakinga visuomenė ir Europos komisija (Wolfram et al., 2007; Garcia-Lascurain et al., 2006).
1.2. Mitybos reikšmė ţmogaus sveikatai
Vienas pagrindinių sveikatą saugančių veiksnių bei ligų profilaktikos elementų yra sveika mityba (Škėmienė ir kt., 2007), kuri suprantama ne tik kaip tinkamas maisto kiekis ir kokybė, bet ir paskirstymas per dieną (Medicinos enciklopedija, 1994). Sveika mityba uţtikrina gerą visų organų ir sistemų funkcionavimą (Laţauskas, 2005; Pokrovskis, 1992; Ţilinskienė, Gudţinskienė, 2003).
Nėra tikslaus apibrėţimo, kas yra mityba: ji gali būti apibrėţta kaip sąveika, kuri atsiranda tarp gyvųjų organizmų ir maisto produktų. Mityba nagrinėjama psichologiniu, socialiniu, kultūriniu, ekonominiu aspektais, kurie daro įtaką renkantis vienokius ar kitokius maisto produktus (Smolin, Grosvenor, 2000).
Mitybos specialistai teigia, jog mityba – viena iš pagrindinių ţmogaus egzistavimo sąlygų. Mityba tiesiogiai veikia ţmogaus augimą, vystymąsi, fizinę savijautą ir protinį darbą. Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, todėl labai svarbu išsiugdyti naudingus mitybos įpročius (Ţilinskienė, Gudţinskienė, 2003; Laţauskas, 2005; Urbietis 1996).
Mityba – sudėtingas procesas, apimantis maisto medţiagų patekimą į organizmą, jų virškinimą, rezorbciją ir įsisavinimą. Maistas tokiu pavidalu, kokiu jis patenka į organizmą, negali rezorbuotis į kraują bei limfą ir būti panaudotas įvairioms gyvybinėms funkcijoms. Pirmiausia jis turi būti suvirškintas, t. y. apdorotas mechaniškai ir chemiškai iki tokių junginių, kuriuos organizmas gali įsisavinti. (Proškuvienė, 2006).
Mitybos įpročiai yra daugiau nei apsirūpinimas maisto medţiagomis. Jie parodo, kas mes tokie esame, kaip bendraujame ir kaip jaučiamės. Mitybos įpročiai – tai tradicijų ir kultūros bei šeimos istorijos dalis (Gibney et al., 2004). Todėl juos gana sunku keisti.
Racionali mityba yra tokia, kai ţmogus gauna visų jam reikalingų medţiagų ir tokiais kiekiais, kurie geriausiai pasisavinami ir patenkina organizmo poreikius. Tinkamai organizuota mityba turėtų būti nuosaiki, įvairi, subalansuota, reguliari (Robinson Corinne, Weigley Emma, 2006).
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje išspausdinti JAV mokslininkų darbai įrodė, kad neteisinga mityba ir kai kurie maisto faktoriai tiesiogiai nulemia beveik 50 proc. mirčių. Taigi, sveika mityba iš tikrųjų yra sveikatos pagrindas (Lietuvos sveikatos programa, 1998).
Moksliškai pagrįsta mityba vadinama racionalia. Racionalios mitybos pagrindą sudaro vartojamo maisto balansas, uţtikrinantis reikalingą maisto ir biologiškai aktyvių medţiagų kiekį, būtiną normaliai organizmo veiklai. Tokia mityba ne tik stiprina sveikatą, lemia fizinę ir protinę ţmogaus raidą, bet ir saugo nuo kai kurių ligų (Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, 2004).
Paskutiniame dvidešimto amţiaus ketvirtyje įrodyta, kad mitybos veiksniai labai svarbūs maţiausiai penkių iš dešimties ligų, daţniausiai tampančių mirties prieţastimi, patogenezės vystymuisi. Netinkama mityba skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, nutukimo, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kitų lėtinių ligų atsiradimą. Lėtinė ligų epidemija dvidešimto amţiaus antroje pusėje siejama su išaugusiu didelės energinės vertės maisto produktų, turinčių daug gyvulinių riebalų, cukraus ir maţai maistinių skaidulų, vartojimu, o taip pat darţovių, vaisių, grūdinių produktų vartojimo sumaţėjimu (Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, 2004).
Manoma, kad tokios ligos kaip cukrinis diabetas, nutukimas, dantų gedimas, padidėjęs kraujo spaudimas, infarktas, vėţys (krūties, storosios ţarnos, skrandţio, plaučių ir kt.) yra susijusios su mityba (Ţilinskienė, Gudţinskienė, 2003).
Dėl nesveikos mitybos atsiranda išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, navikai, nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporozė, anemija, jodo stokos sukelti sveikatos sutrikimai ir kitos išsivysčiusių šalių visuomenę varginančios ligos (Laţauskas, 2005; Miškinienė, 2006).
Neabejojama, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio turintis maistas, nutukimas yra svarbūs kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų, sudarančių didţiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, rizikos veiksniai (Galuska, Khan, 2001; Kristenson et al., 1997). Nustatyta, kad sočiosios riebalų rūgštys, esančios maisto davinyje, padidina tiek bendrojo, tiek maţo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį, tuo tarpu omega-3 šeimos polinesočiosios riebalų rūgštys cholesterolio kiekį kraujo serume sumaţina (Miškinienė, 2006). Taigi, gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas gali būti vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, o mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medţiagų ir energijos normas, gali padėti išvengti dislipoproteinemijų ir lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su mityba (Carluccio et al., 2007; Aronis et al., 2007). Taip pat nustatytas ryšys tarp kai
16 kurių antioksidacinių vitaminų (pavyzdţiui, vit. E, C) trūkumo maisto daviniuose ir padidėjusios rizikos susirgti širdies kraujagyslių ligomis bei vėţiu (McKechnie et al., 2002; Harris et al., 2002). Manoma, kad maţo tankio lipoproteinų, pernešančių cholesterolį su krauju, oksidacija taip pat gali būti vienas širdies kraujagyslių ligų ir vėţio rizikos veiksnių (Kleeman et al., 2007; Bidoli et al., 2005).
Arterinis kraujospūdis daţniau padidėja nutuktiems ţmonėms. Hipertenzijos riziką ypač didina padidėjęs valgomosios druskos kiekis maiste (Laţauskas, 2005).
Moksliškai įrodyta, kad nutukimas vaikystėje yra svarbus nutukimui suaugus atsirasti. Jei nutukęs 6 metų vaikas, tikimybė, kad jis toks liks yra 25 – 30 proc., jei 12 metų – tikimybė 75 proc. (Kiess et al., 2004). Didelės įtakos antsvorio atsiradimui gali turėti netinkama dieta ir ţinių apie sveiką mitybą stygius (Antal et al., 2005).
Sveikas maistas teikia organizmui energijos, lemia bendrą savijautą ir darbingumą, protinę ir fizinę veiklą: jeigu stinga tam tikrų maistinių medţiagų, maţėja organizmo atsparumas ir darbingumas, greičiau susergama (Laţauskas, 2005; Ţilinskienė, Gudţinskienė, 2003). Nors vien sveikas maistas negarantuoja, kad sveikata bus gera, tačiau suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti (Laţauskas, 2005).
Pereinant į rinkos ekonomiką labai išaugo maisto produktų kainos, anksčiau buvę pigūs, biologiškai vertingi maisto produktai socialiai paţeidţiamoms gyventojų grupėms tapo sunkiai prieinami. Keičiasi ne tik vartojamų maisto produktų asortimentas, bet ir jų kiekis bei kokybė. Gyventojai pradėjo vartoti ne tik „pigesnius“ ar biologiškai maţiau vertingus, bet ir daugiau uţterštus maisto produktus. Kai kurios neigiamos šio reiškinio pasekmės sveikatai ţinomos jau dabar, o kai kurios paaiškės tik po kelių metų (Lietuvos sveikatos programa, 1998). Lietuvos respublikinio mitybos centro atlikti suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimai rodo, kad 67 proc. suaugusiųjų maisto produktų pasirinkimą apsprendţia kaina, ir tik 8 proc. apklaustųjų maisto produktus renkasi norėdami pagerinti sveikatą (Kadziauskienė ir kt., 1999). Maisto pasirinkimas daugiausia priklauso nuo socialinės padėties, materialinių išteklių, asmeninių pomėgių bei įpročių, tačiau ţmogaus mityba visomis gyvenimo aplinkybėmis savo kokybe ir kiekybe turi atitikti fiziologines normas.
Paţymėtina ir tai, jog sveikai mitybai būtinas saugus maistas, todėl vis labiau didėja ekologinių produktų gamyba bei vartojimas. Daugelis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, rengia nacionalines maisto saugos, kokybės bei gyventojų mitybos gerinimo strategijas, kuriose prioritetas teikiamas ţmonių sveikatai. Lietuvos respublikos seimo priimtoje sveikatos programoje, kurią buvo numatyta įgyvendinti iki 2010 metų, buvo siekiama, kad visų gyventojų mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti.
1.3. Pagrindiniai mitybos principai
Norėdamas visiškai patenkinti organizmo poreikius, ţmogus kasdien su maistu turi gauti apie 50 įvairių medţiagų. Pagrindinės maisto medţiagų funkcijos - aprūpinti organizmo ląsteles energija ir būti ţaliava naujų ląstelių ir audinių gamybai (Ţilinskienė, Gudţinskienė, 2003). Maisto medţiagos skirstomos į 6 grupes: angliavandenius, riebalus, baltymus, vitaminus, mineralines medţiagas, vandenį (Petrauskienė, Zaborskis, 2000). Palankiausias gaunamų medţiagų santykis maiste: baltymų, riebalų ir angliavandenių, turi būti 1:1:4 (Miškinienė, 2006; Proškuvienė, 2006).
Šiuolaikinės sveikos mitybos gairės, parengtos Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės, pateikia moksliškai pagrįstas ţinias apie mitybą ir sveikatą. Mitybos gaires ypač gerai atspindi mitybos principai ir taisyklės.
Nuosaikumas. Tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Jis labai elementarus, tačiau daugeliui
sunkiai įgyvendinamas. Svarbu ţinoti, kad net ir būtina maisto medţiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai;
Įvairumas. Su maistu būtina gauti apie 50 maisto medţiagų. Nė vienas maisto produktas neturi
absoliučiai visų maisto medţiagų. Jos gaunamos valgant įvairų maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvulinius maisto produktus, bus patenkinami organizmo poreikiams šioms medţiagoms;
Subalansuotumas. Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medţiagų
santykis. Maisto medţiagų poreikis priklauso nuo ţmogaus amţiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo (Laţauskas, 2005).
Ţmogaus elgsena ir gyvensena sudaro darnią visumą, priklausančią nuo biologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių bei galinčią turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos sveikatai. Galima skirti tris elgsenos kategorijas:
sveikatą stiprinanti elgsena, kai sąmoningai elgiamasi taip, kad sveikata stiprėtų, arba tikimasi, kad
taip elgiantis ji sustiprės.
sveikatą palaikanti elgsena, susijusi su įvairiomis ligų profilaktikos priemonėmis, pvz., vitaminų
vartojimas namuose.
sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena, susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais (rūkymas,
18 1.3.1. Mitybos taisyklės
Sveikos mitybos gairės pagal J. Petkevičienę:
1. Valgyti kuo įvairesnį maistą. Tokiu būdu išliks maţesnė tikimybė, kad kai kurių medţiagų trūks
organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Kasdien valgant įvairių grupių maisto produktus, galima uţtikrinti įvairovę.
2. Suvalgyti tokį maisto kiekį, kad kūno svoris būtų normalus. Kūno svoris pradeda didėti tada, kai su
maistu gautos energijos kiekis viršija organizmo išeikvotos energijos kiekį.
3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, ir cholesterolio. Didelė
cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių ankstyvos aterosklerozės rizikos veiksnių. Cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas, per gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas.
4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų. Apie 55 – 60 proc.
energijos į ţmogaus organizmą turi patekti angliavandenių, ypač polisacharidų, pavidalu. Šių angliavandenių gausu darţovėse, bulvėse, grūdų produktuose, duonoje.
5. Valgyti kuo mažiau cukraus ir saldumynų. Per gausus saldumynų vartojimas skatina viršsvorio atsiradimą, o cukraus perteklius maţina vitaminų kiekį organizme.
6. Saikingai vartoti druską. Per gausus valgomosios druskos vartojimas yra vienas iš esminių
padidėjusio kraujospūdţio rizikos veiksnių.
7. Kuo mažiau vartoti alkoholio. Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims, kepenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams.
Minėtos gairės yra dalis programos, kurios tikslas ne tik pagerinti ţmonių sveikatą, bet ir sumaţinti mirtingumą ir sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (Petkevičienė, 2000).
Specialiosios rekomendacijos skirsis kiekvienoje valstybėje dėl maisto prieinamumo bei maistui priimtinos kultūros. Siekiant, kad jos būtų įgyvendinamos ir veiksmingos, turi būti atsiţvelgta į visuomenės mitybos įpročius bei ligų, susijusių su mityba, paplitimą. Mitybos gairės turėtų būti vaizduojamos ant plakatų ar kitų vaizdinių priemonių, nes tai padėtų individui išsirinkti sveikus produktus ir maţiau vartoti tokių maisto medţiagų, kaip cukrus, riebalai, druska. Šios mitybos gairės turėtų skatinti ţmogų rinktis natūralius maisto produktus be konservantų, turi būti prieinami ir įperkami. Dauguma šalių vadovaujasi pagal CINDI (Countrywide Integrated Non-communicable Diseases Intervention) programą sudarytomis mitybos gairėmis:
1. Valgyti įvairius maistingus maisto produktus, geriau gautus iš augalinių produktų nei gyvulinės kilmės;
3. Valgyti įvairius vaisius ir darţoves, pageidautina švieţius ir vietinius, keletą kartų dienoje (ne maţiau, kaip 400 gramų);
4. Išlaikyti kūno masės indeksą artimą normos riboms (KMI 20-25), įtraukiant fizinį aktyvumą, pageidautina kasdien;
5. Kontroliuoti riebalų kiekį (ne daugiau 30 proc. visos dienos energijos kiekio), keičiant sočiąsias riebalų rūgštis į nesočiąsias, augalų aliejų ar minkštą margariną;
6. Pakeisti riebią mėsą ir mėsos produktus į pupeles, ankštinius produktus, lęšius, ţuvį, paukštieną ar kitą liesą mėsą;
7. Valgyti pieno produktus (pieną, kefyrą, jogurtą, sūrį, rūgpienį), kurie turi maţiau riebalų ir druskos; 8. Rinktis maisto produktus, kurie turi maţiau cukraus, riboti saldţius gėrimus ir saldumynus;
9. Pasirinkti produktus su maţesniu kiekiu druskos, bendras druskos kiekis per dieną neturėtų viršyti arbatinio šaukštelio (6g), įskaitant druską duonoje bei paruoštuose produktuose;
10. Neviršyti daugiau dviejų alkoholinių gėrimų per dieną (t.y. vienas gėrimas – 10 g gryno alkoholio); 11. Ruošti maistą saugiai pagal higienos reikalavimus, verdant, kepant mikrobangų krosnelėje, ant garų
ar troškinant galima išvengti papildomų riebalų pridėjimo;
12. Skatinti ţindymą iki 6 mėnesių, o vėliau saugų ir tinkamą maitinimą (WHO, 2007; WHO, 1999). Įvairios šalys savaip pavaizduoja mitybos gaires tam, kad ţmones jas galėtų lengviau įsiminti. Populiariausias vaizdavimo grafikas yra maisto piramidė. Airija, bei Lietuva yra tos šalys, kurios naudojasi mitybos piramide (ţr. 1 pav.).
20 Airių piramidė yra tipiškiausias maisto piramidės pavyzdys, kurią sudaro 5 grupės, iš kurių kiekviena suformuoja sluoksnį. Ţemiausias sluoksnis rodo, ką turėtumėme valgyti daugiausia pavyzdţiui „grūdinės kultūros produktų“, o viršuje – ką maţiausiai, tai būtų „aliejai ir daug cukraus turintys maisto produktai“, vidurį sudaro vaisiai ir darţovės, aukščiau – pienas ir jo produktai, dar aukščiau – mėsa ir ţuvis. Šalia pateikiami patarimai, kad reikėtų gerti daug vandens.
PSO sukūrė maisto piramidę pagal CINDI (from the Countrywide Integrated Non communicable Disease Intervention programme). Šios piramidės išskirtinumas yra naudojami spalvų kodai tokie, kaip šviesoforo spalvų (ţr. 2 pav.).
2 pav. PSO mitybos piramidė pagal CINDI.
Piramidės apačioje esanti ţalia spalva (grūdiniai produktai, vaisiai ir darţovės) nurodo, kokie produktai turėtų sudaryti didţiausią dienos mitybos davinio dalį. Oranţinę spalvą atitinka mėsa, kiaušiniai, ţuvis, pienas ir jo produktai, kurie uţima vidurinę piramidės dalį ir tai rodo, kad nedideli kiekiai yra būtini uţtikrinant sveiką ir subalansuotą mitybą. Raudona spalva piramidės viršuje, ţyminti aliejus, riebalus, cukrų ir informuojanti, kad tik labai nedideli šių medţiagų kiekiai yra reikalingi mūsų organizmui (WHO, 1999).
1.3.2. Sveikos mitybos piramidė
Lietuvos sveikos mitybos piramidėje maisto produktai suskirstyti į šešias grupes, kurios patalpintos įvairiuose piramidės aukštuose, atsiţvelgiant į tai, kiek jų sutartinių porcijų patartina suvalgyti per parą. Sveikos mitybos piramidėje porcija – tai santykinis produkto kiekis (pavyzdţiui, duonos riekė, vaisius, indelis salotų, stiklinė pieno ir panašiai), o ne absoliutus produkto kiekis ar tūris. Taigi, ši piramidė nurodo, kokią dalį vienas ar kitas produktas turėtų uţimti paros maisto racione. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio mitybos centro sveikos mitybos piramidė su rekomendacijomis pateikta 3 pav.
3. pav. Sveikos mitybos piramidė pagal Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinį mitybos centrą,
1998
Piramidės pagrindą sudaro maisto produktai, kurių rekomenduojama valgyti daugiausiai – duona, grūdai, bulvės ir jų produktai. Tai pamatinė piramidės grupė. Iš piramidės pamatinės grupės rekomenduojama valgyti 5-11 porcijų per dieną (piramidėje porcijos yra santykinis produkto kiekis, pvz. duonos riekė, vaisius). Beveik pusė paros energijos turėtų būti gaunama valgant duoną, kruopas, makaronus ar bulves. Minėtuose maisto produktuose labai maţai riebalų, bet labai daug maistinių skaidulų. Ypač daug jų turi kepiniai iš rupaus malimo miltų. Maistas, turintis pakankamą maistinių skaidulų kiekį, greitina ţarnyno peristaltiką, apsaugo nuo vidurių uţkietėjimo, divertikuliozės ir
22 hemorojaus. Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, maistinės skaidulos apsaugo nuo storosios ţarnos vėţio. Klaidingai manoma, kad, valgant duoną ir bulves, galima greičiau nutukti nei valgant kitus produktus. Tačiau krakmolo energinė vertė yra maţesnė nei riebalų arba alkoholio (Карсекин, Рымарук, 2001). Virš pamatinės grupės viename lygyje pateikiamos dvi produktų grupės – darţovių grupė – rekomenduojama 3 – 5 porcijos per dieną ir vaisių grupė – rekomenduojama 2 – 4 porcijos per dieną. Tirpiosios maistinės skaidulos: pektinai, esantys obuoliuose, serbentuose, agrastuose ir kituose vaisiuose bei uogose pasiţymi cholesterolį maţinančiu poveikiu. Vaisiai ir darţovės savo sudėtyje turi antioksidantų ir polifenolių, kurie apsaugo skrandţio epitelį nuo uţdegimo, sukelto Helicobacter pylori infekcijos, arba slopina endogeninių kancerogenų nitrozaminų susidarymą skrandyje (Bertsias et al., 2005). Darţovėse ir vaisiuose esantis kalis, magnis, kalcis, maţina arterinės hipertenzijos riziką, B grupės vitaminai, tarp jų B6 ir folio rūgštis apsaugo organizmą nuo anemijos. Vitaminas C gerina geleţies pasisavinimą iš augalinių produktų. Antioksidantų (karotinoidų, vitaminų C ir E) trūkumas maiste yra širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų rizikos veiksnys (Ašmenskas ir kt., 1997). Virš šių dviejų grupių pateikiamos dar dvi produktų grupės – pienas, sūris, jogurtas – 2 – 3 porcijos per dieną ir mėsa, paukštiena, ţuvis, ankštiniai, kiaušiniai, riešutai – rekomenduojama taip pat 2 – 3 porcijos per dieną. Piramidės viršūnėje pateikiama produktų grupė, kuri turėtų sudaryti maţiausią maisto raciono dalį: riebalai, aliejai – juos rekomenduojama vartoti saikingai, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai – šiuos produktus vartoti retai.
Druską, kaip ir cukrų, reikėtų vartoti labai saikingai. PSO rekomenduoja, jog bendras druskos kiekis maiste per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (6 g). Vartojant daug druskos, skatinamas arterinės hipertenzijos vystymasis. Druskos įtaka sergamumui arterine hipertenzija paţymima daugelyje mokslinių tyrimų (Dunham, Kollar, 2006; Lukoševičius, 2003).
Riebiuose mėsos ir pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Jos didina cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė, kuri gali pasireikšti išemine širdies liga arba smegenų insultu (Lukoševičius, 2003; Ašmenskas ir kt., 1997).
1.4. Mitybos reţimas
Mitybos reţimas – tai valgymų skaičius per parą ir maisto kiekybinis paskirstymas atskirais valgymais. Mitybos reţimą reguliuoja alkis. Alkio jausmas išnyksta po 10 – 15 minučių nuo valgymo pradţios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir įsisavinama. Apetitą slopina daţnas valgymas nedidelėmis porcijomis (Berkey et al., 2003).
Gyvenimo tempui vis greitėjant, daugeliui iš mūsų nebelieka laiko pasirūpinti savimi ir susimąstyti apie tai, ką valgome. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu laiku, nes atėjus laikui valgyti, ima skirtis daugiau skrandţio sulčių, atsiranda noras valgyti, o pavalgius – maistas greičiau suvirškinamas. Tačiau studentų darbo krūvis yra labai įtemptas, jiems trūksta laiko pavalgyti, neretai sutrinka jų mitybos reţimas. Labai svarbios virškinimui sąlyginės-refleksinės reakcijos, seilių išsiskyrimas, įprotis valgyti tuo pačiu laiku. Nereguliariai valgant, daţniau susergama skrandţio ligomis, įvairiais virškinimo sutrikimais. Suaugusiam ţmogui reikėtų valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks reţimas, kai per pusryčius ir pietus ţmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei – maţiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maţdaug dviem valandoms iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) ţmonės daţniau suserga virškinimo trakto ligomis (Laţauskas, 2005). Daugelis studentų medikų vakarieniauja nuo 20 iki 24 val. Vakarieniauti reikėtų maţdaug prieš dvi valandas iki nakties miego, patartina iki 20 valandos (Škėmienė ir kt., 2007).
Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės praeitų 5 – 6 valandos. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai (Berkey et al., 2003).
Valgant retai, kas 6 – 8 valandas, labai išalkstama ir iš karto suvalgoma daug. Dėl to skrandţio sienelės išsitempia, jos negali laisvai judėti, maistas blogiau susimaišo su sultimis, ilgiau uţsibūna skrandyje, pradeda dirginti skrandţio gleivinę. Be to, valgant labai išalkus, skubama, maistas blogai sukramtomas. Rekomenduojamas toks valgymų laikas: pusryčiai – 8 val; priešpiečiai – 11 val; pietūs – 14:30 val; vakarienė – 19 val. (Berkey et al., 2003).
Mitybos specialistai taip pat rekomenduoja gauti ne vienodą kiekį energijos skirtingų valgymų metu. Vieno valgymo metu gaunamos energijos kiekis turėtų priklausyti nuo valgymų skaičiaus per parą.
Skirtingų valgymų metu rekomenduojamos paros energinės vertės pateikiamos 1 lentelėje (Berkey et al., 2003).
1 lentelė. Skirtingų valgymų metu rekomenduojamos paros energinės vertės
Valgymų skaičius Pusryčiai (proc.) Pietūs (proc.) Pavakariai (priešpiečiai) (proc.)
Vakarienė (proc.)
4 valgymai per parą 25 35 15 25
3 valgymai per parą 30 40 – 45 – 25 – 30
24
2 lentelė. Paros maisto davinio sudėtis
Maisto produktų grupės Kiek kartų valgyti Porcijos dydis
Grūdiniai produktai 6 - 11 1 riekė duonos, ½ stiklinės virtų makaronų ar virtų kruopų, ½
stiklinės dribsnių
Darţovės 3 - 5 1 vidutinio dydţio bulvė, 1 stiklinė
lapinių darţovių, ½ stiklinės švieţių darţovių
Vaisiai 2 - 4 1 vaisius, ½ stiklinės uogų, ¾
stiklinės sulčių
Pienas ir jo produktai 2 - 3 1 stiklinė pieno ar rūgpienio, ½ stiklinės varškės , 40 g sūrio Mėsa, ţuvis, ankštiniai,
kiaušiniai, riešutai
2 - 3 60-100 g liesos mėsos, 1 kiaušinis, 0.5 stiklinės virtų pupelių ar ţirnių, 100 g ţuvies, 1/3 stiklinės riešutų 2 lentelėje matyti, kad didţiausia rekomenduotina paros maisto davinio sudėties dalis yra grūdinės kultūros produktai. Beveik pusė paros energijos turėtų būti gaunama valgant duoną, kruopas, makaronus ar bulves. Minėtuose maisto produktuose labai maţai riebalų, bet labai daug maistinių skaidulų (Škėmienė ir kt., 2007). Toliau, daţniausiai vatrotinų produktų grupėje, rekomenduojamos darţovės ir vaisiai. Pienas ir jo produktai, mėsa, ţuvis ar kiaušiniai yra rečiau vartotinų maisto produktų grupėje, o saldainius ir cukraus gaminius rekomenduojama vartoti kuo maţiau.
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Tiriamasis kontingentas ir tyrimo organizavimas
2012 m. pavasario semestro metu buvo atliktas Lietuvos ir Airijos universitetų studentų mitybos ypatumų tyrimas. Atsitiktine tvarka buvo apklausti LSMU ir DCU besimokantys visų kursų bei programų studentai. Tyrimui pasirinktas anoniminis klausimynas (anketa). Klausimynas (anketa) sudarytas remiantis tarptautiniu sveikos gyvensenos klausimynu (Finbalt Health Monitor, HBSC 2001, HBSC 2006) bei kita sukaupta ir studijuota literatūra. Klausimynas (anketa) sudaryta dviem kalbomis: anglų ir lietuvių. Studentams buvo nurodyta, kad kai kuriuose klausimuose galimi keli atsakymų variantai, nurodyta, kad klausimynas (anketa) yra anoniminis ir jų dalyvavimas apklausoje yra savanoriškas. Klausimynas (anketa) pridedamas (1 priedas).
Klausimyną (anketą) sudarė 21 klausimas. Jame išskirtos 3 klausimų grupės:
Sociodemografiniai duomenys (lytis, amţius, gyvenamoji vieta, uţimtumas);
Mitybos įpročius vertinantys klausimai (maisto papildų vartojimas, poţiūris į maisto produktų sudėtį, kriterijai renkantis maisto produktus, produktų asortimentas, mitybos reguliarumas);
Klausimai apie sveikatą (sveikatos negalavimai, poţiūris į sveikatą, dietų įtaka svoriui, sveikatos būklės vertinimas).
Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika
Pagal parengtą anoniminę apklausą studentai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) uţpildė 298 anketas, iš kurių teisingai ir iki galo uţpildytos buvo 282, t.y. 94,6 proc. Studentai iš Dublin City University (DCU) uţpildė 193 anketas, iš kurių teisingai ir iki galo uţpildytos buvo 177, t.y. 91,7 proc. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amţių pateikiamas 3 lentelėje.
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amţių
LSMU studentai n (proc.) DCU studentai n (proc.) LSMU studentų amţiaus vidurkis DCU studentų amţiaus vidurkis Moterys 192 (68,1 proc.) 84 (47,5 proc.) 21,5 m. 22,6 m. Vyrai 90 (31,9 proc.) 93 (52,5 proc.) 22,52 m. 24,3 m.
26
4 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Gyvenamoji vieta LSMU studentai n (proc.) DCU studentai n (proc.)
Su tėvais 126 (44.7 proc.) 45 (25.4 proc.)
Savo nuomojamame
bute/name 140 (49.6 proc.) 90 (50.8 proc.)
Bendrabutyje 16 (5.7 proc.) 42 (23.7 proc.)
LSMU ir DCU studentų nuolatinio darbo pastovumas pateikiamas 5 lentelėje.
5 lentelė LSMU ir DCU studentų skirstymas pagal uţimtumą
Nuolatinis darbas LSMU studentai n (proc.) DCU studentai n (proc.)
Taip 55 (39,0 proc.) 78 (44,1 proc.)
Ne 86 (61,0 proc.) 99 (55,9 proc.)
Statistinės duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą SPSS (Statical Pacage for Social Sience) 17.0 for Windows versiją ir ,,Microsoft Excel 2010“ programą. Pateikiant rezultatus nurodomas statistinių hipotezių patikimumas naudojant χ2 (chi kvadrat) kriterijų. Chi-kvadrato testo kriterijaus p-reikšmė pagal Pirsono formulę (Pearson Chi-Square) viršija reikšmingumo lygmenį 0,05 (p<0,05- reikšmingas). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelių bei grafikų pavidalu.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Studentų gyvensenos mitybos įpročių vertinimas
Norint įvertinti studentų mitybos įpročius, buvo analizuojamas jų maisto vartojimo daţnumas per dieną. Gauti rezultatai, kad dauguma LSMU (63,8 proc.) ir DCU (54,2 proc.) respondentų maitinasi 3-4 kartus per dieną, tačiau didelių skirtumų tarp universitetų nebuvo. Šiek tiek rečiau, 1-2 kartus per dieną, valgo DCU (21,4 proc.) nei LSMU (31,9 proc.) merginos. Atsakymą, jog valgo 5 kartus dienoje ir daugiau, pasirinko tik 6,4 proc. LSMU studenčių, tuo tarpu DCU studentės sudarė net 25 proc. (p<0,05). Vaikinų grupėje duomenys pasiskirstė panašiai kaip ir merginų. Ţymesni skirtumai rasti tarp valgančiųjų 1-2 kartus per dieną. LSMU studentai taip valgo statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau (22,7proc.), nei tos pačios lyties atstovai iš DCU (9,7 proc.). Tačiau DCU studentai tris kart daţniau (35,5 proc.) (p<0,05) valgo 5 ir daugiau kartų per dieną, nei vaikinai iš LSMU (11,4 proc.). Literatūroje skelbiami panašūs duomenys, 48,5 proc. studentų valgo 3 kartus per dieną, 28,3 proc. – 4 kartus, o 16,1 proc. - maţiau nei 3 kartus per dieną (Kondratas ir kt., 2007) (ţr. 4 pav.).
4 pav. LSMU ir DCU abiejų lyčių studentų valgymo daţnis (kartai) per dieną
LSMU studentės (61,7 proc.) pusryčiauja statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau, nei studentės iš DCU (35,7 proc.). Iš gautų tyrimo rezultatų, akivaizdu, kad LSMU merginos nepamiršta papusryčiauti. Tai joms yra neatsiejama mitybos reţimo dalis. Daugiau kaip pusei abiejų universitetų vaikinų, tiek LSMU (52,3 proc.), tiek DCU (51,6 proc.) pusryčių valgymas yra vienodai reikšmingas. Abiejų lyčių studentai iš LSMU rečiau nei jų kolegos iš DCU ne visada pusryčiaudavo. Atsisako pusryčių 17 proc. LSMU studenčių, o DCU merginų įprotis nevalgyti pusryčių įsitvirtinęs kur kas labiau (32,1 proc.) (p<0,05). Lygiai tiek pat (32,1 proc.) DCU studentės pusryčius valgo tik kartais (p<0,05). Todėl galima
28 daryti išvadą, kad pusryčiai joms nėra labai svarbūs. Panašiu skirtumu kaip merginos, pusryčių valgymą, įvardino ir vaikinai, pasirinkdami atsakymą „Kartais“ LSMU (25 proc.) ir DCU (32,3 proc.), tačiau reikšmingų skirtumų nerasta (žr. 4 pav.).
4 pav. LSMU ir DCU studentų skirstymas pagal pusryčių valgymą
Tyrimo metu buvo nagrinėtas studentų mitybos rėţimas. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu laiku, nes, atėjus laikui valgyti, ima skirtis daugiau skrandţio sulčių, atsiranda noras valgyti, o pavalgius – maistas greičiau suvirškinamas. 5 paveikslėlyje pateikti duomenys rodo, kad abiejų universitetų ir abiejų lyčių studentų mitybos reguliarumas skyrėsi labai neţymiai. Remiantis tyrimo duomenimis matyti, kad daţniausiai arba kartais (apie 70 proc.) dėmesį mitybai skiria visos studentų grupės. Nereguliariai maitinasi trečdalis tiek DCU (32,1 proc.) tiek LSMU (29,8 proc.) studenčių, tačiau ststistiškai patikimų skirtumų nerasta. Lyginant vaikinų mitybą, nustatyta, kad 20,5 proc. LSMU studentų teigė, jog jų mityba yra nereguliari, tuo tarpu DCU studentai (35,5 proc.) šį atsakymą pasirinko statistiškai patikimai daţniau (p<0,05) (ţr. 5 pav.).
5 pav. LSMU ir DCU studentų skirstymas pagal maitinimosi reguliarumą
Kitų autorių teigimu, dalies Kauno aukštųjų mokyklų studentų mitybos reţimas nėra geras: kas penktas retai pusryčiauja, kas trečias valgo vėlai vakare, 17,4 proc. valgo maţiau nei 3 kartus per dieną (Kriaučionienė, 2001). PSO akcentavo, kad ir kitų šalių atliktų tyrimų duomenys rodo, jog jauni ţmonės maitinasi nesveikai, nesilaiko mitybos reţimo, nepakankamai apsirūpina būtinomis maisto medţiagomis. (WHO, 2004). Apklausus Kauno medicinos universiteto ir Farmacijos fakulteto pirmo ir trečio kurso studentus paaiškėjo, jog net 34,6 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų ir 51,1 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų visiškai nesilaiko mitybos reţimo (Škėmienė ir kt., 2007).
Su maistu mes turime gauti ne daugiau nei 20-30 proc. riebalų iš visos paros energinės vertės, iš jų ne daugiau nei 10 proc. iš sočiųjų riebalų rūgščių, kurie yra daugiausia gyvulinės kilmės maisto produktuose (riebioje mėsoje, riebiuose pieno produktuose). Amerikos širdies ligų asociacija rekomenduoja netgi ne daugiau nei 7 proc. gauti iš sočiųjų riebalų rūgščių, daugiau reikėtų energijos vertės gauti iš mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių. Paklausus, kokius riebalus studentai vartoja maisto gaminimui, dauguma visų grupių respondentų teigė, jog renkasi augalinį aliejų. Rastas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05), kad LSMU merginos (85,1 proc.) ir vaikinai (72,7 proc.) maisto gaminimui daţniau rinkosi augalinį aliejų, nei jų kolegos iš DCU (merginos 64,3 proc., vaikinai – 48,4 proc.). Lyginant margarino ir sviesto kalorijų kiekį, galime teigti, kad abiejuose yra beveik po lygiai sočiųjų riebalų rūgščių, tačiau svieste jų yra daugiau nei margarine. Sočiosios riebalų rūgštys kelia bendro cholesterolio kiekį kraujyje, kuris vėliau gali įtakoti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Sviestą ir margariną atitinkamai rinkosi 8,5 proc. ir 5,3 proc. LSMU bei 10,7 proc. ir 14,3 proc. DCU studenčių. Naudojančios gyvulinius riebalus teigė vos 1,1 proc. LSMU studenčių, o atsakymai tarp DCU studenčių sudarė didesnį procentą (10,7 proc.), bet statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta. Sviesto naudojimą vaikinai pasirinko panašiai (LSMU 15,9 proc., DCU 19,4 proc.). Margariną daugiau vartojo DCU studentai (16,1 proc.), LSMU - maţiau (9,1 proc.) Rastas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05), kad DCU
30 vaikinai daţniau (16,1 proc.), nei vaikinai iš LSMU (2,3 proc.), maisto gaminimui vartojo gyvulinius riebalus (ţr. 6 pav.). Panašius rezultatus 2009 m. gavo ir kiti tyrėjai analizavę, Gardino, Bialystoko ir Kauno studentų mitybą ir fizinį parengimą, kaip sveikatą lemiančius veiksnius (Rimašauskienė, 2009).
6 pav. LSMU ir DCU studentų riebalų vartojimo skirstymas
Siekiant uţtikrinti pilnavertę mitybą ir papildyti organizmą trūkstamomis maistinėmis medţiagomis, viena iš alternatyvų yra maisto papildai. Respondentų anketoje buvo paklausta ,,Ar vartojate maisto papildus?“. Gauti atsakymai rodo, kad abiejų lyčių LSMU studentai į papildų vartojimą ţiūri gana vienareikšmiškai – jų nevartoja. Maisto papildus patikimai daţniau vartoja DCU studentai (p<0,05, merginos 46,4 proc., vaikinai 51,6 proc.). Iš šių rezultatų akivaizdu, kad papildų vartojimas populiaresnis DCU studentų grupėse (ţr. 7 pav.).
Kiti mokslininkai nustatė, kad norėdami sustiprinti organizmą, 3-4 mėnesius per metus ir daţniau, maisto papildus vartojo net 40,4 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų (Stock et al.; 2004, Stukas ir kt., 2006). JAV jaunimas vitaminų ir maisto papildų vartojimą vertina vis labiau (Newberry et al., 2001; Perkin et al., 2002; Wilson et al., 2006).
Daţnai, atkreipiant dėmesį į maisto produktų sudėtį ir atitinkamai juos renkantis, galima išvengti tam tikrų sveikatos negalavimų, praturtinti savo mitybą natūraliais vitaminais ir mineralais. Respondentų buvo klausiama, ar jie skaito maisto produktų etiketes prieš įsigyjant tam tikrą produktą. Gauti reikšmingi rezultatai, kad dauguma LSMU studenčių (40,4 proc.) statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau atsakė, kad tik kartais ţiūri į tai ką renkasi. DCU studentės šį atsakymą pasirinko maţiau (32,1 proc.), bet jos, statistiškai patikimai (p<0,05), tris kartus rečiau (35,7 proc.) skaito maisto produkto sudėtį, negu studentės iš LSMU (11,7 proc.). Beveik pusė LSMU studenčių į produktų sudėtį ţiūri daţniausiai (38,3 proc.) (p<0,05) arba visada (9,6 proc.), tuo tarpu taip elgiasi daugiau kaip 30 proc. DCU studenčių (daţniausiai 17,9 proc., visada 14,3 proc.). Susumavus rezultatus matyti, kad beveik 88 proc. LSMU studenčių yra svarbu, ką jos valgo. Tuo tarpu net trečdalis (35,7 proc.) DCU merginų ypatingos reikšmės maisto produkto sudėčiai nesuteikia (p<0,05). Tyrimo duomenys rodo, kad vaikinai teikia maţiau reikšmės perkamo maisto sudėčiai nei merginos. LSMU studentai visada ţiūrintys į maisto sudėtį sudaro 4,5 proc. DCU - 6,5 proc. Visiškai neteikia tam didelės reikšmės net 45,2 proc. DCU studentai (p<0,05). LSMU vaikinai maisto produktų sudėčiai skiria kur kas daugiau dėmesio. Statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau jie ţymėjo, kad daţniausiai (38,6 proc.) arba kartais (40,9 proc.) domisi maisto produktų sudėtimi. Skaitant ir suprantant maisto produkto etiketes, galima pasirinkti sveikesnį, mitybos rekomendacijas atitinkantį maisto produktą (ţr. 8 pav.).
32 Apklausos duomenys rodo, kad LSMU studentai tiek vaikinai (32,9 proc.) tiek merginos (30,9 proc.) renkantis maisto produktus, statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau atkreipia dėmesį į produkto kainą. DCU studentai dėmesio tam skiria maţiau (merginos - 17,9 proc., vaikinai – 21,8 proc.). Kitas kriterijus, renkantis maisto produktus, yra skoninės savybės. Į tai atsiţvelgia 26,3 proc. LSMU merginų, o DCU studentės tam skiria didţiausią dėmesį (35,7 proc.), tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų šioje grupėje nerasta. Ligų profilaktika bei sveikatos gerinimas renkantis maisto produktus yra vidutiniškai svarbus abiejų universitetų studentėms. Panašiai LSMU merginų nuomonę renkantis maisto produktus įtakoja ir specialios dietos įtaka, o DCU studenčių tarpe šis kriterijus buvo maţiausiai svarbus (8,9 proc.). Maţiausiai reikšmingas kriterijus (10,5 proc.) LSMU studentėms renkantis produktus yra šeimos narių įtaka, tačiau DCU studentėms tai yra trečias pagal reikšmingumą faktorius (19,6 proc.). LSMU vaikinams maisto produktų pasirinkimas dėl ligų profilaktikos ir sveikatos gerinimo buvo maţiausiai reikšmingas (5,7 proc.), tačiau DCU studentai jam suteikė statistiškai patikimai (p<0,05) daugiau reikšmės (21,8 proc.). Abiejų universitetų vaikinų nuomonė sutapo dėl maisto produktų skoninių savybių, šiam kriterijui jie suteikė didţiausią svarbą (apie 36 proc.), tačiau reikšmingų skirtumų nebuvo. Jų nuomonė smarkiai nesiskyrė ir dėl šeimos narių įtakos. O dietos būtinumas, kaip kriterijus renkantis maisto produktus, nėra labai reikšmingas abiejų universitetų vaikinams (LSMU 10 proc., DCU 9,1 proc.) (ţr. 9 pav.).
3.2. Studentų mitybos įpročiai
Mitybos piramidė yra viena iš vaizdinių priemonių, kuri vaizduoja pagrindines mitybos rekomendacijas. Piramidė gali būti sudaryta iš 4-5 sluoksnių. Ţemiausias sluoksnis rodo, ką turėtume valgyti daugiausia, pavyzdţiui grūdinės kultūros produktų, o viršuje - ką maţiausiai, tai būtų aliejai ir daug cukraus turintys maisto produktai. Viduryje yra vaisiai ir darţovės, aukščiau - pienas ir jo produktai. Dar aukščiau - mėsa, ţuvis. Pagal sveikos mitybos piramidę reikėtų vartoti kuo maţiau produktų turinčių cukraus ir riebalų. Tačiau išanalizavus gautus duomenis apie tai, kiek studentų vartoja saldumynus, greitą maistą (dešrainius, mėsainius, picą), pusgaminius bei saldţius limonadus (Coca-Cola, Sprite ir pan.), gautas rezultatas, kuris parodė, kad yra per daug kasdien vartojančių šių maisto produktų. Nors neţymiai, bet DCU studentai daţniau rinkosi cukrų ar saldumynus ir gaivinančius gėrimus ar limonadą. Kasdien valgančių greito maisto ar bulvių traškučių LSMU studentų iš vis nebuvo. Tačiau DCU vaikinai ir merginos pastaruosius maisto produktus rinkosi apie 5 proc. (ţr. 6 lentelė).
6 lentelė. LSMU ir DCU studentų skirstymas pagal pagal kasdien vartojamo maisto produktų grupes
Vartoja kasdien Produktai Moterys LSMU, proc. Moterys DCU, proc. Vyrai LSMU, proc. Vyrai DCU, proc. duona, ryţiai, grūdinės
kultūros 25,1 12,2 20,0 12,1
švieţias darţoves, vaisius ar
uogas 17,4 6,1 15,8 5,5
ţuvį ir jos produktus, jūros
gėrybes 1,8 14,6 0,0 11,0
pieno ir jo produktus,
kefyrą/pasukas, sūrį 20,4 11,0 16,8 16,5
mėsą/mėsos gaminius ir jų
subproduktus 16,8 9,8 26,3 14,3
cukrų, saldumynus (tortą,
šokoladą, saldainius) 15,6 24,4 14,7 22,0
gaivinančius gėrimus,
limonadą 3,0 12,2 6,3 11,0
greitą maistą (picą,
hamburgerį, dešrainį) 0,0 4,9 0,0 5,5
bulvių traškučius (čipsus),
skrudintus riešutus 0,0 4,9 0,0 2,2
Sveikos mitybos piramidėje pirmą ir antrą sluoksnius sudaro grūdinės kultūros maisto produktai (makaronai, ryţiai, bulvės) ir vaisiai, darţovės, kurių rekomenduojama valgyti daugiau. 6 lentelėje matyti, kad abiejų lyčių LSMU studentai, statistiškai patikimai (p<0,05) daţniau, kasdien vartojo grūdinės kultūros produktus, bei vaisius ar darţoves. Tačiau ţuvį ir jos produktus, aiškiai matyti, kad daţniau
34 rinkosi abiejų grupių DCU studentai (p<0,05). Gauti duomenys yra panašūs lyginant su 2004 metais atlikto Lietuvos vyrų ir moterų mitybos tyrimo duomenimis.
Analizuojant tyrimo duomenis, matyti, kad DCU studentai, vaikinai ir merginos, racionalios mitybos rekomendacijose rečiau vartotinus maisto produktus rinkosi daţniau nei LSMU abiejų lyčių studentai. Tyrime dalyvavusiu, abiejų universitetų studentų, kurie išvardintas maisto produktų grupes rinkosi 2-3 kartus per savaitę, duomenys ryškiais skirtumais nepasiţymėjo. Tačiau rastas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp visų grupių respondentų, kurie rinkosi bulvių traškučius, skrudintus riešutus ir pan. 7 lentelėje matyti, kad minėtos grupės maisto produktus daţniau rinkosi DCU vaikinai ir merginos (ţr. 7 lentelė).
7 lentelė. LSMU ir DCU studentų skirstymas pagal bent 2-3 kartus per savaitę vartojamo maisto produktų grupes Bent 2-3k./sav. Produktai Moterys LSMU, proc. Moterys DCU, proc. Vyrai LSMU, proc. Vyrai DCU, proc. duona, ryţiai, grūdinės
kultūros 15,9 14,9 16,8 11,0
švieţias darţoves, vaisius ar
uogas 21,5 12,4 14,5 13,4
ţuvį ir jos produktus, jūros
gėrybes 4,7 9,1 6,9 11,0
pieno ir jo produktus,
kefyrą/pasukas, sūrį 12,0 9,1 16,0 9,4
mėsą/mėsos gaminius ir jų
subproduktus 20,6 12,4 10,7 9,4
cukrų, saldumynus (tortą,
šokoladą, saldainius) 13,3 12,4 11,5 12,6
gaivinančius gėrimus,
limonadą 7,3 8,3 10,7 9,4
greitą maistą (picą,
hamburgerį, dešrainį) 2,6 16,5 9,2 15,7
bulvių traškučius (čipsus),
skrudintus riešutus 2,1 5,0 3,8 7,9
Pienas, mėsa bei ţuvis sudaro trečiąjį sveikos mitybos piramidės lygmenį, tai reiškia, kad šių produktų mums reikėtų vartoti maţiau nei vaisių, darţovių ar grūdinės kilmės produktų. Tyrime dalyvavusių respondentų rezultatai, kurie įvairių maisto produktų grupes rinkosi vieną kartą per savaitę ar rečiau, pasiskirstė panašiai. LSMU merginos ţuvies produktus vieną kartą per savaitę ar rečiau rinkosi, statistiškai patikimai (p<0,05), net penkis kartus daţniau (20,5 proc.) nei studentės iš DCU (4,1 proc.). Tai reiškia, kad jos kur kas rečiau valgo ţuvies produktus. Mitybos specialistai rekomenduojama valgyti ţuvies, kuri yra turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, keletą kartų per savaitę. LSMU vaikinai statistiškai
