Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2009

Lietuvos sveikatos mokslų studentų

ir jaunųjų tyrėjų konferencija

2009

Darbų tezės

Konferenciją organizuoja:

KMU STUDENTŲ MOKSLINĖ DRAUGIJA

Leidinys skirtas medicinos įstaigų vadovams bei Lietuvos medicinos akademinei

visuomenei supažindinti su pastaraisiais metais atliktais moksliniais tyrimais. Leidinyje

pateikiamos konferencijos darbų tezės. Tezių kalba netaisyta. Studentų mokslinė draugija

už tezėse pateiktą informaciją neatsako.

Tikimės, kad knygelėje esanti informacija padės dėstytojams, darbų moksliniams

vadovams ir patiems studentams susipažinti su kolegų tiriamuoju darbu, pasiekimais

gilinantis įvairiose mokslo srityse, taip pat bus įdomi ir naudinga visiems besidomintiems.

Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio leidinio išleidimo.

SMD Valdyba

Knygą maketavo Rytė Giedrikaitė

2009 04 24, Tiražas 130 egzempliorių.

Išleido KMU leidyklos GDS.

© Kauno medicinos universiteto

Studentų mokslinė draugija,

Kaunas, 2009

TURINYS

AKIŲ LIGŲ BEI AUSŲ, NOSIES IR GERKLĖS LIGŲ SEKCIJA ... 9

1.

AKIŲ

POKYČIAI

ESANT

SKYDLIAUKĖS

PATOLOGIJAI ... 9

2.

DAŽNIAUSIAI

PASITAIKANČIOS

KMU

AKUŠERIJOS

IR

GINEKOLOGIJOS

KLINIKOJE

BESIGYDŽIUSIŲ

NĖŠČIŲJŲ

LOR

LIGOS ... 10

3.

DIABETINĖS

RETINOPATIJOS

YPATUMAI

SERGANT

I

IR

II

TIPO

CUKRINIU

DIABETU ... 11

4.

IDIOPATINĖ

GELTONOSIOS

DĖMĖS

SKYLĖ:

KREIPIMOSI

PRIEŽASČIŲ

IR

GYDYMO

REZULTATŲ

ANALIZĖ

2007

–

2008

METAIS ... 11

5.

KVĖPAVIMO

SUTRIKIMAIS

MIEGO

METU

SERGANČIŲ

PACIENTŲ,

KURIEMS

KARTU

DIAGNOZUOTA

SIMPTOMINĖ

GASTROEZOFAGINIO

REFLIUKSO

LIGA,

MIEGO

KOKYBĖ ... 12

6.

NĖŠČIŲJŲ

LOR

LIGŲ

MEDIKAMENTINIO

GYDYMO

SAUGUMO

ĮVERTINIMAS

PAGAL

FDA ... 13

7.

REFLIUKSO

SIMPTOMŲ

INDEKSO

KLAUSIMYNO

LIETUVIŠKOS

VERSIJOS

PAGRINDIMAS

IR

KLINIKINIS

JOS

PRITAIKYMAS ... 14

8.

SERGAMUMO

ŠALTU

MIEŽIU

YPATUMAI

IR

DINAMIKA

2006

–

2008

M.

KMUK

AKIŲ

LIGŲ

KLINIKOS

DUOMENIMIS ... 15

9.

TRABEKULOPLASTIKOS

MIKROPULSINIU

LAZERIU

PALYGINIMAS

SU

TRABEKULOPLASTIKA

ARGONINIU

LAZERIU ... 16

AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS SEKCIJA ... 17

1.

2003-2007M.

KMUK

GIMUSIŲ

NEGYVAGIM

IŲ

ŽŪTIES

PRIEŽASČIŲ

RETROSPEKTYVINĖ

ANALIZĖ ... 17

2.

CEZARIO

PJ

ŪVIO

OPERACIJŲ

ANALIZĖ

REMIANTIS

M.ROBSONO

KLASIFIKACIJA

... 17

3.

EPID

URINĖS

ANALGEZIJOS

RYŠYS

SU

VAKUUMINE

EKSTRAKCIJA ... 18

4.

FAKTORIŲ,

SUSIJUSIŲ

SU

KEFALOHEMATOMŲ

SUSIFORMAVIMU

IŠNEŠIOTIEMS

NAUJAGIMIAMS,

ANALIZĖ ... 19

5.

HIPOKSIJOJE

GIMUSIŲ

NAUJAGIMIŲ

LYTIES

IR

VAISIAUS

VANDENŲ

UŽTERŠTUMO

SĄSAJA

IR

POVEIKIS

BŪKLEI

PO

GIMIMO ... 20

6.

IŠEITYS

NAUJAGIMIAMS

PO

PRIEŠLAIKINIO

NEIŠNEŠIOTŲ

VAISIŲ

D

ANGALŲ

PLYŠIMO ... 21

7.

ĮGIMTŲ

ŠIRDIES

YDŲ

DIAGNOZAVIMO

SĖKMĖ

IKI

GIMIMO ... 22

8.

KAUNO

MIESTO

LIGONINĖSE

GIMDŽIUSIŲ

MOTERŲ

ŽINIOS

APIE

GIMDYMO

PROCESĄ ... 22

9.

KONTRACEPTINIŲ

TABLEČIŲ

ĮTAKA

GALVOS

SKAUSMAMS ... 23

10.

MAISTO

PAPILDŲ

VARTOJIMAS

NĖŠTUMO

METU ... 24

11.

MOTERŲ

POŽIŪRIS

Į

MENSTRUACINIO

CIKLO

SUKELIAMUS

NEGALAVIMUS.. 25

12.

MOTINOS

SVORIO

ĮTAKA

NĖŠTUMO

EIGAI

IR

BAIGČIAI

GESTACINIO

DIABETO

ATVEJAIS ... 26

13.

SERGANČIŲJŲ

ĮGIMTOMIS

ŠIRDIES

YDOMIS

NĖŠTUMŲ

BAIGTYS ... 27

14.

SUDERINTO

CHEMOSPINDULINIO

GYDYMO

EFEKTYVUMO

ĮVERTINIMAS

ULTRAGARSU

GIMDOS

KAKLELIO

INVAZINIO

VĖŽIO

ATVEJAIS,

LYGINANT

TUMORO

MORFOMETRINIŲ

IR

KRAUJOTAKOS

PARAMETRŲ

PASIKEITIMĄ ... 28

15.

ULTRAGARSINIO

TYRIMO

ĮTAKA

GIMDYMO

BŪDO

PASIRINKIMUI,

ESANT

STAMBIAM

VAISIUI ... 29

16.

VAISIAUS

AUGIMO

SULĖTĖJIMĄ

(VAS)

SĄLYGOJANČIŲ

VEIKSNIŲ

ANALIZĖ

17.

VYRESNIŲ

KLASIŲ

MOKSLEIVIŲ

ŽINIOS

APIE

ŠEIMOS

PLANAVIMĄ

IR

KONTRACEPCIJĄ ... 30

ANESTEZIOLOGIJOS SEKCIJA... 32

1.

ANESTEZIJOS

BŪDO

ĮTAKA

PROCEDŪROS

TRUKMEI

BEI

POPROCEDŪRINEI

PRIEŽIŪRAI

ATLIEKANT

GALVOS

SMEGENŲ

ANEURIZMŲ

AR

AVM

ENDOVASKULINĘ

GYDYMO

PROCEDŪRĄ ... 32

2.

ANESTEZIJOS

YPATUMAI,

ATLIEKANT

MAGNETINIO

REZONANSO

TYRIMĄ ... 33

3.

ANESTEZIJOS

METODAI

IR

POOPERACINĖ

ANALGEZIJA

NUDEGUSIEMS

PACIENTAMS,

ATLIEKANT

NEKREKTOMIJAS

IR

AUTODERMOPLASTIKAS:

2008

M.

APŽVALGA ... 34

4.

EPIDURINĖS

ANALGEZIJOS

KOKYBĖS

VERTINIMAS

PACIENČIŲ

POŽIŪRIU ... 35

5.

GIMDYMO

SKAUSMO

INTENSYVUMO

RYŠYS

SU

EMOCINIU

SKAUSMO

SUREIKŠMINIMU,

NUOVARGIU

IR

EPIDURINĖS

ANALGEZIJOS

PASIRINKIMU ... 36

6.

HEMODINAMIKOS

IR

SEVOFLURANO

POREIKIO

VERTINIMAS

SKIRTINGOS

ASA

KLASĖS

PACIENTAMS

ATLIEKANT

GALVOS

SMEGENŲ

OPERACIJAS ... 37

7.

HEMODINAMIKOS

RODIKLIŲ

POKYČIAI

PACIENTAMS

MIOKARDO

INFARKTO

METU ... 38

8.

INHALIACINIO

ANESTETIKO

SEVOFLURANO

POREIKIO

BEI

HEMODINAMIKOS

RODIKLIŲ

PALYGINIMAS

ATLIEKANT

GALVOS

SMEGENŲ

OPERACIJAS ... 38

9.

KVĖPAVIMO

FUNKCIJOS

IR

HEMODINAMIKOS

RODIKLIŲ

POKYČIAI

ANKSTYVUOJU

POOPERACINIU

LAIKOTARPIU

PO

GALVOS

SMEGENŲ

AUGLIŲ

ŠALINIMO

OPERACIJŲ

INTENSYVIOS

TERAPIJOS

SKYRIUJE ... 39

10.

LIGONIŲ

SAVIJAUTA

ELEKTRINĖS

KARDIOVERSIJOS

METU

TAIKANT

ANESTEZIJĄ

TIOPENTALIU ... 40

11.

OPIOIDŲ

VENGIMO

POOPERACINEI

ANALGEZIJAI

IR

PROFILAKTIKOS

DEKSAMETAZONU

ĮTAKA

PYKINIMO

IR

VĖMIMO

DAŽNUMUI

PO

LAPAROSKOPINIŲ

GINEKOLOGINIŲ

OPERACIJŲ

IR

RIZIKOS

VEIKSNIŲ

ĮVERTINIMAS ... 41

12.

PACIENTŲ

PABUDIMO

CHARAKTERISTIKOS

PO

SEVOFLURANO

ANESTEZIJOS

ATLIEKANT

GALVOS

SMEGENŲ

NAVIKŲ

ŠALINIMO

ARBA

ARTERINIŲ

ANEURIZMŲ

IŠJUNGIMO

OPERACIJAS

PALYGINIMAS ... 42

13.

PILNOS

INTRAVENINĖS

ANESTEZIJOS

(TIVA

–

TOTAL

INTRAVENOUS

ANAESTHESIA)

IR

PILNOS

INTRAVENINĖS

ANESTEZIJOS

TIKSLINIU

REŽIMU

(TIVA

-

TCI

–

TARGET

CONTROLLED

INFUSION)

APŽVALGA ... 43

14.

POOPERACINĖ

ŠLAUNIES

NERVO

ANALGEZIJA

0,5

PROC.

BUPIVAKAINU

ATLIEKANT

PRIEKINIO

KRYŽMINIO

KELIO

RAIŠČIO

REKONSTRUKCIJOS

OPERACIJAS ... 44

15.

POOPERACINĖS

ANALGEZIJOS

PALYGINIMAS

PO

CEZARIO

PJŪVIO

OPERACIJŲ,

NAUDOJANT

SKIRTINGAS

INTRATEKALINIO

MORFINO

DOZES ... 45

16.

POOPERACINIO

SKAUSMO

MALŠINIMAS

PO

KLUBO

SĄNARIO

PROTEZAVIMO

OPERACIJŲ

LYGINANT

EPIDURALINĮ

SKAUSMO

MALŠINIMĄ

SU

ILGALAIKE

JUOSMENINIO

REZGINIO

BLOKADA ... 46

17.

POOPERACINIO

SKAUSMO

VERTINIMAS

IR

GYDYMAS ... 47

18.

REGIONINĖS

ANESTEZIJOS

TAIKYMAS

KAUNO

IR

PANEVĖŽIO

APSKRIČIŲ

LIGONINĖSE

2007

IR

2008

METAIS ... 48

19.

SKAUSMO

DIAGNOZAVIMAS

IR

GYDYMAS

KMUK

STACIONARUOSE ... 49

20.

SKAUSMO

VERTINIMAS

RAJONIN

ĖJE

LIGONINĖJE ... 50

CHIRURGIJOS SEKCIJA ... 51

1.

AR

YRA

SKIRTUMAS

TARP

VAIKŲ

IR

SUAUGUSIŲJŲ

APENDICITO? ... 51

2.

ATOKIEJI

UŽDAROS

HEMOROIDEKTOMIJOS

GYDYMO

REZULTATAI ... 52

4.

ATVIRŲ

IR

LAPAROSKOPINIŲ

KIRKŠNIES

HERNIOPLASTIKŲ

ATLIKTŲ

VISAGINO

MIESTO

LIGONINĖJE

2006-2008

M.

PALYGINIMAS ... 53

5.

BAZALINIŲ

LĄSTELIŲ

KARCINOMOS

PASISKIRSTIMO

SKIRTINGOSE

AMŽIAUS

GRUPĖSE,

PASISKIRSTYMO

PAGAL

MORFOLOGINĮ

TIPĄ

IŠTYRIMAS

IR

GRĮŽTAMUMO

ĮVERTINIMAS ... 54

6.

LAPARASKOPINES

APENDEKTOMIJOS

IR

APENDEKTOMIJOS

ATVIRU

BUDU

PRIVALUMU

IR

TRUKUMU

IVERTINIMAS

NUTUKUSIEMS

VAIKAMS-CHIRIRGIJA 55

7.

LAPAROSKOPINĖ

CHOLECISTEKTOMIJA

DIENOS

CHIRURGIJOJE ... 56

8.

NEOADJUVANTINĖS

CHEMORADIOTERAPIJOS

POVEIKIS

TIESIOSIOS

ŽARNOS

NAVIKO

DYDŽIUI

IR

REGIONINIAMS

LIMFMAZGIAMS ... 57

9.

PACIENTŲ

BUVIMO

STACIONARE

TRUKMĖ

PO

LAPAROSKOPINĖS

CHOLECISTEKTOMIJOS

DIENOS

CHIRURGIJOJE ... 58

10.

SLANKSTELINIŲ

AR

TERIJŲ

OPERACIJŲ

ATOKIŲ

REZULTATŲ

ĮVERTINIMAS .. 59

11.

UŽDAROS

PILVO

TRAUMOS

-

DIAGNOSTIKOS

YPATUMAI ... 60

FARMACIJOS SEKCIJA ... 61

1.

ANTIOKSIDACINIO

AKTYVUMO

NUSTATYMAS

ETERINIUOSE

ALIEJUOSE ... 61

2.

AUGALINIŲ

VAISTINIŲ

PREPARATŲ,

SKIRTŲ

ŠIRDIES

IR

KRAUJAGYSLIŲ

SISTEMOS

FUNKCIJAI

GERINTI,

VARTOJIMO

ĮVERTINIMAS ... 61

3.

EMULSIKLIO

KREMO

PAGRINDUI

IŠ

NATŪRALIŲ

MEDŽIAGŲ

PARINKIMAS ... 63

4.

HOMOGENINIO

TEPALO

IŠ

GAMTINĖS

KILMĖS

MEDŽIAGŲ

MODELIAVIMAS

IR

KOKYBĖS

VERTINIMAS ... 64

5.

KYLANČIOSIOS

KRŪTINĖS

AORTOS

DILATACINĖ

PATOLOGIJA:

APSAUGINĖ

MMP-3

IR

AKF

GENOTIPŲ

KOMBINACIJA ... 65

6.

KREMO

RANKOMS

SU

PROPOLIU

SU

DĖTIES

PARINKIMAS ... 66

7.

„ONKOFIT

M“

TECHNOLOGIJOS

KŪRIMAS

IR

VERTINIMAS ... 67

8.

PROPOLIO

ETANOLINIŲ

EKSTRAKTŲ

CHEMINĖS

SUDĖTIES

TYRIMAS

IR

ANTIOKSIDACINIO

AKTYVUMO

VERTINIMAS ... 68

9.

TERPENO

LAKTONŲ

KOKYBINĖ

IR

KIEKYBINĖ

ANALIZĖ

GARINANČIU

ŠVIESOS

SKLAIDOS

DETEKCIJOS

METODU

GINKMEDŽIO

LAPŲ

EKSTRAKTE ... 69

10.

ŽALIOSIOS

ARBATOS

VANDENINIŲ

IŠTRAUKŲ

KOKYBĖS

ANALIZĖ

IR

ANTIOKSIDACINIO

AKTYVUMO

TYRIMAS ... 70

KARDIOLOGIJOS SEKCIJA ... 71

1.

ASIMPTOMINIŲ

VIDUTINIO

AMŽIAUS

ASMENŲ

ATEROSKLEROZĖS

ŽYMENŲ

RYŠIO

SU

RIZIKOS

VEIKSNIAIS

IR

METABOLINIU

SINDROMU

ĮVERTINIMAS ... 71

2.

AVIES

EPIKARDINIO

NERVINIO

MAZGO

MORFOLOGIJA ... 72

3.

ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ

PARAMETRŲ

KITIMAS

VAINIKINIŲ

ARTERIJŲ

REVASKULIARIZACIJOS

METU

SERGANTIEMS

ŪMIU

MIOKARDO

INFARKTU ... 73

4.

GUDOBELĖS

EKSTRAKTO

POVEIKIS

ŽIURKĖS

PLONŲJŲ

ŽARNŲ

SMULKIOSIOMS

ARTERIJOMS ... 74

5.

IKISLENKSTINIS

SKILVELIŲ

STIMULIAVIMAS

PRIEŠ

ARITMOGENINIŲ

ŽIDINIŲ

RADIODAŽNINĘ

ABLIACIJĄ

DEŠINIO

SKILVELIO

IŠSTŪMIMO

TRAKTE ... 75

6.

ILGALAIKĖS

IR

TRUMPALAIKĖS

REABILITACIJOS

POVEIKIS

RIZIKOS

VEIKSNIŲ

IR

KARDIALINIŲ

ĮVYKIŲ

MAŽINIMUI ... 76

7.

INFARKTO

ZONOS

ARTERIJOS

ANGIOMORFOLOGINIŲ

POŽYMIŲ

PALYGINIMAS

SU

ELEKTROKARDIOGRAFINIAIS

IR

ANGIOGRAFINIAIS

MIOKARDO

REPERFUZIJOS

DUOMENIMIS

SERGANTIESIEMS

ŪMINIU

MIOKARDO

INFARKTU 76

8.

IŠEMINIO

MITRALINIO

VOŽTUVO

NESANDARUMO

MECHANIZMO

ĮTAKA

CHIRURGINIO

GYDYMO

REZULTATAMS ... 77

9.

KAIRIOJO

SKILVELIO

KONTRAKCIJOS

YPATUMAI,

KAI

YRA

PILNA

KAIRIOSIOS

HISO

PLUOŠTO

KOJYTĖS

BLOKADA ... 78

10.

KAIRIOJO

SKILVELIO

ROTACIJOS

PAKITIMAI

PO

ŪMAUS

MIOKARDO

11.

KARDIALINIAI

ĮVYKIAI

PO

PERSIRGTŲ

ŪMINIŲ

IŠEMINIŲ

SINDROMŲ

VIENERIŲ

METŲ

LAIKOTARPIU ... 80

12.

MAGNIO

IR

KALIO

ĮTAKA

MITRALINIO

VOŽTUVO

PROLAPSO

SINDROMO

SIMPTOMAMS ... 81

13.

PLAUTINĖ

HIPERTENZIJA

ŪMINIO

MIOKARDO

INFARKTO

METU ... 82

14.

RADIODAŽNINĖS

IR

KRIO-

ENERGIJŲ

DESTRUKCINIO

POVEIKIO

IR

MIOKARDO

PAŽAIDOS

YPATUMŲ

PALYGINAMOJI

ANALIZĖ ... 83

15.

RIZIKOS

VEIKSNIŲ

PAPLITIMAS

TARP

ŪMINIAIS

IR

LĖTINIAIS

IŠEMINIAIS

SINDROMAIS

SERGANČIŲ

MOTERŲ ... 84

16.

SERGANČIŲJŲ

ŠIRDIES

NEPAKANKAMUMU

NEINVAZINIĖS

HEMODINAMIKOS

RODMENŲ

PRIKLAUSOMYBĖ

NUO

FUNKCINĖS

KLASĖS

IR

KAIRIOJO

SKILVELIO

SISTOLINĖS

DISFUNKCIJOS

SUNKUMO ... 85

17.

SIRGUSIŲJŲ

ŪMINIU

MIOKARDO

INFARKTU

PIRMOS

PAGALBOS

IR

GYDYMO

ĮTAKA

VIENERIŲ

METŲ

IŠGYVENAMUMUI ... 86

18.

ŪMINIO

ŠIRDIES

NEPAKANKAMUMO

SĄSAJOS,

IŠTIKUS

ŪIS,

SU

KARDIOVASKULINE

MIRTIMI

IR

LĖTINIU

ŠIRDIES

NEPAKANKAMUMU

VIENERIŲ

METŲ

LAIKOTARPIU ... 87

19.

VĖLYVIEJI

IŠEMINIO

MITRALINIO

VOŽTUVO

NESANDARUMO

CHIRURGINIO

GYDYMO

REZULTATAI ... 87

20.

ŽMOGAUS

IR

EKSPERIMENTINIŲ

GYVŪNŲ

MARŠALO

RAIŠČIO

NEUROANATOMIJA ... 88

NEFROLOGIJOS SEKCIJA ... 90

1.

APSINUODIJIMŲ

ETANOLIU

BEI

ALKOHOLIO

SUROGATAIS

SUKELTOS

KOMPLIKACIJOS ... 90

2.

GREITAI

PROGRESUOJANTIS

GLOMERULONEFRITAS

KAUNO

MEDICINOS

UNIVERSITETO

KLINIKŲ

2003-2008

M.

DUOMENIMIS ... 90

3.

HEMODIALIZUOJAMŲ

PACIENTŲ

VIRŠKINAMOJO

TRAKTO

PAŽEIDIMŲ

ETIOLOGIJA

IR

DAŽNIS ... 91

4.

INKSTŲ

BIOPSIJOS:

INDIKACIJOS,

DAŽNIAUSIOS

PAŽE

IDIMŲ

PATOMORFOLOGINĖS

FORMOS

(KAUNO

MEDICINOS

UNIVERSITETO

NEFROLOGIJOS

KLINIKOS

2005-2007

M.

DUOMENYS) ... 92

5.

KADAVERINIŲ

INKSTŲ

DONORŲ

CHARAKTERISTIKŲ

ĮTAKOS

TRANSPLANTUOTŲ

INKSTŲ

FUNKCIJAI

TYRIMAS ... 93

6.

KATETERINĖS

KILMĖS

INFEKCIJOS

GALUTINIU

INKSTŲ

NEPAKANKAMUMU

SERGANTIEMS

LIGONIAMS,

HEMODIALIZUOJAMIEMS

PER

NUOLATINĮ

TUNELIUOTĄ

KATETERĮ ... 94

7.

PACIENTŲ,

SERGANČIŲ

LĖTINE

INKSTŲ

LIGA

IR

GYDOMŲ

KONSERVATYVIAI,

GYVENIMO

KOKYBĘ

LEMIANTYS

VEIKSNIAI ... 95

8.

PERITONITAI

LIGONIAMS

GYDOMIEMS

PERITONINE

DIALIZE

(KMUK

2005

–

2009

M.

DUOMENYS) ... 96

9.

ŠIRDIES

IR

KRAUJAGYSLIŲ

LIGŲ

DAŽNIS

HEMODIALIZUOJAMŲ

LIGONIŲ

TARPE ... 97

10.

ŠIRDIES

VOŽTUVŲ

KALCIFIKACIJA

TARP

HEMODIALIZUOJAMŲ

LIGONIŲ ... 98

11.

VIRUSINIŲ

HEPATITŲ

PAPLITIMAS

IR

IMUNITETO

VIRUSINIAM

B

HEPATITUI

SUSIDARYMAS

PO

SKIEPŲ

TARP

HEMODIALIZUOJAMŲ

PACIENTŲ ... 99

NEURO MOKSLŲ SEKCIJA ... 100

1.

AMŽIAUS

ĮTAKA,

ASMENŲ,

PATYRUSIŲ

SUNKIĄ

AR

VIDUTINIO

SUNKUMO

GALVOS

SMEGENŲ

TRAUMĄ,

FUNKCINĖS

BŪKLĖS

ATSIGAVIMUI

ANKSTYVAME

REABILITACIJOS

ETAPE... 100

2.

GYDYTOJO

ŽINIŲ

APIE

SUDEP

IR

GEBĖJIMO

INFORMACIJĄ

PERDUOTI

SAVO

3.

GYVENIMO

KOKYBĖS

IR

EMOCINĖS

BŪKLĖS

YPATUMAI

TAIKANT

MEDIKAMENTINIO

IR

NEMEDIKAMENTINIO

GYDYMO

DERINĮ

SERGANTIEMS

FIBROMIALGIJA ... 101

4.

KOGNITYVINIŲ

FUNKCIJŲ

SUTRIKIMO

DIAGNOSTIKA

6CIT

TRUMPUOJU

KLAUSIMYNU ... 102

5.

LĖTINIO

SKAUSMO

ĮTAKA

KOGNITYVINĖMS

FUNKCIJOMS ... 103

6.

LIGONIŲ,

PATYRUSIŲ

SUNKIĄ

GALVOS

SMEGENŲ

TRAUMĄ

ARBA

GALVOS

SMEGENŲ

INSULTĄ,

FUNKCINĖS

BŪKLĖS

KITIMAS

ANKSTYVAME

REABILITACIJOS

ETAPE... 104

7.

MIEGO

KOKYBĖS

RYŠYS

SU

STUDIJŲ

PROFILIU

IR

JOS

POVEIKIS

GYVENIMO

KOKYBEI ... 105

8.

SERGANČIŲJŲ

EPILEPSIJA

ŽINIOS

IR

POŽIŪRIS

Į

EPILEPSIJĄ ... 106

ODONTOLOGIJOS SEKCIJA ... 107

1.

BOLTONO

INDEKSO

ANALIZĖ ... 107

2.

IMUNOSUPRESINIŲ

VAISTŲ

POVEIKIS

PERIODONTO

IR

BURNOS

GLEIVINĖS

AUDINIAMS

PO

INKSTO

PERSODINIMO

OPERACIJOS ... 108

3.

SKUBIOS

PAGALBOS

ŽINIŲ

ĮVERTINIMAS

IŠMUŠTO

DANTIES

ATVEJU ... 108

4.

VEIDO

LĖTINIŲ

SKAUSMŲ

ĮTAKA

PSICHIKOS

SUTRIKIMAMS ... 109

ORTOPEDIJOS IR TRAUMATOLOGIJOS SEKCIJA ... 111

1.

DVIEJŲ

M.

GLUTEUS

MEDIUS

SUSIUVIMO

METODIKŲ

PALYGINIMAS

PO

KLUBO

SĄNARIO

ENDOPROTEZAVIMO

OPERACIJŲ ... 111

2.

KLUBO

S

ĄNARIO,

PROTEZUOTO

ATVIRKŠTINIU

MIŠRAUS

TVIRTINIMO

TIPO

PROTEZU

KMUK,

POOPERACINIAI

REZULTATAI

1-2

M

PO

OPERACIJOS ... 112

3.

RENTGENOLOGINĖS

PROTEZO

PADĖTIES

ĮTAKA

PACIENTŲ

POOPERACINIAMS

KLINIKINIAMS

REZULTATAMS

IR

GYVENIMO

KOKYBEI

PO

KELIO

SĄNARIO

ENDOPROTEZAVIMO

OPERACIJOS ... 113

4.

SINOVEKTOMIJOS

RADIKALUMO

ĮTAKA

SKAUSMUI,

FUNKCIJAI

IR

KRAUJO

NETEKIMUI

PO

KELIO

SĄNARIO

ENDOPROTEZAVIMO ... 113

5.

ŠLAUNIKAULIO

KAKLO

LŪŽIŲ

OPERACINIO

GYDYMO

REZULTATAI,

PANAUDOJANT

STANDARTINĘ

AR

DVIGUBO

MOBILUMO

GŪŽDUOBĘ ... 114

RADIOLOGIJOS SEKCIJA ... 116

1.

II

–

III

ST.

TIESIOSIOS

ŽARNOS

VĖŽIO

PRIEŠOPERACINIO

SPINDULINIO

IR

CHEMOSPINDULINIO

GYDYMO

METODŲ

PALYGINIMAS ... 116

2.

ANKSTYVŲJŲ

UROLOGINIŲ

REAKCIJŲ

DINAMIKA

PO

PROSTATOS

VĖŽIO

BRACHITERAPIJOS

JODO

125

SĖKLOMIS ... 117

3.

DIAFRAGMOS

PADĖTIES

IR

KOSTODIAFRAGMINIŲ

SINUSŲ

DYDŽIO

PRIKLAUSOMYBĖ

KOMPIUTERINĖS

TOMOGRAFIJOS

VAIZDUOSE ... 118

4.

INKSTŲ

ARTERIJŲ

IR

AORTOS

KAMPŲ

PRIKLAUSOMYBĖ

NUO

LYTIES

IR

INKSTŲ

PADĖTIES

KT

ANGIOGRAFIJOS

VAIZDUOSE ... 119

5.

INKSTŲ

IŠILGINĖS

AŠIES

KAMPO

POKYTIS

PRIKLAUSOMAI

NUO

AMŽIAUS,

LYTIES

BEI

INKSTŲ

DYDŽIO

KOMPIUTERINĖS

TOMOGRAFIJOS

VAIZDUOSE ... 120

6.

INKSTŲ

NAVIKŲ

DIAGNOSTIKA

UG

IR

KT

TYRIMŲ

METODAIS ... 121

7.

KOMPIUTERINĖS

TOMOGRAFIJOS

REIKŠMĖ

DIAGNOZUOJANT

ŪMIAS

GALVOS

SMEGENŲ

BŪKLES ... 122

8.

KOMPIUTERINĖS

TOMOGRAFIJOS

REIKŠMĖ

ŪMINIŲ

PANKREATITŲ

DIAGNOSTIKOJE ... 123

9.

KRŪTIES

VĖŽYS

IR

KADMIS ... 124

10.

NEFRONŲ

KIEKIO

TEORIJA:

KAIP

KINTA

INKSTŲ

TŪRIS

PRIKLAUSOMAI

NUO

LYTIES

IR

AMŽIAUS

KOMPIUTERINĖS

TOMOGRAFIJOS

VAIZDUOSE? ... 125

11.

PACIENTŲ

PATYRUSIŲ

UŽDARĄ

PILVO

TRAUMĄ

ECHOSKOPIJOS

IR

OPERACIJOS

METU

NUSTA

TOMŲ

RADINIŲ

YPATUMAI ... 126

12.

SKYDLIAUKĖS

SCINTIGRAFIJOS

IR

ASPIRACINĖS

PUNKCIJOS

REIKŠMĖ

DIAGNOZUOJANT

SKYDLIAUKĖS

VĖŽĮ

(PRADINIAI

REZULTATAI) ... 127

TERAPIJOS SEKCIJA ... 128

1.

ALKOHOLINE

KEPENŲ

LIGA

SERGANČIŲJŲ

GYDYMO

ANALIZĖ ... 128

2.

ANKSTYVA

NAUJAGIMIŲ

INFEKCIJA ... 128

3.

ANKSTYVO

ANTIBAKTERINIO

GYDYMO

REIKŠMĖ

VAIKŲ

LIMFADENITO

EIGAI

... 129

4.

ASMENŲ

PATYRUSIŲ

PILVO

SRITIES

TRAUMĄ

EPIDEMIOLOGINIAI

YPATUMAI

... 130

5.

DAŽNIAUSI

LĖTINĖS

DILGĖLINĖS

TIPAI

IR

PRIEŽASTINIAI

VEIKSNIAI ... 131

6.

GYVENIMO

BŪDO

KEITIMO

PROGRAMOS

ASMENIMS,

KURIEMS

YRA

PADIDĖJUSI

2

TIPO

CUKRINIO

DIABETO

SUSIRGIMO

RIZIKA,

EFEKTYVUMO

ANALIZĖ ... 132

7.

HMB-45

NAUDA

ODOS

MELANOMOS

GYLIO

VERTINIME ... 133

8.

LĖTINIŲ

UŽDEGIMINIŲ

ŽARNŲ

LIGŲ

PAPLITIMAS

IR

SERGAMUMAS

KAUNO

RAJONE

2006

–

2008

M. ... 134

9.

MAŽŲ

VAIKŲ,

GYDYTŲ

DĖL

OBSTRUKCINIO

BRONCHITO

STACIONARE,

KLINIKINIŲ

POŽYMIŲ

IR

GYDYMO

YPATUMAI ... 134

10.

NAUJAGIMIŲ,

STACIONARIZUOTŲ

IŠ

NAMŲ,

INFEKCIJA ... 135

11.

PACIENTŲ

POŽIŪRIS

Į

VIRŠUTINĖS

VIRŠKINAMOJO

TRAKTO

DALIES

ENDOSKOPINĮ

TYRIMĄ ... 136

12.

RIZIKOS

VEIKSNIŲ

PAPLITIMAS

KAUNO

MIESTO

SĄLYGINAI

SVEIKŲ

MOTERŲ

POPULIACIJOJE ... 137

13.

SKY

DLIAUKĖS

INTRAOPERACINĖS

BIOPSIJOS

REZULTATŲ

ANALIZĖ ... 138

14.

SUNKIOS

OBSTRUKCINĖS

MIEGO

APNĖJOS

KLINIKINIAI

POŽYMIAI ... 138

15.

ŠAL

ČIO

DILGĖLINĖS

FORMOS,

RIZIKOS

VEIKSNIAI

IR

GYDYMO

BŪDAI

KMUK

KONSULTACINĖJE

POLIKLINIKOJE

2006-2009

METAIS ... 139

16.

ŠEIMŲ,

KURIOSE

1

TIPO

CUKRINIU

DIABETU

SERGA

DU

VAIKAI,

ANALIZĖ.... 140

17.

VAIKŲ

IKI

36

MĖNESIŲ

AMŽIAUS

TRAUMŲ

PRIEŽASTYS

IR

KLINIKINĖS

IŠRAIŠKOS

KMUK

VAIKŲ

LIGŲ

KLINIKOJE ... 141

18.

VARTŲ

VENOS

IR

JOS

PIRMOSIOS

EILĖS

ŠAKŲ

MAŽOSIOS

ŠAKELĖS ... 142

19.

ŽVYNELINĖS

KLINIKINIŲ

FORMŲ

IR

EIGOS

YPATUMAI ... 143

20.

ŽVYNELINĖS

IR

METABOLINIŲ

SUTRIKIMŲ

SĄSAJOS ... 144

AK

IŲ LIGŲ BEI AUSŲ, NOSIES IR GERKLĖS LIGŲ

SEKCIJA

1. AKIŲ POKYČIAI ESANT SKYDLIAUKĖS PATOLOGIJAI

Akių ligų klinika

Vadovas: prof. J. Jankauskienė Įvadas:

Akių pokyčių, sąlygotų skydliaukės patologijos, išaiškinimas bei jų įvertinimas yra aktualus ir vertingas, nes jauno amžiaus žmonių, sergančiųjų skydliaukės patologija, daugėja.

Darbo tikslas:

1. Nustatyti ligonių kiekio santykį, atsižvelgiant į lytį. 2. Išanalizuoti akių pokyčių pasiskirstymą pagal lytį.

3. Išsiaiškinti priklausomybę tarp išverstakumo dydžio ir akies tiesiųjų raumenų storio.

Metodika:

Retrospektyviai išanalizuotos 157 pacientų, turinčių skydliaukės patologiją ir gydytų KMUK Akių ligų klinikos konsultaciniame diagnostiniame skyriuje 2008 m 3- io ir 4- to ketvirčio, ambulatorinės kortelės. Atsižvelgiant į lytį ligoniai suskirstyti i dvi grupes. Vertintas regėjimo aštrumas (V), išverstakumo dydis (mm), akies tiesiųjų raumenų storis, skydliaukės būklę atspindinčių hormonų koncentracija. Duomenys išanalizuoti naudojant standartinį duomenų statistinės analizės paketą SPSS 12.0. Vertinti vidurkiai, vidutinis kvadratinis nuokrypis, lyginant grupes, naudotas Stjudento t – testas ir Pearson koreliacijos koficientas. Skirtumas vertintas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.

Rezultatai:

Moterų buvo 87,3%, viso 137 pacientės, amžiaus vidurkis - 52,18±13,12 m, vyrų buvo 12,7%, viso 20, amžiaus vidurkis - 51,83±16,22 m. Moterų grupėje dešinės akies (OD) regėjimo aštrumo vidurkis 0,7±0,34, kairės akies (OS) - 0,68±0,35 (p<0,05). OD išverstakumo dydžio vidurkis buvo 16,8±2,38 mm, OS - 17,43±2,22 mm. OD apatinio tiesiojo raumens storio vidurkis 4,48±1,02, medialinio - 4,75±1,21, lateralinio - 4,38±1,14, viršutinio - 3,95±0,93, o OS apatinio - 5,04±1,14, medialinio - 4,94±1,12, lateralinio - 4,29±0,93 ir viršutinio - 3,96±0,94. TTH koncentracijos vidurkis - 1,7±4,21, FT4 vidurkis - 23,62±18,46. Vyrų grupėje dešinės akies regėjimo aštrumo vidurkis buvo 0,79± 0,24, o kairės akies - 0,72± 0,31. OD išverstakumo dydžio vidurkis buvo 16,6±2,37 mm, o OS - 17,7±3,23 mm. OD apatinio tiesiojo raumens storio vidurkis - 4,22±0,57, medialinio - 4,58±0,07, lateralinio - 4,18±0,01, viršutinio - 3,64±0,11, o OS apatinio - 4,18±0,34, medialinio - 4,39±0,77, lateralinio - 3,72±0,65 ir viršutinio - 3,2±0,03. TTH koncentracijos vidurkis buvo 1,05±1,23, FT4 koncentracijos vidurkis - 15,35± 3,11. Statistiškai reikšimingo skirtumo tarp akių pokyčių, hormonų koncentracijos grupėse nebuvo. Pearson‘o koreliacija parodė, kad yra ryšys tarp išverstakumo dydžio ir akies tiesiųjų raumenų storio.

Išvados:

1. Moterims akių pokyčiai esant skydliaukės patologijai dažnesni nei vyrams.

2. Akių pokyčių (regėjimo aštrumo, išverstakumo, ehcoskopiškai nustatytų akies tiesiųjų raumenų storio) bei hormonų koncentracijos vidurkiai grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

2. DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KMU AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS

KLINIKOJE BESIGYDŽIUSIŲ NĖŠČIŲJŲ LOR LIGOS

Danutė Lipskaitė

Otolaringologijos mokslų būrelis

Vadovė: doc. R.Pribuišienė, gyd. rez. A.Kuzminienė

Norint paskirti adekvatų ir saugų gydymą nėščiosioms, otorinolaringologams pravartu žinoti apie dažniausiai pasitaikančias nėščiųjų LOR ligas. Tokių duomenų lietuviškoje literatūroje pasigendama.

Darbo tikslas:

Įvertinti Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje besigydžiusių nėščiųjų dažniausiai pasitaikančias LOR ligas, jų priklausomybę nuo amžiaus, nėštumo laiko; nustatyti savarankiško gydymosi ir kreipimosi į gydytojus dažnį.

Metodika:

Duomenys surinkti atsitiktine tvarka apklausiant 2008–2009 m. KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nėštumo ir ekstragenitalinių ligų, nėštumo patologijos, priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriuose besigydančias nėščiąsias. Tiriamosios atsakė į standartiškai klausimynuose pateiktus klausimus apie nėštumo metu persirgtas LOR ligas, paaiškinant jų simptomus, eigą. Patikslinta, ar pacientė LOR patologiją gydėsi pati, ar kreipėsi į gydytoją.

Apklaustos 260nėščiųjų. Išaiškinta, kad LOR ligomis sirgo 42 moterys (16,1proc.) nuo 17 iki 43 metų (vidurkis 27,5±6,3 m.). Tarp jų vyravo (75,5 proc.) aukštąjį išsilavinimą turinčios pacientės. Iš sirgusiųjų LOR ligomis grupės dominavo II –e (34,7 proc.), III -e (46,9 proc.) nėštumo trimestre esančios moterys. Naudota SPSS 12.0.1 for Windows programa. Nustatytas kiekybinių dydžių vidurkis su standartiniu nuokrypiu, ligų dažnis procentais. Požymių priklausomybė vertinta, apskaičiuojant Pearson koreliacijos koeficientą r. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p< 0,05.

Rezultatai:

87,8 proc. (37) apklausoje dalyvavusių nėščiųjų sirgo sloga, 31,7 proc.(13 ) - viršutinių kvėpavimo takų kataru, 26,8 proc.(11) – GERL, po 17,1 proc.(po 7) - kraujavimu iš nosies ir laringitu, 14,6proc. (6) skundėsi knarkimu. 9,8 proc. (4 ) - sinusitu, 4,7proc. (2) - pūlinga angina , 2,4 proc. (1) - svaigimu lydimu klausos pablogėjimo 2,4 proc. (1) -.ūžesiu ausyse, 2,4 proc. (1) - ryklės pūliniu. Tarp LOR ligų patikimai (p<0,05) vyravo nėščiųjų sloga. LOR patologijos dažnis nuo amžiaus patikimai nepriklausė (p>0,05). Nustatyta statistiškai patikima vidutinė atvirkštinė kraujavimo iš nosies priklausomybė nuo nėštumo laiko (r = -0,33). Tarp kitų LOR ligų ir nėštumo laiko reikšmingos priklausomybės nerasta.

35,7 proc. (15) moterų dėl LOR ligų kreipėsi į gydytoją, kitos gydėsi pačios. Šis sprendimas nepriklausė (p>0,05) nuo amžiaus ir išsilavinimo.

Išvados:

1. KMU atliktos apklausos duomenimis nėščiąsias dažniausiai vargino sloga, viršutinių kvėpavimo takų katarai, GERL, kraujavimas iš nosies ir laringitai, kurių dažnis nepriklausė nuo nėščiosios amžiaus. Nustatyta statistiškai patikima vidutinė atvirkštinė kraujavimo iš nosies priklausomybė nuo nėštumo laiko. Tarp kitų LOR ligų ir nėštumo laiko reikšmingos priklausomybės nerasta.

2. Tarp LOR ligų patikimai (p<0,05) vyravo nėščiųjų sloga, kuria sirgo 87,8 proc. apklaustųjų.

3. 35,7 proc. moterų dėl LOR ligų kreipėsi į gydytoją, kitos gydėsi pačios. Šis sprendimas nepriklausė (p>0,05) nuo amžiaus ir išsilavinimo.

3. DIABETINĖS RETINOPATIJOS YPATUMAI SERGANT I IR II TIPO

CUKRINIU DIABETU

Vaida Jakštaitė, Lina Bubinaitė Akių klinika

Vadovė: Dr. Vilma Jūratė Balčiūnienė

Sergamumas cukriniu diabetu (CD) kasmet auga. Pati reikšmingiausia ir grėsmingiausia akių komplikacija sergant cukriniu diabetu yra diabetinė retinopatija (DR). Diabetinės retinopatijos ir jos gydymo tyrimai įrodė, kad savalaikis retinopatijos gydymas gali padėti išvengti aklumo net 90 proc. atvejų. Periodiškas diabetikų akių būklės tikrinimas ir laiku pritaikomas lazerinis fotokoaguliacinis gydymas yra pačios efektyviausios priemonės, užkertančios kelią regos invalidumui augti.

Tikslas:

Nustatyti stebėtiems pacientams vyraujantį cukrinio diabeto tipą bei atitinkamai jam vyraujančią diabetinės retinopatijos stadiją bei rizikos veiksnių (arterinė hipertenzija, hiperglikemija) dažnį.

Metodika:

1. Duomenys apie besilankančius sergančiuosius cukriniu diabetu lazerkoaguliacijos kabinete nuo 2004 metų iki 2009 metų laikotarpio surinkti iš KMUK Akių klinikos lazerkoaguliacijos kabineto duomenų bazės. 2. Bendras stebėtų suaugusiųjų amžiaus vidurkis – 58,12 m. (+/-4,5 m.).

3. Į tyrimą buvo įtraukti iš viso 62 suaugusieji (35 moterys, 27 vyrai) sergantys cukriniu diabetu ir turintys bei gydomi dėl diabetinės retinopatijos lazerkoaguliacijos procedūromis, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal CD tipą: I-oji –pacientai sergantys I tipo CD, II-oji – sergantys II tipo CD.

4. Analizuotas rizikos veiksnių dažnis, vyraujanti DR stadija skirtingam CD tipui.

5. Rezultatai apdoroti naudojant SPSS programų paketą. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05.

Rezultatai:

Įvertinus turimus duomenis nustatyta, jog mūsų analizuotoje pacientų imtyje I CD tipą turi 17 pacientų (27,4 proc.), o II CD tipą, kuris mūsų imtyje yra vyraujantis, net 45 pacientai (72,5 proc.). Nustatyta, jog rizikos veiksnių dažnis skirtingų CD tipų grupėse statistškai patikimai skyrėsi: I-ojoje grupėje arterinę hipertenziją turėjo 58,8 proc. pacientų, nekompensuotą glikemiją 82,3 proc., kompensuotą glikemiją 11,7 proc. pacientų (p<0,05), o II-ojoje grupėje: arterinę hipertenziją turėjo 77,7 proc., nekompensuotą glikemiją 57,7 proc., kompensuotą glikemiją 20 proc. pacientų (p<0,05) . Diabetinės retinopatijos stadijos esant skirtingam CD tipui statistškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). I-oje grupėje DR neproliferacinė stadija pasitaikė – 37,5 proc., preproliferacinė 6,25 proc., proliferacinė 56,25 proc. II–oje grupėje DR stadijos pasiskirstė taip: neproliferacinė 42,2 proc. , preproliferacinė 22,2 proc., proliferacinė 28,8 proc.

Išvados:

1. Nustatyta, jog II-as cukrinio diabeto tipas yra vyraujantis ir dažniausiai pasitaikantis sergant diabetine retinopatija.

2. Esant I-o tipo cukriniam diabetui vyrauja proliferacinė diabetinės retinopatijos stadija, o esant II–o tipo cukriniam diabetui, vyrauja neproliferacinė diabetinės retinopatijos stadija.

3. Nustatyta, jog rizikos veiksnių dažnis skirtingose CD tipuose statistiškai patikimai skyrėsi ( p<0,05).

4.

IDIOPATINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS SKYLĖ: KREIPIMOSI PRIEŽASČIŲ

IR GYDYMO REZULTATŲ ANALIZĖ 2007 – 2008 METAIS

KMUK Akių ligų klinika Vadovas: gyd. S. Kušleika

Idiopatinė geltonosios dėmės skylė (IGDS) – ribotas visų tinklainės neurosensorinės dalies sluoksnių defektas geltonosios dėmės centre. Dėl ligos pablogėja regėjimo aštrumas, atsiranda metamorfopsijos, akipločio defektai. Manoma, jog IGDS atsiranda dėl idiopatinės stiklakūnio – tinklainės trakcijos. Negydant

regėjimo aštrumas prastėja iki 0,1 ir mažiau. Šiuolaikinis IGDS gydymas – chirurginis. Atliekama vitrektomija per pars plana, vidinės ribojančios membranos pašalinimas geltonosios dėmės centre, tinklainės tamponada besiplečiančiomis dujomis.

Darbo tikslas:

Nustatyti pagrindines pacientų kreipimosi priežastis, įvertinti chirurginio gydymo efektyvumą bei regėjimo aštrumo pokyčius.

Darbo metodika ir kontingentas:

Atlikta ligonių, 2007 – 2008 metais KMUK Akių ligų klinikoje operuotų dėl IGDS medicininės dokumentacijos retrospektyvinė analizė. Į tyrimą įtrauktos 79 pacientų (14 vyrų, 65 moterų) 82 akys, operuotos dėl IGDS. Vidutinis pacientų amžius 69,3±5,8 metų. Tirti duomenys apie ligonių kreipimosi priežastis, ligos stadiją, regėjimo aštrumą prieš operaciją ir po jos, IGDS užsidarymą. Pooperaciniai rezultatai vertinti ne anksčiau nei po mėnesio po operacijos. Kontrolei po operacijos buvo atvykę 72 (87,8 %) pacientai.

Duomenys apdoroti „MS Excel“” ir „SPSS 13“ programomis. Tikrinant statistines hipotezes, buvo pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.

Rezultatai:

81 pacientas (98,7 %) skundėsi pablogėjusiu matymu, 52 (36,58 %) – vaizdų kreivinimu, 17 (20,73 %) jautė tamsią dėmę prieš akį. 21 pacientui (25,60 %) nusiskundimai atsirado trumpiau nei prieš 6 mėn., 25 (30,50 %) nusiskundimai tęsėsi nuo 6 iki 12 mėn., 36 (43,90 %) – daugiau negu 12 mėn. Preretininė geltonosios dėmės fibrozė nustatyta 14 (17,0 %) pacientų. Lyginant vidutinį regėjimo aštrumą prieš operaciją 0,12±0,12 ir po operacijos 0,44±0,27, rastas reikšmingas regėjimo aštrumo pagerėjimas po operacijos (p<0,001). Vertinant pooperacinį regėjimo aštrumo pagerėjimą grupėse, priklausomai nuo nusiskundimų trukmės, rasta, jog pacientams, kurie kreipėsi per 6 mėnesius nuo nusiskundimų atsiradimo, regėjimo aštrumo pagerėjimas (0,47±0,2) reikšmingai didesnis (p<0,05), nei tų kurie kreipėsi daugiau kaip po 6 mėnesių (0,26±0,27) ar po metų (0,27±0,23). Pooperacinis regėjimo aštrumas statistiškai patikimai priklauso nuo paciento amžiaus (p<0,001), tačiau nepriklauso nuo paciento lyties (p=0,69) ir preretininė fibrozės (p=0,38).

Išvados:

1. Vidutinis regėjimo aštrumas po operacijos reikšmingai geresnis, lyginant su priešoperaciniu regėjimo aštrumu.

2. Esant trumpesnei nusiskundimų trukmei (iki 6 mėn.), pooperacinis regėjimo aštrumas reikšmingai geresnis nei pacientų, kuriems nusiskundimai tęsiasi ilgiau nei 6 mėn.

3. Pooperacinis regėjimo aštrumas reikšmingai priklauso nuo paciento amžiaus, bet nepriklauso nuo paciento lyties ir preretininės fibrozės.

5.

KVĖPAVIMO SUTRIKIMAIS MIEGO METU SERGANČIŲ PACIENTŲ,

KURIEMS KARTU DIAGNOZUOTA SIMPTOMINĖ GASTROEZOFAGINIO

REFLIUKSO LIGA, MIEGO KOKYBĖ

Jolita Daukševičiūtė,Rasa Visalgaitė

Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika ir Pulmunologijos ir imunologijos klinika Vadovai: Habil. dr. N. Šiupšinskienė, doc. dr. S. Miliauskas

Įvadas:

Yra duomenų, kad naktinis refliuksas gali sutrikdyti miego kokybę, sukelti miego fragmentaciją ir pabloginti su miegu susijusią gyvenimo kokybę.

Darbo tikslas:

Ištirti knarkiančių ir obstrukcinės miego apnėjos (OMA) sindromu sergančių pacientų, kuriems nustatyta gastroezofaginio refliukso liga (GERL), miego kokybę ir palyginti su pacientų, kuriems refliukso požymių nenustatyta, rodikliais.

Metodika:

Įvertinti 56 iš eilės einančių suaugusių pacientų, kuriems visos nakties polisomnografijos tyrimas (PSG) patvirtino knarkimą ar OMA sindromą ir buvo atliktas fibroezofagoskopijos tyrimas, duomenys. OMA ir jos sunkumas nustatytas pagal apnėjos–hipopnėjos indekso (AHI) rodmenis. Fibroezofagoskopijos tyrimo metu erozinis ezofagitas diagnozuotas remiantis Los Andželo klasifikacija, neerozinis - pagal standartizuotą histologinį tyrimą. Visi pacientai pildė refliukso simptomų klausimyną susidedantį iš 9 būdingiausių GERL ir jos laringofaringinei formai klausimų, kiekvieną klausimą vertinant 0-5 balų sistema (5 - sunki problema) (norma <13 balų). Visiems pacientams buvo atliktas vaizdolaringoskopinis tyrimas naudojant Kay elemetrics 70° kietą endoskopą. Tyrimo metu vertinta vestibulinių, balso klosčių, poklostinės bei užpakalinės gerklų dalių uždegimo požymiai, granulomų ir tiršto sekreto gerklose buvimas. Refliukso radinių indeksas apskaičiuotas kiekvieną laringoskopinį požymį įvertinus balais nuo 0 (nėra pakitimų) iki 4 (sunkūs pakitimai) (norma<7 balų). Miego kokybė vertinta atsižvelgiant į objektyvius PSG rodiklius: miego efektyvumą (gulėjimo ir miego laiko santykis proc.), žievinio prabudimo (angl. arousal) indeksą (n/val.) ir AHI bei subjektyviai paciento vertinamą miego sutrikimų intensyvumą pagal 100 mm vaizdinio atitikmens skalę (VAS; 100 mm= labai sunki probema) ir Pitsburgo miego kokybės indeksą (PMKI), kuris apskaičiuotas pagal septynias miego kokybės skales; > 5 balai rodė blogą prėjusio mėnesio miegą. Mieguistumas dieną vertintas standartizuota Epworth skale. Atsižvelgiant į refliukso požymius tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: GERL grupę, kuriems refliukso buvimas patvirtintas būdingų simptomų, laringoskopinių radinių ir ezofagito nustatymu ir neturinčių refliukso grupę (ne GERL). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 10 versijos statistikos paketu (statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05).

Rezultatai:

GERL diagnozuotas 67,9% tiriamųjų. Grupę sudarė 38 pacientai (6 moterys, 32 vyrai) nuo 25 iki 75m.a. (vidurkis 46,4±13,3m.), ne GERL grupę sudarė 18 likusių pacientų (5 moterys, 13 vyrų) nuo 31 iki 72m.a. (vidurkis 47,7±10,6m.). Grupės buvo homogeniškos pagal lyties proporcijas, amžių ir kūno masės indeksą (p>0,05). Subjektyviai sutrikusį miegą pagal VAS nurodė daugiau GERL grupės pacientų nei ne GERL grupės: atitinkamai 86,8% ir 61,1%. Šio parametro intensyvumo vidurkiai buvo 53,6±31,9 ir 32,2±34,0 balo (p<0,05). Blogos kokybės miegas pagal PMKI diagnozuotas 65,6% I gr. ir 37,5% II gr. pacientų (p<0,05). Vidutiniškai PSG nustatytas miego efektyvumas siekė 86,7% GERL grupės ir 91,8% ne GERL grupės pacientams (p>0,05). PSG prabudimo indeksas buvo panašus abiejų grupių pacientams: 27/val. ir 21,4/val. Tuo tarpu GERL grupėje pacientų, turinčių AHI≥15 epiz./val., buvo reikšmingai daugiau, atitinkamai 50% palyginti su 16,7% (p<0,05). Vertinant mieguistumą dienos metu Epworth skale tarp grupės rodmenų statistiškai reikšmingo skirtumo negauta.

Išvados:

Refliuksas yra dažnas tarp kvėpavimo sutrikimais miego metu sergančių pacientų ir yra reikšmingai susijęs su tokių pacientų subjektyviai vertinama blogesne miego kokybe bei sunkesne OMA.

6.

NĖŠČIŲJŲ LOR LIGŲ MEDIKAMENTINIO GYDYMO SAUGUMO

ĮVERTINIMAS PAGAL FDA

Otorinolaringologijos mokslų būrelis

Vadovės: doc. R. Pribuišienė, gyd. rez. A. Kuzminienė

Nėščiųjų LOR patologijos gydymas neretai būna neadekvatus dėl nepakankamų žinių apie medikamentų poveikį vaisiui ir jų saugumą. Siekiant išvengti teratogeniško poveikio, nėščiosioms turi būti skiriami tik A-B kategorijos vaistai pagal Lietuvoje naudojamą FDA (Food & Drug Administration) vaistų rizikos vertinimo sistemą.

Darbo tikslas:

Įvertinti LOR ligoms gydyti nėščiųjų vartotus vaistus bei jų saugumą pagal FDA.

Metodika:

1. Duomenys surinkti atsitiktine tvarka apklausiant nėščiąsias, kurios 2008 – 2009 metais gydėsi KMUK akušerijos-ginekologijos klinikoje nėštumo ir ekstragenitalinių ligų, nėštumo patologijos, priešlaikinio

gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriuose. Apklausai naudoti originalūs klausimynai, kuriuose pateikta 15 klausimų apie vartotus vaistus LOR patologijai gydyti, įvertinant vartojimo laiką pagal nėštumo laikotarpį. 2. Apklaustos 26 nėščiosios nuo 17 iki 41 metų (vidurkis 26,38±6,524 m.). Tarp apklaustųjų dominavo vidurinį išsilavinimą turinčios miesto gyventojos (23,1 proc.).

3. Statistinei analizei naudota SPSS 12.0.1 for Windows programa. Skaičiuotas kiekybinių dydžių vidurkis su standartiniu nuokrypiu, vartotų vaistų dažnis procentais. Požymių pasiskirstymas analizuotas naudojant Pearson Chi-Square rodiklį. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p< 0,05.

Rezultatai:

88,5 proc nėščiųjų LOR patologijai gydyti vartojo sudėtinius vaistus nuo peršalimo (dominavo: Thera-Flu 30,8 proc., Fervex, Grippex – po 23,1 proc.), 46,2 proc. - nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (dominavo: Paracetamolum – 38,5 proc., Nimesulidum – 11,5 proc., Ac.acetylsalicylicum ir Metamizolum natricum – po 7,7 proc.), 38,1 proc. - vietinius dekongestantus (dominavo: Vibrocil – 11,5 proc., Olynth – 7,7 proc.), 34,6 proc. - antacidinius (dominavo Rennie – 30,8 proc.), 26,9 proc. - vietinio priešuždegiminio poveikio pastiles (dominavo: Hexoraletten N, Decatylen, Faringosept – po 7,7 proc.).

Vaistų vartojimo dažnis II nėštumo trimestre (69,2 proc.) reikšmingai skyrėsi (p<0,05) nuo vartojimo I ir III trimestruose (atitinkamai po 15,4 proc.). 50 proc. nėščiųjų vartojo gydytojo paskirtus vaistus, kitos - 50 proc. gydėsi pačios. Vaistų vartojimo būdas (vartojo pati ar skyrė gydytojas) nuo amžiaus (p=0,861), išsilavinimo (p=0,348), gyvenamosios vietos (p=0,560) nepriklausė.

14 nėščiųjų (53,8 proc.) vartojo C kategorijos vaistus (Thera flu, Grippex, Ac. acetylsalicylicum, Metamizolum natricum, Vibrocil, Olynth) pagal FDA (t.y. kurių teratogeninis poveikis įrodytas studijose su gyvūnais). 7,7 proc. nėščiųjų C kategorijos vaistus vartojo I-ojo, 42,3 proc. – II-ojo, 3,8 proc. – III-ojo nėštumo trimestro metu. Tik 7,7 proc. nėščiųjų vartojo gydytojo paskirtus C kategorijos vaistus, kitos – 46,2 proc. vaistus pasirinko pačios.

Išvados:

1. 88,5 proc. nėščiųjų LOR ligoms gydyti vartojo sudėtinius vaistus nuo peršalimo, iš jų tik 23,1 proc. saugų B kategorijai pagal FDA priklausantį Fervex.

2. Antrame nėštumo trimestre moterys vartojo vaistų patikimai dažniau nei pirmame ar trečiame. Pusė apklaustųjų vartojo savarankiškai pasirinktus vaistus.

3. 53,8 proc. nėščiųjų LOR ligoms gydyti vartojo C kategorijos pagal FDA (gyvūnus teratogeniškai veikiančius) vaistus. 46,2 proc. šiuos vaistus pasirinko pačios.

7. REFLIUKSO SIMPT

OMŲ INDEKSO KLAUSIMYNO LIETUVIŠKOS

VERSIJOS PAGRINDIMAS IR KLINIKINIS JOS PRITAIKYMAS

KMU ausų, nosies ir gerklės ligų klinika Vadovė: habil.dr. N. Šiupšinskienė Įvadas:

Refliukso simptomų indekso klausimynas (RSI), kurį pildo pacientas, 2002 m. pasiūlytas P. Belafsky ir bendr. (JAV) klinikinėje praktikoje yra naudingas diagnozuojant gastroezofaginio refliukso ligos

laringofaringinės formą (GERL LF) ir dokumentuojant jos simptomų stiprumą. Užsienio šalių tyrimai įrodė klausimyno pagrįstumą ir atgaminamumą.

Darbo tikslas:

Parengti lietuvišką refliukso simptomų indekso klausimyno versiją ir įvertinti psichometrines klausimyno savybes tarp pacientų sergančių GERL LF.

Metodika:

RSI klausimynas susideda iš 9 klausimų apimančių būdingiausius GERL LF (8 klausimai) ir klasikinės GERL (1 klausimas) simptomus, kurie vertinami nuo 0 balų (nėra problemos) iki 5 balų (sunki problema); ≥ 13 balų suma rodo patologiją. Klausimyno vertimo ir adaptavimo procedūra apėmė griežtą vertimo ir jo kontrolės procedūrą: originalios angliškos versijos vertimą į lietuvių kalbą dviejų nepriklausomų lietuvių kilmės vertėjų (vienas profesionalus vertėjas, vienas gydytojas) bei atgalinį vertimą į anglų kalbą kitų dviejų vertėjų iš kurių vienas - profesionalus. Atgalinio lietuviško-angliško vertimo abiejų versijų testavimas atliktas Kalifornijos Universiteto Balso ir rijimo centre ištyrus 30 (amžiaus vidurkis 51,7±16,7 m.) balso

pacientų, apskaičiuojant koreliacijos koeficientą (r) tarp originalios versijos ir atgalinio vertimo versijų rodmenų. Galutinės lietuviškos versijos psichometrinių savybių tyrimas apėmė klausimyno vidinio nuoseklumo vertinią apskaičiuojant Cronbach alfa koeficientą bei klausimyno turinio pagrįstumą gretinant RSI klausimyno ir vaizdolaringoskopijos duomenis. Vaizdolaringoskopinis tyrimas atliktas visiems pacientams naudojant Kay elemetrics 70° kietą endoskopą. Vertinta vestibulinių, balso klosčių, poklostinės bei užpakalinės gerklų dalių gleivinės paraudimas, paburkimas, hipertrofija, taip pat granulomų ir tiršto sekreto gerklose buvimas nuo 0 balų (nėra pakitimų) iki 4 balų (sunkūs pakitimai). Balų suma rodė refliukso radinių įvertį (patologija ≥7 balai). (Belafsky, 2001).

Klinikinę grupę sudarė 23 suaugę (amžiaus vidurkis 46,4±14,8 m.) KMUK ANG ligų klinikos ambulatoriniai pacientai, kuriems iš anamnezės ir klinikinių požymių įtarta GERL LF, patvirtinta ezofagoskopijos metu nustatytu eroziniu ar histologinis ezofagitu. Kontrolinę grupę sudarė sveiko balso (amžiaus vidurkis 51,1±10,9 m.) asmenys. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 10 versijos statistikos paketu (reikšmingumo lygmuo p<0,05).

Rezultatai:

Lytis reikšmingos įtakos RSI rezultatų vertinimui neturėjo, todėl neišskirta. Koreliacijos koeficientas (r) tarp originalios ir abiejų atgalinio vertimo versijų JAV pacientų grupėje buvo 0,99 ir 0,98 (p<0,0001). Pagal visas tris versijas vienodai 13 iš 30 pacientų (po 43,3 proc.) nustatytas patologinis ≥13 balų RSI. Galutinio lietuviškos versijos klausimyno vidinis nuoseklumas buvo pakankamai patikimas (Cronbach α=0,77). 82,6 proc. (19) klinikinės grupės pacientų nustatytas patologinis RSI ir nei vienam kontrolinės grupės asmeniui patologinis RSI nebuvo fiksuotas (p<0,05). Grupių RSI vidurkiai buvo atitinkamai 17,6±6,6 ir 2,96±3,8 balo (p<0,05). Patologinis vaizdolaringoskopijos refliukso radinių indeksas buvo nustatytas 87,0 proc. (20) GERL LF pacientų.

Išvados:

Lietuviška refliukso simptomų indekso klausimyno versija yra paprastas ir pagrįstas metodas padedantis diagnozuoti GERL LF ir gali būti vertingas sekant tokių pacientų gydymo veiksmingumą.

8. SERGAMUMO ŠALTU MIEŽIU YPATUMAI IR DINAMIKA 2006 – 2008 M.

KMUK AKIŲ LIGŲ KLINIKOS DUOMENIMIS

Milda Kuprytė, Rūta Paulauskaitė KMUK Akių ligų klinika

Vadovė: gyd. R. Piškinienė Darbo tikslas:

Išanalizuoti sergamumo šaltu miežiu dinamikos bei jo lokalizacijos priklausomybę nuo paciento amžiaus, lyties, demografijos, sezoniškumo, remiantis KMUK Akių ligų klinikos 2006 – 2008 m. duomenimis.

Metodika:

Atlikta KMUK Akių ligų klinikos operuotų pacientų 2006 – 2008 m. retrospektyvi ligos istorijų analizė. Įvertinta pacientų pasiskirstymas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą, sergamumo šaltu miežiu sezoniškumas ir dinamika 2006 – 2008 m. Statistinė duomenų analizė atlikta MS Excel ir SPSS 17.0 statistinėmis programomis, panaudojant χ 2 _{kriterijų, Kruskal – Wallis ir Mann – Whitney testus, Pirsono}

koreliacijos koeficientą. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Rezultatai:

Tirti 150 KMUK Akių ligų klinikos operuoti pacientai 2006 – 2008 m. (2008 m. – 48, 2007 m. – 50, 2006 m. – 52 pacientai). Visais metais moterys sirgo dažniau (2006 m. – 78,8%, 2007 m. – 64%, 2008 m. – 62,5%) (p<0,05), tarp pacientų vyravo gyvenantys mieste (2006 m. – 65,4%, 2007 m. – 84%, 2008 m. – 72,9%) (p<0,05). 2006 ir 2007 m. dažniausiai ligos simptomai prasidėjo vasaros ir rudens mėnesiais (2006 m. – 61,3%, 2007 m. - 56%), o 2008 m. – rudens ir žiemos mėnesiais (62,5%); dažniau buvo aptiktas vienpusis vieno iš vokų šaltasis miežis (2006 m. – 86,2%, 2007 m. – 78%, 2008 m. – 66,7%) (p<0,05). Pacientų amžiaus mediana 2006 m. – 20 metų (kvartilinis plotis – 22 metai), 2007 m. – 36,5 metų (kvartilinis plotis – 41 metai), 2008 m. – 43,5 metai (kvartilinis plotis – 37 metai). Pacientai 2006 m. buvo jaunesni nei 28 metai, o 2007 m. ir 2008 m. buvo vyresni nei 28 metai (p<0,05). Kitų rodiklių dinamikos pokyčiai tarp atitinkamų metų statistiškai nereikšmingi (p>0,05).

Priklausomybės tarp sergamumo šaltu miežiu ir paciento amžiaus, lyties, demografijos, sezoniškumo nerasta (p>0,05).

Išvados:

1. Tirtu laikotarpiu dažniau sirgo moterys (p<0,05).

2. Tirtu laikotarpiu dažniau sirgo pacientai, gyvenantys mieste (p<0,05).

3. Tirtu laikotarpiu dažniau aptiktas vienpusis vieno iš vokų šaltas miežis (p<0,05).

4. Statistiškai patikimo ryšio tarp sergamumo šaltu miežiu ir pacientų amžiaus, lyties, sezoniškumo nerasta.

9. TRABEKULOPLASTIKOS MIKROPULSINIU LAZERIU PALYGINIMAS SU

TRABEKULOPLASTIKA ARGONINIU LAZERIU

Lina Miliauskaitė KMUK Akių ligų klinika

Vadovai: gyd., dr. I. Janulevičienė

KMUK Akių ligų klinika išbandymui gavo naujos kartos lazerį, kurio veikimo principas – mikropulsinė banga. Trabekuloplastika mikropulsiniu lazeriu (MLT) pranašesnė prieš KMUK Akių ligų klinikos turimą argoninį lazerį, nes nežaloja trabekulų tinklo ir yra galimai pakartojama procedūra. Šiuo metu daugelyje šalių vykdomos multicentrinės studijos, tiriančios MLT efektyvumą mažinant intraokulinį spaudimą (IOS).

Darbo tikslas:

1. Ištirti MLT poveikį IOS ligoniams, kuriems medikamentinis gydymas buvo nepakankamas. 2. Palyginti MLT ir argoniniu lazeriu atliktos trabekuloplastikos (LTP) poveikius IOS.

3. Palyginti nusiskundimų dažnį ir nesteroidinio vaisto nuo uždegimo (NVNU) reikalingumą atliekant trabekuloplastiką argoniniu ir mikropulsiniu lazeriais.

Metodika:

Prospektyvinė 32 pacientų, gydytų dėl nekompensuotos medikamentais II stadijos atviro kampo glaukomos, (32 akių) analizė. Pagal atsitiktinę atranką, 15 akių atlikta LTP, 17- MLT. Vertintas intraokulinis spaudimas (mmHg, Schiotz‘o tonometru) prieš procedūrą ir praėjus 1 mėnesiui bei nusiskundimų dažnis ir NVNU reikalingumas po procedūros. Statistiniai skaičiavimai atlikti „Statistica 7” programa, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Rezultatai:

Ligonių, gydytų LTP ir MLT, amžiaus vidurkiai- 68,2 ±6,5 m. ir 63,1 ±11,4 m.- statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,522, t testas). IOS reikšmingai sumažėjo tiek po MLT- vidutiniškai nuo 21,18 ±3,31 mmHg iki 19,09 ±3,33 mmHg (p=0,014, t testas), tiek po LTP- vidutiniškai nuo 20,58 ±3,31 mmHg iki 17,68 ±3,65 mmHg (p=0,011, t testas). IOS sumažėjimo po MLT vidurkis buvo 2,09 ±2,99 mmHg ir reikšmingai nesiskyrė nuo IOS sumažėjimo po LTP- 2,95 ±3,02 mmHg (p=0,520, t testas).

LTP metu 3 ligoniai (20 proc.) jautė diskomfotą, o MLT- 0 ligonių. Ligoniai reikšmingai mažiau skundėsi ir po procedūrų: po LTP- 12 ligonių (80 proc.), po MLT- 0 ligonių. Taip pat reikšmingai grupėse skyrėsi NVNU reikalingumas: LTP grupėje- 15 ligonių, 100 proc. reikėjo NVNU , o MLT grupėje- 0 ligonių, 0 proc.

Išvados:

1. MLT statistiškai reikšmingai mažina IOS ligoniams, kuriems medikamentinis gydymas buvo nepakankamas.

2. MLT ir LTP poveikiai intraokuliniam spaudimui statistiškai reikšmingai nesiskiria.

3. Atliekant trabekuloplastiką mikropulsiniu lazeriu nusiskundimų dažnis ir NVNU reikalingumas yra reikšmingai mažesni, nei atliekant trabekuloplastiką argoniniu lazeriu.

AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS SEKCIJA

1. 2003-

2007M. KMUK GIMUSIŲ NEGYVAGIMIŲ ŽŪTIES PRIEŽASČIŲ

RETROSPEKTYVINĖ ANALIZĖ

KMU Patologinės anatomijos klinika Vadovas: gyd.V.Šarauskas

Darbo tikslas:

Išanalizuoti vaisiaus žūties gimdoje priežasčių pasiskirstymą pagal nėštumo trukmę, vaisiaus svorį bei ryšį su motinos akušerine ginekologine anamneze.

Metodika:

1. Retrospektyvi 195 negyvagimių autopsijų, atliktų 2003-2007m., protokolų analizė. 2. Retrospektyvi 2003-2007m. negyvagimių motinų ligų istorijų analizė.

3. Statistinė duomenų analizė naudojant kompiuterines MS Excell ir SPSS programas. Statistiniam patikimumui nustatyti naudotas chi – kvadrato testas. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p<0,05.

Rezultatai:

2003-2007m. KMUK atliktos 195 negyvagimių autopsijos. Mirties priežasčių pasiskirstymas: neaiškios priežastys – 65atv. (33,3%), displazijos – 40 (20,5%), placentos patologija – 30 (15,4%), infekcijos – 30 (15,4%), virkštelės patologija – 18 (9,2%), nėštumo patologija – 8 (4,1%), kitos priežastys – 4 (2,1%). Atvejų pasiskirstymas priklausomai nuo nėštumo savaitės: 22-24sav. – 37 (19%), 25-27sav. – 25 (12,8%), 28-30sav. – 27 (13,8%), 31-33sav. – 21(10,8%), 34-36sav. – 38(19,5%), išnešioti – 47 (24,1%). 77 iš 195 motinos buvo turėjusios abortų, tarp jų neaiškios priežasties vaisiaus žūtys pasiskirstė: 29 (37,7%) turėjusioms ir 36 (30,5%) neturėjusioms abortų. Tarp išnešiotų negyvagimių (47atv.) vyravo neaiškios žūties priežastys – 18 atv. (38,3%), displazijos – 13atv. (27,7%) ir virkštelės patologija – 8 atv. (17%). Daugiausiai negyvagimių priklausė 500-700g. svorio grupei, iš jų neaiškios priežastys – 7 (18,4%), displazijos – 8 (21,1%), placentos patologija – 7 (18,4%), infekcijos – 12 (31,6%), virkštelės patologija – 2 (5,3%), kt. priežastys – 1 (2,6%). Atvejų pasiskirstymas pagal motinos amžių: <20m. – 16 (10,8%), 20-25m. – 38 (19,5%), 25-30m. - 65 (33,3%), 30-35m. – 48 (24,6%), 35-40m. – 21 (10,8%), >40m. – 7(3,5%).

Išvados:

1. Tiriant išnešiotus negyvagimius mirties priežasties dažniausiai nepavyksta nustatyti (38,3% atvejų), taip pat dažnos priežastys – displazijos (27,7%) ir virkštelės patologija (17%).

2. 500-700g. vaisiaus žūties priežastys dažniausiai būna infekcijos (31,6%), displazijos (21,1%) ar placentos patologija (18,4%).

3. Motinoms, anksčiau turėjusioms abortų, vaisiaus žūtis gimdoje dėl neaiškių žūties priežasčių neįvyksta dažniau nei motinoms, neturėjusioms abortų.

4. Negyvagimių žūties atvejų skaičius pagal motinos amžių pasiskirstė pagal normalųjį skirstinį.

2. CEZARIO PJ

ŪVIO OPERACIJŲ ANALIZĖ REMIANTIS M.ROBSONO

KLASIFIKACIJA

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL), akušerijos ir ginekologijos departamentas Vadovas: doc. dr. L.Rovas

Darbo tikslas:

Cezario pjūvio operacijų, padarytų KUL akušerijos ir ginekologijos departamente vienerių metų laikotarpiu, analizė naudojant 2001 m. M. Robsono parengtą CPO klasifikaciją.

Metodika:

Tiriamąją grupę sudarė 3419 moterys, kurios 2007m. gimdė KUL. Atliktaretrospektyvi duomenų analizė, kurios metu buvo analizuojami klinikiniai duomenys, gimdymo eiga, nėštumo užbaigimo metodika. Atsižvelgiant į M. Robsono parengtą CPO klasifikaciją, gimdyvės buvo suskirstytos į 10 grupių pagal keturis požymius: nėštumo kategoriją, akušerinę anamnezę, gimdymo eigą bei nėštumo laiką. Kiekvienoje grupėje buvo apskaičiuoti trys pagrindiniai vertinimo rodikliai: grupės procentinė dalis tarp visų gimdyvių, cezario pjūvio operacijų dažnumas grupėje, grupės cezario pjūvio operacijų procentinė dalis tarp visų gimdymų. Visi duomenys surinkti naudojantis gimdyvių registracijos žurnalais. Duomenys apdoroti naudojant SPSS ir EXEL programas.

Rezultatai:

Iš 3419 gimdžiusių moterų, 813 (23,78%) buvo atliktos CPO. 1 gr. priskirtos 1219 moterų (36,7% visų gimdyvių). Šios grupės moterims atliktos 268 CPO (22,0%), 7,8% visų CPO; 2 gr. atitinkamai - 455 (13,3% visų gimdyvių), atlikta 100 (22,0%) CPO, 2,9% visų CPO; 3 gr. - 958 (28,0% visų gimdyvių), atlikta 56 (5,8%) CPO, 28,0% visų CPO; 4 gr. - 302 (8,8 % visų gimdyvių), atlikta 74 (24,5%) CPO, 2,16 % visų CPO; 5 gr. - 191 (5,6 % visų gimdyvių), atlikta 163 (85%) CPO, 4,8% visų CPO; 6 gr. - 56 (1,6% visų gimdyvių), atlikta 56 (100%) CPO, 1,6% visų CPO; 7 gr. - 32 (0,9% visų gimdyvių) atlikta 29 (90,6%) CPO, 0,9% visų CPO; 8 gr. - 28 (0,8% visų gimdymų), atlikta 22 (78,6%) CPO, 0,6% visų CPO; 9 gr. - 1 (0,1% visų gimdyvių), atlikta 1 (100%) CPO, 0,1% visų CPO; 10 gr. - 177 (5,2% visų gimdyvių), atlikta 44 (24%) CPO, 1,2% visų CPO. Jeigu gimdymas buvo sužadintas arba baigėsi planine CPO, pirmą kartą gimdančių grupėje CPO siekė 21,98%, pakartotinai gimdančių grupėje CPO buvo 24,50%. 14,66% moterų po buvusios CPO pagimdė natūraliais gimdymo takais. Esant sėdynės pirmeigai, CPO buvo atlikta 100% pirmą kartą gimdžiusių ir 90,63% ne pirmą kartą gimdžiusių moterų. Didžiausia CPO procentinė dalis tarp visų gimdymų teko 1, 5 ir 2 grupėms, atitinkamai – 7,9%, 4,8% ir 2,9%.

Išvados:

Bendras CPO, atliekamų KUL, skaičius neviršija Lietuvos panašaus dydžio stacionarų CPO rodiklių. Pirmakartėms gimdyvėms, kai gimdymas prasidėjo savaime ir vaisius buvo išilginėje galvinėje padėtyje, CPO daryta 4 kartus dažniau nei gimdžiusioms ne pirmą kartą. Sužadintų gimdymų grupėje, CPO% tarp pakartotinai gimdančių buvo didesnis nei tarp pirmakarčių. Tik 27% pakartotinai gimdančių moterų, kai vaisiaus pirmeiga buvo sėdmeninė, pagimdė pačios. 84% moterų po buvusio CPO atlikta pakartotina CPO. Reiktų atkreipti dėmesį į indikacijas gimdymo sužadinimui pakartotinai gimdančioms moterims, gimdymo priežiūrą po buvusios CPO, gimdymo priežiūrą esant sėdyninei vaisiaus pirmeigai pakartotino gimdymo metu.

3. EPIDURINĖS ANALGEZIJOS RYŠYS SU VAKUUMINE EKSTRAKCIJA

KMU Akušerijos ir ginekologijos klinika Vadovai: dr. T. Biržietis, dr. K. Rimaitis Darbo tikslas:

Išanalizuoti epidurinės analgezijos (EA) ryšį su vakuumine ekstrakcija, įtaką gimdymo eigai ir naujagimių būklei.

Metodika:

1. Atliktas retrospektyvusis kohortinis tyrimas, išanalizuotas KMUK gimdymo skyriaus registras nuo 2004 01 01 iki 2008 11 24.

2. Atrinktos visos gimdyvės (184), kurių gimdymas buvo užbaigtas vakuumine ekstrakcija.

3. Tiriamosios suskirstytos į 2 grupes: epidurinės analgezijos - EA grupė (n=65), gimdyvės, kurioms taikytas epidurinis gimdymo skausmo malšinimas bei gimdymas užbaigtas taikant vakuuminę ekstrakciją ir kontrolinė grupė (n=119) - gimdyvės, kurioms nenaudota epidurinė analgezija, bet gimdymas užbaigtas taikant vakuuminę ekstrakciją.

4. Abiejose grupėse, be duomenų bazės, patikrintos ir gimdymo istorijos, vertinta gimdymo eiga, gimdyvių bei naujagimių būklė.

5. Atlikta statistinė analizė naudojant statistinę programą SPSS 15, pasirinktas statistinio reikšmingumo kriterijus p<0,05.