SKIRTINGŲ ABRAZYVINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ IŠIMAMŲ PROTEZŲ PRIEŽIŪRAI, POVEIKIS BAZINĖS PLASTMASĖS PAVIRŠIUI

(1)

Gerda Budginaitė

V kursas, 12 grupė

SKIRTINGŲ ABRAZYVINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ

IŠIMAMŲ PROTEZŲ PRIEŽIŪRAI, POVEIKIS BAZINĖS

PLASTMASĖS PAVIRŠIUI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Doc. Jonas Junevičius

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

SKIRTINGŲ ABRAZYVINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ IŠIMAMŲ PROTEZŲ PRIEŽIŪRAI, POVEIKIS BAZINĖS PLASTMASĖS PAVIRŠIUI

Baigiamasis magistrinis darbas Darbą atliko magistrantas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ...

(parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena) Kaunas, 2018

(3)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil. BMD reikalavimų

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0

bei reikalavimus?

Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0

bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, _{aktualumas ir reikšmingumas?} 0,4 0,2 0

tikslas

5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0

hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

(1 balas)

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

8

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų _{rezultatai ir išvados?} 0,6 0,3 0

apžvalga _{Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra}

(1,5 balo)

9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

metodai

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

12 (2 balai) 0,6 0,3 0

tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

13 ir pan.)? 0,4 0,2 0

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

(4)

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uždavinius?

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

reikalavimus?

Rezultatai

17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4

informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0

reikšmingumas?

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0 trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

iškeltus tikslus ir uždavinius?

Išvados

25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar 0,2 0,1 0

atitinka tyrimų rezultatus ?

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0

pagal reikalavimus?

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?

sąrašas

Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

29 (1 balas) 0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0

temą? 32

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

(5)

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl.

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

>20%

39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.)

reikalavimai

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

-0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas

komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

-0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

(6)

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas , pavardė

___________________________________ Recenzento parašas

(7)

TURINYS

SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 1.1. Abrazija ... 12

1.2. Išimamųjų plokštelių apdaila ir priežiūra ... 12

1.3. Abrazyvinės dalelės ... 13

2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 15

2.1. Tyrimo medžiagos ... 15

2.1.1. Eksperimentinių plokštelių paruošimas ... 15

2.1.2. Eksperimentinių pastų paruošimas ... 16

2.1.3. Dantų šepetėlio automatinis aparatas ... 17

2.2. Tyrimo metodika ... 17 3. REZULTATAI ... 19 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 22 5. INTERESŲ KONFLIKTAS... 23 IŠVADOS ... 24 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 25 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 26 PRIEDAI ... 30

(8)

SKIRTINGŲ ABRAZYVINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ IŠIMAMŲ PROTEZŲ PRIEŽIŪRAI, POVEIKIS BAZINĖS PLASTMASĖS PAVIRŠIUI

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Išimamųjų, akrilinės plastmasės, plokštelių

gamybos metu naudojami abrazyvai poliruoja plastmasės paviršių tam, kad nebūtų sudarytos retencinės zonos įvairiems mikroorganizmams (pvz.: grybeliams, bakterijoms) ir apnašoms, kurie galėtų sukelti stomatitą, kitas burnos bei kvėpavimo takų ligas. Plokštelių priežiūrai namuose pacientai taip pat naudoja abrazyvines daleles turinčias protezų priežiūros priemones. Šio darbo tikslas yra įvertinti, plokštelių priežiūrai naudojamose medžiagose esančių, skirtingo dydžio abrazyvinių dalelių poveikį išimamųjų protezų bazinei plastmasei.

Medžiaga ir metodai. Tirtos 5 grupės, karštos polimerizacijos akrilinės plastmasės,

eksperimentinių plokštelių (5x1,5x0,5 cm). Su automatiniu dantų šepetėlio aparatu, atliekančiu reciprokinius judesius, naudojant 2N spaudimo jėgą, į plokšteles buvo trinamos eksperimentinės, skirtingo dydžio abrazyvinių dalelių (0,015-0,045 μm, 20 μm, 40 μm, 63-200 μm), pastos,

kontrolinė grupė – distiliuotu vandeniu. Plokštelių paviršiaus šiurkštumas išmatuotas su kontaktiniu profilometru ir atlikta statistinė analizė su SPSS programa.

Rezultatai. Plokštelių paviršiaus šiurkštumas, kuriose buvo naudotos 20 μm (Nr. 2) ir

63-200 μm (grupė Nr. 4) dydžio abrazyvinės dalelės, statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi nuo kontrolinės grupės (Nr. 5), tirtos su vandeniu – dalelės poliruoja plokštelių paviršių. Kalcio karbonato milteliai (0,0015-0,045 μm, Nr. 1) ir 40 μm (Nr. 3) dydžio silikagelio dalelės poliruoja protezų paviršių, tačiau tai nėra statistiškai reikšminga. Gauti statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai tarp grupių su 0,0015-0,045 μm (Nr. 1) ir 63-200 μm (Nr. 4) dydžio abrazyvinėmis dalelėmis.

Išvados. Nustatyta, kad visos tirtos abrazyvinės dalelės poliravo karštos

polimerizacijos akrilinės bazinės plastmasės plokštelių paviršių, naudojant vienodą spaudimo jėgą ir greitį, o didesnio skersmens abrazyvinės dalelės tai atlieka efektyviau.

Raktiniai žodžiai: akrilinė plastmasė, paviršiaus šiurkštumas, išimamos dantų

(9)

THE EFFECT OF DIFFERENT ABRASIVES, USED FOR THE CARE OF REMOVABLE PROSTHESIS, ON THE SURFACE OF DENTURE BASE

SUMMARY

The revelancy of the problem and the aim of the study. Removable dentures made

of acrylic resin is always polished in dental laboratory to reduce micro-retention zones for microorganisms and plaque, that can cause denture-related stomatitis, other oral diseasesand respiratory tract infections. For denture care, patients use toothpastes with abrasives in home. The aim of this study was to evaluate the effect of different abrasives, used for the care of removable dentures, on the surface of proshesis base.

Material and methods. Five group of plates (5x1,5x0,5 cm) made from

heat-activated resin were brushed with automatic brushing machine using manual toothbrushes heads. A device performed reciprocal movements with 2N pressure force of the toothbrush on the plate using different abrasives particles sizes (0,015-0,045 μm, 20 μm, 40 μm, 63-200 μm) dentifrice slurries. Surface roughtness was mesured by profilometry and statistically analyzed with analysis software SPSS Statistics.

Results. Dentifrice slurries with 20 μm (Nr. 2) and 63-200 μm (group Nr. 4) abrasive

particle sizes produced statistically significant (p<0,05) smoother surface compared to the control group (Nr.5). Calcium carbonate (0,0015-0,045 μm, Nr. 1) and 40 μm (Nr. 3) silica particles showed no statistically significant difference compared to control group. Statistically significant (p<0,05) results is between 0,0015-0,045 μm (Nr. 1) and 63-200 μm (Nr. 4) abrasives particles.

Conclusions. The surface roughtness is redused by all four groups of abrasive

particles on heat-cured acrylic resin plates using the same force of pressure and speed. From those groups of abrasives, particles with bigger size has significantlly more effect of polishing the plates surface.

(10)

10

ĮVADAS

Atsižvelgiant į indikacijas ir pacientų galimybes, neturintiems vieno ar kelių dantų bei bedančiams pacientams Lietuvoje dažnai geriausias gydymo variantas – išimamosios pilnos ar dalinės akrilinės plastmasės plokštelės. Pasirinkus šį gydymo būdą gydytojas odontologas privalo pacientui atiduoti kokybiškai pagamintą bei nupoliruotą protezą ir paaiškinti kaip šias plokšteles prižiūrėti namuose, motyvuojant kodėl tai yra svarbu [1]. Netinkamai prižiūrėti išimamieji plokšteliniai protezai gali pakeisti savo formą, spalvą, paviršiaus šiurkštumą ir taip gali lemti lengvesnę mikroorganizmų adheziją ir kolonizaciją [2]. Bakterijos esančios ant išimamų dalinių plokštelių paviršiaus daro įtaką ne tik burnos gleivinei [3, 4], tačiau tarpusavyje sąveikauja su bakterijomis, esančiomis ant nuosavų dantų [5, 6, 7]. Apnašos ir mikroorganizmai, esantys ant protezų, gali būti ne tik burnos, bet ir oportunistinių bei kvėpavimo takų infekcijų priežastis [8, 9].

Išimamųjų plokštelių priežiūra namuose gali būti įvairi – valoma su dantų šepetėliu ir pasta, naudojamos antibakterinės tabletės, dezinfekuojantys tirpalai ir kita. Georges Aoun ir Elie Gerges (2017) teigia, kad pacientai išimamų akrilinės plastmasės plokštelių priežiūrai dažniausiai naudoja dantų šepetėlį su pasta [10]. Tačiau protezų valymas šepetėliu ir vandeniu, ar šepetėliu ir pasta, pilnai nepašalina mikroorganizmų sudaryto biofilmo ant plokštelių paviršiaus [11]. Kaip efektyviausias būdas pašalinantis apnašas ir mikroorganizmus, ypač Candida albicans, yra kombinuotas - cheminis ir mechaninis valymas (dažniausiai - šepetėlio su pasta ir dezinfekuojančių tablečių derinys) [12, 13]. Tačiau net ir dezinfekcijai naudojamos tabletės ar kai kurie tirpalai [14, 15] keičia protezo paviršių – jis tampa šiurštesnis [16, 17]. Labai svarbu, kad kasdien namuose naudojamos plokštelių priežiūros priemonės būtų parenkamos atsižvelgiant į pacientą, jo

motyvaciją ir protezo gamybos būdą, pavyzdžiui, Srividya S ir kiti (2011) tyrime nustatė, kad šaltos ir karštos polimerizacijos plastmases skirtingai veikia vienodi abrazyvai [18]. Žinomų gamintojų dantų pastose esančios abrazyvinės dalelės būna įvairių dydžių, pavyzdžiui, Colgate Cavity Protector pastos sudėtyje yra kalcio karbonato, kurio dalelių dydis - 1,07-1,40 μm, o Colgate Sensitive Pro-Relief whitening pastoje esančio kalcio kabonato dalelių dydis mažesnis – 0,267-0,995μm [19].

Netrūksta tyrimų su akrilinėmis karštos polimerizacijos plokštelėmis ir žinomų gamintojų parduodamomis pastomis ir kitomis dezinfekuojančiomis priemonėmis [20, 21], tačiau nėra daug informacijos apie pastose esančių abrazyvinių dalelių savybes ir kaip nuo jų priklauso šių plokštelių paviršiaus šiurkštumas.

(11)

11

Darbo tikslas:

Įvertinti, plokštelių priežiūrai naudojamose medžiagose esančių, skirtingo dydžio abrazyvinių dalelių poveikį išimamųjų protezų bazinei plastmasei.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti kaip kinta išimamųjų protezų bazinės plastmasės paviršius, veikiant skirtingo dydžio abrazyvinėmis dalelėmis.

(12)

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Abrazija

Abrazija – procesas, kurio metu abrazyvinė medžiaga keičia substrato paviršių. Odontologijoje abrazyvinės dalelės gali būti naudojamos įvairiais pavidalais – esančios diskų paviršiuje, pastose ar kaip milteliai. Abrazyvų efektyvumą nulemia keli veiksniai: dalelių kietumas, dydis (0-10µ smulkios, 10-100µ vidutinės, 100-500µ šiukščios), forma, spaudimo jėga ir greitis, naudojamas trinant abrazyvą. Didelės abrazyvinių medžiagų dalelės dažniausiai palieka grubesnius įbrėžimus ir greičiau nušlifuoja paviršių nei mažos dalelės. Aštrios, nelygios dalelės taip pat palieka paviršių su gilesniais įbrėžimais ir greičiau jį subraižo, nei apvalesnės formos dalelės [22]. Taigi, tiriant abrazyvines medžiagas svarbu atkreipti dėmesį į šių dalelių savybes ir veiksnių visumą.

1.2. Išimamųjų plokštelių apdaila ir priežiūra

Išimamųjų dantų plokštelių (toliau-plokštelių) priežiūrai skirtose pastose turėtų būti naudojami abrazyvai, esantys minkštesni už plokštelės, kad jų nepažeistų, tačiau kietesni už apnašas, prisitvirtinusias prie protezų, kad būtų efektyvūs. Pagal Moso kietumo skalę, kurioje mažesnis skaičius atitinka minkštesnį mineralą, o didesnis – kietesnį, nustatyta, kad , pavyzdžiui, kreidos kietumo reikšmė yra 3, pemzos – 6, smėlio – 7, cirkonio silikato – 7-7,5, aliuminio oksido – 9, silicio karbido – 9-10, o tuo tarpu substrato – akrilo – 2-3 [22]. Tačiau dalelių ir substratų

kietumas priklauso ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, nustatyta, jog autopolimerizacinė akrilinė plastmasė yra minkštesnė už karštos polimerizacijos plastmasę. Išimamųjų protezų apdirbimui rekomenduojama naudoti smeliasrovę (pašalinti gipso likučiams), akrilinius grąžtelius, silikoninius polyrus, medžiaginius sluoksniuotus poliravimo diskus kartu su smulkia pemza ir alavo oksidą ar tripolį. Nušlifavus nešvarų paviršių, po to jį būtina nupoliruoti – įrodyta, kad po poliravimo karštos polimerizacijos plastmasės plokštelių paviršiaus šiurkštumas statistiškai reikšmingai sumažėja [18].

Išimamų plokštelių priežiūrai naudojamoms priemonėms yra keliami tam tikri

reilakavimai - jos turi būti netoksiškos, baktericidinės, fungicidinės, lengvai pašalinamos, galinčios efektyviai pašalinti įvairias apnašas bei nepažeisti protezo [23].

Šiurkštūs abrazyvai lemia greitesnį plokštelių nusidėvėjimą, protezo kontūro pakitimą, paviršiaus šiurkštumą ir burnos gleivinės dirginimą. Padidėjusį plokštelių paviršiaus šiurkštumą gali

(13)

13 sukelti ir kartu su pastomis naudojami šepetėliai [20,24] – šereliai sukelia nedidelę arbaziją, kurią padidina šepetėlio spaudimo jėga. Ši jėga kiekvienam žmogui yra individuali ir labiausiai priklauso nuo pečių, alkūnės (atlieka stabilizavimo funkciją) ir riešų sinchronizuoto darbo bei sąnarių

patologijų [25]. Taip pat, ištirta, jog šepetelio spaudimo jėga kinta keičiant jo vietą [26] ar

naudojant skirtingas priemones - įprasti dantų šepetėliai sukelia didesnę abraziją nei elektriniai [27, 28]. Minkštas apnašas nuo plokštelių paviršiaus galima lengvai pašalinti namų sąlygomis, paviršių švelniai plaunant dantų šepetėliu ir vandeniu. Tačiau esant dėmėms ir kietoms apnašoms, reikalinga kreiptis į odontologą profesionaliam protezų perpoliravimui arba valyti juos namų sąlygomis su dantų šepetėliu ir pasta arba milteliais, skirtais protezų priežiūrai.

1.3. Abrazyvinės dalelės

Dažniausiai dantų pastose naudojami abrazyvai – hidratuotas silikagelis, titano dioksidas, kalcio karbonatas, perlitas, cirkonio silikatas, aliuminio oksidas, o apdirbant protezus dantų technikų laboratorijoje – pemza, silicio karbidas, aliuminio oksidas, kvarcas, silicio dioksidas, geležies oksidas [29]. Kaip jau minėta anksčiau, abrazyvumas priklauso nuo abrazyvinių dalelių dydžio. Dažniausiai odontologijoje naudojamų abrazyvinių dalelių dydžiai: pemzos (vidutinės) - 38 μm, silicio karbido – 14,3 μm, aliuminio oksido – 13,8 μm, pemzos (smulkios) – 12,8 μm, o

cirkonio silikato – 7,2 μm [30]. Nustatyta, jei abrazyvo palikti įbrėžimai yra didesnio pločio nei 0,5µ (didesnis nei regimosios šviesos bangos ilgis), vadinasi tiriamos medžiagos paviršius bus matinis. Jei įbrežimai mažėsni už 0,5µ - paviršius blizgus ir nesudaro sąlygų kauptis bakterijoms [23].

Dantų pastose esantys abrazyvai turi nurodytą abrazyvumo indeksą, kurio dydis atitinka dentino (RDA1 _{) ar emalio abraziją. Pacientai renkasi dantų pastas atsižvelgdami į šį}

indeksą, kurio vertės 0-70 reiškia žemą abrazyvumo lygį, 70-100 – vidutinį, o 100-150 – aukštą. Pavyzdžiui, Elmex Sensitive Professional (CP-GABA, Hamburgas, Germany)Colgate Total ®

(Colgate-Palmolive, Niujorkas, USA) dantų pastoje esantis abrazyvas – hidratuotas silicio dioksidas, šios pastos RDA reikšmė 44, Opalescense (Ultradent Products, Pietų Džordanas, Juta, USA) – silicio dioksidas, RDA reikšmė 66, o Clinomyn (Clinomyn, Londonas, Anglija) pastoje, kurioje yra trys abrazyvai – kalcio karbonatas, silicio dioksidas ir aliuminio silikatas, RDA reikšmė 124 [31].

(14)

14 Taisyklingai prižiūrint išimamuosius plokštelinius protezus ir naudojant tinkamas priemones jų priežiūrai gali būti prailginamas protezų naudojimo laikas, sumažinama burnos bei sisteminių ligų ir infekcijų tikimybė. Taigi, ši tema yra aktuali ir pasirinkta todėl, kad ištyrus karštos polimerizacijos plokšteles ir jas veikiant skirtingais abrazyvais, būtų galima daryti prielaidas kokią ir kokių abrazyvinių dalelių turinčią pastą reikėtų rinktis pacientams nešiojantiems išimamus plokštelinius protezus.

(15)

15

2. MEDŽIAGOS IR METODAI

2.1. Tyrimo medžiagos

2.1.1. Eksperimentinių plokštelių paruošimas

Plastmasinės plokštelės buvo gaminamos LSMU „Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje“. Pagal specialios formos metalinį staliuką, kuriame vėliau buvo įstatyti šveičiami objektai, pagamintos 42 vienodos formos vaškinės plokštelės, kurių išmatavimai: 5x1,5x0,5 cm. Tam buvo naudojamas “Dentaurum” gamintojo rausvos spalvos modeliavimo vaškas, kurio lydymosi temperatūra yra 60 °C.

Vaškinės plokštelės polimerizaciniame dantų technikų laboratorijos kambaryje buvo pakeistos į plastmasines pagal išimamų protezų bazės (plastmasės) gamybos protokolą. Kiuvetėms gipsuoti buvo naudojamas Polident „Alabaster“ II klasės gipsas – bekvapis, baltos spalvos, kurio stingimo laikas iki 14 min., o darbo laikas - 10 min. „Alabaster“ gipso (g) maišymo santykis su vandeniu (ml): 100/60. Įgipsavus po tris plokšteles į kiuvetę ir gipsui sukietėjus, visas kompleksas kelioms minutėms yra dedamas į verdantį vandenį. Išėmus gipsinę išardomąją presformą, vaškas yra pašalinamas iš kiuvetės ir gipsas aptepamas plonu izoliuojamuoju skysčiu. Būsimų plokštelių ertmės užpildomos formavimo mase, pagaminta iš Kulzer „Meliodent heat cure“ miltelių bei BMS Dental „Resin ordinary cure“skysčio. Masė gaminama traukos spintoje į metilmetakrilato

kopolimero skystį (14ml) įbėrus polimetilmetakrilato miltelius (35g) ir, sumaišius komponentus, paliekama 10 min. Formavimo masei įgavus tirštą konsistensiją ir praradus lipnumą pilama į kiuvetės pamate esančias formas. Abi kiuvetės dalys yra sudedamos ir presuojamos. Iš preso išimta kiuvetė yra paruošiama polimerizavimui. Kiuvetė paliekama 1,5val. 72̊C vandenyje, vėliau dar verdama 100̊C vandenyje 30min. Paliekama atvėsti iki kambario temperatūros. Kai polimerizacija yra baigta, kiuvetei ataušus, abu dangteliai yra nuimami, atsargiai pašalinamas gipsas ir išimamos plokštelės.

Siekiant, kad plokštelės būtų apdirbamos kaip ir išimamieji protezai – atliekamas šiurkštaus paviršiaus apdailinimas. Pradžioje, naudojant smėliasrovę pašalinami gipso likučiai, mikrovarikliu SR-250/T, plokštelių perteklinė plastmasė pašalinama freza, o paviršius poliruojamas polyrais. Pabaigai naudojamas elektrinis poliravimo prietaisas "PL-160" su poliravimo šepečiu 80mm, iš ZETA audinio 100mm diametro ir Picodent pemza, naudojama akrilinių protezų poliravimui. Poliruojama atsižvelgiant į plokštelių vienodą storį, bei paviršiau lygumą. Nupoliruotos plokštelės nuplaunamos vandeniu ir muilu.

(16)

16

2.1.2. Eksperimentinių pastų paruošimas

Norint ištirti abrazyvines daleles, būtina jas sumaišyti su skysto pavidalo medžiaga, tam kad būtų sumažinamas temperatūros kilimas abrazijos metu ir kad abrazyvinės dalelės

neišsisklaidytų [22]. Eksperimentiniam tyrimui naudotos pastos (toliau - pastos) buvo gaminamos pagal dantų pastų gamybos reikalavimus (EN ISO 11609:2017) LSMU Farmacijos fakulteto laboratorijoje. Visas eksperimentinių pastų gaminimo procesas vyko traukos spintoje, o birių medžiagų matavimai buvo atliekami naudojantis analitinėmis svarstyklėmis „Sartorius AG Gottingen CP64-OCE“(Vokietija).

Pirmiausia, gaminamas skiediklis, kuris yra naudojamas tiriant abrazyvines daleles, iš 0,5% karboksimetilceliuliozės (toliau - KMC) tirpalo, esančio 10% glicerine. Paruošti 200ml šio skiediklio, reikalinga 1g KMC, 20ml UAB “Eurochemicals” glicerino bei 180ml distiliuoto vandens. 20ml glicerino įpilama į karščiui atsparią kolbą ir pastatoma ant magnetinės maišyklės-kaitinimo stalelio IKA “RCT basic”, turinčio integruotą temperatūros kontrolę. Glicerinui įšilus iki 60̊C temperatūros, įjungiamas maišymo rėžimas - 420 apsisukimai/min. Lėtai suberiamas 1g KMC ir paliekama maišytis 60min. Kuomet gaunamas vientisas tirpalas, turinys perpilamas į didesnės talpos kolbą. Į tirpalą įpilama 180ml distiliuoto vandens. Kaitinimas išjungiamas, leidžiama tirpalui atvėsti. Maišymo greitis sumažinamas iki 60 apsisukimų/min. ir taip paliekama pernakt.

Pagamintas skiediklis supilamas po 45ml į keturis švarius bei sausus tamsaus stiklo indelius su dangteliu. Tirpalas paliekamas stovėti 24val., kad stabilizuotūsi gauto skiediklio klampumas. Į pagaminto tirpalo indelius atitinkamai beriamios keturios skirtingos abrazyvinės medžiagos. Kiekviena iš jų turi sudaryti 40% tirpalo, tad beriama po 25g abrazyvo.

Gaminant pastą Nr. 1 beriamai kalcio karbonato milteliai (LSMU vaistinė, Kaunas, Lietuva), kurio dalelių dydis 0,015-0,045 μm. Nr. 2 pastai gaminti beriamas silikagelis „Daisogel SP-1000-20“ (OSAKA SODA, Osaka, Japonija), kurio dalelių porėtumas 100 nm, dydis 20 μm. Nr. 3 pastai gaminti beriamas silikagelis „Silicagel L 5/40“ (Chemapol, Praha, Čekija), kurio dalelių dydis 40 μm. Nr. 4 pastai gaminti beriamas silikagelis “Silicagel ” (Sigma-Aldrich®, Sent Luisas, JAV), kurio dalelių porėtumas 60 Å, 63-200 μm dydžio dalelės.

(17)

17

2.1.3. Dantų šepetėlio automatinis aparatas

Naudojamas automatinis dantų šepetėlio aparatas, atliekantis reciprokinius judesius 2cm amplitude. Nustatyta 2N spaudimo jėga, atitinkanti 204g, o judesių greitis - 74 judesiai/min [27, 28, 31]. Keturioms skirtingoms pastų grupėms naudoti skirtingų spalvų, tačiau vienodo gamintojo (Aquafrech), tipo, bei kietumo (vidutinio) dantų šepetėliai.

2.2. Tyrimo metodika

Kiekvienai pastai skirta po 10 plokštelių. Pavyzdžiui, pastai Nr. 1 numeruojamos plokštelės: Nr. 1.1, Nr. 1.2, Nr.1.3, Nr. 1.4, Nr. 1.5, Nr. 1.6, Nr. 1.7, Nr. 1.8, Nr. 1.9, Nr. 1.10. Atitinkamai sunumeruojamos visos plokštelės pagal tiriamąsias pastas. Kiekvienai grupei skiriama po skirtingos spalvos dantų valymo šeletėlį. Nr. 1 pastai tirti naudojamas geltonos spalvos šepetėlis, Nr. 2- raudonos, Nr. 3 – žalios, Nr. 4 – mėlynos.

Po vieną, plokštelės įstatomos į automatinio įrenginio magnetinį statelį su forma, atitinkančia tiriamąją plokštelę. Įstatomas, pagal plokštelių grupę, atitinkamos spalvos dantų šepetėlis. Plokštelė pozicionuojama taip, kad reciprokinio šepetėlio judesio metu būtų liečiamas visas plokštelės paviršius. Prieš įjungiant aparatą, ant plokštelės su pipete užlašinama 1ml tiriamosios pastos. Viena plokštelė trinama 54min, tai sudaro 4000 judesių. Kas 10min nuo pradžios, pakartotinai užlašinama 1ml pastos, dėl jos išsisklaidymo į šepetelį ir aplink tiriamąją zoną. Kuomet plokštelė yra baigiama trinti, ji - kruopščiai nuplaunama, taip pat nuvalomi aparato paviršiai, ploktelės staliukas, bei šepetėlis (arba jis pakeičiamas kitos spalvos šepetėliu, kai pradedama tirti nauja plokštelių grupė).

Siekiant įvertinti plokštelių paviršiaus šiurkštumą, visos plokštelės buvo ištirtos su kontaktiniu profilometru (Ambios XP-200). Aparato deimantinės adatėlės kelias buvo

poziciuonuojamas statmenai šepetėlio judėjimo per plokštelę krypčiai. Paviršiaus šiurkštumas buvo matuojamas naudojantis su atitinkama programine įranga (2.01 versija). Minėtos adatos pozicija generuoja analoginį signalą, kuris yra paverčiamas skaitmeniniu, išsaugomas, išanalizuojamas ir pateikiamas kompiuterio ekrane. Šis profilometras gali nustatyti vertikalius nelygumus iki 1 200 µm. Profilometru buvo matuojami parametrai: Vidutinis šiurkštumas (Ra) – visų profilio aukščio nuokrypių verčių aritmetinis vidurkis, apskaičiuojamas pagal vidurinės linijos matavimus per visa bazinį ilgį; Vidutinis kvadratinis šiurkštumas (Rq) – profilio aukščio nuokrypių kvadratinių verčių

(18)

18 vidurkis, ištrauktas iš šaknies ir apskaičiuojamas pagal vidurinės linijos matavimus per visą bazinį ilgį. Matavimui buvo naudojamas 2 mm atstumas viena ašimi.

Duomenys buvo analizuojami naudojant statistinės analizės,,IBM SPSS2_24.00‘‘

programą ir įvertinti vienfaktorine dispersine analize (ANOVA), naudojantis parametriniu LSD ir jį tikrinant su neparametriniu kriterijumi - Kraskelo-Voliso testu dėl nedidelės bandinių imties. Rezultatas laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05.

(19)

19

3. REZULTATAI

Eksperimentinio tyrimo rezultatai, kaip paviršiaus vidutinio aritmetinio profilio nuokrypis (Ra) priklauso nuo skirtingo dydžio abrazyvinių dalelių pateikti 1 pav. Esant didesniam abrazyvinių dalelių skersmeniui didėja ir Ra reikšmės.

1 pav. Plokštelių paviršiaus vidutinio aritmetinio profilio nuokrypio (Ra) vidurkio priklausomybė nuo abrazyvinių dalelių dydžio. Pastos Nr. 1 plokštelių Ra vidurkis – 422,82 nm, Pastos Nr. 2 –

425,76 nm, Pastos Nr. 3 - 604,23 nm, Pastos Nr. 4 – 672,98 nm.

Tiriamųjų plokštelių paviršiaus vidutinio aritmetinio profilio nuokrypio vidurkis apskaičiuotas iš kontaktinio profilometro plokštelių duomenų pateiktų Priede Nr. 1, o grafinės vidutinio aritmetinio profilio nuokrypio reikšmės pavaizduotos Priede Nr. 2, kuris leidžia labiau suprasti plokštelių paviršiaus nelygumą. Kaip matome iš rezultatų, visų plokštelių paviršiaus šiurkštumas yra skirtingas.

Kadangi, tiriamųjų plokštelių šiurkštumas tiriamas pagal vieną – abrazyvinių dalelių dydžio – požymį, todėl taikoma vienfaktorinė dispersinė analizė.

Pasta Nr. 1 Pasta Nr. 2 Pasta Nr. 3 Pasta Nr.4 0 100 200 300 400 500 600 700 800 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 V idut ini o ar itm et ini o nuo kr ypi o re ikš m ė (n m )

(20)

20

Lentelė Nr. 1 Lyginamoji analizė.

Imtis Vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida 95% pasikliautinasis intervalas Minimumas Maksimumas Apatinė riba Viršutinė riba

1 10 672,98 322,099 101,857 442,56 903,39 355 1240 2 10 425,76 189,489 59,922 290,20 561,31 264 765 3 10 604,23 434,096 137,273 293,70 914,77 159 1579 4 10 421,02 226,198 71,530 259,21 582,83 183 873 5 10 842,08 75,770 23,961 787,87 896,28 722 951 Viso 50 593,21 310,565 43,921 504,95 681,48 159 1579

Mažiausias plokštelių paviršiaus šiurkštumas yra pastos Nr. 1 grupės plokštelių, o didžiausias šiurkštumas – kontrolinės grupės, tai galime pamatyti lentelėje Nr. 1. Vadinasi, tyrimo metu visos naudotos pastos poliravo plokštelių paviršius.

Lentelė Nr. 2. Vidurkių skirtumų analizė.

Kvadratų suma df Kvadrato vidurkis F Statistinis reikšmingumas Tarp grupių 1261082,757 4 315270,689 4,094 ,006

Grupėse 3464997,165 45 76999,937

Iš viso 4726079,923 49

Hipotezė apie vidurkių lygybę atmesta (p-reikšmė yra 0,006<0,05), kaip matome iš lentelės Nr. 2. Vadinasi, tarp grupių vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi. Kad nustatytume tarp kurių grupių yra reikšmingi skirtumai, atliekamas daukartinis lyginimų aposteriorinis Fišerio LSD (mažiausiai reikšmingo skirtumo) kriterijus (lentelė Nr. 3), kurio duomenys tikslinti su

neparametriniais - Kraskelo-Voliso kriterijumi k-nepriklausomoms imtims (nes priklausomas kintamasis netenkina normalumo sąlygos) ir dviejų nepriklausomų imčių kriterijumi (rezultatai atitinka LSD rezultatus). Iš gautų duomenų, statistiškai reikšmingi skirtumai yra tarp 1 ir 4, 2 ir 5, 4 ir 5 plokštelių grupių.

(21)

21

Lentelė Nr. 3. Daugiakartinių lyginimų rezultatai (LSD kriterijus)

(I) Plokštelės (J) Plokštelės Vidurkių skirtumas (I-J) Standartinis nuokrypis Statistinis reišmingumas 95% pasikliautinasis intervalas Apatinė riba Viršutinė riba

LSD 1 2 247,222 124,097 ,052 -2,72 497,17 3 68,745 124,097 ,582 -181,20 318,69 4 251,956* _124,097 _,048 _2,01 _501,90 5 -169,098 124,097 ,180 -419,04 80,85 2 1 -247,222 124,097 ,052 -497,17 2,72 3 -178,477 124,097 ,157 -428,42 71,47 4 4,734 124,097 ,970 -245,21 254,68 5 -416,320* _124,097 _,002 _-666,26 _-166,38 3 1 -68,745 124,097 ,582 -318,69 181,20 2 178,477 124,097 ,157 -71,47 428,42 4 183,211 124,097 ,147 -66,73 433,15 5 -237,843 124,097 ,062 -487,79 12,10 4 1 -251,956* _124,097 _,048 _-501,90 _-2,01 2 -4,734 124,097 ,970 -254,68 245,21 3 -183,211 124,097 ,147 -433,15 66,73 5 -421,054* _124,097 _,001 _-671,00 _-171,11 5 1 169,098 124,097 ,180 -80,85 419,04 2 416,320* _124,097 _,002 _166,38 _666,26 3 237,843 124,097 ,062 -12,10 487,79 4 421,054* _124,097 _,001 _171,11 _671,00

(22)

22

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių Nr. 1 su 0,0015-0,045 μm ir Nr. 4 su 63-200 μm dydžio abrazyvinėmis dalelėmis. Plokštelių šiurkštumas, kuriose buvo naudotos 20 μm (Nr. 2) ir 63-200 μm (Nr. 4) dydžio abrazyvinės dalelės statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės grupės (Nr. 5), tirtos su distiliuotu vandeniu. Vadinasi kalcio karbonato milteliai ir 40 μm silikagelio dalelės poliruoja protezų paviršių, tačiau tai reikšmingo poliruojamojo efekto nesuteikia. Didesnio diametro (63-200 μm ir 20 μm) tirtos silikagelio abrazyvinės dalelės

statistiškai reikšmingai poliruoja plokštelių paviršių. Tai gali būti susiję su kitais abrazyvinių dalelių veiksniais: jų kietumu bei forma. Renkantis, kurias abrazyvines daleles tirti, atsižvelgta į dantų pastų gamintojų dažniausiai naudojamus abrazyvus – silikagelį, kalcio karbonatą. Silikagelio gamintojai kuria įvairaus diametro abrazyvines daleles, tačiau mažiausias galimas dydis 1 μm, todėl vienoje grupėje, palyginimui, buvo pasirinktos kalcio karbonato dalelės, kurias gamintojai ruošia dar mažesnio dydžio nei silikagelio - 0,015-0,045 μm.

De Boer P. ir kt. (1985) atlikto tyrimo metu su dantų pastomis, turinčiomis skirtingo dydžio (7 ir 15 μm kalcio karbonato, 8 ir 13 μm aliuminio hidroksido) abrazyvines daleles, nustatė, jog didesnio diametro dalelės sukelia didesnę abraziją [32].

Pastų abrazyvumas priklauso ne tik nuo abrazyvinių dalelių dydžio, formos ar kiekio, bet ir nuo kitų medžiagų, esančių pastų sudėtyje [33, 34]. Dantų pastos, kurias pacientai naudoja namuose protezų priežiūrai, sudėtyje turi ne tik abrazyvinių dalelių, bet ir dažiklių (baltą spalvą suteikia titano dioksidas), putoklių ir dezinfekuojančių medžiagų (dažnai naudojamas natrio laureto sulfatas), drekiklių (glicerinas, vanduo, ksilitolis, sorbitolis), skonį suteikiančių medžiagų,

konservantų (natrio benzoatas, metilparabenas), saldiklių.

Protezų priežiūros priemonėse, dantų pastose, nurodyti abrazyvumo indeksai gali klaidinti pacientus - aukštesnio indekso dantų pasta gali būti mažiau abrazyvi nei mežesnio indekso pasta [35]. Todėl dantų pastos RDA reikšmę nereikėtų asocijuoti su pastos sudėtyje esančių

(23)

23

5. INTERESŲ KONFLIKTAS

(24)

24

IŠVADOS

1. Šiame darbe tirtas vienas iš abrazyvinių dalelių veiksnių - dydis, nuo kurio priklauso išimamųjų protezų bazinės plastmasės paviršius. Kiti veiksniai: dalelių kietumas ir forma tiriami nebuvo. Nustatyta, kad, iš tirtų abrazyvinių dalelių dydžių, didesnio skersmens abrazyvinės dalelės efektyviau poliruoja protezų paviršių už mažesnio dydžio daleles. 2. Visos tirtos kalcio karbonato ir silikagelio abrazyvinės dalelės, kurių dydžiai - 0,015-0,045

μm, 20 μm, , 40 μm, 63-200 μm, pasižymi poliruojančiomis, o ne šiurkštinančiomis savybėmis išimamųjų plokštelinių protezų karštos polimerizacijos akrilinės bazinės plastmasės paviršiui, naudojant vienodą spaudimo jėgą ir greitį.

(25)

25

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Pacientams, nešiojantiems išimamus plokštelinius, karštos polimerizacijos akrilinės plastmasės protezus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į protezų priežiūros priemonėse esančius abrazyvus ir naudoti pastas, turinčias 20 μm ar 63-200 μm dydžio silikagelio daleles. Šios pastos padeda išlaikyti protezų paviršių lygų, nesudaro sąlygų kauptis bakterijoms ir apnašoms.

(26)

26

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Gungor H, Gundogdu M, Yesil Duymus Z. Investigation of the effect of different polishing techniques on the surface roughness of denture base and repair materials. The Journal of prosthetic dentistry. 2014; 112(5):1271-1277.

URL: https://doi.org/10.1016/j.prosdent.2014.03.023

2. Porwal A, Khandelwal M, Punia V, Sharma V. Effect of denture cleansers on color stability, surface roughness, and hardness of different denture base resins. The Journal of Indian Prosthodontic Society. 2017; 17:61-7.

3. Campos MS, Marchini L, Bernardes LAS, Paulino LC, Nobrega FG. Biofilm microbial communities of denture stomatitis. Oral microbiology and immunology. 2008; 23(5):419-424.

URL: https://doi.org/10.1111/j.1399-302X.2008.00445.x

4. Emami E, Taraf H, de Grandmont P, Gauthier G, de Koninck L, Lamarche C, de Souza RF. The association of denture stomatitis and partial removable dental prostheses: a systematic review. The International journal of prosthodontics. 2012; 25(2):113-9.

URL: https://doi.org/10.1016/S0022-3913(13)60029-3

5. Shi B, Wu T, McLean J, Edlund A, Young Y, He X, Lv H, Zhou X, Shi W, Li H, Luxb R. The denture-associated oral microbiome in health and stomatitis. mSphere. 2016; 1(6): e00215-16.

URL: http://doi.org/10.1128/mSphere.00215-16

6. O’Donnell LE, Robertson D, Nile CJ, Cross LJ, Riggio M, Sherriff A, Bradshaw D, Lambert M, Malcolm J, Buijs MJ, Zaura E, Crielaard W, Brandt BW, Ramage G. The oral microbiome of denture wearers is influenced by levels of natural dentition. PLoS ONE. 2015 10(9): e0137717.

URL: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0137717

7. Teles FR, Teles RP, Sachdeo A, Uzel NG, Song XQ, Torresyap G, Singh M, Papas A, Haffajee AD, Socransky SS. Comparison of microbial changes in early redeveloping biofilms on natural teeth and dentures. Journal of Periodontology. 2012; 83(9):1139-1148. URL: https://doi.org/10.1902/jop.2012.110506

8. Machado AL, Breeding LC, Vergani CE, Perez LE. Hardness and surface roughtness of reline and denture base acrylic resins after repeated disinfection procedures. The Journal of Prosthetic Dentistry. 2009; 102:115-22.

(27)

27 9. O'Donnell LE, Smith K, Williams C, Nile CJ, Lappin DF, Bradshaw D, Lambert M,

Robertson DP, Bagg J, Hannah V, Ramage G. Dentures are a reservoir for respiratory pathogens. Journal of prosthodontics : implant, esthetic, and reconstructive dentistry. 2016; 25(2):99-104.

URL: https://doi.org/10.1111/jopr.12342

10. Aoun G, Gerges E. Assessment of hygiene habits in acrylic denture wearers: a cross-sectional study. Mater Sociomed. 2017; 29(3): 216-218.

11. Panariello BH, Izumida FE, Moffa EB, Pavarina AC, Jorge JH, Giampaolo ET. Effect of mechanical toothbrushing combined with different denture cleansers in reducing the viability of a multispecies biofilm on acrylic resins. American journal of dentistry. 2016; 29(3):154-160.

12. Lee HE, Li CY, Chang HW, Yang YH, Wu JH. Effects of different denture cleaning methods to remove Candida albicans from acrylic resin denture based material. Journal of Dental Sciences. 2011; (6)216-220.

URL: https://doi.org/10.1016/j.jds.2011.09.006

13. Baba Y, Sato Y, Owada G, Minakuchi S. Effectiveness of a combination denture-cleaning method versus a mechanical method: comparison of denture cleanliness, patient satisfaction, and oral health-related quality of life. Journal of prosthodontic research. 2018; 7. pii: S1883-1958(18)30005-7.

URL: https://doi.org/10.1016/j.jpor.2018.01.005

14. Machado AL, Giampaolo ET, Vergani CE, de Souza JF, Jorge JH. Changes in roughness of denture base and reline materials by chemical disinfection or microwave irradiation. Surface roughness of denture base and reline materials. Journal of Applied Oral Science. 2011; 19(5): 521–528.

URL: http://dx.doi.org/10.1590/S1678-77572011000500015

15. Ural C, Sanal FA, Cengiz S. Effect of different denture cleansers on surface roughness of denture base materials. Clinical Dentistry and Research. 2011; 35(2): 14-20.

16. Machado AL, Breeding LC, Vergani CE, da Cruz Perez LE. Hardness and surface

roughness of reline and denture base acrylic resins after repeated disinfection procedures. The Journal of prosthetic dentistry. 2009; 102(2):115-22.

URL: https://doi.org/10.1016/S0022-3913(09)60120-7

17. Paranhos HF, Peracini A, Pisani MX, Oliveira Vde C, de Souza RF, Silva-Lovato CH. Color stability, surface roughness and flexural strength of an acrylic resin submitted to simulated overnight immersion in denture cleansers. Brazilian Dental Journal. 2013; 24(2):152-6.

(28)

28 URL: http://dx.doi.org/10.1590/0103-6440201302151

18. Srividya S, Chandrasekharan KN, Shetty J. Effect of different polishing agents on surface finish and hardness of denture base acrylic resins: a comparative study. International Journal of Prosthodontics and Restorative Dentistry. 2011; 1(1):7-11.

19. De Melo Monteiro GQ, Macedo de Oliveira IL, Fonseca de Brito OF, Guedes BP, Lula de Amorim MS, Araujo Maia AM. Chromatic and surface alterations in enamel subjected to brushing with desensitizing whitening toothpaste. European Journal of General Dentistry. 2016; 5:115-121.

URL: http://doi.org/10.4103/2278-9626.189256

20. Žilinskas J, Junevičius J, Česaitis K, Junevičiūtė G. The effect of cleaning substances on the surface of denture base material. Medical Science Monitor. 2013; 19:1142-1145.

21. Gautam N, Sharma A, Bashir U, Rapolu S, Mamatha N, Sravani S. Effect of different dentifrices on the surface roughness of acrylic resins: an in vitro study. The Journal of Contemporary Dental Practice. 2017; 1;18(8):679-682.

URL: http://doi.org/10.5005/jp-journals-10024-2106

22. O'Brien WJ. Abrasion, polishing, and bleaching. Dental materials and their selection. 2002, p. 160-164.

23. Powers JM, Wataha JC. Finishing, polishing, and cleansing materials. Dental materials: properties and manipulation. 2013, p. 73-76.

24. Wiegand A, Schwerzmann M, Sener B, Magalhaes AC, Roos M, Ziebolz D, Imfels T, Attin T. Impact of toothpaste slurry abrasivity and toothbrush filament stiffness on abrasion of eroded enamel – an in vitro study. Acta Odontologica Scandinavica. 2008; 66(4): 231-235. 25. Inada E, Saitoh I, Yu Y, Tomiyama D, Murakami D, Takemoto Y, Morizono K, Iwasaki T,

Iwase Y, Yamasaki Y. Quantitative evaluation of toothbrush and arm-joint motion during tooth brushing. Clinical Oral Investigations. 2015; 19(6): 1451–1462.

26. Tosaka Y, Nakakura-Ohshima K, Murakami N, Ishii R, Saitoh I, Iwase Y, Yoshihara A, Ohuchi A, Hayasaki H. Analysis of tooth brushing cycles. Clinical Oral Investigations. November 2014, Volume 18, Issue 8, pp 2045–2053.

27. Wiegand A, Burkhard JPM, Eggmann F, Attin T. Brushing force of manual and sonic toothbrushes affects dental hard tissue abrasion. Clinical Oral Investigations. 2013; 17(3):815-822.

28. Bizhang M, Schmidt I, Chun YP, Arnold WH, Zimmer S. Toothbrush abrasivity in a long-term simulation on human dentin depends on brushing mode and bristle arrangement. PLoS ONE. 2017; 12(2): e0172060.

(29)

29 29. Lippert F. An introduction to toothpaste – its purpose, history and ingredients. Monographs

in Oral Science. 2013; 23:1-14.

URL: https://doi.org/10.1159/000350456

30. Schuurs A. Pathology of the hard dental tissues. Prophylactic pastes. 2012.

31. Johannsen G, Tellefsen G, Johannsen A, Liljeborg A. The importance of measuring toothpaste abrasivity in both a quantitative and qualitative way. Acta biomaterialia odontologica Scandinavica. 2013; 71(3-4): 508–517.

URL: https://doi.org/10.3109/00016357.2012.696693

32. De Boer P, Duinkerke ASH, Arends J. Influence of tooth paste particle size and tooth brush stiffness on dentine abrasion in vitro. Caries Research. 1985; 19:232–239.

URL: https://doi.org/10.1159/000260849

33. Forward GC. Role of toothpastes in the cleaning of teeth. International dental journal. 1991; 41:164–170.

34. Johannsen G, Redmalm G, Rydén H. The influence of silicone oil in toothpastes on abrasion in vitro. Swedish dental journal. 1993; 17:117–122.

35. Liljeborg A, Tellefsen G, Johannsen G. The use of a profilometer for both quantitative and qualitative measurements of toothpaste abrasivity. International journal of dental hygiene. 2010; 8(3):237-243.

(30)

30

PRIEDAI

Priedas Nr. 1 Kontaktinio profilometro plokštelių paviršiaus šiurkštumo matavimų rezultatai

Nr. Atstumas tarp aukščiausio

paviršiaus taško ir vidurinės viso tiriamo paviršiaus aukščio linijos (nm)

Atstumas tarp žemiausio paviršiaus taško ir vidurinės linijos (nm)

Viso profilio aukščio nuokrypių verčių aritmetinis vidurkis (Ra) (nm) Vidutinis kvadratinis šiurkštumas (Rq) (nm) 1.1 540.60 -556.45 202.53 240.56 1.2 1,079.0 -3,253.4 873.40 987.08 1.3 1,090.0 -113.86 303.01 349.97 1.4 1,761.9 -3,308.0 620.09 788.04 1.5 632.42 -1,289.6 249.52 332.49 1.6 1,166.2 -2,178.3 562,73 727.31 1.7 982.05 -2,052.2 571.44 677.36 1.8 529.62 -960.12 240.78 280.73 1.9 289.04 -1,082.2 182.73 263.00 1.10 1,054.2 -1,426.2 422.00 506.31 2.1 1,388.3 -3,144.8 439.81 642.58 2.2 928.59 -660.56 263.95 317.16 2.3 2,599.0 -1,432.1 506.29 668.19 2.4 903.11 -187.45 269.07 315.20 2.5 2,563.1 -1,395.2 733.30 889.60 2.6 538.92 -640.76 291.60 320.91 2.7 1,040.5 -1,760.6 764.74 829.17 2.8 1,440.6 -1,638.3 297.49 377.18 2.9 395.43 -1,500.0 278.71 321.71 2.10 1,149.8 -879.83 412.61 498.53 3.1 950.39 -1,859.9 362.63 446.53 3.2 2,375.6 -501.46 839.74 908.83 3.3 5,681.3 -1,530.9 1,578.9 1,925.8 3.4 952.73 -331.87 228.80 286.07 3.5 1,825.7 -1,416.9 454.25 590.01 3.6 424.32 -1,988.9 158.97 250.99 3.7 1,125.6 -730.15 334.52 387.07 3.8 1,356.0 -1,290.5 405.38 521.16 3.9 568.80 -3,723.2 685.66 847.69 3.10 2,016.2 -2,653.9 993.49 1,198.0 4.1 447.37 -3,649.1 788.98 946.51 4.2 730.26 -2,192.1 403.97 499.89 4.3 2,224.8 -5,877.6 1,239.9 1,581.1 4.4 1,161.9 -3,970.7 908.56 1,124.0 4.5 1,413.5 -1,205.6 366.89 472.08 4.6 634.97 -1,713.2 355.30 459.67 4.7 4,337.9 -1,268.8 1,117.0 1,330.0 4.8 764.08 -2,597.1 475.92 625.13 4.9 1,377.1 -1,299.5 496.42 604.07 4.10 790.91 -2,021.7 576.85 637.26 Kontrolinė 1 1,706.5 -3,822.9 951.27 1,155.7 Kontrolinė 2 2,676.6 -257.86 721.50 820.17 Kontrolinė 3 825.65 -1,545.5 833.87 1,127.6 Kontrolinė 4 1,354.5 -625.34 902.01 954.54 Kontrolinė 5 1,632.6 -1,352.3 739.75 922.62 Kontrolinė 6 935.64 -3,532.7 862.86 836.93 Kontrolinė 7 985.43 -2,694.6 825.21 853.29 Kontrolinė 8 2,565.6 -1,682.2 932.03 1,118.4 Kontrolinė 9 1,543.5 -2,286.3 796.12 794.22 Kontrolinė 10 1,435.8 -2,843.6 855.87 924.26

(31)

31

Priedas Nr. 2 Grafinės plokštelių paviršiaus šiurkštumo Ra reikšmės.

Plokštelė 1.1 Plokštelė 1.2 Plokštelė 1.3 Plokštelė 1.4 Plokštelė 1.5 Plokštelė 1.6 Plokštelė 1.7 Plokštelė 1.8 -1,800 -1,500 -1,200 -900 -600 -300 0 300 600 900 0.0 200.0 399.9 599.9 799.8 999.8 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:31:16 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-6,000 -4,000 -2,000 0 2,000 4,000 6,000 8,000 0.0 200.0 400.0 600.0 800.0 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 2,000 MICRON NANOMETER Test Time: 10:35:05 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-2,500 -2,000 -1,500 -1,000 -500 0 500 1,000 1,500 0.0 199.9 399.9 599.8 799.7 999.7 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:38:32 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-5,600 -4,800 -4,000 -3,200 -2,400 -1,600 -800 0 800 1,600 2,400 0.0 199.9 399.9 599.8 799.8 999.7 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:40:44 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-1,800 -1,500 -1,200 -900 -600 -300 0 300 600 900 0.0 200.0 399.9 599.9 799.8 999.8 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:43:02 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-3,000 -2,500 -2,000 -1,500 -1,000 -500 0 500 1,000 1,500 2,000 0.0 199.7 399.5 599.2 798.9 998.6 1,198 1,398 1,597 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:35:57 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-2,500 -2,000 -1,500 -1,000 -500 0 500 1,000 1,500 0.0 199.8 399.5 599.3 799.0 998.8 1,198 1,398 1,598 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:39:55 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-1,200 -1,000 -800 -600 -400 -200 0 200 400 600 800 0.0 199.7 399.5 599.2 799.0 998.7 1,198 1,398 1,598 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:42:03 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

(32)

32 Plokštelė 1.9 Plokštelė 1.10 Plokštelė 2.1 Plokštelė 2.2 Plokštelė 2.3 Plokštelė 2.4 Plokštelė 2.5 Plokštelė 2.6 -1,400 -1,200 -1,000 -800 -600 -400 -200 0 200 400 600 0.0 199.7 399.5 599.2 798.9 998.6 1,198 1,398 1,597 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:45:56 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-2,000 -1,600 -1,200 -800 -400 0 400 800 1,200 1,600 0.0 199.7 399.5 599.2 798.9 998.7 1,198 1,398 1,597 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:48:04 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-900 -600 -300 0 300 600 900 1,200 0.0 199.9 399.9 599.8 799.8 999.7 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:10:23 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-2,400 -1,800 -1,200 -600 0 600 1,200 1,800 2,400 3,000 3,600 0.0 200.0 399.9 599.9 799.8 999.8 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:14:56 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-1,200 -900 -600 -300 0 300 600 900 1,200 0.0 200.0 399.9 599.9 799.8 999.8 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:24:11 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-6,430 -5,449 -4,467 -3,486 -2,505 -1,524 -543 438 1,419 2,400 3,381 0.0 199.9 399.9 599.8 799.8 999.7 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:28:12 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-800 -600 -400 -200 0 200 400 600 800 0.0 199.8 399.5 599.3 799.0 998.8 1,198 1,398 1,598 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:50:19 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

(33)

33 Plokštelė 2.7 Plokštelė 2.8 Plokštelė 2.9 Plokštelė 2.10 Plokštelė 3.1 Plokštelė 3.2 Plokštelė 3.3 Plokštelė 3.4 -2,400 -2,000 -1,600 -1,200 -800 -400 0 400 800 1,200 1,600 0.0 199.8 399.5 599.3 799.0 998.8 1,198 1,398 1,598 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:52:39 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-2,000 -1,600 -1,200 -800 -400 0 400 800 1,200 1,600 2,000 0.0 199.7 399.4 599.2 798.9 998.6 1,198 1,398 1,597 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:55:03 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-1,800 -1,500 -1,200 -900 -600 -300 0 300 600 0.0 199.7 399.5 599.2 798.9 998.6 1,198 1,398 1,597 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:57:16 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-1,200 -900 -600 -300 0 300 600 900 1,200 1,500 0.0 199.8 399.5 599.3 799.1 998.9 1,198 1,398 1,598 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 09:59:38 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-2,400 -2,000 -1,600 -1,200 -800 -400 0 400 800 1,200 1,600 0.0 200.0 399.9 599.9 799.8 999.8 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:48:26 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-3,000 -2,400 -1,800 -1,200 -600 0 600 1,200 1,800 2,400 3,000 0.0 200.0 399.9 599.9 799.9 999.9 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 10:50:36 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-6,000 -4,000 -2,000 0 2,000 4,000 6,000 8,000 0.0 200.0 400.0 599.9 799.9 999.9 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 11:03:32 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

(34)

34 Plokštelė 3.5 Plokštelė 3.6 Plokštelė 3.7 Plokštelė 3.8 Plokštelė 3.9 Plokštelė 3.10 Plokštelė 4.1 Plokštelė 4.2 -2,000 -1,500 -1,000 -500 0 500 1,000 1,500 2,000 2,500 0.0 200.0 400.0 600.1 800.1 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 2,000 MICRON NANOMETER Test Time: 11:10:36 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-1,200 -900 -600 -300 0 300 600 900 1,200 1,500 0.0 199.7 399.5 599.2 798.9 998.6 1,198 1,398 1,597 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 10:04:09 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-2,500 -2,000 -1,500 -1,000 -500 0 500 1,000 1,500 2,000 0.0 199.7 399.5 599.2 798.9 998.6 1,198 1,398 1,597 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 10:08:26 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-4,200 -3,600 -3,000 -2,400 -1,800 -1,200 -600 0 600 1,200 0.0 199.9 399.9 599.8 799.8 999.7 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 11:47:20 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

(35)

35 Plokštelė 4.3 Plokštelė 4.4 Plokštelė 4.5 Plokštelė 4.6 Plokštelė 4.7 Plokštelė 4.8 Plokštelė 4.9 Plokštelė 4.10 -8,000 -6,000 -4,000 -2,000 0 2,000 4,000 6,000 8,000 10,000 12,000 0.0 200.0 400.0 600.0 800.0 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 2,000 MICRON NANOMETER Test Time: 11:29:58 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-6,000 -4,000 -2,000 0 2,000 4,000 6,000 8,000 0.0 200.0 400.0 600.1 800.1 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 2,000 MICRON NANOMETER Test Time: 11:33:03 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-1,600 -1,200 -800 -400 0 400 800 1,200 1,600 2,000 2,400 0.0 199.9 399.9 599.8 799.7 999.7 1,199 1,399 1,599 1,799 1,999 MICRON NANOMETER Test Time: 11:38:13 Test Date: 03-16-2018 Number of data Points: 3,320

-8,000 -6,000 -4,000 -2,000 0 2,000 4,000 6,000 0.0 199.8 399.5 599.3 799.0 998.8 1,198 1,398 1,598 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 10:25:33 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223

-2,000 -1,600 -1,200 -800 -400 0 400 800 1,200 1,600 2,000 0.0 199.8 399.5 599.3 799.0 998.8 1,198 1,398 1,598 1,797 1,997 MICRON NANOMETER Test Time: 10:30:15 Test Date: 03-20-2018 Number of data Points: 1,223