Laura Gutauskaitė
V kursas, 4 grupėPacientų žinios apie išimamų protezų priežiūrą
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Doc. Jonas Junevičius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
PACIENTŲ ŽINIOS APIE IŠIMAMŲ PROTEZŲ PRIEŽIŪRA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:...
Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil. Nr BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos
naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir
uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus
susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
pakankamai susijusi su darbe
nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Medžiaga ir
metodai (2
balai)
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės
programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį? 0,4 0,2 0 15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0 20 Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų
santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją?
0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo
pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą
yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui?
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą?
+0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33 Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai
-1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5
balo
-1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų?
-2 balai
-1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2
balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. )
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2
balo
-0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka
tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2
balo
-0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2
balo
-0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2
balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:____________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _____________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
TURINYS ... 7 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 131.1. Pacientų, nešiojančių išimamuosius plokštelinius protezus, pasiskirstymas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietovę. ... 13
1.2. Pacientų, nešiojančių išimamuosius plokštelinius protezus, pasiskirsymas pagal išsilavinimą bei gaunamas pajamas. ... 14
1.3. Išimamųjų plokštelinių protezų higienos svarba... 15
1.4. Išimamieji plokšteliniai protezai – patogenų šaltinis ... 15
1.5. Candida albicans reikšmė išimamųjų protezų nešiotojams ... 17
1.6. Protezinis stomatitas ... 17
1.7. Naktinis išimamųjų protezų dėvėjimas ... 18
1.8. Išimamųjų dantų protezų valymo būdai bei jų efektyvumas ... 19
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 21
2.1. Tyrimo organizavimas ... 21
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 22
2.4. Tyrimo objektas, tipas ir atrankos būdas ... 22
2.5. Tiriamųjų atrankos kriterijai – įtraukimo kriterijai: ... 22
3. Rezultatai ... 23
3.1. Pacientų pasiskirstymas pagal tiriamuosius aspektus ... 23
3.2. Tiriamųjų asmenų protezų priežiūros įpročiai ... 26
3.3. Respondentų žinios apie išimamų protezų priežiūrą ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44 IŠVADOS ... 47 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 48 LITERATŪRA ... 49 Priedas Nr. 1 ... 55 Priedas Nr. 2 ... 56 Priedas Nr. 3 ... 63
PACIENTŲ ŽINIOS APIE IŠIMAMŲ PROTEZŲ PRIEŽIŪRĄ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Vyresniame amžiuje žmonės dažniau susiduria su
įvairiais sveiktaos sutrikimais, vienas iš jų – dantų praradimas. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vienu populiariausiu prarasto dantų lanko vientisumo atstaymo būdu, vis dar išlieka išimamieji dantų protezai. Pacientų savijauta, gyvenimo kokybė bei bendroji burnos sveikatos būklė nešiojant išimamuosius protezus labai priklauso nuo protezų priežiūros. Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų žinias ir jų higienos įpročius nešiojamų išimamų protezų priežiūroje.
Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 103 pacientai, apklausti Šiaulių m. ir Kauno m.
gydymo įstaigose. Tiriamieji atsakė į 30 pateiktų anketinių klausimų apie protezų priežiūrą ir nešiojomo įpročius. Atlikta statistnė duomenų analizė programa „SPSS 22“, naudojant aprašomąją statistiką, Chi-kvadrato (χ2), Mann-Whitney bei Kruskal-Wallis kriterijus.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 63 moterys ir 40 vyrų. Dauguma apklausos dalyvių buvo
vyresni nei 65 metai (64,1%), gaunantys mažesnes nei vidutines pajamas (85,4%). Didžioji dalis respondentų valo dantų protezus šepetėliu 1-2 kartus per parą, tačiau tą patį šėpėtėlį naudoja ir dantų valymui. Nustatyta, jog pacientai nepakankamai dažnai dezinfekuoja dantų protezus, o išvis nedezinfekuoja net trečdalis respondentų (31,3%). Tačiau jaunesni pacientai (iki 65 metų)
pasižymėjo statistiškai reikšmingai geresniais protezų priežiūros įpročiais. Net 69,9% pacientų pas odontologą lankosi tik tuomet, kai turi nusiskundimų.
Išvados: Dauguma išimamųjų dantų protezų nešiotojų yra žmonės virš 65 metų amžiaus.
Nepaisant to, jog daugumos pacientų teorinių žinių lygis apie protezų priežiūrą ir dėvėjimo ypatumus yra pakankamas, praktiškai protezų priežiūra yra nepakankama. Taip pat, pacientai per retai lankosi pas gydytoją odontologą profilaktinei apžiūrai.
PATIENTS KNOWLEDGE ABOUT CARE OF REMOVABLE DENTURES
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: In older age, people are more likely to
experience various health disorders, one of which is loss of teeth. Throughout the world, as well as in Lithuania, one of the most popular ways of recreating the integrity of damage dental arch, remain removable dentures. Patients' well-being, quality of life and general oral health of the removable dentures are highly dependent on prosthetic care. The aim of the study is to evaluate the knowledge of patients and their hygiene habits in the care of portable removable dentures.
Material and methods: 103 patients were surveyed in Šiauliai city and Kaunas city medical
institutions. The respondents responded to 30 questionnaire questions about prosthetic care and wear habits. Statistical data analysis was performed using SPSS 22 using descriptive statistics, Chi-square (χ2), Mann-Whitney and Kruskal-Wallis criteria.
Results: 63 women and 40 men participated in the study. Most of the respondents were over
65 years of age (64.1%) receiving lower than average income (85.4%). Most of the respondents clean the dentures with a brush 1-2 times a day, but use the same dental brush to clean the teeth. It was found that patients do not disinfect dentures often enough, and even one third of respondents (31.3%) do not disinfect at all. However, younger patients (up to 65 years of age) had statistically significantly better dental care habits. Even 69.9% of patients visit the dentist only when they have complaints.
Conclusions: Most removable dentures using people are over the age of 65 years. Despite
the fact that the level of theoretical knowledge of prosthetic care and wearing habits of most patients is sufficient, in practice the care of dentures is insufficient. Also, patients rarely visit a dentist for preventive examination.
11
ĮVADAS
Temos aktualumas. Pagal Jungtinių Tautų organizaciją (JTO) pagyvenusio amžiaus
žmogus yra sulaukęs 65 metų ar vyresnis ir jei tokių gyventojų dalis yra lygi ar didesnė nei 7%, tai tokia valstybė yra laikoma senstanti [1]. Lietuvos Respublikoje 2018 m. pradžioje pagyvenę žmonės sudarė 23%, nors 2005 m. tokių žmonių dalis sudarė tik 15,8% visų šalies gyventojų. Spėjama, jog 2050 m. Lietuvoje gyvens 1 mln. 910 tūkst. gyventojų, o tarp jų net 28,5% (544,5 tūkst.) bus pagyvenusio amžiaus [2].
Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog yra tiesioginis ryšys tarp didėjančio paciento amžiaus ir augančio protezų poreikio [3,4]. LR Odontologų Rūmų žiniomis Europoje nuo 15 % iki 72% 65 m. ir vyresni asmenys yra praradę visus savo dantis [5]. Dantų netekimas yra aktuali problema, su kuria kasdien susiduria 7,6mln žmonių visame pasaulyje [6].
Nors odontologijos mokslas sparčiai tobulėja (naujausiose publikacijose nuolat yra pristatomi moderniausi dantų gydymo, restauravimo metodai ir medžiagos), tyrimai rodo, jog vis gi, vienu iš populiariausiu prarastos kramtymo funkcijos bei pilno dantų lanko atstatymo būdu išlieka jau ne vieną dešimtmetį rinkoje esantys išimami protezai [7]. Apmaudu, bet dėl kylančių Odontologinių paslaugų ir priežiūros kainų, kramtymo funkcijos atstatymo prieinamumas nepasiturintiems bei vyresniems pacientams žaibiškai mažėja. Išimami dantų protezai yra pigiausias ir paprasčiausias gydymo būdas koreguoti dantų eilių defektus, tačiau pacientai dažnai jaučia nepasitenkinimą nuimamais dantų protezais, o tam didelės įtakos turi plokštelių nešiojimo įpročiai, jų higieninė priežiūra, vartojamo maisto pobūdis bei gydytojo odontologo ir paciento bendradarbiavimas [8].
Darbo problema: Dantų eilių atstatymas išimamais protezais yra sėkmingas ir
ilgaamžis tik tuomet, kai ligoniai yra motyvuoti ir suvokia tinkamą protezų naudojimą ir higieninę priežiūrą. Optimalus protezų nešiojimo laikas ir taisyklingas valymas užtikrina plokštelių rezistentiškumą biofilmo susidarymui, kuris gali pažeisti burnos gleivinę ir sukelti sistemines ligas. „Candida albicans“ adhezija prie protezo bazės yra pirmasis žingsnis stomatito link [9,10].
Daugybė atliktų tyrimų atskleidė, jog yra ryškus tiesioginis ryšys tarp nepatenkinamo plokštelių valymo ir Candida plitimo [11,12]. Prevencinių higienos programų trūkumas, protezų valymo įpročiai ir jų išėmimas iš burnos nakties metu, turi sąsaja su proteziniu stomatitu [13]. Kiti
12 autoriai savo publikacijose taip pat praneša apie burnos higienos įpročių nepakankamumą tarp nuimamus protezus nešojančių pacientų [14]. Atsižvelgiant į pateiktus faktus, kyla probleminis klausimas: kokią įtaką turimos išimamų protezų priežiūros žinios ir higienos įpročiai turi pacientų burnos būklei?
Hipotezė – žmonės, nešiojantys išimamus ploštelinius protezus, turi nepakankamai
įgūdžių ir žinių apie jų priežiūrą.
Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų žinias ir jų higienos įpročius nešiojamų išimamų
protezų priežiūroje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti plokštelinius protezus nešiojančių pacientų pasiskirstymą tiriamais aspektais. 2. Išsiaiškinti pacientų nešiojamų protezų higienos įpročius.
3. Nustatyti tiriamųjų žinias apie išimamų protezų priežiūrą.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pacientų, nešiojančių išimamuosius plokštelinius protezus, pasiskirstymas pagal
amžių, lytį ir gyvenamąją vietovę.
Senėjimo procesas neturi tikslios laiko pradžios ir yra neišvengiama gyvenimo realybė. Dantų praradimas nėra natūralaus senėjimo dalis, tačiau vyresnio amžiaus žmonės turi didelių burnos sveikatos problemų, kurioms reikia dėmesio. Atlikti tyrimai rodo, jog dažniausia viršutinio žandikaulio dantų netekimo priežastys yra dantų ėduonis, o tuo tarpu apatiniame žandkaulyje – periodontologinės ligos [15]. Netektų dantų skaičius tiesiogiai susijęs su kramtymo efektyvumo sumažėjimu bei pacientų gyvenimo kokybe [16]. Anot 2002 publikuoto straipsnio, nuo 37 mln. iki 40 mln. Jungtinių Amerikos valstijų gyventojų yra praradę bent vieną dantį (tarp 39-44 metų suaugusiųjų net 69% yra praradę bent vieną nuolatinį dantį, o 50 metų amerikiečiai yra vidutiniškai netekę 12 nuolatinių dantų (įskaitant protinius), tarp 65-74 metų Amerikos gyventojų visiškas dantų praradimas stebimas 26% populiacijos), tačiau tik 90% iš jų nešioja išimamuosius protezus [17].
Tuo tarpu naujesnio tyrimo duomenys, kuris buvo atliktas 2013 m. pateikia štai tokią statistiką apie Jungtinių Amerikos valstijų gyventojų, nešiojančių išimamuosius protezus, pasiskirstymą pagal amžių: 3% tarp 18-34 metų žmonių, 16% tarp 35-44 metų, 29% tarp 45-55 metų žmonių, 51% tarp 55-64 metų žmonių, bei 57% tarp 65-74 metų žmonių. Prognozuojama, jog 2020 metais žmonių, nešiojančių išimamuosius plokštelinius protezus Jungtinėse valstijose išaugs iki 37.9 mln. [18]. Taip pat, turima informacija apie tiesioginę sąsają tarp sisteminių susirgimų ir dantų praradimo, leidžia teigti, jog išimamieji plokštelianiai protezai yra dažniausiai nešiojami pagyvenusių žmonių amžiaus grupėje [19]. Demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų ir vyresnius, o Pasaulio sveiktos organizacija – virš 65 metų amžiaus [20].
Paskutinį dešimtmetį atliekami tyrimai, ilgalaikiai stebėjimai bei literatūrinės apžvalgos pateikia faktus, kurie atskleidžia, jog moterys yra labiau linkusios į nutukimą bei periodontologines ligas [21]. Kaulinio tankio sumažėjimas dėl amžinių pokyčių bei hormonų disbalanso taip pat turi įtakos padidėjusiai dantų prardimo rizikai tarp moterų [22]. Visa tai leidžia daryti prielaidą, jog moterys, dažniau nei vyrai, kenčia nuo dantų netekimo. O to pasekoje, daugėja mokslinių
14 publikacijų, kuriose skelbiama apie didesnį išimamų plokštelinių protezų populiarumą tarp moterų nei vyrų [23].
Kalbant apie išimamųjų protezų nešiotojų pasiskirstymą priklausomai nuo gyvenamosios vietos (miestas/kaimas), galima teigti, jog jau pastaruosius kelis dešimtmečius teritorjos urbanizacija plokštelinių protezų populiarumui įtakos neturi. 2004 m. publikuotame moksliniame tyrime, kuris buvo atliktas tiriant Vokietijos gyventojus, teigiama, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp miesto ir kaimo gyventojų išimamųjų protezų populiarumui nėra [24]. Tačiau atsižvelgiant į senesnius tyrimus, pastebima, jog taip buvo nevisada. Studija, atlikta Jungtinėse Amerikos valstijose rodo, jog anksčiau išimamieji plokštelianiai protezui buvo kur kas dažniau nešiojami miesto gyventojų [25].
1.2. Pacientų, nešiojančių išimamuosius plokštelinius protezus, pasiskirsymas pagal
išsilavinimą bei gaunamas pajamas.
Išsilavinimas ne visada gali lemti didesnes gaunamas pajamas, tačiau kuo daugiau laiko yra investuojama į mokymąsį, tuo gaunamas didenis žinių bagažas, kuris vienaip ar kitaip turi tiesioginę sąsąją su bendrąja asmeninės sveikatos samprata, kurios neatsiejama dalis yra ir burnos sveikata. Tyrimai, atlikti įvairiose pasaulio šalyse vieningai teigia – žemesnįjį išsilavinimo lygmenį turintys asmenys yra labiau linkę į dantų praradimą, tad jie greičiau tampa potencialiais išimamųjų plokštelinių protezų nešiotojais [26].
Visuomenėje vyrauja nusistovėjęs stereotipas, jog didesnes pajamas gauanantys asmenys dažniausiai yra sveikesni. Atlikta tyrimų paieška šią prielaidą patvirtina [27]. Bendroji asmens sveikata bei burnos higienos būklė yra susijusios su individualiu žmonių pragyvenimo lygiu bei gyvenimo kokybės indeksu. Tai grindžiama tuo, jog didesnes pajamas gaunantys asmenys turi daugiau galimybių investuoti į visavertę mitybą, higienos priemones, reikiamus vaistus bei reguliarius apsilankymus pas gydytojus specialistus. Didesnės burnos ligų prvencinių priemonių galimybės ir geresnė bendroji sveikatos būklė, ženkliai sumažina dantų praradimo tikimybę. O tai savo ruožtu sumažina išimamųjų plokštelinių protezų reikalingumo indeksą. Visa tai yra aktualu visoms žmonių amžiaus grupėms, tačiau ypač didelę reikšmę turi vyesniems gyventojams, kurie gauna mažesnes pajamas ir yra labiau linkę į sveikatos būklės pablogėjimus.
15 Atižvelgiant į tai, jog senyvų žmonių skaičius auga visame pasaulyje, o socioekonominiai veiksniai yra vis labiau aktualūs siekiant išvengti dantų praradimo bei kramtymo funkcijų sutrikdymo, Pasaulio Sveikatos organizacijos „Socialinių sveikatos veiksnių“ komisija dar praeitame dešimtmetyje pasisakė už nemokamų sveikatos priežiūros sistemų kūrimą, kurios užtikrintų lygybę visuomenei gauti gydymo įstaigų paslaugas, nepaisant gyventojų socioekonominės padėties [28]. Svarbi burnos protezavimo problema yra ta, jog mažiau pasiturintys asmenys, kuriems dėl anksčiau paminėtų priežasčių, jis yra reikalingiausias, šia paslauga naudojasi rečiausiai. Taip yra todėl, jog dagelis valstybių tik iš dalies kompensuoja nemokamus išimamus plokštelinus protezus. Atliktas tyrimas Švedijoje parodė šokiruojančius rezultatus – net 71% žmonių, kurie nenorėjo kreiptis pas gydytojus odontologus, nors tai daryti buvo būtina dėl atitinkamos dantų būklės, nesikreipė vien dėl ekonominių sumetimų [29]. Taigi prieinama išvada, jog ekonominų kliūčių šalinimas gali padidnti bendrąjį dantų gydymo paslaugų vartojimą ir tokiu būdu padėti išvengti dantų praradimo bei išimamųjų protezų naudojimo.
1.3. Išimamųjų plokštelinių protezų higienos svarba
Gydytojai odontologai vieningai teigia, jog kasdieninė higiena yra pati svarbiausia prevencijos priemonė siekiant išvengti burnos gleivinės ligų. Taip pat, dalis mokslininkų praneša, jog atlikus tyrimus, nustatytas nepakankamas protezų valymas tarp tiriamųjų pacientų. Pasak Lombardi ir Budtz-Jorgensen, per ilgai nešiojami ir nusidevėję išimamieji protezai, gali paskatinti protezinio stomatito pasireiškmą. Pagrindinė to priežastis – atsiradusios poros plokštelinių protezų pagrindų paviršiuose. To pasekoje kaupiasi bakterijos, kurias sunku pašalinti net ir kruopščiai valant protezus. Būtent protezinis stomatitas yra viena aktualiausių ir opiausių problemų, paplitusi išimamųjų protezų nešiotojų tarpe. Tai daugiafunkcinė liga, kuri gali turėti ne vieną predisponuojančią ir etiologinę priežastį [30].
Lėtinis burnos audinių dirginimas, kuris gali pereiti į lėtines traumas, taip pat yra glaudžiai susijęs su ilgalaikiu išimamųjų protezų nešiojimu bei nepakankamu ar netinkamu protezų valymu. Tai gi, galime daryti išvadą, jog teisinga išimamųjų plokštelinių protezų priežiūra bei devėjimo įpatumai yra svarbūs ne tik dėl estetinių bei funkcinių priežasčių, bet ir dėl sveikų burnos audinių išlaikymo ir protezų naudojimo laiko prailginimo.
16 Biofilmas – tai mikroorganizmų sankaupa, susidedanti iš daugelio rūšių bakterijų, grybelinių organizmų ir maisto likučių. Jo susidarymo greitis ir augimas ant išimamųjų protezų paviršiaus proporcingai priklauso nuo valymo efektyvumo. Atsižvelgiant į tai, jog protezai yra arti kvėpavimo takų, kyla grėsmė, jog patogenai, esantys biofilme, patekę į nosiaryklę sukels aspiracinę pneumoniją. 2016 m. Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog iš 130 tirtų pacientų, kurie nešiojo išimamuosius dantų protezus, beveik du trečdaliai (84 pacientai) protezų turėjo kvėpavimo takų patogeninių bakterijų [31].
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai dar viena liga, susijusi su protezuose besikaupiančiais patogeniniais mikroorgaizamais. Tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose teigiama, jog pneumonijos infekcijoms būdinga prasta burnos higiena. Didelė dalis hospitalinių pneumonijų prasideda tuomet, kai bakterijos iš burnos ar nosies gleivinių patenka į apatinius kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų patogenai, tokie kaip: Streptococcus pneumoniae, Haemo-philus influenzae, Moraxella catarrhalis, Pseudomonasaeruginosa, Escherichia coli, Proteus mirabilis, Candida, yra randami plokštelinių protezų biofilmuose ir yra susiję net su 55% lėtinės obstrukcnės plaučių ligos paūmėjimo atvejų [32]. Mikroorganizmai esantys bioflme gali sukelti antigenų išsiskyrimą, įskaitant endotoksinus, lipoproteinus, peptidoglikanus ir kitas molekules, kurios padidna uždegimines reakcijas kvėpavimo takuose.
Vis dažniau publikuojama, jog mikroflora, randama burnos ertmėje, yra susijusi su sisteminėmis ligomis. Protezų nešiotojai yra ypač jautrūs mikrobinėms ligoms, ypač vyresniame amžiuje ar esant imuninės sistemos sutrikimams [33]. Tam tikros bakterijos, besikaupiančios išimamuosiuose protezuose, turi įtakos ne tik burnos gleivinės ar kvėpavimo takų ligoms, bet ir širdies kraujagyslių bei virškinimo sistemos susirgimams [34,35]. 2015 metais Prancūzijoje atliktoje sisteminėje mokslinėje apžvalgoje teigiama, kad sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis pacentų, kurie dėvi išimamuosius plokštelinius protezus gyvenimo trukmė yra sąlyginai trumpesnė nei pacientų, kurie tokių protezų nenešioja [36]. Pagrindnė to priežastis yra protezų higiena ir priežiūra, laikantis gydytojų rekomendacijų. Kalbant apie virškinimo sistemos sutrikimus, H.pylori yra viena tarp dažniausiai minimų skrandžio ligų sukelėjų. Šios bakterijos panaikinimas iš burnos ertmės yra kur kas sudetingesnis nei pašalinimas iš skrandžio audinių. Jei H.pylori išgyvena antimikrobinę terapiją burnos ertmėje, per kelias savaites ji vėl gali patekti į skrandį ir sukelti infekciją. Gera burnos higienos būklė gali paspartinti H.pylori bakterijos panaikinimą skrandžio audiniuose. Tyrimai įrodė, jog ilgalaikė profesionali burnos higiena bei geri asmeninės burnos higienos įpročiai mažina H.pylori pakartotinos infekcijos tikimybę, o tai rodo, jog išimamųjų dantų protezų higienos kontrolė gali padėti užkirsti kelią H.pylori sukeltoms skrandžio ligoms ar pakartotiniems užsikrėtimams [36,37].
17
1.5. Candida albicans reikšmė išimamųjų protezų nešiotojams
Candida albicans – tai oportunistinis patogenas, kuris yra randamas tarp 45% -65% sveikų asmenų, beje vaikų ir jaunimo tarpe šio mikroorganizmo pasireiškimo dažnis kiek didesnis.Tačiau visgi dažniausiai Candida albicans patogenų randama išimamųjų protezų nešiotojų tarpe nuo 60% iki 100% [38]. Candida albicans neretai minimas kaip vienas svabiausių protezinių stomatitų sukelėjų. Pagrindinis Candida albicans virulentiškumo veiksnys yra gebėjimas suformuoti daugiakomponentę mikrobiologinę medžiagą ant dantų bei dantų protezų paviršių. Populiariausia išimamųjų plokštelinių protezų pagrindui naudojama medžiaga – akrilatai. Vyrajua nuomonė, jog akrilinės protezų bazės yra palankiausias substratas formuotis Candida biofilmui [39]. Be to, retencinės plokštelinių protezų zonos bei neefektyvus valymas skatina šio biofilmo formąvimasi. Candida albicans bei kitų bakterijų kaupimasis protezo paviršiuje, gali sukelti ne tik patologines būkles, bet ir pakeisti akrilinio protezo pagrindo spalvą, kaupti kalkių nuosėdas ar būti blogo burnos kvapo priežastimi, dėl ko mažėja pacientų pasitenkinimas išimamaisiais dantų protezais.
Candida albicans bei kiti mikroorganizmai, vyraujanys biofilme, pasižymi rezistentiškumu prieš protezo nešiotojo imuninę sistemą. Negana to, buvo įrodyta, kad dėl Candida biofilmų susidarymo pasireiškia pavojingai žalingas padidėjęs atsparumas priešgrybeliniam gydymui. Mitybos įpročiai taip pat gali turėti įtakos grybelinų struktūrų, randamų biofilme, atsparumui antigrybelinei terapijai. Tai grindžiama tuo, jog cukrui veikiant protezo akrilinį paviršių, biofilmuose didėja Candida albicans kiekis, fosfolipazės aktyvumas ir skatinama metabolinė veikla [40].
1.6. Protezinis stomatitas
2016 m. Jungtinėse Amerikos valstijose atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje pranešama, jog ištyrus 17235 asmenis, vyresnius nei 17 m., nustatyta, jog tiriamieji, kurie sirgo burnos gleivinės uždegimu, įskaitant ir protezinį stomatitą, turėjo didesnį polinkį į širdies ir kraujagyslių susirgimus, net ir po susirgimo faktorių pašalinimo, lyginant su sveikais tiriamaisiais. Tyrime taip pat minima, jog išimamieji protezai yra vienas iš didžiausių burnos gleivinės uždegimo rizikos veiksnių [41].
Protezinis stomatitas – tai dažna plokštelinių protezų nešiotojų liga, kuri pasireiškia burnos gleivinės uždegimu ir eritema tose burnos gleivinės vietose, kurias dengia protezas. Atlikus epidemiologines studijas gauti rezultatai skelbia, jog šios ligos paplitimas tarp protezų nešiotojų svyruoja nuo 15% iki 70%. Klinikiniai ligos simptomai pasireiškia skausmu, dirginimu bei
18 sumažėjusia salivacija, tačiau neretai dalis pacientų sergančių šia liga nejaučia jokių protezinio stomatito simptomų . Nepaisant to, jog protezinio stomatito eiga gali būti besimptomė, visgi ši liga dažnai yra siejama su leukoplakija, eritema, kampiniu cheilitu.
Visame pasaulyje buvo tirtos įvairios pacientų populiacijos, atižvelgiant į skirtingus aspektus bei tiriamųjų gyvenamąsias šalis, tačiau prieita prie išvados, jog protezinio stomatito pasireiškimo tikimybė yra didesnė tarp vyresniųjų pacientų, taip pat moterys yra linkusios sirgti labiau nei vyrai [42]. Pavyzdžiui Čilėje protezinis stomatitas yra dažniausiai pasireiškianti burnos gleivinės uždegimo forma žmonėms vyresniems nei 65 m. (22,3%). Tuo tarpu Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog protezinio stomatito pasireiškimo dažnis tarp 65-74 m. gyventojų yra 18,3% [43]. Pagrindiniai etiologiniai veiksniai, tuintys įtaką ligos pasireiškimui yra skirstomi į vietinius ( nepakankama išimamųjų protezų higiena, naktinis protezų dėvėjimas, bakterinio bei grybelinio apnašo kaupimasis protezo pagrindo paviršiuje ir t.t.) ir sisteminius (tabako vartojimas, prasta mityba bei vitaminų stoka, nusilpęs imunitetas, gretutinės ligos ir t.t.) [44]. Tačiau visgi pagrindiniais sisteminiais predisponuojančiais veiksniais protezinio stomatito pasireiškimui išlieka cukrinis diabetas bei nepilnavertė mityba, o vietiniais – protezų amžius, nepakankama jų higiena bei patogenų kolonizacija ir naktinis dėvėjimas [45].
1.7. Naktinis išimamųjų protezų dėvėjimas
Prieš kelis metus atliktame tyrime teigiama, jog yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp naktinio išimamųjų protezų dėvėjimo ir Candida grybelinių patogeninių organizmų pasireiškimo [46]. Būtent dėl to, naktinis protezų dėvėjimas turėtų būti traktuojamas kaip svarbus veiksnys, galintis paskatinti kandidozinę infekciją. Taigi, naktinis protezų išsiėmimas iš burnos turėtų būti laikomas veiksminga procedūra Candida kilmės patogenų sumažinimui burnos gleivinėje.
Grybelinės infekcijos burnos gleivinėje yra ne vienintelė priežastis, dėl kurios pacientams nederėtų dėvėti išimamųjų protezų nakties metu. Moklininkai iškėlė hipotezę, jog dėl biologinio senėjimo kintančios nosiaryklės anatomijos ir jos gleivinės receptorių disfunkcijos, bedančių pacientų viršutiniai kvėpavimo takai yra greičiau pažeidžiami aplinkos veiksnių [47]. Tad nakties metu dėvimi protezai traktuojami kaip potencialus infekcijos šaltinis viršutiniems kvėpavimo takams.
Taip pat literatūroje teigiama, jog išimamųjų protezų palikimas burnoje miego metu gali turėti neigamos įtakos miego kokybei. Tai paaiškina sąsają tarp bedančių pacientų ir miego apnėjos pasireiškimo. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, jog dantų praradimas tiesiogiai didina
19 obstrukcinės miego apnėjos sindromo atsiradimą, ypač pacientams sulaukusiems daugiau nei 65 m. amžiaus, o dėvėjimas dantų protezus nakties metu, dar labiau didna šio sindromo atsiradimą [48,49]. Remiantis šiais duomenimis, gydytojai odontologai turėtų nepamiršti rekomenduoti pacientams išsiimti dantų protezus iš burnos miego metu.
1.8. Išimamųjų dantų protezų valymo būdai bei jų efektyvumas
Išimamųjų dantų protezų valymo tikslas – pašalinti susidariusį patogenų biofilmą nuo plokštelės paviršiaus ir taip sumažinti protezinio stomatito bei kitų ligų atsiradimo galimybes.Taip pat dantų protezų valymas yra tiek pat svarbus kiek ir dantų valymas siekiant sumažinti sisteminių ligų pasireiškimo ar paūmėjimo riziką vyresnio amžiaus žmnėms [50].
Dantų protezų valymo metodai dažniausiai apima mechaninį ir cheminį valymo būdus, tačiau egzistuoja ir mažiau populiarūs: valymas ultragarsu ar kaitinimas mikrobangomis. Mechaninio vaymo metu, naudojant dantų šepetėlį ar specialius šepetėlius, skirtus tik protezams, yra pašalinimas apnašas. Tuo tarpu chemino ar ultragarsinio valymo metu, iš protezų yra pašalinami bei sunaikinami susikaupę mikroorganizmai. Dezinfekavimo būdas mikrobangmis yra mažiausiai priimtinas iš anksčiau minėtųjų ir neturėtų būti rekomenduojamas pacientams. Prieš kelis metus Azijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įrodyta, jog aukšta temperatūra pasiekiama mikrobangomis deformuoja akrilinius protezus, nors ir efektyviai pašalina Candida šeimos grybelinius mikroorganizmus [51].
Alternatyvus, greitas ir veiksmingas potezų valymo metodas yra pasitelkus ultragarso prietaisus, tačiau tokiu atveju pacientai turi kreiptis į specialistus. Moksliškai nustatyta, jog naudojant ultragarsą yra pastebimai sumažinamas biofilmas, net jei ir valymas ultragarsu atliekamas vos vieną kartą. Ankstesniuose tyrimuose buvo įrodyta, jog ultragarsu galima pasiekti tokį patį valymo efektyvumą kaip ir kasdien naudojant specialias šarmines protezų dezinfekavimo tabletes, tačiau ultragarsas nepažeidžia ir nekeičia protezų paviršių, skirtingai nuo šarminių tirpalų [52,53]. 2016 m. Jungtinėse Amerios valstijose buvo publikuotas tyrimas, kuriame mokslininkai priėjo išvadą, jog tarpusavyje derinant ultragarsinį bei cheminį (protezų dezinfekcijos tabletės) akrilinių protezų valymą, yra pasiekiami efektyvesni rezultatai, nei tarpusavyje kombinuojant mechaninį (šepetėliu) ir cheminį (protezų dezinfekcijos tabletės) valymo būdus [53].
Yra žinoma, jog siekiant sumažinti susikaupusį mikroorganizmų biofilmą ant protezų paviršiaus mechaninis ir cheminis valymo būdai kombinuojami kartu yra efektyviau nei protezo valymas vien cheminiu būdu ar vien mechaniniu būdu [54]. Tačiau tiek mechaninis, tiek cheminis
20 valymo būdas turi savo trūkumų. Nors mechaninis protezų valymas dantų šepėteliu yra populiariausias, dėl savo ekonomiškumo ir paprastumo, tačiau taip valant yra didelė tikimybė padidnti protezinio paviršiaus šiurkštumą ir taip sukelti mikroorganizmų užsilaikymą bei skatinti pradinų bakterijų užsilaikymą akrilinėje plokštelėje [55].
Kalbant apie cheminius valymo būdus, vis dar nėra vieningos nuomonės kuri priemonė yra efektyviausia ir palankiausia protezų struktūrai. Cheminis valymas, taip pat kaip ir mechaninis, gali turėti įtakos protezų paviršiaus šiurkštumo padidinimui [56]. 2016 m. „The Journal of Prostetic Dentistry“ išpublikavo straipsnį, kuriame teigiama, jog akrilinių protezų valymas dantų šepėteliu ir pasta yra kur kas žalingesnis ir pasižymintis žemesniu antimikrobiniu poveikiu protezo paviršiui nei specialios protezų dezinfekcijos tabletės ar chloreksidino tirpalai. Tyrime taip pat nustatyta, jog nors alkoholiniai burnos skalavimo skysčiai ir pasižymi dideliu antimikrobiniu poveikiu, visgi akrilinių protezų laikymas tokiuose tirpaluose didina paviršiaus porėtumą [57]. Tiesa, kalbant apie cheminių valiklių efektyvumą straipsnyje teigiama, jog muilai, indų plovikliai, valgomoji druska bei actas nėra pakankamai veiksmingi biofilmo pašalinimui, tačiau nepaisant to, daugiau nei 10% burnos priežiūros specialistų juos rekomenduoja savo pacientams [56,57].
21
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Pasirinkus baigiamojo magistrinio darbo temą buvo suplanuota tyrimo eiga: 1 etapas:mokslinės literatūros paieška;
2 etapas: tiriamųjų imties dydžio nustatymas; 3 etapas: anketų ir sutikimo formų ruošimas; 4 etapas: pacientų paieška ir apklausa;
5 etapas: statistinė duomenų analizė, rezultatų aprašymas ir aptarimas, išvadų formulavimas.
2.2. Tyrimo metodai
Kauno mieste LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje bei Šiaulių miesto Centro odontologijos poliklinikoje sutikti žmonės, nešiojantys išimamuosius dantų protezus, t.y. atsitiktinumo tvarka pasirinktų gydymo įstaigų pacientai, galintys ir sutikę dalyvauti tyrime. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos komisijos leidimas (priedas Nr. 1) Nr. BEC-OF-27 išduotas 2018 m. lapkričio 19 d.. Tyrimas vykdytas nuo 2018 m. gruodžio 15 d. – 2019 m. kovos 15d.. Tiriamajam darbui atlikti buvo naudojama popierinė anoniminė anketa (priedas Nr. 2) ir gautas kiekvieno dalyvaujančio tyrime sutikimas (priedas Nr. 3). Prieš pradedant tyrimą, įstaigų direktoriai ir tiriamieji pacientai buvo supažindinti su tyrimo tikslais bei eiga. Respondentai informuoti, jog pasirašydami sutikimo formą sutinka dalyvauti tyrime, garantuojamas jų atsakymų anonimiškumas, duomenų panaudojimas tik tyrimo tikslui.
Tyrimo metu buvo apklausta 110 žmonių, tačiau 7 iš jų atsisakė dalyvauti apklausoje. Surinkti duomenys apima 103 respondentų kontingentą, kuriem buvo išdalintos anoniminės anketos. Kiekvieną anketą sudarė po 30 uždarų klausimų. Anketoje tiriamųjų buvo klausiamas jų amžius, lytis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, gaunamos pajamos, bendrinės ligos, vartojami medikamentai, nešiojamų protezų amžius, protezų dėvėjimo bei higienos įpročiai ir žinios.
22
2.3. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys analizuoti programa SPSS 22, o jų rezultatai pavaizduoti programa Microsoft Excel. Tyrimo rezultatų dalyje pateikiama surinktų duomenų aprašomoji statistika bei statistinės analizės rezultatai. Kadangi tyrimo duomenys nebuvo pasiskirstę pagal normaliąją kreivę (normalioji kreivė kitaip yra normalusis skirstinys, arba Gauso skirstinys (1pav.). Jei kintamojo skirstinys normalusis, tai 99 % kintamojo reikšmių yra 3 standartinių nuokrypių atstumu nutolusios nuo centro, o 95 % reikšmių nutolusios 2 standartinių nuokrypių atstumu), naudoti neparametriniai statistinės analizės metodai: dviejų tiriamųjų grupių vertinimų Likerto skalėje (ji leidžia įvertinti tiriamojo nuomonės stiprumą, išreikštumą. Likerto skalėje paprastai tiriamojo prašoma pasirinkti pvz. balą nuo 1 iki 5, skalėje 1 rodo mažiausią pritarimą, o 5 didžiausią. Pasirinkta todėl, kad tai geras būdas vėliau palyginti tiriamųjų nuomones tarpusavyje) palyginimui – Mann-Whitney kriterijus, o daugiau nei dviejų – Kruskal-Wallis kriterijus. Nuomonių procentinio pasiskirstymo tarp tiriamųjų grupių įvertinimui naudotas Chi kvadrato kriterijus ( nustatyti statistinių ryšių stiprumui). Nustatyti skirtumai statistiškai reikšmingi, jei apskaičiuota kriterijaus p reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį α = 0,05.
2.4. Tyrimo objektas, tipas ir atrankos būdas
Tyrimo objektas - žmonės, nešiojantys išimamuosius dantų protezus. Tyrimo tipas – anketinė apklausa.
Tyrmo imties atrankos būdas– paprastoji atsitiktinė atranka.
2.5. Tiriamųjų atrankos kriterijai – įtraukimo kriterijai:
1. Žmonės, nešiojantys išimamuosius dantų protezus.
23
3. Rezultatai
3.1. Pacientų pasiskirstymas pagal tiriamuosius aspektus
Tyrime į anketos klausimus iš viso atsakė 103 respondentai. Pirmoje anketos dalyje klausimai buvo sociodemografiniai, socioekonominiai. Jais siekta suskirstyti pacientus į grupes pagal lytį, gaunamas pajamas, išsilavinmą bei lytį ir tarpusavyje palyginti ar yra šie faktoriai yra statistiškai reikšmingi turimoms žinioms bei įpročiams išimamųjų protezų priežiūroje.
1 pav. Protezų nešiotojų pasiskirstymas pagal lytį
Analizuojant tiriamųjų duomenis, nustatyta, jog dauguma protezų nešiotojų – moterys 61,2% (63), tuo tarpu vyriškosios lyties pacientų 38,8% (40).
24 Diagramoje gauti duomenys rodo, jog beveik du trečdaliai apklaustų respondentų buvo vyresni nei 65 m. (66), likusieji buvo jaunesni (36).
3 pav. Respondentų įgytas išsilavinimas
Tyrimo dalyviai pagal išsilavinimą pasiskirstė labai įvairiai: 20 (19,4%) nurodė turintys aukštąjį/nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, 25 (24,3%) – aukštesnįjį/nebaigtą aukštesnįjį, 19 (18,4%) – specialųjį vidurinį/nebaigtą specialųjį vidurinį, 25 (24,3%) buvo įgiję vidurinį, o 14 (13,6%) turėjo žemesnį nei vidurinį išsilavinimą.
4 pav. Respondentų gyvenamoji vieta
Dauguma tyrime dalyvavusių dalyvių (77 asm., 74,8 %) nurodė gyvenantys mieste. 26 asm., 24,3 % pažymėjo gyvenantys kaime.
25
5 pav. Tiriamųjų gaunamos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį
Daugiau nei 80 % (88) respondentų gaunamos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį buvo ne didesnės kaip 450 Eur (48 (46,6 %) – 301-450 Eur, 40 (38,8% ) – mažesnės nei 300 Eur).
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie serga chroninėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, diabetas, onkologiniai susirgimai, depresija ir pan.)
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie vartoja nuolatinius medikamentus (vaistus nuo tam tikrų ligų)
26 Daugiau nei pusė respondentų (65 asm. (63,1%)) pažymėjo sergantys chroninėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, diabetu, onkologiniais susirgimais, depresija ir pan.) (6 pav.). O 67 tiriamieji (65,0%) nurodė nuolat vartojantys medikamentus (7 pav.).
3.2. Tiriamųjų asmenų protezų priežiūros įpročiai
Siekiant išsiaiškinti respondentų protezų priežiūros įpatumus, trečdalį anketos sudarė klausimai apie plokštelių valymo bei dezinfekavimo priemones bei jų naudojimo dažnumą. Norint gauti statistiškai reikšmingą informaciją, gauti atskaymų variantai palyginti tarp skirtingų tiriamųjų grupių, atisžvelgiant ų pacientų amžių, gaunamas pajamas, išsilavinimą bei lytį.
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie valo protezą dantų šepetėliu
27 Kaip parodė apklausos rezultatai, beveik visi pacientai visada ar bent kartais savo protezą valė šepetėliu (8 pav.). Tačiau tik 40,8 % jų tam turėjo atskirą šepetėlį. 57,3 % naudojo tą patį šepetėlį, kurį skyrė dantų valymui (9 pav.).
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip reguliariai jie valo protezą šepetėliu
11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai jie keičia šepetėlį protezo valymui
Tyrimo rezultatai rodo, kad pacientai nepakankamai dažnai valo protezą šepetėliu. Tik 18,4 % pažymėjo jį valantys po kiekvieno valgymo, daugiau nei 2 kartus per dieną. Net trečdalis jį valo ne dažniau kaip 3-5 kartus per savaitę arba nevalo visai (10 pav.). Atlikus Chi kvadrato statistinę analizę nustatyta, kad vyrai ir moterys protezą valo panašiai dažnai, reikšmingų skirtumų tarp jų atsakymų nenustatyta (p>0,05). Taip pat reikšmingai nesiskyrė vyresnių nei 65 metų ir jaunesnių pacientų bei žemesnio ir aukštesnio išsilavinimo pacientų elgesys.
28 Kaip parodoma 11 pav., dauguma pacientų protezų valymo šepetėlį keičia taip pat nepakankamai dažnai. Tik 15,5 % jį keičia ne rečiau kaip kas 2-3 mėnesius.
Jei valote, ar tai atskiras šepetėlis skirtas būtent Jūsų protezui?
Taip, turiu atskirą
Ne, tai tas pats šepetėlis, kurį naudoju ir dantų valymui Lytis Moteris N 32 30 2 =6.648, df=1, p=0,010 % 51,6% 48,4% Vyras N 10 29 % 25,6% 74,4%
1 lentelė. Vyrų ir moterų palyginimas pagal atsakymus, ar jie turi atskirą šepetėlį protezo valymui
Jei valote, ar tai atskiras šepetėlis skirtas būtent Jūsų protezui?
Taip, turiu atskirą
Ne, tai tas pats šepetėlis, kurį naudoju ir dantų valymui Išsilavi nimas Vidurinis ir žemesnis N 10 28 2 =5,846 , df=1, p=0,016 % 26,3% 73,7% Specialusis vidurinis ir aukštesnis N 32 31 % 50,8% 49,2%
2 lentelė. Mažiau ir daugiau išsilavinusių pacientų palyginimas pagal atsakymus, ar jie turi atskirą šepetėlį protezo valymui
29 Jei valote, ar tai atskiras šepetėlis skirtas
būtent Jūsų protezui?
Taip, turiu atskirą
Ne, tai tas pats šepetėlis, kurį naudoju ir dantų valymui Pajamos Mažiau nei 300 Eur N 14 25 2 =0,846, df=1, p=0,358 % 35,9% 64,1% 301 Eur ir daugiau N 28 34 % 45,2% 54,8%
3 lentelė. Mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių pacientų palyginimas pagal atsakymus, ar jie turi atskirą šepetėlį protezo valymui
Atrinkus pacientus, valančius savo protezą šepetėliu, buvo tarpusavyje lyginami vyrai ir moterys, taip pat jaunesni ir vyresni pacientai pagal tai, kuri dalis jų turi atskirą šepetėlį, skirtą tik protezo valymui.
Kaip parodoma 1 lentelėje, moterys du kartus dažniau nei vyrai pažymėjo, kad turi atskirą šepetėlį, skirtą būtent protezui (p=0,01). Labiau išsilavinę pacientai (lyginant su žemesnio išsilavinimo) taip pat du kartus dažniau teigė, kad turi atskirą šepetėlį (p<0,05) (2 lentelė). Palyginus mažesnes nei 300 eurų pajamas per mėnesį gaunančių pacientų atsakymus su tų, kurie gauna daugiau, statistiškai reikšmingų elgsenos skirtumų nenustatyta (p>0,05) (3 lentelė).
Mann-Whitney statistinės analizės rezultatai parodė, kad vyrai ir moterys šepetėlį, skirtą protezo valymui, keičia panašiai dažnai (p>0,05). Taip pat reikšmingai nesiskyrė mažiau ir daugiau išsilavinusių pacientų bei žemesnes ir aukštesnes pajamas gaunančiųjų elgsena (p>0,05).
30
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai jie laiko protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose
Kaip dažnai laiko protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose Bent kartą per savaitę
Iki kelių kartų
per mėnesį Nedezinfekuoja
Lytis Moteris N 31 14 17 2 =3,998, df=2, p=0,135 % 50,0% 22,6% 27,4% Vyras N 12 13 15 % 30,0% 32,5% 37,5%
4 lentelė. Vyrų ir moterų palyginimas pagal atsakymus, kaip dažnai laiko protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose
Kaip dažnai laiko protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose
Bent kartą per savaitę
Iki kelių kartų
per mėnesį Nedezinfekuoja
Amžiaus grupė Iki 65 metų N 22 7 6 2 =10,311, df=2, p=0,006 % 62,9% 20,0% 17,1% Virš 65 metų N 20 20 26 % 30,3% 30,3% 39,4%
5 lentelė. Vyresnių nei 65 metų ir jaunesnių pacientų palyginimas pagal atsakymus, kaip dažnai laiko protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose
31 Kaip dažnai laiko protezą dezinfekuojančiuose
tirpaluose Bent kartą per
savaitę
Iki kelių kartų
per mėnesį Nedezinfekuoja Gyvenamoji vieta Miestas N 35 16 25 2 =5,322, df=2, p=0,070 % 46,1% 21,1% 32,9% Kaimas N 7 11 7 % 28,0% 44,0% 28,0%
6 lentelė. Miesto ir kaimo gyventojų palyginimas pagal atsakymus, kaip dažnai laiko protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose
Statistinės analizės rezultatai neatskleidė reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų bei miesto ir kaimo gyventojų pagal atsakymus, kaip dažnai jie laiko protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose (p>0,05) (4-6 lentelės). Tačiau pastebėta, kad vyresni nei 65 metų pacientai tai daro žymiai rečiau negu jaunesni (p<0,01). Bent kartą per savaitę protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose laiko 62,9 % jaunesnių nei 65 metų pacientų ir tik 30,3 % vyresnių (5 lentelė).
Remiantis statistinės analizės rezultatais, protezą dezinfekuojančiuose tirpaluose (bent kelis kartus per mėnesį) laiko panaši dalis vyrų ir moterų (p>0,05) (4 lentelė). Daugiau ir mažiau išsilavinusių pacientų bei mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių pacientų atsakymai taip pat pasiskirstė panašiai (p>0,05).
Taip pat chi kvadrato statistinės analizės rezultatai neparodė reikšmingų skirtumų tarp paciento lyties, išsilavinimo, gaunamų pajamų dydžio ir to, kokioms protezo dezinfekcijos priemonėms jis teikia pirmenybę – profesionalioms ar naminėms (p>0,05).
14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokias priemones jie naudoja protezo dezinfekcijai
32 Kaip parodoma 14 pav., didesnė dalis apklaustųjų (33,0 %) protezo dezinfekcijai naudoja tik profesionalias (cheminės sudėties) priemones, pirktas vaistinėje. Mažesnė dalis, 22,3 %, naudojo tik namines priemones (actą, druską, citrinos rūgštį, žolelių nuovirus). Beveik trečdalis (31,1 %) dezinfekavimui nenaudojo nieko.
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip reguliariai jie lankosi pas gydytoją odontologą profilaktinei apžiūrai
Dauguma apklaustų pacientų (69,9 %) pas gydytoją odontologą profilaktinei apžiūrai lankėsi nereguliariai, o tik tada, kai turėjo nusiskundimų (15 pav.).
16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą, ar protezas jiems buvo sukėlęs burnos gleivinės pakitimų (nutrynimų, opelių ir pan.) praėjus daugiau nei 3 mėn. po
protezo nešiojimo pradžios
Beveik pusė apklausoje dalyvavusių pacientų (48,5 %) teigė, kad protezas buvo jiems sukėlęs burnos gleivinės pakitimų (nutrynimų, opelių ir pan.) praėjus daugiau nei 3 mėn. po protezo nešiojimo pradžios (16 pav.).
33
17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą, ar jie pastebėjo, kad išimami protezai reguliariai sukeltų nutrynimus ar opeles
Tačiau dauguma apklaustųjų (68,0 %) teigė nepastebėję, kad išimami protezai reguliariai sukeltų nutrynimus ar opeles (17 pav.).
Ar protezas buvo sukėlęs burnos gleivinės pakitimų (nutrynimų, opelių ir
pan.) praėjus daugiau nei 3 mėn. po protezo nešiojimo pradžios? Taip, buvo kilę
problemų Ne, jokių nusiskundimų dėl to neturėjau Amžiaus grupė Iki 65 metų N 20 15 2 =1,250, df=1, p=0,264 % 57,1% 42,9% Virš 65 metų N 30 36 % 45,5% 54,5%
7 lentelė. Burnos gleivinės pakitimai praėjus daugiau nei 3 mėn. po protezo nešiojimo pradžios vyresnių nei 65 metų ir jaunesnių pacientų grupėse
34 Ar pastebėjote, jog išimami protezai
reguliariai sukeltų nutrynimus ar opeles? Taip Ne Amžiaus grupė Iki 65 metų N 15 21 2 =2,205, df=1, p=0,138 % 41,7% 58,3% Virš 65 metų N 18 48 % 27,3% 72,7%
8 lentelė. Nutrynimai ir opelės dėl protezų nešiojimo vyresnių nei 65 metų ir jaunesnių pacientų grupėse
Kaip parodo 7-8 lentelėse pateikti rezultatai, jaunesni nei 65 metų pacientai (lyginant su vyresniais) dažniau pastebėjo, kad protezas jiems sukėlė burnos gleivinės pakitimus, nutrynimus, opeles.Tačiau šių skirtumų statistinis reikšmingumas nepatvirtintas (p>0,05).
3.3. Respondentų žinios apie išimamų protezų priežiūrą
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar dabartinius išimamuosius protezus (plokšteles) jie nešioja pirmą kartą
Daugiau nei pusė šios apklausos dalyvių (60,2 %) dabartinius išimamuosius protezus (plokšteles) jau buvo nešioję anksčiau, o 39,8 % kreipėsi pirmą kartą (18 pav.).
35
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dabartinių išimamų protezų nešiojimo trukmę
20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems ligonių kasos (dalinai arba pilnai) kompensavo dabartinių išimamų protezų kainą
Pagal tai, kiek laiko jau nešioja turimus išimamus protezus, respondentai pasiskirstė į panašias dvi grupes: 53,4 % nešiojo virš 5 metų, kiti 46,6 % – trumpiau (19 pav.).
Išimamų protezų kainą ligonių kasos kompensavo (dalinai arba pilnai) tik mažiau nei pusei (46,6 %) apklaustųjų (20 pav.).
21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą, iš kokios medžiagos pagamintas jų nešiojamos plokštelės pagrindas
36 Beveik pusė šios apklausos dalyvių (49,5 %) pažymėjo nešiojantys plokšteles, kurių pagrindas pagamintas iš plastmasės. Tuo tarpu daugiau nei 40 % respondentų negalėjo atsakyti, iš ko jis pagamintas (21 pav.).
22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomones, ar jiems gydytojas odontologas informatyviai, aiškiai ir suprantamai paaiškino apie protezų priežiūrą
Paciento protezų nešiojimo patirtis ir savijauta labai priklauso nuo to, ar gydytojas odontologas pakankamai informatyviai, aiškiai ir suprantamai jam paaiškino apie protezų priežiūrą. Dauguma šios apklausos dalyvių (69,9 %) buvo patenkinti gauta informacija – jie teigė, kad viską suprato ir jokių klausimų ar neaiškumų nekilo. Tačiau pastebėta, kad gana nemaža dalis pacientų (23,3 %) nurodė, kad jiems kyla klausimų dėl protezų nešiojimo – jie pažymėjo, kad iš dalies suprato gydytojo pateiktą informaciją, tačiau prisimena ne viską, kartais nežino, kaip elgtis su protezu tam tikromis situacijomis. Tik mažiau nei 7,0 % respondentų teigė, kad gydytojas odontologas apie protezo priežiūrą jiems nieko nepasakojo arba kalbėjo neaiškiai/nesuprantamai (22 pav.). Statistinės analizės rezultatai neatskleidė reikšmingų skirtumų atsakant į šį klausimą priklausomai nuo paciento lyties, amžiaus grupės ir gyvenamosios vietos (p>0,05).
37 Ar protezas buvo sukėlęs burnos
gleivinės pakitimų (nutrynimų, opelių ir pan.) praėjus daugiau nei 3 mėn. po
protezo nešiojimo pradžios? Taip, buvo kilę
problemų Ne, jokių nusiskundimų dėl to neturėjau Ar gyd. odontologas informatyviai, aiškiai ir suprantamai paaiškino apie protezų priežiūrą Viską suprato, neaiškumų nekilo N 29 42 2 =6,247, df=1, p=0,012 % 40,8% 59,2% Nesuprato/Iš dalies nesuprato/ Gydytojas nepaaiškino N 21 10 % 67,7% 32,3%
9 lentelė. Gydytojo odontologo pateiktos informacijos apie protezų priežiūrą informatyvumo, aiškumo ir suprantamumo sąsajos su protezų sukeltais burnos gleivinės pakitimais
Ar pastebėjote, jog išimami protezai reguliariai sukeltų nutrynimus ar opeles? Taip Ne Ar gyd. odontologas informatyviai, aiškiai ir suprantamai paaiškino apie protezų priežiūrą Viską suprato, neaiškumų nekilo N 18 54 2 =5,443, df=1, p=0,020 % 25,0% 75,0% Nesuprato/Iš dalies nesuprato/Gydytojas nepaaiškino N 15 16 % 48,4% 51,6%
10 lentelė. Gydytojo odontologo pateiktos informacijos apie protezų priežiūrą informatyvumo, aiškumo ir suprantamumo sąsajos su protezų sukeltais nutrynimais,
38 Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad tie pacientai, kurie pažymėjo, jog nesuprato gydytojo odontologo pateiktos informacijos apie protezų priežiūrą/suprato iš dalies arba negavo tokios informacijos, daug dažniau teigė, kad protezas jiems buvo sukėlęs burnos gleivinės pakitimų (nutrynimų, opelių ir pan.) praėjus daugiau nei 3 mėn. po protezo nešiojimo pradžios. Taip pat jie dažniau nurodė pastebėję, kad išimami protezai jiems reguliariai sukelia nutrynimus ar opeles (p<0,05) (9-10 lentelės). Pacientų, kurie buvo patenkinti gauta informacija, ir tų, kuriems jos trūko, bendras savo burnos būklės vertinimas reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie turi specialią dėžutę-dėklą, kur laiko savo išimamąjį dantų protezą
Ar turi specialią dėžutę-dėklą, kur laiko savo išimamąjį dantų protezą
Turi Neturi/planuoja įsigyti Neturi, nes nežino, kad reikalinga Lytis Moteris N 36 21 6 2 =11,140, df=2, p=0,004 % 57,1% 33,3% 9,5% Vyras N 10 20 10 % 25,0% 50,0% 25,0%
11 lentelė. Vyrų ir moterų palyginimas, ar jie turi specialią dėžutę-dėklą, kur laiko savo išimamąjį dantų protezą
Palyginus vyrų ir moterų atsakymus į klausimą, ar jie turi specialią dėžutę-dėklą, kur laiko savo išimamąjį dantų protezą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,01). Ją turėjo
39 daugiau nei pusė (57,1 %) apklaustų moterų, ir tik 25,0 % vyrų. Net ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių vyrų nežinojo, kad ši dėžutė reikalinga (11 lentelė).
Vyresnių nei 65 metų ir jaunesnių pacientų bei miesto ir kaimo gyventojų atsakymai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
24 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal protezo nešiojimo dažnumą
Dauguma apklausoje dalyvavusių pacientų (75,5 %) pažymėjo, kad protezą nešioja visada, jį išsiima tik miego metu. 10,7 % nešioja visą laiką, net ir miego metu. Tokia pat dalis nešioja tik valgio metu ir viešumoje, o namie išsiima. Tik 2,9 % protezą įsideda tik valgio metu (24 pav.).
25 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kur jie laiko protezą nakties (miego) metu
Nakties (miego) metu protezą specialiuose dezinfekuojamuose tirpaluose laiko tik 5,8% apklaustųjų. 37,9 % jį laiko stiklinėje su vandeniu ir net 44,7 % palieka sausoje terpėje (dėžutėje, servetėlėje, spintelėje) (25 pav.).
40
26 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomones, ar protezas turi įtakos jų mitybai
Atsakydami į klausimą, ar protezas turi įtakos jų mitybai, daugiau nei pusė apklaustų pacientų (50,5 %) pažymėjo, kad jie vengia kieto, lipnaus ir sunkiai kramtomo maisto. 48,5 % respondentų teigė, kad protezo nešiojimas nepakeitė jų mitybos įpročių (26 pav.).
27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie atkreipia dėmesį į vandens temperatūrą, kai plauna protezą
Kaip parodoma 27 pav., tik 28,2 % apklaustųjų protezą plauna tinkamai – po drungnu ar šaltu vandeniu. Tuo tarpu net 35,0 % plauna po šiltu ar karštu, o 36,9 % nekreipia dėmesio į vandens temperatūrą.Pacientų žinios apie tai, kokioje vandens temperatūroje reikia plauti protezą, reikšmingai nesiskyrė priklausomai nuo lyties, išsilavinimo ir gaunamų pajamų dydžio (p>0,05).
41
28 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomones, koks metodas yra efektyviausias išimamų protezų valymui
Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių pacientų (57,3 %) žino, kad efektyviausias metodas išimamų protezų valymui yra kombinuotas (cheminis valymo būdas derinant su mechaniniu) (28 pav.). Palyginus vyrų ir moterų atsakymus į klausimą, koks metodas yra efektyviausias išimamų protezų valymui, reikšmingų skirtumų tarp jų nenustatyta (p>0,05). Taip pat nesiskyrė mažiau ir daugiau išsilavinusių pacientų bei mažesnes ir didesnes pajamas gaunančiųjų nuomonės (p>0,05).
29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal savo burnos būklės vertinimą
Dauguma pacientų, nešiojančių protezus (44,7 %), savo burnos būklę įvertino vidutiniškai. 32,0 % - gerai, 11,7 % – puikiai. Tik 10,7 % teigė, kad ji bloga, 1,0 % – jog labai bloga (29 pav.).
Mann-Whitney statistinio testo rezultatai parodė, kad pacientų burnos būklės vertinimas nesiskiria priklausomai nuo jų lyties, amžiaus grupės ar gyvenamosios vietovės (p>0,05).
42
30 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomones, ar išimami protezai kaupia bakterijas
Šios apklausos rezultatai leidžia teigti, kad dauguma pacientų žino, kad išimami protezai kaupia bakterijas (30 pav.).
31 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomones ar svarbu plokštelę nešioti nuolat, ar tai gali turėti įtakos burnos sveikatai
Kaip manote, ar svarbu plokštelę nešioti nuolat? Ar tai gali turėti įtakos burnos sveikatai?
Taip, tai yra svarbu
Ne, nėra skirtumo kaip dažnai plokštelė yra nešiojama Nežinau, neturiu nuomonės Išsilavi nimas Vidurinis ir žemesnis N 14 13 12 2 =7,993, df=2, p=0,018 % 35,9% 33,3% 30,8% Specialusis vidurinis ir aukštesnis N 34 7 23 % 53,1% 10,9% 35,9%
12 lentelė. Mažiau ir daugiau išsilavinusių pacientų palyginimas pagal nuomones, ar svarbu plokštelę nešioti nuolat
43 Išanalizavus šios apklausos duomenis nustatyta, kad dauguma pacientų nėra pakankamai informuoti, kad svarbu plokštelę nešioti nuolat. Tik 46,6 % šios apklausos dalyvių žinojo, kad tai yra svarbu. Net 34,0 % jų nuomonės neturėjo, o 19,4 % manė, kad nėra skirtumo, kaip dažnai plokštelė yra nešiojama (31 pav.). Palyginus vyrų ir moterų nuomones, ar svarbu plokštelę nešioti nuolat, reikšmingų skirtumų tarp jų nenustatyta (p>0,05). Taip pat reikšmingai nesiskyrė jaunesnių ir vyresnių pacientų bei kaimo ir miesto gyventojų atsakymai (p>0,05).Labiau išsilavinę pacientai (turintys specialųjį vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą) geriau už mažiau išsilavinusius žinojo, kad svarbu plokštelę nešioti nuolat, nes tai gali turėti įtakos burnos sveikatai (p<0,05). Manančių, kad tai svarbu, šioje grupėje buvo daugiau nei pusė (53,1 %). Tuo tarpu net trečdalis mažiau išsilavinusiųjų nuomonės neturėjo (12 lentelė). Palyginus mažesnes ir didesnes pajamas gaunančiųjų atsakymus, reikšmingų skirtumų tarp jų nenustatyta (p>0,05).
44
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atsižvelgiant į didelį išimamųjų dantų protezų nešiotojų skaičių bei informacijos trūkumą apie pacientų žinias ir higienos įpročius susijusius su protezų priežiūra, buvo atlikta anketinė apklausa siekiant sužinoti tarp kokių tiriamųjų grupių išimamieji protezai yra dėvimi dažniausiai, bei įvertinti ar tiriamieji pakankamai žino ir prižiūri turimus protezus.
Išanalizavus mokslinėse publikacijose pateiktą informaciją bei surinktus šio tyrimo duomenis, galima teigti, jog išimamuosius dantų protezus dažniausiai nešioja žmonės virš 65 m. amžiaus. Anot ankstesnių pasaulyje atliktų tyrimų, protezus dažniau nešioja žemesnį išsilavinimą bei mažesnes pajamas gaunantys žmonės, ypač gyvenantys mažiau urbanizuotose teritorijose, tačiau gauti tyrimo rezultatai šių išvadų nepagrindė [58]. Problema yra ta, jog pacientai buvo apklausti didžiuosiuose Lietvos miestuose ( Kaune ir Šiauliuose), tad didžiausia dalis respondentų gyveno mieste, tačiau nepaisant to, didelio atotrūkio tarp apklautųjų išsilavinimo, skirtingai nei pajamų, nenustayta. Tarp išimamųjų protezų nešiotojų daugiausia buvo viduriniojo ar aukštesniojo (baigto ar nebaigto), taip pat nemažai ir aukštąjį (baigtą ar nebaigtą) išsilavinimą turinčių asmenų. Kalbant apie pajamas, išimamuosius dantų protezus dažniausiai nešioja žmonės, gaunantys vidutines ar mažesnes nei vidutines mėnesines pajamas.
Nors dauguma tiriamųjų nurodė, jog gydytojas odontologas viską aiškiai ir nuosekliai papasakojo apie protezų priežiūrą, visgi atsakymai į pateiktus anketoje klausimus nebuvo visiškai teisingi. Suskaičiavus atsakymų rezultatus, galima teigti, jog dauguma protezų nešiotojų valo plokšteles šepetėliu, tačiau tai daro nepakankamai dažnai ( vos 1-2 kartus per dieną) bei naudoja tą patį dantų šepetėlį kaip ir dantims. Tiesa, nustatyta, jog moterys, skirtingai nei vyrai, bei aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys, net kelis kartus dažniau yra linkę nauoti atskirus dantų bei protezų šepetėlius. Tiriant duomenis apie protezų dezinfekavimą bei dezinfekcijos priemones, didelių statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų grupių nenustatyta, tačiau visgi statistiškai apskaičiuoti duomenys atskleidžia, jog jaunesnio amžiaus pacientai (iki 65 m.), protezus dezinfekuoja dvigubai dažniau nei vyresnieji (virš 65 m.). Nors jau yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų apie protezų dezinfekcijos svarbą ir naudą, tačiau šio tyrimo rezultatai rodo, jog tirtieji pacientai tai daro vis dar nepakankamai.
Nepaisant to, jog respondentai nepasižymėjo gerais išimamųjų protezų higieninės priežiūros įpročiaias, tačiau nusiskundimų dėl pavienių nutrynimų turėjo tik pusė tirtųjų ir tik mažiau nei trečdalis jų nurodė, jog protezai reguliariai sukelia burnos gleivinės opeles ir
