Kotryna Celencevičiūtė
5 kursas 4 grupė
SKIRTINGŲ TIRPALŲ POVEIKIS LAIKINŲ PROTEZŲ
MEDŽIAGŲ OPTINĖMS CHARAKTERISTIKOMS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas prof. Alvydas Gleiznys
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SKIRTINGŲ TIRPALŲ POVEIKIS LAIKINŲ PROTEZŲ MEDŽIAGŲ OPTINĖMS CHARAKTERISTIKOMS
Baigimasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2019 m. ... d. 2019 m. ... d.
3 KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų
atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
4 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Rezultatų
aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24 Išvados (0,5
balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2, 0,1 0
5 27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą?
+0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20
psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. )
6
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
7 ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
8 TURINYS SANTRAUKA ... 9 SUMMARY...10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14 1.2. Estetikos svarba ... 14
1.3. Laikinųjų protezo plastmasių laikas burnos ertmėje ... 15
1.4. Laikinų plastmasių rūšys ... 16
1.5. Laikinų plastmasių reikalavimai ... 17
1.6. Tiesioginis ir netiesioginis gamybos būdas ... 18
1.7. Kas gali paveikti spalvos sugertį? ... 18
1.8. Laikinų plastmasių spalvinių parametrų nustatymas ... 19
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 222
2.1. Eksperimentinė ir kontrolinė grupės ... 22
2.2. Mėginių (bandinių) gamybos metodas ... 22
2.3. Eksperimentinė dalis ... 22
2.4. Spalvinių parametrų nustatymas ... 23
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25
3.1. Aprašomoji analizė ... 26
3.2. Neparametrinis Kruskalio Voliso (angl. Kruskal-Wallis) testas...34
3.2. Vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA)...35
4. DISKUSIJA ... 36 4.1. Rezultatų aptarimas ... 36 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 39 PADĖKA ... 40 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 40 IŠVADOS ... 41 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42 PRIEDAI ... 46
9 Skirtingų tirpalų poveikis laikinų protezų medžiagų optinėms charakteristikoms
SANTRAUKA
Problemos aktualumas. Plačiai odontologijoje naudojamos laikinųjų protezų plastmasės gali keisti savo savybes bėgant laikui, kas nulemia paciento nepasitenkinimą ir/ar naujų laikinų protezų gamybą. Viena iš jų – spalva. Jos pokytį sukelia skirtingos dažančiųjų savybių turinčios medžiagos, vartojamos kasdieniniame žmogaus gyvenime. Tiek odontologui, tiek pacientui verta žinoti, kurių gėrimų ar prieskonių reiktų vengti, nešiojant laikinąsias restauracijas. Be to, odontologui bei dantų technikui naudinga žinoti apie skirtingų plastmasių rūšis, jų savybes, taip sumažinant galimos nesėkmės riziką. Darbo tikslas: Ištirti tam tikrų maistinių produktų (kavos, „Coca-Cola”, tamsaus alaus, raudonojo vyno, ciberžolės prieskonio) įtaką laboratoriškai ir kliniškai pagamintų laikinų plastmasių spalvos stabilumui.
Medžiaga ir metodai. Tyrimui pasirinktos polimetilmetakrilatinės (A3 spalvos) laikinųjų protezų plasmasės, iš kurių 3 naudojamos dantų technikų laboratorijoje („Enamel”, „Shanghai”, „Imident”), o 1 – kliniškai („Akrodent”). Buvo pagaminta po 12 plokštelių, kiekvieno gamintojo atskirai, plokštelės standartizuotos. Plokštelės suskirstytos 6 grupes, pagal tai, į kokius tirpalus bus merkiamos: kava, raudonasis vynas, „Coca-Cola”, tamsusis alus, ciberžolės tirpalas bei distiliuotas vanduo (kontrolinė grupė). Mėginiai tirti spektrofotometru Konica Minolta CM-5 prieš pamerkiant plokšteles į tirpalus (T0), išlaikius jas tirpale 7 (T1) ir 14 (T2) dienų. Duomenys paversti į "Commission International de I'Eclairage" L* a* b* spalvų reikšmes ir apskaičiuotos atitinkamos ΔE vertės. Statistinė analizė atlikta naudojant programą IBM SPSS 17.0, taikant pasikliautinumo lygmenį p<0,05.
Rezultatai. Visose tiriamosiose grupėse kito mėginių spalviniai parametrai, tačiau kliniškai nepriimtinus rezultatus parodė ciberžolė jau po pirmosios savaitės, o kava ir vynas – po antrosios. Taip pat nustatyta, kad skirtingų gamintojų polimetilmetakrilatinės plastmasės turi skirtingą spalvinį stabilumą.
Išvados:
1. Visi tirpalai paveikė plastmasių spalvinius parametrus. Ciberžolė turi didžiausią dažomąjį poveikį laikinųjų protezų plastmasėms jau pirmąją savaitę; iš gėrimų, didžiausią spalvos pokytį sukėlė kava ir vynas (p<0.05).
2. Iš tirtųjų grupių, spalviškai stabiliausia medžiaga yra „Enamel“ laikinųjų protezų plastmasė, o prasčiausią spalvinį stabilumą parodė „Akrodent“ laikinųjų protezų plastmasė (p>0.05). Raktiniai žodžiai: spalvos pokytis, spektrofotometrinė analizė, laikinųjų protezų plastmasės.
10 Effect of different solutions on the optical properties of interim prosthodontic materials
SUMMARY
Relevance of the problem: in odontology widely used temporary crown materials can change their characteristics over time and that leads to patient dissatisfaction and production of new temporary prostheses. One of them is color. Its change is influenced by different coloring agents used in everyday life. Both the dentist and the patient should know which drinks or spices should be avoided when wearing temporary restorations. Nowadays, many different temporary prosthetic materials can be found; therefore, the physician and dental technician should be aware of the properties of different types of plastics and choose the materials that will reduce the risk of possible failure.
The aim of this study: investigate the influence of food and beverages (coffee, soft drink “Coca-Cola“, dark beer, red wine and turmeric) on the stability of the color of laboratory and clinically produced temporary materials.
Material and methods. In this study we chose polymethylmetacrylate interim materials (color – A3). 3 of them are used in the dental laboratory (“Enamel”, “Shanghai”, “Imident”), while the other one – clinically (“Akrodent”). 12 standardized specimens were made, divided into 6 groups (coffee, red wine, “Coca-Cola“, dark beer, turmeric and distilled water - control). Spectrophotometer Konica Minolta CM-5 was used to evaluate the optical parameters before (T0) and after 7 (T1) and 14 (T2) days of immersion. The results were converted into Commission International de I'Eclairage's L* a* b* color values; ΔE values were calculated. Statistical analysis has been done using SPSS 17.0 with a confidence level p<0.05)
Results. All groups have changed the optical parameters, however coffee and wine showed clinically unacceptable results after 2 weeks of immersion, while turmeric was clinically unacceptable after the first week. The results also showed that different polymethylmetacrylate materials have different color stability.
Conclusions
1. Analyze and compare the effect of different types of food and beverages on the optical properties of interim prosthodontic materials (p<0.05).
2. Analyze and compare the color stability of different polymethylmetacrylate interim prosthodontic materials (p>0.05).
11 ĮVADAS
Laikinos restauracijos yra svarbi ortopedinio gydymo sudedamoji dalis. Tarptautiniame Ortopedijos žodyne laikinos restauracijos yra įvardijamos kaip „fiksuotas protezas, sukurtas ribotam laiko tarpui sustiprinti estetiką, stabilizaciją ir/arba funkciją, po kurio jis bus pakeistas nuolatiniu protezu“ [1]. Kokybiškas laikinas fiksuotas protezas užtikrina terapinio gydymo efektyvumą ir pasisekimą [2]. Kaip gydymo plano dalis, laikinosios restauracijos turi padėti komunikuoti pacientui ir gydytojui, renkantis galutinio protezo spalvą, dydį, formą ir poziciją. Tai svarbi diagnostikos dalis, nes pacientas gali pamatyti preliminarų vaizdą, ir dar kartą su gydytoju aptarti tenkinantį galutinį gydymo rezultatą, kuris yra susijęs su individualiais estetiniais, biomechaniniais ir fiziologiniais paciento reikalavimais [3]. Be to, laikinieji protezai padeda ne tik pamatyti galutinio vaizdo prototipą, bet ir padeda nuspręsti apie reikiamas protezo modifikacijas. Diagnostikai taip pat naudinga, kad laikinosios restauracijos padeda geriau išstudijuoti paciento okliuziją, okliuzines jėgas, parafunkcijas, burnos higieną ir periodonto audinių atsaką. Tokia daug aprėpianti kokybiškų laikinų restauracijų analizė padeda sukurti optimalų galutinį protezą [4]. Tai ypač svarbu atliekant modifikacijas priekinių dantų srityje [5].
Gydymo sėkmę iš esmės lemia efektyvus bendravimas tarp gydytojo, dantų techniko ir paciento. Todėl gydytojai turi mokėti profesionaliai įvertinti būklę, nustatyti diagnozę ir sudaryti gydymo plano etapus [6]. Laiku atkreipus dėmesį į laikinųjų restauracijų neigiamus pokyčius, tokius kaip: pernelyg didelis nusidėvėjimas, lūžiai, deformacijos, diskomfortas ir spalvos pokyčiai, padeda gydytojui ir technikui pasirinkti reikiamas specifines medžiagų savybes, padedančias sukurti palankiausią, individualiai pritaikytą galutinį protezą [7].
Paciento gražios šypsenos suvokimą lemia dantų spalva, forma, būklė ir pozicija dantų lanke. Buvo pastebėta, kad dažniausia nepasitenkinimo dantų̨ išvaizda priežastis yra dantų̨ spalva (56,2 proc.), kiti veiksniai nėra tokie svarbūs pacientui − netinkama dantų pozicija burnoje (26,4 proc.), įskaitant protruziją ir dantų susigrūdimą [8]. Šviesesni, natūralumo savybių turintys dantys yra neretai siejami su socialiniu statusu, intelektualumu, gera psichologine būsena ir geromis bendravimo savybėmis.
Per pastarąjį dešimtmetį odontologijos srityje išaugo nauja analizės, komunikacijos ir spalvos pritaikymo era. Tiesioginių ir netiesioginių protezų spalvos nustatymas ir palaikymas visada buvo iššūkis estetinėje srityje dirbančiam odontologui [9].
Šiems laikams būdingas intensyvus gyvenimo būdas neretai žmones paskatina rinktis tokius gėrimus, kaip kava, gazuoti gaivieji gėrimai, įvairios sultys. Visi šie gėrimai turi didesnį ar mažesnį dažomąjį poveikį. Be gėrimų, stiprų dažomąjį poveikį gali turėti ir kiti produktai, tokie kaip
12 protezai turi nuolatinį kontaktą su seilėmis, maistu ir įvairiais gėrimais, gali pakisti restauracijų optinės savybės. Todėl labai svarbu nustatyti skirtingų medžiagų, iš kurių gaminami protezai, jautrumą spalvos pokyčiams [10].
Siekdami, kad protezai būtų greitai pagaminami ir nebrangūs, gydytojai odontologai pasirenka tiesioginį laikino fiksuoto dantų protezavimo būdą. Tačiau, jei norima tikslesnių, estetiškai priimtinesnių ar didesnės apimties protezų, prireikia dantų technikų laboratorijos pagalbos. Atitinkamai, pasirenkant laikinųjų protezų plastmasių medžiagas, turi būti įvertintos tiek kliniškai tiek laboratoriškai naudojamų medžiagų savybės, viena iš jų – spalvinis medžiagos stabilumas.
Yra teigiama, kad PMMA (autopolimerizuojamas polimetilmetakrilatas) plastmasės turi mažesnį polinkį nusidažyti, palyginus su kitomis plastmasėmis, įskaitant ir bis-akrilą [11]. Tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad PMMA plastmasės turi panašų spalvos stabilumą kaip ir bis-akrilas [12]. Taip pat tyrimuose galima rasti, kad yra dervinių kompozitų, kurių spalvos stabilumas yra išties panašus į PMMA [3]. Bendrinant literatūros apžvalgą, galima teigti, jog spalvos pokytis nėra kategorinis, o labiau specifiškas priklausomai nuo medžiagos.
Polimetilmetakrilatų trūkumai [13]: šie trūkumai ypač išryškėja, kai laikinos restauracijos ilgiau išbūna burnos ertmėje. Kuo ilgiau laikini vainikėliai išbūna burnoje, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras spalvinių pokyčių vartojant maistą ir gėrimus, kurie turi dažomųjų savybių.
Fiksuotos laikinos restauracijos spalvos pokytis gali sukelti paciento nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą gydytoju. Atsiranda papildomos išlaidos protezui pakeisti nauju. Tai yra didelė problema, kada laikinieji vainikėliai išbūna burnoje ilgesnį laiką, per kurį jie kontaktuoja su dažančiųjų savybių turinčiais tirpalais. Nuolatiniai protezai gali būti pagaminti ir per dvi savaites, tačiau kai kurie gydymo planai reikalauja ilgesnio laiko tarpo, kuomet burnoje išlieka laikini protezai [3]. Todėl spalvos stabilumas yra svarbus kriterijus, renkantis specifinę laikinos plastmasės medžiagą, ypač estetiškai kritinėse vietose [5].
Spalvos charakteristikos gali būti nustatomos optiškai plika žmogaus akimi arba tam skirtų prietaisų pagalba. Neretai naudojamas prietaisas – spektrofotometras, kuris atliekant spektrofotometrinę analizę pateikia objektyvesnius ir tikslesnius rezultatus.
Siekiant įvertinti plastmasių spalvinį stabilumą ir nustatyti maistinių medžiagų poveikį plastmasėms, mūsų tyrime buvo pasirinktos 4 šaltos polimerizacijos polimetilmetakrilatinės (PMMA) medžiagos, iš kurių 3 yra naudojamos laboratorijoje netiesioginiu būdu („Enamel“, „Imident“, „Shanghai“), o 1 kliniškai – tiesioginiu būdu („Akrodent“). Visų pasirinktų medžiagų spalva buvo A3. Atliekant tyrimą taikyta spektrofotometrinė analizė, kurios metu buvo vertinamos keturių auksčiau išvardintų skirtingų gamintojų PMMS plastmasės, įmerkus jas į kavą, tamsųjį alų, „Coca-Cola“, raudonąjį vyną, ciberžolės prieskonių tirpalą ir distiliuotą vandenį (kontrolė). Mėginiai tirpaluose buvo laikomi 7 dienas ir 14 dienų, atitinkamai tais periodais išmatuojant spalvines savybes
13 ir apskaičiuojant jų spalvos pokytį. Eksperimento pabaigoje buvo palyginti pasirinktų medžiagų spalvinių matavimų rezultatai. Taip pat įvertintos iškeltos tyrimo hipotezės.
Tyrimo tikslas: Ištirti tam tikrų maistinių produktų (kavos, „Coca-Cola”, tamsaus alaus, raudonojo vyno, ciberžolės prieskonio) įtaką laboratoriškai ir kliniškai pagamintų laikinų plastmasių spalvos stabilumui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti ir palyginti skirtingų skysčių įtaką laikinųjų protezų plastmasių spalviniams parametrams po laikymo tiriamuosiuose skysčiuose.
2. Ištirti ir palyginti skirtingų gamintojų PMMA laikinųjų protezų plastmasių spalvinį stabilumą po laikymo skirtinguose skysčiuose.
Nulinė hipotezė: Ciberžolė turės didžiausią įtaką laikinų protezų plastmasės medžiagų spalvos pokyčiai tarp visų tiriamųjų grupių.
14 1. LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūra apžvelgta, analizuojant straipsnius mokslinių publikacijų elektroninėse bazėse PubMed, Science Direct, Willey online. Pasirinkti raktiniai žodžiai: provisional restorations; crowns; materials; color stability; discoloration; immersion in beverages / food dye / spices / alcoholic, non alcoholic drinks / staining solutions. Atrinkti straipsniai pagal nagrinėjamus klausimus, publikuoti tarp 2009 ir 2019 metų. Įtraukti tik anglų kalba rašyti moksliniai straipsniai, taip pat darbai paminėti rastų straipsnių literatūros apžvalgose. Iš viso rasta 1733 straipsniai, iš kurių 1651 buvo atmesti, nes juose nebuvo duomenų apie spalvos stabilumą bei duomenų apie laikinųjų protezų plastmasių medžiagos savybes. Į literatūros apžvalgą įtrauktos 82 publikacijos.
Straipsniuose apžvelgta dažančių savybių turinčių skysčių ir prieskonių, sutinkamų kasdieninėje aplinkoje, įtaka laikinųjų protezų plastmasei. Tokie skysčiai turi ilgalaikes dažomąsias savybes, tarp dažniausiai tiriamųjų skysčių yra kava, nes tai yra populiarus gėrimas suaugusių žmonių grupėje, kuris yra žinomas dėl savo dažomojo poveikio dantims, vartojant dažnai ir didesniais kiekiais. Taip pat tiriama ir gaivieji gėrimai, tokie kaip „Coca-Cola“ ar energetiniai gėrimai. Tarp alkoholinių gėrimų grupės dažniausiai tyrimuose pasitaikė raudonas vynas ir tamsus alus. Taip pat, pastebėta, kad tam tikri prieskoniai, tokie kaip ciberžolė ir koncentruotas šafranas turi dažomųjų savybių. Ciberžolė (Curcuma longa) yra naudojama nemažai patiekalų, išryškinti jų skonį. Europoje ciberžolė yra vadiname „Indijos šafranu“ ir „virtuvės karalienė“. Pastebėta, kad ciberžolė vartojama ne tik dėl jos skonio, bet ir dėl savo terapinių, įvairių gydomųjų savybių, kurios yra vis dažniau tiriamos ir aprašomos moksliniuose straipsniuose. Gydomasis poveikis daugiausia siejamas su polifenoliais, kurie prisideda prie geltonos prieskonio spalvos [14]. Tačiau yra mažai mokslinių straipsnių, tiriančių ciberžolės dažomąjį poveikį dantų restauracinėms medžiagoms [10, 14, 15, 16], ypač laikinų protezų plastmasių medžiagoms [17], todėl buvo atliktas šis in vitro tyrimas.
1.2. Estetikos svarba
Šypsena yra labai svarbus aspektas, lemiantis žmogaus veido estetiką, todėl tai yra ypač svarbu socialiniam kiekvieno žmogaus gyvenimui. Labai svarbu yra restauracijų spalva, forma ir padėtis dantų lanke bei pačio protezo kokybė. Visi faktoriai kartu sukuria harmoningą šypseną, kuri lemia galutinį paciento estetinį vaizdą. Šviesios spalvos dantys yra susiję su aukšta individo kompetencija, intelektu ir santykių statusu [6].
Tin-Oo, Mon M., Saddki, Norkhafizah Hassan ir Nurhidayati (2017) ištyrė, kad pats svarbiausias faktorius, lemianti paciento pasitenkinimą dantų išvaizda, yra dantų spalva, taip pat buvo paminėta ir neestetiškai atrodančios, nekokybiškos dantų restauracijos [6].
15 rūpinasi jauni žmonės, o vyresni nei 40 metų amžiaus pacientai lengviau priima ne tokį estetišką protezų vaizdą ir mažiau linkę keisti protezus [18]. Nustatyta, kad pacientų pasitenkinimas esamomis restauracijomis tiesiogiai proporcingas restauracijų spalvų pokyčiui [6].
Šiais laikais estetinės odontologijos poreikis ypač išaugo, pacientai vis dažniau reikalauja dantų balinimo procedūrų, priekinių dantų protezavimo ir ortodontinio gydymo, siekdami geresnės išvaizdos. Estetiniai pacientų reikalavimai gydytojui didėja. Įvertinta, kad vienas svarbiausių faktorių, lemiančių paciento optimalų pasitenkinimą yra bendras šypsenos vaizdas. Tai daugiausia susiję su spalva, kuri turi atitikti esamų burnoje dantų spalvą arba būti kuo šviesesnė, priklausomai nuo gydymo plano [6].
Plastmasių spalvų pokytis burnoje gali įvykti dėl vidinių ir išorinių faktorių. Vertinant tai, jog šiais laikais protezų estetiškumas yra prilygintas net burnos higienos svarbai, spalvos pokytis yra ypač nepriimtinas ne tik pacientui, bet ir gydytojui [3].
Pastebimas laikinų plastmasių spalvos pokytis gali padaryti protezą nepriimtinu pacientui. Dėl šios priežasties spalvos stabilumas yra vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių laikinos plastmasės pasirinkimą estetiškai svarbiose vietose [19].
Labai svarbu geras bendravimas su pacientu ir išankstinis gydymo plano aptarimas, iš anksto numatant galimas klaidas ir sumažinant jų pasireiškimo tikimybę. Svarbu suprasti, ko nori pacientas ir koks yra jo grožio suvokimas, be to, kaip jis įsivaizduoja galutinį protezo variantą, ypač spalvą. Susikalbėjimas tarp paciento ir odontologo yra be galo svarbus faktorius, lemiantis gydymo sėkmingumą.
Atliekant estetinius pokyčius burnos ertmėje, svarbu diagnostinis pavaškavimas, atliekamas dantų technikų laboratorijoje. Taip gydytojas gali parodyti pacientui numatomos restauracijos formą ir padėtį burnoje. Laikinas protezas bus pagamintas pagal diagnostinį pavaškavimą, kuris leis pamatyti ir preliminarią laikinos restauracijos spalvą, pacientas turės galimybę geriau apžvelgti būsimą restauraciją burnos ertmėje. Tokiu būdu įvertinama estetiką, funkcija bei fonetika [6].
Laikinos restauracijos turi atitikti burnos ertmėje esančių dantų ir restauracijų spalvą ir būti lygiu, nupoliruotu, blizgančiu paviršiumi, sukurti pacientui estetiškai patrauklų bendrą vaizdą [8].
1.3. Laikinųjų protezo plastmasių laikas burnos ertmėje
Laikas nuo danties preparavimo iki galutinio protezo gamybos gali varijuoti nuo kelių dienų iki net kelių mėnesių [20]. Laikini protezai gali būti naudojami dar ilgesniam laikotarpiui, ypač kai kalbama apie visos burnos reabilitaciją [12]. Tokie atvejai priklauso nuo dantenų krašto susiformavimo ypač tada, kai stengiamasi pakeisti vertikalų sąkandžio aukštį. Dar vienas atvejis, kada laikinos restauracijos gali išbūti ilgą laiką burnoje, yra tada, kai dantų prognozė yra abejotina. Taip pat gydymo atveju, susijusiu su implantais ir kaulinio audinio integracijos pokyčiais [3].
16 Laikinųjų protezų nešiojimo laikotarpis pacientui gali prailgti, todėl svarbu kad laikinieji protezai turėtų geras spalvines savybes, nekintančias bėgant laikui, ypač, jei pokyčiai atliekami priekinių dantų srityje.
1.4. Laikinų plastmasių rūšys
Laikinos restauracijos gali būti pagamintos dviem būdais [21]: 1. Individualiai;
2. Naudojant jau iš anksto paruoštas formas.
Gaminant laikinuosius protezus, abu paminėti būdai gali būti atliekami, naudojant tris skirtingas technikas [5]:
1. Tiesioginė (klinikinė); 2. Netiesioginė (laboratorinė); 3. Netiesioginė – tiesioginė.
Šiai dienai yra daug rūšių plastmasių, kurios yra naudojamos laikinų restauracijų gamybai. Plastmasių rūšys išskiriamos į dvi pagrindines grupes [21, 22]:
1. Akrilatinės plastmasės: a) Metilmetakrilatas; b) Etilmetakrilatas; c) Vinilmetakrilatas d) Butilmetakrilatas. 2. Kompozicinės dervos: a) Bis-GMA; b) Bis-akrilas;
c) UDMA / Uretano Dimetakrilatas.
Yra keli polimerizacijos būdai šioms plastmasėms sukietėti: cheminis; kietėjimas šviesoje; taip pat šie metodai gali būti naudojami ir kartu – dvigubo kietėjimo plastmasės.
Akrilinės plastmasės pirmą kartą pristatytos ir pradėtos naudoti dar 1930 m. Dar ilgą laiką jos buvo laikomos „auksiniu standartu“. Šis plastmasių tipas buvo ir yra mėgstamas odontologų bei dantų technikų dėl sąlyginai žemos kainos bei pakankamai gerų estetinių savybių [23].
Dažniausiai rinkoje sutinkamos medžiagos: polimetilmetakrilatas ir Bis-akrilas [22].
Mūsų tyrime buvo pasirinktos polimetilmetakrilatinės medžiagos dėl savo populiarumo tiek dantų technikų laboratorijoje, tiek odontologų praktikoje.
17 Polimetilmetakrilatai:
Galima teigti, jog šios medžiagos yra tokios populiarios dėl savo mažos kainos ir sąlyginai geros estetikos santykio. Be to, yra mokslinių tyrimų, teigiančių, jog PMMA turi geresnį spalvos stabilumą nei kitos plastmasės, yra mažiau linkusios sudaryti poras, paviršius nesunkiai poliruojamas [11]. Apibendrinti PMMA plastmasių medžiagų privalumai ir trūkumai pateikti lentelėje žemiau.
Lentelė 1. Polimetakrilatinių medžiagų privalumai ir trūkumai [21]
Privalumui Trūkumai
Gera kraštinė adaptacija Polimerizacinis susitraukimas
Geros poliravimo savybės Egzoterminė polimerizacija
Reliatyviai nebrangi medžiaga Mechaninis nudilimas
Lengvai pataisoma, pritaikoma Likęs monomeras gali sukelti pulpos įjautrinimą Spalvos stabilumas, estetika
1.5. Laikinų plastmasių reikalavimai
Laikinas protezas turi atlikti įvairias paskirtis: sudaryti mechaninį barjerą, atlaikyti kramtomąsias jėgas [3] ir apsaugoti nupreparuotą danties paviršių, be to, apsaugoti pulpą nuo terminio ir bakterinio poveikio. Be to, laikinos restauracijos turi palaikyti sveikus periodonto audinius. Neleisti nupreparuotiems dantims pasisukti bei pasislinkti kuria nors kryptimi, išlaikyti okliuzinius kontaktus ir nesutrukdyti nuolatinio protezo integracijai. Vienas iš svarbiausių faktorių pacientui – išlaikyti estetinį vaizdą (ypač priekinių dantų srityje) [3].
Kaip gydymo plano dalis, laikinosios restauracijos turi padėti komunikuoti pacientui ir gydytojui, renkantis galutinio protezo spalvą, dydį, formą. Tai svarbi diagnostikos dalis, nes pacientas gali pamatyti preliminarų vaizdą ir dar kartą su gydytoju aptarti tenkinantį galutinį rezultatą, kuris yra susijęs su individualiais estetiniais, biomechaniniais ir fiziologiniais paciento reikalavimais [3]. Tai ypač svarbu atliekant pokyčius priekinių dantų srityje [5].
Galiausiai, restauracijos turi ne tik atitikti esamų burnoje dantų ar protezų spalvą, bet ir ją išlaikyti nepakitusią reikiamą laiką, be to, turėti lygų, blizgantį paviršių, kuris būtų patrauktus pacientui [24].
Restauracijų spalvų pokytis gali būti sumažintas, pacientui atidžiau kreipiant dėmesį į savo mitybą, stengiantis atsisakyti tų medžiagų, kurios turi didesnę dažiklių koncentraciją.
Nors rinkoje gydytojas odontologas gali rasti daug rūšių laikinų plastmasių, gali būti sunku išsirinkti vieną, turinčią geriausias savybes. Visų pirma, reiktų išskirti prioritetus, kurios plastmasių savybės yra pačios svarbiausios individualiam klinikiniam atvejui, o tai galima nuspręsti tik gerai išmanant skirtingų plastmasių specifines medžiagos savybes.
18
1.6. Tiesioginis ir netiesioginis gamybos būdas
Tiesioginis būdas yra toks, kai laikinas protezas yra ruošiamas paciento burnoje, o netiesioginis – dantų technikos laboratorijoje ant paruošto modelio, be to išskiriamas ir mišrus (tiesioginis-netiesioginis) paruošimo būdas.
Kai kurie gydytojai odontologai pasirenka tiesioginį laikino protezo gaminimo būdą dėl savo, paciento ir dantų techniko laiko taupymo bei mažesnės kainos.
Į laboratoriškai pagamintų laikinųjų protezų kainą įeina techniko darbo laikas ir medžiagų kaina, todėl laboratoriškai pagamintų vainikėlių kaina yra didesnė nei kliniškai. Tačiau taip sumažinama tikimybė, kad pacientas išreikš nepasitenkinimą laikina restauracija, kai ji netinkamai atliks savo funkcijas [25].
Netiesioginis būdas dažnai naudojamas tais atvejais, kai yra gaminami daugybiniai vainikėliai, didelės apimties tiltai. Tokiu atvejų dantų technikas pasirenka polimetilmetakrilatą ar kompozicinę dervą, nes buvo nustatyta, kad tai yra spalviškai stabilios ir atsparios lūžiams medžiagos [26]. Šiam tyrimui pasirinkta polimetilmetakrilato plastmasė, kuri gali būti naudojama tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdu pagaminti laikinuosius protezus [17].
1.7. Kas gali paveikti spalvos sugertį?
Spalvos pokytis yra daugiafaktorinis ir yra siejamas su vidiniu spalvos pasikeitimu ir išoriniu paviršiaus dažymu, kuris gali pasireikšti kliniškai [19].
Laikinos plastmasės spalvos pokytį burnoje gali sukelti vandens sugertis, cheminis reaktyvumas, dieta, individuali burnos higiena ir nevisiška polimerizacija [19].
Vanduo dalyvauja cheminiuose procesuose, tokiuose kaip oksidacija ir hidrolizė, todėl įvyksta pokyčiai optiniuose spalvos parametruose [24].
Skirtinga gamybos technika gali nulemti porų atsiradimą, paviršiaus šiurkštumo susidarymą arba paviršių, palankų apnašų kaupimuisi, o tai gali sukelti ypač ryškius spalvos pokyčius [7].
Maiste, gėrimuose, vaistuose ir nikotine esantys pigmentai turi savybę kauptis konservatyvių ir protezinių restauracijų interprizminėje erdvėje, ypač akrilinių plastmasių. Jos yra labiau porėtos nei kompozicinės ir sustiprintos dervos [7].
Dietoje esančių chromogeninių savybių turinčių medžiagų kombinacijų galima rastis tiek arbatoje, tiek kavoje. Jos sukelia precipitacijos reakcijas. Tiek dažomųjų suspensijų koncentracija tiek kontaktavimo laikas paveikia akrilinių plastmasių nusidažymo laipsnį. Apdaila ir poliravimas yra be galo svarbūs faktoriai, mažinantys pigmentaciją [7].
19
1.8. Laikinų plastmasių spalvinių parametrų nustatymas
Spalvos pokyčiai gali būti nustatyti vizualiai ar tam skirtais aparatais. Spalvą galima nustatyti pagal spalvų raktą, tačiau šis būdas turi trūkumų: patikimumas ir pakartojamumas [5]. Spalvos nustatymas vizualiai (optiškai) žmogaus akimi yra pernelyg subjektyvus spalvos nustatymo būdas, todėl tiksliau tai atlikti naudojantis kolorimetro ar spektrofotometro pagalba. Šių aparatų pagalba rezultatai turi tokius privalumus, kaip: jautrumas, pakartojamumas, objektyvumas, nepaisant tam tikrų apribojimų [19].
Nustatant spalvos skirtumus, dažniausiai naudojamos dvi sistemos: Munsell color system ir
Standard Commission International de L’Eclairage (CIE Lab), kuri ir yra pasirinkta naudoti šiame
tyrime [7].
Tyrimuose, kurių tikslas nustatyti odontologijoje naudojamų medžiagų spalvą, dažniausiai naudojamas kolorimetras ir spektrofotometras. Kolorimetras nustato atspindėtos nuo medžiagos šviesos koordinates pagal CIE sistemą. Kolorimetras geba nustatyti vienos dimensijos matavimus, o spektrofotometras gali pasiekti net dviejų dimensijų rezultatus. Spektrofotometro pagalba mes galime pamatuoti visas spektrinius bangos ilgius, atsispindinčius nuo medžiagos, todėl dažnai galime pasiekti tikslesnį ir labiau sistemišką matavimą [27]. Iš kitos pusės, kalorimetras gali pamatuoti tik mėlynos, raudonos ir žalios spalvos bangų ilgius, todėl spektrofotometrą naudojome šiame tyrime dėl tikslesnių matavimų rezultatų [28]. Tikslingiau yra išmatuoti ΔE reikšmes (spalvos pokytį) pagal gautus spektrofotometro duomenis, o ne atskirai vertinti ir lyginti L*, a*, b* reikšmes.
Nešviečiančių neskaidrių kūnų̨ spalva priklauso nuo atspindėtos jais šviesos spektrinės sudėties ir apibū dinami atspindžio spektru. Nešviečiantys daiktai yra matomi tik apšviesti kokio nors šviesos šaltinio. Apie tai, kokiai pagrindinei spalvų grupei priklauso duoto kūno spalva galima spręsti iš jo atspindžio spektro, padalinus jį į tris pagrindines zonas – mėlyną̨, žalią ir raudoną. Jeigu visų zonų̨ spinduliai yra atspindimi – kūnas yra baltas, jei sugeriami – juodas [29] .
Apie dažų gebėjimą̨ suteikti spalvą galima spręsti iš priklausomybes tarp užnešto dažų ir gautos bandinio spalvos šviesumo L, grynumo C ir spalvos tono H [4]:
1. Spalvos šviesumas – tai atspindėto kū no šviesos srauto santykis su visu į kūną krintančiu šviesos srautu. Šviesumas CIELAB spalvų erdvėje žymimas raide L.. Kuo L vertė didesnė, tuo duoto bandinio spalva šviesesnė.
2. Spalvos grynumas – tai spalvos tono išraiškos laipsnis (daug ar mažai yra duoto spalvos tono spalvos). Spalvos grynumas CIELAB spalvų̨ erdvėje žymimas raide C. Kuo didesnė C vertė, tuo duoto bandinio spalva grynesnė.
3. Spalvos tonas – tai spalvos įspūdis (kaip duota spalva skiriasi nuo achromatinės spalvos). Spalvos tonas CIELAB spalvų̨ erdvėje žymimas raide H.
20 CIE ir pagrindinių šios erdvės koordinačių: šviesumo L bei spalvotumo koordinačių a ir b. Šį erdvė, kaip standartinė erdvė, Tarptautines apšvietimo komisijos buvo patvirtinta 1976 m [29].
CIELAB spalvų̨ erdvė yra rutulys, kurio pjūviai pavaizduoti 1 paveiksle. Vertikalioje ašyje atidėtas šviesumas L, horizontalioje plokštumoje – dvi tarpusavyje statmenos ašys su spalvotumo koordinatėmis a ir b. Spalvos grynumas C – apskritimo spindulys. Kuo spalva toliau nuo ašies L, tuo jos grynumas didesnis. Aplink ratu atidedamas spalvos tonas – H.
1 pav. Tolygi CIELAB spalvų erdvė
(Šaltinis: Korifi R, Le Dreau Y, Antinelli JF, Valls R, Dupuy N. CIEL*a*b* color space predictive models for colorimetry devices-analysis of perfume quality. Talanta 2013)
2 pav. Natūralaus danties atspalviai, išsidėstę spalvų erdvėje.
(Šaltinis: 3D-Master, VITAVM, VITABLOCS and Easyshade, Accurate, esthetic shade matching made easy. Vident 2011.)
Bet kokia spalva gali būti pavaizduota tašku trimatėje spalvų erdvėje. Ivoclar gamintojas nustatė, kad natūralių dantų atspalviai gali būti pavaizduoti spalvos erdvėje – ovalo formas zona (žiūrėti 2 pav., zona pažymėta rodykle). Zona yra išsidėsčiusi baltos spalvos teritorijoje, išsiplečiant link nežymiai raudonai-oranžinės spalvos.
Jeigu lyginame tarpusavyje dvi spalvas, tai bendras spalvų̨ skirtumas tarp šių spalvų ∆E bus atstumas tarp taškų, atitinkančių šias spalvas. Jeigu lyginamos spalvos vizualiai atrodo panašios, tai
21 atstumas tarp jas atitinkančių taškų bus nedidelis. Kuo spalvos vizualiai daugiau skirsis viena nuo kitos, tuo atstumas tarp jas atitinkančių taškų bus didesnis [29].
Jei gaunama ΔE reikšmė lygi 0, reiškia nėra skirtumo tarp dviejų spalvos matavimų, spalvos pokyčio nėra. Jei ši reikšmė yra tarp 0.5 ir 1.5, tai rodo labai gerą spalvos stabilumą. Jei reikšmė tarp 1 ir 2, spalvos stabilumas yra „geras“, tarp 2 ir 3.5 – „priimtinas“ [3, 7],. Tačiau jei ΔE reikšmė viršija 3.5, laikoma, kad spalvos pokytis tampa kliniškai nepriimtinas.
22 2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1.Eksperimentinė ir kontrolinė grupės
Šiam tyrimui buvo panaudota 4 skirtingų gamintojų PMMA, iš kurių 3 naudojamos netiesioginiu būdu laboratorijoje, o 1 – tiesioginiu būdu odontologijos kabinete. Visos medžiagos yra plačiai naudojamos odontologijoje ir yra galimybė jas įsigyti rinkoje. Informacija apie mėginiams naudotas medžiagas pateikta 2 lentelėje. Kiekvienai tiriamajai medžiagai ištirti, buvo pagaminta po 12 mėginių, kurie buvo padalinti į 6 grupes (n=2), priklausomai nuo skysčio tipo, kuriame buvo pamerkti.
2.2. Mėginių (bandinių) gamybos metodas
Pagaminti bandiniams, buvo išpjautos dvi stiklinės plokštės, kurių išmatavimai: 12 cm x 12 cm (žiūrėti priedą Nr. 1)
Naudoti stiklai buvo tiesūs, lygūs, be defektų.
Naudojamos metalinės apskritos plokštelės, kurių storis buvo vienodas – 1.1 mm, tai yra realus laikino vainikėlio sienelės storis. Jų paskirtis – nustatyti aukštį tarp stiklinių plokščių, tarp kurių bus spaudžiama ir tolygiai išskirstoma sumaišyta, skysta plastmasė.
Kiekvienos plastmasės gamybos metu stiklinės plokštės buvo suspaudžiamos ir aukštis užfiksuojamas gumomis, kurios buvo vienodo ilgio ir sukeliamos jėgos. Jėga buvo paskirstyta tolygiai viso paviršiaus atžvilgiu. Laboratorijoje gaminamos plastmasės buvo sumaišomos pagal gamintojo nurodymus, išliejamos tarp stiklinių plokščių, fiksuojamos gumomis ir merkiamos į polimerizacinį puodą su 40 °C temperatūros distiliuotu vandeniu, 2 barų slėgyje. Klinikiniame darbe naudojamos plastmasės nebuvo merkiamos į polimerizacinį puodą, jos buvo pamerktos 40 °C šiltame vandenyje. Laikoma 20 minučių, ištraukiama, atidalinamos stiklinės plokštės, išimta plastmasė vizualiai patikrinama, ar nėra porų ir nelygumų, šiurkštumų dar kartą išmatuojamas storis (1,1 mm). Plastmasės plokštelės buvo pagamintos naudojant stiklines plokštes, turėjo lygų, blizgantį paviršių, todėl nereikėjo atlikti papildomo poliravimo [3].
Kiekvieną kartą stiklo plokštės buvo nuvalomos garais prieš gaminant naują plastmasę. Dantų technikų laboratorijoje didelė plastmasinė plokštė supjaustoma 3x3 cm kvadratinėmis plokštelėmis. Visų plastmasių spalva buvo pasirinkta A3.
2.3. Eksperimentinė dalis
Prieš matuojant pagamintų plastmasės plokštelių spalvos charakteristikas, jos buvo nuvalomos garais.
Plastmasinės plokštelės buvo merkiamos į stiklinius indus atskirai, kiekviename inde buvo po 100 ml tirpalo, kiekvienas indas buvo uždengtas, kad neišgaruotų tirpalas ir nepatektų svetimkūnių.
23 Pasirinkti dažnai vartojami gėrimai ir ciberžolės prieskonis, remiantis prieš tai atliktais moksliniais tyrimais [2, 9, 14, 16, 19, 30, 31, 32, 33].
1. Kava: 800 ml juodos kavos iš sumaltų „Jacobs Crema“ pupelių (9 g kavos 100 ml distiluoto vandens), be cukraus. Laikyta 37 °C temperatūroje;
2. „Coca-Cola“: 800 ml „Coca-Cola“ gaiviojo gėrimo. Laikyta 37 °C temperatūroje; 3. „Biržiečių“ tamsus alus: 800 ml tamsaus, tiršto alaus, 7.6 %. Laikyta 37 °C temperatūroje. 4. „Frontera Merlot“: 800 ml raudono, sauso vyno. Laikyta 37 °C temperatūroje;
5. Ciberžolės prieskoniai: sumaišyta 800 ml distiliuoto vandens su 4 g. sausais ciberžolės milteliais. Laikyta 37 °C temperatūroje;
6. Kontrolė: 800 ml distiliuoto vandens. Laikyta 37 °C temperatūroje.
Tirpaluose plastmasės pokštelės buvo laikomos savaitę ir dvi savaites pastovioje 37 °C temperatūroje, 100 % drėgmėje, inkubatoriuje HERACELL 15 (Thermo Scientific, Jungtinės Amerikos valstijos), tirpalas induose buvo maišomas du kartus į dieną.
Lentelė 2. Medžiagos, naudotos tiriamų plastmasinių plokštelių gamybai ir tyrimui
Pavadinimas Medžiaga Spalva Polimerizacijos
tipas Gamintojas Imident Self Cure Polimetilmetakrilatas A3 Šaltos polimerizacijos, dvigubo kietėjimo Imicryl, Konya, Turkey Artificial teeth resin TYPE II (Shanghai) Polimetilmetakrilatas A3 Šaltos polimerizacijos, dvigubo kietėjimo Shanghai New century Dental Materials, Kinija Enamel plus temp Polimetilmetakrilatas: Metilmetakrilatas (50-75%) Tetrametileno dimetakrilatas (2,5-10%) UD3 (A3) Šaltos polimerizacijos, dvigubo kietėjimo Micerium S.P.A., Italija
Akrodent Polimetilmetakrilatas A3 Šaltos
polimerizacijos, dvigubo kietėjimo
AO Stoma, Charkovas, Ukraina
2.4. Spalvinių parametrų nustatymas
Plokštelių spalvinė charakteristika buvo nustatyta prieš pamerkiant jas į tirpalus (T0), laikant tirpaluose 7 dienas (T1) ir 14 dienų (T2).
Prieš kiekvieną spalvų parametrų tyrimą (po savaitės ir po dviejų savaičių) mėginiai buvo nuplauti tekančiu distiliuotu vandeniu 15 sekundžių, nuvalytas susidaręs tirštas dažų sluoksnis (lengvai pašalinamas sluoksnis, kuris burnos ertmėje galėtų būti pašalinamas dantų šepetėliu), mėginiai nusausinti sugeriamuoju popieriumi.
24 Plastmasinės plokštelės buvo tiriamos Konica Minolta CM-5 (Tokijas, Japonija) spektrofotometriniame aparate (žiūrėti 3 pav.), esančiame KTU Cheminės technologijos fakultete.
Plokštelės buvo stabiliai pozicionuojamos ir įstatomos į spektrofotometro laikiklį (žiūrėti priedą Nr. 2) ties viduriu. Kiekvieno tiriamojo objekto duomenys užrašomi atskirai, plokštelės atskiriamos ir sunumeruojamos (žiūrėti priedą nr. 3). Spektrofotometras buvo sukalibruotas pagal gamintojo nustatymus, buvo atliktas nulinis kalibravimas pagal baltą ir juodą fonus.
3 pav. Tyrime naudotas spektrofotometras Konica Minolta CM-5
Kiekvienas mėginys buvo matuojamas tris kartus ir apskaičiuojami L*, a*, b*, C ir H vidurkiai. ΔE reikšmė – tai spalvinis skirtumas, kuris yra apskaičiuojamas panaudojant CIE L* a* b* reikšmes (L* = šviesumas; a* = raudonai-žalias parametras, b* = geltonos ir mėlynos spalvos parametras). Duomenų nustatymas vyko pagal "Commission International de I'Eclairage" L* a* b* spalvų reikšmes, o ΔE reikšmės buvo apskaičiuotos pagal formulę [3]:
25 3. TYRIMŲ REZULTATAI
Visi mėginiai buvo ištirti, naudojant spektrofotometrą. Surinkti matavimo duomenys analizuoti taikant SPSS programinę įrangą (IBM SPSS Statistics 17.0; Čikaga, IL).
Analizuojant duomenis atlikta(s): • Aprašomoji analizė;
• Neparametrinis Kruskalio Voliso (angl. Kruskal-Wallis) testas Atliktos dvi palyginamosios analizės: tarp dažančių savybių turinčių skysčių (4 rūšių gėrimai); tarp prieskonio ir dažančių savybių turinčių skysčių (1 prieskonis ir 4 rūšių gėrimai);
• Vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA), vidurkių skirtumų palyginimui pasirinkus Tukey
post hoc kriterijų (vienas dažniausiai taikomų kriterijų). Atliktos dvi palyginamosios analizės:
tarp dažančių savybių turinčių skysčių (4 rūšių gėrimai); tarp prieskonio ir dažančių savybių turinčių skysčių (1 prieskonis ir 4 rūšių gėrimai).
Statistinis reikšmingumas nustatytas, esant pasikliautinumo lygiui 95% grupėje ir tarp grupių. Statistiškai patikimi rezultatai buvo priimti, esant p < 0.05.
26
3.1. Aprašomoji analizė
Atliekant aprašomąją analizę buvo palyginti reikšmių vidurkiai sugrupavus reikšmes pagal gamintoją ir pagal tirpalą: spalvos pokyčiai (∆E), atskiros L (šviesumas), a (raudonai-žalias parametras) ir b (geltonos ir mėlynos spalvos parametras) reikšmės, grynumas (C) ir tonas (H), rezultatai buvo užfiksuoti (žiūrėti lentelę 3).
Lentelė 3. CIE L*, a*, b*, C* ir H* reikšmių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai (SN) tiriamosiose grupėse. Grupės Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis T0 T1 T2 L* Enamel 73,37 0,79 72,76 0,65 72,57 0,75 Shanghai 71,73 0,91 70,7 1,27 70,29 1,29 Imident 78,77 0,72 76,66 1,15 76,18 1,4 Akrodent 62,36 7,05 60,09 7,04 56,85 7,2 a* Enamel 4,1 0,2 4,39 0,28 4,39 0,24 Shanghai 3,95 0,27 4,83 0,67 4,87 0,59 Imident 1,93 0,41 3,24 0,71 3,35 0,71 Akrodent 8,22 2,13 8,84 2,49 9,27 2,54 b* Enamel 18,55 0,64 18,95 0,76 19,02 0,64 Shanghai 25,14 0,9 26,26 1,35 26,2 1,33 Imident 21,29 0,76 23,25 1,19 23,41 1,5 Akrodent 34,06 7,34 34,46 6,28 35,02 6,03 C* Enamel 19 0,67 19,45 0,77 19,75 0,9 Shanghai 25,55 0,97 26,74 1,42 26,58 1,41 Imident 21,4 1,23 23,49 1,32 23,46 1,42 Akrodent 35,04 7,63 35,83 6,92 36,53 6,71 H* Enamel 77,54 0,19 77,13 0,41 77,16 0,23 Shanghai 81,22 0,41 79,79 0,92 79,61 0,7 Imident 85,5 1,72 82,24 1,61 81,82 1,52 Akrodent 76,53 0,6 75,62 1,48 75,5 1,74
T0 laikotarpiu šviesumas L* buvo panašus tarp gamintojų „Enamel“ (73,37) ir „Shanghai“ (71,73), tačiau išsiskyrė gamintojai „Imident“ (78,77) ir „Akrodent“ (62,36), nors visų plastmasių spalva buvo pasirinkta A3. Taip pat pastebėta, kad gamintojo „Akrodent“ standartinis nuokrypis palyginimai didesnis nei kitų gamintojų (±7,05). Gamintojo “Imident” plastmasė vidutiniškai buvo šviesesnės
27 spalvos palyginus su kitais gamintojais, o “Akrodent” gamintojo vidutiniškai tamsesnės spalvos (žiūrėti lentelę 3).
Lyginant šviesumo pokytį laikotarpiais T1 (po 7 dienų) ir T2 (po 14 dienų) matoma aiški tendencija, kad šviesumas L* mažėja. Didžiausias nustatytas vidutinis šviesumo pokytis gamintojo „Akrodent“ plokštelėse (žiūrėti 4 pav.).
4 pav. Šviesumo (L*) pokytis tiriamosiose grupėse
5 pav. Raudonai-žalios spalvos (a*) parametro pokytis tiriamosiose grupėse
73,37 71,73 78,77 62,36 72,76 70,7 76,66 60,09 72 ,57 70,29 76 ,18 56,85 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Enamel Shanghai Imident Akrodent
L*
T0 T1 T2 4,1 3,95 1,93 8,22 4,39 4,83 3,24 8,84 4,39 4,87 3,35 9,27 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Enamel Shanghai Imident Akrodent
a*
28 6 pav. Geltonos ir mėlynos spalvos (b*) parametro pokytis tiriamosiose grupėse
7 pav. Spalvos grynumo (C*) pokytis tiriamosiose grupėse
8 pav. Spalvos tono (H*) pokytis tiriamosiose grupėse
18,55 25,14 21,29 34,06 18,95 26,26 23 ,25 34,46 19,02 26,2 23,41 35,02 0 5 10 15 20 25 30 35 40
Enamel Shanghai Imident Akrodent
b*
T0 T1 T2 19 25,55 21,4 35,04 19,45 26,74 23,49 35,83 19,75 26 ,58 23,46 36,53 0 5 10 15 20 25 30 35 40Enamel Shanghai Imident Akrodent
C*
T0 T1 T2 77,54 81,22 85,5 76,53 77,13 79,79 82,24 75,62 77,16 79,61 81,82 75,5 70 72 74 76 78 80 82 84 86 88Enamel Shanghai Imident Akrodent
H*
29 Labiausiai pakitęs parametras yra H, kuris nurodo medžiagos spalvos toną (žiūrėti 8 pav.). Mažiausiai pakitęs spalvos parametras yra L, kuris rodo tiriamojo objekto šviesumą (L*=0- atitinka juodą spalvą , o L*=100- baltą spalvą ), tai reiškia, kad tiriamieji tirpalai suteikė mėginiams tamsesnį atspalvį (žiūrėti 4 pav.).
5 lentelė. Skirtingų gamintojų spalvos (E*), grynumo (C*) ir tono (H*) pokyčiai
Grupės T1 Standartinis nuokrypis T2 Standartinis nuokrypis E* Enamel 0,86 0,55 1,03 0,63 Shanghai 1,8 0,97 2,06 0,94 Imident 3,28 1,56 3,77 1,99 Akrodent 2,86 0,93 5,99 1,69 C* Enamel 0,44 0,44 0,74 0,59 Shanghai 1,18 0,83 1,03 0,84 Imident 2,09 1,9 2,06 1,96 Akrodent 0,79 1,04 1,49 1,16 H* Enamel -0,4 0,44 -0,38 0,22 Shanghai -1,43 0,77 -1,61 0,67 Imident -3,26 3,14 -3,69 2,99 Akrodent -0,91 1,17 -1,04 1,39
Geriausias spalvos stabilumas stebimas „Enamel“ gamintojo plastmasėje, kuri yra naudojama dantų technikų laboratorijoje (žiūrėti 9 pav.). Prasčiausias spalvos stabilumas – „Akrodent“, kliniškai naudojamoje plastmasėje.
Didžiausias spalvos grynumo ir spalvos tono pokytis įvyko „Imident“ laikinų protezų plastmasėje (žiūrėti 10 pav.).
30 9 pav. Vidutinis (∆E) spalvos pokytis tiriamosiose grupėse
10 pav. Vidutinis (∆C) spalvos grynumo pokytis tiriamosiose grupėse
11 pav. Vidutinis (∆H) spalvos tono pokytis tiriamosiose grupėse
0,86 1,8 3,28 2,86 1,03 2,06 3,77 5,99 0 1 2 3 4 5 6 7
Enamel Shanghai Imident Akrodent
E*
T1 T2 0,44 1,18 2,09 0,79 0,74 1,03 2,06 1,49 0 0,5 1 1,5 2 2,5Enamel Shanghai Imident Akrodent
C*
T1 T2 -0,4 -1,43 -3,26 -0,91 -0,38 -1,61 -3,69 -1,04 -4 -3,5 -3 -2,5 -2 -1,5 -1 -0,5 0Enamel Shanghai Imident Akrodent
H*
31 6 lentelė. Skirtingų tirpalų sukelti spalvos, grynumo ir tono pokyčiai tiriamosioms grupėms
Grupės T1 Standartinis nuokrypis T2 Standartinis nuokrypis E* Kava 3,39 1,4 4,49 2,23 Alus 2,17 1,04 3,07 1,57 Vynas 2,99 1,46 4,57 3,07 Coca-Cola 1,42 0,78 2,08 1,49 Distiliuotas vanduo 1,03 0,73 1,85 1,98 C* Kava 2,25 1,26 2,52 1,07 Alus 1,47 1,05 1,66 1,08 Vynas 1,01 1,8 1,31 1,69 Coca-Cola 0,46 0,56 0,76 0,69 Distiliuotas vanduo 0,45 0,64 0,41 0,85 H* Kava -1,89 1,7 -1,93 1,53 Alus -1,44 1,06 -1,24 1,19 Vynas -3,25 3,37 -3,73 3,37 Coca-Cola -0,44 0,58 -0,68 0,73 Distiliuotas vanduo -0,49 0,55 -0,83 0,79
Didžiausias spalvos pokytis pirmąją savaitę įvyko kavoje (ΔE=3,39), tačiau ši reikšmė kliniškai nebuvo reikšminga (nepriimtinas rezultatas vertinamas, kada ΔE<3,5). Antrąją savaitę panašius duomenis galima buvo stebėti tiek kavos tirpale (ΔE=4,49) , tiek vyno (ΔE=4,57), abi reikšmės vertinamos, kaip kliniškai nepriimtinos (ΔE>3,5) (žiūrėti 12 pav.). Atitinkamai, galima teigti, jog laiko faktorius turi įtakos plastmasių spalviniam pokyčiui.
Didžiausią pokytį spalvos grynume parodė kava tiek pirmąją, tiek antrąją savaitę, tačiau didžiausias tono skirtumas buvo pastebėtas vyno tirpale tiek pirmąją, tiek antrąją savaitę (žiūrėti 13, 14 pav.).
32 12 pav. Tirpalų sukelti vidutiniai spalvos pokyčiai (ΔE) pokyčiai mėginiams
13 pav. Tirpalų sukelti vidutiniai spalvos grynumo (ΔC) pokyčiai mėginiams
14 pav. Tirpalų sukelti vidutiniai spalvos tono (ΔH) pokyčiai mėginiams
3,39 2,17 2,99 1,42 1,03 4,49 3,07 4,57 2,08 1,85 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5
Kava Alus Vynas Coca-Cola Distiliuotas
vanduo
E*
T1 T2 2,25 1,47 1,01 0,46 0,45 2,52 1,66 1,31 0,76 0,41 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3Kava Alus Vynas Coca-Cola Distiliuotas
vanduo
C*
T1 T2 -1,89 -1,44 -3,25 -0,44 -0,49 -1,93 -1,24 -3,73 -0,68 -0,83 -4 -3,5 -3 -2,5 -2 -1,5 -1 -0,5 0Kava Alus Vynas Coca-Cola
Distiliuotas vanduo
H*
33 Ciberžolė tiriamiesiems mėginiams turėjo žymiai didesnį dažomąjį poveikį, todėl rezultatai buvo vertinami atskirai (su ciberžole ir be ciberžolės).
Spalvos skirtumo rezultatai, įskaitant ir ciberžolę, pateikiami 15 paveiksle.
15 pav. Tirpalų (įskaitant ir ciberžolę) sukelti vidutiniai spalvos pokyčiai (ΔE) pokyčiai mėginiams
Ciberžolė sukėlė didžiausią spalvos pokytį iš visų tiriamųjų tirpalų (4 gėrimai ir 1 prieskonis). Spalvinis pokytis ΔE buvo kliniškai nepriimtinas (ΔE >3.5) jau po pirmosios savaitės, po antrosios savaitės spalvos pokytis dar šiek tiek padidėjo, tačiau padidėjimas buvo nežymus. Todėl galime daryti išvadą, kad ciberžolė turi didelį dažomąjį poveikį jau pirmąją savaitę ir laiko faktorius ciberžolei yra mažiau reikšmingas.
3 .3 9 2 .1 7 2 .9 9 1 .4 2 3 4 .0 2 1 .0 3 4 .4 9 3 .0 7 4 .5 7 2 .0 8 3 6 .3 9 1 .8 5 0 5 10 15 20 25 30 35 40
Kava Alus Vynas Coca-Cola Ciberžolė Distiliuotas
vanduo
T1 T2
34
3.2. Neparametrinis Kruskalio Voliso (angl. Kruskal-Wallis) testas
Siekiant nustatyti ar pasirinktų tirpalų dažomosios savybės turi reikšmingų skirtumų (skirtumai yra statistiškai reikšmingi), atliktas neparametrinis Kruskalio Voliso testas. Atliktos dvi palyginamosios analizės: tarp dažančių savybių turinčių skysčių (4 rūšių gėrimai); ir tarp prieskonio ir dažančių savybių turinčių skysčių (1 prieskonis ir 4 rūšių gėrimai). Nuspręsta atlikti du palyginimus tik tarp skysčiu (be prieskonio) ir tarp skysčių ir prieskonio (su prieskoniu), nes vertinant ciberžolės dažomąsias savybes pastebėtas reikšmingai didesnis dažomasis poveikis palyginus su gėrimais dėl ko atliekant tik vieną Kruskalio Voliso testą būtų sudėtinga identifikuoti statistiškai reikšmingus skirtumus tik tarp gėrimų (dėl ciberžolės reikšmių svorio atliekant testą).
Analizuojant dažančių savybių turinčius skysčius (tik gėrimai), pagal vidutinius rangus darome išvadą, kad kava turi didžiausią dažomąjį poveikį laikinųjų vainikėlių plastmasėms, antrą didžiausią dažomąjį poveikį turi vynas, trečią alus, o mažiausią poveikį turi „Coca-Cola“ (žiūrėti lentelę Nr. 7). T1 laikotarpiu pateikta p reikšmė = 0,042 < 0,05. Todėl darome išvadą, kad po pirmos savaitės yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų skysčių grupių (tik gėrimų); galima teigti, jog ištirtieji gėrimai turi skirtingą įtaką medžiagų spalvinėms charakteristikoms. Laikotarpiu T2 pateikta p reikšmė = 0,136 > 0,05; po antros savaitės statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų skysčių grupių nebelieka.
Analizuojant prieskonio ir dažančių savybių turinčius skysčius, pagal vidutinius rangus darome išvadą, kad ciberžolė turi didžiausią dažomąjį poveikį (vidutinis rangas 44,50), apie 1,5 – 2,0 karto didesnį palyginus su matuotais gėrimais. T1 ir T2 laikotarpiu pateikta p reikšmė = 0,000 < 0,05, todėl darome išvadą, kad tiek po pirmos tiek ir po antros savaitės dažomųjų savybių skirtumai tarp tiriamųjų skysčių ir prieskonio grupių yra statistiškai reikšmingi (žiūrėti lentelę Nr. 8).
7 lentelė. Kruskalio Voliso testas T1 laikotarpiu p<0.005, T2 laikotarpiu p>0.05.
E* (be ciberžolės) T1 T2
Tirpalas Vidutinis rangas
Kava 22.00* 20.63
Alus 14.50* 15.13
Vynas 19.75* 19.50
Coca-Cola 9.75* 10.75
* p<0.05
8 lentelė. Kruskalio Voliso testas (įskaitant ciberžolę), T1 ir T2 laikotarpiu p< 0.05.
E* (su ciberžole) T1 T2
Tirpalas Vidutinis rangas
Kava 29.38* 27.50* Alus 21.00* 21.00* Vynas 26.88* 26.25* Coca-Cola 15.00* 15.63* Ciberžolė 44.50* 44.50* * p<0.05
35
3.3. Vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA), vidurkių skirtumų palyginimas atliktas
taikant Tukey post hoc kriterijų
Kadangi atliktas neparametrinis Kruskalio Voliso testas parodo tik dalinį statistinį reikšmingumą (nes testas parodo tik vidutinius rangus ir neparodo reikšmių vidurkių), papildomai atlikta vidurkių skirtumų palyginimų analizė taikant Tjukio (angl. Tukey) post hoc kriterijų (žiūrėti priedą Nr. 4, 5, 6). Kriterijus pasirinktas dėl to, kad yra vienas iš dažniausiai taikomų kriterijų ir labiausiai nelinkęs atmesti nulinės hipotezės – skirstinių vidurkių skirtumai statistiškai reikšmingi. Kaip ir Kruskalio Voliso atveju atliktos dvi palyginamosios analizės: tarp dažančių savybių turinčių skysčių (4 rūšių gėrimai); ir tarp prieskonio ir dažančių savybių turinčių skysčių (1 prieskonis ir 4 rūšių gėrimai).
Atliekant dažomojo poveikio vidurkių skirtumo (ΔE) analizę pagal gamintoją, analizuojant tik gėrimus (žiūrėti priedą Nr. 4), nustatyti reikšmingi skirtumai tarp gamintojų „Enamel“ ir „Imident“ (ΔE(T1) 0,000 ir ΔE(T2) 0,001), „Enamel“ ir „Akrodent“ (ΔE(T1) 0,001 ir ΔE(T2) 0,000), „Shanghai“ ir „Imident“ (ΔE(T1) 0,018 ir E(T2) 0,050). Reikšmingų vidurkių skirtumo (ΔE) tarp gamintojų „Enamel“ ir „Shanghai“, „Shanghai“ ir „Akrodent“, „Akrodent“ ir „Imident“ nenustatyta.
Papildomai remiantis ΔE vidutiniu spalvos pokyčiu tiriamosiose medžiagų grupėse, galima daryti išvadą, kad spalviškai nestabiliausia medžiaga, lyginant su „Enamel“ ir „Shanghai“, yra gamintojo „Akrodent“ kliniškai naudojama laikinųjų protezų plastmasė.
Atliekant dažomojo poveikio vidurkių skirtumo (ΔE) analizę pagal gamintoją, analizuojant gėrimus ir prieskonį, reikšmingų skirtumų tarp gamintojų nenustatyta.
Atliekant dažomojo poveikio vidurkių skirtumo (ΔE) analizę pagal tirpalą, analizuojant tik gėrimus (žiūrėti priedą Nr. 5), nustatyti reikšmingi skirtumai tik tarp tirpalų kava ir „Coca-Cola“ (ΔE(T1) 0,011 ir ΔE(T2) 0,186). Pirmą savaitę vidutiniškai kava dažo labiau nei „Coca-Cola“, tačiau po antros savaitės skirtumas nebėra statistiškai reikšmingas.
Atliekant dažomojo poveikio vidurkių skirtumo (ΔE) analizę pagal tirpalą, analizuojant gėrimus ir prieskonį (žiūrėti priedą Nr. 6), nustatyti reikšmingi skirtumai tarp kavos/alaus/vyno/„Coca-Cola“ ir ciberžolės (ΔE1(T1) 0,000 ir ΔE2 (T2) 0,000). Reikšmingi skirtumai tarp kavos, alaus, vyno, „Coca-Cola“ nenustatyti.
36
4. DISKUSIJA
4.1. Rezultatų aptarimas
Laikini protezai būna burnoje tol, kol vyksta danties ar kelių dantų preparavimai, pamatavimai ir galutinio protezo pritaikymas [34]. Tačiau nors šie laikinieji protezai burnoje gali išbūti ir sąlyginai trumpą laiką, palyginus su galutiniu protezu, dantų estetika žmogui vis tiek išlieka be galo svarbi. Tai pasidaro ypač svarbu, kai laikinieji protezai burnoje išbūna ilgesnį laiką ar užima priekinių dantų poziciją.
Yra įvairių tyrimų, kurie laboratoriškai sukūrė sąlygas stimuliuoti laikinų protezų plastmasės spalvos pokytį, mimikuojant burnos ertmės aplinką bėgant laikui [2, 9, 14, 16, 19, 30, 31, 32, 33].
Šiame tyrime buvo siekta imituoti cheminius burnos ertmės iššūkius panaudojant skirtingus gėrimus ir prieskonius, kurie yra dažnai naudojami populiacijoje.
Daugumoje mokslinių straipsnių buvo aprašomi kava, arbata, raudonasis vynas, nes tai yra gėrimai, kuriuos palyginus dažnai vartoja suaugusi populiacija, o tie gėrimai, kurie dažniausiai vartojami vaikų – buvo panaudoti tik mažame skaičiuje mokslinių tyrimų [35]. Mūsų tyrime buvo pasirinkti tiek tie gėrimai, kuriuos vartoja suaugusieji (kava, alus, vynas), tiek ir abiejų populiacijų vartojamas „Coca-Cola” gėrimas.
Nors pasirinkti tirpalai neatstovauja visų vartojamų gėrimų, kurie kasdienybėje susiduria su burnos ertmėje esančiais protezais, tačiau rezultatai parodė, kad restauracijų spalva buvo imli pokyčiams, kuriuos sukėlė ištirti tirpalai.
Tiriamojo objekto storis yra pagrindinis faktorius spalvos matavimo metu. Šiame tyrime plokštelių storis buvo pasirinktas 1.1 mm, kuris imituoja natūralų laikinos fiksuotos restauracijos storį.
Literatūroje pabrėžiama, kad tamsesnės spalvos turį geresnį spalvos stabilumą nei šviesesnės [19]. Mūsų tyrime spalva buvo pasirinkta A3, nes tai yra artimiausia spalva natūraliems suaugusių žmonių dantims.
Laikinų fiksuotų protezų medžiagos spalvos stabilumą gali paveikti vandens sugertis, nepilna medžiagos polimerizacija, polimerizacijos tipas, laisvojo monomero kiekis, tiriamųjų objektų storis, paviršiaus šiurkštumas [36]. Mūsų tyrime buvo siekta laikytis optimalios polimerizacijos, pagal kiekvieno gamintojo nurodymus. Laboratoriškai naudojamos plastmasės buvo polimerizuojamos polimerizaciniame puode, 45 °C temperatūros vandenyje, 2 bar slėgyje. Kliniškai naudojama plastmasė „Akrodent“ buvo laikoma 45 °C temperatūros vandenyje, tačiau nelaikoma polimerizaciniame puode, kad būtų tiksliau atkurtos klinikinio laikino protezo gamybos sąlygos.
Visi mėginiai buvo polimerizuojami tolygiai (1.1 mm) suspausti tarp stiklo plokščių, kad išlaikyti sumažintą ir vienodą visų objektų paviršiaus šiurkštumą.
37 ΔE reikšmė parodo reliatyvų spalvos pokytį, kurį tyrėjas gali nustatyti po atliekamo tyrimo ar kitais laiko periodais. Todėl ΔE reikšmė yra labiau prasminga nei atskiros L*, a*, b* reikšmės.
Iš principo, jei medžiaga spalviškai yra visiškai stabili ir nenudažoma dažomųjų savybių turimų tirpalų, nebus gauti skirtingi spalvos parametrai medžiagą pamerkus į tokį tirpalą (ΔE=0) [19].
Tačiau, jei ši reikšmė yra tarp 0.5 ir 1.5, tai rodo, jog tiriamoji medžiaga yra labai gero spalvos stabilumo. Jei ΔE reikšmę tarp 1 ir 2, spalvos stabilumas yra „geras“, tarp 2 ir 3.5 – „priimtinas“ [3, 7], Tačiau jei ΔE reikšmė viršija 3.5, tai tampa kliniškai nepriimtina. Mūsų tyrime didesnę nei 3.5 reikšmę parodė ciberžolė po pirmosios ir antrosios savaitės, o kava ir vynas – po dviejų savaičių.
Šiame tyrime buvo pasirinktas spektrofotometras Konica Minolta CM-5. Šio spektrofotometro klinikinėje praktikoje panaudoti negalima, jis skirtas in vitro darbams. Kaip minėta anksčiau, spektrofotometro gauti duomenys yra tikslesni nei matuojant kolorimetru [37].
Kiekviena tiriamoji plastmasės plokštelė buvo matuojama po 3 kartus, visų L* a* b*, H ir C reikšmės apskaičiuotos išvedus vidurkį tarp 3 matavimų, kad duomenys būtų tikslesnis.
Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai spalvą pakeitė medžiagos, kurios buvo pamerktos į ciberžolės tirpalą tiek po pirmosios, tiek po antrosios savaitės. Gupta ir kiti (2011) buvo pirmieji, ištyrę šio prieskonio įtaką laikinųjų plastmasių spalvos stabilumui [38]. Jų tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad ciberžolė turėjo didžiausią poveikį mėginių spalvai, palyginus su panašiais gėrimais (kava, gaivusis gėrimas Pepsi bei arbata). Ciberžolė yra populiarus prieskonis visame pasaulyje, dedama ir į kitų prieskonių mišinių sudėtį. Tačiau jis turi be galo didelį poveikį laikinųjų plastmasių spalviniam stabilumui. Mūsų tyrime susidaręs tirštas dažų sluoksnis buvo nuvalytas (kuris gali būti nuvalomas dantų šepetėliu) prieš atliekant spalvinių parametrų tyrimą, todėl tiriamoji spalva jau yra įsigėrusi į vidinę plastmasės medžiagos matricą. Prieš tai atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, kad ciberžolė turi įtakos ir kompozicinių plombų spalvos stabilumui [15], todėl šio prieskonio reiktų ypač vengti vartoti dideliais kiekiais tiems žmonėms, kurie turi plastmasinių ar kompozicinių restauracijų burnoje.
Vertinant gėrimus, didžiausias spalvos pokytį mėginiams pirmąją savaitę sukėlė kava. Tai neretas rezultatas mokslinėje literatūroje [9, 19, 31, 39]. Po antrosios savaitės didžiausias spalvos pokytis įvyko laikant mėginius raudonajame vyne. Ankstesniuose tyrimuose raudonojo vyno įtaka buvo tiriama ne tik polimetilmetakrilams, bet ir kompozicinėms dervoms bei bis-akrilams, jų rezultatai taip pat nustatė reikšmingą pokytį šioms restauracinėms medžiagoms, kuris yra kliniškai nepriimtinas (ΔE>3.5) [40].
Kituose tyrimuose buvo paminėta, kad visiška polimerizacija nėra galima, jei polimerizacijos metu plastmasė turi kontaktą su deguonimi [19]. Literatūroje taip pat buvo pastebėta, kad plastmasės paviršiaus poliravimas skirtas pašalinti plokštelės paviršiaus sluoksnį, kuris yra pilnai nepolimerizuotas, kad būtų atidengtas kietesnis, tvirtesnis ir estetiškai priimtinesnis paviršius [3].
38 Šiame tyrime mes panaudojome stiklines plokštes, gaminant mėginius, tačiau galima teigti, kad būtų naudinga paviršius nulyginti ir nupoliruoti panaudojant šlapio smėlio purškimo techniką, kad panaikintume viršutinį plastmasės sluoksnį.
Nulinė hipotezė (ciberžolė turės didžiausią įtaką laikinų protezų plastmasės medžiagų spalvos pokyčiai tarp visų tiriamųjų grupių.) – patvirtinta.
