Domantė Gruodytė
V kursas, 4 grupėLAIKINŲ FIKSUOTŲ PROTEZŲ MEDŽIAGŲ
PAVIRŠIAUS ĮTAKA STREPTOCOCCUS MUTANS
ADHEZIJAI
Baigiamasis magistro darbasDarbo vadovas
Lekt. dr. Gediminas Skirbutis
Darbo konsultantas
Prof. habil. dr. Alvydas Pavilonis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LAIKINŲ FIKSUOTŲ PROTEZŲ MEDŽIAGŲ PAVIRŠIAUS ĮTAKA STREPTOCOCCUS MUTANS ADHEZIJAI
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantė... Darbo vadovas...
(parašas) (parašas)
Domantė Gruodytė, V kursas, 4 grupė Lekt. dr. Gediminas Skirbutis
2020 m. balandžio 30d. 2020 m. balandžio 30d.
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
„Laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršiaus įtaka Streptococcus mutans adhezijai“
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės) (parašas vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai (1
balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5
balo)
Ar pakankamas autoriaus
susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės, ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5
balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be
priedų)
15-20 psl.
(-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar kompiuterinio raštingumo klaidų? yra gramatinių, stiliaus, -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _______________________________ _____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA... 10 SUMMARY... 11 SANTRUMPOS... 12 ĮVADAS... 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 151.1 Laikinos fiksuotų protezų restauracijos... 15
1.1.1 Medžiagos, naudojamos laikinų fiksuotų restauracijų gamybai... 15
1.1.2 Laikinų fiksuotų restauracijų gamybos būdai... 15
1.1.3 Laikinų fiksuotų restauracijų svarba... 16
1.1.4 Laikinų fiksuotų restauracijų paviršiaus šiurkštumas... 17
1.2 Biofilmai... 17
1.2.1 Biofilmas burnos ertmėje... 18
1.3 Streptococcus mutans... 19
2. MEDŽIAGOS IR METODAI... 21
2.1 Laikinos fiksuotų protezų medžiagos... 21
2.2 Tiriamųjų gaminimas ir paruošimas... 22
2.3 Streptococcus mutans kultūra... 22
2.4 Tyrimo eiga... 23 2.5 Rezultatų skaičiavimas... 24 2.6 Statistinė analizė... 25 3. REZULTATAI... 26 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 32 IŠVADOS... 35 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 35 LITERATŪRA... 36 PRIEDAI... 41
LAIKINŲ FIKSUOTŲ PROTEZŲ MEDŽIAGŲ PAVIRŠIAUS ĮTAKA STREPTOCOCCUS MUTANS ADHEZIJAI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: laikinų restauracijų svarba yra dažnai sumenkinama dėl jų laikinumo
burnoje. Dažniausiai laikinos restauracijos gaminamos vizito pabaigoje, apdirbamos ir poliruojamos paskubomis. Laikinų restauracijų paviršiai yra šiurkštesni nei natūralių dantų- tai sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams kauptis ir sukelti komplikacijas. Tyrimo tikslas: ištirti Streptococcus mutans adheziją ant skirtingų gamintojų laikinų fiksuotų protezų medžiagų, kai jos yra nupoliruotos, nenupoliruotos, nupoliruotos ir jų paviršius nuvalytas etanoliu, nenupoliruotos ir jų paviršius nuvalytas etanoliu.
Medžiaga ir metodai: tirtos trys laikinos fiksuotų protezų medžiagos: Protemp 4 (3M ESPE,
Vokietija), Structur 3 (VOCO, Vokietija) ir Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Vokietija). Tiriamieji apdirbti keturiais skirtingais būdais: poliruoti, nepoliruoti, poliruoti ir nuvalyti etanoliu, nepoliruoti ir nuvalyti etanoliu. Vykdytas laboratorinis, eksperimentinis in vitro tyrimas, naudojant Streptococcus mutans ATCC 25175 kultūrą. Pagal bendrą nusipurčiusių ir užaugusių kolonijų skaičių įvertinta Streptococcus mutans adhezija. Skaičiavimai atlikti naudojant SPSS programos 19.0 versiją, Mano ir Vitnio U testą ir Microsoft Office Excel 2011 programą.
Rezultatai: skaičiuojant adhezavusias Streptococcus mutans kolonijas statistiškai reikšmingi
(p<0,001) rezultatai gauti tarp visų gamintojų: Protemp 4, Structur 3 ir Harvard TEMP C&B nepoliruotų ir poliruotų bei nepoliruotų nuvalytų etanoliu ir poliruotų nuvalytų etanoliu tiriamųjų. Ant poliruotų paviršių mikroorganizmų kolonijų skaičius statistiškai reikšmingai sumažėjo 79 % (p<0,001) lyginant su nepoliruotais paviršiais, ant poliruotų ir nuvalytų etanoliu- 82 % (p<0,001), lyginant su nepoliruotais ir nuvalytais etanoliu paviršiais. Statistiškai reikšmingas mikroorganizmų adhezijos skirtumas tarp poliruotų ir poliruotų bei etanoliu nuvalytų tiriamųjų nenustatytas (p>0,05).
Išvados: statistiškai reikšmingai (p<0,001) mažesnė S. mutans adhezija nustatyta ant visų gamintojų:
Protemp 4, Structur 3, Harvard TEMP C&B poliruotų ir poliruotų bei etanoliu nuvalytų laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių, kurie pripažinti kliniškai tinkamiausiais.
THE INFLUENCE OF PROVISIONAL FIXED PROSTHODONTIC MATERIALS SURFACE ON THE ADHESION OF STREPTOCOCCUS MUTANS
SUMMARY
Relevance of the problem: the importance of provisional fixed restorations is usually overlooked.
Given their short application period in the mouth they are made in the end of the appointment, adjusted and polished in a hurry. The surface of provisional restorations is rougher than the one of natural teeth. It creates perfect conditions for microorganisms to grow and complications to occur.
The aim of this study: to investigate the adhesion of Streptococcus mutans on provisional fixed
prosthodontic materials when they are polished, not polished, polished and wiped with ethanol as well as not polished and wiped with ethanol.
Material and the methods: in this research three provisional fixed prosthodontic materials were
used: Protemp 4 (3M ESPE, Germany), Structur 3 (VOCO, Germany) and Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Germany). All subjects were prepared in four different ways: polished, not polished, polished and wiped with ethanol as well as not polished and wiped with ethanol. An in vitro laboratorial experiment was carried out using a Streptococcus mutans ATCC 25175 culture. The adhesion of Streptococcus mutans was evaluated by counting the number of cultivated colonies. Data analysis was made using SPSS software version 19.0, Mann-Whitney U test and Microsoft Office Excel 2011.
Results: statistically significant results (p<0,001) were found while evaluating the adhesion of S.
mutans on polished, not polished as well as polished wiped with ethanol and not polished wiped with ethanol surfaces. The number of Streptococcus mutans colonies on polished materials was significantly lower (79%), (p<0,001) than the number on not polished ones. While comparing not polished, wiped with ethanol and polished, wiped with ethanol surfaces, statistically significant (p<0,001) lower number of adhered colonies was found on polished and wiped with ethanol surfaces (82%). Statistically significant difference of microorganism’s adhesion between polished and polished, wiped with ethanol surfaces was not detected (p>0,05).
Conclusions: after evaluating the adhesion of Streptococcus mutans on Protemp 4, Structur 3 and
Harvard TEMP C&B differently prepared surfaces, statistically significant results (p<0,001) showed that polished and polished, wiped with ethanol materials are the best to use clinically.
SANTRUMPOS
S. mutans- Streptococcus mutans;
CAD/CAM– kompiuterinis restauracijų modeliavimas ir gamyba (angl. computer-aided design/ computer-aided manufacturing);
PMMA- polimetilmetakrilatas; PEMA- polietil/ butilmetakrilatas;
Bis-GMA- bisfenol-A-glicidildimetakrilatas; UDMA- uretano dimetakrilatas;
pH- vandenilio jonų (H +) koncentracija tirpaluose;
„ATR“- rūgščių toleravimo atsakas (angl. acid tolerance response);
SPSS- kompiuterinė statistinių duomenų analizės programa (angl. Statistical Package for the Social Science);
13
ĮVADAS
Gaminant fiksuotus protezus, labai svarbios yra laikinos restauracijos. Gerai pagaminta laikina restauracija turi apsaugoti nupreparuoto danties pulpą, sumažinti pooperacinį jautrumą, neleisti migruoti antagonistiniams bei gretimiems dantims, užtikrinti dantų lanko vientisumą, kramtymo bei estetinę funkcijas [1, 2]. Nors reikalavimai, keliami nuolatinėms ir laikinoms fiksuotoms restauracijoms, yra labai panašūs, jų svarba dažnai sumenkinama [3].
Laikinos restauracijos naudojamos ribotą laiką, dažniausiai kelias savaites, tačiau jos turi būti kuo panašesnės į natūralų dantį arba į būsimąją nuolatinę restauraciją [4]. Norint užtikrinti estetiką, paciento komfortą, sumažinti mikroorganizmų akumuliaciją ir infekcijų riziką, būtinas kruopštus restauracijos apdirbimas bei poliravimas [5]. Tokiu būdu sukuriamas glotnus ir natūraliai atrodantis blizgus paviršius. Restauracijos apdirbimui ir poliravimui naudojami deimantiniai grąžteliai, skirtingo abrazyvumo poliravimo diskeliai, silikoninės poliravimo galvutės, poliravimo pasta ar pemza. Poliravimo procesas sudėtingas ne tik dėl smulkios restauracijos, bet užima ir daug laiko, dažniausiai nuo 5 iki 15 minučių [6]. Laikinos restauracijos gaminamos vizito pabaigoje, nupreparavus protezuojamą dantį [7]. Brangus vizito laikas negali būti švaistomas, tad gydytojas odontologas turi pagaminti priimtiną restauraciją itin greitai [1]. Taip pat tikimasi, jog restauracija burnoje bus trumpą laiką, todėl tinkama restauracijos apdaila, poliravimas yra dažnai atliekami paskubomis, aplaidžiai, nesilaikant visų reikalavimų [7, 8, 9].
Nepakankamas restauracijos apdirbimas ir poliravimas sukelia gausų apnašų kaupimąsi, dantenų uždegimą, prastą estetinę išvaizdą [10]. Paviršiaus nelygumuose prasideda mikroorganizmų kolonizacija, nes ten jie gali netrukdomai kauptis [11]. Dėl to gali atsirasti pirminis ar antrinis ėduonis, apydančio audinių patologijos, dantenų recesija [10]. Netinkamos laikinos restauracijos, palikti kabantys kraštai gali pakenkti periodontui [12]. Tokias restauracijas gali tekti pašalinti, norint palengvinti dantų valymą, sustabdyti uždegimo plitimą ir pagerinti dantenų būklę [7]. Be to, restauracijų nelygumai gali sukelti liežuvio, lūpų, žandų gleivinės nuolatinį dirginimą [10].
Atsiradus naujesnėms restauracinėms medžiagoms, gydytojai odontologai turi vis daugiau galimybių pagaminti tinkamą laikiną restauraciją [13]. Per paskutinį dešimtmetį bis-akrilo/ kompozito dervų pagrindu pagamintos laikinosios medžiagos tapo labai populiarios dėl lengvo jų naudojimo, minimalaus susitraukimo, mažos egzoterminės reakcijos. Automatinė medžiagos paskirstymo sistema prisideda prie geresnių medžiagos savybių bei tikslesnės kraštinės adaptacijos [14]. Šiandien naudojamos laikinosios medžiagos gali tiksliai atkartoti natūralius danties audinius, todėl dažniausiai reikalingi tik minimalūs pataisymai [6]. Kai kurių gamintojų teigimu dėl dervų sudėtyje esančių nanodalelių ir polimerų laikinas medžiagas užtenka nuvalyti alkoholiu, kad jų
14 paviršius būtų glotnus ir blizgus. Kadangi jos neprivalo būti poliruojamos, sutaupoma papildomo laiko bei lėšų [15].
Šis baigiamasis magistro eksperimentinis darbas nagrinėja Streptococcus mutans adheziją ant cheminio kietėjimo, automatinio maišymo, laikinų fiksuotų protezų bis-akrilo/ kompozito medžiagų: Protemp 4 (3M ESPE, Vokietija), Structur 3 (VOCO, Vokietija) ir Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Vokietija).
Tyrimo tikslas: ištirti S. mutans adheziją ant skirtingų gamintojų laikinų fiksuotų protezų medžiagų,
kai jos yra nupoliruotos, nenupoliruotos, nupoliruotos ir jų paviršius nuvalytas etanoliu, nenupoliruotos ir jų paviršius nuvalytas etanoliu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti, ar skiriasi S. mutans adhezija ant skirtingų gamintojų bis-akrilo/ kompozito laikinų fiksuotų protezų medžiagų, priklausomai nuo paviršiaus apdirbimo būdo.
2. Palyginti S. mutans adheziją ant skirtingų laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių ir nustatyti, kaip paruošta medžiaga yra kliniškai tinkamiausia.
3. Įvertinti etanolio poveikį S. mutans adhezijai ant laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių.
Tyrimo hipotezė: mažiausią S. mutans adheziją nustatysime ant nupoliruotos ir etanoliu nuvalytos
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Laikinos fiksuotų protezų restauracijos
1.1.1 Medžiagos, naudojamos laikinų fiksuotų restauracijų gamybai
Laikinų fiksuotų protezų medžiagų sudėtis lemia laikinos restauracijos kokybę ir gydymo rezultatus [16]. Laikinos medžiagos, pradėtos naudoti 1930 metais, buvo nuolat tobulinamos ir keičiamos. Anksčiau naudojamas akrilines medžiagas ir iš anksto paruoštus laikinus vainikėlius pakeitė šiandien naudojamos bis-akrilo/ kompozito medžiagos ir skaitmeninis restauracijų gamybos būdas (CAD/CAM) [17].
Laikinų fiksuotų protezų medžiaga turi būti patvari, netoksiška pulpai ir kitiems burnos ertmės audiniams, dimensiškai ir spalviškai stabili, estetiška, primenanti kietuosius danties audinius, lengvai koreguojama ir poliruojama, greitai kietėjanti, pasižymėti gera kraštine adaptacija, gera retencija bei kietėjimo metu nesukelti aukštos egzoterminės reakcijos [17, 18].
Medžiagos, naudojamos laikinų fiksuotų restauracijų gamybai, gali būti polimerizuojamos šviesa, chemiškai arba dvigubos polimerizacijos [19]. Pagal sudėtį laikinos medžiagos yra skirstomos į akrilines dervas: polimetilmetakrilatus (PMMA) bei polietil/butilmetakrilatus (PEMA), ir į bis-akrilo/ kompozicines dervas: bisfenol-A-glicidildimetakrilatus (Bis-GMA) bei uretano dimetakrilatus (UDMA). PMMA dervos ir iš jų pagamintos laikinos restauracijos pasižymi geru spalviniu stabilumu, kraštine adaptacija, yra nebrangios ir lengvai poliruojamos, tačiau jų polimerizacijos metu įvyksta aukšta egzoterminė reakcija ir didelis polimerizacinis susitraukimas. Be to, akrilinės dervos nėra pakankamai tvirtos, jos greitai dėvisi ir dėl laisvųjų monomerų savo sudėtyje gali dirginti pulpos audinius [18]. 1990 metais prekyboje atsirado bis-akrilo/ kompozito medžiagos. Mokslinėje literatūroje pripažinta, jog jos pasižymi geresniu atsparumu abrazijai, geresnėmis estetinėmis savybėmis ir galimybėmis koreguoti restauraciją. Taip pat tikslesne kraštine adaptacija, mažesniu polimerizaciniu susitraukimu bei egzotermine reakcija kietėjimo metu, lyginant su PMMA [20].
1.1.2 Laikinų fiksuotų restauracijų gamybos būdai
Laikinos restauracijos gali būti gaminamos tiesioginiu arba netiesioginiu būdu. Tiesioginės laikinos restauracijos gaminamos pagal esamų dantų arba protezų formą.Prieš danties kietųjų audinių preparavimą ar buvusios restauracijos pašalinimą, pagaminamas silikoninis gidas. Nupreparuotas dantis nuvalomas, nusausinamas švelnia oro srove, patepamas parafinu ar vazelinu. Pasirinkta laikina
16 fiksuotų protezų medžiaga sumaišoma ir patalpinama į silikoninį gidą, kuris dedamas ant nupreparuoto danties. Medžiagai sukietėjus, pašalinamas medžiagos perteklius, restauracija tikslinama, poliruojama ir cementuojama laikinu cementu [21, 22]. Odontologas privalo pagaminti laikinąją restauraciją, kuri sudaro glaudžius kontaktus su gretimais dantimis, atstato pacientui patogų sąkandžio aukštį, kramtymo, estetinę ar kalbos funkcijas [23]. Laikinos restauracijos gali būti gaminamos CAD/CAM sistemos pagalba. Nuskenavus nupreparuotą dantį, antagonistus bei sąkandį, kompiuterinėje programoje modeliuojama laikina restauracija. Po modeliavimo ji frezuojama iš kompozito ruošinio ir cementuojama. Tiesioginiu būdu dažniausiai gaminami pavieniai vainikėliai ar restauracijos, apimančios ne daugiau nei 3– 4 dantis [24]. Gaminant laikiną restauraciją netiesioginiu būdu, prieš arba po danties preparavimo, imamas įprastinis/ skaitmeninis atspaudas, kuris siunčiamas į dantų technologijos laboratoriją [22]. Dantų technologas gali pagaminti gipsinį modelį ir laikiną restauraciją įprastiniu būdų, naudodamasis CAD/CAM sistema arba atlikti pavaškavimą, pagal kurį gydytojas odontologas pasigamina tiesioginę restauraciją pats. Netiesioginiu būdu pagamintos restauracijos dažniausiai gaminamos, kai atliekami didelės apimties darbai [24].
1.1.3 Laikinų fiksuotų restauracijų svarba
Laikinos restauracijos apsaugo nupreparuotą dantį nuo terminių, fizinių traumų, bakterinių infekcijų, skatina periodonto audinių gijimą ir nulemia galutinės restauracijos sėkmę [21]. Krūminių dantų preparavimo metu, kai pašalinamas visas emalio sluoksnis, atsiveria nuo 1 iki 2 milijonų dentino tubulių, todėl laikinos restauracijos labai svarbios betarpiškai pulpos apsaugai bei danties gyvybingumo užtikrinimui [23].
Kai prieš protezavimą yra reikalingas papildomas gydymas ar operacijos, pavyzdžiui: vainiko ilginimo operacija, laikinos restauracijos gali būti nešiojamos net 6 mėnesius [7, 25]. Tinkamai pagamintos laikinos restauracijos, turinčios ryškius ekvatorius, leidžia įvykti sklandžiam apydančio audinių gijimui ir susiformuoti sveikam dantenų kraštui. Po aplinkinių audinių sugijimo, nuimamas tikslus atspaudas, o vėliau pagaminama ir sėkminga nuolatinė restauracija [7, 26].
Kruopščiai pagamintos laikinos restauracijos užtikrina ne tik galutinės restauracijos sėkmę, bet ir padeda sutaupyti laiko ir lėšų tolimesniuose gydymo etapuose [1]. Estetiškos ir tinkamos laikinos restauracijos užtikrina paciento teigiamą psichologinę būseną, nesukelia aplinkinių audinių ar dantų komplikacijų, todėl gydytojas odontologas neskuba pricementuoti galutinės restauracijos, vien tam, kad pašalintų laikinąją [27]. Atsiranda papildomo laiko odontologui ir pacientui dar kartą apsvarstyti gydymo plano galimybes ir kokio tipo restauraciją pasirinkti [21]. Dantų technologas gali koreguoti nuolatinę restauraciją, kol pasiekiamas geriausias galutinis rezultatas. Be to, laikinos
17 restauracijos estetinėje zonoje padeda komunikuoti su pacientu ir išsiaiškinti jo lūkesčius dėl būsimos nuolatinės restauracijos išvaizdos bei išvengti nesusipratimų [27].
1.1.4 Laikinų restauracijų paviršiaus šiurkštumas
Laikinų fiksuotų protezų medžiagų sudėtis, vandens absorbcija, jų polimerizacijos tipas bei paciento mityba ir burnos higienos įpročiai lemia laikinų restauracijų paviršiaus šiurkštumą [19, 28]. Atliktuose moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad akrilinių dervų paviršiaus šiurkštumas varijuoja nuo 0,1415 iki 1,98 mikronų (μm), o bis-akrilo/ kompozicinių dervų nuo 0,0721 iki 1,27 μm [13]. Kliniškai tinkamas kietojo paviršiaus šiurkštumas burnos ertmėje yra 0,2 μm [28, 29].
Laikinų restauracijų paviršiaus šiurkštumas daro įtaką bakterijų adhezijai ir biofilmo formavimuisi [10]. Teigiama, jog ant laikinų restauracijų kaupiasi daugiau apnašų nei ant natūralių danties paviršių [26]. Šiurkščios restauracijų paviršiaus vietos yra kaip nišos, kuriose mikroorganizmai gali netrukdomai kauptis ir daugintis [30]. Bręsdamas apnašas tampa atsparus seilių tėkmės ir kramtymo funkcijos metu sukuriamam savaiminiam dantų ir burnos ertmės apsivalymui ar net mechaniniam paviršių valymui dantų šepetėliu [31].
Pagrindinės laikinų ir nuolatinių fiksuotų protezų sukeliamos komplikacijos vis dar yra kariesas ir periodonto audinių ligos [32]. Kuo ilgiau laikina restauracija bus burnoje, tuo svarbesnė apnašų prevencija ir efektyvus restauracijos paviršiaus apdirbimas [28, 33]. Atlikti tyrimai įrodė, kad norint sumažinti mikroorganizmų kaupimąsi ant laikinų restauracijų paviršių, reikia jas poliruoti. Taip sumažinama ėduonies, apydančio ligų rizika, spalviniai restauracijos pokyčiai [13, 22, 31]. Nupoliruoti paviršiai yra ne tik atsparesni mikroorganizmų adhezijai ir aplinkos veiksniams, bet ir lėčiau dėvisi [12, 13, 34].
Prastai pritaikytos restauracijos taip pat sukelia lėtines traumas burnos gleivinėje. Kabantis laikinos restauracijos kraštas ar šiurkštus paviršius nuolat dirgina liežuvį ir kitus minkštuosius burnos ertmės audinius ir taip gali sukelti burnos vėžį [23].
1.2 Biofilmai
Biofilmas- tai prie įvairių paviršių prisitvirtinusi organizuota mikroorganizmų bendruomenė, apgaubta matriksu, kuris turi adhezinių ir apsauginių savybių [35, 36]. Teigiama, jog biofilmai sukelia 80 % ūmių mikrobinių žmogaus organizmo infekcijų [37]. Biofilmas yra sudarytas iš vienos ar kelių rūšių mikroorganizmų, kurių tarpusavio sąveika gali būti pagalbinė, konkurencinga arba žalinga. Bakterijų tarpląstelinis bendravimas vyksta dėl jų išskiriamų specifinių adhezyvinių baltymų, signalizuojančių molekulių, dėl vykdomų metabolinių procesų ar fizikinės sąveikos [36]. Bakterijų
18 tarpusavio komunikacijos metu yra aktyvuojami genai, kurie atsakingi už virulentiškumo faktorius ar biofilmo struktūrą [38]. Mikroorganizmai prie paviršių jungiasi naudodamiesi specifine adhezija, kuri įvyksta dėl mikroorganizmo ir šeimininko receptorių sąveikos, arba nespecifine adhezija- jungiasi prie paviršių hidrofobinių ar elektrostatinių jėgų pagalba [39]. Kai kurios mikroorganizmų rūšys negali prisitvirtinti prie paviršių tiesiogiai, tačiau sugeba prisijungti prie ant paviršiaus jau esančių kolonijų arba prie jas gaubiančio matrikso [40]. Mikroorganizmai gali kolonizuoti ne tik įvairius žmogaus organizmo paviršius: danties emalį, kaulus, odą, kvėpavimo takus, žarnyną, lytinių takų gleivinę, jungiamuosius audinius, kraujagyslių endotelį, bet ir dirbtinius paviršius: plastiką, metalą ar keramiką [39]. Biofilmo formavimasis ant įvairių paviršių vyksta penkiais etapais (1 pav.):
1. Individualios planktoninės ląstelės migruoja ir prikimba prie paviršių, išskiria mažus kiekius ekstraceliulinių medžiagų;
2. Vis daugėjant ekstraceliulinių medžiagų, mikroorganizmai negrįžtamai prisitvirtina prie paviršių, formuojasi matriksas;
3. Matriksas bręsta ir vystosi mikrokolonijos.
4. Subrendęs matriksas ir biofilmą sudarantys, įvairių rūšių, mikroorganizmai sudaro trimatę bendruomenę;
5. Subrendęs biofilmas išskiria mikroogranizmus, kurie migruoja ir infekuoja naujus paviršius [35].
1pav. Biofilmo formavimasis ant įvairių paviršių [37]
1.2.1 Biofilmas burnos ertmėje
Burnos ertmėje yra randama maždaug 700-1000 skirtingų bakterijų rūšių [41, 42]. Subrendusiame apnaše bakterijos sudaro 5-25 % jo masės, o likusią dalį užima matriksas, sudarytas iš ekstraceliulinių medžiagų: glikopeptidų, lipopolisacharidų, lipidų, baltymų ir kitų polisacharidinių medžiagų, kurios sutvirtina apnašą [43]. Biofilmo formavimasis burnos ertmėje yra susijęs su pelikule- neląsteline plėvele, esančia ant dantų paviršių normaliomis sąlygomis. Pelikulė sudaryta iš glikoproteinų, fosfoproteinų, lipidų ir adhezinių bakterinių receptorių. Nustatyta, kad
19 mikroorganizmų prisijungimas prie pelikulės ir biofilmo susidarymas gali įvykti per pirmąsias 2–4 valandas be dantų paviršių nuvalymo [44, 45].
Burnos ertmės mikroorganizmai yra skirstomi į ankstyvuosius kolonizatorius ir vėlyvuosius kolonizatorius. Ankstyvieji kolonizatoriai yra fakultatyviniai anaerobai [46]. Jiems priskiriami šie mikroorganizmai: Streptococcus mutans, Streptococcus sanguis, Streptococcus oralis, Streptococcus gordonii ir Lactobacillus acidophilus [47]. Biofilmui formuojantis ir bręstant, deguonies ima mažėti, todėl daugėja gram neigiamų, obligatinių anaerobų, spirochetų [42]. Šie mikroorganizmai priskiriami vėlyviesiems kolonizatoriams [46].
Biofilmas bręsta ant dantų, restauracijų paviršių ar burnos ertmės epitelio ląstelių dėl nepakankamos burnos higienos [41]. Bręsdamas apnašas mineralizuojasi ir susiformuoja dantų akmenys, kurie gali būti pašalinami tik atliekant profesionalią burnos higieną. Dantų apnašas ir akmenys sukelia ėduonį, dantenų uždegimą, skatina jau esamo apydančio audinių uždegimo plitimą, kol prarandama vientisa, dantį supanti struktūra [48]. Norint išvengti dantų ir burnos ligų yra labai svarbi tinkama kasdienė burnos higiena ir reguliarus apnašų pašalinimas [49].
Mokslinėje literatūroje burnos priežiūra vis dažniau siejama su bendrąja organizmo sveikata, todėl vis plačiau nagrinėjamas burnos ligų poveikis visam žmogaus organizmui. Teigiama, jog sisteminės būklės gali skatinti burnos ligų atsiradimą ir atvirkščiai [40]. Uždegimo paveiktos, kraujuojančios vietos burnos ertmėje yra „vartai“ patogenams patekti į kraujotaką. Manoma, kad tai gali sukelti antrines infekcijas, skatinti insulto, aterosklerozės, endokardito, kitų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų, įskaitant pneumoniją, atsiradimą [48]. 2013 metais atliktoje sisteminėje apžvalgoje buvo pripažinta, jog dantų valymas po valgio, tinkama protezų priežiūra ir profesionali burnos higiena gerokai sumažina aspiracinės pneumonijos riziką [49].
1.2 Streptococcus mutans
Streptococcus mutans yra pirminiai burnos ertmės kolonizuotojai, formuojantys dantų apnašą bei sukeliantys šakninį ir vainikinį ėduonį [50]. Tai gram teigiami fakultatyviniai anaerobiniai mikroorgaznizmai, kurie yra labiau linkę formuoti biofilmus negu kitos streptokokų rūšys, esančios žmogaus burnos ertmėje [51]. Šie mikroorganizmai kolonizuoja burnos ertmę 3–33 žmogaus gyvenimo mėnesiais [52].
S. mutans yra priskiriami kariosogeniškiems mikroorganizmams, nes pasižymi trimis pagrindinėmis savybėmis:
1. Iš cukrozės gamina daug ekstraceliulinių polimerų – gliukanų, kurie padeda įvykti pirminei mikroorganizmų kolonizacijai ant kietųjų danties paviršių, skatina ektstraceliulinio polimerinio matrikso vystymąsi ir S. mutans koagregaciją su kitomis rūšimis [50]. Nustatyta, kad šie
20 mikroorganizmai gali prisitvirtinti prie įvairių paviršių per 2,5 valandos [51]. Pradinė adhezija ir kolonizacija įvyksta šiurkščiose paviršiaus vietose, anatominėse dantų duobelėse ir vagelėse [45];
2. S. mutans perneša ir skaido angliavandenius iki organinių rūgščių, kurios ardo kietuosius danties audinius;
3. Yra atsparūs pH pokyčiams [50]. S. mutans turi išvystytą rūgščių toleravimo mechanizmą, pavadinimu „ATR“ (angl. acid tolerance response), kurio dėka sugeba prisitaikyti prie staigių pH pokyčių. Kai terpės pH tampa 5,5 „ATR“ aktyvuoja specifinius genus, kurių dėka mikroorganizmai išgyvena pH nukritus net iki 3 [53].
Individams, kurių seilėse yra dideli S. mutans kiekiai, dažniau pasireiškia vainikinis ar šakninis ėduonis tiek laikinų, tiek nuolatinių restauracijų nešiojimo metu [54]. Jau 1979 metais buvo nustatyta, jog S. mutans koncentracijai seilėse esant 106/1 ml, būtina imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti šių mikroorganizmų kiekį [55].
S. mutans turi didelę reikšmę ne tik karieso etiologijai. Po tam tikrų chirurginių operacijų šie mikroorganzmai gali patekti į kraujotaką ir dėl turimų virulentiškumo faktorių ilgai joje cirkuliuoti, taip sukeldami infekcinio endokardito riziką. Infekcinis endokarditas yra uždegiminis procesas, kuris vystosi dėl smulkiųjų trombų formavimosi ir endokardo traumavimo. Mikroorganizmams patekus į kraujo sistemą, nusėdus ant mitralinio ar triburio vožtuvų, skilveliuose, aortoje ar plautinėje venoje gali susiformuoti mikroorganizmų ir trombų dariniai [51].
21
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1 Laikinos fiksuotų protezų medžiagos
Gavus Bioetikos centro leidimą Nr. BEC-OF-49 (Priedas Nr. 1.), tyrimui buvo pasirinktos trys bis-akrilo/ kompozito, cheminio kietėjimo, automatinio maišymo, A2 spalvos, laikinos fiksuotų protezų medžiagos: Protemp 4 (3M ESPE, Vokietija), Structur 3 (VOCO, Vokietija), Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Vokietija). Medžiagų sudėtis ir gamintojų nurodymai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Medžiagų sudėtis ir gamintojų nurodymai
MEDŽIAGOS
PAVADINIMAS Protemp 4 Structur 3
Harvard TEMP C&B
GAMINTOJAS 3M ESPE, Vokietija VOCO, Vokietija Harvard Dental,
Vokietija
SUDĖTIS metakrilatų esteriai Daugiafunkciniai
Daugiafunkciniai metakrilato rūgšties esteriai Nesotieji esteriai, daugiafunkciniai akrilatai ir metakrilatai, malonilkarbamido dariniai INHIBICINIO SLUOKSNIO PAŠALINIMAS
Etanolis Etanolis Etanolis
APDIRBIMAS
Ne anksčiau kaip po 5min. nuo maišymo pradžios nuvalykite restauraciją etanoliu. Jei pageidaujama, nupoliruokite poliravimo diskais. Medžiagai visiškai sukietėjus pašalinkite perteklių. Jei reikia, laikinuosius protezus apdorokite
smulkiomis
kietmetalio frezomis ir nupoliruokite.
Po 4min. laikiną protezą išimkite iš atspaudo ir sausai nušluostykite etanoliu. Nulyginkite bet kokį medžiagos perteklių ir šiurkščias sritis prie dantenų. Jei reikalinga, pabaikite restauracijas švelniais skerso pjovimo karbidiniais grąžtais. Jei reikia, poliruokite laikiną restauraciją (pvz.: guminiais polyrais, švelniu švitriniu popieriumi ar ožkos plauko šepetėliais)
Jei masė kietėja kambario
temperatūroje,
laikinąjį elementą besisukančiais
instrumentais galima apdirbti ir poliruoti tik prabėgus 6min. Prieš atliekant kitus darbus, nuvalykite etanoliu.
22
2.2 Tiriamųjų gaminimas ir paruošimas
Laikantis gamintojų nurodymų, iš kiekvienos laikinos fiksuotų protezų medžiagos: Protemp 4, Structur 3 ir Harvard TEMP C&B, buvo pagaminta po 12 vienodo dydžio kubelių (iš viso 36), kurių išmatavimai- 1cm x 1cm x 1cm. Pagaminti kubeliai suskirstyti į keturias grupes pagal apdirbimo būdą:
1. Nepoliruoti kubeliai: 3 Protemp 4 + 3 Structur 3 + 3 Harvard TEMP C&B; 2. Poliruoti kubeliai: 3 Protemp 4 + 3 Structur 3 + 3 Harvard TEMP C&B;
3. Nepoliruoti ir nuvalyti etanoliu kubeliai: 3 Protemp 4 + 3 Structur 3 + 3 Harvard TEMP C&B; 4. Poliruoti ir nuvalyti etanoliu kubeliai: 3 Protemp 4 + 3 Structur 3 + 3 Harvard TEMP C&B.
Visi tiriamieji buvo gaminami ir poliruojami to paties žmogaus, norint išvengti rezultatų kintamumo, dėl nevienodo paviršiaus paruošimo. Kiekviena kubelio siena buvo poliruojama 8 sekundes, naudojant 4 skirtingo abrazyvumo diskelius Sof–Lex Contouring and Polishing Discs (3M ESPE, Vokietija) ir silikoninę poliravimo gumytę (JOTA, Šveicarija). Vienas kubelis iš viso buvo poliruojamas 4 minutes, kiekvienam kubeliui naudojami nauji diskeliai. 9 nupoliruoti ir 9 nepoliruoti kubeliai buvo nuvalyti etanoliu. Paruošus visus, 36 tiriamuosius, jie supakuoti ir išautoklavuoti 121 0C temperatūroje.
2.3 Streptococcus mutans kultūra
Tyrimui naudoti kilpelėse išdžiovinti ir sušaldyti Streptococcus mutans ATCC 25175 (American Type Culture Collection, Jungtinės Amerikos Valstijos). Remiantis tiekėjo rekomendacijomis, mikroorganizmai atgaivinti ir pasėti į Petri lėkštelę, pripildytą širdies ir smegenų agaro (OXOID Brain Heart Infusion Broth, Thermo Fisher Scientific). Petri lėkštelė 24 val. buvo patalpinta į termostatą (BINDER, modelis BD400, Vokietija) 37 °C temperatūroje. Kultūra buvo persėjama į naują širdies ir smegenų agarą prieš kiekvieną bandymą (2 pav.).
23
2.4 Tyrimo eiga
Eksperimentinis tyrimas atliktas remiantis panašių publikuojamų straipsnių metodikomis [45, 56, 57, 58]. Tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes:
A grupė: 3 nepoliruoti tiriamieji + 3 nepoliruoti ir nuvalyti etanoliu tiriamieji + kontrolinis bandymas; B grupė: 3 poliruoti tiriamieji + 3 poliruoti ir nuvalyti etanoliu tiriamieji + kontrolinis bandymas; Toliau aprašyta tyrimo eiga buvo kartojama po 3 kartus su A ir B grupės tiriamaisiais.
Sterilia kilpele iš Petri lėkštelės, su užaugusia Streptococcus mutans kultūra, mikroorganizmai buvo pernešti į sterilų fiziologinį tirpalą. Naudojantis McFarland Densitometer (Biosan, Ryga, Latvija) aparatu (3 pav.) paruošta 0,5 McFarland S. mutans suspensija (0,5 McFarland suspensija atitinka 1,5 x 108 bakterijų koncentraciją 1ml) [56, 57]. A arba B grupės tiriamieji iš sterilių įpakavimų išimti steriliu pincetu ir patalpinti į sterilius nuo 1 iki 6 sunumeruotus mėgintuvėlius (4 pav.). Į kiekvieną mėgintuvėlį įpilta po 2 ml 0,5 McFarlandų S.mutans suspensijos. Likusi suspensija panaudota kaip kontrolinis mėginys. Mėgintuvėliai buvo patalpinti į termostatą 37 °C temperatūroje 2,5 val. laikotarpiui [44, 45, 51].
3 pav. McFarland Densitometer 4 pav. Tiriamieji mėgintuvėliuose
Praėjus 2,5 val., mėgintuvėliai su tiriamaisiais buvo išimti iš termostato. Kiekvieną tiriamąjį steriliu pincetu išėmus iš mėgintuvėlio, jis nuplautas steriliu fiziologiniu tirpalu 3 kartus. Nuplauti tiriamieji patalpinti į šešis naujus sterilius mėgintuvėlius, į kuriuos buvo įpilta po 3 ml sterilaus fiziologinio tirpalo. Kiekvienas mėgintuvėlis, su jame esančiu tiriamuoju, purtomas Vortex V-1 plus (Biosan, Latvija) purtymo aparate 3 minutes. Mėgintuvėlių purtymas atliktas norint pašalinti visas adhezavusias S. mutans kultūros kolonijas.
24 1 skiedimas- 9 ml sterilaus fiziologinio tirpalo + 1 ml iš pagrindinio, purtyto mėgintuvėlio su tiriamuoju;
2 skiedimas- 9 ml sterilaus fiziologinio tirpalo + 1 ml iš 1 skiedimo; 3 skiedimas- 9 ml sterilaus fiziologinio tirpalo + 1 ml iš 2 skiedimo; 4 skiedimas- 9 ml sterilaus fiziologinio tirpalo + 1 ml iš 3 skiedimo; 5 skiedimas- 9 ml sterilaus fiziologinio tirpalo + 1 ml iš 4 skiedimo. Kontrolinė suspensija buvo skiedžiama 10 kartų.
Iš kiekvieno gauto skiedimo suspensijos, įpilta po 1 ml į dvi atitinkamai sunumeruotas Petri lėkšteles. Vėliau visos Petri lėkštelės pripildytos skystu širdies ir smegenų agaru. Kontrolinė suspensija buvo sėjama nuo 5 iki 10 skiedimo, norint patikrinti mikroorganizmų koncentraciją ir įsitikinti, kad kultūra auga. Visos lėkštelės (66 Petri lėkštelės) buvo patalpintos į termostatą 37 °C temperatūroje 48 val. laikotarpiui. Po 48 val. skaičiuotos išaugusios kolonijos (5 pav.)
5 pav. S. mutans kolonijų skaičiavimas
2.4 Rezultatų skaičiavimas
Rezultatai buvo laikomi skaičiuotinais ir patikimais, jei užaugusių kolonijų skaičius neviršijo 400. Gauti kolonijų skaičiai buvo rašomi į lenteles, kurios pateiktos darbo prieduose (Priedas Nr. 2-5.). Kiekvienas skiedimas buvo sėjamas į 2 Petri lėkšteles, o tyrimas su kiekvienu tiriamuoju kartotas 3 kartus, todėl iš viso gauti 6 vieno skiedimo rezultatai. Išvestas jų vidurkis, nurodantis S. mutans skaičių 1 ml atitinkamo skiedimo laipsnio suspensijoje. Išvedus visų turimų skiedimų vidurkius, buvo tikrinama ar vidurkiai tarp to pačio tiriamojo, kiekvieno skiedimo sumažėja po 10 kartų. Remiantis gautais rezultatais, patikimiausi buvo laikomi 3 ir 4 skiedimo metu gauti S. mutans kolonijų vidrukiai 1 ml.
25 Bendras nusipurčiusių, tiriamąjį adhezavusių, S. mutans kolonijų skaičius apskaičiuotas pagal formulę:
𝑩𝒆𝒏𝒅𝒓𝒂𝒔 𝑺. 𝒎𝒖𝒕𝒂𝒏𝒔 𝒔𝒌𝒂𝒊č𝒊𝒖𝒔 = 𝒌𝒐𝒍𝒐𝒏𝒊𝒋ų 𝒗𝒊𝒅𝒖𝒓𝒌𝒊𝒔 𝟏 𝒎𝒍 ∗ 𝒔𝒌𝒊𝒆𝒅𝒊𝒎𝒐 𝒍𝒂𝒊𝒑𝒔𝒏𝒊𝒔 ∗ 𝟑 𝒎𝒍
Kadangi buvo pasirinkta skaičiuoti bendrą S. mutans kolonijų skaičių remiantis 3 ir 4 skiedimų suspensijų rezultatais, buvo gauti du skaičiai. Iš jų išvestas galutinis vidurkis, kuris nurodė bendrą adhezavusių S. mutans mikroorganizmų skaičių ant kiekvieno skirtingai paruošto tiriamojo.
2.5 Statistinė analizė
Statistinė analizė atlikta taikant SPSS programos 19.0 versiją ir Microsoft Office Excel 2011 programą. Buvo apskaičiuoti analizuojamų rodiklių aritmetiniai vidurkiai ir vidutinis standartinis nuokrypis. Įvertinti S. mutans adheziją ant skirtingų gamintojų laikinų fiksuotų protezų medžiagų, buvo taikyti neparametriniai duomenų analizės metodai. Duomenų patikimumui vertinti nepriklausomoms imtims, naudotas Mano ir Vitnio U testas (Mann-Whitney U). Skirtumas buvo laikomas reikšmingu, jei p<0,05.
26
3. REZULTATAI
S. mutans adhezijos rezultatai ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Protemp 4 (3M ESPE, Vokietija), kai ji yra nupoliruota, nenupoliruota, nupoliruota ir jos paviršius nuvalytas etanoliu, nenupoliruota ir jos paviršius nuvalytas etanoliu, pateikti 2 lentelėje ir 6 pav. Fiksuotos kolonijos skaičius ant poliruotos (mažiausias kolonijų skaičius buvo 50250, didžiausias – 67500) ir poliruotos bei nuvalytos etanoliu (mažiausias kolonijų skaičius buvo 57750, didžiausias – 82500) laikinos fiksuotų protezų medžiagos statistiškai reikšmingai mažesnis nei ant nepoliruotos (mažiausias kolonijų skaičius buvo 409000, didžiausias – 535000) bei nepoliruotos ir nuvalytos etanoliu (mažiausias kolonijų skaičius buvo 349500, didžiausias – 560000) medžiagos (p<0,001).
2 lentelė. S. mutans adhezija ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Protemp 4 (3M ESPE,
Vokietija) Protezų medžiagos apdorojimas Nepoliruota protezų medžiaga Poliruota protezų medžiaga Nepoliruota protezų medžiaga, nuvalyta etanoliu Poliruota protezų medžiaga, nuvalyta etanoliu Vidurkis ±SN 472000,0±89095,5 58875,0±12197,6 454750,0±148846,0 70125,0±17500,9 P p<0,001 p<0,001 *SN – standartinis nuokrypis 0 100000 200000 300000 400000 500000 600000 700000
Nepoliruota Poliruota Nepoliruota, nuvalyta etanoliu Poliruota, nuvalyta etanoliu S .m u ta n s k o lo n ij ų sk ai či us # #
6 pav. S. mutans adhezija ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Protemp 4 (3M ESPE, Vokietija)
27 S. mutans adhezijos rezultatai ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Structur 3 (VOCO, Vokietija), pateikti 3 lentelėje ir 7 pav. S.mutans kolonijos skaičius ant poliruotos (mažiausias kolonijų skaičius buvo 57750, didžiausias – 135000) ir poliruotos bei nuvalytos etanoliu (mažiausias kolonijų skaičius buvo 55500, didžiausias – 97500) protezų medžiagos statistiškai reikšmingai mažesnis nei ant nepoliruotos (mažiausias kolonijų skaičius buvo 420500, didžiausias – 495000) bei nepoliruotos ir nuvalytos etanoliu (mažiausias kolonijų skaičius buvo 355000, didžiausias – 550000) protezų medžiagos (p<0,001).
3 lentelė. S. mutans adhezija ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Structur 3 (VOCO, Vokietija)
Protezų medžiagos apdorojimas Nepoliruota protezų medžiaga Poliruota protezų medžiaga Nepoliruota protezų medžiaga, nuvalyta etanoliu Poliruota protezų medžiaga, nuvalyta etanoliu Vidurkis ±SN 457750,0±52679,5 96375,0±54624,0 452500,0±137885,8 76500,0±29698,5 P p<0,001 p<0,001 *SN – standartinis nuokrypis 0 100000 200000 300000 400000 500000 600000 700000
Nepoliruota Poliruota Nepoliruota,
nuvalyta etanoliu Poliruota, nuvalyta etanoliu S .m u ta n s k o lo n ij ų sk ai či us # #
7 pav. S. mutans adhezija ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Structur 3 (VOCO, Vokietija)
28 S. mutans adhezijos rezultatai ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Vokietija), esant skirtingam jų paviršiaus paruošimui, pateikti 4 lentelėje ir 8 pav. S.mutans kolonijos, kurios adhezavo ir nusipurtė, skaičius ant poliruotos (mažiausias kolonijų skaičius buvo 123750, didžiausias – 135000) ir poliruotos bei nuvalytos etanoliu (mažiausias kolonijų skaičius buvo 106500, didžiausias – 127500) protezų medžiagos statistiškai reikšmingai mažesnis nei ant nepoliruotos (mažiausias kolonijų skaičius buvo 380500, didžiausias – 495000) bei nepoliruotos ir nuvalytos etanoliu (mažiausias kolonijų skaičius buvo 47550, didžiausias – 650000) protezų medžiagos (p<0,001).
4 lentelė. S. mutans adhezija ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Harvard TEMP C&B
(Harvard Dental, Vokietija) Protezų medžiagos apdorojimas Nepoliruota protezų medžiaga Poliruota protezų medžiaga Nepoliruota protezų medžiaga, nuvalyta etanoliu Poliruota protezų medžiaga, nuvalyta etanoliu Vidurkis ±SN 437750,0±80963,7 129375,0±7955,0 562750,0±123390,1 117000,0±14849,2 P p<0,001 p<0,001 *SN – standartinis nuokrypis
0
100000
200000
300000
400000
500000
600000
700000
800000
Nepoliruota
Poliruota
Nepoliruota,
nuvalyta etanoliu
Poliruota, nuvalyta
etanoliu
S .m u ta n s k o lo n ij ų s k a ič iu s#
#
8 pav. S. mutans adhezija ant laikinos fiksuotų protezų medžiagos Harvard TEMP C&B (Harvard
Dental, Vokietija)
29 S. mutans adhezijos rezultatai ant skirtingų gamintojų laikinų fiksuotų protezų medžiagų, kai jos yra nupoliruotos, nenupoliruotos, nupoliruotos ir jų paviršius nuvalytas etanoliu, nenupoliruotos ir jų paviršius nuvalytas etanoliu, pateikti 5 lentelėje. Palyginus gamintojų: Protemp 4, Structur 3 ir Harvard TEMP C&B skirtingai paruoštas fiksuotas protezų medžiagas, galime teigti, kad kliniškai patikimiausi (p<0,001) yra poliruoti ir poliruoti bei etanoliu nuvalyti protezų paviršiai (p<0,001).
5 lentelė. S. mutans adhezija ant skirtingų gamintojų laikinų fiksuotų protezų medžiagų
Nepoliruota medžiaga medžiaga Poliruota p
Nepoliruota medžiaga nuvalyta etanoliu Poliruota medžiaga nuvalyta etanoliu P Protemp 4 472000,0±89095,5 58875,0±12197,6 p<0,001 454750,0±148846,0 70125,0±17500,9 p<0,001 Structur 3 457750,0±52679,5 96375,0±54624,0 p<0,001 452500,0±137885,8 76500,0±29698,5 p<0,001 Harvard TEMP C&B 437750,0±80963,7 129375,0±7955,0 p<0,001 562750,0±123390,1 117000,0±14849,2 p<0,001
30 Mikroorganizmų S. mutans adhezija, lyginant to paties gamintojo poliruotą ir poliruotą bei nuvalytą etanoliu laikinų fiksuotų protezų medžiagos paviršių, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (9 pav.). Tačiau, lyginant S. mutans adheziją ant skirtingų gamintojų poliruotų laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių, mažesnis statistiškai reikšmingas (p<0,001) kolonijų skaičius nustatytas ant gamintojo Protemp 4 (3M ESPE, Vokietija) lyginant su Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Vokietija) gamintoju, kai su Structur 3 (VOCO, Vokietija) gamintoju reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05). Lyginant S. mutans adheziją ant skirtingų gamintojų poliruotų bei nuvalytų etanoliu laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių, mažiausias kolonijų skaičius gautas ant gamintojo Protemp 4 (3M ESPE, Vokietija) fiksuotų protezų medžiagos paviršiaus lyginant su Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Vokietija) gamintoju (p<0,001), kai su Structur 3 (VOCO, Vokietija) gamintoju reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo (p>0,05). Tarp gamintojų Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Vokietija) ir Structur 3 (VOCO, Vokietija) mikroorganizmų skaičius statistiškai reikšmingai nesiskyrė tiek ant poliruotų, tiek ant poliruotų ir nuvalytų etanoliu laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių (p>0,05).
0 20000 40000 60000 80000 100000 120000 140000 160000
Poliruota Poliruota, nuvalyta etanoliu
S.m ut an s kol on ij ų sk ai či us
Protemp 4 Structur 3 Harvard TEMP C&B
p<0,001 p<0,001
9 pav. S. mutans adhezija ant poliruotų ir ant poliruotų, nuvalytų etanoliu laikinų fiksuotų protezų
31 Bendri S. mutans adhezijos rezultatai ant laikinų fiksuotų protezų medžiagų, kai jos yra nupoliruotos, nenupoliruotos, nupoliruotos ir jų paviršiai nuvalyti etanoliu, nenupoliruotos ir jų paviršiai nuvalyti etanoliu, pateikti 10 pav. Ant poliruotų laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršiaus mikroorganizmų kolonijų skaičius statistiškai reikšmingai sumažėjo (79%) (p<0,001) lyginant su nepoliruotais paviršiais. Lyginant nepoliruotus nuvalytus etanoliu ir poliruotus nuvalytus etanoliu paviršius, statistiškai patikimas kolonijos sumažėjimas (p<0,001) nustatytas ant poliruotų etanoliu nuvalytų paviršių (82%). Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp poliruotų ir poliruotų etanoliu nuvalytų tiriamųjų bei nepoliruotų ir nepoliruotų etanoliu nuvalytų tiriamųjų nenustatyti (p>0,05).
0 100000 200000 300000 400000 500000 600000
Nepoliruota Poliruota Nepoliruota,
nuvalyta etanoliu Poliruota, nuvalyta etanoliu S .m ut an s k ol on ij ų sk ai či us
#
#
79% 82%10 pav. Bendri S. mutans adhezijos rezultatai ant laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio eksperimentinio in vitro tyrimo tikslas- ištirti S. mutans adheziją ant Protemp 4 (3M ESPE, Vokietija), Structur 3 (VOCO, Vokietija) ir Harvard TEMP C&B (Harvard Dental, Vokietija) fiksuotų protezų medžiagų paviršių. Tiriamųjų paviršiai buvo paruošti keturiais skirtingais būdais: poliruoti, poliruoti ir nuvalyti etanoliu, nepoliruoti bei nepoliruoti ir nuvalyti etanoliu. Tyrimui pasirinkta S.mutans kultūra, nes šie mikroorganizmai yra burnos ertmės ir dantų paviršių pirminiai kolonizuotojai, sukeliantys vainikinį ir šakninį ėduonį [47, 50, 51].
Lyginant skirtingų gamintojų nepoliruotus tiriamuosius, mažiausias bendras adhezavusių S. mutans kolonijų skaičius- 437750,0 ± 80963,7 apskaičiuotas ant Harvard TEMP C&B laikinos fiksuotų protezų medžiagos. Lyginant nepoliruotus ir etanoliu nuvalytus paviršius, mažiausia S. mutans adhezija (452500,0 ± 137885,8 kolonijos) nustatyta ant Structur 3 gamintojo tiriamųjų. Lyginant visų gamintojų poliruotus bei poliruotus ir etanoliu nuvalytus laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršius, geriausius rezultatus parodė ir mažiausia S. mutans adhezija pasižymėjo Protemp 4 tiriamieji (kolonijų skaičius ant poliruotų tiriamųjų- 58875,0 ± 12197,6, kolonijų skaičius ant poliruotų ir nuvalytų etanoliu tiriamųjų- 70125,0 ± 17500,9). Tyrime buvo nustatyta, kad ant visų, anksčiau išvardintų gamintojų, laikinų fiksuotų protezų medžiagų poliruotų ir poliruotų nuvalytų etanoliu paviršių susidarė statistiškai reikšmingai (p<0,001) mažesnis S. mutans kolonijų skaičius lyginant su nepoliruotais ir nepoliruotais bei nuvalytais etanoliu paviršiais. Bendri rezultatai parodė, jog S. mutans kolonijų skaičius statistiškai reikšmingai (p<0,001) sumažėjo 79 % ant poliruotų paviršių, lyginant su nepoliruotais ir 82 % (p<0,001) ant poliruotų bei etanoliu nuvalytų paviršių, juos lyginant su nepoliruotais bei etanoliu nuvalytais paviršiais. Statistiškai reikšmingi S. mutans adhezijos skirtumai tarp poliruotų ir poliruotų etanoliu nuvalytų tiriamųjų bei nepoliruotų ir nepoliruotų etanoliu nuvalytų tiriamųjų nenustatyti (p>0,05).
Panašūs rezultatai aprašyti 2019 metų tyrime, kuriame buvo tiriama S. mutans adhezija ant skirtingų keramikų, naudojamų CAD/CAM sistemoje. Gauti rezultatai parodė, jog mikroorganizmų adhezija ant poliruotų medžiagų paviršių buvo statistiškai reikšmingai mažesnė lyginant su nepoliruotais paviršiais, tačiau pastebėta, jog nepaisant atlikto poliravimo, S. mutans adhezija vistiek gana didelė. Dobrzynski ir kiti darbo bendraautoriai tai siejo su medžiagos paviršiaus hidrofiliškumu [56]. Panašiame tyrime, kuriame buvo vertinama Candida albicans ir S. mutans adhezija ant skirtingų laikinų fiksuotų protezų medžiagų, autoriai Ozel ir kiti nustatė, jog S. mutans adhezija ant bis-akrilo/ kompozito medžiagų reikšmingai didesnė nei ant PMMA medžiagų, nepaisant to, kad bis-akrilo/ kompozito medžiagų paviršiai pasižymėjo seklesnėmis duobelėmis ir mažesniais iškilumais. Autoriai pabrėžė, kad PMMA medžiagos yra hidrofobiškesnės nei bis-akrilo/ kompozito dervos. Manoma, kad hidrofobiški paviršiai yra atsparesni vandens dalelėms ir mikroorganizmams. Taip pat tyrimo autoriai
33 teigė, jog polimerizacijos metu vykstančios cheminė ir egzoterminė reakcijos daro poveikį mikroorganizmų adhezijai ir jų gyvybingumui. PMMA sudėtyje likę laisvieji monomerai galimai daro įtaką mikroorganizmų gyvybingumui, todėl S. mutans adhezija buvo mažesnė ant šių medžiagų. Apibendrinus tyrimo rezultatus gauta išvada, kad mikroorganizmų adhezija priklauso ne tik nuo paviršiaus šiurkštumo, tačiau ir nuo kitų medžiagų savybių [58]. Zortuk ir bendraautorių atliktame tyrime vertinta Porphyromona gingivalis adhezija ant cheminio kietėjimo ir šviesa polimerizuojamų bis-akrilo/ kompozito bei PMMA dervinių medžiagų. PMMA medžiaga, kaip ir anksčiau pateiktuose tyrimuose, pasižymėjo ženkliai mažesne bakterijų adhezija nei bis-akrilo/ kompozito medžiagos [59]. 2017 metais publikuotame in vitro tyrime, kuriame tirta S. mutans adhezija ant kompozito dervų, buvo nustatyta, jog ant paviršių, kurie nupoliruoti ir silanizuoti, adhezuoja žymiai mažiau S. mutans mikroorganizmų, dėl sukurto didesnio paviršiaus glotnumo. Tačiau, priešingai nei prieš tai aprašytuose tyrimuose, mažesnė S. mutans adhezija nustatyta ant hidrofiliškų paviršių [45].
Šiame eksperimentiniame tyrime visi tiriamieji buvo poliruoti skirtingo abrazyvumo diskeliais ir silikonine poliravimo galvute. 2019 metais atliktame Soares ir kitų autorių tyrime, vertinant bis-akrilo/ kompozito medžiagos paviršiaus šiurkštumą, nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp naudojamų poliravimo sistemų, kad būtų sukurtas kliniškai tinkamas medžiagos paviršiaus glotnumas- 0,2 µm [13]. 2018 metais atliktame tyrime Tupinamba ir kiti autoriai lygino skirtingas poliravimo sistemas ir nustatė, jog glotniausi bis-akrilo/ kompozito ir akrilo dervų paviršiai gaunami naudojant ožkos plauko poliravimo galvutes ir pemzą. Taip pat pastebėta, kad bis-akrilo/ kompozito dervų paviršiaus šiurkštumas po poliravimo statistiškai reikšmingai mažesnis, nei akrilo dervų [29].
Apibendrinant, galima teigti, kad šio tyrimo rezultatai atitinka užsienio autorių nuomonę, jog mikroorganizmų adhezija reikšmingai sumažėja ant nupoliruotų odontologinių medžiagų paviršių. Jei mikroorganizmai lengvai adhezuoja ir yra ilgai nepašalinami nuo restauracijų, jie sukelia komplikacijas, aplinkinių audinių uždegimines reakcijas [56]. Paviršiaus šiurkštumas daro įtaką mikroorganizmų adhezijai, restauracijos spalvos stabilumui bei restauracijos dėvėjimuisi. Teigiama, jog liežuvio galiukas jaučia paviršiaus šiurkštumą, kuris yra 0,3 μm, todėl glotnūs restauracijų paviršiai prisideda ir prie paciento komforto [60].Klinikinėje praktikoje laikinas restauracijas reikia dažnai koreguoti, pašalinti medžiagos perteklių šalia dantenų krašto, todėl laikinų restauracijų poliravimas tampa ypač svarbus.
Šio in vitro tyrimo rezultatai nėra visiškai tikslūs, dėl neįvykusio paskutinio eksperimentinio tyrimo bandymo, su poliruotomis ir poliruotomis, etanoliu nuvalytomis laikinų fiksuotų protezų medžiagomis. Be to, tyrimo metu nesukurtos burnos ertmės sąlygos: mėginiai nebuvo laikomi žmogaus seilėse, kurios anot 2017 metais publikuoto tyrimo daro įtaką S. mutans adhezijai. Tyrime pateikta išvada, jog S. mutans adhezija ir jos jungties stiprumas ant hidroksiapatito reikšmingai
34 skyrėsi, kai S. mutans bei tiriamieji buvo žmogaus seilėse ir terpėje be žmogaus seilių. Manoma, kad jungties stiprumas padidėja dėl makromolekulių, kurios pagaminamos dėl S. mutans kontakto su seilėmis, arba kurios natūraliai yra jų sudėtyje [61]. Be to, buvo vertinama tik S. mutans adhezija, nepaisant to, jog burnos ertmėje yra daugybė skirtingų mikroorganizmų rūšių, kurios daro viena kitai įtaką. Taip pat buvo neįmanoma įvertinti pelikulės įtakos mikroorganzimų adhezijai.
Atsižvelgiant į tyrimo trūkumus, galime teigti, kad poliruoti bei poliruoti ir nuvalyti etanoliu laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršiai yra kliniškai patikimiausi, vertinant S. mutans adheziją. Poliravimas turėtų būti atliekamas kiekvieno vizito metu, kad būtų pasiekti geresni gydymo rezultatai. Svarbu įvertinti ir tai, jog S. mutans adhezijai įtaką daro ne tik medžiagos paviršiaus šiurkštumas, tačiau ir cheminė sudėtis, hidrofiliškumas, polimerizacijos tipas, todėl būtinas detalesnis bis-akrilo/ kompozito laikinų fiksuotų protezų medžiagų ištyrimas.
Hipotezė, jog mažiausia S. mutans adhezija bus nustatyta ant poliruotų ir etanoliu nuvalytų tiriamųjų, nepriklausomai nuo gamintojo- paneigta. Įvertinus gautus rezultatus nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p>0,05) S. mutans adhezijos skirtumas ant poliruotų bei poliruotų ir etanoliu nuvalytų laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių.
PADĖKOS
Skiriu nuoširdžią padėką darbo vadovui lekt. dr. Gediminui Skirbučiui už darbo idėją, kantrybę ir pagalbą.
Prof. habil. dr. Alvydui Paviloniui už konsultacijas apie S. mutans kultūrą, pagalbą planuojant ir atliekant baigiamojo magistro darbo tyrimą, pozityvumą ir palaikymą.
Mikrobiologijos ir virusologijos instituto laborantėms: Zitai Laurikietytei ir Miglei Kmitienei už rūpestį ir pagalbą gaminant mikrobiologines terpes.
Aurimui Girdžijauskui už suteiktą Harvard TEMP C&B laikiną fiksuotų protezų medžiagą. Gaivilei Pileičikienei už suteiktą Protemp 4 laikiną fiksuotų protezų medžiagą.
Jūratės Minkevičienės odontologijos klinikos personalui už galimybę naudotis klinikos įranga.
INTERESŲ KONFLIKTAS
35
IŠVADOS
1. S. mutans adhezija, ant skirtingų gamintojų bis-akrilo/ kompozito laikinų fiksuotų protezų medžiagų, statistiškai reikšmingai (p<0,001) skiriasi priklausomai nuo paviršiaus apdirbimo būdo.
2. Palyginus skirtingus medžiagų apdirbimo būdus pagal S. mutans adheziją, kliniškai tinkamiausiais pripažinti poliruoti bei poliruoti ir etanoliu nuvalyti laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršiai.
3. Nenustatytas statistiškai reikšmingas (p>0,05) S. mutans adhezijos pokytis ant etanoliu nuvalytų laikinų fiksuotų protezų medžiagų paviršių.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis gautais rezultatais, rekomenduojama visas laikinas fiksuotas restauracijas kruopščiai nupoliruoti ir nuvalyti etanoliu prieš jų cementavimą.
36
LITERATŪRA
1. Regish KM, Sharma D, Prithviraj DR. Techniques of Fabrication of Provisional Restoration: An Overview. Int J Dent. 2011;2011:1–5.
2. Blasi A, Alnassar T, Chiche G. Injectable technique for direct provisional restoration. J Esthet Restor Dent. 2018 Mar;30(2):85–8.
3. Ke Z, Yitong Y, Xiaodong W, Li D. Clinical application and material selection of provisional restorations. Hua Xi Kou Qiang Yi Xue Za Zhi. 2017;35(4):355–61.
4. Schwedhelm ER. Direct Technique for the Fabrication of Acrylic Provisional Restorations. J Contemp Dent Pract. 2006 Feb;7(1):157–73.
5. Gungor H, Gundogdu M, Yesil Duymus Z. Investigation of the effect of different polishing techniques on the surface roughness of denture base and repair materials. J Prosthet Dent. 2014 Nov;112(5):1271–7.
6. Freedman G. Polishing provisionals: Better, faster and easier. J Can Dent Assoc (Tor). 2006;72(9):809–12.
7. Wassell RW, St. George G, Ingledew RP, Steele JG. Crowns and other extra-coronal restorations: Provisional restorations. Br Dent J. 2002 Jun 15;192(11):619–30.
8. Hoseinkhezri F, Emadian Razavi S, Jalali H, Dorriz H. In vitro color stability of provisional restorative materials. Indian J Dent Res. 2012;23(3):388.
9. HAMMOND BD, COOPER JR, LAZARCHIK DA. Predictable Repair of Provisional Restorations. J Esthet Restor Dent. 2009 Feb;21(1):19–24.
10. Madhyastha P, Hegde S, Srikant N, Kotian R, Iyer S. Effect of finishing/polishing techniques and time on surface roughness of esthetic restorative materials. Dent Res J (Isfahan). 2017;14(5):326.
11. Cazzaniga G, Ottobelli M, Ionescu AC, Paolone G, Gherlone E, Ferracane JL, et al. In vitro biofilm formation on resin-based composites after different finishing and polishing procedures. J Dent. 2017 Dec;67:43–52.
12. Hatrick CD, Eakle WS. Dental materials : clinical applications for dental assistants and dental hygienists. In: Dental materials : clinical applications for dental assistants and dental hygienists. 2011. p. 304.
13. Soares IA, Leite PKB da S, Farias OR, Lemos GA, Batista AUD, Montenegro RV. Polishing Methods’ Influence on Color Stability and Roughness of 2 Provisional Prosthodontic Materials. J Prosthodont. 2019 Jun 13;28(5):564–71.
14. PATRAS M, NAKA O, DOUKOUDAKIS S, PISSIOTIS A. Management of Provisional Restorations’ Deficiencies: A Literature Review. J Esthet Restor Dent. 2012 Feb;24(1):26–38.
