Mišrūnų paršelių auginimas

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS

FAKULTETAS

GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

Giedrė Gabinaitienė

Mišrūnų paršelių auginimas

panaudojant specifinius pašarinius priedus

Darbo vadovai:

doc. dr. I. Miceikienė

habil. dr.prof. A.Mikelėnas

Kaunas, 2006 m.

Magistro darbas atliktas 2004 – 2006 metais V. Gabinaičio ūkyje, kiaulių fermoje.

Magistro darbą paruošė: Giedrė Gabinaitienė ___________________

Magistro darbo vadovai: doc. dr. I. Miceikienė

(LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra) ___________________

habil. dr.prof. A.Mikelėnas

( LVA Gyvulininkystės katedra) ___________________

Recenzentė: lektorė dr. N. Kvietkutė

(LVA Gyvulininkystės katedra) ___________________

TURINYS

ĮVADAS... 4

1. SKYRIUS (

)... 5

1.1 Lietuvoje veisiamos kiaulių veislės... 5

1.1.1 Specializuotos bekoninės – mėsinės veislės... 5

1.2. Kiaulių virškinimo trakto ypatumai... 8

1.3 Pašarai kiaulėms...11

1.4.1. Probiotikų ir probiotikų ...17

1.4.2. moksliniai bandymai, atlikti su pašariniais priedais, skirtais kiaulėms...20

1.4.3. pašarinių priedų paršavedėms „ARBOCEL RC“ bei paršeliams „VITACEL R 200“ poveikis... 25

2. SKYRIUS (

... 31

2.1. bandymo atlikimo vieta... 31

2.2. tyrimo atlikimo metodika... 32

3. SKYRIUS

... 36

3.1.1. Kiaulių raumeningumo ultragarsiniu prietaisu įvertinimo rezultatai... 36

3.2. kiaulių skerdimas... 45

IŠVADOS ... 47

NAUDOTŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS... 48

PRIEDAI... 50

SANTRAUKA... 56

SUMMARY...58

ĮVADAS

Pasaulis, kuriame mes gyvename ir dirbame, pastoviai kinta. Kiaulininkystė – nėra šio reiškinio išimtis, todėl mums reikia stengtis neatsilikti nuo mus veikiančių pokyčių. Stojimas į Europos Sąjungą ir tikėtinas kainų spaudimas šalyse kandidatėse – tai tik du pokyčiai iš daugelio.

Industrializacija, taupaus vartojimo gairės ir gyvūnų gerovė neabejotinai paveiks mūsų ateitį.

Galiausiai reikia tikėti, kad vartotojas per keletą ateinančių metų turės vis didesnę įtaką „kokybės“

nustatymui./5/

Kiaulininkystės sektorius Lietuvoje –gana įdomus. Šalia 30 stambių kompleksų šiandien respublikoje pramoniniu būdu kiaules augina keli šimtai žemės ūkio bendrovių ir privačių ūkininkų.

Dar keli tūkstančiai ūkininkų augina bekonus savita technologija, kurios pramone niekaip nepavadinsi. Laikoma nuo keliasdešimt iki kelių šimtų įvairiausių veislių paršelių, banda tai didinama, tai – pajutusi kainų nuosmukį – mažinama. Tuo pačiu kinta ne tik auginimo bei veisimo technologijos, bet ir pašarų sudėtis bei racionai. Visa tai sudaro kiaulių auginimo visumą. /5/

Per pastarąjį dešimtmetį, ypač aktyviai imta domėtis įvairiais pašariniais priedais, kaip probiotikais, prebiotikais, fitobiotikais ir simbiotikais, kurių pritaikymas duotų tą patį rezultatą – palaikytų reikiamą naudingų mikroorganizmų kiekį gyvulių virškinamajame trakte. Probiotikų panaudojimo efektyvumo esmė – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolinius pokyčius, gerinti maisto medžiagų pasisavinimą. Prebiotikai stimuliuoja žarnyno naudingų mikroorganizmų augimą, kurie išskiria specifinius fermentus ir padeda įsisavinti maisto medžiagas.

Fitobiotikams priskiriami augalinės kilmės preparatai, kurie aktyvina teigiamus mikroorganizmus ir slopina puvimo procesus virškinamajame trakte.

Šiuo metu pašarų rinkoje paršeliams siūlomų pašarinių priedų gausumas vis auga. Tad buvo nuspręsta smulkiau išsiaiškinti kai kurių specifinių pašarinių priedų įtaką paršelių mitybai bei augimui.

Pagrindinis šio darbo tikslas - išsiaiškinti, kokią įtaką kiaulių mišrūnų priesvoriams ir skerdenų savybėms, turi specialiai paruošti gyvo medžio celiuliozės pašariniai priedai –

„ARBOCEL RC „ ir „VITACEL R 200“. Gauti rezultatai apdoroti biometriniais skaičiavimo metodais ir padarytos atitinkamos išvados.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Lietuvoje veisiamos kiaulių veislės

Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs Lietuvos vietinių kiaulių gerinimas kartu buvo ir Lietuvos baltųjų kiaulių formavimosi pradžia, nors veislė pripažinta buvo daug vėliau – 1967 metais (aut. liudijimas Nr. 1094 – J. Šveistys, S. Devėnienė, B. Mažeikis, R Makoveckas, A. Malinauskas, A.

Poškaitytė, J. Čepinskis). Siekiant išsaugoti Lietuvos baltųjų kiaulių grynaveislinį tipą, Lietuvos

1 paveikslas. gyvulininkystės institute buvo suformuotos pilnos genealoginės struktūros mini populiacija. Dviejų genealoginių linijų bandą grynuoju veisimu numato veisti ir Veisiejų verslo ir technologijos mokykla. Kiaulių kontrolinio penėjimo duomenimis, vidutinis grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių priaugimas per parą – 730 g., lašinių storis – 19,9 mm. Lietuvos baltosios kiaulės gerai prisitaikę prie vietos gamtinių sąlygų. /6/

Lietuvos vietinės kiaulių veislė – XX amžiaus pabaigoje buvo ties išnykimo riba. Todėl Lietuvos gyvulininkystės institutas ėmėsi iniciatyvos išsaugoti šią senąją Lietuvos kiaulių veislę.

Lietuvos vietinės kiaulės dėl tvirto kūno sudėjimo, atsparumo ir didelio vislumo gali būti naudojamos kaip motininė kiaulių veislė įvairiuose kryžminimo variantuose. Vietines kiaules kryžminant su Norvegijos landrasais, gauti mišrūnai labai sparčiai auga, o jų skerdenos žymiai liesesnės. Kontrolinio penėjimo stotyje Lietuvos vietinių ir Norvegijos landrasų mišrūnai priaugo 958 g, 1 kilogramui priesvorio priaugti sunaudodami 2,75 p.v. /6/

1.1.1 Specializuotos bekoninės – mėsinės veislės

Švedijos jorkšyrai – pasižymi geru eksterjeru, jų gerai išreikštas bekoninis tipas – kūnas su lengva priekine dalimi. Švedijoje išauginamų veislinių jorkšyrų kuiliukų lašinių storis 10 mm, o kiaulaičių – 10,5 mm, nuo gimimo iki vertinimo gyvuliams priaugant vidutiniškai 590 – 610 g per parą. /6/

Landrasai – veislė išvesta iš Danijos vietinių ilgaausių kiaulių, vykdant selekciją. Kiaulės bekoninio tipo, efektyviai naudoja pašarus.

„Lietnorsvino“ duomenimis, Lietuvoje auginami Norvegijos landrasai iki 100 kg svorio gali priaugti per 145 dienas, nes jų prieaugis per parą 962 g, 1 kg prieaugio sunaudojant 2, 1 kg pašarų. Vidutinis 2 paveikslas. nugaros lašinių storis 8 – 11 mm, o raumeningumas – 59 – 63 proc., tačiau tokios raumeningos kiaulės yra lepios. /6/

Diurokai – veislė išvesta JAV. Kiaulės stambios, stiprios konstitucijos, intensyviai auga, labai raumeningos. Diurokų lašiniai ploni, todėl viena perspektyviausių tėvinių veislių, nes gauti mišrūnai pasižymi aukštos kokybės skerdenomis. Diurokai vertinami dar ir todėl, kad jų raumenyse esantys riebalai pagerina mėsos skonį. Vokietijoje veisiamų 3 paveikslas. diurokų vidutinis paros priesvoris – 977 g, sunaudojant 2,11 p.v., lašinių storis – 10,2 mm, raumeningumas – 59,2 proc. /6/

Pjetrėnai – veislė išvesta Belgijoje. Šios kiaulės raumeningos, dideliais kumpiais, bet labai lepios, silpnos konstitucijos, jautrios stresui. Kadangi streso genas susijęs su genais, sąlygojančiais aukštą raumeningumą, eliminuoti streso genus ir išlaikyti itin aukštą raumeningumą sunku. Pjetrėnų augimo intensyvumas, lyginant su kitomis tėvinėmis

4 paveikslas. veislėmis, yra mažesnis. Dėl lepumo ir kuilių kritimo pavojaus labai dažnai naudojami ir kitų veislių mišrūnai kuiliai. /6/

. Hempšyrai – veislė kilusi iš Anglijos, Hempšyro grafystės, tačiau apie jų kilmę tikslesnių duomenų nežinoma. Jų penėjimosi ir mėsinės savybės geros.

Tai tėvinė veislė, nors raumeningumu hempšyrai ir neprilygsta pjetrėnams bei diurokams. Veislė turi mažesnę perspektyvą ir dėl dažno RN geno, apsprendžiančio glikogeno kiekį raumenyse,

pasitaikymo veislėje. Nors laikoma, kad šviežia 5 paveikslas. hempšyrų mėsa yra puikios kokybės, tačiau tinka ne visų tipų perdirbimui, nes mėsa gali įgauti rūgštoką skonį. Kaip tėvinė linija kartais naudojami hempšyrų ir diurokų kuiliai. /6/

1.2 Kiaulių virškinimo trakto ypatumai

Kiaulių virškinimo traktas sudarytas iš 5 pagrindinių dalių: burna, stemplė, skrandis, plonosios ir storosios žarnos. Virškinimas pirmiausia prasideda burnoje, veikiant seilių fermentams.

Kiaulės pašarą paima liežuviu arba kapliais, o vertina jautria knysle. Kiaulės ėsdamos skystą pašarą čepsi, nes jų burnos kampai gana toli nuo snukio galo ir ėdant būna atdari. Kiaulės kramto mažai ir nerūpestingai, todėl stambius pašarus – šakniavaisius, grūdus – prieš šeriant reikia susmulkinti.

Kiaulių seilių sekrecija yra periodinė – seilės sekretuojamos tik ėdant. Kiaulės per parą išskiria 15 l seilių. Jų kiekis priklauso nuo pašaro. Kiaulių seilėse amilolitinių fermentų yra daugiau nei kitų žemės ūkio gyvulių, yra sausų medžiagų – 0,45 proc., iš jų 57,5 proc. organinių ir 42,5 proc.

neorganinių medžiagų, pH 8,1 – 8,47. Pašaras iš burnos ertmės stemple patenka į skrandį, kur jis apdorojamas mechaniškai ir chemiškai. Kaip žinome, kiaulių skrandis vienkameris, sudėtinis.Savo anatomine sandara jis yra lyg pereinamasis tarp vienkamerio ir daugiakamerio skrandžio. Kiaulių skrandžio didelė kardialinė zona – užima apie pusę bendro skrandžio ploto. Skrandžio sulčių pH 0,7 – 2,0. Skrandyje pašaras šiek tiek pamaišomas ir sugula sluoksniais. Todėl kiaulių skrandyje virškinami kartu angliavandeniai ir baltymai. Angliavandenius virškina seilių ir pašaro fermentai bei pašaro bakterijos. Reiškia kuo geresnė pašaro kokybė, tuo geriau virškinami angliavandeniai.

Todėl šiuo metu didelis dėmesys ir yra skiriamas pašarų priedų sudėčiai bei veikimui kiaulių virškinimo trakte. Skrandžio sekreciją lemia ir pašaro drėgnumas (60 %). Kuo didesnis drėgnumas, tuo silpnesnė skrandžio sulčių sekrecija ir mažesnis rūgštingumas. Skrandžio turinys į žarnas pradeda pereiti ėdant arba tuoj pat po ėdimo, t.y. skrandyje ilgai neužsibūna. Pirmomis valandomis po ėdimo turinys pereina greitai, o po 4 – 6 h pradeda lėtėti ir jau po 7 – 8 h labai mažai skrandžio turinio pereina į žarnas. Kuo daugiau skrandyje pašaro, tuo greičiau jis pereina į žarnas. Plonosios žarnos skirstomos į tris dalis: dvylikapirštę, tuščiąją ir klubinę žarnas. Iš skrandžio pašaras patenka į dvylikapirštę žarną, kur veikia kasos sultys, tulžis bei žarnų sultys. Suvirškintas maistas ir virškinimo sultys plonosiose žarnose atrodo kaip vienalytė skysta masė. Ji vadinama chimusu.

Chimuso pas kiaules būna daug – 50 litrų. Plonųjų žarnų judėjimas susijęs su raumenų veikla. Joms susitraukiant, turinys gerai susimaišo su virškinimo sultimis ir pamažu stumiamas išilgai virškinamo trakto. Plonosiose vyksta rezorbcija. Kiaulių storosiose žarnose yra mikroorganizmų ir mielių. Jose virškinama celiuliozė. Rūgimas vyksta aklojoje žarnoje, kuri yra tarytum mikroorganizmų inkubatorius. Rūgimo metu susidaro lakiosios riebiosios rūgštys. Kiaulių storosiose žarnose chimusas išbūna 16 – 20 h. ir virškinimas čia vyksta silpniau negu plonosiose.

Storųjų žarnų funkcijos yra baigti virškinti nesuvirškintas maisto medžiagas (virškinimas su

burna

stemplė

Plonosios žarnos skrandis

Storosios žarnos burna

stemplė

Plonosios žarnos skrandis

Storosios žarnos

fermentų ir mikroorganizmų pagalba), rezorbuoti maisto medžiagas bei vandenį ir suformuoti išmatas. Kiaulės per parą pašalina vidutiniškai apie 1 – 3 kg išmatų. /1/.

Didžiausia talpa kiaulių virškinamajame trakte pasižymi plonosios žarnos. Pagal 1 diagramą – 9,2 litro. Mažiausia talpa aklosios žarnos – 1, 6 litro.

1 diagrama. Kiaulių virškinamojo trakto talpa.

2 diagramoje pavaizduotas kiaulių virškinamojo trakto atskirų sudedamųjų dalių ilgis.

Ilgiausios yra plonosios žarnos – 18,3 m. Kaip jau buvo minėta, jose vyksta pagrindinė rezorbcija.

29,2%

33,5%

5,6%

31,7% skrandis (8,0 L)

plonosios žarnos (9,2 L)

akloji žarna (1,6 L) gaubtinė žarna (8,7)

2 diagrama. Kiaulių virškinamojo trakto ilgis. ( Moran, 1982).

3 diagrama. Fermentų virškinimo aktyvumas kiaulių organizme.

0 1 2 3 4 5 6 7

laktazė

lipazė

maltazė

amilazė Pepsinas

Tripsinas

Fermentų virškinimo aktyvumas kiaulių organizme, priklauso nuo augimo periodo.

\fl \f l bk\ fik2

Laktazė: skaido pieno cukrų.

Lipazė: skaido riebalus Maltazė: skaido cukrų Amilazė:skaido krakmolą Pepsinas:skaido baltymus Tripsinas:skaido baltymus

Amžius savaitėm

.

Kaip matome pagal 3 diagramą, fermentų aktyvumas kiaulių organizme veikia skirtingai pagal amžių. Pvz.: laktazė – aktyviausia pirmomis paršelių gyvenimo dienomis, tada ji skaido pieno cukrų, taip iki 3 savaičių amžiaus, t.y. iki paršelių nujunkymo arba kada jie pradeda gauti papildomo pašaro. Lipazės veikimas suaktyvėja nuo 4 amžiaus savaitės, kai pradedami skaidyti besikaupiantys riebalai paršelių organizme. Maltazė, kuri skaido cukrų aktyviausiai veikia paršeliams esant mėnesio amžiaus, tuo tarpu amilazė ypač staigiai veikia ketvirtoje paršelių amžiaus savaitėje, ji intensyviai skaido krakmolą. Pepsino aktyvumas kyla jau nuo pirmųjų paršelių gyvenimo dienų ir vis didėja, taip iki 7 savaitės. (Dipl. Ing. FH Stephani Sterr , University of applied Science Nurtingen – Geislingen. Function of the digestive system of pigs).

77,9%

0,9%

21,2% plonosios žarnos (18,3 m)

akloji žarna (0,2 m) gaubtinė žarna (5,0m)

1.3 Pašarai kiaulėms

Kiaulių šėrimo tipas labai priklauso nuo pašarų bazės, kiaulių fermos paskirties.

Intensyvios kiaulininkystės šalyse taikomas šėrimas koncentratais, nes koncentruotų pašarų pašarinio vieneto savikaina mažiausia. Koncentratus lengva transportuoti, sandėliuoti, paprasta ir pigi jų paruošimo technologija. Lietuvoje kiaulės turėtų būti šeriamos koncentruotų pašarų racionais, kurių 80 proc. sudarytų pašariniai grūdai ir 15 proc. baltymų – mineralų - vitaminų priedai. Didžiausią kiaulėms sušeriamų pašarų dalį sudaro varpiniai grūdiniai pašarai: miežiai, kviečiai, kukurūzai, rugiai... Pagal baltymų pilnavertiškumą geriausi gyvulinės kilmės baltymingi pašarai: nenugriebtas pienas, išrūgos, pasukos... Neturint pakankamai gyvulinės kilmės pašarų, racionus galima subalansuoti naudojant ankštinius grūdinius pašarus (žirniai, vikiai, lubinai, rapsų grūdai...) bei išspaudas ir rupinius (sojų išspaudos ir rupiniai, saulėgrąžų išspaudos ir rupiniai...).

Tačiau reikia prisiminti, kad šiuo atveju būtina įmaišyti bent dalį gyvulinės kilmės pašarų. Šeriant kiaules, didelę dalį koncentruotų pašarų galima pakeisti sultingaisiais pašarais (bulvės, cukriniai runkeliai, morkos...). Švieži sultingieji pašarai turi vidutiniškai 75 – 90 proc. vandens ir labai gerai suvirškinamų angliavandenių: cukraus arba krakmolo. Vasaros metu kiaules tikslinga šerti žaliuoju pašaru. Žaliajame pašare gausu pilnaverčių proteinų, karotino, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų E, K ir biologiškai aktyvių medžiagų. Dėl to žaliasis pašaras labai reikalingas veisliniams gyvuliams. („Kiaulių auginimas“, Vet Info 2003/8-9, „Pašarai kiaulėms“. P. 39 - 43)

Šiais laikais vis populiarėjant ekologiškam ūkininkavimui, keičiasi ne tik laikymo tipai, bet ir pašarai. Siekiama gauti kuo daugiau ir geresnės kokybės produkcijos iš gyvulininkystės. Au- ginant kiaules ekologiškai, didelis dėmesys turi būti skiriamas kiaulių šėrimui. Jas reikia šerti ekolo- giškais, geros kokybės pašarais, tenkinančiais gyvulio organizmo poreikius. Ekologiniuose ūkiuose gyvuliai dažniausiai šeriami ūkyje išaugintais pašarais. Prievartinis šėrimas yra draudžiamas. Pa- grindinis prieauglio pašaras turi būti natūralus pienas. Pageidautina, kad tai būtų motinos pienas.

Paršeliai natūraliu pienu turėtų būti girdomi ne trumpiau kaip 40 dienų. Todėl šiuo atveju visiškai netinka ankstyvas paršelių nujunkymas. Kaip jau buvo minėta, kiaulių dienos racionas turi būti pa- pildytas stambiaisiais, žaliaisiais arba džiovintais pašarais, silosu. Su žole ir žaliuoju pašaru jos gau- na daug visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Žolę ir žaliąjį pašarą kiaulės noriai ėda ir gerai pasisavina. Kiaulės, šeriamos per visą ganymo sezoną žole ar žaliuoju pašaru, veda sveikus ir įvairioms ligoms atsparius paršelius. Ekologiškai auginamos kiaulės gali būti šeriamos iš- rūgomis, nugriebtu pienu ar kitais perdirbtais pieno produktais. Tačiau joms negalima duoti jokių augimą skatinančių ar lėtinančių preparatų, sintetinių, apetitą žadinančių medžiagų, konservantų,

genetiškai pakeistų ir cheminėmis medžiagomis apdorotų pašarų, stimuliatorių, hormonų, pašarinių antibiotikų. (J. Kriauzienė, I. Butvytienė, 2003/09).

Pastaruoju metu nemažai ūkininkų pradėjo domėtis, ar kiaulėms galima duoti rugių. Pagal mokslininkų rekomendacijas rugiai kiaulių pašaruose gali sudaryti tik iki 30 procentų. Lazdijų rajo- ne Veisiejų verslo ir technologijos mokykloje konsultantai pabandė šių pašarų kiekį padidinti iki 50 procentų. Yra žinoma, kad rugiuose yra medžiagų, kurias kiaulės sunkiai virškina, tačiau, pridėjus fermentų priedų, virškinamumą galima padidinti. Rugių virškinamumui pagerinti bandomosios gru- pės kiaulėms prie pašarų buvo pridėta priedų, kurių sudėtyje yra fermentų kompozicijos VILZIM MR – tai grybinės ir bakterinės kilmės fermentų kompleksas, kuris pagerina rugių virškinamumą.

Vienai tonai kombinuotojo pašaro pakanka 0,5 kg multienziminės fermentų kompozicijos.

Bandymas truko 120 dienų. Buvo sudarytos 2 analogiškos Lietuvos baltųjų veislės nujun- kytų paršelių grupės (kiekvienoje po 12). Kontrolinės grupės paršeliai buvo šeriami rugiais, mie- žiais, grikiais, kvietrugiais (lygiomis dalimis), bulvėmis, šakniavaisiais, pienu ir baltyminiais papil- dais. Jiems buvo gaminamas drėgnas šių pašarų mišinys. Bandomosios grupės paršai gavo sausų, ūkyje paruoštų kombinuotųjų pašarų. Kontrolinės grupės kiaulėms per bandymą sušerti pašarai kai- navo 399 Lt pigiau negu bandomosioms, tačiau, kad kontrolinės kiaulės pasiektų bandomųjų kiaulių svorį, jas reikėtų auginti dar 33 dienas ir kiekvienai papildomai sušerti po 88,5 kg pašarų, kurie kai- nuotų 36,29 Lt. Bandomosios grupės kiaulės 1 kg priesvorio priaugti suvartojo 1,71 kg pašarų ma- žiau negu kontrolinės grupės. Iš viso per 120 bandymo dienų bandomosios grupės paršai suėdė po 61 kg mažiau pašarų, bet priaugo vidutiniškai po 19 kg daugiau negu kontrolinės. Kiaulių augimo intensyvumas taip pat buvo skirtingas. Bandomosios grupės kiaulės vidutiniškai per parą priaugo po 158 g daugiau negu kontrolinės. Šios grupės kiaulių augimo tempai prilygo ES šalių lygiui. Bando- mosios grupės kiaulių augimo intensyvumas tolygiai didėjo iki 80 kg svorio. Nuo 80 kg svorio, kad padidėtų raumeningumas, pašarų buvo duodama mažiau, todėl priesvoriai nedidėjo. Paskutiniojo svėrimo metu aparatu Piglog-105 buvo nustatytas kiaulių raumeningumas ir lašinių storis. Apdoro- jus matavimo duomenis, abiejų grupių kiaulės buvo suskirstytos į klases pagal SEUROP klasifikaci- ją. Esant vienodam svoriui, raumeningesnės buvo bandomosios grupės kiaulės. (L. Navickienė, E.

Paulauskas, 2003/08).

Pasaulio ir ES rinkose didesnę paklausą turi liesa ir raumeninga mėsa. Liesesnės mėsos reikalauja ir Lietuvos vartotojai, tad kiaulių augintojams iškyla naujas tikslas – penėti kiaules taip, kad jų skerdenoje susikauptų kuo mažiau riebalų. Be to, nuo 2002 m. gegužės Lietuvoje įvesta nau- ja atsiskaitymo už realizuotus gyvulius tvarka ūkininkus ir žemės ūkio bendroves skatina auginti raumeningesnes kiaules. Siekiant nustatyti nevienodo šėrimo lygio įtaką skirtingos lyties ir genotipo kiaulių augimui, raumeningumui, pašarų suvartojimui bei ekonominiams rodikliams, Smilgių žemės

ūkio bendrovėje (Panevėžio r.) buvo atliktas parodomasis kiaulių šėrimo bandymas, kuris truko 93 dienas. Bandymo metu trijų grupių kiaulaitės ir kastratai (Švedijos jorkšyrai bei Lietuvos baltųjų ir Švedijos jorkšyrų mišrūnai) buvo šeriami skirtingo maistingumo kombinuotaisiais pašarais su paša- rų papildais. Visų grupių kiaulėms buvo sudarytos vienodos laikymo sąlygos, bet taikytas skirtingas šėrimo lygis. Buvo nustatyta, kad I ir II grupės kiaulės per bandymo laikotarpį vidutiniškai užaugo atitinkamai po 6 ir 9 kg daugiau negu kontrolinės. Atskirais augimo periodais kontrolinės ir tiriamų grupių kiaulių augimo dinamika bei intensyvumas buvo skirtingas. I ir II grupės kiaulės vidutiniškai per parą priaugo po 13 ir 42 g daugiau negu kontrolinės. Visose grupėse sparčiau augo Lietuvos bal- tųjų ir Švedijos jorkšyrų (ŠJ) mišrūnai. Kontrolinėje grupėje mišrūnai augo sparčiau už grynaveis- lius ŠJ vidutiniškai po 195 g, o I ir II grupėse atitinkamai po 55 ir 135 g per parą. Visų grupių kast- ratai augo greičiau negu kiaulaitės.

Priklausomai nuo kiaulių auginimo technologijos, laikymo būdo ir kitų veiksnių, pašarų są- naudos kiaulienos gamybos kaštuose sudaro 65-85 proc. Todėl mažinant kiaulienos savikainą visa- da kreipiamas dėmesys į pašarus. (E. Paulauskas, E. Kizienė, 2003/05).

1.4 Pašarų priedai kiaulėms

Siekiant padidinti kiaulių produktyvumą, pagerinti maisto medžiagų įsisavinimą, pagreitinti arba sulėtinti medžiagų apykaitos procesus gyvulio organizme, gyvulininkystės praktikoje plačiai naudojami pašarų priedai.

Pašarų priedai (R 1831/2003/EC) – medžiagos, mikroorganizmai ar preparatai, išskyrus pašarines žaliavas ir premiksus, kurie yra sąmoningai dedami į pašarą ar vandenį, tam, kad atliktų vieną ar kelias iš šių funkcijų:

9 teigiamai veiktų pašaro savybes,

9 teigiamai veiktų gyvūninių produktų savybes, 9 patenkintų gyvūnų mitybinius poreikius, 9 teigiamai veiktų gyvūnų produkcijos aplinką,

9 teigiamai veiktų skrandžio ir žarnyno mikroflorą ar pašaro virškinamumą, o tuo pačiu ir gyvūnų produkciją, elgesį ar gerovę,

9 turėtų kokcidiostatinį ar histomonostatinį poveikį. (S. Trumpickaitė - Dzekčiorienė, 2005 m.).

.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje gyvulininkystėje buvo naudojami pašariniai antibiotikai.

Antibiotikai – tai mikroorganizmų sintetinama specifinė biologiškai aktyvi medžiaga, slopinanti tam tikrų mikroorganizmų augimą ir vystimąsį (bakteriostatinis veikimas) arba sunaikinanti juos (baktericidinis veikimas). Antibiotikai, slopindami patogeninę virškinamojo trakto mikroflorą, sudaro geresnes sąlygas kitiems, organizmui naudingiems mikroorganizmams vystytis, padidina virškinamųjų fermentų sekreciją bei maisto medžiagų įsisavinimą, pagerina amino rūgščių ir vitaminų įsisavinimą, pagerina gyvulių apetitą. Kadangi antibiotikų preparatų likučių nustatymo metodai yra sudėtingi ir brangūs, iki šiol neaiškios jų veikimo pasekmės tiek gyvulių, tiek žmonių sveikatai, gamtai. Griežtėjant maisto saugos reikalavimams pašarinių antibiotikų naudojimas tapo ribotas. Nuo 2006 m. ES planuoja uždrausti naudoti pašarinius antibiotikus ūkinės paskirties gyvūnų produktyvumui didinti.( doc. dr. Jurgis Kulpys, dr. Andrejus Jerešiūnas, 2005 m.). Kaip alternatyva pašariniams antibiotikams, bus naudojami:

¾ Probiotikai

¾ Prebiotikai

¾ Organinės rūgštys

¾ Fermentai

¾ Mikroelementai

¾ Augalai

¾ Imuninės sistemos stiprintojai (S. Trumpickaitė - Dzekčiorienė, 2005 m.).

Štai l lentelėje pateikiama keletas firmų bei jų siūlomų pašarinių priedų, pasižyminčių probiotiniu ir prebiotiniu veikimu, įvairioms kiaulių grupėms:

1 lentelė. Pašariniai priedai

Firma Produktai Veikimas

UAB „Moguntia Baltija“ „VITACEL R 200“ Natūralus pašaro priedas, kuris gerina paršelių organizmo gebėjimą įsisavinti baltymus ir skatina naudingosios žarnyno mikrofloros vystymąsi.

„Biochem“

Importuotojas UAB „Dimell Baltic“

„BioPlus 2B...“ Daugiau nei vien probiotikas.

Konkuruojantis veikimas – išstumia ir organizmo Gram – ir Gram + patogenines

bakterijas, kiaulių žarnyne sukuria stabilią mikroflorą, veikiant fermentams, kuriuos gamina preparate esantys mikroorganizmai, geriau virškinamas pašaras.

Biomin

Bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Veta“

„Biotronic“ Kontroliuoja kenksmingų bakterijų augimą ir skatina palankią mikroflorą, padidina virškinamumą ir pagerina metabolizmą, aprūpina sveiką kiaulių žarnyno mikroflorą (prebiotinis užpildas).

“Optivite Limited” “Genex Pig” Tai natūralios kilmės pašaro priedas visų amžiaus kiaulių grupėms, sinergetinis lakiųjų riebiųjų rūgsčių ir jų amonio druskų, eterinių aliejų ir augalų ekstraktų mišinys silikoninio rišiklio pagrindu. Mažina galimybes susirgti klinikinėmis ir subklinikinėmis ligomis, gerina žarnyno mikrofloros sudėtį.

1.4.1 Probiotikų ir prebiotikų veikimas

Pastaraisiais metais mokslininkai, gvildendami mikrobines virškinamojo trakto problemas, vis dažniau akcentuoja probiotikų, prebiotikų, simbiotikų ir probiotinių preparatų svarbą. Žodis

„probiotikai“, išvertus iš graikų kalbos, reikštų „gyvybei“, skirtingai nuo termino „antibiotikai“ –

„nukreiptas prieš gyvybę“. Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai arba fermentuoti jų produktai, darantys teigiamą poveikį žmonių ir gyvulių sveikatai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį sąstatą. Būtinas probiotiko komponentas – gyvos mikrobų ląstelės. Amerikoje 1920 – 1922 metais terapiniais tikslais praktiškai buvo pradėtos naudoti acidofilinės laktobacilos – probiotikų užuomazgos. Tuo tarpu labiau domėtis probiotikais pradėta tik daugiau kaip prieš du dešimtmečius, kai dėl nesaikingo antibiotikų vartojimo pablogėjusi ekologinė padėtis sukėlė žmonių ir gyvulių mikrobiocenozinius pažeidimus, paplito antibiotikams atsparios bakterijos. (Dr. Almantas Šimkus, 2004/08).

Britų mokslininkas Roy Fuller, pirmasis išpopuliarino probiotikų apibrėžimą. Pasak šio mokslininko probiotikai yra gyvas mikrobinis maisto priedas, kuris palankiai veikia daugybę gyvulių, pagerinant žarnyno mikrobinį balansą.

(http://www.medicinalfoodnews.com/vol01/issue1/pro011.htm).

Šiuo metu probiotikai vis labiau imti naudoti tiek gyvulių, tiek žmonių mityboje.

Probiotikai yra tarsi maistas, sudarytas iš gyvų bakterijų, kurios teigiamai veikia sveikatą, nes sveikatos sąvoka šiuo metu ypač aktuali tiek žmonių ir gyvulių atžvilgiu.

(http://www.medicinalfoodnews.com/vol02/issue7/biotic.htm).

Pirmasis prebiotikų sampratą, 1995 m., suformulavo R. Gibsonas. Prebiotikais buvo vadinama tam tikrų medžiagų dietiniai priedai. Prebiotikai gyvūno virškinimo trakte neabsorbuojami, bet teigiamai veikia šeimininko organizmą ir aktyvina naudingos mikrofloros metabolizmą. Dažnai į probiotikų mišinius įterpiami prebiotikai, kurie ne tik padeda probiotikams įsitvirtinti, bet ir stimuliuoja organizmo mikroflorą. Taigi prebiotikus galima vadinti probiotikų stimuliatoriais Pavyzdžiui, preparate „Bifiliz“ yra lizocimo ir gyvų bifido bakterijų. Lizocimas pagerina bifido ir laktobakterijų adhezines savybes – pagerėja imunitetas, stimuliuojama regeneracija, paryškėja daugelis kitų biologinių savybių. Dažniausiai naudojami prebiotikai yra oligosacharidai, inulinas, laktulozė. Kaip jau minėta, prebiotikai žarnyne nevirškinami, storąsias žarnas jie pasiekia beveik nepakitę. Ten jie stimuliuoja žarnyno mikroorganizmų augimą.

Augdamos žarnyno bakterijos išskiria fermentus, kurie skaldo prebiotikus į rūgštis, o šios slopina ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi. Žmonių ir gyvulių organizme nėra atitinkamų fermentų

jiems skaidyti. Prebiotikai nehidrolizuoja ir nepasisavinami plonosiose žarnose. Storosiose žarnose juos skaido intestianalinė mikroflora, daugiausia bifido bakterijos, gaminančios fermentą hidrolizę, o jų skilimo produktus CO2 ir organines rūgštis jos panaudoja kaip energijos šaltinį. Kaip ir visi probiotiniai preparatai, prebiotikai nėra toksiški organizmui ir nesukelia jokių šalutinių reakcijų.

(Dr. Almantas Šimkus, 2004/09).

Reikalavimai prebiotikams

¾ Jie negali hidrolizuotis ir absorbuotis viršutinėse virškinimo trakto dalyse;

¾ Turi būti vieno arba riboto kiekio naudingų normalios žarnyno mikrofloros atstovų, stimuliuojančių jų augimą arba metabolitinį aktyvumą selektyviniu substratu;

¾ Turi gerinti žarnyno mikrofloros sudėtį, tuo pačiu ir gyvulio fizinę būklę.

Probiotikų funkcijos

™ atnaujina natūralios mikrofloros balansą;

™ reguliuoja rūgštingumą;

™ padeda fermentuoti laktozę iki pieno rūgšties;

™ skatina vitaminų ir aminorūgščių pasisavinimą;

™ skatina B grupės vitaminų, baktericidiškai veikiančių medžiagų gamybą;

™ stiprina imunitetą;

™ padeda pašalinti toksinus, cholesterolį;

™ slopina kancerogenų, mutagenų gamybą;

™ reguliuoja žarnyno funkcijas.

Pasak Dr. Algimanto Šimkaus, 2004 m. bandymais jau nustatyta, kad raumenų kiekis skerdienoje 30-50 proc. priklauso nuo šėrimo. Mikroorganizmų vaidmuo visose kiaulininkystės veiklos srityse yra labai reikšmingas. Yra mikrobų, kurie sugadina pašarus, neigiamai veikia gyvulio organizmą. Patogeninė mikroflora žeidžia gyvulių virškinimo sistemos veiklą, o naudingi mikroorganizmai – probiotikai – normalizuoja žarnyno veiklą, gerina pašarų maistinę vertę, pašaro maistingųjų dalių pasisavinimą ir didina gyvulių produktyvumą.

Tiriant probiotinių ir prebiotinių preparatų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, net yra sudaryta probiotikų ir prebiotikų Tarptautinė mokslinė asociacija. Šios asociacijos misija yra sukurti ir platinti aukštos kokybės informaciją apie mokslinius tyrinėjimus probiotikų ir prebiotikų sferoje,

daryti pažangą tolesniems moksliniams įrodymams pagrįsti bei didinti sveikatingumą probiotiniais ir prebiotiniais produktais pasauliniu mastu. (http://www.isapp.net/).

Inauguracinis Tarptautinės mokslinės probiotikų ir prebiotikų asociacijos susitikimas įvyko 2002 m. gegužės 3 - 5 d. Londone, Kanadoje, Ontarijoje. 63 akademikų grupė, daugelis mokslininkų iš viso pasaulio buvo sušaukti padiskutuoti apie mokslinę svarbą, susijusią su probiotikais ir prebiotikais. ( Reid G., Sanders ME., Gaskins HR., Gibson GR., Mercenier A., Rastall R., Roberfroid M., Rowland I., Cherbut C., Klaenhammer TR.,.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=PubMed&list_uids=12869879&

dopt=Abstract).

1.4.2 Moksliniai bandymai, atlikti su pašariniais priedais, skirtais kiaulėms.

Probiotikai kaip pašaro priedai pasaulyje ir Lietuvoje pradėti naudoti palyginti neseniai, todėl duomenų apie jų efektyvumą, įtaką gyvulių augimo spartai bei mėsos kokybei yra nedaug.

Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkai ištyrė probiotikų „Yeasture“ ir „Microbond“ įtaką kiaulių penėjimosi ir mėsinėms savybėms bei mėsos kokybei. Bandymas su šiais probiotikais buvo atliktas Marijampolės rajono ūkininko kiaulių fermoje. Tyrimams atrinkti nujunkyti 45 dienų Vokietijos landrasų bei pjetrėnų mišrūnai ir sudarytos trys gyvulių grupės (kontrolinė, I tiriamoji, II tiriamoji). Į tiriamosios grupės penimų kiaulių pašarus buvo įmaišoma probiotikų (2 kg/t miltų).

Tiriamųjų grupių kiaulės pirmoje penėjimo pusėje (iki 103 d.) vidutiniškai priaugo: šeriamos pašarais su „Yeasture“ priedu – 20,46 proc., o su „Microbond“ - 22,93 proc. daugiau negu kontrolinės grupės gyvuliai, antroje penėjimo pusėje (daugiau kaip 103 d.) atitinkamai - 18,7 ir 12,1 proc. Per visą bandymo laiką tiriamųjų gyvulių masė atitinkamai padidėjo 16,3 ir 13,7 kg, t.y. 20 ir 16,8 proc. daugiau negu kontrolinės grupės kiaulių. Vidutinis priesvoris per parą kiaulių, gavusių probiotikų „Yeasture“, buvo 114 g arba 20 proc., o „Microbond“ – 96 g arba 16,9 proc. didesnis negu kontrolinės grupės paršų. Kiaulių kontrolinio skerdimo ir mėsos fizinių cheminių savybių tyrimo rezultatai parodė, kad probiotiniai preparatai 2 proc. pagerino skerdienos išeigą, turėjo įtakos mėsos virimo nuostoliams, vandens rišlumui bei mėsos kietumui. Kiaulių, šertų pašarais su preparatu“Microbond“, mėsos virimo nuostoliai buvo 6,11 proc., o „Yeasture“ – 5,43 proc. mažesni negu kontrolinės grupės. Vandens rišlumas kiaulių, gavusių „Yeasture“, mėsoje buvo 1,8 proc., o

„Microbond“ – 3,25 proc. didesnis negu kontrolinės grupės. Vandens rišlumas bei virimo nuostoliai yra svarbios mėsos savybės. Mėsos vandens rišlumas labai svarbi savybė, gaminant dešras. Kuo vandens rišlumas didesnis, tuo lengviau pagaminti geros kokybės gaminį. Kontrolinės grupės gyvulių mėsos kietumas, kuris turi tiesioginės įtakos mėsos gaminių kokybei bei mėsos vertei, buvo didžiausias. Kontrolinių gyvulių mėsa buvo 47,18 proc. kietesnė negu kiaulių, gavusių

„Microbond“, ir 6,9 proc. negu gavusių „Yeasture“ probiotikų. Sausųjų medžiagų daugiausia buvo kiaulių, šertų pašarais su „Microbond“ priedais, mėsoje. Minėtosios grupės gyvulių mėsoje taip pat rasta šiek tiek daugiau baltymų. Remiantis atliktais mėsos fizinių cheminių savybių tyrimais, galima teigti, jog probiotiniai preparatai pagerina mėsos kulinarines savybes ir kitus fizinius cheminius rodiklius. /14/.

Dar vienas bandymas su probiotiniu priedu paršeliams buvo atliktas Izraelyje. Probiotikų pardavimai labai auga, dėl antibiotikų uždraudimo Europos sąjungoje ir vartotojai vis labiau

supranta sąvoką „naudingas, saugus maistas“. Tai liečia ir gyvulius. „Probactrix“ – tai probiotinis skystas maisto priedas, turintis saprofitinį E. Coli štamą (ATCC 202226) ir kuris buvo išbandytas paršelių diarėjos bakterijų stabdymui. Šio produkto buvo duodama paršeliams kasdien po 3 ml.

Diarėjos atveju, kontrolinei grupei buvo duodama antibiotikų advocino ir gentamycino. Aprašomi toki parametrai kaip: diarėjos atvejai, mirtingumo dažnumas, paršelių svorių vidurkiai nujunkant ir kasdieniniai priesvoriai. Gauti rezultatai parodė, kad 6,6 proc. sumažėjo diarėjos atvejų

„Probactrix“ paršelių grupėje, lyginant su kontroline grupe. Taip pat mirtingumo dažnumas, priklausantis nuo diarėjos, „Probactrix“ ir kontrolinėje grupėje buvo atitinkamai 4,32 proc. ir 10,91 proc., t.y. „Probactrix“ grupėje sumažėjo 6,59 proc. Paršelių svorių vidurkiai nujunkant ir priesvorių padidėjimai buvo pastoviai didesni „Probactrix“ grupėje 3,966 g ir 219 g, negu kontrolinės grupės atitinkamai 3,555g ir 198 g. (A. Hadani, D. Ratner and O. Doron, „PROBACTRIX PROBIOTIC IN THE PREVENTION OF INFECTIOUS BACTERIAL DIARRHOEA OF PIGLETS“).

Atliekant šį bandymą, buvo sudarytos dvi paršelių grupės. Bandomojoje grupėje buvo atrinkti 764 paršeliai, o kontrolinėje 275 paršeliai.

2 lentelė. Mirtingumo dažnumas ir diarėjos pasireiškimai paršeliams profilaktiškai duodant „Probactrix“ priedo, lyginant su kontroliniais paršeliams, duodant jiems antibiotikų.

Rezultatai Vados pavad. .

Paršelių sk.

Mirtingumas (%) Diarėja (%)

Probactrix- 60 764 84 (11) 33 (4.3)

Control- 22 275 45 (16.4) 30 (10.9)

Pagal 2 lentelės duomenis nustatyta, kad diarėjos atvejų sumažėjo 6,6 proc. Lyginant su kontroline grupe. Mirtingumas kontrolinėje grupėje 5,4 proc. didesnis nei „Probactrix“ grupėje.

3 lentelė. Chi-square analizė mirtingumo dažnumui nustatyti „Probactrix“ ir kontrolinėje grupėse. (Chi-square - 15.62 P<0.001)

Grupės Rezultatai Suma

Probactrix Stebimi Laukiami %

Nugaišę dėl

diarėjos 33 46.33 4.32 3.83

Atsitiktinė

1 mirtis 51 48.53 6.68 0.13

Išlikimas

680 669.14 89.01 0.18

Kontrolinė grupė

(Antibiotikai)

Nugaišę dėl

diarėjos 30 16.67 10.91 10.65

Atsitiktinė

1 mirtis 15 17.47 5.45 10.35

Išlikimas

230 240.89 83.64 0.49

Analizuojant 3 lentelės duomenis matoma, kad mirtingumo dažnumas, priklausantis nuo diarėjos, „Probactrix“ grupėje sumažėjo 6,59 proc. Kontrolinėje grupėje buvo atitinkamai 10,91 proc. ir 4,32 proc. „Probactrix“ paršelių grupėje. Atsitiktinių mirčių sumažėjo 1,23 procentais. Taip pat paršelių išlikimas padidėjo 5,37 proc., lyginant su kontroline paršelių grupe.

Nujunkant paršelius buvo sudarytos atitinkamai dvi grupės: bandomųjų 680 paršelių ir kontrolinių 230 paršelių.

4 lentelė. Paršelių svorių vidurkiai nujunkant ir priesvorių vidurkiai „Probactrix“ ir kontrolinėje grupėse.

Rezultatai Vados

pavad.

Paršelių sk.

Paršelių svorių vidurkis±S D (g.)

Paršelių svorių vidurkis lyginant su kontroline grupe (%)

Priesvorių vidurkiai± SD (g.)

Probactrix 60

680 3.966 ± 758 110.9 219 ± 35

Control 22 230 3.577 ± 674 100 198 ± 31

Pagal 4 lentelės duomenis daroma išvada, kad paršelių svorių vidurkiai nujunkant ir priesvorių padidėjimai buvo pastoviai didesni „Probactrix“ grupėje 3,966 g ir 219 g, negu kontrolinės grupės atitinkamai 3,555g ir 198 g.

Probiotikas „Probactrix“, naudojamas dabartiniame moksle, sudarytas iš E. Coli štamo (ATCC 202226) su augalų ekstraktu. „Probactrix“, perduodamas skysta forma, yra nedelsiant įsisavinamas gyvuliui jį nurijus. Tuo tarpu probiotikai, pristatomi miltelių pavidalu, pirmiausia turi ištirpti žarnose prieš pradedant jiems veikti. Vadinasi, tuo tarpu „Probactrix“ veikia tolyn į virškinamą traktą , o kieti probiotikai deda pastangas jų svarbiausiam efektui veikiant storosiose žarnose. Bandymo metu, „Probactrix“ pagerino visus tiriamus rodiklius. Tai diarėjos pasireiškimo dažnumą, mirtingumą, paršelių svorius nujunkant ir priesvorių pakitimus.

Probiotikai, naudojami gyvulių mityboje, dažniausiai yra gyvybingi mikroorganizmai.

Naudojami fermentacijos produktai, fermentai, skaidulos, įvairūs mišiniai. Reikšmingą svorio pagerėjimo ir maisto pasikeitimo pastovumą, sekant probiotikų valdymu, statistiškai sudėtinga įrodyti, nes tai priklauso nuo gyvulių reakcijų į permainas, jų individualių organizmo savybių.

Probiotikų sąveika su patogeninėm ir nepatogeninėm bakterijom yra labai svarbi. (Simon, O., Jadamus, A. and Vahjen, W. 2000. J. Anim., 2001 m.). (http://www.isrvma.org/article/57_4_1.ht

Panašus bandymas, su tokio tipo pašariniais priedais, atliktas Lietuvoje 2004 m.

Valstybinėje kiaulių veislininkystės stoties kontrolinėje penėjimo fermoje. Lietuvos kiaulių augintojų dėmesį patraukė naujas “Optivite Limited” firmos preparatas “Genex Pig”. Tyrimo tikslas buvo nustatyti antibakterinio preparato “Genex pig” poveikį penimoms kiaulėms, šeriant jas tėvyninės gamybos kombinuotais pašarais. “Genex Pig” - tai natūralios kilmės pašaro priedas visų amžiaus kiaulių grupėms, sinergetinis lakiųjų riebiųjų rūgščių ir jų amonio druskų, eterinių aliejų ir augalų ekstraktų mišinys silikoninio rišiklio pagrindu. Literatūroje (Havenaar, Huis, 1992; Šuškovič et al., 2001) teigiama, kad šis preparatas yra efektyvus antibakterinis pašaro apdorojimo veiksnys.

“Genex Pig” antibakterinis poveikis pašarui ir kiaulių aplinkai pasireiškia mažinant galimybes augti ir daugintis žalingoms bakterijoms virškinimo trakte. Preparatas mažina galimybes susirgti klinikinėmis ir subklinikinėmis ligomis, gerina žarnyno mikrofloros sudėtį (Bengmark, 1998; Fuler, Perdigon, 2000; Jukna et al 2003). Ištirto preparato “Genex Pig” įtaka kiaulėms leido teigti, kad jis teigiamai veikė kiaulių penėjimosi rodiklius: augimą paspartino vidutiniškai 14,5 dienos, priesvorį per parą – 64,4 g arba 7,6%, o pašarų sąnaudas 1 kg priesvorio sumažino 0,24 kg arba 7,8%.

Skaičiuojant pinigine išraiška, bandomosios grupės kiaulių 1 kg priaugti sunaudotų pašarų kaina su

“Genex Pig” priedu buvo 1,80 Lt, o kontrolinės grupės – 1, 89 Lt, t.y. 9 ct arba 4,8% didesnė.

Skerdenų mėsingumui ženklesnės, statistiškai patikimos įtakos preparatas nepadarė. (I. Jančienė, J.

Kulpys, S. Rimkevičius, V. Švedaitė, 2005m.).

Kadangi probiotikai ir prebiotikai daugiausia susiję su virškinamojo trakto susirgimų profilaktika, todėl daugiausia tyrimų daroma būtent tiriant skrandžio ir žarnyno ligas bei sutrikimus.

Naudojami probiotikai ir prebiotikai kaip terapiniai agentai skrandžio – žarnyno sutrikimuose yra tarsi spartus judėjimas vyraujančia kryptimi. (http://www.medscape.com/viewarticle/4705.

Ekologiškų maisto produktų gamyba kelia ypatingus reikalavimus gyvulių laikymo sąlygoms. Augantiems gyvuliams nerekomenduojama duoti antibiotikų, taip pat ir kitų chemoterapinių medžiagų. Taigi būtina vartoti natūralius preparatus, didinančius gyvulio rezistentiškumą ir produktyvumą. Tokios paskirties preparatai ir yra probiotikai bei prebiotikai, sukurti iš gyvūnų normalios mikrofloros gyvų mikroorganizmų arba aplinkos saprofitų.

1.4.3 Pašarinių priedų kiaulėms „ARBOCEL RC“ ir paršeliams

„VITACEL R 200“ poveikis.

Kaip jau buvo minėta, Europos taryba nuo 2006 nutarė uždrausti pašarinius antibiotikus gyvulininkystėje, tai imta ieškoti alternatyvių paršelių išsaugojimo ir antibakterinio veikimo preparatų, nedarančių neigiamo poveikio mėsos kokybei ir žmonių sveikatai.

Norint išleisti naujai sukurtą produktą į rinką ir užsitikrinti paklausą, būtina garantuoti produkto kokybę bei veikimą. Tokiu atveju atliekami įvairūs bandymai, siekiant tai užtikrinti.

Nagrinėjant pašarinių priedų įtaką gyvulių auginimui, įvairiose pasaulio šalyse atliekami moksliniai bandymai, įrodantys arba paneigiantys produkto efektyvumą. Pašariniai priedai kiaulėms – ne išimtis. Bandymai atliekami daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje tyrimai atliekami tiek su įvežtiniais pašariniais priedais, tiek su vietines gamybos.

Šiame darbe nagrinėjamas pašarinių priedų, skirtų paršavedėms „ARBOCEL RC“ bei paršeliams „VITACEL R 200“ poveikis jų augimui bei produktyvumui. Pirmieji bandymai su minėtais pašariniais priedais buvo atlikti Vokietijoje, Niurtingeno universitete 2002 m. Buvo įrodyta „VITACEL R 200 „ teigiamas skaidulų poveikis tiek paršelių žarnų gaurelių aukščiui ir kriptų gyliui, tiek jų sveikatingumui, prieaugiui per parą, pašarų sąnaudų suvartojimui bei diarėjos pasireiškimo dažniui, kadangi šis priedas pasižymi prebiotiniu veikimu (žr. 1 lentelę „Pašarų priedai“). Šiam darbui vadovavo prof. dr. Gerhardas Schwartingas. Pateikiami bandymo duomenys:

5 lentelė. „VITACEL R 200“ skaidulų poveikis paršelių žarnų gaurelių aukščiui ir kriptų gyliui 12 – pirštėje žarnoje.

Laikas Grupė Vidutinis kriptų

gylis, µm

Vidutinis gaurelio aukštis,

µm

Gaurelio/kriptų santykis, µm

Atjunkant 204,4 627,9 3,15

Kontrolinė 298,2 557,3 1,95

2 sav. po atjunkymo

VITACEL 302,2 569,2 1,94

Kontrolinė 371,4 598,6 1,69

5 sav. po atjunkymo

VITACEL 331,3 639,8 1,99

7 paveikslas.

Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas žarnyno funkcijoms tirti, kadangi bandoma išsiaiškinti kokių medžiagų labiausiai reikia organizmui, kad virškinimas nesukeltų neigiamų pokyčių gyvulių sveikatai. Virškinimas, kuris vyksta ląstelių paviršiuje, vadinamas membraniniu.

Tai lemia žarnų gleivinės struktūra. Ant gaurelių yra daug citoplazmos ataugėlių – mikrogaurelių.

(7 paveikslas). Jie kaip šepetėliai ir sudaro kutikulą (ruožuotąją apvadą). Kiekvieno mikrogaurelio aukštis – 1 – 1,5 µm, skersmuo – 0,005 – 0,08 µm, tarpai tarp jų – 0,01 – 0,2 µm. Tarp mikrogaurelių ant ląstelių membranos yra struktūriškai su membrana susijusių fermentų. Vieni jų adsorbuojasi iš chimuso (lipazė, amilazė, proteazė), kiti sintezuojasi plonųjų žarnų ląstelėse. /1/.

Pagal gautus rezultatus matome, kad “ VITACEL R 200” paveikė paršelių žarnų gaurelių aukštį bei kriptų gylį jiems augant ir darė teigiamą poveikį paršelių sveikatingumui.

Kita bandymo dalis :

6 lentelė. “VITACEL R 200” paršelių penėjime.

Tyrimo kriterijai Kontrolinė grupė Grupė su “VITACEL R 200” (1 proc.)

Paršelių skaičius 100 98

Penėjimo trukmė (dienomis) 42 42

Svoris atjunkymo dieną (28 – ją dieną, kg) 7,77 7,99 Svoris penėjimo periodo pabaigoje (kg) 25,86 27,28 Svorio prieaugis per dieną (1 – 14 dienomis) 198 g 201 g Pašaro suvartojimas (1 – 14 dienomis) 264 g 281 g Svorio prieaugis per dieną (1 – 42 dienomis) 431 g 459 g Pašaro suvartojimas (1 -42 dienomis) 720 g 786 g

Svoris 28 augimo dieną 15,91 kg 17,5 kg

Svorio prieaugis per dieną (15 – 28 dienomis) 384 g 479 g Pašaro suvartojimas (15 – 28 dienomis) 625 g 751 g Pašaro suvartojimo santykis (15 – 28 dienomis) 1 : 1,63 1 : 1,57

Diarėjos pasireiškimo dažnis 20 proc. 7 proc.

Štai taip atrodo sveiki žarnų gaureliai. Taip atrodo negyvi žarnų gaureliai.

8 paveikslas. 9 paveikslas.

Bandymai, atlikti Niurtingeno universitete, įrodė pašarinio priedo paršeliams “VITACEL R 200” poveikį jų augimo periodu. Dėl sveikos virškinimo floros vyravimo ir padidėjusio atsparumo ligoms, žymiai padidėjo paršelių priesvoriai. Tarp 15 ir 28 auginimo dienos priesvoriai yra apie 25

proc. didesni, nei naudojant paprastas skaidulas. (J. Rettenmaier & SÖHNE GMBH+CO, “Fibres designed by Nature”. 2003).

Pagal literatūrą (J. Rettenmaier & SÖHNE GMBH+CO, “Fibres designed by Nature”,

“VITACEL R”. 2003), įrodoma ir daugiau paršelių pašarų priedo “VITACEL R 200” teigiamų savybių. Šiuo metu didelė problema paršelių mityboje yra mikotoksinai. Dauguma skaidulų yra užterštos mikotoksinais, o tai neigiamai veikia gyvulių organizmą. Todėl “VITACEL R 200” yra vienintelė gryna neapdirbtų skaidulų koncentracija be mikotoksinų užterštumo. Be to, pašarų priedas “VITACEL R 200” yra labai naudingas kritinėmis ir stresinėmis situacijomis. Paršeliai rečiau patiria stresą, pasižymi stipresniu ramybės pojūčiu, kadangi turi sveiką virškinamą traktą, yra absoliučiai sveikesni ir labiau atsparūs ligoms. Be to, kaip natūralus fermentų aktyvumo stimuliatorius, “VITACEL R 200” garantuoja geresnę baltymų rezorbciją. Šis pašarinis priedas teigiamai veikia ir paršelių išmatų konsistenciją, o tai ženklas apie sveikos žarnyno floros buvimą.

Naudojant “VITACEL R 200” išmatos yra pastovaus pavidalo ir vidurių užkietėjimo pavojus , kaip ir diarėjos, žymiai sumažėja. Taip pat šie priedai pasižymi geru vandens surišimu ir greitu brinkimu.

Atliekant brinkimo testą su „VITACEL R 200“ ir :ARBOCEL RC“, kiekvienas produktas buvo patalpintas stiklinėje ir užpiltas vandeniu Bandymui paimta obuolinių išspaudų, saulėgrąžų rupinių, sojos pupelių lukštų, cukrinių runkelių griežinių, kvietinių ir miežinių sėlenų. Po 1 minutės jau išbrinkęs „ARBOCEL RC“ ir surišęs dalį vandens. Greitai išbrinko ir „VITACEL R 200“. Kiti komponentai dar žymių pokyčių nerodė. Praėjus 2 valandom po vandens supylimo, „ARBOCEL RC“ buvo išbrinkęs ir surišęs visą vandenį. Tačiau pastebėti ir cukrinių runkelių griežinių geri išbrinkimo duomenys. Testo rezultatai pateikti 4 lentelėje bei 10 paveikslėlyje.

7 lentelė. Brinkimo testo rezultatai.

Fibers designed by Nature J. RETTENMAIER & SÖHNE GMBH+CO Fibers

Fibersdesigned designed bybyNature Nature J. RETTENMAIER & SJ. RETTENMAIER & SÖÖHNE HNE GMBH+COGMBH+CO

Brinkimo testo rezultatai

• VITACEL R 200:

• ARBOCEL RC:

• Kvietinės sėlenos:

• Avižinės sėlenos:

• Sojos pup. lukštai:

• Saulėgrąžų rupiniai:

• C.r. griežiniai (dž.):

• Obuol. išspaudos:

Greita brinksta, vidutinis sugėrimas Labai greitai brinksta ir suriša vandenį Žema surišimo galia, nebrinksta Labai žema surišimo galia, nebrinksta Žema surišimo galia, menkai brinksta Žema surišimo galia, nebrinksta Aukšta surišimo galia, brinksta 2 val.

Žema surišimo galia, menkai brinksta

.

Fibers designed by Nature J. RETTENMAIER & SÖHNE GMBH+CO Fibers

Fibersdesigned bydesigned byNature Nature J. RETTENMAIER & SÖJ. RETTENMAIER & SÖHNE HNE GMBH+COGMBH+CO

Brinkimo testas

VITACEL R 200

2 valandos po vandens supylimo

Kvietinės sėlenos Avižinės sėlenos Sojos pupeliųlukštai

Saulėgrąžųrupiniai Cukriniųrunkeliųgriežiniai Obuolinės išspaudos

ARBOCEL RC

10 paveikslas.

Vėliau, 2003 m. Belgijoje taip pat buvo atlikti bandymai su pašariniu priedu “VITACEL R 200”. Buvo tiriamas “VITACEL R 200” poveikis nujunkytų paršelių dvylikapirštės žarnos gaurelių

500 520 540 560 580 600 620 640 660

nujunkymas 2 sav. po nujunkymo

5 sav. Po nujunkymo

Kontrolinė grupė VITACEL

aukščiui. Tyrimai parodė teigiamą įtaką. Pagal 4 diagramą, jau 2 savaitės po nujunkymo pastebėtas teigiamas poveikis žarnyne.

Pateikiami bandymo rezultatai:

4 diagrama. Žarnų gaurelių aukštis dvylikapirštėje žarnoje (Jan Vande Ginste, Belgium 2003).

Gaurelių aukštis, µm

Laikas, sav.

Pagal Hohenheimo universiteto literatūrą (Zimmermann B., Bauer E., Mosenthin R, 2001 m.), stresinė būklė, aplinkos poveikis – tai konkretūs neigiami faktoriai paršeliams. Pasak autorių, minėti faktoriai skatina daugintis patogeninėms bakterijoms paršelių virškinamajame trakte.

Probiotikai, kaip pieno rūgšties gaminama produkcija, mielės turi reportuoti apie mikrobinį balansą skrandžio ir žarnyno trakte per mikrobų antagonistus, konkuruojant išsiskyrimu ir imunine stimuliacija. Tuo tarpu prebiotikai, kuriuos sudaro nevirškinami oligosasharidai, turi kontroliuoti ar manipuliuoti mikrobine sudėtimi ir/arba aktyvuoti, tuo būdu padėti palaikyti naudingą mikroflorą, kuri nuslopintų patogeninių bakterijų augimą per skirtingus reguliavimo mechanizmus. Probiotikų ir prebiotikų derinys gali pagerinti probiotikų išlikimo dažnumą, kol jie pereina virškinamuoju traktu, tuo būdu prisidėti prie stabilizacijos ir sustiprinti probiotikų efektą. (http://www.uni- hohenheim.de/i3ve/00068900/23028041.htm

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA 2.1 Bandymo atlikimo vieta

Bandymas su paršeliais buvo atliktas ūkininko V. Gabinaičio kiaulių fermoje. Šioje fermoje laikoma apie 70 paršavedžių, 700 penimų kiaulių, 3 kuiliai veisimui, nujunkyti paršeliai Kiaulės auginamos atjunkytų paršelių pardavimui ir skerdimui.

Ši ferma randasi Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Panevėžiuko kaime. Susisiekimas nesudėtingas, nes šis kaimas yra šalia pagrindinės autostrados – Vilnius – Klaipėda (3 km).

Važiuojant iš kitos Lietuvos pusės – pagrindinis, tarptautinis kelias Via Baltica kerta minėtą autostradą. Tai pagrindiniai susisiekimo bei logistikos keliai.

Ūkininko Valentino Gabinaičio ūkininkavimo pagrindas – augalininkystė, tačiau minėta ferma sėkmingai derinasi prie šios šakos. Augindamas kviečius, miežius bei rapsus, ūkininkas išsprendžia pagrindinę fermos reikmę – pašarus. Turint vietinių pašarų, tereikia rūpintis tik pašarų priedais bei papildais. Ūkininkas geranoriškai bendradarbiauja su įvairiomis pašarų priedų bei papildų tiekimo firmomis, taip aprūpindamas savo fermą šiais komponentais. Kiaulės laikomos įvairių tipų garduose: nujunkytiems paršeliams bei penimam prieaugliui sudarytos grupinio laikymo sąlygos, paršavedės su paršeliais laikomos individualiuose garduose, kuiliai taip pat turi savo atskiras patalpas, atrinktos kergimui kiaulaitės laikomos grupiniuose garduose. Veisimas atliekamas 2 būdais: sėklinant kiaulaites su turimais vietiniais kuiliais ir dirbtinis apsėklinimas su pirktine kuilio sėkla. Kadangi tai gamybinė ferma, labai tiksli bei nuosekli informaciją apie veisimą nėra renkama bei fiksuojama. Kiaulių gydymo bei sveikatingumo klausimais konsultuoja ten dirbantis veterinarijos gydytojas. Iki 2006 m. sausio 1 d. paršelių diarėjos ir kitais susirgimų atvejais, kaip ir visur, buvo naudojami antibiotikai. Tačiau įsigalėjus naujai tvarkai dėl antibiotikų uždraudimo, šioje fermoje taip pat ieškoma alternatyvos antibiotikams. Jau prieš pusantrų metų V. Gabinaičio fermoje buvo atliekami bandymai su prebiotinio veikimo preparatais, stebint paršelių augimą, sveikatingumą bei priesvorius. Šiame magistriniame darbe ir yra nagrinėjamas mišrūnų paršelių auginimas panaudojant specifinius pašarinius priedus.

2.2 Tyrimo atlikimo metodika

Kadangi siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką kiaulių mišrūnų priesvoriams ir skerdenų savybėms, turi specialiai paruošti gyvo medžio celiuliozės pašariniai papildai – „ARBOCEL RC „ ir

„VITACEL R 200“, eksperimentinis bandymas su 2 paršingumo periodo paršavedėm buvo pradėtas 2004-07-14 ir baigtas suaugusių palikuonių skerdimu 2005-04-05.

Darbas buvo atliekamas nuosekliai pagal sudarytą darbo vykdymo schemą:

1 schema.

Paršavedžių ir kuilio parinkimas. Grupių sudarymas, apvaisinimas.

Paršavedžių duomenų surinkimas

Paršavedžių šėrimas iki apsiparšavimo

Paršavedžių šėrimas iki paršelių nujunkymo

Paršelių šėrimas po nujunkymo Paršelių šėrimas iki

nujunkymo

Suaugusio prieauglio skerdimas ir skerdenų

kokybės įvertinimas.

Gautų duomenų apdorojimas Svėrimai

Gyvų kiaulių raumeningumo

matavimas

Pagal sudarytą darbo schemą, buvo atrinktos 3 paršavedės. Jų duomenys apie ankstesnius apsiparšavimus pateikti 8 lentelėje:

8 lentelė. Paršavedžių duomenys.

Paršavedžių Nr. Nr.34 Nr.36 Nr.30 (kontrolinė)

I – o sėklinimo data

2004.12.10 2003.12.10 2003.11.17.

I–o paršavimosi data

2004.04.04 2004.04.02 2004.03.13

Paršelių skaičius 8 paršeliai 5 paršeliai 10 paršelių Kritusių paršelių

skaičius

--- --- 2

II –o sėklinimo data

2004.05.22 2004.05.22 2004.05.21

Pradėtos šerti

„ARBOCEL RC“

2004.07.15 2004.07.14 2004.07.14

Kadangi šioje gamybinėje fermoje vedama minimali ir trumpalaikė veisimo apskaita, tai pasirinktos antraparšės kiaulės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad visos 3 būtų sėklintos panašiu laiku. Pagal 8 lentelės duomenis matoma, kad I -ojo sėklinimo ir paršavimųsi laikas skiriasi mėnesiu, o II – ojo skiriasi vos viena diena. Tokiu būdu bus lengviau stebėti paršavedes bei paršelių augimą bei vystymąsi. Pagal turimus duomenis, šios paršavedės yra Lietuvos baltųjų ir Landrasų veislės mišrūnės. Nustatyta, kad visos trys paršavedės yra seserys, t.y. vieno lizdo. Pasirinktos paršavedės abu kartus buvo sėklintos su tuo pačiu kuiliu. Reproduktorius - LB bei Pjetrėnų kraujo turintis mišrūnas. Visiems trims paršavedžių gardams buvo parinktas atitinkamas žymėjimas – Nr.34, Nr.36 bei Nr.30. Bandomosios grupės gardai pažymėti Nr.34 ir Nr.36, o atitinkamai kontrolinė grupė Nr.30. Paršavedės patalpintos į individualius gardus. Pašariniu priedu „ARBOCEL RC“ jos pradėtos šerti antrame paršingumo periode, t.y. 1 mėn. ir 22 d., pagal nustatytą pašarų normą, atitinkamai įdedant 2 % pašarinio priedo „ARBOCEL RC“. Vandens gauna iki soties.

Pašarų norma vienai paršavedei per parą skiriama - 5 kg pašaro, įmaišant 2% pašarinio priedo, t.y.

100 g ARBOCEL RC“. Kaip jau minėta, paršavedžių raciono pagrindinę dalį sudaro vietiniai pašarai, o BVP tiekia AB „Kretingos grūdai“. Paršavedžių raciono sudėtis: Kviečiai 40%, Miežiai, BVP 10%.

BVP - tai 10% baltymininis – vitamininis priedas paršavedėms kiaulėms. Šio priedo sudėtis: sojos rupiniai, žuvų miltai, mėsos miltai, saulėgrąžų rupiniai, žuvų taukai, amino r., mineralinės medžiagos, vitaminai, mikroelementai, priedai. Išsamesni BVP kokybei rodikliai pateikti priedų 1 lentelėje. Taip laikomos ir šeriamos paršavedės iki paršavimosi. Kadangi

„ARBOCEL RC“ pasižymi ramybę suteikiančiu efektu, stebimas ir paršavedžių elgesys. Po apsiparšavimo, paršavedėms pašarinio papildo „ARBOCEL RC“ norma mažinama iki 1% į paros davinį. Taip šeriama iki paršelių nujunkymo. Tuo tarpu paršeliams, 7 dienos amžiaus dieną pradedamas duoti priešstarterinis pašariukas. Mūsų ūkyje naudojami visaverčiai pašarai paršeliams žindukliams „SPIDO“. Šio pašaro sudėtis: javų grūdai, javų grūdai (ekstruduoti), kukurūzai, sojų rupiniai, alaus mielės, augaliniai riebalai, mineralai, premiksai PIGLET 0,5% (Evialis, Prancūzija), sintetinės amino rūgštys, pašariniai priedai, fermentai, aromatai. (Išsamesnė sudėtis pateikta priedų 2 lentelėje). Į piešstarterinį pašariuką paršeliams, įmaišoma 2% pašarinio priedo „VITACEL R 200“, t.y. vienai vadai per parą skiriama iki 150 g priešstarterinio pašariuko, įmaišant 3 g

„VITACEL R 200“. Aišku, prie pašariuko paršeliai pratinami palaipsniui, tad pašarų normos yra didinamos. Paršeliai nujunkomi 42 d. amžiaus. 53 dienų amžiaus paršeliai kastruojami. Po kastravimo procedūros stebimas paršelių sveikatingumas bei fiksuojami kritimai. Po nujunkymo, t.y. nuo 42 iki 60 jų amžiaus dienos, paršeliams skiriama 1% “VITACEL R 200”. Pašaro receptūra nujunkytiems paršeliams pakeičiama tokiu santykiu: 50% miežių, 32% kviečių, 18% papildų.

Nujunkytų paršelių pašaro papildų sudėtis: sojų rupiniai, žuvų miltai, sojų aliejus, mineralai, fermentas Rovabio exel, vitaminai (A, D, E, B grupės), mikroelementai (Cu, Zn, Mn, Fe, I, Se), kiti priedai, konservantas Ultracid V Dry 4000g/t. (Duomenis apie nujunkytų paršelių pašarinio papildo sudėtį žiūrėti priedų 3 lentelėje).

Paršelių svėrimai vykdomi: 28, 42, 60, 74 jų amžiaus dieną, bei 4 ir 6 mėn. amžiaus. Iki nujunkymo ir po nujunkymo stebimas paršelių elgesys, fiksuojami kritimai, viduriavimai. Pasiekęs realizacinę masę, prieauglis ruošiamas skerdimui. Prieš tai pamatuojamas raumeningumas aparatu

„PIGLOG - 105“. Duomenys užfiksuojami, kad juos būtų galima palyginti gavus skerdenos raumeningumo rezultatus. Gavus skerdenų duomenis atliekamas duomenų apdorojimas, skerdenų kokybės bei penėjimosi savybių įvertinimas, bei pašarinių priedų „ARBOCEL RC“ bei „VITACEL R 200“ poveikio efektyvumo įvertinimas.

Palyginimui, “VITACEL R 200“ pašariniu papildu buvo šeriama dar viena paršelių grupė nuo gimimo iki nujunkymo, tačiau paršavedėms neduota pašarinio papildo „ARBOCEL RC“

paršingumo laikotarpiu, t.y. norėta išsiaiškinti ar turi poveikį paršavedės šėrimas pašariniu papildu

„ARBOCEL RC“ paršelių priesvoriams bei sveikatingumui. Lyginami tik svėrimų rezultatai

Biometrinių duomenų apskaičiavimas. Tyrimų duomenys biometriškai įvertinti naudojant MS Exel kompiuterinę skaičiavimo programą. Apskaičiuoti toki rodikliai: narių skaičius (n), aritmetinis vidurkis (x¯), aritmetinio vidurkio paklaida (Se), vidutinis kvadratinis nuokrypis (δ), įvairavimo koeficientas (Cv). Vidurkių skirtumo patikimumo laipsnis buvo nustatytas pagal Stjudento reikšmes.

Tyrimui naudojami matavimo prietaisai: gyvų gyvulių raumenų kiekis vertinamas ultragarso aparatu „Piglog – 105“, skerdenų raumeningumas vertinamas matuokliu „Fat–0–meater – 70“.

Magistrinio darbo sudėtis: darbas susideda iš įvado, 3 skyrių (literatūros apžvalga, darbo atlikimo vieta ir metodika, tyrimų rezultatai), išvadų, naudotų leidinių sąrašo, turinio, priedų ir santraukos. Šiame darbe pateikta 13 lentelių, 15 diagramų, 10 paveikslėliai, 1 schema, 3 bandymo foto nuotraukos. Darbo apimtis – 59 puslapiai.

0 2 4 6 8 10

svoris, kg

Nr. 34 Nr. 36 Nr. 30

Paršelių svorių vidurkiai 28 jų amžiaus dieną

paršelių gardai

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Paršelių auginimas iki skerdimo

Kaip jau minėta tyrimo atlikimo metodikoje, paršavedės buvo šeriamos pašariniu priedu

„ARBOCEL RC“ nuo antro paršingumo periodo iki paršelių nujunkymo. Šiame skyriuje pateikiami gauti rezultatai, t.y. apsiparšavimų duomenys, paršelių augimo stebėjimai, kritimai bei svėrimai.

Tiriamų paršavedžių II – o apsiparšavimo duomenys, pagal kuriuos vykdomi tolimesni stebėjimai, pateikti lentelėje:

9 lentelė. II – ojo apsiparšavimo rezultatai.

Paršavedės Nr.34 Nr.36 Nr.30 (kontrolinė)

Paršavimosi data 2004.09.15 2004.09.14 2004.09.14

Paršelių skaičius 8 8 7

Paršeliai pradėti šerti pašariniu priedu „VITACEL R 200“ savaitę po gimimo, t.y.

2004.09.21 – 22d. Stebint paršelius pirmąją jų gyvenimo savaitę jokių neigiamų pokyčių nepastebėta. Jaunikliai noriai žindo motinos pieną, buvo judrūs ir gyvybingi. Kritimų nebūta. Kaip jau buvo minėta metodikoje, paršeliams nuo 7 jų gyvenimo dienos buvo pradėtas duoti priešstarterinis pašariukas, atitinkami įterpiant 2 proc. pašarinio priedo „VITACEL R 200“. Taip pasikeitus pašaro sudėčiai, paršeliai pamažu prisitaikė, tad viduriavimų nepastebėta. Didėjant pašaro reikmei, buvo didinama pašaro norma. Paršeliai ėmė sparčiai augti ir tvirtėti. Pirmasis svėrimas buvo atliktas 28 jų amžiaus dieną. Lyginant abi bandomąsias grupes pagal svorių vidurkius, skirtumas tarp jų buvo 2,09 kg arba 27 proc.( P<0,001), kai tuo tarpu skirtumas tarp pirmosios, antrosios ir kontrolinės grupių, atitinkamai gautas 1,05 kg (P<0,1) ir 3,14 kg (P<0,001) arba kontrolinės grupės svorių vidurkiai gauti atitinkamai 13,6 proc. ir 32,1 proc. mažesni nei bandomųjų grupių. Skirtumai matomi sudarytoje 5 diagramoje.

5 diagrama. Paršelių svorių vidurkių palyginimas 28 jų amžiaus dieną.