PIENO SUPIRKIMO TAISYKLIŲ TAIKYMAS PUNKTUOSE

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA

ANDRIUS PILITAUSKAS

PIENO SUPIRKIMO TAISYKLIŲ TAIKYMAS

PUNKTUOSE

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. D. Sekmokien÷

(2)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

„Pieno supirkimo taisyklių taikymas punktuose “

1. Yra atliktas mano paties:

2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2011 02 23 Andrius Pilitauskas

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe

2011 02 23 Andrius Pilitauskas

(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ... ... ...

Doc. dr. D. Sekmokien÷

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE

...

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

TURINYS

PRIEŠLAPIS ...2

TURINYS ...3

SANTRAUKA ...4

ĮVADAS ...6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...8

1.1. Pieno sud÷tis ir kokyb÷ ...8

1.2. Pieno supirkimo sistema ...14

1.3. Pieno m÷ginių ÷mimo ir ruošimo išsiųsti į labaratoriją tvarka ...15

1.3.1. Reikalavimai supirk÷jams ...15

1.3.2. M÷ginių ÷mimas...16

1.3.3. M÷ginių ÷mimo priemon÷s ...17

1.3.4. M÷ginių identifikavimas ...18

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...21

3. TYRIMŲ REZULTATAI ...22

3.1. M÷ginio ÷mimo pažeidimų analiz÷, imant m÷ginius pirmam kodui ...22

3.2. M÷ginio ÷mimo pažeidimų analiz÷, imant m÷ginius antram kodui ...24

3.3. M÷ginio ÷mimo pažeidimų analiz÷, imant m÷ginius trečiam kodui ...26

3.4 M÷ginio ÷mimo pažeidimų analiz÷, imant m÷ginius ketvirtam kodui ...28

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ...31

IŠVADOS ...33

REKOMENDACIJOS ...34

NAUDOTA LITERATŪRA ...35

(4)

SUMMARY

Postgraduate student Andrius Pilitauskas

Master thesis: Practice of milk purchase rules at stations Supervisor doc. dr. D. Sekmokien÷

The Veterinary Academy of Lithuanian Health Sciences University, Department of Food Safety and Animal Hygiene, master thesis was carried out 2009 – 2011, master´s thesis consists of 37text pages, 4tables and 11pictures.

The aim of study – To analyze milk purchase process (according to milk purchase rules), and summarize information about the most commonly made violations during the process of the milk sample taking and sending to a laboratory.

Tasks of work:

1. To analyze the raw milk purchase regulations.

2. Carry out the audit of milk sample taking process in appropriate plants: to monitor milk collectors work process (milk sampling, filling in leading documents, sealing of containers, etc.).

3. To analyze milk sample taking process violations.

Research methodology. Research took place in 16 odd milk collection stations across Lithuania. Milk collection stations in main companies, like UAB “Žemaitijos pienas”, “Pieno Upes” “Pieno Zvaigzdes” were chosen for the research. To follow the milk analysis were chosen 16 stations, that were taken for the thorough research (it was watched 130 of the sampling). To ensure confidentiality, the milk collecting stations were coded A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P milk collecting stations were monitored by code:

Audit of sample taking code 1 Audit of sample taking code 2 Audit of sample taking code 3 Audit of sample taking code 4

Milk sampling audit was carried out in accordance with Lithuanian Republic legislation act 853/2004. During the audit we were also monitoring hygiene conditions in accordance with Regulation 853/2004.

Special audit dedicated questionnaire was used as research method, also during the audit following points were monitored: testing of the primary milk quality indicators, the color of milk, milk smell, consistency of milk, milk temperature, taste, acidity, purity, density, sampling means cleanliness, sample taking devices disinfection, milk mixing length (time wise), the milk sample movement during the sample taking, immersion mixer plunge, milk preservation time, conditions of

(5)

preservatives storing, milk samples placing to the containers, storage of preserved samples, dispatch period of samples, accompanying paperwork filling in and sealing of containers.

Conclusions:

1. Milk purchasing rules are been changed almost every year, improving them, including new regulations and rules, replacing elements already out of date, but after a visit to purchase stations, it was found that 54 percent. purchasers do not comply with the rules. Therefore, it is necessary to strictly control, or rules should be adjusted, adapted to the actual work, that they can be practically followed.

2. During audit, whilst monitoring sample taking in accordance with different codes, the main violations noticed would be :

The period milk is been stirred too short (this is particularly important for the first code).

Primary milk quality indicators are not been investigated (53% of the odor, color, 28%, 38% acidity, purity 76% of total samples taken).

Preservatives as well as preserved milk samples are been stored incorrectly, not been placed to refrigerators (which negatively affects their quality).

Immersion mixer is been plunged too quickly, irregularly, mixing incorrectly, therefore the taken sample does not represent lower fat content milk sample the way it should.

Milk sampling tools are not being disinfected after use. Failure to comply with hygiene requirements at stations.

3. Analyzing violations of milk sample taking procedure, one came to conclusion that the milk manufacturers are not providing milk purchase stations with necessary equipment, do not replace the old/ outdated equipment to up to standard/ modern one, basic milk purchase rules are being constantly ignored, milk collectors are mostly lacking required qualifications, they are not properly made aware of milk purchase the rules and Hygiene Regulations.

Recommendations

1. Milk processors often audit their existing buying items, to familiarize them with the changing elements, frequent milk collectors training.

2. State Food and Veterinary Authority should more closely examine and issue a qualification certificate. State Food and Veterinary Authority should be more active in audit points.

3. Dairy producers themselves should be more interested in buying dairy rules as to prevent arbitrary action by purchasers of milk.

(6)

ĮVADAS

Pienininkyst÷ Lietuvoje yra viena svarbiausių žem÷s ūkio šakų. Pienas ūkininkų žem÷s ūkio produkcijos struktūroje užima beveik ketvirtadalį, o pieno produktų eksportas sudaro apie penktadalį šalies žem÷s ūkio ir maisto produktų eksporto. Specializuotiems pienininkyst÷s ūkiams prekinių ūkių struktūroje tenka apie 17%. Lietuvos ūkių apskaitos duomenų tinkle šios specializacijos respondentiniai ūkiai per pastaruosius metus už÷m÷ nemažą dalį (Kuodys, Kučas, 2007).

Pienas – tai biologinis skystis, kurį gamina žinduolių pieno liaukos savo naujagimio maitinimui ir jo apsaugojimui nuo infekcinių ligų pirmosiomis gyvenimo dienomis. Žmon÷s jau daug tūkstantmečių kasdieniniam maistui vartoja karvių, avių, ožkų pieną, tačiau pagrindą pieno produktų gamybai sudaro karvių pienas. Daugiau kaip 6 tūkst. metų senumo Babilono mozaikose rasti piešiniai, kuriuose vaizduojami vyrai, melžiantys karves. Sirijoje rastos panašaus amžiaus freskos, kuriose taip pat vaizduojamas karvių melžimas ir sūrių gamyba (Urbien÷, 2005).

Pienininkyst÷s ūkių veiklos rodiklius teigiamai paveik÷ šalies integracija į ES. Augo pieno supirkimo kainos, ūkių pelnai, o tai skatino ūkininkus pl÷toti pieno gamybą. Tam palanki buvo ir ES paramos sistema (be tiesioginių išmokų, pienininkyste besiverčiantys ūkininkai gavo nemažai investicin÷s paramos). Pienininkyst÷s ūkių skaičius per nagrin÷jamą laikotarpį padid÷jo 83%. Lietuvos ūkininkų pienininkyst÷s ūkiai yra truputį mažesni nei šalies vidutiniai, tačiau pagal ekonominį dydį – patys mažiausi ES. Lietuvoje pienininkyst÷s ūkiams ūkių struktūroje tenka apie 17%. Iš 10 naujųjų ES šalių pienininkyst÷s ūkių lyginamasis svoris didesnis tik Estijoje (25%) ir Slov÷nijoje (24%). Pienininkyst÷s ūkių turto vert÷, tenkanti 1 ha ŽŪN, trečdaliu didesn÷ nei vidutiniškai šalyje. Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 50 karvių, šis rodiklis dvigubai didesnis už ūkių, turinčių mažiau nei 10 karvių (Kuodys, 2002).

Kokybiško pieno gamyba yra sud÷tingas procesas ir šiais laikais, kaip pieno pramon÷je vyksta didel÷ konkurencija tarp pieno gamintojų, klaidų daryti negalima. Pieno supirkimo ypatumus, atsirandančias problemas analizuoja visos ES šalys (Pieniadz, Hockman, 2008).

Pastaruoju metu ypač didelis d÷mesys skiriamas pieno produktų kokybei bei jų saugai. Pieno produktų kokyb÷s ir saugos reikalavimų užtikrinimas tiesiogiai susijęs su pieno produktų rinkos pl÷tra tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje. Taigi s÷kminga konkurencija rinkoje priklauso nuo produktų kokyb÷s, kurios pagrindą sudaro žaliavos kokyb÷ – pirmiausia pieno sud÷tis ir savyb÷s (Hemme, 2005).

(7)

Darbo tikslas: Išanalizuoti pieno supirkimą (pagal pieno supirkimo taisykles) ir apibendrinti informaciją apie dažniausiai daromus pieno m÷ginio ÷mimo, išsiuntimo į laboratoriją pažeidimus.

Tyrimo uždaviniai:

• Išanalizuoti pieno supirkimo taisykles .

• Atlikti m÷ginio ÷mimo auditą supirkimo įmon÷se: steb÷ti pieno supirk÷jų darbą (pieno m÷ginio ÷mimą, lydraščių pildymą, konteinerių plombavimą ir kt.).

(8)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pieno sud÷tis ir kokyb÷

Pienas susideda iš daugiau kaip 200 sud÷tinių dalių, tačiau pagrindiniai pieno komponentai yra vanduo, riebalai, baltymai, angliavandeniai, mineralin÷s medžiagos. Šios sud÷tin÷s dalys yra nepastovios. Jų kiekis piene priklauso nuo karvių veisl÷s, pašarų, laktacijos periodo ir kitų veiksnių (Vaitkus, 2001). Riebalai dispersin÷je terp÷je sudaro emulsiją, baltymai – koloidinį tirpalą (suspensiją), laktoz÷ ir mineralin÷s medžiagos yra tikrojo tirpalo būkl÷s. Pieno koloidinę sistemą sudarančios pieno sud÷tin÷s dalys pagal dalelių dydį (dispersiškumą) yra labai skirtingos. Sud÷tinių dalių dispersiškumas n÷ra pastovus dydis, jis kinta gana plačiose ribose ir priklauso nuo įvairių veiksnių (gyvulio fiziologinių savybių, laktacijos ir kt.). Pienas susideda iš natūralių ir pašalinių (nebūdingų pienui) sud÷tinių dalių (Skimundris, 2004).

Liutkevičius A., Lazdauskien÷ J., (2005) nagrin÷dami pieno sud÷tį, išskyr÷ ir šiuos fermentus: lipaz÷, (pieno riebalus skaldantis fermentas), laktaz÷ (katalizuoja pieno cukrus –laktoz÷s skaldymą į gliukozę ir galaktozę), fosfataz÷ (aptinkama tik šviežiame piene, kadangi pasterizavus pieną, ji sunaikinama), peroksidaz÷ ir kt.

Perdirbant pieną į pieno produktus labai svarbu tiek pieno sud÷tis, tiek ir pieno savyb÷s. Didelę įtaką gaminant produktus turi pieno sud÷ties ir savybių kitimai technologinių procesų metu. Tod÷l priimant pieną perdirbimui yra nustatoma pieno sud÷tis, savyb÷s, sanitariniai – higieniniai rodikliai, įvertinama pieno kokyb÷. Pastaruoju metu pieno kokyb÷s įvertinimui skiriamas ypač didelis d÷mesys, nes nuo jo kokyb÷s tiesiogiai priklauso gaminamų produktų kokyb÷ ir sauga vartotojui (Skimundris, 1993).

Vanduo. Vanduo yra didžiausia pieno sud÷tin÷ dalis ir visų pieno sud÷tinių dalių skiediklis. Skiriamas laisvasis ir surištas vanduo. Šviežiame piene vyrauja laisvasis vanduo, pieno produktuose yra tik surištas vanduo (Šernien÷, Sekmokien÷, 2006).

Laisvasis pieno vanduo yra nesusijęs su pieno sudedamosiomis dalimis. Tai pieno organinių ir neorganinių junginių tirpiklis. Laisvasis vanduo dalyvauja visuose pieno produktų gamybos technologiniuose procesuose. Apdorojant pieną mechaniniu, fizikiniu cheminiu ar šiluminiu būdu, laisvasis vanduo iš pieno lengvai pašalinamas. Laisvasis vanduo sudaro 95 - 97% piene esančio vandens (Skimundris ,1993).

Surištas (adsorbcinis) pieno vanduo yra susikaupęs koloidiniame būvyje esančių pieno sudedamųjų dalių (baltymų, fosfolipidų, polisacharidų) paviršiuje. Didžiausią jo dalį sudaro prisijungęs prie baltymų molekulių hidrofilinių grupių vanduo. Svarbiausios pieno baltymų molekulių hidrofilin÷s 1 grup÷s yra -NH2, -COOH, -OH, -NH, -CO-, -HS. Surištas vanduo sudaro

(9)

2,0-3,5 % bendrojo pieno vandens. Jo kiekis priklauso nuo koloidiniame būvyje esančių pieno sudedamųjų dalių kiekio (Gudonis, 2006).

Pieno lipidai. Tai kaloringiausia pieno sud÷tin÷ dalis. Pieno lipidai, skirtingai nuo kitų rūšių riebalų, pasižymi ypač geru skoniu ir aromatu. Riebalų kiekis piene yra nuo 2,5 iki 6,0 %. Pieno lipidus sudaro gliceridai (paprastieji lipidai), fosfolipidai (sud÷tiniai lipidai) ir neapmuilinamoji lipidų dalis (Skimundris, 2004). Šviežiame piene riebalai yra emulsin÷s būkl÷s ir piene yra pasiskirstę rutul÷lių (globulių) pavidalu. Vidutinis riebalų rutul÷lių skersmuo yra 2-6 µm, tačiau svyravimo ribos gana plačios: nuo 0,1 iki 10 µm. Taigi 1 ml pieno vidutiniškai yra apie 3 milijardus riebalų rutuliukų. Jų dydis priklauso nuo gyvulio veisl÷s, laktacijos, pašarų, metų laiko ir kitų

veiksnių

(Smit, 2000).

Riebalų rūgštys. Pieno riebaluose yra daug skirtingų riebalų rūgščių. Įvairių riebalų rūgščių kiekis bei jų sud÷tis piene n÷ra pastovūs. Tai priklauso nuo metų laiko, pašarų, laktacijos periodo ir kitų veiksnių. Nuo riebalų rūgščių savybių ir jų santykio priklauso pieno riebalų fizikin÷s ir chemin÷s savyb÷s. Riebalų rūgštys gali būti sočiosios ir nesočiosios. Tiek sočiosios, tiek ir nesočiosios rūgštys pirmiausia skiriasi lydymosi temperatūra, tai nulemia riebalų savybes. Tod÷l kambario temperatūroje (20 – 21 °C) riebalai gali būti trapios – kietos arba minkštos teplios konsistencijos. Sočiosios riebalų rūgštys daug patvaresn÷s, lyginant su nesočiosiomis. Nesočiosios riebalų rūgštys turi dvigubas jungtis, tod÷l mažiau patvarios, greičiau oksiduojasi, hidrolizuojasi, genda (Lindmark, 2008).

Jeigu pieno riebaluose daug sočiųjų riebalų rūgščių, sviestas trapus, kietesnis, padid÷ja nesočiųjų rūgščių kiekis, sviesto konsistencija yra minkštesn÷, teplesn÷ (Liutkevičius, Lazdauskien÷, 2005).

Sočiosios riebalų rūgštys būna lakios ir nelakios. Lakios riebalų rūgštys distiliuojant gali būti išskirtos su vandens garais. Tai sviesto, kaprono, kaprilo ir kaprino rūgštys. Nelakios rūgštys distiliuojant lieka riebaluose. Lakiųjų riebalų rūgščių gali būti iki 16 %. Šios rūgštys pieno riebalams suteikia specifinį skonį (Lindmark, 2008).

Pieno riebalų struktūra ir savyb÷s gali pasikeisti veikiant aukštai temperatūrai, šviesai, deguoniui bei fermentams. Vyksta tokie procesai kaip hidroliz÷, oksidacija, polimerizacija. Tai yra riebalų gedimo procesai (Ramanauskas, Mačionien÷, Šalomskien÷, 2002).

Veikiant fermentams (lipazei), šarmams, dr÷gmei, šviesai ir kt veiksniams vyksta riebalų hidroliz÷. Hidroliz÷s procesui turi įtakos šiluminis bei mechaninis riebalų apdorojimas, laikymo sąlygos ir kt. Hidroliz÷s metu riebalų molekul÷ suskyla į glicerolį ir riebalų rūgštis. D÷l šių pasikeitimų įtakos susidaro laisvos riebalų rūgštys, pakinta ir riebalų juslin÷s savyb÷s, atsiranda nemalonus aromatas bei skonis, pakinta spalva, konsistencija. Riebalų oksidacija vyksta veikiant deguoniui, šviesai (ypač saul÷s spinduliams), temperatūrai, fermentams ir kt. Oksidacijos procesai

(10)

gali vykti fermentiniu ir nefermentiniu (cheminiu) būdais. Riebalams oksiduojantis fermentiniu būdu, mikroorganizmai išskiria fermentus, kurie katalizuoja oksidacijos reakcijas. Šiose reakcijose dalyvauja laisvos, ypač nesočiosios riebalų rūgštys. Riebalų kiekio svyravimai piene, jų savyb÷s labai svarbios m÷ginio pa÷mimui, apie tai aptariame literatūros apžvalgos apibendrinime. Riebalų kiekis gali svyruoti paros b÷gyje, pradžioje melžimo pienas atleidžiamas liesesnis, gale melžimo – riebesnis. Jei karv÷s stresin÷je būsenoje – pienas liesesnis. Supirk÷jas turi žinoti šiuos niuansus, nes kitaip gali kilti ginčai su gamintojais (Palmer R.W, 2005).

Pieno baltymai – svarbiausia ir sud÷tingiausia pieno sud÷tin÷ dalis. Bendras baltymų kiekis piene gali būti nuo 2,9 iki 3,85 %. Gamtoje baltymus sintetina daugelis bakterijų bei augalai. Iš neorganinių junginių - vandens, anglies dioksido, nitratų sintetinamos amino rūgštys, o iš pastarųjų vyksta baltymų sintez÷. Kai baltymai yra veikiami fermentų arba rūgščių, jie skaldomi iki paprastesnių junginių ir šio proceso pabaigoje v÷l susidaro neorganiniai junginiai. Pieno baltymai sintetinami iš pašaruose esančių augalinių ir gyvulinių virškinamųjų azoto junginių. Iš kraujo patekusios amino rūgštys, polipeptidai bei kraujo baltymai yra pradmenys pieno baltymų, kurie galiausiai susiformuoja pieno liaukose (Urbien÷, 2002).

Pieno baltymus sudaryti iš kazeinų, išrūgų baltymų, proteozo peptonų. Yra ir nebaltyminių azotinių medžiagų. Pagal savo molekulinę formą baltymai piene yra globulių pavidalu ir sudaro koloidinį tirpalą. Pieno baltymai tarpusavyje skiriasi sandara, fizikin÷mis - chemin÷mis ir biologin÷mis savyb÷mis (Pečiulaitien÷, Miceikien÷, Mišeikien÷, 2005).

Kazeinas yra pagrindinis pieno baltymas. Kazeinu vadinama grup÷ baltymų, kurie nus÷da parūgštinus pieną iki 4,5 pH. Kazeino piene yra nuo 2,3 iki 2,9 %, arba 78 – 85 % nuo bendro baltymų kiekio. Kita grup÷ baltymų, kuri lieka dispersin÷s būkl÷s nusodinus kazeiną, vadinama išrūgų baltymais. Jų kiekis piene nuo 0,5 iki 0,8 %, arba 15 – 22 % nuo bendro baltymų kiekio. Be baltymų, piene yra nebaltyminių azotinių medžiagų, kurios lieka nusodinus visus baltymus. Šią azotinių medžiagų grupę sudaro laisvos amino rūgštys bei mažos molekulin÷s mas÷s azotiniai junginiai, kurie pereina į pieną tiesiogiai iš gyvulio kraujo. Jų kiekis piene svyruoja nuo 0,02 iki 0,05 %, arba 4 – 10 % nuo bendro azoto kiekio piene (Urbien÷, 2002).

Angliavandeniai. Pagrindiniai angliavandenių elementai yra anglis, vandenilis ir deguonis. Angliavandeniai skirstomi į tris grupes:

monosacharidai, oligosacharidai, polisacharidai.

Pagrindiniai angliavandeniai piene yra monosacharidai ir oligosacharidai. Iš oligosacharidų svarbiausieji yra disacharidai, pvz.: laktoz÷ (pieno cukrus), sacharoz÷ (cukranendrių ir runkelių cukrus) ir maltoz÷ (salyklinis cukrus) ir kt. (Gudonis, 2006).

(11)

Oligosacharidas – laktoz÷ piene yra svarbiausias angliavandenis. Ji susidaro iš gliukoz÷s ir galaktoz÷s. Laktoz÷s piene yra nuo 4,5 iki 5,2 % (vidutiniškai 4,7 %). Ji sudaro 90 % visų kitų piene esančių angliavandenių. Piene laktoz÷ yra molekulinio tirpalo būkl÷s. Pieno laktoz÷ yra laisvos būkl÷s ir junginiuose su baltymais (Mazumder, Kumaga, 2006).

Laktoz÷ dalyvauja visuose pieno produktų gamybos procesuose, ji formuoja šių produktų savybes bei kokybę. Pati svarbiausia laktoz÷s savyb÷ yra ta, kad veikiama pieno rūgšties bakterijų išskiriamų fermentų, ji skyla. Vyksta sud÷tingas laktoz÷s skilimo procesas – metabolizmas. Šis procesas vadinamas rauginimu. Jis kryptingai (pridedant atitinkamų pieno rūgšties bakterijų) atliekamas gaminant daugelį pieno produktų. Vykstant tokiam laktoz÷s skilimui, susidaro daug mažos molekulin÷s mas÷s junginių, įvairių rūgščių, iš jų svarbiausia yra pieno rūgštis (Gudonis, 2006).

Mineralines medžiagas. Net 50 įvairių elementų piene sudaro mineralin÷s medžiagos. Piene jos yra organinių ir neorganinių druskų pavidalu, kurios į jį patenka iš gyvulių kraujo. Bendras jų kiekis yra apie 1,0 %. Dalis šių medžiagų susidaro gyvulio organizme, dalis pereina iš pašarų. Tod÷l mineralinių medžiagų kiekis piene priklauso nuo gyvulio veisl÷s, jo fiziologin÷s būkl÷s, nuo pašarų, vandens kokyb÷s bei metų laiko. Mineralin÷s medžiagos turi didelę įtaką pieno savyb÷ms (termostabilumui, buferiškumui, juslin÷ms savyb÷ms) (Grinien÷ 1998).

Svarbu, kad tų mineralinių medžiagų būtų pakankamas (atatinkamas) kiekis, nes tai gali įtakoti pieno užšalimo temperatūrą (Fox, McSweeney, 1998).

Makroelementai. Makroelementų kiekis piene priklauso nuo individualių gyvulio savybių, laktacijos ir kt. Jų piene yra daugiau kaip 1 mg/l00g. Makroelementų pokyčiai laktacijos pradžioje ir jos pabaigoje ypač ryškūs. Krekenose ypač daug kalcio, fosforo, magnio, natrio, lyginant su normaliu pienu. Paskutin÷mis laktacijos savait÷mis v÷l padid÷ja kalcio, fosforo chloridų kiekiai. Sergančių karvių piene daug natrio, chloridų, mažiau kalio. Makroelementai didelę reikšmę turi baltymų stabilizavimui. Kazeino micel÷ms (dalel÷ms) ypač svarbus yra kalcis. Nuo kalcio jonų kiekio priklauso kazeino micelių dydis. Kuo mažiau kalcio, tuo kazeino dalel÷s yra mažesn÷s. Tuo tarpu kalcio jonų perteklius gali būti ne tik kazeino dalelių padid÷jimo, bet ir jų koaguliacijos priežastimi. Esant didesniam kalcio kiekiui, kazeino dalelių koaguliacija tampa priklausoma nuo temperatūros. Didinant temperatūrą, kazeino koaguliacija įvyksta greičiau (Skimundris, 2004).

Kalcio jonai yra svarbūs vykdant fermentinį pieno sutraukinimą. Šiuo atveju jie tampa jungiamąja grandimi tarp fermento paveiktų kazeino dalelių. Jeigu piene mažai kalcio jonų, susiformuoja blogos kokyb÷s fermentin÷ struktūra arba ji visiškai nesusidaro. Makroelementai K, Na, Cl reguliuoja pieno buferines savybes, palaiko pieno druskų pusiausvyrą. Visa tai turi įtakos pieno koloidin÷s sistemos stabilumui. Piene yra nemažai citratų. Beveik jie visi yra koloidin÷s

(12)

būkl÷s. Jie turi įtakos pieno rūgštingumui, stabilizuoja baltymus, dalyvauja skonį ir aromatą lemiančių junginių sintez÷je (Skimundris, 2004).

Mikroelementai. Bendras mikroelementų kiekis piene sudaro ne daugiau kaip 1mg/100g. Tai geležis, varis, cinkas ir kt. Teigiama, kad įvairių mikroelementų piene yra apie 30, tačiau tikslus jų kiekis n÷ra nustatytas. Mikroelementų kiekiai piene priklauso nuo gyvulio fiziologin÷s būkl÷s, laktacijos laiko, pašarų. Mikroelementai piene yra biologiškai aktyviuose junginiuose - fermentuose (Fe, Mo, Mn, Zn, Cu). Mikroelementai taip pat yra junginiuose su baltymais ir kitomis pieno sud÷tin÷mis dalimis. Mikroelementų pasiskirstymas tarp pieno komponentų n÷ra tiksliai ištirtas. Vienas iš svarbiausių mikroelementų yra geležis. Pagrindinis geležies kiekis įeina į išrūginių baltymų ir kazeino sud÷tį (75 %), apie 25 % įeina į riebalų rutuliukų apvalkal÷lius. Kitas svarbus mikroelementas yra varis. Varis taip pat yra junginiuose su kazeinu, išrūginiais baltymais ir fosfolipidais. Jodas įeina į išrūginių baltymų sud÷tį (30 %), į nebaltyminių organinių junginių sud÷tį (60 %), dalis jo yra junginiuose su riebalais. Dalis jodo (4,0 %) yra neorganiniuose junginiuose. Cinkas yra junginiuose su kazeinu. Jis yra kazeino micel÷s paviršiuje. Dalis cinko įeina į neorganinio koloidinio fosfato sud÷tį, jis aptinkamas ir citratų kompleksuose. Nedidel÷ dalis, apie 6 % cinko, įeina į riebalų apvalkal÷lių sud÷tį. Be natūralių mikroelementų, piene gali būti ir pašalinių, patekusių į pieną nuo įrengimų ir pieno laikymo talpų. Kartais pašalinių mikroelementų kiekis, patekęs į pieną, gali viršyti natūralių mikroelementų kiekį. Per didelis mikroelementų kiekis gali suaktyvinti oksidacinius procesus bei tur÷ti neigiamą įtaką pieno skoniui (Šernien÷, Sekmokien÷, 2006).

Vitaminai. Vitaminai yra biologiškai aktyvios medžiagos, be jų neįmanoma normali gyvybin÷ organizmo veikla. Vitaminai – biologiškai aktyvūs pieno komponentai, kurių maži kiekiai turi svarbią reikšmę žmogaus organizmui (Baranauskas, Juknevičius, Stankevičiūt÷, 2009). Vitaminai – sud÷tingi organiniai junginiai, priklausantys atskiroms organinių junginių klas÷ms. Pvz., vitaminas A priklauso karotinoidams, vitaminas D – steroidams, vitaminas C - sacharidams ir t.t (Dobkevičiūt÷, 2000).

Piene yra visi gyvajam organizmui būtini vitaminai, tačiau kai kurių kiekis gali būti nepakankamas. Piene esantys vitaminai, patekę į žmogaus organizmą dalyvauja beveik visuose gyvybiniuose procesuose. Vitaminų kiekis piene n÷ra pastovus ir priklauso nuo daugelio faktorių. Pagrindiniai veiksniai yra šie: pašarų kokyb÷, virškinamojo trakto mikroorganizmai bei laktacijos laikas. Taip pat priklauso nuo gyvulio fiziologin÷s būkl÷s (sveikatos), individualių gyvulio savybių ir veisl÷s. Vieni iš piene esančių vitaminų patenka per pašarus, kiti yra sintetinami mikroorganizmų, esančių karv÷s prieskrandyje ir skrandyje. Piene esantys vitaminai yra skirstomi į dvi grupes: tirpstantys riebaluose ir tirpstantys vandenyje. Riebaluose tirpstančių vitaminų kiekis daugiausia priklauso nuo pašarų kokyb÷s, o vandenyje tirpstančių vitaminų kiekis – nuo virškinamojo trakto

(13)

mikrofloros sud÷ties ir jos aktyvumo. Vitaminai yra svarbi pieno sud÷tin÷ dalis. Jie lemia kai kurias pieno savybes. Dalis vitaminų turi įtakos oksidaciniams – redukciniams procesams, tod÷l veikia kaip antioksidantai (Grinien÷ 1998).

Kai kurie vitaminai suteikia pienui ir pieno produktams spalvą. Kiti vitaminai stimuliuoja patekusių į pieną bakterijų dauginimosi procesus. Vitaminų kiekis piene n÷ra pastovus. Jie kinta pieno transportavimo, laikymo bei šiluminio apdorojimo metu, tod÷l labai svarbu atlikti visus pieno gamybos ir perdirbimo procesus taip, kad kuo daugiau vitaminų išliktų nepakitusių (Grinien÷ 1998). Fermentai – specifiniai baltymai, biologiniai katalizatoriai, susidarantys bet kurioje gyvoje ląstel÷je ir katalizuojantys įvairiausius cheminius procesus tiek ląstel÷je, tiek ir išskirti iš jos. Pagrindin÷s fermentų savyb÷s yra didelis katalitinis aktyvumas, poveikio specifiškumas, termolabilumas ir grįžtamasis veikimas. Pagal cheminę sud÷tį fermentai yra baltymai, tačiau didžioji dalis fermentų sudaryti ne tik iš baltymin÷s dalies. Į jų sud÷tį įeina nebaltymin÷s kilm÷s mažos molekulin÷s mas÷s medžiagos, vadinamos kofermentais. Kofermentų sud÷tyje yra vitaminų, ir kartais patys vitaminai yra kofermentai. Beveik visi fermentai be kofermentų veikti negali, tod÷l jų reikšm÷ biochemin÷se reakcijose labai svarbi (Praškevičius, Burneckien÷, Ivanovien÷, 2001).

Fermentų baltymin÷ dalis vadinama apofermentu. Apofermentai yra neatsparūs temperatūros poveikiui, aplinkos pH. Tuo tarpu kofermentai pasižymi termostabilumu, atsparūs aplinkos pokyčiams. Pagal katalizuojamas biochemines reakcijas fermentai yra skirstomi į šešias pagrindines klases: oksidoreduktaz÷s; transferaz÷s; hidrolaz÷s; liaz÷s; izomeraz÷s; ligaz÷s.

Oksidoreduktaz÷s – tai fermentai, katalizuojantys oksidacijos ir redukcijos reakcijas, transferaz÷s katalizuoja atskirų grupių pernešimo reakcijas. Hidrolaz÷s katalizuoja hidroliz÷s reakcijas. Liaz÷s katalizuoja reakcijas, kurių metu atskyla tam tikros grup÷s ir susidaro dviguba jungtis, arba tam tikros grup÷s prisijungia prie dvigubos jungties. Izomeraz÷s katalizuoja izomerinių formų pasikeitimą. Ligaz÷s katalizuoja sintez÷s reakcijas (Gudonis, 2006).

Apibendrinimas. Pieno sud÷ties ažvalga reikaliga tuo tikslu, kad būtų įvertinta jo sud÷tinių dalių įtaka pieno m÷ginio pa÷mimui ir galimi pažeidimai pieną maišant ar imant m÷ginį. Pavyzdžiui, iš visų pieno sud÷tinių dalių didžiausią įtaką maišymui turi pieno riebalų savyb÷s. Jie linkę nusistoti, ir šaltas pienas greitai neišsimaišo, paviršiuje būna daugiau riebalų. Jei riebalų rutul÷liuose riebalai d÷l pieno atšaldymo susikristalizuoja, negalima jo intensyviai maišyti, nes

(14)

išsiskirs laisvi riebalai. D÷l mechanin÷s j÷gos poveikio sutrūksta riebalų rutul÷lių membrana ir riebalai d÷l mažesnio už vandenį lyginamojo svorio iškyla į paviršių (Fox; McSweeney, 1998; Chandan et al, 2008). Jei riebalų rutul÷lių membrana plona, visas riebalų rutul÷lis lengvesnis už vandenį ir tik nustojus maišyti pieną, iškyla į paviršių (Wong, Noble et al, 1999). Tod÷l supirkimo taisykl÷se įrašytas reikalavimas, kad m÷giniai pirmam kodui imami iškart išmaišius, kol pienas dar juda.

Baltymai, būdai koloidin÷je būkl÷je, turi mažesnę įtaką maišymui bei m÷ginio pa÷mimui, o laktoz÷ bei mineralin÷s medžiagos būna ištirpę. Jų kiekio sumaž÷jimas gali parodyti, kad piene atsirado pašalinio vandens, būtina tikrinti užšalimo temperatūrą.

1.2. Pieno supirkimo sistema

Pieno pirkimo, sud÷ties bei kokyb÷s vertinimo ir atsiskaitymo tvarka superkant iš gamintojų žalią pieną nustatyta Pieno supirkimo taisykl÷se, patvirtintose Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2001 m. geguž÷s 9 d. įsakymu Nr. 146, nauja redakcija patvirtinta 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3D-527.

Žalias karvių pienas superkamas tik sudarius pieno supirk÷jui su pieno gamintoju rašytinę pieno pirkimo- pardavimo sutartį, kuri turi atitikti tuo metu galiojančių atsiskaitymo už žem÷s ūkio produkciją įstatymo ir tipinio pieno – pardavimo sutarties sąlygų reikalavimus (Gudonis, 2007).

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų superkamas pienas iš gamintojų, kurie neturi VĮ Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvulių registro centrin÷je duomenų baz÷je savo vardu registruotų karvių, VĮ „Pieno tyrimai“ vykdo nustatytų reikalavimų parduodantiems pieną gamintojams prevencijos programą, patvirtiną 2008 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-442.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo teršalų maisto produktuose naujų tyrimo metodų diegimo ir antimikrobinių medžiagų žaliame karvių piene ir jo gaminiuose steb÷senos programą, patvirtintą žem÷s ūkio ministro 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 3D-125 . Pagal šią programą bus įdiegti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys analiz÷s metodai, įvertinta žalio pieno ir jo gaminių tarša antimikrobin÷mis medžiagomis, išsiaiškintos jų patekimo į žalią pieną ir jo gaminius priežastys, bus taikomos poveikio priemon÷s bei numatytos tolimesn÷s priemon÷s, užtikrinančios žalio pieno ir jo gaminių saugą antimikrobinių medžiagų atžvilgiu

(http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/zemes-ir-maisto-ukis--zuvininkyste/zemes-ukis/gyvulininkyste/pienininkyste/; prieiga per internetą 2010 12 01).

(15)

1.3. Pieno m÷ginių ÷mimo ir ruošimo išsiųsti

į laboratoriją tvarka

M÷giniai tyrimui imami supirkimo vietose pagal šių taisyklių ir laboratorijos nustatytą tvarką. M÷ginio tara, laboratorijos suteiktas identifikavimo kodas, konteinerio plomba, m÷ginio tūris ir naudojami konservantai turi atitikti šios tvarkos ir laboratorijos techninius reikalavimus.

M÷giniai paruošiami ir pristatomi į laboratoriją ne ilgiau kaip per 24 valandas po m÷ginio pa÷mimo laikantis suderinto m÷ginių pateikimo grafiko. M÷ginius ima asmenys, turintys terminuotą VMVT išduotą kvalifikacinį pažym÷jimą ir supirk÷jo įgaliojimą šiam darbui atlikti. Šių asmenų darbą kontroliuoja VMVT. Pieno pri÷mimo ir m÷ginių pa÷mimo metu privalo dalyvauti gamintojai ar jų įgalioti atstovai (komisijos). M÷ginių perdavimo įgaliotam laboratorijos atstovui metu gali dalyvauti gamintojai ar jų įgalioti atstovai (komisijos) (Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-963).

1.3.1. Reikalavimai supirk÷jams

Supirk÷jas privalo užtikrinti: pieno pirminių kokyb÷s rodiklių ištyrimą tinkamais metodais, pieno kiekio teisingą įvertinimą, pieno pri÷mimą laiku pagal grafiką, tinkamą pieno m÷ginių pa÷mimą šiose taisykl÷se nurodytu periodiškumu, paruošimą, laikymą, gabenimą ir išsaugojimą iki išsiuntimo į laboratoriją, lydimųjų dokumentų teisingą pildymą, konteinerių plombavimą, pieno apskaitos dokumentų teisingą išdavimą ir pildymą, m÷ginių atpažinimo etikečių panaudojimo kontrolę, atsiskaitymą už supirktą pieną pagal sutartyje nustatytą kainą ir numatytą laiką, kitų sutarties su gamintoju reikalavimų vykdymą, operatyvų gamintojo informavimą apie laboratorijos tyrimo rezultatus bei apie pieno gamintojo duomenų neįtraukimą į VĮ Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) Gyvulių registro centrinę duomenų bazę (kai apie tai pažym÷ta tyrimų protokole), gamintojų supažindinimą su aktualia informacija, pateikiama tyrimo protokoluose (ši informacija turi būti pieno supirkimo vietose), sutarties su laboratorija ir Nacionaline mok÷jimo agentūra prie Žem÷s ūkio ministerijos reikalavimų bei kitų teis÷s aktais nustatytų reikalavimų vykdymą

(http://www.pieno-tyrimai.lt/pdf/pieno_supirkimo_taisykles_20091210.pdf. prieiga per internetą 2010 01 11).

Supirk÷jas privalo užtikrinti:

• pieno pirminių kokyb÷s rodiklių ištyrimą tinkamais metodais, • pieno kiekio teisingą įvertinimą,

(16)

• tinkamą pieno m÷ginių pa÷mimą šiose taisykl÷se nurodytu periodiškumu, • paruošimą, laikymą, gabenimą ir išsaugojimą iki išsiuntimo į laboratoriją, • lydimųjų dokumentų teisingą pildymą,

• konteinerių plombavimą,

• pieno apskaitos dokumentų teisingą išdavimą ir pildymą, • m÷ginių identifikavimo etikečių panaudojimo kontrolę,

• atsiskaitymą už supirktą pieną pagal sutartyje nustatytą kainą ir numatytą laiką, • kitų sutarties su gamintoju reikalavimų vykdymą,

• operatyvų gamintojo informavimą apie laboratorijos tyrimo (www.pieno-tyrimai.lt/).

1.3.2. M÷ginių ÷mimas

M÷ginių ÷mimo priemon÷s turi būti pagamintos iš nerūdijančio plieno arba kitos tinkamos tokio pat stiprumo medžiagos, kuri nesukelia m÷ginio pokyčių, galinčių tur÷ti įtakos tyrimo rezultatams. Jos turi būti tvirtos, kad nesideformuotų, ir pakankamai lengvos, kad m÷ginį imantis asmuo gal÷tų lengvai sukioti. M÷ginių ÷mimo priemon÷s turi būti švarios ir sausos. Visi paviršiai turi būti lygūs ir be įtrūkių. M÷ginių ÷mimo mikrobiologiniams tyrimams priemon÷s turi būti sterilios, išskyrus atvejus, kai rutininiu būdu naudojant tam tikrą tyrimo įrangą tiriamas konservuotas m÷ginys. Tais atvejais, kai naudojamos automatin÷s ar pusiau automatin÷s m÷ginių ÷mimo priemon÷s (prietaisai, įtaisai ar pan.), jos turi būti išbandytos praktiškai ir reguliariai tikrinamos (Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-963). M÷ginių ÷mimo mikrobiologiniams tyrimams priemon÷s, kai rutininiu būdu tiriamas konservuotas m÷ginys, paruošiamos pagal LST EN ISO 707 standarto 5.1.2 punkte nurodytus reikalavimus arba šiais būdais: dezinfekuojant natrio hipochlorito tirpalu (200 mg/l aktyvaus chloro) arba jodoformo tirpalu (nuo 40 mg/l iki 50 mg/l aktyvaus jodo), arba kita dezinfekcijos priemone, arba įmerkiant ne trumpiau kaip 30 s į ne žemesn÷s kaip 85 C temperatūros vandenį, kuris nuo paviršiaus pašalinamas. Būtina prieš imant m÷ginį, m÷ginių ÷mimo priemon÷s perskalauti tiriamuoju pienu (Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2001 m. geguž÷s 9 d. įsakymu Nr.146).

Prieš imant m÷ginius pienas turi būti gerai išmaišytas rankiniu ar mechaniniu būdu, siekiant gauti reprezentatyvų visos siuntos m÷ginį. Maišymas priklauso nuo: pieno tūrio talpykloje, talpyklos formos ir talpos, pieno temperatūros, laiko, kurį pienas buvo nejudinamas.

M÷ginys turi būti paimtas tik išmaišius, kol pienas dar juda. M÷ginio imama ne mažiau kaip 2/3 indelio talpos, kad jo užtektų tyrimui ir kad m÷ginį prieš tyrimą būtų galima gerai išmaišyti. Indelis neturi būti labai pilnas, nes gali nusilaistyti nusistoję riebalai. Pieno sud÷ties ir kokyb÷s tyrimui imamas vienkartinis pieno m÷ginys pagal laboratorijos techninius reikalavimus. Jei pieno

(17)

siunta pristatoma keliuose induose, sudaromas jungtinis m÷ginys proporcingai pieno tūriui. Kai tuo pačiu metu skirtingiems tyrimams imama keletas m÷ginių, tai m÷ginys mikrobiologiniams tyrimams turi būti imamas pirmas.

M÷giniai pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių kiekiui ir bakteriniam užterštumui nustatyti konservuojami konservantu "Broad Spectrum Microtabs” ar „Sedupolu“ pieno supirkimo vietose iš karto po pa÷mimo. M÷giniai pieno užšalimo temperatūrai nustatyti – konservantu NEBA, ĮST 1195612-103:2002

(http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31992D0608:LT:HTML prieiga per internetą 2010 01 011).

M÷ginių ÷mimas iš bidono ir kibiro. Atsargiai panerti nardinamąją maišyklę į pieno bidoną, saugant, kad pienas nenusilaistytų, leisti ją iki dugno ir greitai traukti į viršų, sukeliant skysčio maišymą iš apačios į viršų. Šiais aukštyn žemyn judesiais pienas gerai išmaišomas, prie bidono kaklelio nepaliekant prilipusių pieno riebalų. Imant m÷ginį iš kibiro, pienas rūpestingai išmaišomas mentele arba nardinamąja maišykle.

M÷ginių ÷mimas iš sv÷rimo vonios - m÷ginys paimamas tuomet, kai pienas gerai išmaišomas sv÷rimo vonioje. Iš dalies tai atliekama pilant pieną į sv÷rimo indą. Išmaišymo lygis priklauso nuo indo formos ir pylimo būdo. Svarbu dar pamaišyti rankiniu ar mechaniniu būdu, kad vienodai pasiskirstytų riebalai.

M÷ginių ÷mimas iš pieno atšaldymo vonių ar talpyklų ūkyje - pienas maišomas mechaniškai, kol pasiekiamas homogeniškumas (mažiausiai 5 min.). Jeigu talpykloje įrengta periodin÷, programuota pagal laiką maišymo sistema, m÷giniai gali būti imami pamaišius 1-2 min. Jeigu talpykloje pieno yra mažiau nei 15% jos talpos, maišoma rankiniu būdu.

M÷ginių ÷mimas iš sekcijinių talpyklų - jeigu pienas yra keliose talpyklose (ar jos sekcijose), m÷ginys pirminiams kokyb÷s rodikliams nustatyti (kilus įtarimui) imamas iš kiekvienos talpyklos, prieš tai išmaišius. Jeigu iš kiekvienos talpyklos (sekcijos) paimti m÷giniai atskirai netikrinami, tai jie sumaišomi tokiu santykiu, kuris atitinka pieno kiekį atskirose talpyklose ar sekcijose. M÷ginys imamas iš šio proporcingai sumaišyto ir kruopščiai išmaišyto pieno (Žem÷s ūkio ministro ūkio 2001 m. geguž÷s 9 d. įsakymo nr. 146 „D÷l pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2005 m. lapkričio 11 d. Nr. 3D-527 Vilnius).

1.3.3. M÷ginių ÷mimo priemon÷s

Nardinamosios maišykl÷s ir maišytuvai - nardinamųjų maišyklių ir maišytuvų maišymo plotas didel÷se talpyklose tur÷tų būti toks, kad sujudintų visą pieną, bet nesukeltų daug putų. Šios priemon÷s turi būti tokios formos, kad nebraukytų vidinio taros paviršiaus. Pienui maišyti kibiruose

(18)

ar bidonuose naudojamą nardinamąją maišyklę sudaro 150 mm skersmens diskas, perforuotas šešiomis 12,5 mm skersmens skyl÷mis. Disko centras pritvirtintas prie metalinio strypo, kurio kitame gale yra kilpos pavidalo rankena. Strypas kartu su rankena turi būti ne trumpesnis kaip vieno metro.

Didesnių talpyklų nardinamoji maišykl÷ susideda iš ne trumpesnio kaip 2 m strypo ir prie jo pritvirtinto 300 mm skersmens disko, perforuoto 12 skylių, kurių kiekvienos skersmuo 30 mm. Didelių indų arba talpyklų, automobilių ir geležinkelio cisternų turiniui sumaišyti patartina naudoti mechaninius maišytuvus;

Samčiai - m÷giniai gali būti imami samčiais, pritvirtintais prie nelanksčios, ne trumpesn÷s kaip 150 mm rankenos. Samčio talpa – ne mažesn÷ kaip 250 ml.

Vamzdeliai - m÷giniai gali būti imami ir metaliniu 7–9 mm vidinio skersmens cilindro formos vamzdeliu. Jis l÷tai nuleidžiamas į indo dugną taip, kad vamzdelis prisipildytų pieno iki inde esančio lygio. Viename supirkimo punkte turi būti naudojami tik to paties skersmens vamzdeliai. Ir neilgai pienui stovint į paviršių iškyla riebalai, tod÷l prieš imant m÷ginius pieną reikia gerai išmaišyti, kad visos siuntos m÷ginys būtų reprezentatyvus. Gerai išmaišyto pieno sud÷tin÷s dalys pasiskirsto vienodai. Maišykl÷ turi būti tokio ilgio, kad panardinus iki dugno dalis jos liktų m nepanirusi, kad nesusidarytų putų. M÷ginys imamas tik išmaišius, kol juda imama ne mažiau kaip 2\3 indelio talpos, kad užtektų tyrimui (Staniškien÷, Šernien÷, Šiugždait÷, Tušas, 2007).

M÷ginių tara - turi atitikti laboratorijos techninius reikalavimus. Vienkartinio naudojimo m÷ginių indeliai turi būti tinkami mikrobiologinių tyrimų m÷giniams paimti ir turi būti pagaminti iš sertifikuotos pirmin÷s žaliavos. Pieno m÷giniai imami į laboratorijos vienkartinius pieno m÷ginių indelius (Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-963) (Pieno supirkimo taisykl÷s. Žin., 2006).

1.3.4. M÷ginių identifikavimas

Siunčiamiems tirti į laboratoriją m÷giniams identifikuoti ant kiekvieno indelio m÷ginį imantis asmuo arba gamintojas užklijuoja gamintojo identifikavimo numerį (brūkšninį kodą). Etiketę su gamintojo identifikavimo numeriu parengia laboratorija. Etikečių naudojimą kontroliuoja supirk÷jas. Išduotų ir panaudotų etikečių apskaitą vykdo laboratorija. Supirk÷jas privalo išduoti laboratorijos parengtas etiketes gamintojams, turintiems melžimo ir šaldymo įrangą, arba gamintojai gali etiketes įsigyti laboratorijoje, apie tai informavę supirk÷ją ir gavę jo įgaliojimą. M÷giniai su užklijuotu gamintojo brūkšniniu kodu sudedami į konteinerius. M÷ginį pa÷męs asmuo užpildo nustatytos formos lydraštį, kuris įdedamas į konteinerį. Konteineriai turi būti plombuojami pieno supirkimo vietose mechaniniam poveikiui atspariomis plombomis su skeneriu

(19)

nuskaitomu brūkšniniu kodu. Konteinerių plombas perka ir jų apskaitą tvarko VĮ „Pieno tyrimai”. Kiekvienam konteineriui priskiriama individuali plomba. Konteinerio plombos numeris turi būti įrašytas lydraštyje. Tuo atveju, kai atvežto į laboratoriją konteinerio su pieno m÷giniais plombos brūkšninis kodas nenuskaitomas skeneriu, laboratorija sutikrina, ar plombos numeris sutampa su įrašytuoju lydraštyje.

Išsiunčiamų į laboratoriją m÷ginių temperatūra turi būti žema teigiama ir neviršyti 8°C. Laboratorijos įgaliotam asmeniui ar kontroliuojančiai institucijai privalo būti sudaryta galimyb÷, kilus įtarimui, patikrinti m÷ginių ar aplinkos, kurioje jie laikomi, temperatūrą. Jeigu gamintojas raštu kreipiasi į supirk÷ją d÷l papildomųjų tyrimų ir leidimo pačiam pristatyti m÷ginius į laboratoriją, laikantis privalomų m÷ginio laikymo ir gabenimo reikalavimų, supirk÷jas privalo paimti, paruošti m÷ginius šiems tyrimams ir perduoti juos gamintojui.

Supirkimo vietose surinkti pieno m÷giniai supirk÷jo transportu atvežami į vietą, sutartą su laboratorija. Plombuotus konteinerius supirk÷jo įgaliotas asmuo perduoda laboratorijos įgaliotam asmeniui. Surašomas konteinerių perdavimo–pri÷mimo aktas, kuriame nurodomas m÷ginių perdavimo laikas, perduodamų konteinerių numeriai, tyrimo kodai, m÷ginių skaičius, temperatūra (jei ji buvo patikrinta) ir kurį pasirašo supirk÷jo ir laboratorijos įgalioti asmenys ir dalyvaujantys gamintojai. Įgaliotas laboratorijos asmuo nustatęs, kad konteineriai neplombuoti ar pažeisti, jų nepriima ir apie tai pažymi m÷ginių perdavimo–pri÷mimo akte. M÷giniai iš sutartų vietų gabenami į laboratoriją pagal iš anksto suderintą grafiką šios laboratorijos transportu. Pervežant konteinerius iš supirkimo vietų į pieno perdirbimo (supirkimo) įmones arba sutartas su laboratorija vietas, konteineriai turi būti registruojami apskaitos žurnaluose arba konteinerių pri÷mimo–perdavimo aktuose. Juose turi būti nurodytas supirkimo punkto pavadinimas, konteinerių numeriai, data, laikas, atsakingų asmenų pareigos, vardai, pavard÷s, parašai (http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=2&id=23 prieiga per internetą 2010 01 11).

(20)

1 paveikslas. Pieno m÷ginių identifikavimas ir atrinkimas

M÷ginių pa÷mimo ir identifikavimo tvarka tur÷tų įgalinti kuo tiksliau paimti m÷ginį, kad jis reprezentuotų tikrąją kokybę, tam labai svarbūs visi m÷ginio pa÷mimo etapai, ypač maišymas.

(21)

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Darbas buvo atliktas Lietuvos pieno supirkimo punktuose (16-je). Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti informaciją apie pieno m÷ginio ÷mimą, išsiuntimą į laboratorija pagal pieno supirkimo taisykles.

Tyrimo objektu pasirinkta Lietuvos pieno perdirbimo įmonių UAB “Žemaitijos pienas”, “Pieno up÷s”, “Pieno žvaigžd÷s” pieno supirkimo punktai. Buvo pasirinkta 16 steb÷ti punktų, kuriuose buvo imami m÷giniai tolimesniems tyrimams (iš viso steb÷jau 130 m÷ginių ÷mimą). Siekiant užtikrinti konfidencialumą, pieno supirkimo punktams buvo suteikti kodai: A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P , šie pieno supirkimo punktai buvo stebimi pagal kodus:

1. Auditas imant m÷ginius 1-am kodui 2. Auditas imant m÷ginius 2-am kodui 3. Auditas imant m÷ginius 3-am kodui 4. Auditas imant m÷ginius 4-am kodui

Pieno m÷ginių ÷mimo auditas buvo vykdomas pagal LR teis÷s aktais patvirtintas reglamento 853/2004 nuostatas. Audito eigoje tai pat steb÷jome ir higienos sąlygas pagal 853/2004 reglamentą.

Darbo atlikimui buvo sudarytas specialus audito klausimynas, audito metu buvo stebima: pirminių pieno kokyb÷s rodiklių tyrimai, pieno spalva, pieno kvapas, pieno konsistencija, pieno temperatūra, skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, m÷ginio ÷mimo priemonių švarumas, m÷ginio ÷mimo priemonių dezinfekavimas, pieno maišymo trukm÷, pieno m÷ginio jud÷jimas, m÷ginio ÷mimo metu, Nardinamosios maišykl÷s panardinimas, pieno konservavimo laikas, konservanto laikymo sąlygos, pieno m÷ginių sud÷jimas į konteinerius, konservuotų m÷ginių laikymas, m÷ginių išsiuntimo laikotarpis, lydraščių pildymas, konteinerių plombavimas.

(22)

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. M÷ginio ÷mimo pažeidimų analiz÷, imant m÷ginius pirmam kodui

Iš pieno gamintojų superkamo pieno sud÷tis ir kokyb÷ vertinama vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004, nustatančiu konkrečius gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p.14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109), ir pieno supirkimo taisykl÷mis.

1 lentel÷. M÷ginio ÷mimas pieno sud÷ties tyrimui (auditas)

KLAUSIMYNAS E F G H

Pirminių pieno kokyb÷s rodiklių tyrimas:

TAIP NE TAIP NE TAIP NE TAIP NE

Pieno spalva + + + +

Pieno kvapas + + + +

Pieno konsistencija + + + +

Pieno temperatūra + + + +

Skonis (kilus įtarimui) + + + +

Rūgštingumas (kilus įtarimui) + + + +

Švarumas (kilus įtarimui) + + + +

Tankis (kilus įtarimui) + + + +

Pieno supirkimo punkto tyrimas: M÷ginių ÷mimo priemonių švarumas

+ + + +

M÷ginių ÷mimo priemonių dezinfekavimas

+ + + +

Pieno maišymo trukm÷: a) cisterna

+ + + +

b) bidono + + + +

c) šaldymo vonios + + + +

Pieno m÷ginio jud÷jimas, m÷ginio ÷mimo metu

+ + + +

Nardinamosios maišykl÷s panardinimas

+ + + +

Pieno konservavimo laikas + + + +

(23)

Pieno m÷ginių sud÷jimas į konteinerius

+ + + +

Konservuotų m÷ginių laikymas + + + +

Punktuose E, F,G, H pieno m÷giniai buvo imami pieno sud÷čiai nustatyti. Tod÷l buvo būtina kuo taisyklingai paimti m÷ginį, ypač jį gerai išmaišyti, nes nuo pieno sud÷ties priklausys kaina gamintojui už pristatytą produkciją.

Steb÷jimo metu pagal audito klausimyną E, F,G, H punktuose nustatyti šie 7 pažeidimai. Pažeidimų analiz÷:

• Pirminiai kokyb÷s rodikliai ne visuose punktuose tiriami, vizualiai apžiūrima ne visa pristatyta produkcija.

• Pieno supirk÷jai pamiršta dezinfekuoti pieno ÷mimo priemones po panaudojimo, tik viename iš tirtų punktų priemon÷s buvo dezinfekuojamos.

• Užfiksuotas atvejis, kai pieno m÷ginį pa÷m÷ pats ūkininkas.

• Pienas labai trumpai maišomas, o tik gerai išmaišytame piene pieno riebalai pasiskirsto po visą pieną, G punkte pieną maiš÷ patys ūkininkai, matyt, tai įpratę daryti.

• M÷ginio ÷mimo pipet÷ labai greitai nardinama į dugną, taip daryti griežtai draudžiama. • H punkte pienas visai n÷ra sveriamas, pieno supirk÷ja sak÷, kad yra sugedusios svarstykl÷s

ir žino, kiek į bidoną telpa, tod÷l nebūtina sverti, o pieno kiekį nustato iš akies.

• Punkte E pienas buvo superkamas iš cinkuotų indų, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą daryti tai draudžiamą.

2 paveikslas. Pieno šaldytuvo kraštai nevalomi 3 paveikslas. Pieno m÷ginio perteklius nupylimas atgal į šaldytuvą

(24)

3.2. M÷ginio ÷mimo pažeidimų analiz÷, imant m÷ginius antram kodui

Inhibitorinių medžiagų tyrimui pieno m÷ginys imamas norint nustatyti pieno falsifikavimo atvejus. Inhibitorin÷s medžiagos – tai medžiagos, kurios stabdo bakterijų dauginimąsi: antibiotikai, įvairios konservuojančios (amoniakas, vandenilio peroksidas ir kt.) ir dezinfekuojančios (chlorkalk÷s, chloraminas ir kt.) medžiagos.

2 lentel÷. M÷ginio ÷mimas inhibitorinių medžiagų tyrimui (auditas)

KLAUSIMYNAS A B C D

+ + + +

b) bidono + + + +

+ + + +

Konservantų laikymo sąlygos + + + +

+ + + +

(25)

Punktuose A, B, C, D pieno m÷giniai buvo imami inhibitorinių medžiagų nustatymui. Kartu buvo superkamas pienas, tod÷l tur÷jo būti tikrinami pirminiai kokyb÷s rodikliai.

Steb÷jimo metu pagal audito klausimyną A, B, C, D punktuose nustatyti šie 9 pažeidimai. Pažeidimų analiz÷:

• Nustatyta kad patys pieno supirk÷jai nesilaiko higieninių sąlygų (be chalatų, nešvarios rankos), tod÷l pačiame punkte gali būti užteršiamas pienas.

• A punkte supirk÷ja vertino pieno skonį, ragaudama nepasterizuotą pieną šaukštu, kai tuo tarpu supirkimo taisykl÷s reikalauja vertinti skonį tik kilus įtarimui, ir tik pieną pasterizavus.

• B punkte supirk÷ja vertino kvapą, o įtartinų m÷ginių rūgštingumą (jei pienas atrod÷ sugižęs) tikrino lakmuso popier÷liu, tai yra apytiksliai vertino pH, net nebuvo įrangos titruojamajam rūgštingumui nustatyti. Tuo tarpu pagal supirkimo taisykles pieną tiek÷jui galima grąžinti tik patikrinus jo rūgštingumą ternerio laipsniais ir nustačius, kad jis viršija 18 °T.

• Švarumas nebuvo tiriamas, nors viename iš tikrintų punktų aiškiai mat÷si, kad pienas turi daugybę kritasių (teršalų, pašalinių tamsių dalelių). Deja, kai kurie punktai net neturi elektrin÷s plytel÷s pienui pašildyti, reiškia, švarumas apskritai n÷ra tiriamas.

• Visuose punktuose maišoma neteisingai – skubant ir netolygyliai, pienas turi būt gerai išmaišomas ir tik tada įvertinama pirmin÷ jo kokyb÷.

• Nebuvo tikrinama ir pieno temperatūra, nors pienas buvo vakarinio ir rytinio melžimo. • A ir C punktuose šaldytuvas buvo įjungtas tik tada, kai gamintojai suneš÷ visą tos dienos

pieną, o jau po pusvalandžio buvo traukiamas į cisterna nors tikrinimas vyko geguž÷s ir liepos m÷nesiais.

• Pieno supirk÷ja pieną pas÷m÷ su pieno indeliu, nes netur÷jo pasi÷musi vamzdelio pienui maišyti ir paimti m÷giniui.

• Pieno konservantai L punkte jau buvo sud÷ti indeliuose prieš m÷ginio ÷mimą, ką daryti yra draudžiama.

(26)

4 paveikslas. Pieno m÷ginio ÷mimo klaidos 5 paveikslas. Dirbama be chalato

Paveiksluose matome grubius pieno supirkimo taisyklių bei higienos pažeidimus: supirk÷ja dirba be chalato, semia pieno m÷ginį ne specialiai tam skirta įranga, o pieno tyrimų indeliu.

3.3. M÷ginio ÷mimo pažeidimų analiz÷, imant m÷ginius trečiam kodui

Bakterin÷s užterštumas tiriamas 2 kartus per m÷nesį po vieną tyrimą laikotarpiais: nuo 1 iki 15 dienos ir nuo 16 iki 31 dienos. Punktuose I, J, k, L buvo m÷giniai imami pieno bakterijų užterštumui tirti.

3 lentel÷. M÷ginio ÷mimas pieno bakterinio užterštumo tyrimui (auditas)

KLAUSIMYNAS I _J _K _L

+ + + +

(27)

+ + + +

b) bidono + + + +

+ + + +

Iš 3 lentel÷s duomenų, steb÷jimo metu, pagal audito klausimyną I, J, k, L punktuose nustatyti šie 8 pažeidimai.

Pažeidimų analiz÷:

• Supirkimo punktuose n÷ra visų būtinų pirminiams kokyb÷s rodikliams nustatyti reikiamų priemonių, laikomos pasenusios.

• Nevisi punktai tiria pirminius pieno kokyb÷s rodiklius, o jei ir tiria, tai ne visų ūkininkų. • Pieno švarumas netiriamas, bet ant pieno šaldymo vonios angos užd÷tos medžiagos

(audinio) buvo pilna kritasių, žol÷s liekanų. Po pusvalandžio audinys buvo išplautas ir atgal užd÷tas (dr÷gnas).

• M÷ginio ÷mimo priemon÷s ne visada yra dezinfekuojamos (padedamos ant stalo), nedaromas jungtinis m÷ginys jei yra daugiau bidonų, tiesiog imamas pienas tol kol užtenka m÷giniui kiekio.

• Pieno maišymas užtrunka nuo 5 sekundžių iki 15 sekundžių, o pieno m÷ginys paimamas kai pienas jau nebejuda.

• Nardinančioji maišykl÷ nardinama labai greitai, netolygiai.

• Pieno m÷ginių neskubama sud÷ti i šaldytuvą , tai padaroma tik kai visi pieno m÷giniai paimami.

• K, L punktai visai nededa pieno m÷ginių į šaldytuvą ir yra nenaudojami, išjunkti iš elektros lizdo.

(28)

6 paveikslas. Supirkimo punkte laikomos 7 paveikslas. Naudojamas nešvarus vanduo pasenusios, nebenaudojamos priemon÷s ÷mimo ir maišymo priemon÷ms plauti

3.4. M÷ginio ÷mimo pažeidimų analiz÷, imant m÷ginius ketvirtam kodui

Pieno užšalimo temperatūra naudojama tam, kad išsiaiškinti piene esančio vandens perteklių. Punktuose M, N, O, P pieno m÷giniai buvo imami tuo tikslu, kad nustatyti piene esančio vandens kiekį. Šiuose punktuose buvo nustatyta higieninių sąlygų pažeidimų, nesilaikoma reglamento 853/2004 nuostatų d÷l higienos sąlygų punkte. Vykstant į M punktą nebuvo susitarta iš anksto, pieno supirk÷jas netur÷jo chalato, sak÷ kad išvakar÷se parsivež÷ išskalbt, pasteb÷ta, kad nardinančioji maišykl÷ buvo nešvari, ant grindų prilaistyta praeitos siuntos pieno.

4 lentel÷. M÷ginio ÷mimas vandens kiekiui nustatyti piene (auditas)

KLAUSIMYNAS M N O P

(29)

M÷ginių ÷mimo priemonių švarumas

+ + + +

b) bidono + + + +

+ + + +

Iš 4 lentel÷s duomenų, pagal audito klausimyną, M, N, O, P punktuose nustatyti šie 6 pažeidimai.

Pažeidimų analiz÷:

• Pirminius pieno kokyb÷s rodiklius vizualiai įvertindavo tik kai kurių pieno gamintojų. • Pieno švarumas buvo netiriamas nei viename punkte. Viename paklausus, kod÷l nedaromi

tyrimai, supirk÷ja teig÷, kad pienas prasikoš pilant į šaldymo vonią, nes ant pylimo angos užd÷tas merlius.

• Viename iš punktų nardinančioji maišykl÷ buvo laikoma kibire, kuriame buvo vandens, taip gal÷jo į pieną patekti vanduo.

• Pienas maišomas labai trumpai, paklausus, kod÷l maišoma ne pagal taisykles, supirk÷ja atsak÷:“ jei maišytu pagal reikalavimus tai užtruktų pusę dienos, o pienovežis atvažiuos už 2 valandų, reikia skubiai atv÷sinti pieną“.

• Pieno konservantai laikomi ant stalo šalia dokumentų. • Pieno m÷giniai nededami į šaldytuvą, o laikomi ant stalo.

(30)

8 paveikslas. Pieno konservantų neteisingas 9 paveikslas. Nardinančioji maišykl÷ laikoma laikymas ant nešvaraus stalo, pieno m÷giniai

nededami į šaldytuvą.

Paveiksluose matome pieno supirkimo taisyklių pažeidimus: pieno konservantai yra laikomi ant stalo, o ne tam skirtoje vietoje. Konservuoti m÷giniai nededami į šaldytuvą ir nešvari nardinančioji maišykl÷ laikoma ant stalo.

(31)

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Atlikus auditą pasteb÷jome, kad daroma daug higienos klaidų, nesilaikoma reglamento 853/2004 nuostato reikalavimų, daug nešvaros, netvarkos.

Kadangi mūsų darbo tikslas buvo išanalizuoti pažeidimus, vykdant supirkimą, ypač m÷ginio ÷mimą, 10 ir 11 paveiksluose grafiškai atvaizdavome pirminių kokyb÷s rodiklių netyrimo pažeidimus, nes jie labai akivaizdūs ir jų praktiškai nesilaikoma.

M÷ginio ÷mimo klaidas ir pažeidimus išanalizavome 10-tame paveiksle.

Rūgštingumas; 17% Pieno temperatūra; 13% Pieno kvapas; 24% Pieno spalva; 12% Švarumas; 34%

10 paveikslas. Pirminių pieno kokyb÷s rodiklių pažeidimas (procentais)

Visus suminius pieno pirminių kokyb÷s rodiklių pažeidimus pri÷m÷me kaip 100 proc. Iš jų didžiausią dalį sudar÷ švarumo m÷ginio neatlikimas (34 proc.), nors dažnai vizualiai pienas buvo su kritasiais. Pieno rūgštingumas nebuvo tirtas 17 proc., o šis rodiklis šiltuoju metų laiku ypač

(32)

29% 16% 14% 6% 24% 11% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% P ie n o m a iš y m o tr u k m ÷ P ie n o m ÷ g in io ju d ÷ jim a s N a rd in a m o s io s m a iš y k l÷ s p a n a rd in im a s N e te is in g a s k o n s e rv a n to įd ÷ jim a s K o n s e rv u o tų m ÷ g in ių la ik y m a s K o n s e rv a n tų la ik y m o s ą ly g o s

11 paveikslas. Pieno m÷ginio ÷mimo pažeidimai procentais

11 paveiksl÷lyje pavaizduota, kaip pasiskirst÷ procentais pieno m÷ginio ÷mimo pažeidimai, jei visus suminius pažeidimus priimama kaip 100 proc. Tyrimo metu paaišk÷jo, kad didžiausią dalį pažeidimų sudar÷ pieno maišymo trukm÷s nesilaikymas (29%) ir konservuotų m÷ginių neteisingas laikymas (24 %). Pieno m÷ginio jud÷jimo pažeidimas sudar÷ 16 % , tod÷l pieno sud÷tis skyr÷si nuo paimto pieno m÷ginio sud÷ties. Neteisingas konservanto įd÷jimas sudar÷ mažiausiai pažeidimų (6 %).

(33)

IŠVADOS

Apibendrinant galima pasakyti, kad imant m÷ginius nesilaikoma pieno supirkimo taisyklių, jos grubiai pažeidžiamos. Taip pat nesilaikoma Reglamento 853/2004 nuostatų d÷l higienos sąlygų punktuose.

1. Pieno supirkimo taisykl÷s beveik kiekvienais metais tobulinamos įtraukiant naujų punktų, keičiamos naujomis nuostatomis, tačiau apsilankius supirkimo punktuose nustatyta, kad šių taisyklių nesilaiko 54 proc. supirk÷jų. Tod÷l būtina griežčiau kontroliuoti, arba taisykl÷s turi būti pakoreguotos, pritaikytos realiam darbui, kad jomis praktiškai būtų galima vadovautis.

2. Atliekant auditą, stebint, kaip įvairiems kodams imami m÷giniai, pagrindiniai pažeidimai būtų:

Pienas pernelyg trumpai maišomas (tai ypač svarbu pirmam kodui).

Netiriami pirminiai kokyb÷s rodikliai (kvapas ir išvaizda iš visų priimtų m÷ginių). Netinkamai laikomi konservantai (blog÷ja jų kokyb÷), tai pat konservuoti m÷giniai

netinkamai laikomi, nededami į šaldytuvus.

Nardinančioji maišykl÷ nardinama labai greitai, netolygiai, neteisingai maišoma, tod÷l paimamas nereprezentatyvus m÷ginys su mažesniu riebalų kiekiu.

Pieno m÷ginių ÷mimo priemon÷s po panaudojimo nedezinfekuojamos. Nesilaikoma higienos punktuose.

3. Atliekant m÷ginio ÷mimo procedūros pažeidimų analizę galima teigti, kad pieno perdirb÷jai neaprūpina pieno punktų reikiamomis priemon÷mis, nepakeičia senų atgyvenusių priemonių naujais moderniais, nepaisoma pagrindinių pieno supirkimo taisyklių nuostatų, supirk÷jams trūksta kvalifikacijos, jie n÷ra tinkamai supažindinti su supirkimo taisykl÷mis ir higienos reglamento nuostatomis.

(34)

REKOMENDACIJOS

1. Pieno perdirb÷jams dažniau audituoti jų veikiančius supirkimo punktus, supažindinti juos su besikeičiančiomis nuostatomis, dažniau rengti pieno supirk÷jų apmokymus.

2. Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba tur÷tų griežčiau egzaminuoti ir išduoti kvalifikacinį pažym÷jimą. Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba tur÷tų dažniau audituoti veikiančius punktus.

3. Pieno gamintojai daugiau patys tur÷tų dom÷tis pieno supirkimo taisykl÷mis, taip būtu užkertamas kelias pieno supirk÷jų savivalei.

(35)

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Baranauskas S., Juknevičius S., Stankevičiūt÷ J. Pašarai ir galvijų š÷rimas. Mokomoji knyga. Lietuvos žem÷s ūkio universitetas. 2009. 7-8 p.

2. Chandan R.C., Kilara A., Shah N.P. Dairy processing&quality assurance. 2008. 586 p.

3. Damodaran S. Amino acids, Peptides and Proteins: In book Food Chemistry, edited by fennema O. K. New York. 1996. P. 10 – 67.

4. Dobkevičiūt÷ B. Vitaminai ir mineralin÷s medžiagos. Kaunas: Sveikatingumo ir medicinos reklamos centras. 2000. 46 p.

5. Fox P.F., McSweeney P.L.H. Dairy chemistry and biochemistry. 2008. 478 p. 6. Grinien÷ E. Biochemija. Kaunas: Technologija. 1998. 268 p.

7. Gudonis A. Pieno ir pieno produktų mokslas ir technologija. Kaunas: technologija. 2006. 143 p.

8. Gudonis A. Pieno perdimo produktų tyrimai. Kaunas:Technologija. 20003. 12 p.

9. Hemme T., Weers A., Christoffers K. A. Global Review – The Sopply of Milk and Dairy Products. Braunschweig: IFCN Dairy Network. 2005. P. 1 – 36.

10. Kuodys A. Ūkių apskaitos duomenų tinklas. Lietuvos žem÷s ūkio integracijos į Europos Sąjungą aktualijos. Vilnius: LAEI.2002. 213–219 p.

11. Kuodys A., Kučas V. Žem÷s ūkio mokslai. T. 14. Priedas. 2007. 91 p.

12. Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2001 m. geguž÷s 9 d. įsakymu Nr.146 13. Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-963 14. Lindmark H. Fatty acids in bovine milk fat. Swedish Dairy Association. 2008. 52 p. 15. Liutkevičius A., Lazdauskien÷ J. Viskas apie pieną ir iš jo. Kaunas. 2005. 12 – 27 p.

16. Mazumder M. A. R., Kumaga H. Analyses of factors affecting dry matter intake of lactating dairy cows. Animal Science Journal. 2006. Vol. 77. P. 53–62.

17. Nelson K., Brian J. The Roles of Amino Acids in Milk Yield and Components. Animal Science Journal. 2006. Vol. P. 36. 24.

18. Palmer R.W. Dairy Modernization. 2005. 356 p.

19. Pečiulaitien÷ N., Miceikien÷ I., Mišeikien÷ R. Lietuvos pieninių galvijų populiacijos pieno baltymų genetin÷s įvairov÷s įtaka pieno kiekiui ir pieno sud÷čiai. Veterinarija ir zootechnika. 2005. T. 29(51). P. 98–103.

20. Pieniadz A., Hockman H. Factors Driving Quality Standard Compliance in the Polish Dairy Sector. Atlantic Economic Journal. 2008. Vol. 36. N.I. P. 41-45.

(36)

22. Praškevičius A., Burneckien÷ J., Ivanovien÷ L. Fermentai ir vitaminai. Kaunas: Kauno medicinos universiteto spaudos ir leidybos centro leidykla. 2001. 35 – 65 p.

23. Ramanauskas R., Mačionien÷ I., Šalomskien÷ J. Pieno ir jo produktų ydų charakteristika bei būdai joms šalinti. Kaunas. 2002. 67 p.

24. Skimundris V. Pienininkyst÷. Vilnius. 1993. 247 p.

25. Skimundris V. Laboratoriniai pieno tyrimai. Kaunas. 2004. 131 p. 26. Smit G. Dairy processing. 2000. 423 p.

27. Staniškien÷ B., Šernien÷ L., Šiugždait÷ J., Tušas S. Pieno ir jo produktų kokyb÷s įvertinimas. Kaunas. 2007. 33 p.

28. Šernien÷ L., Sekmokien÷ D. Pienotyra. Kaunas. 2006. 10 – 44 p.

29. Urbien÷ S. Sauso išrūgų baltymų koncentrato funkcinių savybių tyrimai. LŽŪU mokslo darbai. 54 (7). 2002. P. 22.

30. Urbien÷ S. Pieno sud÷tis ir savyb÷s. Žaliava produktų kokybei. Mokomoji knyga – Akademija. 2005. 127 p.

31. Vaitkus V. ir kt. Žalio karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s tyrimai. Maisto chemija ir technologija. T. 35. P. 2001. 164–174.

32. Žem÷s ūkio ministro ūkio 2001 m. geguž÷s 9 d. įsakymo nr. 146 „D÷l pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2005 m. lapkričio 11 d. Nr. 3D-527 Vilnius.

33. Wong N. P., Jenness R. K. Fundamentals of dairy chemistry. 1999. 298 p. 34. Prieiga per interneta: [žiūr÷ta 2010 01 011].

<http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31992D0608:LT:HTML> 35. Prieiga per interneta: [žiūr÷ta 2010 01 11]

<http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=2&id=23> 36. Prieiga per interneta: [žiūr÷ta 2010 01 11]

<http://www.pieno-tyrimai.lt/pdf/pieno_supirkimo_taisykles_20091210.pdf>

37. Prieiga per interneta: [žiūr÷ta 2010 12 01] <http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/zemes-ir-maisto-ukis--zuvininkyste/zemes-ukis/gyvulininkyste/pienininkyste/; prieiga per internetą>.