LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
Agnė Kuznecovienė
PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIŲ ANALIZĖ ŠVEDIJOS
ŪKININKO ŪKYJE
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas
2
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄPatvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieno sudėties ir kokybės rodiklių
analizė Švedijos ūkininko ūkyje“. 1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data)
Agnė Kuznecovienė
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Agnė Kuznecovienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Doc. dr. Saulius Tušas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
Prof. Romas Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SUMMARY ... 6
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Pieno cheminė sudėtis ... 10
1.2. Kenksmingos medžiagos aptinkamos piene ... 11
1.3. Pieno sudėtį ir kokybę lemiantys veiksniai ... 12
1.4. Pieno užteršimo mikroorganizmais šaltiniai ... 15
1.5. Pieno kokybės rodikliai ... 16
2. TYRIMO METODIKA ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI... 22
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
IŠVADOS ... 35
4
SANTRAUKA
Autorė: Agnė Kuznecovienė
Darbo pavadinimas: Pieno sudėties ir kokybės rodiklių analizė Švedijos ūkininko ūkyje Raktiniai žodžiai: Karvė, pienas, produktyvumas.
Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas
Darbo apimtis: 38 puslapiai, 4 lentelės, 17 paveikslai, 48 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: Išanalizuoti bei palyginti Švedijos ūkininko ūkyje laikomų karvių pieno sudėties ir kokybės rodiklius.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti tiriamų karvių pieno primilžius
2. Įvertinti ir palyginti skirtingais metų laikais gaunamo karvių pieno sudėtį
3. Įvertinti ir palyginti skirtingais metų laikais melžiamų karvių somatinių ląstelių skaičių piene.
Darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei Sören Kilberg BJÄRSÄTERS JORDBRUKS AB (Švedija) ūkyje 2014 - 2015 studijų metais.
Tyrimui atlikti buvo naudojami karvių pieno, pieno sudėties ir kokybės duomenys iš Svensk Mjölks verksamhet har tagits över av LRF Mjölk och Växa Sverige duomenų bazės. Tyrimo metu buvo apskaičiuota ir nustatyta: pieno kiekis, kg; vidutinis pieno riebalų ir baltymų proc., somatinių ląstelių skaičius piene (tūkst./ml). Gauti duomenys sugrupuoti pagal karvių veislę bei sezoniškumą. Duomenys analizuoti skaičiuokle „Excel“. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.
Nustatyta, jog Holšteinų veislės karvių vidutinis primilžis per dieną buvo 3,6 kg didesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvės (p<0,01). Tyrimas parodė, kad trečioje ir vyresnėse laktacijose karvių pieno kiekis buvo 1062,2 kg (p<0,05) didesnis nei antros laktacijos karvių, ir atitinkamai 1450,8 kg (p<0,01) didesnis nei pirmos laktacijos karvių.
Švedijos žalmargių veislės karvių pieno riebumas buvo vidutiniškai 0,1 proc. didesnis, nei Holšteinų veislės karvių. (p<0,05). Analizuojant duomenis tarp karvių laktacijų nustatyta, kad antros laktacijos karvių pieno riebumas buvo 0,39 proc. (p<0,001) ir baltymingumas 0,17 proc. (p<0,05) buvo didesnis, nei trečios ir vyresnių laktacijų karvių.
Somatinių ląstelių skaičius piene trečios ir vyresnių laktacijų karvių buvo nustatytas 87,8 tūkst./ml. didesnis, nei pirmos laktacijos karvių, bei atitinkamai 64,3 tūkst./ml. didesnis nei antros laktacijos karvių (p<0,01). Holšteinų veislės trečios ir vyresnių laktacijų karvių žiemos ir pavasario
5 sezono metu somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas atitinkamai 87,8 tūkst./ml ir 183,48 tūkst./ml didesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvių (p<0,05).
6
SUMMARY
Author: Agnė Kuznecovienė
Name of the paper: Analysis of milk quality and quantity indexes in Swedish farmer's farm Keywords: Cow, milk, productivity
Study leader: Assoc.doc. Saulius Tušas
Work extent: 38 pages, 4 tables, 17 images, 48 literature sources.
Aim of the paper: To analyse and to compare constitution and quality indexes of cows held in the Swedish farmers’ farm.
Work task:
1. To analyse the milk yields of researched cows.
2. To evaluate and compare the constitution of cow milk, which is obtained during different seasons.
3. To evaluate and compare the somatic cell quantity of cow milk, which is obtained during different seasons.
Work was performed in the Veterinary Academy Animal Technology Faculty of Lithuanian University of Health Sciences, Animal Raising Technology Institute and LLC Sören Kilberg BJÄRSÄTERS JORDBRUKS (Sweden) farm in 2014-2015 study years.
To perform the research successfully cow milk, milk constitution and quality data obtained from the Svensk Mjölks verksamhet har tagits över av LRF Mjölk och Växa Sverigedatabase were used to successfully perform the research. During the research following things were calculated and determined: milk quantity, kg average milk fat and protein percent, somatic cell number in milk (thousand/ml). Obtained data were grouped according to cow breed and seasonality. Data were analysed with "Excel" calculator. Results were reliable then p<0.05.
It was determined, that the average yield of Holstein cow breed was 3.6 kg bigger than Swedish Red-Spotted Cow breed (p<0.01). Research indicated, that the third and older lactation had cow milk quantity of 1062.2 kg (p<0.05), which was bigger than the second lactation cows and respectively 1450.8 kg (p<0.01) bigger than the first lactation cows.
The milk fat content of Sweden Red-Spotted cow breed was average 0.1 percent bigger than the Holstein cow breed (p<0.05). While analysing the data between the cow lactation, it was determined, that the milk fat content of second lactation cows was 0,39 percent (p<0.001) and proteins were 0,17 percent bigger (p<0.05), than the third and older lactation cows.
7 Somatic cell number in the milk of third and older lactation cows were 87.8 thousand./ml. bigger than the first lactation cows, and respectively 64.3 thousand./ml. bigger than the second lactation cows (p<0.01). Somatic cell number in milk of Holstein cow breed of third and older lactation during the winter and spring seasons were respectively 87.8 thousand./ml and 183.48 thousand./ml bigger than the Swedish Red-Spotted cow breed (p<0.05).
8
ĮVADAS
Švedijos žemės ūkio departamento duomenimis pieno sektorius Švedijos žemės ūkyje turi labai didelę reikšmę. Švedijos pieno gamyba sudaro beveik penktadalį visos žemės ūkio produkcijos vertės. Iš melžiamų Švedijos karvių gaunamas pieno kiekio vidurkis yra gana didelis 2013 metais jis buvo 9244 kg, (Švedijos žemės ūkio departamentas), o 2014 metais - 8626 kg pieno iš vienos karvės per metus (www.lrf.se).
2015 metų balandžio mėn. Švedijoje buvo 4286 pieno bendrovės, kuriose buvo virš 344 000 melžiamų karvių (www.lrf.se). Tačiau šis skaičius lyginant jį su 2005 metų duomenimis sumažėjo beveik per pusė. Prieš 10 metų, t.y. 2005 metais buvo 8500 įmonių, kurios turėjo melžiamų karvių. Per pastaruosius 5 metus vidutiniškai viena iš keturių įmonių sustabdė savo veiklą (Karlsson, 2015). Per pastaruosius metus nuo 2014 m birželio iki 2015 m. birželio melžiamų karvių skaičius sumažėjo 1,7 proc. (Olsson, 2015). Nors per pastaruosius metus Švedijos karvių sumažėjo beveik 10.000 (15 proc.), bet nepaisant šių pasikeitimų, Švedijos karvės toliau išlaiko aukštą gamybos lygį (Karlsson, 2015).
Pasak A. Greičiuvienės ir kt. (2009), pienas ir jo produktai yra būtini subalansuotos mitybos produktai. Pagal sudėtį pienas užima išskirtinę vietą tarp gyvūninės kilmės maisto produktų, kaip idealiai subalansuotas produktas, kadangi į jo sudėtį įeina beveik visi mitybiniu požiūriu svarbūs komponentai, reikalingi organizmui augti, vystytis, atsinaujinti: pilnaverčiai baltymai, vertingi riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, mikroelementai (kalcis, fosforas, kalis, magnis, cinkas, varis, jodas, fluoras, geležis, kobaltas, molibdenas), vitaminai, kitos biologiškai aktyvios medžiagos – fermentai, organinės rūgštys, hormonai, imuninės medžiagos. Piene yra daugiau kaip 200 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti.
Iš panaudotų galvijams pieno gamybai pašarų gaunama apie 1,5 karto daugiau maisto medžiagų negu iš panaudotų kiaulienos gamybai, 2-2,5 karto daugiau negu kiaušinių gamybai ir 3-4 kartus daugiau negu galvijienos ir avienos gamybai. Jeigu iš karvės 305 laktacijos dienas primelžiama 7250 kg pieno, gaunama 240 kg biologiškai labai vertingų baltymų, 363 kg laktozės, 272 kg pieno riebalų ir 50,8 mineralinių medžiagų, iš jų 8,6 kg kalcio ir 7,3 kg fosforo; tokio kiekio karvės piene baltymų yra tiek, kiek 8 buliukų, sveriančių po 544 kg, arba28 kiaulių, sveriančių po 90 kg, skerdienoje. Per vieną laktaciją gautų baltymų suaugusiam žmogui pakaktų 10 metų, kalcio - 30, fosforo – 25, vitamino B2 18 ir energijos – 5 metams.
Pieno kiekis ir jo kokybė, melžiamų karvių sveikatingumas ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo taisyklingos melžimo technologijos (Stankūnienė, Tacas, 2004). Karvės sveikata, pieno kiekis ir kokybė labai priklauso nuo to, kaip pasiruošiama melžti (Staniškienė ir kt., 2007).
9 Viena iš pagrindinių priežasčių, neigiamai veikiančių pieno kokybę, yra mikroorganizmai. Jų gausu patalpų ore, ant gyvulio odos, tešmens, blogai išplautuose pieno induose ir kt. Todėl norint gauti geros kokybės pieną, reikia ne tik mokėti tinkamai ir švariai pamelžti karvę, bet ir sudaryti gyvuliui švarią, kuo mažiau mikroorganizmais užterštą aplinką (Skimundris ir kt., 2004). Pieno kokybė vertinama, nustačius somatinių ląstelių skaičių (SLS) ir bendrą bakterinį užterštumą (BBU) (Japertas, 2000).
Darbo tikslas: Išanalizuoti bei palyginti Švedijos ūkininko ūkyje laikomų karvių pieno
sudėties ir kokybės rodiklius.
Darbo uždaviniai:
3. Išanalizuoti tiriamų karvių pieno primilžius
4. Įvertinti ir palyginti skirtingais metų laikais gaunamo karvių pieno sudėtį
3. Įvertinti ir palyginti skirtingais metų laikais melžiamų karvių somatinių ląstelių skaičių piene.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pieno cheminė sudėtis
Pienas yra žinduolių pieno liaukose susidarantis biologinis skystis. Jame yra vandens, lipidų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, biologiškai aktyvių junginių ir kitų komponentų. Įvairių žinduolių pieno sudėtis nėra vienoda. Ji priklauso nuo gyvulio rūšies, jų gyvenimo aplinkos sąlygų, gimusių jauniklių vystymosi tempo ir kitų veiksnių.
Pieną sudarančios medžiagos dažnai skirstomos į tikrąsias ir netikrąsias (pašalines). Pirmosios susidaro pieno liaukose, esant normaliai medžiagų apykaitai gyvulio organizme. Netikrųjų - pašalinių - medžiagų patekimo į pieną priežastys labai įvairios: žemės ūkio chemizavimas, radiacija, mikrobai, gyvulių gydymas vaistais ir t.t. (Rimšaitė, 2015).
1 pav. Pieno sudėtinių dalių klasifikacija (Rimšaitė, 2015)
Pašalinės medžiagos piene dažniausiai sutrikdo pieno produktų gamybos technologinių procesų eigą, sumažina jų maistinę ir biologinę vertę arba pieno produktai tampa visiškai netinkami maistui (Černiauskienė, 2007). R. Japertienės ir kt. (2011) teigimu, šalutinės medžiagos patekusios į žmogaus organizmą trikdo gyvybinius procesus, gali sukelti apsinuodijimus, įvairias alergines reakcijas.
Technologiniu požiūriu pieną sudaro vanduo ir sausosios medžiagos (SM). SM gali būti skirstomos į riebalus ir sausąsias neriebalines medžiagas (SNM). Per laktaciją labiausiai kinta riebalų, kiek mažiau - baltymų ir labai mažai - laktozės bei mineralinių medžiagų kiekiai.
Pašalinės Pieno sudėtinės dalys Tikrosios Antibiotikai, herbicidai, pesticidai, radionuklidai, aflatoksinai, kitos medžiagos Antraeilės: rūgštys, fosfolipidai,
steroidai, fermentai, vitaminai, hormonai, mikroelementai, dujos
Pagrindinės: Vanduo, laktozė, riebalai, baltymai, mineralinės
11 1 lentelė. Karvių pieno cheminė sudėtis, procentais (Stankūnienė ir kt., 2008)
Sudėtinės dalys Nuo – iki Vidutiniškai
Vanduo 82,7-90,7 87,5 Sausosios medžiagos 9,3-17,3 12,5 Riebalai 2,7-7,0 3,8 Baltymai: 2,0-5,0 3,3 Kazeinas 1,8-4,5 2,7 Albuminai 0,2-0,7 0,5 Globulinai 0,05-0,15 0,1 Kiti baltymai 0,05-0,2 0,1 Nebaltyminiai junginiai 0,02-0,08 0,05
Pieno cukrus (laktozė) 4,0-5,3 4,7
Mineralinės medžiagos 0,5-1,0 0,7
Pieno riebalai yra viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Riebalai piene sudaro smulkius rutulėlius, kurių plėvelėse yra baltymų, fosfolipidų (lecitino ir kefalino), vitaminų (A, D, E ir kt.), fermentų (fosfatazės ir kt.), metalų (vario, geležies ir kt.) ir kitų komponentų. Pieno riebalus sudaro įvairios riebiosios rūgštys: sočiosios (60 proc.) ir nesočiosios (40 proc.) (Zootechniko žinynas, 2007). Įvairių riebalų rūgščių kiekis bei jų sudėtis piene nėra pastovūs, jos priklauso nuo metų laiko, pašarų, laktacijos periodo ir kt. veiksnių.
1.2. Kenksmingos medžiagos aptinkamos piene
D. Urbšienė (2013) publikuotame straipsnyje išskiria tokias piene aptinkamas kenksmingas medžiagas:
Pesticidai. Pesticidai, kurių daugelis yra nuodingi, į pieną dažniausiai patenka per pašarus.
Dauguma pesticidų atsparūs aukštai temperatūrai, todėl, pieną pasterizuojant, nesuyra.
Sunkieji metalai. Sunkieji metalai į aplinką patenka su pramonės atliekomis, automobilių
išmetamosiomis dujomis, pesticidais bei trąšomis, po to per pašarą – į karvių organizmą
Arseno preparatai. Arsenas į karvės organizmą patenka arba su pašarais, arba rezorbuojamas
per odą, pavartojus arseno preparatus nuo ektoparazitų (Urbšienė, 2013).
Antibiotikai. Antibiotikai į pieną patenka įšvirkšti karvei į raumenis, į tešmenį ar į gimdą,
12 stabdo pieno bakterinius procesus, todėl toks pienas netinka raugintiems pieno produktams ir sūriams gaminti, tiriant gaunami netikslūs bakteriologinio užterštumo rezultatai (Paulavičienė, 2009).
Pieno pramonės įmonėse superkamas pienas yra tiriamas antibiotikų kiekiui nustatyti. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus antibiotikų kiekis negali viršyti 100 mikrogramų (1 mikrogramas lygus 0,001 miligramo) litre pieno (Paulavičienė, 2009).
Švedijos pieno ūkininkai naudoja mažiausiai antibiotikų iš visų ES šalių. Nors, antibiotikai turi būti naudojami išskirtiniais atvejais, tačiau Kipras ir Italija jų naudoja net 30 kartų daugiau. Švedijos melžiamos karvės yra tarp sveikiausių pasaulyje, o Švedija yra laikoma sėkminga šalimi, kai kalbama apie gyvūnų ligų prevenciją (Andersson, 2014).
1.3. Pieno sudėtį ir kokybę lemiantys veiksniai
Pieno cheminei sudėčiai ir jo savybėms įtakos turi įvairūs veiksniai. Svarbiausieji jų: laktacijos periodas, gyvulių veislė, pašarai ir šėrimo būdas, karvių priežiūros ir laikymo sąlygos, karvių individualios savybės ir jų būklė (Gudonis, 2005).
Laktacijos periodas. Karvių laktacija – tai laikotarpis nuo veršiavimosi iki užtrūkimo. Jis
tęsiasi nuo 8 iki 15 mėn. ir ilgiau. Šiuo metu kinta gyvulio fiziologinė būklė, o kartu ir pieno sudėtis bei savybės. Pieno savybės labiausiai kinta tris kartus. Per pirmąsias 5–7 dienas po veršiavimosi išsiskiria krekenos, kurių cheminė sudėtis ir išvaizda labai skiriasi nuo pieno. Praėjus 7 dienoms po veršiavimosi pieno liauka pradeda gaminti įprastą, tinkamą žmonėms vartoti pieną. Šiuo laikotarpi keičiasi pieno kiekis ir sudėtis. Pirmą laktacijos mėnesį piene gausu riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų. Antrą ir trečią laktacijos mėnesį pieno riebumas ir baltymingumas būna mažiausias, vėliau šie rodikliai palaipsniui didėja. Didėjant riebumui, didėja ir baltymingumas, bet baltymų daugėja lėčiau nei riebalų. Laktacijos pabaigoje pienas gali būti net iki 1,5 karto riebesnis negu pirmaisiais l mėnesiais. Laktozės ir mineralinių medžiagų kiekis paprastai nekinta. Pieno rūgštingumas esti didesnis laktacijos pradžioje, vėliau – pastovus, o laktacijos pabaigoje – dažnai mažesnis. Daugiausia pieno primelžiama antrą, trečią laktacijos mėnesį, vėliau – mažiau (Staniškienė ir kt., 2007.)
Laktacijai baigiantis, 10-15 dienų prieš karvės užtrūkimą, pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų padaugėja, o pieno cukraus sumažėja. Užtrūkinamų karvių pienui būdingas karčiai sūrus skonis, mažesnis rūgštingumas. Toks pienas pramonėje perdirbti taip pat netinkamas (Rimšaitė, 2015).
Gyvulių veislė. Daugiausia pieno duoda pieniniai galvijai. Pieningumu nusakoma gyvulio
13 Daugiausia pieno primelžiama iš pieninių veislių karvių per 2-3 laktacijos mėnesius iki 5-6 veršiavimosi. Mėsinių veislių karvių produktyvumas per laktaciją siekia 600-2000 kg, o pieninių - 4000-6000 kg. Produktyvumą galima padidinti, pagerinus veislę, raciono maistingumą, duodant daugiau sultingų pašarų ir gerinant gyvulių laikymo sąlygas (Rimšaitė, 2015).
Paveldimumas turi svarbią reikšmę pieno primilžio dydžiui ir pieno sudėčiai. Skirtingų veislių karvių pienas skiriasi riebumu, baltymingumu. Pieninių veislių karvės (Holšteinų, Fryzų, Juodmargių ir kt.) duoda daug pieno, bet palyginti nedaug pieno riebalų (3,5 – 3,8 proc.) ir baltymų (3,1 – 3,4 proc.). Įvairių veislių karvių piene yra nevienodas riebalų rutulėlių kiekis ir jų dydis. Pieno riebaluose skiriasi ir kai kurių riebiųjų rūgščių kiekis.
Holšteinai. Tai viena labiausiai visame pasaulyje paplitusių pieninio tipo galvijų veislių. Šios
veislės karvės vidutiniškai sveria 680-700 kg, buliai – 1000-1200 kg. Iš karvės vidutiniškai primelžiama po 7200 kg 3,8 proc. riebumo ir 3,2 proc. baltymingumo pieno. Holšteinai būna juodmargi ir žalmargi. Juodmargiai pasaulyje labiau paplitę (Razmarataitė, 2014).
Švedijos žalmargiai. Švedijoje žalmargės karvės sudaro apie 60proc. pieninių karvių
populiacijos. Veislė susiformavo 1927 m., sujungus dvi panašaus dydžio veisles – Švedijos žaluosius ir airšyrus, kurie seniau buvo importuoti iš Škotijos. Nuo 1970 metų su Norvegija ir Suomija keičiamasi bulių sperma; tai rodo, kad Švedijos žalmargiams didelę įtaką padarė Norvegijos ir Suomijos žalmargiai galvijai. Šių mainų įtakoje faktiškai susiformavo viena didelė šiaurės žalmargių galvijų populiacija, turinti apie 700 tūkst. karvių. Veislė ilgą laiką buvo viena iš pačių pieningiausių veislių pasaulyje. Ji taip pat vertinama dėl gerų reprodukcinių savybių, lengvo veršiavimosi ir ramaus temperamento (Razmarataitė, 2014).
Būtina paminėti, jog bendras Švedijos karvių skaičiaus mažėjimas palietė ir šias minėtas veisles. Per pastaruosius metus Švedijos žalmargių veislės sumažėjo 6261 karve (-6,0 proc.), o Holšteinų veislės sumažėjo 3330 karvių (-2,4 proc.) (Karlsson, 2015).
Pašarai, šėrimo būdas ir metų laikas. Pašarai ir šėrimo būdas turi įtakos ne tik kiekybiniams
pieno sudedamųjų dalių pokyčiams, bet ir pieno kokybei, technologinėms jo savybėms (Gudonis, 2005).
A. Rimšaitės teigimu, Šeriant karves visaverčiais ir įvairiais pašarais, galima ne tik gerokai padidinti karvių produktyvumą, bet ir pagerinti pieno sudėtį. Į subalansuotą racioną turi įeiti pakankamai reikalingų virškinamųjų baltymų (proteinų) ir jų amino rūgščių, mineralinių druskų, mikro- ir makroelementų. Racione padidinus proteinų kiekį 25-30 proc., pieningumas padidėja apie 10 proc., o riebalų ir baltymų - 0,2-0,3 proc.
Metų laiko (sezoniškumo) įtaką sunku atskirti nuo pašarų, laktacijos periodo, gyvulio laikymo sąlygų ir kitų veiksnių įtakos. Didžiausią įtaką metų laikas turi riebalų ir baltymų, mažiausią - laktozės
14 ir mineralinių junginių kiekio svyravimams. Metų pabaigoje piene šiek tiek sumažėja laktozės, o padaugėja chloridų. Nuo sezono priklauso ir technologinės pieno savybės, pavyzdžiui, pavasarį ir vasarą padidėja kazeino micelių dispersiškumas, o tai kartu su kitais veiksniais padidina pieno termostabilumą (Rimšaitė, 2015).
Karvių priežiūros ir laikymo sąlygos. Nesvarbu, kokia karvių laikymo sistema taikoma, būtina
atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus. Tad karvių laikymo vietos turi būti patogios, švarios, sausos, gerai ventiliuojamos. Taip pat reikia užtikrinti, kad gyvuliai galėtų judėti patogiai. Šiuo metu vis labiau populiarėja boksinis melžiamų karvių laikymas, tačiau nereikia pamiršti ir palaido, ant gilaus kraiko karvių laikymo sistemos. Abi sistemos turi ir privalumų, ir trūkumų, tad labai sunku pasakyti, kuri labiau atitinka šiandieninius karvių laikymo reikalavimus (Aksenavičius, 2008).
Dabar pienininkystės ūkiuose karvių laikymui yra taikomi 2 būdai: palaidas laikymas (besaitis) ir pririštų galvijų laikymas (saitinis).
Laikant karves palaidu būdu jos sugrupuojamos po 50 – 60 galvijų, tačiau daryti grupes reikia kuo rečiau, nes karvės apsipranta tik per 5 – 8 dienas. Tuo metu jų produktyvumas sumažėja 10 – 20 proc.. Be to, palaidos karvės dažniau susižaloja.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką gyvulio produktyvumui, – tvarto mikroklimatas. Jei jis nepalankus, net ir geriausių veislių optimaliai šeriami gyvuliai nebus sveiki ir labai produktyvūs. Norint, kad tvarte būtų geras mikroklimatas, būtina juos intensyviai vėdinti net ir per didelius šalčius, nesibaiminant, kad bus per šalta (Bleizgys, 2008).
Pieno kokybei bei gyvulio produktyvumui turi įtakos tvartų būklė ir temperatūra. Esant žemai temperatūrai, gyvulio organizme pagreitėja medžiagų apykaita, pasigamina daugiau šilumos, pienas būna riebesnis, tačiau produktyvumas gali sumažėti iki 10 proc. Kai aplinkos temperatūra didesnė, šilumos išskyrimas sumažėja, krintant temperatūrai, pienas tampa riebesnis. Norint gauti kuo daugiau geros kokybės pieno, tvartuose oro temperatūra turi būti 3 – 17 oC (Stankūnienė, Mišeikienė, 2008).
Karvių individualios savybės ir jų būklė.Vienos veislės ir vienos bandos, karvės, laikomos vienodomis sąlygomis, paprastai duoda nevienodos sudėties ir nevienodą kiekį pieno. Tai priklauso nuo paveldėjimo, šėrimo, laikymo ir priežiūros įvairaus augimo ir brandos laikotarpiais (Zootechniko žinynas, 2007).
Karvių fiziologinė būklė turi lemiamą reikšmę jų produktyvumui ir gaunamo pieno kokybei bei sudėčiai. Karvės gali sirgti neužkrečiamomis (neinfekcinėmis) ir užkrečiamomis (infekcinėmis) ligomis. Mineralinių medžiagų apykaitos (neinfekcinės) ligos skirstomos į atskiras grupes, nurodytas (Rimšaitė, 2015).
15 Mineralinių medžiagų apykaitos ligomis pirmiausia serga labai produktyvūs ir nuolat tvartuose laikomi galvijai, ypač karvės, per laktaciją duodančios 4000 kg ir daugiau pieno.
Viena dažniausiai pasitaikančių ir daugiausia nuostolių pridarančių ligų yra karvių slaptasis mastitas. Svarbus šios ligos požymis – padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene. Apie 30 – 60 proc. karvių nuolat serga slaptuoju mastitu. Sergančių karvių piene sumažėja bendrųjų baltymų, kazeino, laktozės, riebalų, kalcio, fosforo, kalio. Pablogėja pieno skonis, pienas kartėja. Padidėja išrūgų baltymų, serumo baltymų, imunoglobulinų (Malinovski, 2005).
Kiti veiksniai turintys įtakos pieno sudėčiai ir kokybei. D. Urbšienė (2013) išskiria ir kitus
veiksnius, kurie turi įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams
Paros laikas. Rytinio melžimo pienas paprastai būna liesesnis negu pietinio arba vakarinio.
Baltymų kiekis per parą kinta labai nedaug.
Melžimo dažnumas. Pienas susidaro ir kaupiasi tešmenyje per visą parą. Kai slėgis
tešmenyje padidėja iki 35 mm Hg, pienas nebesusidaro. Jeigu karvė tuo metu nepamelžiama, prasideda atvirkštinis procesas – rezorbavimasis. Melžiamų 4, o ne 2 kartus per parą karvių pieningumas, priklausomai nuo produktyvumo, padidėja 5 – 20 proc.
Tešmens masažas. Reguliariai masažuojant tešmenį prieš melžimą ir jo pabaigoje, primilžis
padidėja 8 – 12 proc., o pieno riebumas – 0,2 proc. (Urbšienė, 2013).
Melžimosi greitis parodo karvės reakciją į melžimo procesą ir nusakomas pieno kiekiu,
išmelžtu per laiko vienetą (kg/min.). Karvės, iš kurių per parą primelžiama po 21,1-24 kg pieno, melžimo greitis būna 1,9 karto didesnis negu tų, iš kurių primelžiama po 12 kg ir mažiau. (Zootechniko žinynas, 2007).
Melžimo eiga. Netinkamai melžiant, grubiai elgiantis su gyvuliu, pakeitus melžimo tvarką,
veikiant triukšmui ir kitiems veiksniams, pieno atleidimo refleksas slopinamas arba gali visai nutrūkti, ir tešmenyje liks pieno. Karvių fermose įvairių agregatų keliams triukšmas neturi viršyti 70 decibelų. (Urbšienė, 2013)
1.4. Pieno užteršimo mikroorganizmais šaltiniai
Zootechniko žinyne išskiriami tokie pieno užteršimo mikroorganizmais šaltiniai:
Karvės tešmuo. Ir sveikame tešmenyje visada būna truputis tešmens audinio baktericidinėms
savybėms atsparių mikrobų. Pienas, kuriame yra vien tik tešmens mikrofloros, vadinamas aseptiniu.
16
Karvės oda. Tai vienas svarbiausių pieno užteršimo mikrobais šaltinių. Tinkamai prižiūrint
karvių odą ir tešmenį, mikrobų skaičių piene galima sumažinti 10 – 20 kartų.
Pakratai. Juose būna įvairių bakterijų (pieno rūgšties, puvimo), mielių ir pelėsių. Šie
mikrobai į pieną gali patekti su pakratų dalelytėmis arba dulkėmis. Nepakankamai kreikiant, karvės oda ir tešmuo užsiteršia mėšlu.
Pašarai. Daug dulkių, o kartu ir mikrobų, į tvartų orą patenka nuo stambiųjų pašarų, kurie
dažnai yra užteršti.
Mėšlas. Pieną mikrobais labai užteršia į jį patekę mėšlo gabalėliai, srutų lašeliai, nes jų 1 g
yra keletas milijardų įvairių mikrobų.
Musės. Ant vienos musės gali būti iki milijono mikrobų. Jų kūno paviršiuje yra įvairių
bakterijų (streptokokų, stafilokokų, puvimo ir kt.), įvairių grybų ir aktinomicetų.
Pieno indai, melžimo linijos ir aparatai. Jeigu yra blogai išplauti ir išdezinfekuoti, gali tapti
pieno užteršimo mikrobais šaltiniu. Į pieną mikrobai gali patekti iš nešvaraus vandens, kuriuo plaunami indai ir įrenginiai.
Bakterijų dauginimasis. Bakterijos pradeda daugintis, pasibaigus baktericidinei pieno fazei.
Normaliai pieno mikroflorai daugintis palankiausia yra 30oC temperatūra (Zootechniko žinynas, 2007).
1.5. Pieno kokybės rodikliai
Remiantis Lietuvoje galiojančiomis pieno supirkimo taisyklėmis galima išskirti tris pieno rodiklių grupes:
1. Pirminiai pieno kokybės rodikliai; 2. Pieno sudėties rodikliai;
3. Pieno kokybės rodikliai.
Į pieninę siunčiamas pienas kontroliuojamas pagal kelis parametrus: riebumą, baltymų kiekį, karbamidą, ląstelių kiekį, bakterijų kiekį bei sporas (Žinynas gyvulių pienininkystei).
Pirminiai pieno kokybės rodikliai – pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra, skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, neutralizuojančios ir inhibitorinės (slopinančiosios) medžiagos.
17 2 lentelė. Pirminiai pieno kokybės rodikliai ir jiems keliami reikalavimai
Pirminiai pieno kokybės rodikliai Norma
Spalva Balta arba gelsvo atspalvio
Kvapas Be specifinio pašarų ar kitų medžiagų kvapo. Žiemą ir
pavasarį galimas silpnas pašarų kvapas
Konsistencija Vienalytė, nesušaldyta, be gleivių, nuosėdų, baltymų
dribsnių, sviesto kruopelių ir mechaninių priemaišų
Temperatūra Pieno pardavimo metu – ne aukštesnė kaip 8 °C, išskyrus atvejus, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo. Į pieno apdorojimo ir perdirbimo įmones atvežto pieno temperatūra neturi būti didesnė kaip 10 °C
Skonis Be specifinio pašarų ar kitų medžiagų skonio. Žiemą ir
pavasarį galimas silpnas pašarų prieskonis
Rūgštingumas Ne didesnis kaip 18 °T
Švarumas Ne žemesnės kaip I grupės
Tankis Ne mažesnis kaip 1027 kg/m3
Neutralizuojančios ir inhibitorinės medžiagos
Turi nebūti
Pagrindinės pieno sudedamosios dalys yra baltymai ir riebalai. Sunku daryti įtaką vienai sudedamajai daliai nedarant įtakos kitai. Šeriant karves, turi būti išlaikytas šių dviejų dalių santykis. Lengva labai padidinti riebalų kiekį, šeriant daug ląstelienos turinčių pašaru, pavyzdžiui šienu, tačiau tai sumažina bendrą organizmo aprūpinimą energija. Dėl to sumažėja pieno primilžis ir dažnai pieno baltymų kiekis, kadangi prastai sintetinami mikrobiniai baltymai (Greičiuvienė ir kt., 2011).
Riebumas, baltymų kiekis ir karbamidas Riebumui, baltymų kiekiui ir karbamido kiekiui
įtakos daro karvėms duodamas pašarų racionas, pašarų raciono pakeitimas gali pagerinti tuos parametrus. Didelis karbamido kiekis piene reiškia, kad karvė gauna per daug baltymų. Per didelis karbamido kiekis gali sukelti karvių apvaisinimo problemų (Žinynas gyvulių pienininkystei, 2014).
Pieno riebalų sintezę galima paskatinti į racionus įtraukiant daugiau riebalų. Taip
padidinamas didžiajame prieskrandyje nevirškinamos energijos kiekis. Didelis riebalų kiekis (daugiau kaip 6 proc. bendro raciono sausųjų medžiagų kiekio) gali sulėtinti mikroorganizmų veiklą didžiajame prieskrandyje. Dėl to bus prasčiau virškinama ląsteliena (Greičiuvienė ir kt., 2011).
18
Pieno baltymai labai priklauso nuo šėrimo. Pašaruose turi būti pakankamai baltymų, tačiau
labai svarbi ir raciono energija. Jeigu proteinų pakankamai (pavyzdžiui, energijos kiekis padidėja duodant karvėms daugiau grūdų), pradžioje pagerėja mikrobinių proteinų sintezė ir su pašaru gaunamas azotas neišgaruoja amoniako pavidalu. Be to, tešmuo geriau aprūpinamas energija ir sintetinama daugiau pieno baltymų. Jų kiekis priklauso ir nuo laktacijos laikotarpio. Kai primilžiai didžiausi, paprastai pieno baltymų būna mažiausiai (Gailevičius, 2008).
Ląstelių ir bakterijų kiekis. Jei ląstelių kiekis, bakterijų kiekis ir sporų kiekis yra per didelis,
darbdaviui mažinama pieno supirkimo kaina, taigi už pieną mažiau mokama. Įvairios pieninės turi nustatę skirtingas ribas ląstelių kiekiui, bakterijų kiekiui ir sporoms. Tad svarbu, kad pieno kokybė būtų gera. Tai tikslas, prie kurio turi prisidėti visi dirbantys ūkyje. Dabar panagrinėsime ką reiškia šie skirtingi parametrai.
Somatinių ląstelių skaičius. Visose išvystytos pienininkystės šalyse, siekiant įvertinti, ar
pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius (toliau – SLS). Tai yra pats lengviausias ir pigiausias tyrimas, siekiant įvertinti, ar pienas tinkamas vartoti (Japertas, Japertienė, 2010).
Ląstelių kiekis. Ląstelių kiekis parodo kiek piene yra baltųjų kraujo kūnelių. Baltieji kraujo
kūneliai yra organizmo gynybos priemonė. Jei karvė turi tešmens uždegimą, išsiskiria daug baltųjų kraujo kūnelių, todėl reikia stengtis išgydyti karvę. Be to, tai reiškia, jog didelis ląstelių skaičius piene rodo, kad karvė nėra visai sveika. Didelis ląstelių skaičius piene, kuris tiekiamas į pieninę, gali priklausyti nuo blogų pašarų ar vandens, dėl ko daugelis karvių reaguoja į tai didesniu ląstelių kiekiu. (Žinynas gyvulių pienininkystei).
Bakterijų kiekis. Padidintas bakterijų kiekis piene, kuris tiekiamas į pieninę, dažniausiai
priklauso nuo to, kad kažkas netvarkoje su melžimo įranga arba pienas yra nepakankamai atšaldomas. (Žinynas gyvulių pienininkystei)
Pamelžtas pienas yra sąlyginai švarus, be bakterijų. Jei pienas po melžimo neužteršiamas, tai atvėsinus jo 1 – ame ml randama tik apie 10000 bakterijų. Jei pienas užteršiamas ir jame nustatoma 3 milijonai bakterijų 1 ml – piene atsiranda ydos, sumažėja pieno laikymo trukmė ir pasinaudojimo galimybės. Dėl šių priežasčių labai svarbu žinoti ir kontroliuoti pieno bakterinio užteršimo šaltinius (Šernienė, 2008).
Inhibitorinės medžiagos. Inhibitoriai - medžiagos, stabdančios ar slopinančios
mikroorganizmų aktyvumą bei vystymąsi. Į pieną dažniausiai patenka antibiotikai, plovimo, plovimo – dezinfekavimo, konservuojančios medžiagos. Nustačius inhibitorinių medžiagų kiekį piene, įvertinama pieno sanitarinė kokybė, bei galimybė gaminti tam tikrus pieno produktus (Stankūnienė, 2008).
19
Pieno užšalimo temperatūra. Pieno užšalimo temperatūra tiksliausiai apibūdina jo
natūralumą. Ji priklauso nuo pieno osmosinio slėgio, kurį sudaro laktozė (pieno cukrus). Pieno užšalimo temperatūra matuojama termistoriniais krioskopais.
Natūralaus pieno užšalimo temperatūra svyruoja nuo minus 0,505oC iki minus 0,575oC
(Gudonis, 2007). Pieno kokybės rodiklių vertinimui taikomos šios viršutinės ribos: bendram bakterijų skaičiui 300 tūkst. KSV/ml, somatinių ląstelių skaičiui – 800 tūkst./ml.
3 lentelė. Pieno kokybės rodikliai ir jų reikalavimai
Pieno kokybės rodikliai Norma
Bendras bakterijų skaičius, ne daugiau kaip tūkst. KSV/ml 100
Somatinių ląstelių skaičius ne didesnis kaip tūkst. /ml 400
Pieno užšalimo temperatūra ne aukštesnė kaip °C -0,515
Pieno kokybės rodikliai, darantys įtaką visuomenės sveikatai, priklauso nuo karvės sveikatos būklės, tešmens higienos, mitybos, genetinių savybių, užtikrintų melžimo reikalavimų ir kitų veiksnių (Juozaitienė ir kt., 2008).
20
2.
TYRIMO METODIKAMokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei Sören Kilberg BJÄRSÄTERS JORDBRUKS AB (Švedija) ūkyje 2014 - 2015 studijų metais. Tai yra modernus, pilnai automatizuotas, visus Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantis ūkis, kuris beveik niekuo nesiskiria nuo Lietuvos ūkių.
BJÄRSÄTERS JORDBRUKS AB ūkyje iš viso yra 157 galvijų, iš kurių 85 yra prieauglio ir 72 suaugusių galvijų (melžiamos karvės). Iš kurių - 30 karvių Holšteinų veislės ir 42 karvės Švedijos žalmargių veislės.
Tyrimo metu buvo analizuojama 51 karvė. Kitos karvės į tiriamųjų sąrašą nepateko dėl keleto priežasčių, kurios atsispindi 2 paveiksle.
2 pav. Karvių skirstymas pagal jų būklę per kontrolinį laikotarpį (vnt.)
Tarp tyrimui atrinktų karvių buvo 21 karvė arba 41 proc. Holšteinų veislės ir 30 (59 proc.) karvių – Švedijos žalmargių veislės. Bendras metinis šių karvių pieno primilžis sudaro apie 432782,0 kg pieno.
3 pav. Tyrimui atrinktų karvių pasiskirstymas pagal jų veislę
51 11
2
4 3
Atrinktos tyrimui (sveikos karvės) Apsiveršiavusios karvės
Įsigytos kontrolinio laikotarpio viduryje Liga Skerdimas 41% 59% Holšteinai Švedijos žalmargės
21 BJÄRSÄTERS JORDBRUKS AB ūkyje yra ruošiami visi pašarai. Auginami javai: kviečiai, kvietrugiai ir miežiai. Galvijams yra duodamas traiškytas javų mišinys, koncentratai ir mineralai, o šiaudai naudojami pakratams.
Šienas - išdžiovinamas natūraliai ir laikomas daržinėje. Šienainis – nupjauta žolė vyniojama į rulonus, apvyniojama plastiku ir laikoma lauke netoli ūkinių pastatų. Silosas – nupjauta žalia žolė, susmulkinama ir transportuojama į siloso bokštus. Žolė transporterio pagalba sukeliama į bokštus ir slegiama. Į užpildytus bokštus po 3 dienų yra leidžiamas vanduo ir supilamos bakterijos, kurios skatina siloso rūgima, kad nesivystytų nepageidaujamos bakterijos (acto rūgštis ir t.t.) Silosu pradedama šerti po 1,5 - 2 mėn.
BJÄRSÄTERS JORDBRUKS AB ūkio veiklos kryptis yra pieno gamyba ir jo realizavimas. Pieną superka AB „Arla“. Pienas iš ūkio paimamas kas antrą dieną. Priduodant jis turi būti atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 5,5 laipsnių temperatūros, somatinių ląstelių skaičius piene neturi viršyti 200 tūkst./ ml., pieno riebumas turi būti ne mažesnis, kaip 3,8 proc., urėjos norma 4-5 mol/l.
Paimant pieną iš ūkio kiekvieną kartą po pieno paėmimo išspausdinamas kvitas, kuriame yra visi praėjusio pieno mėginio duomenys: pieno kiekis, temperatūra, pieno klasė, riebalų ir baltymų kiekis, somatinių ląstelių skaičius ir kt..
Tyrimui atlikti buvo naudojami karvių pieno sudėties ir kokybės duomenys iš Svensk Mjölks verksamhet har tagits över av LRF Mjölk och Växa Sverige duomenų bazės. Kontrolinis melžimas buvo atliekamas kiekviena mėnesį, išskirus liepą (atostogos). Kiekvienos karvės mėginys su pienu buvo siunčiamas į minėtą laboratoriją. Duomenys buvo fiksuojami nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 rugpjūčio 31 d
Tyrimo organizavimą galima suskirstyti į du etapus.
Pirmajame etape buvo atliekama tyrimo duomenų analizė, sisteminimas ir literatūros apžvalga. Gauti duomenys buvo analizuojami, lyginant gautus rodiklius su nustatytais pieno sudėties ir kokybės rodiklių reikalavimais.
Antrajame etape naudojantis statistiniu tyrimų metodu buvo analizuojami gauti tyrimo statistiniai duomenys. Buvo apskaičiuota ir nustatyta: vidutinis pieno riebalų proc., pieno baltymų proc. somatinių ląstelių skaičius piene (tūkst./ml),. Gauti duomenys sugrupuoti pagal karvių veislę, laktaciją bei sezoniškumą.
Visi moksliniai, ūkiniai tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.
Statistinė duomenų analizė atlikta skaičiuokle „Excel“. Skaičiuojami statistiniai rodikliai: narių skaičius, aritmetinis vidurkis, aritmetinio vidurkio paklaida, duomenų statistinis patikimumas. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.
22
3.
TYRIMO REZULTATAIAnalizuojant primelžto pieno kiekį ūkyje nustatyta, kad produktyviausios buvo Holšteinų veislės karvės. Vidutiniškai iš Holšteinų veislės karvių per metus primelžiama 9.314 kg pieno, o iš Švedijos žalmargių veislės karvių vidutinis metinis pieno primilžis sudarė 8.361 kg pieno. Iš vienos Holšteinų veislės karvės buvo gaunama vidutiniškai 27,3 kg pieno per dieną. Tuo tarpu, Švedijos žalmargių veislės karvės vidutinis primilžis per dieną buvo 23,7 kg arba 3,6 kg mažesnis, nei Holšteinų (p<0,01).
4 lentelė. Pieno primilžis ir jo sudėties rodikliai pagal karvių laktaciją
Laktacija Karvių
skaičius
Vidutinis produktyvumas, kg
Pieno Riebalų Baltymų
I 24 8016,2±178,83**a 351,16±7,240a 288,7±5,31a
II 14 8404,9±325,97*a 386,85±14,61*b 305,64±10,62 *a
III ir vyresnės 13 9467,1 ±262,24b 398,61±8,96**b 333,76±8,86**b
Paaiškinimas: a, b – vidurkiai lentelės stulpelyje pažymėti skirtingomis raidėmis statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (* p<0,05; ** p<0,01).
Iš 4 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad daugiausiai bandoje yra I ir II laktacijos karvių. Analizuojant pieno kiekį skirtingose laktacijose matome, kad daugiausiai pieno buvo primelžiama iš III ir vyresnių laktacijų karvių. Pieno kiekis trečioje ir vyresnėse laktacijose buvo nustatytas 1062,2 kg (p<0,05) didesnis nei antros laktacijos karvių, ir atitinkamai 1450,8 kg (p<0,01) didesnis nei pirmos laktacijos karvių.
Daugiausiai pieno riebalų bei pieno baltymų gauta taip pat iš trečios ir vyresnių laktacijų karvių. Pieno riebalų kiekis antros laktacijos karvių buvo 35,69 kg (p<0,05), o trečios ir vyresnių laktacijų karvių 47,45 kg (p<0,01) didesnis, nei pirmaveršių karvių. Pieno baltymų kiekis antros laktacijos karvių buvo 16,94 kg (p<0,05), o trečios ir vyresnių laktacijų karvių 45,06 kg (p<0,01) didesnis, nei pirmos laktacijos karvių.
Kaip pasiskirstė pieno kiekis tarp ūkyje laikomų karvių veislių skirtingose laktacijose, matome 4 paveiksle. Iš pateikto paveikslo matyti, kad visose laktacijose iš Holšteinų veislės karvių buvo primelžta pieno daugiau, nei iš Švedijos žalmargių veislės karvių. Holšteinų veislės karvių pieno kiekis pirmoje laktacijoje buvo 905,2 kg (p<0,01), antroje laktacijoje buvo 1049 kg, o trečioje ir vyresnėse laktacijose buvo nustatytas atitinkamai 694,4 kg didesnis, nei Švedijos žalmargių.
23 4 pav. Pieno kiekis tarp karvių veislių skirtingose laktacijose
Holšteinų veislės karvių pieno kiekis tiriamuoju laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo didesnis, nei Švedijos žalmargių veisles karvių, išskyrus gruodžio ir vasario mėnesius (5 pav.). Tik tuo laikotarpiu iš Švedijos žalmargių primelžta atitinkamai 0,15 ir 0,45 kg pieno daugiau. Lapkričio mėnesį Švedijos žalmargių karvių pieno kiekis buvo nustatytas 4,72 kg mažesnis nei Holšteinų veislės karvių.
5 pav. Pieno kiekis tiriamuoju laikotarpiu
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000 Holšteinai Švedijos žalmargės Holšteinai Švedijos žalmargės Holšteinai Švedijos žalmargės I laktacija II laktacija III laktacija ir vyresnės
P ien o kieki s, kg 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 P ien o kieki s, kg
24 Kaip keitėsi pieno kiekis skirtingose laktacijose skirtingais metų sezonais matome 6 paveiksle. Analizuojant pieno primilžį pagal sezonus, taip pat pastebimas ženklus pieno kiekio svyravimas tarp pirmos laktacijos ir kitų laktacijų karvių. Antros laktacijos karvių pieno kiekis tik žiemos sezono metu buvo nustatytas didesnis, nei kitų laktacijų karvėms. Pavasario sezono metu iš antros laktacijos karvių buvo primelžta vidutiniškai 3,9 kg pieno daugiau (p<0,05), o trečios ir vyresnių laktacijų karvių atitinkamai 5,32 kg pieno daugiau nei iš pirmos laktacijos karvių (p<0,01). Vasaros ir rudens sezono metu trečios ir vyresnių karvių pieno kiekis buvo atitinkamai 7,72 kg ir 11,36 kg didesnis, nei pirmos laktacijos karvių. Pirmoje laktacijoje rudens laikotarpyje lyginant su pavasariu, pieno kiekis sumažėjo net 10,5 kg (p<0,05).
6 pav. Pieno kiekis skirtingose laktacijose pagal metų sezonus
Analizuojant skirtingų veislių karvių pieno kiekio kitimus skirtingais metu sezonais (7 pav.) matome, kad visais sezonais Holšteinų veislės karvių primelžto pieno kiekis buvo didesnis nei Švedijos žalmargių veislės karvių. Didesni skirtumai pieno kiekio nustatyti vasaros ir rudens sezono metu. Tuo laikotarpiu Holšteinų veislės karvių pieno kiekis buvo atitinkamai 2,63 kg ir 3,45 kg didesnis, nei Švedijos žalmargių veisles karvių (p<0,05). Mažiausias pieno kiekio skirtumas tarp veislių buvo nustatytas žiemos sezono metu. Tuo laikotarpiu Holšteinų veislės karvės davė tik 1,22 kg pieno daugiau, nei Švedijos žalmargės karvės.
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Sezonas P ien o ki ekis ,kg
25 7 pav. Skirtingų karvių veislių pieno kiekis pagal metų sezonus
Tiriamajame ūkyje vidutinis pieno riebumas buvo nustatytas 4,41 proc., o pieno baltymingumas 3,6 proc. Kaip keitėsi pieno riebumas ir baltymingumas skirtingose laktacijose matome 8 paveiksle. Antros laktacijos karvių pieno riebumas buvo nustatytas 0,39 proc. didesnis, nei trečios ir vyresnių laktacijų karvėms (p<0,001), bei 0,09 proc. didesnis nei pirmos laktacijos karvių. Pieno baltymingumas trečios laktacijos ir vyresnių karvių buvo 0,17 proc. (p<0,05) mažesnis, nei antros laktacijos karvių.
8 pav. Pieno riebumas ir baltymingumas pagal karvių laktaciją
26 27 28 29 30 31 32 33 34
Ruduo Žiema Pavasaris Vasara Sezonai Vid ut in is pi eno prim ilžis ,kg
Holšteinai Švedijos žalmargės
0 1 2 3 4 5
I laktacijos II laktacijos III laktacijos ir vyresnės P ro cent ai Riebumas Baltymingumas
26 Analizuojant pieno riebumą pagal karvių laktacijos periodą bei mėnesį, pastebėta, jog pieno mėginiuose didžiausias pieno riebumas nustatytas sausio mėnesio antros laktacijos karvių piene, o mažiausias riebumas nustatytas lapkričio mėnesį trečios laktacijos ir vyresnių karvių piene (9 pav.).
9 pav. Pieno riebumas pagal karvių laktacijos periodą ir mėnesį
Iš 9 paveiksle pateiktų duomenų matyti, jog mažiausias pirmos laktacijos karvių pieno riebumas nustatytas rugsėjo (2,4 proc.) ir spalio (2,58 proc.) mėnesiais, o didžiausias – gruodžio (4,17 proc.) ir gegužės mėnesiais (4,25 proc.). Antros laktacijos karvių mažiausias pieno riebumas buvo lapkričio (3,11 proc.) ir rugsėjo (3,23 proc.) mėnesiais, o didžiausias - sausio (4,80 proc.) ir vasario (4,41 proc.) mėnesiais.
Trečios laktacijos ir vyresnių karvių didžiausias pieno riebumas nustatytas sausio ir rugpjūčio mėnesiais. Jis atitinkamai siekė 4,2 proc. ir 4,31 proc. Mažiausias riebumas trečios laktacijos ir vyresnių karvių grupėje buvo nustatytas spalio ir lapkričio mėnesiais. Tuo laikotarpiu atitinkamai jis buvo 2,57 proc. ir 2,31 proc.
Didžiausias pieno riebumo skirtumas tarp veislių nustatytas lapkričio mėnesį. Tuo laikotarpiu pirmos laktacijos karvių pieno riebumas buvo 1,43 proc. didesnis, nei trečios ir vyresnių laktacijų. Mažiausias pieno riebumo skirtumas nustatytas gegužės mėnesį. Tarp antros bei trečios ir vyresnių laktacijų skyrėsi tik 0,14 proc.
0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50 5,00 Ru gs ėjis Spa lis La p kr itis G ru o d is Sau sis Vas ar is Kov as Balan d is G egu žė Bir že lis Ru gp jū tis Mėnuo P ien o r ieb um as , pro c.
27 Būtina paminėti, jog tiriamuoju laikotarpiu antros laktacijos karvių pieno riebumas, lyginant su kitų laktacijų karvėmis buvo didžiausias, išskyrus lapkričio, birželio ir rugpjūčio mėnesius.
10 pav. Pieno riebumas pagal karvių veislę ir mėnesį
Analizuojant pieno riebumą pagal karvių veislę (10 pav.), buvo nustatyta, jog abiejų veislių karvių vidutinis pieno riebumas mažiausias buvo rugsėjo ir spalio mėnesiais. Holšteinų veislės karvių riebumas rugsėjo mėn. buvo 2,8 proc., spalio mėn. – 3,0 proc. Švedijos žalmargių veislės karvių vidutinis pieno riebumas rugsėjo mėn. buvo kaip ir Holšteinų veislės karvių - 2,8 proc., o spalio mėnesio pieno riebumo vidurkis siekė tik 2,7 proc.
Didžiausias pieno riebumo skirtumas tarp veislių nustatytas rugpjūčio mėnesį. Šiuo laikotarpiu iš Švedijos žalmargių veislės karvių buvo gauta 0,9 proc. riebesnis pienas, nei iš Holšteinų veislės karvių (p<0,05).
Vidutinis pieno riebumas pagal karvių veislę ir metų sezoną pateiktas 11 (pav.). Atlikus duomenų analizę nustatyta, jog didžiausias pieno riebumas Švedijos žalmargių veislės karvėms buvo nustatytas žiemos ir pavasario sezono metu, ir siekė 4,13 proc. Holšteinų veislės karvėms didžiausias pieno riebumas nustatytas žiemos sezono metu, ir buvo tik 0,07 proc. mažesnis, nei Švedijos žalmargių. Mažiausias pieno riebumas tiriamosiose veislėse nustatytas rudens sezono metu.
Vasaros laikotarpiu Švedijos žalmargių veislių karvių pieno riebumas buvo nustatytas 0,59 proc. didesnis, nei Holšteinų veislės karvėms (p<0,05).
0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 Ru gs ėjis Sp alis La p kr itis G ru o d is Sau sis Vas ar is Kov as Balan d is G egu žė Bir že lis Rugp jū tis Mėnesiai P ien o r ieb um as , pro c.
28 11 pav. Pieno riebumas pagal karvių veislę ir sezoną
Pagal gautus duomenis nustatyta, jog kontrolinių metų laikotarpiu Švedijos žalmargių veislės karvių pieno riebumas buvo vidutiniškai 0,1 proc. didesnis, nei Holšteinų veislės karvių. (p<0,05).
Analizuojant pieno baltymingumą (12 pav.) metų eigoje skirtingose laktacijose matome, kad didžiausias pieno baltymingumas nustatytas antros laktacijos karvių piene sausio mėnesyje ir siekė 3,67 proc. Mažiausias pieno baltymingumas nustatytas pirmos laktacijos karvių piene rugsėjo mėnesį, ir jis buvo tik 2,00 proc., o antros bei trečios ir vyresnių laktacijų karvių – lapkričio mėnesį, ir atitinkamai buvo tik 2,34 proc. ir 2,09 proc.
12 pav. Pieno baltymų kiekis pagal karvių laktacijos periodą ir mėnesį
0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Sezonas P ien o r ieb um as , pro c.
Holšteinai Švedijos žalmargės
0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 Ru gs ėjis Sp alis La p kr itis G ru o d is Sau sis Vas ar is Kov as Balan d is G egu žė Bir že lis Ru gp jū tis Mėnuo Balty m ų k ie kis , p ro c.
29 Didžiausias pieno baltymingumo skirtumas tarp skirtingų laktacijų nustatytas lapkričio mėnesį. Tuo laikotarpiu pirmaveršių karvių pieno baltymingumas buvo 0,96 proc. didesnis, nei trečios ir vyresnių laktacijų karvių (p<0,05).
Mažiausiai pieno baltymingumo kitimas tarp karvių laktacijų nustatytas kovo ir balandžio mėnesiais.
Kaip kito pieno baltymingumas tarp skirtingų karvių veislių matome 13 paveiksle. Iš pateikto paveikslo matyti, kad baltymingiausias pienas abiejų veislių karvių piene nustatytas sausio ir vasario mėnesiais, pats mažiausias pieno baltymingumas Holšteinų veislės karvių piene buvo nustatytas lapkričio mėnesį (2,3 proc.), o Švedijos žalmargių karvių piene – spalio mėnesį (2,2 proc.).
13 pav. Skirtingų veislių karvių pieno baltymingumas
Didžiausi pieno baltymingumo skirtumai tarp skirtingų karvių veislių nustatyta rugsėjo ir spalio mėnesiais. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Holšteinų veislės karvių pieno baltymingumas buvo nustatytas 0,7 proc. mažesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvių.
Sugrupavus pieno baltymingumo duomenis pagal metų sezoną ir karvių veislę buvo nustatyta (14 pav.), jog rudens sezono metu tiriamosiose veislėse pieno baltymingumas buvo nustatytas mažiausias. Šiuo laikotarpiu Holšteinų veislės karvių pieno baltymingumas buvo 0,44 proc. didesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvių (p<0,01).
Žiemos sezono metu Švedijos žalmargių veislės karvių pieno baltymingumas buvo nustatytas tik 0,08 proc. mažesnis, nei Holšteinų veislės karvių.
0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 Ru gs ėjis Sp alis La p kr itis G ru o d is Sau sis Vas ar is Kov as B alan d is G egu žė Bir že lis Ru gp jū tis Mėnuo Bal tymų kiekis , p ro c.
30 Pieno baltymingumas pavasario ir vasaros sezonais buvo nustatytas didesnis Švedijos žalmargių veislės karvių piene, o rudens ir žiemos laikotarpiu – Holšteinų veislės karvių piene.
14 pav. Skirtingų veislių karvių pieno baltymingumas pagal metų sezonus
Labai svarbus pieno kokybės rodiklis – somatinių ląstelių skaičius. Somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo sveikatos būklės, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veislės, metų laiko, šėrimo bei laikymo sąlygų. Pagal 15 paveiksle pateiktus duomenis matyti, jog didžiausias somatinių ląstelių skaičius tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytas trečios ir vyresnių laktacijų karvėms.
15 pav. Vidutinis somatinių ląstelių skaičius pagal karvių laktaciją ir metų mėnesį
0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Sezonas Bal tymų ki ekis , pro c.
Holšteinai Švedijos žalmargės
0 50 100 150 200 250 Ru gs ėjis Sp alis La p kr itis G ru o d is Sau sis Vas ar is Kov as Balan d is G egu žė Bir že lis Ru gp jū tis Mėnuo SLS ska iči u s, tū kst ./m l.
31 Didžiausias somatinių ląstelių skaičiaus piene skirtumas nustatytas sausio mėnesį. Trečios laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius piene sausio mėnesį buvo 185,42 tūkst./ml (p<0,01) didesnis nei pirmos laktacijos karvių, ir atitinkamai 157,74 tūkst./ml (p<0,05) didesnis, nei antros laktacijos karvių.
Trečios ir vyresnių laktacijų karvių rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais somatinių ląstelių skaičius piene buvo atitinkamai 151,55 tūkst./ml, 153,01 tūkst./ml ir 123,75 tūkst./ml didesnis, nei pirmos laktacijos karvių piene (p<0,01). Kovo ir birželio mėnesiai atitinkamai 68,5 tūkst./ml ir 78,75 tūkst./ml (p<0,05).
Antros laktacijos karvių rugsėjo, spalio ir vasario mėnesiais somatinių ląstelių skaičius piene buvo atitinkamai 100,38 tūkst./ml, 127,74 tūkst./ml ir 112,03 tūkst./ml mažesnis, nei trečios ir vyresnių laktacijų karvių (p<0,05).
Mažiausiai somatinių ląstelių skaičius skirtingais mėnesiais kito antros laktacijos karvėms, o daugiausiai – trečios ir vyresnių laktacijų karvėms.
Sugrupavus somatinių ląstelių skaičiaus duomenis pagal metų sezonus (16 pav.) matome, kad didžiausi skirtumai tarp karvių laktacijų nustatyti žiemos sezono metu, o mažiausi – vasaros laikotarpiu.
16 pav. Vidutinis somatinių ląstelių skaičius pagal sezoną
Pastebėta, jog didžiausias somatinių ląstelių skaičius piene randamas šiltuoju metų sezonu, t.y. vasaros laikotarpiu. O trečios ir vyresnių laktacijų karvių piene somatinių ląstelių skaičius padidėjimas nustatytas rudens ir žiemos metu.
0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 140,0 160,0 180,0
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Sezonas SLS s kai či us , t ūks t. /m l.
32 Per visą nagrinėjamą laikotarpį pirmos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius svyravo nuo 20,1 tūkst./ml iki 72,3 tūkst./ml. Antros laktacijos karvių piene randamas somatinių ląstelių kiekis buvo nuo 38,8 tūkst./ml iki 65,7 tūkst./ml., o trečios ir vyresnių laktacijų karvių piene somatinių ląstelių kiekis svyravo nuo 122,7 tūkst./ml iki 162,8 tūkst./ml.
Žiemos ir pavasario sezonų metu Holšteinų veislės trečios ir vyresnių laktacijų karvių piene somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas atitinkamai 87,8 tūkst./ml ir 183,48 tūkst./ml didesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvių (p<0,05).
17 pav. Somatinių ląstelių skaičius piene pagal karvių veislę
Analizuojant gautus somatinių ląstelių tyrimo duomenis pagal karvių veislę (17 pav.) nustatyta, jog Holšteinų veislės karvių piene vidutinis somatinių ląstelių skaičius per metus buvo 57,14 tūkst./ml, o Švedijos žalmargių karvių piene – 79,69 tūkst./ml., arba atitinkamai 22,55 tūkst./ml. didesnis. Tik vasario ir kovo mėnesiais Holšteinų veislės karvių somatinių ląstelių skaičius buvo nustatytas atitinkamai 14,3 tūkst./ml. ir 13,9 tūkst./ml. didesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvių.
0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00 Ru gs ėjis Sp alis La p kr itis G ru o d is Sau sis Vas ar is Kov as Balan d is G egu žė Bir že lis Ru gp jū tis Mėnuo SLS s kai či us , t ūks t.
33
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliekant literatūros šaltinių analizę, pastebėta, jog dauguma autorių – Rimšaitė (2015), Černiauskienė (2007), Urbšienė (2013), Japertienė ir kt. (2011) teigia, kad pieno sudėtis ir kokybė priklauso nuo keleto veiksnių. Pagrindiniai iš jų, tai metų laikas, karvių laktacijos periodas, temperatūra, sanitarinės sąlygos fermose bei melžimo metu, karvių ligos, veislės ir kt. Tyrimo metu pieno sudėties ir kokybės rodiklių analizė buvo daroma siekiant nustatyti tam tikrų veiksnių įtaką gautiems rezultatams. Pasirinkti veiksniai tai - karvių laktacijos periodas, karvių veislė bei sezoniškumas. Tyrimas atskleidė, jog visi paminėti veiksniai turėjo įtakos pieno kokybės ir sudėties rodikliams.
D. Rimšaitės teigimu, pieno kiekiui nemažai įtakos turi karvių veislė. V. Razmarataitė nurodo, jog Holšteinų ir Švedijos žalmargių veislių karvės yra iš pačių pieningiausių veislių. Nustatyta, jog didesnis pieno kiekis per kontrolinius metus buvo gautas iš Holšteinų veislės karvių. Nors šių karvių skaičius buvo mažesnis ir sudarė 41 proc., visų tyrime dalyvavusių karvių, jų pieno primilžis buvo 3 proc. didesnis ir sudarė 44 proc., arba vidutiniškai 8.973 kg/per metus vienai karvei. Tuo tarpu, Švedijos žalmargių bendras metinis primilžis buvo 56 proc., tai sudaro vidutiniškai 8.157 kg/per metus vienai karvei.
V. Stankūnienė ir kt. (2008) nurodė, jog karvių pieno riebumas svyruoja nuo 2,7 – 7,0 proc., o vidutinis riebumas yra 3,8 proc. Baltymų rodikliai svyruoja nuo 2 iki 5 proc., o vidutiniškai pieno baltymingumas būna apie 3,3 proc. Tyrimas atskleidė, jog pirmos laktacijos karvių pieno riebumas buvo 4,52±0,55 proc., o baltymų kiekis 3,72±0,33 proc. Antros laktacijos karvių pieno riebumas buvo šiek tiek didesnis 4,61±0,56 proc., o baltymingumas 0,01 proc. mažesnis už pirmos laktacijos karvių, ir siekė 3,71±0,24 proc.. Tuo tarpu trečios laktacijos ir vyresnių karvių piene riebalai sudarė 4,25±0,50 proc., o baltymai 3,54±0,22 proc.
Pieno kokybei bei gyvulio produktyvumui turi įtakos tvartų būklė ir temperatūra, - teigia V. Stankūnienė bei R. Mišeikienė, 2008. Esant žemai temperatūrai, gyvulio organizme pagreitėja medžiagų apykaita, pasigamina daugiau šilumos, pienas būna riebesnis, tačiau produktyvumas gali sumažėti iki 10 proc. Kai aplinkos temperatūra didesnė, šilumos išskyrimas sumažėja, krintant temperatūrai, pienas tampa riebesnis. Tyrimo metu nustatyta, jog rudens mėnesiais sumažėja pieno riebumas ir baltymingumas. Vidutinis visų karvių pieno riebumas šiuo laikotarpiu buvo 2,95 proc., o baltymų kiekis sudarė – 2,54 proc. Didžiausias pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai nustatyti pavasario ir žiemos sezonais. Pavasarį vidutinis bendras pieno riebumas buvo 4,04 proc., o žiemos metu – 4,10 proc.. Baltymų kiekis sudarė 3,27 proc. pavasario laikotarpiu, bei 3,39 proc. žiemos metu.
34 Zootechniko žinyne (2007) teigiama, jog vienos veislės ir vienos bandos, karvės, laikomos vienodomis sąlygomis, paprastai duoda nevienodos sudėties ir nevienodą kiekį pieno. Fiziologinė gyvulių būklė turi lemiamą reikšmę pieno kokybei. Anot Malinovskio (2005), viena dažniausiai pasitaikančių ir daugiausia nuostolių pridarančių ligų yra karvių slaptasis mastitas. Svarbus šios ligos požymis – padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene. Tyrimo metu pastebėta, jog trečios laktacijos ir vyresnių karvių piene somatinių ląstelių skaičius yra ženkliai didesnis nei pirmos ir antros laktacijos karvių. Pirmos laktacijos karvių piene buvo nustatyta vidutiniškai 43,3 tūkst./ml somatinių ląstelių, antros laktacijos - 55,1 tūkst./ml, o trečios laktacijos ir vyresnių karvių piene vidutiniškas somatinių ląstelių skaičius buvo 147,3 tūkst./ml. Būtina paminėti, jog nepriklausomai nuo padidėjusio somatinių ląstelių skaičiaus, šis skaičius neviršijo nustatytos leistinos normos, kuri pagal Lietuvoje esančius reikalavimus yra ne daugiau kaip 400 tūkst./ml, o pagal Švedijoje nustatytus reikalavimus neturi viršyti 200 tūkst./ml.
Nors autoriai nenurodė jokios priklausomybės tarp somatinių ląstelių skaičiaus ir karvių veislės, analizuojant somatinių ląstelių skaičių, geresni rodikliai buvo nustatyti Holšteinų veislės karvių piene. Tačiau šiuos duomenis galima sieti su tuo, jog daugiausia Holšteinų veislės karvių buvo tarp pirmos laktacijos karvių, o pirmos laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo mažiausias. Vidutinis somatinių ląstelių skaičius per analizuojamą laikotarpį Holšteinų karvių piene buvo 57,14 tūkst./ml, o Švedijos žalmargių karvių piene – 79,69 tūkst./ml.
Interpretuojant gautus duomenis pagal metų sezoną, buvo nustatyta, Didžiausias visų karvių somatinių ląstelių skaičius buvo nustatytas vasaros sezono metu. Vidutiniškai jis siekė 90,6 tūkst./ml, o mažiausias somatinių ląstelių skaičius buvo pavasarį ir vidutiniškai sudarė 73,5 tūkst./ml. Atlikus duomenų analizę, galima patvirtinti, jog visi tyrime analizuoti veiksniai – karvių laktacijos periodas, veislė bei sezoniškumas, turi įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams. Sugrupuota ir apdorota informacija atsispindi pateiktuose grafikuose.
35
IŠVADOS
1. Holšteinų veislės karvių vidutinis primilžis per dieną buvo 3,6 kg didesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvės (p<0,01).
2. Holšteinų veislės karvių pieno kiekis vasaros ir rudens sezono metu buvo atitinkamai 2,63 kg ir 3,45 kg didesnis, nei Švedijos žalmargių veisles karvių (p<0,05).
3. Pieno kiekis trečioje ir vyresnėse laktacijose buvo nustatytas 1062,2 kg (p<0,05) didesnis nei antros laktacijos karvių, ir atitinkamai 1450,8 kg (p<0,01) didesnis nei pirmos laktacijos karvių.
4. Švedijos žalmargių veislės karvių pieno riebumas buvo vidutiniškai 0,1 proc. didesnis, nei Holšteinų veislės karvių. (p<0,05).
5. Rugpjūčio mėnesį iš Švedijos žalmargių veislės karvių buvo gauta 0,9 proc. riebesnis pienas, nei iš Holšteinų veislės karvių (p<0,05).
6. Antros laktacijos karvių pieno riebumas buvo nustatytas 0,39 proc. (p<0,001), o pieno baltymingumas 0,17 proc. (p<0,05) didesnis, nei trečios ir vyresnių laktacijų karvių.
7. Tik rudens sezono laikotarpiu Holšteinų veislės karvių pieno baltymingumas buvo 0,44 proc. didesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvių (p<0,01).
8. Lapkričio mėnesį pirmaveršių karvių pieno baltymingumas buvo 0,96 proc. didesnis, nei trečios ir vyresnių laktacijų karvių (p<0,05).
9. Trečios ir vyresnių laktacijų karvių somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas 87,8 tūkst./ml. didesnis, nei pirmos laktacijos karvių, bei atitinkamai 64,3 tūkst./ml. didesnis nei antros laktacijos karvių (p<0,01).
10. Holšteinų veislės trečios ir vyresnių laktacijų karvių piene žiemos ir pavasario sezono metu somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas atitinkamai 87,8 tūkst./ml ir 183,48 tūkst./ml didesnis, nei Švedijos žalmargių veislės karvių (p<0,05).
36
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Aksenavičius D. Karvių laikymas pagal gyvūnų gerovės reikalavimus. Mano ūkis, 2008/1. 2. Alūzaitė L. Pieno sudėties ir kokybės rodiklių analizė priklausomai nuo karvių laikymo ir melžimo būdo. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas. 2014.
3. Andersson H. Du delar hälsa med en ko. 2014. http://www.mjolk.se/#!/debatt/2014/du-delar-halsa-med-en-ko/ prieiga per internetą – 2015-11-03
4. Aniulis E., Japertas S., Leiputė K. Karvių pieno kokybės analizė, atsižvelgiant į somatinių ląstelių skaičių. Veterinarija ir zootechnika. 2000. T 8(30). P. 5–8.
5. Bleizgys R. Sausas, švarus, šiltas ir minkštas guolis. Mano ūkis 2008/6.
6. Burvenich C., Mehrzad J., Duchateau L. Severity of E. coli mastitis is mainly determined by cow factors// Vet. Res. 2003. P. 34.
7. Cywinska A., Bas M., Karpiuk O. Imunobiology of bovine mammary gland: apoptosis of somatic cells in milk during naturally occuring mastitis// Pol. J. Vet Sci. 2006. P. 9.
8. Černiauskienė I. Lietuviško ekologiško pieno kokybiniai rodikliai. Ferma. Terra Publica. Kaunas. 2007/4. 36 – 37 p.
9. Dirsė A. Švedija: žemės ūkis, melioracija. [Interaktyvus]. [Žiūrėta: 2015-10-11]. Prieiga per internetą: http://ausis.gf.vu.lt/ mg/nr/2001/01/1sv.html
10. Gailevičius R. Į naują laktaciją – atgavus jėgas. Mano ūkis 2008/2.
11. Greičiuvienė A., Jukna Č. Pieno ūkis. Kaunas: Terra Publica; 2011. P. 9-42.
12. Greičiuvienė A., Jukna Č., Malakauskas M., Markevičiūtė D., Minkevičius V., Rudejevienė J., Sekmokienė D., Šernienė L. Pieno ūkis. Terra Publika. Kaunas. 2009. P. 127.
13. Gudonis A. Pienas ir pieno produktai. Kaunas: Technologija; 2005. P. 31-32. 14. Gudonis A. Pieno kokybė. Kaunas. Technologija. 2007. P. 55 – 57.
15. Haas Y., Barkema H. W. The effect of pathogen – specific clinical mastitis on the lactation curve for somatic cell count// J. Dairy Sci. 2002/85 (5). P. 13.
16. Japertas S. Karvių slaptojo mastito etiologija, gydymas ir farmakoprofilaktika. Daktaro disertacija. Kaunas. 2000.
17. Japertas S., Japertienė R. Somatinės ląstelės piene. Mano ūkis 2010/1.
18. Japertienė R., Japertas S. Pieno kokybė. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2011. 43-44 p.
19. Jordbruks verket. Handel med mjölk och mjölkprodukter. 2015-12-29 http://www. jordbruksverket.se/amnesomraden/handel/kottmjolkochagg/handelmedkottmjolkochagg/handelmedmj olkochmjolkprodukter.4.3a3862f81373bf24eab80001786.html prieiga per internetą – 2016-01-23
