LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
Ernestas Masiulionis
Probiotikų įtaka kukurūzų siloso maistinei vertei bei jo panaudojimo
efektyvumas melžiamoms karvėms
Probiotics influence the nutritional value of corn silage and its use
efficiency in dairy cows
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. S. Makauskas
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Probiotikų įtaka kukurūzų siloso maistinei vertei bei jo panaudojimo efektyvumas melžiamoms karvėms“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2015 – 03 – 13 Ernestas Masiulionis
(parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2015 – 03 – 13 Ernestas Masiulionis
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2015 – 03 – 13 doc. dr. S. Makauskas
(parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS INSTITUTE
2015 – 03 - 13 prof. habil. dr. Romas Gružauskas Protokolo Nr. 8 (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. PROBIOTIKAI ... 10 1.2. SILOSAS ... 11 1.2.1. Siloso konservantai ... 151.3. PAŠARO PAGAMINTO SU PROBIOTIKAIS ĮTAKA KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR PIENO SUDĖČIAI ... 18
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 20
2.1. Trumpas ūkio aprašymas ... 25
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1. Kukurūzų siloso gamyba ... 26
3.2. Pieno kiekio kitimas tyrimo metu ... 29
3.2. Pieno sudėties kitimas tyrimo metu ... 30
3.2.1. Riebalų koncentracijos piene kitimas ... 30
3.2.2. Baltymų koncentracijos piene kitimas ... 31
3.2.3. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas ... 32
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
IŠVADOS ... 35
REKOMENDACIJOS ... 36
SANTRUMPOS
ADF – rūgščiame tirpale išplauta ląsteliena AE – apykaitos energija
Ferm. rodiklis – fermentacijos rodiklis NDF – neutraliame tirpale išplauta ląsteliena NEL – neto energija laktacijai
nVOM –nevirškinamos celiulazės tirpale organinės medžiagos
pH - (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą.
SM – sausųjų medžiagų kiekis ŽB – žali baltymai
ŽL – žalia ląsteliena ŽP – žali pelenai ŽR – žali riebalai
SANTRAUKA
Autorius: Ernestas Masiulionis
Darbo vadovas: doc. dr. S. Makauskas
Darbo tema: Probiotikų įtaka kukurūzų siloso maistinei vertei bei jo panaudojimo efektyvumas melžiamoms karvėms
Raktažodžiai: karvė, pienas, probiotikai
Darbo apimtis: 40 puslapių, 7 lentelės, 9 paveikslai. Naudotasi 51 literatūros šaltiniais.
Tyrimo metodika: Baigiamasis darbas atliktas 2013 - 2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų auginimo technologijų institute ir VŠĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre Giraitės fermoje.
Giraitės fermoje yra laikomos 94 karvės, iš kurių 83 melžiamos ir 11 užtrūkintų karvių. Laikymo būdas – palaidas - šaltas.
Tyrimo metu buvo pagamintas silosas fermentuotas natūraliu būdu ir fermentuotas su probiotiku „Pro Bio – 15“. Jie buvo slegiami atskirose tranšėjose. Taip pat tyrimo metu buvo atrinktos 38 kontrolinės ir 38 bandomosios grupės karvės, kurios buvo laikomos vienodomis sąlygomis ir šeriamos vienodais pašarais. Kontrolinės grupės karvės gavo kukurūzų siloso fermentuoto natūraliu būdu, o bandomosios grupės - fermentuoto su probiotiku „Pro Bio – 15“. Tyrimas vyko dviem etapais:
Pirmame etape lyginome kukurūzų siloso, pagaminto natūraliu būdu ir pagaminto su probiotiku „Pro Bio – 15, maistingumo kitimus laikymo metu.
Antrame etape lyginome kontrolinės ir bandomosios grupės karvių pieno kiekio ir pieno sudėties t. y. riebalų, baltymų koncentracijas piene, SLS piene kitimus tyrimo metu.
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais galime daryti sekančias išvadas:
1. Panaudojus probiotiką “Pro Bio – 15”, fermentuojant silosą ir šeriant melžiamas karves nustatyta, kad nuo 2014 m. lapkričio mėn. tiriamosios grupės karvių pieno kiekis buvo 0,50 proc. (p<0,05) didesnis už kontrolinės grupės karvių.
2. 1. Tiriamosios grupės karvių riebalų koncentracija piene 2015 m. sausio mėn. buvo 0,12 proc. (p<0,05) didesnė už kontrolinės grupės karvių.
2.2. Panaudojus probiotiką “Pro Bio – 15”, fermentuojant silosą ir šeriant melžiamas karves, baltymų koncentracijai piene įtakos neturėjo.
2.3. Melžiamų karvių, šertų silosu, kuris fermentuotas su probiotiku „Pro Bio – 15“, turėjo įtakos somatinių ląstelių skaičiaus kitimui. 2014 m. gruodžio mėn. tiriamosios grupės karvių somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis 24,9 proc. (p<0,05) už kontrolinės grupės karvių.
SUMMARY
Student: Ernestas Masiulionis Tutor: doc. dr. S. Makauskas
Title: Probiotics influence the nutritional value of corn silage and its use efficiency in dairy cows Keywords: cow, milk, probiotics
Scope of work: 40 pages, 7 tables, 9 figures. 51 have been used as references.
Methods: The final work carried out 2013 - 2014 year, Lithuanian University of Health Sciences Livestock raising Institute of Technology and the public institution LUHS Practical Training and
Research Center Giraitė farm.
In the farm Giraitė is considered to be 94 cows, of which 83 milking cows and were selected dry 11 dairy cows. Housing method - loose - cold.
During this study silage was naturally fermented and fermented with probiotic „Pro Bio-15 ". These two types of silage were kept in separate trenches. For this study were selected 38 control and 38 experimental group of cows that were kept in the same conditions and fed the same diet. The control group was fed on fermented corn silage in a natural way, in the experimental group - fermented with probiotic „Pro Bio-15 ". The study took place in two stages:
In the first stage, corn silage which was produced in a natural way and with probiotic „Pro Bio-15“, was compared by it‘s nutritional value.
In the second stage, the experimental and control groups of cows where compared by milk yield and milk composition of e. g. fat, protein concentration and SC during investigation.
According to the results, following conclusions can be done:
1. Using probiotic „Pro Bio-15 ", the fermentation of silage and feeding of dairy cows took place since 2014 November test group of cows' milk content was 0.50 percent. (p <0.05) higher than the control group.
2. In the first experimental group of cows the milk fat concentration in 2015 January was 0.12 percent. (p <0.05) higher than the control group.
2.2. Using probiotic „Pro Bio-15 ", and the fermentation of silage feeding dairy cows, milk protein concentration was not influenced.
2.3. The number of dairy cows fed on silage, which was fermented with probiotic „Pro Bio-15“, influenced the somatic cell count 2014 December test group of cows somatic cell count was 24.90 percent. (p <0.05) lower than the control group.
ĮVADAS
Pieno ūkis yra viena iš vertingiausių žemės ūkio šakų, kurios pelningumas priklauso nuo karvių produktyvumo. Produktyvumui didelę įtaką daro daugelis veiksnių, o svarbiausią vaidmenį vaidina pašarai ir šėrimas. Šių veiksnių įtaka sudaro 50 – 60 proc. produktyvumui, apie 20 - 25 proc. - lemia genetiniai faktoriai, likusi dalis – karvių laikymo ir priežiūros sąlygos (Pikelis, 2005).
Europos Sąjungos šalyse keliami dideli saugumo reikalavimai pašarams. Jie neturi būti užteršti biologinėmis, cheminėmis ir fizinėmis priemaišomis. Nuo 2006 metų įsigaliojo Higienos reglamentas (taisyklės) (EB 183/2005), kurio privalo laikytis visos ES šalys, taip pat ir Lietuva. Higienos reikalavimai (reglamentas) taip pat yra taikomi ir pirminei pašarų gamybai, prie kurios yra priskiriamas žolių ir kitų žaliųjų augalų konservavimas (silosavimas), užtikrinantis pašaro higieninę kokybę (www.manoukis, prieiga per internetą 2014.10. 16). Apie pašarus su priedais ir be jų, kurie yra skirti gyvuliams šerti yra pažymėta Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme, kurie negali būti kenksmingi nei gyvulių, nei žmonių sveikatai.
Pašarų priedai tenkina gyvūnų mitybos poreikius įvairiais augimo laikotarpiais, gerina pašarų virškinamumą, skatina gyvulių produktyvumą (Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas, 2010).
Mokslininkų įrodyta, kad naudojant pašarų priedus ir pagerėjus pašarų virškinimui virškinamajame trakte, gyvuliams mažiau reikia pašarų, jie greičiau auga, mažesnis sergamumas ir mažesnis aplinkos teršimas gyvulių mėšlu (Simon, 2004; Simon, 2005). N. Kvietkutė ir kt. (2005) teigia, kad naudojant probiotikus mažėja pašarų sąnaudos ir didėja gyvulių priesvoriai.
Pastaruoju metu yra atliekama daug tyrimų įvairių preparatų naudojimui ir siūloma naudoti su pašarais organines rūgštis tokias kaip pieno, propionines, skruzdžių (Jeroch et al., 2004).
Tinkamai naudojant pašarų priedus ir teisingai subalansavus gyvūnų šėrimą, galima pasiekti aukščiausius produktyvumo rezultatus sunaudojant mažiau pašarų.
Kaip teigia mokslininkai K. A. Beauchemin et al., (2004), kad labai aktualūs tyrimai su probiotiniais preparatais tiek moksliniu tiek praktiniu požiūriu, tiriant jų poveikį gyvulių produktyvumui. Kadangi probiotinės bakterijos plačiai naudojamos žmonių maisto pramonėje, todėl jų naudojimas gyvūnų pašarams yra priimtinas.
Naujų probiotikų naudojimą griežtai reglamentuoja įstatymai, kuriuose reikalaujami išsamūs rizikos sveikatai tyrimai (Kneifel, 2004).
Pieniniams galvijams probiotikai dažniausiai naudojami siekiant padidinti prieskrandžio ir žarnų mikrofloros populiaciją, tuo pačiu didinant produktyvumą ir gerinant sveikatą (Bernard et al., 2010).
Darbo tikslas:
Įvertinti probiotikų įtaką kukurūzų siloso maistinei vertei bei jo panaudojimo efektyvumą melžiamoms karvėms
Darbo uždaviniai:
1. Susisteminti literatūros duomenis apie probiotikus ir siloso gamybą;
2. Įvertinti melžiamų karvių produktyvumą šėrimui naudojant kukurūzų silosą su probiotikais ir be probiotikų;
3. Įvertinti melžiamų karvių pieno kokybinius rodiklius šėrimui naudojant kukurūzų silosą su probiotikais ir be probiotikų:
3.1. riebalų koncentracija piene; 3.2. baltymų koncentracija piene; 3.3. somatinių ląstelių skaičius piene.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. PROBIOTIKAITerminas probiotikai yra kilęs iš graikų kalbos žodžių pro – už, bios – gyvenimas. Probiotikams apibūdinti literatūroje pateikiamas ne vienas terminas. Dar 1965 metais mokslininkai pienarūgštes bakterijas ir jų išskiriamas medžiagas vadino probiotikais. Pasak jų probiotikai tai vienų mikroorganizmų išskiriamos medžiagos, kurios skatina kitų mikroorganizmų augimą (Lilly and Stillwell, 1965).
Plačiausiai naudojamas probiotikų apibūdinimas - gyvi mikroorganizmai, o kasdieninėje kalboje probiotikai vadinami gerosiomis bakterijomis, turinčios gerą poveikį organizmo sveikatai (FAO/WHO, 2002).
Kaip įrodė I. Monkevičienė et al. (2004), kad probiotikai gerina pašarų virškinamumą didžiajame prieskrandyje. Naudojant probiotikus naikinami patogeniniai ar tariamai patogeniniai mikroorganizmai; neutralizuojama ir kompensuojama sutrikusi organų veikla, stimuliuojamas imunitetas ir biocheminiai procesai. Šių naujų gydomųjų ir profilaktinių priemonių kompleksas skirtas virškinimo traktui apsaugoti (http://probiotikai.net/?did=77123, prieiga per internetą 2014 10 28).
Šiuolaikinėje gyvulininkystėje prieskrandžio veiklos sutrikimų problemoms spręsti naudojami natūralūs ir biologiškai aktyvūs pašarų priedai. Vieni iš jų – probiotikai, kurie didina gyvulių produktyvumą, gerina pašaro įsisavinimą, bei gyvulio sveikatos būklę. Gaunama daugiau kokybiškos ir ekologiškos produkcijos (http://www.agrowill. Prieiga per internetą 2014).
Probiotikai tebuvo vartojami tik žarnyno mikrofloros atstatymui, po agresyvaus gydymo antibiotikais. Ir tik pastaruoju metu pradėta vėl domėtis probiotikais, jų vartojimu ir veikimo mechanizmu. Domėjimasis probiotikais išaugo dėl visuomenės ir mokslininkų susirūpinimo itin paplitusiu antibiotikų vartojimu ir rezistentiškumo vystymuisi (Chiquette, 2009).
Šiuo metu labai daug dėmesio skiriama gyvūninės kilmės produkcijai, kuri pagaminta be pašarinių antibiotikų. Kaip teigia K. Pelicia ir bendraautoriai (2004), vieni iš pašarų priedų, kurie gali pakeisti auginimo stimuliatorius, yra probiotikai, prebiotikai, fermentiniai preparatai ir kt. Dažniausiai naudojami probiotikai pieniniams galvijams yra bakterijos ir mielės (Chiquette, 2009). Pieniniams galvijams probiotikai dažniausiai naudojami siekiant padidinti prieskrandžio ir žarnų mikrofloros populiaciją, tuo pačiu didinant produktyvumą ir gerinant sveikatą (Bernard et al., 2010).
Kaip teigia daugelis mokslininkų, šiuolaikinė probiotinių bakterijų sistematika apima pieno rūgšties bakterijų gentis – Lactobacillus, Bifidobacterium ir Streptococcus , mieles bei siūlinius
grybus. Šios bakterijos yra susiję su virškinimo traktu kurios atlieka apsauginę funkciją, sumažindamos žarnyne nepageidaujamų mielių (Saccharomyces, Candida pintolepessii), grybų (Rizopus, Cordiceps), gramteigiamų (propiono bakterijų) ir gramneigiamų (Esherichia coli, Citrobakter) bakterijų, (Parvez et al., 2006). Probiotikams priskiriamos pieno rūgšties bakterijos, karotiną sintezuojančios bakterijos, bifidobakterijos, žarnyno lazdelė, fekalinis streptokokas, pirmuonys ir kitos didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų asociacijos (Jukna ir kt., 2004). Šie organizmai iš žarnyno išstumia žalingus patogeninius mikroorganizmus, jų dėka sustiprinama imuninė sistema, gerinama žarnų peristaltika, apsisaugoma nuo žarnyno infekcijų (Ortwin, 2005). Įvairių rūšių probiotikai daro skirtingą įtaką gyvulių produktyvumui (Šimkus, 2004).
1.2. SILOSAS
Žoliniai pašarai tai pagrindinė galvijų raciono dalis. Nuo žolinių pašarų kokybės priklauso gyvulių produktyvumas ir sveikatingumas. Šeriant galvijus geros kokybės žoliniais pašarais, sunaudojama žymiai mažiau kombinuotųjų pašarų. Remiantis tyrimų duomenimis, šeriant karves geros kokybės žoliniais pašarais, galima sutaupyti iki 50 proc. koncentratų (www.agroakademija. Prieiga per internetą 2014 08 16).
Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje silosuoti pašarai sudaro daugiau kaip 90 proc. nuosavuose ūkiuose pagaminamų pašarų. Netgi tose šalyse, kur pakankamai palankios klimato sąlygos šienui gaminti (Prancūzijoje ar Italijoje), net 50 proc. ūkiuose pagamintų pašarų sudaro silosas. Visose pasaulio šalyse vidutiniškai per metus užkonservuojama 200 mln. tonų (perskaičiavus į sausąsias medžiagas) žolių ir kitų žaliųjų augalų (www.manoukis. Prieiga per internetą 2014 08 16).
Pieno ūkiuose didelę pašarų dalį sudaro silosas, kuris gaminamas fermentuojant žalius augalus anaerobinėse (be deguonies) sąlygose, kuriose pasigamina svarbiausia pieno rūgštis (Zootechniko žinynas, 2006).Silosavimo principai yra vienodi, nepriklausomai nuo siloso saugyklų ar taikomos silosavimo technologijos. Labiausiai pasaulyje paplitusios siloso saugyklos - siloso tranšėjos. O plastikiniai siloso kaupai rekomenduojami smulkesniems ūkiams, kai pašaras gaminamas nedideliais kiekiais arba kai neužtenka žolės net ir nedidelei tranšėjai užpildyti (Zootechniko žinynas, 2006).
Mokslininkai įrodė, kad silosuoti galima ne tik įvairias žoles, bet ir kukurūzų, varpinių arba ankštinių grūdinių vegetacinę masę, nepilnai pribrendusių varpinių ir ankštinių augalų grūdus, cukrinių runkelių gręžinių, kukurūzų tarkių iš kurių negaminamas šienas. Gaminant gerą silosą reikia užtikrinti tinkamą fermentacijos procesą ir laikytis pagrindinių kriterijų: turi būti tinkama
silosuotos masės drėgmė, pakankamai cukraus augaluose, greitai sudarant anaerobines sąlygas tinkamai suslegiant ir sandariai uždengiant (O’Brien et al., 2007; Jatkauskas, Vrotniakienė, 2009).
1 pav. Traktoriais slegiamas silosas
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/68/Loaders_compacting_silage.jpg
Atliekant kukurūzų, skirtų siloso gamybai, selekciją, siekiama išvesti ne tik derlingas, bet ir mažai ląstelienos kaupiančias, labiau lapuotas veisles, iš kurių pagamintą silosą atrajotojai geriau pasisavina (Frey et al., 2004). Skirtingi kukurūzų genotipai yra nevienodo in vitro virškinamumo. Skirtingai nuo kitų pašarinių augalų, labiau subrendusių kukurūzų kokybė gerėja dėl krakmolo kaupimosi grūduose. Didžiausias primilžis gaunamas, kai pašarui naudojamas silosas, pagamintas iš ½ pieninės brandos tarpsnio kukurūzų (Lauer, 2005). Kukurūzų siloso kokybė ir pašarinė vertė taip pat priklauso nuo azoto trąšų ir klimato sąlygų (Herrmann, Taube, 2005). Kadangi Lietuvos ūkiuose galvijai šeriami konservuotais pašarais apie 6 mėnesius, tai labai svarbi jų maistinė vertė.
Mokslininkų teigimu, naudojant silosavimo priedus tokius kaip organinės rūgštys, bakteriniai inokuliantai, siloso fermentacija būna geresnė (Druvefors, Schnürer, 2005).
Siloso paėmimas iš saugyklų yra svarbus kaip ir teisinga siloso gamyba. Kuo geresnės fermentacijos silosas yra pagaminamas, tuo jis mažiau atsparus antrinei fermentacijai pašaro ėmimo iš saugyklų ir naudojimo šėrimui metu (Zootechniko žinynas, 2006).
Siloso kokybė ir jo mitybinė vertė priklauso nuo daugelio biologinių ir technologinių faktorių: silosuojamų augalų rūšies, jų vegetacijos fazės ir sausųjų medžiagų kiekio silosavimo metu; silosuojamos masės susmulkinimo; silosinės tipo, jos užpildymo trukmės ir žaliavos suslėgimo; uždengimo plėvele ir užsandarinimo kokybės; oro sąlygų silosavimo metu.
1 Lentelė. Siloso, pagaminto iš įvairių augalų, cheminė sudėtis (Zootechniko žinynas, 2006)
Rodikliai Siloso rūšys
Kukurūzų Kultūrinių pievų ir ganyklų Dobilų ir motiejukų žolės Vikių ir avižų Apykaitos energija, MJ 1,54 1,97 2,03 2,06 Sausosios medžiagos, g/kg 164 232 238 228 Virškinamieji proteinai, g/kg 9,91 18,4 20,9 19,8 Žalieji proteinai, g/kg 17,7 27,9 31,8 28,3 Žalieji riebalai, g/kg 5,10 8,90 8,50 9,0 Žalioji ląsteliena, g/kg 56,7 81,0 80,4 76,7 Žalieji pelenai, g/kg 12,7 18,7 18.8 18,6 NEM, g/kg 69,8 95,5 98,5 95.4 Cukrus (tirpūs angliavandeniai), g/kg 1,14 6.12 3,27 1,67 Makroelementai, g/kg: Kalcis 1,02 1,51 2,12 1,94 Fosforas 0,40 0,56 0,64 0,54 Kalis 3,07 4,33 4,48 4,30 Natris 0,09 0,13 0,20 0,18 Magnis 0,46 0,37 0,53 0,57 Mikroelementai, mg/kg: Varis 1,25 1,62 1,90 1,72 Cinkas 5,77 6.15 6,80 8,21 Manganas 10,5 13,0 14,8 16,0 Kobaltas 0,02 0,02 0,02 0,03 Jodas 0,04 0,05 0,05 0,05 Aminorūgštys, g/kg: Lizinas 0,48 1,17 1,58 0,91 Histidinas 0,18 0,47 0,65 0,34 Argininas 0,51 1,09 1,53 0.82 Triptofanas 0.33 0,61 0,58 0.52 Metioninas 0,26 0,56 0,70 0,42 Cistinas 0.27 0,53 0.32 0,38 Karotinas, mg/kg 11,9 17,0 19,9 18,0
Stambieji pašarai gali apsikrėsti mikromicetais net augdami dirvoje, bei sandėliuojant. Kad silose mažiau augtų ir daugintųsi mikromicetų turi būti žemas pH, mažas SM kiekis, geras suslėgimas ir sandarus siloso uždengimas ar silosas suvyniotas į ritinius. Taip pat svarbu, kad nesusidarytu palankios sąlygos mikromicetų vystymuisi ir mikotoksinų gamybai, atidarius siloso tranšėją ar siloso ritinį gyvulių šėrimui (Jatkauskas, Vrotniakienė, 2009).
Mokslininkų teigimu, silosavimas skirstomas į techninį ir biocheminį procesus, kurių metu yra užkonservuojami žali augalai (Hancock ir kt., 2006). Techninis procesas prasideda nuo silosuojamos masės nupjovimo, smulkinimo arba nesmulkintos masės sukrovimo į talpas (tranšėjas arba kaupus) arba suvyniojimo į ritinius ir hermetizavimo orui nepralaidžia plėvele. Po šio proceso prasideda biocheminis procesas. Tai cukraus ir kitų tirpių angliavandenių fermentacija į organines rūgštis (svarbiausia pieno rūgštis) silosuojamoje žaliavoje, esant deguonies neturinčios aplinkoje. Šios bakterijos užkonservuoja pašarą.
Kaip teigia J. Moran, (2005), pagaminti geros kokybės silosą turi būti palankios sąlygos silosuojamos masės fermentacijai ir tam būtinos 3 pagrindinės sąlygos:
1. silosuojamoje žaliavoje pakankamas sausųjų medžiagų (SM) kiekis (25 - 35proc.); 2. tirpiųjų angliavandenių kiekis (60 - 90 g kg/SM);
3. silosavimo technologijos prisilaikymas, t. y. greitas tranšėjų pripildymas ar ritinių suvyniojimas, silosuojamos masės geras suslėgimas tranšėjoje arba suspaudimas ritinyje ir silosuojamos masės geras užsandarinimas (hermetizavimas) tam, kad nepatektų oras, būtų sustabdytas mikromicetų bei mielių augimas ir sudarytos sąlygos pieno rūgšties bakterijų dauginimuisi ir gaminimuisi.
Europoje bei JAV ritininio siloso gamyba yra plačiai paplitusi. Lietuvoje šią pašarų konservavimo technologiją pasirenka vis daugiau pašarų gamintojų.Ritininio siloso hermetizavimui yra naudojamos specialios technikos ir tam tikra elastinga plėvelė („stretch film“) (500 arba 750 mm pločio ir 0,025 µ storio), kuri turi garantuoti nepriekaištingą silosuojamos masės hermetizavimą, turi būti tvirta, elastinga, atspari aplinkos ir saulės poveikiui, nepralaidi orui (Borreani ir kt., 2005).
Ritiniams sandarinti skirta plėvelė turi atitikti pagrindinius reikalavimus:
1) ji turi turėti geras mechanines savybes (optimalus storis - 0,025µ (mikronai), elastinga); 2) ji turi būti nepralaidi vandeniui bei praleisti kuo mažiau oro;
3) plėvelės sluoksniai turi gerai sukibti;
2 pav. Ritininio siloso hermetizavimas
https://encryptedtbn2.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSyqNayQQSNnB06xF5KMnf_dL6bS5hc MIZT7Pq-A6w4LgbDVmLC
Apie gaminamos plėvelės keliamus reikalavimus ir jos garantiją, tinkamumą ritinių sandarinimui ir jų išsaugojimui gali nurodyti tam tikra institucija atlikusi tyrimus (Silage Strech Films; dow.com/ silage/strech. Prieiga per internetą 2014 08 15).
Ritinius sandarinant nekokybiška plėvele pablogėja siloso fermentacijos rodikliai, siloso kokybė ir sumažėja pašaro mitybinė vertė (Degano, 1999, Forristal ir kt., 1999).
1.2.1. Siloso konservantai
Mokslininkų nustatyta, kad pagerinti siloso fermentaciją dažniausiai naudojami įvairių rūšių rūgšties bakterijos arba organinės rūgštys (Druvefors, Schnürer, 2005).
Uždengus siloso saugyklą arba apvyniojus siloso ritinį plėvele, fermentacijos procesai nebevaldomi. Tuo reikia pasirūpinti silosuojant. Pašaro rūgimą galima nukreipti naudinga linkme, panaudojus priedus, kurie dažniausiai įterpiami į silosuojamą žaliavą jos smulkinimo ir pakrovimo į transportavimo priemones metu. Pabrėžtina, kad silosavimo priedai bus neefektyvūs, jei nebus laikomasi siloso geros gamybos praktikos reikalavimų ir jei priedų į silosą bus pridedama mažiau, negu nurodyta produkto sertifikate. Gaminant silosą ir norint išvengti nuostolių, kuriuos sukelia mikroorganizmai, tokie kaip klostridijos ir enterobakterijos arba aerobinį pašaro gedimą sukeliantys mikromicetai, bacilai, mielės, listerijos, naudojami konservantai – organinės rūgštys ir nebaltyminis
azotas, bakteriniai inokuliantai ir fermentai bei papildomi angliavandenių šaltiniai, kurie užkerta kelią pašaro gedimui, išsaugo gyvūnų sveikatą ir gyvūninės produkcijos, ypač pieno higieninę kokybę ( Jatkauskas ir kt., 2004).
Organinės rūgštys naudojamos norint sumažinti biocheminių procesų aktyvumą, o nebaltyminis azotas biocidiškai veikia nepageidaujamus mikroorganizmus, bet kartu sudaro geresnes sąlygas pieno rūgšties bakterijų vystimuisi (Guo et al., 2007). Bakteriniai inokuliatai greitina silosuojamos biomasės cukrų virtimą organinėmis rūgštimis, mažina siloso pH ir neleidžia daugintis kitiems mikroorganizmams, pristabdo baltymų skaidymą (Aksu et al., 2004).
Silosuojant žaliavą, pašaro rūgimą pagerina įvairūs priedai, kurie stimuliuoja fermentacijos procesą (probiotikai) arba inhibituoja silosavimo procesą (cheminiai konservantai). \
Gaminant silosą su konservantais pagreitinamas siloso fermentacijos procesas, kurio metu mažinami maisto medžiagų nuostoliai, stabdoma sviesto rūgšties gamyba ir nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimasis. Taip pat gerinama siloso kokybė ir maistinė vertė, didinamas siloso aerobinis stabilumas. Konservantai nekenkia gyvulių sveikatai, su jais mažinama galvijų šėrimo savikainą ir didinamas gyvulių produktyvumas (http://www.silosoKonservantai.htm, prieiga per internetą 2014 08 03 ).
Probiotikai - siloso priedai, kurių pagrindą sudaro pieno rūgšties bakterijos. Jie skirti fermentacijos (antrajai pakopai) procesams valdyti. Siloso probiotikų sudėtyje esantys bakterijų štamai yra specialiai atrinkti tam, kad jos greitai daugintųsi ir pagamintų silose kuo daugiau pieno rūgšties bei kuo greičiau sumažintų siloso pH. Jie pagerina siloso fermentaciją ir sumažina pašaro maisto medžiagų nuostolius. Svarbiausia yra ekonominė probiotikų nauda, nes dėl geresnės siloso kokybės, geresnio jo skonio, didesnio pašaro maisto medžiagų virškinamumo ir jų įsisavinimo padidėja gyvūnų produktyvumas bei pagerėja pieno produkcijos kokybė (Jatkauskas, 2005). Svarbiausieji mikroorganizmai, lemiantys siloso kokybę yra pieno rūgštį gaminančios pieno rūgšties bakterijos. Jos fermentuoja augalines maistines medžiagas į organines rūgštis ir sumažina siloso pH (Knicky, 2005; Moran, 2005). Jų grupei priklauso bakterijos Lactobacillus plantarum, Lactobacillus acidophilus, Enterococcus faecium, Pediocioccus acidilactici ir Pediococcus pentosaceus. Gana veiksmingi ir kitų bakterijų štamai, pvz., Streptococcus bovis, Streptococcus thermophillus, Serratia rubidaea ir Lactobacillus buchneri. Inokulianto sudėtyje dažniausiai yra 2 arba 3 specialiai atrinktų bakterijų štamai, kurie gali gerinti siloso fermentaciją (Rajčáková L. et al., 2005). Bakteriniai probiotikai išpopuliarėjo, biotechnologams sukūrus, daug pieno rūgšties gaminančius ir aplinkos pokyčiams atsparius bakterijų štamus. Pieno rūgšties bakterijos yra dviejų rūšių: homofermentatyvinės ir heterofermentatyvinės (Jatkauskas, 2005).
Homofermentatyvinių pieno rūgšties bakterijų pagrindinis fermentacijos produktas yra pieno rūgštis, kuriai susidaryti yra sunaudojama nedaug pašare esančios energijos.
Heterofermentatyvinės bakterijos be pieno rūgšties gamina didesnį kiekį acto rūgšties. Acto rūgštis yra mielių bei pelėsių inhibitorius, mažinantis siloso gedimo riziką atidarius siloso saugyklą šėrimo periodu. Taip pasiekiama dviguba nauda: pagerinama siloso fermentacija bei sumažinamas pašaro kaitimas ir gedimas, pradėjus jį šerti (www.manoukis.lt prieiga per internetą 2014.08.16).
Pieno rūgštis yra labiausiai pageidaujamas siloso fermentacijos elementas, nes tai yra stipri organinė rūgštis, turinti labai didelį poveikį nepageidaujamiems mikroorganizmams. Be to, pieno rūgštis turi beveik tiek pat energijos, kiek ir cukrus, iš kurio ji pasigamino, ir yra lengvai įsisavinama galvijų didžiajame prieskrandyje kaip energijos šaltinis. Natūralios siloso fermentacijos greitis ir efektyvumas labai įvairuoja ir priklauso nuo to, kiek ant augalų yra pieno rūgšties bakterijų, kokie šių bakterijų štamai, kiek yra cukraus augaluose ir kokia aplinkos temperatūra silosavimo metu. Didelę įtaką tam turi augalų užterštumas nepageidaujamais mikroorganizmais - klostridijomis, mielėmis, pelėsiais (Wrobel et al., 2004).
Apie probiotinių priedų naudojimą siloso gamyboje žinoma jau seniai. Mokslininkai iš Vokietijos (Šleizgio - Holsteino žemės ūkio) ir iš Olandijos Vageningeno universiteto tyrė silosą, kurį gamino, naudojant probiotinius priedus, apipurškiant žolę, ji buvo tiriama po 6 dienų fermentacijos ir fermentuojant 2 mėnesius. Buvo tikrinamas pašaro pH, stebimi cheminiai pokyčiai bei pašaro stabilumas aerobinėse sąlygose.
2 lentelė. Žolės fermentavimas apipurškiant probiotikais
6 fermentavimo dienos 2 mėnesių fermentavimas Kontrolinis Su probiotikais Kontrolinis Su probiotikais
pH 6,55 5,49 5,11 4,36 Pieno rūgštis g/kg SM - - 41,9 85,2 Acto rūgštis g/kg SM - - 7,6 39,2 Etanolis g/kg SM - - 11,2 11,7 1,2-Prodandiol g/kg SM - - 0 2,9 1-Propanol g/kg SM - - 0 2,9 Propioninė rūgštis g/kg SM - - 2,2 2,7
Pašaro stabilumas val.
aerobinėje aplinkoje - - 60 >525
(www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/veterinarija, prieiga per internetą 2014 08 16
3 lentelė. Žolės ir dobilų silosavimo pH rodikliai
Siloso sandėliavimas
Žolė Dobilai
Kontrolinis Su probiotikais Kontrolinis Su probiotikais
pH 8,8 pH 4,5 pH 7,3 pH 3,7
(www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/veterinarija, prieiga per internetą 2014 08 16
Iš atliktų bandymų ženkliai matosi, kad panaudojus probiotikus ženkliai padidėja konservuojančių rūgščių (pieno rūgšties) kiekis, pagerėja ne tik siloso kokybė bet ir stabilumas (http://www.avai.lt/index.php/lt/gyvnai1/galvijai.html, prieiga internete 2014. 10 25).
4 lentelė. Gero siloso rulonuose rodikliai (Švedijos žemės ūkio universitetas)
Rodiklis Vertė
SM, proc. 46
Žalieji baltymai, proc. 14,6
Amoniakinis azotas bendrame azoto kiekyje, proc. 12,3
pH 4,6
Neutraliuose tirpaluose išplauta ląsteliena, proc. 57,1
Apykaitos energija MJ/kg SM 10,8
Sviesto rūgštis, proc. 0,02
Virškinamieji baltymai, g/kg SM 106
Bendras pelenų kiekis, proc. 6,8
(www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/veterinarija, prieiga per internetą 2014 08 16
1.3. PAŠARO PAGAMINTO SU PROBIOTIKAIS ĮTAKA KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR PIENO SUDĖČIAI
Lietuvoje pieninei galvijininkystei vystytis yra palankios sąlygos, taip pat specializuotis naujomis gyvulių laikymo sąlygomis ir taikyti naujas šėrimo technologijas. Todėl pieninė galvijininkystė turi tenkinti ne tik Lietuvos vidaus poreikius, bet ir gaminti konkurencingesnę produkciją eksportui, didinti gamybos efektyvumą ir gerinti produkcijos kokybę.
Pieno rinka kelia griežtus reikalavimus pieno kokybei, t. y. orientavimasis į pieno baltymų ir pieno riebalų produkciją, SLS kiekiui piene. Karvių pieno kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių, - genetinių, karvių amžiaus, laktacijos, sveikatingumo, mitybos, laikymo bei priežiūros sąlygų, metų laiko. Nuo pašaro kokybės priklauso ne tik produkcijos kiekis, bet ir mėsos, pieno kokybė, jų sudėtis (Nousiainen, 2004).
Silosas yra vienas iš svarbiausių pašarų galvijams. Jis ruošiamas iš kukurūzų pievų ir ganyklų bei kitų žalienų žolės. Buvo ištirta, kad biologiškai apdoroto siloso mitybinės medžiagos buvo
virškinamos geriau, dėl to jo mitybinė vertė buvo didesnė negu siloso be priedų. Iš melžiamų karvių primelžta 2,1 kg pieno, 84,8 g pieno riebalų ir 58,6 g baltymų daugiau, nei iš kontrolinių karvių (Jatkauskas, Vrotniakienė, 2006). V. Pikelis ir bendraautoriai (2006) savo tyrimo metu nustatė, kad iš karvių buvo primelžta vidutiniškai 200 kg arba 9 proc. daugiau pieno. Taip pat buvo ištirta, kad šeriant karves su probiotikais, suaktyvėjo karvių didžiojo prieskrandžio pašarų virškinamumas, padidėjo primilžiai vėlesniame laktacijos tarpsnyje (Želvytė ir kt., 2006). A. Šimkus (2004) savo straipsnyje apie probiotikus galvijų racionuose pateikia duomenis, kad probiotiniai preparatai turi įtakos pieno cheminei sudėčiai, kokybei bei primilžiui. Kitame bandyme (Pikelis ir kt. 2006), nustatyta, kad mielės neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos pieno riebalų kiekiui. R. Želvytė su bendraautoriais (2006) pateikia duomenis, kad probiotikai neturi įtakos urėjos kiekiui piene ir, kad vieno iš svarbiausių pieno kokybinių rodiklių – somatinių ląstelių kiekio tyrimas parodė, kad tiriamas probiotikas statistiškai patikimos įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene nedarė. Tuo tarpu A. Šimkus (2004) savo straipsnyje pateikia jog probiotikai mažina somatinių ląstelių skaičių.
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Baigiamasis darbas atliktas 2013 - 2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų auginimo technologijų institute ir VŠĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre Giraitės fermoje.
Tyrimo atlikimo schema pateikiama 3 paveiksle. Tyrimo metu buvo pagamintas silosas fermentuotas natūraliu būdu ir fermentuotas su probiotiku „Pro Bio – 15“. Jie buvo slegiami atskirose tranšėjose. Taip pat tyrimo metu buvo atrinktos 38 kontrolinės ir 38 bandomosios grupės karvės, kurios buvo laikomos vienodomis sąlygomis ir šeriamos vienodais pašarais, tik kontrolinės grupės karvės gavo kukurūzų siloso fermentuoto natūraliu būdu, o bandomosios grupės - fermentuoto su probiotiku „Pro Bio – 15“. Tyrimas vyko dviem etapais:
Pirmame etape lyginome kukurūzų siloso, pagaminto natūraliu būdu ir pagaminto su probiotiku „Pro Bio – 15, maistingumo kitimus laikymo metu.
Išdžiovinti siloso mėginiai išanalizuoti artimosios srities infraraudonųjų spindulių spektrometru (NIRS-6523,800), AE, NEL bei fermentacijos rodiklis apskaičiuoti pagal VDLUFA (Vokietija) metodiką LŽI cheminių tyrimų laboratorijoje, SM kiekis ir pH nustatyti pamatiniais metodais.
Sausųjų medžiagų (SM) kiekis nustatomas cheminiu būdu, pašaro mėginį kaitinant 650 C temperatūroje ir svorio metodu sveriant svarstyklėmis.
Siloso apykaitos energijai (AE) skaičiuoti naudojamos formulės:
I pjovimo AE (MJ/kg SM) = 13,99 – 0,01193 x ŽL + 0,00393 x ŽB – 0,01177 x ŽP Kiti pjovimai AE (MJ/kg SM) = 12,91 – 0,01003 x ŽL + 0,00689 x ŽB – 0,01553 x ŽP ŽL – žalios ląstelienos kiekis sausoje medžiagoje procentais;
ŽB – žalių baltymų kiekis sausoje medžiagoje procentais; ŽP – žalių pelenų kiekis sausoje medžiagoje procentais.
Siloso neto energijos laktacijai (NEL) įvertinti naudojamos šios formulės: I pjovimo NEL (MJ/kg SM) = 10,15 – 0,108 x ŽL;
II pjovimo NEL (MJ/kg SM) = 9,07 – 0,093 x ŽL.
NEL (MJ/kg SM) – pašarų apykaitos energijos reikmė gyvulių pieno sintezei; ŽL – žalios ląstelienos kiekis sausoje medžiagoje procentais;
Žalieji baltymai (ŽB) nustatomi infraraudonųjų spindulių spektrometru (NIRS - 6523,800) ir apskaičiuojamos pagal lygtį nesuvirškintos likusios dalelės.
Žalių pelenų (ŽP) kiekis pašaruose nustatomas deginant mėginį 5500 C temperatūroje. Pelenų procentas sausojoje medžiagoje apskaičiuojamas pagal formulę:
X = (a x 100) : m
X – žalių pelenų procentas; a – žalių pelenų svoris gramais;
m – sausosios medžiagos, paimtos tirti, svoris gramais.
Ląstelienos, išplautos neutraliame detergentiniame tirpale (NDF) kiekio nustatymas atliekamas virinant mėginį detergentiniame tirpale. Netirpios liekanos atskiriamos per filtro tiglį, išplaunamos ir pasveriamos. Sausųjų liekanų kiekis atitinka NDF kiekį, kuris skaičiuojamas pagal formulę:
WNDF = [(m2 – m1) x 100] : E W – NDF kiekis procentais;
m1 – filtro tiglio su smėliu svoris gramais;
m2 – filtro tiglio su smėliu ir su NDF svoris gramais; E – mėginio svoris gramais.
Rūgštyje išplautos ląstelienos (ADF) kiekio nustatymas atliekamas virinant mėginį detergentiniame tirpale. Netirpios liekanos atskiriamos per tiglio filtrą, išplaunamos, išdžiovinamos ir pasveriamos. Sausųjų liekanų kiekis atitinka ADF kiekį, kuris skaičiuojamas pagal formulę: WADF = [(m2 – m1) x 100] : E
W – ADF kiekis procentais;
m1 – filtro tiglio su smėliu svoris gramais;
m2 – filtro tiglio su smėliu ir su ADF svoris gramais; E – mėginio svoris gramais.
Krakmolo kiekio nustatymas atliekamas poliarimetriniu metodu, kuris susideda iš dviejų matavimų:
a) matuojant poliarimetru: K (proc.) = [2000 x (P – P‘)] : [α]D20
P – suminis poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumos sukimas laipsniais;
P‘ - poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumos sukimas 40 procentų etanolyje tirpių medžiagų tirpalu laipsniais;
[α]D20 – savitasis gryno krakmolo tirpalo poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumos sukimas. b) matuojant sacharometru:
K (proc.) = 2000 : [α]D20 x [(2 x N x 0,665) x (S – S‘)] : 100 – [26,6 x N x (S – S‘)] : [α]D20 x (P – P‘)] :
S - suminis poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumos sukimas sacharometro laipsniais;
S‘ - poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumos sukimas 40 procentų etanolyje tirpių medžiagų tirpalu sacharometro laipsniais;
N – sacharozės masė gramais/100 ml vandens, kai 200 mm ilgio vamzdyje poliarizuotos šviesos plokštuma pasukama 100o sacharometro laipsnių;
[α]D20 - savitasis gryno krakmolo tirpalo poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumos sukimas. Žalių riebalų (ŽR) kiekis pašaruose nustatomas ekstrakcijos metodu Soksleto aparatu. Žalių riebalų kiekis absoliučiai sausojoje medžiagoje apskaičiuojamas pagal formulę:
Z = [(a – b) x 100] : (a - d)
Z – riebalų kiekis absoliučiai sausojoje medžiagoje procentais;
a – biukso su paketėliu ir tiriamąja medžiaga svoris po džiovinimo gramais;
b - biukso su paketėliu ir tiriamąja medžiaga svoris po ekstrahavimo ir džiovinimo gramais; d - biukso su paketėliu svoris po džiovinimo gramais.
Nevirškinamos celiulazės tirpale organinės medžiagos nVOM nustatomos infraraudonųjų spindulių spektrometru (NIRS - 6523,800) ir paskaičiuojamos pagal lygtį nesuvirškintos likusios dalelės.
Žalios ląstelienos (ŽL) kiekio nustatymas pašaruose atliekamas pagal Kiuršnerį. Šiuo metodu pašaruose nustatomas rūgštyse ir šarmuose netirpių organinių medžiagų (žalia ląsteliena), iš kurių pašalinti riebalai, kiekis. Kuris paeiliui veikiamas verdančiais tiksliai apibrėžtos koncentracijos sieros rūgšties ir kalio hidroksido tirpalais. Likutis atskiriamas filtruojant per stiklokeraminį filtrą, plaunamas, džiovinamas ir sudeginamas 475 - 5000 C temperatūroje. Masės sumažėjimas deginimo metu parodo, kad mėginyje yra ląstelienos. Žalia ląsteliena mėginio masės procentais apskaičiuojama pagal formulę:
X = [(b – c) x 100] : a a – mėginio masė gramais;
b – tyrimo metu po sudeginimo gautas masės pokytis gramais;
c – tuščio bandymo metu po sudeginimo gautas masės pokytis gramais. Rodiklis pH nustatomas jonometriniu būdu.
Pagal VDLUFA metodiką apskaičiuojamas kukurūzų siloso fermentacijos rodiklis, kuris priklauso nuo pH bei sausųjų medžiagų kiekio ir charakterizuoja siloso stabilumą.
Antrame etape lyginome kontrolinės ir bandomosios grupės karvių pieno kiekio ir pieno sudėties t. y. riebalų, baltymų, somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene kitimus tyrimo metu.
Darbo rezultatams gauti, naudotasi pieno duomenų analizės duomenimis (riebalų, baltymų, somatinių ląstelių) iš VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazės, pieningumo iš ŽŪIKVC (žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro) gautų duomenų bazės.
Pieno riebalų ir baltymų kiekio tyrimas buvo tiriamas VĮ „Pieno tyrimai“, kuris atliekamas infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu LactoScopeFTIR (LST ISO 9622:2013).
Somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimas atliekamas naudojant matuoklį Somascope, dirbantį srauto citometrijos principu (LST EN ISO 13366-2:2006).
Grafinis duomenų apdorojimas atliktas EXEL 2003. Statistinė duomenų analizė atlikta statistiniu paketu SPSS for Windows 2007, Chikago. Atlikta dispersinė analizė, duomenų pateikimo testas. Duomenis laikyti statistiškai patikimais kai p<0,05, o statistiškai nepatikimais kai p>0,05.
TYRIMŲ SCHEMA
3 pav. Tyrimų schema
I ETAPAS
Karvių šėrimas
II ETAPAS
Kukurūzų siloso gamyba
Su probiotiku Natūraliu būdu
2013.12 2014.03 2014.12 2013.12 2014.03 2014.12
Mėginių tyrimai Mėginių tyrimai
Silosas su probiotiku Silosas fermentuotas natūraliu būdu Probiotiko įtaka pieno kiekiui Pieno kiekis Probiotiko įtaka pieno sudėčiai Pieno sudėtis Riebalai Baltymai Somatinės ląstelės Baltymai Riebalai Somatinės ląstelės
2.1. Trumpas ūkio aprašymas
Giraitės fermoje yra laikomos 94 karvės, iš kurių 83 melžiamos ir 11 užtrūkintų karvių. Laikymo būdas – palaidas - šaltas. Mėšlas šalinamas skreperiais, skystas be kraiko, kaupiamas rezervuaruose. Fermos viduryje yra įrengtas pašarų dalinimo stalas. Tyrimo metu, vienoje dalinimo stalo pusėje šeriamos kontrolinės grupės karvės, o kitoje – bandomosios grupės karvės. Pašarai dalinami De Laval švedų firmos pašarų maišytuvu – dalintuvu su elektroninėmis svarstyklėmis, kurio talpa 8 m3. Karvės melžiamos Tandem tipo melžimo aikštelėje 2x4. Pienas išvežamas 1 kartą paroje. Kiekvieną dieną imami pieno mėginiai ir pristatomi į Pieno tyrimus.
Šiame praktinio mokymo ir bandymų centre karvės yra šeriamos savos gamybos pašarais (5 lentelė), t. y. šienainiu, šienu, šiaudais, miežiniais miltais, silosu, kuris gaminamas iš daugiamečių žolių ir kukurūzų.
5 lentelė. Racionas vienai karvei per parą (Giraitės karvių ferma)
Karvių grupės
Per parą vienam gyvuliui Šeriamų pašarų pavadinimas
Miner ali niai pa pil da i Š iena ini s Mil tai Dr uska Kr eida S ausa mela sa sil osa s Kukur ūz ų si losas Kukur ūz ų si losas su probioti ku Mato vnt. Gr. Kg Kg Gr. Gr. Gr. Kg Kg
Kontrolinės grupės karvės 150 20 5 100 200 200 20 15 -
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Kukurūzų siloso gamyba
Rinkoje didėjanti konkurencija ir kylantys reikalavimai, gaunamai gyvulininkystės produkcijai, verčia ieškoti sprendimų kaip galima labiau intensyvinti gamybos procesus naudojant galimai ekologiškesnius ir natūralesnius zootechninius priedus. Siloso fermentacijai buvo panaudotas probiotikas “Pro Bio – 15”, kuris susideda iš Lactobacillus casei CC113775, Lactobacillus plantorum 24001, Saccharomycces cerevisia MUCL39885, gaminamas „Polprob“ firmoje.
VŠĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre kukurūzų silosas pradedamas gaminti sulaukus jų brandos, kai grūdas būna pribrendęs tarp pieninės ir vaškinės stadijos. Kukurūzų masė pjaunama ir smulkinama savaeigiu pašarų smulkintuvu, kuris susmulkina masę 3 – 4 cm ilgio ir sutraiško grūdus. Susmulkinta masė vežama į tranšėją, kurioje nugarinio purkštuvo pagalba apipurškiama probiotiku “Pro Bio – 15” praskiestu tirpalu 1/10 l vandens. Kukurūzų masė tranšėjoje nuolat lyginama ir slegiama, kol yra pripildoma tranšėja kukurūzų mase.
4 pav. Giraitės fermos teritorijoje suslėgtas kukurūzų silosas
Pripildžius tranšėją, jos paviršius uždengiamas specialia plėvele ir prislegiamas šiaudais ar padangomis. Natūraliu būdu silosas fermentuojasi 5 – 6 savaites. Nustatyta, kad probiotikų pagalba silosas susifermentuoja per 4 savaites.
Pagal daugiametę ūkio praktiką, kukurūzų silosą geriausiai slėgti spalio mėnesio pirmoje pusėje, o šerti pradedama lapkričio mėnesį.
Tranšėjos talpa 300 tonų. 1 tonai siloso apipurkšti reikia 2 - 3 litrų probiotinio tirpalo.
6 lentelė. Kukurūzų siloso, pagaminto 2013 – 2014 metais, kokybės kaita Giraitės fermoje
Kokybės vertinimo rodiklis Vertė fermentuojant natūraliu būdu Vertė fermentuojant su probiotiku 2013-12 2014-03 2014-12 2013-12 2014-03 2014-12 SM, proc. 36,9 35,2 32,0 43,7 34,1 34,9 AE, MJ/kg SM 11,2 11,2 11,2 11,0 10,8 11,5 NEL, MJ/kg SM 6,8 6,78 6,76 6,63 6,49 7,01 ŽB, proc SM 7,97 8,2 9,17 8,47 7,86 8,13 ŽP, proc. SM 4,43 4,5 4,7 4,34 4,42 4,51 NDF, proc. SM 32,9 35,3 42,1 34,9 34,0 29,6 ADF, proc. SM 19,8 20,4 23,9 21,6 22,3 16,2 Krakmolas, proc.SM 38,1 36,5 32,7 35,5 34,5 39,5 ŽR, proc. SM 3,31 3,21 2,94 2,82 2,71 3,39 nVOM, proc. SM 22,1 22,4 23,8 23,5 24,1 21,3 ŽL, SM 17,0 17,1 17,3 18,7 20,0 15,1 pH 4,0 4,2 4,3 4,0 3,9 4,3 Ferm. rodiklis 29,6 27,5 26,0 29,6 30,0 26,0
Buvo gaminamas vienoje tranšėjoje kukurūzų silosas su probiotiku Pro Bio – 15 ir kitoje tranšėjoje - natūraliu būdu fermentuojant. Buvo tirti kukurūzų siloso maistingumai ir jo kitimai laikymo metu.
5 pav. Giraitės fermos teritorijoje pradėtas naudoti šėrimui kukurūzų silosas
Pašarų mėginiai tyrimams buvo imti iš kukurūzų siloso tranšėjų trimis etapais. Iš skirtingų tranšėjos vietų paimti kukurūzų siloso mėginiai buvo sudėti į vieną paketą, gerai išmaišomi ir buvo sudaryti 1,5 – 2 kg svorio vidutiniai mėginiai, kurie buvo gabenami į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo žemdirbystės instituto cheminių tyrimų laboratoriją maistingumo nustatymui.
7 lentelė. Fermentacijos rodiklių vertė ir siloso stabilumo ryšys
Fermentacijos rodiklis Silosavimo kokybė ir/ar siloso stabilumas
>19,45 Puiki
19,44 – 13,75 Labai gera
13,74 – 1,00 Gera
0,99 – (-12,40) Patenkinama
-12,41 – (-17,99) Bloga, silosas nestabilus
< -18,00 Labai bloga, silosas visiškai nestabilus
Pagal gautus siloso tyrimų rezultatus matome, kad fermentuotas silosas su probiotiku ir natūraliu būdu yra puikios fermentacijos.
3.2. Pieno kiekio kitimas tyrimo metu
Tiriamosios grupės melžiamų karvių, kurios buvo šeriamos silosu fermentuotu su probiotiku „Pro Bio – 15“, pieno kiekis 2013m. lapkričio mėn. buvo mažesnis, t. y. 1,05 proc. mažiau nei kontrolinės grupės melžiamų karvių, kurios buvo šeriamos silosu fermentuotu natūraliu būdu.
18,00 18,50 19,00 19,50 20,00 20,50
Lapkritis(2013) Gruodis(2013) Sausis(2014) Lapkritis(2014) Gruodis(2014) Sausis(2015) Data, mėnesiais P ie no k ie k is , k g. Tiriamoji Kontrolinė
a:b, p<0,05 6 pav. Pieno kiekio kitimas tiriamuoju laikotarpiu
Matome, kad 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio mėn. abiejų grupių karvių pieno kiekis didėjo. Gruodžio mėn. kontrolinės grupės karvių pieno kiekis 1,02 proc. ir sausio mėn. – 1,00 proc. buvo didesnis už tiriamosios grupės karvių.
Taip pat matome, kad nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. tiriamosios grupės karvių pieno kiekis pradėjo didėti ir buvo didesnis, t. y. lapkričio mėn. - 0,50 proc. (p<0,05), gruodžio mėn. - 0,10 proc. ir 2015 m. sausio mėn. – 0,10 proc. didesnis už kontrolinės grupės karvių.
a b
3.2. Pieno sudėties kitimas tyrimo metu
3.2.1. Riebalų koncentracijos piene kitimas
Tiriamosios grupės karvių, 2013 m. lapkričio mėn. tyrimo metu, riebalų koncentracija piene buvo 0,23 proc. didesnė nei kontrolinės grupės karvių.
3,8 4 4,2 4,4 4,6 4,8 5
Lapkritis(2013) Gruodis(2013) Sausis(2014) Lapkritis(2014) Gruodis(2014) Sausis(2015)
Data, mėnesiais R ie ba lų k on c e nt ra c ij a pi e ne , proc . Tiriamoji Kontrolinė
a:b, p<0,05...7 pav. Riebalų koncentracijos piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu
Kaip matome, visais tyrimo laikotarpiais, tiriamosios ir kontrolinės grupės karvių riebalų koncentracija piene didėjo. 2013 m. gruodžio mėn. tiriamosios grupės karvių riebalų koncentracija buvo 0,17 proc., 2014 m. sausio mėn. – 0,13 proc., 2014 m. lapkričio mėn. – 0,11 proc., 2014 m. gruodžio mėn. – 0,15 proc. ir 2015 m. sausio mėn. – 0,12 proc. (p<0,05) didesnė už kontrolinės grupės karvių.
b a
3.2.2. Baltymų koncentracijos piene kitimas
Baltymų koncentracijos kiekis piene tiriamosios grupės karvių 2013 m. lapkričio mėn. buvo didesnis 0,07 proc., 2013 m. gruodžio mėn. – 0,04 proc., 2014 m. sausio mėn. – 0,04 proc. už kontrolinės grupės karvių.
3,10 3,15 3,20 3,25 3,30 3,35 3,40 3,45 3,50 Lapk ritis (201 3) Gru odi s(20 13) Sau sis( 2014 ) Lapk ritis (201 4) Gru odi s(20 14) Sau sis( 2015 ) Data, mėnesiais B a lt y m ų k o n c e n tr a c ij a p ie n e , p ro c . Tiriamoji Kontrolinė
a:b, p>0,05 8 pav. Baltymų koncentracijos piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu
Tyrimo metu 2014 m. lapkričio mėn. tiriamosios grupės karvių baltymų koncentracija piene buvo didesnė, t. y. 0,02 proc. už kontrolinės grupės karvių. 2014 m. gruodžio mėn. abiejų grupių karvių baltymų koncentracija piene žymiai ėmė didėti, t. y. tiriamosios grupės karvių baltymų koncentracija piene buvo didesnė – 0,04 proc. (p>0,05), o 2015 m. sausio mėn. – 0,02 proc. už kontrolinės grupės karvių.
a b
3.2.3. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas
Iš tyrimo rezultatų matome, kad melžiamų karvių, šertų silosu, kuris fermentuotas su probiotiku „Pro Bio – 15“, turėjo įtakos somatinių ląstelių skaičiaus kitimui.
0 50 100 150 200 250 300 350
Lapkritis(2013) Gruodis(2013) Sausis(2014) Lapkritis(2014) Gruodis(2014) Sausis(2015)
Data, mėnesiais S om a ti ni ų lą s te li ų s k . pi e ne , tūk s t. /m l. Tiriamoji Kontrolinė
a:b, p<0,05 9 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu
Matome, kad 2013 m. lapkričio mėn. tiriamosios grupės karvių somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis 9,62 proc., 2013 m. gruodžio mėn. – 12,21 proc., 2014 m. sausio mėn. – 19,38 proc., 2014 m. lapkričio mėn. – 15,43 proc. 2014 m. gruodžio mėn. – 24,9 proc. (p<0,05) ir 2015 m. sausio mėn. – 30,17 proc. už kontrolinės grupės karvių.
a
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Rinkoje didėjanti konkurencija ir kylantys reikalavimai, gaunamai gyvulininkystės produkcijai, verčia ieškoti sprendimų kaip galima labiau intensyvinti gamybos procesus naudojant galimai ekologiškesnius ir natūralesnius zootechninius priedus.
Buvo ištirta, kad biologiškai apdoroto siloso mitybinė vertė buvo didesnė negu siloso be priedų. Iš melžiamų karvių primelžta 2,1 kg pieno daugiau, nei iš kontrolinių karvių (Jatkauskas, Vrotniakienė, 2006). V. Pikelis ir bendraautoriai (2006) savo tyrimo metu nustatė, kad iš karvių buvo primelžta vidutiniškai 200 kg arba 9 proc. daugiau pieno. Taip pat buvo ištirta, kad šeriant karves su probiotikais, padidėjo primilžiai vėlesniame laktacijos tarpsnyje (Želvytė ir kt., 2006). A. Šimkus (2004) savo straipsnyje apie probiotikus galvijų racionuose pateikia duomenis, kad probiotiniai preparatai turi įtakos pieno primilžiui.
Mūsų tyrimui panaudojus probiotiką “Pro Bio – 15”, fermentuojant silosą ir šeriant melžiamas karves buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. tiriamosios grupės karvių pieno kiekis pradėjo didėti ir buvo didesnis, t. y. lapkričio mėn. - 0,50 proc. (p<0,05), gruodžio mėn. - 0,10 proc. ir 2015 m. sausio mėn. – 0,10 proc. didesnis už kontrolinės grupės karvių.
Pagal J. Jatkausko ir V. Vrotniakienės , 2006 m. atliktus tyrimus nustatyta, kad panaudojus biologiškai apdorotą silosą, melžiamų karvių pieno riebalų buvo gauta 84,8 g daugiau nei iš kontrolinių karvių. A. Šimkaus (2004) teigimu, panaudojus probiotikus galvijų racionuose, probiotiniai preparatai turėjo įtakos pieno cheminiai sudėčiai. (Pikelis ir kt. 2006) nustatė, kad mielės neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos pieno riebalų kiekiui.
Mūsų tyrimo laikotarpiais, tiriamosios ir kontrolinės grupės karvių riebalų koncentracija piene didėjo. 2013 m. gruodžio mėn. tiriamosios grupės karvių riebalų koncentracija buvo 0,17 proc., 2014 m. sausio mėn. – 0,13 proc., 2014 m. lapkričio mėn. – 0,11 proc., 2014 m. gruodžio mėn. – 0,15 proc. ir 2015 m. sausio mėn. – 0,12 proc. (p<0,05) didesnė už kontrolinės grupės karvių.
Kaip teigia J. Jatkauskas ir V. Vrotniakienė, 2006 m., kad panaudojus biologiškai apdorotą silosą, gauta iš melžiamų karvių 58,6 g pieno baltymų daugiau, nei iš kontrolinių karvių.
Mūsų tyrimais nustatyta, kad panaudojus probiotiką “Pro Bio – 15”, fermentuojant silosą ir šeriant melžiamas karves, baltymų koncentracijai piene įtakos neturėjo.
R. Želvytė su bendraautoriais (2006) pateikia duomenis, kad vieno iš svarbiausių pieno kokybinių rodiklių – somatinių ląstelių kiekio tyrimas parodė, kad tiriamas probiotikas statistiškai patikimos įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene nedarė. Tuo tarpu A. Šimkus (2004) savo straipsnyje pateikia jog probiotikai mažina somatinių ląstelių skaičių.
Iš mūsų tyrimo rezultatų matome, kad melžiamų karvių, šertų silosu, kuris fermentuotas su probiotiku „Pro Bio – 15“, turėjo įtakos somatinių ląstelių skaičiaus kitimui. Matome, kad 2013 m. lapkričio mėn. tiriamosios grupės karvių somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis 9,62 proc., 2013 m. gruodžio mėn. – 12,21 proc., 2014 m. sausio mėn. – 19,38 proc., 2014 m. lapkričio mėn. – 15,43 proc. 2014 m. gruodžio mėn. – 24,9 proc. (p<0,05) ir 2015 m. sausio mėn. – 30,17 proc. už kontrolinės grupės karvių.
IŠVADOS
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais galime daryti sekančias išvadas:
1. Panaudojus probiotiką “Pro Bio – 15”, fermentuojant silosą ir šeriant melžiamas karves nustatyta, kad nuo 2014 m. lapkričio mėn. tiriamosios grupės karvių pieno kiekis buvo 0,50 proc. (p<0,05) didesnis už kontrolinės grupės karvių.
2.1. Tiriamosios grupės karvių riebalų koncentracija piene 2015 m. sausio mėn. buvo 0,12 proc. (p<0,05) didesnė už kontrolinės grupės karvių.
2.2. Panaudojus probiotiką “Pro Bio – 15”, fermentuojant silosą ir šeriant melžiamas karves, baltymų koncentracijai piene įtakos neturėjo.
2.3. Melžiamų karvių, šertų silosu, kuris fermentuotas su probiotiku „Pro Bio – 15“, turėjo įtakos somatinių ląstelių skaičiaus kitimui. 2014 m. gruodžio mėn. tiriamosios grupės karvių somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis 24,9 proc. (p<0,05) už kontrolinės grupės karvių.
REKOMENDACIJOS
Gaminant silosą rekomenduojama apipurškšti probiotiku “Pro Bio – 15” praskiestu tirpalu 1/10 l vandens. 1 tonai siloso apipurkšti reikia 2 - 3 litrų probiotinio tirpalo.
Šio probiotiko dėka gaminasi daugiau pieno rūgšties bakterijų, silosas greičiau susifermentuoja nei natūraliu būdu, karvės pradedamos šerti jau po 4 savaičių, panaudojus tokį silosą – žymiai sumažėja somatinių ląstelių skaičius.
LITERATŪRA
1. Beauchemin K. A., Yang W. Z., Morgavi D. P., Ghorbani G. R., Kautz W., Leedle J. A. Z. Effects of bacterial direct-fed microbials and yeast on site and extent of digestion, blood chemistry, and subclinical ruminal acidosis in feedlot cattle. Journal of Animal Science. 2004. N. 81. P. 1628 - 1640.
2. Bernard J. K., Mullis N. A. Response of lacting dairy cows to a comercial probiotic. 2010.
3. Borreani G. and Tabacco E. The effect of a new plastic film on the microbial and fermentation quality of Italian ryegrass bale silages. Proceedings of the IV International Silage Conference, Belfast, Northern Ireland, 2005. P. 1993.
4. Budrys R., Šimkus A., Wood M., Higo T., Kruger M., Sangakkara R. Probiotikai. UAB "EkoAgro SCD Probiotikai". http://probiotikai.net/?did=77123. Prieiga per internetą 2014 10 28.
5. Chiquette J. The Role of Probiotics in Promoting Dairy Production. WCDS Advances in Dairy Technology. 2009. Vol. 21. P. 143 – 157.
6. Chiquette, J. (2009). Evaluation of the protective effect of probiotics fed to dairy cows during a subacute ruminal acidosis challenge.", Animal Feed Science and Technology, 153(3 - 4), P. 278 - 291.
7. Degano L. Improvement of silage quality by innovative covering system. Proceedings of the XIIth International Silage Conference, Uppsala, Sweden: 1999. P.296 - 297. 55 8. Druvefors U. A., Schnürer J. Mold-inhibitory of different yeast species during airtight
storage of wheat grain. FEMS Yeast Research, 2005. Vol. 5. P. 373 – 378.
9. FAO/WHO. Joint FAO/WHO (Food and Agriculture Organization/World Health Organization) working group report on drafting guidelines for the evaluation of probiotics in food. London, Ontario, Canada, guidelines for the evaluation of probiotics in food. Joint working group report on drafting. London, Ontario, 2002. P. 1 – 11. 10. Forristal P.D., O‘Kiely P., Lenehan J.J. The influence of number of layers of film cover
and film colour on silage preservation, gras composition and mold growth on big bale silage. Proceedings of the XIIth International Silage Conference, Uppsala, Sweden: 1999. P. 305 – 306.
11. Frey T. J., Coors J. G., Shaver R. D., Lauer J. G., Eilert D. T., Flannery J. Selection for silage quality in the Wisconsin quality synthetic and related maize populations. Crop Science. 2004. Vol. 44. P. 1200 - 1208.
12. Hancock D.W., Collins M. Forage preservation method influences alfalfa nutritive value and feeding characteristics. J. the Crop Science, 46 (2) 2006 P. 688 - 694.
13. Herrmann A., Taube F. Nitrogen concentration at maturity. An indicator of nitrogen status in forage maize. Agronomy Journal. 2005. Vol. 97. P. 201 - 210.
14. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Homofermentatyvinių ir heterofermentatyvinių pieno rūgšties bakterijų mišinio įtaka raudonųjų dobilų ir daugiametės svidrės siloso fermentacijos savybėms, aerobiniam stabilumui bei higieniniams rodikliams. SSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). T. 58 (80). 2012.
15. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. The influence of application of a biological additive on the fermentation and nutritive value of lucerne silage. Žemdirbystė-Agriculture, 2009. Vol 96. P. 197 - 208.
16. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Konservuoti silosą biologiniais priedais verta. Mano ūkis. 2005. Nr. 5. P. 56 - 60.
17. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Konservuotos pašarų atsargos žiemai. 2014. http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/1014-konservuotos-pasaru-atsargos-ziemai. Prieiga per internetą 2014 10 16.
18. Jatkauskas J., Vrotniakienė v. Mitybinių medžiagų panaudojimas šeriant melžiamas karves silosu, pagamintu su Lactobacillus Rhamnosus ir Propionibacterium Freudenreichii priedu. 2006. ISSN 1392 - 2130. Veterinarija ir zootechnika. T. 36 (58). 19. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Siloso priedai- kokybei ir produktyvumui.
www.manoukis.lt http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2012/58/lt/jatkauskas.pdf. Prieiga per internetą 2014 10 16.
20. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Varpinių-ankštinių javų vegetacinės masės silosavimas ir naudojimas galvijų pašarui. Kaunas: Arx Baltica. 2004. 25 p.
21. Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Kuplys J. Žolinių pašarų konservavimo ir silosavimo priedų efektyvumas. Veterinarija ir zootechnika. T. 22 (44). 2003. P. 35 - 39.
22. Jeroch H., Strobel E., Zachmann R. Probiotikos Bacillus cereus toyoi efektyvumo, penint kalakutus tyrimas. Veterinarija ir zootechnika. Lietuvos veterinarijos akademija. 2004. T.28 (50). P. 57 - 60.
23. Jukna Č., Jukna V., Šimkus A. Probiotiko laktoamilovorino įtaka veršelių produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T. 27 (49). P. 65 – 69.
24. Kneifell W. Probiotische Futtermittel-natürliche Alternative mit vielen Vorteilen. Erfolg im Stall. Fachzeitschrift für Nutztierhaltung und Futterwirtschaft. 2004. P. 8 - 9.
25. Knický M. Possibilities To Improve Silage Conservation. Effects Of Crop, Ensiling Technology And Additives. Acta Universitatis Agriculturae Sueciae. 2005. T. 62.
26. Kvietkutė N., Gružauskas R., Racevičiūtė-Stupelienė A., Šašytė V. Probiotiko LEVUCELL SB įtaka žinduklių ir nujunkytų paršelių augimui. Veterinarija ir zootechnika. 2005. T. 32 (54). P. 54 - 56.
27. Lauer J. Impacts of the 2004 growing season on silage quality. 2005. 4 p. Internete:www.soils.wisc.edu/extension/ wfapmc/2005/pap/Lauer1.pdf. Prieiga per internetą 2014 10 05.
28. Lietuvos respublikos pašarų įstatymas. 2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI - 654. 29. Lilly D.M., Stillwell R.H. Probiotics. Growth promoting factors produced by
microorganisms. Science. 1965. Vol. 147. P.747 – 800.
30. Monkevičienė I., Želvytė R., Šimkus A., Laugalis J., Sederevičius A. The influence of probiotic preparation Yeasture on the rumen fluid fermentation activity of cows kept indoors and on pasture. Veterinarmedicinas raksti. 2004. P. 206 - 211.
31. Moran J. Making Quality Silage. Tropical Dairy Farming: Feeding Management Of Small Holder Dairy In The Humid Tropics. Landlinks Press. 2005. P. 312.
32. Nousiainen J. Development of tools for the nutritional management of dairy cows on silage-based diets. Academic dissertation. University of Helsinki. Helsinki. 2004. P. 69. Internete:http://ethesis.helsinki.fi/julkaisut/ maa/kotie/vk/nousiainen/developm.pdf. 33. Naujas požiūris į galvijų šėrimą, naudojant probiotikus. 2013.
http://www.agrowill.lt/agromedia/naujas-poziuris-i-galviju-serimanaudojant-probiotikus. Prieiga per internetą 2014 10 28.
34. O’Brien M., O’Kiely P., Forristal P. D., Fuller H. T. Visible fungal growth on baled grass silage during the winter feeding season in Ireland and silage characteristics associated with the occurrence of fungi. Anim. Feed Sci.Technol. 2007. Vol. 139. P. 234 - 256.
35. Ortwin S. Mikroorganismen als futterzusatzstoffe: Probiotika-Wirksamkeit und Wirkungsweise. 4 Boku-Symposium Tiererarung. Wien. 2005. P. 10 – 16.
36. Parvez S., Malik K. A., Kang S. A., Kim H. Y. Probiotics and their fermented food products are beneficial for health. J. Appl Microbiol. 2006. P. 1 – 15.
37. Paulauskas E. Pradėkime ruošti žolinius pašarus. Prieiga per internetą 2014 08 16 12. http://www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/veterinarija/?SId=268.
38. Paulauskas E. LŽUKT konsultantas. Žolinių pašarų gamyba. „Ūkininko patarėjas“. 2009. Nr. 71 (2420).
39. Pelicia K., Mendes A. A., Saldanha E. S. P. B. Probiotic and prebiotic utilization in diets for free-range broiler chickens. Brazilian J Poult SCi. 2004. Vol. 6. No. 2. P. 99 – 104.
40. Pikelis V. Galvijų reprodukcija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Akademija, Kėdainių r. 2005. P. 38.
41. Rajčáková L., Mlynár R., Gallo M. The influence of the application of a biological additive on the fermentation process of red clover silage. In: R. S. Park, M. D. Stronge (eds.) Silage production and utilisation. Proceedings of the 14 thInternational silage Conference, Belfast, Northern Ireland. 2005. P. 203.
42. Sederevičius A., Gavelis V. Žemės ūkio gyvulių sveikatingumas. 2006. Vilnius. P. 59 - 61.
43. Schroeder J. W. Silage Fermentation And Preservation. NDSU Extension Service. July 2013.
44. Silage Strech Films. Prieiga per internetą 2014 08 15. www. Silagestrechfil ms.dow.com/.silage/strech. Siloso konservantai, http://www.Kemira_growhow.com /L/T/Produktai/Silosas/ 04 silosokonservantai.htm. Prieiga per internetą 2014 08 18. 45. Simon O. Einsatz von Probiotika als Futterzusatzstoff. Erfolg im Stall. Fachzeitschrift
für Nutztierhaltung und Futterwirtschaft. 2004. P. 6 – 7.
46. Simon O. Mikroorganismen als Fuuterzusatzstoffe: Probiotika-Wirksamkeit und Wirkungsweise. Tagungsband 4. BOKU-Symposium Tierernährung. 2005. P. 10 - 16. 47. Šimkus A. Probiotikai galvijų racionuose. Mano ūkis. 2004/9.
48. Wrobel B., Zastawny J. The nutritive value and aerobic stability of big bale silage treated with bacterial inoculants. In: Luscher A. et al. (eds.) Grassland Sci. in Europe. 2004. Vol. 9. P. 978 - 980.
49. Zootechniko žinynas. Kaunas. P. 11 – 13.
50. Želvytė R., Mockevičienė I., Balsytė J., Sederevičius A., Laugalis A., Oberauskas V. Probiotiko Levucell® SC įtaka karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų aktyvumui ir produkcijai. ISSN 1392 - 2130. Veterinarija ir zootechnika. T. 36 (58). 2006. P. 91 – 94.
51. Galvijai. http://www.avai.lt/index.php/lt/gyvnai1/galvijai.html. Prieiga per internetą 2014 10 25.
