LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
BENAS ČETRAUSKAS
Kexxtone® – lėto atpalaidavimo
priemonės poveikis pieninių karvių
sveikatingumui
The effect of the slow release
medicament Kexxtone
® on the health
of dairy cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: vet. gyd. Mindaugas Televičius
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Kexxtone® – lėto atpalaidavimo priemonės poveikis pieninių karvių sveikatingumui“:
1. yra atliktas mano paties.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Benas Četrauskas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
Daiva Širkaitė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
(data)
Vet. gyd. Mindaugas Televičius
(darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
Doc. dr. Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas Gediminas Gerulis
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Kexxtone® preparatas ... 11 1.2. Monenzinas ... 11 1.3. Ketozė ... 12 1.4. Metritas ... 14 1.5. Šliužo dislokacija ... 162. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 19
3. TYRIMO REZULTATAI ... 22
3.1. Bandomosios ir kontrolinės karvių grupių biocheminių kraujo rezultatų analizė ir palyginimas 2 savaitės prieš apsiveršiavimą ... 22
3.2. Kontrolinės ir bandomosios grupės karvių biocheminių kraujo rezultatų analizė ir palyginimas 3 savaitės po apsiveršiavimo ... 24
3.3. Kontrolinės ir bandomosios karvių grupės biocheminių kraujo rezultatų analizė ir palyginimas prieš ir po apsiveršiavimo ... 26
3.4. Bandomosios ir kontrolinės karvių grupių pieno rodikliai 3 savaitės po apsiveršiavimo ... 29
3.5. Tiriamųjų grupių, kontrolinės ir bandomosios karvių sveikatingumas po apsiveršiavimo ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31 IŠVADOS... 34 PASIŪLYMAI / REKOMENDACIJOS ... 35 PADĖKA ... 36 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37 PRIEDAI ... 40
4
KEXXTONE® – LĖTO ATPALAIDAVIMO PRIEMONĖS POVEIKIS PIENINIŲ KARVIŲ SVEIKATINGUMUI
Benas Četrauskas
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Tyrimas buvo atliktas X ūkyje, kuriame laikoma apie 3000 galvijų, iš jų apie 1000 melžiamų karvių. Atliekant tyrimą buvo sudarytos 2 karvių grupės. Pirma grupė – kontrolinė. Antroji – bandomoji. Šios grupės galvijams 4 savaitės prieš numatomą apsiveršiavimą, kiekvienam individualiai buvo įdėtas į didįjį prieskrandį lėto atpalaidavimo monenzino preparatas – Kexxtone®. Paimti kraujo ir pieno mėginiai. Atlikti kraujo biocheminiai tyrimai, tirta gliukozės (GLU), bendrių baltymų (TP), albuminų (ALB), kalcio (CA), magnio (Mg), fosforo (Phos) ir fermentų aspartatamino transferazės (AST), alaninamino transferazės (ALT) koncentracijos kraujo serume. Pieno mėginiai paimti su tikslu nustatyti pieno riebalų, baltymų, laktozės ir urėjos koncentracijas. β -hidroksibutiratų (BHB) kiekis kraujyje nustatytas rankiniu matuokliu „Freestyle Optium Neo“, gamintojas „Abbott Diabetes Care, Inc.“ (JK). Su to paties gamintojo tyrimo juostelėmis „Optium™ β-Ketone Test Strips. Taip pat buvo stebimas sveikatingumas abiejų grupių karvių po apsiveršiavimo. Tyrimo duomenys susisteminti naudojant Microsoft Excel programą, o statistiniai skaičiavimai atlikti naudojant SPSS statistinių skaičiavimų paketą. Rezultatai laikyti patikimais kai P<0,05; P<0,01; P<0,001.
Atlikę tyrimus nustatėme, kad bandomosios grupės karvėms dvi savaites prieš apsiveršiavimą statistiškai reikšmingai skyrėsi gliukozės, bendrųjų baltymų, ALB, AST, kalcio, magnio ir fosforo koncentracijos kraujo serume, lyginant su karvių kontrolinėje grupėje. Po apsiveršiavimo bandomosios grupės karvių serume buvo nustatytas reikšmingai didesnis gliukozės kiekis, o bendrųjų baltymų, ALT ir magnio koncentracija statistiškai didesnė buvo kontrolinėje grupėje. Lyginant grupių karvių kraujo parametrų kitimą prieš ir po apsiveršiavimo, bandomosios grupės karvių ir kontrolinės grupės karvių, reikšmingai didėjo gliukozės koncentracija kraujo serume. Bandomosios grupės karvių kraujo parametrų nežymus, reikšmingas kitimas pastebėtas tik bendrųjų baltymų koncentracijoje, o kiti kepenų parametrai išliko stabilūs. Įvertinus bandomosios grupės karvių makroelementų pokyčius, reikšmingai padidėjo magnis, o kiti parametrai išliko stabilūs. Pieno sudėties rodikliai nesiskyrė tarp grupių, tad galime teigti, kad monenzino preparatas įtakos pieno sudėčiai neturi. Ligų atžvilgiu po
5
apsiveršiavimo, statistiškai reikšmingų duomenų nepastebėta. Bet kontrolinės grupės karvėms po apsiveršiavimo pasireiškė du klinikinės ketozės atvejai, kai tuo tarpu bandomosios grupės karvėms susirgimai klinikine ketoze nenustatyti.
Tyrimas atskleidė, kad monenzino preparatas Kexxone® antros ir didesnės laktacijų karvėms turėjo įtakos kraujo biocheminiams parametrams ir sveikatingumui. O pieno sudėties rodiklių pokyčiams įtakos neturėjo. Kontrolinės ir bandomosios grupių karvių kraujo biocheminiuose parametruose padidėjo gliukozės kiekis. Bandomojoje grupėje, nors duomenys statistiškai nepatikimi, bet BHB koncentracija išliko stabili prieš ir po apsiveršiavimo. Didžioji dalis bandomosios grupės karvių biocheminių kraujo parametrų po apsiveršiavimo išliko stabilūs. O klinikinės ar subklinikinės ketozės pasireiškimas bandomosios grupės karvėms nenustatytas, kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje buvo nustatyti du klinikinės ketozės atvejai.
Raktiniai žodžiai: karvės, kraujo biocheminiai parametrai, sveikatingumas, pieno sudėties rodikliai, monenzinas, Kexxtone®.
6
THE EFFECT OF THE SLOW RELEASE MEDICAMENT KEXXTONE® ON THE HEALTH OF THE DAIRY COWS
Benas Četrauskas
Master‘s Thesis
SUMMARY
The study was conducted in the X farm with around 3000 of cattle, of which around 1000 are milked. In order to conduct the analysis, cows were divided into two groups. The first group acted as a control group. The second was the examined one; the examination consisted of using the slow-release monensin preparation Kexxtone® in the cattle four weeks prior to the expected calving. Samples of both blood and milk were then taken. The blood biochemistry was performed, the glucose (GLU), total protein (TP), albumin (ALB), calcium (CA), magnesium (Mg), phosphorus )Phos), blood enzymes aspartate aminotransferase (AST) and alanine transaminase (ALT) were tested. The milk samples were taken to examine milk fat, protein, lactose and urea. β-hydroxybutyrate (BHB) levels in the blood were measured with a Freestyle Optium Neo hand-held meter manufactured by Abbott Diabetes Care, Inc. (UK). The Optium-β-Ketone Test Strips from the same manufacturer were used for testing the blood β-hydroxybutyrates. In addition, health of the both groups of cattle was observed after the calving. Finally, the SPSS programme was used to process statistical data. The findings were considered as reliable and significant when P < 0.05; P < 0.01; P < 0.001.
Based on the tests performed, it is noticeable that in the examined group of cows, two weeks before the calving, the blood parameters showed significantly higher quantities of glucose, total proteins, ALB, AST, calcium, magnesium and phosphorus in comparison to the control group. After the calving, a significantly higher parameter was observed in glucose. However, the general protein, ALT and magnesium after calving were statistically higher in cows of the control group. While comparing the groups individually, before and after the calving, the blood parameters were significantly higher both in the examined and the control groups. In the examined group, several minor changes in the blood parameters were observed in total proteins, but other liver parameters remained stable. From the microelements of the examined group, only the magnesium increased significantly and other parameters remained stable. As milk composition did not differ between the
7
two groups, it can be claimed that the preparation of monensin does not have an effect on it. No significant findings were observed in relation to cow diseases after calving; two cases of ketosis occurred in the control group, while zero cases were observed in the examined one.
Overall, the study revealed that the preparation of monensin in Kexxone® for second and higher lactation cows had an effect on the biochemical parameters of blood and health in general. However, no changes in milk composition were observed. In control and examined group levels of glucose appeared higher in blood biochemical parameters. In examined group cow the concentration of BHB remained stable before and after calving, although this data is not statistically reliable. Also in examined group cows the majority of the biochemical blood parameters remained stable after calving. Finally, the occurrence of ketosis has not been established in examined group cows.
Keywords: cows, blood biochemical parameters, health, milk composition, monensin, Kexxtone®.
8
SANTRUMPOS
ŠD – šliužo dislokacija;
ŠDD – šliužo dislokacija į dešinę pusę; ŠDK – šliužo dislokacija į kairę pusę; ALB – albuminai;
ALT – alaninamino transferazė; AST – aspartatamino transferazė; BHB – betahidroksibutiratai;
NEFA – neesterifikuotos riebalų rūgštys; KMI – kūno masės indeksas.
9
ĮVADAS
Lietuvoje pienininkystės sritis stipriai tobulėja. Didžioji dalis pieninių galvijų ūkių modernizuojasi, plečiasi, didina galvijų skaičių bandose. Ūkiai tobulėja kryptingai, siekia išgauti kuo didesnį primilžį iš karvių. Tačiau, kartu su didesne karvių produkcija, atsiranda ir įvairių sveikatos sutrikimų, ypač padažnėjo medžiagų apykaitos ligų. Siekiant išvengti dėl to atsiradusių ekonominių nuostolių, norint išlaikyti sveiką ir produktyvią bandą, labai svarbu atsižvelgti į kiekvieną galviją ir vykdyti tinkama ūkio vadybą. Gyvūnų gerovė, pašarai, aplinkos sąlygos, kuriose laikomos karvės ir naudojamos prevencinės priemonės – tai pagrindiniai aspektai, nuo kurių priklauso produktyvumas ir karvių sveikata. Viskas glaudžiai susiję ir jei nors viename punkte atsiranda neatitikimų, tai turi įtakos gyvūno sveikatai ir jo produkcijai. Paskutiniosios dvi – trys užtrūkinimo periodo savaitės ir pirmosios dvi – trys laktacijos savaitės yra labai svarbios ir opios karvių sveikatingumui ir reprodukcijai. Didžioji dalis ligų ir sutrikimų pasireiškia būtent per pirmąsias savaites po apsiveršiavimo, kadangi organizmas patiria didelį stresą, pasikeičia energijos balansas. Vienos iš pagrindinių ligų periode po apsiveršiavimo: parezė, nuovalų užsilaikymas, metritai ir endometritai, šliužo dislokacija, medžiagų apykaitos sutrikimai, viena iš pagrindinių ligų – ketozė. Be medžiagų apykaitos ligų, taip pat pasireiškia ir infekcinės ligos, tokios kaip mastitas. Visi ligų pasireiškimai priklauso nuo užtrūkinimo periodo, ypač nuo antrojo užtrūkinimo tarpsnio ir pirmųjų savaičių po apsiveršiavimo (6). Visos medžiagų apykaitos ligos išsivysto dėl energijos, kalcio, magnio, baltymų padidėjusio poreikio organizmui, likus kelioms savaitėms iki numatomo apsiveršiavimo. Neigiamas energijos balansas, mineralinių medžiagų poreikio padidėjimas išsivysto, dėl pradedamo gaminti priešpienio bei spartaus vaisiaus vystymosi, paskutinėmis savaitėmis (6, 25). Taip pat apsiveršiavimas ir laktacijos pradžia yra didelis iššūkis homeostatiniam karvės mechanizmui. Norint išvengti ligų ir sveikatos sutrikimų laktacijos pradžioje, didelę svarbą ir dėmesį reikia skirti pašarų sudėčiai, stebėti užtrūkintų karvių kūno masės indeksą, taip pat skirti didelį dėmesį prevencinėms priemonėms užtrūkinimo periode. Kexxtone® vienas efektyviausių prevencinių preparatų karvėms nuo ketozės po apsiveršiavimo (11, 19, 25).
10
Darbo tikslas: įvertinti preparato Kexxtone® poveikį pieninių karvių sveikatingumui po apsiveršiavimo.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti tiriamųjų karvių kraujo serumo biocheminių rodiklių kaitą prieš ir po apsiveršiavimo;
2. Įvertinti pokyčius kraujo serumo biocheminiuose bei pieno tyrimuose tarp tiriamųjų grupių;
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kexxtone® preparatas
Kexxtone® – tai veterinarinis vaistas. Preparato veiklioji medžiaga susideda iš pagrindinės medžiagos – monenzino (monenzino natrio druska). Šis preparatas yra lėto atpalaidavimo, jo korpusas sudarytas iš plastikinės kapsulės su kojelėmis, kurios atlieka fiksavimo funkciją. Monenzino tabletės esančios kapsulėje, lėtai tirpsta ir per atvirą kapsulės galą veiklioji medžiaga išteka į prieskrandį. O pati plastmasinė kapsulė pasišalina savaime (ją atryjant) arba išlieka visą likusį gyvenimą galvijo didžiajame prieskrandyje. Preparatas pradedamas naudoti 2-4sav. prieš numatomą apsiveršiavimą. Naudojama per oraliai su specialiu įrankiu įvedant į didįjį prieskrandį. Kiekvienoje kapsulėje yra atskiras numeris, esantis ant kapsulės korpuso. Tai turėtų būti užregistruota su atitinkamu gyvūno identifikavimo numeriu, nes jei preparatas būtų atrytas ir išspjautas, kas retkarčiais pasitaiko, būtų galima identifikuoti gyvūną ir boliusą. Šis preparatas kontraindikuotinas galvijams, kurie sveria mažiau nei 300 kg. Kexxtone® negalima skirti pieninėms karvėms bandose, šeriamose ,,Rumensin Premix“, kai visaverčiame racione monenzino aktyvumas viršija 16 ppm. Kexxtone® 32,4 g boliuso preparatas galvijo didžiajame prieskrandyje veikia maždaug 95d. ir išskiria monenziną po 335mg per parą. Šis preparatas naudojamas pieninių karvių ir telyčių sergamumui ketoze mažinti prieš arba po veršiavimosi, kai tikėtina, kad joms gali pasireikšti ketozė. Veiklioji medžiaga: monenzinas 32,4 g (monenzino natrio druska 35,2 g)
.
Kiekvienoje didžiojo prieskrandžio priemonėje yra: 12 subvienetų, kurių kiekviename yra 2,7 g monenzino (atitinka 2,9 g monenzino natrio druskos). Boliusą sudaro: polipropileninis dangtelis su anga, polipropileninis stūmoklis, polipropileninis cilindras ir sparnelis, plieninė spyruoklė, polipropileniniai komponentai, nudažyti saulėlydžio geltonuoju E110. Išlauka: Skerdienai ir subproduktams – 0 parų. Pienui – 0 parų. Su Kexxtone® preparatu buvo atliekami tyrimai. Viename iš jų dalyvavo 1312 komerciniais tikslais auginamų karvių. Tyrimas buvo atliekamas karvėms likus 3-4 savaitėms iki numatomo apsiveršiavimo su Kexxtone® ir placebo (netikru vaistu) preparatais. Pagrindinis veiksmingumo rodiklis buvo klinikinės ketozės sergamumas po apsiveršiavimo praėjus 15-16 savaičių. Gauti tyrimai parodė, kad su placebu karvių sergamumas ketoze buvo 25,6 proc., o naudojant preparatą Kexxtone® 11,5porc. Tai rodo, kad preparatas yra tinkamas ir veiksmingai veikia kaip prevencinė priemonė (1, 2).1.2. Monenzinas
Monenzinas, yra natūralios fermentacijos, karboksilinis, polieterio jonoforas išskirtas iš Streptomyces cinnamonensis, skirtas galvijams, kaip natrio druska (21). Monenzinas jungiasi prie
12
bakterijų ląstelių membranų ir trukdo palaikyti svarbių jonų gradientus ląstelėje, būtinus maistinėms medžiagoms pernešti bei protonų varomajai jėgai generuoti. Monenzinas selektyviai slopina gramteigiamas bakterijas, taip paveikdamas atrajotojų medžiagų apykaitą, padidindamas energijos apykaitos efektyvumą, pagerindamas azoto apykaitą (21). Gramneigiamos bakterijos turi sudėtingas išorines ląstelės membranas, todėl yra iš prigimties atsparios jonoforų veikimui. Tad pagrindinis monenzino poveikis didžiajame prieskrandyje pasireiškia tuo, kad mikroorganizmų populiacija yra pakeičiama, sumažinant acetatus ir butiratus gaminančių bakterijų skaičių ir padidinant propionatus (gliukoneogenezės pirmtakus) gaminančių bakterijų skaičių. Dėl bakterijų populiacijos pokyčio didžiajame prieskrandyje išauga energijos metabolizmo veiksmingumas. Teigiamas monenzino poveikis veršingoms pieninėms karvėms pasireiškia tuo, kad sumažėja ketonų kiekis kraujyje, padidėja gliukozės koncentracija kraujo serume ir rečiau pasireiškia ketozė. Taip pat šis preparatas pagerina apetitą, ko pasėkoje, galvijai suvartoja daugiau pašaro (2, 8, 18, 1, 14).
1.3. Ketozė
Ketozė – liga paplitusi visame pasaulyje ir kelianti didelius finansinius nuostolius ūkiams. Ši liga – viena iš pagrindinių ir dažniausiai pasireiškiančių sveikatos sutrikimų laikotarpyje po apsiveršiavimo. Ketozės pasireiškimui daug įtakos turi užtrūkinimo tarpsnis, kurio metu reikia stebėti pašarus ir jų sudėtį, nes užtrūkinimo laikotarpyje karvės linkusios kaupti riebalus t.y. gali padidėti KMI, o tai turi įtakos ketozės pasireiškimui laktacijos pradžioje. Taip pat užtrūkinimo tarpsnyje svarbus dėmesys atkreipiamas į pašarą – jis turi mažesnę energetinę vertę, jo galvijai suvartoja mažiau, nes organizmui reikia mažiau energijos. Laktacijos pradžioje gyvūnai susiduria su staigiu ir drastišku energijos poreikio padidėjimu, tačiau pašare energijos kiekis padidėja tik laktacijos pradžioje, po apsiveršiavimo, todėl organizmas nespėja taip greitai įsisavinti energijos ir organizme susidaro neigiamas energijos balansas (4, 25).
Organizmas pradeda mobilizuoti riebalus iš organizmo atsargų, tačiau sutrikus kepenų veiklai, esant suriebėjusioms kepenims, jos negali pilnai funkcionuoti ir gali iššaukti medžiagų apykaitos ligas, ketozę, nes sumažėja gliukozės kiekis periferiniuose audiniuose. NEFA ir ketoninių kūnų koncentracija plazmoje padidėja dėl metabolinių lipidų apykaitos sutrikimų, kuriuos sukelia padidėjusi lipolizė adipocituose (6, 25). Riebalinio audinio ląstelėse dėl sumažėjusio gliukozės kiekio, trigliceridų susidaro mažiau, todėl keičiasi pusiausvyra tarp trigliceridų sintezės ir skilimo. Trigliceridų hidrolizė padidina ilgos grandinės laisvųjų riebalų rūgščių eksportą į kraują. Kai kurios mobilizuotos laisvosios riebalų rūgštys, pasiekiančios kepenis, yra oksiduojamos į acetilo kofermentą A, kuris kondensuojasi ir susidaro ketoniniai kūnai, būtent acetoacetatas ir ß-hidroksibutirato rūgštys (15).
13
Trys pagrindiniai ketoniniai kūnai yra acetonas, acetoacetatas ir hidroksibutiratas (BHB). Ketoniniai kūnai yra neatsiejama atrajotojų tarpinio metabolizmo dalis ir sumažėjus angliavandenių kiekiui. Jie pradeda imti energiją iš periferinių audinių. Be šios funkcijos, BHB naudojamas pieno riebalų sintezei, todėl atrajotojui cirkuliuojančių ketoninių kūnų kiekis iki normos ribų yra normalus (25).
Hipoglikemija glaudžiai susijusi su ketoze, nes esant ketozei, dažniausiai organizme randamas gliukozės sumažėjimas. Gliukozės kiekio sumažėjimas kraujyje pastebimas anksčiau, nei pasireiškia ketozė. Didelę dalį gliukozės kiekio sunaudojimo lemia prasidėjusi pieno sintezė (25).
Šia liga galima sirgti subklinikine ir klinikine formomis. Subklinikinės ligos metu gyvūnas nepatiria jokių klinikinio atvejo simptomų. Tačiau ištyrus BHB yra nustatoma ketoninių kūnų kiekio padidėjimas kraujyje, o klinikinės ligos atveju pasireiškia simptomai tokie kaip pieno produktyvumo sumažėjimas, pieno baltymų ir riebalų santykio padidėjimas, apetito sumažėjimas, depresija, dehidratacija ir atlikus BHB testą, randama ketoninių kūnų koncentracijos padidėjimas. Tačiau dirbant su gyvūnais, kiekvienas atvejis individualus, gali pasitaikyti tokių atvejų, kuomet gyvūnui yra subklinikinė ligos forma ir gyvūnui pasireiškia simptomai, o klinikinės ligos atveju simptomų nėra. Pastebėta, jog prasirgus ketoze dažnai kaip komplikacijos išsivysto kitos ligos: metritas, šliužo dislokacija, placentos užsilaikymas ar mastitas (12,23).
Pastebėta, kad jei karvei buvo praeitoje ar ir užpraeitoje laktacijoje ketozė, didelė tikimybė, kad ir šią laktaciją pasireikš ši liga, todėl tokias karves reikia stebėti, taikyti prevencines priemones. Ketoniniai kūnai aptinkami ir juos galima tirti iš kraujo, pieno ir šlapimo. Karvės, kurios susirgo ketoze ankstyvame laktacijos tarpsnyje ir prarado svorio, joms išaugo tikimybė iki 37% nesusisėklinti per pirmą sėklinimą (6).
Prevencijoje nuo ketozės pasireiškimo didelę įtaką turi karvių racionas, ypač tranzitinis tarpsnis, kuris yra užtrūkinimo antrame periode. Svarbu užtikrinti tinkamą energijos kiekį ir padidinti sausųjų medžiagų kiekį. Profilaktikai naudoti galima išsirinkti vieną iš niacino, propilenglikolio, natrio propionato, monenzino preparatų. Naudojant monenzino preparatus karvių profilaktikai, ženkliai sumažėja BHB kiekis kraujyje, gliukozės kiekis kraujyje nepakinta arba padidėja. Sumažėja rizika susirgti ketoze (23, 24, 18).
Priklausomai nuo situacijos, gydymas nuo ketozės gali būti įvairus. Kadangi daugeliu atveju ketozė pasireiškia kartu su hipoglikemija ir dideliu gliukozės suvartojimu pieno sintezei, tad gydymas nuo ketozės yra gliukozės intraveninė suspensija, tačiau reikia atkreipti dėmesį į dozę individualiai kiekvienam gyvūnui pagal jo svorį. Gliukozės tirpalas aplikuotas gyvūnui yra greit absorbuojamas, tad gydymą reikia kartoti. Gydymas propilenglikoliu turi didelės naudos gydant ketozę. Jis
14
didžiajame prieskrandyje suskaidomas tiesiogiai arba verčiamas propionatu. Jis naudojamas gliukoneogenezei ir skatina didesnį insulino išsiskyrimą, ko pasekoje yra mažinamas riebalų skaidymasis ir ketoninių kūnų susidarymas kepenyse. Per parą sergančiai karvei reikėtų supilti 300 ml tirpalo per burną, gydymą kartoti. Taip pat vienas iš pasirinkimų, gydymas gliukokortikoidais. Skiriama vienkartinė injekcija, nes dėl gliukozės vartojimo pokyčių jie gali sukelti hiperglikemiją. Steroidai taip pat blokuoja insulino poveikį, todėl padidėja riebalų ir baltymų atsargų katabolizmas. Gliukozės ir insulino koncentracija plazmoje žymiai padidėja maždaug po 48 valandų po deksametazono injekcijos. Tačiau ketozės gydymas kortikosteroidais nėra pasitvirtinęs gydymas, nes turi šalutinių poveikių. Ketozę galima gydyti insulinu, tačiau su šiuo preparatu yra atlikta mažai bandymų ir gydymas yra neekonomiškas (12).
1.4. Metritas
Metritai ir endometritai paveikia didelę dalį ūkių ir turi didelės įtakos reprodukcijos sumažėjimui. Metritas apibrėžiamas kaip gimdos sienelės uždegimas įskaitant endometriumą, raumeninį sluoksnius ir serozą. Metritas gali išsivystyti dėl bakterinio užterštumo, kuriam būdingi simptomai – pieno produkcijos sumažėjimas, pakilusi kūno temperatūra 39,5˚C ir daugiau, išskyros gali progresuoti nuo tirštų, kraujingų iki pūlingų, nuo to priklauso specifinio kvapo pasireiškimo galimybės, depresija, anoreksija. Dažniausiai gimdos infekciją sukelia gramneigiamos, anaerobinės kilmės bakterijos, pavyzdžiui Fusobacterium necrophorum ir Prevotella melaninogenicus, sukeltos mikrobakterijų invazijos iš makšties ar patekusios jatrogeniniu keliu. Patogeniniai organizmai turi laikytis gleivinėje, dauginasi ant paviršiaus arba prasiskverbia į epitelį. Kai kurios bakterijos gamina junginius, kurie tiesiogiai skatina ligą ar kitų bakterijų dauginimąsi. Trueperella pyogenes kartu su citotoksinu pirolizinu labiausiai pažeidžia endometriumo ląsteles. Žvelgiant į šią ir daugelį kitų ligų, būdingų laikotarpyje po apsiveršiavimo, karvėms labai svarbus pereinamasis laikotarpis. Jis prasideda 3sav. prieš apsiveršiavimą ir baigiasi 3 sav. po apsiveršiavimo (7). Metrito laikotarpis apibrėžiamas nuo pirmos iki 20d. laktacijos dienos. Jei randami simptomai po 21 dienos, galima daryti išvadą, kad karvė serga endometritu. Sergant metritu, dvigubai padidėja tikimybė susirgti endometritu. Endometrito specifiniai požymiai – bakterinis užterštumas gimdoje, specifinis kvapas, rausvai rudos išskyros iš makšties, pakilusi kūno temperatūra. Metritas turi neigiamos įtakos karvių reprodukcinėms savybėms. Sergant metritu sumažėja pieno primelžis, padidėja mastito tikimybė. Taip pat sutrinka rujos cikliškumas, gimdos gleivinė ilgiau atsistatinėja į fiziologinę padėtį, pailgėja laikotarpis iki pirmojo sėklinimo (7).
Rizikos veiksniai sukeliantys metritą – veršiavimosi problemos, dvynių atvedimas, nuovalų užsilaikymas, mumifikavęs vaisius. Pirmaveršės telyčios turi didesnę riziką susirgti metritu, nes jų
15
apsiveršiavimas dažniausiai būna apsunkintas, reikalinga žmogaus pagalba, o tai sukelia didesnę tikimybę sukelti metritą, nes gali būti įnešta bakterinė infekcija ar sužeidžiami lytiniai organai (17). Didelę reikšmę metrito susidarymui turi ketozė. Atlikti tyrimai rodo, jog didžioji dalis karvių sergančių metritu turėjo padidėjusią BHB ir NEFA koncentraciją kraujyje. Didelę įtaką metritui pasireikšti turi laktacijos pradžioje susidaręs neigiamas energijos balansas. Remiantis atliktais tyrimais pastebėta, kad karvės, kurios turi polinkį į metritą, užtrūkinimo laikotarpiu sumažėja apetitas, todėl suvartoja mažiau pašaro. Be to neigiamam energijos balansui laktacijos pradžioje susidaryti turi įtakos ir prastas, mažai energijos turintis pašaras (17, 9, 10).
Karvėms su placentos užsilaikymu prieš ir po apsiveršiavimo kraujyje nustatoma sumažėję iki apatinės fiziologinės normos ribos neutrofilai, kurie išlieka iki 2 sav. po apsiveršiavimo. Taip pat šia liga sergančios karvės turi sumažėjusią interleukino (IL)-8 koncentraciją plazmoje. IL-8 veikia kaip neutrofilų chemoatraktantas ir indukuoja fagocitozę. Anti-IL-8 antikūniai prisijungę prie katiledono sumažina neutrofilų chemotaksi in vitro (7). Aptariant užtrūkinimo periodą, labai svarbų vaidmenį turi mineralai. Užtrūkinimo periode svarbu atkreipti dėmesį į kalcio, magnio ir fosforo kiekį, nes dažniausiai susiduriama su per mažu kalcio ir magnio kiekiu, o fosforo koncentracija kraujyje dažnai būna per didelė, kas iššaukia hipokalcemiją. Organizme esant hipokalcemijai padidėja tikimybė po apsiveršiavimo susirgti metritu bei kitomis ligomis. Metritu sergančias karves svarbu gydyti, nes negydant gali išsivysti lėtinė ligos forma, gimdoje kaupiasi pūlingas eksudatas, gali sukelti organizmo intoksikaciją, nevaisingumą (7).
Siekiant geresnės ekonomijos ūkyje , vengiant didelių gydymo išlaidų, norint sumažinti ligų pasireiškimo skaičių ir gerinti gyvūnų sveikatingumą, svarbu taikyti prevencines priemones. Taikant prevenciją, atsižvelgiama į gyvūnų sveikatingumą, jų gerovę, išvengiama ligų pasireiškimo, proporcingai sumažėja gydomų gyvūnų, sumažėja gydymo sąskaitos bei užtikrinama pieno kokybė ir jo mažiau prarandama dėl gydymo metu paskirtos išlaukos. Bandose, kuriose dažnai nustatomos reprodukcinės sistemos ligos (metritai, endometritai), kaip prevencinės priemonės yra naudojami seleno preparatai. Be abejo svarbu atkreipti dėmesį renkantis bulių reproduktorių, kad vaisiaus dydis atitiktų karvės fiziologinius procesus, stengiantis išvengti distokijų (7).
Esant susilaikiusiems vaisiaus dangalams, juos rekomenduojama mechaniškai pašalinti, laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų, jei su preparatais to nepavyko atlikti. Karvei sergant metritu, gydytojas privalo rektiškai išmasažuoti gimdą ir pašalinti kuo daugiau susikaupusio eksudato, be to atliekant gimdos masažą, skatinami gimdos susitraukimai. Kontraindikuotinas gimdos masažas, kuomet yra susikaupę fibrininio, hemoraginio eksudato, esant ūmiam pūlingam
16
endometritui ar užsidarius gimdos kakleliui. Rekomenduojama naudoti antibiotikus intrauretiniu būdu ir sistemiškai. Tačiau kai kuriais atvejais antibiotikų naudojimas intrauteriniu būdu yra kontraindikuotinas, tad gydant svarbu atkreipti dėmesį ir įvertinti gyvūno būklę. Sistemiškai naudojami preparatai ceftiofuro hidrochloridas, penicilinas ir tetraciklinas. Antibiotikus galima naudoti pasirinktinai atlikus antibiogramą ir nustačius mikrobų jautrumą antibiotikams. Tačiau naudojant penicilino ir tetraciklino preparatus, reikalinga išlauka pienui ir ilga išlauka mėsai, todėl dėl finansinių sumetimų dažnai renkamasi gydyti ceftiofuru, nes pieno išlaukos nėra, o mėsai išlauka trumpa. Kartu su antibiotikais kaip pagalbinė priemonė gali būti naudojamas estradiolis. Šis preparatas padeda atkurti endometriumą ir užkerta kelią metritui. Tačiau apie estradiolį sukaupta mažai informacijos, nėra aiškūs šalutiniai poveikiai ir likučiai žmonių maiste, todėl kai kuriose šalyse jo naudojimas uždraustas. Kitas preparatas, labiau pagrįstas naudingumu už estradiolį – oksitocinas. Jo pakartotinis naudojimas nedidelėmis dozėmis geba sukelti tubocervikalinius gimdos susitraukimus, tokiu būdu išstumiant iš gimdos susidariusį eksudatą (7).
1.5. Šliužo dislokacija
Šliužo dislokacija – viena iš dažniausiai pasireiškiančių ligų po apsiveršiavimo šių dienų ūkiuose. Ji pasireiškia visų veislių, amžiaus karvėms, nepriklausomai nuo geografinio regiono. Šliužo forma panaši į kriaušės, jis lokalizuojasi pilvo ertmės ventralinėje dalyje, truputį pasisukęs į kairę pusę, o piliorinė šliužo dalis truputį pasukta į dešinę pusę. Esant šliužo dislokacijai, galimi du atvejai. Vienu atveju šliužas dislokuoja į kairę pusę (ŠDK), kitu – šliužas dislokuoja į dešinę pusę (ŠDD) (3,24). Kuomet šliužas pasislenka į kairę pusę, galimas dalinis arba visiškas išsiplėtusio šliužo užsisukimas tarp didžiojo prieskrandžio ir kairiosios pilvo sienos. Šliužo dislokacijos į dešinę pusę metu išsiplėtusio šliužo užsisukimas yra tarp dešiniosios pilvo sienos ir žarnų. ŠDD atveju šliužas dažnai apsisuka aplink savo ašį, jis gali apsisukti iki 450˚, tokiu būdu sutrikdydamas kraujotakos, sekrecijos apykaitas. Šliužo dislokacija į dešinę pusę suskirstyta į keturias kategorijas: šliužo dislokacija su lengvu šliužo persisukimu, kuomet nežymiai sutrinka pašaro praeinamumas; šliužo dislokacija ir išsiplėtimas, šiuo atveju truputi sutrinka praeinamumas; šliužo dislokacija, išsiplėtimas ir apsisukimas aplink savo ašį, pasireiškia klinikiniai simptomai; šliužo dislokacija, išsiplėtimas ir pasaito pasislinkimas, pasireiškia stipria klinikine išraiška (4).
Šliužo dislokacija – polietiologinis susirgimas. Lyties faktorius turi įtakos šliužo dislokacijai. Karvės serga dažniau už bulius. Šliužas dažniau dislokuoja į kairę pusę, nei į dešinę. Vienas pagrindinių ŠD rizikos faktorių – amžius. Nors galvijai gali sirgti įvairaus amžiaus, tačiau dažniausiai serga 4 – 7 metų amžiaus galvijai. Dažniausiai liga pasireiškia iki 4 savaičių po apsiveršiavimo. Šiuo periodu ŠDK pasireiškia apie 80 proc., dėl didelio streso ir hormonų pusiausvyros pasikeitimų, ŠDD
17
pasireiškia 50 – 70 proc. Šliužo dislokacija glaudžiai susijusi su laktacijų skaičiumi. Ypač linkusios antros laktacijos karvės. Taip pat primilžio kiekis turi įtakos šliužo dislokacijai. Pastebėta, kad bandose kuo didesnis pieno primilžis, tuo dažniau nustatoma ši liga. Gana svarbus rizikos faktorius yra šėrimas, pašarų sudėtis bei šėrimo strategija. Labai svarbus užtrūkinimo periode koncentruotųjų pašarų ir stambiųjų pašarų santykis racione. Be abejonės svarbiausias užtrūkinimo periodas yra 2 – 3 savaitės prieš numatomą apsiveršiavimą. Todėl likus 2 – 3 savaitėms iki numatomo apsiveršiavimo rekomenduojama palaipsniui keisti racioną į laktuojančių karvių (4).
Norint sukelti kuo mažesnį stresą galvijams, reikia sumažinti šliužo dislokacijos pasireiškimą. Netaisyklingai parinktas šėrimo tipas gali sukelti neigiamą energijos balansą po apsiveršiavimo, apsunkintą apsiveršiavimą, kepenų suriebėjimą, raumenų tonuso sumažėjimą, kas padidina riziką šliužo dislokacijai po apsiveršiavimo. Šeriant karves labai baltymingu, riebiu, lengvai virškinamų angliavandenių pašaru, padidėja tikimybė susirgti šliužo dislokacija. Pastebėtas glaudus ryšys tarp šliužo dislokacijos ir ketozės. Sergant šliužo dislokacija, didelė tikimybė susirgti ketoze arba esant šliužo dislokacijai kartu pasireiškia ir ketozė. Taip pat pastebėta, kad sergant šiomis ligomis, padidėja BHB ir sumažėja gliukozės koncentracija kraujo serume. Kepenų suriebėjimas glaudžiai susijęs su šliužo dislokacija, ypač į kairę pusę. Sergant šliužo dislokacija be padidėjusių BHB ir NEFA koncentracijų kraujo serume, pastebimas bilirubino ir lakiųjų riebalų rūgščių kiekio padidėjimas. O padidėjusi koncentracija kraujyje lakiųjų riebalų rūgščių (LRR), sumažina jonizuoto kalcio kiekį kraujyje, o bilirubinas skatina kepenų suriebėjimą (4).
Mineralinių medžiagų trūkumo sutrikimai, turintys įtakos šliužo dislokacijai. Hipokalcemija – kalcio trūkumas, vienas iš svarbiausių priežasčių šliužo dislokacijai. Išsivysčius organizme kalcio trūkumui, sumažėja šliužo sienelių raumenų tonusas, todėl padidėja tikimybė dislokuoti (24). Fosforo kiekio sumažėjimas proporcingai nustatomas esant šliužo dislokacijai, tačiau jį galima rasti ir pakilusį dėl išsivysčiusios dehidratacijos. Vitaminų A ir E trūkumas prisideda prie ŠD. ŠDK atveju, pasireiškia produkcijos sumažėjimas, apetito sumažėjimas, ketozė, viduriavimas, svorio netekimas. Ištirti ir patvirtinti diagnozei renkamasi atlikti perkusijos – auskultacijos tyrimo metodas. Fonendoskopu atliekama auskultacija ir digitalinė perkusija. Ji atliekama nuo alkio duobės priekinės srities iki tarpšonkaulinių tarpų nuo viršaus iki apačios. Girdimas timpaniškas, su metaliniu prieskambiu garsas. Atliekant tyrimą dėl ŠDD atliekamas toks pat tyrimas tik dešinėje pusėje (4).
Gydimas gali būti taikomas operacinis ir medikamentinis. Skiriami analgetikai, kalcio preparatai, jei nustatyta hipokalcemija, rekomenduojama sumažinti koncentruotų pašarų kiekį, paskirti šieno dietą. (24) Operacinis gydymas – šliužo atstatymas į fiziologinę būklę. Galima atlikti
18
perkutaninę šliužo fiksaciją prie ventralinės pilvo sienos ,,Blind Stich“; perkutaninę šliužo fiksaciją prie ventralinės pilvo sienos ,,Grymer ir Sterner“, patobulintą ,,Toggle Suture“; šliužo atstatymą ir fiksavimą laparoskopu; omentopeksiją per dešinę pusę; abomasopeksiją. Dažniausiai gamyboje atliekama paprasčiausia perkutaninė šliužo fiksacija prie ventralinės pilvo sienos ,, Grymer ir Sterner“, patobulinta ,,Toggle Suturner“, atliekant šiuo metodu, šliužas gražinamas į fiziologinę padėtį ir prifiksuojamas prie pilvo sienos (4).
19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Magistro tiriamasis darbas atliktas 2019 metais, X žemės ūkio bendrovėje. Ūkyje laikoma virš 1000 melžiamų pieninių galvijų. Iš viso ūkyje laikomi kartu su prieaugliu virš 3000 galvijų. Laikomos veislės: Lietuvos žaliosios, Lietuvos juodmargės, airšyrai bei jų mišrūnai.
Šiame ūkyje galvijai laikomi palaidu būdu, tad nevaržomai gali judėti, gyvena bandose, suskirstytose pagal laktacijos dienas ar užtrūkinimo tarpsnį. Kiekvienas galvijas grupėje turi guoliavietę, ji išklota guminiu, paminkštinančiu kilimėliu, tad karvės gali pailsėti, jaučiasi komfortiškai, apsaugo tešmenis nuo peršalimo ir sumušimų. Takai grupėse valomi automatiškai, mechanizuotai, todėl grupėse yra pastovi tvarka, neprisikaupia didelis kiekis mėšlo. Galvijai ėda bendrą mišrų pagal laktacijos dienas sudarytą racioną. Tyrimui atlikti buvo naudojami galvijai iš tų pačių užtrūkinimo ir šviežiapienių grupių, tad laikymo sąlygos ir pašaras buvo identiški.
Tyrimui atlikti buvo atrinkta 40 Lietuvos juodmargių veislės karvių, jos buvo antros ir vėlesnės laktacijos. Atrinktos karvės buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirma grupė – kontrolinė grupė (n=20) ir antra grupė – bandomoji (n=20). Šios grupės karvėms pagal tiriamąjį darbą buvo įstatytas Kexxtone® preparatas į didįjį prieskrandį.
Pirmiausia, likus 4 savaitėms iki numatomo apsiveršiavimo, bandomajai grupei buvo sudėti Kexxtone® preparato boliusai į didįjį prieskrandį (1pav.). Atlikti šiai manipuliacijai galvijai buvo prifiksuoti, galvas įkišant į fiksatorių. Boliuso įvedimo į didįjį prieskrandį procesas prasideda nuo boliuso numerio ir galvijo numerio suvedimo į sąrašą, nes blogai patalpinus boliusą į didįjį prieskrandį, galvijas gali po tam tikro laiko jį atryti ir išspjauti, todėl norint lengviau identifikuoti, surašomas sąrašas. Boliusas įstatomas į specialų prietaisą. Viena ranka apglėbiama galvijo galva ir suimama už viršutinio žandikaulio bedančio krašto. Galvijui užvertus galvą ir išžiodžius, įstumiamas prietaisas su boliusu į burnos ertmę ir iš lėto stumiamas žemyn link ryklės. Galvijui pradėjus ryti, jaučiamas palengvėjimas stumiant. Įvedus visą prietaisą ir įsitikinus, kad esama stemplėje, paspaudžiamas rankenoje esantis mygtukas, kuris išstumia boliusą iš prietaiso. Toks veiksmas atliekamas 20 bandomosios grupės karvių.
Likus 2 savaitėms prieš numatomą veršiavimosi datą, buvo atliktas kraujo tyrimas visiems galvijams ir kontrolinei, ir bandomajai grupei. Imant kraują iš galvijų, jie buvo fiksuojami, kad ramiai stovėtų, būtų galima saugiai paimti kraują. Galvijai fiksuojami, taip pat kaip ir dedant boliusą, jiems įkišus galvas į fiksatorių. Kraujas imamas iš uodegos venos (vena coccigea). Speciali vienkartinė adata įsukama į plastikinį, mėgintuvėlį gaubiantį, laikiklį. Pakėlus uodegą, suradus per vidurį uodegos
20
griovelį, papalpavus pirštu ir radus uodegos veną, ta vieta aseptizuojama, laikantis antiseptikos reikalavimų ir duriama adata į veną. Prijungiamas vakuuminis mėgintuvėlis, laukiama kol prisipildys kraujas iki reikiamo kiekio, tuomet atjungiamas mėgintuvėlis, ištraukiama adata iš venos, dūrimo vieta prispaudžiama vatos tamponėliu, keičiama adata ir viskas kartojama sekančiam galvijui. Kraujas imamas į vakuuminį, raudonu antgaliu mėgintuvėlį, skirta atlikti kraujo biocheminį tyrimą, su koaguliantu (BD Vacutiner, Naujasis Džersis, JAV). Taip pat β -hidroksibutiratų koncentracija kraujyje tirta visiems 40 galvijų. Atlikti tyrimą buvo panaudota rankinis matuoklis „Freestyle Optium Neo“, gamintojas „Abbott Diabetes Care, Inc.“ (JK). Tyrimui buvo naudotos to paties gamintojo „Abbott Diabetes Care, Inc“, (JK) hidroksibutiratų kiekio kraujyje tyrimo juostelės „Optium™ β-Ketone Test Strips“, (JK). Tyrimas atliekamas taip: laikantis antiseptikos reikalavimų nuvaloma išorinė ausies dalis, kur bus duriama adata, imama vienkartinė adata, užspaudžiama ausis, išryškėjus kraujagyslėms, duriama su vienkartine adata į kraujagyslę, susidarius kraujo lašui, paruošiama juostelė, įstatoma į aparatą ir prietaisui parodžius, kad galima atlikti tyrimą, juostelę priglaudžiame prie kraujo lašo. Palaukiame 5 sekundes ir turime rezultatą. Toks veiksmas atliekamas visiems 40 galvijų. Kraujo ėmimas į mėgintuvėlius, jo tyrimas ir greitasis β -hidroksibutiratų koncentracijos kraujyje nustatymas visiems galvijams (n=40) buvo atliktas ir antrąjį kartą, 3 savaitės po apsiveršiavimo. Tą pačią dieną buvo paimti pieno mėginiai. Pieno mėginiai buvo paimti į specialius, plastmasinius, neturinčius įtakos vėlesnei analizei ir rezultatams, 50ml mėgintuvėlius. Jų forma pritaikyta, kad transportuojant būtų išvengta riebalų susimušimo. Talpoje yra konservuojanti medžiaga, kad nepakistų pieno parametrai. Pieno mėginys imamas iš specialios kolbos, kuri prijungta prie kiekvienos karvės melžimo aparato sistemos individualiai. Pasibaigus melžimui, kolba yra nuimama, pamaišomas pienas ir supilamas į mėgintuvėlį, maždaug 2/3. Susirinkus mėginius, jie transportuojami į VĮ ,,Pieno tyrimai” ir ten atliekama pieno analizė, tiriami pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėja. Gauti rezultatai lyginami tarp kontrolinės grupės karvių ir bandomosios grupės karvių. Visoms tiriamoms karvės (N=40) pirmą savaitę po apsiveršiavimo buvo atliekami klinikiniai sveikatos tyrimai, o kitas dvi savaites karvių sveikatingumas buvo sekamas bandos valdymo programa. Iš viso karvių sveikatingumas buvo sekamas trys savaites.
Gavus visus kraujo, pieno ir sveikatingumo rezultatus, buvo lyginami kontrolinės grupės karvių rezultatai su bandomosios grupės karvių, kurioms buvo naudojamas Kexxtone® preparatas užtrūkinimo II trimestre.
Kraujo biocheminiai tyrimai buvo atlikti LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoje. Kraujo mėginiai iš pradžių buvo centrifuguojami. Naudojama ,,Hettich EBA200“ (Tuttlingen, Vokietyja) centrifūga. Po centrifugavimo gautas kraujo serumas buvo tiriamas naudojant automatinį
21
kraujo analizatorių „Hitachi 705“ (Hitachi, Tokijas, Japonija). Iš galvijų kraujo serumo buvo tiriamos: gliukozės, bendrųjų baltymų, albuminų, kalcio, magnio, fosforo ir fermentų AST, ALT koncentracijos.
Pieno mėginio tyrimas buvo atliktas VĮ ,,Pieno tyrimai“ laboratorijoje. Naudojant infraraudonųjų spindulių prietaisą – Laktoskopą buvo nustatomi pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėja. Gavus rezultatus, duomenys suvedami į bendrą sistemą internetinėje duomenų bazėje.
Tyrimo duomenys susisteminti naudojant Microsoft Excel programą, o statistiniai skaičiavimai atlikti naudojant SPSS statistinių skaičiavimų paketą. Rezultatai statistiškai patikimais laikyti, kai P<0,05; P<0,01; P<0,001.
22
3.
TYRIMO REZULTATAI
3.1. Bandomosios ir kontrolinės karvių grupių biocheminių kraujo rezultatų
analizė ir palyginimas 2 savaitės prieš apsiveršiavimą
1pav.BHB ir GLU kiekio palyginimas kraujyje tarp grupių prieš apsiveršiavimą.
Tiriant karves prieš apsiveršiavimą tarp BHB koncentracijų bandomojoje ir kontrolinėje grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo (P>0,05), tačiau gliukozės koncentracijos skyrėsi statistiškai reikšmingai (P<0,05). Bandomosios grupės karvių buvo 1,12 karto didesnė gliukozės koncentracija nei kontrolinės grupės. Bandomosios grupės karvių gliukozės koncentracija kraujyje buvo (2.07±0,12mmol/L), tuo tarpu kontrolinės grupės – (1,73±0,09mmol/L). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
0.38 ± 0.04 1.73 ± 0.09 0.43 ± 0.04 2.07 ± 0.12 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5
BHB (mmol/L) GLU (mmol/L)
BHB ir GLU kiekiai 2 savaitės prieš
apsiveršiavimą
23
2pav. Kepenų parametrai kraujyje prieš apsiveršiavimą.
Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo pastebėti likus 2 savaitėms prieš numatomą apsiveršiavimą lyginant bendrųjų baltymų kiekį, ALB ir AST (P<0,01). Bandomosios grupės karvių šių rodiklių koncentracijos buvo atitinkamai 1,36, 1,21 ir 1,41 karto didesnės, lyginant su kontrolinės grupės karvėmis. Bendri baltymai bandomosios grupės galvijų (49,51±3,59g/L), o kontrolinės (36,46±1,04g.L). ALB kiekis kraujyje bandomosios grupės karvių (28,81±1,30g/L), tuo tarpu kontrolinės (23,8±0,76). Fermento AST koncentracija bandomosios grupės karvių (62,1±4,99U.L), o kontrolinės grupės (43,9±2,15U/L). Tarp ALT kiekių kraujyje statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo pastebėta (P>0,05). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
24
Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo matomi lyginant tiriamųjų karvių grupių makroelementų koncentracijų vidurkius prieš apsiveršiavimą. Ca 1,18 (P<0,01), Mg 1,11 (P<0,05), o P 1,37 (P<0,01) karto buvo daugiau pas bandomosios grupės karves. Kalcio kiekis kraujyje bandomosios grupės galvijų buvo (1,96±0,08mmol/L), kai tuo tarpu kontrolinės grupės (1,66±0,04mmol/L). Magnio kiekis kraujyje bandomosios grupės galvijų (0,79±0,02mmol/L), o kontrolinės grupės (0,71±0,01mmol/L). Bandomosios grupės karvių kraujyje fosforo nustatyta (1,55±0,14mmol/L), kontrolinės grupės (1,13±0,04mmol/L). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
3.2. Kontrolinės ir bandomosios grupės karvių biocheminių kraujo rezultatų
analizė ir palyginimas 3 savaitės po apsiveršiavimo
4 pav. BHB ir gliukozės kiekio palyginimas kraujyje tarp grupių.
Grafike Nr. 4 matoma, kad ištirtų karvių kraujyje 3 savaitės po apsiveršiavimo statistiškai reikšmingų skirtumų tarp BHB skirtingų grupių karvių nepastebėta (P>0,05). Tačiau pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gliukozės koncentracijų (P<0,05). Bandomosios grupės karvių 1,16 karto gliukozės koncentracija kraujyje buvo didesnė, lyginant su kontrolinės grupės. Bandomosios ir kontrolinės karvių grupių kraujyje gliukozės kiekis atitinka normos ribas. Kontrolinės grupės karvių gliukozės vidurkis kraujyje (2,69±0,12mmol/L). Bandomosios grupės karvių gliukozės vidurkis (3.13±0,14mmol/L). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
25
5 pav. Kraujo kepenų parametrų palyginimas tarp bandomosios ir kontrolinės grupių karvių
Atlikus tyrimą statistiškai reikšmingi skirtumai pastebėti tiriant bendrą baltymų kiekį (P<0,05) ir ALT (P<0,01), tačiau tiriant ALB ir AST kiekius, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo pastebėta (P>0,05) (5 pav.). Bendras baltymų kiekis ir ALT buvo 1,09 ir 1,18 karto atitinkamai didesni kontrolinės grupės karvėms. Bendras baltymų kiekio vidurkis kontrolinės grupės karvių buvo (63,79±1,34g/L), o bandomosios – (58,52±1,46g/L). ALT kepenų parametrų vidurkis kraujyje kontrolinės grupės karvių – (23,1±1,00IU/L), bandomosios grupės – (19,53±0,78IU/L). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
26
Gautuose rezultatuose matyti, kad statistiškai reikšmingas skirtumas buvo gautas tik tarp Mg koncentracijų (P<0,05). Kontrolinės grupės karvių kraujo serumo Mg koncentracija buvo 1,08 karto didesnė, nei bandomosios karvių grupės kraujo serume. Kontrolinės karvių grupės magnio kiekio vidurkis kraujyje gautas (0,95±0,01mmol/L), o bandomosios grupės (0,88±0,02mmol/L). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
3.3. Kontrolinės ir bandomosios karvių grupės biocheminių kraujo rezultatų
analizė ir palyginimas prieš ir po apsiveršiavimo
7 pav. Kraujo rodiklių (BHB ir GLU) kitimas tarp grupių prieš ir po apsiveršiavimo
BHB kontrolinės ir bandomosios karvių grupės statistiškai reikšmingai nepakito, tačiau GLU statistiškai reikšmingai kito tiek kontrolinės, tiek bandomosios grupės karvių (P<0,001). Kontrolinės grupės karvių GLU padidėjo 1,55 karto, o bandomosios 1,51 karto. Prieš apsiveršiavimą kontrolinės grupės karvių gliukozės kiekis buvo (1,73±0,09mmol/L), o po apsiveršiavimo padidėjo iki (2,69±0,12mmol/L). Bandomosios grupės karvių gliukozės kiekis prieš apsiveršiavimą (2,07±0,12mmol/L), po apsiveršiavimo padidėjo iki (3,13±0,14mmol/L). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
27
8pav. Kepenų rodiklių kaita tarp grupių, prieš ir po apsiveršiavimo
Kontrolinės karvių grupės visi rodikliai padidėjo statistiškai reikšmingai (P<0,001), kai tuo tarpu bandomosios karvių grupės nežymus, statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tik tiriant bendrus baltymus (P<0,05). Bandomosios grupės karvių, bendrų baltymų kiekis padidėjo 1,2 karto, prieš apsiveršiavimą buvo (49,51±3,59g/L), po apsiveršiavimo padidėjo iki (58,52±1,46g/L). Bandomosios grupės karvių AST, ALT, ALB padidėjo nežymiai ir išliko stabilūs (P>0,05). Kontrolinės grupės karvių AST padidėjo 1,67, bendri baltymai 1,75, ALB 1,31, o ALT 1,74 karto. Kontrolinės grupės galvijų kepenų parametras AST prieš apsiveršiavimą nustatytas (13,25±2,15U/L), po apsiveršiavimo padidėjo iki (23,1±3,24U/L). Bendrų baltymų koncentracija kraujo serume prieš apsiveršiavimą (36,46±1,04g/L), po apsiveršiavimo padidėjo iki (63,79±1,34g/L). Taip pat ALB prieš apsiveršiavimą buvo (23,80±0,76g/L), o po apsiveršiavimo padidėjo iki (31,09±0,86g/L). Bei ALT kepenų parametras prieš apsiveršiavimą nustatytas (13,25±1,13U/L), o po apsiveršiavimo (23,1±1,00U/L). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
28
9 pav. Makroelementų kraujyje palyginimas tarp grupių, prieš ir po apsiveršiavimo
Atlikus tyrimą buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas makroelementų padidėjimas kontrolinės grupės karvių kraujo serume (P<0,001). Bandomosios grupės karvių serume statistiškai reikšmingai padidėjo tik magnio kiekis kraujyje (P<0,01). Kiti makroelementai bandomosios grupės karvėms išliko stabilūs (P>0,05) (9 Pav.). Kontrolinės grupės karvėms magnis ir kalcis padidėjo po 1,3 karto, o fosforas 1,5 karto. Bandomosios grupės karvėms magnis padidėjo tik 1,1 karto. Kontrolinės grupės karvėms magnis prieš apsiveršiavimą buvo (0,71±0,01mmol/L), po apsiveršiavimo padidėjo iki (0,95±0,01mmol/L). Kalcis kraujyje prieš apsiveršiavimą buvo (1,66±0,04mmol/L), o po apsiveršiavimo padidėjo iki (2,22±0,03mmol/L). Fosforas buvo nustatytas prieš apsiveršiavimą (1,13±0,03mmol/L), po apsiveršiavimo padidėjo iki (1,75±0,04mmol/L). Bandomosios grupės karvėms prieš apsiveršiavimą magnio kiekis kraujyje nustatytas (0,79±0,02mmol/L), po apsiveršiavimo padidėjo iki (0,88±0,02mmol/L). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
29
3.4. Bandomosios ir kontrolinės karvių grupių pieno rodikliai 3 savaitės po
apsiveršiavimo
1lentelė. Pieno rodikliai (riebalai, baltymai, laktozė ir urėja) bandomosios ir kontrolinės grupių.
10pav. Pieno rodiklių kitimas bandomojoje ir kontrolinėje grupėse.
Bandomosios karvių grupės pieno sudėties rodikliai po apsiveršiavimo nesiskyrė nuo kontrolinės grupės karvių (P>0,05). Grafike už (±) ženklo žymimas standartinis nuokrypis.
Minimali riba Maksimali riba
Kontrolinė 18 3,83 1,251 0,295 3,206 4,45 1,97 6,88 Bandomoji 20 4,57 1,353 0,303 3,937 5,203 2,52 7,23 Kontrolinė 20 3,46 0,368 0,082 3,287 3,631 2,83 4,41 Bandomoji 20 3,48 0,363 0,081 3,312 3,652 2,83 4,27 Kontrolinė 19 4,66 0,145 0,033 4,589 4,728 4,32 4,9 Bandomoji 20 4,55 0,213 0,048 4,449 4,648 4,02 4,93 Kontrolinė 20 16,4 6,809 1,522 13,213 19,587 5 26 Bandomoji 20 16,15 6,73 1,505 13 19,3 4 30 Riebalai, % Rodiklis 0,089 Grupė Imtis Vidurkis Standartinis
nuokrypis Standartinė vidurkio paklaida Pieno rodikliai Baltymai, % 0,843 Laktozė, % 0,069 Urėja, mg 0,908
95% Pasikliautinis intervalas Mažiausias aptiktas kiekis Didžiausias aptiktas kiekis Statistinis patikimumas (P)
30
3.5. Tiriamųjų grupių, kontrolinės ir bandomosios karvių sveikatingumas po
apsiveršiavimo
2lentelė. Dviejų grupių karvių sveikatos sutrikimų dažnis po apsiveršiavimo.
11pav. Kontrolinės karvių grupės sveikatos sutrikimai.
12 pav. Bandomosios karvių grupės sveikatos sutrikimai.
Matomas procentinis ligų pasiskirstymas tiriamosiose grupėse. Nors bandomojoje grupėje sergančių karvių buvo mažiau ir mažesnė ligų įvairovė nei kontrolinėje grupėje, tačiau statistiškai patikimų rezultatų gauti nepavyko (P>0,05). Tarp bandomosios grupės karvių ketozių nebuvo nustatyta, kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje buvo nustatyti 2 atvejai.
Sveikos Ketozė Mastitas Parezė Placentos susilaikymas Kontrolinė grupė 14 2 2 1 1 Bandomoji grupė 17 0 3 0 0
31
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Vykdant magistrinio darbo tyrimą X žemės ūkio bendrovėje, buvo dirbama su galvijais. Buvo imami kraujo mėginiai prieš ir po apsiveršiavimo. Imami pieno mėginiai ir sveikatingumo tyrimai buvo atlikti po apsiveršiavimo. Surinkti duomenys buvo susisteminti ir analizuoti, lyginant tirtų parametrų pokyčius tarp kontrolinės ir bandomosios grupių. Tyrimo metu buvo sudarytos dvi karvių grupės. Pirmoji – kontrolinė grupė (N=20). Antroji – bandomoji (N=20), kurios karvėms prieš apsiveršiavimą buvo įvesti į didįjį prieskrandį Kexxtone® boliusai. Tyrimo metu buvo analizuojami kraujo parametrai: BHB, gliukozė, bendri baltymai, albuminai, kalcis, magnis, fosforas ir fermentai AST, ALT. Taip pat pieno parametrai: riebalai, baltymai, laktozė ir urėja.
Tyrimo metu analizuojant duomenis, nustatyta, kad po apsiveršiavimo kontrolinės grupės karvėms nežymiai padidėjo BHB ir gliukozės kiekiai lyginant su duomenimis prieš apsiveršiavimą. Bandomosios grupės karvėms BHB išliko nepakitęs, o gliukozės koncentracija padidėjo po apsiveršiavimo ir lyginant su kontrolinės grupės karvių buvo 1,16 karto didesnė. Statistiškai reikšmingi duomenys tarp kontrolinės ir bandomosios karvių grupių aptikti tik tarp gliukozės koncentracijos pokyčių (P<0,05). Tiek prieš apsiveršiavimą, tiek po apsiveršiavimo, gliukozės koncentracija buvo reikšminga (P<0,001), ir ji padidėjo abejų grupių karvėms po apsiveršiavimo. S. Kasap ir kitų autorių tyrimo duomenimis, naudojant Kexxtone® preparatą, po apsiveršiavimo karvių kraujyje padidėjo gliukozės kiekis ir galimai dėl to kraujyje randama mažesnis BHB kiekis. Taip pat šių autorių tyrime teigiama, kad naudojant šį preparatą, prieš apsiveršiavimą karvėms pagerinamas apetitas, ko pasėkoje suėdama daugiau pašaro, susidaro mažesnė rizika išsivystyti neigiamam energijos balansui, taip pat nustatyta, kad monenzinas slopina trigliceridų kaupimąsi kepenyse (22, 13).
S. Kasap ir kitų autorių atliktame tyrime jokių reikšmingų skirtumų tarp monenzino ir makroelementų nebuvo pastebėta (13). Tačiau T.F. Duffield ir kitų autorių atliktame tyrime nustatyta, kad bandomosios grupės karvėms po apsiveršiavimo makroelemento fosforo kiekis sumažėjo, tačiau šis rodiklis priimtas kaip netikras, nes neturi fiziologinio paaiškinimo. Kraujo serume kalcio koncentracijai įtakos monenzino preparatas neturi. Kalcio kiekyje reikšmingo poslinkio nepastebėta. Atliekant mūsų tyrimą ir analizuojant kraujo serume nustatytas makroelementų koncentracijas po apsiveršiavimo, gauti rezultatai iš dalies sutapo su S. Kasap ir kt. gautais rezultatais, tačiau mes nustatėme statistiškai reikšmingą Mg koncentracijos kitimą (P<0,05). Magnio kiekis buvo 1,08 karto didesnis kontrolinės grupės karvėms nei bandomosioms. Tačiau lyginant prieš ir po apsiveršiavimo,
32
magnio kiekis bandomosios grupės karvėms reikšmingai padidėjo (P<0,01). Keičiantis karvių fiziologiniam statusui, kinta ir magnio kiekis kraujyje. Visi kiti tirti makroelementai tarp jų ir fosforas, bandomosios grupės karvėms išliko stabilūs (P>0,05). Taigi aptariant rezultatus galima teigti, kad monenzinas neturi įtakos makroelementų kiekio pasikeitimams kraujyje, parametrai išlieka stabilūs (22)
Pasak X. P. Li, kepenų funkcinę veiklą galima stebėti vertinant fermentus ALT ir AST. ALT ir AST vaidina svarbų vaidmenį amino rūgščių metabolizme ir gliukoneogenezėje kepenyse. Pažeisti hepatocitai galiausiai išskiria ALT ir AST į kraują. Todėl kraujo plazmoje ALT ir AST fermentų padidėjimo lygis laikomas kepenų funkcijos sutrikimais. Bendrų baltymų kiekis kraujo serume gali parodyti uždegiminį procesą, jei šis parametras padidėja ir viršija normas. Organizme esant lėtiniam uždegiminiam procesui, kepenų sutrikimams, nustatyta, kad sumažėja ALB kiekis kraujyje (26). Naudojant monenzino preparatą, L. Z. Zahra su kitais autoriais pastebėjo, kad AST koncentracija prieš apsiveršiavimą buvo didelė, bet po apsiveršiavimo ji ženkliai sumažėjo. ALT kepenų parametras nėra toks specifinis, kaip kiti (15). Taigi stebint mūsų tyrime gautus rezultatus, iš kepenų parametrų, kraujyje prieš apsiveršiavimą statistiškai reikšmingi skirtumai buvo pastebėti lyginant bendrą baltymų kiekį, ALB ir AST (P<0,01). Bandomosios grupės karvėms šių rodiklių koncentracijos buvo atitinkamai 1,36, 1,21 ir 1,41 karto didesnės, lyginant su kontroline grupe. Po apsiveršiavimo buvo reikšmingi bendri baltymai (P<0,05) ir ALT (P<0,01). Šie kraujo parametrai buvo nustatyti didesni kontrolinės grupės karvėms. Analizuojant tų pačių grupių karvių, prieš ir po apsiveršiavimo, kraujo duomenis, nustatyta, kad bandomosios grupės karvėms nežymus, statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tik tiriant bendrus baltymus (P<0,05). Kiti rodikliai pakilo nežymiai ir išliko stabilūs (P>0,05). Stebint bandomosios grupės karvių tyrimo duomenis, galima teigti, kad naudojant monenzino preparatą kepenų parametrai išliko stabilūs, ar truputį pakilo, tačiau visi išliko fiziologinės normos ribose.
Pieno riebalai, baltymai, laktozė neturi koreliacijos su monenzinu, tad atlikus tyrimus paaiškėjo, kad duomenys nesiskyrė tarp grupių (16, 22, 5). Atlikus tyrimą ir išanalizavus duomenis pastebėta, kad bandomosios grupės karvių pieno sudėties rodikliai po apsiveršiavimo nesiskyrė nuo kontrolinės grupės ir buvo statistiškai nepatikimi (P>0,05). Galima prieiti prie išvados, kad tyrimo duomenys atitiko su kitų autorių atliktų tyrimų duomenimis. Monenzinas neturi įtakos pieno rodikliams.
Vertinant ligų pasireiškimą po apsiveršiavimo, pastebėta, kad bandomosios grupės sergančių karvių buvo mažiau ir mažesnė ligų įvairovė nei kontrolinės grupės. Tačiau statistiškai patikimų rezultatų gauti nepavyko (P>0,05). Bandomosios grupės karvėms, naudojant monenzino preparatą,
33
klinikinės ketozės nebuvo nustatyta, kai tuo tarpu tarp kontrolinės grupės karvių buvo nustatyti du atvejai. Remiantis T. F. Duffield ir kitų autorių atliktais tyrimais nustatyta, kad karvių grupė, kurioje naudotas monenzino preparatas ženkliai sumažina BHB skaičių kraujyje po apsiveršiavimo. Ko pasėkoje mažėja rizika susirgti subklinikine ar klinikine ketoze. Taip pat nustatyta, kad naudojant šį preparatą sumažėja rizika neigiamui energijos balanso pasireiškimui po apsiveršiavimo (22).Todėl naudojant Kexxtone®, galime išvengti kitų ligų pasireiškimo po apsiveršiavimo: šliužo dislokacijos, placentos užsilaikymo, metrito, endometrito. Taigi, mūsų tyrimo duomenys sutampa su kitų autorių atliktų tyrimų duomenimis. Monenzino preparatas, kaip prevencinė priemonė padeda išvengti tipinių ligų pasireiškimo periode po apsiveršiavimo.
34
IŠVADOS
1. Įvertinus kraujo serumo biocheminius parametrus, matomi teigiami pokyčiai bandomosios grupės karvėms po apsiveršiavimo. Naudojant monenzino preparatą, gliukozės koncentracija kraujyje prieš ir po apsiveršiavimo buvo didesnė už kontrolinės grupės karvių. Bandomosios grupės karvėms prieš ir po apsiveršiavimo BHB išliko nepakitęs. Didžioji dalis kraujo biocheminių parametrų prieš apsiveršiavimą bandomosios grupės karvėms buvo didesni nei kontrolinės grupės karvėms. O po apsiveršiavimo bandomosios grupės karvėms kraujo biocheminiai rodikliai stabilizavosi, kai tuo tarpu kontrolinės grupės karvių kraujo rodikliai kilo.
2. Įvertinus pieno sudėties rodiklių pokyčius tiriamosiose grupėse, nustatyta, kad monenzinas įtakos pieno sudėties rodikliams neturi. Rezultatai gauti nepatikimi.
3. Remiantis mūsų, T. F. Duffield ir kitų autorių atliktų tyrimų rezultatais, galime teigti, kad preparatas Kexxtone® teigiamai veikia karvių sveikatingumą ir mažina riziką susirgti būdingoms ligoms po apsiveršiavimo. Tyrime nustatėme, kad bandomosios grupės klinikine ketoze sergančių karvių nebuvo, o kontrolinėje grupėje nustatyta 2 klinikinės ketozės atvejai.
35
PASIŪLYMAI / REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į X ūkio gautus tyrimų rezultatus, galima būtų rekomenduoti Kexxtone® preparatą prieš apsiveršiavimą kaip prevencinę priemonę karvėms, siekiant sumažinti ligų pasireiškimą laikotarpyje po apsiveršiavimo. Stebint gautus ligų po apsiveršiavimo rezultatus, šis preparatas sumažina riziką susirgti ketoze po apsiveršiavimo.
36
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovui, Mindaugui Televičiui, už pagalbą rašant magistrinį darbą, atliekant ir analizuojant magistrinio darbo tyrimus.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. (2020 m. 09 21 d.). Nuskaityta iš Veterinarinių vaistų registras:
https://ec.europa.eu/health/documents/community-egister/2013/20130128125085/anx_125085_lt.pdf
2. Agency European Medicines science medicines health. (2013 m. 02 13 d.). Nuskaityta iš Kexxtone: https://www.ema.europa.eu/en/medicines/veterinary/EPAR/kexxtone#product-information-section
3. Antanaitis, R. (2017). GALVIJŲ NEUŢKREČIAMOSIOS VIRŠKINIMO ORGANŲ LIGOS. Kaunas.
4. Audrius Kučinskas, Ramūnas Antanaitis. (2012). ŠLIUŽO DISLOKACIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos veterinarijos fakulteto tarybos posėdyje 2012-09-11 (protokolo Nr. 07).
5. C. R. Mullins , L. K. Mamedova , M. J. Brouk , C. E. Moore , H. B. Green , K. L. Perfield , J. F. Smith J. P. Harner, B. J. Bradford. (2011). Effects of monensin on metabolic parameters, feeding behavior, and productivity of transition dairy cows . Journal of dairy science, 1323– 1336.
6. Dr. David Hurley, Dr. Robert Collier, Dr. Tanya Gressley, Dr. Don Beitz, Dr. Fred Owens , Dr. Corwin Nelson, Dr. Greg Penner , Dr. Timothy Hackman, Dr. Phillip Lancaster , Dr. James MacDonald , Dr. Flávio A.P. Santos , Dr. Hélène Lapierre , Dr. Frank M. (2014). 25th ANNUAL FLORIDA RUMINANT NUTRITION SYMPOSIUM. FLORIDA RUMINANT NUTRITION SYMPOSIUM , (p. 1-190). Florida.
7. DVM, R. M. (2015). Bovine Reproduction. Pondicherry: Wiley Blackwell.
8. EL Packer, EH Clayton, PMV Cusack. (2011). Rumen fermentation and liveweight gain in beef cattle treated with monensin and grazing lush forage. Australian Veterinary Journal, 338-345.
9. J. Bruuna, A.K. Ersbølla, L. Alban. (2002). Risk factors for metritis in Danish dairy cows. Preventive Veterinary Medicine, 179-190.
38
10. J. M. Huzzey, T. F. Duffield, S. J. LeBlanc, D. M. Veira, D. M. Weary, M. A. G. von Keyserlingk. (2009). Short communication: Haptoglobin as an early indicator of metritis. American Dairy Science Association, 621-625.
11. J. P. GOFF, R. L. HORST. (1997). Physiological Changes at Parturition and Their Relationship to Metabolic Disorders. PHYSIOLOGY AND MANAGEMENT, 1260-1268. 12. Jessica L. Gordon, Stephen J. LeBlanc, Todd F. Duffield. (2013). Ketosis Treatment in
Lactating Dairy Cattle. Vet Clin Food Anim, 1-13.
13. Kasap S., Erturk M., Mecitoglu Z., Dulger H., Babaeski S., Kennerman E. (2020). Determination of the effects of a monensin capsule (continuous-release capsule) on metabolic parameters in transition dairy cows. Veterinary medicine - science and practice, 512-516. 14. Kexxtone (Canada). (2020 m. 10 21 d.). Nuskaityta iš Drugs.com Know more. Be sure.:
https://www.drugs.com/vet/kexxtone-can.html
15. L. C. Zahra, T. F. Duffield, K. E. Leslie, T. R. Overton, D. Putnam, S. J. LeBlanc. (2006). Effects of Rumen-Protected Choline and Monensin on Milk Production and Metabolism of Periparturient Dairy Cows. Journal of dairy science, 4808-4818.
16. L.J. Erasmus, P.H. Robinson, A. Ahmadi, R. Hinders, J.E. Garrett. (2005). Influence of prepartum and postpartum supplementation of a yeast culture and monensin, or both, on ruminal fermentation and performance of multiparous dairy cows. Animal Feed Science and Technology, 219-239.
17. M. J. Giuliodori , R. P. Magnasco , D. Becu-Villalobos , I. M. Lacau-Mengido , C. A. Risco, R. L. de la Sota. (2013). Metritis in dairy cows: Risk factors and reproductive performance . Journal of Dairy Science, 3621-3631.
18. M. S. Akins, K. L. Perfield, H. B. Green, S. J. Bertics, R. D. Shaver. (2014). Effect of monensin in lactating dairy cow diets at 2 starch concentrations. Journal of Dairy Science, 917-929.
19. M. Steensels, A. Antler, C. Bahr, D. Berckmans, E. Maltz, I. Halachmi. (2016). A decisio n-tree model to detect post-calving diseases based on rumination, activity, milk yield, BW and voluntary visits to the milking robot. The Animal Consortium, 1493-1500.
20. Ontko, J. A. (1964). ON THE BIOCHEMICAL ETIOLOGY OF KETOSIS. Life Sciences, 573-578.
39
21. T. F. Duffield, J. K. Merrill, R. N. Bagg. (2015). Meta-analysis of the effects of monensin in beef cattle on feed efficiency, body weight gain, and dry matter intake. Journal of Animal Science, 4583-4592.
22. T. F. Duffield, S. LeBlanc, R. Bagg, K. Leslie, J. Ten Hag, P. Dick. (2003). Effect of a Monensin Controlled Release Capsule on Metabolic Parameters in Transition Dairy Cows. Journal of dairy science, 1171–1176.
23. THomas H. Herdt, DVM, MS . (2000). RUMINANT ADAPTATION TO NEGATIVE ENERGY BALANCE . VETERINARY CLINICS OF NORTH AMERICA: FOOD ANIMAL PRACTICE , 215-230.
24. Thomas J. Divers, Simon P. Peek. (2008). Rebhund's diseases of daily cattle. Philadelphia: Saunders elsevier.
25. Todd Duffield, DVM, DVSc . (2000). SUBCLINICAL KETOSIS IN LACTATING DAIRY CATTLE . Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice, 231-253.
26. X.P. Li, , Z.L. Tan, J.Z. Jiao, D.L. Long, C.S. Zhou, , K.L. Yi, C.H. Liu, J.H. Kang, M. Wang, F.H. Duan, S.X. Tang, Z.X. He, X.F. Han. (2019). Supplementation with fat-coated rumen-protected glucose during the transition period enhances milk production and influences blood biochemical parameters of liver function and inflammation in dairy cows. Animal Feed Science and Technology, 92-102.
