LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJA
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Gintar÷ Dovidaitien÷
Pašarų priedo Orego - STIM įtaka žindomų ir nujunkytų
paršelių augimui
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷: Doc. dr. J. Černauskien÷
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Yra atliktas mano pačios“
1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
2. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA LIETUVIŲ KALBA... 4
SANTRAUKA ANGLŲ KALBA ... 6
1. ĮVADAS... 8
2.1 RŪGŠTIKLIAI, JŲ KILMö... 9
2.2 ORGANINöS RŪGŠTYS IR JŲ DRUSKOS... 10
2.3 RŪGŠTIKLIŲ VEIKIMO MECHANIZMAS... 14
2.4TEIGIAMOS RŪGŠTIKLIŲ SAVYBöS... 15
2.5ŽINDUKLIŲ PARŠELIŲ AUGINIMAS IKI NUJUNKYMO... 16
2.6RŪGŠTIKLIS OREGO –STIM ® ... 19
2.7RŪGŠTIKLIŲ PANAUDOJIMO EFEKTYVUMAS GYVULININKYSTöJE... 21
2.7LITERATŪROS APIBENDRINIMAS... 22
3. DARBO METODIKA ... 24
3.1BANDYMŲ ATLIKIMO SCHEMA... 24
3.2BANDYME NAUDOTŲ PAŠARŲ CHARAKTERISTIKA... 29
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 30
4.1GAUTŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS... 33
5. IŠVADOS ... 35
4
Santrauka lietuvių kalba
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJA GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Magistro baigiamasis darbas
Pašarų priedo Orego - STIM įtaka žindomų ir nujunkytų paršelių augimui
Gint ar÷ Dovid ai ti en ÷
Darb o v ad ov ÷: Do c. dr. J anina Černaus ki en÷
Darbo apimtis: 40 psl., lentelių skaičius: 9. Literatūros šaltiniai: 62.
Gyvulių mitybai skirti rūgštikliai yra rinkoje jau apie 30 metų. Žindomi paršeliai yra veikiami įvairių fiziologinių ir aplinkos veiksnių. Šiuo laikotarpiu yra tikslinga naudoti augimą skatinančias medžiagas, tokias kaip, organin÷s rūgštys.
Rūgštikliai - tai daugiausia organiniu pagrindu paruošti mišiniai, gerinantys gimusių ir atjunkytų nuo motinų gyvūnų virškinimo trakto veiklą, mažinantys viduriavimą ir gerinantys jų augimą .
Band ymo ti ksl as : Nustatyti pašarų rūgštiklio Orego - STIM įtaką žindomų ir nujunkytų paršelių sveikatai, augimo spartai bei pašarų sąnaudoms.
Siekiant šio tikslo reik÷jo išspręsti tokius uždavinius: 1. Nustatyti paršelių sveikatingumą;
2. Nustatyti paršelių prieaugius per parą; 3. Nustatyti pašarų ÷damumą kg per parą; 4. Nustatyti pašarų sąnaudas 1 kg prieaugio.
Bandymas buvo atliktas „Berkos“ ūkyje, Kelm÷s rajone, 2011. Bndymui analogų principu buvo atrinkta 12 Lietuvos baltųjų veisl÷s paršavedžių, Jų atvesti 114 paršeli suskirstyti į dvi grupes – kontrolinę ir tiriamąją, po 57 paršelius kiekvienoje. Vidutiniškai vienos paršaved÷s vislumas - 9,5
5
paršelio. Bandymas prad÷tas kai paršeliai buvo 6 dienų amžiaus, t.y. prad÷ję ÷sti koncentruotuosius pašarus. Bandymas baigtas po dviejų m÷nesių, kai paršeliai buvo 66 dienų amžiaus. Paršeliai atjunkyti 35 dienų amžiaus. Bandymas truko 29 dienas iki nujunkymo ir 31 dieną po nujunkymo. Visas bandymas truko 60 dienų.
Tiriamoji grup÷ buvo šeriama pašarais, kurių sud÷tyje buvo Orego - STIM firmos priedas. Gamintojai į šį pašarų priedą įterp÷ kvapnius aromatus, tod÷l paršeliai bei kiaul÷s noriai jį ÷da. Geros skonin÷s savyb÷s (sudarytos iš natūralių aromatinių medžiagų - fenolių) stimuliuoja gerą pašarų suvartojimą. Aromatin÷s medžiagos padidina pašaro skonin÷s savybes, dirgina uoslę ir skatina seilių gamybą.. Kontrolin÷ grup÷ buvo šeriama nepridedant į pašarus jokių priedų. Pašarų ir vandens paršeliai gaudavo iki soties.
Žindomų paršelių svoris buvo nustatytas juos individualiai sveriant taip: bandymo pradžioje t.y. 6 dienų amžiaus, pirmąjį m÷nesį kas dvi savaites, o antrą bandymo m÷nesį - pabaigoje.
Rezultatai.
Prieaugis per parą. Per visą bandymo laikotarpį, t.y 60 dienų, kontrolin÷s grup÷s paršeliai vidutiniškai per parą priaugo 322,19 g, o tiriamosios grup÷s – 339,13 g arba 4,9 proc. daugiau lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
Pašarų suvartojimas. Per visą bandymo laikotarpį t.y. nuo 6 iki 66 amžiaus dienos kontrolin÷s grup÷s paršelių vidutinis pašarų suvartojimas, lyginant su tiriamąja grupe, buvo 1,04 proc. didesnis.
Raktiniai žodžiai: žindomi paršeliai; rūgštikliai; organin÷s rūgštys; žindymas; nujunkymas; Orego - STIM.
6
Santrauka anglų kalba
LITHUANIA UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY
ANIMAL TECHNOLOGY FACULTY DEPARTMENT OF ANIMAL NUTRITION
Master's final work
Feed additive in Oregon - Stim influence of suckling and weaned pigs
Gintare Dovidaitien÷
Labour leader: Doc.dr. Janina Černauskien÷
Work size: Work size: 40 p., The number of tables: 9. References: 62.
Organic acids have been used for more than 30 years. During suckling pigs are exposed to a large variety of physiological and environmental stressors. Intensive research has therefore been directed to the potential of Natural Growth Promoters, like organic acids.
Acidifies - this is mainly based on organic compounds to prepare improving born and weaning from mothers in the animal digestive tract, reduce diarrhea and improving their growth.
Materials and methods. Set the feed acidifies Orego – STIM influence of suckling and post-weaning health, growth rates and feed costs.
To achieve this objective had to decide the following tasks: 1. Set piglets health;
2. Set the gains of piglets during the day; 3. Identify kg feed intake per day; 4. Identify the feed cost of 1 kg gain.
The trial was conducted in a commercial pig farm Berka in Kelm÷. District, 2011. Trial were randomly selected 12 Lithuanian White breed sows, 114 Piglet bring them into two groups - control and
7
experimental, of 57 piglets each. On average, a sow fertility - 9.5 piglets. The trial started when the piglets were 6 days old, started to eat feed. The test shall be completed within two months, when the piglets were 66 days old. Piglets weaned at 35 days of age. The trial lasted 29 days before weaning and 31 days after weaning. The entire test lasted 60 days. The test group was fed a diet containing the Oregon - Stim company additive. Producers of the additive inserted fragrant aromas, and piglets and pigs willing to ingest. Good palatability (consisting of natural flavoring substances - phenols) stimulates good feed intake. Flavourings increase feed palatability characteristics, irritating smell and stimulates saliva production. The control group was fed the feed without adding any additives. Feed and water pigs received ad libitum Suckling piglet weight was determined by weighing them individually as follows: beginning of the test that is 6 days of age, the first month, every two weeks, and the second test a month - at the end.
Results. Piglets had an average start weight of 3,00 kg. Gain per day. During the trial period of 60 days in the control group piglets on average daily gain of 322.19 g and a test group - 339.13 g or 4.9 percent. more compared with the control group (p <0.05). Feed consumption. During the test period, i.e., from 6 to 66 days of age the piglets in the control group the average feed intake, compared with the test group was 1.04 percent. higher.
8
1.
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme yra pažym÷ta, kad pašarai su priedais ar be jų, vartojami ūkin÷s paskirties gyvuliams šerti, negali būti kenksmingi nei jiems, nei žmonių sveikatai.
Pašarų priedai – tai medžiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinimą, skatinantys ūkin÷s paskirties gyvulių produktyvumą, tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais augimo laikotarpiais bei mažinantys žalingą gyvūnų maisto medžiagų apykaitos produktų (ekskrementų) poveikį aplinkai (Lietuvos Respublikos Pašarų įstatymas, 2004).
Pagrindin÷ augimą skatinančių medžiagų funkcija – užtikrinti, kad bakterijos, kurios dalyvauja maisto medžiagų pasisavinimo procese, išliktų virškinamajame trakte. Kai virškinamajame trakte pager÷ja pašarų virškinamumas, tai gyvulio organizmui reikia mažiau pašarų, gyvuliai bei paukščiai geriau ir greičiau auga, mažiau serga, o ir jų m÷šlas mažiau teršia aplinką (Jodkonis ir kt., 2000).
Dauguma antibiotinių augimo stimuliatorių, kurie buvo naudojami anksčiau, dabar uždrausti naudoti Europos Sąjungos šalyse, tod÷l reikalingos alternatyvios priemon÷s, kurios skatintų kiaulių augimą ir palaikytų jų sveikatingumą (Venho, 2000). Intensyvi kiaulininkyst÷ reikalauja ieškoti būdų, kaip gauti didžiausią produktyvumą, esant mažiausioms pašarų sąnaudoms. Viena iš galimų alternatyvių preparatų yra rūgštikliai. Gyvulių mitybai skirti rūgštikliai yra rinkoje jau apie 30 metų. Jų reikšm÷ vis did÷ja, nes daugelis mokslininkų pasteb÷jo, kad panaudojus rūgštiklius gyvūnų š÷rime did÷ja gyvulių kūno mas÷s prieaugis, ger÷ja gyvulių sveikata, rūgštikliai sumažina skrandžio pH, gerina maisto medžiagų absorbciją
Duomenys apie tai, kaip veikia įvairūs preparatai kiaulių organizmo medžiagų apykaitą, kokios doz÷s reikalingos įvairaus amžiaus kiaulų pašaruose, kad pasiekti optimalius rezultatus yra labai svarbūs, kadangi mes patys naudojame tuos produktus. Būtina atsižvelgt į tai, kad preparatai įvesti į pašarus, būtų natūralūs, jų liekanos neliktų galutiniame produkte, nesukeltų atsparumo antibiotikams ir nedarytų kitokio poveikio vartotojo sveikatai (Klandorf et al,1998).
Darbo tikslas. Nustatyti pašarų rūgštiklio Orego-STIM įtaką žindomų ir nujunkytų paršelių sveikatai, augimo dinamikai, pašarų suvartojimui.
Siekiant šio tikslo reik÷jo išspręsti tokius uždavinius: 1. Nustatyti paršelių sveikatingumą;
2. Nustatyti paršelių prieaugius per parą; 3. Nustatyti pašarų ÷damumą kg per parą; 4. Nustatyti pašarų sąnaudas 1 kg prieaugio;
9
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Rūgštikliai, jų kilm÷
Per pastaruosius dešimtmečius buvo plačiai naudojami antibiotikai ir gydymo tikslams ir kaip priedas į pašarų sud÷tį (Visek, 1978 m.). Nuo 2006 m. sausio m÷n. buvo uždrausta naudoti antibiotikus pašarų sud÷tyje. Tod÷l, moksliniuose tyrimuose pagrindinis d÷mesys skiriamas antibiotikų pakeitimui į kitas veiklias medžiagas. Ši nauja pad÷tis leido plačiai prad÷ti naudoti pašarų priedus, tokius kaip rūgštikliai, prebiotikai ir probiotikai (Kamell, 2001).
Mokslin÷je literatūroje ir oficialiuose dokumentuose, ir kasdieniniame gyvenime per paskutinius dešimt metų, o ypatingai paskutiniaisiais metais, plačiai vartojamas terminas rūgštikliai.
Žodis rūgštikliai yra aiškinamas įvairiai. 1989 metais R. Fuller žodį rūgštikliai pasiūl÷ aiškinti taip – tai daugiausiai organinių rūgščių pagrindu paruošti mišiniai, kurie naudingai veikia gyvulio organizmą, pagerina žarnyno mikrobinį balansą, gerina gimusių ir atjunkytų paršelių augimą, virškinamojo trakto veiklą bei mažina viduriavimą.
Rūgštikliai - tai daugiausia organiniu pagrindu paruošti mišiniai, gerinantys gimusių ir atjunkytų nuo motinų gyvūnų virškinimo trakto veiklą, gerinantys jų augimą ir mažinantys viduriavimą (Boling, 2001).
Rūgštikliai naudojami daugiau kaip 30 metų, siekiant sumažinti bakterijų ir pel÷sių augimą dr÷gnuose pašaruose ir tokiu būdu išlaikyti pašaro higienos kokybę. Tai natūralūs, mažo toksiškumo produktai (Kirchgessner and Roth, 1988). Šiuo metu, organin÷s rūgštys yra laikomos perspektyvia alternatyva vietoj antibiotikų gyvūnų mityboje (Gauthier, 2005). Natūralių organinių rūgščių yra augalų ir gyvūnų audiniuose. Organinių rūgščių naudojimas, kaip pašarų priedų, jau yra gerai žinomas (Gauthier, 2005).
Rūgštikliai naudojami kaip pašarų priedai, kurie atlieka teigiamą poveikį gyvulių sveikatai, padeda palaikyti tinkamą virškinamojo trakto mikrofloros pusiausvyrą (Fuller, 1989). Net keletą dešimtmečių buvo atliekami tyrimai, siekiant įrodyti rūgštiklių veiksmingumą. Tik įvertinus gautus duomenis buvo oficialiai leista naudoti įvairias organines rūgštis gyvulių š÷rimui. Rūgštikliai yra puiki alternatyva antibiotiniams augimo stimuliatoriams.
10
Tačiau rūgštikliai n÷ra pagrindin÷ maisto medžiaga, jie naudojami kaip priedas, kuris veikia keisdamas mikrobin÷s populiacijos sud÷tį gyvulio virškinamajame trakte. Rūgštiklių veikimas apima labai didelį spektrą ir jis keičiasi priklausomai nuo pradin÷s žarnyno mikrofloros būkl÷s. Rūgštiklių poveikis paršaved÷ms yra daug mažesnis nei paršeliams, kuriems iš karto po gimimo teigiamai veikiama virškinimo trakto mikroflora (Simon, 2004; Wetscherrek-Seipelt et al. 2005).
Rūgštikliai yra ekologiški, neturi neigiamų higieninių darinių, jie sukurti gyvūnų virškinamojo trakto normalios mikrofloros pagrindu. Rūgštikliams naudojamos pienarūgšt÷s bakterijos, organin÷s rūgštys, organinių rūgščių druskos (Micak, 1987; Blömer et al., 2005).
Rūgštikliai reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, veikia profilaktiškai prieš gyvūnų jauniklių žarnyno ligas, pagerina gyvulių augimą (Simon, 2004).
Tik ką gimusių paršelių virškinamasis traktas dar neturi mikrofloros. Paršelių virškinamojo trakto mikrobin÷ sistema formuojasi organizmui kontaktuojant su aplinka, nes tik kontaktuodamas su aplinka gyvūnas gauna įvairių rūšių mikroorganizmų. Kai paršeliai auga, tai keičiasi ir virškinamojo trakto mikrofloros rūšys bei jų tarpusavio santykiai.
2.2 Organin÷s rūgštys ir jų druskos
Paršelių virškinimo trakto veiklai normalizuoti dažnai naudojamos organin÷s rūgštys arba jų druskos. Jos pasižymi baktericidiniu ir fungicidiniu veikimu, sumažina virškinimo trakto turinio pH bei stabdo žalingų patogeninių mikrobų dauginimąsi ir vystymąsi. (Leikus ir Norvilien÷, 2006).
Organinių rūgščių veikimo būdas bakterijoms susijęs su (Brul and Coote, 1999): o nesuardytų organinių rūgščių patekimu į bakterijų ląsteles;
o bakterijų membranų suardymu (transportavino mechanizmas, pratekant); o slopinimu svarbių metabolizmo reakcijų (įskaitant gliukolizę);
o stresu vidinei pH homeostazei (normali bakterijų pH yra neutrali); o toksiškų anijonų akumuliacija;
o reagavimu energetiniu stresu atstatant homeostazę.
Organin÷s rūgštys ir jų druskos naudojamos nujunkytų paršelių pašarų konservavimui sudaro sąlygas paršelių virškinamajame trakte vystytis teigiamai mikroflorai. D÷l to gali pager÷ti nujunkytų paršelių produktyvumas. Naudojamos organin÷s rūgštys ir jų druskos pasižymi skirtingu antibakteriniu bei baktericidiniu poveikiu.
11
Nustatyti žymūs antibakterinio efekto skirtumai tarp: o lakiųjų organinių rūgščių (skruzdžių, propiono, sviesto); o nelakiųjų organinių rūgščių (pieno);
o neorganinių rūgščių (fosforo).
Lakiosios organin÷s rūgštys pasižymi baktericidiniu arba „bakterijas žudančiu“ efektu. Jos įsiskverbusios per sienelę, bakterijos citoplazmoje sumažina pH – tuo padidindamos rūgštingumą bei sustabdydamos tam tikrų molekulių (įvairių membranų komponentų, RNR, DNR, riebalų, baltymų) sintezę.
Nelakios organin÷s rūgštys ir neorganin÷s rūgštys, priešingai nei lakiosios pasižymi bakteriostatiniu arba bakterijų augimą stabdančiu veikimu, sumažindamos baterijos išor÷je pH žemiau vidutinio lygio ir tuo užkirsdamos kelią normaliai ląstel÷s reprodukcijai ir tuo pačiu kolonijų vystymuisi.
Lakiųjų organinių rūgščių druskos pasižymi mažesniu efektu nei laisvosios rūgštys, d÷l to, kad tik nedisocijuota rūgšties forma gali prasiskverbti per ląstel÷s membraną. Taip pat šios druskos nesumažina pH žemiau vidutinio lygio.
Tačiau galima pasteb÷ti ryškius antibakterinio efekto skirtumus, priklausomai nuo produkte esančios katijonus formuojančios dalies. Natrio ir lakiųjų riebalų rūgščių druskos gerai tirpsta vandenyje, tuo tarpu kalcio druskos yra tik dalinai tirpios. Tai paaiškina, kod÷l produktas, toks kaip natrio butiratas, pasižymi didesniu antibakteriniu efektu, lyginant su kalcio propiono bei kalcio ir skruzdžių rūgšties druskomis.
Organinių rūgščių druskos, lyginant su organin÷mis rūgštimis, yra bekvap÷s, mažiau lakios, nesukelia korozijos ir tod÷l jų panaudojimas yra lengvesnis. Esant dideliam organinių rūgščių druskų dozavimui, jos nemažina pašarų suvartojimo.
Organin÷s rūgštys taip pat pasižymi konservuojančiu efektu. Šis efektas yra paaiškinamas tuo, kad jos pašare tolygiai sumažina pH vertę.
Organinių rūgščių privalumas yra tas, kad jos nedisocijuota forma per mikroorganizmų ląstelių membranas difunduoja į citoplazmą. Ląstel÷s viduje jos disocijuoja, sutrikdo pH pusiausvyrą, slopina enzimų gamybą ir trikdo maistinių medžiagų transportą. Organinių rūgščių efektyvumas priklauso nuo pKs vert÷s, kuri įtakoja pH vertę.
Pagrindin÷s organin÷s rūgštys ir jų druskos, naudojamos gyvūnų mityboje (Mroz, 2003):
acto rūgštis, benzoin÷ rūgštis, sviesto rūgštis, citrinų rūgštis, skruzdžių rūgštis, fumaro rūgštis, pieno rūgštis, obuolių rūgštis, propiono rūgštis, sorbo rūgštis, nikotino rūgštis, pantoteno rūgštis, kalcio
12
formiatas, kalcio butiratas, kalcio laktatas, kalcio propionatas, kalio diformiatas, magnio citratas, natrio benzoatas, natrio laktatas
Dažniausiai yra naudojamos – skruzdžių, acto, propiono, pieno, sviesto, fumaro, sorbo, citrinų, nikotino, pantoteno, folio rūgštys (Mroz, 2003):
Skruzdžių rūgštis – ir jos dariniai, užima svarbią vietą tarpiniame metabolizmo procese. Rūgštis pasižymi baktericidiniu ir bakteriostatiniu poveikiu, mažina viduriavimą, gerina žarnyno mikrobinį balansą, sumažina maisto medžiagų nuostolius taip pat mažina pH lygį virškinamajame trakte, sudaro nepalankias salygas E. Coli bakterijų, augimui. Nustatyta, kad skruzdžių rūgštis l÷tina daugelio junginių sintezę ląstel÷je, kaip pavyzdžiui DNR ir RNR.
Acto rūgštis - yra labai svarbi beveik visų gyvyb÷s formų biocheminiams procesams, dalyvauja gyvulių agliavandenių bei riebalų metabolizmo procesuose, pasižymi antimikrobiniu poveikiu.
Benzoin÷ rūgštis – ir jos dariniai yra randami natūraliai gamtoje arba yra sintetinami. Ši rūgštis pasižymi antimikrobiniu antioksidaciniu poveikiu. Ji svarbi apsaugant odą ir plaukus nuo ultravioletinių spindulių ir kitų aplinkos taršalų žalingo poveikio. Stiprina gyvulių plaukų folikulus, stabdo plaukų slinkimą (Bates, Jordens and Griffiths, 1994).
Fumaro rūgštis –yra natūrali rūgštis, esanti daugelio vaisių ir daržovių sud÷tyje. Pramon÷je gaunama fermentuojant cukrų grybais ar chemin÷s sintez÷s būdu. Tai kiekvienos gyvos ląstel÷s medžiagų apykaitos dalis. Dalyvauja metabolizme. Gerina bendrą organizmo būklę, mažina viduriavimą.
Folio rūgštis – dalyvauja metabolizmo procese, amino rūgščių ir nukleino rūgščių sintez÷je, kartu su vitaminu B 12 folio rūgštis yra svarbūs susidarant raudoniesiems ir baltiesiems kraujo kūneliams. Trūkstant šios rūgšties paršeliams pasireiškia anemija, pradeda viduriuoti iškrinta kiaulių šeriai ir sumaž÷ja paršavedžių apvaisinimas.
Propiono rūgštis – tai natūralus metabolizmo produktas. Propiono rūgštis pasižymi antimikrobiniu poveikiu, mažina viduriavimą, mažina pašarų sąnaudas, gerina pašarų pasisvinimą taip pat gerina virškinimo procesus.
Obuolių rūgštis – tai natūrali rūgštis, esanti daugelio vaisių ir daržovių sud÷tyje. Pramon÷je gaunama chemin÷s sintez÷s būdu. Tai kiekvienos gyvos ląstel÷s medžiagų apykaitos dalis. Ši rūgštis labia svarbi nujunkytų paršelių viduriavimui mažinti, pasižymi labia stipriu uždegimą mažinančių ir mikrobus žudančių veikimu (Jacobs, 1997).
13
Nikotino rūgštis - yra kofermentas angliavandenių, amino rūgščių ir riebalų apykaitoje, dalyvauja kiaulių organizmą aprūpinant energija ir audinių regeneracijos procesuose, skatina paršelių augimą.
Pantoteno rūgštis - yra kofermentas angliavandenių, amino rūgščių ir lipidų apykaitoje, svarbus sintetinant ir skaldant lipidus, turi įtakos šerių pigmentacijai. Kiaul÷ms jo trūkumas sukelia nervų sistemos sutrikimus, d÷l to apie akis išsiskiria rudos spalvos eksudatas.
Sorbo rūgštis – sumažina amoniako kiekio išsiskyrimą, sumaišyta su pašarais ši rūgštis sumažina pašarų gedimą (Lund, 1987).
Sviesto rūgštis – pasižymi gera organizmo apsauga kovojant prieš patogenines bakterijas taip pat mažina viduriavimą.
Pieno rūgštis - tai natūralus metabolizmo produktas - organin÷ rūgštis, dalyvaujanti įvairiuose biocheminiuose procesuose. Sumažina skrandžio pH, slopina E.Coli bakterijų dauginimąsi ir yra veiksminga gerinant paršelių augimo rezultatus.
Citrinų rūgštis - kiekvieno gyvo organizmo sud÷tyje, kaip dalinis visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas. Citrinų rūgštis turi daug funkcijų – padidina daugelio antioksidatorių aktyvumą, tačiau pati n÷ra antioksidatorius. Dažnaiusiai naudojama kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga.
Nustatyta, kad citrinų rūgštis, pieno rūgštis, obuolių rūgštis ir fumaro rūgštis veikia kaip energijos šaltinis ir teigiamai moduliuoja energijos metabolizmą ir labai slopina bakterijų veiklą (Medina de Figueroa, 2000; Martin,1998).
Organinių rūgščių poveikis skrandžio pH maž÷jančia tvarka:
Skruzdžių rūgštis Fumaro rūgštis Pieno rūgštis
Citrinų, acto rūgštys Kalcio – propiono druskos
14
Organinių rūgščių antibakterinis poveikis maž÷jančia tvarka:
Pieno rūgštis Formin÷ rūgštis Acto, propiono rūgštys Citrinos, fumaro rūgštys Sviesto, sorbo rūgštys Fosforo rūgštis
2.3 Rūgštiklių veikimo mechanizmas
Rūgštikliai ne tik apsaugo pašarus nuo mikrobų ir grybelių, bet ir tiesiogiai dalyvauja maisto medžiagų virškinime. Organinių rūgščių poveikis skrandžio pH ir žarnyno mikroflorai jau žinomas keletą dešimtmečių ir buvo įrodytas daugelyje laboratorijų bei įvairių bandymų metu (Eidelsburger, 1992; Freitag, 1999; Liickstadt, 2005).
Daugelio mokslininkų teigimu, organin÷s rūgštys žindomų paršelių racionuose teigiamai veikia paršelių skrandžio bei žarnyno mikroflorą ir duoda ekonominę naudą (Frost and Sullivan, 2004).
Daugeliui ligų suk÷l÷jų yra palankiausios sąlygos augti ir vystytis kai skrandžio pH artima 7 ar šiek tiek aukštesn÷. Priešingai nei naudingiems mikroorganizmams, kuriems palankiausios salygos kai skrandžio pH būna 5,8- 6,2, tokiomis sąlygomis mikroorganizmai gali gerai vystytis bei konkuruoti su patogeniniais mikroorganizmais (Ferd, 1974). Be to, sumažinus skrandžio pH organin÷s rūgštys gerina maisto medžiagų absorbciją (Boling, 2001).
Organin÷s rūgštys turi skirtingą poveikį skrandžio mikroflorai ir kai kurios organin÷s rūgštys gali teigiamai paveikti bakterijų fermentavimosi procesus ir sumažinti amoniako koncentraciją (Williams, 1997). Taip pat organin÷s rūgštys ir jų druskos slopina patogeninių mikroorganizmų augimą tiek pašaruose, tiek gyvulių virškinamajame trakte (Kirchgessner, 1995).
Rūgštiklių veikimo mechanizmas yra suskirstytas į tris skirtingus etapus (Kirchgessner 1995) : 1) Rūgštiklių veikimas pašaruose;
2) Rūgštiklių veikimas gyvūnų skrandyje bei virškinamajame trakte;
15
Rūgštiklių veikimo principai, kuriuos autorių grup÷ (Kirchgessner and Roth 1988) suskirst÷, yra šie:
o Antagonistinis poveikis prieš patogeninius mikroorganizmus; o Sumažinamas mikrobų augimas;
o Antibakterinis poveikis;
o Iminin÷s sistemos stimuliavimas; o Metabolizmo poveikis.
Jauniems paršeliams po nujunkymo baltymų virškinamumas suprast÷ja, nes nepakankamas druskos rūgšties kiekis skrandyje, kuris yra būtinas pepsinogeno aktyvinimui inicijuoti baltymų virškinimo sekreciją (Cranwell, 1985). Organin÷s rūgštys skatina baltymų hidrolizę skrandyje, d÷l to pager÷ja baltymų ir amino rūgščių virškinamumas (Gabert Sauer, 1995; Risley, 1992).
Be to, organin÷s rūgštys ir jų druskos gali būti naudojamos kaip energijos šaltiniai ir gyvūnų energijos balanse (Thaela, 1998).
Manoma, kad rūgštiklių poveikis tur÷tų būti didesnis jauniems gyvūnams lyginant su suaugusiais gyvūnais (Boling, 2001).
2.4 Teigiamos rūgštiklių savyb÷s
Teigiamos rūgštiklių poveikio organizmui savyb÷s yra šios: o Naikina patogenines bakterijas;
o Turi antibakterinį poveikį;
o Mažina pH lygį virškinamajame trakte;
o Gerina pašarų virškinamumą, tod÷l maž÷ja pašarų sąnaudos; o Gaunama didesn÷ nujunkomo paršelio mas÷;
o Sumažina viduriavimą;
o Gerina gyvulio sveikatingumą;
o Sumažina amoniako susidarymą paršelių virškinamajame trakte; o Padeda geriau suvirškinti pašaro sausąsias medžiagas;
o Gerina kalcio ir fosforo pasisavinimą;
o Gerina aminorūgščių virškinamumą bei pasisavinimą plonajame žarnyne; o Gerina virškinamojo trakto gleivin÷s morfologiją;
16
o Stimuliuoja kasos sekreciją ir yra svarbūs organizmo metaboliniuose procesuose; o Padidina ekonominį pelną;
o Sumažina augimo laiką (greičiau pasiekiama realizacin÷ mas÷) (Freitag, 2007).
Organinių rūgščių veikimas skirstomas į tiesioginį poveikį ir netiesioginį poveikį: Tiesioginis poveikis:
o Naikina patogenines bakterijas, nes pasižymi antibakteriniu poveikiu; o Sumažina paršelių skrandžio pH.
Netiesioginis poveikis:
o Sukuria blogas sąlygas patogenin÷ms bakterijoms vystytis bei daugintis ( = žemas pH); o Stimuliuoja kasos fermentų sekreciją;
Aktyvuoja pepsinogeno skilimą į pepsiną (Jamroz, 2003).
Dedant rūgštiklius į pašarų sud÷tį ženkliai padid÷ja paršelių kūno svoris, per metus galima nupen÷ti daugiau paršelių, sutrumpinamas paršelių nujunkymo laikas, kuris turi papildomą ekonominę naudą (Freitag, 2007).
2.5 Žinduklių paršelių auginimas iki nujunkymo
Gimę paršeliai n÷ra prisitaikę prie aplinkos sąlygų. Jie turi labai mažai riebalų (1–2 proc.), kurie nesudaro izoliacinio kūno riebalų sluoksnio ir neapsaugo nuo santykinai didelio šilumos išspinduliavimo į aplinką. Tod÷l ypač svarbi pirma paršelio gyvenimo savait÷, nulemianti tolimesnį vystymąsi ir augimo intensyvumą, o taip pat kiaulių ūkio pelningumą.
Pirmosiomis gyvenimo valandomis kūno šilumai gaminti naudojamas glikogenas, kurio paršelių organizme nedaug. Gimę paršeliai turi žįsti paršavedę kuo dažniau, nes jie neturi imuniteto, kuris įgyjamas tuomet, kai su krekenomis gauna imunoglobulinų (pasyvusis imunitetas). Jeigu paršeliai per 36 val. po gimimo negauna krekenų, jie nugaišta. Paršeliai, laiku gavę krekenų, būna sveikesni, gyvybingesni, geriau ÷da, sparčiau auga, mažiau turi virškinimo ir kv÷pavimo problemų. Aktyvusis imunitetas jiems susiformuoja tiktai po 3–4 savaičių. Nuo tada paršeliai būna atsparesni aplinkos ir mitybos sąlygoms.
17
Iki 8–10 dienų amžiaus paršeliai užtektinai maisto medžiagų gauna su paršaved÷s pienu. Šiuo laikotarpiu jiems nepakanka tiktai geležies, kurios preparatų (jų yra įvairių) turi gauti jau trečią–ketvirtą amžiaus dieną. Nuo 8–10 dienų amžiaus paršeliams nepakanka su pienu gaunamų maisto medžiagų. Siekiant kompensuoti jų trūkumą, paspartinti paršelių organizmo susiformavimą ir pasiruošimą atjunkymui bei išvengti paršavedžių išsekimo, paršelius reikia pratinti prie papildomų pašarų. Geriausia duoti gyvūnin÷s kilm÷s pašarų (pieno, pieno ar žuvies miltų,), o stambesn÷se fermose – specialiai paruoštų priešstartinių ir startinių pašarų. Svarbu, kad pašarai būtų nesugedę ir tur÷tų gerą skonį. Prie papildomo pašaro paršeliai pratinami palaipsniui. Šerti rekomenduojama 2 kartus per parą ir pašaro duoti tiek, kiek su÷da iki kito š÷rimo. Tokiu būdu paršeliai pradeda ieškoti pašaro ir patys „nusistato“ sau normą. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad paršeliai prad÷tų ÷sti sausą pašarą.
Konsultavimo tarnybos specialistų atliktų parodomųjų bandymų duomenimis, nuo 7 dienų amžiaus papildomai paršelius šeriant ir sunaudojant vienam paršeliui vidutiniškai po 1–2 kg priešstartinių pašarų, pen÷jimo periodas sutrump÷ja 2–3 savait÷ms.
Kai paršeliai pripranta ÷sti priešstartinius pašarus, duodama startinių. Taip šeriami iki nujunkymo paršeliai pripranta ÷sti tuos pašarus, kuriais bus šeriami ir po nujunkymo.
Paršelius pratinant prie kitų pašarų, jų organizme vyksta keletas svarbių fiziologinių procesų pakitimų. Vienas iš jų – skrandyje padid÷ja druskos rūgšties ir pepsino. Gimusių ir jaunų paršelių skrandyje n÷ra pakankamai druskos rūgšties ir fermento pepsino. Skrandyje trūkstant druskos rūgšties, paršelių plonosiose žarnose gali atsirasti patogeninių bakterijų (E.Coli), sukeliančių žarnyno ligas. Trūkstant pepsino, blogiau skaidomi baltymai. Nesuvirškinti jie patenka į storąsias žarnas ir sukelia viduriavimą. Tyrimų duomenimis, paršelių, nuo 12 dienų šertų priešstartiniu pašaru, skrandyje gaminasi žymiai daugiau skrandžio sulčių ir pepsino negu paršelių, iki nujunkymo jų negavusių. Nustatyta, kad šie pašarai žindomų paršelių organizme skatina išsiskirti kasos fermentą tripsiną. Bandymų duomenimis (Moeser, 2010), tripsino gamybos intensyvumui didel÷s įtakos turi sunaudoto priešstartinio pašaro kiekis. Pastarasis svarbesnis nei pašaro sud÷tis. Šiuo metu pagreit÷ja plonojo žarnyno veikla. Plonųjų žarnų vidiniame paviršiuje yra daugyb÷ gaurelių, d÷l kurių padid÷ja žarnyno maistinių medžiagų įsiurbimo paviršius. D÷l to galima pasisavinti didesnį maisto medžiagų kiekį.
Žindomi paršeliai, papildomai šeriami priešstartiniais pašarais, geriau juos virškina, pasisavina daugiau maisto medžiagų, mažiau serga žarnyno ligomis (atsparesni E–Coli sukeliamiems susirgimams, neturi diar÷jos problemų), sparčiau auga. Tyrimais nustatyta, kad paršelių augimo tempai po nujunkymo labai priklauso nuo žindymo laikotarpiu sunaudotų papildomų pašarų kiekio. Paršelių,
18
kurie žindymo metu sunaudojo po 700 g priešstartinių pašarų, svoris, pra÷jus 33 d. po nujunkymo, buvo 2,4 kg didesnis nei tų, kurie šiuo laikotarpiu sunaudojo tiktai 300 g papildomo pašaro.
Paršelių atskyrimas nuo paršaved÷s yra vienas sud÷tingiausių, po gimimo, periodų paršelių gyvenime d÷l to, kad jie pervedami savarankiškam maitinimuisi be paršaved÷s pieno. Per÷jimas prie kito š÷rimo tipo lydimas stipraus streso, neigiamai veikiančio daugelį organizmo funkcijų, pirmiausiai silpną virškinimo sistemą, nepritaikytą virškinti didesnį kiekį pašarų jauname amžiuje. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama užtikrinti optimalias paršelių š÷rimo sąlygas, ypač svarbu juos šerti geros kokyb÷s lengvai pasisavinamais, teigiamai mikroflorą veikiančiais pašarais. Normali paršelių žarnyno mikroflora turi įtakos sveikatingumui, imuniteto formavimuisi, atsparumui infekcijoms (Lovatto et al., 2005).
Paršelių išsivystymo ypatyb÷s, stiprinančios streso poveikį: o Stipriai paveikia augimą ir net gali sukelti gaišimą;
o Silpnas imunin÷s apsaugos sistemos išsivystymas;
o Virškinimo sistemos fiziologinis nebrandumas, pasireiškiantis nepakankama virškinimo fermentų sekrecija;
o Negeb÷jimas virškinti didesnio kieto pašaro kiekio;
o Paršeliai iki nujunkymo, 3-4 savaičių amžiaus paprastai priauga apie 300-350 gramų kasdien, o po nujunkymo jų prieaugis sumaž÷ja iki 100 gramų;
o Paršelių skrandžio pakitimai paprastai pasireiškia pra÷jus 6 valandoms po nujunkymo. Skrandžio turinio pH kyla, sudarydamas palankias sąlygas sparčiam kai kurių organizmų, ypač E. Coli bakterijų augimui;
o Pernelyg didelis pašarų ÷damumas, ypač pirmomis, po nujunkymo, dienomis, destabilizuoja žarnyno mikroflorą. Šiuos pasikeitimus lydi plonosios žarnos gaurelių regresija, tai sumažina maistingųjų medžiagų įsisavinimą. (Kavol÷lis, 2007). Paršelių imunin÷ sistema baigia formuotis 5 savaičių amžiuje.
19
2.6 Rūgštiklis Orego – Stim ®
Orego-STIM – tai rūgštiklis naudojamas ir rekomenduojamas kiaulių gamintojų, mitybos specialistų ir veterinarijos gydytojų visame pasaulyje. Šis rūgštikis efektyviai naudojamas žindomiems, nujunkytiems paršeliams, penimoms kiaul÷ms ir paršaved÷ms įterpiant į racioną (Roth, 1996).
Orego-STIM yra unikalus. Tai 100% natūralus pašarų priedas. Sukurtas atsižvelgiant į kiaulių uoslę, kuri yra 200 kartų geresn÷ lyginant su žmonių uosle. Gamintojai į šį pašarų priedą įterp÷ kvapnius aromatus, tod÷l paršeliai bei kiaul÷s jį noriai ÷da. Geros skonin÷s savyb÷s (sudarytos iš natūralių aromatinių medžiagų - fenolių) stimuliuoja gerą pašarų suvartojimą. Aromatin÷s medžiagos padidina pašaro skonin÷s savybes, dirgina uoslę ir skatina seilių gamybą. Tod÷l paršeliai noriau vartoja kietą pašarą. Taip pat šio rūgštikio sud÷tyje yra natūralių eterinių aliejų, kurie pasižymi antibakteriniu, antiparazitiniu ir priešgrybeliniu poveikiu žarnyne.
Orego-STIM tiesiogiai veikia žarnų gleivinę, padidina optimalų maistinių medžiagų absorbcijos paviršiaus plotą, mažina energijos ir maistinių medžiagų nuostolius, sudaro barjerą bakterijoms plisti bei daugintis, veiksmingai užkirsdamas kelią viduriavimams ir virškinimo trakto ligoms, tod÷l ger÷ja pašarų įsisavinimas ir spart÷ja paršelių augimas. Lyginant su paprasto veikimo antibakteriniais augimo stimuliatoriais, buvo įrodyta, kad terpiant į pašarus Orego-STIM mirtingumas buvo 12,5% mažesnis, o kūno mas÷s padid÷jimas 10% didesnis.
Šį augimą skatinantį pašarų priedą lengva dozuoti : Milteliai: 250g - 1kg tonai pašaro,
Skystis 125ml - 500ml – 1000 l vandens
Paršelio imunitetas prieš nujunkant ir nujunkius yra labai pažeidžiamas. Vienas svarbiausių faktorių įtakojančių gerą nujunkymą yra geras ir subalansuotas pašaras bei paršaved÷s pienas, kurio nepriklausomai nuo vados dydžio paršelis turi gauti pakankamai. Įterpiant į paršelių pašarus pašarų priedą Orego STIM jis veikia teigiamai – mažina stresą nujunkant, optimizuoja pašarų suvartojimą, gerina žarnyno mikroflorą. Su šiuo pašarų priedų lengviau atskirti paršelius nuo paršaved÷s nesukeliant didelio streso. Tikslingiausia, kad šį pašarų priedą žindomi paršeliai gautų su paršavedžių pienu.
Rekomenduojama, kad paršaved÷ pašarų priedą gautų prieš vieną m÷nesį iki paršiavimosi. Taip paršeliai gimsta didesnio svorio ir pasiekiama norima nauda (Moeser,2010).
20
Privalumai naudojant rūgštiklį Orego-STIM (European Commission, 2001) : o Ger÷ja paršavedžių mityba paršingumo ir laktacijos laikotarpiu;
o Optimizuoja virškinimą, pagerinant dienos gyvo svorio prieaugį ir pašaro perdirbimą;
o Įrodyta, kad apdorotas pašaras tur÷jo panašų ar net geresnį efektą, nei pašarai su augimą skatinančiais antibiotikais;
o Didina pašarų ÷damumą, tod÷l did÷ja prieaugis per parą; o Didina riebalų kiekį paršaved÷s piene;
o Paršeliai gimsta didesnio svorio; o Did÷ja nujunkyto paršelio mas÷;
o Sumaž÷ja pašarų sąnaudos 1 kg prieaugio; o Pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu;
o Sumažina viduriavimą paršeliams po nujunkymo; o Gerina žarnyno mikroflorą;
o Did÷ja riebalų virškinamumas;
o Visi ingredientai yra oficialiai patvirtinti ES. Preparato pranašumai:
o Pagrindiniai ingredientai gali surišti mikotoksinus pašaruose ir pereiti per virškinimo traktą be poveikio gyvuliui;
o Gamyboje naudojamas platus ir visapusiškas aukštos kokyb÷s žaliavų rinkinys; o Užtikrina paršelių intensyvų augimą ir pašaro naudojimo ekonomiją;
o Orego-STIM antibakterinis poveikis pašarui ir kiaulių aplinkai neleidžia augti ir daugintis pašaruose ir virškinimo trakte patogeniniams mikroorganizmams, kurie naikina maistingas maisto medžiagas, išskiria toksinus. Tai mažina galimybes susirgti klinikin÷mis ir subklinikin÷mis ligomis, gerina žarnų mikroflorą ir palaiko tinkamą skrandžio pH;
o Preparato sud÷tyje yra stiprių priešgrybelinių medžiagų, neleidžiančių augti pel÷siams ir minimalizuojančių jų daromą žalą pašarų maistinei vertei;
o Efektyviai mažina pašarų užterštumą Salmonela ir E.Coli bakterijomis; o Orego-STIM yra 100 proc. natūralus (http://www.orego-stim.com/).
Tiksliai subalansuotas š÷rimas, naudojant aukštos kokyb÷s augimo stimuliatorių Orego-STIM, ne tik leidžia didinti kiaulių produktyvumą, bet ir užtikrina jų sveikatingumą, kartu ger÷ja žindomų paršelių sveikata. Tokiu būdu ne tik sumažinamos kiaulių augintojų išlaidos, bet ir sutaupomas laikas.
21
2.7 Rūgštiklių panaudojimo efektyvumas gyvulininkyst÷je
Kiaulių augintojų s÷kmingas darbas labai priklauso nuo to, kokiais pašarais šeriami jauni paršeliai. Tam, kad išsilaikytų konkurencin÷je rinkoje, kiaulių augintojai turi sutelkti visus kiaulių laikymo bei vadybos rezervus, pasinaudoti mokslininkų rekomendacijomis. Dažnai kiaulių augintojai susiduria su sunkumais d÷l jaunų paršelių virškinamojo trakto susirgimų bei gaišimo. Viena iš priežasčių būna klasikin÷s mikrobin÷s pusiausvyros pažeidimai, kuomet antrin÷ mikroflora pradeda vyrauti pirmin÷s simbiotin÷s atžvilgiu. Nustatyta, kad žindukliams ir nujunkytiems paršeliams į racioną įterpus organinių rūgščių, ženkliai paspart÷jo tiriamosios grup÷s paršelių augimas. (Knudsen and Lindberg, 2000).
Paršavedžių laktacijos periodo trumpinimas, ankstyvas paršelių nujunkymas naudojant aprašytus augimo stimuliatorius, labai plačiai paplitęs Anglijoje, Jungtin÷se Amerijos valstijose, Vokietijoje bei Švedijoje, tačiau pastaraisiais metais labai plačiai prad÷tas naudoti visoje Europoje.
Dauguma autorių nurodo, kad rūgštikliai taip pat didina jaunų veršelių priesvorį. Preparatai pagerina virškinamojo trakto mikrobinį balansą ir nedaro neigiamo poveikio gyvulio sveikatai. Rūgštikliai, nepriklausomai nuo sunaudotos doz÷s, duoda teigiamą ekonominį efektą (Freitag, 2007).
Buvo patvirtinta, kad organin÷s rūgštys veiksmingai padidina įvairių rūšių gyvūnų augimo rodiklius. Freitag (1999) teig÷, kad naudojant organines rūgštis paukščių lesaluose kūno mas÷ gali padid÷ti 3 proc, o pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio apie 10 proc.
Atlikta nemažai mokslinių tyrimų panaudojant organines rūgštis paukščių lesinimui. Labiausiai veiksmingumas pasireišk÷ mirtingumo atžvilgiu, kuris buvo 0,45 proc. mažesnis nei kontrolin÷s grup÷s paukščių. Organinių rūgščių poveikis paukščiams priklauso nuo daugelio faktorių – preparato technologinių savybių, paukščių fiziologin÷s būkl÷s, laikymo salygų bei lesalų kokyb÷s (Jones and Ricket, 2003).
22
2.7 Literatūros apibendrinimas
Siekiant išsaugoti kuo daugiau sveikų gyvulių bei paukščių, reikia papildyti jų virškinamąjį traktą teigiamai veikiančiais mikroorganizmais. Tai galima padaryti įvedant į pašarus rūgštiklius (Freitag, 2007). Šiuo metu pasaulyje rūgštikliai yra plačiai naudojami. Daugeliu atveju organin÷s rūgštys naudojamos gerinant ir didinant žindomų, nujunkytų paršelių masę, prieaugį, pašarų pasisavinimą, gerinant virškinimo procesus, mažinant skrandžio pH lygį. Rūgštikliai pasižymi baktericidin÷mis ir bakteriostatin÷mis savyb÷mis.
Mikrofloros (bifidobakterijų, enterokokų) populiacijos sumaž÷jimas streso metu atveria kelią patogeniniams mikroorganizmams daugintis (Bertschinger and Fairbrothe, 1999). Žinduklių stabilios mikrofloros užtikrinimas yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių paršelių sveikatą ir produktyvumą. Virškinamajame trakte mikrofloros stabilumo garantas ilgą laiką buvo pašariniai antibiotikai (Kasper, 1998; Roth, Ette, 2005; Kroismayr et al., 2005). Šiuo metu antibiotikais galima tik gydyti. Antibiotinius augimo stimuliatorius pakeit÷ kiti pašarų priedai – organinių rūgščių preparatai (rūgštikliai), probiotikai ir prebiotikai (AWT, 2004; Mosenthin, 2002; Tsiloyiannis et al., 2001). Jie naudojami norint apsaugoti paršelių virškinamąjį traktą nuo patogenin÷s mikrofloros (Denis et al., 1995; Tsiloyiannis et al., 2001).
Žindomų paršelių starteriniai visaverčiai pašarai turi būti subalansuoti pagal maisto medžiagas, jų gamyboje turi būti naudojamos labai gerai virškinamos žaliavos. Nustatyta, kad žindymo ir nujunkymo metu, d÷l paršelių dar nesusiformavusios virškinimo sistemos funkcijų žindomi ir nujunkyti paršeliai geriausiai virškina gyvūnin÷s kilm÷s žaliavas. Tačiau žinome, kad min÷tos žaliavos yra brangios. Siekiant, kad pašarai atpigtų, tikslinga naudoti alternatyvias augalines žaliavas. Ištirta, kad pašarų sud÷tis taip pat veikia paršelių virškinamojo trakto mikroflorą (Mathew et al., 1987; Moore et al., 1987). Gyvulinių pašarų žaliavų pakeitimas augalin÷mis neturi pakenkti virškinamojo trakto mikroflorai.
Rūgštiklių panaudojimas paršelių pašaruose tikslas – geras pašarų pasisavinimas, sveikesni paršeliai, spartus paršelių augimas, didesnis jų svoris.
Bach Knudsen ir J.E. Lindberg (2000) atliko tyrimus d÷l organinių rūgščių veiksmingumo bei poveikio paršeliams. Duomenys pateikti 1 ir 2 lentel÷se:
23
1 lentel÷. Orego – STIM įtaka paršavedžių ir paršelių produktyvumo rodikliams, proc.
Rūgštiklis Grup÷s Įtaka mas÷s
svoriui
Pašarų sąnaudos
Orego-STIM Žindomi paršeliai +7 -2
Orego-STIM Paršaved÷s, žindomos ir paršingos +1 -1
Orego-STIM Paršeliai nuo 1 iki 70 d. +5 -2
2 lentel÷. Orego – STIM įtaka paršavedžių ir paršelių sveikatai
Rūgštiklis Gyvuliai Viduriavimas Statistinis
patikimumas
Orego-STIM Žindomi paršeliai sumaž÷ja +
Orego-STIM Paršaved÷s, žindomos ir paršingos sumaž÷ja + Orego-STIM Paršeliai nuo 1 iki 70 d. sumaž÷ja +
Apibendrinant mokslin÷je literatūroje išd÷stytus dalykus, kurie charakterizuoja rūgštiklių veikimą, galima daryti išvadą, kad organinių rūgščių veikimas yra daugialypis – ir gydomasis, ir stimuliuojantis imininę sistemą, ir profilaktinis. Rūgštikliai atskleidžia plačias perspektyvas tolimesniam jų veikimo tyrin÷jimui bei panaudojimui gyvulininkyst÷je ir paukštininkyst÷je. Tačiau ne visada rūgštikliai duoda teigiamus rezultatus. Nustatyta, kad rūgštiklių efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių. Tam, kad jų naudojimas būtų ekonomiškai naudingas būtina atsižvelgti į visus faktorius lemiančius rūgštiklių efektyvumą. Tai galima padaryti tik atsižvelgus į mokslinių tyrimų rezultatus, kurie vis labiau atskleidžia rūgštiklių veikimo subtilybes.
24
3.
DARBO
METODIKA
3.1 Bandymų atlikimo schema
Bandymas atliktas, laikantis 1997-11-06 „Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr.8-500 bei poįstatyminių aktų – LR Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įstatymų: „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998-12-31, Nr. 4-31) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams (1999-01-18, Nr. 4-16), Kelm÷s rajone, „Berkos“ ūkyje.
Bandymui analogų principu buvo atrinkta 12 Lietuvos baltųjų veisl÷s paršavedžių, Jų atvesti 114 paršeli suskirstyti į dvi grupes – kontrolinę ir tiriamąją, po 57 paršelius kiekvienoje. Vidutiniškai vienos paršaved÷s vislumas - 9,5 paršelio. Bandymas prad÷tas kai paršeliai buvo 6 dienų amžiaus, t.y. prad÷ję ÷sti koncentruotuosius pašarus. Bandymas baigtas po dviejų m÷nesių, kai paršeliai buvo 66 dienų amžiaus. Paršeliai atjunkyti 35 dienų amžiaus. Bandymas truko 29 dienas iki nujunkymo ir 31 dieną po nujunkymo. Visas bandymas truko 60 dienų.
Bandymo metu žindomi paršeliai buvo šeriami savos gamybos sausais visaverčiais kombinuotaisiais pašarais iš automatinių š÷ryklų, kurių sud÷tis ir maistingumas nurodytas 4 ir 5 lentel÷se. Pašarų paršeliai gaudavo iki soties (ad libitum). Kiekviename garde buvo įrengta po vieną automatinę čiulptukinę girdytuvę ir po vieną, tik tam gardui skirtą, automatinę š÷ryklą.
3 l ent el ÷. B a ndy mų schema
Grup÷ Paršelių skaičius Š÷rimo sąlygos
Kontrolin÷ 57 Ūkio visavertis kombinuotasis pašaras Tiriamoji 57 Ūkio visavertis kombinuotasis pašaras +
25
Duomenys apie bandymo metu pagamintus visaverčius pašarus, jų sud÷tį ir kokyb÷s rodiklius yra pateikti 4 – 6 lentel÷se. Visaverčių pašarų receptūros buvo apskaičiuotos naudojantis programa „Recept“. Visaverčių pašarų žaliavų duomenys šioje programoje yra paremti specialios literatūros NRC, 1998 duomenimis. Apykaitos energija apskaičiuota remiantis šia formule:
AE (MJ/kg) = 0,0223 × ŽB + 0,0341 × ŽR + 0,0170 × Kr + 0,0168 × C + 0,0074 × OL – 0,01909 × ŽL (Pašarų tyrimo metodai, 2003; Jeroch et al., 2004).
Pašarų maistingumas nustatytas pagal ES galiojančius metodus (Naumann, 1976; Pašarų tyrimo metodai, 2003).
Analizuojant visaverčių pašarų maistines savybes (energijos, vitaminų ir maisto medžiagų), kurios reikalingos auginant žindomus paršelius taik÷me ES šalyse naudojamus metodus (Naumann, 1976; Pašarų tyrimo metodai, 2003).
Žindomų paršelių svoris buvo nustatytas juos individualiai sveriant taip: bandymo pradžioje t.y. 6 dienų amžiaus, pirmąjį m÷nesį kas dvi savaites, o antrą bandymo m÷nesį - pabaigoje.
Visaverčiai kombinuotieji pašarai buvo gaminami ūkyje iš grūdinių ir kitų žaliavų, nupirktų vienu metu augalininkyst÷s ūkyje. Baltymin÷s žaliavos pirktos iš UAB „Primagra“. Kad ūkio sąlygomis pagaminti visaverčiai kombinuotieji pašarai atitiktų paršelių fiziologinius poreikius, buvo naudojamas mineralų ir vitaminų papildas.
Visi bandymo duomenys, buvo statistiškai įvertinti pagal Studentą, išskyrus pašarų sąnaudas 1kg priaugio ir pašarų ÷damumas. Rezultatai yra patikimi, kai p<0,05 (Juozaitien÷ ir Kerzien÷, 2001).
26
4 Lentel÷. Žindomų paršelių visaverčio kombinuotojo pašaro sud÷tis Komponentai, proc. Kontrolin÷ Tiriamoji
Kviečiai 28,46 28,50 Miežiai 40,00 40,00 Sojų rupiniai, 49 % ž.b. 13,00 13,00 Sojų koncentraras HP 300 7,00 7,00 Išrūgų miltai 5,00 5,00 Rapsų aliejus 2,50 2,50 Paršelių VMP 4 proc. 4,00 4,00 Rūgštiklis Orego-STIM - 0,04 Kokyb÷s rodikliai 1kg:
Sausosios medžiagos, proc. 86,00 86,32
Apykaitin÷ energija, MJ/SM 13,23 13,23
Žali baltymai, proc. 18,39 18,39
Žali riebalai, proc. 3,74 3,74
Žalia ląsteliena, proc. 4,20 4,20
Kalcis, proc. 0,78 0,78
Fosforas, proc. 0,59 0,59
Natris, proc. 0,24 0,24
Lizinas, proc. 1,30 1,30
Metioninas + Cistinas, proc. 0,72 0,72
Treoninas, proc. 0,82 0,82
27
5 lentel÷. Nujunkytų paršelių visaverčio kombinuotojo pašaro sud÷tis (pirmąjį m÷nesį po nujunkymo)
Komponentai, proc. Kontrolin÷ Tiriamoji
Kviečiai 28,70 27,70 Miežiai 45,00 45,00 Sojų rupiniai, 49 % ž.p. 10,00 10,00 Sojų koncentraras HP 300 9,00 9,00 Išrūgų miltai 3,00 3,00 Rapsų aliejus 4,00 4,00 VMP Paršeliams 4 proc. 5,00 5,00
Pašarinis priedas Orego-STIM - 0,04
Kokyb÷s rodikliai 1kg:
Sausosios medžiagos, proc. 85,13 84,25
Apykaitin÷ energija, MJ/SM 14,98 14,82
Žali baltymai, proc. 17,99 17,87
Žali riebalai, proc. 4,74 4,72
Žalia ląsteliena, proc. 3,51 3,48
Kalcis, proc. 0,81 0,78
Fosforas, proc. 0,62 0,61
Natris, proc. 0,21 0,21
Lizinas, proc. 1,18 1,17
Metioninas + Cistinas, proc. 0,67 0,67
Triptofanas, proc. 0,23 0,23 Treoninas, proc. 0,71 0,71 Krakmolas, proc. 41,53 40,94 Cukrus, proc. 2,72 2,70 Vitaminas A, TV 13480,00 13500,00 Vitaminas D, TV 2000,00 2000,00 Vitaminas E, mg 80,00 80,00
28
6 lentel÷. Mineralinių vitamininių papildų sud÷tis 1 kg pašaro
Sud÷tis Mato vnt. Kalcis g 1,10 Fosforas g 0,80 Natris g 0,24 Magnis g 0,18 Lizinas g 1,30 Metioninas g 0,38 Treoninas g 0,82 Vitaminas A TV 20000 Vitaminas D3 TV 2000 Vitaminas E mg 120 Vitaminas B1 mg 4,00 Vitaminas B2 mg 10,00 Vitaminas B6 mg 6,00 Vitaminas B12 mg 60 Vitaminas C mg 200 Pantoteno rūgštis mg 30,00 Nikotino rūgštis mg 50,00 Folin÷ rūgštis mg 2,50 Cholinas mg 500,00 Varis mg 161,40 Geležis mg 120,00 Kobaltas mg 1,00 Manganas mg 83,50 Cinkas mg 124,20 Jodas mg 2,00 Selenas mg 0,40 Betainas mg 500
29
3.2 Bandyme naudotų pašarų charakteristika
Kviečiai – juose yra 80 - 86 proc. sausųjų medžiagų, 9 - 14 proc. baltymų, palyginti nedaug t.y. 1,5 – 3,2 proc. ląstelienos, krakmolo 60-65 proc. Kviečių pelenai turtingi fosforo rūgštimi (iki 50 proc. pelenų mas÷s) ir tuo pačiu juose mažai kalcio (2,8 proc.), magnio juose kiek daugiau (12 proc.), kalcio oksido apie 30 proc. Kadangi jie turi mažiau ląstelienos ir yra didesn÷s energetin÷s vert÷s, palyginti su miežiais, kviečius galima plačiai naudoti paršelių racionuose (A. Ginkevičius ir kt., 1996). Kviečių grūdai pasižymi didele maistine verte. Į jų sud÷tį įeina baltymai, angliavandeniai, riebalai, vitaminai, fermentai, mineralin÷s medžiagos. Be to, kviečių grūduose yra labai vertingi organizmui vitaminai B1,
B2, PP, E ir nedidelis kiekis vitamino A (Rudys, 1999).
Miežiai – tai vieni iš tinkamiausių grūdinių pašarų visiems gyvuliams. Juose yra apie 10-13 proc. baltymų, 4-6 proc. ląstelienos, 55-65 proc. krakmolo, tačiau mažoka nepakeičiamųjų aminorūgščių, ypač lizino ir metionino.
Sojų rupiniai – juose yra 35-42 proc.baltymų, 4-8 proc. ląstelienos, 6,2–6,5 proc. lizino, 2,8–3,1 proc. metionino su cistinu. Pagal baltymų vertę jie prilygsta gyvūnin÷s kilm÷s pašarams. Sojų rupiniai dažniausiai naudojami bendram baltymų kiekiui racione padidinti (Ginkevičius, Leikus, Triukas, 1996). Sojų koncentratas HP 300 - jame daug žalių baltymų (min. 48 proc.), bet mažai žalios ląstelienos (max. 3,5 proc.), jis yra smulkios struktūros (Lindermayer, Prostmeier, 2004). D÷l šios priežasties juos ypač m÷gsta paršeliai, o šeriant savos gamybos pašarų mišiniais jų nereikia papildomai malti, nes jie lengvai ir tolygiai susimaišo su kitais pašarų komponentais.
Išrūgų miltai - svarbiausia išrūgų miltų maisto medžiaga – laktoz÷, kurios yra apie 4–5 proc. Be to išrūgų miltų baltymai yra aukštos biologin÷s vert÷s turi lengvai įsisavinamų mineralinių medžiagų, C, B grup÷s vitaminų.
Rapsų aliejus - kiaulių mityboje naudojamas nedideliais kiekiais (iki 7-10 proc. raciono sausųjų medžiagų) dažniausiai davinio energinei vertei padidinti.
Mineralinių medžiagų mišiniai – naudojami praturtinti kiaulių racionus įvairiomis mineralin÷mis medžiagomis: kalciu, fosforu, Na bei mikroelementais.
Baltyminiai papildai - tai pašarai, kuriuose yra ne mažiau kaip 20% žaliųjų baltymų. (http://wapedia.mobi/lt/Pašaras).
30
4. Tyrimų rezultatai
Žindomų paršelių sveikatingumas. Bandymo metu buvo stebima paršelių sveikata. Veterinariniai – medicininiai preparatai bandymo metu nebuvo naudojami.
Bandymo metu paršeliai buvo švarūs, gyvybingi, ramūs. Per visą bandymo laikotarpį (60 dienų), tiek kontrolin÷je, tiek tiriamojoje grup÷je žindomi ir nujunkyti paršeliai neviduriavo. Tačiau pasteb÷jome, kad paršeliai ÷dę visavertį kombinuotąjį pašarą su rūgštikiu Orego-STIM buvo gyvybingesni: jų plaukai blizg÷jo, o odos spalva buvo būdinga sveikiems paršeliams. Tačiau šis pasteb÷jimas yra subjektyvus ir galutin÷ms išvadoms negali būti teiktinas.
Žindomų ir nujunkytų paršelių augimas. Bandymo metu buvo išskirti du paršelių auginimo periodai pirmas nuo 6 iki 35 amžiaus dienos ir antras nuo 35 amžiaus dienos iki 66 dienos. Paršeliai atjunkyti 35 dienų amžiaus.
Vidutinis svoris, kg ir vidutinis prieaugis per parą, g yra pateikti 7- oje lentel÷je.
7 lentel÷. Žindomų ir nujunkytų paršelių augimo rezultatai
Rodikliai Kontrolin÷ X ± m Tiriamoji X ± m Vidutinis svoris, kg:
bandymo pradžioje 6 dienų amžiaus 3,65 ± 0,15 3,44 ± 0,13 20 dienų amžiaus 6,26 ± 0,56 6,39 ± 0,63 35 dienų amžiaus 9,35 ± 0,68 9,47 ± 0,72 bandymo pabaigoje, 66 dienų amžiaus 22,66 ± 0,17 23,45 ± 0,24
Vidutinis prieaugis per parą, g
20 dienų amžiaus 237,34 ± 0,96 263,82 ± 1,12 35 dienų amžiaus 210,91 ± 0,12 223,37 ± 0,25 per visą bandymo laikotarpį 66 dienų
31
Kaip matome iš 7 lentel÷s duomenų per pirmąsias dvi savaites geriausiai augo tiriamosios grup÷s paršeliai, šerti visaverčiu pašaru su rūgštikliu. Jų mas÷ 20 dienų amžiaus buvo 6,39 kg, tai yra 2,03 proc. didesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s paršelių (p<0,05).
Tiriamosios grup÷s paršelių vidutinis prieaugis per parą buvo 263,82 g, kai tuo tarpu kontrolin÷s grup÷s – 237,34 g. Tiriamosios grup÷s paršeliai vidutiniškai per parą priaugo 26,48 g arba 10,3 proc. daugiau nei kontrolin÷s grup÷s paršeliai (p<0,05).
Ketvirtąją bandymo savaitę, t.y. kai paršelių amžius buvo 35 dienos, kontrolin÷s grup÷s paršelių vidutinis svoris buvo 9,35 kg., o tiriamosios grup÷s svoris - 9,47 kg. Tiriamosios grup÷s žindomi paršeliai per parą priaugo 0,12 g arba 1,3 proc. daugiau nei kontrolin÷s grup÷s paršeliai (p<0,05).
Tiriamosios grup÷s paršelių vidutinis prieaugis per parą buvo 223,37 g, arba 5,6 proc. didesnis nei kontrolin÷s grup÷s paršelių (p<0,05).
Per visą bandymo laikotarpį, t.y 60 dienų, kontrolin÷s grup÷s paršeliai vidutiniškai per parą priaugo 322,19 g, o tiriamosios grup÷s – 339,13 g arba 4,9 proc. daugiau lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
32
8 lentel÷. Pašarų ÷damumas ir pašarų sąnaudos
Kontrolin÷ Tiriamoji Rodikliai
X ± m X ± m
Pašarų ÷damumas per parą, kg
Nuo 6 - 20 dienos 0,012 ± 0,15 0,012 ± 0,15 Nuo 21 - 35 dienos 0,091 ± 0,56 0,100 ± 0,62 Nuo 6 – 35 dienos 0,050 ± 0,68 0,054 ± 0,72 Atjunkius nuo 36 – 66 dienos 0,710 ± 0,66 0,691 ± 0,67 Vidutiniškai per visą bandymo
laikotarpį nuo 6 amžiaus dienos iki 66
amžiaus dienos (bandymo pabaiga) 0,408 ± 0,73 0,399 ± 0,79 Koncentratų sąnaudos 1 kg
prieaugio, kg
Nuo 6 - 20 dienos 0,06 ± 0,53 0,08 ± 0,59 Nuo 21 - 35 dienos 0,38 ± 0,12 0,38 ± 0,12 Nuo 6 – 35 dienos 0,24 ± 0,10 0,28 ± 0,14 Atjunkius nuo 36 – 66 dienos 1,71 ± 0,96 1,58 ± 0,73 Vidutiniškai per visą bandymo
laikotarpį nuo 6 amžiaus dienos iki 66
amžiaus dienos (bandymo pabaiga) 1,27 ± 0,75 1,22 ± 0,69
Kaip matome iš 8-os lentel÷s duomenų (nuo bandymo pradžios 6-os amžiaus dienos iki 20 amžiaus dienos) kontrolin÷s grup÷s paršelių (÷dusių visaverčius kombinuotuosius pašarus be rūgštiklio) ir tiriamosios grup÷s paršelių (÷dusių visaverčius kombinuotuosius pašarus su rūgštikliu Orego – STIM) vidutinis koncentratų ÷damumas per parą ženkliai nesiskyr÷. Tačiau koncentratų sąnaudos 1 kg mas÷s priaugti tiriamojoje grup÷je buvo 1,2 proc. didesn÷s.
Bandymo rezultatai rodo, kad nuo 21 - 35 amžiaus dienos vidutinis koncentratų ÷damumas tiriamosios grup÷s paršelių lyginant su kontroline grupe buvo 0,100 kg arba 8,9 proc. didesnis.Abiejų grupių paršelių koncentratų sąnaudos 1 kg mas÷s priaugti nesiskyr÷.
Pašarų sąnaudos 1 kg mas÷s priaugti tiriamosios grup÷s paršelių buvo 0,4 g arba 0,3 proc. didesn÷s nei kontrolin÷s grup÷s paršelių.
33
Kontrolin÷s grup÷s nuo 36 iki 66 amžiaus dienos vidutinis pašarų ÷damumas, lyginant su tiriamąja grupe, buvo 8,2 proc. didesnis.
Per visą bandymo laikotarpį t.y. nuo 6 iki 66 amžiaus dienos kontrolin÷s grup÷s paršelių vidutinis pašarų suvartojimas, lyginant su tiriamąja grupe, buvo 1,04 proc. didesnis.
4.1 Gautų rezultatų apibendrinimas
Prieš 30 metų pasaulin÷je gyvulininkyst÷je siekiant padidinti žem÷s ūkio gyvulių ir paukščių produktyvumą bei pagerinti pašarų maisto medžiagų įsisavinimą atsirado nauja kryptis – biologiškai aktyvių medžiagų naudojimas.
Lig šiol bandymai su rūgštikliais susilauk÷ skirtingų įvertinimų, t.y. ne visada gaunamas teigiamas efektas (Simon et al., 2001).
Pristatytame bandyme buvo registruojamas augimo efektas naudojant rūgštiklį Orego-STIM. Reikia pažym÷ti, kad visaverčiai koncentruotieji pašarai su rūgštikliu Orego – STIM buvo geriau ÷dami. Per visą bandymo laikotarpį tiriamosios grup÷s paršeliai vidutiniškai per parą priaugo 4,9 proc. daugiau nei kontrolin÷s grup÷s paršeliai. Autorių Bach Knudsen ir J. E. Lindberg (2000) atlikti tyrimai parod÷, kad paršelių š÷rimui naudojant rūgštiklius vidutinį mas÷s priaugimą didina 4-6 proc.
Kaip nurodo V. K. Tsiloyiannis, Kyriakis ir kt. (2001) į žindomų paršelių visaverčius kombinuotuosius pašarus įterpus rūgštiklius pašarų ÷damumas sumaž÷ja iki 3 proc. Mūsų atlikto bandymo duomenys rodo, kad tiriamosios grup÷s paršelių pašarų ÷damumas per visą bandymo laikotarpį sumaž÷jo 1,04 proc., o pašarų sąnaudos 1kg priesvorio buvo 4 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe.
Galima daryti išvada, kad Orego – STIM nors ir nežymiai, tačiau tur÷jo įtakos paršelių augimui bei pašarų suvartojimui. Pašarų suvartojimas sumaž÷jo, o prieaugis per parą padid÷jo.
34
9 lentel÷. Rūgštiklio įtaka žindomų ir nujunkytų paršelių mas÷s priaugimui ir pašarų sąnaudoms
Rūgštiklis Paršelių amžius
Mas÷s priaugimas, proc. Pašarų sąnaudos, proc. Orego-STIM Bandymo pradžioje 6 dienų
amžiaus
+2,03 +1,2
Orego-STIM 20 dienų amžiaus +1,5 n÷ra
Orego-STIM 35 dienų amžiaus +1,3 -8,2
Orego-STIM Bandymo pabaigoje, 66 dienų amžiaus
35
5. IŠVADOS
1. Rūgštiklio Orego-STIM priedas netur÷jo neigiamos įtakos žindomų ir nujunkytų paršelių sveikatai. Paršeliai, gavę koncentruotuosius pašarus su rūgštikliu Orego-STIM, buvo gyvybingesni nei kontrolin÷s grup÷s paršeliai, šerti visaverčiais kombinuotaisiais pašarais be rūgštiklio Orego – STIM.
2. Rūgštiklio Orego – STIM priedas koncentruotuose pašaruose, žindomų paršelių prieaugį per parą padidino 5,6 proc., o nujunkytų paršelių 4,9 proc.
3. Rūgštiklio Orego – STIM priedas koncentruotuose pašaruose antąją bandymo savaitę padidino tiriamosios grup÷s paršelių koncentratų ÷damumą 8,9 proc.
4. Rūgštiklio Orego – STIM priedas koncentruotuose pašaruose, per visą bandymo laikotarpį, pašarų sąnaudas 1 kg prieaugio sumažino 4 proc.
36
LITERATŪROS
SĄRAŠAS
1. A. Ginkevičius, R. Leikus, K. Triukas. Pašarai ir š÷rimo normos kiaul÷ms. Vilnius, 1996. P.5-29.
2. Arbeitsgemeinschaft für Wirkstoffe in der Tierernährung e. V. (AWT). Probiotics in animal nutrition. Agrimedia GmbH, 2004. P.38.
3. Baltyminiai papildai. Prieiga per internetą 2011 kovo m÷n. http://wapedia.mobi/lt/Pašaras 4. Bates, J., Z. Jordens and D. T. Griffiths. Farm animals as a putative reservoir for vancomycin-resistant enterococcal infection in man. J. Antimicrob. Chemother, 1994. P.507-514 5. Bertschinger H. U., Fairbrother J. M. Diseases in Swine. 8 Th editions. Blackwell Science Ltd., Oxford, 1999. P.431–468.
6. Blömer A., Schneeberger E., Mathies E. Effect of Enterococus faecium DSM 7134 on the reproduction performance of sows. Tagungsband 4. BOKU – Symposium Tierernährung, 2005. P.78-80.
7. Boling, S.D., Snow, J.L., Parsons, CM. and Baker D.H. The effect of citric acid on calcium and phosphorus requirements of chicks fed corn-soybean meal diets, 2001. P.783-788.
8. Brul S, Coote P. Preservative agents in foods, mode of action and microbial resistance mechanisms. Intl. J. Food Microbiology, 1999. P.1-17.
9. Cranwell, P.D. The development of acid and pepsin ( E.C 3.4.23.1) secretory capacity in the pig: the effects of age and weaning. 1. Studies in anaesthetized pigs.British Journal of Nutrition 54, 1985. P.305-320.
10. Denis et al, 1995. Hesley, J. (Ed). Sunflower meal use in livestock rations. National Sunflower Association, Bismarck, ND, 1994.
11. Eidelsburger U., Roth F. X. Und Kirchgessner M. Zum Einfluss von Ameisensaure, Calciumformiat und Natriumhydrogencarbonat auf tagliche Zunahmen, Futteraufnahme, Futterverwertung und Verdaulichkeit. 7. Mitteilung. Untersuchungen zu nutritiven Wirksamkeit von organischen Sauren in der Ferkelaufzucht. J. Anim. Physiol. Anim. Nutr. 67, 1992. P.258-267 12. Eidelsburger. Feeding short chain organic acids to pigs. In: Recent Developments in Pig Nutrition 3 (eds. P.C. Garnsworthy, J. Wiseman), Nottingham University Press, 2001. P.107-121. 13. Freitag M., Hensche H.U., Schulte-Sienbeck H. und Reichelt B. Biologische Effekte konventioneller und alternativer Leistungsforderer. Kraftfutter, 1999. P.49-57.
37
Acidifiers in Animal Nutrition -A Guide for Feed Preservation and Acidification to Promote Animal Performance. Edited by C. Liickstadt. pp. l-ll. Nottingham University Press, Nottingham, UK, 2007 15. Frost & Sullivan. Ban on Antibiotic Growth Promoters creates significant opportunity for feed acidification. Feedinfo, 2004.
16. Fuller, R. Probiotics in man and animals. J. Appl. Bacteriol, 1989. P.365-378.
17. Gabert Sauer, Bee, G.,Pfirter, H.P. and Wenk, C. Phytase and vitamin E in the feed of growing pigs: 1. Influence on growth, mineral digestibility and fatty acids in digesta. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition 81, 1999. P.9-19.
18. Gauthier R. Organic acids and essential oils, a realistic alternative to antibiotic growth promoters I Forum Internacional de Avicultura, August 17-19, Foz do Iguacu, PR, Brasil, 2005. P.148-157.
19. Jacobs, C. Life in the balance: cell walls and antibiotic resistance. Science 278, 1997. P.1731-1732.
20. Jamroz, D., J. Orda, C. Kamel, A. Wiliczkiewicz, T. Wertelecki, and J. Skorupinska. The influence of phytogenic extracts on performance, nutrient digestibility, carcass characteristics, and gut microbial status in broiler chickens. J. Anim. Feed Sci. 12, 2003. P.583-596.
21. Jeroch H., Šeškevičien÷ J., Kulpys J. Žem÷s ūkio gyvulių ir paukščių mitybos fiziologin÷s reikm÷s. Kaunas, 2004. P.160.
22. Jodkonis L., Jokimas J., Kaziliūnien÷ K. Lietuvoje registruotų antibakterinių medžiagų. 23. Jones, F. T. and S. C. Ricket. Observations on the history of the development of antimicrobials and their use in poultry feeds, 2003. P.613-617.
24. Juozaitien÷ V., Kerzien÷ S. Biometrija ir kompiuterin÷ duomenų analiz÷. Kaunas, 2001. P.114
25. K.E. Bach Knudsen and J.E. Lindberg (eds.): Gut environment of pigs, 2001). P.201 - 218. The Nottingham University Press, Nottingham. Partanen, K.H. Organic acids - their efficacy and modes of action in pigs. In: A. Piva.
26. Kamel, Ch. Natural plant extracts: Classical remedies bring modern animal production solutions. Feed manufacturing in the mediterranean region. Cahiers options mediterraneennes, 2001. P.31-38.
27. Kasper H. Protection against gastrointestinal diseases – present facts and future developments. Int. J. Food Microbiol, 1998. Vol. 41. P.127–131.
38
29. Kirchgessner M. and Roth F.X. Ergotrope Effekte durch organische Sauren in der Ferkelaufzucht und Schweinemast. Ubersichten zur Tierernahrung 16., (1988). P.93-108.
30. Klandorf H., Igbal M., Probert L.L., Kenney P.B. Age-related changes in tissue pentosioline and chear-forse: effect of diet restriction and aminoguadinine // 10th European Poultry Conference / Abstracts.Jerusalem, Israel, June 21-26, 1998. P.111.
31. Kroismayr A., Sehm J., Mayer H., Schreiner M., Foiby H., Wetscherek W., Windisch W. Effect of essential oils or Avilamycin on microbial, histological and molecular-biological parameters of gut health in weaned piglets. Tagusband 4. Boku-Symposium, 2005. P.140–146. 32. Kroismayr, A.; Loubiere, P., Salou, P., Leroy, M. J., Lindley, N. D. and Pareilleux, A. Electrogenic malate uptake and improved growth energetics of the malolactic bacterium Leuconostoc oenosgrown on glucose-malate mixtures. J. Bacteriol. 174, 1992. P.5302-5308. 33. Lietuvos Respublikos Pašarų įstatymas, 2004. Trečias straipsnis.
34. Liickstadt, C, Jones, G.,. and Nies, W. A new organic acid-phytobiotic blend - a sustainable solution for natural growth promotion in pig farming. Tagungsband 4. BOKU-Symposium Tierernahrung, 2005. P.201-204.
35. Lindermayer, Prostmeier, 2004; .No. 4. P.55-58.
36. Lovatto P. A., Oliveira V., Hauptli L., Hauschild L., Cazarre M. Feeding of piglets in post weaning with diets without microbian additives, with garlic or colistin. Ciencia Rural, 2005. Vol. 35. Nr. 3. P.656–659.
37. Lund, B. M., George, S. M. and Franklin, J. G. Inhibition of type A and type B (proteolytic) Clostridium botulinum by sorbic acid. Appl. Environ. Microbiol. 53, 1987. P.935-941.
38. Martin, S. A. Manipulation of ruminal fermentation with organic acids: a review. J. Anim. Sci. 76, 1998. P.3123-3132.
39. Mathew et al., 1987; Renault, P., Gaillardin, C and Heslot, H. Role of malolactic fermentation in lactic acid bacteria. Biochimie 70, 1988. P.375-379.
40. Medina de Figueroa, R., Alvarez, F., Pesce de Ruiz Holgado, A., Oliver, G. and Sesma, F. Citrate utilization by homo- and heterofermentative lactobacilli. Microbiol. Res. 154, 2000. P.313-320.
41. Micak P. Moznosti vynziti acids ve vyzive hospodazs kych zvirat. Probiotika hospodarskych zvirat. Brno. 1987. P.3-8.
42. Moeser A., Nighot PK, Ali RA, Blikslager AT, Koci MD. Virology. 2010 Jun 5;401(2):146-54. Epub 2010 Mar 12.
