LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
LAURYNAS LESKAUSKAS
KRAUJO BIOCHEMINIŲ IR MORFOLOGINIŲ RODIKLIŲ KAITA,
KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOMIS SERGANČIŲ VERŠELIŲ
KRAUJYJE
THE CHANGE OF BLOOD BIOCHEMICAL AND
HAEMATOLOGICAL PARAMETERS IN CALVES WITH
RESPIRATORY DISEASE
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: vet. gyd. M. Televičius
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO
DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kraujo biocheminių ir morfologinių rodiklių kaita, kvėpavimo sistemos ligomis sergančių veršelių kraujyje“:
1. yra atliktas mano paties. 2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje. 3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO (data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) (aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas (vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1 Galvijų kvėpavimo sistemos ligos ... 9
1.2. Kraujo tyrimai ... 10
1.3. Kraujo morfologiniai rodikliai ... 11
1.3.1. Leukocitai ... 11
1.3.4. Raudonieji kraujo kūneliai ir hematokritas ... 13
1.4. Kraujo biocheminiai rodikliai ... 14
1.4.1. Kraujo serumo baltymai ... 14
1.4.2. Aspartamo aminotransferazė ... 15
1.4.3. Serumo gliukozės koncentracija... 15
1.4.4.Kraujo serumo kreatininas ir šlapalas ... 15
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 16
2.1. Kontrolinė ir bandomoji grupė ... 16
2.2. Kraujo mėginiai ... 18
2.3. Mofologiniai ir biocheminiai kraujo rodikliai ... 18
3. TYRIMO REZULTATAI ... 19
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
5. IŠVADOS... 30
Padėka ... 31
4
KRAUJO BIOCHEMINIŲ IR MORFOLOGINIŲ RODIKLIŲ KAITA, KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOMIS SERGANČIŲ VERŠELIŲ KRAUJYJE
Laurynas Leskauskas Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Kvėpavimo takų ligos galvijams, o ypač jauniems veršeliams yra svarbi sveikatos problema, kuri sukelia didelius ekonominius nuostolius. Šio darbo tikslas - palyginti kvėpavimo sistemos ligomis sergančių ir kliniškai sveikų veršelių kraujo biocheminių ir morfologinių rodiklių pokyčius. Tyrimui buvo atrinkta 15, 2-3 savaičių amžiaus, Holšteinų veislės veršelių, sergančių ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, kurios nebuvo etiologiškai diferencijuotos (bandomoji grupė). Kraujo mėginiai buvo paimti iš v. jugularis. Iš gautų mėginių buvo ištirti pasirinkti kraujo morfologiniai ir kraujo serumo biocheminiai rodikliai. Gauti duomenys buvo išanalizuoti ir palyginti su 15, kliniškai sveikų veršelių (kontrolinės grupės) kraujo rodikliais. Kontrolinės grupės veršeliai buvo tokio pačio amžiaus, šėrimo ir auginimo sąlygų.
Reikšmingi skirtumai tarp kontrolinės ir bandomosios grupių vidurkių buvo rasti 7 iš 12 morfologinių ir biocheminių rodiklių. Šie bandomosios grupės rodikliai buvo žymiai pakilę: neutrofilai (193.2 proc., p < 0.01), leukocitai (81.9 proc., p < 0.01), limfocitai (17.2 proc., p > 0.05), šlapalas (59 proc., p < 0.05), aspartamo aminotransferazės (23.8 proc., p < 0.05) ir kreatininas (8.9 proc., p > 0,05). Taip pat, bandomosios grupės veršelių kraujyje buvo rasta žymiai mažesnė gliukozės koncentracija (17.9 proc., p < 0.001).
Iš apskaičiuotų duomenų buvo rasta tiesioginė koreliacija tarp leukocitų ir neutrofilų (R = 0.898, p < 0.05) ir atvirkštinė koreliacija tarp gliukozės ir šlapalo (R = -0.507, p < 0.05).
Pateikti rezultatai teigia, jog kvėpavimo takų ligos jauniems veršeliams sukelia kraujo morfologinius ir kraujo serumo biocheminius pokyčius. Gauti duomenys reiškia, jog kvėpavimo takų ligos netiesioginiai įtakoja kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius.
5 THE CHANGE OF BLOOD BIOCHEMICAL AND HAEMATOLOGICAL PARAMETERS IN
CALVES WITH RESPIRATORY DISEASE
Laurynas Leskauskas Master‘s Thesis
SUMMARY
Respiratory tract diseases of cattle, especially in calves, represent the one of the most important health and economic problem of calf rearing. The aim of the present investigation was to evaluate the changes of selected blood indicators in 15 calves, aged 2 – 3 weeks suffering from etiologically undifferentiated acute respiratory tract diseases. Blood samples were taken from v. jugularis. Blood samples were analyzed for haematological indicators and selected biochemistry variables. The results found in sick animals were compared with results from 15 clinically healthy calves of the same housing, age and feeding system.
Significant differences in means between the groups of clinically healthy and sick calves were found in 7 out of 12 evalutated indicators. We compared clinically healthy and sick calves and these indicators were significantly higher: NEU (193.2 pct., p < 0.01), ), WBC (81.9 pct., p < 0.01), LYM (17.2 pct., p > 0.05), UREA (59 pct., p < 0.05), AST (23.8 pct., p < 0.05) ir CREA (8.9 pct., p > 0,05). Significantly lower mean value was recorded in the serum concentration of GLU (17.9 pct., p < 0.001).
From the analyzed data we found direct correlation between WBC and NEU (R = 0.0898, p < 0.05) and inverse correlation between GLU and UREA (R = -0.507, p < 0.05).
The presented data suggest that the respiratory diseases in calves cause several changes of haematological and serum biochemical indicators. This data indicates that respiratory tract diseases indirectly affect some variables of blood haematology and blood serum biochemistry.
6
SANTRUMPOS
ALB – albuminai;
ALT – alanino aminotransferazė; AST – aspartamo aminotransferazė; CREA – kreatininas;
GLO – globulinai;
GKSL – galvijų kvėpavimo sistemos ligos; HGB – hemoglobinas;
KSL – kvėpavimo sistemos ligos; RBC – raudonieji kraujo kūneliai; TSP – bendrieji serumo baltymai; UREA – šlapalas;
7
ĮVADAS
Kvėpavimo sistemos ligos (KSL) yra multifaktorinis sindromas, apimantis fiziologinį stresą, gyvūnų sumaišymą ir keletą virusinių bei bakterinių patogenų. Nepataisant naujausių pasiekimų biologijos ir farmacijos srityse, KSL išlieka pirmaujančia galvijų sergamumo ir mirties priežastimi (1).
KSL yra vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų jauniems veršeliams. Veršeliams pasireiškus galvijų kvėpavimo sistemos ligoms yra patiriami dideli ekonominiai nuostoliai, kurie atsiranda dėl profilaktinių priemonių naudojimo, aukštos gydymo kainos, mirtingumo, sulėtėjusio vystymosi ir negrįžtamų plaučių pažeidimų (2).
KSL veršeliams yra asocijuojamos su įvairiais uždegiminiais procesais, kurie lokalizuojasi plaučių parenchimoje bei kvėpavimo takuose. Yra žinoma įvairių KSL formų, tačiau kliniškas ligos pasireiškimas yra mažai diferencijuojamas. Nepaisant plačios patogenų įvairovės galinčios sukelti šią ligą, dažniausiai pasireiškia bronchopneumonija (3).
Veršeliams kvėpavimo sistemos ligas dažniausiai sukelia virusų (BHV-1, PI-3V, BVDV,
BRSV) ir/arba bakterijų (Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida, Haemophillus somnus, Mycoplasma bovis, Mycoplasma pneumoniae) kompleksas. Šie patogenai galvijų
populiacijoje aptinkami nuolatos, todėl liga pasireiškia nusilpus veršelio imunitetui arba veikiant neigiamiems aplinkos streso faktoriams (4). Veršeliai streso gali būti veikiami kiekvieną dieną, todėl susirgimas gali pasireikšti netikėtai ir dideliam veršelių kiekiui. Keliuose tyrimuose buvo nustatyta, jog patiriamas stresas vakcinacijos, dehelmintizacijos, raginimo bei gydymo procedūrų metu padidina kvėpavimo ligų sergamumo dažnumą (5). Taip pat, aplinkos faktoriai kaip, vėjo greitis , jo žvarbumas ir staigūs temperatūros pokyčiai ypač padidina sergančių veršelių skaičių (6).
Kvėpavimo sistemos ligos dažniausiai pasireiškia intensyviai augantiems ir neseniai transportuotiems, pergrupuotiems veršeliams. Pagrindiniai simptomai, kuriais remiantis nustatoma, kad veršelis serga kvėpavimo sistemos ligomis yra: karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, ekspiracinis ar inspiracinis dusulys, netolygus kvėpavimas, išskyros iš šnervių, kosulys, ašarojančios akys (7).
Turimi duomenys rodo, jog KSL diagnozė, kuri dažniausiai yra atliekama subjektyviai vertinant klinikinius simptomus yra nevisiškai efektyvi atpažįstant KSL atvejus. Galvijai, kurie niekada nebuvo gydyti nuo klinikinių KSL požymių ir jų nerodė, savo plaučiuose turėjo
8
pažeidimų, o galvijai, kurie buvo gydyti nuo KSL klinikinių požymių, plaučių pažeidimų neturėjo (8,9). Besitęsianti liga plaučiuose ir bronchiolėse yra susijusi su hipoksija ir pastebimais kraujo rodiklių pakitimais (10).
Mikrobiologiniai, morfologiniai, biocheminiai ir imunologoniai kraujo tyrimai yra plačiai išvystyti. Taip pat dauguma šių metodų yra prieinami dirbant veterinarijos srityje, tačiau jie yra gana retai naudojami diagnozuojant KSL. Pagrindinė priežastis kodėl taip yra tai, laiko stoka, ekonominiai kaštai, tyrimams atlikti reikalingos sąlygos ir priemonės. Hemoglobino koncentracija, kraujo CO2 ir O2, bendrieji serumo baltymai (TSP), alanino aminotransferazė
(AST), aspartato aminotransferazė (ALT), alkalininė fosfatazė (ALP) yra pripažinti kaip patikimi kvėpavimo sistemos ligų pasireiškimo rodikliai, tačiau remiantis jais, gauti rezultatai nėra visiškai specifiški (11, 12).
Naudojant kraujo morfologinį tyrimą KSL diagnostikai didžiausias dėmesys kreipiamas į eritrocitus ir neutrofilus. Eritrocitai ir neutrofilai yra svarbiausios kraujo ląstelės, kurios yra atsakingos už optimalaus deguonies lygio palaikymą, oksidacijos – peroksidacijos procesą kraujo ląstelėse, imunitetą ir fagocitozę (10).
Jei būtų naudojamas patikimas KSL testas, tuomet būtų galima pradėti gydymą, kol nepasireiškė klinikiniai simptomai. Tai padėtų lengviau pastebėti ligą, to pasėkoje būtų pagerinta gyvūnų gerovė ir tinkamai naudojami antibiotikai (13).
Šio tyrimo tikslas buvo palyginti kvėpavimo sistemos ligomis sergančių ir kliniškai sveikų veršelių kraujo biocheminių ir morfologinių rodiklių pokyčius.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti gautus rezultatus ir apskaičiuoti kontrolinės ir bandomosios grupių morfologinių (WBC, LYM, NEU, RBC, HGB) ir biocheminių (TSP, ALB, GLO, AST, GLU, CREA, UREA) kraujo rodiklių vidurkių procentinius pokyčius.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 . Galvijų kvėpavimo sistemos ligos
Galvijų kvėpavimo sistemos ligos (GKSL) yra pirmaujanti veršelių sergamumo, mirtingumo ir ekonominių nuostolių priežastis visame pasaulyje (14). GKSL patogenezė gali būti supaprastinta į 4 etapus. Liga prasideda dėl stresą sukeliančio įvykio, tam įvykus veršelis tampa imunitetiškai pažeidžiamas. Sutrikus imuninei sistemai, viršutiniuose kvėpavimo takuose įsigali virusinė infekcija. Besidauginant virusams yra stimuliuojama imuninė sistema, tuo tarpu, komensalūs viršutinių kvėpavimo takų bakterijų patogenai, infekciją paskleidžia apatiniuose kvėpavimo takuose. Bakterijų dauginimasis ir natūralaus imuniteto slopinimas sukelia pneumoniją ir trukdo kvėpavimo funkcijai (15, 16).
GKSL susirgimo rizikos didinimo faktoriai yra stresas, transportavimas, aplinkos sąlygos, temperamentas, imuniteto stiprumas, mityba, ir ligos, kuriomis yra sergama tuo pačiu metu (14). Efektyvus veršelio imunitetas prasideda nuo atvedusios karvės imuniteto. Nepakankamas imunoglobulinų esančių krekenose ar netinkamas pasyvaus imuniteto susidarymas gali padidinti šansą susirgti kvėpavimo sistemos ligomis (16). Koreliacija tarp streso ir imuniteto yra gerai žinoma. Veršeliui patiriant fizinį ar psichologinį stresą, kortizolio lygis kraujyje didėja, o imunitetas silpnėja. Stresas mažina suvartojamų maisto medžiagų kiekį, o trūkstant energijos imunitetas yra dar labiau pažeidžiamas. Sumažinus patiriamo streso lygi yra sumažinamas GKSL gydymo būtinumas (15).
GKSL klinikinių simptomų pasireiškimas svyruoja nuo subklinikinių (slaptų) iki staigios mirties. Ankstyvas ligos pastebėjimas yra ypač svarbus efektyviam gydymui (17). Atliekant klinikinį tyrimą yra pastebimi simptomai kaip letargija, depresija, serozinių gleivių tekėjimas iš šnervių ir akių, kosėjimas, sausas snukis, anoreksija, padažnėjas kvėpavimas ir/ar sustiprėjusios pastangos norint įkvėpti, dispnėja, nuleista galva ir ausys, atsiskyrimas, sulėtėjusi reakcija (15,1). Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireikškia 3-10 dienų bėgyje po patirto streso (18). Rektinė temperatūra yra didesnė nei 40 ◦C, auskultuojant plaučių ir bronchiolių srityse, girdimas švilpimas, švokštimas. (15,18) Veršeliai natūraliai slepia klinikinius ligos požymius, dėl to yra komplikuojamas ligos pastebėjimas. Subklinikinė forma gali neturėti jokių
10
lengvai pastebimų simptomų, tačiau padaryti didelę žalą gyvūno sveikatai. Tai gali pasireikšti sumažėjusiu svorio priaugimu, plaučių pažeidimais (17).
Nėra vienodai apibrėžto GKSL atvėjų diagnozavimo, todėl nuolatos tiksliai dianozuoti ligą yra sunku (19). Yra daug technikų kuriomis naudojantis galima diagnozuoti kvėpavimo ligas. Dianozavimas remiasi veršelių vizualiu klinikinių simptomų pastebėjimu, kurį tuli atlikti veterinarijos gydytojas ar prižiūrėtojas. Toliau seka tolimesnis diagnozavimas ir gydymas, tokia ligos pasireiškimo nustatymo sistema yra klaidinga. Tokia sistema suteikia didelę atsakomybę šėrėjams bei veterinarijos gydytojams, nes reikia tiksliai nustatyti diagnozę didelėse gyvūnų bandose (20).
Rodikliai kaip C reaktyvusis baltymas, ūminės fazės baltymai, α-rūgšties glikoproteinas, serumo amiloidas A, lipopolisacharidų prisijungiantis baltymas, fibrinogenas, ceruloplazminas, haptoglobinas, transferinas, α2-Makroglobulinas buvo ištirti norint išsiaiškinti jų ryšį su sergamumu galvijų kvėpavimo sistemos ligomis, tačiau davė įvairius rezultatus. Haptoglobinas ir lipopolisacharidų prisijungiantis baltymas gali būti naudingas nustatant sergamumą GKSL (21). Kol kas, egzistuoja daug dianozavimo metodų, tačiau dėl tokios jų gausos nėra vienos bendros nustatytos metodikos (22).
1.2. Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimų analizė yra ne tik svarbi kraujotakos sistemos sutrikimams numatyti, ji taip pat naudinga diagnozuojant daugelio organų ir jų sistemų ligas. Tikslią diagnozę vien iš biocheminio kraujo serumo ir morfologinio kraujo tyrimo yra sunku nustatyti, tačiau šie tyrimai suteikia naudingos informacijos apie paciento būklę, padeda planuoti gydymą ir formuluoti prognozę (23).
Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai yra plačiai naudojamas diagnostikos įrankis, kuris padeda priimti sprendimus. Kraują išanalizavus morfologiškai ir biochemiškai galima gauti informacijos apie paciento metabolizmą bei sveikatos būklę. Atliekant diagnostiką yra naudinga lyginti gautus rodiklius iš sergančio paciento su sveikų gyvūnų. Taip pat egzistuoja tam tikros biocheminės ir morfologinės kraujo rodiklių normos, kurios yra atskiros kiekvienai gyvūnų rūšiai. Suaugusių galvijų kraujo rodiklių normos yra gerai žinomos, tačiau informacijos susijusios su veršeliais nėra daug. Veršelių ir kitų jaunų gyvūnų įvairios kraujo rodiklių normos keičiasi su amžiumi. Dėl krekenų suvartojimo ir embrioninio hemoglobino koncentracijos
11
mažėjimo morfologinių kraujo rodiklių normos keičiasi po gimimo. Augantiems veršeliams šėrimo ir auginimo sistemos turi svarbią įtaką skirtingiems kraujo rodikliams. Šėrimo įtaka pasidaro daug akivaizdesnė po 5 savaitės, kuomet prasideda šėrimas sausu pašaru (24).
Tinkamiausios normos yra gaunamos iš grupės sveikų gyvūnų, kurių aplinkos ir fiziologinės charakteristikos yra kuo labiau panašios į paciento. Kaip ir visos rūšys, galvijų kraujo tyrimuose yra pastebimas kintamumas, kuris priklauso nuo amžiaus, lyties, streso, įmitimo, pašaro, aktyvumo, reprodukcinio ciklo dalies, aplinkos temperatūros ir aukščio virš jūros lygio (25).
1.3. Kraujo morfologiniai rodikliai
Yra svarbu suprasti, jog jaunų veršelių kraujo morfologiniai rodikliai skiriasi nuo suagusiųjų galvijų, šie skirtumai gali įtakoti klinikinę diagnozę. Veršelių kraujo morfologinių rodiklių normos pirmomis gyvenimo dienomis ir savaitėmis gali žymiai skirtis, todėl vertinant rezultatus yra svarbu atsižvelgti į šiuos pokyčius. Atlikus kraujo morfologinį tyrimą ir įvertinus gautus rodiklius galima diagnozuoti hemolizines ligas, bakterines ar virusines infekcijas (26).
1.3.1. Leukocitai
Leukocitai (WBC) užima svarbią rolę imuniteto gynyboje, kurioje dalyvauja 5 leukocitų tipai: neutrofilai, eozinofilai, bazofiliniai granuliocitai, monocitai ir limfocitai. Leukocitai dauginasi ir bręsta kaulų čiulpuose, išskyrus limfocitus, pastarieji – limfinėje sistemoje. Leukocitai kurie cirkuliuoja kraujyje yra tik maža dalis visų leukocitų, jų cirkuliuojantis kiekis yra labai svyruojantis. Kraujagyslėse yra dviejų rūšių neutrofilai, vieni cirkuliuoja kraujyje, kiti yra prisitvirtinę prie endotelio ląstelių, pakilus kraujo spaudimui ir pagreitėjus kraujo tekėjimui šie atsiskiria ir prisijungia prie kraujyje cirkuliuojančių neutrofilų. Todėl kiekvieną kartą pasikeitus kraujo spaudimui ir atlikus kraujo morfologinį tyrimą galima rasti skirtingą leukocitų kiekį (23).
Leukograma yra atliekama diagnostikai, bendrai sveikatos būklei nustatyti, ligos bei gydomųjų veiksmų stebėjimui, tačiau yra retai įmanoma priimti diagnozę naudojantis vien leukocitų rodikliais (24). Nuoseklūs leukocitų rodiklių tyrimai gali padėti numatyti prognozę. Pagerėjusią paciento savijautą ir sugrįžus leukocitų rodikliams į normas gali teigti, kad gydymas
12
yra teisingas ir prognozė yra gera, tačiau staigus leukocitų kritimas be paciento savijautos pagerėjimo yra laikomas kaip neigiamas faktorius ir numato blogą prognozę (23).
Leukocitozę sukeliantys mechanizmai yra padidėjęs leukocitų išskyrimas iš kaulų čiulpų, sulėtėjusi migracija į audinius ir ribinių leukocitų virsmas į kraujotakos cirkuliacinius (27). Leukograma, konkrečiau, neutrofilija, neutropenija, limfopenija ir padidėjęs neutrofilų/limfocitų sąntykis, dešimtmečiais buvo naudojamas patvirtinti silpno arba ūmaus uždegimo atvejus (28).
Leukocitozė gali atsirasti dėl fiziologinių faktorių kaip stresas, baimė, sujaudinimas, po fizinio krūvio. Streso sukeliama leukograma pasižymi neutrofilija, limfocitopenija, eozinopenija ir kartais monocitoze, tai yra sukeliama dėl endogeninio ir/arba egzogeninio kortikosteroidų poveikio. Trumpalaikė fiziologinė leukocitozė taip pat yra pastebima po epinefrino išsiskyrimo. (29) Patologinės leukocitozės priežastys: infekcinės ligos, endogeninė ar egzogeninė intoksikacija, centrinės nervinės sistemos sutrikimai, leukemija, anafilaksinis šokas (30).
Limfocitozė gali pasireikšti gijimo fazėje po infekcinių ligų, infekcijų antigenams stimuliuojant imuninį atsaką, vystantis navikui, hipoadrenokorticizmo atvejais (27). Reaktyvi limfocitozė pasireiškia per lėtines ligas, per kurias išsiskiria pūliai, kaip, hepatitas, peritonitas, perikarditas, nefritas, mastitas ar bronchopneumonija (31).
Limfocitopenija pasireiškia dėl staigaus streso, virusinės arba bakterinės infekcijos, imunosupresijos, lėtinio inkstų nepakankamumo ir kortikosteroidų naudojimo. Taip pat limfocitų skaičiaus sumažėjimas pasireiškia dėl limfos netekimo ir limfinių mazgų struktūrų suardymo (paratuberkuliozės, uždegimo ar navikinių procesų) (27).
Neutrofilijos dažniausios priežastys yra lėtinis uždegimas ir stresas. Neutrofilų kiekis padidėja dėl kvėpavimo, šlapimo, virškinimo, centrinės nervinės sistemų, tešmens, širdies, kepenų lėtinių uždegimų. Galvijams neutrofilija dažnai pastebima vykstant ūminiams pūliniams procesams, kaip endometrito, metrito, nuovalų užsilaikymo, ūminio bakterinio mastito atvejais. (29) Uždegiminė neutrofilija yra pastebima virusinių, bakterinių, parazitinių, grybelinių ir protozoinių infekcijų atvejais (27, 29).
Be to, neutrofilija yra aptinkama neinfekcinio uždegimo (trauminių sužeidimų, nekrozės, infarkto, nudegimų, trombozės), navikų, intoksikacijos, endokrininės sistemos sutrikimų, hemoragijų ir hemolizių atvejais (27). Suaugusiems galvijams stresinė neutrofilija taip pat yra sukeliama dėl ketozės, virškinimo sutrikimų, šliužo dislokacijos, distokijos (27, 32).
13
Neutropenija atrajotojams pasireiškia per pirmas 2 dienas nuo ūmaus uždegimo, įskaitant sepsį, mastitą, peritonitą, metritą, enteritą ir pneumoniją (29).
1.3.4. Raudonieji kraujo kūneliai ir hematokritas
RBC (raudonųjų kraujo kūnelių) rodiklis apima HCT (hematokritą), HGB (hemoglobiną), RDW(eritrocitų apimties variaciją), MCV (vidutinį ląstelių kiekį), MCH (vidutinį ląstelių hemoglobiną) ir MCHC (vidutinę hemoglobino koncentraciją ląstelėje) (33).
Pas veršelius, HGB rodiklis sumažėja per pirmą gyvenimo mėnesį, tačiau vėliau, po 3 gyvenimo mėnesių vėl pradeda kilti (34). Jaunų veršelių kraujyje, RBC rodiklis gali būti aukštesnis (28). Šėrimo įtaka tampa akivaizdi po penktos savaitės, kuomet pradedamas šėrimas sausu pašaru. Šiuo periodu RBC ir HGB rodikliai pakyla. Mėsai auginamiems veršeliams, kurių mitybos pagrindą sudaro pienas, RBC ir HGB rodikliai nukrenta ir veršeliai pasidaro anemiški dėl geležies trūkumo (35).
Dažniausia RBC žemo rodiklio išvada yra klinikinė anemija ar hemoragijos. Absoliučios anemijos atvejus RBC ir HGB rodikliai yra sumažėję. Reliatyvi anemija yra sukeliama padidėjusio kraujo plazmos kiekio (dėl veršingumo, intraveninių tirpalų aplikavimo) (33).
Jei sumažėja RBC ir HGB rodikliai, tuomet pasireiškia anemija. Yra dvi pagrindinės galvijų anemijos priežastys: kraujo praradimas ir hemolizė. Kliniškai akivaizdūs veiksniai įtakojantys didžiausią kraujo praradimą yra trauminiai sužeidimai, įskaitant apsiveršiavimą. Dažnai nepastebimas ir lėtinis kraujavimas būna dėl prieskrandžių opų, kuomet vienintelis simptomas gali būti melena, kuri dažnai būna sunkiai pastebima, ypač jei yra negausi.
Anemijos tipo nustatymas yra diagnostiškai naudingas. Hemoragijos yra susijusios su RBC ir TSP sumažėjimu, tačiau jei anemijos priežastis yra hemolizė, tuomet RBC taip pat sumažėja, tačiau TSP išlieka normos ribose.
Padidėjęs RBC rodiklis rodo hemokoncentraciją, kuri gali pasireikšti dehidratavusiems veršeliams. Dehidrataciją galima patvirtinti iš pakilusių TSP ir UREA rodiklių (36).
Sumažėjęs RBC rodiklis gali rodyti hemolitinė anemija, kuri gali būti sukeliama tam tikrų organizmų sukeliančių pneumoniją kaip M. Pneumoniae (37). Tačiau pakilę RBC ir HGB rodikliai gali rodyti prisitaikymą ir vykstantį kompensacijos procesą, kuris pasireiškia dėl lėtinių plaučių ligų. Dėl to pasireiškia hipoksemija ir eritropoezės stimuliavimas. Veršeliams sergantiems plaučių ligomis, dėl ilgai užsitęsusios hipoksemijos gali išsivystyti eritrocitozė (2).
14
1.4. Kraujo biocheminiai rodikliai
1.4.1. Kraujo serumo baltymai
Kraujo serumo baltymo koncentracija yra analizuojama kaip albuminų (ALB) ir bendrųjų baltymų (TSP) visuma. Globulinų koncentracija yra gaunama iš TSP ir ALB skirtumo. Kraujo baltymų analizės rezultatai interpretuojami tinkamai, kai TSP ir ALB koncentracijos yra interpretuojamos atskirai (36). Uždegimas, laktacija, pašaras ir veršingumas gali įtakoti TSP koncentraciją (38). Albuminai sudaro maždaug 35-50 proc. visų serumo baltymų (39).
Albuminai yra gausiausi kraujo plazmos baltymai, kurie yra sintetinami tik kepenyse. Albuminai yra pagrindiniai transportuojantys baltymai ir svarbiausias rodiklis lemiantis plazmos osmosinį slėgį. Kepenys taip pat yra pagrindinė vieta, kurioje albuminai suyra. Įprastai, tarp albumino sintetinimo ir suirimo yra balansas, tačiau hipoalbunemija gali pasitaikyti jei yra limfangiektazija, enteritas, stiprus hepatocitų ar glomerulų pažeidimas (36).
Iš kraujo serumo baltymų rodiklių duomenų galima spręsti apie organizmo hidrataciją. Turint pacientą su serumo baltymų rodiklio nukrypimu, reikia atsižvelgti į faktorius, kurie gali įtakoti jų produkciją, serumo baltymų praradimo šaltinius (39).
1 lent. Arthur Otter aprašo TSP padidėjimo ir sumažėjimo, Alb sumažėjimo ir globulinų padidėjimo interpretaciją.
15
Daugumos globulinų sintezė atliekama kepenyse. Yra eilė skirtingų globulinų, kurie gali būti nustatyti serumo baltymų elektroforezės pagalbą. Žmonių ir kai kurių naminių gyvūnų šis tyrimas yra naudojamas diagnostikoje, tačiau galvijams diagnostinės laboratorijos įprastai tiria bendrą serumo globulino koncentraciją. Padidėjusi serumo baltymo koncentraciją daugiausiai atspindi imunoglobulinų dalį, taip pat ūmios fazės baltymus dėl uždegiminio atsako (36).
1.4.2. Aspartamo aminotransferazė
Aspartamo aminotransferazės koncentracija kraujo serume pakyla pasireiškus lėtiniams ir ūmiems kepenų pažeidimams. AST yra fermentas, kurio kraujo serume padaugėja kai yra pažeidžiami inkstai, kasa, skeleto raumenys ir eritrocitai. Vis dėlto, nėra įmanoma nustatyti per didelio AST rodiklio priežasties kraujo serume, tačiau dažniausiai yra interpretuojama, jog padidėjęs AST aktyvumas kraujo serume kyla dėl hepatocitų, eritrocitų ar raumenų pažeidimų (36).
1.4.3. Serumo gliukozės koncentracija.
Gliukozės koncentracija kraujo serume yra įtakojama streso, kortikosteroidų aplikavimo, virškinimo sistemos ligų. Atrajotojai iš žarnyno neabsorbuoja didelių kiekių gliukozės, todėl kraujo serume esanti gliukozės koncentracija atspindi kepenų metabolizmo aktyvumą. Hipoglikemija yra dažnai reiškinys sergantiems ar nusilpusiems gyvūnams (36).
1.4.4.Kraujo serumo kreatininas ir šlapalas
Kraujo serumo kreatininas ir šlapalas yra klasikiniai parametrai, naudojami įvertinant glomerulų funkciją. (40) Šlapalas (UREA) yra išskiriamas kepenyse, kurios jį susintetina iš amoniako. Amoniakas susidaro iš irstančių amino rūgščių reakcijos didžiąjame prieskrandyje. Mažą dalį amoniako galvijai pasisavina per žarnas. Padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje gali atsirasti dėl netinkamo pašaro, dehidratacijos, sutrikus inkstų klirensui (36).
Kraujo serume esantis kreatinas (CREA) yra katabolinis raumenų aktyvuvo produktas. Jo išskiriamas kiekis į kraujo sistemą priklauso nuo glavijo raumeninės masės. Kreatinas kaip ir šlapalas yra išskiriamas inkstų pagalba. Sutrikęs inkstų klirensas gali sukelti padidėjusią kreatino koncentraciją kraujo serume. Sutrikus inkstų veiklai ir kraujo serume išaugus šlapalo ir kreatino koncentracijoms išsivysto azotemija (36).
16
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1. Kontrolinė ir bandomoji grupė
Tyrimas vyko 2018.09.10 – 2018.10.25, per šį laikotarpį iš vienoje žemės ūkio bendrovėje auginamų veršelių buvo atrinkta 15 individų, kurie turėjo įvairaus sunkumo bronchopneumonijos požymius. Veršeliai buvo Holšteinų veislės, apie 2 - 3 savaičių. amžiaus, laikomi tvartuose, suskirstytuose gardeliais, gardelyje laikoma apie 20 veršelių. Gardai kreikiami šiaudais. Sergantys veršeliai buvo gydomi ūkyje dirbančių veterinarijos gydytojų.
KSL sergančių veršelių atrinkimui buvo atsižvelgta į rektinę temperatūrą, aktyvumą, elgesį, ištakas iš nosies, apetitą bei . Specialus dėmesys buvo skiriamas kvėpavimo sistemai. Veršeliai buvo įvertinti vizualiai (kvėpavimo greitis, matomos išskyros iš snukio ir akių, sausas ar šlapias kosulys, nuleistos ausys) ir auskultuojant plaučių sritį (paryškėjęs ar nusilpęs kvėpavimo garsas, girdimas švokštimas, traškėjimas, švilpimas).
Bandomoji grupė buvo sudaryti iš n – 15 veršelių. Į bandomąją grupę veršeliai pateko jei, - turėjo visus iš šių rodiklių: rektinė temperatūra ≥ 39.5 °C, pūlingas išskyras iš snukio, pastebimas kosėjimas ar auskultuojant plaučių medialinę ir ventralinę sritis girdimas švokštimas, traškėjimas ar švilpimas įkvėpavimo/iškvėpimo metu. Kraujo mėginiai buvo imti veršelių, kuriems buvo pasireiškusi ūmi kvėpavimo sistemos liga.
Kontrolinę grupę sudarė n - 15 veršelių, kurių veislė, šėrimas, amžius ir laikymo sąlygos buvo tokios pačios kaip ir bandomosios grupės veršelių. Sveiki veršeliai turėjo atitikti šiuos parametrus: < 39.0°C rektinė temperatūra, jokių išskyrų iš akių ar snukio, įprasti įkvėpimo ir iškvėpavimo garsai auskultuojant plaučių medialinę ir ventralinę sritis, be kosėjimo, atitinkamas aktyvumas, geras apetitas.
17
18
2.2. Kraujo mėginiai
Kraujo mėginiai iš sergančių veršelių buvo paimti prieš gydymą. Iš visų veršelių kraujo mėginiai imti iš jungo venos (v. jugularis). Buvo naudojami vakuuminiai 5ml kraujo vakutaineriais(BD Vacutiner, Naujasis Džersis, JAV). Morfologiniam kraujo tyrimui kraujas imtas į mėgintuvėlį su EDTA, o biocheminių rodiklių analizei į mėgintuvėlį be priedų. Paimtas kraujas buvo pristatytas į LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos laboratoriją ir joje ištirtas.
2.3. Mofologiniai ir biocheminiai kraujo rodikliai
Morfologiniai kraujo rodikliai nustatyti prietaisu „Abacus Junior Vet“(Diatron GmbH, Viena, Austrija). Biocheminiam tyrimui skirti mėginiai buvo centrifuguoti 10 minučių 3000 apsis./min. greičiu ir analizuoti automatiniu kraujo analizatoriumi „Hitachi 705“ (Hitachi, Tokijas, Japonija). Remiantis užsienio autorių literatūra buvo nuspręsta vertinti tik tam tikrus kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius: WBC, LYM, NEU, RBC, HGB, ir TSP, ALB, GLO, AST, GLU, CREA, UREA.
Gauti rezultatai buvo apdoroti Microsoft Excel 2013 ir IBM SPSS (20 paketas). Buvo apskaičiuoti:
1. Vidurkis (Mean).
2. Vidutinis kvadratinis nuokrypis.
3. Vidurkio skirtumo patikimumas, TTEST (p). 4. Koreliacinė analizė pagal Pearson.
19
3. TYRIMO REZULTATAI
Tiriamųjų grupių morfologinių ir biocheminių kraujo tyrimo rezultatai yra pateikti 2-3 lentelėse. Šiose lentelėse yra pavaizduotos žemiausios ir aukščiausios reikšmės, grupės vidurkis, vidutinis kvadratinis nuokrypis ir vidurkio skirtumo patikimumas. Reikšme (n.) pažymėti skaičiavimai buvo statistiškai nepatikimi (p> 0,05).
Didžiausi skirtumai tarp sveikų ir sergančių veršelių kraujo morfologinių rodiklių vidurkių yra matomi leukocitų (WBC). Sveikų veršelių grupės vidurkis buvo 6.16 x 109/L, tuo tarpu sergančiųjų veršelių grupėje vidurkis buvo 11.15 x 109/L. Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi p > 0,001. Kitas rodiklio pokytis yra pastebimas neutrofilų (NEU) skaičiuje. Sveikų veršelių grupės vidurkis buvo 1.91 x 109/L. , o sergančių 5.6 x 109/L. Apskaičiuoti rezultatai yra statistiškai patiki p > 0,005.
Taip pat lyginant sveikų ir sergančių veršelių vidurkius matomi pokyčiai tarp limfocitų (LYM) sveikų veršelių 4.13 x 109/L, sergančių – 4.84 x 109/L ir hemoglobino (HGB), sveikų – 87.67 g/L, o sergančių – 91.47 g/L, tačiau gauti duomenys nebuvo statistiškai patikimi p < 0,05. Ryškus pokytis buvo
2 lentelė. Sveikų ir sergančių veršelių Morfologinio tyrimo duomenys. Žemiausios ir aukščiausios reikšmės, vidurkis (m), vidutinis standartinis nuokrypis (SD), vidurkio skirtumo patikimumas (p). n. –
20
nepastebėtas raudonųjų kraujo kūnelių (RBC) vidurkyje. Sveikų – 8.72 x 1012/L , sergančių – 8.79 x 1012/L.
Atlikus kraujo serumo biocheminį tyrimą buvo pastebėtas aspartamo aminotransferazės (AST) pokytis tarp sveikų (55.53 U/L) ir sergančių (68.73 U/L) veršelių grupių vidurkių. Apskaičiuoti rezultatai buvo statistiškai patikimi p < 0,05. Iš rezultatų išsiskiria rastas gliukozės (GLU) koncentracijos esančios kraujo serume rodiklio pokytis, sveikų – 7.31 mmol/L, o sergančių veršelių mažesnis – 6 mmol/L. Šis rodiklis buvo statistiškai patikimas p < 0,001. Skirtumas tarp sveikų ir sergančių veršelių buvo rastas lyginant šlapalo (UREA) vidurkius, sveikų – 2.22 mmol/L, o sergančių 3.53 mmol/L. Rezultatai statistiškai patikimi p < 0,005. Kraujo serume esančio kreatinino (CREA) pokyčiai : sveikų veršelių
3 lentelė. Sveikų ir sergančių veršelių biocheminio kraujo tyrimo duomenys. Žemiausios ir aukščiausios
reikšmės, vidurkis (m), vidutinis kvadratinis nuokrypis (SD), vidurkio skirtumo patikimumas (p). n. statistiškai - nepatikima
21
grupės vidurkis – 67 Umol/L, o sergančių veršelių 72.9 Umol/L, tačiau rezultatai statistiškai nepatikimi p > 0,05.
Buvo aptikti nežymūs padidėjimai: bendrųjų baltimų (TSP) sveikų – 46.84 g/L, sergančių – 47.29 g/L, globulinų (GLO), sveikų 17.07 g/L, sergančių 17.84 g/L. Skaičiavimai buvo statistiškai nepatikimi p>0,05.
Rastas nežymus albuminų (ALB) rodiklio padidėjimas kontrolinėje grupėje, sveikų veršelių - 29.77 g/L, o sergančių 29.45 g/L. Rezultatai statistiškai nepatikimi p > 0,05.
2 – 7 paveiksluose, diagramomis pavaizduoti morfologinių ir biocheminių kraujo rodiklių rezultatų vidurkiai ir vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai.
2 pav. Leukocitų (WBC) vidurkis, lyginant sergančius su sveikais yra beveik 2 kartus didesnis. Sergančių (11.15 x 109/L, sveikų 6.13 x 109/L. Statistiškai apdorojant gautus WBC rezultatus, vidurkio skirtumo patikimumas (p) buvo lygus 0.00403, todėl p < 0.01, apskaičiuoti rezultatai – statistiškai patikimi.
Lyginant limfocitų (LYM) vidurkio rodiklio pokytį, yra pastebimas padidėjimas, sergančių veršelių – 4,84 x 109, tuo tarpu sveikų veršelių 4.13 x 109 . p > 0,05.
2 pav. Sveikų ir sergančių veršelių WBC, LYM, NEU vidurkiai ir vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai.
22
Iš tyrime tirtų kraujo morfologinių rodiklių neutrofilų (NEU) vidurkio pokytis yra pats didžiausias. Sergančių veršelių limfocitų skaičius buvo 5.6 x 109, o sveikų beveik 3 kartus mažesnis, 1.91 x 109. Rezultatai statistiškai patikimi p < 0.05. Šiuo atveju p = 0.0024.
3 pav. Sergančių veršelių raudonųjų kraujo kūnelių (RBC) skaičiaus vidurkis buvo šiek tiek didesnis nei sveikų, sergančių veršelių – 8.79 x 1012, o sveikų veršelių 8.72 x 1012. p > 0.05
23
4 pav. matome sveikų ir sergančių veršelių kraujo serumo biocheminio tyrimo rezultatų vidurkius. Visų šių rodiklių pokyčiai tarp kontrolinės ir bandomosios grupės nėra žymūs. Hemoglobinas (HGB) kiekis sergančių veršelių kraujo serume buvo 91.47 g/L, kai tuo tarpu sveikų veršelių 87.67 g/L. p > 0.05. Bendrųjų baltymų (TSP) pokytis nedidelis, sergančių veršelių kraujo serume – 47.29 g/L, o sveikų – 46.84 g/L. p > 0.05. Globulinų (GLO) sergančių veršelių kraujo serume 17.85 g/L, o sveikų – 17.07 g/L. p > 0.05. Albuminų (ALB) kiekis sergančių veršelių kraujo serume (29,45 g/L), yra šiek tiek mažesnis nei sveikų – 29.77 g/L. p > 0.05.
4 pav. Sveikų ir sergančių veršelių HGB, TSP, GLO, ALB vidurkiai ir vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai 87.67 46.84 17.07 29.77 91.47 47.29 17.85 29.45 0 20 40 60 80 100 120 HGB TP GLO ALB
Kontrolinė grupė Bandomoji grupė Rodiklis
24
5 pav. matome biocheminio kraujo serumo tyrimo kreatinino (CREA), aspartamo aminotransferazės (AST) sveikų ir sergančių veršelių vidurkių palyginimus. Kreatinino kiekis sergančių veršelių kraujo serume buvo didesnis nei sveikų. Sergančių – 72.9 umol/L, kai tuo tarpu sveikų 67 umol/L. p > 0.05.
5 pav. Sveikų ir sergančių veršelių CREA vidurkis ir vidutinis kvadratinis nuokrypis
6 pav. Sveikų ir sergančių veršelių AST vidurkis ir vidutinis kvadratinis nuokrypis. * -
25
6pav. Aspartamo aminotransferazės (AST) kiekis sergančių veršelių kraujo serume buvo taip pat didesnis, sergančių veršelių 68.73 U/L, o sveikų veršelių 55.53 U/L. p < 0.05.
7 pav. matome sveikų ir sergančių veršelių biocheminio kraujo serumo tyrimo rodiklių vidurkių palyginimą. Iš diagramos matome, jog gliukozės (GLU) kiekis sergančių veršelių serume (6 mmol/L) buvo mažesnis nei sveikų (7.31 mmol/l). p < 0.001.
Lyginant šlapalo (UREA) esančio kraujo serume vidurkius yra pastebimas padidėjimas, sergančių veršelių – 3.53 mmol/L, o sveikų veršelių kraujo serume – 2.22 mmol/L. p < 0.005.
26
Panaudojus koreliacijos koeficientą tarp neutrofilų (NEU) ir leukocitų (WBC) skaičiaus kraujyje, buvo aptikta stipri teigiama koreliacija. R = 0,898. Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi. p < 0,01.
Buvo aptikta atvirkštinė koreliacija tarp gliukozės (GLU) ir šlapalo (UREA). p < 0.05. R = -0,507. Rezultatai yra statistiškai patiki.
0 1 2 3 4 5 6 7 3 3.5 4 4.5 5 5.5 6 6.5 7 7.5 8 GLU mmol/L UREA mm ol /L
8 pav. Sergančių veršelių WBC ir NEU koreliacija. Koreliacijos koeficientas 0,898. p < 0,01
27
10 pav. yra vaizduojamas procentinis sergančių ir sveikų veršelių morfologinių ir biocheminių kraujo rodiklių vidurkių pokytis. Iš diagramos matome, jog didžiausia pokytį turėjo neutrofilai (NEU), sergančių veršelių kraujyje neutrofilų buvo 193% daugiau nei sveikų veršelių kraujyje. Toliau sekė leukocitai (WBC), jų pokytis buvo 81,9%, šlapalas (UREA) - 59%, aspartamo aminotransferazė (AST) – 23.8%, limfocitai (LYM) 17.2%, kreatininas (CREA) 8.9%, globulinai (GLO) 4.6%, hemoglobinas (HGB) 4.3%, bendri baltymai (TSP) 1%, raudonieji kraujo kūneliai (RBC) 0.8%.
Du kraujo serumo biocheminiai rodikliai gliukozė (GLU) ir albuminai (ALB) turėjo neigiamą pokytį. Sergančių veršelių kraujo serume gliukozės koncentracija buvo 17.9% mažesnė nei sveikų veršelių, o albuminų buvo 1% mažiau.
10 pav. Sveikų ir sergančių veršelių morfologinių ir biocheminių kraujo rodiklių vidurkių (m)
palyginamasis procentinis pokytis
81.9% 17.2% 193.2% 0.8% 4.3% 1% -1% 23.8% -17.9% 8.9% 59% 4.6% WBC 10^9/L LYM 10^9/L NEU 10^9/L RBC 10^12/L
HGB g/L TP g/L ALB g/L AST U/L GLU
mmol/L CREA umol/L UREA mmol/L GLO g/L
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šoltesova teigia, jog yra atlikta tik keletas tyrimų, kurie įvertino ryšį tarp kvėpavimo sistemos ligų ir kraujo morfologinių bei biocheminių rodiklių kaitos. Autorės atliktame tyrime gauti rezultatai teigia, jog kvėpavimo sistemos ligos, o ypač lėtinės, turi ne tik įtaką plaučių dujų apykaitos funkcijai, bet ir sukelia kraujo rodiklių pokyčius. Lyginant tyrime tirtų sveikų ir sergančių kvėpavimo sistemos ligomis veršelių kraujo rodiklius, buvo rastas stipriai padidėjęs WBC skaičius (sveikų – 10 G/l, sergančių – 16 G/l) , taip pat buvo pastebėti pokyčiai RBC (sveikų – 8.8 T/l, sergančių – 9.5 T/l) ir HGB (sveikų 9.8 g/dl, sergančių 11.0 g/dl) rodikliuose. WBC skaičiaus padidėjimas, o ypač neutrofilų, dėl uždegiminių procesų atsako yra dažnas radinys daugelio ligų atvejais, kvėpavimo sistemos ligos yra ne išimtis (2).
RBC ir HGB pokyčiai gali būti lėtinių kvėpavimo ligų priežastis, kai organizmas adaptuojasi ir bando kompensuoti hipoksemiją (2). X ūkyje tirtų veršelių kraujyje RBC ir HGB rodikliai nebuvo žymiai padidėję, todėl galima įtarti, jog toks nežymus padidėjimas yra ūmios ligos požymis. Ūmios kvėpavimo sistemos ligos atveju nespėja pasireikšti ryški hipoksemija, dėl to neprasideda sparti eritropoezė. X ūkyje tirti veršeliai buvo ūmių kvėpavimo ligų atvejai.
Tyrime taip buvo rasta padidėjusi aspartamo aminotransferazės (AST) koncentracija. Sveikų veršelių – 66.27 U/L, o sergančių 126 U/L. Priežastis galimai yra pagreitėjęs kvėpavimo ritmas ir padidėjęs raumenų aktyvumas dėl užsitęsusios ūmios kvėpavimo sistemos ligos (2).
Tothova atliktais tyrimais įrodė, jog ne tik ūmioms kvėpavimo takų ligoms, bet ir lėtinėms yra būdinga padidėjusi tam tikrų ūmios fazės baltymų gamyba, taip pat būdingi kraujo serumo pokyčiai baltymų rodikliuose, kurie pasireiškia hiperproteinemija, hiperglobulinemija, hipoalbuminemija ir mažesniu albuminų – globulinų santykiu (41). Dideli baltymų rodiklių pasikeitimai kraujo serume indikuoja apie svarbius baltymų sintezės pokyčius kepenyse, kurie galimai modifikuoja amino rūgščių poreikius gyvūnui. Tačiau ūmios fazės atsakas gali turėti nepalankią įtaką, veršelio, kuris serga kvėpavimo sistemos liga, raumenų vystymuisi ir priesvoriui (42). Iš tyrime tirtų serumo baltymų išsiskyrė tik bandomosios grupės globulinai, šį rezultatą galėjo įtakoti uždegiminis atsakas, nes reaguojant į infekciją buvo susintetinti imunoglobulinai ir/ar ūmios fazės baltymai.
Hiperbolinė būsena, kuri pasireiškia sergant kvėpavimo sistemos ligomis, turi įtakos karbohidratų ir lipidų metabolizmo pokyčiui (2). Montgomery ir kt. ištyrė, jog veršeliai gydyti nuo kvėpavimo sistemos ligų turėjo mažesnes gliukozės koncentracijas nei negydyti veršeliai. Kraujo serumo gliukozė yra vienas iš biocheminių indikatorių, kurie indikuoja kūno apsirūpinimą energija (43). Mūsų atliktame tyrime, kvėpavimo sistemos ligomis sergančių veršelių kraujo serume, buvo rasta mažesnė gliukozės (GLU)
29
koncentracija nei sveikų veršelių. Mažesnį gliukozės kiekį kraujo serume galimai įtakojo nepakankamas organizmo aprūpinimas energija, nes veršeliams sergant pasireiškia apetito sutrikimas.
Kraujo serumo analizė suteikė duomenų, jog sergančių veršelių kraujo serume yra padidėjusi šlapalo ir kreatinino koncentracija. Šis šlapalo ir kreatinino koncentracijos padidėjimas gali išsivystyti padidėjus baltymų katabolizmui, dėl besivystančio uždegiminio proceso, apsunkintos širdies funkcijos ir sumažėjusio kraujo kiekio pratekančio pro inkstus, šie procesai gali pasireikšti sergant kvėpavimo sistemos ligomis ir įtakoti šlapalo ir kreatinino pokyčius kraujo serume. Į atlikto tyrimo panašūs rezultatai buvo gauti tiriant ėriukus sergančius pneumonija. Sveikų ėriukų kraujo serumo UREA buvo (20.72 ± 2.30 mg/dL), sergančių (32.9 ± 2.91 mg/dL). Sveikų ėriukų kraujo serumo kreatininas buvo (2.06 ± 0,31 mg/dL), o sergančių (4.02 ± 0.61 mg/dL) (44). Priešingi rezultatai buvo gauti tiriant veršelių kraujo serumą, kuriems buvo pasireiškusios kvėpavimo sistemos ligos, sveikų veršelių UREA (3.2 ± 1.3 mmol/l), o sergančių (3.1 ± 1.6 mmol/l). Kreatininas sveikų veršelių (90 ± 17.0 mmol/l), sergančių (66.0 ± 12.0 mmol/l) (2).
30
5. IŠVADOS
1. Lyginant veršelių bandomosios grupės, sergančios kvėpavimo takų ligomis ir kontrolinės, sveikų veršelių kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius buvo pastebėtas pokytis. Vertinant sergančių ir sveikų veršelių grupių kraujo morfologinių rodiklių vidurkių palyginamąjį procentinį pokytį, visi bandomosios grupės morfologiniai rodikliai pakilo: neutrofilai (NEU) - 193.2 proc., leukocitai (WBC) - 81.9 proc., limfocitai (LYM) - 17.2 proc., hemoglobinas (HGB) - 4.3 proc., raudonieji kraujo kūneliai (RBC) 0.8 proc.. Vertinant sergančių ir sveikų veršelių grupių kraujo serumo biocheminių rodiklių vidurkių palyginamąjį procentinį pokytį, buvo pastebėtas šių rodiklių padidėjimas sergančių veršelių grupėje – šlapalas (UREA) - 59 proc., aspartamo aminotransferazė (AST) - 23.8 proc., kreatininas (CREA) - 8.9 proc., globulinai (GLO) - 4.6 proc., bendrieji baltymai (TSP) - 1 proc.. Buvo pastebėtas šių biocheminių rodiklių sumažėjimas, gliukozė (GLU) - 17.9 proc., albuminai (ALB) - 1 proc.
2. Iš visų gautų duomenų buvo rasta tiesioginė, statistiškai patikima koreliacija tarp leukocitų (WBC) ir neutrofilų (NEU). Koreliacijos koeficientas – 0,898, p < 0,01. Statistinis ryšys tarp leukocitų ir neutrofilų yra stiprus. Taip pat buvo aptikta ir atvirkštinė koreliacija tarp gliukozės (GLU) ir šlapalo (UREA). Koreliacijos koeficientas -0,507, p < 0,05. Statistinis ryšys tarp gliukozės ir šlapalo yra vidutiniškas.
31
Padėka
Dėkoju darbo vadovui vet. gyd. Mindaugui Televičiui už visapusišką pagalbą rašant magistrinį darbą, renkant mėginius, komentarus ir begalinę kantrybę. Ačiū, už Jūsų skirtą laiką, kurio reikalavau tikrai nemažai.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Woolums, A. R., G. H. Loneragan, L. L. Hawkins, and S. M. Williams.. Baseline management practices and animal health data reported by US feedlots responding to a survey regarding acute interstitial pneumonia. Bov. Pract. In.; 2005. p. 116-124. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/303539301_Baseline_management_practices_and_an imal_health_data_reported_by_US_feedlots_responding_to_a_survey_regarding_acute_intersti tial_pneumonia (2018-09-14)
2. Helena Šoltésová, Veronika Nagyová, Csilla Tóthová, Oskar Nagy. Haematological and blood biochemical alterations associated with respiratory disease in calves. In.; 2015. p. 1-7. Prieiga internetu: https://actavet.vfu.cz/media/pdf/actavet_2015084030249.pdf (2018-09-14)
3. Coghe J, Uysterpruyst Ch, Bureau F, Van de Weerdt ML, Lekeux P. Preliminary classification of the bovine respiratory complex into different levels of severity. In.; 1999. p. 85-87. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2978987/ (2018-09-17)
4. Mosier D. Review of BRD pathogenesis: the old and the new. In.; 2014. p. 1-3. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/267729032_Review_of_BRD_pathogenesis_The_old _and_the_new (2018-09-25)
5. Noffsinger, T., K. Brattain, G. Quakenbush, G. Taylor. Field results from Whisper(R) stethoscope studies. Animal health research reviews. In.; 2014. p. 1-2. Prieiga internetu: https://www.researchgate.net/publication/268797136_Field_results_from_Whisper_R_stethosc ope_studies (2018-09-25)
6. Cernicchiaro, N., D. G. Renter, B. J. White, A. H. Babcock, J. T. Fox. Associations between weather conditions during the first 45 days after feedlot arrival and daily respiratory disease risks in autumn-placed feeder cattle in the United States. In.; 2012. p. 2. Prieiga internetu: https://www.researchgate.net/publication/51858197_Associations_between_weather_condition s_during_the_first_45_days_after_feedlot_arrival_and_daily_respiratory_disease_risks_in_aut umn-placed_feeder_cattle_in_the_United_States (2018-09-25)
7. Buckham Sporer, K. R., P. S. D. Weber, J. L. Burton, B. Earley, and M. A. Crowe.
Transportation of young beef bulls alters circulating physiological parameters that may be effective biomarkers of stress. In.; 2008. p. 1-13. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/5508646_Transportation_of_young_beef_bulls_alters _circulating_physiological_parameters_that_may_be_effective_biomarkers_of_stress (2018-09-25)
33
8. Thompson, P. N., A. Stone, and W. A. Schultheiss. Use of treatment records and lung lesion scoring to estimate the effect of respiratory disease on growth during early and late fi nishing periods in South African feedlot cattle. In.; 2006. p. 3-6. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/7349031_Use_of_treatment_records_and_lung_lesio n_scoring_to_estimate_the_effect_of_respiratory_disease_on_growth_early_and_late_finishin g_periods_in_South_African_feedlot_cattle (2018-09-29)
9. Schneider, M. J., R. G. Tait, Jr., W. D. Busby, and J. M. Reecy. An evaluation of bovine respiratory disease complex in feedlot cattle: Impact on performance and carcass traits using treatment records and lung lesion scores. 2009: p. 3-6. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/23963687_An_evaluation_of_bovine_respiratory_dis ease_complex_in_feedlot_cattle_Impact_on_performance_and_carcass_traits_using_treatment _records_and_lung_lesion_scores/related (2018-10-01)
10. Vera Mihailovna Aksionova, Nadezda Borisovna Nikulina. The morphological research of calves’ erythrocytes and neutrophils during acute bronchopneumonia. In.; 2014. p. 1-4. Prieiga internetu: http://www.lifesciencesite.com/lsj/life1109s/068_25344life1109s14_322_325.pdf (2018-09-28)
11. Fratrić N, Gvozdić D, Vuković D, Savić O, Buač M, Ilić V. Evidence that calf
bronchopneumonia may be accompanied by increased sialylation of circulating immune complexes` IgG. In.; 2012. p. 1-8. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/232254558_Evidence_that_calf_bronchopneumonia_ may_be_accompanied_by_increased_sialylation_of_circulating_immune_complexes'_IgG (2018-10-02)
12. Buač M, Mojsilovic S, Mišic D, Vukovic D, Savic O, Valčic O, Markovic D, Gvozdic D, Ilić V, Fratrić. Circulating immune complexes of calves with bronchopneumonia modulate the function of peripheral blood leukocytes: In vitro evaluation. In.; 2016. p. 1-7. Prieiga internetu: https://www.researchgate.net/profile/Natalija_Fratric/publication/301251047_Circulating_imm une_complexes_of_calves_with_bronchopneumonia_modulate_the_function_of_peripheral_bl ood_leukocytes_In_vitro_evaluation/links/59ef20c1458515ec0c79dba5/Circulating-immune- complexes-of-calves-with-bronchopneumonia-modulate-the-function-of-peripheral-blood-leukocytes-In-vitro-evaluation.pdf (2018-10-04)
13. Fontenot LR. Hematological variables as predictors of Bovine respiratory. In.; 2016. p. 2-45. Prieiga internetu: https://wtamu-ir.tdl.org/wtamu-ir/bitstream/handle/11310/100/FONTENOT-THESIS-2016.pdf?sequence=1&isAllowed=y (2018-10-04).
14. WM. H. BRD in 2014: where have we been, where are we now, and where do we. In.; 2014. p. 2-4. Prieiga internetu:
34
https://www.researchgate.net/publication/267734437_BRD_in_2014_Where_have_we_been_ where_are_we_now_and_where_do_we_want_to_go (2018-10-08)
15. Edwards TA. Control methods for bovine respiratory disease for feedlot cattle. The. In.; 2010. p. 2-8. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20619184 (2018-10-08) 16. J. L. Caswell. Failure of respiratory defenses in the pathogenesis of bacterial pneumonia. In.;
2013. p. 2-4. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/256489292_Failure_of_Respiratory_Defenses_in_the _Pathogenesis_of_Bacterial_Pneumonia_of_Cattle (2018-10-10)
17. Dee Griffin. The monster we dont see: subclinical BRD in beef cattle. In.; 2014. p. 138-141. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/269719732_The_monster_we_don't_see_Subclinical _BRD_in_beef_cattle (2018-10-12)
18. Step DL CA. Mannheimia haemolytica – and Pasteurella multocida–Induced Bovine Pneumonia. In.; 2009. p. 164-170. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/314409579_Mannheimia_haemolytica-_and_Pasteurella_multocida-Induced_Bovine_Pneumonia (2018-10-15)
19. Buczinski S, Menard J, Timsit E. Incremental Value (Bayesian Framework) of Thoracic Ultrasonography over Thoracic Auscultation for Diagnosis of Bronchopneumonia in Preweaned Dairy Calves. In.; 2016. p. 2-7. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/304004844_Incremental_Value_Bayesian_Framewor k_of_Thoracic_Ultrasonography_over_Thoracic_Auscultation_for_Diagnosis_of_Bronchopne umonia_in_Preweaned_Dairy_Calves/related (2018-10-15)
20. Duff GC, Galyean ML. Board-invited review: recent advances in management of highly stressed, newly received feedlot cattle. In.; 2014. p. 1-18. Prieiga internetu:
https://pdfs.semanticscholar.org/a951/dd53a4ebe59e8849336cd7e43e1c5dbd653a.pdf (2018-10-20)
21. Idoate I, Vander Ley B, Schultz L. Acute phase proteins in naturally occurring respiratory disease of feedlot cattle. In.; 2015. p. 2-81. Prieiga internetu:
https://mospace.umsystem.edu/xmlui/bitstream/handle/10355/44425/research.pdf?sequence=1 (2018-10-22)
22. Brian McMillan Shoemake. The use of sodium iodide for the management of Bovine Respiratory Disease. In.; 2017. p. 2-39. Prieiga internetu:
https://mospace.umsystem.edu/xmlui/bitstream/handle/10355/62088/research.pdf?sequence=2 &isAllowed=y (2018-10-24)
35
23. Leonie Roland, Marc Drillich, Michael Iwerse. Hematology as a diagnostic tool in bovine medicine. In.; 2014. p. 1-5. Prieiga internetu:
https://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/1040638714546490 (2018-10-28)
24. Martina Klinkon, Jožica Ježek. Values of Blood Variables in Calves. In A Bird's-Eye View of Veterinary Medicine.; 2013. p. 2-20. Prieiga internetu:
http://cdn.intechopen.com/pdfs/28679/InTech-Values_of_blood_variables_in_calves.pdf (2018-10-29)
25. Krimer, PM. Generating and interpreting test results: test validity, quality control, reference values, and basic epidemiology. In.: Duncan and Prasse's veterinary laboratory medicine: clinical pathology, ed. Latimer, Ks. 5th ed., 2011. p. 365-382.
26. Otto M. Radostits, Clive C. Gay, Kenneth W. Hinchcliff, Peter D. Constable. Veterinary Medicine. 10th Edition. In A textbook of the diseases of cattle, horses, sheep, pigs, and goats.; 2007. p. 164-165.
27. Webb JL, Latimer KS. Leukocytes. In: Duncan and Prasse’s veterinary laboratory medicine: clinical pathology, ed. Latimer KS, 5th ed. In.; 2012. p. 45–82.
28. Jones, M. L., and R. W. Allison. In Evaluation of the ruminant complete blood cell.; 2007. p. 377-402. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/5925547_Evaluation_of_the_Ruminant_Complete_B lood_Cell_Count (2018-11-03)
29. SJ. T. Interpretation of ruminant leukocyte responses. In: Schalm's veterinary hematology. 6th ed. In.; 2010. p. 307-313.
30. Kraft W., Durr UM. Clinical laboratory diagnostics in veterinary medicine 6th ed.. In.; 2005. p. 365-382.
31. HD G. Diseases of the circulatory organs and of the blood 5th ed. In.; 2006. p. 157-170. 32. Uukduz H., Saat N., Simsek H. An investigation on body condition score, body weight, calf
weight and hematological profile in corssbred dairy cows suffering from dystocia. In.; 2011. p. 2-5. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/286002877_An_Investigation_on_Body_Condition_ Score_Body_Weight_Calf_Weight_and_Hematological_Profile_in_Crossbred_Dairy_Cows_S uffering_from_Dystocia (2018-11-09)
36
33. Kenneth S. Latimer. Duncan and Prasse's veterinary laboratory medicine: clinical pathology. In.; 2011. p. 3-44.
34. Mohri M, Sharifi K, Eidi S. Hematology and serum biochemistry of Holstein dairy calves: age related changes and comparison with blood composition in adults. In.; 2007. p. 30-39. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/6612772_Hematology_and_serum_biochemistry_of_ Holstein_dairy_calves_Age_related_changes_and_comparison_with_blood_composition_in_a dults (2018-11-13)
35. Jazbec, I.; Gregorović, V. Skušek, F.. Dinamika krvne slike pri teletih v pitanju na belo meso. In.; 1973. p. 96-107.
36. Otter A. Diagnostic blood biochemistry and haematology in cattle. In.; 2013. p. 1-8. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/275001268_Diagnostic_blood_biochemistry_and_ha ematology_in_cattle (2018-11-18)
37. Zafer Kurugol, Serife Sebnem Onen, Guldane Koturoglu. Severe Hemolytic Anemia
Associated with Mild Pneumonia Caused by Mycoplasma pneumonia. In.; 2012. p. 4-8. Prieiga internetu: https://www.hindawi.com/journals/crim/2012/649850/ (2018-11-18)
38. J.J., Kaneko. Serum proteins and the disproteinemias. In: Clinical biochemistry of domestic animals. In.; 1997. p. 117-138.
39. Leslie C. Sharkey, M. Judith Radin. Manual of Veterinary Clinical Chemistry. A Case Study Approach. In.; 2010. p. 192.
40. BP. S. Large Animal Internal Medicine. 4th. In.; 2009.
41. Tóthová Cs, Nagy O, Kováč G. The serum protein electrophoretic pattern and acute phase proteins concentrations in calves with chronic respiratory diseases. In.; 2013. p. 2-3. Prieiga internetu:
https://www.researchgate.net/publication/253328050_The_serum_protein_electrophoretic_patt ern_and_acute_phase_protein_concentrations_in_calves_with_chronic_respiratory_diseases (2018-11-21)
42. Gifford CA, Holland BP, Mills RL, Maxwell JK, Farney JK, Terrill SJ, Step DL, Richards CJ, Burciaga Robbles LO, Krehbiel CR. Growth and development symposium: Impact of
inflammation on cattle growth and carcass merit. In.; 2015. p. 1-12. Prieiga internetu: https://pdfs.semanticscholar.org/b8e6/b8d15655aedee3824026cf1b4bcf6d4439a7.pdf (2018-11-24)
37
43. Montgomery SP, Sindt JJ, Greenquist MA, Miller WF, Pike JN, Loe ER, Sulpizio MJ, Drouillard JS. Plasma metabolites of receiving heifers and the relationship between apparent bovine respiratory disease, body weight gain, and carcass characteristics. In.; 2009. p. 328-333. 44. Hussein,E.A.,Alam,T. and Masoud, E.A. Some studies on clinical, haematological and
biochemical changes in pneumonic lams with trials of treatment. In Mansoura Vet.Med. J.; 2006. p. 7-10. Prieiga internetu:
http://ncc.nu.edu.sa/documents/46898/18626599/2006+Some+Studies+On+Clinical%2CHaem atological+And+Biochemical+Changes+In+Pneumonic+Lambs+With+Trials+Of+Treatment.p df/bdb0cdd7-10b0-4c3f-be83-996dff7acd32 (2018-11-28)
