LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTĖS KATEDRA
Vladas Misiūnas
MELSVADUMBLIO SPIRULINA PLATENSIS ĮTAKA KARVIŲ PIENO
SUDĖTIES RODIKLIAMS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Saulius Tušas
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „MELSVADUMBLIO SPIRULINA
PLATENSIS ĮTAKA KARVIŲ PIENO SUDĖTIES RODIKLIAMS“
1. Yra atliktas mano pačio.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės(-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Melsvadumblio Spirulina platensis charakteristikos ... 10
1.2. Melsvadumblio Spirulina platensis panaudojimo galimybės ... 12
1.3. Melsvadumblio Spirulina platensis panaudojimas pieninių karvių mityboje ... 15
1.4. Veiksniai įtakojantys pieno produktyvumo rodiklius ... 16
1.5. Mitybos įtaka karvių pieno sudėties rodikliams ... 19
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 23
2.1. Tyrimų laikas, vieta ir metodai ... 23
3. REZULTATAI ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
IŠVADOS ... 40
4
SANTRAUKA
Autorius: Vladas Misiūnas.
Darbo pavadinimas: Melsvadumblio Spirulina platensis įtaka karvių pieno sudėties
rodikliams.
Raktiniai žodžiai: Pieno sudėtis; Spirulina platensis; Primilžis; Baltymai; Riebalai.
Darbo objektas: pieno sudėties rodiklių pokytis, vartojant melsvadumblio Spirulina platensis
papildą.
Darbo pobūdis: magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas: Doc. dr. Saulius Tušas.
Universitetas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvulininkystės technologijos fakultetas, Gyvulininkystės katedra.
Parengimo vieta, data: Kaunas, 2014 m. kovo 10 d. Darbo apimtis: 44 lapai, 5 lentelės, 14 paveikslų.
Tyrimo problema: Pienininkystei Lietuvoje plėtoti sąlygos yra palankios, pienas žemės ūkio
produkcijos struktūroje užima beveik ketvirtadalį, o pieno produktų eksportas sudaro apie penktadalį šalies žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Lietuvoje karvių produktyvumas artimas Lenkijos ir Latvijos karvių produktyvumui, tačiau nuo kitų Europos Sąjungos šalių karvių produktyvumas atsilieka 15 – 20 proc. Todėl norint konkuruoti pasaulinėse rinkose būtina atrasti patikimų būdų gerinti karvių pieno kokybės rodiklius, taip pat didinti primilžį.
Darbo tikslas: ištirti melsvadumblio Spirulina Platensis įtaką pieno sudėties rodikliams.
Šiam tikslui įgyvendinti keliami tokie darbo uždaviniai:
1. Ištirti Spirulina Platensis papildo vartojimo įtaką primilžiui.
2. Ištirti Spirulina Platensis papildo vartojimo įtaką pieno sudėties rodikliams. 3. Ištirti Spirulina Platensis papildo vartojimo įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
Atlikę bandymą 8-iuose Lietuvos rajonų ūkiuose nustatėme, kad karvių šėrime panaudojus Spirulina Platensis papildą, iš bandomosios grupės karvių per parą primelžta vidutiniškai 2,44 kg arba 14,2 proc., pieno daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p<0,05). Vartojant Spirulina Platensis papildą bandomosios karvių grupės pieno riebumas buvo nustatytas vidutiniškai 0,27 proc., mažesnis, nei kontrolinės karvių grupės (p<0,05), tačiau iš bandomosios karvių grupės per parą gaunama 0,07 kg daugiau pieno riebalų. Pieno baltymingumas bandomosios karvių grupės piene buvo 0,14 proc., mažesnis, nei kontrolinės karvių grupės (p<0,05), tačiau iš bandomosios karvių grupės pieno per parą gaunama 0,05 kg daugiau pieno baltymų.
5
Vartojant Spirulina Platensis papildą laktozės kiekis bandomosios grupės karvių piene buvo žemesnis nei rekomenduojama norma, urėjos kiekis buvo rekomenduojamų normų ribose, tačiau bandomosios grupės karvių piene laktozės kiekis sumažėjo 0,02 proc., o urėjos – 0,85 mg/proc., lyginant su kontrolinės karvių grupės pienu. Somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis, bandomosios grupės karvių piene, buvo nustatytas 59,82 tūkst./ml. mažesnis, nei kontrolinės karvių grupės piene.
Nustatyta neigiama ir statistiškai reikšminga koreliacija bandomojoje karvių grupėje tarp pieno primilžio ir riebalų kiekio proc., bei pieno primilžio ir baltymų kiekio proc. (p<0,001).
6
SUMMARY
Author: Vladas Misiūnas.
Title of the work: influence of blue-green algae (Spirulina platensis) on the parameters of the cow milk composition.
Key words: Milk composition; Spirulina platensis, Milk yield, Protein, Fat.
The object of the work: The variation of milk composition parameters by using of blue-green algae Spirulina platensis additives.
Job type: Master's Thesis
Supervisor: Assoc. prof. dr. Saulius Tušas.
University: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary academy. Work place and date: Kaunas, 2014 year 10-th of March.
Work size: 44 pages, 5 tables, 14 figures.
Research problem: The conditions of the dairy development are favorable in Lithuania. The milk production takes up nearly a quarter of the whole agriculture production and the export of dairy products is about one-fifth of the country agricultural and food export. Lithuanian cow productivity is close to the Polish and Latvian cow productivity, but is about 15 – 20 percent lower than in other European Union countries. Therefore, in order to compete in global markets, it is necessary to find ways to improve the quality of milk, as well as to increase the milk yield.
Research purpose: To investigate the influence of the blue-green algae (Spirulina platensis) on the milk composition parameters.
For this purpose there are the following tasks:
1) Investigationoftheinfluenceof Spirulina platensis onthemilkingyield.
2) Investigationoftheinfluenceof Spirulina platensis onthemilkcompositionparameters. 3) Investigationoftheinfluenceof Spirulina platensis ontheamountofsomaticcellsinmilk. After tests in eight Lithuanian farms , it was found that the use of Spirulina platensis additives in cow feeding increases the average of milk yield of about 2.44 kg or 14.2 percent in compare with the control group (p<0,05). Although the additives of Spirulina platensis reduces the fatness of cow milk of about 0.27 percent, but absolute amount of the milk fat increases of about 0.07 kg pro day. In the similar way, the milk protein in the test group was lower of about 0.14% than in the control groups of cows ( p<0.05) , but the daily amount of milk protein increases of about 0.05 kg. The lactose content in milk of test group cows was lower than the recommended rate. The urea level was within the recommended limits, but the amount of lactose and urea decreases
7
about 0.02% and 0.85 mg/%, respectively. The average of amount of somatic cells in the milk of experimental group of cows were lower (59.82 thousand/ml) than in the normal cow group.
It was also determined the negative and statistically significant correlations between milk yield and fat and milk yield and protein content (p< 0.001).
8
ĮVADAS
Tyrimo problema. Pienininkystei Lietuvoje plėtoti sąlygos yra palankios, todėl ši šaka turi būti orientuota ne tik vidaus poreikiams tenkinti, bet ir eksportinei produkcijai gaminti. Norint ją daryti konkurencingesnę, būtina didinti gamybos efektyvumą ir gerinti produkcijos kokybę (Kimutis, 2010). Pienas ūkininkų žemės ūkio produkcijos struktūroje užima beveik ketvirtadalį, o pieno produktų eksportas sudaro apie penktadalį šalies žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Lietuvos ūkininkų pienininkystės ūkiai yra truputį mažesni nei vidutiniai (Kuodys, Kučas, 2007). Vadovaujantis valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pateikiamais duomenimis, 2014 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo 7463 ūkiai, kuriuose laikoma 310,5 tūkst., karvių. Nors karvių skaičius, palyginti su 2010 m. vasario mėn., sumažėjo 12,8 proc., pieno gamintojai per 2013-2014 metus pieno supirkėjams pardavė 1197300 tonų 3,99 proc., riebumo pieno, tai yra 9,8 proc., mažiau lyginant su 2010-2011 m. atitinkamu laikotarpiu (http://www.vic.lt, prieiga per internetą 2013 lapkričio 13).
Lietuvoje karvių produktyvumas artimas Lenkijos ir Latvijos produktyvumui, tačiau nuo kitų Europos Sąjungos šalių karvių produktyvumas atsilieka 15 – 20 proc. (Mažylytė, 2012). Karvių pieno kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: sveikatingumo, genetinių, mitybos, laikymo bei priežiūros sąlygų, karvių amžiaus ir laktacijos, metų laiko. Karvių šėrime tikslinga naudoti saugius pašarų priedus, teigiamai veikiančius gyvulių sveikatingumą, produktyvumą, produkcijos kokybę (Kimutis, 2010). Tik iš geros kokybės pieno galima pagaminti kokybiškus pieno produktus, o geros kokybės pieną galima gauti tik iš sveikų, maistingais pašarais šeriamų karvių, prižiūrimų laikantis higienos reikalavimų (Japertienė, 2003). Nustatyta, kad melsvadumblis didina karvių pieningumą ir gerina pieno kokybę, pasižymi efektyviu gydomuoju–profilaktiniu veikimu prieš daugelį organizmo sutrikimų, didina gyvūnų gyvybingumą ir aktyvumą, pasižymi probiotiniu veikimu (Mažylytė, 2012).
Melsvadumblis Spirulina platensis – tai vienintelis gyvas organizmas išgyvenęs žemėje nepakitęs šimtus milijonų metų dėl unikalios biocheminės sudėties. Tai kruopščiai gamtos subalansuotas vitaminų, mineralų ir aminorūgščių rinkinys, kuris iš makroorganizmo šalina toksinus, radionuklidus, sunkiuosius metalus, pasižymi kancerogeniniu bei mutageniniu veikimu. Spirulinos biomasėje yra absoliučiai visos maisto medžiagos, būtinos normaliems gyvybiniams procesams palaikyti. Eilė ypatingų medžiagų – bioprotektorių, biokorektorių, biostimuliatorių – viename natūraliame produkte daugiau niekur nėra sutinkama. Tai sąlygoja fenomenalias spirulinos maistines, profilaktines ir gydomąsias savybes (Olensevičius, 2011).
9
Darbo aktualumas. Norint gaminti ekologišką ir kokybišką gyvulininkystės produkciją, intensyviai ieškoma naujų, natūralių bei efektyvių pašarinių priedų ir papildų. Vieni tokių gali būti mikrodumblio Spirulina platensis preparatai. Šio mikrodumblio įtaka galvijams nepakankamai ištirta, nors tai aktualu moksliniu ir praktiniu požiūriu. Besiplečiančios pasaulinės pienininkystės rinkos ir pasaulinis vartotojų susirūpinimas maisto kokybe ir saugumu toliau didėja, darydamas vis didesnį spaudimą pieno įmonėms, kad jos tiektų sveikus, kokybiškus ir saugius pieno produktus.
Darbo tikslas: ištirti melsvadumblio Spirulina Platensis įtaką karvių pieno sudėties rodikliams.
Šiam tikslui įgyvendinti keliami tokie darbo uždaviniai:
1. Ištirti Spirulina Platensis papildo vartojimo įtaką primilžiui.
2. Ištirti Spirulina Platensis papildo vartojimo įtaką pieno sudėties rodikliams. 3. Ištirti Spirulina Platensis papildo vartojimo įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
10
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Melsvadumblio Spirulina platensis charakteristikos
Dumbliai – tai vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai, augantys jūrose, ežeruose, upėse, tvenkiniuose, pelkėse. Priskaičiuojama daugiau kaip 25 000 rūšių dumblių. Pagal pigmentų sudėtį, ląstelių sandarą ir dauginimosi būdus jie skirstomi į klases (tipus, skyrius): žalieji, titnaginiai, melsvadumbliai, rudieji ir raudonieji (Benemann, 1992). Teigiama, kad apie 80 proc. visų organinių medžiagų, kurios gaunamos fotosintezės procese tenka dumbliams ir kitiems vandens augalams ir tik 20 proc. - antžeminiams augalams. Paskaičiuota (Praškevičius ir kt., 2006), kad iš vieno ha jūros dugno galima gauti apie 10 t. dumblių sausos medžiagos (kviečiai 4-6 t.). Dumbliai gana maistingi. Juose daug maisto medžiagų, kurios labai gerai pasisavinamos (Kulpys ir kt., 2009).
Spirulinos pavadinimas yra kilęs nuo lotyniško žodžio šaknies „helix“ (liet. „spirališkas“), ir
iš tikrųjų šis mikroskopinis dumblis savo forma panašus į plonytę spiralę (1 pav.) (Kulpys, Stankevičius, 2010).
Melsvai žaliems dumbliams Spirulina platesnis priskiriama dėl sudėtyje esančio žalios spalvos pigmento chlorofilo ir mėlyno pigmento fikocianino, giminingo žmogaus kraujo pigmentui bilirubinui. Fikocianinas stimuliuoja nervų ir imuninę sistemas, pasižymi priešvėžiniu veikimu. Pigmento fikocianino kiekis dumblyje – jo kokybės indikatorius. Fitobiotikams priskiriami augalinės kilmės preparatai ir jų fitocheminės sudėtinės dalys, kurios teigiamai veikia gyvulio žarnyno mikroflorą. Šiai grupei priskiriami ir dumbliai. Pastarieji labai maistingi, o jų maistingosios medžiagos gyvūnų lengvai virškinamos ir pasisavinamos (Goksan, Zekeiyaoglu, 2007).
1 pav. Spirulina platensis molekulės ir dumblio iliustracija (Kulpys, Stankevičius, 2010)
Mikrodumblis Spirulina platensis taip pat labai turtingas aukštos biologinės vertės baltymais. Jie sudaro apie 70 proc. Spirulinos sudėties. Šie baltymai gyvūnų labai lengvai pasisavinami, pasisavinimo koeficientas siekia iki 90 proc. L. V. Kravčenka (2006) su bendraautoriais teigia, kad
11
dumblio Spirulina platensis baltymai savo sudėtimi artimi „idealiam“ baltymui. Šio mikrodumblio antioksidacinės savybės siejamos su fikocianinu, kurio aktyvumas nustatytas daugkartiniuose tyrimuose invitro (Romay et al., 2003).
Iš spirulinoje esančių 18 būtinų gyvūnams aminorūgščių 8 yra nepakeičiamos. 10 g sausos spirulinos medžiagos betakarotino yra tiek, kiek 10 kg morkų sausosios medžiagos. Spirulinos sudėtyje daug mėlynojo pigmento fikocianino, vienintelės pasaulyje žinomos medžiagos, galinčios stabdyti vėžinių ląstelių dauginimąsi. Dumblyje daug gliutamininės rūgšties, tirozino, cistino, arginio, tiamino, folinės rūgšties, būtinos hemoglobino susidarymui. Gamalinolininės rūgšties yra randama tik piene ir spirulinoje. Spirulinos sudėtyje labai daug gyvam organizmui būtinų mineralų ir mikroelementų – geležies, kalcio, natrio, kalio, vario, magnio, cinko, fosforo, seleno, vitaminų, karotino, nukleino rūgšties, fermentų ir kitų aktyvių medžiagų (Qiao, Shang, 2000; Алтунин и др., 2000; Гмошинский и др., 2006; Чернова и др., 2001).
Melsvadumbliai Spirulina platensis yra vieni seniausių dumblių, atsiradusių žemėje maždaug prieš 3,5 mlrd. metų. Jų ląstelių diferenciacijos lygis yra žemas, tačiau turi unikalią cheminę sudėtį ir gali būti puiki žaliava ne tik farmacijos pramonei bet ir įvairių maisto ir pašarų priedų bei papildų ruošimui. Spirulina platensis organines medžiagas sudaro (Šimkus ir kt., 2005; Paulauskas ir kt., 2007):
baltymai – 60-70 proc.;
angliavandeniai – 10-20 proc.; riebalai – 5 proc.;
ląsteliena – 2 proc.,
Sausoje Spirulina platensis biomasėje baltymų yra daugiau negu kiaušinio baltyme, sūryje, piene, mėsoje, sojoje bei chloreloje (40-50 proc.). Dumblio baltymai turi daugiau limituojančių amino rūgščių, palyginti su kitų žaliavų baltymais. Be to, melsvadumblio Spirulina platensis sudėtyje yra biologiškai svarbių ir aktyvių medžiagų: vitaminų, mineralų, polisacharidų, galinčių sudaryti kompleksus su metalais, kas lemia jų enterosorbuojančias savybes. Iš biologiškai aktyvių medžiagų labai svarbūs yra izoprenoidai, kurie teigiamai veikia įvairių fermentų aktyvumą, nukleino rūgščių sintezę bei fotosintezę. Spirulina platensis sudėtyje yra fitohormonų, fermentų, lemiančių dumblio antioksidacines savybes. Jos melsvasis pigmentas fikocianas stimuliuoja nervų ir imuninę sistemas (Maзo ir kt., 2004). Mikrodumblis Spirulina platensis domina mokslininkus kaip gamtinis biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, kuris teigiamai veikia organizmą. E. N. Trušina ir grupė bendraautorių (2007), atlikę tyrimus su žiurkėmis, nustatė, kad, Spirulina platensis priedas žiurkių racione (10 mg/1 kg) suaktyvino jų imuninę sistemą.
Spirulina platensis pasižymi unikaliomis adaptacinėmis savybėmis: pvz., išdžiūvus vandens telkiniui, ji nežūsta, o pereina į vadinamąją „miego“ būseną. Aukštos temperatūros poveikyje
12
Spirulinos platensis baltymai virsta polisacharidais, kas suteikia produktui saldoką prieskonį
(http://www.healthway.com.ua/articles/spir_i_hlorella/ prieiga per internetą 2013, kovo 15).
Ilgalaikiai melsvadumblio Spirulinos platenis toksiškumo tyrimai parodė, kad vadovaujantis visais tarptautiniais pašarų kokybės ir saugumo standartais, dumblis yra netoksiškas ir saugus, todėl jis ir buvo užregistruotas Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ir daugelio pasaulio šalių sveikatos apsaugos ministerijų kaip maistinis gydomasis preparatas (Mažylytė, 2012).
Pasaulio mokslininkai ieško būdų, kaip panaudoti vandenynų bei gėlųjų vandenų biomasę, kuriant naujus saugius maisto ir pašarų priedus bei papildus. Šiam tikslui daugiausiai dėmesio skirta žemesniųjų augalų – dumblių tyrimui ir panaudojimui žemės ūkio gyvūnų mitybai (Šimkus ir kt., 2006). Farmacinėje pramonėje jau plačiai naudojamas žaliasis dumblis Chlorella vulgaris (Spolaore ir kt., 2005).
1.2. Melsvadumblio Spirulina platensis panaudojimo galimybės
Dumbliai pirmą kartą panaudoti žmonių mityboje prieš 2000 metų Kinijoje, bado metu. Tačiau dumblių biotechnologija vystytis pradėjo tik XX a. viduryje. Šiandien yra daug dumblių panaudojimo sferų. Pavyzdžiui, dumbliai dėl jų cheminės sudėties, gali būti naudojami padidinti maisto produktų ir pašarų maistinę vertę, jie yra itin svarbūs akvakultūroje bei gali būti įtraukiami į kosmetikos gaminių sudėtį. Pavyzdžiui, dumblių polinesočių riebalų rūgščių aliejų yra pridedama į kūdikiams skirtus pieno mišinius ir maisto papildus, o pigmentai yra svarbūs kaip natūralūs dažikliai. Stabilūs biocheminiai izotopai padeda medžiagų apykaitos tyrimuose ir nustatant junginių struktūras (Spolaore et al., 2005). Taip pat šis dumblis naudojamos žmonių farmacijos srityje, moksliniais tyrimais nustatyti tokie gydomieji ir profilaktiniai veiksniai naudojant Spirulina platensis (Полищук, Семёнов, 1997):
1. Cholesterino kiekio kraujyje sumažėjimas. 2. Imunomoduliacinis poveikis.
3. Priešnavikinis veikimas.
4. Slopinantis radiacijos įtaką poveikis.
5. Toksiškumo sumažinimas veikiant sunkiųjų metalų druskoms, toksinams bei vaistams. 6. Laktobacilų ir bifidobakterijų kiekio bei kokybinės sudėties padidėjimas žarnyne. 7. Cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas cukrinio diabeto atveju.
13
Preparatai iš Spirulina platensis biomasės veikia prieš pūslelinę ir gripo virusą, saugo gerąją žarnyno mikroflorą, ypač lakto ir bifido bakterijas (Blinkova et al., 2001; Converti et al., 2006; Šimkus ir kt., 2006).
V. K. Mazo ir kt. (2004) nurodo, kad Spirulina platensis yra lengvai žmogaus organizmo pasisavinama. Jos įsisavinimo procentas svyruoja nuo 85 iki 95 proc. Šis melsvadumblis gali būti naudojamas žmonių mityboje kaip perspektyvus bioaktyvus maistinis priedas, geležies, karotinoidų, taip pat chlorofilo, γ-linolinės rūgšties ir kai kurių vitaminų šaltinis. Žmogui reikalinga Spirulina platensis dozė per parą – 1,5–3 g. Šis melsvadumblis yra universalus sisteminio veikimo bioprotektorius ir biokorektorius, užtikrinantis patikimą, pasitaikančių mūsų organizme, sutrikimų mažinimą (Берестов, 2007).
Spirulina platensis naudojamas ne tik žmonių maisto papildų gamybai. Jis plačiai naudojamas gyvulininkystėje, paukštininkystėje ir netgi bitininkystėje.
Spirulina platensis panaudojimas kiaulininkystėje. Papildžius paršavedžių dienos pašaro davinį preparatu, kuriame yra užkonservuota 2 g 75 proc. drėgmės melsvadumblio Spirulina platensis biomasės, pagerėjo kiaulių reprodukcinės savybės (Šimkus ir kt. 2009). Pasaulio mokslininkai teigia, kad Spirulinos platensis preparatai pašaro sąnaudas 1 kg kūno masei priaugti sumažina 10–12 proc., o priesvoris per parą atskirais kiaulių amžiaus tarpsniais padidėja iki 30 proc. Iki 10 proc. daugiau išsaugoma paršelių. Taip pat atlikti išsamūs moksliniai tyrimai apie Spirulinos platensis naudojimą kuilių reproduktorių mityboje. Nustatyta, kad melsvadumblio priedas teigiamai veikė kuilių lytinių liaukų sekreciją, pagerindamas sėklidžių generatyvinę funkciją (Šimkus ir kt. 2009).
Tyrimu nustatyta, kad melsvadumblis teigiamai veikė žarnyno mikroflorą, o preparate esančios fitocheminės medžiagos pasižymėjo probiotiniu (fitobiotiniu) veikimu. Kiaulių atskirų žarnų dalių turinyje buvo nustatytas didesnis bendras naudingų mikroorganizmų ir pienarūgščių bakterijų skaičius (Šimkus ir kt. 2009).
Įvertinus hematologinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad melsvadumblis pasižymi hemopoetiniu veikimu. Tyrimais nustatyta, kad melsvadumblio biomasė paršavedžių racione teigiamai veikia jų reprodukcines savybes: gimusio paršelio masė padidėjo 19,9 proc., pieningumas – 11,2 proc., paršelio masė 21 ir 28 amžiaus dieną buvo didesnė atitinkamai 17,1 ir 16,56 proc. Paršavedžių piene baltymų ir laktozės kiekis padidėjo 0,4 procento (Šimkus ir kt. 2009).
Spirulina platensis panaudojimas paukštininkystėje. Daugelyje pasaulio šalių vištų lesinimui kaip priedas sėkmingai naudojami fitobiotikai – jūriniai dumbliai. Ypatingas dėmesys skiriamas vienaląsčiams. Tarp daugelio vienaląsčių dumblių ypač svarbi Spirulina platensis, kuri pasižymi aukšta mitybine ir biologine verte, kadangi jos ląstelė turi lengvai virškinamą apvalkalėlį. Atlikti bandymai, kai 1 ir 2 proc. lesalo sudarė Spirulina platensis, nustatyta, kad priedas teigiamai veikė
14
augimo intensyvumą, kiaušinio kokybę ir masę. Be to, padidėjo vištų išsaugojimo procentas, sustiprėjo jų imuninė sistema. Ženklesnę teigiamą įtaką turėjo toms vištoms, kurių lesale Spirulina platensis sudarė 2 proc. (Беззубцев и др., 2000). 300–400 g/t Spirulina platensis priedas vištų dedeklių lesaluose padidino jų dėslumą 4,7 proc., padidėjo vidutinė kiaušinio masė, vitamino A kiekis padidėjo 10,7 proc. (Фионин, 2005). Spirulina platensis viščiukų broilerių lesaluose teigiamai veikia jų kraujo rodiklius: 5–16 proc. padidėja hemoglobino koncentracija kraujyje, eritrocitų kiekis padidėja 8–38 proc., padidėja baktericidinis kraujo aktyvumas, tai pat ir organizmo atsparumas bei viščiukų išsaugojimo skaičius (Фионин, 2005). Spirulina platensis neturėjo neigiamos įtakos broilerių mėsos cheminei sudėčiai ir mitybinei vertei. Atlikus juslinę mėsos savybių analizę, broilerių, gavusių Spirulina platensis priedą, mėsa įvertinta aukščiausiu balu (Касаткин и др., 2007). Į vištų dedeklių racioną įterpus 0,01 proc. Spirulina platensis pastebimai sumažėja lesalų sąnaudos ir padidėja vištų dėslumas (Берестов, 2007).
Remiantis mokslinių tyrimų, atliktų su paukščiais, duomenimis, galima daryti tokias išvadas apie Spirulina platensis priedų poveikį: padidėja išsaugojimo procentas (broilerių 4–5 proc., jaunų dedeklių vištaičių 7–12 proc.); padidėja vištų dėslumas 9–10 proc. ir paros amžiaus viščiukų išeiga 3 proc., taip pat padidėja karotino kiekis trynyje 7–8,5 proc.; padidėja masės priaugimas (viščiukų broilerių 6–12 proc.). Vienas iš svarbių rezultatų yra sumažėjusios pašaro sąnaudos 1 kg priaugti (viščiukų broilerių 4–11 proc.) (Лямин и др., 2001).
Melsvadumblio panaudojimas bitininkystėje. 2011 metais V. Olensevičius atliko tyrimą „Melsvadumblio Spirulina platensis įtaka bičių produktyvumui ir medaus kokybei“, bandymas buvo atliktas Lietuvos bitininko bityne, Šakių rajone, 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais. Buvo suformuotos dvi bičių grupės (kontrolinė ir bandomoji), po keturias šeimas kiekvienoje. Balandžio 14 dieną bitės buvo maitintos sirupu po 300 g per parą, antrą kartą bitės maitintos po 500 g sirupo. Bandomosios grupės bitėms į sirupą pirmo maitinimo metu buvo įmaišyta 20 g šviežios melsvadumblio Spirulina platensis biomasės, antrojo – 10 g šviežios melsvadumblio Spirulina platensis biomasės. Tyrimo metu pastebėta, kad Melsvadumblio Spirulina platensis preparatas skatina bičių šeimų vystymąsi. Gavusių dumblio Spirulina platensis bičių šeimų motinėlių produktyvumas padidėjo 34,5 proc. Melsvadumblio Spirulina platensis preparatas sumažino sunkiųjų metalų kiekį bičių kūnelių sausojoje medžiagoje. Taip pat Spirulina platensis preparatas 21,8 proc., padidino bičių medaus produkciją ir jo diastazės aktyvumą 1,2 Gotės vienetu.
Apibendrinant, galima teigti, Spirulina platensis priedai, aktyvina gyvūnų gyvybiškai svarbius procesus. Gerina kraujodaros procesus, maisto medžiagų virškinamumą, pasisavinimą, reprodukcines ir kitas savybes. Kadangi dumblis skatina gyvūnų maisto medžiagų pasisavinimą bei virškinamumą, tai galėjo nulemti ir preparato panaudojimo efektyvumą. Intensyvinant gyvulininkystę ir gaminant ekologiškus maisto produktus yra keliami ypatingi reikalavimai gyvulių
15
laikymo ir šėrimo sąlygoms. Manoma, kad Spirulina platensis yra labai perspektyvus preparatas vystant dabartinę gyvulininkystę.
1.3.
Melsvadumblio Spirulina platensis panaudojimas pieninių karvių
mityboje
Lietuvoje, didėjant kokybiškos ir saugios gyvulininkystės produkcijos paklausai bus vartojama vis daugiau natūralių ir saugių pašarų priedų. Vieni iš naujausių ir sparčiai populiarėjančių natūralių pašarų priedų yra fitobiotiniai, biologiškai aktyvūs preparatai, priešiški patogeninei mikroflorai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą, gyvulių sveikatingumą ir produkcijos kokybę. Fitobiotiniams preparatams priskiriamas ir melsvadumblis Spirulina platensis (Jukna ir kt., 2005).
Tyrinėtojų nuomone (Benemann, 1992; Vonshak, 1997; Maзo ir kt., 2004), Spirulina platensis preparatą tikslinga vartoti gyvūnų mityboje profilaktiškai, limituojančių maisto medžiagų papildymui bei metabolizmui pagerinti. Dėl unikalios cheminės sudėties, biologiškai vertingų baltymų, tinkamo, nepakeičiamų aminorūgščių santykio, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekio, biologiškai aktyvių medžiagų, enterosorbuojančių ir kitų savybių, Spirulina platensis priedas gali būti sėkmingai naudojamas ir laktuojančių karvių mityboje (Šimkus ir kt. 2009). Galvijų, tarp jų ir karvių mityboje dažniausiai naudojamas Spirulinos platensis koncentratas, t.y. žali milteliai, kuriuose yra 40–60 proc., baltymų, 0,5–0,6 proc., riebalų, 10–12 proc. neazotinių ekstraktinių medžiagų, 30–35 proc., mineralinių medžiagų, taip pat vitaminų A, E, B bei kitų biologiškai vertingų medžiagų (Полищук, Семёнов, 1997).
Tyrimais nustatyta, kad Spirulinos platensis priedai didina atskirų gyvūnų rūšių pieningumą, pasižymi gydomuoju, profilaktiniu ir probiotiniu veikimu, didina gyvūnų gyvybingumą ir aktyvumą (Kimutis, 2010).
Dumblis Spirulina platensis – ne tik turtingas vitaminų ir mikroelementų šaltinis, jis taip pat padidina pastarųjų pasisavinimą. Tokiu būdu į organizmą papildomai patenka vitaminų ir mikroelementų bei sumažėja nepasisavinto pašaro kiekis. Šio dumblio pagrindu ir gaminami pašarų priedai, kurių sudėtyje yra absoliučiai visos maisto medžiagos, būtinos gyvulių gyvybiniams procesams palaikyti. Kai kurių ypatingų medžiagų – bioprotektorių, biokorektorių, biostimuliatorių nerandama jokiame kitame natūraliame produkte (Kimutis, 2010).
Kaip akvakultūra Spirulina platensis gali būti auginama ir įrengtuose fotosintezuojančiuose blokuose, specialiai paruoštoje maitinamoje terpėje (Praškevičius ir kt., 2006). Lietuvoje taip pat pradėtas dirbtinis melsvadumblio Spirulina platensis auginimas, iš kurio biomasės ruošiami pašarų
16
papildai. Lietuvoje dažniausiai naudojamas ir gaminamas pašarinis akvakultūros koncentratas „Spirulina platensis“. Melsvadumbliai auginami dirbtiniu būdu – biofotoreaktoriuje, po to, technologijos procese, Spirulina platensis mikroorganizmai yra fiksuojami fruktozės ir melasos terpėje. Preparatas gaunamas į sėlenų arba saulėgrąžų išspaudų užpildą įterpus 5 proc., minėtos žaliavos, produktas skirtas kombinuotųjų pašarų praturtinimui vertingais mitybiniais elementais. Papildo dokumentuose nurodoma, kad „Spirulina platensis“ atitinka Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 82/471/ EEB Direktyvos reikalavimus. Registruotas LR Valstybiniame patentų biure (Paulauskas, Kulpys, 2007).
Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkai atlikto išsamų bandymą su melžiamomis Lietuvos juodmargių veislės karvėmis, kurio tikslas buvo išsiaiškinti melsvadumblio Spirulina platensis įtaką karvių pieno kiekiui ir kokybei bei gyvulių sveikatingumui. Bandymo laikotarpiu (60 dienų) kiekvieną dieną karvei buvo sušeriama melsvadumblio Spirulina Platensis biomasės. Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos juodmargių veislės karvių, gavusių papildo „Spirulina platensis“, primilžiai padidėjo 7,6 proc., (Šimkus ir kt., 2006). Bandymo laikotarpiu iš karvės, gavusios melsvadumblio preparato, buvo primelžta vidutiniškai 132 kg arba 7,6 proc., pieno daugiau. Gauta 17,6 kg daugiau pieno riebalų, 5,3 kg – pieno baltymų ir 9,1 kg – laktozės. Pagerėjo ne tik pieno cheminė sudėtis, bet ir jo kokybė: piene 29,1 proc., sumažėjo somatinių ląstelių skaičius. Atliktas tyrimas parodė, kad Spirulinos platensis preparatas pasižymi hemopoetiniu (hemopoezė – kraujodara, kraujo kūnelių susidarymas) veikimu, kraujyje padidėja hemoglobino ir eritrocitų. Pagerėja priedų gavusių karvių sveikata, sustiprėja imuninė sistema (Jatkauskas ir kt., 2002).
1.4.
Veiksniai įtakojantys pieno produktyvumo rodiklius
Pienininkystė – viena svarbiausių žemės ūkio šakų, turinti ne tik ekonominę, bet ir socialinę reikšmę. Žaliavinio pieno gamyba, daugeliui kaimo gyventojų, garantuoja esminę pajamų dalį.
Pieno kokybę ir sudėtį lemia daugelis veiksnių, pavyzdžiui, karvių šėrimas, melžimas, laikymo sąlygos ir kiti. Ar pienas tiks perdirbti, priklauso ir nuo gyvulio genų. Karvių produktyvumo lygį 25 -30 proc., lemia veislinės bei paveldimosios savybės (Visockas, 2013). Kokybišką pieną galima gauti tik turint aukštos genetinės vertės sveikas karves bei taikant pažangias karvių šėrimo ir laikymo technologijas. Lietuvoje galvijų selekcija orientuojama į galvijų išmilžio, pieno riebumo, ypač baltymingumo, didinimą (Miceikienė, Pečiulaitienė, 2005). Pavyzdžiui, pieno riebumas gali būti nuo 3,7 proc., (Holšteinų) iki 4,9 proc., (Džersių), pieno
17
baltymingumas – nuo 3,1 proc., (Holšteinų) iki 3,8 proc., (Džersių), laktozės dažniausiai būna 4,6 – 4,8 proc., visų veislių, mineralinių medžiagų (pelenų) – 0,74 proc., (Grant, 1993).
Pirmojo apsiveršiavimo amžius. Per anksti apsėklintų telyčių pieningumas sumažėja ne tik per pirmąją laktaciją, bet ir per tolesnes laktacijas. Jei telyčios apvaisinamos per vėlai, pieningumas taip pat sumažėja, be to, pabrangsta pirmaveršės išauginimas, dalis telyčių negali apsivaisinti, ir iš karvės per jos visą amžių gaunama mažiau pieno bei veršelių. Pieninių veislių telyčias rekomenduojama sėklinti 15 – 17 mėnesių amžiaus (Gerdzevičiūtė, 2009).
Amžius (laktacija). Karvių pieningumas priklauso ir nuo jų amžiaus. Pirmaveršės ir antraveršės būna mažiau pieningos nei tolesnių laktacijų karvės, kadangi būna dar ne visai išsivystęs tešmuo. Pirmaveršių pieningumas sudaro 85 – 87,5 proc., trečios ir tolesnių laktacijų karvių pieningumo. Daugiausia pieno primelžiama iš 4 – 6 laktacijų karvių. Nuo pirmosios iki maksimaliosios laktacijos karvių pieningumas padidėja 40 – 50 proc. Laktacijos pradžioje karvių pieningumas didėja, o vėliau pradeda mažėti ir mažėja iki užtrūkimo (Gerdzevičiūtė, 2009).
Laikymas ir priežiūra. Galvijų laikymo sąlygų sąvoka pirmiausia suprantama kaip gyvulininkystės pastatų mikroklimatas, jo svarbiausi parametrai (patalpų temperatūra °C, santykinis oro drėgnumas proc., oro judėjimo greitis m/s, apšvietimas, patalpų oro sudėtis, ventiliacija, kanalizacija ir kt.). Gerokai pakilus aplinkos temperatūrai, padidėjus oro drėgnumui, karvių pieno produktyvumas mažėja. Žema gyvulininkystės patalpų temperatūra sumažina pieno primilžius ir truputį padidina pieno riebumą. Norint gauti kuo daugiau ir geros kokybės pieno, fermų patalpose oro temperatūra turi būti 8 – 12 °C, santykinis oro drėgnumas 60 – 75 proc. (Michell et all., 2005). Svarbus galvijų laikymo elementas yra judėjimas (mocionas). Karvės kasdien turi pavaikščioti po 2 – 3 kartus
1 – 2 h. Tuomet padidėja jų pieno riebumas (Veličkienė, 2012). Mocionas karvių pieno primilžius gali padidinti iki 10 proc. (Gerdzevičiūtė, 2009).
Daug pieno galima gauti tik iš sveikų karvių, kadangi karvių produktyvumo lygį 25 proc., lemia karvių sveikata. Esant net mažiausioms karvių ligoms, pavyzdžiui, kojų, tešmens ir kitoms, karvės nepasieks produktyvumo maksimumo. Dėl tuberkuliozės karvių pieningumas gali sumažėti 20–35 proc., bruceliozės – 40–60 proc. Rujos metu karvių pieningumas gali sumažėti nuo 10 proc. iki 20 proc. (Gerdzevičiūtė, 2009).
G. Gerdzevičiūtės atliktas tyrimas (2009) nustatė, kad pieno sudėties rodikliams didelę įtaką turi metų laikas. Kontroliuojamose bandose didžiausias baltymingumas ir pieno riebumas rudenį arba žiemos pradžioje, laktozės kiekis –vasarą. Kontroliuojamose bandose karvių pieno baltymingumas būna iki 0,2 proc., o pieno riebumas iki 0,45 proc., didesnis nei pieno perdirbimo įmonių superkamo pieno.
18
Didžiausią įtaką – 59 proc., gyvulių produktyvumui turi šėrimas, todėl būtina karves šerti subalansuotu, kokybišku bei įvairiomis medžiagomis praturtintu pašaru. Pašarai ir šėrimo būdas turi įtakos ne tik kiekybiniams pieno sudedamųjų dalių pokyčiams, bet ir pieno kokybei, technologinėms jo savybėms. Racionas labai veikia pieno sudėtį (Čergelytė, 2010).
Šiuo metu, dėl pieno LR Vyriausybės nutarimu patvirtintos tipinių pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, bei žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų pieno supirkimo taisyklių, aktualu gauti daug riebalų ir baltymų turintį pieną. Pieno riebumas yra vienas iš svarbiausių jo kokybės bei galvijų pieno sudėties rodiklių. Pieno baltymingumas taip pat yra svarbi pieno sudėtinė dalis, pieno maistinės ir biologinės vertės bei galvijų produktyvumo rodiklis. Ilgą laiką buvo mažai domimasi pieno baltymingumu, jis neįėjo į pieno kainos sudėtį ir nebuvo tinkamos aparatūros jiems nustatyti. Tačiau atsirado ekonominis stimulas tirti karvių pieno baltymingumą ir vykdyti selekciją pagal pieno baltymingumą ir kitus požymius, o ne tik pagal pieningumą ir pieno riebumą (Gerdzevičiūtė, 2010).
Nustatyta, kad pieno baltymingumas ir pieno riebumas yra tarpusavyje susiję. Įvairių veislių karvių piene baltymai sudaro 77 – 89 proc., riebalų kiekio (Hamnetas, Minkevičius, 1998). Baltymų ir riebalų santykis piene turi būti 0,85 – 0,88:1. Jei jis didesnis, racione trūksta baltymų arba netinkamas skaidomų ir neskaidomų baltymų balansas. Jei mažesnis – racione yra per daug riebalų (Minkevičius, 1999).
Išskiriami du karvių šėrimo laikotarpiai – ganyklinis ir tvartinis. Į ganyklą išleistas karves prie jaunos žolės taip pat reikia pratinti palaipsniui, vis mažinant žiemos pašarų davinį. Jaunos, 10-15 cm. aukščio, gero skonio žolės karvės per parą suėda 70-80 kg arba apie 14 kg sausųjų medžiagų, o ankštinių 20-25 cm. žolių – tik 40-50 kg arba apie 9 kg sausųjų medžiagų. Todėl aukštoje žolėje ganomoms karvėms, norint primelžti tiek pat pieno, reikia sušerti daugiau koncentratų. Dažniausiai ganiavos pradžioje sumažėja karvių primilžiai ir net pieno riebumas. Taip atsitinka dėl to, kad jaunoje žolėje yra daug tirpiųjų azoto junginių, iš jų apie 40 proc., sudaro nebaltyminės medžiagos. Be to, joje yra tik apie 15 proc., ląstelienos ir mažai cukraus (Veličkienė, 2012).
Tvartiniu laikotarpiu melžiamų karvių racioną turi sudaryti stambieji, sultingieji ir koncentruoti pašarai. Melžiamoms karvėms vertingiausias ankštinių (dobilų, liucernos) arba ankštinių ir varpinių žolių mišinio šienas. Tokiame šiene proteinų, mineralinių medžiagų ir vitaminų yra daugiau negu varpinių augalų šiene. Optimalus šieno kiekis karvių racione – 1,5 – 2,5 kg, minimalus – 1 kg -100 kg karvės masės. Visų rūšių šakniavaisiai skatina karvių pieno sekreciją. Karvėms geriausia tinka pašariniai runkeliai. Taip pat joms duodama puscukrinių ir cukrinių runkelių, griežčių, morkų, bulvių (Juraitis, Kulpys, 2004).
19
1.5. Mitybos įtaka karvių pieno sudėties rodikliams
Anksčiau daugelyje ūkių pašarai buvo išdalijami kaip atskiri komponentai, todėl sudarytas davinys, dažnai neatitinka faktiškai suėsto, nes galvijai nesunkiai atsirenka mėgstamus pašarus, ir negauna būtinų maisto medžiagų. Visa tai padeda išspręsti viso raciono sistema, kai visi pašarai sumaišomi modernia technika ir išdalijami. Teigiama, kad taip šeriant galvijus žolinių ir kitų apėmingųjų pašarų suėdama 10–12 proc., daugiau, sumažėja kombinuotųjų pašarų sąnaudos (Visockas, 2013). Šėrimas turi daugiausiai įtakos karvių produktyvumui. Įvairių šalių atliktais tyrimais nustatyta, kad šėrimo ir laikymo sąlygos karvių produktyvumo lygį lemia 50–60 procentų. Karvė per laktaciją su pienu išskiria labai daug maisto medžiagų, iš karvės, duodančios 5000 kg pieno, organizmo išskiria apie 600 kg sausųjų medžiagų. Kiek ir kokių medžiagų reikia karvei per parą, priklauso nuo daugelio veiksnių: karvės svorio, amžiaus, laktacijos mėnesio, kūno būklės ir kt. Karvės savo genetines galimybes, paveldėtas savybes optimaliausiai panaudoja tik tuo atveju, kai racione yra pakankamai visų
reikalingų maisto medžiagų (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007). Iš viso karvei sušerto pašaro apie 28 proc., energijos tenka pieno sintezei. Taigi ypač svarbu teisingai paskaičiuoti energijos reikmę melžiamoms karvėms. Energija yra vienas svarbiausių pieninių karvių raciono rodiklių. Laktacijai suvartojama produkcijos (neto) energija (NEL) gaunama iš apykaitinės energijos (ME) atėmus energiją kūno šilumai ir medžiagų apykaitai palaikyti. Taigi labai svarbu taip subalansuoti racioną, kad karvė kuo efektyviau pašarą paverstų pienu. Neto energijos karvės daugiausiai gauna, kai šeriamos krakmolingais grūdiniais koncentratais (miežiais, kviečiais, avižomis) ir baltyminga žole (dobilų, rapso), o mažiausiai, kai šeriamos kvietinėmis sėlenomis bei baltymingais rupiniais (medvilnės, saulėgrąžų) ir žole ar šiaudais. Tobulinant šėrimų programas, didinant produktyvumą ir taupant pašarų resursus, svarbu karvių racionus sudarinėti atsižvelgiant į pašarų neto energiją, suvartojamą laktacijai (Kulpys, 1997).
Pagrindinis reikalavimas pieninių karvių šėrimui, kad karvės būtų aprūpinamos pakankamu maisto medžiagų kiekiu, atsižvelgiant į gebėjimą suėsti tam tikrą kiekį pašarų. Jei karvių racione padidėja didžiajame prieskrandyje fermentuojamų angliavandenių – sumažėja (nuo 22,8 kg iki 21,0 kg) viso raciono ėdamumas (Krause, 2002). Pašarai ir šėrimo būdas turi įtakos ne tik kiekybiniams pieno sudedamųjų dalių pokyčiams, bet ir pieno kokybei, technologinėms jo savybėms (Gudonis, 2002). Nustatyta, kad pieno baltymų sintezė didėja, kai pieninės karvės šeriamos kombinuotaisiais pašarais, kuriuose yra didelė, didžiajame prieskrandyje, neskaidomų baltymų koncentracija (Keady et. al., 1999). Tuo tarpu per didelis didžiajame prieskrandyje skaidomų baltymų kiekis, pieninių karvių racione, neefektyviai panaudojamas mikrobinių baltymų sintezei, dėl to didelė azoto dalis pašalinama su šlapimu (Hristov et. al., 2004).
20
Norint gauti didžiausią produkcijos kiekį, melžiamas karves, atsižvelgiant į jų genetines galimybes ir laikantis rekomenduojamų normų, reikia aprūpinti reikiamu kiekiu energinių, maisto ir biologiškai aktyvių medžiagų. Per pirmuosius tris ar keturis laktacijos mėnesiu karvė yra pieningiausia, dėl to norint išryškinti jos genetines galimybes, labai svarbu šiuo laikotarpiu ją gausiai šerti (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007). Šėrimo tinkamumą atspindi pieno kontrolės rezultatai. Norint gauti daugiau baltymų ir riebalų turintį pieną, šėrimą reikėtų taikyti laikantis tam tikrų reikalavimų (Bartkevičiūtė, 2006):
Parinkti pašarus geriausiai tinkančius pieninėms karvėms. Siekti, kad karvės suėstų gaunamus pašarus.
Turėti tikslius šeriamų pašarų cheminės sudėties ir kokybės duomenis. Paruošti labai aukštos kokybės žolinius pašarus ir tinkamai juos laikyti.
Sudaryti racionus, turinčius reikiamą kiekį energijos, baltymų ir riebaluose tirpių vitaminų.
Baltymų kiekis piene labai priklauso nuo karvių aprūpinimo žaliais ir didžiajame prieskrandyje neskaidomais baltymais. Baltymų poreikį labiausiai lemia primilžis. Karvės, iš kurių primelžiama 22–
24 kg pieno, turėtų gauti racioną, kurio sausosios medžiagos kiekviename kilograme yra 15 proc., o primelžiant 50 kg ir daugiau – 18 proc., žalių baltymų (Mazumder ir kt., 2006).
Mitybiniai veiksniai taip pat įtakoja laktozės ir somatinių ląstelių skaičių piene. Fiziologinė karvės būklė ir individualios savybės nulemia laktozės kiekį piene. Laktozės kiekis piene per laktaciją dažniausiai būna pastovus. Sveikų karvių piene randama 4,6–5,2 proc., laktozės. Iš laktozės kiekio piene galima spręsti apie karvių šėrimą, sveikatingumą, pieno kokybę. Maisto medžiagų kiekis mažina laktozės kiekį piene. Taip pat laktozės kiekis mažesnis tų karvių, kurios serga mastitu ir įvairiomis virškinimo organų ligomis (Visockas, 2013). Palyginti su baltymais, laktozė mažai keičiasi, todėl didžiausias dėmesys yra skiriamas pieno baltymų kiekiui padidinti. Tai yra daroma todėl, kad laktozės sintezė yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis primilžį. Jeigu karvės sintezuoja daugiau laktozės dėl to, kad yra geriau šeriama, ji taip pat pasisavina daugiau vandens iš kraujo (osmozo metu) ir primilžis padidėja. Taigi laktozės sintezė ir su ja susijęs primilžis priklauso nuo gero šėrimo, ypač nuo teisingo aprūpinimo energija. Norint ankstyvuoju laktacijos laikotarpiu išlaikyti didelius primilžius, reikia labai didelės laktozės gamybos. Idealiai tam tinka didžiąjame prieskrandyje skylantis grūdų krakmolas. Ankstyvuoju laktacijos laikotarpiu idealus pašaras yra kukurūzų silosas, kurio krakmolas taip pat suskyla didžiąjame prieskrandyje (LVA, 2004).
Somatinės ląstelės, tai leukocitai, limfocitai, eritrocitai ir pieno liaukos išskiriamųjų latakų epitelio ląstelės. Jos randamos sveikų ir sergančių karvių piene. Sveikų karvių piene somatinių ląstelių skaičius svyruoja nuo kelių iki tūkstančių viename kubiniame centimetre, o sergančių siekia
21
milijonus 1 viename kubiniame centimetre (Žakas, 2002). Somatinių ląstelių skaičius piene gali padidėti karves šeriant nekokybiškais pašarais ir esant nesubalansuotiems racionams. Iš kraujo į tešmenį patekę leukocitai ir yra vadinami somatinėmis ląstelėmis, kurių sveikos karvėspiene gali būti tik iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai 50–75 tūkst./ml). Karvei susirgus tešmens uždegimu, somatinių ląstelių padaugėja šimtais tūkstančių ar net milijonais, skaičiuojant 1 ml pieno (Japertas, Japertienė, 2010/1).
Somatinių ląstelių skaičius piene betarpiškai susijęs su kitais pieno kokybės rodikliais. I. Andriškevičienė (2011) atliko somatinių ląstelių skaičiaus piene įtakos karvių išmilžiui ir pieno sudėties rodikliams tyrimą ir pastebėjo, kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene laktozės kiekis gali sumažėti iki 10 proc., riebalų – iki 9 proc., o baltymų – iki 1 proc.
Urėja – tai maža organinė molekulė, kurią sudaro anglis, azotas, deguonis ir vandenilis. Ji yra kraujo ir kitų kūno skysčių sudėtinė dalis. Urėja su vandeniu lengvai patenka į kūno audinius ir gali iš kraujo „pereiti“ į pieną (Japertienė, Japertas, 2003). Paprastai urėjos koncentracija labai padidėja, jei racione vyrauja žali proteinai. Netinkamas angliavandenių santykis pašaruose taip pat didina urėjos koncentraciją (Žitaitis, 2008). Pagal urėjos kiekį piene galima spręsti apie baltymų skilimą didžiąjame prieskrandyje. Baltymų virškinimo procese išsiskiria amoniakas, kurį naudoja didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai savo baltymams (mikrobiniams baltymams) gaminti. Nepanaudotas amoniakas yra nuodingas gyvulio organizmui, todėl kepenyse jis virsta urėja, kuri yra netoksiška. Energetiniai pašarai (grūdai, cukrinių runkelių griežiniai, melasa ir kt.) pagerina didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą, todėl jie suvartoja daugiau amoniako. Jei piene urėjos nustatoma mažiau kaip 15 mg/proc., reiškia, kad karvių racione trūksta baltymingų pašarų. Padidinus jų kiekį, padaugės ne tik pieno primilžis, bet ir pieno baltymingumas (Japertienė, Japertas, 2003).
Remiantis VĮ Pieno tyrimai statistiniais duomenimis galime teigti, kad pieno sudėties ir kokybės rodiklių vidurkiai Lietuvoje labai įvairuoja kiekvienais metais (2 pav.).
22
2 pav. Vidutinių pieno sudėties rodiklių kitimas 1998 – 2013 metais (VĮ Pieno tyrimai, 2014).
Pateiktame paveiksle galime matyti, kad pieno sudėties rodikliai nuo 1998 iki 2013 metų labiausiai kito laktozės prasme. Riebalų kiekis piene nuo 1998 pakito maždaug 0,07 proc., baltymų – 0,13, o laktozės – 0,36 proc.
Nekokybiškais pašarais šeriamų karvių pienas yra žemesnės kokybės ir blogesnių savybių. Iš jo pagaminti sūriai ar kiti pieno produktai yra nekokybiški, greitai genda. Per ilgai karves šeriant baltymingais pašarais, atsiranda įvairūs organizmo sutrikimai, sutrinka šarmų ir rūgščių santykis, vystosi acidozė (Stankūnienė, Tacas ir kt., 2008).
Apibendrinant galima pasakyti, kad šėrimas turi didelę reikšmę pieno sudėčiai. Kad pienas būtų riebus, reikia karves pakankamai aprūpinti virškinamąja ląsteliena. Gerą baltymingumą lemia tinkamas aprūpinimas energija. Siekiant padidinti laktozės kiekį piene karves reikia šerti pašarais, turinčiais daugiau energijos bei baltymų. Norint didelių primilžių, pieno baltymų sintezei neužtenka mikrobinių, o reikia papildomų, didžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų. Pieno maistinė vertė yra optimali, kai karvės yra sveikos, gerai šeriamos ir transportuojant pienas apsaugomas nuo nepalankių sąlygų.
Žemės ūkio verslai tuo ir yra specifiniai, kad neprivaloma didinti gamybos žaliavų ir medžiagų kiekius, kad būtų pagaminama daugiau produkcijos. Tam reikia investuoti į geresnį jų panaudojimą (Gudonis, 2006). Šiam tikslui pasiekti reikia skirti daug lėšų tinkamiems, kokybiškiems pašarams paruošti, reikiamiems mineraliniams – baltyminiams – vitamininiams priedams įsigyti. 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Riebalai 4,28 4,13 4,13 4,08 4,06 4,11 4,16 4,11 4,12 4,16 4,16 4,17 4,17 4,17 4,20 4,21 Baltymai 3,32 3,11 3,16 3,21 3,22 3,23 3,25 3,21 3,23 3,24 3,23 3,21 3,22 3,21 3,20 3,19 Laktozė 4,72 4,69 4,64 4,65 4,65 4,72 4,67 4,59 4,58 4,61 4,60 4,60 4,37 4,28 4,32 4,36 2,8 3,2 3,6 4 4,4 4,8 5,2 Pr o ce n tai Metai/duomenys
23
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimų laikas, vieta ir metodai
Darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvulininkystės katedroje ir 8 Lietuvos rajonų ūkiuose 2011 – 2014 studijų metais.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės veterinarinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16 ).
Atliekant tyrimą įvykdyti 90 dienų trukmės bandymai aštuoniuose skirtingose Lietuvos ūkiuose (1 lentelė).
1 lentelė. Bandymo organizavimas
Rajonas Bandymo pradžia Bandymo pabaiga Bandyme dalyvavusių karvių skaičius Bandomoji grupė Kontrolinė grupė
Kupiškio 2011.01.11 2011.04.10 18 18 Plungės 2011.01.13 2011.04.12 10 10 Rietavo savivaldybė 2011.01.13 2011.04.12 10 10 Lazdijų 2011.01.13 2011.04.12 10 10 Kaišiadorių 2011.01.14 2011.04.13 10 10 Vilniaus 2011.01.17 2011.04.16 15 15 Panevėžio 2011.01.18 2011.04.17 20 20 Skuodo 2011.01.20 2011.04.19 10 10
Bandymams, kiekviename ūkyje, buvo sudarytos dvi analogiškų karvių grupės: kontrolinė ir bandomoji pagal prieš bandymą atlikto kontrolinio melžimo rezultatus. Bandymas pradėtas 2011 metų sausio mėnesį, baigtas 2011 balandžio mėnesį, trukmė – 90 dienų. Bandymui sudarytos dvi analogiškos ankstyvosios laktacijos periodo karvių grupės: kontrolinė (n – 103) ir bandomoji (n – 103).Viso tirta 206 karvių pienas.
Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių karvės, ūkiuose buvo laikomos vienodomis sąlygomis ir šeriamos vienodo maistingumo racionais. Bandomosios grupės karvės papildomai gavo po 33,3 g per parą Spirulina platesnis produkto „Spilamix“. „Spilamix“ sudėtis – melsvadumblių mišinys,
24
kvietinės sėlenos, kalcio karbonatas (pašarinė klintis), cukrinių runkelių melasa, sausos mielės, organiniai mikroelementai Se, Zn, Cu, Mn. Abiejų grupių karvių racionai atitiko karvių mitybos fiziologines normas. Analogais parinktos karvės (kontrolinė grupė), kurioms nebuvo duodama melsvadumblio.
Bandymo metu pieno primilžiai buvo nustatomi kartą per savaitę, o kartą per mėnesį pagal nustatytą grafiką buvo atliekami planiniai kontroliniai karvių melžimai. Jų metu primilžis buvo nustatomas ūkiuose, o pieno sudėties ir kokybės rodikliai – VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje.
Pieno mėginiai tyrimams buvo imami pagal mėginių ėmimo taisykles. Mėginiuose buvo nustatoma: pieno riebalai, pieno baltymai, laktozė, urėja, somatinių ląstelių kiekis. Pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėja buvo nustatomi prietaisu „LactoScope“ FTIR (FT1.0.2001; Delta Instrumens, Olandija). Somatinių ląstelių skaičius buvo nustatomas prietaisu „SomaScope“ (CA-3A4, 2004; Delta Instrumens, Olandija).
Bandymo duomenys apdoroti statistinės analizės metodu, SPSS ir Microsoft Excel programomis. Duomenų analizei atlikti įvertinome tirtų karvių pieno (n) požymių aritmetinius vidurkius (
x
), jų paklaidos (mx), vidutinius kvadratinius nuokrypius (SD) ir koreliacijoskoeficientus pagal Pearsoną (r). Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas t-testu.
Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, aritmetinių vidurkių paklaida, vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai, įvairavimo koeficientai. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas remiantis Stjudento kriterijumi, priklausomoms imtims. Rezultatai patikimi, kai p<0,05, rezultatai nėra patikimi, kai p>0,05.
25
3. REZULTATAI
Pieno kiekį ir pieno sudėties rodiklius įtakoja labai daug faktorių. „Spilamix“ papildo vartojimo įtaka pateikiama 2 lentelėje.
2 lentelė. Produktyvumo rodikliai
Rodiklis
Karvių grupės
Kontrolinė Bandomoji
x
±mx SDx
±mx SDPieno kiekis (kg) 17,14±0,71* 3,60 19,58±0,84* 4,29
Riebalų kiekis (proc.) 4,84±0,14* 0,40 4,57±0,20* 0,55
Baltymų kiekis (proc.) 3,59±0,07* 0,21 3,45±0,07* 0,19
Laktozės kiekis (proc.) 4,39±0,05 0,15 4,37±0,05 0,15
Urėjos kiekis
(mg/proc.) 22,65±3,33 9,22 21,80±3,33 9,25
Somatiniu ląstelių
skaičius (Tūkst./ml.) 345,28±133,62 370,60 285,46±127,9 354,74
* – p <0,05
Pateiktoje 2 lentelėje matome, kad Melsvadumblio Spirulina platensis panaudojimas bandomojoje karvių grupėje 2,44 kg padidino primelžto pieno kiekį, 0,27 proc., sumažino pieno riebumą ir 0,14 proc., baltymingumą, lyginant bandomąją ir kontrolinę grupes. Laktozės vidutinis kiekis bandomųjų karvių piene sumažėjo 0,02 proc., urėjos kiekis tarp šių grupių skiriasi 0,85 mg/proc., bandomojoje grupėje mažesnis nei kontrolinėje. Somatinių ląstelių skaičius bandomojoje grupėje 59,85 tūkst./ml. mažesnis nei kontrolinėje grupėje.
Kaip pasiskirstė skirtingų rajonų ūkiuose per parą iš karvės primelžto pieno kiekis matome 3 paveiksle.
26
3 pav. Pieno kiekio palyginimas bandymo rajonuose
Duomenys pateikti paveiksle rodo, kad kiekviename ūkyje rezultatai labai skiriasi, nepaisant to, kad laikymo ir šėrimo sąlygos panašios. Pieno primilžio vidurkis įvairuoja nuo 11,6 kg iki 22,02 kg kontrolinėje grupėje; ir nuo 12,6 kg iki 23,9 kg bandomojoje grupėje. Visuose ūkiuose daugiau pieno gaunama iš bandomosios grupės karvių. Didžiausias skirtumas tarp grupių – 6 kg pieno per parą aptiktas ūkyje Vilniaus rajone, mažiausias – 0,9 kg Rietavo savivaldybės ūkyje. Daugiausia pieno buvo gaunama ūkyje Kupiškio rajone, mažiausiai Skuodo rajono ūkyje.
Bandymo metu per parą gauto pieno primilžio dinamika tarp grupių pateikiama 4 paveiksle.
4 pav. Primilžio dinamika bandymo laikotarpiu
4 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad pirmąjį bandymo mėnesį bandomojoje grupėje buvo gaunama 2,19 kg daugiau pieno nei kontrolinėje grupėje, šis skirtumas antrąjį bandymo mėnesį
10 15 20 25 Kupiškio r. Plungės r. Rietavo sav. Lazdijų r. Kaišiadorių r. Vilniaus r. Panevėžio r. Skuodo r. 22,02 18,9 15,49 20,38 13,4 18,1 16,9 11,6 23,9 23,2 16,39 21,94 15,4 24,1 18,6 12,6
Pieno kiekis kg/parą
R ajo n as Bandomoji Kontrolinė 18,81 17,62 15,8 16,63 21 19,86 18,51 19,36 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24
Sausis Vasaris Kovas Balandis
Pi e n as kg Mėnuo Kontrolinė Bandomoji
27
padidėjo iki 2,24 kg. Trečiąjį bandymo mėnesį abiejose grupėse primilžis sumažėjo. Lyginant su sausio mėnesiu primilžis labiau sumažėjo kontrolinėje grupėje – vidutiniškai 3,01 kg per parą. Paskutinį bandymo mėnesį gauto pieno kiekis padidėjo 0,8 kg abiejose grupėse lyginant su kovo mėnesiu. Visą bandymo laikotarpį primilžis buvo didesnis bandomojoje grupėje. Lyginant primilžio pokytį tyrimo pradžioje ir pabaigoje matome, kad pieno kiekis mažėjo.
Riebalų kiekio (proc.) palyginimas skirtingose grupėse pateikiamas 5 paveiksle.
5 pav. Riebalų kiekio palyginimas bandymo rajonuose
5 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad riebalų kiekio pokytis, procentine išraiška, lyginant skirtumus tarp bandomosios ir kontrolinės grupės, svyravo nuo 0,2 iki 0,6 proc. Visuose rajonuose, išskyrus Kaišiadorių rajono ūkį, riebalų kiekis proc., didesnis kontrolinėje grupėje. Kaišiadorių rajono ūkyje, bandomojoje karvių grupėje gautas pienas 0,44 proc., riebesnis nei kontrolinėje. Riebiausias pienas gaunamas ūkyje Rietavo savivaldybėje. Didžiausias riebalų kiekio skirtumas tarp bandomosios ir kontrolinės grupės aptiktas Panevėžio rajone – kontrolinėje grupėje riebalų kiekis buvo 0,6 proc., didesnis nei bandomojoje.
Vertinant riebalų kiekio dinamiką pastebime, kad kontrolinėje grupėje riebalų kiekis nuo sausio iki kovo mėnesio mažėjo 0,18 proc., o paskutinį bandymo mėnesį pakilo 0,05 proc. (3 lentelė). 2 3 4 5 6 Kupiškio r. Plungės r. Rietavo sav. Lazdijų r. Kaišiadorių r. Vilniaus r. Panevėžio r. Skuodo r. 4,68 4,86 5,68 4,6 4,95 4,72 4,78 4,47 4,33 4,51 5,42 4,34 5,39 4,52 4,18 3,94
Riebalų kiekis piene proc.
R aj o n ai Bandomoji Kontrolinė
28
3 lentelė. Riebalų kiekio (proc.) kitimas bandymo metu
Mėnuo Karvių grupės Kontrolinė Bandomoji
x
±mx SDx
±mx SD Sausis 4.93±0,33 0.39 4.64±0,56 0.67 Vasaris 4.87±0,35* 0.41 4.50±0,42* 0.49 Kovas 4.75±0,38 0.45 4.60±0,46 0.54 Balandis 4.80±0,32 0.38 4.55±0,48 0.57 * – p<0,05Lyginant rezultatus (3 lentelė), gautus bandymo pradžioje ir pabaigoje, galime pastebėti, kad riebalų kiekis kontrolinės grupės karvių piene sumažėjo 0,13 proc. Bandomojoje grupėje riebalų kiekis taip pat kito, didžiausias – 0,14 proc., skirtumas, bandymo metu pastebėtas sausio-vasario mėnesiais. Lyginant bandomosios grupės rezultatus, gautus bandymo pradžioje ir pabaigoje pastebime, kad pienas tapo liesesnis 0,09 proc. Lyginant riebalų kiekio kitimą bandomosios grupės karvių piene procentine išraiška su kontrolinės grupės riebalų kiekio piene kitimu matome, kad visą bandymo laikotarpį didesnis riebalų kiekis buvo kontrolinės grupės karvių piene. Skirtingais mėnesiais pieno riebalų kiekis skyrėsi nuo 0,15 iki 0,32 proc.
6 paveiksle pateikiame kaip kito riebalų kiekis piene kilogramais, atsižvelgiant į gautą vidutinį pieno kiekį kiekvienoje grupėje (6 pav.).
6 pav. Riebalų kiekio kitimas kilogramais (* – p<0,05)
Pagal 6 paveiksle pateiktus duomenis matome, kad per parą daugiau riebalų kg gaunama iš bandomosios grupės karvių pieno. Lyginant rezultatus tarp grupių matome, kad bandymo pradžioje
0,85 0,83 0,81* 0,82 0,91 0,88 0,9* 0,89 0,7 0,73 0,76 0,79 0,82 0,85 0,88 0,91 0,94
Sausis Vasaris Kovas Balandis
R ie b al ai kg Mėnuo Kontrolinė Bandomoji
29
skirtumas tarp grupių buvo 0,06 kg, tuo tarpu bandymo pabaigoje – 0,07 kg. Didžiausias – 0,09 kg skirtumas tarp grupių pastebėtas kovo mėnesį, kuomet kontrolinėje grupėje 0,02 kg riebalų kiekis piene sumažėjo, o bandomojoje grupėje 0,02 kg padidėjo, lyginant su vasario mėnesiu. Kontrolinėje grupėje, lyginant rezultatus bandymo pradžioje ir pabaigoje, riebalų kiekis sumažėjo 0,03 kg, tuo tarpu bandomojoje grupėje 0,02 kg.
Pieno riebalų ir baltymų kiekis piene (kg) priklauso nuo gaunamo pieno kiekio (kg), bei pieno riebumo ir baltymingumo (proc.). Kiek riebalų, kilogramais, gauta iš vienos karvės per parą primelžto pieno matome 7 pav.
7 pav. Riebalų kiekis piene kilogramais per parą
Paveiksle pateikiami duomenys rodo, kad daugumos rajonų ūkiuose, bandomojoje grupėje riebalų kiekis yra didesnis nei kontrolinėje. Riebalų kiekis didžiausias Vilniaus rajono ūkyje, šiame ūkyje aptinkamas ir didžiausias skirtumas tarp kontrolinės ir bandomosios grupių rodiklių – 0,24 kg. Mažiausiai riebalų piene gauta ūkyje Skuodo rajone, kuriame riebalų kiekis kontrolinėje grupėje 0,02 kg, didesnis. Panevėžio rajono ūkyje 0,03 kg daugiau riebalų iš primelžto per parą pieno gaunama kontrolinėje grupėje, Kupiškio rajono ūkyje skirtumo tarp grupių nerasta, o Rietavo savivaldybės ūkyje šis skirtumas minimalus – bandomojoje grupėje gaunama 0,01 kg daugiau riebalų per parą.
0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 1,1 1,2 Kupiškio r. Plungės r. Rietavo sav. Lazdijų r. Kaišiadorių r. Vilniaus r. Panevėžio r. Skuodo r. 1,03 0,92 0,88 0,94 0,66 0,85 0,81 0,52 1,03 1,05 0,89 0,95 0,83 1,09 0,78 0,5 Riebalų kiekis kg R ajo n as Bandomoji Kontrolinė
30
Baltymų kiekio palyginimas, rajonų ūkiuose pateikiamas 8 paveiksle.
8pav. Baltymų kiekio palyginimas bandymo rajonuose
Baltymų kiekio amplitudė tarp grupių ūkiuose svyravo, skirtumas siekė nuo 0,02 iki 0,33 proc. Visuose rajonuose išskyrus Lazdijų ir Kaišiadorių rajonų ūkius, baltymingesnis pienas gautas kontrolinių karvių grupėse. Lazdijų ir Kaišiadorių rajonų ūkiuose bandomųjų karvių grupių pienas buvo 0,02 proc., baltymingesnis nei kontrolinių karvių grupių. Baltymingiausias pienas, kontrolinėje grupėje, nustatytas Panevėžio rajono ūkyje, šiame ūkyje aptiktas ir didžiausias – 0,33 proc., skirtumas tarp grupių. Daugiausiai baltymų turintis bandomosios grupės karvių pienas gautas Kaišiadorių rajono ūkyje. Mažiausiai baltymingas pienas kontrolinėje grupėje buvo Lazdijų rajono ūkyje, mažiausiai baltymingas bandomosios grupės karvių pienas – Skuodo rajone.
Rezultatai apie baltymų kiekio kitimą procentine išraiška pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Baltymų kiekio procentais kitimas bandymo metu
Mėnuo Karvių grupės Kontrolinė Bandomoji
x
±mx SDx
±mx SD Sausis 3.48±0,17 0.20 3.37±0,21 0.24 Vasaris 3.56±0,15 0.17 3.40±0,10 0.12 Kovas 3.61±0,18 0.22 3.50±0,19 0.23 Balandis 3.73±0,17* 0.20 3.54±0,09* 0.11 * – p<0,054 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad kontrolinėje grupėje baltymų kiekis visą bandymo laikotarpį didėjo, kiekvieną mėnesį vidutiniškai po 0,08 proc. Didžiausias skirtumas šioje grupėje pastebėtas tarp duomenų gautų kovo ir balandžio mėnesiais, kuris sudarė 0,12 proc.
2 3 4 Kupiškio r. Plungės r. Rietavo sav. Lazdijų r. Kaišiadorių r. Vilniaus r. Panevėžio r. Skuodo r. 3,59 3,42 3,64 3,39 3,68 3,57 3,97 3,56 3,44 3,31 3,43 3,41 3,7 3,43 3,64 3,25
Baltymų kiekis piene proc.
R
ajo
n
ai
31
Lyginant rezultatus gautus bandymo pradžioje ir pabaigoje, galime pastebėti, kad baltymų kiekis kontrolinėje grupėje nuo bandymo pradžios iki pabaigos padidėjo 0,25 proc. Bandomojoje grupėje baltymų kiekis taip pat didėjo visą bandymo laiką, per mėnesį vidutiniškai 0,06 proc. Didžiausias skirtumas išryškėjo kovo mėnesį, kuomet skirtumas, lyginant su vasario mėnesiu buvo 0,1 proc. Lyginant baltymų kiekio kitimą bandomosios ir kontrolinės grupių karvių piene matome, kad visą bandymo laikotarpį didesnis baltymų kiekis buvo kontrolinės grupės karvių piene, bandymo pradžioje buvo 0,11 proc., vasario mėnesį – 0,16 proc., kovo mėnesį – 0,11 proc., bandymo pabaigoje skirtumas tarp grupių tapo 0,19 proc.
9 paveiksle pateikiame rezultatus, kaip kito baltymų kiekis piene kilogramais, atsižvelgiant į gautą vidutinį pieno kiekį kiekvienoje grupėje.
9 pav. Baltymų kiekio kitimas kilogramais (* – p<0,05)
Paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad baltymų kiekis piene gaunamas per parą iš vienos karvės yra didesnis bandomosios grupės karvių piene. Lyginant rezultatus tarp grupių matome, kad bandymo pradžioje skirtumas buvo 0,06 kg, tuo tarpu bandymo pabaigoje – 0,05 kg. Didžiausias skirtumas tarp grupių – 0,07 kg pastebėtas kovo mėnesį. Kontrolinėje grupėje, lyginant baltymų kiekio kitimą nuo bandymo pradžios iki pabaigos, baltymų kiekis piene padidėjo 0,04 kg, o bandomosios grupės karvių piene – 0,03 kg.
0,6 0,61* 0,62 0,64* 0,66 0,67* 0,69 0,69* 0,55 0,58 0,61 0,64 0,67 0,7 0,73 0,76 0,79
Sausis Vasaris Kovas Balandis
Bal ty mai kg Mėnuo Kontrolinė Bandomoji
32
Gaunamas baltymų kiekis kilogramais pateikiamas 10 paveiksle.
10 pav. Baltymų kiekis piene kilogramais per parą
10 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad visų rajonų ūkiuose, išskyrus Skuodo rajono ir Rietavo savivaldybės ūkius, bandomosios grupės karvių piene yra didesnis baltymų kiekis kilogramais. Didžiausias baltymų kiekis, per parą, gaunamas ūkyje Vilniaus rajone, čia randamas ir didžiausias – 0,18 kg skirtumas tarp grupių. Kaip ir riebalų, taip ir gaunamų baltymų kiekis kilogramais mažiausias ūkyje Skuodo rajone, skirtumo tarp kontrolinės ir bandomosios grupių, šiame ūkyje nėra. Tiek pat baltymų abiejose grupėse gaunama ir Rietavo savivaldybės ūkyje.
Somatinių ląstelių skaičiaus palyginimas pateikiamas 11 paveiksle.
11 pav. Somatinių ląstelių skaičius palyginimas bandymo rajonuose
0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 Kupiškio r. Plungės r. Rietavo sav. Lazdijų r. Kaišiadorių r. Vilniaus r. Panevėžio r. Skuodo r. 0,79 0,65 0,56 0,69 0,49 0,65 0,67 0,41 0,82 0,77 0,56 0,75 0,57 0,83 0,68 0,41 Baltymų kiekis kg R ajo n as Bandomoji Kontrolinė 0 250 500 750 1000 1250 Kupiškio r. Plungės r. Rietavo sav. Lazdijų r. Kaišiadorių r. Vilniaus r. Panevėžio r. Skuodo r. 196,5 83 279,3 266,8 231,3 1148,8 377 180 267 161,5 197,7 236 151 849,5 227,5 197,5
Somatinių ląstelių skaičius Tūkst./ml
R ajo n ai Bandomoji Kontrolinė
33
Somatinių ląstelių skaičius karvių piene pasižymėjo ryškiu svyravimu ir tarp rajonų ir tarp grupių, lyginant skirtumus rajone. Didžiausias somatinių ląstelių skaičiaus piene skirtumas tarp rajonų ūkių siekia beveik 13 kartų – 1065,8 tūkst./ml. Bandomosios grupės karvių piene somatinių ląstelių skaičius beveik visų rajonų ūkiuose mažesnis, išskyrus Kupiškio, Plungės ir Skuodo rajonų ūkius, kuriuose somatinių ląstelių buvo daugiau bandomųjų karvių piene. Didžiausias (299,3 tūkst./ml) somatinių ląstelių skaičiaus piene skirtumas tarp bandomosios ir kontrolinės grupės nustatytas Vilniaus rajono ūkyje, mažiausias tarp grupių – 17,5 tūkst./ml. aptinkamas ūkyje Skuodo rajone.
Somatinių ląstelių skaičiaus dinamika, bandymo metu pateikiama 12 paveiksle.
12 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus piene (tūkst./ml.) dinamikabandymo laikotarpiu
Pateiktame 12 paveiksle matome, kad abiejuose grupėse somatinių ląstelių skaičius piene kito nuolat, o bandomojoje grupėje daugiau nei du kartus padidėjo bandymo pabaigoje. Kontrolinėje grupėje somatinių ląstelių dinamika vyko netolygiai, pirmąjį bandymo mėnesį somatinių ląstelių skaičius sumažėjo 116,88 tūkst./ml., tačiau nuo vasario mėnesio ėmė didėti, kovo mėnesį – 25,13 tūkst./ml., lyginant su vasario mėnesiu, o balandžio mėnesį – 234,87 tūkst./ml. lyginant su kovo mėnesiu. Bandomojoje grupėje tendencijos panašios, pirmąjį bandymo mėnesį somatinių ląstelių skaičius padidėjo 2,63 tūkst./ml., kovo mėnesį 22,12 tūkst./ml. lyginant su vasario mėnesiu, tuo tarpu balandžio mėnesį ląstelių skaičius padidėjo 287,25 tūkst./ml. lyginant su kovo mėnesiu.
Lyginant somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimą skirtingose grupėse matome, kad didžiąją laiko dalį somatinių ląstelių skaičius didesnis buvo kontrolinės grupės karvių piene, sausio mėnesį skirtumas tarp grupių buvo 168,9 tūkst./ml., vasario mėnesį jis sumažėjo iki 49,37 tūkst./ml. kovo mėnesį padidėjo iki 52,4 tūkst./ml. o balandžio mėnesį somatinių ląstelių skaičius didesnis tapo bandomosios grupės karvių piene, skirtumas šį mėnesį tarp grupių buvo 31,4 tūkst./ml.
369,5 252,62 277,75 481,25 200,62 203,25 225,37 512,62 200 225 250 275 300 325 350 375 400 425 450 475 500
sausis vasaris kovas balandis
So mati n ių ląste lių skai či u s tū kst./ml Mėnuo kontrolinė bandomoji
