LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Justina Norkutė
SKIRTINGO ORGANINIŲ RŪGŠČIŲ KIEKIO ĮTAKA DĖSLIŲJŲ VIŠTŲ
PRODUKTYVUMUI BEI KIAUŠINIŲ KOKYBEI
THE INFLUENCE OF DIFFERENT AMOUNT OF ORGANIC ACID TO THE
PRODUCTIVITY OF THE LAYING HENS AND THE QUALITY OF EGGS
Veterinarinės maisto saugos studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas
2 DARBAS ATLIKTAS GYVULININKYSTĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaka dėsliųjų vištų produktyvumui bei kiaušinių kokybei “.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Vištų virškinimo fiziologija ... 10
1.2. Organinės rūgštys ...11
1.3. Organinių rūgščių mechanizmas ... 13
1.4. Organinių rūgščių įtaka vištų produktyvumui ... 15
1.5. Organinių rūgščių įtaka kiaušinių kokybei ... 16
2.TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI ... 19
2.1. Lesinimo bandymas ... 19
2.2. Lesinimo bandyme naudoto multifunkcinio preparato charakteristika ... 19
2.3.Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos ... 22
2.4.Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos ... 22
2.5.Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos ... 24
2.6.Statistinis duomenų įvertinimas ... 24
3.TYRIMŲ REZULTATAI IR ĮVERTINIMAS ... 25
3.1. Lesinimo bandymo rezultatai ... 25
3.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai ... 30
3.3. Organinių rūgščių įtaka kiaušinių riebalų rūgščių kiekiui ... 35
3.4. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo rezultatai ... 38
REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 43
IŠVADOS ... 45
PADĖKA ... 46
4
SANTRAUKA
Tema: Skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaka dėsliųjų vištų produktyvumui bei kiaušinių kokybei.
Studentė: Justina Norkutė
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas
Darbo apimtis: viso darbo apimtis 50 puslapių, 22 lentelės ir vienas paveikslas.
Darbo tikslas: Ištirti skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaka dėsliųjų vištų produktyvumui bei kiaušinių kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaką vištų dėslumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei vištų fiziologinei būklei.
2. Išanalizuoti skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaką kiaušinių kokybiniams parametrams (kiaušinio svoriui, baltymo aukščiui, Hafo vienetui, trynio spalvos intensyvumui, kiaušinio lukšto tvirtumui bei storiui).
3. Išanalizuoti skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaką kiaušinių juslinėms ir tekstūrinėms savybėms.
Tyrimo metodika. Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių Hisex
Brown linijų derinio 36 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 3 grupes, kiekvienoje
grupėje po 12 vištų. Visų grupių vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Kontrolinės grupės vištos buvo lesinamos tik standartiniais kombinuotaisiais lesalais, į I tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus buvo įmaišyta organinių rūgščių priedo, kurio dozavimas 1,5 kg/t lesalų, į II tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus įterpta organinių rūgščių priedo 2 kg/t lesalų. Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Hisex Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas.
Svarbiausios išvados:
1. Lumance priedai – 1,5 kg/t ir 2,0 kg/t – esminės įtakos vištų masės dinamikai nebuvo nustatytas. Minėti priedai mažino vištų dėslumą sumažino 2-4 proc., o lesalų konversijai bei išsaugojimui esminės įtakos nenustatyta.
5 lesalų padidino lukšto stiprumą 10 proc., baltymo aukštį 9 proc., Hafo vienetus – 6 proc., lukšto storį – 3 proc., palyginus su kontroline grupe.
3. Lumance priedai omega – 6 ir omega – 3 kiekiui bei santykiui, hypocholesterolemijos/hypercholesterolemijos, peroksidavimosi, aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksams tiek šviežiuose kiaušiniuose, tiek sandėliuotuose 28 dienas esminės įtakos neturėjo.
4. Juslinės šviežių kiaušinių baltymo ir trynio savybės buvo labai artimos, nenustatyta, kad naudoti priedai būtų turėję reikšmingos įtakos kvapo, skonio, spalvos ar tekstūros savybių intensyvumui. Išlaikius kiaušinius 28 paras, atskirų grupių baltymo kietumas reikšmingai skyrėsi, tačiau nenustatytas aiškus dėsningumas tarp šių pokyčių ir naudoto lesalų priedo kiekio.
5. Instrumentiniai šviežių kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė, kad baltymo tekstūros savybės nepriklausė nuo lesaluose naudojamo organinio rūgščių priedų kiekio.
6
SUMMARY
Postgraduate student: Justina Norkutė
Topic: The influence of different amount of organic acid to the productivity of the laying hens and the quality of eggs.
Supervisor: Prof., habil. dr. Romas Gružauskas
The volume of work: The size of the work is 50 pages, 22 charts and 1 picture
The aim of work (research): To examine the influence of different amount of organic acid to the productivity of the layin hens and the quality of eggs.
The objectives of the research:
1. To identify the influence of different amount of organic acid to the productivity of fowl, consumption of feed, preservation and the physiological condition of fowl.
2. To analyse the influence of different amount of organic acid to the qualitative measures of eggs ( weight of egg, the height of albumen, Haf’s unit, the intensity of yolk color, the strength and thickness of an egg’s hull).
3. To analyse the influence of different amount of organic acid to the sensual and texture features of the eggs
Research methodology. The feeding experiment took 56 days and was performed on the 36 Hisex Brown layer fowl of 30 weeks old. Hens were divided into 3 groups of 12 hens in each. The fowl of all 3 groups were fed with a standard composite feed. The fowl in the auditorial group were only fed with the standard composite feed whilst the composite feed of the first investigative group was mixed with an organic acid supplement of a dosage 1,5kg/tn of feed and finally the composite feed of the second investigative group was combined with an organic acid supplement of a dosage 2kg/tn of feed.
During the feeding period the layer fowl were kept in an individual birdcages ( 40cm x 50cm) with a stationary watering-place and bird-feeder and on the same treating conditions. The fowl were fed by the grain composite feeds in 125g portions per unit per day. In all of the fowl groups the feeding and maintenance conditions were the same and met Hisex Brown fowl breeding guidelines.
Conclusions.
1. The influence was not detected of the Lumance supplements (1,5kg/t and 2kg/t) to the body growth of the fowl. The mentioned supplements reduced fowl productivity by 2-4% however the influence was not detected to the conversion of feed and preservation.
7 2. Used Lumance supplements reduced the body weight of examined fowl by 3-5%. Lumance supplement of 1,5kg/t feed increased the strength of the hull by 10% and the height of albumen by 9%, the units of Haf – by 6% and the thickness of the hull by 3% in comparison with the auditorial group.
3. Lumance accessories omega - 6 and omega - 3 and the quantity proportion hypercholesterolemia/ hypercholesterolemia, peroxidation, atherogenic and thrombogenicity indices both fresh eggs and warehoused for 28 days had no significant influence.
4. The sensual features of yolk and albumen of fresh eggs were very close and it was not established a significant influence of the used supplements to the intensity of the smell, taste, color or texture. After keeping eggs for 28 days, the hardness of the albumen distinctly differed in all of the groups, however the clear consistent was not found between these changes and the used amount of feed.
5. The instrumental quality research of fresh eggs’ texture showed that the albumen texture features did not rely on the amount of the organic acids in the feed.
8
ĮVADAS
Paukštininkystės sektorius užima svarbią vietą tarp kitų žemės ūkio sektorių. Paukštiena sudaro daugiau nei 28 proc. Lietuvoje pagaminamos mėsos. Jai tenka 23 proc. (daugiau tik kiaulienos) suvartojamos mėsos. Paukštienos vartojimas pastaraisiais metais smarkiai padidėjo, todėl pastebimai keičiasi vartotojų požiūris į paukštininkystės produktų – kiaušinių ir mėsos – kokybę. Didelis dėmesys skiriamas jų saugumui ir kokybei. Vis daugiau vartotojų pageidauja natūraliomis sąlygomis išaugintų paukščių mėsos ir kiaušinių. Uždraudus pašarinius antibiotikus vištų dedeklių mityboje, atsiranda vis daugiau juos keičiančių pašarų priedų. Vienas iš jų probiotikai, prebiotikai, fitobitikai, bakteriocinai, bei organinės rūgštys (Mieželienė ir kt., 2006; Gružauskas ir kt., 2007; Petrauskaitė, 2010).
Šiuolaikinės paukštininkystės produktų gamyba orientuojasi į keletą svarbių aspektų. Pirmiausia kaip pagaminti kuo daugiau geros kokybės ir aukštos maistinės vertės paukštienos ir kiaušinių. Kitas aspektas, kaip pagerinti paukščių sveikatingumą ir gerovę, bei sumažinti aplinkos taršą, kurią sukelia paukštininkystės pramonė. Šie iššūkiai gali būti išspresti paukščių lesalus papildant įvairiais lesalų priedais (Dravininkas, 2010).
Organinės rūgštys - skruzdžių, fumarino, pieno, propiono, fosforo ir kt., nagrinėjamos kaip potencialūs augimo stimuliatoriai (Žemaitienė, 2004). N. Tietz at. al.(1980), S. K. Paul (2007), Soltan (2008) analizavo literatūrą ir padarė išvadas, kad nors daugelyje darbų akcentuota pažanga, rezultatai buvo prieštaringi. Organinės Rūgštys gali būti kaip energijos tiekėjos ar kaip kitos panašios antimikrobinės medžiagos. Rūgščių junginiai veikia nuolat ir taip apsaugo žarnyną (Žemaitienė, 2004).
Sveikas paukščių žarnynas yra vienas pagrindinių veiksnių siekiant turėti ekonominės naudos iš paukščių ir jų produkcijos, todėl siekiama užtikrinti gerą paukščių žarnyno mikroflorą (Samik at al., 2007; Dhawale, 2005). Organinės rūgštys gali slopinti mikroorganizmų veiklą pašaruose ir virškinamajame trakte. Be to, keičiant žarnyno pH, organinės rūgštys gali pagerinti pašarų sudedamųjų dalių virškinamumą, tirpumą ir maistinių medžiagų absorbciją (Adams, 1999). Atlikti tyrimai parodė, kad organinės rūgštys, tokios kaip propiono, skruzdžių, sorbo ar pieno ir jų duskos pagerino vištų dėslumą. Vištų dėslumas yra susijęs su pradiniu organinių rūgščių kiekiu, vieta, aplinkos būkle bei pašarų sudėtimi (Jensen, Chang, 1976; Gama et al., 2000). Tačiau analizuojant literatūrą nustatyta, kad organinių rūgščių poveikis vištų produktyvumui, lesalų konversijai, kiaušinių kokybei priklauso nuo daugelio faktorių, kaip organinių rūgščių sudėties, jų koncentracijos lesaluose, naudojamos lesalų gamybos technologijos, lesalų sandėliavimo laiko,
9 paukščių fiziologinės būklės.
Remiantis literatūros duomenimis ir organinių rūgščių veikimo mechanizmu buvo iškelti uždaviniai siekiant nustatyti skirtingo organinės rūgštys kiekio įtaką vištų dėslumui ir fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei.
Darbo tikslas: Ištirti skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaka dėsliųjų vištų produktyvumui bei kiaušinių kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaką vištų dėslumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei vištų fiziologinei būklei.
2. Išanalizuoti skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaką kiaušinių kokybiniams parametrams (kiaušinio svoriui, baltymo aukščiui, Hafo vienetui, trynio spalvos intensyvumui, kiaušinio lukšto tvirtumui bei storiui).
3. Išanalizuoti skirtingo organinių rūgščių kiekio įtaką kiaušinių juslinėms ir tekstūrinėms savybėms.
10
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vištų virškinimo fiziologija
Virškinimu vadinamas procesas, kai lesaluose esančios sudėtingos maisto medžiagos paverčiamos paprastesnėmis, t.y. tokiomis, kurias gali pasisavinti paukščių organizmas (Khoa, 2007). Jų virškinamajame trakte lesalas apdorojamas mechaniškai, chemiškai ir biologiškai. Mechaniškai lesalas apdorojamas snape, gūžyje, raumeniniame skrandyje. Čia jis smulkinamas, trinamas ir maišomas, kol pasidaro tokios konsistencijos, kad gali pereiti į dvylikapirštę žarną, bei kitas plonosios ir storosios žarnų dalis. Kartu lesalus veikia mikroorganizmai, esantys virškinamajame trakte ar patekę į jį su lesalais. Chemiškai lesalus veikia virškinamosios sultys. Jos suskaido baltymus, riebalus ir angliavandenius į paprastesnius junginius, kurie gerai tirpsta ir rezorbuojasi per žarnų sieneles į kraują. Virškinamųjų sulčių fermentai - tai biologinis katalizatorius. Labai maži jų kiekiai pagreitina organizme vykstančias chemines reakcijas (Jocius, 1986; Kleyn, 2013).
Paukščių virškinimo aparatą sudaro:
1) burnos ertmė ir jos organai (liaukos, liežuvis, ryklė);
2) virškinimo kanalas (stemplė, gūžys, skrandis, plonoji ir storoji žarna, kloaka); 3) liaukos (kepenys ir kasa) (Padaiga ir kt., 2006).
Naminių paukščių virškinimo sistema iš esmės yra kaip vamzdelis, prasidedantis burnos ertme ir pasibaigiantis išeinamąja anga. Burnos ertmė reikalinga maistui paimti, bet ne smulkinti, kaip žinduolių, nes paukščiai neturi dantų. Burnos ertmę apriboja viršutinė ir apatinė snapo dalys. Snapu yra lesamas birus lesalas. Burnoje nėra minkšto gomurio, todėl burnos ertmė neatsiskiria nuo ryklės. Liežuvio forma atitinka snapo formą. Dėl liežuvyje esančių nervų galūnių paukščiai jaučia skonį, nors lesalas burnoje ir nesmulkinamas. Burnos ertmėje yra pažandinės, poliežuvinės, paausinės, viršžandikaulinės ir gomurinės seilių liaukos, tad palyginti daug liaukų pakankamai suvilgo lesalą, kad šis galėtų nuslinkti į stemplę ir gužį. Ryklė jungia burną su stemple. Jis juda stemple žemyn pagal sunkio jėgą ir raumenų susitraukimo dėka (peristaltika). Tuomet lesalas patenka į gūžį, kuriame yra sandėliuojamas, jeigu skrandis yra pilnas. Gūžys - tai stemplės išsiplėtimas ties “įėjimu” į krūtinės ląstą. Gūžio gleivinė išskiria sekretą, kuris susimaišęs su lesalu, jį suminkština ir vyksta fermentacija. Gūžyje pradedami virškinti baltymai ir angliavandeniai. Tolimesnė stemplės dalis gūžį jungia prie liaukinio skrandžio.
11 skrandis yra maišo formos. Jo sienelės sudarytos iš 3 sluoksnių: gleivinės, raumeninio sluoksnio ir serozinio sluoksnio. Geriausiai išsivysčiusi gleivinė, kurioje yra stambių vamzdinių liaukų. Liaukos išskiria pepsiną ir druskos rūgštį, todėl liaukinio skrandžio virškinamosios sultys yra rūgščios (pH 3,1 – 4,5). Lesalams susimaišius su skrandžio sultimis jie pereina į raumeninį skrandį. Raumeninis skrandis yra gulintis prie kepenų iš kairės pusės, tamsiai raudonos spalvos, panašus į diską su storomis sienelėmis, jis sveria apie 50g. Tuomet susidariusi masė patenka į plonąjį žarnyną.
Žarnyno funkcija yra absorbuoti tirpias maistingas medžiagas ir reabsorbuoti vandenį iš lesalo. Paukščių žarnynas, skirstomas į dvi pagrindines dalis: plonąjį ir storąjį. Plonąją žarną sudaro dvylikapirštė, tuščioji ir klubinė, o storąją - dvi aklosios žarnos ir tiesioji žarna, kuri baigiasi kloaka. Dvylikapirštės žarnos kilpoje guli kasa. Priekinėje šios žarnos dalyje atsiveria kasos ir kepenų latakai. Nuo dvylikapirštės žarnos prasideda tuščioji žarna, kuri be žymesnių ribų pereina į klubinę žarną. Storosios žarnos sienelės beveik nesiskiria nuo plonosios. Aklosios žarnos - tai dvi palyginti nemažos maišelių formos ataugos, prasidedančios toje vietoje, kur klubinė žarna pereina į tuščiąją žarną. Tiesioji žarna – šioje žarnoje susidaro išmatos. Kloaka - tai praplatėjęs tiesiosios žarnos galas. Taigi galutinis virškinimo proceso rezultatas yra atliekos, išmatos.
Paukščių kepenų ir kasos sandara analogiška žinduolių kepenų ir kasos struktūrai. Kasa - tai gelsvos pailgos formos organas, kurio ilgumas 12 – 25 cm ir sveria iki 40g. Ji priklauso prie sudėtingų vamzdinių - alveolinių liaukų; turi dvi dalis: sekrecinę (išskiriančią fermentus) ir inkrecinę (išskiriančią hormonus). Naminių paukščių kepenys yra didelės lyginant pagal kūno dydį. Rausvos arba tamsiai rudos spalvos, iš išorės apsupta kapsule, guli už širdies. Jaunų paukščių kepenys yra gelsvos spalvos dėl to, kad dalyvauja absorbuojant trynį, bet paukščiui bręstant vis labiau ir labiau tampa tamsiai rudomis( Jocius, 1986; Juknevičius, 2003; Grist, 2006; Padaiga ir kt., 2006).
Paukščių lesalus papildžius organinėmis rūgštimis ir jų druskomis slopinamas mikroorganizmų augimas, dėl šios priežasties yra išsaugomas mikrobinis balansas virškinamajame trakte. Keičiantis skrandžio ir žarnyno pH, organinės rūgštys pagerina pašarų sudedamųjų dalių tirpumą, pagreitina baltymų virškinimą, maistinių medžiagų absorbciją, slopina nepageidaujamų bakterijų ir grybelių dauginimasi. Dvylikapirštėjė žarnoje padidina gaurelių aukštį (Brul and Coote, 1999; Paul ir kt. 2007; Soltan, 2008; Islam at. al., 2008)
1.2. Organinės rūgštys
12 Karboksigrupė susijungusi su sočiojo angliavandenio likučiu, vadinamos sočiosiomis karboksirūgštimis, kai su nesočiuoju, - nesočiomis karboksirūgštimis, o kai su aromatiniu likučiu, - aromatinėmis karboksirūgštimis.
Jos yra silpnos, išskyrus skruzdžių rūgštį, kuri priskirta vidutinio stiprumo. Bet kokiu santykiu vandenyje tirpsta tik skruzdžių, acto ir propiono rūgštys; aukštesniųjų rūgščių tirpumas nuosekliai mažėja didėjant jų molekulinei masei, o didelės molekulinės masės rūgštys beveik netirpios vandenyje (Baltrušis ir kt., 1995;Partanen, Mroz, 1999).
Organinės rūgštys ilgą laiką buvo naudojamos kiaulininkystėje. Daug mažiau naudotos naminių paukščių tyrimuose, tačiau organinės rūgštys yra labai veiksmingos, nes jų panaudojimas yra pritaikytas prie paukščių fiziologijos (Dibner, Buttin, 2002).
Rūgštys (C1-C7) yra plačiai paplitusios gamtoje, kaip normalios augalų ar gyvūnų audinių sudedamosios dalys. Jos taip pat susidaro mikrobinės angliavandenių fermentacijos metu, daugiausia storojoje žarnoje, tačiau daugiausia gaunamos sintetinant. Organinės rūgštys su kai kuriais metalais, šarmais, karbonatais bei kai kurių metalų oksidais sudaro druskas (Partanen, Mroz, 1999).
Rūgštys naudojamos paukščių lesalų konservavimui. Jos sudaro sąlygas paukščių virškinamajame trakte vystytis teigiamai mikroflorai, dėl to pagerėja paukščių produktyvumas. Naudojamos pasižymi skirtingu antibakteriniu bei baktericidiniu poveikiu.
Nustatyti žymūs antibakterinio efekto skirtumai tarp:
lakiųjų organinių rūgščių (skruzdžių, propiono, sviesto);
nelakiųjų organinių rūgščių (pieno);
neorganinių rūgščių (fosforo).
Lakiosios organinės rūgštys pasižymi baktericidiniu arba “bakterijas žudančiu” efektu. Jos įsiskverbusios per sienelę bakterijos citoplazmoje sumažina pH – tuo padidindamos rūgštingumą bei sustabdydamos tam tikrų molekulių (įvairių membranų komponentų, RNR, DNR, riebalų, baltymų) sintezę.
Nelakiosios organinės rūgštys ir neorganinės rūgštys, priešingai nei lakiosios pasižymi bakteriostatiniu arba bakterijų augimą stabdančiu veikimu, sumažindamos bakterijos išorėje pH žemiau vidutinio lygio ir tuo užkirsdamos kelią normaliai ląstelės reprodukcijai ir tuo pačiu kolonijų vystimuisi.
Lakiųjų organinių rūgščių druskos pasižymi mažesniu efektu nei laisvosios rūgštys, dėl to, kad tik nedisocijuota rūgšties forma gali prasiskverbti per ląstelės membraną. Taip pat šios druskos nesumažina pH žemiau vidutinio lygio.
13 membranas difundijuoja į citoplazmą. Ląstelės viduje jos disocijuoja, sutrikdo pH pusiausvyrą, slopina enzimų gamybą ir trigdo maistinių medžiagų transportą (Gružauskas, 2005).
Jos naudojamos apsaugoti lesalus nuo mikrobų ir grybų neigiamo poveikio. Paukščių lesalus papildžius fumaro, propiono ir sorbine rūgštimis, padidėja jų produktyvumas. Lesalų papildymas organinėmis rūgštimis remiasi tuo, kad jos slopina patogeninių žarnyno bakterijų veiklą, kurios konkuruoja dėl maistinių medžiagų, su teigiama žarnyno mikroflora. Be to, organinės rūgštys mažina bakterijų išskiriamų toksinų metabolitų susidarymą(Dravininkas, 2010).
Jos bakterijose sumažina toksiškų komponentų gamybą ir pakeičia žarnų sienelių morfologiją, sumažindamos patogenų kolonizaciją žarnų sienelėse ir taip apsaugo epitelines ląsteles. Vaidina svarbų vaidmenį atkuriant pažeistų ląstelių funkcijas. Tyrimai, parodė, kad organinės rūgštys, ypač butirato, palengvina DNR reparaciją (Langhout, 2000; Rahman, 2008).
Organinių rūgščių druskos, lyginant su organinėmis rūgštimis, yra bekvapės, mažiau lakios, nesukelia korozijos ir todėl jų panaudojimas yra lengvesnis.
Optimalus organinių rūgščių dozavimas 1 – 3 kg/tonai lesalų (Gružauskas ir kt., 2005).
1.3. Organinių rūgščių mechanizmas
Daugelį metų buvo manoma, kad organinės rūgštys sumažina skrandžio pH, dėl šios priežasties yra sunaikinamos nepageidaujamos bakterijos. Tačiau atlikti moksliniai tyrimai koncervavimo srityje pateikė aiškius paaiškinimus, dėl organinių rūgščių ir bakterijų veikimo. Daugybė bandymų parodė, kad toks pat veikimas yra ir kiaulėms ir paukščiams (Gauthier, 2005).
Organinių rūgščių veikimo būdas bakterijoms susijęs su (Brul and Coote, 1999):
nesuardytų organinių rūgščių patekimu į bakterijų ląsteles;
bakterijų membanų suardymu (transportavimo mechanizmas);
slopinimu svarbių metabolizmo reakcijų;
stresu vidinei pH homeostazei (normali bakterijų pH yra neutrali);
akumuliacija toksiškų anijonų;
energetiniu stresu atstatant homeostaze.
jungiasi per išorinę membraną, cinkas patenka į lastelės vidų ir susiformuoja chelatiniai junginiai. Pagrindinis organinių rūgščių ir bakterijų veikimo mechanizmo principas yra tas, kad nedisocijavusios organinės rūgštys gali prasiskverbti į bakterijų ląsteles pro membraną ir sutriktyti normalią fiziologiją tam tikroms bakterijų rūšims, kurios vadinamos jautrios pH, tai yra jos negali toleruoti didelių vidaus ir išorės pH pasikeitimų. Tarp tokių bakterijų yra E. coli, Salmonella spp.,
14
C. perfringens, Listeria monocytogenes, Campylobacter spp.
Po organinių rūgščių difuzijos į bakterijas, kurių terpės pH yra neutralus, rūgštys disocijuoja ir mažina vidaus pH, taip yra sustabdomas arba prislopinamas bakterijų augimas. Organinių rūgščių disocijavusios anijojinės formos negali ištrūkti iš bakterijos ir joje kaupiasi, todėl sutrinka metabolizmo funkcijos, osmosinis slėgis didėja ir bakterijos žūsta (Gauthier, 2005).
1. Pav. Organinių rūgščių ir pH jautrių bakterijų veikimas (Gauthier, 2005)
Labai svarbus faktorius, veikiantis bakterijas yra organinių rūgščių būvis. Svarbu, kad bakterijas pasiektų nedisocijavusios organinės rūgštys. Disocijavusi rūgštis bakterijos veiklą slopina nuo dešimties iki dvidešimties kartų silpniau nei nedisocijavus (Gauthier, 2005).
1 lentelė. Eksperimentiškai nustatytas mažiausias disocijavuisos ir nedisocijavusios organinės rūgšties kiekis, kuris stabdo bakterijų augimą (Gauthier, 2005)
Bakterija Organinė rūgštis Nedisocijavusi (milimoliais) Disocijavusi (milimoliais) E. coli M23 Pieno 8,32 - Y. enterocolitica Pieno 5-10 - E.coli Propiono 70 800
Staphylococcus aureus Propiono 19 830
15
E. coli Sorbo 1 350
Staphylococcus aureus Sorbo 0,6 400
Bacillus cereus Sorbo 1,2 110
Dažni in vitro tyrimai parodė antibakterinį organinių rūgščių veiksmingumą sumažinant pH, todėl galima teigti, kad rūgštys yra neatsiejamos. Kai pH žemiau 3 – 3,5, beveik visos organinės rūgštys yra labai efektyvios, norint kontroliuoti bakterijų augimą.
Daugelis mokslininkų studijavo organinių rūgščių poveikį gyvūnams, bandė rasti jų, kaip augimo stimuliatorių, veikimo principą. Daugelis organinių rūgščių yra nepakankamo pajėgumo, kad būtų galima užtikrinti normalias viso virškinamojo trakto funkcijas. Taip pat stipri pašarų buferinė talpa negali reikšmingai įtakoti pH sumažinimo virškinamajame trakte. Organinės rūgštys įtrauktos į pašarus turėtų būti tokios formos, kad būtų išvengta jų disociacijos pašaruose ir žarnyne ir pasiektų virškinamąjį traktą, kur yra didžiausia bakterijų populiacijos dalis (Hruby, Pierson, 2002; Gauthier, 2005)
Dideli suvartojamų organinių rūgščių kiekiai gali būti kenksmingi gyvūnams. Įrodyta, kad rūgštys paukščiams gali sukelti kaulų dekalcifikaciją (Kidd et al., 2001). Tikėtina, kad organinės rūgštys paukščiams virškinamajame trakte sunaikina kai kurias patogenines bakterijas tokias kaip C.
perfringens ir kontroliuoja bakterijų kiekį.
Naudojant organines rūgštis tikimasi tokio pat ar net didesnio efekto, negu naudojant antibiotikus, augimą skatinančias medžiagas, tuo tikimasi išvengti visuomenės sveikatos problemų, neigiamo poveikio žarnynui (Gauthier, 2005).
1.4. Organinių rūgščių įtaka vištų produktyvumui
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys didelį paukščių produktyvumą, yra lesinimo kokybė bei sveikatos būklė (Sirvydis ir kt., 2005). Lesalai turi būti nekenksmigi gyvūnų bei žmonių sveikatai (Lietuvos Respublikos Pašarų įstatymas).
Lesalų kokybei svarbūs keli veiksniai – juose turi būti visos būtinos maisto medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir mineralinės medžiagos, energijos kiekis, atitinkantis paukščio reikmes; tuo pačiu lesalas turi likti saugus tiek vištų dedeklių organizmui, tiek vartotojui. Į lesalų sudėtį įtraukiami įvairūs priedai, gerinantys paukščių augimą ir sveikatos būklę (Kepalienė, 2003).
Organinės rūgštys pasižymi koncervavimo savybėmis. Šis efektas yra paaiškinamas tuo, kad 1 lentelės tęsinys
16 jos pašare sumažina pH vertę,slopina bakterijų ir grybelių dauginimasi bei augimą (Brul and Coote. 1999).
Salmonella spp. yra patogeninis mikroorganizmas, kuris gali būti randamas paukštienos
produktuose. Paukštienos skerdenų ir kiaušinių užterštumą Salmonella spp. galima sumažinti pridedant organinių rūgščių į lesalus ir geriamąjį vandenį. Lakiosios riebalų rūgštys geriau veikia prieš Salmonella spp., nei nelakiosios organinės rūgštys. Lakiosios trumpųjų grandinių rūgštys sumažina Salmonella spp. gebėjimus pereiti į epitelio ląsteles (F. Van Immerseel ir kt., 2006).
Acto rūgštis, propionatas ir butano rūgštis gali ne tik pagerinti gleivinės ląstelių dauginimasi, bet ir sumažinti žarnyno pH ir padidinti paukščių atsparumą ligoms. Sviesto rūgštis yra pagrindinis energijos šaltinis gaubtinės žarnos gleivinės membranai. Gali skatinti gleivinės ląstelių dauginimąsi žarnyne (P. H. Cao ir kt., 2010).
Bifidobacterium spp. gali skatinti pieno rūgšties transformaciją į sviesto rūgštį, esant
optimaliai organinių rūgščių koncentracijai lesaluose. Lesalus papildžius organinėmis rūgštimis, sumažinamas žarnyno pH, tai užkertamas kelias patogeninės mikrofloros plitimui, gerinamas baltymų virškinamumas bei kitų maistinių medžiagų pasisavinimas vištų dedeklių organizme (Duncan ir kt., 2004; Soltan, 2008).
S. K. Paul ir kt. (2007), atliko tyrimą, siekiant nustatyti ar organinės rūgštys ir jų druskos gali pakeisti antibiotikus. Lesalų papildymas antibiotikais, organinėmis rūgštimis ir jų druskomis, reikšmingos įtakos koliforminėms ir Clostridium spp bakterijų skaičiui pašare neturėjo, tačiau organinių rūgščių druskos sumažino grybelių skaičių. Echerichia coli ir Clostridium spp. skaičiui paukščių žarnyne, tiek prieš eksperimentą ir jo metu, reikšmingų skirtumų nebuvo. Kalcio propionatas, skruzdžių ir laktato organinių rūgščių druskų vartojimas padidino paukščių dvylikapirštės žarnos gaurelių aukštį (Rodriguez-Lecompte at al., 2012).
Išanalizavus pateiktus tyrimų rezultatus, organinių rūgščių panaudojimas paukščių racione teigiamai sąlygojo paukščių virškinamojo trakto fiziologinius procesus, tačiau paukščių produktyvumui poveikis buvo kintantis.
1.5. Organinių rūgščių įtaka kiaušinių kokybei
Ankstesni tyrimai parodė, kad organinės rūgštys, pavyzdžiui: skruzdžių, propiono ir sviesto rūgštys ir jų drukos turi kintamą poveikį kiaušinių produkcijai ir kokybei.
Papildžius lesalus organinėmis rūgštimis pagerėjo vištų dedeklių pašarų konversija ir kiaušinių lukšto kokybė (Rahman, 2008).
17 M.A. Soltan (2008) tyrimų rezultatų statistinė analizė parodė, jog, grupės, į kurių lesalus buvo įmaišyta 780 ppm oganinių rūgščių, vidutinis kiaušinių dėslumas padidėjo 5,77%, palyginus su kontroline grupe, kai tuo tarpu kitose grupėse dėslumas sumažėjo. Šie rezultatai sutapo su Gama ir kt. (2000) tyrimų rezultatais, kurie teigė, jog organinės rūgštys turi teigiamą poveikį kiaušinių dėslumui. D. Yesibag ir I. Colpan (2006) taip pat nustatė, jog kai vištos buvo 24 – 28 savaičių amžiaus, kiaušinių dėslumas, grupėse gavusiose lesalus papildžius organinėmis rūgštimis, žymiai padidėjo, palyginus su kontroline grupe, o bandymo pabaigoje, kai vištos buvo 36 – 38 savaičių amžiaus, pastebėtas didžiausias kiaušinių dėslumas palyginus su kontroline grupe. Taip pat norodė, jog didžiausias kiaušinių dėslumas buvo grupėje, gaunančioje 1,5% organinių rūgščių priedą ir kiaušinių dėjimo intensyvumo greitis padidėjo 0,5 – 1,5% lesinant vištas su amonio druskų priedu.
Rahman et al. (2008) įrodė, kad lesalų papildymas organinėmis rūgštimis žymiai padidino vištų dedeklių dėslumą - 9,84%, kurių sudėtyje buvo įmaišyta 780 ppm organinių rūgščių lyginant su kontroline grupe.
M.A. Soltan (2008) savo tyrimuose nustatė, jog organinės rūgštys neturėjo jokios įtakos vidutiniam kiaušinių svoriui, palyginus su kontroline grupe. Organinių rūgščių poveikis kiaušinio lukšto kokybei, lukšto storumui ir masei tyrimo pradžioje nenustatytas. Atlikus tyrimą ir palyginus rezultatus su kontroline grupe, pastebėta, kad reikšmingai pastorėjo kiaušinių lukšto storis grupėje, kuri gavo 780 ppm organinių rūgščių priedo. Grupės, kurios gavo 520 ppm organinių rūgščių priedo, pastebėtas nežymus kiaušinių lukšto masės padidėjimas. Tyrimo pradžioje kiaušinio cheminės sudėties pakitimų nepastebėta, o pabaigoje nustatytas nežymus kiaušinio lukšto baltymų ir kalcio kiekio padidėjimas visose grupėse, gavusiose organinių rūgščių priedą, palyginus su kontroline grupe. Taip pat buvo nustatyta, jog pridėjus organinių rūgščių priedo kiaušinio lukšto kokybė pagerėjo. Rezultatai sutapo su Zeidler (2001),Rodriguez-Navarro ir kt. (2002),bei Chen ir kt. (2004) darytų tyrimų rezultatais, bet nesutapo su Mahdavi ir kt. (2005) paskelbtais rezultatais, kuris teigė, jog pieno rūgštį gaminančių bakterijų įterpimas į vištų dedeklių lesalus neturi reikšmingos įtakos lukšto tvirtumui ir storiui. Taip pat nesutapo su D. Yesilbag ir I. Colpan (2006) ir Rahman ir kt. (2008) kurie nustatė, jog naudojant organinių rūgščių mišinio priedą, kiaušinio lukšto storis bei jo tvirtumas nepagerėjo. Tačiau Langhout (2000), teigė, kad pastebimas didesnis kiaušinių svoris lesalus papildžius organinėmis rūgštimis.
M.A. Soltan (2008), tyrinėdamas organinių rūgščių įtaka kiaušinių kokybei taip pat nustatė, jog organinės rūgštys bandymo pradžioje neturėjo reikšmingos įtakos kiaušinio formos, trynio ir baltymo indeksams, o tyrimo pabaigoje (70 savaičių amžiaus vištų) pastebėtas nežymus kiaušinio formos ir baltymo indekso pablogėjimas visose grupėse, gavusiose organinių rūgščių priedą, palyginus su kontroline grupe. Tuo tarpu trynio indeksas tyrimo pabaigoje visose grupese, išskyrus
18 kontrolinę, padidėjo. Šie rezultatai sutapo su Yalcin ir kt. (2000) duomenimis, kurie nustatė ryškius baltymo ir trynio indeksų pakitimus grupėse, kurios gavo 1% pieno rūgšties priedą bei nežymų Hafo vieneto sumažėjimą grupėse, gavusiose 0,05% organinių rūgščių. Tačiau Rohman (2008) nustatė, kad organinių rūgščių panaudijomas vištų lesaluose gerokai padidino lukšto svorį. Tuo tarpu Yesilbag ir Colpan (2006) gavo priešingus rezultatus, nes nustatė, jog organinių rūgščių priedas neturėjo reikšmingos įtakos kiaušinių rodikliams.
Taigi, kaip matome, duomenų įvairovė ir jų prieštaringumas skatina tęsti tyrimus kiaušinių kokybės srityje. Įvairovę lemia nekontroliuojami veiksniai, tokie kaip lesalų buferinė talpa, antimikrobinių medžiagų buvimas, skirtingų organinių rūgščių naudojimas ir skirtingas organinių rūgščių kiekis, laikymo ir aplinkos sąlygų skirtumas, paukščių fiziologija, žarnyno mikroflora ir kiti faktoriai.
19
2.TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių Hisex Brown linijų derinio 36 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 3 grupes, kiekvienoje grupėje po 12 vištų. Lesinimo bandymo schema pateikta 2 lentelėje. Visų grupių vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Kontrolinės grupės vištos buvo lesinamos tik standartiniais kombinuotaisiais lesalais, į I tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus buvo įmaišyta organinių rūgščių priedo, kurio dozavimas 1,5 kg/t lesalų, į II tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus įterpta organinių rūgščių priedo 2 kg/t lesalų.
2 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
Standartiniai kombinuotieji lesalai + + +
Standartiniai kombinuotieji lesalai + organinių rūgščių priedas Lumance (1,5 kg/t)
- + -
Standartiniai kombinuotieji lesalai + organinių rūgščių priedas Lumance (2 kg/t)
- - +
Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Hisex Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).
2.2. Lesinimo bandyme naudoto multifunkcinio preparato charakteristika
20 lyginamasis svoris 0,6-0,8 kg/l, drėgnis (kF – titravimo metodas pagal Karlą Fišerį) max 6 %, sviesto rūgštis min. 6,62 %, lauro rūgštis min. 3,2 %, propiono rūgštis min. 3,5 %, sorbininė rūgštis min. 1 %, mažos molekulinės masės riebalų rūgštys (kaprino, kaprilo) min. 3,5 %, baltymingumas min. 3,5 %. Preparate nėra GMO.
3 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo sudėtis, proc.
Komponentai Sudėtis Kviečiai 61,30 Sojų rupiniai 13,70 Pašarinis kalkamenis 8,22 Lydyti taukai 1,20 Saulėgrąžų rupiniai 5,00 Monokalcio fosfatas 0,98 Druska NaCl 0,21
Metionino hidroksi analogas 0,18
Santoqun 0,10
Natrio sulfatas 0,06
ROVABIO MAX LC 0,02
L-lizinas HCL 0,02
Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,50
Lesalų kokybiniai rodikliai, 1kg
Apykaitos energija MJ/kg 11,48 Baltymingumas* 16,65 Žali riebalai* 3,58 Žalia ląsteliena* 3,25 Žali pelenai* 12,01 Kalcis* 3,45 Fosforas (bendr.)* 0,63 Fosforas (įsisav.) 0,41 Natris 0,13 Magnis 0,11 Kalis 0,67
21 Chloras 0,19 NaCl 0,22 Lizinas 0,67 Metioninas 0,39 Metioninas+cistinas 0,60 Triptofanas 0,21 Treoninas 0,53 * Analizuotos vertės
Premikso sudėtis 1 kg lesalų: vit. A – 11 000 TV , vit. D3 –2500 TV, vit. E – 40,00 TV, vit. K3 – 2,50 mg, vit. B1 – 2,50 mg, vit. B2 – 7,00 mg, vit. B6 – 4,00 mg, vit. B12 – 25,00 μg, nikotino rūgštis – 55,00 mg, pantoteninė rūgštis – 15,00 mg, folio rūgštis – 1,75 mg, biotinas – 100,00 μg, cholin chloridas 399,00 mg, manganas 100,00 mg, cinkas 60,00 mg, varis – 6,00 mg, jodas – 0,50 mg, selenas – 0,20 mg, kobaltas 0,10 mg, antioksidantas etoksiknivas – 66,08 mg.
Kombinuotųjų lesalų analizės metodai
• Žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; • Žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;
• Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis;
• Žali pelenai. Nustatyti kaitinant mėginius mufelinėje krosnyje 500-550ºC temperatūroje (AOAC, 1990);
• Kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rugštyje, o susidariusi oksalo rugštis titruojama kalio permanganato tirpalu;
• Bendras fosforas nustatomas fotometriniu metodu; Lesinimo bandymo metu tirti parametrai:
kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris;
kas 28 dienos nustatomas individualus vištų kūno svoris;
kas 14 dienų sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;
kas 14 dienų vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;
kas 14 dienų apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;
stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.
22
2.3.Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“.
2.4.Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos
Kiaušinių juslinės savybės buvo nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
Teste dalyvavo 6 vertintojai. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės laboratorijos kabinose.
Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.
Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui
Kiaušiniai buvo sudėti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai verdami 10 min. Išvirtas kiaušinis 10 min. laikomas šaltame vandenyje, tada nulupamas lukštas. Baltymas perpjaunamas pusiau ir išimamas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalinamas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.
Į plastikinius indelius dedama viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais dangteliais.
Neutralizavimo medžiagos
23 vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietine duona.
Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas
Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 10 žingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje.
4 lentelė. Mėginių juslinės savybės bei jų apibūdinimai
Savybė Aprašymas
Bendras kvapo intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas
Pašalinio kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir pan. kvapo intensyvumas
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, min- šviesi, max- tamsi Kietumas Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir
pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.
Bendras skonio intensyvumas Bendro skonio intensyvumas
Pašalinio skonio intensyvumas Vertinamas nebūdingo, pašalinio skonio intensyvumas Pojūtis burnoje (riebalingumas)
Liekamojo skonio intensyvumas
Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas Priimtinumas Vertinamas mėginių bendras priimtinumas, įvertinant skonį,
tekstūrą, kvapą, nuo nepriimtino iki priiimtino, kai skalės viduryje yra neutrali pozicija.
Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui
Mėginio paruošimui taikoma modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta minėtuose straipsniuose aprašyta metodika. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Macine Instron 3343 (Instron Engineering Group. H igh Wycombe. UK). Mėginiai spaudžiami iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3).
24
2.5.Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos
Bandymo pabaigoje atlikti šie tyrimai:
Kiaušinių riebalų rūgštys nustatytos po 1 dienos ir 28 dienų sandėliavimo dujų chromatografu Shimadzu GC-2010, mėginius ruošiant pagal Folch et al. (1957) metodiką. Apskaičiuoti
aterogeniškumo, trombogeniškumo, peroksidavimosi,
hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksai.
1. Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (1991):
2. AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];
3. TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × 6 PUFA) + (3 × 3 PUFA) + n-3/n-6 PUFA].
4. Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir apskaičiuotas pagal formulę:
5. IP = (0.025*monoienai)+(1*dienai)+(2*trienai)+(4*tetraenai)+(6*pentaenai)+(8*heksaenai) 6. Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/H) buvo apskaičiuotas pagal
Fernández ir kt., (2007):
7. h/H=(C18:1+C18:2+C18:3+C20:3+C20:4+C20:5+C22:4+C22:5+C22:6)/(C14:0+C16:0) Kiaušinių trynių lipidų oksidacijos laipsnis buvo nustatytas (TBARS kiekis) po 1 dienų ir 28 dienų sandėliavimo,pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;
2.6.Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimų rezultatai bus įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių buvo nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Vertinant kiaušinių juslinių savybių rezultatus, buvo atlikta dispersinė analizė. Jei bus nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leis nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė bus atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
25
3.TYRIMŲ REZULTATAI IR ĮVERTINIMAS
3.1. Lesinimo bandymo rezultatai
Analizuojant organinio rūgščių mišinio Lumance poveikį vištų dedeklių produktyvumui, nustatyta, kad skirtingi minėto priedo dozavimai skirtingai įtakojo vištų dėslumą.
5 lentelė. Vištų dėslumas, vnt. Vištų amžius
savaitėmis kontrolinė I tiriamoji Grupės II tiriamoji
30-32 13±0,55 100 12±1,00 92 12±0,70 92 32-34 13±0,25 100 13±0,37 100 12±0,90 92 34-36 13±0,36 100 13±0,23 100 13±0,50 100 36-38 13±0,71 100 13±0,20 100 13±0,30 100 30-38 52±0,47 100 51±0,45 98 50±0,60 96
Analizuojant vištų dėslumo duomenis (5 lentelė), matome, kad pirmąsias dvi bandymo savaites abiejų tiriamųjų grupių vištų dedeklių dėslumas buvo 8 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 32–34 vištų amžiaus savaitę II tiriamojoje grupėje vištų dėslumas išliko toks pats kaip ir pirmosiomis savaitėmis, t.y. minėtas rodiklis buvo 8 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). I tiriamosios grupės vištų dėslumas buvo toks pats kaip ir kontrolinėje grupėje. 34–36 vištų amžiaus savaitę visų tiriamųjų grupių vištų dėslumas buvo toks pats kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05). Paskutiniosiomis bandymo savaitėmis, t.y. 36-38 vištų amžiaus savaitėmis, organinių rūgščių priedo Lumance įterpimas į vištų dedeklių kombinuotuosiuos lesalus didesniais kiekiais nuo 1,5 kg/t iki 2 kg/t lesalų, vištų dėslumui įtakos neturėjo.
Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) tiriamosiose grupėse, šis rodiklis sumažėjo 2-4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
26 6 lentelė. Vištų dėjimo intensyvumas, proc.
Vištų amžius (sav.) Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
30-32 89,29±3,95 86,90±7,16 84,50±4,67
32-34 91,67±1,80 94,60±2,62 85,70±6,36
34-36 94,05±2,57 95,20±1,68 92,30±3,37
36-38 91,67±5,10 95,82±1,44 91,11±2,08
30-38 91,67±3,36 93,13±3,23 88,41±4,12
Analizuojant kiaušinio dėjimo intensyvumo rezultatu (6 lentelė) matyti, kad pirmąsias dvi bandymo savaites kiaušinių dėjimo intensyvumas o I ir II tiriamosiose grupėse buvo atitinkamai 3 proc. ir 5 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per 32-34 bandymo savaites kiaušinių dėjimo intensyvumas II tiriamojoje grupėje buvo 6 proc. mažesnis, o likusioje tiriamojoje grupėje šis rodiklis buvo didesnis 3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 34–36 tyrimo savaites kiaušinių dėjimo intensyvumas I tiriamojoje grupėje grupėje buvo1 proc. didesnis, o II tiriamojoje grupėje – 2 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Tokia pati kiaušinių dėjimo intensyvumo tendencija išliko ir 36–38 bandymo savaitę, I tiriamojoje grupėje šis rodiklis buvo 5 proc. didesnis, o II tiriamojoje grupėje grupėje 0,5 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) organinių rūgščių priedas Lumance padidino kiaušinių dėjimo intensyvumą I tiriamojoje grupėje – 1,5 proc., organinių rūgščių priedo įterpimas į lesalus 1,5 kg/t. II tiriamojoje grupėje minėtas priedas sumažino kiaušinių dėjimo intensyvumą 3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
7 lentelė. Kiaušinių masė, g Vištų amžius
savaitėmis
Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
30-32 791±43,9 100 756±62,5 96 721±48,0* 91 32-34 822±27,5 100 826±25,6 101 737±57,0* 90 34-36 801±23,3 100 782±16,4 98 729±36,0* 91 36-38 843±48,5 100 856±17,5 102 810±21,0 96 30-38 814±35,8 100 805±30,5 99 749±40,5 92 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
27 Duomenys apie kiaušinių masę pateikti 7 lentelėje. 30-32 vištų auginimo savaitėmis, kiaušinių masė I tiriamojoje grupėje šis rodiklis sumažėjo 4 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje, kurioje organinių rūgščių priedo Lumance įterpimas buvo 2 kg/t lesalų kiaušinių masė sumažėjo 9 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Per antrąjį bandymo laikotarpį (32-34 sav.) kiaušinių masė pašarų priedo Lumance įtakoje II tiriamojoje grupėje buvo 10 proc. (p<0,05) mažesnė, I tiriamojoje grupėje – 1 proc. (p>0,05) didesnė, lyginant su kontroline grupe. 34-36 bandymo savaitėmis kiaušinių masė I tiriamojoje grupėje buvo mažesnė 2 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje, kuriose
Lumance įterpimas buvo 2 kg/t lesalų, kiaušinių masė sumažėjo atitinkamai 9 proc. (p<0,05),
lyginant su kontroline grupe. Paskutinėmis bandymo savaitėmis (36-38 sav.) analizuojamas rodiklis II tiriamojoje grupėje sumažėjo atitinkamai 4 proc., o I tiriamojoje grupėje padidėjo 2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) organinių rūgščių priedas Lumance mažino kiaušinių masę visose tiriamosiose grupėse 1-8 proc., lyginant su kontroline gurpe (p>0,05).
Tyrimų rezultatai apie tirto skirtingo kiekio organinių rūgščių priedo įtaką vidutiniam kiaušinio svoriui pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris, g
Vištų amžius (sav.) Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
30 – 32 62,9±1,35 100 62,1±0,98 99 60,5±1,06 96 32 – 34 63,9±1,41 100 62,3±0,82 98 61,2±1,27 96 34 – 36 60,9±1,11 100 58,7±0,92 96 56,2±1,47* 92 36 – 38 65,7±1,16 100 63,8±0,87 97 63,6±1,14 97 30 – 38 63,35±1,26 100 61,73±0,90 97 60,38±1,24 95
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Per pirmąsias bandymo savaites vidutinis kiaušinio svoris I ir II tiriamojoje grupėje sumažėjo atitinkamai 1 proc. ir 4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per II-ąjį bandymo periodą (32-34 sav.) vidutinis kiaušinio svoris abejose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją mažėti nuo 2 proc. iki 4 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per III-ąjį bandymo periodą, organinių rūgščių priedas Lumance mažino vidutinį kiaušinių svorį I tiriamojoje grupėje 4 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje 8 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Per paskutinį bandymo periodą (36-38 sav.) minėtas organinių rūgščių priedas sumažino vidutinio kiaušinio svorį tiriamosiose
28 grupėse 3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Per visą tiriamąjį laikotarpį dėl skirtingo kiekio organinių rūgščių priedo Lumance poveikio vidutinis kiaušinio svoris tiriamosiose grupėse sumažėjo 3–5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
9 lentelė. Lesalų sunaudojimas vienai vištai skirtingais jų laikymo laikotarpiais, g Vištų amžius
savaitėmis
Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
30-32 1618±24,41 100 1589±22,00 98 1597±31,60 99 32-34 1707±17,76 100 1699±17,40 100 1652±45,40 97 34-36 1700±28,98 100 1712±15,70 101 1707±19,60 100 36-38 1557±20,67 100 1499±46,40 96 1516±37,30 97 30-38 6582±22,96 100 6499±25,38 99 6472±33,48 98
Analizuojant duomenis apie lesalų sunaudojimą (9 lentelė) I bandymo periodu (30-32 sav.), tiriamosiose grupėse minėtas rodiklis buvo 1-2 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Antruoju bandymo periodu bendras lesalų sunaudojimas II tiriamojoje grupėje buvo 3 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). I tiriamojoje grupėje lesalų sunaudojimas buvo toks pat kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05). 34-36 vištų amžiaus savaitę organinių rūgščių priedas esminės įtakos lesalų sunaudojimui neturėjo. Paskutiniuoju bandymo periodu bendras lesalų sunaudojimas tiriamosiose grupėse buvo mažesnis 3-4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) tiriamosiose grupėse lesalų sunaudojimas buvo 1-2 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
10 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg Vištų amžius
savaitėmis
Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
30-32 2,11±0,11 100 1,95±0,09 93 2,05±0,04 97 32-34 2,16±0,08 100 2,14±0,03 99 2,11±0,04 98 34-36 2,15±0,09 100 2,12±0,03 99 2,12±0,04 99 36-38 2,05±0,14 100 1,91±0,04* 94 2,18±0,12 107 30-38 2,12±0,11 100 2,03±0,05 96 2,12±0,06 100 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
29 Analizuojant bandymo rezultatus apie lesalų sąnaudas 1 kg kiaušinių masės pagaminti (10 lentelė), matome, kad pirmosiomis bandymo savaitėmis (30-32 sav.) I ir II tiriamosios grupės lesalų sąnaudos buvo atitinkamai 7 proc. ir 3 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Per 32–34 ir 34-36 bandymo savaites tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti buvo 1-2 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Paskutines bandymo savaites (36-38 sav.) I tiriamojoje grupėje, lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti buvo 6 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). II tiriamojoje grupėje, kurioje į vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus buvo įterpta organinių rūgščių priedo 2 kg/t, lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinio masės gauti buvo 7 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.
Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti II tiriamojoje grupėje buvo tokios pat, kaip ir kontrolinėje grupėje. I tiriamojoje grupėje organinių rūgščių priedas minėtą rodiklį sumažino 4 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
11 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kiaušiniui pagaminti skirtingais vištų laikymo laikotarpiais, g
Vištų amžius savaitėmis Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
30-32 126,60±3,28 100 121,17±4,79 96 127,17±2,89 100 32-34 130,80±4,61 100 127,73±2,21 98 128,60±2,66 98 34-36 130,40±5,13 100 128,70±2,11 99 134,24±5,98 103 36-38 127,30±6,24 100 119,94±3,17 94 131,24±5,97 103 30-38 128,78±4,82 100 124,39±3,07 97 130,31±4,38 101
Analizuojant duomenis apie lesalų sąnaudas 1 kiaušiniui pagaminti (11 lentelė) nustatyta, kad bandymo pirmomis savaitėmis (30-32 sav.) analizuojamas rodiklis I tiriamojoje grupėje buvo 4 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). II tiriamojoje grupėje šis rodiklis išliko toks pats kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05). Bandymo 32-34 sav. lesalų sąnaudos 1 kiaušiniui pagaminti tiriamosiose grupėse buvo mažesnės 2 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 34-36 vištų auginimo savaitėmis, analizuojamas rodiklis I tiriamojoje grupėje buvo 1 proc. mažesnis, II tiriamojoje grupėje – 3 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai
30 nepatikimi. Paskutinėmis bandymo savaitėmis (36-38 sav.) lesalų sąnaudos 1 kiaušiniui pagaminti I tiriamojoje grupėje buvo 4 proc. mažesnės, II tiriamojoje grupėje – 3 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Per visą bandymo laikotarpį, t.y. 30-38 sav. lesalų sąnaudos 1 kiaušiniui pagaminti I tiriamojoje grupėje, kurioje į vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 1,5 kg/t organinių rūgščių priedo, analizuojamas rodiklis buvo mažesnis 3 proc. (p>0,05). II tiriamojoje grupėje grupėje, į kurios kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 2 kg/t organinių rūgščių priedo, lesalų sąnaudas 1 kiaušiniui pagaminti padidino 1 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
3.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai
Kokybiniai kiaušinių tyrimai buvo atlikti keturis kartus kas 14 dienų. Buvo tirti šie kokybiniai kiaušinių parametrai: vidutinis kiaušinio svoris, trynio spalvos intensyvumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas, kiaušinio lukšto tvirtumas, masė bei storis lukšto viduryje, smailiajame ir bukajame galuose.
Lukšto kokybė priklauso nuo daugelio faktorių. Lukšto tvirtumui daug įtakos turi kalcis, jei jo pakankamai yra lesaluose, kiaušinio lukštas bus tvirtesnis. Tam įtakos taip pat turi ir kalcio dalelių dydis. Dideli kiaušiniai dūžta žymiai greičiau nei maži. Tai susiję su kalcio atsidėjimu kiaušinio lukšte. Didelis fosforo ir chloro kiekis lesaluose taip pat turi neigiamą įtaką kiaušinio lukšto kokybei. Šie du elementai neigiamai veikia rūgščių-šarmų balansą (pH) kraujyje. Kiaušinio lukšto tvirtumas priklauso nuo jo storio, svorio ir struktūros. Šiems parametrams didelę įtaką turi mineralinių medžiagų kiekis lesaluose (Clunies, Leeson, 1995). Kiaušinio dydį ir lukšto kokybinius rodiklius įtakoja paukščio amžius (Peterson, 1965). Per produkcijos periodą kiaušinio svoris didėja, o kiaušinio storis ir tvirtumas – mažėja.
12 lentelė. 32 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
Kiaušinio svoris, g 65,92±2,22 100 62,69±1,25 95 60,74±1,30 92 Lukšto stiprumas, kg/m2 3,96±0,12 100 4,26±0,30 108 3,91±0,28 99 Baltymo aukštis, mm 5,72±0,51 100 8,34±0,45* 146 6,96±0,58 122 Hafo vienetas 70,35±4,75 100 90,20±2,41* 128 81,76±4,32 116
31 Trynio spalvos intensyvumas,
balais 3,00±0,32 100 3,00±0,25 100 3,00±0,19 100 Lukšto svoris, g 6,092±0,13 100 5,772±0,28 95 5,622±0,16** 92 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,35±0,01 100 0,35±0,01 100 0,34±0,01 97 Viduryje 0,35±0,01 100 0,33±0,01 94 0,33±0,01 94 Bukajame gale 0,35±0,01 100 0,34±0,02 97 0,34±0,01 97 Vidurkis 0,35±0,01 100 0,34±0,01 97 0,34±0,01 97 *-duomenys statistiškai patikimi, p<0,005
**-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
32 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybinių tyrimų rezultatai pateikti 12 lentelėje. Vidutinis kiaušinio svoris tiriamosiose grupėse, kuriose buvo įterptas organinių rūgščių priedas
Lumance 1,5 kg/t iki 2 kg/t lesalų, sumažino analizuojamą rodiklį atitinkamai 5 proc. ir 8 proc.,
lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tačiau minėtas organinių rūgščių priedas padidino lukšto stiprumą I tiriamojoje grupėje 8 proc. (p>0,05), o II tiriamojoje grupėje šis rodiklis sumažėjo 1 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis apie baltymo aukštį ir Hafo vienetą nustatyta, kad I tiriamojoje grupėje jis padidėjo atitinkamai 46 proc. ir 28 proc. (p<0,005), II tiriamojoje grupėje – 22 proc. ir 16 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Trynio spalvos intensyvumui organinių rūgščių priedas neturėjo įtakos (p>0,05). Palyginti su kontroline grupe, kiaušinio lukšto masė I ir II tiriamosiose grupėse sumažėjo atitinkamai 5 proc. (p>0,05) ir 8 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant duomenis apie kiaušinio storį smailiajame gale, viduryje ir bukajame gale, statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. Lukšto storio vidurkis tiriamosiose grupėse buvo 3 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
13 lentelė. 34 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
Kiaušinio svoris, g 62,70±1,16 100 60,52±1,04 97 59,05±1,46 94 Lukšto stiprumas, kg/m2 4,04±0,25 100 4,50±0,32 111 4,23±0,23 105 Baltymo aukštis, mm 8,36±0,35 100 8,17±0,46 98 7,94±0,43 95 Hafo vienetas 90,53±1,86 100 89,84±2,56 99 88,83±2,71 98 Trynio spalvos intensyvumas,
balais 3,00±0,23 100 3,00±0,16 100 2,00±0,21 67 Lukšto svoris, g 5,868±0,10 6,084±0,12 5,862±0,23 12 lentelės tęsinys
32 100 104 100 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,40±0,01 100 0,42±0,01 105 0,40±0,01 100 Viduryje 0,37±0,01 100 0,40±0,01 108 0,39±0,01 105 Bukajame gale 0,37±0,01 100 0,39±0,01 105 0,38±0,01 103 Vidurkis 0,38±0,01 100 0,40±0,01 105 0,39±0,01 103
34 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybinių tyrimų rezultatai pateikti 13 lentelėje. Organinių rūgščių priedas Lumance sumažino kiaušinio svorį tiriamosiose grupėse nuo 3 – 4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Analizuojant lukšto stiprumą, statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. Minėtas rodiklis tiriamosiose grupėse buvo 5-11 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Baltymo aukštis tiriamosiose grupėse terpiant skirtingą organinių rūgščių priedo Lumance kiekį į kombinuotuosius vištų dedeklių lesalus sumažėjo 2-5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Trynio spalvos intensyvumui statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. Nustatyta, kad organinių rūgščių priedas lukšto svoriui esminės įtakos neturėjo. I tiriamojoje grupėje minėtas rodiklis padidėjo 4 proc., o likusioje grupėse jis buvo toks pats kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05). Analizuojant lukšto storio rezultatus tiriamosiose grupėse nustatyta, kad smailiajame gale lukšto storis buvo 5 proc., viduryje – 5-8 proc., bukajame gale 3-5 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
14 lentelė. 36 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
Kiaušinio svoris, g 65,49±1,30 100 65,33±1,39 100 62,38±1,58 95 Lukšto stiprumas, kg/m2 4,19±0,17 100 4,26±0,25 102 3,59±0,17* 86 Baltymo aukštis, mm 6,31±0,73 100 6,95±0,65 110 6,69±0,80 106 Hafo vienetas 73,69±6,25 100 79,07±5,41 107 77,39±6,16 105 Trynio spalvos intensyvumas,
balais 3,00±0,20 100 3,00±0,22 100 3,00±0,20 100 Lukšto svoris, g 6,308±0,11 100 6,397±0,19 101 5,620±0,19** 89 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,37±0,01 100 0,38±0,01 103 0,30±0,01*** 81 Viduryje 0,36±0,01 100 0,37±0,01 103 0,30±0,01*** 83 Bukajame gale 0,37±0,01 100 0,38±0,01 103 0,30±0,01*** 81 Vidurkis 0,37±0,01 100 0,38±0,01 103 0,30±0,01 81 13 lentelės tęsinys
