ANTIOKSIDANTŲ LIKOPENO IR SANTOKVINO ĮTAKA KIAUŠINIŲ KOKYBEI, NAUDOJANT VIŠTŲ DEDEKLIŲ LESALUOSE SĖMENŲ ALIEJŲ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

DOVILĖ KABALINAITĖ

ANTIOKSIDANTŲ LIKOPENO IR SANTOKVINO ĮTAKA KIAUŠINIŲ

KOKYBEI, NAUDOJANT VIŠTŲ DEDEKLIŲ LESALUOSE SĖMENŲ

ALIEJŲ

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas



Magistro baigiamasis darbas atliktas 2012 – 2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto bei Kauno technologijų universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje.

Magistro baigiamąjį darbą parengė:

Dovilė Kabalinaitė

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo vadovas:

prof. habil. dr. Romas Gružauskas Gyvulininkystės katedra (parašas)

Baigiamojo darbo recenzentas:

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Antioksidantų likopeno ir santokvino įtaka kiaušinių kokybei, naudojant vištų dedeklių lesaluose sėmenų aliejų“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Dovilė Kabalinaitė

(parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2015- 04 - 27 Dovilė Kabalinaitė

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

prof. habil. dr. R. Gružauskas (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

Protokolo nr. prof. habil. dr. R. Gružauskas (data) (katedros vedėjo vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(Gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.1.Riebalai ir riebalų rūgštys, jų įtaka žmonių sveikatai ... 12

1.2.Faktorių įtakojančių riebalų oksidacinius procesus analizė... 14

1.3.Sėmenų aliejaus įtaka kiaušinių kokybei... 16

1.4.Antioksidantų naudojimas paukščių mityboje ... 18

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS... 22

2.1. Lesinimo bandymas... 22

2.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos ... 24

2.3. Kiaušinių juslinių ir tekstū`ros savybių tyrimų metodikos ... 25

2.4. Statistinis duomenų įvertinimas ... 26

3. TYRIMO REZULTATAI ... 28

3.1. Kiaušinių kokybiniai tyrimo rezultatai... 28

3.2. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių įvertinimo rezultatai ... 33

3.3.Lesinimo testo rezultatai... 37

4. REZULTATŲ APTARIMAS... 41

5. IŠVADOS... 43

REKOMENDACIJOS ... 45

PADĖKA... 46

SANTRAUKA

Tema: ,,Antioksidantų likopeno ir santokvino įtaka kiaušinių kokybei, naudojant vištų

dedeklių lesaluose sėmenų aliejų“.

Studentė: Dovilė Kabalinaitė

Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas

Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų

produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto bei Kauno technologijų universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje. Kaunas. 2015. 53 p. Lentelių skaičius – 23. Paveikslėlių skaičius - 3.

Darbo tikslas: ištirti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką dėsliųjų vištų produktyvumui

ir kiaušinių kokybei, naudojant jų lesaluose sėmenų aliejų.

Siekiant darbo tikslo įgyvendinimo iškelti šie uždaviniai:

1. nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką kiaušinių kokybiniams parametrams,

naudojant jų lesaluose sėmenų aliejų;

2. nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką jusliniams ir tekstūriniams kiaušinių

rodikliams, naudojant jų lesaluose sėmenų aliejų;

3. nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką vištų dedeklių dėslumui, lesalų

sąnaudoms ir išsaugojimui, naudojant jų lesaluose sėmenų aliejų.

Tyrimo metodika. Lesinimo bandymas atliktas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown

linijų derinio 30 vnt. dėsliosiomis vištomis, suskirstytomis į 3 grupes (kiekvienoje po 10 vištų). Į kontrolinės grupės dėsliųjų vištų kombinuotuosius lesalus buvo įterpta sėmenų aliejaus. I tiriamosios grupės kombinuotieji lesalai buvo papildyti sėmenų aliejumi ir likopenu (0,5 g/kg), o II tiriamosios grupės lesalai papildyti sėmenų aliejumi ir antioksidantu santokvinu (0,15 g/kg). Bandymo metu dėsliosios vištos laikytos individualiuose narveliuose su stacionariomis lesalinėmis bei girdytuvėmis, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai lesinti granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą.

Tyrimo rezultatai ir išvados. Vištų lesinimui naudojant likopeną vidutinis kiaušinių svoris

padidėjo 1 proc., lukšto stiprumas 47 proc, trynio spalvos intensyvumas 5,1 balo, o naudojant santokviną kiaušinio svoris padidejo 7,33 proc., lukšto stiprumas ir svoris atitinkamkai 6,45 proc., ir 15,08 proc., trynio spalvos intensyvume esminės įtakos nenustatyta. Mažiausias hypocholesterolemijos/hypercholesterolemijos indeksas statistiškai reikšmingas (p<0,05) nustatytas grupėje su likopeno priedu (I tiriamoji). Didžiausias aterogeniškumo indeksas statistiškai reikšmingas (p<0,05) nustatytas grupėje, gavusioje likopeno priedą (I tiriamoji). Didžiausias

trans-izomerų suminis kiekis (p<0,05) nustatytas grupėje su santokvino priedu (II tiriamoji). Analizuojant antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką malondialdehido (MDA) koncentracijai nustatėme, kad šviežiuose kiaušiniuose statistiškai patikimų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės nenustatyta (p>0,05). Tačiau po 28 kiaušinių sandėliavimo dienų, naudojant vistų lesinimui likopeną, MDA sumažėjo 0,51 mol/kg, o naudojant santokviną 0,18 mol/kg (p<0,05). Naudojant vištų lesinimui semenų aliejų, likopeną ir santokviną padidejo tiriamųjų grupių kiaušinio trynio rišlumas, tamprumas ir stangrumas (p<0,001). Sandėliuojant kiaušinius 28 dienas nustatėme, kad likopeno ir santokvino priedai mažino baltymo kietumą bei stangrumą (p<0,01). Analizuojant šviežių kiaušinių spalvos charaktristikas nustatėme, kad pridėjus likopeno, lyginant su kontroline grupe, padidėjo trynio gelsvumas (p<0,05). Naudojant vištų lesinimui likopeno priedą, trynio spalva buvo intensyvesnė, palyginus su kontroline grupe. Analogiškos tendencijos nustatytos ir analizuojant 28 dienas sandėliuotų kiaušinių juslines savybes bei priimtinumą. Lesalų sanaudos 1 kg kiaušinių masei pagaminti, naudojant likopeną bei santokviną sumažėjo antitinkamai 3 ir 5 proc. (p>0,05). Naudoti lesalų priedai jokios įtakos vištų gaištamumui neturėjo.

Raktažodžiai: antioksidantai, santokvinas, likopenas, vištos, kiaušinių kokybė, produktyvumas.

SUMMARY

The work was done by: Dovilė Kabalinaitė

The master of work: prof. habil. dr. Romas Gružauskas.

The topic of master work: Antioxydants Lycopene and Santoquin influence for laying hens

and quality of eggs productivity, using linseed oil in the feeds.

The scope of the work: 53 pages, the number of tables - 23, the number of pictures - 3. The

place of performing the master‘s work: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Laboratory of Poultry Nutrition’s and Poultry Products by Department of Animal Sciences and Kaunas University of Technology Food Institute Laboratory for Sensory Properties. Kaunas. 2015.

The objective of the work: to analyse antioxydant lycopene and santoquin influence for

laying hens and quality of eggs productivity, using linseed oil in the feed.

The tasks of work: 1. To set antioxydants Lycopene and Santoquin influence for egg

qualitative parameters, using linseed oil in the feed. 2. To set and to analyse antioxydants Lycopene and Santoquin influence for sensoring and texture egg parameters, using linsees oil in the feed. 3. To set antioxydants Lycopene and Santoquin influence for laying hens and quality of eggs productivity, using linseed oil in the feed.

Methods of the work: the tests were made by approved methodology. Feeding test was

performed on thirty 30 weeks old Lohman Brown cross laying hens, which were divided into 3 groups. Each group consists of 10 hens. Lohman Brown laying hens were feeded with bulky compuonds feeds with addition of linseed oil (control group). Laying hens of a group I were fed feeds containing 4 % linseed oil + lycopene (0.5 g / kg), and group II - 4.5 percentage linseed oil + santoquin (0.15 g / kg). During the test laying hens were held in individual cages with stationary trough feeders and waterers on equal feeding and keeping conditions. Laying hens were fed with compounds feeds of 125 g per day.

The results of research: an average egg weight from hens using lycopene increased by 1

percent., shells strength by 47 percent., yolk color intensity by 5,1 points, while using santoquin egg weight increased by 7,33 percent., shell strength and weight accordingly by 6,45 percent. and 15,08 percent., but no significant impact observed to yolk color intensity. The lowest statistically significant (p<0,05) hypercholesterolemia/ hypercholesterolemia index set in group with lycopene agent (I group). The highest statistically significant atherogenic index was (p <0,05) set in the group received lycopene agent (I group). The largest sum of trans-isomers (p<0,05) wasset within the group with santoquin agent (II group). Where were not found statistically significant differences

between the control and test groups when analyzing influence of antioxidants - lycopene and santoquin MDA concentration in the fresh eggs (p>0.05). However, after egg‘s storage for 28 days, MDA concentration decreased by 0,51 mol/kg in case of hens using lycopene and by 0,18 mol/kg (p<0,05) using santoquin. It have increased egg yolk connectedness, resiliency and elasticity (p<0,001) in the experimental group of hens using linseed oil, lycopene and santoquin. After storing of eggs for 28 days we found that lycopene and santoquin agents reduce hardness and elasticity of white of the egg (p<0,01). The analysis of fresh eggs color characteristic syndicated that adding of lycopene increased yolk yellowness compared to the control group (p<0,05). The yolk color was more intensive compared hens using lycopene agent to the control group. Similar tendency identified for 28 days stored eggs compared sensual land admissible properties. A feed consumption per 1 kg of produced egg mass using lycopene and santoquin, decreased by 3 and 5 percent (p>0,05). The use of feed additives had no effect on deaf of hens.

Key words: Antioxydants, Lycopene, Santoquin, laying hens, quality of productivity, linseed

SUTRUMPINIMŲ PAAIŠKINIMAS

AI – aterogeniškumo indeksas

h/H - Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas IP – peroksidavimosi indeksas

MDA - malondialdehidas

MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys n-3 – omega-3 riebalų rūgštis

n-6 – omega-6 riebalų rūgštis

PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys RR – riebalų rūgštys

SRR – sočiosios riebalų rūgštys TI – trombogeniškumo indeksas

ĮVADAS

Šiuolaikinė visuomenė vis daugiau dėmesio skiria sveikai mitybai. Pasaulyje vis labiau didėja sveikatai naudingų maisto produktų paklausa. Mitybos specialistai teigia, kad tam tikros maisto produktuose esančios medžiagos turi įtakos ligų profilaktikai ir žmonių sveikatai. Produktai praturtinti tam tikromis maisto medžiagomis iš pažiūros nesiskiria nuo įprastinių, tačiau dėl savo sudėtyje esančių fiziologiškai aktyvių medžiagų jie daug naudingesni mūsų organizmui ir gali padėti užkirsti kelią kai kurioms ligoms bei stiprinti sveikatą (Januškevičius, Januškevičienė, 2003).

Žmonių maisto racione dažnai trūksta polinesočiųjų riebalų rūgščių, skaidulinių medžiagų, jodo, vitaminų. Dėl šių priežasčių pasaulyje didėja sergamumas tokiomis ligomis kaip nutukimas, antsvoris, dantų ėduonis, osteoporozė, cukrinis diabetas ir ypač širdies-kraujagyslių susirgimai (Liutkevičius ir kt., 2004). Vienas iš svarbiausių funkcinio maisto ingredientų yra polinesočiosios RR, nes trūkstant jų maiste žymiai padidėja rizika sirgti širdies-kraujagyslių ligomis. Pastaruoju metu mitybos specialistams nerimą sukėlė tai, kad vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu omega – 6 ir per mažai omega – 3 riebalų rūgščių (Sveikos mitybos rekomendacijos, 2011).

Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių riebalų rūgščių įtaką žmonių sveikatingumui. Tyrimais įrodyta, jog teigiamas omega-3 RR poveikis teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių ligų gydymą (Geelen et al., 2005; Harris et al., 2007), padeda osteoparozės gydymui (Weiss et al., 2005), mažina riziką sirgti cukriniu diabetu (Kabir et al., 2007).

Norint padidinti omega-3 RR kiekį žmogaus organizme ir sumažinti n-6:n-3 santykį galima valgyti kiaušinius, kuriuose yra padidintas omega - 3 RR kiekis. Naudojant specialius lesalus, galima padidinti nepakeičiamų riebalų rūgščių, riebaluose tirpstančių vitaminų, mikroelementų, jodo ir seleno koncentracijas, kiaušiniuose. Sėmenų aliejus gali būti naudojamas vištų dedeklių lesaluose, norint jų kiaušinius praturtinti omega-3 RR (Frank, 2002). Omega–3 RR, esančios linų sėmenų aliejuje gerina kalcio absorbciją, greitina traumų gijimą, padeda sušvelninti sąnarių skausmus. Papildžius lesalus siemenų aliejumi, gaunama geresnė kiaušinio maistinė vertė, kuri gali teigiamai sąlygoti žmonių sveikatą.

Įterpiant į vištų dedeklių lesalus sėmenų aliejų oksidaciniai procesai, dėl aliejuje esančio didelio RR kiekio pagreitėja. Lesaluose vykstant oksidacijos procesui suyra riebaluose tirpūs vitaminai, todėl blogėja lesalų kokybė. Norint apsaugoti lesalus nuo oksidacinių procesų galima į lesalus kartu su sėmenų aliejumi įterpti sintetinius arba natūralius antioksidantus. Mokslininėje literatūroje randama nemažai duomenų apie sintetinių antioksidantų poveikį, tačiau duomenų apie natūralių antioksidantų įtaką vištų dedeklių produktyvumui, kiaušinių kokybiniams, jusliniams ir tekstūriniams rodikliams yra nedaug (Bernotas, 2003). Šiuo metu labai paplitęs sintetinių

antioksidantų naudojimas papildant jais paukščių lesalus, dėl savo efektyvumo ir kainos santykio. Randama mokslinių duomenų įrodančių neigiamą sintetinių antioksidantų poveikį žmonių sveikatai. Kaip alternatyvą sintetinių antioksidantų naudojimui, kai kurie mokslininkai siūlo naudoti natūralius antioksidantus. Tyrimais įrodyta, kad natūralūs antioksidantai, tokie kaip likopenas yra daug silpnesni nei sintetiniai. Natūralių antioksidantų panaudojimas paukščių mityboje priklauso nuo antioksidantų kilmės, įterpimo formos (skysta ar miltelinė), technologinių lesalų gamybos procesų (kondicionavimas, ekspandavimas, granuliavimas), naudojamų riebalų ir aliejų kokybės, vitamino E kiekio, paukščių fiziologinio stovio, aplinkos temperatūros.

Darbo tikslas: ištirti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką dėsliųjų vištų produktyvumui

ir kiaušinių kokybei, naudojant jų lesaluose sėmenų aliejų.

Siekiant darbo tikslo įgyvendinimo iškelti šie uždaviniai:

4. nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką kiaušinių kokybiniams parametrams,

naudojant jų lesaluose sėmenų aliejų;

5. nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką jusliniams ir tekstūriniams kiaušinių

rodikliams, naudojant jų lesaluose sėmenų aliejų;

6. nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką vištų dedeklių dėslumui, lesalų

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Riebalai ir riebalų rūgštys, jų įtaka žmonių sveikatai

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Lyginant su kitomis maisto medžiagomis jų energetinė vertė yra didžiausia. Riebalai – tai medžiaga tirpi organiniuose tirpikliuose (eteris, benzenas, chloroformas) ir netirpi vandenyje. Riebalai gali būti gyvūniniai ir augaliniai. Jie sudaryti iš riebalų rūgščių ir glicerolio (Basiron, 2005).

1 pav. Riebalų ir riebalų rūgščių klasifikacija

Šaltinis:Europos kardiovaskulinių ligų profilaktikos klinikinėje praktikoje gairės, 2003.

Riebalų rūgštys yra ilgosios anglies atomų grandinės manokarboksirūgštys. Žinoma apie 100 gamtinių riebalų rūgščių, turinčių 4-36 anglies atomus. Jos retai būna laisvos, dažniausiai yra esterintos (Kadziauskas, 2012).

Riebalų rūgštys gali būti sočiosios ir nesočiosos. Nesočiosioje riebalų rūgštyse gali būti vienas ar keli dvigubieji ryšiai. Augalinės kilmės riebalai susideda iš nesočiųjų riebalų rūgščių, gyvūninės kilmės iš sočiųjų ( Lewis et al., 1995; Kadziauskas, 2012).

Mūsų organizmui svarbiausios yra nesočiosios riebalų rūgštys. Jos daug vertingesnės nei sočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu riebioje mėsoje ir pieno produktuose. Žmogaus organizmas negamina nepakeičiamų riebalų rūgščių. Jos laikomos ypač svarbiomis, nes be jų organizmas negali tinkamai funkcionuoti, todėl jas būtina gauti su maistu ( Lewis et al., 1997; Foster et al., 2009).

Riebalai ir riebalų rūgštys

Sotieji riebalai Nesotieji riebalai

Polinesotieji riebalai

Mononesotieji riebalai Omega-3 riebalų rūgštys:

Eikozapentaeno, dokozaheksaeno, α-linoleno rūgštis Omega-6 riebalų rūgštys Linolo, Arachidono α-linoleno rūgštis Omega-9 riebalų rūgštys Oleino, Palmitoleino Gadoleino

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad suaugę žmonės su maistu turėtų gauti riebalų kiekį, atitinkantį ne didesnį, nei 30 proc. visų suvartojamų energetinių išteklių. Iš jų sočiosios riebalų rūgštys turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. energijos, polinesočiosios apie 6-10 proc.. Iš momonesočiųjų riebalų rūgščių turėtų būtų gaunamas likęs energijos kiekis. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 rūgščių santykis yra 5:1. Omega-6 RR perteklius trukdo omega-3 RR apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti. Norint išlaikyti šį santykį, reikėtų vartoti daugiau žalialapių daržovių, ankštinių daržovių, žuvies ir linų sėmenų augalinio aliejaus. Polinesočiųjų riebalų rūgščių dienos poreikis yra 2–6 g. Tiek jų yra 25–30 g augalinio aliejaus (Cherian, 2008; Sveikos mitybos rekomendacijos, 2011).

Kiaušinyje esantys riebalai ir riebalų rūgštys

Kiaušinio riebalai sukaupti trynyje. Kiaušinio trynys sudarytas iš lipidų, kuriuos sudaro trigliceridai, fosfolipidai ir cholesterolis (Steinhilber, 2003). Kiaušinio trynio riebalų rūgščių sudėtis keičiasi, priklausomai nuo vištų lesaluose esančių riebalų tipo. Juose nesočiųjų riebiųjų rūgščių (oleino, linolio, linoleno, arachidono ir kitų) būna apie 70% (Li-Chan et al., 1995; Juneja, 1997; Gružauskas ir kt., 2006).

Viename kiaušinyje vidutiniškai randama riebalų rūgščių sudėtis: oleino (1920 mg), linolio (1064 mg), arachidono (112 mg), palmitino (106 mg), dokozaheksaeno (94 mg) ir linoleno rūgštis (71 mg). Cholesterolio kiaušiniuose vidutiniškai randama 206 mg. Pastaraisiais metais cholesterolio kiekis kiaušiniuose sumažėjo, nes buvo ženkliai padididintas vištų dėslumas iki 330 kiaušinių per 365 dienas (Juneja, 1997; Gružauskas ir kt., 2006).

Riebalų rūgščių įtaka sveikatai

PNRR būtinos optimaliam organizmo vystymuisi. Jos įeina į ląstelių apvalkalėlių bei ląstelių

vidinių struktūrų sudėtį. α - linoleno rūgšties žmogaus organizmas nesintetina, dažniausiai ji gaunama su sėmenų aliejumi arba sojos produktais (Ceylan et al., 2011;Grobas et al., 2011).Linolo RR, žinomos kaip omega- 6, organizmas taip pat nesintetina. Pagrindiniai omega- 6 šaltiniai: riešutai, sėmenų, sojos, žemės riešutų aliejai. Linolo RR yra būtina biologinių junginių gamybai, kurie reguliuoja kraujo krešėjimą ir kraujospūdį, sumažina širdies infarkto riziką, pasižymi cholesterolio kiekį mažinančiu efektu. Jei maiste daug linolo RR ir mažai oleino RR, cholesterolio kiekis sumažėja ir aukšto tankio lipoproteinuose (Nakic et al., 2006; Ceylan et al., 2011). Oleino RR yra hipolipideminė, todėl mažina cholesterolio ir žemo tankio lipoproteinų kiekį žmogaus organizme, bet nemažina aukšto tankio lipoproteinų kiekio jame. Šios RR yra daugelyje maisto produktų (pieno produktuose, augaliniame aliejuje) (Nakic et al., 2006).

Augalinės kilmės riebaluose esančios nesočiosios riebalų rūgštys (linoleno ir eikozano) yra būtinos pasisavinimui ir riebaluose tirpių vitaminu apsaugojimui nuo oksidacijos. Linoleno rūgštis

įeina į vitamino E sudėtį ir yra svarbi augalinių aliejų dalis (Leissner O. et al., 1987; Ali et al., 2011).

Mūsų mityboje esantis per didelis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis padidina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Cholesteroliui kaupiantis kraujagyslių sienelėse gali išsivysti aterosklerozė, pasireiškianti išemine širdies liga, smegenų insultu (Sveikos mitybos rekomendacijos, 2011).

Mononesočiosios riebalų rūgštys neturi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje. Vartojant jas vietoje nesočiųjų riebalų rūgščių, galima sumažinti cholesterolio koncentraciją mažo tankio lipoproteinuose, dalyvaujančiuose aterosklerozės vystymosi procese, ir padidinti didelio tankio lipoproteinuose, kurie stabdo aterosklerozės vystymąsi ( Liutkevičius ir kt., 2005).

Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių riebalų rūgščių įtaką žmonių sveikatingumui. Tyrimais įrodyta, jog teigiamas omega-3 RR poveikis teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių ligų gydymą (Geelen et al., 2005; Harris et al., 2007), padeda osteoparozės gydymui (Weiss et al., 2005), mažina riziką sirgti cukriniu diabetu (Kabir et al., 2007). Mažesnis n-6:n-3 santykis gali sumažinti galimybę sirgti chroninėmis ligomis (Simopoulos, 2011). Įrodyta, jog mažesnis n-6:n-3 santykis mažina aterosklerozės riziką (Erkkilä ir kt., 2004; Wan ir kt., 2010). Polinesočiosios riebalų rūgštys turi įtakos depresijos, dėmesio sutrikimų ir hyperaktyvumo gydymui (Laino et al., 2010). Atlikus klinikinius stebėjimus, kuriuose buvo vertinamas omega-3 riebalų rūgščių priešuždegiminis poveikis, įrodyta, kad vartojant riebalų rūgštis omega-3, sumažėja sąnarių sustingimas ir patinimas, padidėja jų lankstumas (Yashodhara et al., 2009).

Pastaruoju metu mitybos specialistams nerimą sukėlė tai, kad vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu omega – 6 ir per mažai omega – 3 riebalų rūgščių. Abiejų grupių rūgščių apykaitai reikia fermentų, taip atsiranda konkurencija: omega – 6 perteklius trukdo omega – 3 rūgščių apykaitai ir neleidžia jų pasisavinti (Sveikos mitybos rekomendacijos, 2011).

Apibendrinus literatūros duomenis galima patebėti, kad vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu omega – 6 ir per mažai omega – 3 riebalų rūgščių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad netinkamas omega RR santykis gali neigiamai įtakoti žmonių sveikatą. Vienas iš būdų, kaip pagerinti omega RR santykį, tai vartoti kiaušinius, kuriuose subalansuotas omega – 6 ir omega – 3 RR santykis.

1.2. Faktorių įtakojančių riebalų oksidacinius procesus analizė.

Riebalai yra nepatvarūs ir labai greitai genda. Augaliniai ir gyvūniniai riebalai gali kisti įtakojami šviesos, oro, temperatūros ir kitų veiksnių. Hidrolizė ir oksidacija (autooksidacija) yra pagrindiniai procesai, kurie gali vykti riebalams apkarstant (Jeroch et al., 2002; Basiron, 2005). Veikiant riebaluose esančiam vandeniui, temperatūrai ir fermentams, vyksta hidrolizė. Hidrolizė – tai acilglicerolio ar glicedrido skilimas į glicerolį ir laisvąsias riebalų rūgštis. Jos metu atskilę ilgos

grandinės RR nedaro įtakos riebalų juslinėms savybėms. Hidrolizės metu atskilusios trumpos grandinės RR suteikia nemalonų kvapą ir skonį, būdingą apkartusiems riebalams (Basiron, 2005).

Oksidacija (autooksidacija) – tai savaiminis deguonies prisijungimas prie nesočiųjų riebalų rūgščių. Oksiduotis gali RR, esančios trigliceridų sudėtyje ir RR atskilusios hidrolizės metu. Esant padidintam deguonies kiekiui oksiduoti gali ir SRR. Laisvųjų radikalų susidarymas bei skilimo mechanizmas yra susijęs su autooksidacija. Procesas skirsomas i į tris stadijas: iniciacija, dauginimasis (išplėtimas), terminacija (Fennema, 1996). Oksidacijos reakcijos produktais gali būti hidroperoksidai, arba peroksidai. Peroksidų skaičius parodo riebalų oksidacijos laispnį. Toliau vykstančiuose autooksidacijos procesuose hidroperoksidai suskyla ir pagamina antrinis produktus (aldehidus, ketonus ir kitus junginius) (Meluzzi, 2002).

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad riebalų oksidacijos greitis ir intensyvumas priklauso nuo šių veiksnių:

1. Riebalų rūgščių sudėties – nesočiuosiųjų riebalų oksidacija įvyksta žymiai greičiau nei nesočiųjų. Sočiųjų RR autooksidacija esant apie 20 laipsnių temperatūrai beveik nevyksta kai, tuo tarpu, nesočiosios oksiduojasi jau šiose sąlygose;

2. Deguonies koncentracijos - esant pakankamam deguonies kiekiui, oksidacijos greitis nepriklauso nuo deguonies koncentracijos, bet kai deguonies koncentracija žema oksidacijos greitis lygus deguonies koncentracijai;

3. Temperatūros – kuo aukštesnė temperatūra, tuo intensyvesnė oksidacija; 4. Drėgmės – didesnė produktų drėgmė intensyvina oksidacijos procesą;

5. Katalizatorių buvimo – net ir labai nedidelis kai kurių metalų kiekis gali žymiai pagreitinti riebalų oksidaciją. Metalų įtaka lipidų oksidacijai priklauso ne tik nuo jų kiekio ir katalitinio aktyvumo, bet ir riebaluose esančių metalų organinių junginių struktūros.

6. Antioksidantų kiekio - riebalų turinčiuose maisto produktuose antioksidantai slopina oksidacijos pradžią arba mažina jos greitį;

7. Šviesos ir spinduliuotės intensyvumo - riebalų oksidaciją stimuliuoja ir pagreitina įvairių rūšių spinduliai. Apšvitinant gyvulinius riebalus, susidaro peroksidai, karboniliniai junginiai bei laisvos riebalų rūgštys. Esant deguonies šių junginių susidarymo intensyvumas padidėja. Augaliniuose aliejuose švitinimas sukelia mažesnius pakitimus. Išskirtinė savybė yra ta, kad po apšvitinimo pasikeičia aliejaus kvapas ir spalva (Fennema, 1996; Meluzzi, 2002; Basiron, 2005).

Riebalų oksidacija daro nemažą įtaką maisto produktų kokybei (Frankel, 1998). Atlikti moksliniai tyrimai parodo, kad aliejaus oksidacija neturi poveikio lesalų energetinei sudėčiai, bet aliejaus oksidacija pavojinga paukščiams ir gali mažinti lesalų pasisavinimą ir vištų svorį (Narimani-Rad et al., 2012).

Taigi, apibendrinant literatūros duomenis galima teigti, kad riebalų oksidacijos intensyvumas ir greitis pagrinde priklauso nuo riebalų rūgščių sudėties ir jų kiekio, temperatūros, šviesos bei antioksidantų. Norint sulėtinti oksidacijos procesą vištų lesaluose būtina tinkamai parinkti antioksidantus ir jų įterpimo normas.

1.3. Sėmenų aliejaus įtaka kiaušinių kokybei

Sėmenų aliejus – tai PNRR, vitaminų, natūralių antioksidantų, mineralinių medžiagų bei daugelio kitų biologiškai aktyvių komponentų šaltinis. Pastaruoju metu jis tampa vis populiaresnis dėl savo teigiamų savybių sveikata (Hayat et al., 2010).

Polinesočiosios RR yra pagrindiniai sėmenų aliejaus komponentai. Fiziologiškai jos labai vertingos. Sėmenų aliejuje randami RR kiekiai: polinesočiosios α-linoleno RR 55 %, polinesočiosios linolo RR 17 %, mononesočiosios oleino RR 19 %, sočiosios palmito RR. 5 %. Kaip vertingą omega-3 riebalų rūgščių šaltinį gaminant funkcionaliuosius maisto produktus tikslinga vartoti linų sėmenų aliejų. Sėmenų aliejuje randama tokoferolių, jame tai pat gausu lignanų, mažinančių tikimybę susirgti vėžiu. Sėmenų aliejus puikus omega-3 RR šaltinis, pasižymintis ir cholesterolį mažinančiu efektu (Juturu, 2008; Artemis, 2002; Foster et al., 2009).

1 lentelė. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis šalto spaudimo aliejuje g 100 g-1 (Nakic et al.,

2006)

Polinesočioji riebalų rūgštis Aliejus

Linolo (ω-6) α-Linoleno (ω-3) Oleino (ω-9) ω-6:ω-3

Vynuogių kauliukų 72 1 17 72:1 Sėmenų 14 58 19 1:4 Saulėgrąžų 65 pėdsakai 16 65:0 Moliūgų 46 0,4 35,5 46:0 Sojų 54 8 23 6,75:1 Kukurūzų 59 pėdsakai 29 59:0 Sezamo 43 1 40 43:1

Omega–3 riebiosios rūgštys, esančios linų sėmenų aliejuje pagerina kalcio absorbciją, sąnarių traumų gijimą, švelnina sąnarių skausmus, mažina uždegiminius procesus. Sėmenų aliejų patariama vartoti patyrus sąnarių traumas, sergant reumatoidiniu artritu, osteoartroze (Mikalauskaitė, 2001; Foster et al., 2009).

Sėmenų aliejus gali būti naudojamas vištų dedeklių lesaluose, norint jų kiaušinius praturtinti omega-3 RR (Frank, 2002). Sėmenų aliejuje esančios omega-3 RR spartina aliejaus oksidaciją

(Foster et al., 2009). Norint sumažinti sėmenų aliejaus oksidaciją, reikia jį laikyti šaltai, apsaugoti nuo šviesos, tai pat patartina jį praturtinti tirpiais antioksidantais (Cherian, 2008).

Sėmenų aliejuje dominuoja nesočiosios riebalų rūgštys, todėl kambario temperatūroje jis yra skystas, dėl ko greičiau oksiduojasi tiek laikomas, tiek kaitinamas. Jų oksidacijos laikas prailgėja dėl sudėtyje esančių natūralių ar pridedamų antioksidantų, vitaminų E, β-karoteno, (Nakic et al., 2006).

Visuomenė vis didesnį dėmesį skiria maisto produktų kokybei. Mokslininkai atsižvelgdami į visuomenės poreikius, pradėjo formuoti naujas maisto produktų mokslinių tyrimų kryptys, kurios nagrinėja žmonių sveikatą gerinančius maisto produktus. Mokslininkai nagrinėja maisto produktų sudarytų iš koncentruotų nepakeičiamų medžiagų (vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių ir nesočiųjų riebalų rūgščių) poveikį žmonių sveikatai (Kačerauskis ir kt., 2003; Liutkevičius ir kt., 2005).

Žmonių mityboje vartojami vištų kiaušiniai. Į standartinius kombinuotuosius lesalus įterpus tam tikrus priedus galima kiaušiniuose padidinti PNRR, vitaminų, mikroelementų, seleno koncentracijas (Worm, 1998; Gružauskas ir kt., 2006).

2 lentelė. Vištos kiaušinių maisto medžiagų sudėtis (Worm, 1998)

Medžiagos Kiaušinis Lukštas Baltymas Trynys

Masė g 58,0 6,0 33,0 19,0

Vanduo g 47,1 1,6 87,9 48,7

Sausosios medžiagos % 34,4 98,4 12,1 51,3

Baltymai % 12,1 3,3 10,6 16,6

Riebalai % 10,5 Pėdsakai Pėdsakai 32,6

Angliavandeniai % 0,9 - - 1,0

Mineralinės medžiagos % 10,9 95,1 0,6 1,1

Vištų lesalus papildžius linų sėmenų aliejumi, omega 3 RR rūgščių kiaušinyje padaugėja (Lewis et al., 2000). Vištų lesinimui naudojant sėmenų aliejaus priedą randamas suminis n-6 PNRR kiekio sumažėjimas (Kvedelytė, 2013). Mokslininkai, tyrinėję saulėgrąžų, sėmenų, rapsų ir žuvų taukų 1,5 ir 3 proc. įtaką riebalų rūgščių sudėčiai nustatė, jog mažiausia suminė n-6 RR koncentracija nustatyta grupėje su sėmenų aliejaus priedu (Ceylan et al., 2011). Moksliniais tyrimais patvirtina, kad vištų dedeklių lesalus praturtinus 3 proc. rapsų, saulėgrąžų ir sėmenų aliejais mažiausias n-6:n-3 santykis gautas su sėmenų aliejaus priedu (Mazalli ir kt., 2004). Atlikus tyrimus su sėmenų, saulėgrąžų ir sėmenų aliejais didžiausias suminis n-3 PNRR kiekis nustatytas grupėje su sėmenų aliejaus priedu (Kvedelytė, 2013). Atlikus tyrimus su 1-4 proc. sėmenų aliejaus

priedu, nustatyta, jog didesnė sėmenų aliejaus įterpimo norma į kombinuotosius lesalus mažino mononesočiųjų riebalų rūgščių koncentraciją (Petrovic et al., 2012). Tačiau kito bandymo metu gauti rezultatai rodo, jog didesnė sėmenų aliejaus įterpimo norma neturėjo poveikio suminiam mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekiam (Gordana et al., 2008). Mazalli ir kt., (2004) bei Saban ir kt., (2008) nustatė, jog sėmenų aliejaus priedas lemia mažesnius arachidono riebalų rūgšties kiekius. Mokslininkai Shafey et al., (2003); Shakeel (2010); Ceylan et al., (2011); Petrovic et al., (2012), nustatė, jog sėmenų aliejaus priedas kombinuotuose lesaluose neturi jokios įtakos bendram kiaušinio trynio cholesterolio kiekiui. Kiaušinio trynyje cholesterolio kiekio sumažėjimas nustatytas įterpiant į lesalus 3 ir 6 proc. sėmenų aliejaus priedą (Kozlowska et al., 2008).

Mokslinais tyrimais nustatyta, kad sėmenų aliejaus įterpimas į lesalus nedaro reikšmingos įtakos lukšto stiprumui, baltymo aukščiui, Hafo vienetui, trynio spalvos intensyvumui, lukšto masei bei lukšto storiui (Kvedelytė, 2013).

Išnagrinėjus literatūros šaltinius galima sakyti, kad sėmenų aliejus gali būti naudojamas vištų dedeklių lesinimui, norint gauti kiaušinius praturtintus omega-3 RR. Naudojant sėmenų aliejų vištų dedeklių lesinime galima sumažinti n-6:n-3 santykį, ko pasekoje mažėja rizika sirgti kai kuriomis ligomis.

1.4. Antioksidantų naudojimas paukščių mityboje

Antioksidantais vadinami junginiai, kurie sulaiko arba pristabdo oksidacijos reakcijų plitimą ląstelėje (Cooke et al., 2005). Pagal kilmę antioksidantus galime skirstyti į sintetinius ir natūralius. Sintetiniai antioksidantai yra alkilinti fenoliniai junginiai. Natūralūs antioksidantai – fenoliniai junginiai, askorbo rūgštis, karotenoidai ir kt. (Young; Wodside, 2001; Hayat et al., 2009).

Pastaruoju metu buvo atlikta daug mokslinių tyrimų, kurių tikslas ištirti įvairių antioksidacinių medžiagų savybes ir jų įtaką vartotojų sveikatai. Pastaruoju metu labai paplitęs sintetinių antioksidantų naudojimas papildant jais paukščių lesalus, dėl savo efektyvumo ir kainos santykio. Dažniausiai paukščių mityboje iš sintetinių antioksidantų naudojami butilintas hidroksianisolas (BHA), butilintas hidroksitoluenas (BHT), santokvinas (Чугасова, 2012).

2. pav. Santokvino cheminė formulė

Šaltinis: Błaszczyk et al., 2013

Santokvinas - nefenolinės struktūros sintetinis antioksidantas. Jis tirpsta tik organiniuose tirpikliuose. Santokvinas naudojamas tik įvairių gyvūliams ir paukščimas skirtų pašarų apsaugai. Jis stabdo karoteno ir vitamino A įrimą kombinuotuosiuose pašaruose, bei mažina oksidacinius procesus lesaluose. Svarbiausia jo savybė yra ta, kad jis pasižymi puikiomis antioksidacinėmis savybėmis ir nedidelėmis gamybinėmis išlaidomis (Koning, 2002; Blaszczyk et al., 2013).

Butilintas hidroksianisolas (BHA), butilintas hidroksitoluenas (BHT) ir santokvinas naudojami paukščių lesalų gamyboje. Šie antioksidantai lėtina riebalų gedimą, prailgina kiaušinių šviežumą, jų skonines savybes, splavą, stabdo oksidacijos procesą, prailgina kiaušinių galiojimo terminą (Williams et al., 2003; Botterweck et al., 2004). Santokvinas turi savybę apsaugoti lesaluose esančius tirpstančius riebaluose vitaminus, karotenus, tai pat neutralizuoja susiformavusius oksidacinio proceso metu toksiškus produktus vištų dedeklių organizme (Koning, 2002).

Mokslinėje literatūroje yra mokslinių duomenų įrodančių neigiamą sintetinių antioksidantų poveikį žmonių sveikatai. Nustatyta, jog dideli jų kiekiai gali būti nuodingi. Todėl sintetinių antioksidantų naudojimas yra regliamentuojamas.

Kaip alternatyvą sintetinių antioksidantų naudojimui, kai kurie mokslininkai siūlo naudoti natūralius antioksidantus. Paukščių mityboje dažniausiai naudojami šie natūralūs antioksidantai: likopenas, karotenoidai, vitaminas E ir jo dariniai, askorbo rūgštis (Alshatwi, 2011; Englamierova et al., 2011).

Likopenas vienas stipriausių naturalių antioksidantų (Shi, Maguer, 2002; Alshatwi, 2011). Likopeno molekulėje vyksta izonomerizacija ir oksidacija. Likopeno oksidacija priskiriama prie negrįžtamų procesų, molekulės skilimo proceso metu susidaro acetonas, aldehidas ir kt. (Xianquan et al., 2005). Jis netirpus vandenyje, tačiau tirpus nepoliniuose organiniuose tirpikliuose (benzene ir chloroforme). Kai kuriuose literatūros šaltininiuose teigiama, jog likopenas tirpus ir aliejuose (Shi, Maguer, 2002).

Nustatyta, kad likopenas daro teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, stiprina imuninę sistemą, spartina ląstelių atsinaujinimą, didina organizmo fermentinių sistemų aktyvumą (Shi et al., 2002). Likopenas geba neutralizuoti laisvuosius radikalus, taip apsaugodamas audinius nuo oksidacinių pakenkimų, kurie gali sukelti lėtines ligas. Norint sustiprinti likopeno antioksidacinį efektą rekomenduojama jį naudoti kartu su vitaminais E, C ir beta-karotenu (Grau et al., 2001).

3 pav. Likopeno cheminė formulė Šaltinis: Gutierrez, Castro, 2007

Vitaminas C (askorbo rūgštis). Svarbus medžiagų apykaitai, audinių kvėpavimui, būtinas imuninės sistemos veiklai, apsaugo organizmą nuo infekcijų. Daugelis junginių, esančių maisto produktuos, gali būti suardyti vykstant oksidacijai. Vitaminas C apsaugo juos nuo oksidacijos ir skatina jų įsiurbimą (Delgado, Lopez, 2002; Mazalli et al., 2004).

Vitaminas E (tokoferolis) apima grupę tokoferolių ir tokotrienolių, kuriems būdingas tokoferolinis aktyvumas, t. y. junginių, turinčių metalo grupių. Žinomi 8 vitamino E junginiai. Didžiausias biologinis aktyvumas būdingas α, β, γ – tokoferoliams. Šie antioksidantai apsaugo lipidus nuo oksidacijos. Mitybiniu požiūriu svarbiausias izomeras – γ-tokoferolis. Manoma, kad α - tokoferolis stabdo organizmo senėjimą (Englamierova et al., 2011).

Dažniausiai natūralūs antioksidantai gaunami iš augalinių maisto produktų. Moksliniais tyrimiais įrodyta, jog jie sekmingai stabdo riebalų oksidacinius procesus, gali inhibituoti riebalų peroksidaciją, gerina maisto produktų kokybę (Lu et al., 2000).

Natūralūs antioksidantai nėra plačiai naudojami paukščių mityboje. Tyrimais įrodyta, kad natūralūs antioksidantai, tokie kaip likopenas yra daug silpnesni nei sintetiniai. Norint gauti rezultatus tapačius sintetiniams antioksidantams, natūralių antioksidantų kiekiai paukščių mityboje turi būti labai dideli. Nustatyta, kad gausus natūralių antioksidantų naudojimas gali suteikti produktams specifinį skonį ir kvapą (Moure et al., 2001).

Mokslininkai tyrę antioksidantų poveikį vištų dedeklių produktyvumui, nustatė, jog antioksidantai neturi reikšmingos įtakos, kiaušinių svoriams (Sahin, Оt al., 2007; Gružauskas ir kt., 2012). Antioksidantų poveikį kiaušinių didėjimo intensyvumui tyrė R. Gružauskas ir kt. (2012) ir nustatė, jog grupėje su antioksidanto priedu kiaušinių didėjimo intensyvimus buvo 2 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio lukšto storio padidėjimą, naudojant vištų lesaluose aliejaus ir antioksidanto likopeno priedą nusatė V. Sirdydis ir kt. (2012). Mokslininkai atlikę tyrimą su

antioksidantų priedu lukšto storio padidėjimo nenustatė (Gružauskas ir kt., 2012). Įterpus į lesalus antioksidantų priedus, nustaytas 2 proc. didesnis kiaušinių svoris, 4 proc. tvirtesnis lukštas ir 2 proc. mažesnis lukšto svoris, palyginus su kontrole (Gružauskas ir kt., 2012). Įterpus į lesalus antioksidanto likopeno priedą, nustatytas didesnis kiaušinio trynio spalvos intensyvumas, lyginant su kontroline grupe (Sirvydis ir kt., 2012). Trynio saplvos intensyvumo didėjimą, lyginat su kontrole nustatė ir kiti mokslininkai (Sahin, Оt al., 2007). Lesalus papildžius antioksidanto santokvino priedu vidutinis kiaušinių svoris 3 proc., didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05) (Hoppienė, 2014). Vištų dedeklių lesinime naudojant likopeno ir santokvino priedus, kiaušinių trynyje cholesterolio kiekis įterpus likopeno priedą sumažėjo 1,73 mg/g, įterpus į lesalus santokvino priedą sumažėjo 1,21 mg/g, lyginant su kontroline grupe (Hoppienė, 2014). D. Baranovienė (2014), taip pat nustatatė cholesterolio sumažėjimą vištų dedeklių kiaušiniuose, įterpus į jų lesalus santokvino ir likopeno priedus. Likopeno ir santokvino įterpimas į vištų dedeklių lesalus reikšmingos įtakos neturėjo tiek šviežių tiek laikytų 28 dienas kiaušinių juslinėms ir tekstūrinėms savybėms (Baranovienė, 2014).

Išnagrinėjus mokslinę literatūrą galima teigti, kad yra labai mažai duomenų apie natūralių antioksidantų naudojimą vištų lesinime. Sintetinių antioksidantų įtaką ir poveikis vištų dedeklių produktyvumui, kiaušinių kokybiniams, jusliniams ir tekstūriniams rodikliams mokslinėje literatūroje plačiai nagrinėjamas. Sintetinių antioksidantų naudojimas papildant jais paukščių lesalus plačiai paplitęs, dėl savo efektyvumo ir kainos santykio. Tačiau moksliniais tyrimais nustatytas ir neigiamas sintetinių antioksidantų poveikis žmonių sveikatai. Todėl, kaip alternatyvą sintetiniams antioksidantams, kai kurie mokslininkai siūlo naudoti natūralius antioksidantus. Norint gauti rezultatus tapačius sintetiniams antioksidantams, natūralių antioksidantų kiekiai paukščių mityboje turi būti labai dideli. Tačiau didesni natūralių antioksidantų kiekiai gali sukelti specifinį skonį ir kvapą, todėl naudojant natūralius antioksidantus būtina tirti produktų juslines savybes.

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Lesinimo bandymas

Mokslinis tyrimas atliekamas laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

Lesinimo testas truko 56 dienas. Testas buvo pradėtas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų derinio 30 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 3 grupes, kiekvienoje grupėje buvo po 10 vištų. Į kontrolinės grupės dėsliųjų vištų kombinuotuosius lesalus buvo įterpta sėmenų aliejaus. I tiriamosios grupės kombinuotieji lesalai buvo papildyti sėmenų aliejumi ir likopenu (0,5 g/kg), o II tiriamosios grupės lesalai papildyti sėmenų aliejumi ir antioksidantu santokvinu (0,15 g/kg).

3 lentelė. Lesinimo bandymo schema

Grupės Rodikliai

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Standartiniai kombinuotieji lesalai + sėmenų aliejus

(4,5 %) + - -

Standartiniai kombinuotieji lesalai + sėmenų aliejus

(4,0%) + likopenas (0,5 g/kg) - + -

Standartiniai kombinuotieji lesalai + sėmenų aliejus

(4,5%) + santokvinas (0,15 g/kg) - - +

Lesinimo testo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline. Girdymo ir lesinimo sąlygos buvo vienodos visoms grupėms. Paukščiai buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohmann Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.ltz.de).

4 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai

Rodikliai Sudėtis

Apykaitos energija paukščiams, MJ/kg 10,99

*Žali baltymai, proc. 17,02

*Žali riebalai, proc. 1,83

*Žalia ląsteliena, proc. 3,30

*Žalia pelenai, proc. 12,06

*Kalcis, proc. 3,45

*Fosforas, proc. 0,64

Įsisavinamas fosforas, proc. 0,41

Natris, proc. 0,13 Magnis, proc. 0,11 Kalis, proc. 0,68 Chloras, proc. 0,19 Druska, proc. 0,23 Krakmolas, proc. 42,77 Cukrus, proc. 3,46 Lizinas, proc. 0,68 Metioninas, proc. 0,41 Metioninas+cistinas, proc. 0,71 Triptofanas, proc. 0,22 Treoninas, proc. 0,51 * Analizuotos vertės

Premikso sudėtis: vit. A – 11.000 TV., vit. D3 – 2.500 TV., vit. E – 40 mg/kg, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg, nikotininė rūgštis – 55,0 mg/kg, pantoteninė rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas – 100,00 μg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, Cholinas – 1495,989 mg/kg, Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00 mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg, Co – 0,10 mg/kg.

Analizuotos vertės lesalų kokybiniuose parametruose atliktos pagal klasikinius metodus:

 Žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;

 Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis.

 Kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu.

 Fosforas (bendr.) nustatomas fotometriniu metodu.

 Baltymingumas tiriamas pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį.

Minėtos cheminės analizės atliktos pagal metodų aprašymus (Pašarų tyrimo metodai, 2003; Mikulionienė, 2000).

Lesinimo testo metu buvo tiriami šie rodikliai:

 nustatomas individualus vištų kūno svoris bandymo pradžioje ir pabaigoje;

 kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris;

kas 14 dienų:

 sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;  kiaušinių masė 1 vištai;

 vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

 apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;  stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.

2.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“.

Riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai buvo nustatyti dujų chromotografu GC – 2010 Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson and Glass, 1969).

Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (1991):

 AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];

 TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + n-3/n-6 PUFA].

Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir apskaičiuotas pagal formulę:

Hipocholesterolemijos/Hipercholesterolemijos indeksas (h/H) buvo apskaičiuotas pagal Fernández ir kt., (2007):

 h/H=(C18:1+C18:2+C18:3+C20:3+C20:4+C20:5+C22:4+C22:5+C22:6)/(C14:0+C16:0) Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje nustatytas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA) (imami 5 kiaušiniai iš kiekvienos grupės, viso 15 kiaušinių);

 Kiaušinio trynyje nustatytas lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) šviežių kiaušinių ir 28 dienas laikytų (imami 5 kiaušiniai iš kiekvienos grupės, viso 15 kiaušinių) pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką, naudojant skysčių chromatografijos sistemą, HPLC system (Varian Inc., USA).

2.3. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų metodikos

Bandymo pabaigoje nustatytos šviežių ir 28 dienas šaldytuve palaikytų kiaušinių juslinės ir tekstūros savybės. Kiaušinių juslinės ir tekstūros savybės nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje.

Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui

Mėginio paruošimui tekstūros profilio analizei (TPA) taikoma modifikuota S. A. Woodward ir O. J. Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika atsižvelgus į D. J. Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Pirmiausia atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius cilindro formos indelius. Mėginiai švelniai išmaišomi, kad pasišalintų oro burbuliukai. Įdėjus į specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 13 min. Toliau taikyta minėtuose straipsniuose aprašyta metodika. Paruošti 20 mm aukščio ir 20 mm diametro mėginiai, kurių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). Mėginiai spaudžiami iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Nustatyti šie parametrai kietumas, rišlumas, tamprumas, stangrumas. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė iš 2-4 matavimų.

Instrumentinis spalvos charakteristikų tyrimas.

Mėginių spalvingumas nustatytas išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai (LST ISO 11037:2003). Matavimai atlikti naudojant stikliuką apsaugoti linzes ir prietaisas buvo kalibruojamas atlikti tyrimus per stiklinę apsaugą. Matuota mėginių, paruoštų TPA analizei spalvos charakteristikos.

Juslinių savybių tyrimai

Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus mėginius ir parenka sąvokas jų juslinėms savybėms apibūdinti. Parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan. Tiriant kvapą ar skonį taikyta savybė "netipiškas", kuris buvo apibūdinamas kaip "pajaučiamas bet koks priimtinas ar nepriimtinas kvapas/skonis, nebūdingas tipiškam kietai virto kiaušinio kvapui ir/ar skoniui" (Parpinello, 2006).

Teste dalyvavo 6 vertintojų grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose Kauno technologijos universiteto Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijos kabinose. Duomenų surinkimui ir analizei taikyta kompiuterinė programa Fizz Network (Biosystems, Prancūzija).

Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Kiaušiniai sudėti į šaltą vandenį ir verdami. Kiaušiniai virti 10 min. Išvirtas kiaušinis 10 min

laikytas šaltame vandenyje, tada nuluptas lukštas. Baltymas perpjautas pusiau ir išimtas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalintas į 4 dalis, o baltymas į aštuonias. Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietinė duona.

Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant du kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 5 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 9 žingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 5 – vidutiniškai išreikšta, 9 – labai stipriai išreikšta (LST ISO 11037:2003).

2.4. Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007), naudojama atliekant statistinius skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių, skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.

Vertinant kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai

Kiaušinių kokybė yra vertinama pagal, ES Komisijos reglamentą (EB) Nr. 589/2008. Šiame reglamente pagrindinis dėmesys kreipiamas į kiaušinio švarumą, lukšto buklę, svorio kategorijas. Tačiau yra ir kiti rodikliai, kurie yra svarbūs vartotojui tokie, kaip hafo vienetas, kuris apsprendžia baltymo kokybę. Kiausinių maistinę vertę apsprendžia riebalų rugščių sudėtis, juslinės ir tekstūrines savybės.

5 lentelė. 31 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 65,01±2,42 62,67±2,64 66,19±2,42 Lukšto stiprumas, N 30,55±1,60 32,78±3,64 29,97±2,61 Baltymo aukštis, mm 7,90±0,51 6,90±0,50* 6,93±0,47* Hafo vienetas 87,16±2,89 81,71±3,19 80,94±2,99 Trynio spalvos intensyvumas, balais 3,57±1,08 8,43±0,22* 3,71±0,70 Lukšto svoris, g 5,47±0,17 5,64±0,37 6,09±0,38 Smailiajame gale 0,34±0,03 0,27±0,02 0,40±0,01* Viduryje 0,37±0,03 0,28±0,03 0,39±0,02* kLukšto storis, mm Bukajame gale 0,41±0,08 0,25±0,03 0,39±0,02*

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

31 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybinio tyrimo rezultatai pateikti 5 lentelėje. Vidutinis kiaušinio svoris I tiriamojoje grupėje sumažėjo 6 proc., o II tiriamosios grupėje vidutinis kiaušinio svoris 2 proc. didesnis nei kontrolinės grupės. I tiriamosios grupės vištų kiaušinio lukšto stiprumas buvo didesnis 7 proc., II tiriamosios grupės kiaušinių 2 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės kiaušinių. Kiaušinio baltymo aukštis tiriamosiose grupėse buvo žemesnis atitinkamai 13 proc. ir 12 proc. (p<0,05)lyginant su kontroline grupe. Tiriamųjų grupių kiaušinių Hafo vienetas 6-7 proc., žemesnis, nei kontrolinės grupės kiaušinių. Likopeno įtakoje kiaušinio spalvos intensyvumas 5 balais didesnis, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant lukšto masės rodiklį matome, jog tiriamųjų grupių kiaušinių lukštas sunkesnis, 3-11 proc., lyginant su kontroline grupe.

6 lentelė. 33 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė II tiriamoji grupė

Kiaušinio svoris, g 63,25±4,15 68,43±2,88 68,53±1,95* Lukšto stiprumas, N 24,28±5,87 30,52±3,46* 26,90±4,38 Baltymo aukštis, mm 7,30±0,77 6,00±0,50* 6,97±0,16* Hafo vienetas 84,23±4,29 72,80±5,23* 80,97±0,86 Trynio spalvos intensyvumas, balais 4,00±0,82 8,75±0,29* 4,83±1,28 Lukšto svoris, g 5,15±0,89 6,16±0,25* 6,06±0,32* Smailiajame gale 0,33±0,03 0,27±0,02 0,32±0,01 Viduryje 0,33±0,02 0,28±0,03 0,34±0,02 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,33±0,02 0,25±0,03 0,31±0,02

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

33 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybinio tyrimo rezultatai pateikti 6 lentelėje. Vidutinis kiaušinio svoris 8 proc. didėjo abiejose tiriamosiose grupėse. Analizuojant lukšto stiprumą nustatyta, jog I tiriamojoje grupėje jis buvo 26 proc. (p<0,05) stipresnis, o II tiriamojoje grupėje, vištos gavusios per lesalus santokvino priedą, 11 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontroline grupe. Baltymo aukštis ir Hafo vienetas I tiriamojoje grupėje atitinkamai 18 proc. ir 14 proc. (p<0,05)mažesni, o II tiriamojoje grupėje 5 proc. (p<0,05)ir 4 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės. Trynio spalvos intensyvumas likopeno įtakoje (I tiriamoji grupė) ženkliai buvo ryškesnis, net 4,75 balais, lyginant su kontroline grupe. Lukšto svoris tiriamosiose grupėse buvo 20-18 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Lukšto storio statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

7 lentelė. 35 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 60,68±3,87 59,18±3,06 66,98±2,22* Lukšto stiprumas, N 25,36±5,57 31,22±6,03 30,86±4,30 Baltymo aukštis, mm 6,28±1,34 7,25±0,75 6,32±0,48 Hafo vienetas 73,80±12,41 84,78±4,38 76,82±4,15 Trynio spalvos intensyvumas, balais 3,60±4,45 8,17±0,18* 5,17±1,11* Lukšto svoris, g 5,23±0,58 5,59±0,33 6,22±0,42* Smailiajame gale 0,32±0,03 0,27±0,02 0,35±0,02 Viduryje 0,33±0,03 0,28±0,03 0,36±0,02 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,30±0,02 0,25±0,03 0,34±0,03

7 lentelėje pateikti 35 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybinio tyrimo rezultatai. Vidutinis kiaušinio svoris I tiriamosios grupės vištų 35 amžiaus savaitę sumažėjo 2 proc., o II tiriamosios grupės 10 proc. padidėjo (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Lukšto stiprumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas ir lukšto svoris I tiriamosios grupės kiaušinių buvo ženkliai didesni, atitinkamai 23 proc., 15 proc., 15 proc., 4,6 balais (p<0,05) ir 7 proc., lyginant su kontroline grupe. II tiriamosios grupės kiaušinių lukšto stiprumas 22 proc., baltymo aukštis - 1 proc., Hafo vienetas – 4 proc., trynio spalvos intensyvumas – 1,57 balais (p<0,05), lukšto svoris – 19 proc. (p<0,05) didesni, lyginant su kontroline grupe. Lukšto storio skirtinguose kiaušinio vietose esminių skirtumų su kontroline grupe nenustatyta (p>0,05).

8 lentelė. 37 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 66,98±2,22 63,24±2,14 68,82±2,01 Lukšto stiprumas, N 30,86±4,30 41,76±10,50* 31,06±3,24 Baltymo aukštis, mm 6,32±0,48 6,90±0,48 6,50±0,23 Hafo vienetas 76,82±4,15 80,30±3,76 77,50±1,98

Trynio spalvos intensyvumas, balais 5,17±1,11 8,60±0,27* 5,60±0,91 Lukšto svoris, g 6,22±0,42 5,92±0,22 6,36±0,41 Smailiajame gale 0,35±0,02 0,27±0,02 0,36±0,02 Viduryje 0,36±0,02 0,28±0,03 0,37±0,02 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,34±0,03 0,25±0,03 0,35±0,03

37 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybinio tyrimo rezultatai pateikti 8 lentelėje. Palyginti su kontroline grupe, vidutinis kiaušinio svoris I tiriamosios grupės sumažėjo 6 proc., II tiriamosios grupės padidėjo 3 proc., lyginant su kontroline grupe. Lukšto stiprumas tiriamosiose grupėse buvo stipresnis atitinkamai 35 proc. (p<0,05) ir 1 proc., lyginant su kontroline grupe. Tiriamųjų grupių kiaušinių baltymo aukštis ir Hafo vienetas padidėjo 9-3 proc. ir 4-1 proc., lyginant su kontroline grupe. Tiriant šiuos rodiklius patikimo statistinio skirtumo nenustatyta (p>0,05). Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas statistiškai patikimas nustatymas tik I tiriamosios grupės kiaušinių. Analizuojant kiaušinio lukšto duomenis statistiškai patikimų skirtumų tarp grupių nenustatyta.

9 lentelė. Vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 63,01±3,93 63,56±2,14 67,63±2,15 Lukšto stiprumas, N 27,90±3,95 41,06±2,71 29,70±3,63 Baltymo aukštis, mm 6,64±1,92 6,76±1,24 6,68±0,34 Hafo vienetas 77,60±2,58 70,90±5,71 79,06±2,50

Trynio spalvos intensyvumas, balais 3,39±1,19 8,49±0,38 4,83±1,00 Lukšto svoris, g 5,37±0,85 5,39±1,31 6,18±0,38 Smailiajame gale 0,33±0,06 0,27±0,02 0,36±0,02 Viduryje 0,33±0,09 0,28±0,03 0,37±0,02 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,32±0,02 0,25±0,03 0,35±0,03

Per visą tyrimo laikotarpį (9 lentelė) I tiriamosios grupės vidutinis kiaušinio svoris buvo 1 proc. o II tiriamosios grupės – 7 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe. Palyginti su kontroline grupe, lukšto stiprumas I tiriamosios grupės kiaušinių buvo 47 proc., II tiriamosios grupės – 6 proc. didesnis. Trynio spalvos intensyvumas likopeno įtakoje 5 balais didesnis, nei kontrolines grupės. Tarp grupių baltymo aukščio bei kiaušinio lukšto parametrų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

10 lentelė. Riebalų rūgščių koncentracija kiaušinių tryniuose

Grupės Riebalų rūgštis

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Miristino 0,18±0,01 0,20±0,01 0,17±0,01* Miristoleino 0,02±0,002 0,03±0,004 0,02±0,001 Pentadekaeno 0,09±0,01 0,09±0,01 0,10±0,01 Palmitino 19,99±0,15 21,31±0,21* 20,36±0,33 Trans-palmitino 0,03±0,01 0,04±0,01 0,04±0,01 Heksadekaeno 0,84±0,03 0,89±0,03 0,89±0,09 Palmitoleino 1,49±0,08 1,94±0,13* 1,56±0,09 Margarino 0,15±0,01 0,13±0,01 0,15±0,01 Heptadekaeno 0,10±0,01 0,11±0,01 0,11±0,01 Stearino 8,91±0,16 8,25±0,50 9,59±0,42 Elaido 0,08±0,01 0,08±0,01 0,09±0,01 Oleino 39,56±0,56 40,19±0,73 38,50±0,80 Vakeno 1,27±0,05 1,20±0,04 1,26±0,04 Linolelaido 0,02±0,003 0,02±0,002 0,03±0,01 Linolo 18,11±0,40 16,47±0,40* 17,91±0,39 γ linoleno 0,08±0,004 0,07±0,01 0,09±0,01 α linoleno 5,49±0,21 5,65±0,32 5,30±0,55 Arachido 0,02±0,002 0,01±0,001 0,02±0,001 Eikozoeno 0,15±0,004 0,14±0,01 0,15±0,005

Eikozodieno 0,13±0,01 0,11±0,01 0,13±0,01 Eikozotrieno 0,12±0,01 0,11±0,01 0,13±0,01 Arachidono 1,04±0,04 0,94±0,06 1,31±0,13 Dokozotetraeno 0,07±0,01 0,06±0,01 0,06±0,01 Dokozopentaeno 0,31±0,06 0,32±0,06 0,28±0,01 Dokozoheksaeno 1,22±0,07 1,19±0,08 1,23±0,03

Sočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis 29,34±0,12 30,31±0,37 30,40±0,66

Mononesočiųjų riebalų rūgščių

suminis kiekis 43,55±0,55 44,61±0,83 42,62±0,88

Polinesočiųjų riebalų rūgščių suminis

kiekis 26,77±0,53 25,13±0,56 26,67±0,69

trans-izomerų suminis kiekis 0,13±0,01 0,13±0,01 0,15±0,01*

n-6 PNRR suminis kiekis 19,59±0,42 17,81±0,47 19,70±0,48 n-3 PNRR suminis kiekis 7,18±0,22 7,32±0,36 6,97±0,55 n-6/n-3 2,74±0,09 2,46±0,15 2,89±0,22 h/H 3,35±0,03 3,09±0,02* 3,24±0,08 AI 0,29±0,002 0,32±0,003* 0,30±0,01 TI 0,54±0,01 0,56±0,01 0,58±0,03 IP 47,40±1,22 45,54±1,34 47,88±0,90

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Visų tiriamųjų grupių trombogeniškumo ir peroksidavimosi indeksai lyginant su kontroline

grupe statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Mažiausias

Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas statistiškai reikšmingas (p<0,05) nustatytas grupėje su likopeno priedu (I tiriamoji). Didžiausias aterogeniškumo indeksas statistiškai reikšmingas (p<0,05) nustatytas grupėje, gavusioje likopeno priedą (I tiriamoji). Didžiausias trans-izomerų suminis kiekis (p<0,05) nustatytas grupėje su santokvino priedu (II tiriamoji). Palyginus su kontroline grupe didžiausias suminis n-3 PNRR kiekis nustatytas grupėje su likopeno priedu (p>0,05). Didžiausias suminis n-6 PNRR kiekis nustatytas grupėje, gavusioje santokvino priedą (p>0,05). Mažiausias (p>0,05) n-6:n-3 santykis nustatytas grupėje su likopeno priedu (I tiriamoji). Mažiausias statistiškai reikšmingas (p<0,05) linolo RR kiekis nustatytas grupėje su likopeno priedu (II tiriamoji). Lyginant su kontroline grupe didžiausi palmitino ir palmitoleino RR statistiškai reikšmingi (p<0,05) kiekiai nustatyti grupėje su likopeno priedu (Itiriamoji). Visų kitų RR kiekiai grupėse statistiškai reikšmingai tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05).

11 lentelė. Antioksidantų likopeno ir santokvino įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (MDA

kiekiui) kiaušinio trynyje (mol/kg) Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Šviežūs 0,32±0,05 0,32±0,04 0,33±0,04 Po 28 dienų laikymo 0,90±0,14 0,39±0,05* 0,72±0,06*

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant malondialdehido (MDA) kiekio šviežių kiaušinių tryniuose duomenis, matome, kad tiek kontrolinės tiek ir I tiriamosios grupės kiaušiniuose buvo vienodas, o II tiriamosios grupės 0,01 mol/kg didesnis, nei kontrolinės grupės kiaušiniuose. Pagal kiaušinių tyrimo duomenis po 28 dienų sandėliavimo, matome, kad MDA kiekis tiriamosiose grupėse buvo mažesnis atitinkamai 0,51 ir 0,18 mol/kg, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Tuo tarpu po 28 dienų sandėliavimo visų grupių kiaušinių tryniuose MDA kiekis padidėjo atitinkamai 0,58, 0,07 ir 0,39 mol/kg, palyginti su šviežiais kiaušiniais.

12 lentelė. Antioksidantų likopeno ir santokvino įtaka cholesterolio kiekio susikaupimui

kiaušinių tryniuose, mg/g

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė

Cholesterolis 8,11±2,26 8,33±0,79 9,17±0,49

Kaip matosi iš pateiktų duomenų, vištų dedeklių lesinime naudojant likopeno ir santokvino priedus, tiriamųjų grupių kiaušinių trynyje cholesterolio kiekis padidėjo 0,22 mg/g ir 1,06 mg/g (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

3.2. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų rezultatai

Prie sėmenų aliejaus į lesalus pridėjus antioksidanto, baltymas buvo minkštesnis, labiau rišlus (p<0,01).

Trynio kietumui naudotų lesalų sudėtis įtakos neturėjo, o štai kitoms savybėms įtaka buvo reikšminga. Naudojant gryną sėmenų aliejų, trynys buvo mažiau rišlus, tamprus ir stangrus (p<0,001) nei pridėjus likopeno arba santokvino (13 lentelė).

13 lentelė. Antioksidantų likopeno ir santokvino įtaka šviežių kiaušinių tekstūros

savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu

Savybės Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Baltymo Kietumas 7,60± 2,29 CD 8,10± 1,37 CD 3,49±0,96 A Rišlumas 0,52± 0,11 AB 0,60±0,01 BC 0,68±0,04 C Tamprumas 6,99± 0,40 ABC 7,56± 0,33 BC 6,17±0,74 A Stangrumas 28,50± 11,38 AB 37,13± 7,61 B 14,81±5,00 A Trynio Kietumas 22,41±5,27 A 20,95±1,02 A 13,02±0,54 A Rišlumas 0,60±0,03 CD 0,44±0,05 ABC 0,71±0,06 D Tamprumas 6,39±0,39 AB 6,12±0,57 AB 6,03±0,53 AB