GELEŽIES GLICINATO ĮTAKA VIŠTŲ DEDEKLIŲ PRODUKTYVUMUI, FIZIOLOGINEI BŪKLEI BEI KIAUŠINIŲ KOKYBEI

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA

EDVINAS BANEVIČIUS

GELEŽIES GLICINATO ĮTAKA VIŠTŲ DEDEKLIŲ PRODUKTYVUMUI,

FIZIOLOGINEI BŪKLEI BEI KIAUŠINIŲ KOKYBEI

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

DARBO VADOVAS:

VILIJA BUCKIŪNIENö

(2)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas(pavadinimas) GELEŽIES GLICINATO ĮTAKA VIŠTŲ DEDEKLIŲ PRODUKTYVUMUI, FIZIOLOGINEI BŪKLEI BEI KIAUŠINIŲ KOKYBEI

Yra atliktas mano paties/pačios

1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje

2. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Edvinas Banevičius

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Edvinas Banevičius

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

Darbas atitinka reikalavimus: pateiktas įvadas su darbo tikslu ir uždaviniais, surinktas pakankamas kiekis literatūros šaltinių, kurių duomenimis parašyta literatūros apžvalga; įsisavinta metodika, savarankiškai aprašyti savi tyrimai jie susieti su literatūross duomenimis ir pateiktos išvados bei literatūros sąrašas, kuris atitinka keliamiems reikalavimams.

V. Buckiūnien÷

(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)

(3)

TURINYS

TURINYS...3

ĮVADAS...4

1. LITERATŪROS APŽVALGA...6

1.1. Geležies svarba žmogaus ir paukščių organizmui...6

1.2. Geležies glicinato panaudojimas paukštininkyst÷je...11

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...15

2.1. Tyrimų atlikimo vieta...15

2.2. Tyrimų metodikos...15

3. TYRIMŲ REZULTATAI...20

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS...34

IŠVADOS...36

SANTRAUKA...38

(4)

ĮVADAS

Pastaruoju metu geležies stoka yra dažniausiai pasitaikantis mitybos trūkumas visame pasaulyje. Geležis yra svarbi mineralin÷ medžiaga, dalyvaujanti įvairiose žmogaus organizmo ląstel÷se vykstančiose biochemin÷se reakcijose. Geležis įeina į daugelio fermentų sud÷tį, svarbi neurologiniams procesams, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Viena svarbiausių problemų yra ta, jog geležis d÷l santykinai didelio absorbuojamo efektyvumo iš maisto produktų turi labai mažą įsisavinimą žmon÷ms. Siekiant žmones apsaugoti nuo geležies trūkumo ar anemijos vis dažniau kiaušinių kokybei gerinti naudojama geležis (Wharton, 1999).

Paukštininkyst÷ jau keletas dešimtmečių yra viena iš labiausiai išvystytų ir pelningiausių žem÷s ūkio šakų, kurios produktų prekyba ir vartojimas sparčiai did÷ja. Šiuolaikinio paukštininkyst÷s produktų vartotojo požiūris keičiasi, vis daugiau vartotojų pageidauja natūraliomis sąlygomis išaugintų paukščių m÷sos ir kiaušinių, pasisako prieš cheminių augimo stimuliatorių naudojimą paukščių racionuose, tai lemia paukščių laikymo ir lesinimo tradicijų kitimą.

Šiandien dar neturime susiformavusių racionalių geležies glicinato įtakos vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei principų. Geležies glicinatas – sud÷tingas fenomenas, kurio vertinime nebeužtenka remtis tradicin÷mis vertinimo technikomis, būtina ieškoti naujų vertinimo prieigų, sistemiškai vertinti sprendžiamą problemą.

Problemos ištyrimo lygis. Daugelio mokslininkų bei praktikų nuomone (Stoltzfus, 2001; Zhao,

2010, Wharton, 1999, Wedekind et al., 1992; Aoyagi, Baker, 1993; Ao et al., 2006; Patterson, Miller

2008;Kaminskien÷, 2008; Stukas, 2011 ir kt.), geležis yra gyvybiškai svarbus elementas, jo trūkumas yra pasaulin÷ problema, kurią reikia spręsti nedelsiant.

Analizuojant paukštininkyst÷s industrijos ypatumus darbe remiamasi daugelio tyr÷jų nuomone (Binkevičiūt÷, 2010; Sabalionyt÷, 2004; Stankevičien÷, 2006; Kepalien÷, Sirvydis, Miškinien÷, 2006 ir kt.), kurie teigia, jog šiuo metu paukštininkyst÷ yra viena iš labiausiai išvystytų ir pelningiausių žem÷s ūkio šakų, o jos produktų vartotojo požiūris pastebimai keičiasi. Svarbiausias paukštininkyst÷s pramon÷s uždavinys - pagaminti kuo daugiau geros kokyb÷s ir aukštos maistin÷s vert÷s paukštienos ir kiaušinių, o kartu pagerinti paukščių sveikatingumą ir gerovę, bei sumažinti aplinkos taršą.

Geležies vertinimo aktualumą vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei pabr÷žia didžioji dauguma geležies koncepcijos tyr÷jų (Bounous, Stedman, 2000; Shinde et al., 2011; Wharton, 1999; Revell et al., 2009).

Sprendžiamą problemą galima išreikšti klausimu: kokia geležies glicinato įtaka vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei?

(5)

Darbo objektas - geležies glicinato įtaka vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei.

Darbo tikslas - ištirti geležies glicinato įtaką vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti geležies glicinato įtaką vištų dedeklių d÷slumui bei lesalų sąnaudoms.

2. Nustatyti geležies glicinato įtaką išsaugojimui bei fiziologinei būklei (bendras kraujo tyrimas, kraujo fermentai).

3. Nustatyti geležies glicinato įtaką kiaušinių kokybiniams ir kiekybiniams parametrams (jusliniams ir tekstūriniams ir kt. rodikliams).

Darbo metodai: kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“. Kiaušinių juslin÷s savyb÷s nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijoje. Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. M÷ginio paruošimui taikyta modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. M÷ginių tekstūros savyb÷s vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK).

Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos: Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA); kiaušinių riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010, m÷ginius ruošiant pagal Folch et al. (1957) metodiką. Apskaičiuoti aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai. Chemin÷s analiz÷s buvo atliekamos LSMU VA Gyvulininkyst÷s institute; kiaušinių trynių lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) po 28 dienų ir po 0 dienų, pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.

Bandymo pabaigoje d÷sliosios vištos buvo paskerstos pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al., 1997). Kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: geležies koncentracija, feritino kiekis (geležies atsargų), hemoglobino kiekis, morfologin÷ kraujo sud÷tis (bendras kraujo tyrimas) kepenų fermentai: AST, ALT, gama-GT, šarmin÷ fosfataz÷, bilirubinas), pagal Tietz metodiką (1995). Aklosios žarnos turinio trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių (TGRR) kiekis.

Statistin÷ duomenų analiz÷ buvo atlikta „STATISTICA“ versija 6,0 statistiniu paketu. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu.

(6)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Geležies svarbažmogaus ir paukščių organizmui

Šioje dalyje pateikiama geležies glicinato samprata, nagrin÷jama geležies svarba žmogaus ir paukščių organizmui, kuri pagrindžiama Lietuvos ir užsienio tyr÷jų vertinimais, taip pat analizuojamos pasekm÷s esant geležies trūkumui organizme bei aptariamos geležies stokos svarbiausios priežastys.

Siekiant išsiaiškinti geležies glicinato sampratą trumpai pateiksime svarbiausius geležies glicinato biocheminius aspektus, kurie pagrindžia šio fenomeno sud÷tingumą ir įrodo, jog siekiant sistemiškai vertinti analizuojamą objektą nebeužtenka remtis tradicin÷mis vertinimo technikomis, būtina ieškoti naujų vertinimo prieigų.

M. Ashmead (2001), L. Allen (2002) analizavę geležies glicinato biocheminius aspektus teigia, jog geležies glicinatą sudaro geležies molekul÷, kovalentine jungtimi prisijungusi dvi glicino molekules (Williams, 2004).

Tuo tarpu P. Atkins, J. Beran (1992), J. McMurry, R. Fay (1995) patvirtina, jog geležis jungiasi su karboksilo grupe, o glicino alfa amino grup÷ koordinuoja kovalentiniu ryšius, taip susidarant heterocikliniams žiedams (Williams 2004).

Tuo tarpu analizuojant geležies poveikį žmogaus organizmui dauguma Lietuvos ir užsienio tyr÷jų (Bučyt÷ 2005; Jaskovikien÷, 2006; Aspuru et al., 2011; Stoltzfus, 2001; Zhao, 2010; Royston, 1982; Mira et al., 1996; Lawson et al., 1998; Wharton, 1999; Bodner et al., 2002) mokslin÷j÷ literatūroje geležį apibūdina, kaip labai svarbią mineralinę medžiagą, būtiną sąlygą daugialypiam gyvybinių procesų normaliam vystimuisi, o geležies trūkumo problemą įvardija kaip pasaulinio lygmens, kurią reikia išspręsti nedelsiant (1 lentel÷).

1 lentel÷ Geležies vertinimas Lietuvos ir užsienio tyr÷jų požiūriu

Autorius, metai Geležies vertinimas

Jaskovikien÷, 2006; Geležis yra svarbi mineralin÷ medžiaga, dalyvaujanti įvairiose žmogaus organizmo ląstel÷se vykstančiose biochemin÷se reakcijose. Geležies stokos pasekm÷s vaikų elgesiui ir vystymuisi bei suaugusiųjų darbingumui bei imunin÷s sistemos veiklai – labai svarbi visuomenes sveikatos problema. Pagrindiniai su maistu gaunamos geležies šaltiniai: kepenys, m÷sa, žuvis.

(7)

1 lentel÷s tęsinys

Autorius, metai Geležies vertinimas

Bučyt÷, 2005; Geležies stoka yra dažniausiai pasitaikantis mitybos trūkumas visame pasaulyje.

Stukas, 2011 Geležis įeina į daugelio fermentų sud÷tį, svarbi neurologiniams procesams, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Stoltzfus, 2001; Zhao, 2010; Royston, 1982; Mira et al., 1996; Lawson et al., 1998; Wharton, 1999; Bodner et al., 2002;

Geležies trūkumas yra pasaulin÷ problema. Pagrindin÷s žmonių grup÷s, kurioms yra didžiausia tikimyb÷ d÷l geležies trūkumo susirgti mažakraujyste: kūdikiai, vaikai, n÷ščios moterys, ir žmon÷s iš tam tikrų kultūrinių, socialinių - ekonominių grupių

Patterson et al., 2008; Geležis yra svarbi mineralin÷ medžiaga, dalyvaujanti įvairiose žmogaus organizmo ląstel÷se vykstančiose biochemin÷se reakcijose. D÷l santykinai didelio geležies absorbuojamo efektyvumo iš maisto produktų turi labai mažą įsisavinimą žmon÷ms.

Aspuru et al., 2011; Geležis yra būtina daugialypių gyvybinių procesų normaliam vystimuisi. Viena iš svarbiausių geležies trūkumo priežasčių - netinkamas dietinis geležies vartojimas, gan÷tinai dažnas reiškinys besivystančiuose šalyse.

Geležies stoka nustatoma apie 50 proc. besivystančių ir 10 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Vakarų šalyse 1 iš 5 vaisingo amžiaus moterų galima nustatyti geležies stoką, tačiau tik mažiau nei ketvirtadaliui iš jų pasireiškia anemija. Nepasireiškus anemijai, daugelis žmonių, kenčiančių nuo

geležies trūkumo, lieka negydomi (Jaskovikien÷, 2006,

http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_01/gelezies_stoka.pdf. prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 15d.).

Žmogus geležies gauna su maistu, kuriame ji yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Laikantis dietos, svarbu ne geležies kiekis, o jos forma. Visavert÷je mityboje geležies tur÷tų būti 6 mg/ 1000 cal. Geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose labai skiriasi. Maiste yra dviejų pavidalų – hemin÷ ir nehemin÷ – geležis. Jos skiriasi ne tik pagal pavadinimą (kuris priklauso nuo kilm÷s), bet ir pagal biopasisavinimą:

(8)

•nehemin÷s geležies (blogiau pasisavinamos) yra daržov÷se, pieno produktuose (Jaskovikien÷, 2006, http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_01/gelezies_stoka.pdf. prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 15d.).

Pagrindinis geležies šaltiniai yra šie: m÷sa, paukštiena, žuvis, kepenys, kiaušinio trynys, pupel÷s, žirniai, ankštinių bei avižų produktai, avižiniai dribsniai, riešutai, grūdų produktai, pupel÷s, vyšnios, obuoliai, slyvos, jautiena, subproduktai, lapin÷s daržov÷s. Tuo tarpu labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, įvairiuose riebalų produktuose, daugumoje vaisių, šakniavaisių, aukščiausios rūšies miltuose. Autoriaus nuomone, mūsų organizmas geležį geriau pasisavina iš gyvūninių maisto produktų,

pavyzdžiui m÷sos, negu iš augalinių (Stukas, 2011

http://www.shaping.lt/RimasStukas/Apie%20mityba.htm. Prieiga per internetą 2013 m. sausio 5d.). Verta pasteb÷ti, jog atlikus daugelį in vivo tyrimų su gyvūnais, nustatyta, kad per pastaruosius metus d÷l santykinai didelio geležies absorbuojamo efektyvumo iš maisto produktų turi labai mažą įsisavinimą žmon÷ms. Geležies rezorbcijos lygį lemia daugelis faktorių, kaip fitatų, oksalatų koncenteracijos bei mikroelementų (cinko, vario ir mangano) kiekiai (Patterson, Miller, 2008).

Geležies stokos ir geležies anemijos kriterijai. Geležies stoką gali sukelti keletas ligų, tai gali kilti net ir d÷l tam tikrų fiziologinių situacijų, kurios didina reikalavimus šiam mineralui. Viena iš svarbiausių geležies trūkumo priežasčių yra laikoma netinkamas mitybinis geležies vartojimas, kuris yra retas išsivysčiusiose šalyse, bet gan÷tinai dažnas besivystančiuose šalyse. Tokiose šalyse geležies stoka tarp visuomen÷s smarkiai paplitusi ir jau tapo didele sveikatos apsaugos problema bei rimtu sveikatos valdžios organų iššūkiu. Tokia vis blog÷janti situacija ateityje gali tur÷ti neigiamą reikšmę bendruomen÷s ekonomikos pl÷trai ir socialiniam vystymuisi (Aspuru et. al, 2011).

Daugumos geležies koncepcijos tyr÷jų (Stoltzfus, 2001; Zhao, 2010; Royston, 1982; Mira et al., 1996; Lawson et al., 1998; Wharton, 1999; Bodner et al., 2002) vertinimu, geležies trūkumas yra pasaulin÷ problema Visame pasaulyje išskiriama šios pagrindin÷s žmonių grup÷s, kurioms yra didžiausia tikimyb÷ d÷l geležies trūkumo susirgti mažakraujyste: kūdikiai, vaikai, n÷ščios moterys, ir žmon÷s iš tam tikrų kultūrinių, socialinių - ekonominių grupių.

Geležies trūkumas kūdikiams ir iki mokyklinio amžiaus vaikams gali būti susijęs su intelektualiniu išsivystymu, kuris gali būti negrįžtamas. Geležis yra gyvybiškai svarbus elementas, reikalingas daugelio fermentų, hemoglobino bei deguonies elektronų pernašai. Ankstesni atlikti tyrimai parod÷, kad organin÷s kilm÷s mineralai yra lengviau absorbuojami nei neorganin÷s kilm÷s mineralai, mineralai esantys oksidų ar sulfatų formoje (Wedekind et al., 1992; Aoyagi and Baker, 1993; Ao et al., 2006).

(9)

Dažniausiai mokslin÷je literatūroje sutinkamos keturios pagrindines geležies stokos priežastys (Jaskovikien÷, 2006 http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_01/gelezies_stoka.pdf. prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 15d.):

1. Geležies stokos/anemijos simptomai (nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas ir t. t.). 2. Nustačius anemiją ar mikrocitozę.

3. Didel÷s rizikos grupei priskiriamas gyvenimo būdas ar mityba bei vaistai.

4. Kraujo netekimas: a) akivaizdus kraujavimas (pvz., trauma, operacija,menoragija); b. slaptas kraujavimas (pvz., žarnyno v÷žys, dantemu ligos); c. helmintoz÷s; d. kraujo donoryst÷ – tai neabejotina geležies stokom priežastis abiem lytims (paprastai tiriamas hemoglobino, bet ne geležies kiekis kraujyje).

Kitos priežastys: mitybos nepakankamumas: 20–40 proc. Vaisingo amžiaus moterų su maistu gauna mažiau nei 70 proc. rekomenduojamo paros geležies kiekio; vegetarai: 27 proc. moterų ir 5 proc.

vyrų (Jaskovikien÷, 2006

Geležies stoka organizme nustatoma remiantis: anamneze (mityba, gretutin÷s ligos, menstruacijos); klinikiniais simptomais (blyškumas, nuovargis, silpnumas), laboratoriniais tyrimais: bendras kraujo tyrimas (sumaž÷jęs hemoglobino kiekis kraujyje, mikrocitoz÷, hipochromija; ir kt. (Bučyt÷, 2005 http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2005_05/gelezis.pdf. prieiga per

internetą 2012 m. geguž÷s 18d; Jaskovikien÷, 2006,

Klinikin÷je praktikoje dažniausia yra geležies stokos sukelta anemija, o antroji pagal dažnumą – anemija d÷l l÷tinių ligų (l÷tin÷s ligos anemija). L÷tin÷s ligos anemijos patogenez÷ skiriasi nuo geležies stokos anemijos. L÷tin÷s ligos, dažniausiai sukeliančios anemiją. L÷tin÷s ligos anemiją paprastai lemia ūminis arba l÷tinis imunin÷s sistemos suaktyv÷jimas ar disfunkcija, t. y. jos kilm÷ imunin÷ (Šiuolaikinis anemijos gydymas: geležies stokos koregavimo taktika http://www.emedicina.lt/lt/gydytojui/lietuvos_naujienos/siuolaikinis_anemijos_gydymas_gelezies_stoko s_koregavimo_taktika.html. prieiga per internetą 2013 m. sausio 20 d.).

Verta pasteb÷ti, jog dabar žinoma, kad apie 50 proc. žmonių, kurių hemoglobino koncentracija yra normali, gali trūkti geležies, ir atvirkščiai – apie 50 proc. žmonių, kuriems geležies trūksta, hemoglobino koncentracija gali būti normali. Tiksliai geležies trūkumas nustatomas, ištyrus transferino, feritino kiekį kraujyje bei protoporfirino kiekį eritrocituose (Bučyt÷, 2005

(10)

http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2005_05/gelezis.pdf. prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 18d.).

Tikslų ir aiškų geležies stokos apibr÷žimą pateikia autor÷ S. Bučyt÷, (2005). Ji teigia, jog geležies trūkumas – būkl÷, kuriai būdingas geležies atsargų sumaž÷jimas ar nebuvimas, d÷l to sutrinka audinių, taip pat eritrocitų aprūpinimas geležimi, tuo tarpu didelis geležies trūkumas sąlygoja geležies stokos anemiją. Atlikti tyrimo rezultatai atskleid÷, jog geležies trūkumas pasitaiko 2–5 kartus dažniau nei

geležies stokos anemija (Bučyt÷, 2005

http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2005_05/gelezis.pdf. prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 18d.).

Analizuojant geležies stokos anemijos diagnoz÷s būdus daugumos autorių nuomon÷s išsiskiria. Vieni teigia, jog dažniausiai geležies stokos anemija diagnozuojama, kai sumaž÷ja hemoglobinas (PJ et al. 2002) bei feritinas (Pajolu et al. 2007; Vieira et al.; 2007; Schneider et al. 2005; Beutler et al., 2003) tuo tarpu kitų autorių (Male et al., 2005; Skikne, 2008; Hastka et al., 1996) vertinimu atliekant kelis tyrimus, rodančius geležies stoką (Kiudelien÷ 2009, http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090514_080828-46162/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2013 m. sausio 29d.).

Anemijos diagnozavimas pagal hemoglobino koncentraciją kraujyje nurodoma 2 lentel÷je.

2 lentel÷ Anemijos diagnozavimas pagal hemoglobino koncentraciją kraujyje (Bučyt÷, 2005, http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2005_05/gelezis.pdf. prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 18d.).

Vyrams Moterims N÷ščioms Vaikams

Hb< Hb< Hb< Hb< 130 g /l 120 g /l 110 g /l Hb - 90 -110 g /l – lengva anemija Hb - 70 - 90 g /l – vidutin÷ anemija Hb < 70 g /l – sunki anemija

Anemiją galima apibūdinti kaip patologinę būklę, kuri pasireiškia hemoglobino arba (ir eritrocitų) skaičiaus sumaž÷jimu periferiniame kraujyje, eritrocitų sud÷ties, tūrio ir formos pokyčiais bei sumaž÷jusiu kraujo paj÷gumu pernešti audiniams deguonies. Anemija yra viena tų ligų, kurios paplitimas labai priklauso nuo socialinių veiksnių: gyvensenos, mitybos, sveikatos priežiūros kokyb÷s.

(11)

Stiprios ekonomikos šalyse anemija diagnozuota 8–20 proc. gyventojų (Lietuvoje – 12,8 proc.), o ekonomiškai silpnose – gali siekti 60–80 procentų (Bučyt÷, 2005 http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2005_05/gelezis.pdf. prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 18 d.).

M. Domellof et. al (2002), M. Worwood (1997) teigia, jog n÷ra vieningos nuomon÷s, kurie kriterijai tiksliausiai parodo geležies stoką. R. Hillman et al. (2005) tvirtina, jog feritino kiekio tyrimas – tai iki šiol dažniausiai naudojamas biocheminis tyrimas geležies stokai diagnozuoti, nes geriausiai parodo geležies atsargų sumaž÷jimą. Tuo tarpu J. Beard et. al (2006) prieštarauja tokiam vertinimui ir teigia, jog jog feritinas did÷ja infekcinių ligų metu ir gali netiksliai rodyti geležies atsargas vaikui sergant (Kiudelien÷ 2009 http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090514_080828-46162/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2013 m. sausio 29 d.).

Apibendrinant galima daryti prielaidą, jog geležies stoka yra pasaulinio lygio problema, kurios pagrindin÷ priežastinis - netinkamas dietinis geležies vartojimas, dažnas reiškinys besivystančiuose šalyse, tampantis didele visuomen÷s o kartu ir sveikatos apsaugos problema.

Viena svarbiausių strategijų išvengti geležies stokos ar mažakraujyst÷s bendruomen÷s lygmenyje yra laikytis subalansuotos mitybos principų, kurios sud÷tyje būtų pakankamas geležies kiekis (Wharton,1999).

Siekiant apsaugoti žmones nuo geležies trūkumo ar anemijos vis dažniau kiaušinių kokybei gerinti naudojama geležis. Praturtinti natūralių maisto produktų kokybę galima pasitelkiant tam tikrus papildus. Kiaušinių praturtinimas geležimi gali būti efektyvi strategija tod÷l, kad kiti maisto produktai, kurių sud÷tyje yra geležies tokie kaip m÷sa gali būti netinkami arba nepasiekiami daugeliui žmonių d÷l geležies stokos pavojaus (pavyzdžiui. vegetarai, pagyvenę žmon÷s, ar žmon÷s atstovaujantys žemesniam ekonominiam sluoksniui). Tokiu atveju ši strategija gali būti laikoma veiksmingesniu pasirinkimu negu geležies praturtinimas taikant tam tikrus maisto produktus (Manson et al., 1993; Revell and Hughes, 2005; Wharton,1999).

Toliau išsamiai aptarsime geležies glicinato įtaką paukštininkyst÷s industrijoje, produktų kokybei, paukštių produktyvumui ir kitiems veiksniams.

1.2. Geležies glicinato panaudojimas paukštininkyst÷je

R. Gružausko (2005) vertinimu, siekiant teigiamai paveikti paukščių produktyvumą ir fiziologinę būklę į lesalus paukščiams su premiksais terpiami mikroelementai (Kaminskien÷, 2008

(12)

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080317_134022 62942/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 3d. ).

Auginant paukščius gamybin÷mis sąlygomis, ypač reikia kreipti d÷mesį į nepakeičiamuosius mikroelementus geležį, kobaltą, varį, manganą, cinką, jodą ir seleną. Kitų nepakeičiamųjų mikroelementų natūraliai pakanka įprastiniuose racionuose ir pašarų mišiniuose. Kai kurie elementai (arsenas, švinas, kadmis ir kt.) gali būti žalingi d÷l toksinių savybių (Kaminskien÷, 2008

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080317_134022-62942/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 3d.).

3 lentel÷. Leistini maksimalūs mikroelementų junginiai ir kiekiai kombinuotuosiuose lesaluose (mg/kg, 88% SM) (Kaminskien÷, 2008 http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080317_134022-62942/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 3 d.)

Leistini maksimalūs mikroelementų junginiai Kiekiai kombinuotuosiuose lesaluose (mg/kg, 88% SM)

Geležis (Fe) (-karbonatas, -chloridas, -citratas, fumaratas, -laktatas, -oksidas, -sulfatas)

750

Jodas (J) (kalcio jodatas, kalio jodidas, natrio jodidas)

40

Kobaltas (Co) (acetatas, karbonatas, -chloridas, -nitratas, -sulfatas)

2

Varis (Cu) (acetatas, karbonatas, chloridas, -metionatas, -oksidas, -pentahidratas, -sulfatas)

25

Manganas (Mn) (karbonatas, chloridas, -oksidas, -fosfatas, -sulfatas)

150

Molibdenas (Mo) (amonio-, natrio molibdatas) 2,5

Selenas (Se) (natrio selenitas, natrio selenatas) 0,5 Cinkas (Zn) (acetatas, hidratas, karbonatas,

-chloridas, -oksidas, -sulfatas)

150

E. Anulien÷ (2004) teigia, jog paukščių produktyvumui turi reikšm÷s moksliškai pagrįstas normuotas lesinimas, atsižvelgiant į jų genetines savybes, produkciją ir laikymo sąlygas. Normuoto lesinimo tikslas – gauti daug geros kokyb÷s kiaušinių arba m÷sos, padidinti veislinių paukščių vislumą, pagerinti kiaušinių inkubacines savybes ir efektyviai panaudoti lesalus (Kerinien÷, 2010

(13)

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100610_081945-04388/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2013 m. sausio 14 d.).

Pasak V. Sirvydžio (1997) paukštininkyst÷je nuolat ieškoma būdų, kaip padidinti produktyvumą minimaliomis lesalų sąnaudomis. Lesalų sud÷ties gerinimas, vartojimas medžiagų, sąlygojančių geresnį maisto medžiagų pasisavinimą, yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys paukščių augimą bei geresnę produkcijos kokybę (Stankevičien÷, 2006 http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060612_140400-39441/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 18d. ).

E. Aniulien÷ (2004); H. Windhorst (2010) teigia, jog paukštininkyst÷s ūkiai aprūpina gyventojus geros kokyb÷s dietiniais produktais, t.y. kiaušiniais ir paukštiena. Tai viena produktyviausių gyvulininkyst÷s šakų, nes paukščiai subręsta ir auga greitai, yra vislus, gyvybingi ir gana produktyvūs (Kerinien÷, 2010 http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100610_081945-04388/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2013 m. sausio 14 d.).

Ieškoma įvairių naujų technologijų, kaip padidinti naminių paukščių produktyvumą, pagerinti produkcijos kokybę Geresniam maisto medžiagų pasisavinimui tur÷tų būti naudojami lesalų papildai, kurie skatina augimą, stiprina imunitetą ir pagerina m÷sos kokybę, tačiau būtina atkreipti d÷mesį, jog preparatai, kurie yra įvesti į lesalus būtų natūralūs, jų liekanos neliktų galutiniame produkte, nesukeltų atsparumo antibiotikams bei nedarytų kitokio poveikio vartotojo sveikatai (Žukovska, 2006

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060612_142349-98988/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2012 m. balandžio 10d.; Semaškait÷, 2004

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2004~D_20040608_165649-13079/DS.005.0.01.ETD. prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 18d.).

Apibendrinant daugelio autorių (Sirvydis, 1997; Aniulien÷, 2004; Gružauskas, 2005, , Windhorst, 2010 ir kt.) vertinimą galima teigti, jog kaip vieną svarbiausių paukštininkyst÷s industrijos produktyvumą palaikančių ir skatinančių priemonių išskiria paukščių lesalų praturtinimą mikroelementais.

Toliau aptarsime su geležies glicinato įtaka vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei susijusius ir atliktus mokslinius tyrimus.

D. Revell et al. (2009) siek÷ ištirti ar vištos kiaušiniai gali būti praturtinti geležimi reguliuojant vištų dedeklių mitybą. Tam, kad būtų sukurtas maistingomis medžiagomis aprūpintas produktas, ir galimyb÷ patvirtinti apie geležimi praturtintus kiaušinius, autoriai siek÷ padidinti kiaušinių geležies kiekį 10-20%. (Revell et al., 2009 http://www.tandfonline.com/loi/cbps20. prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 3 d.). Gauti tyrimo rezultatai parod÷, jog santykinai nedideli pagerinimai vištų kiaušinių

(14)

aprūpinimu geležimi gali būti reikšmingas veiksnys įtakojantis žmonių sveikatą ir gera strategija, skatinanti kiaušinių pardavimus.

P. Shinde et al., (2011) tyrimo rezultatai atskleid÷, jog organiniai ir neorganiniai geležies šaltiniai turi įtakos paukščių produktyvumui, jų augimui, maistingųjų medžiagų išlaikymui, hematologiniams rodikliams.

Pasak Tako ir kt., (2010) viščiukai yra jautrūs geležies koncentracijai maiste, o geležies trūkumas paveikia paukščiuko vystimąsi (Shinde et. al., 2011).

Tarpin÷je medžiagų apykaitoje geležis atlieka svarbią funkciją. Esanti hemoglobino ir mioglobino sud÷tyje geležis dalyvauja transportuojant deguonį. Be to, geležis yra įvairių citochromų (oksidoreduktazių) kofermentas, taip pat svarbių fermentų bei baltymų sudedamoji dalis. Feritinas dalyvauja reguliuojant geležies pasisavinimą per žarnų sienelę, o baltymas transferinas atlieka transporterio funkciją. Geležiai pasisavinti iš virškinamojo trakto didelę reikšmę turi raciono sud÷tis, geležies kiekis lesaluose, paukščio poreikis (Kaminskien÷, 2008 http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080317_134022-62942/DS.005.0.02.ETD. prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 3d.).

Daugumos autorių (Semaškait÷, 2004; Stankevičien÷, 2006; Ettle et. al., 2006; Kaminskien÷ 2008; Kepalien÷, ir kt. 2006; Nehad et al., 2010; Binkevičiūt÷, 2010; ) atliktų tyrimų duomenimis lesalų priedai teigiamai įtakoja paukštininkyst÷s industriją ir pagerina jos produktų kokybę.

(15)

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Šioje dalyje detaliai paaiškinama tyrimo tikslas objektas, tiriamųjų gyvūnų bei kitų objektų kontingentas, tyrimo atlikimo vieta, laikas, tyrimo metodai, tyrimo organizavimas ir kt.

2.1. Tyrimo objektas ir tyrimų atlikimo vieta

Tyrimas yra skirtas ištirti geležies glicinatų įtaką vištų dedeklių produktyvumui, virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei.

Tyrimo objektas – geležies glicinatų įtaka vištų dedeklių produktyvumui, virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei.

Tiriamasis darbas buvo atliktas 2011 – 2012 metų laikotarpiu LSMU VA paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje. Lesinimo testas atliktas LSMU VA paukštid÷je. Chemin÷s analiz÷s buvo atliekamos LSMU VA Gyvulininkyst÷s institute. Kiaušinių juslin÷s savyb÷s nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijoje.

2.2. Tyrimų metodikos

Šioje dalyje aptarsime lesinimo testo ypatumus, pristatysime lesinimo bandymo metu tirtus parametrus, kiaušinių kokybinių tyrimų metodikas, kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų metodikas, fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikas ir kt.

Lesinimo testas. Lesinimo testas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 28 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų derinio 24 vnt. d÷sliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje po 12 vištų. Į I grup÷s standartinius kombinuotuosius lesalus - 72 mg geležies glicinato ir į II grup÷s lesalus buvo įterpta 144 mg geležies glicinato.

Geležies glicinatas yra cheminis junginys. Jis yra naudojamas geležies trūkumui organizme sumažinimui bei pramoniniams tikslams. Geležies glicinatas yra birūs, šviesios spalvos milteliai, gerai tirpstantys vandenyje.

Lesinimo bandymo metu vištos laikytos individualiuose narveliuose su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai lesinti kombinuotaisiais lesalais po 125g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grup÷se buvo vienodos ir atitiko Lohmann Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).

(16)

4 lentel÷. Bandymo schema

Grup÷ Rodiklis

I (kontrolin÷ grup÷) II (tiriamoji grup÷) Standartinis kombinuotasis lesalas + 72 mg geležies glicinato + - Standartinis kombinuotasis lesalas + 144 mg geležies glicinato - +

5 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų sud÷tis, %

Lesalų kokybiniai rodikliai Sud÷tis

Apykaitos energija, MJ/kg 11,40 Baltymingumas 17,00 Žali riebalai 3,12 Žalia ląsteliena 3,28 Žali pelenai 12,16 Kalcis* 3,45 Fosforas (bendr.) * 0,67 Fosforas (įsisav.) 0,42 Natris* 0,13 Magnis 0,12 Kalis 0,72 Chloras 0,17 NaCl 0,22 Lizinas* 0,71 Metioninas* 0,39 Metioninas+cistinas* 0,70

(17)

Lesalų kokybiniai rodikliai Sud÷tis

Triptofanas 0,22

Treoninas 0,55

* Analizuotos vert÷s

Premikso sud÷tis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc., metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit. D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 µg/ kg, nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15,00 mg/kg, folin÷ rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 µg/kg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, Fe – 70,00 mg/kg, Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00 mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg, Co – 0,10 mg/kg.

Lesinimo bandymo metu tirti parametrai: • nustatomas individualus vištų kūno svoris;

• sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s pagaminti; • vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

• apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei d÷jimo intensyvumas; • stebima vištų fiziologin÷ būkl÷, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“.

Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų metodikos

Kiaušinių juslin÷s savyb÷s nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijoje.

Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grup÷ analizuoja iš anksto atrinktus produktus (m÷ginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslin÷ms savyb÷ms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skal÷s tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas pažymimas atskiroje skal÷je. Iš šių duomenų, taikant matematin÷s statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savyb÷s intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti

(18)

produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslin÷s kokyb÷s ir atskirų savybių ir pan.

Teste dalyvavo 6 vertintojų grup÷. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslin÷s analiz÷s laboratorijos kabinose.

M÷ginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Kiaušiniai buvo sud÷ti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai virti 10 min. Išvirtas kiaušinis 10 min. laikytas šaltame vandenyje, tada nuluptas lukštas. Baltymas perpjautas pusiau ir išimtas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalintas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.

Į plastikinius indelius d÷ta viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais dangteliais.

Neutralizavimo medžiagos

Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietin÷ duona.

M÷ginių pateikimo vertintojams tvarka ir vertinimas

Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas pilnai subalansuotas randomizuotas m÷ginių pateikimo planas, m÷ginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 3 m÷giniai, po to vertintojų grup÷ dar÷ 10 min. pertrauką ir po jos m÷giniai buvo vertinami toliau.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas vertintas 7 žingsnių graduotoje skaitmenin÷je skal÷je: 1 – savyb÷ nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 – pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.

M÷ginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui

M÷ginio paruošimui taikyta modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo m÷giniai supilami į plastikinius cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įd÷jus į specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta min÷tuose straipsniuose aprašyta metodika. M÷ginių tekstūros savyb÷s vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). M÷giniai spausti iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam m÷giniui nustatyta vidutin÷ tekstūros parametro reikšm÷ (vidutin÷ reikšm÷ iš 3).

(19)

Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos

Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA);

Kiaušinių riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010, m÷ginius ruošiant pagal Folch et al. (1957) metodiką. Apskaičiuoti aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai. Chemin÷s analiz÷s buvo atliekamos LSMU VA Gyvulininkyst÷s institute.;

Kiaušinių trynių lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) po 28 dienų ir po 0 dienų, pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;

Bandymo pabaigoje d÷sliosios vištos buvo paskerstos pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al., 1997).

Kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: geležies koncentracija, feritino kiekis (geležies atsargų), hemoglobino kiekis, morfologin÷ kraujo sud÷tis (bendras kraujo tyrimas) kepenų fermentai: AST, ALT, gama-GT, šarmin÷ fosfataz÷, bilirubinas), pagal Tietz metodiką (1995).

Aklosios žarnos turinio trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių (TGRR) kiekis.

Statistinis rezultatų įvertinimas. Statistin÷ duomenų analiz÷ buvo atlikta „STATISTICA“ versija 6,0 statistiniu paketu. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s bus laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Moksliniai tyrimai atlikti prisitaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo, bei veterinarinių reikalavimų.

(20)

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Šioje dalyje aprašoma lesinimo bandymo rezultatai (geležies glicinatų įtaka vištų dedeklių svoriams, geležies glicinatų įtaka bendram lesalų sunaudojimui, geležies glicinatų įtaka vidutiniam kiaušinio svoriui ir kt.), kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai, kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių įvertinimas ir kt.

Lesinimo bandymo rezultatai

Pagal lesinimo bandymo rezultatus su vištomis dedekl÷mis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikti 6 -11 lentel÷se.

6 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka vištų dedeklių svoriams

Vištų amžius savait÷mis I (kontrolin÷ grup÷) II (tiriamoji grup÷)

Bandymo pradžia 1745,58±35,23 1792,38±59,64

28-30 1792,90±30,36 1850,48±35,11

30-32 1825,60±31,53 1887,18±35,97

32-34 1859,00±32,48 1923,43±36,46

34-36 1908,10±32,82 1978,71±35,57

Duomenys apie vištų svorį yra pateikti 6 lentel÷je. Pirmuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 amžiaus savaitę vištų dedeklių svoris padid÷jo 6 proc. (p>0,05), lygianant duomenis su kontroline grupe. 30-32 amžiaus savaitę vištų dedeklių svoris tiriamojoje grup÷je padid÷jo 3 proc. (p>0,05), o 32-34 amžiaus savaitę – 4 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant vištų dedelių svorio duomenis paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 amžiaus savaitę, tiriamojoje grup÷je šis rodiklis padid÷jo 4 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

7 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka bendram lesalų sunaudojimui, g

28-30 1659±18,6 100 1709±17,51 103 30-32 1703±21,90 100 1713±18,46 101 32-34 1627±43,70 100 1666±16,50 102 34-36 1580±42,20 100 1697±22,40 107

(21)

Analizuojant duomenis apie bendrą lesalų sunaudojimą, viso bandymo metu šis rodiklis tiriamojoje grup÷je buvo didesnis, atitinkamai nuo 1 iki 7 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

8 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka vidutiniam kiaušinio svoriui, g

28-30 65,9±2,34 100 70,3±0,89 107 30-32 64,1±2,19 100 66,5±0,64 104 32-34 68,7±3,21 100 65,6±0,80 96 34-36 68,7±3,34 100 66,5±0,64 97

Pirmuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 amžiaus savaitę vištų dedeklių kiaušinių svoris tiriamojoje grup÷je padid÷jo 7 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. 30-32 amžiaus savaitę vidutinis kiaušinio svoris tiriamojoje grup÷je padid÷jo 4 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant duomenis apie vidutinio kiaušinio svorį 32-34 amžiaus savaitę, šis rodiklis sumaž÷jo 4 proc. (p>0,05), o paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 amžiaus savaitę -3 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

9 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka kiaušinių d÷jimo intensyvumui, proc.

28-30 91±1,60 89±2,10

30-32 92±2,70 98±1,30*

32-34 92±3,90 94±3,00

34-36 87±3,00 93±1,40

*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Pirmuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 amžiaus savaitę, vištų dedeklių kiaušinių d÷jimo intensyvumas sumaž÷jo 2 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Antruoju bandymo periodu (30-32 amžiaus savaitę) šis rodiklis padid÷jo 6 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. (30-32-34 amžiaus

(22)

savaitę, kiaušinių d÷jimo intensyvumas padid÷jo 2 proc. (p>0,05), o 34-36 amžiaus savaitę – 6 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

10 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka vištų d÷slumui, vnt. (Sud÷tų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.)

28-30 13±0,23 100 12±0,30 97 30-32 13±0,38 100 14±0,19 108 32-34 13±0,54 100 13±0,42 98 34-36 12±0,42 100 13±0,20 105 28-36 13±0,39 100 13±0,28 102

Analizuojant duomenis apie vištų dedeklių d÷slumą (sud÷tų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.), pirmuoju bandymo periodu (28-30 amžiaus savaitę), sumaž÷jo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. 30-32 amžiaus savaitę, vištų dedeklių d÷slumas padid÷jo 8 proc. (p>0,05), o 32-34 amžiaus savaitę – sumaž÷jo 2 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 amžiaus savaitę padid÷jo 5 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą, t.y. 28-36 amžiaus savaitę kiaušinių d÷slumas tiriamojoje grup÷je padid÷jo 2 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

11 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka lesalų sąnaudoms 1 kg kiaušinių mas÷s gauti, kg Vištų amžius savait÷mis I (kontrolin÷ grup÷) II (tiriamoji grup÷)

28-30 2,10±0,09 100 1,96±0,04 93 30-32 2,08±0,08 100 1,90±0,04* 91 32-34 1,96±0,08 100 1,97±0,08 101

(23)

34-36 2,05±0,08 100 1,96±0,04 96 28-36 2,05±0,08 100 1,95±0,05 95

Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti, pirmuoju bandymo periodu (28-30 amžiaus savaitę), tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 7 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. 30-32 amžiaus savaitę šis rodiklis sumaž÷jo net 9 proc. (p<0,05), o 32-34 amžiaus savaitę padid÷jo 1 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Paskutiniuoju bandymo periodu (34-36 amžiaus savaitę) lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti sumaž÷jo 4 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą, t.y. 28-36 vištų amžiaus savaitę, lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s pagaminti, tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 5 p 0roc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai

12 lentel÷. 30 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis I (kontrolin÷ grup÷) II (tiriamoji grup÷)

Kiaušinio svoris, g 64,75±1,94 66,54±1,18

Lukšto stiprumas, kg/m2 3,581±0,39 3,958±0,25*

Baltymo aukštis, mm 6,73±0,83 7,76±0,36*

Hafo vienetas 76,29±7,45 85,81±2,17*

Trynio spalvos intensyvumas, balais 2,60±0,23 2,50±0,20

Lukšto svoris, g 5,6967±0,24 5,9442±0,17 Smailiajame gale 0,33±0,02 0,36±0,01 Viduryje 0,33±0,02 0,36±0,01 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,33±0,02 0,35±0,01

* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Duomenys apie kiaušinių kokybinius rodiklius 30 amžiaus savaitę yra pateikti 9 lentel÷je. Kiaušinio svoris tiriamojoje grup÷je padid÷jo 3 proc. (p>0,05), lukšto stiprumas 11 proc. (p<0,05),

(24)

baltymo aukštis 15 proc. (p<0,05), Hafo vienetas 12 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Trynio spalvos intensyvumas sumaž÷jo 4 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto svorį, tiriamojoje grup÷je jis padid÷jo 4 proc. (p>0,05), lukšto storis įvairiose kiaušinio dalyse padid÷jo 9 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

Lukšto stiprumas, kg/m2 3,637±0,39 3,445±0,17

Hafo vienetas 83,69±7,50 70,79±8,20*

Analizuojant duomenis apie kiaušinių kokybinius rodiklius 32 amžiaus savaičių vištų dedeklių tiriamojoje grup÷je kiaušinio svoris sumaž÷jo3 proc. (p>0,05), lukšto stiprumas 5 proc. (p>0,05), baltymo aukštis 21 proc. (p<0,05), Hafo vienetas – 16 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Trynio spalvos intensyvumas padid÷jo 7 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio lukšto svoris tiriamojoje grup÷je taip pat sumaž÷jo 1 proc. (p>0,05). Kiaušinio lukšto storis įvairiose kiaušinio dalyse sumaž÷jo nuo 3 iki 10 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

Lukšto stiprumas, kg/m2 4,133±0,24 3,714±0,20*

Hafo vienetas 77,64±5,79 84,13±3,95

Trynio spalvos intensyvumas, balais 2,60±0,17 2,20±0,21*

(25)

Smailiajame gale 0,38±0,01 0,36±0,01

Viduryje 0,37±0,01 0,36±0,01

Lukšto storis, mm

Bukajame gale 0,37±0,01 0,35±0,01

Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorį 34 savaičių amžiaus šis rodiklis nekito, kiaušinio lukšto stiprumas sumaž÷jo 10 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Baltymo aukštis tiriamojoje grup÷je padid÷jo 13 proc. (p<0,05), Hafo vienetas – 8 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Trynio spalvos intensyvumas ir lukšto svoris sumaž÷jo, atitinkamai 15 proc. (p<0,05) ir 2 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Lukšto storis įvairiose kiaušinio dalyse sumaž÷jo atitinkamai nuo 3 proc. (p>0,05) iki 5 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Hafo vienetas 78,15±2,12 67,60±6,08

Trynio spalvos intensyvumas, balais 2,09±0,17 2,42±0,24*

Lukšto svoris, g 6,2885±0,16 5,9602±0,16* Smailiajame gale 0,36±0,01 0,33±0,01 Viduryje 0,35±0,01 0,33±0,01 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,32±0,01 0,32±0,01

Paskutiniuoju bandymo periodu (36 amžiaus savaitę), kiaušinio svoris tiriamojoje grup÷je padid÷jo 5 proc. (p>0,05), lukšto stiprumas sumaž÷jo 7 proc. (p>0,05), baltymo aukštis – 13 proc. (p<0,05), Hafo vienetas – 13 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas padid÷jo 16 proc. (p<0,05), lukšto svoris sumaž÷jo 11 proc. (p<0,05), lukšto storis įvairiose kiaušinio dalyse sumaž÷jo nuo 6 proc. (p>0,05) iki 8 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

(26)

16 lentel÷. Vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį

Baltymo aukštis, mm 6,95±0,67 6,80±0,62

Hafo vienetas 78,94±5,72 77,08±5,10

Analizuojant duomenis per visą bandymo periodą, kiaušinio svoris tiriamojoje grup÷je padid÷jo 1 proc. (p>0,05), lukšto stiprumas sumaž÷jo 3 proc. (p>0,05), kiaušinio baltymo aukštis sumaž÷jo 2 proc. (p>0,05), Hafo vienetas sumaž÷jo taip pat 2 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas nekito. Lukšto svoris tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 1 proc. (p>0,05). Lukšto storis įvairiose kiaušinio dalyse kito nuo 3 proc. (p>0,05) iki 4 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

17 lentel÷. Geležies glicinato įtaka vištų dedeklių kiaušinio trynio cholesterolio kiekiui, mg/g

Cholesterolis 11,13±0,39 11,32±0,81

Duomenys apie cholesterolio kiekį kiaušinio trynyje pateikti 14 lentel÷je. Statistiškai patikimų rezultatų nenustatyta, tiriamojoje grup÷je cholesterolio kiekis buvo 2 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe.

18 lentel÷. Geležies glicinato įtaka vištų dedeklių kiaušinių trynio MDA koncentracijai (µµµµmol/kg)

Švieži kiaušiniai 0,156±0,036 0,128±0,018

Kiaušiniai po 28 dienų sand÷liavimo

(27)

Duomenys apie geležies glicinatų įtaką kiaušinio trynio MDA koncentracijai yra pateikti 15 lentel÷je . Statistiškai patikimų rezultatų nenustatyta. Šviežiuose kiaušiniuose tiriamojoje grup÷je MDA kiekis buvo 17 proc. (p>0,05) mažesnis, o kiaušinių kurie buvo sand÷liuoti 28 dienas, MDA kiekis padid÷jo 3 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

19 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka vištų kiaušinių cheminei sud÷čiai

Sausosios medžiagos, proc. 52,15±0,93 50,79±0,37

Baltymai, proc. 17,28±0,22 16,49±0,42

Riebalai, proc. 31,52±1,35 30,53±0,46

Pelenai, proc. 1,81±0,08 1,50±0,11

Analizuojant duomenis apie sausųjų medžiagų kiekį kiaušinio trynyje yra pateikti 16 lentel÷je, tiriamojoje grup÷je šis rodiklis sumaž÷jo 1,36 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Baltymų kiekis tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 0,79 proc. (p>0,05), riebalų – 0,99 proc. o pelenų – 0,31 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

20 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka vištų kiaušinių trynio riebalų rūgščių kiekiui proc. nuo viso riebalų rūgščių kiekio

Riebalų rūgštis I (kontrolin÷ grup÷) II (tiriamoji grup÷)

Miristino 0,26±0,02 0,27±0,03 Miristoleino 0,13±0,01 0,12±0,01 Pentadekano 0,07±0,01 0,05±0,01 Palmitino 24,10±0,96 23,28±0,52 trans-palmitoleino 0,04±0,01 0,04±0,01 Heksadekaeno 0,63±0,09 0,72±0,08 Palmitoleino 2,68±0,60 2,36±0,10 Margarino 0,19±0,03 0,20±0,01 Heptadekaeno 0,12±0,01 0,13±0,01 Stearino 7,07±0,39 7,76±0,52 Elaido 0,10±0,01 0,10±0,01 Oleino 36,47±0,53 36,87±1,78 Vakeno 3,05±0,83 3,16±0,39 Linolo 20,76±1,76 20,19±1,11

(28)

Riebalų rūgštis I (kontrolin÷ grup÷) II (tiriamoji grup÷)

γ-linoleno 0,10±0,03 0,08±0,02 α-linoleno 0,57±0,05 0,99±0,35 Eikozoeno 0,21±0,02 0,20±0,02 Eikozodieno 0,19±0,02 0,17±0,02 Arachidono 1,79±0,12 1,68±0,15 Dokozotetraeno 0,15±0,02 0,14±0,04 Dokozopentaeno 0,09±0,03 0,14±0,07 Dokozoheksaeno 0,56±0,08 0,79±0,21

Duomenys apie miristino riebalų rūgščių kiekį vištų kiaušinio trynyje, tiriamojoje grup÷je kito nežymiai, lyginant su kontroline grupe. Palmitino riebalų rūgšties kiekis tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 0,82 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Heksadekaeno riebalų rūgšties kiekis tiriamojoje grup÷je padid÷jo 0,09 proc. (p>0,05), stearino riebalų rūgščių kiekis tiriamojoje grup÷je padid÷jo 0,69 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Oleino, vakeno ir α-linoleno riebalų rūgščių kiekis padid÷jo atitinkamai 0,40 proc., 0,11 proc. ir 0,42 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Tačiau arachidono ir linolo riebalų rūgščių kiekiai sumaž÷jo atitinkamai 0,11 proc. ir 0,57 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant duomenis apie likusių riebalų rūgščių kiekį kiaušinio trynyje, esminių skirtumų buvo nenustatyta, duomenis tarp kontrolin÷s ir tiriamųjų grupių kito nežymiai.

21 lentel÷. Geležies glicinatų įtaka vištų dedeklių kraujo rodikliams

Geležis 82,31±5,75 74,72±11,37 Feritinas 0,50±0,01 0,50±0,01 GGT 25,00±7,00 17,67±1,82* GOT 151,39±16,73 154,36±14,87 GPT 1,80±0,70 1,20±0,62 Šarmin÷ fosfotaz÷ 674,85±777,04 1032,10±111,84* Bendras bilirubinas 1,70±0,01 1,70±0,01 Tiesioginis bilirubinas 0,81±0,01 0,81±0,01

(29)

Analizuojant duomenis apie geležies koncentraciją vištų dedeklių rodikliams, tiriamojoje grup÷je ji sumaž÷jo 9 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Feritino, bendro ir tiesioginio bilirubino koncentracijai kraujyje geležies glicinatas įtakos netur÷jo. γ Gliutamiltransferaz÷s (GGT) kiekis kraujyje tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 29 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Aspartataminotransferaz÷s (GOT) kiekis vištų dedeklių kraujyje padid÷jo 2 proc. (p>0,05), o alaninaminotransferaz÷s kiekis sumaž÷jo, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant duomenis apie šarmin÷s fosfatz÷s kiekį vištų dedeklių kraujyje šis rodiklis tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 38 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

22 lentel÷. Geležies glicinato įtaka vištų dedeklių aklosios žarnos turinio trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (TGRR) kiekiui (µmol/g)

Acto rūgštis 87,57±15,58 102,98±18,77

Propiono rūgštis 11,57±4,83 12,59±0,50

Sviesto rūgštis 28,06±7,94 33,65±9,05

Duomenys apie geležies glicinato įtaka vištų dedeklių aklosios žarnos turinio trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (TGRR) kiekiui yra pateikti 19 lentel÷je. Acto rūgšties kiekis tiriamojoje grup÷je padid÷jo 18 proc. (p>0,05), propiono rūgšties kiekis 9 proc. (p>0,05) ir sviesto rūgšties kiekis – 20 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių įvertinimas

23 lentel÷. Priedų lesaluose įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savyb÷ms, nustatytoms instrumentiniu metodu

Savyb÷ I (kontrolin÷ grup÷) II (tiriamoji grup÷)

BALTYMO Kietumas 8,49 ab 10,70 b Rišlumas 0,45 a 0,47 a Tamprumas 7,47 a 7,30 a Stangrumas 28,42 a 37,16 ab TRYNIO Kietumas 16,43 a 22,38 b Rišlumas 0,44 a 0,51 a Tamprumas 5,59 a 6,87 a

(30)

TRYNIO

Stangrumas 42,90 a 78,48 b

a, b – vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Instrumentiniai šviežių kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parod÷ (20 lentel÷), kiaušinių baltymo tekstūra mažai priklaus÷ nuo naudojamo geležies preparato kiekio, o daugiau priklaus÷ nuo to kokia yra naudojamo priedo kokybin÷ sud÷tis. pvz. kai lesaluose buvo 144 mg geležies organin÷je būkl÷je, baltymas buvo kietesnis ir labiau stangrus nei naudojant 72 mg organinį geležies preparatą. Baltymo rišlumas ir tamprumas nepriklaus÷ nuo to kokios kilm÷s geležies preparatas naudotas.

Naudojant 144 mg Fe glicinato, trynys buvo kiečiausias ir labiausiai stangrus, tuo tarpu kitų grupių trynio tekstūros savyb÷s buvo gana artimos (p>0,05) (20 lentel÷).

24 lentel÷. Priedų lesaluose įtaka 30 parų laikytų kiaušinių tekstūros savyb÷ms, nustatytoms instrumentiniu metodu

BALTYMO Kietumas 10,39 a 9,45 a Rišlumas 0,58 b 0,41 a Tamprumas 7,86 a 7,19 a Stangrumas 47,63 b 37,69 a TRYNIO Kietumas 17,47 a 19,50 a Rišlumas 0,41 a 0,50 a Tamprumas 5,51 a 6,76 a Stangrumas 43,47 a 66,27 a

Trynio tekstūros savyb÷ms (21 lentel÷) skirtingos sud÷ties ir kiekio priedų įtaka nenustatyta. Juslin÷s šviežių kiaušinių baltymo ir trynio savyb÷s buvo labai artimos, nenustatyta, kad naudoti

(31)

priedai būtų pakeitę kvapą, skonį , tekstūrą ar spalvą. Mūsų gauti duomenys prieštarauja vyraujančiai nuomonei (Chen , 2008), kad naudojami geležies preparatai gali tur÷ti įtaką kiaušinio trynio spalvai. Kiti tyrimai (Paik, 2009) parod÷, kad geležies priedas pašaruose tur÷jo reikšmingą įtaką kiaušinio lukšto spalvai, tačiau trynio spalvai įtakos nepadar÷ nei geležies metionino chelatas, nei geležies –sojos proteinatas.

25 lentel÷. Priedo lesaluose įtaka šviežių kiaušinių juslin÷ms savyb÷ms ir priimtinumui

BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,82 a 7,55 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,36 a 1,55 a

Spalvos vienodumas 7,73 a 7,55 a

Kietumas 4,27 a 4,00 a

Bendras skonio intensyvumas 6,82 a 6,73 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,18 a 1,18 a

Priimtinumas 6,36 a 6,18 a

TRYNIO Trynio bendras kvapo

intensyvumas 6,73 a 6,82 a

Trynio pašalinio kvapo

Trynio spalvos intensyvumas 2,45 a 2,82 a

Trynio kietumas 4,09 a 5,00 a

Trynio kruop÷tumas 2,45 a 2,45 a

Bendras trynio skonio

Trynio pašalinio skonio

Trynio liekamojo skonio

Trynio priimtinumas 7,18 a 7,45 a

(32)

30 parų laikytų kiaušinių juslin÷s savyb÷s nesiskyr÷ (p>0,05). Tai gi, laikymo metu neatsirado pašalinis nebūdingas virtam kiaušiniui skonis ar kvapas, tod÷l galima teigti, kad geležies preparatų kiekis ir sud÷tis netur÷jo neigiamos įtakos juslin÷ms savyb÷ms.

26 lentel÷. Priedo lesaluose įtaka 30 parų išlaikytų kiaušinių juslin÷ms savyb÷ms ir priimtinumui

BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,25 a 7,08 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,50 a 1,67 a

Spalvos vienodumas 7,67 a 7,08 a

Kietumas 5,25 a 5,75 a

Bendras skonio intensyvumas 6,92 a 7,00 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,42 a 1,50 a

Priimtinumas 7,33 a 7,67 a

TRYNIO Trynio bendras kvapo

Trynio pašalinio kvapo

Trynio spalvos intensyvumas 3,33 a 3,33 a

Trynio kietumas 4,33 a 4,33 a

Trynio kruop÷tumas 3,50 a 3,50 a

Bendras trynio skonio

Trynio pašalinio skonio

Trynio liekamojo skonio

Trynio priimtinumas 6,92 a 6,92 a

(33)

Naudoti geležies preparatas netur÷jo neigiamos įtakos virtų kiaušinių skoniui ar kvapui, nesuteik÷ pašalinio prieskonio ar kvapo laikymo metu. Nustatyti instrumentiniu metodu tekstūros skirtumai buvo per maži, kad vertinant jusliškai jaustųsi reikšmingas skirtumas.

(34)

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS

Šioje dalyje detaliai paaiškinama gauti tyrimo rezultatai, jų sąsaja su jau esamomis žiniomis, aptariami pasteb÷ti d÷sningumai ir daromos prielaidos pasitelkiant kitų autorių duomenimis.

D. Revell et. al., (2009) tyrime tyr÷ geležies koncentraciją kiaušinio trynyje. Geležies koncentracija kiaušinio trynyje ir visas geležies kiekis kiaušinių tryniuose nebuvo pastebimai paveikti jokiomis poveikio priemon÷mis 1-3 tyrimuoseGeležies koncentracija kiaušinių tryniuose buvo labai siaurame intervale visuose tyrimuose (intervalai 68-70, 66-71 ir 62-69 µg/g, atitinkamai 1, 2 ir 3 eksperimentuose). Visas geležies kiekis kiaušinių tryniuose buvo panašiai siaurame intervale 1 tyrime (1,11-1,14 mg), tačiau intervalas buvo didesnis, maždaug 17% 2 bei 3 tyrimuose (1,08-1,25 ir 1,06-1,25 mg, atitinkamai) (Revell et. al., 2009 . http://www.tandfonline.com/loi/cbps20. prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 3 d.).

Tuo tarpu remiantis mūsų tyrimo rezultatais geležies glicinatų įtaka kiaušinio trynio MDA koncentracijai statistiškai patikimų rezultatų nenustatyta.

P. Shinde et al. (2011) tyrimo rezultatai atskleid÷, jog organiniai ir neorganiniai geležies šaltiniai turi įtakos paukščių produktyvumui, jų augimui, maistingųjų medžiagų išlaikymui, hematologiniams rodikliams.

Augimas. Nebuvo pasteb÷ta jokių skirtumų augime tarp kontroliuojamo ir geležimi praturtinto lesinimo per pirmą lesinimą. Tačiau, paskutinio lesinimo etape ir pasibaigus visam tyrimo periodui, paukščiai, lesinti geležimi praturtintu lesalu pasiek÷ didesnę (P<0,05) kūno masę ir lyginant su kontroline grupe (Shinde, et al., 2011).

Paukščiai, lesinami geležimi praturtintu lesalu išsaugojo didesnį sausųjų medžiagų ir baltymų kiekį (P<0,05), ir geležies šalinimą(P<0,001) išskyrose, kai buvo nuo 20 - 21 d. ir 34 iki 35d. nei paukščiai lesinti reguliuojamoje grup÷je Be to, paukščiai lesinti organine geležimi praturtintu lesalu sumažino (P<0.001) išskyrų geležies šalinimą, lyginant su paukščiais, kurie buvo lesinti neorganin÷s kilm÷s geležieslesalu (Shinde, et al., 2011).

Pasak Tako ir kt., (2010) viščiukai yra jautrūs geležies koncentracijai lesale, o geležies trūkumas paveikia paukščiuko vystymąsi (Shinde, et al., 2011).

Galima daryti prieladą, jog svarbu papildyti geležimi komercinių broilerių lesalą; be to, organiniai ir neorganiniai šaltiniai, kai geležimi lesalas papildomas 80 mg/kg yra vienodai efektyvūs ir reikšmingi augimo, hematologinius rodiklių gerinimo, maistingųjų medžiagų išlaikymo veiksniai.

(35)

N. Ramadan et al., (2010) siek÷ išsiaiškinti geležies, įtaką vario, cinko įtaką kiaušinių geležies koncentracijai, bei vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei (Ramadan et al., 2010 http://www.pjbs.org/ijps/fin1765.pdf. prieiga per internetą 2012 m. kovo 3d.). Gauti tyrimo rezultatai atskleid÷, jog Mandarah (Egipto veisl÷) vištų dedeklių skirtuose lesaluose, papildytų su 200 mg geležies/kg lesalu kombinacijoje su 20 mg Variu +, 45 mg Cinko/kg lesalas dav÷ geriausią geležies koncentraciją kiaušinyje t.y. kiaušinio geležies koncentraciją, 3,85 mg/100 g kiaušinių be jokio neigiamo poveikio jų d÷slumui. Taip pat geležies papildymas įrod÷, jog teigiamai įtakoja mitybos konversiją, kiaušinių masę ir ekonominį efektyvumą (Ramadan et al., 2010 http://www.pjbs.org/ijps/fin1765.pdf. prieiga per internetą 2012 m. kovo 3 d.).

Siekiant išsiaiškinti geležies įtaką viščiukų amžiui E. Fajmonovos et al., (2004) atlikto tyrimo rezultatai atskleid÷, jog kasdienis 0,18% sumaž÷jimas l÷tai augančių hibridų ir 0,17% m÷sinio tipo viščiukuose buvo labai reikšmingas (p<0,01). Priklausymas nuo amžiaus buvo geriau (p<0,01) išreikštas išgaubta parabole. Panašiai kaip ir C. Mohanna, Y. Nys (1998) atliktame eksperimente, kurių gauti rezultatai parod÷, jog staigus geležies išlaikymo rodiklių sumaž÷jimas laipsniškai let÷jo, o mažiausios vert÷s buvo užregistruotos 64 ir 68 dienomis dedeklių ir m÷sinių viščiukų tipuose, atitinkamai; nuo to laiko, buvo pasteb÷tas tiktai nežymus matuojamų verčių padid÷jimas. Geležies kiekis kūno audiniuose buvo daug didesnis nei kad vert÷s publikuotos (Fajmonova et al., 2004).

Remiantis pasteb÷jimais aprašytais J. Cao (1996) priežastis gal÷tų būti ta, kad geležies kiekis maiste buvo didesnis, nei kad tyrimuose, kuriuos apraš÷ aukščiau min÷ti autoriai. Eigoje geležies kiekio priklausymas svorio augime buvo išreikštas antro lygio parabole, kai minimalios vert÷s buvo 38 ir 28 dienomis l÷to ir greito augimo tipo viščiukuose, atitinkamai. Pas broilerių viščiukus kūno geležies koncentracijos priklausymas nuo amžiaus buvo panašus geležies išlaikymo priklausomybei per igyto svorio vienetą, panaudotą E. Fajmonova et al., (2004) tyrime.

Pasak J. Underwood ir N. Suttle (1999) kadangi geležies augimo reikalavimas yra daugiausia del hemoglobino, o raudonujų kūnelių mas÷s padid÷jimas sudaro vis mažesnį gyvojo svorio dalį kai gyvūnai auga, geležies koncentracijos maiste poreikis sumaž÷s su amžiumi (Fajmonova et al., 2004).

Vadinasi, galima daryti prielaidą, geležies suvartojimas maž÷ja, jeigu šio mikroelemento lygis lesale išlieka nepakitęs.