LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Jolita Klementavičiūtė
HELIANTHUS TUBEROSUS L.
STIEBAGUMBI
Ų MILTŲ,
MACLEAYA CORDATA
VEIKLIŲJŲ
MEDŽIAGŲ IR SKIRTINGŲ RIEBALŲ
RŪGŠČIŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ
IR VIŠTŲ DEDEKLIŲ PRODUKTYVUMUI
BEI PRODUKCIJOS KOKYBEI
Daktaro disertacijaŽemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai (A 003)
Disertacija rengta 2014–2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute.
Moksliniai vadovai:
2014–2015 prof. dr. Almantas Šimkus (Lietuvos sveikatos mokslų uni-versitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003);
2015–2018 prof. habil. dr. Romas Gružauskas (Lietuvos sveikatos moks-lų universitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003);
2018–2019 prof. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003).
Disertacija ginama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos
akademijos Gyvūnų mokslų krypties taryboje:
Pirmininkė
prof. dr. Vida Juozaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003).
Nariai:
doc. dr. Violeta Baliukonienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003);
dr. Violeta Razmaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003);
doc. dr. Vilma Kaškonienė (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);
doc. dr. Vadims Bartkevics (Latvijos universitetas, gamtos mokslai, che-mija – N 003).
Disertacija ginama viešajame Gyvūnų mokslų krypties tarybos posėdyje 2019 m. rugpjūčio 28 d. 13 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ve-terinarijos akademijos Dr. S. Jankausko auditorijoje.
Disertacijos gynimo vietos adresas: Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas, Lie-tuva.
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY
Jolita Klementavičiūtė
IMPACT OF HELIANTHUS TUBEROSUS L.
TUBER POWDER,
MACLEAYA CORDATA
ACTIVE AGENTS
AND DIFFERENT FATTY ACIDS
ON EFFICIENCY AND PRODUCTION
QUALITY OF BROILER CHICKENS
AND LAYING HENS
Doctoral Dissertation Agricultural Sciences, Animal Sciences (A 003)
Dissertation has been prepared at the Institute of Animal Rearing Technolo-gies of Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences during the period of 2014–2019.
Scientific Supervisors:
2014–2015 Prof. Dr. Almantas Šimkus (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Animal Sciences – A 003);
2015–2018 Prof. Habil. Dr. Romas Gružauskas (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Animal Sciences – A 003);
2018–2019 Prof. Dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Animal Sciences – A 003).
Dissertation is defended at the Animal Sciences Research Council of the
Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences: Chairperson
Prof. Dr. Vida Juozaitienė (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Animal Sciences – A 003).
Members:
Assoc. Prof. Dr. Violeta Baliukonienė (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Animal Sciences – A 003);
Dr. Violeta Razmaitė (Lithuanian University of Health Sciences, Agri-cultural Sciences, Animal Sciences – A 003);
Assoc. Prof. Dr. Vilma Kaškonienė (Vytautas Magnus University, Natural Sciences, Chemistry – N 003);
Assoc. Prof. Dr. Vadims Bartkevics (University of Latvia, Natural Scien-ces, Chemistry – N 003).
Dissertation will be defended at the open session of the Animal Sciences Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences on the 28th of August, 2019 at 1:00 p.m. in Dr. S. Jankauskas Auditorium of the Veterinary Academy.
5
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Fitobiotikai, jų panaudojimas paukščių lesinimui bei veikimo mechanizmas ... 12
1.1.1.Prebiotikų veikimo mechanizmas ir jų poveikis produktyvumui ... 13
1.1.2.Topinambų stiebagumbių miltai, jų poveikis produktyvumui ir sveikatingumui ... 14
1.1.3.Fitobiotinis preparatas iš augalo Macleaya cordata, jo poveikis produktyvumui ir sveikatingumui ... 16
1.2. Riebalų rūgščių įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo procesams bei produkcijos kokybei ... 17
1.2.1. Riebalų rūgščių metabolizmas virškinamajame aparate ... 19
1.3.Emulsiklių panaudojimas paukščių racionuose su padidintu riebalų kiekiu ... 20
1.3.1. Emulsikliai ir jų įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo procesams bei produkcijos kokybei ... 21
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 23
2.1. Tyrimų vieta, laikas ir principinė darbo schema ... 23
2.2. Lesinimo bandymai su vištomis dedeklėmis ir viščiukais broileriais ... 24
2.2.1. Lesinimo bandymuose naudotų preparatų charakteristikos ... 24
2.2.2. Lesinimo bandymų su vištomis dedeklėmis ir viščiukais broileriais schemos ... 25
2.2.3. Lesalų gamyba, jų sudėties tyrimai ... 27
2.2.4. Zootecniniai tyrimų metodai ... 27
2.2.5. Fiziologinių tyrimų metodikos ... 28
2.3. Viščiukų broilerių ir vištų dedeklių produkcijos kokybės tyrimai ... 29
2.3.1. Kiaušinių kokybinių rodiklių tyrimų metodikos ... 30
2.3.2. Kiaušinių juslinių savybių tyrimai ... 31
2.3.3. Viščiukų broilerių mėsos kokybinių rodiklių tyrimų metodikos ... 31
2.4. Viščiukų broilerių ir vištų dedeklių produkcijos riebalų rūgščių sudėties tyrimai, naudojant skirtingos riebalų rūgščių sudėties racionus ... 33
2.4.1. Riebalų rūgščių nustatymo metodikos ... 33
6
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 35 3.1. Riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių miltų įtaka vištų dedeklių produktyvumui, sveikatingumui ir fiziologiniams virškinimo procesams bei vištų dedeklių kiaušinių juslinėms
savybėms ... 35 3.1.1. Riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių
miltų įtaka vištų dedeklių produktyvumui ... 35 3.1.2. Riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių
miltų įtaka vištų dedeklių sveikatingumui ir fiziologiniams
virškinimo procesams ... 38 3.1.3. Riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių
miltų įtaka vištų dedeklių kiaušinių kokybiniams rodikliams,
juslinėms savybėms ... 41 3.1.4. Riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių miltų įtaka vištų dedeklių kiaušinių juslinių savybių profiliui...44 3.2. Riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio preparato
Sangrovit Extra įtaka vištų dedeklių produktyvumui, sveikatingumui
ir fiziologiniams virškinimo procesams bei kiaušinių juslinėms
savybėms ... 47 3.2.1. Riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio
preparato Sangrovit Extra įtaka vištų dedeklių produktyvumui ... 47 3.2.2. Riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio
preparato Sangrovit Extra įtaka vištų dedeklių sveikatingumui ir fiziologiniams virškinimo procesams ... 50 3.2.3. Riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio
preparato Sangrovit Extra įtaka vištų dedeklių kiaušinių
kokybiniams rodikliams ... 54 3.2.4. Riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio
preparato Sangrovit Extra įtaka vištų dedeklių kiaušinių
juslinių savybių profiliui ... 58 3.3. Riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio preparato
Sangrovit Extra įtaka viščiukų broilerių produktyvumui,
sveikatingumui fiziologiniams virškinimo procesams ir mėsos
kokybei ... 60 3.3.1. Riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio preparato
Sangrovit Extra įtaka viščiukų broilerių produktyvumui,
sveikatingumui bei fiziologiniams virškinimo procesams ... 60 3.3.2. Riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio
preparato Sangrovit Extra įtaka viščiukų broilerių mėsos
7
3.4. Viščiukų broilerių ir vištų dedeklių produkcijos riebalų rūgščių sudėties tyrimai, naudojant skirtingos riebalų rūgščių
sudėties racionus ... 70
3.4.1. Riebalų rūgščių kitimas viščiukų broilerių mėsoje, lesalus papildant riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio preparato Sangrovit Extra priedu ... 70
3.4.2. Riebalų rūgščių kitimas vištų dedeklių kiaušiniuose, lesalus papildant riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio preparato Sangrovit Extra priedu ... 75
3.4.3. Riebalų rūgščių kitimas vištų dedeklių kiaušiniuose, lesalus papildant riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių miltų priedu ... 78
3.4.4. Riebalų rūgščių kitimas vištų dedeklių kiaušiniuose, kiaušinių riebalų rūgščių profilį keičiant ekstruduotų rapsų sėklų priedu lesaluose ... 82
4.TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 86
IŠVADOS ... 96 REKOMENDACIJOS ... 98 BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ... 99 PASKELBTOS PUBLIKACIJOS ... 119 SUMMARY ... 146 PRIEDAI ... 182 CURRICULUM VITAE ... 193 PADĖKA ... 194
8
SANTRUMPOS
a* – rausvumas
AB – akcinė bendrovė
ALA – alfa linoneno riebalų rūgštis amž. – amžius
b* – gelsvumas
C – anglies atomas
d. – dienos
DHA – dokozaheksaeno riebalų rūgštis DTL – didelio tankio lipoproteinai EPA – eikozapentaeno riebalų rūgštis FOS – fruktooligosacharidai
IG-PNRR – ilgos grandinės polinesočiosios riebalų rūgštys IGRR – ilgos grandinės riebalų rūgštys
KTU – Kauno technologijos universitetas
L* – šviesumas
LA – linolo riebalų rūgštis
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MDA – malondialdehidas
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys MTL – mažo tankio lipoproteinai n-3 – omega-3 riebalų rūgštys n-6 – omega-6 riebalų rūgštys
p – patikimumas
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys ppm – milijoninės dalys Proc. – procentas RR – riebalų rūgštys sav. – savaitė SD – standartinis nuokrypis SM – sausosios medžiagos spp. – mikroorganizmų rūšys SRR – sočiosios riebalų rūgštys
TGRR – trumpos grandinės riebalų rūgštys VA – Veterinarijos akademija
9
ĮVADAS
Pasaulyje didėjant žmonių skaičiui, auga maisto poreikis ir paukštienos produkcijos paklausa, gamintojai susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su paukščių auginimo technologijomis, siekdami pagerinti produktyvumo rodiklius ir produkcijos kokybę [1–3]. Europos Sąjungai uždraudus augimą skatinančius vaistus, bei vis labiau populiarėjant sveikai gyvensenai, didėja mokslinis susidomėjimas augalinėmis medžiagomis, kaip antibiotikų alter-natyvomis [4].
Paukštienos gamyboje naudojami pašarų/lesalų priedai padeda išlaikyti paukščio optimalią sveikatą ir metabolinę būklę, taip pat skatina produkty-vumą. Šioms medžiagoms priskiriami antioksidantai, organinės rūgštys, fer-mentai, probiotikai, prebiotikai, simbiotikai bei augaliniai ekstraktai. Šie priedai reguliuoja pašarų/lesalų suvartojimą ir pašarų/lesalų konversiją, taip pat prisideda prie optimalaus mikrofloros lygio virškinimo aparate, rodo antimikrobinį, antioksidacinį, taip pat imunomoduliacinį aktyvumą ir taip pagerina naminių paukščių augimą [5–7]. Vienas iš tokiomis savybėmis pasižyminčių augalų yra Širdiškoji Maklėja (Macleaya cordata), šis augalas dėl sudėtyje turimų alkaloidų, pasižymi fitobiotinėmis savybėmis. Macleaya
cordata sudėtyje esantis alkaloidas sangvinarinas (kiekis ≥ 1,5 proc.), yra
biologiškai aktyvus pašarų priedo Sangrovit Extra komponentas, šis priedas naudojamas dėl jo antibakterinių, priešuždegiminių, apetitą ir augimą skati-nančių savybių [8–10]. Augalai turintys fitobiotinių savybių, labai skiriasi savo sudėtimi ir aktyviųjų sudedamųjų dalių kiekiu, todėl kartais sunku įvertinti veikimo būdą; kai kada, jų poveikis gali būti įmanomas tik tuo at-veju, kai yra naudojamas sudėtinis ingredientų derinys [11].
Prebiotikai laikomi prevenciniais veiksniais virškinimo aparato veiklai gerinti ir gali turėti ne tik naudos šeimininkui, bet ir sumažindami patogenų kolonizaciją, gali sukelti netiesioginį poveikį paukščiui, perėję virškinimo aparatą, keisdami mikrobiotos sudėtį ir fermentacijos modelius, ir (arba) tiesiogiai, įtakodami kitas šeimininko sistemas, pvz. imuninį atsaką [1]. Topinambų gumbai (Helianthus tuberosus L.) sukaupia didelį kiekį inulino ir fruktooiligosacharidų (16–20 proc. šviežios masės) [12], kurie gali įtakoti kiaušinių dėjimo intensyvumą, mineralinių medžiagų įsisavinamumą, kiau-šinių lukšto stiprumą, keisti lipidų metabolizmą [13,14]. Inulino tipo fruk-tanų vartojimas sumažina riebalų rūgščių sintezėje dalyvaujančių kepenų fermentų veikimą [15], dėl šios priežasties inulino turintys prebiotikai ir rie-balų rūgščių priedai lesaluose gali būti daug žadantis lesalų priedų derinys.
Nepakeičiamos riebalų rūgštys būtinos optimaliam sveikatos palaiky-mui, organizmas negali jų sintetinti ir turi gauti iš maistinių šaltinių [16],
10
omega-3 polinesočiąsias riebalų rūgštis žmonės gauna iš gyvūninės [17] ir augalinės kilmės produktų [18]. Žinoma, kad kiaušiniuose natūraliai yra ma-žai alfa-linoleno rūgšties ir nėra eikozapentenoeno (EPA) bei dokozahek-saeno (DHA) riebalų rūgščių [19] Šiomis nepakeičiamomis riebalų rūgšti-mis galima papildyti paukščių lesalus ir tokiu būdu ne tik praturtinti kiauši-nių riebalų rūgščių sudėtį, bet ir pagerinti lesalų efektyvumą, vištų dėslumą bei kiaušinių dydį. Paukštienos audinių profilis atspindi suvartotą ir in vivo susintetintas riebalų rūgštis [20, 21]. Papildomai į racionus pridėti riebalai yra ne tik puikus riebalų rūgščių šaltinis, bet ir padidina riebaluose tirpių vitaminų absorbciją [22]. Vidutinės grandinės riebalų rūgštys (VGRR) turi specifinį mitybos, medžiagų apykaitos ir antibakterinį poveikį [23–26]. VGRR antimikrobinis aktyvumas gali lemti žemesnį žarnyno infekcijų lygį ir pagerinti morfologiją, todėl gerėja virškinimo ir absorbcijos gebėjimai [27]. Ilgųjų grandinių riebalų rūgščių, absorbciją riboja jų įterpimo greitis į miceles, o sočiosios riebalų rūgštys yra lėčiau įterpiamos į ląsteles, dėl jų ne poliškumo, todėl šių riebalų pasisavinimui reikalingas kaip galima geresnis emulgavimas [28].
Darbo tikslas
Nustatyti Helianthus tuberosus L. stiebagumbių miltų, Macleaya cordata veikliųjų medžiagų ir skirtingų riebalų rūgščių įtaka viščiukų broilerių ir vištų dedeklių produktyvumui bei produkcijos kokybei.
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti skirtingų koncentracijų riebalų rūgščių mišinio, topinambų
(He-lianthus tuberosus L.) stiebagumbių miltų ir šių priedų derinių įtaką vištų
dedeklių produktyvumui, kiaušinių kokybiniams rodikliams, juslinėms savybėms bei fiziologiniams virškinimo procesams.
2. Nustatyti riebalų rūgščių mišinio, skirtingų emulsiklių, fitobiotinio
prepa-rato iš augalo Macleaya cordata ir šių priedų derinių įtaką vištų dedeklių produktyvumui, kiaušinių kokybiniams rodikliams, juslinėms savybėms bei fiziologiniams virškinimo procesams.
3. Nustatyti riebalų rūgščių mišinio, skirtingų emulsiklių ir fitobiotinio prie-parato iš augalo Macleaya cordata derinių įtaką viščiukų broilerių pro-duktyvumui, fiziologiniams virškinimo procesams bei mėsos kokybei. 4. Nustatyti riebalų rūgščių mišinio, topinambų (Helianthus tuberosus L.)
stiebagumbių miltų, fitobiotinio preparato iš augalo Macleaya cordata, skirtingų emulsiklių ir šių priedų derinių bei ekstruduotų rapsų sėklų priedo įtaką viščiukų broilerių ir vištų dedeklių produkcijos riebalų rūgš-čių sudėčiai.
11
Darbo naujumas ir praktinė reikšmė
Disertacinio darbo naujumas yra tai, kad sudaryti vištų dedeklių racionai su topinambų (Helianthus tuberosus L.) stiebagumbių miltais, riebalų rūgš-timis (vidutinio ir ilgų grandinių riebalų rūgšrūgš-timis) ir šių priedų naujais deriniais; riebalų rūgščių priedas, skirtingi emulsikliai ir fitobiotinis prepa-ratas iš augalo Macleaya cordata, bei šie priedų deriniai panaudoti vištų de-deklių lesinime ir nustatyta šių lesalų priedų įtaka vištų dede-deklių virškinimo procesams, jų produktyvumui ir kiaušinių kokybiniams rodikliams. Pasta-rasis lesalų priedų derinys (riebalų rūgštys, skirtingi emulsikliai ir fitobio-tinis preparatas iš augalo Macleaya cordata) taikytas ir viščiukų broilerių lesinime siekiant nustatyti jų poveikį viščiukų broilerių fiziologinei būklei, produktyvumui ir mėsos kokybiniams rodikliams. Mokslinis disertacinio darbo naujumas apima ir tai, kad tirti lesalų priedai turi sąsajas su vištų dedeklių kiaušinių ir viščiukų broilerių mėsos riebalų rūgščių sudėtimi, omega-3 ir omega-6 kiekiu bei santykiu.
Disertacinio darbo praktinė reikšmė vertinga tuo, kad atliktų tyrimų pa-grindu galima sudaryti kombinuotųjų lesalų receptūras vištoms dedeklėms ir viščiukams broileriams, taip pagerinat jų sveikatingumą, produktyvumą ir kiaušinių bei mėsos kokybę.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fitobiotikai, jų panaudojimas paukščių lesinimui bei veikimo mechanizmas
Daugelis tyrėjų vertina tradiciškai naudojamų augalų panaudojimą kaip pašarų priedus [29]. Labiausiai paplitusi alternatyva antibiotikams ir augimo skatintojams paukštininkystėje [11, 30–34] yra probiotikai, prebiotikai, organinės rūgštys, egzogeniniai fermentai ir fitogenai, įskaitant augalų ekstraktus.
Fitogeniniai pašarų priedai yra medžiagos, gautos iš augalų, siekiant pagerinti gyvulių būklę. Šie produktai potencialiai suteikia antioksidacinį poveikį, sustiprina skonį, pagerina žarnyno funkcijas ir skatina augimą bei hipo lipideminį poveikį [35]. Tuo pačiu metu jie turi antibakterines ir antioksidacines savybes, prisideda prie kombinuotųjų pašarų maistinės ver-tės gerinimo [36, 37]. Kiekvienas augalas yra skirtinga biologinė medžiaga, kuriame yra skirtingos veikliosios medžiagos turinčios skirtingą veikimo mechanizmą.
Naudingiausias fitogeninių pašarų priedų poveikis yra žarnyno mikro-floros ekosistemai, kontroliuojant galimus patogenus. Kaip netiesioginį šalutinį poveikį galima būtų įvardinti padidintą virškinamojo aparato talpą. Dėl didesnės virškinamojo aparato talpos pagerėja maisto medžiagų praei-namumas, jų absorbcija [32–38]. Šie priedai skatina pašarų suvartojimą, taip pat pašarų perdirbimo efektyvumą, prisideda prie optimalaus mikrofloros lygio gyvūnų virškinimo sistemoje, taip pat rodo antimikrobinį, atnioksi-dacinį ir imunomoduliacinį aktyvumą [5, 29, 36, 37]. Augalinių pašarų priedų įtraukimas į gyvūnų mitybą turi augimą skatinantį poveikį naminiams paukščiams ir kiaulėms [39–41].
Praktinis fitobiotikų pritaikymas gyvūnų mityboje priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip gyvūno amžius ir auginimo tikslo. Naminių paukščių mityboje naudojami fitobiotikai gerina žarnyno sveikatingumą, įskaitant virškinamojo aparato ploto padidėjimą, taip pat padeda palaikyti ir pagerinti žarnų histologiją. Be to, kai kurie fitobiotikai stabilizuoja mikroflorą, kuri mažina mikrobų toksinus. Tai savo ruožtu mažina uždegiminius procesus, dėl to baltymai naudojami augimui, o ne imuno moduliatorių gamybai [42].
Atlikta nemažai tyrimų kuriais nustatyta, fitogeninių priedų poveikis naminių paukščių produkcijos gamybai. Naudojant česnako priedą (Allium
sativa) padidėja kiaušinių gamyba, sumažėja cholesterolio kiekio kraujo
serume ir kiaušinio trynyje bei pagerėja imunitetas [43–45]. Naudojant juo-duosius kmynus teigiamai veikiamas produktyvumas, kiaušinių kokybė,
13
sumažėja cholesterolio koncentracija kiaušinių trynyje [46]. Pašarų konver-siją galima pagerinti papildant pašarus eterinių aliejų mišiniu (raudonėlio, lauro, šalavijų ir mirtų lapų, pankolių sėklų ir citrusų žievelių) [47], lesalus praturtinus pankolio sėklomis, galima pagerinti paukščių prieaugį, pašarų efektyvumą, bei viščiukų broilerių kraujo rodiklius [48]. Vaistinės medetkos ekstraktai (Calendula officinalis) apsaugo gyvūnų organizmą nuo DNR pažeidimo [49]. Gyvūnų pašarus papildžius eteriniais aliejais, gaunami di-desni prieaugiai, padidėja pašarų sausųjų medžiagų ir žaliųjų baltymų virš-kinamumas. Žolelių ekstrakto mišinys (grikių, čiobrelių, kurkumo, juodųjų pipirų ir imbiero) padidina pašarų suvartojimą ir priesvorius. Mokslininkai teigia, kad geresni gyvūnų augimo rezultatai susiję su pagerėjusia žarnyno morfologija ir maistinių medžiagų virškinamumu [50, 51].
1.1.1. Prebiotikų veikimo mechanizmas ir jų poveikis
produktyvumui
Prebiotikai yra nevirškinamos pašarų sudedamosios dalys, kurios selek-tyviai stimuliuoja gyvūno organizme esančių vienos ar keleto bakterijų ak-tyvumą [52]. Prebiotikai turi turėti tokias savybes:
• neabsorbuojami viršutiniame virškinamajame trakte; • atsparūs rūgštiniam pH;
• skatinti naudingųjų bakterijų augimą; • moduliuoti apsaugines funkcijas [53].
Dominuojantys prebiotikai apima įvairius oligosacharidų tipus, tokius kaip fruktooligosacharidai (FOS) inulinas, mananooligosacharidai (MOS) ir ksilooligosacharidai [54].
Pagrindinis prebiotikų veikimo mechanizmas – tai žarnyno mikrobiotos moduliacija, selektyviai reguliuojant naudingųjų bakterijų grupes, joms su-teikiant maisto medžiagas [55] ir sumažinant nepageidaujamą patogeninių žarnyno bakterijų kolonizaciją, tokiu būdu pagerinant žarnų gleivinės vien-tisumą.
Prebiotikai nėra virškinami ar absorbuojami viršutiniame virškinamajame trakte ir šioje vietoje jie naudojami kaip maistinių medžiagų šaltinis naudin-goms bakterijos, tokioms kaip Lactobacillus spp. ir Bifidobacterium spp. apatiniame virškinamajame trakte, tai mažina patogeninių bakterijų (tokių kaip Salmonella) galimybes įsitvirtinti virškinamajame trakte [56–57]. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (TGRR) gamyba, pagrinde sviesto, propiono ir acto riebalų rūgščių, kaip fermentacijos proceso dalis, yra vienas iš pagrindinių prebiotikų veikimo mechanizmų [56]. Acetatas yra žinomas kaip raumenų energijos šaltinis, propionatas yra susijęs su cholesterolio ir
14
angliavandenių metabolizmu kepenyse, o sviesto rūgštis turi reikšmingą poveikį epitelio ląstelių augimui ir diferenciacijai bei gali kontroliuoti ląs-telių apykaitą žarnyne [58]. TGRR mažina žarnų turinio pH, uždegiminius procesus ir reguliuoja metabolines funkcijas [56]. Tarp prebiotikų, frukto-oligosacharidai (FOS) plačiai naudojami dėl jų gebėjimo pagerinti naminių paukščių sveikatingumą ir produktyvumą [59].
1.1.2. Topinambų stiebagumbių miltai, jų poveikis produktyvumui ir
sveikatingumui
Topinambai (Helianthus tuberosus) yra daugiamečiai augalai, kurių stie-bų aukštis 1–3 m, žydi mažais geltonais žiedais, lapai plaukuoti, ovalios formos, turi požeminę šakniastiebių sistemą su įvairių formų gumbais [60]. Topinambai yra natūrali žaliava kurioje gausu skaidulų, mineralų ir vita-minų, o gumbavaisiai gali būti auginami visame pasaulyje, įskaitant Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką [60–63]. Gumbavaisiai yra žinomi kaip sveika-tingumą skatinantis maisto šaltinis, nes juose kaupiamas inulinas [61, 63, 64]. Topinambų gumbų sudėtis priklauso nuo augalų nuėmimo, laikymo, transportavimo sąlygų [65,66]. Mokslininkų duomenimis topinambų gumbų miltuose inulino nustatoma apie nuo 32,00 iki 54,86 g/100 g [61].
Inulinas yra polisacharidas, panašus į krakmolą, balti milteliai, neutralaus skonio. Chemiškai inulinas yra linijinis biopolimeras sudarytas iš D-fruk-tozės vienetų sujungtų β-(2-1)glikozidinėmis jungtimi ir vienos D-gliukozės molekulės, susietos su fruktoze α (2,1) jungtimi (1.1.2.1 pav.). Inulino poli-merizacijos laipsnis paprastai kinta nuo 2 iki 60. Dėl savo unikalių savybių inulinas vis dažniau naudojamas kaip funkcinis ingredientas [67,68], jis nėra virškinamas gyvūnų viršutiniame virškinamajame aparate [69]. Inulinas ir oligofruktozė, t. y. fruktanai, kurie natūraliai randami daugelyje augalų, yra priskiriami medžiagoms, turinčioms stiprių prebiotinių savybių.
Inulinas ir oligofruktozė, be jų poveikio virškinamajam aparatui, taip pat gali daryti „sisteminį“ poveikį – pakeisti lipidų metabolizmą gyvūnų orga-nizmuose [14]. Inulino tipo fruktozanų vartojimas gali sumažinti kai kurių kepenų fermentų, dalyvaujančių riebalų rūgščių sintezėje, aktyvumą [15].
15
1.1.2.1 pav. Inulino struktūrinė formulė [70]
Vištų dedeklių lesaluose oligofruktozė ar inulinas skatina kiaušinių dė-jimą ir didina lesalų efektyvumą, pagerina kiaušinių juslines savybes, mine-ralų pasisavinimą virškinamajame aparate, kiaušinio baltymų kiekį ir ko-kybę, kiaušinių lukštų stiprumą, padidina kasos amilazės aktyvumą kraujo serume ir sumažina cholesterolio koncentraciją kiaušinio trynyje [57, 59, 71–74]. Topinambų milteliai padidina pieno rūgšties ir Enterobacteriaceae kiekį vištų dedeklių plonosiose žarnose [75]. Naudojant lesaluose inuliną ar oligosacharidus kiaušinių lukšto ir paukščių kaulų stiprumas pagerėja, dėl padidėjusio mineralinių medžiagų metabolizmo [76]. Inulinas, esantis lesale sumažina žarnų turinio pH ir β-gliukozidazės aktyvumą, padidina valerijono, propiono rūgščių koncentracijas, bei bendrą trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją. Šeriant gyvūnus racionu su topinambų miltais suma-žėja izo-rūgščių koncentracija žarnose, padidėja Bifidobacterium spp. populiacija [77].Kiaulių mityboje naudojant džiovintus topinambus gali būti veiksmingai sumažinta skatolo koncentracija riebaluose ir raumeniniame audinyje, taip pat topinambų įtraukimas į gyvūnų racionus sumažina
Clos-tridium perfringens ir padidina bendrą TGRR kiekį, kas lemia žarnų turinio
pH sumažėjimą [78], priklausomai nuo naudotos dozės sumažėja skatolo koncentracija kuiliukų riebaluose [79].
Oligosacharidai gyvūnų pašaruose, keičia žarnyno mikrofloros sudėtį, skatina žarnyno sveikatingumą, gerina azoto apykaitą ir mažina blogą
16
išmatų kvapą. Fruktanai slopina baltymų fermentacijos galutinių produktų gamybą [59]. Veikiant FOS greičiau adaptuojasi ir prisitaiko virškinamojo aparato mikroflora, ilgesnį laiką naudojant fruktooligosacharidus pailgėja žarnų gaurelių ilgis ir kriptų gylis plonosiose žarnose [80,81]. Žarnyno mik-roflora, tokia kaip Lactobacillus spp. ar Bifidobacterium spp. apsaugo gy-vūnus nuo kenksmingos mikrofloros invazijos ir skatina žarnyno imunitetą [82].
1.1.3. Fitobiotinis preparatas iš augalo Macleaya cordata, jo poveikis
produktyvumui ir sveikatingumui
Fitobiotinis preparatas Sangrovit Extra yra natūralus augalinis pašarų priedas, išgautas iš aguoninių šeimos augalo Macleaya cordata (Maklėja širdiškoji). Macleaya cordata sudėtyje randama įvairių alkaloidų, įskaitant sangvinariną ir cheleritiną, o taip pat ir sangvilutino, chelilutino, chelirubino. Sangvinarinas yra augalinis alkaloidas, kuris turi keletą farmakologinių savybių, įskaitant priešuždegimines ir antimikrobines [83].
Sangvinarinas virškinamajame trakte metabolizuojamas į benz [c] akri-diną ir praeina išilgai plonąsias žarnas beveik jame neabsorbuotas (beveik 98 proc. neabsorbuojami visame virškinamajame trakte) [84].
1.1.3.1 pav. Sangvinarino struktūra [85]
Sangvinarino fitogeninis poveikis naminiams paukščiams buvo įrodytas įvairiais aspektais: lesalų/pašarų skonio ir kokybės (jutiminiai aspektai), augimo skatinimo (geresnis svorio prieaugis ir lesalų konversija, sumažėjęs mirtingumas), žarnyno funkcija ir maistingųjų medžiagų virškinamumas (pagerėjęs augimas), žarnyno mikrofloros (mažiau virškinamojo trakto ligų) imuninė funkcija (pagerėja sveikatingumas), skerdenos sauga ir kokybė (sumažinta mikrobiologinė tarša, pagerintos juslinės produkto savybės) [86]. Sangvinarinas gali turėti įtakos virškinamojo aparato funkcijoms, įskai-tant žarnų struktūrą, judrumą ir fermentacijos procesus [87, 88]. Lesalų prie-dai ir jų deriniai su alkaloiprie-dais, gautais iš Macleaya cordata turi teigiamos
17
įtakos aklosios žarnos fiziologiniams procesams, sumažėja beta-gliukuro-nidazės aktyvumas ir padidėja bendras TGRR kiekis, ypač sviesto rūgšties [9]. Sangvinarinas (koncentracija nuo 12,5 iki 50 ppm) skatina viščiukų broilerių augimą [34, 89, 90], mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje [91], gerina viščiukų broilerių krūtinėlių riebalų rūgščių profilį [9], mažina malondialdehido koncentraciją viščiukų broilerių mėsoje [34]. Naudojant fitobiotinį priedą „Sangrovit“, viščiukų broilerių mityboje, gerėja kalcio ir fosforo virškinamumas (atitinkamai 2,52 proc. ir 1,68 proc.). Šis priedas su-mažina kraujo DTL ir MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracijas [92].
1.2. Riebalų rūgščių įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo
procesams bei produkcijos kokybei
Riebalų rūgštys yra skirtingos pagal grandinės ilgį ir prisotinimo laipsnį. Grandinės ilgis gali kisti nuo 2 iki 40 anglies atomų, tačiau labiausiai paplitę riebalų rūgštys su 12–22 anglies atomų. Riebalų rūgštys yra paprastai su-skirstytos pagal anglies grandinės ilgį:
• trumpos grandinės riebalų rūgštis (TGRR mažiau nei 6 anglies atomų grandinėje),
• vidutinės grandinės riebalų rūgštis (VGRR; 6–12 anglies atomų), • ilgos grandinės riebalų rūgštis (IGRR; daugiau nei 12 anglies atomų). Be to, riebalų rūgštys skirstomos pagal dvigubų jungčių kiekį:
• sočiosios riebalų rūgštys (SRR) neturi dvigubų jungčių riebalų rūgš-ties grandinėje,
• mononesočiosios riebalų rūgštys (MNRR) turi vieną dvigubą jungtį riebalų rūgšties grandinėje,
• polinesočiųjų riebalų rūgštys (PNRR) riebalų rūgšties grandinėje turi daugiau nei vieną dvigubą jungtį [93].
Bioaktyviosios riebalų rūgštys, tokios kaip VGRR, linolo rūgštis (C18:2) ir linoleno rūgštis (18:3) (šios dvi riebalų rūgštys priskiriamos prie nepa-keičiamų riebalų rūgščių) turi didelę įtaką žmonių ir gyvūnų sveikatai [93]. Riebalų rūgščių kompozicija monogastrinių gyvūnų audiniuose, tokių kaip naminiai paukščiai ir kiaulės, gali būti gana lengvai keičiama, keičiant paša-rų sudėtį [95,96].
Skirtumai tarp vidutinio ilgio ir ilgųjų riebalų rūgščių struktūros turi įta-kos molekulių dydžiui ir riebalų rūgščių tirpumui vandenyje, tai taip pat le-mia skirtingą jų virškinamumą, absorbciją ir transportavimą audiniuose bei organuose. Skirtingas energijos suvartojimo laipsnis, priklauso nuo to ar naudojamos VGRR ar IGRR pašaruose, skirtingi tipai turi įtakos riebalų rūgščių suvartojimui, transportavimui ir utilizavimo efektyvumui, gali
pa-18
veikti gyvūnų energetinį balansą [97,98]. Riebalų virškinamumas priklauso nuo paukščių amžiaus ir riebalų rūšies bei šaltinio iš kurio gaunami riebalai. Riebalų rūgšties prisotinimo laipsnis yra atvirkščiai proporcingas įsisavini-mui, kartu riebalų rūgščių neprisotinimo laipsnis yra proporcingas jų virš-kinamumui [99].
Racionuose naudojami lipidų šaltiniai veikia gyvūnų imuninį atsaką, nes pakeičia membranų riebalų rūgščių kompoziciją, kas lemia skysčių judėjimo greitį bei uždegiminius procesus, šios savybės buvo patvirtintos tyrimuose su avimis, naudojant antikūnių titrus, nustatyta, kad naudojant žuvų taukus, titrai buvo didesni nei naudojant kiaulienos taukus, kukurūzų, rapsų ir sė-menų aliejus [100, 101].
Vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgštys, taip pat aktyviai veikia žarnyno mikroflorą. Nustatyta, kad riebiosios rūgštys, pvz., kaprino rūgšties mono-gliceridas (monokaprinas), yra ypač veiksmingas kontroliuojant
Campylo-bacter jejuni naudojant šią rūgštį sumažėja Campylobacter kiekis viščiukų
broilerių virškinamajame aparate [102, 103].
Gyvūnų pašaruose VGRR ir IGRR, atsižvelgiant į jų grandinės ilgį ir prisotinimo laipsnį, turi skirtingus metabolizmo būdus. Virškinamajame trakte VGRR yra veiksmingiau absorbuojamos, nei IGRR [93]. IGRR įskai-tant ir nepakeičiamas riebalų rūgštis, iš lesalo be didelių pakitimų pereina į paukštieną [104, 105], todėl IGRR paukštienos profilis aiškiai koreliuoja su IGRR profiliu lesale. Viščiukų broilerių organizmuose nepakeičiamųjų riebalų rūgščių įsisavinimo efektyvumas pakankamai didelis [106,107]. Na-minių gyvūnų pašarus papildant n-3 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, galima pagerinti lipidų maistingumą gyvūninės kilmės produktuose, tačiau ši mitybos strategija taip pat padidina jautrumą lipidų peroksidacijai mėsoje. Dėl daugybės polinesočiųjų riebalų rūgščių naminių paukščių mėsoje gali atsirasti oksidaciniai pakitimai [108], tai sukelia pakitimus audiniuose ir galiausiai pablogina mėsos kokybę [108–110]. Alternatyvūs metodai norint išvengti oksidacijos, yra riebalų rūgščių sudėties keitimas lesaluose ir sin-tetinių arba natūralių antioksidantų naudojimas [79].
Palyginti su IGRR, VGRR lengviau skyla į riebalų rūgštis ir glicerolį, naudojant kasos lipazę, tuomet šios medžiagos absorbuojamos ir patenka į kepenis, kur greitai oksiduojasi. IGRR, kaip chilomikronai, transportuojami limfine sistema [93]. VGRR dažniausiai yra sočiosios riebiosios rūgštys, todėl jų oksidacinis stabilumas yra daug didesnis nei IGRR, šis IGRR ir VGRR struktūrų skirtumas atsispindi biologiniuose procesuose, naudojant riebalų rūgštis. Taip pat yra ketogeninių ir lipogeninių skirtumų šioms dviem riebalų rūgščių grupėms. VGRR patenka į mitochondriją nepri-klausomai nuo karnitino transportavimo sistemos ir lengviau oksiduojasi.
19
Taip pat egzistuoja ketogeninio ir lipogeninio pajėgumo skirtumai tarp šių riebalų rūgščių grupių [97]. Vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgštys turi specifinių mitybinių, medžiagų apykaitos ir antibakterinių savybių [23–26].
Vidutinės grandinės trigliceridai yra gera alternatyva antibiotikų naudo-jimui, dėl VGRR didelio antibakterinio aktyvumo. Nustatyta, kad laisvos VGRR (C6:0-C12:0) yra baktericidiškos daugeliui gramneigiamų ir gram-teigiamų bakterijų. Antimikrobinio aktyvumo stiprumas konkrečioms bak-terijų grupėms priklauso nuo VGRR grandinės ilgio [37].
1.2.1. Riebalų rūgščių metabolizmas virškinamajame aparate
Paukščių kepenys yra pagrindinė vieta, kurioje vyksta riebalų rūgščių sintezės, tai sudaro 95 proc. de novo riebalų rūgščių sintezės būdų, manoma, kad beveik visi riebalai, kurie kaupiasi paukštienos riebaliniame audinyje yra sintetinami kepenyse, arba gauti iš lesalų [111]. Kadangi ALA (18:3n-3) ir LA (18:2n-6) yra nepakeičiamos riebalų rūgštys ir jų aukštesnės klasės stuburiniai nesintezuoja, todėl šių riebalų rūgščių gyvūnai turi gauti su pašaru/lesalu [112].
ALA ir LA patekę į kepenų ląsteles toliau metabolizuojamos ir sudaro ilgos grandinės polinesočiąsias riebalų rūgštis (IG-PNRR). LA yra konver-tuojama į 18:3n-6, tada į 20:3n-6 ir vėliau vykstant įvairiems metaboliniams procesams į arachidono riebalų rūgštį (20:4n-6). Arachidono riebalų rūgštis vėliau metabilizuojama į dokosapentanoinę rūgštį. ALA yra konvertuojama į 18:4n-3 ir 20:4n-3, iki eikozapentaeno riebalų rūgšties (20:5n-3), tam nau-dojami tie patys fermentai, kaip ir sintetinat arachidono riebalų rūgštį. Eiko-zapentaeno riebalų rūgštis toliau metabolizuojama į dokozaheksaeno riebalų rūgštį. Tiek n-3, tiek n-6 konversijos vyksta naudojant tuos pačius fermentus, dėl to n-3 ir n-6 metaboliniuose procesuose yra konkurencija, dėl kurios jei padidėja vienos riebalų rūgšties, tai sumažėja kitos [113].
Kiaušinių maistinių medžiagų sudėtis gali skirtis, atsižvelgiant į tai, kaip vištos dedeklės buvo auginamos ir lesinamos. Kai kurie kiaušinių sudėties komponentai gali būti pakeisti koreguojant vištų dedeklių mitybą [114]. Konjuguotos linolo rūgšties, kurios paprastai nėra kiaušiniuose, galima pri-dėti į lesalus ir tokiu būdu ji pereis į kiaušinius. Omega-3 riebalų rūgščių kiekį kiaušiniuose gali padidinti ramunėlių eterinis aliejus, sojų pupelių aliejus, linų sėmenys, graikiniai riešutai, špinatai ir garstyčių žalumynai, ku-rie yra turtingi omega-3 ku-riebalų rūgštimis. Linoleno rūgštys metabolizuo-jamos į arachidono rūgštį; alfa-linoleno rūgštis į eikozapentaeno rūgštį (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštį (DHA). Šios nepakeičiamos ilgos grandinės rie-balų rūgštys yra fosfolipidų komponentai, kurios lemia ląstelių sienelių plas-tiškumą ir sumažina cholesterolio kiekį kraujyje [115].
20
1.2.1.1 pav.Nepakeičiamų riebalų rūgščių metabolizmas paukščių
organizme [111]
1.3. Emulsiklių panaudojimas paukščių racionuose
su padidintu riebalų kiekiu
Riebalai yra netirpūs vandenyje, jie netirpsta virškinamojo aparato vandeninėje fazėje ir turi būti emulsuojami prieš juos hidrolizuojant lipaze. Emulsifikacija priklauso nuo tokių riebalų charakteristikų kaip anglies gran-dinės ilgis, riebalų sotumo laipsnis, dvigubos jungties pozicija. Emulsikliai (o tiksliau paviršiaus aktyvumo medžiagos) pasižymi hidrofilinėmis ir hid-rofobinėmis savybėmis, jie gali sudaryti tiltelį tarp vandenilio ir riebaluose tirpstančių medžiagų bei pagerinti riebalų panaudojimą, ypatingai gyvulinės kilmės. Emulsikliai veikia padidindami aktyvų riebalų paviršių, kuris reika-lingas lipazės veikimui, lipazė trigliceridų molekules hidrolizuoja į riebalų rūgštis ir monogliceridus, ir palengvina micelių, susidedančių iš lipolizės produktų, susidarymą. Tai yra esminis lipidų absorbcijos principas, nes jis sukuria difuzijos gradientą, kuris didina absorbciją [116].
21
Pramonėje naudojami emulsikliai gali būti suskirstyti į dvi grupes, tai būtų natūralūs (pvz. tulžis ir tulžies druskos) ir mitybiniai (tokie kaip leciti-nas ir lizolecitileciti-nas) [19].
Mono ir digliceridai (jų esteriai ar dariniai) ir rafinuoti lecitinai yra pla-čiai naudojami kaip natūralūs emulsikliai ar stabilizatoriai maisto pramonėje [117]. Žaliavinis lecitinas tai produktas gautas išgryninimo metu rafinuojant augalinį aliejų, jis susideda įvairių fosfolipidų [118]. Fosfolipidai atlieka svarbų vaidmenį gyvūnų metabolizmo procesuose, ypač lipidų apykaitoje. Augaluose randami nedideli kiekiai fosfolipidų, išskyrus sojų pupeles. Sojų lecitinas gali būti tiesiogiai naudojamas, kuomet į gyvūnų racioną įtraukia-mos sojų pupelės arba naudojami jų koncentratai [119, 120].
Priklausomai nuo lecitino šaltinio, fosfolipidų profiliai skiriasi tiek savo fosfatidilo fragmentais (cholinas, inozitolis, etanolaminas ir fosfatidinė rūgš-tis), tiek jų riebalų rūgščių sudėtimi (pvz. C16:0 C18:1) [121]. Lizolecitino gamybos metu fosfolipazė iš fosfolipidų pašalina vieną iš riebalų rūgščių [122]. Tokiu būdu iš fosfolipidų gaunami lizofosfolipidai, priklausomai nuo to kokia riebalų rūgštis buvo pašalinta, jie žymimi sn-1 ir sn-2 lizofosfo-lipidais. Lizolecitinai yra fosfolido ir lizofosfolipidų mišinys, kuris skiriasi fosfatidilo pakaitalu ir riebalų rūgštimi.
Fosfo- ir lizofosfolipidai sudaryti iš hidrofilinės „galvos“ (fosfatidilo pa-kaitas) ir hidrofobinės „uodegos“ (riebalų rūgščių grandinė). Lizofosfo-lipidai, kadangi iš jų pašalinta viena riebalų rūgštis, turi daugiau hidrofilinių savybių ir geresnes emulgavimo savybes nei fosfolipidai [122–125], dėl šių savybių lizolecitinai gali pagerinti riebalų ir aliejaus virškinimą. Lizolecitinų naudingumas priklauso nuo jų cheminės sudėties ir nuo riebalų savybių [121, 126].
1.3.1. Emulsikliai ir jų įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo
procesams bei produkcijos kokybei
Pašarų praturtinimas įvairiais riebalų šaltiniais padidina jų maistinę vertę ir atitinkamai lesalo efektyvumą, taip pat riebalų pridėjimas pagerina lesalų skonines savybes, geriau įsisavinami riebaluose tirpūs vitaminai, geresnė dulkių kontrolė pašarų gamyklose ir paukštininkystėje [116, 127]. Riebalų virškinamumas ir pasisavinimas priklauso nuo paukščių amžiaus, veislės ir lyties, taip pat priklauso nuo riebalų savybių, javų rūšies, lesale esančio kal-cio kiekio [127]. Didesnis riebalų kiekis ne tik, kad yra nesuvirškinamas, bet taip pat sudaro su kalcio (Ca) jonais netirpius muilus, kas sąlygoja kalcio trūkumą, net tuo atveju kai jo pridedama į racioną papildomai [128]. Dviva-lenčiai Ca jonai, esantys lesaluose, jungiasi su riebalų rūgščių molekulėmis
22
ir sudaro muilus, kurie nesuvirškinami ir neabsorbuojami virškinamajame trakte, tokiu atveju netenkama tiek riebalų, tiek Ca [129].
Naminių paukščių virškinimo sistemos fiziologiniai ypatumai gali būti eliminuoti naudojant endogenines ir (arba) egzogenines strategijas, siekiant padidinti lesalų virškinamumą ir absorbciją. Viščiukų broilerių raciono pra-turtinimas sintetiniais emulsikliais yra naujausia praktika, palyginti su kitais maisto papildais [116].
Riebalų emulgavimas reikalingas riebalų absorbavimui, ypač ilgosioms sočiosioms riebalų rūgštims ir raumenų micelių susidarymo procesams. Emulsikliai skatina riebalų rūgščių įtraukimą į miceles, todėl papildomas emulsiklių pridėjimas gali pagerinti riebalų panaudojimą ir viščiukų augimo efektyvumą, kai lesinama daug riebalų turinčiais lesalais [130].
Emulsikliai ypač naudingi jauniems paukščiams siekiant kompensuoti natūraliai mažą tulžies gamybą ir jos recirkuliacijos nepakankamumą [19].
Naudojant broilerių lesaluose ryžių sėlenų lecitiną ir sojų pupelių lizo-lecitiną iš sojų pupelių aliejaus, padidėja riebalų virškinamumas paukščių organizme [28, 131]. Kartu su tulžies druskomis, lizofosfolipidai veikia emulsuojančiai pirmaisiais riebalų virškinimo etapais. Emulsikliai padidina lipidų lašelių aktyvųjį paviršių, dėl ko padidėja jų virškinamumas [132].
Emulsiklių naudojimas gali būti naudingas gerinant paukščių riebalų panaudojimą, padidėja priesvoriai ir sumažėja riebalų kiekiai kepenyse bei ekskrementuose [116, 133, 134].
Emulsikliai reikšmingai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Fosfolipidai ir tulžies rūgšties riebalų emulsikliai padidina didelio tankio lipoproteinų kiekį kraujo serume [128]. Emulsiklių naudojimas paukščių ir kiaulių mi-tyboje gali padėti ištirpinti laisvas riebalų rūgštis, kurios sunkiai tirpsta vei-kiant tulžies druskoms, todėl padidėja sočiųjų riebalų rūgščių (SFA) virš-kinamumas ir riebalų rūgščių įsisavinamumas kūno audiniuose [132]. Ma-noma, kad emulsikliai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant imuninę sistemą gerinant žarnyno ekosistemos veiklą, jie turi teigiamą poveikį lesinimo ir augimo efektyvumui, produktyvumui ir kraujo lipidams [122, 135, 136].
23
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1. Tyrimų vieta, laikas ir principinė darbo schema
Tyrimai atlikti 2014–2018 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Gyvūnų auginimo technologijų instituto Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje ir Gyvūnų pro-duktyvumo laboratorijoje; LSMU VA Patologijos centre; AB „Vilniaus paukštynas“, KTU Maisto institute.
Veiklos kryptys, kuriomis buvo įgyvendinami darbo tikslai, pavaizduotos principinėje šio darbo schemoje 2.1.1 pav.
24
Moksliniai tyrimai su gyvūnais atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Res-publikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įsakymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – Lietuvos Respublikos vals-tybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eks-perimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir nau-dojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr. 130-6595). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES dėl gyvūnų naudojimo moksliniais tikslais ir Europos komisijos rekomendacijas 2007/526 EB „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“, bei ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles.
2.2. Lesinimo bandymai su vištomis dedeklėmis ir viščiukais broileriais
Lesinimo bandymai su Lohmann Brown linijų derinio vištomis dedek-lėmis buvo atliekami 56 dienas. Dėsliosios vištos buvo laikomos individua-liuose narveindividua-liuose (40 × 40 × 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vištos lesintos granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą, vandens gavo iki soties (ad libitum). Lesinimo ir priežiūros sąlygos buvo vienodos ir atitiko Lohmann Brown linijų derinio vištų auginimo rekomen-dacijas.
Lesinimo bandymas su Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais buvo atliekamas 35 dienas. Viščiukai broileriai laikomi ant gilaus kraiko. Jie lesi-nami ad libitum. Kiekvienam pogrupiui vanduo tiekiamas iš dviejų vakuu-minių girdyklų. Vandens tiekimas viščiukams broileriams neribojamas. Paukštidė šildoma infraraudonaisiais spinduliais, temperatūra reguliuojama sensoriais. Vėdinimui pritaikyta dinaminė ventiliacinė sistema, jos galingu-mas buvo nuo 0 m3/per valandą iki maksimumo, atsižvelgiant į aplinkos
temperatūrą ir viščiukų amžių [137].
2.2.1. Lesinimo bandymuose naudotų preparatų charakteristikos Riebalų rūgščių mišinys „Medium chain fatty acids“ sudarytas iš:
kapro-no (C6:0) – 0,5 proc., kaprilo (C8:0) – 4,0 proc., kaprikapro-no (C10:0) – 4,0 proc., lauro (C12:0) – 44,0 proc., miristino (C14:0) – 20,0 proc., palmitino (C16:0) – 10,0 proc., palmitoleino (C16:1) – 0,25 proc., oleino (C18:1) – 10,0 proc., linolo (C18:2) – 3,0 proc., stearino (C18:0) – 4,0 proc., linoleno (C18:3) – 0,25 proc. riebalų rūgščių (proc. nuo bendro riebalų rūgščių kiekio). Įter-pimo norma 1500–2000 g vienai tonai pašarų. Drėgnis ir priemaišos – 1,50 proc.
25
Emulsiklis Lipidol gaunamas iš sojų lecitino, į kurio sudėtį įeina 50 proc.
fosfolipidų (iš kurių ≥ 6 proc. lizofosfolipidų) ir nešančios matricos kalcio silikato. Įterpimo norma 500–1000 g vienai tonai pašarų. Apykaitos energija dedeklėms 67 000 kcal/kg, apykaitos energija broileriams 100 000 kcal/kg.
Emulsiklis Lysoforte Booster natūralus pašarų priedas, miltelių formos
Lysoforte Booster yra specifiniai natūralūs fosfolipidai, pramoniniu būdu ruošiami iš sojų lecitino. Sudarytas iš 50 proc. fosfolipidų (iš kurių ≥ 2 proc. lizofosfolipidų), nešanti matrica silicio dioksidas 27–33 proc. ir klintys 14– 26 proc. Apykaitos energija dedeklėms 90 000 kcal/kg, apykaitos energija broileriams 86 000 kcal/kg.
Fitobiotinėmis savybėmis pasižyminčių topinambų stiebagumbių miltų sudėtis: riebalai – 1,12 proc., baltymai – 9,41 proc., pelenai – 3,96 proc.,
angliavandeniai – 78,1 proc. (iš jų inulinas sudarė 51,40 proc.) drėgnis – 7,41 proc.
Fitobiotinis preparatas Sangrovit Extra pagamintas iš augalo Macleaya cordata miltelių, šio augalo sudėtyje yra benzoalkaloidų, pagrindinis jų –
sangvinarinas 13,50 g/kg.
2.2.2. Lesinimo bandymų su vištomis dedeklėmis ir viščiukais
broileriais schemos
Lesinimo bandymo su vištomis dedeklėmis, kombinuotąjį lesalą papil-dant riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių miltų priedais (bei jų deriniais) bandymo schema pateikta 2.2.2.1 lentelėje. Bandymas atliktas su 60 vnt. Lohmann Brown linijų derinio, 30 savaičių amžiaus, vištomis de-deklėmis, jos buvo suskirstytos į šešias grupes.
Lesinimo bandymo su vištomis dedeklėmis, kombinuotąjį lesalą papil-dant riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotiniu preparato Sangrovit
Extra priedais (bei jų deriniais) bandymo schema pateikta 2.2.2.2 lentelėje.
Bandymas atliktas su 63 vnt. Lohmann Brown linijų derinio, 30 savaičių amžiaus, vištomis dedeklėmis, jos buvo suskirstytos į septynias grupes.
Lesinimo bandymo su viščiukais broileriais, kombinuotąjį lesalą papil-dant riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotiniu preparato (Sangrovit
Extra) priedų deriniais, bandymo schema pateikta 2.2.2.3 lentelėje.
Viščiu-kai broileriai buvo suskirstyti į keturias grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje (su 4-iais kiekvienos grupės pakartojimais).
26
2.2.2.1 lentelė. Bandymo su vištomis dedeklėmis schema, kombinuotąjį lesalą papildant riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių miltų priedais
Rodiklis Grupė K (n = 10) R1 (n = 10) T (n = 10) R1T (n = 10) R2 (n = 10) R2T (n = 10) Standartinis kombinuotasis lesalas + + + + + + 1,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio – + – – – – 20,0 g/kg topinambų (Helianthus tuberosus L.) stiebagumbių miltų – – + – – – 1,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio + 20 g/kg topinambų (Helianthus tuberosus L.) stiebagumbių miltų – – – + – – 2,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio – – – – + – 2,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio + 20 g/kg topinambų (Helianthus tuberosus L.) stiebagumbių miltų – – – – – +
2.2.2.2 lentelė. Bandymo su vištomis dedeklėmis schema, kombinuotąjį lesalą papildant riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio preparato priedais
Rodiklis Grupė K (n = 9) R (n = 9) RE1 (n = 9) RE1S (n = 9) RE2 (n = 9) RE2S (n = 9) S (n = 9) Standartinis kombinuotasis lesalas + + + + + + +
1,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio – + – – – – –
1,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio +
0,5 g/kg emulsiklio Lipidol – – + – – – –
1,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio + 0,5 g/kg emulsiklio Lipidol + 0,06 g/kg fitobiotinio preparato
Sangrovit Extra (fitobiotinis
preparatas iš augalo Macleaya
cordata)
– – – + – – –
1,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio + 0,5 g/kg emulsiklio Lysoforte
Booster
– – – – + – –
1,0 g/kg riebalų rūgščių mišinio + 0,5 g/kg emulsiklio Lysoforte
Booster + 0,06 g/kg Sangrovit Extra (fitobiotinis preparatas iš
augalo Macleaya cordata)
– – – – – + –
0,06 g/kg Sangrovit Extra (fitobiotinis preparatas iš augalo
Macleaya cordata)
27
2.2.2.3 lentelė. Bandymo su viščiukais broileriais schema, kombinuotąjį lesalą
papildant riebalų rūgščių mišiniu, emulsikliais ir fitobiotinio preparato priedais Rodiklis Grupė K (n = 200) R (n = 200) RE1S (n = 200) RE2S (n = 200)
Standartinis kombinuotasis lesalas + + + +
1,0 proc. riebalų rūgščių mišinio – + – –
1,0 proc. riebalų rūgščių mišinio+
0,05 proc. emulsiklio Lipidol + 0,006 proc.
Sangrovit Extra (fitobiotinis preparatas iš
augalo Macleaya cordata)
– – + –
1,0 proc. riebalų rūgščių mišinio + emul-siklio 0,05 proc. Lysoforte Booster + 0,006 proc. Sangrovit Extra (fitobiotinis preparatas iš augalo Macleaya cordata)
– – – +
2.2.3. Lesalų gamyba, jų sudėties tyrimai
Lesalai buvo pagaminti AB „Kauno grūdai“, vadovaujantis kokybės stan-dartais ISO 9001 ir ISO 22 000 bei kitomis kokybės sistemomis. Lesalų re-ceptūros optimizuotos naudojant optimizavimo programą „Hibrymin Win Fumi“, 6 versija. Lesalų receptūrų kokybiniai rodikliai atitiko NRC reika-lavimus [138]. Lesalų analizė atlikta AB „Kauno grūdai“ ir LSMU VA Gy-vulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje. Inulino kiekis topinambuose stiebagumbių miltuose nustatytas spektrofotometriniu metodu, kaip aprašyta Saengkanuk ir kt. [139] metodikoje. Sangvinarino koncentracija nustatyta pagal Stiborova ir kt. [140] metodiką.
2.2.4. Zootecniniai tyrimų metodai
Lesinimo bandymo metu su vištomis dedeklėmis tirti rodikliai:
• kasdien skaičiuoti ir sverti visi kiaušiniai (laboratorinės svarstyk-lės ,,SW-1 S Plius“, CAS Corporation, JAV);
• apskaičiuoti grupės kiaušinių svorio vidurkiai, vištų dedeklių dėslu-mas, kiaušinių masė pagaminta per parą.
• kas 14 dienų sverti lesalų likučiai ir apskaičiuotos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti.
Lesinimo bandymo metu su viščiukais broileriais tirti auginimo rodikliai:
28
• lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis;
• lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis;
• paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą;
• kraiko sausųjų medžiagų kiekis 7-ą, 21-ą ir 35-ą paukščių amžiaus dieną.
2.2.5. Fiziologinių tyrimų metodikos
Žarnyno turinio pH nustatymas. Dvylikapirštės žarnos (Duodenum),
plonosios žarnos paskutinio segmento (Intestinum tenue), aklosios žarnos
(Ceca) ir tiesiosios žarnos (Rectum) turinio pH nustatytas pH-metru „Inolab
730“ (WTW, GmbH, Vokietija).
Sausųjų medžiagų nustatymas. Dvylikapirštės žarnos (Duodenum),
plo-nosios žarnos paskutinio segmento (Intestinum tenue), aklosios žarnos
(Ceca) ir tiesiosios žarnos (Rectum) turinio sausųjų medžiagų kiekis
nusta-tytas iš skirtumo, gauto pasvėrus (1 mg tikslumu) šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 105 °C temperatūroje iki pastovios mėginio masės, džiovinimo spintoje (UFE 400, Memmert, Vokietija), prieš sveriant mėginiai atvėsinami iki kambario temperatūros eksikatoriuje [141].
Žarnyno ilgio ir svorio nustatymas. Po laparotomijos akloji žarna (Cecum)
ir plonasis (Intestinum tenue), bei storasis žarnynas (Intestinum crassum) buvo išimti ir pasverti. Kiekvieno žarnyno segmento ilgis buvo išmatuotas su lanksčia juosta ant stiklinio paviršiaus [142]. Žarnyno sienelės išplautos distiliuotu vandeniu, nusausintos drėgmę sugeriančiu popieriumi ir pa-svertos.
Žarnų gaurelių aukščio ir kriptų gylio matavimai dvylikapirštėje (Duo-denum) žarnoje. Histologiniam žarnų gaurelių tyrimui paimta 2 cm audinio
(Duodenum) ir fiksuota 10 proc. neutraliu formalino tirpalu. Audiniai įlieti į parafiną, naudojant įliejimo įrangą ,,Tess 99“ (Medite, JAV). Rotaciniu mik-rotomu ,,Accu-Cut®SRMTM“ (Sakura, Japonija) atpjauti 4 µm storio audinių
pjūviai. Mėginiai nudažyti hematoksilinu ir eozinu, naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį ,,Tissue-Tek®DRSTM“ (Sakura, Japonija).
Paruošti histologiniai preparatai tirti naudojant „Olympus BX63“ mikro-skopą, „Olympus DP72“ vaizdo kamerą ir kompiuterinę „Image Pro Plus“ programą. Gaurelių aukščio matavimas atliktas nuo gaurelių viršūnės iki gaurelių ir kriptos jungties, o bendras gleivinės storis matuotas nuo gau-relių viršūnės iki gleivinės raumeninio sluoksnio. Kiekviename žarnų mė-ginyje atlikta 10 gaurelių matavimų (geriausiai išreikštų) aukščiui išmatuoti
29
ir tose pačiose vietose dar 10 matavimų gleivinės storiui išmatuoti. Iš glei-vinės storio atėmus gaurelių aukštį gautas kriptų gylio rodiklis [137, 143].
Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių tyrimo metodika. Trumpųjų
grandi-nių riebalų rūgščių (acto, propiono, izosviesto, sviesto, izovalerijono, vale-rijono, izokaproinės, kaproinės, n-heptano) koncentracija aklųjų (Ceca) žarnų turinyje nustatyta pagal Zhao ir kt. [144] metodiką. Gautas riebalų rūgščių mišinys įleistas į dujų chromatografą GC-2010 Plus (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija) su masių spektrometrijos detektoriumi GCMS-QP2010 (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija). Riebalų rūgščių atskyrimui naudota Stabilwax-DA kolonėlė (Restek, Bellefonte, PA, JAV), 30 metrų, vidinis skersmuo 0,25 mm, storis 0,2 μm. Dujos nešėjos: helis. Riebalų rūgščių kiekiui nustatyti naudotas analitinis standartas Volatile free acid mix (Merck KGaA, Darmstadt, Germany). Riebalų rūgščių kiekis apskaičiuoja-mas taikant chromatografo duomenų apdorojimo programą „GC solu-tion“ (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija).
Kraujo rodiklių nustatymas. Viščiukų broilerių ir vištų dedeklių kraujo
rodikliai nustatyti kraujo analizatoriumi Integra 400 (Roche Diagnostics, Indianapolis, JAV). Viščiukų broilerių kraujo serume nustatyti rodikliai: bendras baltymas, gliukozė, bendras bilirubinas, trigliceridai, bendras cho-lesterolis, DTL-cholesterolis MTL-chocho-lesterolis, trigliceridai aspartamino-transferazė alaninaminoaspartamino-transferazė, šarminė fosfatazė, α-amilazė, C reakty-vinis baltymas, šlapimo rūgštis, lipazė. Vištų dedeklių kraujo serume nusta-tyti rodikliai: bendras cholesterolis, DTL-cholesterolis MTL-cholesterolis, trigliceridai aspartaminotransferazė, alaninaminotransferazė.
Kaulų mineralizacijos laipsnio nustatymas. Viščiukų broilerių
blauzdi-kaulis (tibia) buvo naudojamas kaulų mineralizacijos laipsnio įvertinimui, tyrimas atliktas pagal Huyghebaert [145] metodiką.
Kaulų stiprumo nustatymas. Viščiukų broilerių blauzdikaulis (tibia) buvo
naudojamas kaulų stiprumo įvertinimui, tyrimas atliktas naudojant automa-tinį tekstūrometrą Nexigen TA Plus (Lloyd Instruments Ltd, Jungtinė Ka-ralystė) mėginiai paruošti pagal Shim ir kt. [146] metodiką.
2.3. Viščiukų broilerių ir vištų dedeklių produkcijos kokybės tyrimai
Viščiukų broilerių mėsos kokybinių rodiklių tyrimai buvo atliekami po 48 valandų brandinimo + 4 °C temperatūroje. Tirti viščiukų broilerių krū-tinėlių ir šlaunelių mėsos mėginiai, paukščiai lesinti pagal 2.2.2.3 lentelėje pateiktą lesinimo schemą.
30
Kiaušinių kokybiniai rodikliai buvo vertinami kas 14 dienų, atrenkant iš kiekvienos grupės po 10 mėginių, lesinimo schemos pateiktos 2.2.2.1 ir 2.2.2.2 lentelėse. Juslinių savybių tyrimui mėginiai buvo atrinkti bandymo pabaigoje (po 56 dienų nuo bandymo pradžios) ir po 28 dienų sandėliavimo + 4 °C temperatūroje (lesinimo schemos pateiktos 2.2.2.1 ir 2.2.2.2 len-telėse).
2.3.1. Kiaušinių kokybinių rodiklių tyrimų metodikos
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensy-vumas nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių rodiklių
analizato-riumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“ (Robotmation Corporation Ltd., Ja-ponija);
Kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge
MODEL-II“ (Robotmation Corporation Ltd., Japonija);
Kiaušinio lukšto storis – elektroniniu mikrometru (Robotmation
Corpo-ration Ltd., Japonija, Mitutoyo products, Japonija).
Kiaušinių trynio ir baltymo pH nustatyti pH-metru ,,Inolab 730“ (WTW
GmbH, Vokietija).
Kiaušinių trynio spalvingumas nustatytas pagal CIE - LAB metodą,
ma-tuojamas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gels-vumas (b*), spalvos matuokliu Chroma Meter CR-410 (Konica Minolta, Japonija).
Kiaušinio trynio malondialdehido (MDA) kiekis nustatytas pagal Mendes
ir bendraautorių [147] metodiką. Analitinėmis svarstyklėmis (Sartorius BP 210 S, Vokietija) į 50 ml centrifūginius mėgintuvėlius pasveriama 5g kiau-šinio trynio ir užpilama 10 ml 7,5 proc. trichloracto rūgšties tirpalo. Mišinys homogenizuojamas (IKA T18 basic Ultra-Turrax, IKA Laboratory equip-ment, Vokietija) 1 min. 5000 aps./min. greičiu ir filtruojamas. Filtratas 15 min. centrifuguojamas 4000 aps./min. greičiu, 0,5 ml filtrato perkeliama į stiklinį užsukamą mėgintuvėlį, įpilama 1,5 ml 40 mM TBA tirpalo, kruopš-čiai išmaišoma. Mišinys kaitinamas 60 min. 97 °C kaitinimo krosnyje (UFE 400, Memmert, Vokietija). Atvėsinama vandens srove, šaldoma 25 min. – 18 °C temperatūroje. Į atšaldytą mišinį įpilama 3 ml metilo alkoholio, kruopščiai išmaišoma. Filtruojama per PTFE membraninį 0,2 µm filtrą chromatografinius buteliukus. Naudota aukšto slėgio gradiento efektyvio-sios skysčių chromatografijos (HPLC) sistema „Varian ProStar“ (Varian Corporation, JAV) su fluorescenciniu detektoriumi „ProStar 363“. Malon-dialdehido-2-tiobarbitūrinės rūgšties (MDA-TBA) junginio nustatymui nau-dota „Gemini C 18“ (Phenomenex, JAV) chromatografinė kolonėlė (dalelių
31
dydis 5 µm, ilgis 250 mm, vidinis skersmuo 4,6). Judrioji fazė buvo su-daryta iš 50 mM KH2PO4, metilo alkoholio ir acetonitrilo, sumaišytų
santy-kiu 72:17:11, buvo teikiama sistemą 1,0 ml per min. greičiu. MDA-TBA junginys identifikuojamas ir kiekybiškai įvertintas matuojant fluorescenciją Eex 525, Eem 560 nm ilgių bangose. Injekcijos tūris – 10 µl. Tyrimo
re-zultatai kiekybiškai įvertinami naudojant Galaxie Chromatography Worksta-tion (Varian CorporaWorksta-tion, JAV) programinę įrangą [137].
2.3.2. Kiaušinių juslinių savybių tyrimai
Juslinių savybių vertinimui buvo taikytas juslinės aprašomosios analizės metodas – juslinių savybių profilio testas. Taikant šią analizę, kiekybiškai ir
kokybiškai įvertinamos produktų juslinės savybės, kai apmokyta ir treni-ruota juslinio vertinimo grupė parenka kriterijus tiriamųjų mėginių pajau-čiamoms juslinėms savybėms apibūdinti ir, taikydama skalių metodą, ver-tina tų savybių intensyvumą [148].
Pažymėti kiaušiniai verdami vandens vonelėje 10 min., po to atšaldomi tekančio vandens srove. Nulupus lukštą, kiekvienas kiaušinis perpjaunamas pusiau, atskirai vertintojams patiekiama baltymas ir trynys. Vertintojams kartu su mėginiais patiekiama kambario temperatūros vanduo, nesaldinta ar-bata, duona.
Juslinių savybių vertinime dalyvavo 6 žmonių grupė, kurie buvo atrinkti ir apmokyti pagal LST ISO 8586-1 [149]. Vertinimas buvo uždaras, at-liekamas pagal LST ISO 8589 [150] reikalavimus įrengtose KTU Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijos kabinose. Kiekvieno požy-mio intensyvumo įvertinimui buvo naudojama struktūrizuota skaitmeninė skalė. Kairioji skalės pusė, atitinkanti mažiausią intensyvumą, buvo prily-ginama vienetui, o dešinoji pusė, atitinkanti didžiausią intensyvumą, prilygi-nama devynetui. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą Fizz calculations (FIZZ, Biosystems, France).
2.3.3. Viščiukų broilerių mėsos kokybinių rodiklių tyrimų metodikos
Sausosios medžiagos nustatomos maltos mėsos mėginius (2 g mėginio)
džiovinant iki pastovios masės automatinėmis sausų medžiagų svarstyk-lėmis Kern 50-3 (Belingenas, Vokietija), + 105 °C laipsnių temperatūroje.
Riebalų kiekis nustatomas pagal LST ISO 1443:2000.Mėsa ir mėsos
pro-duktai. Bendrojo riebalų kiekio nustatymas [151]. Metodas pagrįstas riebalų išskyrimu iš džiovintos medžiagos chloroformu ir džiovinimu iki pastovaus svorio.
32
Pelenų kiekis mėginyje nustatomas pagal LST ISO 936:2000. Mėsa ir
mėsos produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas [152]. Sudeginus orga-ninės kilmės medžiagas +550 °C temperatūroje ir kaitinant mineralinių me-džiagų likutį iki pastovios masės.
Mėsos baltymų kiekis be jungiamojo audinio nustatomas pagal LST ISO
937:2000. Mėsa ir mėsos produktai. Azoto kiekio nustatymas [153].
Vandenilio jonų aktyvumas pH matuojamas pH – metru INOLAB3
(WTW GmbH, Vokietija).
Mėsos spalvingumas nustatytas spalvos matuokliu Minolta Chroma
Meter 400 (Tokijas, Japonija), išmatuotas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gelsvumas (b*).
Vandeningumas nustatytas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val.
ją laikant pakabintą maišeliuose su tinkleliu +4 °C temperatūroje [154].
Vandens rišlumas nustatomas presavimo metodu [155]. Analitinėmis
svarstyklėmis pasveriamas 300 mg mėsos gabalėlis, jis dedamas ant bepe-lenio filtrinio popieriaus, ant viršaus dedama plastikinė plokštelė ir pri-slegiama 1 kg svarsčiu. Laikoma 10 min, po to nuimamas svarstis ir ant filt-rinio popieriaus grafitiniu pieštuku apibrėžiamos supresuotos mėsos ribos. Su planimetru DIGIPLAN Digital Planimeter 300 (Haff, Vokietija) nustato-mas dėmių plotas, apskaičiuojanustato-mas skirtunustato-mas tarp vidinės ir išorinės dėmės drėgmės plotų. Surišto H2O kiekis proc. nuo mėsos svorio apskaičiuojamas
pagal formulę (1): V – (8,4 × S)
R = × 100 (1)
M
čia: R – vandens rišlumas,proc.;
V – vandens kiekis (drėgmė) pavyzdėlyje, mg; 8,4 – vandens kiekis 1 cm2dėmėje, mg;
S – drėgnos dėmės plotas, cm2(planimetro parodymas); M – mėsos kiekis, mg (t. y. 300 mg).
Virimo nuostoliai nustatyti pagal Aaslyng ir kt. metodiką [156], mėsos
mėginiai pasveriami (70 ± 1,5 g) ir sudedami į polietileninius maišelius, tuomet verdami cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min., +70 °C tempera-tūroje. Išvirę mėginiai atšaldomi (vandens srove), išimami iš maišelių, nu-sausinami ir pasveriami, virimo nuostoliai apskaičiuojami pagal masės po-kytį prieš ir po virimo.
Mėsos kietumas nustatytas pagal metodiką aprašytą Pereira ir kt. [157].
Mėsos mėginiai supakuoti į mėsos maišelius verdami cirkuliacinėje vandens vonelėje, kol mėginio vidaus temperatūra pasiekia +71 °C. Išvirę mėsos
mė-33
giniai šaldomi 15 min. ledo vonelėje, tuomet skaidulų kryptimi išpjaunami 1,27 cm skersmens cilindro formos mėsos mėginiai. Paruošti mėginiai perpjaunami specialiu peiliu, kuris įmontuotas į tekstūros analizatorių (TA-XT2i, Stable Micro Systems, UK), naudota 50 kg svorį palaikanti celė, pjovimo greitis 240 mm/min.
Mėsos malondialdehido (MDA) kiekis nustatytas pagal Mendes ir
bend-raautorių [147] metodiką, plačiau apibūdinta 2.3.1 skyrelyje.
2.4. Viščiukų broilerių ir vištų dedeklių produkcijos riebalų rūgščių sudėties tyrimai, naudojant skirtingos riebalų rūgščių
sudėties racionus
Tyrimams buvo atrinkti vištų dedeklių kiaušiniai, lesintų kombinuotuoju lesalu su:
• riebalų rūgščių mišinio ir topinambų stiebagumbių miltų priedu (lesalų sudėtis pateikta 1 priede, 1 lentelėje);
• riebalų rūgščių mišinio, emulsiklių ir fitobiotinio preparato Sangrovit
Extra priedu (lesalų sudėtis pateikta III publikacijoje, 1 lentelėje);
• ekstruduotų rapsų sėklų priedu (lesalų sudėtis pateikta I publikacijoje, 1 lentelėje).
Riebalų rūgščių analizė buvo atliekama šviežių ir 28 dienas +4 °C tempe-ratūroje sandėliuotų kiaušinių trynių.
Tyrimams atrinkti viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių mėsos mėgi-niai, laikyti 48 val. +4 °C temperatūroje, 90 dienų –18 °C. Viščiukai broi-leriai buvo lesinti kombinuotuoju lesalu su riebalų rūgščių mišinio, emul-siklių ir fitobiotiniu preparato Sangrovit Extra priedu (lesalų sudėtis pateikta 1 priede, 2 lentelėje)
2.4.1. Riebalų rūgščių nustatymo metodikos
Riebalų rūgštys buvo ekstrahuojamos ir metilinami remiantis Pérez-Pa-lacios ir kt. [158] metodika. Gautas riebalų rūgščių metilo esterių mišinys įleidžiamas į dujų chromatografą GC-2010 Plus (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija) su masių spektrometrijos detektoriumi GCMS-QP2010 (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija). Riebalų rūgščių esterių atskyrimui naudota Rxi-5ms kolonėlė (Restek, Bellefonte, PA, JAV), 30 metrų, vidinis skersmuo 0,25 mm, storis 0,2 μm. Kolonėlės temperatūros keitimas programuojamas nuo +50 °C iki +260 °C. Įleidimo temperatūra +220 °C, jonų šaltinio tem-peratūra +220 °C, interfeiso temtem-peratūra +260 °C. Nešančiosios dujos: helis.
