LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Justina Tučinskaitė
Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės vertės,
vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė
Analysis of violation in nutritional value, consumption characteristics
and labeling ice cream pro duced in Lithuania and European Union
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Loreta Šernienė
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
gaminamų ledų maistinės vertės, vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Justina Tučinskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Justina Tučinskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Doc. dr. Loreta Šernienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS
SANTRAUKA ... 5
ĮVADAS... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Valgomųjų ledų atsiradimo istorija ... 11
1.2. Valgomųjų ledų rūšys ir asortimentas ... 12
1.3. Valgomųjų ledų maistinė sudėtis ... 13
1.4. Ţaliavos, naudojamos valgomųjų ledų gamyboje ... 15
1.5. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai susiję su ledų ţenklinimu... 18
1.5.1. Pagrindiniai informacijos apie maistą teikimo vartotojams principai pagal Reglamentą Nr. 1169/2011 ir svarbiausi Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo bei kainų nurodymo taisyklių ypatumai ... 19
1.5.2. „Privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai. Ţenklinimas“ ... 20
1.5.3. „Valgomųjų ledų techninis reglamentas“. Svarbiausi aspektai ... 20
1.6. Ţenklinimo paţeidimų mastai, atliekant Valstybinę gyvūninio (negyvūninio) maisto, prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje ... 21
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 23
2.1. Mokslinio tiriamojo darbo „Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės vertės, vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė“ darbo planas ... 23
2.1.1. Ledų asortimento ir maistinių verčių analizė ... 23
2.1.2. Socialinė apklausa: valgomųjų ledų vartojimo ypatumų nustatymas ... 24
2.1.3. Trečioji mokslinio tiriamojo darbo dalis – valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų analizė.... ... 25
2.2. Tiriamųjų kontingentas... 26
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29
3.1. Valgomųjų ledų asortimento bei maistinių verčių analizė ... 29
3.1.1. Valgomųjų ledų asortimento analizė... 29
3.1.2. Valgomųjų ledų asortimento palyginimas didţiuosiuose prekybos centruose ... 31
3.1.3. Valgomųjų ledų asortimento pasiskirstymas prekybos centruose pagal gamintojus ... 31
3.1.4. Valgomųjų ledų maistinių verčių palyginimas ... 35
3.1.4.1. Maţo tūrio plombyro ledų maistinės vertės palyginimas ... 36
3.1.4.2. Didelio tūrio plombyro ledų maistinės vertės palyginimas ... 36
3.1.4.3. Grietininių ledų maistinės vertės palyginimas ... 37
3.1.4.4. Maţo tūrio valgomųjų ledų maistinės vertės palyginimas ... 37
3.1.4.5. Didelio tūrio valgomųjų ledų maistinės vertės palyginimas ... 38
3.2. Ledų vartojimo ypatumai, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą ... 39
3.2.1. Ledų vartojimas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą ... 39
3.2.2. Ledų vartojimo daţnumas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą.... ... 41
4 3.2.3. Sezoniškumo įtaka renkantis ledus, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,
išsilavinimą ... 44
3.2.4. Ledų rūšies pasirinkimas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą…. ... 47
3.2.5. Ledų vartojimo prieţastys, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą… ... 50
3.2.6. Į ką atkreipia didţiausią dėmesį respondentai pirkdami ledus (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ... 53
3.2.7. Kurio gamintojo ledus respondentai perka daţniausiai (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ... 57
3.2.8. Prieţastys, nulemiančios respondentų pasirinkimą perkant tam tikro gamintojo ledus (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą) ... 60
3.2.9. Etikečių skaitymas prieš perkant ledus (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ... 64
3.2.10. Informacija, į kurią respondentai atkreipia dėmesį skaitydami etiketes (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ... 67
3.2.11. Ar gaminio etiketėje pateikta informacija respondentams yra gerai įţiūrima ir įskaitoma (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ... 68
3.2.12. Respondentų ledų įsigyjimo vieta (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ... 71
3.3. Valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų analizė ... 73
3.3.1. Vartotojus klaidinantis produkto pavadinimas ... 73
3.3.2. Produkto pavadinimas ant pakuotės rašomas tik uţsienio kalba ... 74
3.3.3. Neteisingai nurodomas tinkamumo vartoti terminas ... 74
3.3.4. Nenurodomas ledų gamintojas ... 75
IŠVADOS ... 76
LITERATŪRA... 77
5 SANTRAUKA
Tema: Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės vertės, vartojimo ypatumų ir
ţenklinimo paţeidimų analizė.
Darbo apimtis: 88 puslapiai, 45 lentelės, 25 paveikslai, 3 priedai.
Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos prekybos centruose parduodamų ledų asortimentą, jų
maistines vertes, vartojimo ypatumus ir ţenklinimo paţeidimus.
Darbo uţdaviniai:
1. Išanalizuoti ledų asortimentą;
2. Įvertinti ir palyginti ledų asortimento maistines vertes; 3. Įvertinti šių produktų vartojimo ypatumus Lietuvoje;
4. Išanalizuoti ţenklinimo paţeidimus.
Tyrimo objektas ir metodai. Valgomųjų ledų maistinės ir energinės vertės analizė; įvairių
socialinių grupių ledų vartotojų anoniminė anketinė apklausa; ledų fasuotės, etiketės ir jų ţenklinimo paţeidimai. Ledų maistingumo palyginimui valgomieji ledai suskirstyti į tris grupes: plombyro, grietininius ir pieniškus ledus. Ledų maistinės ir energinės vertės analizė atlikta skirtingose jų grupėse. Paplitimo tyrimo metu surinkta 224 tinkamų anketų. Statistinei duomenų analizei buvo naudojamas programinis statistinis duomenų paketas „SPSS 20.0 for Windows“. Tiriamųjų demografiniam pasiskirstymui bei klausimų – atsakymų daţniams skaičiuoti buvo naudota aprašomoji statistika. Kokybinių duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal Pearsono χ2 suderinamumo kriterijų. Statistinio reikšmingumo lygmuo p ≤ 0,05. Ţenklinimo paţeidimų buvo ieškoma remiantis Lietuvoje ir ES galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų ţenklinimą.
Rezultatai. Didţiuosiuose prekybos centruose Lietuvos gamintojų produkcija sudaro 80 – 85
proc. viso asortimento, likusią dalį (15 – 20 proc.) sudaro gamintojai iš kitų šalių. Didţiausią asortimento dalį prekybos vietose sudaro plombyras ir grietiniai ledai. Maţo tūrio plombyro leduose baltymų kiekis vidutiniškai sudaro 3,8 – 4,6 g, grietininiuose leduose – 3,0 – 5,0 g, tuo tarpu kituose leduose baltymų kiekis svyruoja nuo 1 iki 3 g. Didţiausias angliavandenių kiekis nustatytas grietininiuose leduose (32 – 34 g), maţiausias kiekis – valgomuosiuose leduose (16,3 – 27,0 g), kuriems nekeliami ypatingi reikalavimai.
Didţioji dauguma tiriamųjų vartoja ledus (96,4 proc.). Dalis apklaustųjų (29,0 proc.) ledus vartoja labai retai, 23,7 proc. juos vartoja kelis kartus per mėnesį, o 21,9 proc. ledus valgo kelis kartus per savaitę. Daugiau nei pusė tiriamųjų (63,4 proc.) ledus vartoja vasaros metu, kita dalis
6 apklaustųjų (33,0 proc.) ledus vartoja nepriklausomai nuo metų laiko. Vyrai statistiškai reikšmingai daţniau nei moterys vartoja grietininius ledus, o moterys statistiškai reikšmingai daţniau nei vyrai vartoja vaisinius ledus. Beveik pusė tiriamųjų (41,1 proc.) renkasi vartoti ledus dėl jų skoninių savybių ir atgaivos karštą dieną (28,6 proc.). Vartotojai rinkdamiesi ledus dėmesį atkreipia į ledų kainą (48,2 proc.), ledų sudėtį (37,5 proc.) ir vykdomas akcijas (33,9 proc.). Daţniausiai tiriamieji perka UAB „Ingman ledai“ gaminamus ledus (45,5 proc.), rečiausiai AB „Klaipėdos pienas“ gaminamus ledus (26,3 proc.). Tiriamieji renkasi tam tikro gamintojo ledus atsiţvelgdami į jų skonines savybes (54,9 proc.), produkto kainą (50,9 proc.) ir kokybę (32,6 proc.). Daţniausiai skaitydami etiketę tiriamieji dėmesį kreipia į tinkamumo vartoti datą (58,2 proc.), produkto sudėtį (56,7 proc.), gamintoją (27,6 proc.). Gaminio etiketėje pateiktą informaciją įskaito 20,1 proc. tiriamųjų, o jose pateiktos informacijos neskaito 40,2 proc. asmenų. Didţioji dauguma tiriamųjų (94,6 proc.) ledus perka parduotuvėje, tuo tarpu patys ledus gaminasi 3,1 proc. asmenų.
Analizuojant valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimus, nustatyta, kad vyrauja smulkūs, vartotojus klaidinantys neatitikimai.
Išvados. Didţiuosiuose prekybos centruose populiariausi yra Lietuvos gamintojų ledai,
importuoti ledai sudaro tik nedidelę asortimento dalį. Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad plombyras ir grietiniai ledai savo sudėtyje turi didesnį baltymų ir riebalų kiekį nei kitų rūšių ledai. Maţo tūrio glaistyti ledai pasiţymi didesne energine verte.
Vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, kad ledai yra mėgstamas vartotojų skanėstas, juos visada valgo jauni asmenys (100,0 proc.). Didesnė ledų paklausa jaučiama vasaros metu, šiltuoju laikotarpiu tiriamieji daţniau vartoja valgomuosius ledus. Ledus respondentai daţniau rinkosi pagal skonines savybes ir gaivinantį pojūtį karštą dieną. Beveik pusė respondentų rinkdamiesi ledus dėmesį kreipia į jų skonines savybes, produkto kainą, ledų sudėtį. Kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, kad produkto etiketėje pasiţiūri tinkamumo vartoti datą ir produkto sudėtį. Didesnė dalis respondentų (40,2 proc.) etiketėje pateiktos informacijos neskaito. Dauguma tiriamųjų valgomuosius ledus yra linkę pirkti parduotuvėje.
Daugiausia ţenklinimo paţeidimai susiję su vartotojus klaidinančiais produkto pavadinimais, neteisingai nurodytais tinkamumo vartoti terminais.
7 SUMMARY
Theme: Analysis of violation in nutritional value, consumption characteristics and labeling
ice cream pro duced in Lithuania and European Union
Scope of work: 88 pages, 45 tables, 25 figures, 3 accessories.
The aim – to analyze the Lithuanian ice cream sold in supermarkets, their nutritional values,
patterns of use and labeling violations.
Objectives of the study:
1. To analyze the range of ice cream;
2. To evaluate and compare the nutritional value of ice cream mix; 3. To assess the patterns of use of these products in Lithuania;
4. Analyze the labeling violations.
Objects and methods of research. The analysis of ice cream nutritional and energy value; the anonymous questionnaire for various social groups of ice cream, ice wrap, labels and labelling violations. For nutritional comparison of ice cream, ice cream is divided into three groups: ice cream, sour cream and milk cream. The analysis of ice cream nutritional and energy value is carried out in different groups. The prevalence of investigation were collected 224 eligible questionnaires. For statistical analysis was used a statistical software package „SPSS 20.0 for Windows“. The frequencies of descriptive statistics were used for calculation of demographic subjects‟ distribution and for questions – answers. Qualitative differences in data reliability was established by the Pearson χ2 compatibility criteria. Level of statistical significance p ≤ 0.05. Labelling violations were sought on the basis of Lithuania and the EU legislation in force, which regulates the labelling.
Results. Lithuanian producers consist 80 to 85 percent in total range in major shopping
centres, the remaining part (15-20 percent.) consists of producers from foreign countries. The largest part of the range in trading places consists of white ice and sour cream. The protein content in small volume of ice-cream at the average consist 3.8 – 4.6 g, in sour cream – 3.0 – 5.0 g, while the protein content in the other types of ice creams ranges from 1 to 3 g. The greatest quantity of carbohydrates was found in sour cream (32 – 34 g), the smallest quantity – the ice-cream, which do not have specific requirements (16.3 – 27.0 g).
The majority of respondents taste the ice-cream (96.4 percent). Part of the respondents (29.0 percent) taste the ice-cream very rarely, 23.7 percent taste them a few times a month and 21.9 percent taste the ice-cream a few times a week. More than a half of the respondents (63.4 percent)
8 taste the ice-cream in summer, the other part of the respondents (33.0 percent) taste the ice-cream at any time in the year. Men statistically significantly more frequently taste sour cream than women, and statistically significantly more women than men taste fruity ice-cream. Almost half of the respondents (41.1 percent) prefer to taste the ice-cream for their flavour and refreshing on a hot day (28.6 percent). While choosing the ice cream users pay attention to the price (48.2 per cent.), the composition of the ice-cream (37.5 percent) and promotions (33.9 percent). Usually the respondents buy the ice-cream produced in JSC „Ingman ledai“(45.5 percent), sparsely the ice-cream produced in SC „Klaipėdos pienas“(26.3 percent). The researchers choose the ice-cream of certain producers according to their taste qualities (54.9 percent), price of the product (50.9 percent) and quality (32.6 percent). Usually while reading the label researchers pay attention to durability date (58.2 percent), the product composition (56.7 percent) and the brand (27.6 percent). The labelled information read 20.1 percent of repondents, 40.2 percent do not read that information. The majority of the respondents (94.6 percent) tend to buy ice cream in the stores, and only 3.1 percent of respondents make the ice-cream by themselves.
The analysis of ice cream labelling violations showed that small consumers confusing discrepancies are dominating.
Conclusions. In major shopping centres Lithuanian producers ice-cream is the most popular,
the imported ice-cream import takes only a small part of the range. The analysis of the data showed that ice cream and sour cream contains more protein and fat content than other types of ice cream. The coated ice-cream of low volume has a higher energy content.
In accordance with the results of the study we can affirm that the ice-cream is a favourite delicacy of consumers, young people always eat them (100.0 percent). Increased demand for ice cream is felt in summer, the researchers more often taste the ice-cream in warm period. Respondents more often chose the ice-cream paying attention on the flavour and a refreshing feeling in a hot day. Almost half of the respondents chose the ice-cream according to their taste characteristics, the price of the product and ice-cream composition. Slightly more than half of the researchers affirmed that they look at the label for durability date and composition of the product. A greater part of respondents (40.2 percent) do not read the label claims. Many of the researchers tend to buy the ice cream in the store.
Mainly labelling violations related to users misleading product names, incorrectly specified durability.
9 ĮVADAS
Pienas ir jo produktai – viena iš svarbiausių mūsų kasdienės mitybos dalis. Pasak Greičiuvienės [10], pieno sudėtyje yra visų lengvai įsisavinamų maisto medţiagų, reikalingų organizmui augti, vystytis – riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralinių medţiagų, vitaminų, fermentų, organinių rūgščių, imuninių medţiagų. Nustatyta, jog piene yra daugiau kaip 200 įvairių medţiagų, reikalingų ţmogaus organizmo ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti [3]. Dideliame pieno produktų asortimente svarbią vietą uţima valgomieji ledai. Šis skanėstas turi lengvai įsisavinamų riebalų, baltymų, kalcio ir fosforo druskų.
Valgomieji ledai – tai saldinti produktai, gaminami iš riebalų ir baltymų emulsijos, pridedant kitų sudedamųjų dalių ir medţiagų, arba iš vandens, cukraus ir kitų ingredientų bei medţiagų mišinio, apdorojami šaldant ir skirti vartoti sušaldyti arba iš dalies sušaldyti [13, 17, 27].
Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais buvo pagaminta per 21 mln., 2010 m. – beveik 24,5 mln. litrų ledų. Lietuviai pagal suvartojamų ledų kiekį neatsilieka nuo Estijos, Suomijos, Švedijos, tačiau neprilygsta JAV ar Australijai. Vienas lietuvis per metus vidutiniškai suvalgo 5 litrus ledų, amerikietis – net 23 litrus.
Remiantis Liutkevičiaus ir kitų autorių [17] nuomone, skirtinguose kraštuose vyrauja kitoks ledų skonis ir pomėgiai. Australijoje mėgstami mėtiniai, citrininiai, abrikosiniai ledai. Japonijoje pirmenybė teikiama ţaliosios arbatos ir imbiero kremams, Naujoje Zelandijoje dominuoja gervuogės ir kivių skonio ledai. Azijoje pageidaujami maţo riebumo ledai.
Pasak M. Sadevič ir D. Christauskienės [25] ledai yra desertas, kuris kaip maisto produktas turi ir teigiamų ir neigiamų savybių. Teigiamos ledų savybės – tai kaloringas maistas, galima greitai pasisotinti, jie gaivina, pieniški ledai yra kalcio šaltinis, kai kurie ledai gaminami iš natūralių sulčių. Neigiamai vertinamos ledų ypatybės – kaloringas maistas, nerekomenduojama valgyti sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis, netinkamai laikomi atšyla, tampa puikia terpe bakterijoms, ledai vieni iš greičiausiai gendančių produktų, todėl nerekomenduojama jais piknaudţiauti.
Kaip teigia Subaitė [30], vartotojas yra veikiamas daugelio veiksnių, kurie turi įtakos jo pirkimo sprendimams. Daţnai vartotojų sprendimai skiriasi priklausomai nuo jų amţiaus, lyties, išsilavinimo, pajamų, uţsiėmimo ar gyvenimo būdo. Tai yra išoriniai bei asmeniniai veiksniai, kurie galėtų padėti atsakyti į klausimą, kodėl buvo vienoks ar kitoks vartotojo pasirinkimas.
Visuomenę ypač domina mitybos ir sveikatos ryšio bei individualius poreikius atitinkančių maisto produktų pasirinkimo klausimai. Ţenklinimas nurodant maistinę vertę – tai vienas iš svarbių
10 būdų siekiant informuoti vartotojus apie maisto produktų sudėtį ir padėti jiems rinktis, turint pakankamai informacijos [5]. Tačiau kaip rodo anksčiau atlikti tyrimai [38], ne visada ši informacija būna tiksli ir teisinga. Siekiant patenkinti vartotojų interesus, svarbu uţtikrinti ţenklinimo etiketėse pateikiamos informacijos teisingumą.
Mokslinio tiriamojo darbo tikslas:
Išanalizuoti Lietuvos prekybos centruose parduodamų ledų asortimentą, jų maistines vertes, vartojimo ypatumus ir ţenklinimo paţeidimus.
Darbo uţdaviniai:
5. Išanalizuoti ledų asortimentą;
6. Įvertinti ir palyginti ledų asortimento maistines vertes; 7. Įvertinti šių produktų vartojimo ypatumus Lietuvoje; 8. Išanalizuoti ţenklinimo paţeidimus.
Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių (studentas, darbininkas, tarnautojas, verslininkas,
ūkininkas, pensininkas, bedarbis ir kt.) ledų vartotojai; valgomųjų ledų fasuotės, etiketės.
Tyrimo šaltiniai: šio mokslinio tiriamojo darbo analizavimui naudojama lietuvių, uţsienio
autorių mokslinė literatūra, vykdoma teisės aktų, norminių dokumentų analizė. Nemaţai naudingos informacijos pateikiama internetiniuose puslapiuose.
Moksliniai tyrimo metodai: atsiţvelgiant į darbo problematiką ir jame keliamus uţdavinius,
šiame darbe taikomi tokie tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros, teisės aktų apţvalga bei analizė. 2. Duomenų apdorojimas MS Excel, SPSS statistiniu paketu. 3. Grafinių statistinių duomenų aprašomoji analizė.
4. Palyginimas. 5. Dispersinė analizė.
11 1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Valgomųjų ledų atsiradimo istorija
Nuo seno ţmonės ieškojo kuo atsigaivinti karštą vasaros dieną. Senovės Kinijoje buvo paplitusios atšaldytos vaisių sultys. Čia buvo sukurti ir pirmieji ledų receptai, kuriuos į Europą XIII a. atveţė Venecijos keliautojas Markas Polas. Naujasis produktas buvo įtrauktas į karalių bei imperatorių patiekalų meniu. Tačiau valgomųjų ledų receptūros buvo slepiamos, todėl šis produktas labai lėtai plito Europoje [1, 17].
Pasak V. Sako [26],1660 m. Frančeskas Prokapis atidarė Paryţiuje, šalia Moljero teatro, ledų parduotuvėlę, ir šis produktas greitai tapo pamėgtas paryţiečių. Iš Prancūzijos ledai atkeliavo į Vokietiją, Angliją, Austriją. Tačiau tuo metu ledų atšaldymas buvo sudėtinga problema, todėl ledai dar ilgai buvo gardumynas, prieinamas ne kiekvienam.
Romos imperijos klestėjimo laikais Romos aristokratams puotose būdavo duodami sniegu ar ledu atšaldyti, arba į ledą įšaldyti vaisiai ir uogos.
XVIII a. viduryje ledų gamyba tapo tobulesnė, kai buvo rastas šaldymo agentas – salietros ir ledo mišinys. Tačiau iki XIX a., nors ledų gamyba ir plėtėsi, šis produktas buvo vis dar brangus delikatesas. 1844 m. T. Masteris sukūrė ledų gamybos mašiną, kuri ne tik šaldė, bet ir suplakdavo ledus su oru. Nuo to laiko ledų gamyba pradėjo sparčiai didėti. Italijoje buvo pradėti gaminti asorti iš ledų, Prancūzijoje paplito plombyras, Viena garsėjo kava, į kurią buvo pridedama ledų.
1919 – aisiais metais, kai JAV buvo įvestas „Sausasis įstatymas“, daugelis barų virto ledainėmis, o ledų populiarumas labai pakilo. Tais pačiais 1919 metais pasirodė naujovė – ledai glaistyti šokoladu, gavę „Eskimo“ ledų pavadinimą, o po metų (1920 – aisiais) pasirodė pirmieji ledai ant pagaliuko.
XX a. pradţioje buvo gaminami grietininiai, vaisiniai, plombyro, biskvitiniai ledai, ledų pudingai ir kremai [17].
Pukio [23] teigimu, Lietuvoje pramoninė ledų gamyba prasidėjo 1936 m., įkūrus Kauno „Pieno centro“ pieninę. Pokario metais ilgą laiką nebuvo specializuoto ledų gamybos fabriko, jie buvo gaminami atskirų pieninių cechuose. Įkurta naujoji pieninė verţliai ėmė plėsti ir tobulinti pieno perdirbimą, skatinti pieno gamybą, aprūpinti pienines ir grietinės nugriebimo punktus įrengimais, organizuoti pieno produktų pardavimą vidaus ir uţsienio rinkose, kurti naujas kooperatines pienines. Kauno „Pieno centro“ pieninėje buvo sumontuoti našiausi to meto daniški,
12 vokiški, angliški įrengimai – separatoriai, plokšteliniai pasterizatoriai, grietinės raugintuvai, pieno pilstymo į butelius linija ir kt. Joje buvo gaminamas ne tik pasterizuotas pienas, grietinė, varškė, sūreliai, bet ir valgomieji ledai, jogurtas.
2000 m. susijungė dvi didelės ledų gamybos įmonės – Kauno „Pieno centras“ ir Talino „Kulmhoone“, kurių metinė apyvarta siekė 125 mln. litų.
Iš viso Baltijos šalyse yra 12 didelių ledų gamintojų, iš jų Lietuvoje valgomuosius ledus gamina šios įmonės – Kėdainiuose įsikūrusi UAB „Vikeda“, AB „Klaipėdos pienas“, Panevėţio AB „Pieno ţvaigţdės“, Maţeikiuose įsikūrusi bendrovė UAB „Ingman vega“, UAB „Iceco“ ir UAB „Rivona“.
1.2. Valgomųjų ledų rūšys ir asortimentas
Liutkevičiaus ir Lazdauskienės [17] teigimu, valgomieji ledai yra vienas mėgstamiausių vasaros desertų. Prieš keliolika metų ţinojome bei ragavome tik keletą ledų rūšių – vaisinius, pieninius, grietininius bei plombyrą. Dabar, stengiantis patenkinti skirtingo skonio vartotojų poreikius, siūlomi labai riebūs, liesi, vidutinio riebumo ledai, šaldyti desertai, ledai su įvairiais įdarais, ledų tortai. Siekdami atkreipti pirkėjų dėmesį, gamintojai kuria ne tik įvairaus skonio, bet ir formos ledus.
Pagrindinės valgomųjų ledų gamybos ţaliavos ir medţiagos yra pienas, pieno milteliai, grietinėlė, uogienės, vaisiai, uogų sultys, cukrus, kakava ir kt., įvairūs maisto priedai: stabilizatoriai, daţikliai, saldikliai [33]. Pasak Masteikienės [20], vartojami ir valgomųjų ledų mišiniai – skystieji, koncentruotieji ar sausieji produktai valgomiesiems ledams gaminti.
Lietuvoje įprasta valgomuosius ledus skirstyti į penkias grupes: pieniški, grietininiai, plombyriniai, vaisiniai ir aromatiniai [14, 27]. Kaip teigiama www.premia.lt [43], plombyras yra laikomas pačiais riebiausiais ledais, riebalų kiekis juose sudaro 15 proc. Šių ledų gamyboje naudajama daug kiaušinių ar jų melanţo. Pasak Masteikienės [20], grietininiai ledai yra šiek tiek liesesni nei plombyras, maţiausias riebalų kiekis juose – 10 proc. Grietininių ledų gamyboje naudojami pieno riebalai – grietinėlė, sviestas arba pienas, todėl juose yra daug kalcio, vertingų baltymų ir įvairių vitaminų. Pieniški ledai yra maţo riebumo – 3,5 proc. riebalų. Šios rūšies ledų gamyboje naudojama pagrindinė ţaliava – pienas ar pieno milteliai.
13 Pagal vaisių (vaisių sultys, vaisių minkštimas, vaisių tyrė) kiekį valgomieji ledai skirstomi į vaisinius valgomuosius ledus, sorbetą ir šerbetą.
Valgomieji ledai lengvai pasisavinami, malonaus skonio, geras energijos šaltinis. Verta įsiminti, jog šis desertas turi nemaţai baltymų, riebalų ir angliavandenių. Su pienu, kuris yra pagrindinė jų sudedamoji dalis, ţmogus gauna būtinų aminorūgščių, vandenyje tirpių vitaminų (A, D, E, K), mineralinių medţiagų (Ca, K, Na, P, Mg ir kt.).
Pasak Masteikienės [20], atsiţvelgiant į gamybos būdą valgomieji ledai gali būti pastos pavidalo, grūdinti ar minkšti. Pastos pavidalo ledai gaunami iš pasterizuoto valgomųjų ledų mišinio, šaldomo frizeryje, įplakus oro tūris padidėja 30 – 60 proc. Pagal konsistenciją ir išvaizdą jie primena kremą. Grūdinti ledai, pagaminti gamybinėmis sąlygomis, paimami iš frizerio, išfasuojami ir šaldomi ne aukštesnėje kaip -20° C temperatūroje. Tokiame būvyje jie laikomi iki realizacijos. Minkšti ledai gaunami šaldant frizeryje pasterizuotą ar atšaldytą ledų mišinį, išplakus oro tūris padidėja 30 – 120 proc. [32].
1.3. Valgomųjų ledų maistinė sudėtis
Valgomųjų ledų energinė ir maistinė vertė priklauso nuo ingredientų, iš kurių jie pagaminti. Ledų mišinio sudėtyje pieno produktai turi skirtingus pieno komponentų kiekius. Valgomuosiuose leduose pagal svorį yra 3 – 4 kartus daugiau riebalų, 12 – 16 proc. daugiau baltymų ir 4 kartus daugiau angliavandenių negu piene. Pieno sausosios medţiagos leduose apdorojamos aukštesnėje temperatūroje negu pastarizuotas pienas. Jos veikiamos ţemesnėmis temperatūromis frizeravimo metu ir ilgiau laikomos iki suvartojimo.
Bendra valgomųjų ledų maistinė vertė priklauso nuo:
o Angliavandenių kiekio, įskaitant laktozę, pridėtus saldiklius, cukrus vaisiuose bei skoninius priedus;
o Baltymų kiekio, įskaitant ir pieno išrūgų baltymus, riešutus, kiaušinius, stabilizatorius; o Riebalų ir grietinėlės kiekio;
Valgomųjų ledų kaloringumas priklauso nuo mišinio sudėties ir mišinio svorio litrui pagamintų valgomųjų ledų. Parduodamų ledų porcijų svoris ir sudėtis kinta. Jie parduodami pagal tūrį, nurodant minimalų svorį. Svoris gali būti nustatomas apskaičiuojant mišinio tankį padauginus iš mišinio tūrio porcijoje. Tankis priklauso nuo mišinio išplakimo ir ledų sudėties [24].
14 1 lentelė. Valgomųjų ledų cheminė sudėtis ir energinė vertė [17]
Produktas Vanduo Baltymai Riebalai Laktozė
Mineralinės medţiagos Energinė vertė g/100 g g/100 g kcal Pieniniai ledai, 3,5 proc. riebumo 71,0 3,2 3,5 5,8 0,8 125 Grietininiai ledai, 10 proc. riebumo 68,7 4,0 10,0 16,5 0,8 176 Plombyras, 15 proc. riebumo 64,3 3,9 15,0 16,0 0,8 204
Kaip teigia Ţemaitienė [44], valgomieji ledai yra puikios biologinės vertės. Juose yra didelė koncentracija sausųjų neriebalinių pieno medţiagų, turinčių 34 – 36 proc. riebalų. Pieno baltymai yra svarbus metionino, triptofano, lizino šaltinis. Daugelis valgomųjų ledų, paruoštų su pienu ir jo produktais, baltymų turi daugiau nei pienas – 2,9 – 4,0 proc. Daug maţiau baltymų turi ledai, paruošti su išrūgomis – 1,0 – 1,3 proc. ir visiškai jų nėra aromatiniuose bei vaisiniuose leduose.
Riebalų kiekis valgomuosiuose leduose yra labai įvairus. Pieno riebalai yra sudėtingos struktūros, jie susideda iš 400 riebalų rūgščių. Pieno riebalų pagrindinės funkcinės savybės – suteikti unikalų skonį, pernešti riebaluose tirpius prieskonius, suformuoti valgomųjų ledų struktūrą. Pieniškuose leduose riebalų yra 3,6 – 4,9 proc., grietininiuose 8,7 – 10,6 proc., plombyre 12,8 – 14,9 proc., vaisiniuose ir aromatiniuose leduose riebalų kiekis ne didesnis kaip 0,2 proc. [24].
Visų ledų didţiausią sausųjų neriebiųjų medţiagų dalį sudaro angliavandeniai (19,3 – 31,7 proc.). Angliavandeniai yra šilumos ir energijos šaltinis organizme. Laktozė (pieno cukrus) yra svarbiausias pieno angliavandenis, kuris sudaro vieną trečdalį pieno sausųjų medţiagų kiekio ir beveik 20 proc. angliavandenių, esančių valgomuosiuose leduose [3].
Valgomųjų ledų maistinę vertę didina nemaţas mineralinių medţiagų kiekis (0,7 – 1,6 proc.). Ypatingai svarbūs yra kalcis ir fosforas, kurie tarp savęs sudaro idealų santykį, leidţiantį juos greitai pasisavinti ţmogaus organizmui. Apie 85 proc. fosforo, esančio ţmogaus organizme, surišta su kalciu, esančiu kauluose ir dantyse. Kalcio kiekis valgomuosiuose leduose gali svyruoti nuo 6 iki 14 proc.[24].
15 2 lentelė. Vitaminų kiekis valgomuosiuose leduose [17]
Produktas Vitaminai, mg/100 g
A D E B1 B2 PP C
Pieniniai ledai, 3,5 proc.
riebumo 0,02 0,00002 0,11 0,03 0,16 0,1 0,4
Grietininiai ledai, 10 proc.
riebumo 0,06 0,00002 0,3 0,03 0,2 0,1 0,6
Valgomieji ledai yra svarbus vitaminų šaltinis. Jų kiekis priklauso nuo pieno sausųjų medţiagų kiekio ir produkto porcijos svorio. Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E randami riebaluose. Vandenyje tirpių vitaminų kiekis proporcingas sausųjų neriebalinių pieno medţiagų koncentracijai leduose. Didţiausia vitaminų koncentracija yra neriebaliniuose, maţiausia – didelio riebumo valgomuosiuose leduose. Kai kurių vitaminų yra valgomųjų ledų prieduose – vaisiuose, riešutuose. Valgomuosiuose leduose yra dideli kiekiai riboflavino (apie 18 mg), tiamino, piridoksino, pantoteno rūgšties [24].
1.4. Ţaliavos, naudojamos valgomųjų ledų gamyboje
Daugelio ledų receptūrų pagrindą sudaro išplakti, sušaldyti pieno, grietinėlės, išrūgų mišiniai, nenugriebtas sutirštintas pienas su cukrumi, lieso pieno milteliai, kakavos milteliai, cukraus sirupas, vanilė, karamelė, riešutai, migdolai, vaisių ir uogų perdirbimo produktai, citrinos rūgštis (E 330), ţelatina (E 441) ir kiti stabilizatoriai, natūralūs ar jiems identiški aromatai, vafliai ledams, geriamasis vanduo [17]. Masteikienės [20] teigimu, visų ledų rūšių svarbi sudėtinė dalis yra sacharozė (10 – 15 proc. cukraus) ir įvairūs priedai.
Visos ledų sudėtinės dalys ir pagalbinės medţiagos turi turėti sertifikatus, kuriuose būtų nurodyti kokybės ir nekenksmingumo sveikatai rodikliai, taip pat jos turi būti leidţiamos naudoti Sveikatos apsaugos ministerijos. Ledų gamybai naudojamų sudėtinių dalių ir pagalbinių medţiagų, importuojamų iš kitų šalių, kokybės ir nekenksmingumo rodikliai turi būti ne ţemesni, negu nurodyta Lietuvos Respublikos galiojančiuose norminiuose dokumentuose. Maisto priedų kiekiai, naudojami ledų gamybai neturi viršyti Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidţiami vartoti maisto priedai“ leistinų normų.
Pagrindinė ţaliava valgomųjų ledų gamyboje yra pienas ir jo produktai. Nuo šių ţaliavų priklauso ledų kokybė. Optimalus pieno riebalų kiekio pasirinkimas yra būtinas geram mišinio
16 sudarymui. Nuo pieno riebalų kiekio priklauso ledų skonis, struktūra, jie suteikia ledams stabilų pagrindą. Didėjant riebalų kiekiui leduose, maţėja ledo kristalų dydis. Riebalų kiekis valgomuosiuose leduose svyruoja nuo 10 iki 12 proc., kai riebalų kiekis leduose sudaro maţiau kaip 10 proc. – ledai laikomi sumaţinto riebumo. Pieno riebalų šaltiniai – tai švieţia grietinėlė, sviestas, skysti riebalai, frakcionuoti pieno riebalai. Pieniškiems ledams gaminti naudojamas nenugriebtas pienas, sutirštintas ar sausas nenugriebtas pienas. Pieno riebalai valgomiesiems ledams suteikia švelnų skonį, geriau išreiškia naudojamus aromatus, pagerina juslines savybes [44].
Sausąsias neriebalines pieno medţiagas sudaro lieso pieno sausosios medţiagos, kurios susideda iš baltymų (37 proc.), pieno cukraus (laktozės 55 proc.) ir mineralinių medţiagų (8 proc.). Šios medţiagos turi didelę maistinę vertę. Baltymai, esantys sausose neriebalinėse pieno medţiagose, padeda išvengti silpnos konsistencijos ir grubios ledų struktūros. Šios medţiagos padidina klampumą ir atsparumą tirpimui, taip pat paţemina uţšalimo tašką. Siekiant mišinyje išlaikyti tinkamą riebalų – baltymų kiekių pusiausvyrą, laktozė sausose neriebalinėse pieno medţiagose turi sudaryti apie 85 proc. bendro riebalų kiekio. Uţtikrinant šių medţiagų optimalų santykį, gaunama geresnė ledų konsistencija, sudaromos palankesnės jų laikymo sąlygos.
Valgomųjų ledų gamyboje naudojami vištų kiaušiniai, kiaušinių milteliai, kiaušinio baltymas ir trynys. Vištos kiaušiniai gerina ledų kokybę, didina jų išsiplakimo laipsnį, struktūrą. Kiaušinio trynio sausosios medţiagos pagerina ledų konsistenciją, klampumą, mišinio išsiplakimą. Kiaušinių melanţas naudojamas vaflių ir kitų pusfabrikačių kepimui [24].
Vaisiai ir uogos, naudojamos ledų gamyboje, didina valgomųjų ledų maistinę vertę. Juose yra lengvai įsisavinamų angliavandenių (gliukozės, fruktozės, sacharozės), vitaminų (C, B gr., karotino), daug mineralinių medţiagų, mikroelementų, taip pat medţiagų, suteikiančių malonų skonį ir aromatą. Siekiant pagerinti ledų išvaizdą, vaisiai ir uogos naudojami tyrių pavidale. Tyrės gaminamos su vandeniu, cukrumi ir stabilizatoriais. Populiariausios tyrės, pagamintos iš braškių, mėlynių, vyšnių ir riešutų. Valgomųjų ledų gamyboje naudojami citrusiniai vaisiai – apelsinai, mandarinai, greipfrutai, ananasai, citrinos. Daţniausiai jie naudojami kaip sulčių koncentratas arba uţšaldyti. Taip pat naudojami dţiovinti vaisiai – abrikosai, figos, razinos ir kiti.
Labai svarbūs valgomųjų ledų komponentai yra oras ir vanduo. Vanduo sudaro nenutrūkstamą fazę. Oras disperguojasi riebalų emulsijos plazmoje. Tarpfazinis paviršius tarp vandens ir oro stabilizuojamas plona ne uţšaldytos medţiagos plėvele ir dalinai sumuštais riebalų lašeliais. Oro kiekis leduose labai svarbus, nes jis veikia ledų kokybę ir yra įtrauktas į kokybės standartus [24].
17 Atsiţvelgiant į ledų rūšis rekomenduojamas skirtingas oro išplakimo laipsnis:
o grietininiams ledams, plombyrui, ledams su augaliniais riebalais – 90 – 120 proc. o pieniniams ledams – 50 – 90 proc.
o ledų šerbetui – ne daugiau kaip 80 proc. [33].
Saldikliai. Siekiant produktui suteikti saldumą, paryškinti malonų grietinėlės prieskonį ar vaisių skonį yra naudojami saldikliai. Jie padidina mišinio klampumą ir bendrą sausųjų medţiagų kiekį. Saldikliai pagerina valgomųjų ledų struktūrą ir konsistenciją, jeigu sausųjų medţiagų kiekis yra ne didesnis kaip 42 proc., cukraus kiekis – ne didesnis kaip 16 proc. Naudojant daugiau cukraus, nei rekomenduojama, valgomieji ledai gali prarasti savo savybes – sulėtėja ledų mišinio uţšalimo temperatūra, grūdinimui reikalinga temperatūra [24].
Skonio priedai. Siekiant pagerinti valgomųjų ledų skonį, jų gamyboje naudojamos natūralios ir dirbtinės aromatinės medţiagios. Natūralios aromatinės medţiagos gaunamos iš citrusinių, tropinių ir becukrių vaisių, augalų, prieskonių, kakavos ir šokolado, kavos, vanilės pupelių, riešutų. Natūralios aromatinės medţiagos – tai eteriniai aliejai, esencijos ar ekstraktai, baltymų hidrolizatai, distiliatai ar kiti produktai, gauti kaitinant, fermentuojant įvairias medţiagas. Dirbtinės aromatinės medţiagos – tai aromatinės cheminės medţiagos ir dirbtiniai aromatai [44].
Populiariausias valgomųjų ledų gamyboje naudojamas prieskonis yra vanilė. Ji gali būti naudojama įvairiais būdais – kaip grynas vanilinis ekstraktas, vanilinis aromatas, miltelių pavidalo arba dirbtinė vanilė. Kitos populiarios valgomųjų ledų skoninės medţiagos yra – šokoladas ir kakava. Valgomųjų ledų skoninėms ir maistinėms savybėms pagerinti naudojami riešutai ir riešutų ekstraktai. Populiariausi yra migdolai, graikiniai, lazdyno, ţemės riešutai, pistacijos [11].
Emulgatoriai maţina valgomųjų ledų mišinių paviršiaus įtempimą, pagerina jų emulguojančias savybes, padidina mišinių emulsijų stabilumą, suteikia produktui daugiau kremiškumo, purumo ir padidina atsparumą tirpimui [18, 33]. Seniausiai vartojamas valgomųjų ledų emulgatorius – kiaušinio trynys. Šiuo metu valgomųjų ledų mišiniams emulguoti naudojami glicerolio, sorbitolio, cukraus ir kitos kilmės esteriai, kurių naudojama 0,3 – 0,5 proc. Geromis emulguojančiomis savybėmis pasiţymi akacijų sakų guma [13, 17].
Stabilizatoriai. Pasak Mahdian [19], visų rūšių ledų svarbus komponentas yra stabilizatoriai. Šio autoriaus nuomone, valgomųjų ledų stabilizatoriai sujungia mišinyje esančias vandens molekules ir padidina neuţšaldytos dalies klampumą. Kaip teigia Mieţelienė ir kt. autoriai [21], stabilizatoriai turi uţtikrinti tolygų tirpimą, švelniai ir tolygiai padengti burnos paviršių.
18 Stabilizavimui naudojamos dviejų tipų medţiagos: augalinės ir gyvulinės kilmės baltymai (ţelatina, kazeinas, albuminas, globulinas, sojos baltymai) bei augalinės kilmės angliavandeniai (jūriniai koloidai, modifikuoti celiuliozės junginiai, obuolių pektinas, kleisterizuojantis bulvių, kukrūzų krakmolas). Šių medţiagų valgomiesiems ledams naudojama 0,2 – 0,4 proc. ar kitas kiekis, atsiţvelgiant į gaminamų ledų rūšį. Šiuo metu vietoje ţelatinos ir krakmolo plačiai naudojama guaro guma ir guaranas, jie padidina klampį ir oro įplakimo į mišinį savybes [12].
Daţikliai. Jie suteikia valgomiesiems ledams patrauklią išvaizdą bei pagerina pridėtų vaisių ar uogų spalvą. Daţniausiai naudojami natūralūs koncentruoti maistiniai daţai (morkų koncentratas, burokėlių sulčių milteliai, daţai iš juodųjų serbentų, vynuogių išspaudų) [13, 17].
1.5. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai susiję su ledų ţenklinimu
Rašant mokslinį tiriamąjį darbą „Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės vertės, vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė“ buvo remtasi įvairiais lietuvių ir uţsienio autorių moksliniais darbais, straipsniais, nemaţai medţiagos surinkta iš internetinių puslapių. Pagrindinė darbo dalis – detalus valgomųjų ledų etiketėse pateiktos informacijos vartotojams (ţenklinimo) analizavimas. Buvo analizuojama ir paţeidimų, netikslumų ieškoma, remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų ţenklinimą, informacijos apie maisto produktą pateikimą etiketėje: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams“; “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo ir kainų nurodymo taisyklės”; Ţemės ūkio ministro patvirtinti „privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai. Ţenklinimas“.
Papildomi ţenklinimo reikalavimai gali būti numatyti produktų techniniuose reglamentuose bei standartuose.
19 1.5.1. Pagrindiniai informacijos apie maistą teikimo vartotojams principai pagal
Reglamentą Nr. 1169/2011 ir svarbiausi Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo bei kainų nurodymo taisyklių ypatumai
Maisto produktų ţenklinimas neturi klaidinti vartotojo dėl maisto produkto ypatybių, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo.
Maisto produkto ţenklinime neturi būti nurodyta, kad tam tikras maisto produktas turi poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi. Taip pat negali būti uţsiminta apie ypatingas maisto produkto savybes, jeigu tokios savybės iš tikrųjų būdingos visiems panašios maisto produktų grupės gaminiams.
Pagal reikalavimus, ledų sudėtis aprašoma maţėjančia sudedamųjų dalių seka.
Ţenklinant maisto produktus būtina nurodyti šiuos duomenis: maisto produkto pavadinimą; sudedamųjų dalių sąrašą; alergijas ar netoleravimą sukeliančias medţiagas ar sudedamąsias dalis sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį; maisto produkto grynąjį kiekį; minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki… (datą)“; visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas; nurodyto maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą; kilmės šalį ar kilmės vietą – tuo atveju jei, nepateikus tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos; vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą; daugiau kaip 1,2 proc. tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais; maistingumo deklaraciją [9].
Visa svarbi ţenklinimo informacija turi būti pateikta tiksliai, aiškiai ir vartotojui lengvai suprantama.
„Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo ir kainų nurodymo taisyklėse“ [1] nurodoma, kad ţenklinimas turi būti pateikiamas ant prekės pakuotės. Kartais kai kurie ţenklinimo akcentai gali būti nurodyti keliose vietose ant prekės ir jos pakuotės. Tik ant bendrosios pakuotės gali būti ţenklinamos tokios prekės: maţos prekės, ant kurių neįmanoma sutalpinti visos būtinos ţenklinimo informacijos apie pačią prekę; prekės, kurias sveriasi pats vartotojas arba jas pasveria vartotojo akivaizdoje; neįpakuotos prekės, kurių paskirtis puikiai ţinoma ir kurių ţenklinimas ant prekės fiziškai neįmanomas, nes gali sugadinti prekės išvaizdą ir pan.
20 Remiantis šiomis taisyklėmis, ţenklinimo informacija ant prekės ir (arba) prekės pakuotės turi būti pateikiama valstybine kalba. Prekės pavadinimą versti į valstybinę kalbą nereikalaujama, jei uţsienio kalba pateiktas pavadinimas būtų lengvai suprantamas, neklaidintų vartotojo ir jei konkrečios prekės (prekių grupės) ţenklinimą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta kitaip.
1.5.2. „Privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai. Ţenklinimas“
Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką pateikiamiems valgomiesiems ledams ir jų pusgaminiams, pagamintiems Lietuvoje arba importuotiems iš kitų šalių.
Šie privalomieji kokybės reikalavimai taikomi gataviems vartoti valgomiesiems ledams ir skystiems bei sausiems ledų mišiniams, taip pat kitų maisto produktų sudėtyje esančiai valgomųjų ledų daliai.
Nurodant valgomųjų ledų pavadinimą, jis turi apibūdinti patį produktą ir neklaidinti vartotojo. Jeigu yra valgomųjų ledų mišinio pavadinimas, tai jis turi būti: valgomųjų ledų mišinys, koncentruotas ledų mišinys ar sausasis ledų mišinys, papildytas įprastiniu pavadinimu, su sąlyga, kad toks pavadinimas neklaidintų vartotojo. Produkto pavadinime gali būti ţodţiai „pieniški“, „grietininiai“ ar „plombyras“ – tuomet šio produkto sudėtis turi atitikti privalomuosiuose kokybės reikalavimuose pateiktus pirmosios grupės reikalavimus.
Kiti valgomieji ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ţenklinami su pavadinimu „valgomieji ledai“. Valgomųjų ledų pavadinime gali būti nurodoma sudedamoji dalis, kuri vartotoją informuotų apie gaminio sudėtį, kokybę arba specifines juslines savybes.
Jei pavadinime reklamuojamas tam tikras ingredientas, tai jo kiekis turi būti pakankamas tam, kad produktas skirtųsi nuo kitų įprastinių. Jeigu nurodytas ingredientas yra šokoladas, jo skonis turi būti išgaunamas dėl sausųjų neriebalinių kakavos medţiagų [22].
1.5.3. „Valgomųjų ledų techninis reglamentas“. Svarbiausi aspektai
Valgomieji ledai skirstomi į grupes, kurių kiekvienai keliami tam tikri reikalavimai. Pagrindiniai jų – atitinkamas riebumas, pieno baltymų bei sausųjų medţiagų kiekiai.
21 1. pieniški valgomieji ledai, kurių sudėtyje sausųjų medţiagų yra ne maţiau kaip 28 proc., pieno riebalų kiekis – ne didesnis nei 7 proc., pieno baltymų – ne maţiau kaip 2,2 proc.
2. grietininiai valgomieji ledai, kuriuose sausųjų medţiagų yra ne maţiau kaip 32 proc., pieno riebalų kiekis yra 8 – 11 proc., pieno baltymų – ne maţiau kaip 2,2 proc.
3. plombyras, kuriame sausųjų medţiagų yra ne maţiau kaip 36 proc., pieno riebalų – ne maţiau nei 12 proc., baltymų – ne maţiau kaip 2,2 proc.
Pieniškų, grietininių valgomųjų ledų ir plombyro lyginamasis svoris turi būti ne maţesnis kaip 475 g/l.
Pagal vaisių (vaisių sultys, vaisių minkštimas, vaisių tyrė) kiekį valgomieji ledai skirstomi į šias grupes:
1. vaisiniai valgomieji ledai, kuriuose vaisių kiekis yra ne maţesnis kaip 20 proc. Jeigu vaisiniai ledai gaminami su koncentruotomis vaisių sultimis, jų dedama ne maţiau kaip 2,5 proc.;
2. sorbetas, kuriame vaisių kiekis yra ne maţesnis kaip 25 proc. Šios rūšies ledų gamybai nenaudojamas pienas arba pieno sudedamosios dalys.
3. šerbetas, kuriame vaisių kiekis yra ne maţesnis kaip 10 proc., sausųjų medţiagų – ne maţiau kaip 20 proc., riebalų – ne maţiau kaip 1 proc.
Leistinos sudedamosios dalys: pienas ir jo sudedamosios dalys, pieno produktai – švieţi, koncentruoti, sausi, rauginti arba rekombinuoti; ne pieno kilmės maistiniai riebalai ir aliejai; ne pieno kilmės maistiniai baltymai; cukrūs, kurių kokybė reglamentuojama Lietuvos arba tarptautiniu standartu; vanduo; pasterizuoti ar kitu šiluminiu būdu apdoroti kiaušiniai ar kiaušinių produktai; – vaisiai ir vaisių produktai; maisto produktai ar jų sudedamosios dalys, suteikiantys produktui kvapą, skonį arba struktūrą (pvz., kava, kakava, imbieras, medus, riešutai, likeriai, druska ir kt.) [35].
Leistini ingredientų kiekiai nustatomi atsiţvelgiant į geros gamybos praktikos reikalavimus, taip pat leidţiamus vartoti maisto priedus [16].
1.6. Ţenklinimo paţeidimų mastai, atliekant Valstybinę gyvūninio (negyvūninio) maisto, prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos rezultatų ataskaitų duomenimis nustatyta (išanalizavus nustatytus maisto produktų paţeidimus pagal paţeidimo pobūdį), kad daţniausiai
22 pasitaiko šie paţeidimai: netinkamai nurodomos sudedamosios dalys ir jų kiekiai, tinkamumo vartoti terminai ir (ar) partijų numeriai, klaidinantys maisto produktų pavadinimai. Gamybos įmonėse vyrauja ţenklinimo reikalavimų paţeidimai, rinkos įmonėse – tinkamumo vartoti terminų paţeidimai.
2012 metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą, kurio metu buvo patikrintos 72 valgomuosius ledus gaminančios įmonės. Patikrinimo metu rinkoje buvo įvertinta beveik 600 tūkst. porcijų, t.y., beveik 50 tonų valgomųjų ledų sauga ir kokybė bei informacijos teisingumas. Vertinti ne tik lietuviški, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, Italijos atveţti valgomieji ledai. Didţiąją nustatytų paţeidimų dalį sudarė ţenklinimo paţeidimai. Pavyzdţiui, produkto etiketėje buvo nurodoma „grietininiai“, „šokoladiniai“ ar „vaniliniai“ ledai, tačiau iš tiesų ledų sudėtyje nebuvo grietinėlės ar šokolado, o vietoje vanilės buvo panaudotos tik kvapiosios medţiagos. Pasak specialistų, daţniausias iš kitų šalių atveţtų ledų ţenklinimo paţeidimas – neteisingas produkto sudėties vertimas.
2013 metais buvo atliktas valgomųjų ledų tikslinis patikrinimas, kurio metu patikrinta 515 pavadinimų partijų ledų, 74 atvejais buvo nustatyti įvairaus sudėtingumo paţeidimai. Dauguma netinkamo ţenklinimo paţeidimų buvo maţareikšmiai ir sudarė 89,2 proc. visų nustatytų paţeidimų [36].
2014 metais vykdant maisto produktų ţenklinimo kontrolę nustatyta, kad ţenklinimo reikalavimų paţeidimai sudarė 13,2 proc. visų nustatytų paţeidimų. Nustatyti paţeidimai daugiausia susiję su produkto sudėtimi (neteisingai nurodoma), tinkamumo vartoti terminais, pateikiama neteisinga informacija apie gamintoją, klaidinantys produktų pavadinimai [37].
23 2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Mokslinio tiriamojo darbo „Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės vertės, vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė“ darbo planas
I. Valgomųjų ledų asortimento ir maistinių verčių analizė.
II. Socialinės apklausos atlikimas, siekiant išsiaiškinti, kokios rūšies valgomuosius ledus ţmonės daţniausiai renkasi; pasirinkimą įtakojančių veiksnių statistinė analizė.
1. Pateikiama kiekvieno anketos klausimo procentinė išraiška pagal atsakymų pasirinkimą. 2. Socialinių veiksnių (lytis, amţius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas) ir jų sąveikų įtakos valgomųjų ledų pasirinkimui išsamus įvertinimas.
III. Valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų analizė (ledų etikečių rinkimas ir vertinimas).
2.1.1. Ledų asortimento ir maistinių verčių analizė
Valgomųjų ledų asortimento palyginimo pagrindinis tikslas – išanalizuoti, kokie gamintojai ir kokią produkciją pateikia vartotojams. Didţiuosiuose prekybos centruose buvo skaičiuojami Lietuvos ir kaimyninių valstybių ledų gamintojai, jų gaminamos produkcijos asortimentas, ledų rūšys. Šiame skyrelyje buvo aprašyti ledų gamintojai, tiekiantys skanėstus Lietuvos rinkoje, paminėti kiekvieno gamintojo prekiniai ţenklai. Taip pat buvo analizuojama, kurių gamintojų ledų randama daugiau viename ar kitame prekybos centre.
Maistinių verčių analizei vykdyti buvo renkamos valgomųjų ledų etiketės ir kaupiamos, analizuojamos daugiau kaip metus (2013 m. spalio – 2014 m. gruodţio mėn.). Dalis, maistingumo analizei reikalingų duomenų, buvo surinkta iš ledų gamintojų internetinių puslapių. Surinktos valgomųjų ledų etiketės buvo grupuojamos pagal rūšis (plombyras, grietininiai, pieniniai ledai), panašų tūrį. Skirtingų gamintojų, tačiau tos pačios rūšies ledų maistinės ir energinės vertės rezultatai buvo suvedami į lenteles ir lyginami tarpusavyje.
24 2.1.2. Socialinė apklausa: valgomųjų ledų vartojimo ypatumų nustatymas
Atliekant socialinę apklausą, pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kokius valgomuosius ledus vartotojai daţniausiai renkasi, kokios prieţastys lemia jų pasirinkimą. Paprasčiausias būdas tai atlikti – anketavimas. Buvo panaudotas dviejų rūšių anketavimas: anketavimas raštu (buvo sudarytos ir išdalintos anketos su klausimynu ir nurodytais galimais atsakymų variantais, kuriuos respondentai galėjo patys paţymėti pagal savo nuoţiūrą) (1 PRIEDAS. Anketos pavyzdys) bei pagrindinis gautų didţiosios dalies apklausos rezultatų būdas – anketavimas internete – buvo sudaryta anketa programos pagalba ir ji patalpinta internete on-line (respondentai gaudavo į savo elektroninius laiškus nuorodą, kur būtų galima rasti ir uţpildyti anketą), taip pat anketa buvo sudaryta ir patalpinta internetiniame tinklapyje www.anketa.lt.
Per 2 mėnesius (2014m. balandžio – geguţės mėn.) buvo atlikta apklausa. Iš viso apklausta 224 respondentai. Daugiausia apklausos rezultatų (181) buvo gauta internete patalpinus anketos apklausos klausimyną, dalis respondentų (tiksliau 43) buvo apklausti tiesiogiai išdalinus anketas su klausimynu. Anketavimas raštu buvo pasirinktas todėl, kad ne visi ţmonės turi laisvą prieigą prie internetinio ryšio arba tiesiog juo nebesinaudoja, pvz., kaip pensininkai arba paprasti darbininkai.
Buvo stengiamasi, kad apklausoje atsispindėtų visų (pateiktų anketos klausimyne) amţiaus grupių, specialybės, dabartinės esamos veiklos vartotojų nuomonė, nes tai svarbu toliau statistiškai apdorojant gautus socialinės apklausos duomenis.
Anketos klausimyne buvo pateikta 17 klausimų. Pirmi 5 klausimai buvo apie patį respondentą, bendro pobūdţio klausimai, likusieji 12 klausimų, svarbiausi mūsų tyrimui – apie ledų rūšis – kokią renkasi daţniausiai bei prieţastis, kurios lemia vartotojų pasirinkimą.
1 ir 2 klausime domėtasi, kokia respondento lytis, amţius (amţius suskirstytas į tokias grupes: iki 20m., 21-30m., 31-40m., 41-50m., 51-60m., 61m. ir daugiau). 3 klausimas buvo apie gyvenamąją vietą (miestas, kaimas/rajonas). 4 klausime domėtasi apie išsilavinimą (pagrindinis, vidurinis, profesinis, nebaigtas aukštasis universitetinis, aukštasis neuniversitetinis, aukštasis universitetinis). Vykdant apklausą buvo stengtasi, kad apklausoje būtinai sudalyvautų ir savo nuomonę išreikštų pagal 5 klausimą visų išvardintų specialybių atstovai: moksleivis, studentas, darbuotojas, tarnautojas, pensininkas, bedarbis ir kita (į „kita“ įėjo, pvz., namų šeimininkė). 6 ir 7 klausimuose respondentų buvo klausiama ar jie vartoja ledus ir kaip daţnai tai daro. 8 klausimas buvo apie sezoniškumo įtaką ledų pasirinkimui (ţiemą, pavasarį, vasarą, rudenį, sezoniškumas tam įtakos neturi, nevartoju ledų). 9 klausime buvo uţduotas klausimas – „kokius ledus daţniausiai renkatės?“ ir pateikti galimi šeši atsakymų variantai (plombyrinius, grietininius, pieniškus,
25 vaisinius, šerbetinius, nevartoju ledų). 10 klausime domėtasi, dėl kokios prieţasties respondentai renkasi ledus (dėl didelės ledų įvairovės, maistingas produktas, skanus produktas, valgyti ledus sveika, atgaivina karštą dieną, pigu, neperku). 11 klausime buvo uţduotas klausimas – „į ką atkreipiate dėmesį pirkdami ledus?“ ir pateikti galimi pasirinkimo variantai (pakuotės išvaizdą, kainą, vykdomas akcijas, ledų sudėtį, produkto kaloringumą, perkate bet kokius, neperkate). 12 klausime buvo domėtasi, kokio gamintojo ledus perka (AB „Pieno ţvaigţdės“, AB „Klaipėdos pienas“, UAB „Ingman ledai“, UAB „Iceko“, UAB „Vikeda“). 13 klausime buvo klausiama, kas nulemia pasirinkimą (kaina, akcija, pakuotė, gamintojas, kokybė, skonis, reklama, šeimos narių, draugų rekomendacijos). 14 klausime buvo klausiama apie etikečių skaitymą/ neskaitymą. 15 klausime buvo uţduotas klausimas – „jeigu skaitote etiketes, į kokią informaciją atkreipiate dėmesį“ ir pateikti šie atsakymo variantai (produkto sudėtį, maistinę ir energinę vertę, gamintoją, tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas, neskaitau). 16 klausime buvo domėtasi, ar etiketėje pateikta informacija aiškiai įţiūrima ir įskaitoma (taip, ne, ne visada, etiketėje pateiktos informacijos neskaitau). 17 klausime buvo klausiama, kur perka ledus (parduotuvėje, turguje, gaminate pats).
Statistinei duomenų analizei buvo naudojamas programinis statistinis duomenų paketas „SPSS 20.0 for Windows“. Tiriamųjų demografiniam pasiskirstymui bei klausimų – atsakymų daţniams skaičiuoti buvo naudota aprašomoji statistika. Kokybinių duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal Pearsono χ2 suderinamumo kriterijų. Statistinio reikšmingumo lygmuo p ≤ 0,05.
2.1.3. Trečioji mokslinio tiriamojo darbo dalis – valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų analizė
Visa medţiaga tyrimui, valgomųjų ledų etiketės, ţenklinimo paţeidimų analizei vykdyti, buvo kaupiamos, analizuojamos daugiau kaip metus (2013 m. spalio – 2014 m. gruodţio mėn.). Dauguma etikečių buvo surinkta iš didţiųjų Lietuvos prekybos subjektų Kauno mieste, nedidelis kiekis iš maţų prekybos subjektų, esančių ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse.
Visos valgomųjų ledų etiketės, tiksliau iš pradţių asmeniniam vartojimui pasirinktos ledų rūšys, buvo perkamos prekybos centruose arba maţose parduotuvėse, o suvartojus produktą, buvo pasiliekamos jų etiketės (daţnai atėjus į prekybos subjektą, pirmiausia buvo stengtasi apţiūrėti, kuo daugiau ledų etikečių, kilus įtarimui dėl galimo paţeidimo ţenklinant, toks gaminys buvo nusiperkamas ir detaliau analizuojamas).
Surinktos įtartinos valgomųjų ledų etiketės buvo toliau analizuojamos ir ieškoma paţeidimų remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų
26 ţenklinimą: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams“, “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo ir kainų nurodymo taisyklės”, „Valgomųjų ledų techninis reglamentas“.
Taip pat pateikti privalomieji kokybės reikalavimai (Ţemės ūkio ministerijos ministro įsakymai) kiekvienai valgomųjų ledų rūšiai, kurių etiketės buvo toliau nagrinėjamos.
Radus netikslią etiketę, su galimu paţeidimu, ne visada buvo įvardijama, kad tai grubus paţeidimas. Tiesiog buvo paliekamas atviras klausimas ir, rekomenduojama, pasiūloma, kaip būtų galima kitaip pateikti netikslią informaciją produkto etiketėje, kad nebūtų klaidinamas vartotojas.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimo, vykdomo anketinės apklausos būdu, buvo apklausti 224 respondentai, siekiant įvertinti, kokie veiksniai turėjo įtakos valgomųjų ledų pasirinkimui. Įvertinus šių tiriamiųjų socialines – demografines charakteristikas nustatyta, kad generalinė imtis pagal lytį pasiskirstė gana tolygiai – 67,4 proc. (n=151) tyrime dalyvavusių respondentų buvo moterys, 32,6 proc. (n=73) – vyrai (1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų buvo jauni asmenys – kaip matyti iš ţemiau esančiame 2 paveiksle pateiktų duomenų, 43,3 proc. (n=97) respondentų amţius svyravo nuo 21 iki 30 metų, po 12,5 proc. (n=28) sudarė asmenys nuo 31 iki 40 metų ir nuo 51 iki 60 metų. Po 11,2 proc. (n=25) sudarė asmenys, kurių amţius svyravo nuo 41 iki 50 metų ir 61 metų ir vyresni. Likusieji 9,4 proc. (n=21) respondentų buvo jaunesni nei 21 metų amţiaus.
27 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių
Analizuojant duomenis pagal gyvenamąją vietą, nustatyta, kad daugiausia respondentų gyveno mieste – 74,6 proc. (n=167), o 25,4 proc. (n=57) jų gyveno kaime/rajone (3 pav.).
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti jų išsilavinimą. Įvertinus ţemiau esančiame 4 paveikle pateiktus rezultatus nustatyta, kad dauguma tyrime dalyvavusių respondentų (46,0 proc., n=103) turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Daugiau nei penktadalis respondentų turėjo aukštesnįjį/koleginį išsilavinimą (21,9 proc., n=49), 12,1 proc. (n=27) – profesinį, 8,9 proc. (n=20) – vidurinį, 7,6 proc. (n=17) – pagrindinį, o likusieji 3,6 proc. (n=8) turėjo nebaigtą aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
28 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Nustatyta, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų (47,3 proc., n=106) buvo darbuotojai, 15,6 proc. (n=35) – studentai, po 8,5 proc. (n=19) respondentų buvo moksleiviai, pensininkai ir asmenys, nurodę kitą uţsiėmimą. 3,6 proc. (n=8) tyrime dalyvavusių tiriamųjų buvo bedarbiai (5 pav.).
29 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Valgomųjų ledų asortimento bei maistinių verčių analizė 3.1.1. Valgomųjų ledų asortimento analizė
Lietuvos ledų rinkoje jau daugelį metų valgomuosius ledus parduoda kelios įmonės, radusios savo pirkėją, kurių rinkos dalys svyruoja nuo 10 iki 20 proc., taip pat į rinką įveţami valgomieji ledai, importuoti iš kitų šalių. Šiame skyrelyje trumpai apţvelgsime pagrindinius valgomųjų ledų gamintojus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.
Remiantis 2008 metų Statistikos departamento duomenimis, UAB „Ingman ledai“ yra pripaţinta moderniausia valgomųjų ledų bei vaflinių indelių gamintoja Baltijos šalyse ir jau keleri metai įmonė išlieka didţiausia ledų gamintoja Lietuvoje. Šios bendrovės gaminami valgomieji ledai yra paţymėti įvairiais prekių ţenklais – „Baltija“, „Super Viva“, „Eskimo“, „Karališki“ ir kiti.
AB „Klaipėdos pienas“ – ilgametes darbo tradicijas turinti įmonė, kuri šiuo metu gamina apie dvylika rūšių ledų vafliniuose indeliuose ir beveik tiek pat glaistytų. Bendrovės prekiniai ţenklai „Baltoji varnelė“, „Dione“, „Kar Kar“ yra ţinomi ne tik Lietuvos vartotojams. Įmonės gaminamus valgomuosius ledus taip pat vartoja Vokietijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos gyventojai. Kaip teigia www.klpienas.lt , „Dione“ ledai yra ypač natūralaus skonio, nes jų sudėtyje – 10 proc. švieţios grietinėlės ir 30 proc. pieno [41].
Ne maţiau vartotojų dėmesio sulaukianti ledų gamintoja yra AB „Pieno ţvaigţdės“. Ši bendrovė gamina įvairių prekinių ţenklų gaminius – nuo varškės, fermentinių sūrių, jogurtų iki valgomųjų ledų. AB „Pieno ţvaigţdės“ pirkėjams siūlo platų valgomųjų ledų asortimentą su gerai ţinomais prekiniais ţenklais – „Nykštukas“, „Smilga“, „Pasaka“. „Nykštukas“ ledai gaminami iš švieţios grietinėlės, o asortimento įvairumui suteikti naudojami įvairiausi papildomi pagardai [42].
UAB „Iceco“ – valgomųjų ledų gamybos ekspertai Lietuvoje. Įmonės prekių ţenklai „Aurum“, „Tirpukas“, „Etalon“ gerai ţinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. „Aurum“ ledų asortimentą sudaro net 24 skirtingi skoniai – tai sotieji plombyrai, šokoladiniai, karameliniai, vaniliniai ledai, pagardinti įvairiais įdarais: kruopščiai atrinktais riešutais, razinomis, šokolado gabalėliais ar natūralios vanilės grūdeliais, padengti saldţiaisiais glaistais. Plombyro gamyboje naudojamas natūralus pienas (ne maţiau kaip 40 proc.) ir sviestas. Pagrindinės įmonės produktų
30 pardavimo kryptys yra Lietuvos vidaus rinka ir kitos Baltijos valstybės, Vokietija, Danija, JAV, Jungtinė Karalystė, Graikija, Airija ir Kanada [39].
Remiantis bendrovės „Publicum media“ atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, 2015 metais UAB „Vikeda“ prekinis ţenklas „Dadu“ yra ţinomiausias ledų grupės ţenklas Lietuvoje, jį ţino net 52 proc. vartotojų. Įmonė gamina įvairių skonių pieniškus, grietininius, plombyrinius, šerbetinius ir šaldytų vaisių sulčių ledus porcijomis bei šeimyninėse pakuotėse. Gamyboje naudojamos kokybiškos ţaliavos, o pagrindinės – pienas, sviestas, lieso pieno milteliai. „Dadu“ ledų asortimentą sudaro daugiau kaip 20 pavadinimų. Savo asortimentą įmonė eksportuoja į Vokietiją, JAV, Kanadą, Rusiją, Didţiąją Britaniją, Australiją, Airiją, Ispaniją, Graikiją, Latviją, Izraelį [40].
UAB „Rivona“ – bendrovė, pradėjusi valgomųjų ledų gamybą tik prieš kelerius metus (2013 m.). Įmonė gamina pieniškus ir grietininius ledus su įvairiais priedais ir glaistais traškiuose vafliniuose rageliuose ir ant pagaliuko. Valgomųjų ledų gamybai naudojamas tik švieţias pienas ir saldi grietinėlė. Pagrindiniai šios bendrovės prekiniai ţenklai – „Piemenėlio“, „Sever“, „Gar2“, „Lolo“.
Valgomųjų ledų rinkos nišos dalį sudaro ir įveţtiniai ledai, todėl maistinių verčių analizei atlikti buvo pasirinkta ir valgomieji ledai, įveţti iš kaimyninių valstybių. Viena iš plačiausią asortimentą siūlančių įmonių, tai Estų kompanijos „Premia KPC“ gaminami valgomieji ledai. Lietuvos rinkoje kompanija pateikia valgomuosius ledus su šiais prekiniais ţenklais – „Premia“, „Klasika“, „Bravo“. Kompanija siūlo „Premia“ linijos ledus ant pagaliuko, vafliniuose indeliuose ar dėţutėse visai šeimai. Pasak www.premia.lt, ledai „Klasika“ skirti ţmonėms, vertinantiems tradicijas, kadangi jie gaminami iš tradicinio skonio natūralios grietinėlės vafliniuose puodeliuose arba cukriniame vafliniame kūgyje [43].
Lietuvos rinkoje randama Latvijoje specialiu uţsakymu, „Maxima“ tinklui, gaminami valgomieji ledai „Optima linija“, „Favorit“, Ispanijoje gaminami ledai „Sabor Nata Caramelo“ ir „Adelie Classic“, Vokietijoje – „Vanille Knusperwelle“ ir „Cookies&Cream“. Estijoje specialiu uţsakymu, „IKI“ tinklui, gaminami valgomieji ledai su prekiniais ţenklais – „Iki“, „Cento“. Italijoje, Lenkijoje pagal specialų „Rimi“ prekybos tinklo uţsakymą gaminami ledai „Il gelato spagnola“, „Pana Cotta“, „Basic vanilla Rimi“.
31 3.1.2. Valgomųjų ledų asortimento palyginimas didţiuosiuose prekybos centruose
Valgomųjų ledų asortimentas buvo tiriamas didţiuosiuose Lietuvos prekybos centruose – UAB „Maxima“, UAB „Iki“, UAB „Rimi“, UAB „Norfa“. Ledų asortimento pasiūla daugelyje prekybos centrų kartojosi, todėl buvo pasirinkta valgomųjų ledų asortimentą pateikti pagal gamintojus ir jų siūlomą produkciją. Kai kurios valgomųjų ledų rūšys gaminamos su skirtingais skoniais, pagardais ar įdarais, priedais (pvz., grietininiai ledai, kurie gali būti vanilinio, šokoladinio, braškinio skonio), todėl darbo eigoje jie buvo skaičiuojami kaip vienas gaminys. Skirtingi valgomųjų ledų gamintojai bei jų gaminamos produkcijos asortimentas pateikiamas 2 priedo 1 lentelėje.
Įvertinus valgomųjų ledų gamintojus ir jų gaminamos produkcijos asortimentą buvo nustatyta, kad beveik visuose prekybos tinkluose populiariausi yra Lietuvos gamintojų ledai. Išanalizavę duomenis taip pat matome, kad populiariausios valgomųjų ledų rūšys yra vanilinis plombyras ir grietininiai ledai. Bendrovės „SIC“ Omnibuso apklausos principu atliktas valgomųjų ledų vartojimo tyrimas „ledai – ne tik atsigaivinti, bet ir nuotaikai pakelti“ [31] taip pat parodė, kad vanilinis plombyras ir vanilinio skonio ledai yra mėgstamiausias pirkėjų skanėstas.
3.1.3. Valgomųjų ledų asortimento pasiskirstymas prekybos centruose pagal gamintojus
Pasirinktame UAB „Maxima“ prekybos centre suskaičiuota apie 80 skirtingų valgomųjų ledų rūšių, pagamintų Lietuvos įmonėse ar atveţtų iš kitų šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos. Įvertinus ţemiau esančiame paveiksle gamintojų pasiskirstymo pagal ledų rūšis duomenis nustatyta, kad daugiausia savo produkcijos į UAB „Maxima“ prekybos centrą tiekia – AB „Pieno ţvaigţdės“ (19,28 proc.), po 18,07 proc. – UAB „Premia KPC“ ir UAB „Ingman ledai“. AB „Klaipėdos pienas“ ir UAB „Iceco“ įmonių tiekiamo asortimento pasiūla šiame prekybos centre sudaro po 11,84 proc. Maţiausią asortimento dalį sudarė UAB „Vikeda“ produkcija (4,83 proc.). UAB „Maxima“ prekybos centre Lietuvos valgomųjų ledų įmonės sudaro 82 proc. asortimento, likusią dalį (18 proc.) sudaro kiti gamintojai (6 paveikslas).
