LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

Sandra Jonutė

Lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5 proc., įtaka

vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei

Influence of extruded rape seed which contain 3.5 percent of feed on

laying hen‘s productivity and eggs quality

Gyvūninių išteklių valdymo nuolatinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gruţauskas

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lesalų, kuriuose ekstruduotos

rapsų sėklos sudaro 3,5 proc., įtaka vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei“.

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2017-05-02 Sandra Jonutė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2017-05-02 Sandra Jonutė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2017-05-02 prof. habil. dr. R. Gruţauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE

2017-05-02 prof. habil. dr. R. Gruţauskas

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamuju darbu gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.2. Rapsų produktų sudėtis ir maistinė vertė ... 12

1.3. Rapsų produktų panaudojimas paukščių mityboje ... 13

1.4. Ekstrudacijos įtaka lesalų gamyboje ... 14

1.5. Vištų dedeklių produktyvumą ir kiaušinių kokybę įtakojantys veiksniai ... 16

1.6. Kiaušinių morfologiniai ir kokybiniai rodikliai ... 17

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŢIAGA ... 19

2.1. Lesinimo bandymas ... 19

2.2. Kombinuotųjų lesalų analizės metodai ... 21

2.3. Lesinimo bandymo metu tiriami rodikliai... 21

2.4. Kiaušinių kokybinių rodiklių nustatymas ... 22

2.5. MDA koncentracijos nustatymas kiaušinių trynyje ... 22

2.6. Spalvos koordinačių intensyvunmo nustatymas ... 22

2.7. Lakiųjų organinių junginių nustatymas ... 23

2.8. Riebalų rūgščių nustatymas... 23

2.9. Cholesterolio kiekio nustatymas ... 24

3.1. Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka dėsliųjų vištų produktyvumo rodikliams ... 25

3.2.Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka dėsliųjų vištų kiaušinių kokybiniams rodikliams ... 28

3.3.Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka dėsliųjų vištų kiaušinių biocheminiams rodikliams ... 34

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

IŠVADOS ... 43

REKOMENDACIJA ... 44

PADĖKA ... 45

SANTRUMPOS

a*- rausvumas;

ADF – antimitybiniai faktoriai; AI - aterogeniškumo indeksas b*- gelsvumas; ES – Europos Sąjunga; GSL - gliukozinolatai K – kontrolė; L*- mėsos šviesumas;

MDA – malondialdehido koncentracija; MNRR - mononesočiosios riebalų rūgštys n - 3 - Omega - 3 riebalų rūgštis

n - 6 - Omega - 6 riebalų rūgštis p- statistinis patikimumas; pH - aktyvusis rūgštingumas;

PNRR - polinesočiosios riebalų rūgštys RR – riebalų rūgštys;

SRR - sočiosios riebalų rūgštys T – tiriamoji;

SANTRAUKA

Darbo autorius: Sandra Jonutė, Gyvulininkystės technologijos studijų programos

magistrantė.

Darbo vadovas - prof. habil. dr. Romas Gruţauskas.

Mokslo įstaiga - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos Akademija,

Gyvulininkystės technologijų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.

Darbo tema. Lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5 proc., įtaka vištų dedeklių

produktyvumui ir kiaušinių kokybei.

Raktaţodţiai. ekstruduotos rapsų sėklos, vištų dedeklių produktyvumas, kiaušinių kokybė. Darbo tikslas – buvo įvertinti lesalų su padidintu kiekiu ekstruduotų rapsų sėklų 3,5 proc.,

poveikį vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5%, įtaką vištų dedeklių dėslumui, lesalų konversijai bei jų išsaugojimui.

2. Nustatyti lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5%, įtaką vištų dedeklių kiaušinių išoriniams kokybiniams rodikliams.

3. Nustatyti lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5%, įtaką vištų dedeklių kiaušinių maistinei vertei.

Tyrimo metodika ir organizavimas. Kontrolinės grupės dėsliosios vištos buvo lesinamos

standartiniais kombinuotaisiais lesalais, o tiriamosios grupės dėsliųjų vištų lesaluose ekstruduotos rapsų sėklos sudarė 3,5%. Bandymas atliktas su 24 Lohman Brown vištomis. Lesinimo bandymas truko 56 dienas. Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“. Kiaušinių trynio spalvingumas nustatytas pagal CIE-LAB metodą. Kiaušinio trynio malondialdehido kiekis nustatytas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją Varian Pro Star. Kiaušinių lakiųjų organinių junginių kiekiai nustatyti naudojant Shimatdzu firmos dujų chromatografinę sistemą pagal Ma ir kiti metodiką. Kiaušinių trynių riebalų rūgščių kiekiai nustatyti pagal Tolch ir kiti metodiką naudojant Shimatdzu firmos dujų chromatografinę sistemą GCMS-QP2010 Ultra. Aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai apskaičiuoti. Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu pagal Zang su bendraautoriais metodiką.

Tyrimo rezultatai. Bandymui naudojant lesalus, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudarė

3,5% vištų dėjimo intensyvumas ir kiaušinio svoris atitinkamai padidėjo 1% (p≥0,05), lesalų konversija pagerėjo 2% (p≤0,05), taip pat ekstruduotų rapsų sėklų priedas pagerino baltymo aukštį (8%), trynio spalvos intensyvumą - geltonumą, lyginant su kontroline grupe. Vertinant kiaušinių trynio riebalų rūgščių sudėtį švieţiuose kiaušiniuose sumaţėjo SRR 15% (p≤0,05), o PNRR 16% ir MNRR 6%, (p≤0,05), o 28 dienas sandėliuotuose kiaušiniuose SRR maţėjo 17% (p≤0,05), PNRR padidėjo - 6%, o MNRR - 8% (p≤0,05). Tiriamojoje grupėje sumaţėjo aterogeniškumo (30%) bei trombogeniškumo (25%) indeksai. Sandėliavimas 28 dienų kiaušinių tiriamosios grupės kiaušinių trynyje 8% (p≤0,05) sumaţintas malondialdehido kiekis, o cholesterolio kiekis - 29%, (p≤0,05). Taip pat nustatyta, kad tiriamąjai grupei ekstruduotų rapsų sėklų priedas turėjo įtakos lakiųjų organinių junginių koncentracijos padidėjimui, lyginant su kontroline grupe.daugumai lakiųjų organinių junginių koncentracijos padidėjimui, lyginant su kontroline grupe.

Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudaro - įvadas, literatūros apţvalga, tyrimo metodai ir

metodika, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Literatūros sąrašą sudaro 78 šaltiniai Darbo apimtis: 52 puslapiai, 15 lentelių, 7 paveikslai.

SUMMARY

Author of the thesis: Sandra Jonutė, master student of Animal Husbandry Technology study

program.

Supervisor of the thesis: prof. habil. dr. Romas Gruţauskas.

Institution of studines – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy,

Faculty of Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.

Keywords: extruded rape seeds, laying hens productivity, laying hens egg quality.

Revalence of the topic. Influence of extruded rape seed witch contain 3.5% of feed on laying

hen„s productivity and eggs quality.

Aim of the thewsis - to investigate the effect of 3.5% of extruded rapeseed on productivity

and egg quality parameters of laying hens.

Objectives of the thesis:

1. Evaluate the effect of 3.5% of extruded rapeseed on laying intensity, feed conversation and egg production of laying hens.

2. Evaluate the effect of 3.5% of extruded rapeseed on laying hens external eggs quality parameters.

3. Evaluate the effect of 3.5% of extruded rapeseed on laying hens nutritional parameters.

The method of research. The experiment was carried out with 24 Lohman Brown laying

hens from 27 to 35 weeks of age. The laying hens of experimental groups were fed diets witch containing 3,5% of extruded rapeseed, and control group was fed of standart composition feed. Egg weight, albumen high, Haugh unit and yolk colour intensity were established by multifunctional automatic egg characteristics analyser Egg Multi–Tester EMT–5200, pH of eggs albumen and yolk by Inolab 730 equipment, hardness of eggshell by Egg Shell Force Gauge MODEL–II device, and thickness of eggshell by electronic micrometer MITUTOYO Digimatic Micrometer. The colour of egg yolk was determined instrumentally by Minolta Chroma-meter. Egg yolk malondialdehyde concentration was determined by Mendes et al. Egg volatile organic compounds and egg yolk fatty acids were determined using gas chromatographic system according Ma et al. Egg yolk fatty acids were determined by Tolch et al techniques. Atherogenic and thrombogenicity index calculated by recomendations. Egg yolk cholesterol content was determined by HPLC according Zangh et al.

Results. The use of diets with extruded rapeseed 3.5% laying hens intensity and egg weight

respectively increased by 1% (p≥0,05), feed conversion improved 2% (p≤0,05), egg white height 8% (p≤0,05), also addition of rapeseed improved yolk color intensity of the yellowness, compared

to control group. In assessing the egg yolk fatty acid composition of fresh eggs SRA was reduced by 15% (p≤0,05), PUFA 16% and MUFA 6%, (p≤0,05), after 28 days of storage SRA in eggs decreased 17% (p≤0,05), PUFA increased - 6% and MUFA - 8% (p≤0,05). In the experimental group eggs were reduced thrombogenicity (28%) and atherogenic (29%) indices. After 28 days of storage malondialdehyde content - 8% (p≤0,05) and cholesterol content - 29%, (p≤0,05) in egg yolk of experimental group were reduced. The volatile organic compounds in fresh eggs and storage of 28 days showed positive effect compaired in experimental group.

Structure and volume of the thesis: preface, literature analysis, research metodology and

methods, results, discussion, conclusions, recomendations and literature sources list. Literature sources list consists of 78 sources. Extent of thesis: 52 pages, 15 tables, 7 pictures.

ĮVADAS

Paukštienos gamyba lyginant su kitomis gyvulininkystės šakomis kasmet didėja. Svarbią vietą pasaulyje uţima paukštininkystės produktų gamyba, kuri orientuota ne tik į geros kokybės bei aukštos maistinės vertės paukštienos, kiaušinių gavybą, bet ir paukščių sveikatingumą, gerovę ir aplinkos taršos maţinimą [1; 2].

Paukščių sveikatingumas, produktyvumas bei paukštienos produktų sauga pirmiausiai priklauso nuo pilnavertės paukščių mitybos. Intensyvios paukštininkystės sąlygomis ieškoma būdų, kaip išgauti didţiausią produktyvumą, esant maţiausioms lesalų sąnaudoms. Lesalų sudėties gerinimas, medţiagų, sąlygojančių geresnį maisto medţiagų pasisavinimą vartojimas, yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys paukščių produktyvumą bei geresnę produkcijos kokybę. Įvairios biologiškai veikliosios medţiagos skatina paukščių virškinimo trakto veiklą [3; 4].

Kuriant integruotą maisto ūkį, orientuotą į kokybiškų, saugių, įvairaus asortimento produktų gamybą, ir siekiant vartotojų palankumo, daugiausia dėmesio skiriama produkto kokybei. Pasaulyje paukštininkystė yra viena iš ţemės ūkio šakų, kuri sparčiai vystosi. Siekiant uţtikrinti efektyvesnį paukštininkystės ūkio plėtojimą, svarbu subalansuotas ir geros kokybės racionas. Didţiausią įtaką paukščių sveikatingumui ir paukštienai turi lesalų kokybė. Norint pasiekti geriausių paukščių produktyvumo ir kokybės rezultatų, būtina tinkamai subalansuoti lesalų sudėtį bei jų kokybinius rodiklius [5; 6; 7]. Rinkoje esant didelėms javų kainoms, labai svarbu lesaluose panaudoti pigesnes pašarines ţaliavas, kurių cheminė bei maistinė vertė menkesnė, bet jas papildyti įvairiomis kitomis maisto medţiagomis, kad paukščių organizmas kuo geriau pasisavintų lesalų maistines medţiagas [8]. Atsiţvelgiant į nuolatos blogėjančią vartotojų sveikatą, didėjantį gyvenimo tempą ir skurdesnį racioną, svarbu paukštienos produktus praturtinti įvairiomis medţiagomis ar priedais, kurie suteiktų ne tik geresnes juslines savybes, bet ir praturtintų įvairiomis maisto medţiagomis.

Tyrimais įrodyta, kad pašariniai priedai gali smarkiai paveikti poveikį viščiukų broilerių sveikatingumą ir paukštienos kokybę, tačiau labai sunku išsiaiškinti patį geriausią ir optimaliausiai veikiantį pašarinių priedų santykį [8].

Vienas iš svarbiausių faktorių, vertinant rapsų sėklų ekstrudacijos itaką maistiniams dėsliųjų vištų kiaušiniams - antimitybinių faktorių sumaţinimas. Paukščių mityboje iš šių medţiagų svarbiausia - gliukozinolatai (GSL) ir sinapinas. Antimitybiniai faktoriai gali turėti neigiamos įtakos kiaušinių kokybei - maţinti jų svorį, suteikti pašalinį kvapą ir kt. [9]. Todėl jų kiekio maţinimas yra ypač reikšmingas gerinant vištų produktyvumą ir jų kiaušinių kokybę.

Rapsų sėklų ekstrudavimas, dėl juose esančių didelio kiekio aliejų yra technologiškai sudėtingas, nėra pilnai ištirta kaip aukšta temperatūra ir kiti technologiniai parametrai gali pakeisti jų maistinę vertę, kokia galima ekstruduotų rapsų sėklų įtaka vištų dėslumui, lesalų konversijai, bei kiaušinių kokybei, ypatingai riebalų rūgščių sudėčiai, malondialdehidų bei lakiųjų organinių junginių koncentracijai.

Todėl mūsų darbo tikslas buvo įvertinti lesalų su padidintu kiekiu ekstruduotų rapsų sėklų 3,5% poveikį vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5%, įtaką vištų dedeklių dėslumui, lesalų konversijai bei jų išsaugojimui.

2. Nustatyti lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5%, įtaką vištų dedeklių kiaušinių išoriniams kokybiniams rodikliams.

3. Nustatyti lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5%, įtaką vištų dedeklių kiaušinių maistinei vertei.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Rapsų kilmė ir paplitimas

Rapsai (Brassica napus var. oleifera DC) augalų rūšis, priklausanti bastutinių (Brassiceae) šeimai ir viena iš labiausiai paplitusių bei auginamų aliejinių kultūrų Lietuvoje ir pasaulyje. Skirstomi į du porūšius - ţieminį (biennis) ir vasarinį (annua). Rapsų kilmė hibridinė, o derlius ir kokybė priklauso nuo porūšio, sėklų veislės, selekcijos, gamtos sąlygų ir naudojamų ţemės ūkio technologijų [9; 10].

Rapsai yra „senas“ augalas, bet kaip kultūrinis augalas buvo ţinomas jau apie 1680 metus. Dekandolis teigė, kad rapsai egzistavo jau apie 4 tūkst. m. pr. Kr., o jų tėvyne įvardijamas Vidurţemio jūros baseinas [11]. Plačiau rapsais susidomėta apie XIX a. kai pradėjo sparčiai vystytis pramonė ir didėjo techninio aliejaus poreikis. Greitai jie paplito Vokietijoje, po to Lenkijoje ir Ukrainoje, tačiau atsiradus kitoms alternatyvoms t. y. pigesniems naftos produktams rapsų Europoje buvo auginama maţiau. Pastaruoju metu rapsai, auginami kaip aliejiniai augalai, pasaulyje yra treti po sojų ir medvilnių. Svarbiausi rapsų auginimo kontinentai yra Azija, Europa, Šiaurės Amerika. Europos Sąjungos valstybėse rapsai uţima didţiausius plotus tarp kitų aliejinių augalų. Po rapsų pagal dydį seka saulėgrąţų ir sojų plotai [12].

Tobulėjant agrokultūros techninėms bei rapsų sėklų panaudojimo galimybėms, auginamų rapsų plotai Lietuvoje didėja. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2016 m. Lietuvoje auginamų rapsų derlius siekė 392,5 tūkst/t, o tuo tarpu javai sudarė – 5069,7 tūkst/t.

1.2. Rapsų produktų sudėtis ir maistinė vertė

Rapsų sėklos, priskiriamos aliejinių augalų sėkloms (1 lentelė). Riebalų kiekis rapsuose dvigubai didesnis nei sojų pupelėse, tačiau savo sudėtyje turi maţiau ţalių baltymų, neturi krakmolo. Ţalios ląstelienos rapsų sėklose yra daugiau nei sojų pupelėse, dėl luobelių kiekio, kuriose gausu lignino. Šie skirtumai tarp ląstelienos kiekio ir sudėties išryškėja kada yra lyginami įvairiuose tirpaluose išplauta ląsteliena, pvz: rūgščiais tirpalais išplauta ląsteliena rapsų sėklose sudaro 131 g/kg, o sojos pupelėse 72 g/kg , o neutraliais tirpikliais išplauta ląsteliena – rapsų sėklose 144 g/kg, o sojų pupelėse 101 g/kg [13; 14].

1 lentelė. Rapsų sėklų ir sojos pupelių maisto medžiagų kiekiai (g/kg) [14]. Aliejinių augalų sėklos Ţali pelenai Ţali baltymai Ţali riebalai Ţalia

ląsteliena NEM1 Krakmolas Cukrus Rapsų sėklos 41 205 400 68 187 0 47

Sojų pupelės 49 358 183 56 289 51 73 Pastaba: 1 neazotinės ekstraktinės medţiagos.

Rapsų sėklose taip pat gausu (apie 50%) eruko rūgšties (C22:1), mitybos fiziologijos poţiūriu kenksminga medţiaga (gali paţeisti širdies raumenį), taip pat nemaţai kitų mitybą neigiamai veikiančių medţiagų, ypač gliukozinolatų, rapsų produktus – maistinį aliejų ir gyvūnų pašarus (šalutinius produktus iš aliejaus spaudyklų) – buvo sunku realizuoti. Be vertingų sudedamųjų medţiagų rapsų sėklose yra įvairių antrinių medţiagų, kurių tam tikra koncentracija pašarų mišinyje turi neigiamos įtakos gyvulių mitybai t. y. antimitybiniai faktoriai. Paukštininkystėje iš šių medţiagų svarbiausia - GSL ir sinapinas [14]. Gliukozinolatai pasiţymi neigiamu poveikiu pašarų įsisavinimui, gyvūnų produktyvumui, skydliaukės ir kepenų funkcijai [13]. Sinapsino kiekis rapsų sėklose išlieka nepakitęs ir svyruoja ribose tarp 3,6 - 8,2 g/kg rapsų sėklų [15].

2 lentelė. Vidutinis gliukozinolatų kiekis rapsų sėklose [15].

Rapsų tipas GSL kiekis mol/g sėklų (91 % SM)

Ţieminiai 10,5 (6-17)

Vasariniai 11,3 (11-12)

Ţieminiai 11,0 (8,5-16,0)

Vasariniai 10,2 (7,3-16,4)

1.3. Rapsų produktų panaudojimas paukščių mityboje

Rapsų sėklos pasiţymi labai aukšta energine verte, 1 kg sėklų apie 20 MJ/kg apykaitinės energijos, tačiau jų maistingumą maţina juose esantys gliukozinolatai, didelis ląstelienos kiekis, ypatingai NDF koncentracija [16]. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino, kad ekstruduotos rapsų sėklos, daro reikšmingą įtaką lesalų konversijai, naudojant ekstruduotas rapsų sėklas, lesalų sąnaudos 1 kg masės padidėja 2,5-3,5%, o broilerių augimo intensyvumas padidėja iki 5-10% [17]. Taip pat naudojant ekstruduotas rapsų sėklas gerėja lesalo maistinių medţiagų - amino rūgščių,

energijos įsisavinamumas, ko pasėkoje padidėja kūno masė 5-10%. Daţniausiai naudojami ekstruduotų rapsų sėklų kiekiai – kombinuotuose lesaluose kinta nuo 5-20% [18; 19].

Ekstruduotų rapsų sėklų panaudojimo efektyvumą apsprendţia – ekstrudavimo parametrai, kaip ekspozicija, temperatūra, garo padavimo srautas – šie duomenys literatūroje pateikiami įvairūs. Literatūroje menkai išanalizuota paukštienos maistinė vertė. Rapsų sėklose esančiame aliejuje yra daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios gali teigiamai veikti paukštienos riebalų rūgščių sudėtį, nes būtinosios riebalų rūgštys – labai svarbios ţmonių sveikatingumui [20; 21].

1 paveikslas. Rapsų ir kitų aliejų riebalų rūgščių sudėtis [20].

1.4. Ekstrudacijos įtaka lesalų gamyboje

Vis daugiau dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir naujoms technologijoms bei maisto saugos vystymo kryptims, pašarų gamybos procesams. Vienas iš efektyviausių šių dienų gamybos procesų yra ekstruzija, kuri pagrįsta komponento sumaišymu, ko pasėkoje jie tampa plastiški ir formuojami, suderinus būtinuosius parametrus - drėgnį, temperatūrą, slėgį ir mechaninę jėgą. Ekstrudavimo proceso ištakos siekia XIX amţiaus pradţią, tačiau technologinis procesas maisto pramonėje plačiai pradėtas taikyti apie XX amţiaus antrąją pusę [22].

Sočiosios riebalų rūgštys Kokosų aliejus Sviestas Palmių aliejus Taukai Medvilnės aliejus Ţemės riešutų aliejus Sojos pupelių aliejus Alyvuogių aliejus Kukurūzų aliejus Saulėgrąţų aliejus Linų sėmenų aliejus Dygminų aliejus Rapsų aliejus Omega 6 Linoleno rūgštis Omega 3 Alfa Linileno rūgštis Omega 9 Oleino rūgštis

Ši gamybos technologija yra universali ir efektyvi, taikomi trumpalaikiai terminio apdorojimo reţimai ir gaunami aukštos kokybės produktai [23].

Literatūroje nurodoma duomenų apie tradicinės ţaliavos baltymų, angliavandenių, riebalų ir mineralinių medţiagų pokyčius ekstruzijos metu [24; 25]. Mokslininkų tyrimais nustatyta, kokią įtaką ekstruzijos procesas daro perdirbamos ţaliavos cheminei sudėčiai ir gaminamo produkto maistinei vertei, duomenys pateikiami 3 lentelėje. Pagal pateiktus rezultatus matyti, kad ekstruduotuose rapsų sėklose lyginant su neapdorotomis rapsų sėklomis yra apie 1% daugiau sausųjų ir organinių medţiagų, 10% ţaliųjų baltymų ir 34% fosforo. Iš rezultatų matyti, kad ekstruzijos procesas turi teigiamos įtakos maistinei vertei ir virškinamumui.

3 lentelė. Vidutinė maistinė vertė rapsų sėklų ir ekstruduotų rapsų sėklų [26].

Rodikliai Rapsų sėklos Ekstruduotos rapsų sėklos Sausosios medţiagos, % 95,35 96,15 Ţali baltymai, % 24,66 27,16 Kiti ekstraktai, % 40,56 37,55 Organinės medţiagos, % 96,59 97,06 Kalcis, % 0,370 0,360 Fosforas, % 0,370 0,560

Maistinė vertė, kcal/kg 6,681 6,677

Literatūroje paţymima [26], kad ekstruzijos procesas atveria neribotas naujų gaminių su didesniu skaidulinių medţiagų kiekiu kūrimo galimybes. Įrodyta, kad jomis pagausinti ekstrudatai pasiţymi savybe ţmogaus organizme maţinti cholesterolio kiekį [24]. Iš literatūros duomenų yra ţinoma, kad tinkamai suderintas ekstruzijos procesas neţymiai pakeičia galutinio produkto bendrą skaidulinių medţiagų kiekį ir jų tirpios bei netirpios frakcijos santykį [27]. Priešingu atveju, kai ekstruzijos procesas netinkamai suderinamas, pastebimi ne tik skaidulinių medţiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medţiagų nemaţi nuostoliai [25].

Vienas iš svarbiausių faktorių, vertinant rapsų sėklų ekstrudacijos įtaką maistiniams dėsliųjų vištų kiaušiniams - antimitybinių faktorių sumaţinimas. Antimitybiniai faktoriai gali turėti neigiamos įtakos kiaušinių kokybei - maţinti jų svorį, suteikti pašalinį kvapą ir kt. Todėl jų kiekio maţinimas yra ypač reikšmingas.

Duomenys, apie pokyčius rapsų sėklose po ekstrudavimo, literatūroje pateikiami skirtingai, nes tai priklauso nuo ekstrudavimo sąlygų, rapsų rūšies, kaip ir kur jie buvo auginami [27]. Autorių duomenimis pateikiami (4 lentelė) rapsų sėklų pokyčiai sausojo ekstrudavimo metu prie 125 °C. Iš lentelėje pateiktų duomenų galima matyti, kad visų tirtųjų rodiklių kiekis, o ypač nepageidaujamųjų gliukozinolatų rapsų sėklose po ekstrudacijos sumaţėja.

4 lentelė. Rapsų sėklų kokybės rodikliai prieš ir po ekstrudaciją [27].

Rapsų sėklos Drėgmės kiekis, % Ţalieji baltymai, % Ţalieji riebalai, % Ląsteliena, % Mineralinės medţiagos, % Gliukozinolatai, µmol/g Prieš ekstrudaciją 5,63 21,31 39,66 9,45 3,68 21,35 Po ekstrudacijos 4,78 20,03 38,73 9,09 3,72 18,40

1.5. Vištų dedeklių produktyvumą ir kiaušinių kokybę įtakojantys veiksniai

Paukščių produktyvumui ir kiaušinių kokybės uţtikrinimui didelės įtakos turi moksliškai pagrįstas subalansuotas lesinimas, atsiţvelgiant tiek į genetines savybes, produkciją ir laikymo sąlygas. Tokio lesinimo tikslas – gauti geros kokybės kiaušinių arba mėsos, padidinti paukščių vislumą, pagerinti kiaušinių inkubacines savybes ir efektyviai panaudoti lesalus t.y. reprodukcinėms funkcijoms, produktyvumui ir gyvybingumui [28].

Maisto medţiagų kiekis, kuris gaunamas su lesalais, turi būti ne tik baltymingas ir sudėtyje turintis riebalų, angliavandenių, bet ir mineralinių medţiagų bei vitaminų [29]. Paukščiams daugiausiai gaminami pilnaverčiai kombinuotieji lesalai, kurių sudėtyje yra visų reikalingų maisto medţiagų. Kombinuotųjų lesalų maistingumas normuojamas pagal tam tikrus rodiklius - ţalius baltymus, apykaitinę energiją, energijos ir baltymų santykį, ţalią ląstelieną, kalcį, fosforą, natrį, nepakečiamas aminorūgštis ir vitaminus. Norint išauginti didelio produktyvumo vištas reikia didelį dėmesį kreipti į pakaitinių vištaičių laikymo sąlygas ir jų lesinimą [30].

Vištos kiaušinius pradeda dėti apie 140-150 dienų amţiaus, todėl svarbu visą šį laikotarpį vištoms sudaryti palankias auginimo sąlygas, jas tinkami priţiūrėti. Daugiausiai kiaušinių višta sudeda pirmojo dėslumo periodo metu. Kiekviena višta dedeklė padeda apie 365 kiaušinius. Kiaušinių dėjimui įtakos turi lesalas, aplinka, vanduo, šviesos intensyvumas. Taip pat svarbu laiku

ir tinkamai vištas vakcinuoti, taikyti profilaktines priemones parazitinių ligų prevencijai [31]. Šviesos intensyvumas (apšvietimas liuksais) nėra toks svarbus kaip šviesos rėţimas, kuris turi įtakos dėslumui ir kiaušinių kokybei. Tyrimais įrodyta, kad dėsliausios vištos, kurios uţauginamos keičiant apšvietimo trukmę [32]. Vištų produktyvumui uţtikrinti svarbu tinkamas mikroklimatas, tinkama temperatūra 12-18°C, temperatūros svyravimai gali neigiamai veikti paukščių produktyvumą [33]. Nustatyta, kad sumaţėjus temperatūrai vištų produktyvumo ir dėslumo rodiklis nukrenta iki 12%, ko pasėkoje lesalų sąnaudos padidėja [32].

Paukščių organizme vyksta aktyvi maisto medţiagų apykaita. Jie greitai auga, yra judrūs ir produktyvūs [30]. Gerai subalansuotas racionas turi didelės įtakos paukščių augimui ir produktyvumui. Ne maţiau svarbus veiksnys yra paukščių sveikatos būklė [29]. Todėl sveikatos būklei ir augimui skatinti naudojamos įvairios natūralios biologiškai aktyvios medţiagos: augaliniai produktai (prieskoniai, ekstraktai, eteriniai aliejai) [34]. Šios medţiagos aktyvina virškinimo procesus paukščių organizme, stiprina imuninę sistemą, pasiţymi baktericidinėmis bei dezinfekuojamosiomis savybėmis. Jos stabilizuoja ţarnyno mikroflorą, kas yra labai svarbu bendram paukščio sveikatingumui [35]. Kitas veiksnys turintis įtakos racionui mineralinių medţiagų santykis, ypač kalcio ir fosforo, kuris turi sudaryti 3,7:1,0 santykiu. Tai kaip sudėtinė daugelio biologiškai aktyvių fermentų, hormonų, vitaminų dalis, kuri veikia energijos ir medţiagų apykaitą [33].

1.6. Kiaušinių morfologiniai ir kokybiniai rodikliai

Vienas iš pagrindinių paukštininkystės produktų yra kiaušiniai, kurie yra svarbus maisto produktas, o maistinė vertė gali turėti įtakos ţmogaus sveikatai. Kiaušinių kokybė susidomėta pastaraisiais metais aktyviau, tiek moksle tiek tarp vartotojų, nes, brangstant paukščių lesalams, aktualu lesalams naudoti vietines grūdines augalų kultūras: kviečius, mieţius, rugius, rapsus, sojos pupeles. Maisto medţiagų pasisavinimas paukščių organizme priklauso nuo lesalų biologinės vertės, kurią ypač maţina grūdiniuose augaluose esantys nekrakmolingai polisacharidai – celiuliozė, hemiceliuliozė, beta–gliukanai bei pentozanai. Paukščio virškinimo trakto mikroflora nedaug sintetina šias medţiagas skaldančių fermentų. Todėl net 30% lesalų ţaliavos yra nepasisavinama [36].

Kiaušinių kokybę galima keisti genetiniais veiksniais, lesalų sudėtimi, taip pat ją lemia vištų laikymas. Kiaušinis yra lytinė ląstelė, todėl jame susikaupusios maisto medţiagos gali kisti tik neţymiai. Kiaušinių maistinę vertę nulemia jame esančios kiaušinio aminorūgštys, vitaminai,

makro- ir mikroelementai, karotinoidai, ovalbuminas, lizocimas, ovostatinas, fosvitinas ir kitos medţiagos.

2 paveikslas. Kiaušinio morfologinė sandara [36].

1.Lukštas, 2. Išorinė pokevalinė plėvelė, 3. Vidinė pokevalinė plėvelė, 4. Vytulas, 5. Skystas baltymas, 6. Tirštas baltymas, 7. Trynio dangalas, 8. Trynys, 9. Gemalinis diskas, 10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu, 11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu, 12. Trynio plėvė, 13. Vytulas, 14. Oro kamera, 15. Lukšto plėvelė.

Vyresni paukščiai įprastai deda didesnius kiaušinius, kas įtakoja lukšto stiprumą [33]. Labai jauni paukščiai su nesubrendusia lukšto liauka gali dėti be lukšto ar labai plonu lukštu kiaušinius [37]. Eilė atliktų tyrimų rodo, kad kiaušinio lukšto kokybė prastėja senstant paukščiams [36; 38]. Nemaţai atlikta tyrimų siekiant padidinti kiaušinių lukšto storį, nuo kurio priklauso kiaušinių lukšto stiprumas ir atsparumas aplinkos poveikiui [38]. Remiantis literatūros duomenimis, didesnis kalcio kiekis vištų lesaluose yra ţalingas inkstų veiklai ir tai daţnai esti nekokybiško kiaušinių lukšto prieţastis [39], o per didelis kalcio kiekis lesaluose sąlygoja netirpių kalcio fosfato kompleksų susidarymą paukščių plonosiose ţarnose, todėl fosforo pasisavinimas labai sumaţėja[40], todėl labai svarbu rasto optimalų variantą kalcio ir fosforo poreikio patenkinimui paukščių lesinime. Nustatyta, kad dedančios kiaušinius maţu lukšto kiekio, susijęs su fermento 25-hidroksi-cholecalciferol-hidroksilazės, kuris dalyvauja kalcio homeostazėje aktyvumu [33].

Mitybos manipuliacijos, kurios padeda maţinti kiaušinių svorį, gali pagerinti kiaušinio lukšto kokybę, vyresniems paukščiams [35]. Kai kurie papildai yra efektyvūs gerinant kiaušinių lukšto kokybę vyresniems paukščiams [37].

Kiaušinių kokybės vertinimui yra svarbūs išoriniai ir vidiniai poţymiai. Išoriniai – tai kiaušinių masė, kuri nustatoma pasveriant kiaušinį, formos indeksas, lukšto pigmentacija, lukšto tvirtumas, švarumas. Vidiniai poţymiai – tai baltymo, trynio kokybė ir trynio pigmentacija [40].

Mitybiniai faktoriai turi ţenklios įtakos kiaušinių kokybei, o lukšto kokybei yra svarbūs - kalcis, fosforas, vitaminas D3, magnis ir chloras [39]. Įvairių mikroelementų, pasisavinimas iš lesalo priklauso nuo - riebalų sudėties, vitaminų, mineralinių medţiagų, organizmo aprūpinimo vitaminais.

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŢIAGA

Magistro baigiamasis darbas atliktas laikotarpiu 2015-2017 m. LSMU Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje. Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, prieţiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ [41]. Atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“ [42; 43].

2.1. Lesinimo bandymas

Tyrimams atrinkome 27 savaičių amţiaus Lohmann Brown linijų derinio dėsliąsias vištas, kurias lesinome 56 dienas. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes - kontrolinė ir tiriamoji, kuriose kiekvienoje buvo po 12 vištų. Lesinimo bandymo schema pateikta 3 paveiksle. Kontrolinės grupės dėsliosios vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais, o tiriamosios grupės dėsliųjų vištų lesaluose rapsų sėklų koncentracija sudarė 3,5% Standartinių kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas pateikta 5 lentelėje.

Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40x50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir prieţiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas [44].

5 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas, proc.

Komponentų pavadinimas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Kukurūzai 15,000 15,000

Ekstruduotos sojos pupelės 19,128 16,483

Kviečiai 20,219 19,938 Saulėgrąţų rupiniai 15,000 15,000 Kvietrugiai 12,000 12,000 Pašarinis kalkakmenis GR R3 9,010 8,995 Pupos 5,000 5,000 Augalinis aliejus 2,443 1,889 Monokalcio fosfatas 0,766 0,763 Krakmolas 0,400 0,400 Lignobond 0,300 0,300

Druska NaCl Extra 0,285 0,283

Kvietiniai miltai 0,140 0,140

Mikroelementų mišinys Kauno grūdai/HENS0,1 0,100 0,100

Pentoksidas skystas 0,100 0,100

Vitaminas B4 75% cholino chloridas 0,053 0,053

Vit koncentratas 0,025 0,025

ROVABIO EXEL LC2 0,010 0,010

Fitazė EC 0,010 0,010

Etoksikvinas 66,6% 0,010 0,010

Ekstruduotos rapsų sėklos - 3,500

Apskaičiuotos vertės: Apykaitos energija (MJ/kg) 11,37 11,37 Sausosios medţiagos 89,22 89,20 Ţali baltymai* 17,25 17,25 Ţali riebalai* 7,40 7,78 Ţalia ląsteliena* 5,98 6,12 Ţali pelenai* 12,66 12,69 Krakmolas* 31,92 31,50 Cukrus 3,01 3,00 Lizinas 0,81 0,81 Metioninas 0,29 0,30 Metioninas+cistinas 0,62 0,62 Kalcis* 3,44 3,44

5 lentelės tęsinys Fosforas* 0,68 0,68 Fosforas (įsisavinamas) 0,41 0,41 Natris 0,15 0,15 Magnis 0,13 0,12 Kalis 0,82 0,85 Chloras 0,22 0,21 *Analizuotos vertės

Premikso sudėtis (1 kg lesalų): vit. A – 11,000 T.V., vit. D3 – 5,000 T.V., vit. E – 40 mg, vit. K3 – 2,50 mg, vit. B1 – 2,50 mg, vit. B2 – 7,00 mg, vit. B6 – 4,00 mg, vit. B12 – 25,00 μg, nikotininė rūgštis – 55,00 mg, pantoteninė rūgštis – 15,00 mg, folinė rūgštis – 1,75 mg, biotinas – 100,00 μg, cholino chloridas – 400,00 mg, Fe – 70,00 mg, Mn – 93,75 mg, Zn – 60,00 mg, Cu – 6,00 mg, I – 0,50 mg, Se – 0,20 mg, Co – 0,10 mg.

2.2. Kombinuotųjų lesalų analizės metodai

 Kombinuotųjų lesalų kokybiniai parametrai – drėgnis, baltymingumas, ţali riebalai, ţali pelenai, ţalia ląsteliena, krakmolas– nustatyti AB „Kauno grūdai“ kombinuotųjų lesalų tyrimų laboratorijoje su Foss įranga NIRSTM DS2500 pagal NIRS metodą.

 Kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu.

 Bendras fosforas nustatomas fotometriniu metodu, panaudojant „molibdovanato“ reagentą.

2.3. Lesinimo bandymo metu tiriami rodikliai

 Kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, apskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris; stebimas kiaušinių uţterštumas bei nestandartinių kiaušinių kiekis;

 Nustatomas bandymo pradţioje ir pabaigoje individualus vištų kūno svoris;  Stebima vištų fiziologinė būklė, nustatomos paukščių gaišimo prieţastys. Keturiolikos dienų laikotarpyje nustatomi šie rodikliai:

 Sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušiniui masės pagaminti;  Kiaušinių masė, tenkanti vienai vištai;

 Vertinami kiaušinių kokybės rodikliai - svoris, lukšto tvirtumas, svoris ir indeksas, baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

 Apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;  Stebimas kiaušinių švarumas.

2.4. Kiaušinių kokybinių rodiklių nustatymas

 Kiaušinio svoris, baltymo aukštis ir Hafo vienetas nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“.

 Kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“.  Kiaušinių trynio ir baltymo pH bus nustatytas prietaisu ,,Inolab 730“.

 Lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“. Kiaušinio lukšto indeksas apskaičiuojamas pagal formulę:

SI = (SW/S) x 100

kur:

SI – kiaušinio lukšto indeksas (g/100 cm2) SW – lukšto svoris (g)

S – lukšto plotas (cm2) paskaičiuojamas taip S = 4,68 x kiaušinio masė (EW)2/3 (g).

Baltymo svoris buvo apskaičiuojamas pagal formulę:

Baltymo svoris = (kiaušinio svoris - (trynio svoris - lukšto svoris)).

 Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (1991):

AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];

TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + n-3/n-6 PUFA].

2.5. Malondialdehido koncentracijos nustatymas kiaušinio trynyje

Lipidų peroksidacija įvertinta pagal malondialdehido (MDA) koncentraciją kiaušinio trynyje. Lipidų peroksidų kiekiui nustatyti buvo naudojama jų transformacija į spalvotą junginį su tiobarbitūrine rūgštimi. MDA tai galutinis riebalų rūgščių peroksidacijos produktas, reaguoja su tiobarbitūrine rūgštimi, sudarydamas spalvotą kompleksą, kuris charakterizuojamas absorbcijos maksimumu, kai bangos ilgis 532 nm. Chromatografavimo sąlygos - kolonėlė Phenomenex Gemini C18, 5 um, 250x4,6 mm, izokratinis rėţimas, debitas 1 mL/min, injekcija: 10 µL, fluorescencinis detektorius, E ex 525 nm, E em 560 nm, MDA-TBA darinys eliuojamas 13,4 min. kolonėlė saugoma ACN: H 2 O 65:35. Trynio MDA kiekis nustatytas švieţių ir 28 dienas šaldytuve laikytų kiaušinių, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją - Varian Pro Star.

2.6. Spalvos koordinačių intensyvumo nustatymas

Kiaušinių trynio spalvos intensyvumo koordinatės išmatuotos ir apskaičiuotas spalvos grynumas pagal CIE - LAB metodą, kur matuojamas spalvos šviesumas (L*), rausvumas (a*), gelsvumas (b*) spalvos matuokliu Konica Minolta CR - 410. Kiekvienam mėginiui nustatytos vidutinės spalvos sodrumo reikšmės iš 3 matavimų.

2.7. Lakiųjų organinių junginių nustatymas

Lakiųjų organinių junginių kiekis kiaušinio trynyje nustatytas pagal Ma ir kt., [2013] metodiką, tyrimui naudojant Shimatdzu firmos dujų chromatografinę sistemą GCMS-QP2010 Ultra, su automatiniu skysčio ir viršerdvės mėginių įvedimo įrenginiu AOC-500 Plius, bei masių (MS) ir liepsnos jonizaciniu (FID) detektoriais.

2.8. Riebalų rūgščių nustatymas

Riebalų rūgščių (palmitino, palmitoleino, stearino, oleino, linolo, linoleno, arachino, eikozeno, eruko) ir bendrai lipidų frakcijai nustatyti mėginiai buvo ekstrahuoti chloroformo-matanolio alkoholio mišiniu. Riebalų rūgštys nustatytos pagal Folch ir kt. tyrėjų [45] metodiką. Riebalų rūgštys išskirtos, identifikuotos ir nustatytos dujų chomatografu „GC-2010Shimadzu“ su vandenilio liepsnos detektoriumi. Chromatografiniai duomenys apdoroti ir rūgščių kiekis apskaičiuotas taikant

chromatografo duomenų apdorojimo, saugojimo ir kaupimo programą. Trynio riebalų rūgščių kiekis buvo nustatytas švieţių ir 28 dienas šaldytuve laikytų kiaušinių.

2.9. Cholesterolio kiekio nustatymas

Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu pagal Zang su bendraautoriais [46] metodiką. Į skiestą kiaušinio trynį (su vandeniu), įpilami 3 ml etanolio (95%), išvorteksuojamas mėginys. Muilinimas atliekamas pridedant 2 ml 50% KOH tirpalo, mėgintuvėlis inkubuojamas 50 ºC temperatūroje maišant. Po pašildymo atvėsinamas iki kambario temperatūros, įpilami 5 ml heksano ir gerai išmaišoma. Įpilami 3 ml distiliuoto vandens, sumaišoma, centrifuguojama 10 min. 1500-200 rpm greičiu. 0,5 ml organinės fazės perkeliama į buteliuką ir išdţiovinama iki sausos masės po azoto srove, o likutis ištirpinamas 0,5 ml mobilios fazės. HPLC analizei imama 20 µL injekcija.

2.10. Statistinis duomenų analizė

Duomenų statistinė analizė atlikta statistiniu paketu SPSS 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006). Buvo apskaičiuoti poţymių aritmetiniai vidurkiai (X), jų sklaidos charakteristikos – vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (SD). Skirtumai tarp grupių nustatyti naudojant Duncan testą. Skirtumai tarp vidutinių reikšmių patikimi, kai p≤0,05.

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka dėsliųjų vištų produktyvumo rodikliams

Analizuojant bendrą lesalų suvartojimą tiriamuoju laikotarpiu (6 lentelė), nustatėme, kad bandymo pradţioje vištų dedeklių lesalų suvartojimas buvo panašus tiek kontrolinėje tiek tiriamojoje grupėje ir kito paklaidos ribose. Bandymui įpusėjus, 31-33-ą savaitę, tiriamosios grupės vištų dedeklių lesalų sąnaudos padidėjo 11% lyginant su kontroline grupe (p≤0,05), o 33-35-ą savaitę - sumaţėjo 2% lyginant su kontroline grupe.

Bandymo laikotarpį lesalų su padidintu ekstruduotų rapsų sėklų kiekiu suvartojimas buvo 2% didesnis nei kontrolinės grupės (p≤0,05). Vištų dedeklių lesalų suvartojimas atitiko linijų derinio

Hisex brown auginimo rekomendacijas.

6 lentelė. Bendras vištų dedeklių lesalų suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu, g .

Vištų amţius, savaitėmis

Grupės Kontrolinė Tiriamoji 27-29 1490,00±16,31 1488,00±33,00 29-31 1723,00±13,06 1712,00±23,90 31-33 1519,00±9,68 1702,00±36,29* 33-35 1526,00±10,47 1492,00±52,62 27-35 6258,00±14,69 6394,00 ± 23,64*

*- duomenys statistikai patikimi, kai p≤0,05.

Įvertinus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad vienai vištai per parą kontrolinei ir tiriamajai grupėms buvo reikalingos skirtingos lesalų sąnaudos (7 lentelė). Pirmąją bandymo savaitę lesalai su padidintu ekstruduotų rapsų sėklų kiekiu turėjo reikšmingos įtakos, tiriamosios grupės vištų lesalų sąnaudos padidėjo 8% (p≤0,05), palyginus su kontroline grupe. Lesalai su padidintu ekstruduotų rapsų sėklų kiekiu 29-31-ą ir 33-35-ą amţiaus savaitėmis lesalų sąnaudos sumaţėjo 5% (p≥0,05) ir 14% (p≤0,05) atitinkamai, lyginant su kontroline grupe. Bandymo viduryje (31-33-ą amţiaus savaitę) lesalų sąnaudos 1 vištai per parą buvo padidėję 1% lyginant su kontroline grupe.

Bandymo laikotarpiu (27–35-ą vištų amţiaus savaites) lesalų sąnaudos vienai vištai per parą dėl pilnaverčio lesalo su padidintu ekstruduotų rapsų sėklų kiekiu turėjo reikšmingos įtakos, nes

7 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 vištai per parą, kg/kg.

Vištų amţius, savaitėmis

Grupės Kontrolinė Tiriamoji 27-29 118,11±2,13 127,82±2,08* 108 29-31 141,82±2,61 134,88±8,24 31-33 136,98±4,80 100 138,15±12,11 33-35 138,20±3,90 119,10±3,38* 86 27-35 133,78±5,45 129,99±7,87

*- duomenys statistikai patikimi, kai p≤0,05.

Išanalizavus gautus rezultatus, nustatyta, kad lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti (4 paveikslas), pirmąją bandymo savaitę buvo 6% didesnės tiriamojoje grupėje. Bandymo viduryje (31-33-ą amţiaus savaitę) lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti buvo vienodos t. y. 2,24 kg/kg. Tačiau lesalų sąnaudos 29-31-ą ir 33-35-ą amţiaus savaitėmis tiriamojoje grupėje buvo maţesnės 8% lyginant su kontroline grupe, atitinkamai. Lesinimo bandymo laikotarpiu (27–35-ą vištų amţiaus savaitėmis) lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti maţesnės buvo 3% tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe.

4 paveikslas. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg/kg.

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 27-29 29-31 31-33 33-35 27-35 Le sa lų s ąn au do s, k g/ kg

Vištų amţius, savaitėmis

Vištų dėslumo duomenys rodo (8 lentelė), kad pirmąją bandymo (27-29-ą) amţiaus savaitę tiriamosios grupės vištų dėslumas buvo 4% maţesnis nei kontrolinės grupės, bet visą tiriamąjį laikotarpį jis buvo didesnis ir svyravo apie 603 kiaušinius. Paskutinę bandymo savaitę (33-35-ą amţiaus savaitę) dėslumas sumaţėjo tiriamojoje grupėje ir buvo vienodas, kaip kontrolinėje grupėje. Bendras dėslumo koeficientas rodo, kad vištų dėslumas lesintų su padidintu ekstruduotų rapsų sėklų kiekiu buvo 1% didesnis nei kontrolinės grupės vištų.

8 lentelė. Vištų dėslumo analizė viso bandymo periodu.

Vištų amţius, savaitėmis Grupės Kontrolinė Tiriamoji 27-29 13,00±0,51 12,00±0,74 Surinktų kiaušinių bendras kiekis 154 100 148 96 29-31 13,00±0,68 13,00±0,53 Surinktų kiaušinių bendras kiekis 153 100 156 102 31-33 13,00±0,87 13,00±0,77 Surinktų kiaušinių bendras kiekis 150 100 156 104 33-35 12,00±0,85 12,00±0,99 Surinktų kiaušinių bendras kiekis 143 100 143 100 27-35 50,00±0,35 50,00±0,37 Surinktų kiaušinių bendras kiekis 600 100 603 101 *- duomenys statistikai patikimi, kai p≤0,05.

Įvertinus lesalų su padidintu ekstruduotų rapsų sėklų kiekiu įtaką, nustatėme, kad vidutiniam kiaušinio svoriui (5 paveikslas) tyrimui naudotas lesalas įtakos neturėjo. 33–35-ą amţiaus savaitę kontrolinės grupės vištų kiaušinio svoris buvo 2% didesnis nei tiriamosios grupės ir svėrė apie 66,63 g, o tiriamosios – 65,46 g. Visą tiriamąjį laikotarpį (27–35-ą amţiaus savaitę) kontrolinės grupės vištų kiaušinio svoris buvo 1% didesnis nei tiriamosios grupės ir svėrė apie 63,45 g, o

Apibendrinus lesinimo bandymo rezultatus, nustatėme, kad lesalai su padidintu ekstruduotų rapsų sėklų kiekiu, neturėjo reikšmingos įtakos – vidutiniam kiaušinio svoriui, tačiau darė reikšmingą įtaką tiriamosios grupės dėjimo intensyvumui, kiaušinių skaičiui, kuris buvo 1% ir bendras lesalų suvartojimas 3% didesnis lyginant su kontroline grupe lesinta standartiniais lesalais.

5 paveikslas. Vištų dedeklių vidutinis kiaušinio svoris.

54 56 58 60 62 64 66 68 70 27-29 29-31 31-33 33-35 27-35 V id ut in is k ai uš in io s vo ris , g

Vištų amţius, savaitėmis

Kontrolinė Tiriamoji

3.2 Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka dėsliųjų vištų kiaušinių kokybiniams

rodikliams

Pastaruoju metu ES didelis dėmesys kreipiamas maisto produktų kokybei, naujų maisto kokybės gerinimo būdų ir technologijų paieškai. Tuo tikslu buvo ieškota lesalų ir raciono receptūrų, kurios galėtų pakeisti įprastus lesalus ir duoti reikšmingą įtaką ne tik vištų dedeklių produktyvumo rodikliams bet ir produkcijai. Kokybiniai kiaušinių tyrimai buvo atlikti keturis kartus kas 14 dienų. Buvo tirti šie kokybiniai kiaušinių parametrai: vidutinis kiaušinio svoris, trynio spalvos intensyvumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas, kiaušinio lukšto tvirtumas, masė bei storis lukšto viduryje, smailiajame ir bukajame galuose.

Nustatėme, kaip kinta 29-ą amţiaus savaitę vištų dedeklių kiaušinio kokybinių rodiklių rezultatai, vištų lesintų standartiniais lesalais ir lesalais su padidintu ekstruduotų rapsų kiekiu (9 lentelė). Kontrolinės ir tiriamosios grupių kiaušinių vidutinis svoris buvo panašus ir skyrėsi

neţenkliai. Kiaušinio lukšto stiprumas, baltymo aukštis tiriamojoje grupėje buvo maţesnis 4% ir 11%, atitinkamai lyginant su kontroline grupe. Hafo vienetas tiriamojoje grupėje buvo maţesnis 7% lyginant su kontroline grupe. Trynio spalvos koordinačių intensyvumui ekstruduotų rapsų priedas turėjo įtakos spalvos šviesumui ir raudonumui. Kiaušinio lukšto masė su polukštine luobele ir be luobelės, lukšto indeksas atitinkamai buvo maţesni 4% lyginant su kontroline grupe. Vertinant aktyviojo rūgštingumo (pH) vertes, nustatėme, kad tiriamosios grupės trynio pH buvo artimesnis neutraliam (6,27), o baltymo – šarmingesnis (8,28) ir bendras baltymo svoris maţesnis, o trynio didesnis lyginant su kontroline grupe. Bendras lukšto storis (smailiame, bukajame ir viduryje) – stipresnis kontrolinės grupės. Gauti tyrimo rezultatai statistikai patikimi (p≤0,05), išskyrus kiaušinio svorį, lukšto stiprumą, Hafo vienetą, trynio spalvos raudonuma ir lukšto storį viduryje (p≥0,05).

9 lentelė. 29 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinių kokybiniai tyrimai.

Vištų amţius, savaitėmis Grupės

Kontrolinė Tiriamoji Kiaušinio svoris, g 61,98±2,02 61,73±1,27

Lukšto stiprumas, N 39,7±3,23 38,04±4,84

Baltymo aukštis, mm 7,97±0,51 7,11±0,42*

Hafo vienetas 88,07±3,06 82,04±3,12

Trynio spalvos koordinačių intensyvumas

L* 68,61±0,40 70,18±0,78*

a* -6,23±0,52 -7,11±0,39*

b* 46,74±1,74 46,19±1,29

Lukšto su luobele svoris, g 8,26±0,43 7,94±0,18*

Lukšto be luobelės svoris, g 5,95±0,21 5,70±0,18*

Lukšto indeksas, g/100 cm2 _{8,11±0,15 7,80±0,22*} Baltymo pH 8,20±0,05 8,28±0,04* Trynio pH 6,16±0,05 6,27±0,08* Baltymo svoris, g 39,29±1,49 37,80±1,13* Trynio svoris 14,44±0,47 16,00±0,68* Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,45±0,02 0,39±0,01* Viduryje 0,43±0,31 0,39±0,02 Bukajame gale 0,44±0,03 0,38±0,01*

Vištų dėdeklių kiaušinių kokybiniai rodikliai 31-ą amţiaus savaitę pateikti 10 lentelėje. Įvertinus gautus rezultatus, matyti, panaši tendencija, kaip ir 29-ą amţiaus savaitę. Kontrolinės grupės lesintos standartiniais lesalais kiaušinio svoris (p≤0,05), lukšto stiprumas (p≥0,05) ir baltymo aukštis (p≤0,05) panašus kaip tiriamosios grupės, bet neţymiai didesnis. Hafo vienetas 5% didesnis nei tiriamosios grupės kiaušinių. Vertinant trynio spalvos koodinačių intensyvumą, nustatyta, kad spalvos šviesumui, raudonumui ir geltonumui ekstruduotų rapsų sėklų priedas turėjo įtakos ir jis buvo geriau išreikštas tiriamojoje grupėje. Kiaušinio lukšto su polukštine plėvele ir be polukštinės plėvelės svoris buvo 3% ir 9%, o kiaušinio lukšto indeksas 8% didesnis kontrolinės grupės lyginant su tiriamąja grupe. Kiaušinio baltymo ir trynio pH, baltymo ir trynio svoris ir lukšto storis įvairiose dalyse buvo didesni kontrolinės grupės. Duomenys statistikai nereikšmingi, išskyrus kiaušinio svorį, baltymo aukštį, Hafo vienetą, lukšto be luobelės ir su luobele svorį, trynio svorį ir lukšto storį bukajame gale, kurie statistikai reikšmingai skyrėsi tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių (p≤0,05).

10 lentelė. 31 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinių kokybiniai tyrimai.

Vištų amţius, savaitėmis

Grupės Kontrolinė Tiriamoji Kiaušinio svoris, g 64,95±1,65 64,12±1,36* Lukšto stiprumas, N 35,38±2,58 35,00±1,36 Baltymo aukštis, mm 7,53±0,38 7,24±0,33* Hafo vienetas 81,59±2,53 77,53±2,94*

Trynio spalvos koordinačių intensyvumas

L* 63,31±3,11 65,30±0,49

a* -5,32±0,77 -6,46±0,72

b* 45,34±1,81 47,69±1,46

Lukšto su luobele svoris, g 7,92±0,18 7,67±0,14*

Lukšto be luobelės svoris, g 6,05±0,14 5,53±0,14**

Lukšto indeksas, g/100 cm2 _{8,02±0,23 7,39±0,20*}

Baltymo pH 8,33±0,06 8,32±0,05

Trynio pH 6,25±0,06 6,23±0,04

Baltymo svoris, g 39,50±1,43 39,44±1,01 Trynio svoris 17,53±0,74 17,02±0,54*

10 lentelės tęsinys Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,34±0,01 0,33±0,01 Viduryje 0,34±0,01 0,33±0,01 Bukajame gale 0,35±0,01 0,33±0,01* *- duomenys statistikai patikimi, p≤0,05.

Vištų dėdeklių kiaušinių kokybiniai rodikliai 33-ų amţiaus savaičių (11 lentelė) rodo, kad kiaušinių svoriui (p≤0,05) ir lukšto stiprumui ekstruduotų rapsų sėklų priedas įtakos neturėjo, tačiau pagerino kitus kiaušinių kokybinius rodiklius. Baltymo aukštis ir Hafo vienetas tiriamojoje grupėje padidėjo po 14%. Kaiušinio trynio spalvos koordinatės intensyviausios šviesios, rausvos ir gelsvos spalvos kontraste tiriamosios lyginant su kontroline grupe. Lukšto su polukštine plėvele ir be polukštinės plėvelės svoris ir lukšto indeksas didesnis kontrolinėje grupėje.

Kiaušinių baltymo ir trynio aktyviajam rūgštingumui lesalai įtakos neturėjo, o baltymo svoriui - ekstruduotų rapsų sėklų priedas padidino 1%. Lukšto storis smailiajame, viduriniame ir bukajame gale buvo panašus abiejų grupių. Statistikai patikimų rezultatų nenustatyta tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės lukšto stiprumui, trynio spalvos raudonumui, lukštui be luobelės, trynio pH ir lukšto storiui smailiajame gale ir viduryje (p≥0,05), o kiti tiriamieji rodikliai statistiškai reikšmingai skyrėsi.

11 lentelė. 33 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai.

Vištų amţius, savaitėmis Grupės

Kontrolinė Tiriamoji Kiaušinio svoris, g 64,48±1,28 63,93±1,46*

Lukšto stiprumas, N 36,83±2,15 36,33±1,23

Baltymo aukštis, mm 6,34±0,89 7,34±0,69*

Hafo vienetas 70,13±7,09 81,63±5,25* Trynio spalvos koordinačių intensyvumas

L* 66,74±0,56 67,53±0,39*

a* -7,18±0,36 -6,82±0,33*

b* 46,80±1,95 47,45±0,95

11 lentelės tęsinys Lukšto indeksas, g/100 cm2 _{7,99±0,24 7,83±0,20*} Baltymo pH 8,24±0,05 8,34±0,02* Trynio pH 6,11±0,04 6,13±0,07 Baltymo svoris, g 38,84±1,25 39,53±1,11* Trynio svoris 17,51±0,50 16,69±0,48* Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,41±0,01 0,40±0,01 Viduryje 0,39±0,01 0,39±0,01 Bukajame gale 0,43±0,03 0,39±0,01*

*- duomenys statistikai patikimi, p≤0,05

Bandymo pabaigoje 35-ų amţiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai rodikliai (12 lentelė) rodo, kad reikšmingo skirtumo visą auginimo periodą kiaušinio svoriui nebuvo nustatyta, išliko neţymiai didesnis lukšto stiprumas - 15% didesnis nei tiriamosios grupės vištų dėdeklių (p≤0,05). Ekstruduotų rapsų sėklų priedas turėjo įtakos kiaušinio baltymo aukščiui (16%, p≤0,05), Hafo vienetui (15%) ir trynio svoriui (5%) buvo didesnis lyginant su kontroline grupe (p≤0,05). Trynio spalvos koordinačių intensyvumas ir lukšto su polukštine ir be polukštinės plėvelės svoris, lukšto storis buvo panašus abiejose grupėse. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta tarp kiaušinio svorio, trynio spalvos koordinačių šviesumo ir geltonumo, lukšto svorio su luobele ir be luobelės, lukšto indekso ir lukšto storio smailiajame gale (p≥0,05).

12 lentelė. 35 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai.

Vištų amţius, savaitėmis Grupės

Kontrolinė Tiriamoji Kiaušinio svoris, g 64,36±1,30 63,51±1,94

Lukšto stiprumas, N 35,94±1,91 30,54±2,26*

Baltymo aukštis, mm 6,63±0,63 7,88±0,45*

Hafo vienetas 75,05±,.77 88,09±2,57* Trynio spalvos koordinačių intensyvumas

L* 67,48±0,53 67,72±0,63

a* -6,10±0,68 -6,85±0,31

b* 47,66±0,97 48,33±1,11*

12 lentelės tęsinys

Lukšto be luobelės svoris, g _{5,65±0,11 5,71±0,22} Lukšto indeksas, g/100 cm2 7,52±0,14 7,66±0,21 Baltymo pH 8,16±0,05 8,20±0,04* Trynio pH 6,19±0,07 6,27±0,06* Baltymo svoris, g 39,95±1,07 38,43±1,59* Trynio svoris 16,45±0,75 17,33±0,59* Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,40±0,01 0,40±0,01 Viduryje 0,38±0,01 0,36±0,01* Bukajame gale 0,39±0,01 0,36±0,01*

*- duomenys statistikai patikimi, p≤0,05

Apibendrinus gautus viso bandymo laikotarpiu 29-35 amţiaus savaitę kiaušinių kokybinius rezultatus (13 lentelė) nustatėme, kad ekstruduotų rapsų sėklų priedas turi įtakos kiaušinių kokybiniams rodikliams, nors kiaušiniai svėrė panašiai, tačiau baltymo aukštis (8%), Hafo vienetas (7%), spalvos koordinačių intensyvumas (a* - 8%), lukšto su luobelio svoris (5%), ir aktyvusis rūgštingumas (baltymo - 1%, trynio - 2%) didėjo, o lukšto stiprumas (5%), trynio svoris (2%), spalvos koordinačių intensyvumas (b* - 1%) maţėjo tiriamojoje grupėje. O lukšto be luobelės svoris, spalvos koordinačių intensyvumas (L*), lukšto storis liko maţai pakitę abiejose grupėse. Statistikai reikšmingų rezultatų nenustatyta 29-35 amţiaus savaites vištų dedeklių kiaušinių kokybiniuose rodikliuose.

13 lentelė. Viso bandymo laikotarpiu 29-35 amžiaus savaites vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai

tyrimai.

Vištų amţius, savaitėmis Grupės

Kontrolinė Tiriamoji Kiaušinio svoris, g 63,94±0,77 63,89±1,15

Lukšto stiprumas, N 36,96±1,11 35,30±2,71

Baltymo aukštis, mm 7,12±0,44 7,71±0,09

Hafo vienetas 78,71±4,51 84,93±1,67

Trynio spalvos koordinačių intensyvumas

13 lentelės tęsinys

b* 46,64±0,56 46,07±1,88

Lukšto su luobele svoris, g 8,07±0,09 8,48±0,26

Lukšto be luobelės svoris, g 5,91±0,10 5,89±0,19

Lukšto indeksas, g/100 cm2 _{7,91±0,15 7,89±0,22} pH baltymo 8,23±0,04 8,31±0,08 pH trynio 6,15±0,04 6,25±0,05* Baltymo svoris, g 39,40±0,27 39,12±1,03 Trynio svoris, g 16,48±0,84 16,29±0,40 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,40±0,03 0,38±0,02 Viduryje 0,39±0,02 0,37±0,02 Bukajame gale 0,40±0,02 0,36±0,02* *- duomenys statistikai patikimi, p<0,05.

3.3. Lesalų, praturtintų ekstruduotomis rapsų sėklomis, įtaką vištų dedeklių

kiaušinių maistinei vertei

Riebalų rūgštys yra svarbios ţmonių mityboje. Riebalų rūgščių sudėtis ir jų kiekiai tiesiogiai lemia ţmonių sveikatingumą. Riebalų rūgščių sudėtis kiaušinių tryniuose pateikta 14 lentelėje. Lesalų priedas su ekstruduotomis rapsų sėklomis po 1 dienos sumaţino miristino, pentadekano, palmitino, palmitoleino, margarino, margarinoleno, stearino ir oleino rūgščių kiekius palyginti su kontroline grupe. Lesalų priedas su ekstruduotomis rapsų sėklomis padidino linolo, linoleno, eikozotrieno, arachidono ir dokozoheksaeno rūgščių kiekius, tačiau statistikai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p≤0,05). Bendras sočiųjų riebalų rūgščių kiekis po 1 dienos dėjimo buvo maţesnis 15% (lyginant kontrolinę su tiriamąja grupe), o po 28 d. sandėliavimo jis sumaţėjo 17%, atitinkamai. Į lesalus įterpiant ekstruduotų rapsų sėklų, taip pat keičiasi ir polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, ypatingai linolo ir arachidono. Tiriamojoje grupėje linolo rūgštis sudarė 15% ir 29% daugiau lyginant su kontroline grupe po 1 dienos dėjimo periodo. O po 28 dienų sandėliavimo arachidono rūgšties santykis kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse buvo 1:3. Ţmogaus mitybos poţiūriu svarbus rodiklis omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis taip pat pasikeitė ir tapo ţymiai palankesnis.

14 lentelė. Kiaušinio trynio riebalų rūgščių kiekis nuo viso rūgščių kiekio.

Rodikliai

Grupės

Po 1 dienos dėjimo Po 28 dienų sandėliavimo Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji Miristino (C14:0) 1,12±0,69 0,61±0,40 1,04±0,79 0,58±0,53 Pentadekano (C15:0) 0,06±0,49 0,04±0,22 0,04±0,57 0,03±0,25 Palmitino (C16:0) 26,03±1,17 22,16±1,47* 25,97±0,28 21,58±0,53* Palmitoleno (C16:1, n-7) 3,17±0,14 2,59±0,44 2,21±1,14 1,78±1,44 Margarino (C17:0) 0,08±0,26 0,02±0,30 0,06±0,07 0,02±0,06 Margarinoleno (C17:1) 0,05±0,35 0,03±0,67 0,05±0,23 0,05±0,08 Stearino (C18:0) 12,16±0,19 10,73±0,09* 11,23±0,14 9,59±0,01* Oleino (C18:1 n-9) 37,82±1,66 40,75±1,23* 35,80±2,69 39,56±1,14 Linolo (C18:2 n-6) _{13,73±0,81 16,06±2,85 11,88±2,31 13,26±3,06} Linoleno (C18:3 n-3) 2,56±0,45 2,86±0,38* 2,34±3,16 2,69±5,50 Eikozotrieno (C20:3 n-6) 0,20±0,04 0,29±0,18 0,24±0,04 0,36±1,45 Arachidono (C20:4 n-6) 2,50±0,26 3,14±0,20* 1,85±0,40 2,66±0,34* Dokozoheksaeno (C22:6 n-3) 0,62±0,29 0,92±1,03 0,44±0,57 0,88±0,44 ∑SRR 39,45±0,87 33,56±1,63 38,34±0,27 31,80±0,63 ∑MNRR 41,04±0,65 43,37±0,92 38,06±0,65 41,39±0,92 ∑PNRR 19,62±0,33 23,26±0,79 16,76±0,23 19,85±0,49 ∑PNRR/∑SRR 0,50±0,03 0,69±0,04 0,44±0,08 0,62±0,14 ∑(n-6) 16,44±0,52 19,48±0,88 13,98±0,22 16,28±0,38 ∑(n-3) 3,18±0,05 3,78±0,21 2,78±0,09 3,57±0,21 ∑(n-6)/∑(n-3) 5,17±0,21 5,15±0,23 5,03±0,19 4,56±0,13 AI 0,50±0,01 0,37±0,01 0,55±0,01 0,39±0,01 TI 1,02±0,05 0,78±0,13 1,11±0,05 0,80±0,03 h/H 2,12±0,13 2,81±0,20 1,95±0,13 2,68±0,10

*- duomenys statistikai patikimi, p≤0,05

Keičiantis MRR ir PNRR kiekiams, sumaţėjo tirtų vištų kiaušinių RR sudėties indeksai AI ir TI, parodantys kraujagyslių ir širdies ligų rizikos lygį. Aterogeniškumo indeksas po pirmos dėjimo

kiaušiniuose. O trombogenetiškumo indeksas po pirmos dėjimo dienos ir po 28 dienų kiaušinių sandėliavimo maţesni 24% ir 28%, atitinkamai tiriamosios grupės kiaušinių tryniuose.

Analizuojant lesalų priedo poveikį atskiroms riebalų rūgštims ir jų santykiui, galima teigti, kad minėtas preparatas įtakos neturėjo.

15 lentelė. Kiaušinio pagrindiniai lakieji organiniai junginiai.

Rodiklis

Grupės

Po 1 dienos dėjimo, % Po 28 dienų sandėliavimo, % Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji Heksano aldehidas 17,00±1,95 4,91±0,37* 67,84±2,96 65,10±0,89 Heksano rūgštis 11,82±1,93 8,28±1,42* - - 3-hepteno,2,2,4,6,6 pentametilas 5,81±1,00 6,42±0,95* - 5,18±0,71 Nonilo aldehidas 5,60 ±0,67 3,29±0,47* - - Oktano rūgštis 2,86±0,37 - - - Dodekanas 6,54±0,22 4,81±0,52* - - Pelargono rūgštis 5,76±0,99 14,20±1,01* - - Eikozanas 3,65±0,47 - - - Dodekano 4,6-dimetilas - 7,49±1,42 - - Heneikosanas - 3,29±0,41 - - 3-alyl-6-metoksifenolis (eugenolis) - 2,43±0,21 - - Isopropiltoluenas - 6,97±0,57 - - Eukaliptolis (1,8-cineolis) - 11,79±1,49 - - 2-izopropil-metilfenil-2-butanoatas 4,87±1,22 - - - Trikosanas 5,07±0,51 - - - Eugenolis 5,20±0,24 - - - Heksadekanas 2,76±0,38 - - - 3-hidroksibutanonas - - 7,90±0,44 10,06±1,48 D-limonenas - - 0,64±0,22 2,15±0,46*

14 lentelės tęsinys

Nonilo aldehidas - - 1,81±0,58 -

Heptadekanas - - 0,74±0,38 -

Tridekanas - - 0,46±0,19 1,37±0,22*

Kiti junginiai 23,05±4,05 26,11±5,94 20,62±3,00 16,13±1,70* *- duomenys statistikai patikimi, p≤0,05

Lakieji kvapo junginiai vištų kiaušiniuose pirmos dėjimo dienos ir po 28 dienų sandėliavimo pateikti 15 lentelėje. Vertinant lakiuosius junginius nustatyta, kad heksano darinių tokių, kaip heksano aldehidas ir heksano rūgštis kontrolinėje grupėje buvo 71% ir 30%, atitinkamai daugiau lyginant su kontroline grupe. Tiriamojoje grupėje nebuvo nustatyta oktano rūgšties, eikozano rūgšties, 2-izopropil-metilfenil-2-butanoato, trikosano, eugenolio ir heksadekano junginių. Vertinant sandėliavimo įtaką, nustatyta, kad po 28 dienų sandėliavimo kiaušinių tryniuose sumaţėjo lakiųjų organinių junginių, tačiau heksano aldehido kontrolinėje grupėje padaugėjo - 75%, o tiriamojoje 92%. Identifikuoti nauji junginiai - 3-hidroksibutanonas, D-limonenas, nonilo aldehidas, heptadekanas ir tridekanas.

Apibendrinant ekstruduotų rapsų sėklų priedo įtaką kiaušinių riebalų rūgščių sudėčiai ir lakiųjų organinių junginių susidarymui sandėliavimo metu galima teigti, kad priedas padidino mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį tiriamojoje grupėje, o sočiųjų riebalų rūgščių kiekį - kontrolinėje grupėje. Ekstruduotų rapsų sėklų priedas sumaţino AI ir TI indeksus. Lakiųjų organinių junginių kiekių kitimams analizuojamų grupių kiaušinių tryniuose ekstruduotų rapsų sėklų priedas taip pat darė teigiamą įtaką.

6 paveikslas. Bendras cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje.

Kontrolinė grupė 9,87 mg/g Tiriamoji grupė 7,04 mg/g