Organinių rūgščių mišinio Lumance įtaka dėsliųjų vištų kiaušinių kokybei

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Andrius Menkevičius

Organinių rūgščių mišinio Lumance įtaka dėsliųjų vištų

kiaušinių kokybei

The influence of organinic acids mixture Lumance on

laying hens egg quality

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

Darbo vadovas: prof. habl. dr. Romas Gružauskas

DARBAS ATLIKTAS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Organinių rūgščių mišinio Lumance įtaka dėsliųjų vištų kiaušinių kokybei“.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

TURINYS

SANTRAUKA ... 4

SUMMARY ... 6

ĮVADAS ... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Kiaušinių sudedamųjų dalių maistinė analizė ... 10

1.2. Kiaušinių kokybiniai rodikliai ir jiems įtakos turintys faktoriai... 13

2. TYRIMO METODIKA ... 20

2.1. Lesinimo bandymas ... 20

2.2. Lesinimo bandyme naudoto multifunkcinio preparato charakteristika ... 20

2.3. Kombinuotųjų lesalų analizės metodai ... 21

2.4. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos ... 22

2.5. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos ... 22

2.6. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos ... 23

2.7. Statistinis duomenų įvertinimas... 25

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ ĮVERTINIMAS ... 26

3.1. Lesinimo bandymo rezultatai ... 26

3.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai ... 31

3.3. Fiziologinių ir cheminių tyrimų rezultatai ... 36

3.4. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo rezultatai ... 40

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44

IŠVADOS ... 47

REKOMENDACIJOS ... 48

SANTRAUKA

Tema: „Organinių rūgščių mišinio Lumance įtaka dėsliųjų vištų kiaušinių kokybei“ Darbo autorius: Andrius Menkevičius

Darbo vadovas: prof. habl. dr. Romas Gružauskas

Darbo atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, gyvulininkystės katedra.

Raktažodžiai: organinės rūgštys, vištos, kiaušinių kokybė, produktyvumas.

Darbo objektas: organinių rūgščių mišinys Lumance, vištų dedeklių produktyvumo, kiaušinių kokybės bei juslinių savybių tyrimai.

Data: 2012–2014 metai.

Darbo apimtis: viso darbo apimtis 54 puslapiai, t. p. 23 lentelės.

Tyrimo problema: Sveikas žarnynas – vienas pagrindinių veiksnių, pagal kurį reglamentuojamas paukščių efektyvumas ir paukštienos gamybos ekonomika. Žarnyno mikrofloros sudėtis yra svarbi žarnyno sveikatos palaikyme. Maistinės organinės rūgštys ir jų druskos gali slopinti mikroorganizmų augimą maiste, tuo būdu išsaugant mikroorganizmų balansą virškinamajame trakte. Be to, pakeisdamos žarnyno pH, organinės rūgštys taip pat pagerina lesalų sudedamųjų dalių tirpumą, maistinių medžiagų virškinimą ir absorbciją. Tačiau organinių rūgščių panaudojimas vištų mityboje priklauso nuo organinių rūgščių ar jų druskų sudėties, įterpiamo kiekio į lesalus, lesalų gamybos technologinių parametrų, paukščių fiziologinės būklės; duomenys apie minėtų priedų įtaką kiaušinių kokybei yra prieštaringi. Todėl magistrinio darbo tikslas – ištirti organinių rūgščių mišinio Lumance įtaką dėsliųjų vištų kiaušinių kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti organinio lesalų priedo Lumance įtaką dėsliųjų vištų dėslumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui.

2. Ištirti organinio lesalų priedo Lumance įtaką kiaušinių kokybei (svoris, lukšto tvirtumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas, spalvos intensyvumas ir kt.).

3. Ištirti organinio lesalų priedo Lumance įtaką kiaušinių kokybei (riebalų rūgščių kiekiai kiaušiniuose, trynio ir baltymo juslinės ir tekstūros savybės) juos sandėliuojant 28 dienas.

Svarbiausios išvados:

 Vištų kūno masė atitiko linijų derinio Hisex brown auginimo rekomendacijas.

 Lesinimo bandymo rezultatai parodė, kad naudojant vištų lesinime Lumance priedą 0,5 kg/t lesalų, vištų dėslumas padidėjo 6 proc. Didesnis Lumance priedo kiekis, neturėjo įtakos ar net mažino vištų produktyvumo rodiklius.

 Lumance priedai esminės įtakos kiaušinio masei neturėjo, tačiau pagerino lukšto stiprumą 3-10 proc., padidino baltymo aukštį 4-8 proc., o Hafo vienetą 6-7 proc., lyginant su kontroline grupe(p>0,05).

 Organinių rūgščių mišinio Lumance poveikyje sočiųjų riebalų rūgščių kiekis šviežiuose kiaušiniuose padidėjo III tiriamojoje grupėje 1,31 proc., mononesočiųjų riebalų rūgščių sumažėjo nuo 1,08 proc. iki 1,1 proc. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis turėjo tendenciją kisti. II grupėje, šių rūgščių buvo daugiau 0,41 proc., o likusioje grupėje minėtas rodiklis sumažėjo 0,26 proc., lyginant su kontroline grupe. Visoms kitoms riebalų rūgštims esminės įtakos sandėliavimas neturėjo.

 Sandėliuojant kiaušinius 28 dienas, omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių santykis sumažėjo 0,13-0,65 proc., lyginant su kontroline grupe. Visoms kitoms riebalų rūgštims esminės įtakos sandėliavimas neturėjo.

 Malondialdehido tyrimų duomenys kiaušinių trynyje rodo, kad optimaliausia Lumance įterpimo norma 0,5 kg/t lesalų efektyviausiai stabdė kiaušinių trynio lipidų oksidacijos procesus juos sandėliuojant 28 dienas.

 Naudotas Lumance priedas lesaluose neturėjo reikšmingos įtakos virtų kiaušinių baltymo bendram skonio ar kvapo intensyvumui, tačiau 28 paras išlaikytuose kiaušiniuose jautėsi gerokai intensyvesnis pašalinis skonis ir kvapas. Ypač reikšmingas juslinės kokybės pablogėjimas jautėsi vertinant kiaušinių trynius.

Rekomendacijos: Siekiant didinti vištų dedeklių dėslumą, gerinti lesalų konversiją bei kiaušinių kokybę, pirmiausia lukšto tvirtumą, baltymo kokybę, kombinuotuosius lesalus tikslinga papildyti organinių rūgščių mišinio priedu Lumance – 0,5 kg/t lesalų.

SUMMARY

Master thesis: „The influence of organic acids mixture Lumance on laying hens egg quality“. Thesis author: Andrius Menkevičius

Study supervisor: prof. habl. dr. Romas Gružauskas

Workplace: Lithuanian university of health sciences Veterinary academy, Department of animal husbadry.

Keywords: organic acids, hens, egg quality, laying results.

Study object: organic acids mixture Lumance, researches of laying results of laying hens, egg quality and egg organoleptic properties.

Period of research: 2012-2014.

The issue of investigation: Gut health is one of the major factors in regard to the performance of poultry and thus, economics of production. The profile of the intestinal microflora plays an important role in gut health. Dietary organic acids and their salts are able to inhibit microorganism growth in the food, and consequently to preserve the microbial balance in the gastrointestinal tract. In addition, by modifying intestinal pH, organic acids also improve the solubility of the feed ingredients, digestion and absorption of nutrients. However the use of organic acids in poultry diet very depends on composition of organic acids or their salts, used dose in poultry feed, parameters of technology of poultry feed production, poultry physiology; data on use of those additives are very controversial. Therefore the main purpose of final work is to determine the influence of organic acids mixture Lumance on laying hens’ egg quality.

The tasks of the work:

1. Determine the influence of organic acids mixture Lumance on laying results, feed consumption and retention of laying hens.

2. Determine the influence of organic acids mixture Lumance on egg quality (weight, egg shell strength, white high, Haf unit, intensity of color e. c.).

3. Determine the influence of organic acids mixture Lumance on egg quality (fatty acids composition, organoleptic and texture properties of egg yolk and white) after 28 days storage.

The main findings of the work:

 Weight of hens fit the recommendation of breeding of Hisex Brown.

 Results of feeding attempt showed that laying results of laying hens increased 6 proc., when organic acids mixture Lumance in poultry diet was 0.5 kg/t of feed. The greater quantity of this additive had no effects on laying results of laying hens or had an ability of decreasing it.

 Organic acids mixture Lumance had no significantly effect on egg weight, although it increased egg shell strength 3-10 proc., white high 4-8 proc., Haf unit 6-7 proc. compared with control group (p>0.05).

 Using organic acids mixture Lumance there was an increase of quantity of saturated organic acids in fresh egg in III experimental group 1.31 proc., and decrease of quantity of monounsaturated organic acids 1.08-1.1 proc.. Quantity of polyunsaturated organic acids had a tendency to vary. In II experimental group there were 0.41 proc. greater quantity, and in other group – 0.26 proc. reduced quantity, compared with control group. There was no significant effect on other organic acids.

 After 28 days storage there was a decrease of proportion of omega 6 and omega 3 fatty acids 0.13-0.65 proc., compared with control group. There was no significant effect on other organic acids.

 The data of research of malondialdehid showed that optimal dose of organic acids mixture Lumance 0.5 kg/t of feed had the best effect on inhibition of lipid oxidation processes in egg yolk after 28 storage.

 The use of organic acids mixture Lumance has no significant effect on common intensity of smell or flavor of egg white, however there was more intensive off-taste and foreign smell after 28 days storage. There was a very significant deterioration determining organoleptic properties of egg yolk.

Recommendations: In order to raise hens laying results, improve feed conversion and egg quality (in particular the strength of the shell, the white quality) compound feeds are appropriate to supplement with the organic acids mixture Lumance – 0.5 kg/t of feed.

ĮVADAS

Vištos kiaušinis turi didžiulę maistinę vertę ir paprastai naudojamas daugelyje maisto produktų. Be to kad jame yra geriausiai virškinamų baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų, kiaušinyje taip pat yra kitų maistinių medžiagų, kurios turi savybę gerinti žmonių sveikatingumą. Kiaušinis yra lytinė ląstelė, dėl ko jis turi daug gyvybei reikalingų medžiagų. Šios medžiagos buvo tiriamos daugelį metų. Praktikoje buvo sukurta nemažai strategijų šių medžiagų panaudojimui biologinėms programoms vykdyti (Anton et al., 2006).

Šiuolaikiniai vištų linijų deriniai sudeda per metus 320-340 kiaušinių. Kiaušinių kokybę galima keisti genetiniais veiksniais, lesalų sudėtimi, taip pat ją lemia vištų laikymo formos. Kiaušinis yra lytinė ląstelė, todėl jame susikaupusios maisto medžiagos gali kisti tik nežymiai. Kiaušinių maistinę vertę nulemia jame esančios kiaušinio aminorūgštys, vitaminai, makro- ir mikroelementai, karotinoidai, ovalbuminas, lizocimas ir kitos medžiagos (Gružauskas ir kt., 2010).

Paukštienos sektoriuje nuolat ieškoma naujų lesalų priedų, siekiant pagerinti lesalų veiksmingumą ir vištų sveikatą. Lesalų priedų naudojimas turi 2 tikslus: pirmasis yra kontroliuoti ligos sukėlėjus mikroorganizmus (tokius kaip Salmonella ir koliformines bakterijas) ir antrasis – praturtinti virškinimo mikroflorą naudingaisiais mikroorganizmais(Ganguli, 2013).

Nors antibiotikai turi šiuos teigiamus poveikius, tačiau jų naudojimas augimui skatinti ir naminių paukščių pramonei vertinamas prieštaringai dėl bakterijų atsparumo ir galimų pasekmių žmogaus sveikatai. Tai priežastis, kodėl yra ieškoma alternatyvų antibiotikams. Tarp šių junginių organinės rūgštys yra vienos perspektyviausių alternatyvų (Soltan, 2008).

Sveikas žarnynas – vienas pagrindinių veiksnių, pagal kurį reglamentuojamas paukščių efektyvumas ir paukštienos gamybos ekonomika (Samik et al., 2007). Žarnyno mikrofloros sudėtis yra svarbi žarnyno sveikatos palaikyme (Dhawale, 2005). Maistinės organinės rūgštys ir jų druskos gali slopinti mikroorganizmų augimą maiste, tuo būdu išsaugant mikroorganizmų balansą virškinamajame trakte. Be to, pakeisdamos žarnyno pH, organinės rūgštys taip pat pagerina lesalų sudedamųjų dalių tirpumą, maistinių medžiagų virškinimą ir absorbciją (Soltan, 2008). Tačiau organinių rūgščių panaudojimas vištų mityboje priklauso nuo organinių rūgščių ar jų druskų sudėties, įterpiamo kiekio į lesalus, lesalų gamybos technologinių parametrų, paukščių fiziologinės būklės; duomenys apie minėtų priedų įtaką kiaušinių kokybei yra prieštaringi.

Todėl šio darbo tikslas buvo ištirti organinių rūgščių mišinio Lumance įtaką dėsliųjų vištų kiaušinių kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti organinio lesalų priedo Lumance įtaką dėsliųjų vištų dėslumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui.

2. Ištirti organinio lesalų priedo Lumance įtaką kiaušinių kokybei (svoris, lukšto tvirtumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas, spalvos intensyvumas ir kt.).

3. Ištirti organinio lesalų priedo Lumance įtaką kiaušinių kokybei (riebalų rūgščių kiekiai kiaušiniuose, trynio ir baltymo juslinės ir tekstūros savybės) juos sandėliuojant 28 dienas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kiaušinių sudedamųjų dalių maistinė analizė

Vištos kiaušinis turi didžiulę maistinę vertę ir paprastai naudojamas daugelyje maisto produktų. Be to, kad jame yra geriausiai virškinamų baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų, kiaušinyje taip pat yra tam tikrų molekulių, kurios turi savybę gerinti sveikatą ir turi biotechnologinių ypatybių. Kiaušinio pagrindinis vaidmuo yra vieta embrionui, dėl ko jis turi daug gyvybei reikalingų medžiagų. Šios medžiagos buvo tiriamos daugelį metų. Buvo atrasta nemažai strategijų šių medžiagų panaudojimui biologinėms programoms (Anton et al., 2006). Kiaušiniuose yra nustatyta daug vertingų maistinių medžiagų, kaip riebalai, vitaminai ir mineralai, bei įvairių bioaktyvių medžiagų, kaip lizocimas, ovotransferinas, imunoglobulinai ir kt.

Riebalai. Tai pagrindiniai kiaušinio trynio komponentai (apie 65 proc. sausųjų medžiagų). Jie sudaryti iš trigliceridų (65 proc.), fosfolipidų (29 proc., iš kurių 86 proc. sudaro fosfatidilcholinas ir 14 proc. – fosfatidiletanolaminas), cholesterolio (5 proc.) ir laisvųjų riebalų rūgščių (<1 proc.). Todėl kiaušinio trynyje yra daug riebalų, pasižyminčių gera riebalų rūgščių sudėtimi, kurie yra naudingi žmonių mitybai ir sveikatai. Omega 3 riebalų rūgštys yra būtinos žmonių smegenų veiklai ir regos funkcijoms. Eikozapentaeno rūgštis ir dokozaheksaeno rūgštis yra pagrindinės omega 3 riebalų rūgštys. Jos naudingos nėščiosioms ir maitinančioms moterims, kadangi padeda naujagimio augimui, ypač dėl to, kad šiuolaikinių motinų pienas turi labai mažai omega 3 riebalų rūgščių. Fosfadilcholinas yra amfifilinis lipidas, turintis omega 3 riebalų rūgštis kaip nepolinę dalį ir choliną kaip polinę dalį. Cholinas yra svarbus smegenų vystimuisi, kepenų veiklai ir vėžio prevencijai (Anton et al., 2006) ir įprastai pridedamas į komercinius naujagimiams skirtus gaminius kaip būtina medžiaga. Fosfatidilcholino vartojimas padidina kraujo ir smegenų cholino kiekius ir paskatina neuroninę acetilcholino sintezę. Trynio fosfolipidai yra turtingi fosfatidilcholino (86 proc. visų fosfolipidų), kas yra daugiau nei tris-kart daugiau nei natūraliai būna sojose. L. R. Juneja (1997) tyrimo metu nustatyta, kad trynio fosfolipidų vartojimas turi tendenciją lengvinti Alzhaimerio ligos simptomus.

Vitaminai ir mineralai. Paprastai kiaušiniai yra puikus vitaminų šaltinis, ypač A, D, E, K ir B1, B2, B9, B12. Vitaminai A, D, E ir K yra riebaluose tirpūs ir paprastai kaupiami trynyje, kai tuo tarpu vitaminai B1 (tiaminas) ir B12 (cianokobalaminas) yra tirpūs vandenyje ir kaupiami baltyme. B2 (riboflavinas) ir B9 (folatas) yra tirpūs vandenyje, nors galima juos rasti ir trynyje, ir baltyme. Kiaušinio trynys taip pat yra tinkamas geležies ir fosforo šaltinis (Anton et al., 2006).

Plėtros galimybės. Dabartinės vištų mitybos strategijos tikslas yra pagerinti lipidų sudėtį bei vitaminų ir mikroelementų pasisavinamumą. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad kiaušinio trynį galima praturtinti omega 3 riebalų rūgštimis lesinant vištas lesalu, turinčiu didelį kiekį omega 3 riebalų rūgščių: žuvų taukai (menhadenų, silkių ar tuno) arba sėmenys (Anton et al., 2006). Tuo tarpu, kai vištos dedeklės, kurių lesaluose vyravo javų grūdai ir sojos rupiniai, kiaušiniuose buvo 0,3 proc. omega 3 riebalų rūgščių. Vištų, lesintų specialiais lesalais bei priedais, kiaušiniuose buvo 2,5 proc. omega 3 riebalų rūgščių, t.y. 7-10 kartų daugiau, palyginus su kontroline grupe. Gautas omega 6 ir omega 3 santykis kiaušiniuose buvo 6,5:1, o tai atitinka rekomenduojamą idealų riebalų rūgščių santykį žmonėms. M. Anton ir kt, nurodo, kad pagrindiniai tikslai turi būti: praturtinti vištų dedeklių lesalus vitaminais E, folio rūgštimi ir kt., tikrinti efektyvų šių vitaminų kiekio didėjimą kiaušiniuose, išmatuoti jų prieinamumą gyvūnams ir žmonėms ir aprašyti gyvūnų ir žmonių fiziologinio stovio pakitimus. Tuo pačiu gali būti atliekami tyrimai dėl mineralinių medžiagų panaudojimo paukščių mityboje. Baltymai pasižymi savybe prijungti katijonus ir tai leidžia praturtinti kiaušinius tam tikrais mineralais. Pasauliniai tyrimai gerinant kiaušinių maistinę vertę (omega 3 riebalų rūgščių, vitaminų ar mineralų priedais) perdirbant vištų kiaušinių sudedamąsias dalis, gali būti priskiriami prie funkcionaliųjų paukštininkystės produktų. Šie tyrimai susideda iš reikiamos informacijos tiekimo visuomenei, kiaušinio maistinės vertės ir naudos žmonių sveikatai įrodymo bei gamybos metodų standartizavimo.

Antimikrobinis veikimas. Kiaušinio baltymo lizocimas katalizuoja bakterinio peptidoglikano N-acetilmuraminės rūgšties ir N-acetilgliukozamino beta-(1-4) ryšio hidrolizę, peptidogliukanas yra struktūrinis Gram-teigiamų bakterijų sienelių komponentas. Lizocimas paprastai yra labai veiksmingas prieš burnos infekcijas, sukeltas kariogeninės bakterijos Streptococcus mutans, arba prieš su periodontitu susijusias bakterijas. Lizocimas taip pat naudojamas kaip maisto konservantas. Tyrimais yra nustatytas jo aukštas aktyvumas prieš mezofilines ir termofilines sporas gaminančias bakterijas, tokias kaip Bacillus stearothermophilus, Clostridium thermosaccharolyticum ir

Clostridium tyrobutyricum. Lizocimas taip pat naudojamas sūriuose apsaugant nuo taršos, nes jis

neslopina starterinių ir antrinių bakterijų kultūrų, reikalingų sūrių nokinimui, vystimosi. Lizocimas taip pat veiksmingas stabdant patogeninių bakterijų augimą šaldytuose produktuose: Listeria

monocytogenes, Clostridium botulinum, Clostridium jejuni ir Yersinia enterocolitica, nes jos yra

jautrios lizocimo liziniam aktyvumui.

Kiaušinio baltymas ovotransferinas slopina Gram-neigiamas bakterijas, surišdamas jose esantį geležį, reikalingą šių bakterijų augimui. Kai kurių tyrimų metu buvo nustatyta, kad ovotransferino chelatų formavimo savybė sustiprino tam tikrų antibiotikų veikimą, kurie efektyviai veikia prieš daugelį beta-laktamazę gaminančių bakterijų (Anton et al., 2006).

Įdomu, kad tam tikri baltymai, dėl savo mechaninių ir mikrostruktūrinių savybių kiaušinio lukšte, taip pat turi ir antibakterinių savybių (Nys et al., 2004). Šie baltymai kol kas yra tik tyrimų stadijoje.

Antivirusinis veikimas. Naudojamas oraliai arba kitu būdu kiaušinio baltymo lizocimas yra efektyvus gydant daugelį virusinių odos ligų: herpetinius pažeidimus, verruca vulgaris ir plantaris, aftinį stomatitą, polimorfišką eksudacinę eritemą, užkrečiamąjį moliuską ir kitas. Be to, kai yra naudojamas su specifine imunoterapija, lizocimas efektyvus gydant virusinį sinusitą arba bronchitą. Lizocimo antivirusinė savybė dalinai aiškinama tuo, kad jis suriša virusines daleles ir padidina žmonių imunitetą, veikdamas prieš patogenus. Glikoproteino ovomucinas pasižymi pluoštine struktūra, dėl šios savybės pasireiškia antihemagliutinacijos veikimas. Šis poveikis buvo nustatytas gydant susirgimus, tokius kaip kiaulių gripas, galvijų rota virusas ir naminių paukščių Niūkastlio liga (Anton et al., 2006).

Antigeninis veikimas. Kiaušinio trynyje yra didelė antikūnių koncentracija, kurie yra apibrėžiami kaip ypsilon-livetinais, dar vadinami Ig – imunoglobulinais. Trynio imunoglobulinai IgY yra sintezuojami vištų serume, po to, patenka į trynį, kad sudarytų embrioninio viščiuko imunitetą. Ypsilon-livetinas yra glikoproteinas, turintis sunkiąsias grandines (60-70 kDa) ir lengvąsias grandines (22 kDa) ir sudarantis beveik 3 proc. trynio sausųjų medžiagų.

Viena višta paprastai per metus padeda apie 290-330 kiaušinių, kas sudaro 5000 g trynio. IgY trynyje būna nuo 9 mg/ml iki 25 mg/ml (Anton et al., 2006). Todėl kiaušinio trynys gali būti kaip labai geras antikūnių šaltinis žmonėms.

Antihipertenzinis veikimas. M. Miguel ir kt. (2004) atrado ir apibūdino kiaušinio baltymo peptidus. Jie slopina angiotenziną, kuris atsakingas už hipertenzijos vystimąsi. Pepsinas yra labai efektyvus išgaunant aktyvius peptidus iš kiaušinio baltymo. Tyrimais su žiurkėmis buvo įrodyta, kad minėti peptidai sumažina kraujo spaudimą.

M. Anton ir kt. (2006) atliktos apžvalgos metu nustatyta, kad kiaušiniai (trynys, baltymas ir lukštas) turi daug biologiškai aktyvių molekulių su labai specifiškomis savybėmis, susijusiomis su mityba, sveikata ir biotechnologijomis. Egzistuoja skirtingi tyrimai, analizuojantys kiaušinių praturtinimą tam tikromis medžiagomis, turinčiomis naudos žmonių sveikatai. Taip pat kiaušinių sudedamosios dalys dėl tam tikrų jų savybių yra išskiriamos ir panaudojamos biotechnologiniuose procesuose. Tam tikrais atvejais kiaušinio baltymo veikliųjų medžiagų išskyrimo ir išgryninimo procesai atliekami laboratorijose (Nau et al., 2003, 2005).

Taigi kiaušiniai pasižymi labai geromis maistinėmis savybėmis, nes jose yra daug vertingų medžiagų tokių kaip imunoglobulinai, riebalų rūgštys, vitaminai, mineralai, tam tikri baltymai (lizocimas, ovotransferinas) ir kt.

1.2. Kiaušinių kokybiniai rodikliai ir jiems įtakos turintys faktoriai

Šiuolaikiniai vištų linijų deriniai sudeda per metus 320-340 kiaušinių. Kiaušinių kokybę galima keisti genetiniais veiksniais, lesalų sudėtimi, taip pat ją lemia vištų laikymo formos. Kiaušinis yra lytinė ląstelė, todėl jame susikaupusios maisto medžiagos gali kisti tik nežymiai. Kiaušinių maistinę vertę nulemia jame esančios kiaušinio aminorūgštys, vitaminai, makro- ir mikroelementai, karotinoidai, ovalbuminas, lizocimas ir kitos medžiagos (Gružauskas ir kt., 2010).

Vienas svarbiausių valgomų kiaušinių kokybės kriterijų yra juslinės savybės. Juslinėms savybėms ir cheminei sudėčiai ženklią įtaką turi lesalų sudėtis ir kokybė (Huopalahti et al., 2007).

Organinės rūgštys jau seniai naudojamos kaip lesalo priedas, kuris gerina dėsliųjų vištų produktyvumą ir sveikatingumą. Organinės rūgštys pagerina baltymų ir amino rūgščių virškinimą, mineralų absorbciją, žarnyno mikrofloros sudėtį ir žarnyno gleivinės membranos morfologiją. Be to, organinės rūgštys mažina pH virškinamajame šių vištų trakte ir tuo pačiu amoniako ir biogeninių aminų susidarymą, taip pat didina fermentų aktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad organinės rūgštys gerina kalcio ir fosforo pasisavinamumą paukščių virškinamajame trakte (Giannenas, 2006).

Organinės rūgštys ir jų druskos yra vertinamos kaip tikrai saugus priedas ir patvirtintas daugelyje ES šalių kaip tinkamas naudoti lesaluose (EFSA, 2014). Kai kurių tyrimų metu nustatyta, kad naudojant organines rūgštis apsaugomos jaunos vištos nuo tarpusavio dominavimo ir kanibalizmo reiškinių išvengimo (Ragione, Woodward, 2005). Naudojant organines rūgštis pagerėja lesalų maistinių medžiagų utilizacija, paukščių augimas ir lesalų konversija. Organinės rūgštys nedisocijuotoje formoje (nejonizuotos, labiau lipofilinės) gali prasiskverbti pro bakterijų ląstelių sieneles ir sutrikdyti normalius tam tikrų bakterijų padermių fiziologinius procesus (Dhawale, 2005).

Sveikas žarnynas – vienas pagrindinių veiksnių, pagal kurį reglamentuojamas paukščių efektyvumas ir paukštienos gamybos ekonomika (Samik et al., 2007); žarnyno mikrofloros profilis vaidina svarbų vaidmenį žarnyno sveikatos palaikyme (Dhawale, 2005).

Maistinės organinės rūgštys ir jų druskos gali slopinti mikroorganizmų augimą maiste, tuo būdu išsaugant mikroorganizmų balansą virškinamajame trakte. Be to, pakeisdamos žarnyno pH, organinės rūgštys taip pat pagerina lesalų sudedamųjų dalių tirpumą, maistinių medžiagų virškinimą ir absorbciją (Soltan, 2008).

Ankstesni tyrimai parodė, kad organinės rūgštys, pavyzdžiui, skruzdžių, propiono ir sviesto, bei jų druskos įvairiai veikia kiaušinių gamybos ir kokybės parametrus. Šie neatitikimai turėtų būti susijęs su šaltiniu, panaudotų organinių rūgščių kiekiu, vieta, aplinkos būkle ir dietos sudėtimi (Soltan, 2008). Kita vertus, apie dėsliųjų vištų kraujo parametrų kitimus, kai naudojami organinėmis rūgštimis papildyti lesalai, daug duomenų nėra. M. A. Soltan (2008) tyrimas buvo

atliktas naudojant skirtingų kiekių organinių rūgščių mišinį (skruzdžių rūgštis ir sviesto rūgšties kalcio druskos, propiono ir pieno rūgštys) įvertinti poveikį kiaušinių gamybai, kai kuriems kiaušinių kokybės parametrams ir kai kuriems serumo komponentams vėlyvojo dėsliųjų vištų dėjimo etapo metu.

Taikant tam tikras lesinimo technologijas galima pagerinti kiaušinių maistinę vertę ir sukurti funkcionaliuosius kiaušinius, teigiamai veikiančius žmonių sveikatingumą.

Organinės rūgštys. Organinė rūgštis, kaip vienas iš cheminių medžiagų grupės elementas, yra bet kokia karboksirūgštis, įskaitant riebalų ir amino rūgštis, kurios bendra struktūra yra R-COOH. Riebalų rūgštys yra karboksirūgštys su ilga alifatine grandine, kuri gali būti sočioji arba nesočioji. Dažniausiai natūraliai esančios riebalų rūgštys turi grandinę, sudarytą iš anglies atomų, kurių gali būti nuo 4 iki 28. Riebalų rūgštys dažniausiai būna trigliceriduose arba fosfolipiduose. Jos yra svarbus energijos šaltinis, kadangi jas suskaidžius išsiskiria didelis kiekis ATP (Selvabharathi, et.al., 2013).

Sočiosios riebalų rūgštys yra įvairaus ilgio grandinės karboksirūgštys, kurios paprastai turi nuo 3 iki 36 anglies atomų ir neturi dvigubų jungčių. Šios rūgštys skirstomos į: trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios turi mažiau nei 6 anglies atomus; vidutinio ilgio – nuo 6 iki 12 anglies atomų; ilgos grandinės – nuo 13 iki 21 anglies atomų; bei labai ilgos grandinės riebalų rūgštis, turinčias 22 ir daugiau anglies atomų. Sočiųjų riebalų rūgščių pavyzdžiai: propiono rūgštis (C3), sviesto rūgštis (C4), lauro rūgštis (C12)( Pirouzpanah, Koohdani, 2011).

Organinių rūgščių įtaka. Paukštienos pramonėje nuolat ieškoma naujų lesalų priedų, siekiant pagerinti lesalų veiksmingumą ir vištų sveikatą. Organinės rūgštys yra daug žadanti alternatyva antibiotikams. Maistinės organinės rūgštys ir jų druskos gali slopinti augimą mikroorganizmų lesaluose ir todėl išsaugoti mikrobų balansą virškinamajame trakte. Be to, pakeisdamos žarnyno pH, organinės rūgštys taip pat pagerina lesalų sudedamųjų dalių tirpumą, maistinių medžiagų virškinimą ir absorbciją (Grashorn et al., 2013).

Sveikas virškinamasis traktas yra vienas pagrindinių faktorių, labiausiai veikiančių paukščių bendrą išvaizdą, tuo pačiu ir naminių paukščių produkciją (Samik et al., 2007). Virškinamojo trakto mikroflora turi didelį poveikį virškinamojo trakto sveikatai, šeimininko mitybai ir augimo kokybei (Grashorn et al., 2013) dalyvaudama maistinių medžiagų perdirbime ir šeimininko virškinimo sistemos vystymesi.

Organinės rūgštys vaidina svarbų vaidmenį atkuriant pažeistų ląstelių funkciją, kuri atsiranda dėl riebalų apykaitos sutrikimų. Tyrimai parodė, kad organinės rūgštys, ypač sviesto, palengvina DNR taisymo fermentų veiklą. Organinės rūgštys taip pat skatina žarnyno sienelių epitelio augimą. Dėl to, kalcio metabolizmas ir absorbcija taip pat gali būti pagerinti (Langhout, Sus, 2005).

Organinės rūgštys slopina daugelio patogeninių ir nepatogeninių žarnyno bakterijų augimą, sumažina žarnyno kolonizaciją ir infekcijas, galiausiai sumažindamos uždegiminius procesus žarnyno gleivinėje. Organinės rūgštys vaidina svarbų vaidmenį specifinių ir nespecifinių imuninės sistemos funkcijų aktyvinime (Friedman, Bar-Shira, 2005).

Pastaraisiais metais trumpos grandinės riebalų rūgščių priedai broilerių lesale, ypač sviesto rūgštis, susilaukė didelio dėmesio iš komercinės naminių paukščių pramonės. Pramonės šakos, kuriai būtina atrasti alternatyvas antibiotikams, dėl Europos Sąjungos draudimo naudoti antibiotikų pagrindo augimo stimuliatorius naminių paukščių lesaluose (Dibner, Richards, 2005).

Nors jau seniai organinių rūgščių priedai yra taikomi naminių paukščių racione, tačiau dar yra mažai informacijos apie šių priedų poveikį viščiukų broilerių imuninei sistemai (Dehghani, Jahanian, 2012). Sviesto ir citrinų rūgštys gali padidinti viščiukų imunitetą prieš Gumboro ligą ir bronchito virusą, palyginus su kontroline grupe, gydoma antibiotikais. F. Kazempour ir R. Jahanian (2011) atlikto tyrimo metu nustatė, kad antikūnių titras prieš Niūkastlio ligą žymiai padidėjo, kai dėsliosioms vištoms į lesalą buvo pridėtas organinių rūgščių priedas. Kito tyrimo metu su viščiukais broileriais R. Jahanian (2011) nustatė, kad sviesto rūgšties priedas neturėjo poveikio antikūnių titrui prieš bronchitą ir Niūkastlio ligą, tačiau 0,2 proc. sviesto rūgšties glicerinų priedas padidino Niūkastlio antikūnių titrą 12-tą dieną po vakcinacijos. Taigi būtina atlikti daugiau tyrimų, norint patvirtinti gautus rezultatus.

Be to, kad sviesto rūgštis pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, tyrimais atrasti dar keli teigiami poveikiai: virškinamojo trakto gleivinės augimo skatinimas (Dibner, Buttin 2002), energijos suteikiančių substratų teikimas šeimininkui po absorbcijos (Jósefiak et al., 2004) ir žarnyno kraujotakos bei virškinamojo trakto hormonų sintezės stimuliavimas (Aghazadeh, TahaYazdi, 2012).

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad trumpos grandinės riebalų rūgštys kartu ir sviesto rūgštis atskirai turi įvairių poveikių viščiukų broilerių produkcijai. Tačiau visi atrasti poveikiai yra arba tikrai teigiami (Mahdavi, Torki, 2009; Taherpour et al., 2009), arba teigiami, bet nereikšmingi (Leeson et al., 2005; Antongiovani et al., 2007; Hu, Guo, 2007).

Tačiau rezultatai su sviesto rūgštimi dažniausiai buvo gaunami tų tyrimų metu, kada būdavo naudojama daugiau sojų pupelių rupiniai ir kukurūzai, nei kitos pašarinės žaliavos. Tyrimais įrodyta, kad lesalo sudėtis ir pateikiama forma turėjo žymią įtaką žarnyno mikroflorai, žarnyno sveikatai ir funkcijai (Engberg et al., 2004). Pastaraisiais metais broilerių lesalas, praturtintas nesmulkintas grūdais, padeda sumažinti lesalo savikainą. Tačiau buvo nustatyta ir daugiau naudingų organinių rūgščių poveikių, virškinamojo trakto sveikatingumui ir viso pulko fiziologinės būklės pagerinimui (Wu, Ravindran, 2004).

A. M. Aghazadeh ir M. TahaYazdi (2012) atlikto tyrimo metu padaryta išvada, kad broileriai, į kurių lesalą buvo įdėta daugiau nei 2,5 g sviesto rūgšties/kg (tik iki 21 tyrimo dienos), nepriklausomai nuo naudojamų grūdų rūšies ir formos, turėjo panašų vidutinį svorio prieaugį, lesalų konversijos koeficientą ir skerdenos išeigą, palyginus su broileriais, kurie gavo lesalą be sviesto rūgšties priedo. Santykiniai kepenų ir žarnyno svoriai bei žarnynas buvo ilgesnis tų broilerių, kuriems į lesalą buvo įdėtas sviesto rūgšties priedas. Šie rezultatai, pasak tyrimo autorių, galbūt paskatins paukštienos pramonės atstovus į broilerių lesalą įterpti neskaldytus grūdus, pridedant ir sviesto rūgšties priedo.

D. Jósefiak ir kt. (2004) atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriama maistinių sudėtingųjų angliavandenių fermentacija paukščių žarnyne, ir padarė išvadą, kad trumpos grandinės riebalų rūgštys šios fermentacijos metu yra geri tam tikrų patogeninių bakterijų inhibitoriai. F. Van Immerseel ir kt. (2004, 2005) bandė trumpos grandinės riebalų rūgščių priedus kaip Salmonella

enteriditis slopintojus ir gavo teigiamus rezultatus. E. Isolauri ir kt. (2004) atlikto tyrimo metu

nustatė, kad trumpos grandinės riebalų rūgštys turi naudingųjų bakterijų (tokių kaip Lactobacillus ir

Bifidobacterium genčių) augimą skatinantį poveikį. Tarp visų šių riebalų rūgščių sviesto rūgštis

laikoma pagrindiniu energijos šaltiniu enterocitams, taip pat ji reikalinga teisingam su virškinamuoju traktu susijusio limfoidinio audinio vystimuisi (Friedman, Bar-Shira 2005). Be to, S. Leeson ir kt. (2005) atlikę tyrimą nustatė sviesto rūgšties teigiamą poveikį viščiukų broilerių produkcijos kokybės rodikliams.

Dėl visų šitų sviesto rūgšties teigiamų poveikių atsiranda mokslinis ir techninis dėmesys riebalų rūgštims kaip lesalų priedui naminių paukščių gamyboje, ypač dėl ES draudimo naudoti antibiotikus (Antongiovanni et al., 2007). M. Antongiovanni ir kt. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad sviesto rūgšties glicerinų priedas viščiukų broilerių lesale turėjo teigiamos įtakos bendros išvaizdos ir mėsinėms savybėms, kai šio priedo buvo duodama 2g/kg lesalo. Taip pat ir morfologiniai pokyčiai virškinamojo trakto sienelėse (trumpesni žarnų gaureliai, ilgesni žarnų mikrogaureliai ir gilesnės gleivių liaukos) buvo stebimi, kai šio priedo buvo duodama 2g/kg lesalo.

Be antimikrobinių savybių, organinės rūgštys taip pat mažina virškinamojo trakto pH, didina kasos sekreciją, ir turi trofinį poveikį skrandžio-žarnų gleivinei. Organinės rūgštys pagerino paukštienos produkcijos pelningumą ir paukštienos produktų higienines savybes (Ricke, 2003; Moharrery, Mahzonieh, 2005). Kai kurie tyrimai su dėsliosiomis vištomis parodė, kad organinės rūgštys gali teigiamai veikti dėslumą ir kiaušinių lukšto kokybę (Yesilbag, Colpan, 2006; Sengor et al., 2007; Woo et al., 2007; Soltan, 2008; Park et al., 2002). Taip pat šiek tiek informacijos yra apie galimą teigiamą organinių rūgščių poveikį vidinei kiaušinių kokybei, daugiausiai juslinėms baltymo ir trynio savybėms.

Kadangi kiaušinio lukšto kalcifikacijai reikalingas didelis kiekis kalcio bei kitų makro- ir mikro-elementų, mineralų naudojimas didelio produktyvumo dėsliųjų vištų mityboje tampa vis aktualesnis. Bet koks mineralinių medžiagų, ypač kalcio, trūkumas vištoms gali lemti didelį kiaušinio lukšto ir kaulų kokybės suprastėjimą. Keleto tyrimų metu su žiurkėmis, nustatyta, kad priedai, ypač organinės rūgštys ir prebiotikai fruktanai (inulinas ir oligofruktozė), mažindami žarnyno pH, turėjo naudingą poveikį mineralų absorbcijai (Demigne et al., 2008).

S. A. Abdel-Fattah ir kt. (2008) tyrimo metu gavo, kad viščiukai, gaudami lesalą su organinių rūgščių priedu, turėjo žymiai didesnes Ca ir P koncentracijas kraujyje, palyginus su kontroline grupe. Šiuos rezultatus autoriai aiškino sumažintu virškinamojo trakto pH ir padidinta šių mikroelementų absorbcija dėl šių rūgščių panaudojimo. Taip pat eksperimentų su dėsliosiomis vištomis metu gauta, kad organinės rūgštys ir prebiotikai fruktanai naudingai veikė mineralų panaudojimą, dėl ko pagerėjo kiaušinio lukšto kokybė ir padidėjo Ca koncentracija kraujyje (Chen, Chen, 2004; Soltan, 2008). Tiriant dėsliąsias vištas iššerdinimo laikotarpiu, kai į jų lesalus buvo įterpta liucernos miltų ir fruktooligosacharidų, nustatytas didesnis mineralinių medžiagų kiekis paukščių šlaunikaulyje ir blauzdikaulyje bei pagerėjo minėtų kaulų stiprumas (Kim et al., 2006).

M. Grashorn ir kt. (2013) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vidutinio amžiaus vištų, kurios gavo lesalą su organinių rūgščių priedu, kiaušinių svoris nežymiai padidėjo (1 proc., palyginus su kontroline grupe). Tyrimo viduryje (vištų amžius 41-42 savaitės) šis skirtumas padidėjo iki 4 proc. (p>0,05). Per visą tyrimo laikotarpį (31-54 savaičių amžiaus vištų) kiaušinių svoris eksperimentinės grupės vištų buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei kontrolinės grupės.

Kitų tyrimų metu, kai į lesalus buvo įterptos pieno rūgštį gaminančios bakterijos, nebuvo pastebėtas reikšmingas kiaušinių dydžio pasikeitimas tarp eksperimentinės ir kontrolinės grupių (Chen, Chen, 2004; Mahdavo et al., 2005). Panašūs į M. Grashorn ir kt. (2013) tyrimo metu gautus rezultatus buvo gauti ir H. Vogt ir kt. (1981) bei Oruwari (1993) tyrimuose, kai į vištų lesalus buvo įterpiama propiono rūgštis. Tačiau D. Yesilbag ir I. Colpan (2006) ir S. Swiatkiewicz ir kt. (2010) tyrimų su trumpos grandinės riebalų rūgštimis (acto, sviesto, skruzdžių, pieno, propionine rūgštimis) metu nustatė, kad minėti priedai neturėjo jokios įtakos kiaušinio masės dinamikai.

M. Grashorn ir kt. (2013) tyrimo metu taip pat stebimas didesnis dėslumas, naudojant organinių rūgščių priedą, toms vištoms, kurių amžius buvo 43 ir daugiau savaičių. Viso tyrimo metu buvo stebimas šiek didesnis dėslumas eksperimentinėje grupėje. Šie rezultatai buvo panašūs į K.C. Woo ir kt. (2007), M. A. Soltan (2008), K.W. Park ir kt. (2009) ir J. P. Wang ir kt. (2009) atliktų tyrimų metu gautas išvadas, kad organinių rūgščių priedai turėjo teigiamą poveikį dėsliųjų vištų kiaušinių produkcijai. M. Grashorn ir kt. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kiaušinio svoris buvo didesnis eksperimentinėje grupėje nei kontrolinėje. Kiaušinio lukšto svoris taip pat buvo didesnis eksperimentinėje grupėje viso tyrimo metu. Skirtumas buvo reikšmingiausias, kai vištoms buvo 38

savaitės. Kiaušinio lukšto storis nesiskyrė reikšmingai tarp šių grupių. Kiaušinio lukšto stiprumas buvo didesnis eksperimentinėje grupėje, kai vištų amžius buvo 46 savaitės. Hafo vienetas viso tyrimo metu beveik nepakito. Pasak autorių, šio tyrimo metu nustatyti kiaušinių kokybės skirtumai buvo labiau dėl amžiaus nei dėl lesinimo ypatumų.

Pagerėjusi kiaušinio lukšto kokybė gali būti dėl padidėjusios mineralų ir baltymų absorbcijos (Giannenas, 2006). Šis padidėjusios absorbcijos fenomenas matomas pagal padidėjusio kalcio ir baltymų susikaupimą kiaušinio lukšte, dėl ko pagerėja kiaušinio lukšto stabilumas bei stiprumas (Grashorn et al, 2013). Panašūs rezultatai buvo gauti ir M. A. Soltan (2008), J. P. Wang ir kt. (2009) ir S. Swiatkiewicz ir kt. (2010) tyrimų metu. Tačiau D. Yesilbag ir I. Colpan (2006) padarė visiškai kitokią išvadą: organinių rūgščių mišinio priedas dėsliųjų vištų lesale nelėmė kiaušinio lukšto storio bei kiaušinio lukšto stiprumo padidėjimo. Tai galėjo būti dėl to, kad tie mokslininkai savo tyrime nenaudojo sviesto rūgšties, kuri vaidina svarbų vaidmenį žarnyno epitelio vystymesi labiau nei kitos organinės rūgštys. S. Swiatkiewicz ir kt. (2010) padarė išvadą, kad gauti teigiami rezultatai galėjo būti dėl virškinamojo trakto viršutinės dalies pH sumažėjimo ir pokyčių virškinamojo trakto morfologijoje.

M. Grashorn ir kt. (2013) atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad juslinės savybės turėjo tendenciją gerėti, kai buvo naudojamas organinių rūgščių priedas lesale. Eksperimentinėje grupėje buvo nustatytas intensyvesnis kiaušinio kvapas, vienodesnė trynio spalva ir patvaresnis baltymas. Nors bendroje išvadoje autoriai nutarė, kad organinių rūgščių priedas lesale gali turėti nereikšmingą poveikį juslinėms savybėms, kadangi buvo gauti žemesni tam tikri rodikliai – mažiau intensyvi trynio spalva, stipresnis trynio specifinis skonis. Panašūs rezultatai gauti D. Yesilbag ir I. Colpan (2006) tyrimo metu, kada jie nenustatė jokio reikšmingo organinių rūgščių poveikio vidiniams kiaušinio kokybės parametrams.

S. Swiatkiewicz ir kt. (2010) tyrimo metu nustatytė, kad inulino, oligofruktozės, trumpų grandinių riebalų rūgščių, vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių priedai bei jų deriniai neturėjo jokio poveikio kiaušinių kokybės parametrams. Tačiau buvo nustatytas kai kurių priedų teigiamas poveikis mineralų balansui: trumpos grandinės riebalų rūgščių – Ca rezorbcijai, trumpos grandinės riebalų rūgščių ir vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgščių mišinio – Zn rezorbcijai, inulino ir trumpos grandinės riebalų rūgščių – P ir Zn rezorbcijai. Riebalų rūgščių teigiamas poveikis, pasak tyrimo autorių, gali būti aiškinamas tuo, kad padidėja mineralų pasisavinamumas, kuris būna dėl sumažėjusio pH plonajame žarnyne ir dėl organinių rūgščių stimuliacinio poveikio žarnų gaurelių aukščiui (Garcia et al, 2007; Senkoylu et al, 2007). Taip pat yra nuomonė, kad organinės rūgštys padidina Ca rezorbciją formuojant Ca chelatus ir mažinant netirpaus Ca fitato komplekso susidarymą (Boling et al, 2000).

M. A. Soltan (2008) tyrimo metu buvo pastebėta, kad organinių rūgščių priedas įvairiai veikė įvairaus dydžio kiaušinius jų dydžio pasikeitimuose. Kiaušinių dydis žymiai (84,18 proc. ir 103,53 proc.) padidėjo tų kiaušinių, kurie buvo maži ir vidutiniai toje vištų dedeklių grupėje, kur organinių rūgščių priedo buvo 520 ppm (520 g/t), palyginus su kontroline grupe. Didelių kiaušinių dydis vištų dedeklių grupėje, kur organinių rūgščių kiekis buvo 780 ppm, sumažėjo, palyginus su kontroline grupe. Šie rezultatai beveik atitinka D. Yesilbag ir I. Colpan (2006) tyrimo metu padarytą išvadą, kad skirtingų organinių rūgščių priedai vištų dedeklių racione kiaušinių dydį veikia labai nežymiai. Taip pat M. A. Soltan tyrimo metu nustatyta, kad vištų dedeklių grupėje, kurioms į lesalą buvo įdėta 780 ppm (780 g/t) organinių rūgščių priedo, kiaušinių plonu lukštu bei kiaušinių sudužusiu lukštu procentai nuo bendros kiaušinių produkcijos sumažėjo 50,34 proc. ir 24,24 proc., atitinkamai, o kiaušinių storis padidėjo 12,5 proc., palyginus su kontroline grupe. Skirtingas organinių rūgščių priedo poveikis gali būti siejamas su skirtinga žarnyno mikroflora ir aplinkos sąlygomis.

M. A. Soltan padarė išvadą, kad padidėjusi kiaušinio lukšto kokybė buvo siejama su mineralų ir baltymų absorbcijos padidėjimu; kadangi tai nulemia mineralų ir proteinų kiekio padidėjimą kiaušinio lukšte. Panašūs rezultatai buvo gauti ir Y. C. Chen, T. C. Chen (2004) tyrimo metu, tačiau A. H. Mahdavi ir kt. (2005) tyrimo metu buvo gauta, kad pieno rūgštį gaminančios bakterijos priedas dedeklių vištų lesale neturėjo jokio žymaus efekto lukšto stiprumui ir storiui. M. A. Soltan rezultatai taip pat nesutapo ir su D. Yesilbag ir I. Colpan (2006) tyrimo metu padaryta išvada, kad organinių rūgščių mišinio priedas vištų dedeklių lesale nepagerino kiaušinio lukšto storio ir stiprumo; tai, pasak M. A. Soltan, galėjo būti dėl to, kad tie mokslininkai savo tyrime nenaudojo sviesto rūgšties, kuri vaidina svarbų vaidmenį žarnyno epitelio vystymesi labiau nei kitos organinės rūgštys. Pagrindinė šio autoriaus išvada buvo ta, kad organinių rūgščių 780 ppm (780 g/t) kiekis vištų dedeklių lesale padidina gyvūnų svorį, pagerina dėslumą ir padidina sudėtų per dieną kiaušinių masę, kiaušinio lukšto kokybę, kai vištos buvo 54-70 savaičių amžiaus. Skirtingas organinių rūgščių priedo poveikis gali būti siejamas su skirtinga žarnyno mikroflora ir aplinkos sąlygomis.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Lesinimo bandymas

Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių Hisex Brown linijų derinio 36 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 3 grupes, kiekvienoje grupėje po 12 vištų. Lesinimo bandymo schema pateikta 1 lentelėje. Visų grupių vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Kontrolinės grupės vištos buvo lesinamos tik standartiniais kombinuotaisiais lesalais, į I tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus buvo įmaišyta organinių rūgščių mišinio Lumance priedo, kurio dozavimas 0,5 kg/t lesalų, į II tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus įmaišyta organinių rūgščių mišinio Lumance, kurio dozavimas 1 kg/t lesalų.

1 lentelė. Lesinimo bandymo schema

Rodiklis Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Standartiniai kombinuotieji lesalai + - -

Standartiniai kombinuotieji lesalai +

organinių rūgščių mišinio Lumance (0,5 kg/t)

- + -

Standartiniai kombinuotieji lesalai + organinių rūgščių mišinio Lumance (1 kg/t)

- - +

Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Hisex Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapuolrty.com).

2.2. Lesinimo bandyme naudoto multifunkcinio preparato charakteristika

Organinių rūgščių preparatas Lumance – tai rudos spalvos milteliai, pH (10 proc.) 5-7; lyginamasis svoris 0,6-0,8 kg/l, drėgnis (KF – titravimo metodas pagal Karlą Fišerį) max 6 proc., sviesto rūgštis min. 6,62 proc., lauro rūgštis min. 3,2 proc., propiono rūgštis min. 3,5 proc., sorbininė rūgštis min. 1 proc., mažos molekulinės masės riebalų rūgštys (kaprino, kaprilo) min. 3,5 proc., baltymingumas min. 3,5 proc. Preparate nėra GMO.

2 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo sudėtis, proc. Lesalinės žaliavos ir priedai Sudėtis

Kviečiai 61,30 Sojų rupiniai 13,70 Lesalinis kalkamenis 8,22 Lydyti taukai 1,20 Saulėgrąžų rupiniai 5,00 Monokalcio fosfatas 0,98 Druska NaCl 0,21

Metionino hidroksi analogas 0,18

Santoqun 0,10

Natrio sulfatas 0,06

ROVABIO MAX LC 0,02

L-lizinas HCL 0,02

Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,50

Lesalų kokybiniai rodikliai, 1kg

Apykaitos energija MJ/kg 11,48 Baltymingumas* 16,65 Žali riebalai* 3,58 Žalia ląsteliena* 3,25 Žali pelenai* 12,01 Kalcis* 3,45 Fosforas (bendr.)* 0,63 Fosforas (įsisav.) 0,41 Natris 0,13 Magnis 0,11 Kalis 0,67 Chloras 0,19 NaCl 0,22 Lizinas 0,67 Metioninas 0,39 Metioninas+cistinas 0,60 Triptofanas 0,21 Treoninas 0,53 * Analizuotos vertės

Premikso sudėtis 1 kg lesalų: vit. A – 11 000 TV , vit. D3 –2500 TV, vit. E – 40,00 TV, vit. K3 – 2,50 mg, vit. B1 – 2,50 mg, vit. B2 – 7,00 mg, vit. B6 – 4,00 mg, vit. B12 – 25,00 μg, nikotino rūgštis – 55,00 mg, pantoteninė rūgštis – 15,00 mg, folio rūgštis – 1,75 mg, biotinas – 100,00 μg, cholin chloridas 399,00 mg, manganas 100,00 mg, cinkas 60,00 mg, varis – 6,00 mg, jodas – 0,50 mg, selenas – 0,20 mg, kobaltas 0,10 mg, antioksidantas etoksikvinas – 66,08 mg.

2.3. Kombinuotųjų lesalų analizės metodai

• Žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį. • Žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu.

• Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis.

• Žali pelenai. Nustatyti kaitinant mėginius mufelinėje krosnyje 500-550ºC temperatūroje (AOAC, 1990).

• Kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rugštyje, o susidariusi oksalo rugštis titruojama kalio permanganato tirpalu.

• Bendras fosforas nustatomas fotometriniu metodu.

Lesinimo bandymo metu tirti parametrai:

 kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris;

 kas 28 dienos nustatomas individualus vištų kūno svoris;

 kas 14 dienų sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;

 kas 14 dienų vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

 kas 14 dienų apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;

 stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.

2.4. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“.

2.5. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos

1. Kiaušinių riebalų rūgštys nustatytos po 0 dienų ir po 28 dienų sandėliavimo dujų chromatografu Shimadzu GC-2010, mėginius ruošiant pagal Folch ir kt.. (1957) metodiką.

2. Apskaičiuoti aterogeniškumo, trombogeniškumo, peroksidavimosi, Hipocholesterolemijos/Hipercholesterolemijos indeksai:

• Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (1991):

• AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];

• TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + n-3/n-6 PUFA].

• Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir apskaičiuotas pagal formulę:

• IP=(0.025*monoienai)+(1*dienai)+(2*trienai)+(4*tetraenai)+(6*pentaenai)+(8*heksaenai) • Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/H) buvo apskaičiuotas pagal Fernández et al (2007):

• h/H=(C18:1+C18:2+C18:3+C20:3+C20:4+C20:5+C22:4+C22:5+C22:6)/(C14:0+C16:0) Kiaušinių trynių lipidų oksidacijos laipsnis buvo nustatytas (TBARS kiekis) po 0 dienų ir po 28 dienų sandėliavimo, pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.

2.6. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos

Kiaušinių juslinės savybės buvo nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.

Teste dalyvavo 6 vertintojai. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės laboratorijos kabinose.

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotų mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.

Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Kiaušiniai buvo sudėti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai verdami 10 min. Išvirtas kiaušinis 10 min. laikomas šaltame vandenyje, tada nulupamas lukštas. Baltymas perpjaunamas pusiau ir išimamas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalinamas į keturias dalis, o baltymas – į aštuonias.

Į plastikinius indelius dedama viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais dangteliais.

Neutralizavimo medžiagos

Vertintojų skonio receptorių atsakymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietine duona.

3 lentelė. Mėginių juslinės savybės bei jų apibūdinimai

Savybė Aprašymas

Bendras kvapo intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas

Pašalinio kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir pan. kvapo intensyvumas Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, min - šviesi, max –

tamsi

Kietumas Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.

Bendras skonio intensyvumas Bendro skonio intensyvumas

Pašalinio skonio intensyvumas Vertinamas nebūdingo, pašalinio skonio intensyvumas Pojūtis burnoje (riebalingumas)

Liekamojo skonio intensyvumas Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai

produktas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas

Priimtinumas Vertinamas mėginių bendras priimtinumas, įvertinant skonį, tekstūrą, kvapą, nuo nepriimtino iki priimtino, kai skalės viduryje yra neutrali pozicija.

Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotų mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 10 žingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje.

Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui

Mėginio paruošimui taikoma modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika atsižvelgus į D. J. Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta minėtuose straipsniuose aprašyta metodika. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group. High Wycombe. UK). Mėginiai spaudžiami iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3).

2.7. Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimų rezultatai bus įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių buvo nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

Vertinant kiaušinių juslinių savybių rezultatus, buvo atlikta dispersinė analizė. Jei bus nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leis nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė bus atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ ĮVERTINIMAS

3.1. Lesinimo bandymo rezultatai

Vištų dedeklių svoriai, tiek kontrolinės tiek tiriamųjų grupių, atitiko Hisex Brown auginimo rekomendacijas ir jų svoriai kito nuo 1761,6 g iki 1867,8 g.

Analizuojant organinio rūgščių mišinio Lumance poveikį vištų dedeklių produktyvumui, nustatyta, kad skirtingi minėto priedo dozavimai skirtingai turėjo įtakos vištų dėslumui.

4 lentelė. Vištų dėslumas, vnt. (Sudėtų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.)

Vištų amžius savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

30-32 13±0,55 100 14±0,15 108 13±0,37 100 32-34 13±0,25 100 14±0,20 108 13±0,26 100 34-36 13±0,36 100 13±0,26 100 13±0,74 100 36-38 13±0,71 100 14±0,24 108 13±0,29 100 30-38 52±0,47 100 55±0,21 106 52±0,42 100

Analizuojant vištų dėslumo duomenis (4 lentelė), matome, kad pirmąsias dvi bandymo savaites II grupės vištų dėslumas buvo 8 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 32-34 vištų amžiaus savaitę II grupėje vištų dėslumas išliko toks pats kaip ir pirmosiomis savaitėmis, t.y. minėtas rodiklis buvo 8 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). III grupės vištų dėslumas buvo toks pats kaip ir kontrolinėje grupėje. 34-36 vištų amžiaus savaitę visų tiriamųjų grupių vištų dėslumas buvo toks pats kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05). Paskutiniosiomis bandymo savaitėmis, t.y. 36-38 vištų amžiaus savaitėmis, organinių rūgščių Lumance įterpimas į vištų dedeklių kombinuotuosiuos lesalus 0,5 kg/t lesalų, vištų dėslumą padidino 8 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) didžiausias vištų dėslumas buvo II grupėje, kurioje į vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus buvo įterpta organinių rūgščių mišinio Lumance 0,5 kg/t lesalų. Šioje grupėje analizuojamas rodiklis buvo 6 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

5 lentelė. Kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.

Vištų amžius (sav.) Grupės

I (kontrolinė) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

30-32 89,29±3,95 97,62±1,06 92,30±2,67

32-34 91,67±1,80 97,02±1,44 94,61±1,87

34-36 94,05±2,57 94,64±1,87 89,90±5,31

36-38 91,67±5,10 97,02±1,71 91,10±2,08

30-38 91,67±3,36 96,58±1,52 91,98±2,98

Analizuojant kiaušinio dėjimo intensyvumo rezultatus (5 lentelė) matyti, kad pirmąsias dvi bandymo savaites kiaušinių dėjimo intensyvumas II ir III grupėse buvo atitinkamai 8 proc. ir 3 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per 32-34 bandymo savaites kiaušinių dėjimo intensyvumas tiriamosiose grupėse buvo didesnis 3-6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 34-36 tyrimo savaites kiaušinių dėjimo intensyvumas II grupėje buvo 0,5 proc. didesnis, o III grupėje – 4 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Tokia pati kiaušinių dėjimo intensyvumo tendencija išliko ir 36-38 bandymo savaitę, II grupėje šis rodiklis buvo 5 proc. didesnis, o III grupėje – 0,5 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) organinių rūgščių mišinio Lumance įterpimas padidino kiaušinių dėjimo intensyvumą II grupėje, kurioje į vištų dedeklių lesalus buvo įterpta 0,5 kg/t Lumance priedo – 5 proc., III grupėje minėtas priedas sumažino kiaušinių dėjimo intensyvumą 0,3 proc. (p>0,05).

6 lentelė. Kiaušinių masė, g Vištų amžius

savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

30-32 791±43,9 100 818±18,6 103 778±33,9 98 32-34 822±27,5 100 813±17,6 99 811±26,9 99 34-36 801±23,3 100 747±29,7 93 711±47,6* 89 36-38 843±48,5 100 846±33,5 100 799±23,3 95 30-38 3257±143,2 100 3224±99,4 99 3099±131,7 95

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Duomenys apie kiaušinių masę pateikti 6 lentelėje. 30-32 vištų auginimo savaitėmis, kiaušinių masė II grupėje, kurioje į vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 0,5 kg/t lesalų organinių rūgščių mišinio Lumance, padidėjo 3 proc., III grupėje šis rodiklis sumažėjo 2 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Per antrąjį bandymo laikotarpį (32-34 sav.) kiaušinių masė

(p>0,05). 34-36 bandymo savaitėmis kiaušinių masė II grupėje buvo mažesnė 7 proc. (p>0,05), III grupėje, kurioje Lumance įterpimas buvo 1 kg/t lesalų, kiaušinių masė sumažėjo 11 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Paskutinėmis bandymo savaitėmis (36-38 sav.) analizuojamas rodiklis III grupėje sumažėjo 5 proc., o II grupėje išliko toks pats kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) organinių rūgščių mišinio Lumance įterpimas mažino kiaušinių masę tiriamosiose grupėse 1-5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

7 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris, g Vištų amžius

(sav.)

Grupės

I (kontrolinė) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

30-32 62,9±1,35 100 59,9±1,55 95 60,0±1,15 95 32-34 63,9±1,41 100 59,9±1,24* 94 61,1±1,20 96 34-36 60,9±1,11 100 56,2±1,46* 92 55,9±1,28* 92 36-38 65,7±1,16 100 62,1±1,69 95 62,6±0,83 95 30-38 63,35±1,26 100 59,53±1,49 94 59,90±1,12 95

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Tyrimų rezultatai apie tirto skirtingo organinių rūgščių mišinio Lumance įtaką vidutiniam kiaušinio svoriui pateikti 7 lentelėje.

Per pirmąsias bandymo savaites vidutinis kiaušinio svoris II ir III grupėje sumažėjo 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per II-ąjį bandymo periodą (32-34 sav.) vidutinis kiaušinio svoris tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją mažėti nuo 4 proc. (p>0,05) iki 6 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Per III-ąjį bandymo periodą, organinių rūgščių mišinys Lumance mažino vidutinį kiaušinių svorį II, III grupėje 8 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per paskutinį bandymo periodą (36-38 sav.) minėtas lesalų priedas sumažino vidutinio kiaušinio svorį tiriamosiose grupėse 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Per visą tiriamąjį laikotarpį dėl skirtingo kiekio organinių rūgščių mišinio Lumance poveikio vidutinis kiaušinio svoris tiriamosiose grupėse sumažėjo 5-6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

8 lentelė. Lesalų sunaudojimas vienai vištai skirtingais jų laikymo laikotarpiais, g Vištų amžius

savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

30-32 1618±24,41 100 1538±17,70 95 1602±24,50 99 32-34 1707±17,76 100 1712±15,50 100 1679±31,60 98 34-36 1700±28,98 100 1702±18,30 100 1697±21,70 100 36-38 1557±20,67 100 1557±16,10 100 1563±18,30 100 30-38 6582±22,96 100 6509±16,90 99 6541±24,03 99

Analizuojant duomenis apie lesalų sunaudojimą (8 lentelė) I bandymo periodu (30-32 sav.), didžiausi pokyčiai nustatyti II grupėje, t.y. atitinkamai 5 proc. mažiau, III grupėje šis rodiklis buvo 1 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Antruoju bandymo periodu bendras lesalų sunaudojimas III grupėje buvo 2 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). II grupėje lesalų sunaudojimas buvo toks pat kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05). 34-36 vištų amžiaus savaitę bendras lesalų sunaudojimas grupėse buvo toks pat kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05). Paskutiniuoju bandymo periodu bendras lesalų sunaudojimas tiriamosiose grupėse išliko toks pat kaip ir kontrolinėje grupėje.

Per visą bandymo laikotarpį (30-38 sav.) tiriamosiose grupėse lesalų sunaudojimas buvo 1 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

9 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg Vištų amžius

savaitėmis I (kontrolinė) II (tiriamoji) Grupės III (tiriamoji)

30-32 2,11±0,11 100 1,90±0,05* 90 2,00±0,08 95 32-34 2,16±0,08 100 2,10±0,06 98 2,11±0,05 98 34-36 2,15±0,09 100 2,09±0,04 97 2,11±0,04 98 36-38 2,05±0,14 100 1,91±0,05 94 2,05±0,08 100 30-38 2,12±0,11 100 2,00±0,05 95 2,07±0,06 98

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant bandymo rezultatus apie lesalų sąnaudas 1 kg kiaušinių masės pagaminti (9 lentelė), matome, kad pirmosiomis bandymo savaitėmis (30-32 sav.) II grupės lesalų sąnaudos buvo 10 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). III grupėje šis rodiklis buvo 5 proc.