Medicinos Akademija
Visuomen÷s sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Agn÷ Kūlokait÷
LSMU visuomen÷s sveikatos fakulteto magistrantūros
absolventų karjeros raida
Magistro diplominis darbas
(Visuomen÷s sveikatos vadyba)
Darbo mokslin÷ vadov÷ prof. habil. dr. Irena Misevičien÷
SANTRAUKA
Visuomen÷s sveikatos vadyba
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto visuomen÷s sveikatos fakulteto
magistrantūros absolventų karjeros raida
Agn÷ Kūlokait÷
Mokslin÷ vadov÷ prof., habil. dr. Irena Misevičien÷
Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Visuomen÷s sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas 2011. 65 p.
Darbo tikslas - ištirti LSMU Visuomen÷s sveikatos fakulteto (VSF) magistrantūros
absolventų karjeros raidą.
Darbo uždaviniai:
• Ištirti VSF absolventų įsidarbinimo situaciją ir darbo vietų struktūrą.
• Palyginti VS vadybos ir kitų VS specializacijų magistrantūros absolventų darbo vietų kaitą per ketverius metus.
• Išanalizuoti VSF magistrantūros absolventų nuomonę apie suteiktas Universitete žinias ir jų pritaikymą praktiniame darbe.
Tyrimo metodika: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomen÷s sveikatos fakulteto
magistrantūros studijų 2006-2009 metų absolventų karjeros raida buvo vertinama analizuojant fakulteto absolventų darbo veiklos pobūdį, jos kitimą prieš ir po magistrantūros studijų. Absolventų karjeros raidai bei požiūriui į magistrantūros studijas išsiaiškinti buvo atlikta 240 absolventų anketin÷ apklausa e-paštu. Anketos atsako dažnis 71 proc. Respondentų atsakymų duomenys buvo analizuoti naudojant programomis: SPSS versija 13.0 bei MS Excel.
Rezultatai:
VSF magistrantai darbo vietą dažniausiai susirado per internetą (32 proc.) ir pažintis (34 proc.). Daugiausiai absolventų dirba valstyb÷s tarnyboje (41 proc.) ir sveikatos priežiūros įstaigose (38 proc.). Po magistrantūros studijų baigimo ženkliai padid÷jo dirbančiųjų farmacin÷se kompanijose (nuo 9 proc. iki 20 proc.). Trečdalis visuomen÷s sveikatos vadybos ir ketvirtadalis kitų visuomen÷s sveikatos specializacijų absolventų pakeit÷ darbo pobūdį ar pareigas po magistrantūros studijų. Tarp visuomen÷s sveikatos vadybos specialistų buvo du kartus daugiau einančių vadovaujančias pareigas nei tarp kitų visuomen÷s sveikatos specializacijų absolventų. Labai patenkintų ir patenkintų studijų kokybe skaičius nesiskyr÷ tarp visuomen÷s sveikatos vadybos (83 proc.) ir kitų visuomen÷s sveikatos specializacijų absolventų (78 proc.). Nors respondentai nurod÷, kad studijų dalykuose labiausiai trūko tyrimų metodų, kompiuterinio raštingumo/informatikos žinių, o rengiant magistro baigiamąjį darbą – biostatistikos žinių, tačiau du trečdaliai gautas žinias pritaik÷ darbin÷je veikloje.
Išvados: Dauguma studijuojančių visuomen÷s sveikatos magistrantūroje prieš ir po
magistrantūros studijų dirbo valstybin÷je tarnyboje ir sveikatos priežiūros įstaigose. Po studijų ženkliai padid÷jo dirbančiųjų privačiame versle bei užimančių vadovaujančias pareigas. Karjeros ir aukštesnių pareigų bei žinių siekimas labiausiai įtakojo VS magistrantūros studijų pasirinkimą. Didžioji dauguma absolventų buvo patenkinti studijų kokybe ir pritaik÷ gautas žinias praktikoje.
SUMMARY
A development in the career of the Public Health master graduates of the Lithuanian University of Health Sciences
Scientific supervisor Irena Miseviciene, Professor, Dr.Habil..
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of the Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Management, Kaunas; 2011, 65 p.
Aim of the study: to evaluate the development in the career opportunities of the public health
master programme graduates of Lithuanian University of Health Sciences.
Objectives of the study:
• To investigate the situation of employment and structure of workplaces of the public health master programme graduates.
• To compare the changes of workplaces among graduates of public health management and the other public health specializations during four years.
• To analyze the opinions of the public health graduates regarding the knowledge obtained in the University and the use in the daily practice.
Methods of investigation: the development of the career of public health master graduates
since 2006 till 2009 was evaluated by analyzing the data about employment and changes of the workplaces before and after the graduation of the master studies. The questionnaires were sent to 240 graduates by e-mail. The response rate was 71%. The MS Excel and SPSS version 13.0 programs were used for the data analysis.
Results: The internet (32%) and personal contacts (34%) were the most helpful in finding the
working place. Majority of respondents are occupied in the public offices (41%) and health care institutions (38%). The number of graduates employed in pharmaceutical business has increased significantly (from 9% to 20%). One third of public health management students and every fourth student of other public health specialization have changed their workplaces. Twice more graduates form public health management study programme have occupied leading positions in comparison with other graduates. The rate of students very satisfied and satisfied with the quality of public health master study programme did not differ among public health management (83%) and other specializations (78%) graduates. Two thirds of the respondents stated that the obtained knowledge they have applied in daily practice, though they felt shortage of research methods and biostatistics, especially during preparation of master thesis.
Conclusions: Majority of graduates are occupied in public offices and health care sector
before as well as after graduation of master studies. The number of graduates working in private sector and in leading positions significantly increased after graduation. The opportunity in developing a career, gaining more knowledge and seeking for a higher position were the main reasons for choosing the public health master studies. Majority of graduates were satisfied with the quality of studies and have applied the obtained knowledge into daily practice.
TURINYS
TRUMPINIAI ...5
ĮVADAS ...9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11
1.1. Magistrantūros studijų sistema Lietuvoje ...11
1.2. Visuomen÷s sveikatos magistrantūros studijų absolventų paklausos ir pasiūlos santykio darbo rinkoje analiz÷ ...13
1.3. Karjeros galimybių pl÷tros analiz÷ ...17
1.4. Visuomen÷s sveikatos magistrantūros studijų kokyb÷ ir darbin÷ veikla JAV ir kitose ES šalyse ...26
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...32
2.1. Tyrimo kontingentas ir schema ...32
2.2. Tyrimo metodai ...33
2.3. Duomenų analiz÷s metodai ...33
3. TYRIMO REZULTATAI BEI JŲ APTARIMAS ...35
3.1. VS magistrantūros studijų absolventų darbo vietų struktūra ir įsidarbinimo situacija..36
3.2. VS vadybos ir kitų VS specializacijų magistrantūros absolventų darbo vietų kaita ir palyginimas ...44
3.3. Magistrantūros studijų kokyb÷ bei praktinis pritaikymas ...51
5. REKOMENDACIJOS ...59
LITERATŪRA...60
PRIEDAI...66
Priedas Nr.1 Anketa...66
TRUMPINIAI
VS – visuomen÷s sveikata
LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas VSF – Visuomen÷s Sveikatos fakultetas
LR – Lietuvos Respublika VU – Vilniaus Universitetas KU – Klaip÷dos Universitetas ES – Europos sąjunga
MRU – Mykolo Riomerio Universitetas EVR – ekonomin÷s veiklos rūšis PHM – Public Health Management
MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentin÷ pl÷tra
MPH – Visuomen÷s sveikatos magistras (ang. Master of Public Health) EHEA – Europos aukštojo mokslo erdv÷
LENTELöS
1 lentel÷. Tiriamasis kontingentas ... 31
2 lentel÷. Anketin÷s apklausos klausimų tematika ... 32
3 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ... 34
4 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal specializaciją: VS vadyba (V) ir kitos specializacijos ... 34
5 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal baigimo metus ir specializaciją ... 34
6 lentel÷. Bedarbių kaime ir mieste santykis, 2006-2009 m. ... 38
7 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal specializaciją ... 43
8 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal specializaciją: VS vadyba ir kitos specializacijos ... 43
PAVEIKSLAI
1 pav. Pagrindin÷s magistrantų kompetencijos ...12
2 pav. Magistrantūros studijos Lietuvoje 2006-2009 m. ... 14
3 pav. Priimtų studentų į KMU skaičius 2009 m. ... 15
4 pav. Studijų vertinimas pasirengimo profesinei veiklai atžvilgiu, proc. ... 20
5 pav. Skirtingų studijų sričių magistrantų darbo veiklos atitikimas specialybę ... 21
6 pav. Įsidarbinusių dalis pagal studijų pakopas ... 21
7 pav. Magistrų užimamos pareigos įvairiose EVR, proc. ...22
8 pav. Tinkamamas išsilavinimo lygis darbinei veiklai (45) ... 27
9 pav. Studijų pasiruošimo dabartiniam darbui naudingumas (46) ... 28
10 pav. Magistrantai pagal gyvenamąją vietą, proc. ... 35
11 pav. Magistrantų bakalauro laipsnio ir kitų studijų sritis, proc. ... 36
12 pav. Respondentų pasiskirstymas į grupes priklausomai nuo metų pra÷jusių po kitų studijų baigimo ir įstojimo į magistrantūros studijas (MS) , proc. ... 36
13 pav. Respondentų dabartin÷ veikla ... 37
14 pav. Darbo vietos prieš MS ir po MS, proc. ... 38
15 pav. Darbo vietų kaita pagal įsidarbinimo sektorius prieš ir po MS, proc. ... 39
16 pav. Respondentų darbo paieškos šaltiniai, proc. ... 40
17 pav.Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ar darbas susijęs su kvalifikacija, proc. ... 41
18 pav.Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą, proc. ... 41
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo vietos keitimą ir stažą, proc. ... 42
20 pav. Respondentai pagal darbo vietos keitimo kartus po MS studijų, proc. ... 45
21 pav. Respondentų užimamos pareigos, proc. ... 46
22 pav. Respondentai pasiskirstymas pagal teigiamą MS įtaką karjeroje įvertinimą, proc. ... 47
23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo pobūdžio pasikeitimas po MS, proc. ... 48
24 pav. Absolventų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymą į klausimą „Ar MS įtakojo karjerą?“ ... 49
25 pav. Absolventų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymą į klausimą „Ar MS, jūsų manymu, įtakos karjerą ateityje?“ ... 49
26 pav. Respondentų pasiskirstymas į grupes pagal darbo ir įgytos specializacijos sąsajas, proc. ... 51
27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą savo mokymosi kokybe, proc. .... 52 28 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą gauta studijų kokybe, proc. ... 52 29 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymą į klausimą „Ar MTD atitiko praktinį darbą?“ ... 53 30 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal jų nuomones apie MS naudingumą
ĮVADAS
Šiuolaikin÷ darbo rinka reikalauja vis daugiau teorinių ir praktinių žinių bei kompetencijos sąveikos. Dauguma darbuotojų Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, turi magistro laipsnį (1), tačiau nuolat did÷janti konkurencija ir bedarbių skaičius išsilavinimą pavert÷ ne itin dideliu privalumu ieškant darbo. Praktinių žinių ir teorijos susiejimas bei geb÷jimas teoriją panaudoti praktinių problemų sprendime – tai yra tikrasis magistrantūros tikslas.
Magistrai, formaliu požiūriu, yra viena iš geriausiai išsilavinusių žmogiškųjų išteklių dalis, kuri ne tik užima darbo vietas, bet ir jas steigia. Šiuo metu Lietuvoje s÷kmingai veikia daug įmonių, kurias inicijavo jauni magistrai. Vadinasi magistrai ne tik tenkina darbo rinkos poreikį, bet ir jį konstruoja. Aptariant magistrų profesinę integraciją, galima skirti ekonominį, socialinį ir simbolinį profesin÷s integracijos aspektus. Ekonominis aspektas susijęs su dalyvavimu darbo rinkoje ir apima tokius rodiklius, kaip pasiskirstymas ekonomin÷s veiklos sektoriuose, pasiskirstymas administravimo ir sprendimų pri÷mimo atžvilgiu, profesinis, teritorinis judumas, karjeros trajektorijos ir kt. Socialinis aspektas yra susijęs su dalyvavimu viešojoje erdv÷je, įskaitant įvairias organizacijas, neformalius santykių tinklus bei savo dalyvavimo vertinimu. Simbolinis aspektas siejamas su subjektyviai vertinama užimamos pozicijos galia, prestižu, socialiniu matomumu. Jis atspindi socialin÷s galios ir pripažinimo suvokimą. (2)
Integruojantis į dabartinį verslo pasaulį būtina užtikrinti magistrų mokymosi procesus, kurie būtų nukreipti ne į žinių suteikimą, bet į mokymą kaip žinias panaudoti ir išmokti spręsti sud÷tingas situacijas. Universitetų absolventų s÷km÷ darbo rinkoje gali būti nulemta pačių įvairiausių veiksnių: nuo asmeninių jų savybių iki sisteminių darbo rinkos ypatumų (3).
Temos naujumas – visuomen÷s sveikatos magistrantūros studijų absolventų karjeros raida bei studijų kokyb÷s vertinimas yra mažai tirtas bei analizuotas. Tai būtina daryti, norint užtikrinti kokybiškas, į dabartinių laikų problemas nukreiptas studijas. Nepaisant to, kad biomedicinos mokslo absolventų įsidarbinimo rodiklis yra vienas iš geriausių lyginant su kitomis sritimis, tačiau nuolat besikeičiančioje pasaulin÷je rinkoje studijų kokyb÷s steb÷jimas ir rinkos poreikio analizavimas yra vienas svarbiausių magistrantūros studijų aspektas, kuris užtikrins kokybiškas ir naudingas studijas (4).
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomen÷s sveikatos
fakulteto (VSF) magistrantūros absolventų karjeros raidą.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti VSF absolventų įsidarbinimo situaciją ir darbo vietų struktūrą.
2. Palyginti VS vadybos ir kitų VS specializacijų magistrantūros absolventų darbo vietų kaitą per ketverius metus.
3. Išanalizuoti VSF magistrantūros absolventų nuomonę apie suteiktas Universitete žinias ir jų pritaikymą praktiniame darbe
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Magistrantūros studijų sistema Lietuvoje
Remiantis Lietuvos Respublikos (LR) aukštojo mokslo įstatymu, Nr. XI-242, 2009 m. balandžio 30 d., magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių geb÷jimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo (meno) veikla. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis. Tai asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetin÷s studijos (5).
Sparčios globalizacijos amžiuje, did÷jančios tarpusavio priklausomyb÷s, did÷jančios konkurencijos procesuose bei komunikacin÷s revoliucijos kontekste kinta tradicin÷s aukštųjų mokyklų tarptautin÷s veiklos formos. Did÷janti konkurencija ir globalizacija bei mažęjantis valstybinis finansavimas aukštajam mokslui reiškia tai, kad aukštosios mokyklos tampa suinteresuotomis pl÷sti savo veiklą už nacionalinių sienų ribų (6, 7).
Vienas iš didžiausių iššūkių su kuriuo susiduria šiuolaikiniai universitetai yra paruošti studentus s÷kmingam jų dalyvavimui informacijos amžiuje (8). 2005 m. studijų kokyb÷s vertinimo centras pasiraš÷ sutartį projektui magistrantūros studijų sisteminimas, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų l÷šų. Šio projekto partneris – Lietuvos mokslo taryba, projekto trukm÷ nuo 2005 m. kovo m÷n. iki 2007 m. gruodžio m÷n. Numatyti programos tikslai: 1) atlikti išsamią Lietuvoje vykdomų magistrantūros studijų teisin÷s aplinkos analizę, atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdv÷s kūrimą ir Vakarų Europos šalių universitetų patirtį; 2) atlikti magistrantūros studijų užsienio šalių ir Lietuvos universitetuose lyginamąją analizę; 3) išnagrin÷ti esamą Lietuvos universitetų pedagoginį ir materialųjį paj÷gumą vykdyti magistrantūros studijas ir šio paj÷gumo įtaką studijų kokybei; 4) nustatyti universitetų reitingus pagal atskiras studijų kryptis ir programų tipus; 5) nustatyti sunkumus, su kuriais susiduriama vykdant kokybiškas magistrantūros studijas universitetuose ir parengti rekomendacijas magistrantūros studijų problemoms Lietuvos universitetuose spręsti (9).
Projektu buvo siekiama susisteminti magistrantūros studijas Lietuvos universitetuose ir pasiūlyti racionalų, sistemingų šių studijų programų išd÷stymą valstybiniuose Lietuvos
universitetuose, rengti MTEP ekspertus, padidinti magistrantūros absolventų įsidarbinimo galimybes ir didinti jų geb÷jimą pritaikyti universitete gautas žinias verslo ir pramon÷s poreikiams, pad÷ti universitetams autonomiškai tobulinti magistrantūros studijas taip atsisakant neracionalių studijų programų, prisid÷ti prie aukštojo mokslo vertinimo sistemos pl÷tros ir sukurti tikslesnio ir objektyvesnio magistrantūros studijų programų vertinimo mechanizmą, rengti magistrantūros studijų programų vertintojus - MTEP ekspertus bei sudaryti sąlygas kelti jų kvalifikaciją. (10)
Visuomen÷s sveikatos magistro studijų programos tikslas yra suteikti žinių ir įgūdžių, kurie realizuojami geb÷jimu nustatyti visuomen÷s sveikatos prioritetus, strategiškai vadovauti tarpsektoriniam bendradarbiavimui šiuolaikiškai sprendžiant visuomen÷s sveikatos problemas, dalyvauti formuojant kitų sričių politiką valstybiniame ir privačiame sektoriuje, vertinti visuomen÷s sveikatos ir asmens sveikatos institucijų veiklos efektyvumą, geb÷ti naudotis informacin÷mis technologijomis, priimti sprendimus, pagrįstus mokslu ir informacijos valdymu, išmanyti mokslinių tyrimų metodikas ir jas taikyti praktiniame darbe, geb÷ti konkuruoti Europos Sąjungos šalių darbo rinkoje (11)
Žmogus, įgijęs visuomen÷s sveikatos magistro kvalifikaciją, turi sugeb÷ti atlikti šias funkcijas:
geb÷ti formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, įvertinti ryšį tarp gyventojų sveikatos būkl÷s ir aplinkos determinančių, atlikti poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimą, interpretuoti visuomen÷s sveikatos steb÷senos rodiklius, planuoti ir vykdyti sveikatos stiprinimą įtraukdamas bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, kitus sektorius, atlikti mokslinius tyrimus, interpretuoti gautus rezultatus, rengti projektus bei pranešimus, dirbti komandoje, naudotis informacin÷mis technologijomis. (12)
žinoti Lietuvos ir užsienio valstybių visuomen÷s sveikatos politiką.
mok÷ti dirbti atsakingai, kruopščiai ir savarankiškai, moksliškai mąstyti, organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su kolegomis (6).
Visuomen÷s sveikatos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal visuomen÷s sveikatos studijų programą: VU, LSMU, KU ir iš dalies MRU. Norintiems siekti visuomen÷s sveikatos magistro kvalifikacijos reikia tur÷ti biomedicinos mokslų srities ar kitą bakalauro kvalifikacinį laipsnį (priklausomai nuo konkrečios specializacijos). Įgiję visuomen÷s sveikatos magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti valstybin÷se ir privačiose struktūrose: visuomen÷s sveikatos centruose, sveikatos ugdymo centruose, vaikų ugdymo įstaigose, įmonių darbo medicinos tarnyboje, Darbo
inspekcijoje, Maisto ir veterinarijos inspekcijoje, Kokyb÷s inspekcijoje, kitose valdžios ir savivaldos, mokslo ir studijų institucijose (12).
Lietuvos statistikos departamento puslapyje skelbiama informacija apie Lietuvos gyventojų išsilavinimą, neišskiria magistrantūros kaip atskiros pakopos: ji priskiriama aukštajam mokslui, kai tuo tarpu doktorantūra yra išskiriama bei nurodomi jos rodikliai. Taigi auštojo mokslo poreikis nuo 1998 m. iki 2008 m. išaugo 2,6 karto, palyginimui doktorantūra kiek mažiau - 1,7 karto. Vyrų turinčių aukštojo mokslo: bakalauro, ar/ir magistrą laipsnį per 10 metų (nuo 2000 m. iki 2010 m.) padaug÷jo dvigubai, o moterų per tą patį laiko tarpą šiek tiek daugiau nei dvigubai. Tačiau palyginus absoliutinius studijuojančių vyrų ir moterų skaičius gerokai skiriasi: moterų turinčių aukštajį išsilavinimą yra net 37 tūkst. daugiau nei vyrų. Žinoma, tai būtų paaiškinama tuo, jog yra nemažai profesijų, kurioms nereikalingas aukštasis išsilavinimas bei kuriuos sąlyginai dirba tik vyrai (13). Taigi per pastaruosius 10 metų turinčių aukštąjį išsilavinimą asmenų žymiai padaug÷jo, kas rodo aukštąjį mokslą tapus prieinamesniu bei lengviau įgyvendinamu nei anksčiau. Kita vertus, ši did÷jimo tendencija nežada gerų prognozių, nes aukštasis mokslas taps nevertinamas bei nekokybiškas. (14)
1.2. Visuomen÷s sveikatos magistrantūros studijų absolventų paklausos ir pasiūlos santykio darbo rinkoje analiz÷
Magistrantūros absolventai baigę antrosios pakopos studijų programą turi tur÷ti žinių ir geb÷jimų originaliai kūrybai ir jų taikymui dažniausiai tyrimų kontekste, geba spręsti netradicinius uždavinius naujose ar nepažįstamose aplinkose derindamas kelių disciplinų žinias, integruoti žinias ir valdyti sud÷tingas situacijas, priimant sprendimus neturint pilnos informacijos, aiškiai perteikti žinias, sprendimus ir jų priežastis specialistams ir ne specialistams, geba pasirinkti tobulinimosi kryptį ir toliau mokytis savarankiškai. Yra nustatytos 5 svarbiausios magistrantų kompetencijos (15) (1 pav.).
Iš bendrų statistikos departamento rodiklių galima palyginti magistrantūros baigimo Lietuvos universitetuose absolventų skaičių, 2 pav. Ji lyginant nuo 2006 iki 2009 metų išaugo kiek mažiau nei tūkstančiu studentų, taip pat šis skaičius tendencingai did÷jo per ketverius metus (13).
Magistrantūros studijos lietuvoje 2006-2009 m.
8757 8883 9159 9599 8200 8400 8600 8800 9000 9200 9400 9600 9800 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Metai B a ig u s i ų j ų s k .
2 pav. Magistrantūros studijos Lietuvoje 2006-2009 m.
Bendrajam palyginimui vert÷tų apžvelgti ir smulkesnę diagrama (2 priedas, 69 psl.) magistrantūros studijos pagal sritį ir lytį. Ryškiausias padid÷jimas lyginant 2006 ir 2009 metus matyti antrosios pakopos studijų programos studentų padid÷jimas verslo ir administravimo srityje tiek vyrams, tiek moterims. Studijuojančių padid÷jimas tarp moterų socialinių ir elgsenos, sveikatos priežiūros, nedaug inžinerijos, socialinių paslaugų ir aplinkosaugos srityse. Sritys, kuriose padid÷jo studijuojančių vyrų skaičius, yra šios: socialiniai ir elgsenos mokslai, inžinerija, architektūra ir šiek tiek sveikatos priežiūra. Jei lygintume vien tik sveikatos priežiūros srityje antrosios pakopos studijose studijuojančių vyrų skaičių, tai jis nuo 2006 iki 2009 metų padid÷jo nuo 317 iki 397. Moterų atitinkamai nuo 1018 iki 1297. Taigi galima daryti išvadą, kad sveikatos priežiūros srities moksluose dominuoja moterys ir šis skaičius did÷ja tendencingai sparčiau nei vyrų (13).
Remiantis 2009 m. birželio 19 d. ministro įsakymu nr. 1276 d÷l "valstyb÷s finansuojamų antrosios pakopos, trečiosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių programų, į kurias priimami studentai, vietų skaičius" žemiau pateiktame 3 pav. matome kiek studentų buvo priimta į antrosios pakopos studijas KMU VS specializaciją - 45 studentai (14).
3 pav. Priimtų studentų į KMU skaičius 2009 m.
N÷ra pagrindo teigti, kad šiuo metu darbo rinkoje egzistuoja magistrų perteklius. Tai rodo atlikta analiz÷, kurios anketin÷s apklausos respondentai buvo universitetų atstovai ir darbuotojai. Išvados teigia, jog:
• Paklausos pus÷s analiz÷ (žmon÷s pereina prie žinioms imlesn÷s gamybos ir paslaugų, ypač sparčiai auga žinioms imlūs paslaugų sektoriai)
• Magistrų integracijos darbo rinkoje tyrimas (daugelis magistrų labai s÷kmingai integruojasi darbo rinkoje, nors dalis patiria sunkumus).
Atliktas tyrimas rodo, jog sparčiausiai magistrų poreikis auga žinioms imliuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Šis sektorius sudaro 7,4 proc. visų ūkio segmentų, viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikiantieji sektoriai (viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis soc. draudimas, švietimas, sveikatos priežiūra ir socialinis darbas) sudaro 22,1 proc. ir jie, kaip teigiama, tur÷s stabiliai l÷tą magistro specialistų poreikio augimo tempą, tradiciniai stabiliai augantys sektoriai 40 proc. taip pat stabiliai l÷tai augs poreikis magistrantūros laipsnį turintiems darbuotojams bei dideli, žinioms neimlūs, l÷tai augantys sektoriai užimantys 23,6 proc. rinkos, magistrą baigusiųjų paklausa neaugs. Tod÷l VS antrosios pakopos specialistų ruošimas VS srityje kol kas netur÷tų būti nei mažinamas, nei didinamas. Tačiau paklausos augimas bus l÷tas, stabilus, nes šis sektorius labai l÷tai auga. Pagrindiniai paklausą skatinantys veiksniai: natūrali darbuotojų kaita ir emigracija (tačiau jos
mastus sunku įvertinti). Ateityje gali kilti problemų pritraukiant geriausius magistrus d÷l santykinai žemo darbo užmokesčio (16).
Darbdavių respondentų atsakymas kiek magistrų, turinčių visas 5 kompetencijas (17, 18) dirba jų įmon÷je daugiausiai tokių turinčios įvardijo darbuotojus su biomedicinos mokslų magistro diplomu. Tai rodo, jog šio profilio magistrantūra yra gerai vertinama darbdavių. Taigi norint pasiekti efektyvių rezultatų magistrų ruošime turi dalyvauti ne tik universitetai, studentai, bet ir darbdaviai. Universitetų ir darbdavių bendradarbiavimas- efektyviausias informacijos sklaidos kanalas: kai kuriuose fakultetuose bendradarbiavimas vyksta, tačiau tikrai yra kur tobul÷ti. Universitetų atstovų nuomon÷ apie tai, kiek procentų potencialūs darbdaviai prisideda prie magistrantūros studijų gerinimo: 19 proc. sistemingai prisideda ir 19 proc. neprisideda. Realiai tik 1/4 visų darbdavių padeda magistrantūros studijų tobul÷jimo procese, nes visi kiti 62 proc. galbūt tik kartais arba vieną kartą pad÷jo šiame procese. Taigi
reikia skatinti darbdavius dalyvauti šiame procese taip padedant visoms pus÷ms: tiek studentams, tiek darbdaviams.
Darbdavius aktyviau dalyvauti magistrantūros studijų tobulinimo srityje labiausiai skatintų šios priemon÷s:
• Galimyb÷ anksčiau susipažinti su magistrais (būsimais darbuotojais);
• Galimyb÷ rengti ir atlikti bendrus mokslinius taikomuosius tyrimus ir projektus; • Lengvatos norintiems studijuoti įmon÷s darbuotojams;
• Tačiau viena svarbiausių s÷kmingo bendradarbiavimo su universitetais prielaidų-darbdavių vienijimasis (19, 20).
Buvo apklausti ir magistrantūrą studijuojantys studentai kiek, jų manymu, kompetencijų suteik÷ magistro laipsnis: daugiausiai jie išsiugd÷ savarankišką tobulinimosi ir komunikacijos kompetenciją, mažiausiai - sprendimo pri÷mimo ir analitiko kompetencijas. Patys magistrai studijų tobul÷jimui siūlo šiuos būdus tam pagerinti:
• Studijas glaudžiau sieti su praktika, į studijų procesą įtraukiant darbdavius;
• Aktyviau atnaujinti medžiagų, įtraukti naujus d÷stytojus, plačiau taikyti šiuolaikines technologijas;
• Pl÷toti bendradarbiavimą su užsienio universitetais.
Atkreipti d÷mesį į magistro norą toliau tobulinti kvalifikaciją. Magistrai pageidautų žinias gilinančių ir bendruosius geb÷jimus lavinančių nenuosekliųjų studijų. Bendradarbiavimo su darbdaviais iniciatorių vaidmens tur÷tų imtis universitetai. Stipriausias universitetų partneris būtų darbdavių asociacijos;
• Reik÷tų prad÷ti sistemingai rinkti informaciją apie magistrantūros studijų absolventų profesinę integraciją. Sekant geriausiais Vakarų universitetų pavyzdžiais, reik÷tų vykdyti visų absolventų apklausas, stiprinti alumni asocociacijų veiklą; (21)
Prad÷ti vykdyti mikro lygmens tyrimus, kurių pagrindinis tikslas – nustatyti konkrečių magistrantūros programų absolventų paklausą (kiekybine ir kokybine prasm÷mis). Tai leistų užčiuopti daugiau specifin÷s informacijos programų lygmeniu;
• Vykdant makro lygmens tyrimus didesnį d÷mesį skirti ne magistrų įsidarbinimo problemai, bet jų integracijos darbo rinkoje analizei.
• Statistikos departamentas tur÷tų rinkti daugiau duomenų apie žmogiškųjų išteklių kvalifikaciją (šiuo metu apie magistrus nerenkami jokie duomenys) (15)
Lietuvoje studentų paklausos ir pasiūlos santykis yra nuolat stebimas: jeigu vienos studijų programos paklausa padid÷ja, būna padidintas ir studentų skaičius, tada tenka sumažinti kitos, ne tokios perspektyvios specializacijos priimamų studentų skaičių. Tačiau kartais toks būdas ne visada atitinka tikrovę, kadangi pabaigęs perspektyviąją specializaciją studentas galbūt jau nebegaus darbo, tod÷l būtina tiksliai ištirti rinką bei perspektyvių specialybių "galiojimo laiką". Ar prielaida, kad darbdaviai stengiasi samdyti kuo aukštesnį išsilavinimą turinčius asmenis visada yra teigiama, jei taip ar magistrai yra laikomi geresniais specialistais? Norint tai nustatyti yra būtina bendradarbiauti visoms trims šalims: studentams, d÷stytojams ir darbdaviams, nes tik tokiu būdu bus parengtos kokybiškos studijos bei suformuota rinkai reikalingų specialistų kompetencijos ir žinių bagažas. (10).
1.3. Karjeros galimybių pl÷tros analiz÷
Kiekvieno žmogaus gyvenime darbin÷ veikla bei karjeros siekimas užima tikrai didelę dalį laiko, pastangų ir energijos (23). Asmens profesin÷ s÷km÷ priklauso nuo to, kaip žmogus, pažinęs pats save, savo geb÷jimus, įgijęs profesinių žinių ir įgūdžių, geba įsitvirtinti darbo rinkoje. Ypač svarbu asmenyb÷s kompetencija ir bendrieji geb÷jimai (24) Kompetencija - tai geb÷jimas lanksčiai spręsti problemas ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Specialistui svarbu suvokti savo vaidmens turinio apibr÷žtumą (Berzonsky, Ferrari (1996); Gurman, Long (1994); Suslavičius, Valickas, 1999), įvaldyti komunikacijos ir socialin÷s kontrol÷s įgūdžius.
Dabartiniu metu mažinant įmones, trūkstant stabilumo darbe, maž÷jant paaukštinimo galimyb÷ms imonių vadovams yra tikrai sunku motyvuoti bei žad÷ti dideles karjeros pl÷tros
galimybes savo darbuotojams. Greenhaus and Callanan (1994) karjeros strategiją apbūdino kaip darbo veiklos pasekmę, kuri yra skirta pasiekti karjeros tikslą. Gould and Penley (1984) apibūdina 7 karjeros siekimo strategijas, su kuriomis ne visi visada sutinka ir jomis vadovaujasi, tačiau bent pusę iš čia išvardintų asmuo tikrai tur÷jo patirti prieš gavęs paauštinimą ar vis dar jo siekiantis:
1. Karjeros siekimui yra siekiama išgauti patarimų iš aukštesnes pareigas užimančių bei labiau patyrusių darbuotojų organizacijoje ir už jos ribų.
2. Savęs išk÷limas bei savęs demonstravimas, kai vadovas nori paskirti svarbesnę ir daugiau atsakingumo reikalaujančią užduotį.
3. Ieškant karjeros galimybių reikia išmokti naujų dalykų bei įgūdžių.
4. Įsitraukimas į darbą – kaip asmens pasiaukojimas – tai dirbti viršvalandžius bei papildomai dirbti namuose.
5. Užmegzti kontaktus tiek organizacijos viduje, tiek už jos ribų gauti naudingai informacijai bei paramai.
6. Nuolatos sutikti su vadovo nuomone, netgi tada, kai iš tikrųjų nesutinki su ja.
7. Atkreipti d÷mesį į vadovo pom÷gius bei nem÷gstamus dalykus ir rodyti susidom÷jimą jo asmeniniu gyvenimu. (25).
Autorių aprašyti karjeros strategijų siekimo būdai daugiau buvo ir yra būdingi vakarų Europos bei Jungtinių Valstijų darbo rinkos atstovams. Modernesnį ir naujesnį požiūrį Dr. Randall S. Hansen išd÷sto savo straipsnyje (26). Pagrindiniai autoriaus akcentuoti savo vert÷s k÷limo bei karjeros galimybių siekimo aspektai:
Atskirk tikrąją informaciją nuo nereikšmingų kalbų: kompanijoje tur÷tum būti tas asmuo, kuris ne skleidžias paskalas, o išklauso kolegas bei visada “pagauna” informaciją, kuri yra naudinga jo veiklai. Tu tur÷tum būti tas darbuotojas, kuris kuria savo karjeros “kapitalą” būdamas ramus stresin÷se situacijose bei pad÷damas kitiems jas išgyventi.
Nuolat atnaujink savo CV. Iš tikrųjų tavo CV tur÷tų atspind÷ti dabartinio darbo aprašymo struktūrą, kuri gal÷tų būti pritaikyta reikiamai situacijai, bei parodytų tavo karjeros kapitalą.
Sukurk savo vertę kompanijoje, kurioje dirbi. Turi nusistatyti dvigubą tikslą: pirma, tapti darbuotoju pasirengusiu bet kokiam naujam projektui, antra taktiškai parodyti savo laim÷jimus vadovybei, kuri įvertins tavo potencialą įmon÷je. Būk iniciatyvus naujoms vadovo pasiūlytoms užduotims vykdyti, ypač toms, kurios padidintų įmon÷s pelną ar žymiai pad÷tų sutaupyti l÷šas.
Tapk tikru įmon÷s žmogumi. Nerodyk savo nepasitenkinimo kompanija, net jei buvo itin sunkių momentų, tačiau stenkis tapti kompetentingu ir tuo pačiu ištikimu darbuotoju.
Kurk savo vertę už įmon÷s ribų. Tai gali įgyvendinti kurdamas savo internetinę svetainę, su atsiliepimais, gyvenimo aprašymu ir pan. Taip pat kaip ir profesionaliai dirbdamas savo srityje.
Susitelk ties profesinio tobulinimosi galimyb÷mis. Nuolatinio tobul÷jimo galimyb÷ yra tavo karjeros varomoji j÷ga, ne tiek d÷l to, kad išsaugotum darbą, tiek d÷l savo paties kaip profesonalaus darduotojo tobul÷jimo srityje, kurioje tu dirbi. Dalyvauk seminaruose, mokymuose ir kt., kurie kels tavo profesinį tobul÷jimą.
Kontaktų tinklas. Žmon÷s mano, kad jungtis į socialinius-darbinius tinklus yra naudinga ieškantis darbo, tačiau nvert÷tų nustoti to daryti net ir radus jį. Tokie tinklapiai yra naudingi dalintis informacija bei parodyti savo vertę.
Siekti karjeros galimybių padeda ištobulinta Europos aukštojo mokslo erdv÷ (EHEA), kuri pad÷s integruotis į vientisą Europos darbo rinką. Naujai suformuluota dešimt Europos aukštojo mokslo erdv÷s tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų.
1. prieinamumas visoms socialin÷ms grup÷ms;
2. mokymosi visą gyvenimą dimensija tur÷tų tapti visų aukštojo mokslo sistemų norma;
3. absolventų įsidarbinamumas;
4. orientavimas į studentą, tuo pačiu pabr÷žiant aukštojo mokslo mokomąją misiją; 5. ugdymo, tyrimų ir naujovių vienov÷;
6. globalinis atvirumas;
7. studentų ir d÷stytojų mobilumas;
8. duomenų surinkimas steb÷senos, palyginimo ir planavimo tikslais; 9. įvairialypių skaidrumo priemonių įdiegimas;
10. finansavimo šaltinių įvairov÷. (27)
Bolonijos procese dalyvaujančios šalys sutaria, jog pagrindinis artimiausio dešimtmečio Europos aukštojo mokslo evoliucijos uždavinys yra studijų turinio ir metodų atnaujinimas (curriculum reform), orientuotas į studentą ir jo mokymosi pasiekimus (28). Akcentas nuo studijų proceso organizavimo charakteristikų ir akademin÷s mokslinių disciplinų pl÷tojimo turi būti perkeliamas į besimokantįjį, jo poreikius ir geb÷jimus, kuriuos nustato darbo rinka ir visų studijų proceso partnerių susitarimas (27; 29).
Karjeros siekimas ES taip pat galimas, tačiau vyksta tam tikrų profesijų pripažinimo sistemos. Europos Sąjungoje skiriamos dvi reglamentuojamų profesijų (profesin÷ veikla,
kuria verčiantis pagal įstatymų ir kitų teis÷s aktų nuostatas tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama tur÷ti specifinę profesinę kvalifikaciją) grup÷s (30; 31):
1. visose valstyb÷se nar÷se reglamentuojamos profesijos: architekto, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo, vaistininko, gydytojo, odontologo, veterinarijos gydytojo. Jos patenka į sektorinių direktyvų, kurios nustato minimalius išsilavinimo reikalavimus ir automatiškai pripažįsta išsilavinimo dokumentus, taikymo sritį;
2. profesijos, reglamentuojamos ne visose valstyb÷se nar÷se. Šitų profesijų pripažinimą nustato bendrosios pripažinimo sistemos direktyvos, kurios nustato kvalifikacijai keliamus išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus. Automatinis pripažinimas čia netaikomas. Direktyvų tikslas yra užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis tur÷tų teisę dirbti pagal savo profesiją visose valstyb÷se nar÷se. Tačiau yra keliamos ir tam tikros papildomos sąlygos:
1. jei priimančiojoje šalyje profesija yra reglamentuojama, o šalyje, iš kurios atvyko pareišk÷jas, ta profesija nereglamentuojama, tai gali būti reikalaujama, kad asmuo per pastaruosius dešimt metų savo šalyje tur÷tų ne trumpesnį kaip dvejų metų darbo pagal šią profesiją stažą;
2. jei studijų trukm÷ daugiau kaip vienais metais trumpesn÷, nei reikalaujama priimančiojoje šalyje, tai kompetentinga institucija gali pareikalauti dvigubai ilgesnio negu mokymo laiko skirtumas profesin÷s patirties laikotarpio, tačiau ne ilgesnio kaip ketveri metai;
3. jei studijų ir praktinio mokymo programose yra esminių skirtumų, gali būti skiriamas tinkamumo testas ir ne ilgesnis kaip trejų metų adaptacijos laikotarpis (32).
Taigi norint integruotis ES darbo rinkoje ir siekti tarptautin÷s karjeros gali būti visiškai racionaliai apgalvotas sprendimas, kurio materializaciją reik÷tų detaliau apgalvoti.
Įgiję visuomen÷s sveikatos magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti valstybin÷se ir privačiose struktūrose: visuomen÷s sveikatos centruose, sveikatos ugdymo centruose, vaikų ugdymo įstaigose, įmonių darbo medicinos tarnyboje, Darbo inspekcijoje, farmacin÷se, klinikinių tyrimų kompanijose, Maisto ir veterinarijos inspekcijoje, kokyb÷s inspekcijoje, kitose valdžios ir savivaldos, mokslo ir studijų institucijose (12). Karjeros galimyb÷s institucijose labai priklauso nuo šalies vykdomos politikos sveikatos sistemoje bei reikalavimų kvalifikacijai ir darbo patirčiai.
Tyrimas atliktas 2002-2006 m. parod÷, jog geriausiai savo galimybes darbo rinkoje profesinio pasirengimo atžvilgiu vertina biomedicinos srities absolventai, net 64 proc. vertina teigiamai (33) (4 pav.). Kita vertus paprašius darbdavių įvertinti skirtumus tarp darbuotojų baigusių magistrantūrą ir bakalaurą Lietuvoje jie negal÷jo apibendrinti ir įvertinti kompetencijos, žinių trūkumą. Trečdalis teig÷, jog nejaučia skirtumo kokios pakopos studijas
jų darbuotojas yra pabaigęs. Lygiomis dalimis pasiskirsto nuomon÷, jog skiriasi ir skiriasi iš dalies (27,2 proc. ir 27,8 proc.), Darbdavių nuomon÷s tyrimo duomenys netiesiogiai patvirtina, kad darbo rinkoje magistrai n÷ra išskiriamas žmogiškųjų išteklių segmentas (16). Darbdaviai n÷ra linkę magistrams mok÷ti daugiau nei bakalaurams ir skatinti jų karjeros galimybių pl÷trą.
4 pav. Studijų vertinimas pasirengimo profesinei veiklai atžvilgiu, proc.
Analizuojant magistrų pad÷tį darbo rinkoje buvo orientuojamasi į tokius rodiklius, kuriuos būtų galima laikyti objektyviais. Tokiais objektyvais integravimosi į darbo rinką kintamaisiais būtų galima laikyti (16):
magistrų nedarbo lygį,
darbą pagal įgytą specialybę,
darbas pagal įgytą kvalifikaciją atitinkančią profesiją;
užimamos pareigos;
darboviet÷s tipas;
darbo užmokestis;
verslumas
Magistrai yra labiausiai kvalifikuotas žmogiškųjų išteklių segmentas, tad svarbu, kiek magistrų dirba pagal įgytą specialybę, arba, kitaip tariant, kaip efektyviai yra panaudojamos magistrantūros studijų metu įgytos žinios. Tyrimo išvados mini, jog 72 proc. magistrantų
dirba pagal specialybę ir beveik 30 proc. ne pagal specialybę. Biomedicinos kryties daugiau nei 82 proc. absolventų atrado savo darbą toje pačioje srityje, kokią ir studijavo (5 pav.)
5 pav. Skirtingų studijų sričių magistrantų darbo veiklos atitikimas specialybę
Lyginant tyrimų duomenis, pastebima magistrų nedarbo maž÷jimo tendencija. Tyrimų duomenys rodo aukštą magistrų įsidarbinimą bei aukštą tokio lygio kvalifikacijos specialistų poreikį darbo rinkoje (6 pav.).
6 pav. Įsidarbinusių dalis pagal studijų pakopas
Magistrantų pareigos: 68,5 proc. magistrantūros studijų absolventų dirba eiliniais specialistais, 20,9 proc. dirba viduriniosios grandies vadovais ir 6,2 proc. aukščiausios grandies vadovais. Kiek mažesn÷ magistrų dalis (44 proc.) teigia, jog dirbdami dabartin÷je
darboviet÷je jie pakilo karjeros laiptais aukštyn, kai pus÷ magistrų (51,3 proc.) liko tame pačiame lygyje.
Daugiausiai vadovaujančias pareigas užima statybos bei elektros, dujų ir vandens tiekimo srityje dirbantys magistrai. Santykinai mažiausia vadovų yra tarp švietimo (83,9 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (77,6 proc.) bei viešojo valdymo (66,2 proc.) srityse dirbančių magistrų (7 pav.)
7 pav. Magistrų užimamos pareigos įvairiose EVR, proc.
Aukštųjų mokyklų absolventų integracija darbo rinkoje – vienas iš svarbiausių rodiklių, galinčių rodyti aukštojo mokslo kokybę ir sąsajas su darbo rinkos poreikiu. Nors daugiausia d÷mesio Lietuvoje, atrodo, yra skiriama studijų proceso kokyb÷s analizei, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirengimo lygis bei jas baigiančiųjų kvalifikacijos ir pasirengimo dalyvauti darbo rinkoje laipsnis (3).
Nagrin÷jant absolventų, besimokančių ar pabaigusių LSMU, karjeros temą pavyko sužinoti, kad universitetas įsteig÷ karjeros centrą 2006 kovo m÷n. 8 d. rektoriaus įsakymu Nr. 323-A įgyvendinant ESF projektą „Profesinio ir karjeros orientavimo, informavimo ir konsultavimo paslaugų modernizavimas įdiegiant vieningą karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo modelį kolegijose ir universitetuose“.
Karjeros centro misija yra pl÷sti ir teigiamai įtakoti studentų ir akademin÷s bendruomen÷s karjeros planavimo galimybes bei bendradarbiaujant su darbdaviais siekti visapusiškai naudingų rezultatų.
Veiklos tikslas – užmegzti ir palaikyti glaudžius ryšius tarp universiteto ir įmonių, tarp universiteto ir valdymo įstaigų (ministerijų, Savivaldyb÷s, Darbo biržos ir kitų socialinių institucijų) konsultavimo, ekspertinio darbo, dalyvavimo programose, studentų profesinio orientavimo ir absolventų įsidarbinimo klausimais (34).
Įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, karjeros centras atlieka šias funkcijas galinčias pad÷ti absolventams jų karjeros siekimo evoliucijos raidoje:
• siekiant aukštos kvalifikacijos studentų praktinio pasirengimo organizuoja ir administruoja studentų praktikas;
• organizuoja ir administruoja studentų praktinių įgūdžių formavimą;
• Kaupia, sistemina ir paskleidžia informaciją apie galimybes studentams atlikti praktiką įmon÷se/įstaigose;
• intensyvinant universiteto ir įmonių/įstaigų ryšius, siekiant pad÷ti absolventams greičiau įsitraukti į įmonių ekonominę ir gamybinę veiklą:
• renka, sistemina ir teikia universiteto administracijai ir fakultetams informaciją apie universitete rengiamų specialybių atitikimą regiono ir šalies darbo rinkos pasiūlai bei
paklausai;
• kaupia, sistemina ir paskleidžia informaciją apie laisvas darbo vietas regiono ir šalies įmon÷se pagal atitinkamas specialybes ir kvalifikacijas;
• renka bei analizuoja informaciją apie absolventų darbo karjerą; • analizuoja absolventų įsidarbinimo pagal įgytą specialybę galimybes;
• skelbia informaciją apie kasmet baigusių absolventų ir besimokančių paskutiniuose kursuose skaičių įmon÷ms ir kitoms valstybin÷ms institucijoms;
• teikia konsultacijas studentams įsidarbinimo klausimais; • organizuoja studentų ir darbdavių susitikimus;
• palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos bei Europos universitetų karjeros tarnybomis; • dalyvauja projektin÷je veikoje, organizuoja seminarus, karjeros ir įsidarbinimo klausimais;
• periodiškai skleidžia informaciją apie pad÷tį šalies darbo rinkoje (34).
Taigi apbendrinus visas tyrimo išvadas karjeros pl÷tros galimyb÷s sveikatos priežiūros srityje yra tikrai vieni iš aukščiausias pozicijas užimančių sričių tiek kokyb÷s, tiek profesin÷s kvalifikacijos srityse. Tačiau tai daugiausia eilinių specialistų atliekamas darbas, jis neužima
aukštų pozicijų tarp vadovaujantį darbą dirbančių asmenų. Atlygio atžvilgiu priklauso kokioje struktūroje dirbama: didžiausius atlyginimus gauna privačiose kompanijose, o ne valstybin÷se įstaigose dirbantys specialistai. Visuomen÷s sveikatos specialistų poreikį darbo rinkoje reikia nuolat steb÷ti ir analizuoti, nes jis turi tendenciją augti.
Pasaulyje did÷ja visuomen÷s sveikatos magistro laipsnį turinčių specialistų paklausa, nes tikimasi aukštos kokyb÷s paslaugų augančioje visuomen÷s sveikatos srityje. Tačiau visuomen÷s sveikatos srities specialistų paklausa tendencingai did÷ja netgi kai visuomen÷s sveikatos resursai maž÷ja (1, 2). Taigi yra būtina surasti daugiau efektyvių mokymosi strategijų, kurios suburdamos daugiau besimokančiųjų keltų šios srities darbuotojų kompetenciją. Daugelis visuomen÷s sveikatos dalykų, naujų metodų, kurie n÷ra tradiciškai mokomi universitetuose yra labai naudingi padedant praktikams ir naujiems studentams atliekant pagrindines visuomen÷s sveikatos funkcijas, atnaujinti įgūdžius ir atlikti sveikatos srityje iškeltų tikslų įvykdymą (35, 36).
Nuotolinio mokymo metodas, taikomas kai kuriuose JAV universitetuose, visuomen÷s sveikatos magistrantūroje yra vertinamas ir pristatomas kaip būdas suteikti skirtingos populiacijos visuomen÷s sveikatos darbuotojams mokslą ir magistro laipsnį, kurio kitaip jie netur÷tų galimyb÷s gauti (37, 38). Nuotolinio mokymo strategija įvertinta turinio atžvilgiu daugelio VS dalykų aspektu, įskaitant epidemiologiją, motinos ir vaiko sveikatą, mitybą, profilaktinę mediciną, profesinę higieną, tabako vartojimo kontrolę. Šie įvertinimai buvo atlikti ekonomiškai, kultūriškai ir geografiškai skirtingose šalyse ar regionuose: Meksikoje, Brazilijoje, kt. Lotynų Amerikos šalyse, Vengrijoje, Lenkijoje, kt. Europos šalyse, JAV, Australijoje (39).
Daug mokymo institucijų JAV pradeda siūlyti įgyti VS magistro laipsnį nuotoliniu būdu. Jutos valstijos Universiteto sveikatos, medicinos mokslo ir rekreacijos departamentas yra pradin÷je šios studijų programos kūrimo stadijoje (9). Tai bus labai naudinga patirtis ne tik Jutos universitetui, kurio atvejis yra aprašomas, bet ir pad÷s kitiems universitetams pradedantiems ar diegiantiems šią studijų programą.
Atliktas tyrimas, kurio dalyviai buvo tradiciniu būdu baigę VS magistrantūrą bei nuotolinio mokymo būdu baigę šią programą, parod÷, kad abiejų programų studentų pažymių vidurkiai buvo panašūs. Buvo padarytos išvados, kad nuotolinio mokymo strategija yra tinkama VS magistro studijų programai. (29).
Australijos nuotolinio mokymo tyrimas parod÷, kad pažymiai ir mokymosi pabaigos greitis nesiskyr÷ nuo universiteto ir nuotolinių studijų studentų. Kokybiniai duomenys įrod÷, kad
nuotolinis mokymas buvo s÷kmingas kaip ir mokymas klinikin÷s epidemiologijos programos magistrantūroje (40).
Tyrimas JAV parod÷, jog 75 proc. nuotoliniu būdu pabaigusiųjų VS magistrantūrą susibūr÷ į profesinę asociaciją ir 31 proc. buvo paaukštinti pareigose (41). Panašus tyrimas parod÷, kad visi absolventai, baigę magistrantūrą nuotoliniu būdu patyr÷ vienokį ar kitokį pager÷jimą darbe.
Kitų panašių tyrimų tikslas buvo įvertinti paskaitų transliavimo naudą, kas parod÷, jog studentams tai labai pad÷jo įgyti naujų žinių, pagerinti požiūrį į VS veiklos svarbą. Internetin÷s paskaitos pad÷jo mokymosi efektyvumui, įgūdžių formavimui, žinių, perspektyvų, pasitik÷jimo, darbo atlikimo tobulinimui (42; 43).
Tyrimas, kuris buvo atliktas Šiaur÷s Karolinos Universitete, parod÷, jog 97 proc. VS magistrantų baigusiųjų nuotolines studijas rekomenduotų šią programą kitiems ir 75 proc. iš jų teig÷, jog nuomon÷ apie šią programą pager÷jo ją pabaigus (41). Kiti atlikti tyrimai taip pat parod÷ didelį pasitenkinimą šia studijų programa (42, 43). Nuotolinio mokymo programa buvo pristatoma keliais būdais: kursais internete, video kursais, transliacija per palydovą, internetu ir kompiuterine konferencija. Šie būdai buvo atrenkami pagal prieinamumą, patogumą, tinkamumą studentų atžvilgiu (43).
Nepaisant gerų atsiliepimų apie šią programą VS magistrantūros nuotolinio mokymo programa susiduria su kai kuriais sunkumais: gali būti sunku surinkti pilną grupę, kurią apsimok÷tų parengti materialiniu požiūriu, reikia intensyvių resursų, taip pat ne visi studentai gali mokytis distanciniu būdu, nes motyvacija turi būti labai didel÷ (44). Ši mokymosi sistema gal÷tų būti pabandymui įvesta ir Lietuvos kai kurioms VS studijų magistrantų programoms, galbūt net naujoms, norint įvertinti tokių studijų potencialą. Jeigu buvo įrodytas šios programos efektyvumas, kod÷l negalima pasinaudoti juo, tačiau kitas klausimas d÷l susidom÷jimo šia programa d÷l sąlyginai mažos rinkos. Manau, šis mokymosi tipas netgi gal÷tų būti įvestas ne apskritai visai studijų programai, bet netgi tiesiog atskiram dalykui.
JAV pakankamai naujai įdiegta VS vadovavimo programa buvo parengta pagal konkretų atvejį skatinant globalias perspektyvas ir aktyvų mokymąsi atsižvelgiant į rinkos paklausą. Pagrindinei vadovavimo pamokai studentai nagrin÷jo patirtus atvejus bei pasteb÷jimus savo šalies sveikatos priežiūros ir socialin÷s apsaugos sistemose. Šis metodas pad÷jo susidaryti struktūrą, ko trūksta ir kas tur÷tų būti patobulinta (38).
Buvo labai naudinga Šiaur÷s Amerikos ir studentams iš kitų regionų suprasti bei palyginti vieni kitų sveikatos ir socialines sistemas, kuriose jie dirba. Mokymų dizainas visuomen÷s sveikatos vadovavimo programoje leidžia suprasti kaip praktiškas vadovavimas atrodo jų valstyb÷s ir sveikatos priežiūros sistemoje bei vieni iš kitų gali pasimokyti pasaulin÷s pažangos principų. Taip pat iliustruoja organizacijos išsivystymo lygį ir atvejų analizes, kurios palengvins mokymo tobul÷jimą sveikatos srities vadovavimo programoje. Atsižvelgiant į tai, kad mokymosi programoje dalyvauja ne tik Šiaur÷s Amerikos studentai, mokymosi patirtis tampa nepalyginamai turtingesn÷ bei susiduriama su skirtingomis nuomon÷mis ir atvejais, kurie leidžia pasisemti daugiau patirties ir atrandama daugiau sprendimų būdų. Po studijų programos baigimo fakultetas ir absolventai nenustoja bendravę, tod÷l taip šią programą bus stengiamasi labiau pritaikyti praktiškai ir padidinti jo perspektyvumą globalioje rinkoje (35).
Tyrimo projektas apie magistrantūros studentus (Schomburg & Teichler, 2006) suformulavo šių Europos šalių išvadas: Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos ir Jungtin÷s Karalyst÷s:
Švedijoje kai kuriose srityse bakalauro studijos yra trumpos, o magistrantūros ilgos;
Daugiau kaip 90 proc. D. Britanijos absolventų įgijo bakalauro laipsnį ir tik maža dalis magistro. Kitokia situacija Vokietijoje, kur 60 proc. bakalaurų ir 40 proc. magistrų, Nyderlanduose bakalauro laipsnį turinčių tik 35 proc., o magistrantų net 65 proc.
Žemiau pavaizduotame 8 pav. "Tinkamamas išsilavinimo lygis darbinei veiklai" rodo, jog daugiau nei 2/3 apklaustųjų mano, jog jų išsilavinimo lygis yra pakankamas jų darbui atlikti. Švedai ir olandai teigia, jog jų išsilavinimas atitinkamai 78 proc. ir 73 proc. yra tinkamas jų atliekamam darbui., kai tuo tarpu britai yra mažiau tinkamose pozicijose (45).
Bendrai Europoje 12 proc. respondentų mano, jog jų darbas reikalauja aukštesnio išsilavinimo nei jie turi, ir didžiausias šis rodiklis tarp Jungtin÷s Karalyst÷s respondentų - 16 proc. Taip pat 12 proc. tiki, kad žemesnis aukštojo išsilavinimo lygis gali būti tinkamas, jei būtų lyginami du aspektai "žemesnis aukštasis išsilavinimas" ir "n÷ra aukštojo išsilavinimo" mano 19 proc. Europos absolventų - respondentų. Taip manoma "per didelio išsilavinimo" kontekste, tarp švedų - 9 proc., olandų - 16 proc. Tarp britų ir vokiečių atitinkamai 25 proc. ir 22 proc. mano, jog aukštasis išsilavinimas yra nereikalingas jų darbui (46).
Bendras klausimas apie respondentų studijų naudingumą jų dabartin÷je darbin÷je veikloje atspindi 9 pav.
9 pav. Studijų pasiruošimo dabartiniam darbui naudingumas (46)
Iš diagramos matome, jog tik mažuma apklaustųjų tiki, jog jų studijų programa viena iš geriausiai atitinkančių jų dabartinio darbo specifiką. Iš tikrųjų, tiek pat respondentų 39 proc. Europoje teig÷, jog kita studijų kryptis būtų buvusi naudingesn÷ jų dabartinei darbinei veiklai. Šalių požiūriai šiuo klausimu skiriasi. Olandų absolventų nuomon÷ apie tai, jog jų studijų sritis yra pati geriausia ir tinkamiausia jų dabartiniam darbui: 28 proc. taip manančiųjų. Palyginimui Vokietijoje 40 proc., Jungtin÷je Karalyst÷je 37 proc., Švedijoje - 46 proc. Nyderlanduose yra daugiausia manančiųjų, kad kita studijų kryptis būtų buvusi tinkamesn÷ jų dabartiniam darbui, tai rodo, jog olandų išsilavinimas mažiausiai atitinka jų dirbamo darbo specifiką. Geriau teigti, jog olandų aukštasis mokslas mažiau suderintas su darbo rinka nei kitose šalyse. Keletas olandų
respondentų mano, jog studijų kryptis n÷ra svarbi ar kad aukštojo mokslo diplomas n÷ra visiškai nesusijęs su darbo kryptimi. Jungtin÷s Karalyst÷s absolventai galvoja panašiai.
Tačiau įdomu palyginti tai, jog Lietuvos absolventų pabaigusiųjų magistrantūros studijas tik 25 proc. specializacija neatitinka darbo specifikos. Absolventai baigę humanitarinius, gamtos ir socialinių mokslų magistrantūrą yra mažiau dirbantys pagal pabaigtą studijų specializaciją, nors 2/3 humanitarinių mokslų absolventų dirba pagal savo specialybę, Dauguma dirbančiųjų pagal savo pabaigtą specialybę yra biomedicinos srities absolventai. Palyginus Lietuvos skaičius dirbant pagal universitete įgytą specialybę yra tikrai pakankamai geras palyginus su kitų Europos šalių duomenimis. Turi būti pamin÷ta, jog Lietuvos tyrimas ne toks detalus kaip kitų Europos šalių tyrimai, tod÷l negalima vienareikšmiškai ir tiesiogiai lyginti gautų rezultatų. Tyrime buvo numatytos keturios kategorijos:
Bendros žinios
Bendram išsilavinimui reikalingos žinios
Tam tikros srities teorin÷s žinios
Tam tikros srities žinių metodai
Lyginant šias keturias kategorijas didžiausi skirtumai yra bendram išsilavinimui reikalingos žinios ir konkrečios srities teorin÷se žiniose. Jie atspindi vienas kitą: pozityvus vieno atsakymas įtakoja kito neigiamą. Visų šalių kompetencijos trūkumas yra bendram išsilavinimui reikalingų žinių, kur vokiečiai ir olandai turi didžiausias spragas. Kita vertus, tyrimas rodo tam tikros srities teorinių žinių perteklių. Labiausiai tai tur÷tų būti valdoma Vokietijoje ir Švedijoje.
Grįžtant prie Lietuvos tyrimo rezultatų galima teigti, jog yra tiek panašumų, tiek skirtumų lyginant su kitomis Europos šalimis. Magistrantai buvo prašomi nurodyti kaip magistrantūros studijos gali būti pagerintos: prapl÷stos ar pagilintos. Paaišk÷jo, kad 35 proc. absolventų nor÷tų pagilinti žinias, reikalingas kaip specialistui, 23 proc. nor÷tų labiau įtraukti praktiką ir 21,6 proc. teig÷, jog tarpdalykin÷s studijos tur÷tų būti kuriamos aktyviau. Tik 3,8 proc. absolventų teig÷, jog magistro studijose nenor÷tų nieko pakeisti ar pagerinti.
Šios absolventų nuomon÷s yra priešingos ir gali būti sunku nustatyti vieningas išvadas išsilavinimo politikoje. Straipsnis naudingas tuo, jog įrodyta kad kai kurioms mokslo programoms tikrai reikalingos reformos (47). Darbdaviai mano, jog dalykai, kurie yra naudingi bendram studento kompetencijos lygiui gerinti n÷ra pakankamai d÷stomi universitetuose, nes absolventams trūksta žinių šiose srityse: geb÷jimas priimti sprendimus ir bendri vadybiniai
įgūdžiai, analitiniai įgūdžiai, bendravimas, asmeninių teigiamų savybių ugdymas. Šie įgūdžiai yra laikoma svarbiausiais ir kitose Europos šalyse. Jų išryškinimas parodo, kaip absolventų paklausos darbo rinka keičiasi ir kad universitetai ir kitos aukštąjį mokslą teikiančios institucijos turi reaguoti į vis did÷jančius darbo rinkos paklausos poreikius, kurie yra susiję su žinių visuomen÷s pl÷tra (48).
Toliau darbe aprašomas tyrimas parodo, kas lemia magistrantūros studijų programos absolventų karjeros raidą, jos tobul÷jimo galimybes ir prielaidas. Vida Beresnevičiūt÷ ir Arūnas Poviliūnas savo straipsnyje “Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros studijų absolventų sociologin÷s apklausos analiz÷” (2, 3) teigia, kad nepaisant biomedicinos mokslų magistrų pakankamai aukšto įsidarbinimo rodiklio reikia nuolat stengtis tobulinti ir kreipti d÷mesį į magistrantūros studijų programos augančius poreikius bei aktualijas. Didelis d÷mesys tur÷tų būti skiriamas šiam apklausos aspektui: magistrai yra linkę manyti, kad studijų metu jie įgijo daugiau kompetencijų perteikti profesionalias žinias, toliau mokytis, pritaikyti jas, nei analitiko ar sprendimo, vadovavimo pri÷mimo kompetencijų.
Magistrantūros studijų atveju pasireišk÷ edukacin÷je literatūroje aprašytas efektas, kai mokinant išmokstama ne tik to, ko yra mokoma, bet ir paties mokymosi, su kuriuo tiesiogiai susiję profesinių žinių perteikimo, mokymosi ir kiti įgūdžiai. Tuo tarpu netipinių uždavinių sprendimams ir elgesiui netipiškose situacijose, sprendimų pri÷mimui, vadovavimui, pačių magistrų nuomone, studijuodami jie pasirengia žymiai blogiau. Didesn÷ pus÷ magistrų teigia, jog, tobulinant magistrantūros studijas, reik÷tų gilinti specialyb÷s žinias, kiek daugiau nei trečdalis – kad reik÷tų aktyviau steigti tarpdalykines studijas. Ketvirtadalis magistrų siūlo aktyviau sieti studijas su praktika.
Tiriamasis darbas yra svarbus, nes apima konkretesnį tyrimą apie VS absolventų karjerą, studijų kokyb÷s ir naudingumo vertinimą bei įtakojančius faktorius. Abstraktūs tyrimai apima bendras problemas, kurias reikia ir prad÷ti spręsti analizuojant konkrečias ir aiškiai apibr÷žtas problemas.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo kontingentas ir schemaLietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomen÷s sveikatos fakulteto magistrantūros studijų 2006-2009 m. absolventų karjeros raida vertinta analizuojant magistrantų karjeros raidos galimybes, karjeros pokyčius bei perspektyvų galimybes. Absolventų požiūrio, į magistrantūrą ir profesin÷s karjeros galimybes, vertinimui atlikta respondentų anketin÷ apklausa. Respondentai buvo atrinkti pagal fakulteto administrator÷s pateiktus dokumentus su absolventų elektroniniais adresais. Rasta 273 (91,6 proc.) elektroninių adresų, iš 298 baigusių magistrantūros studijas 2006-2009 m.
Žvalgomasis tyrimas buvo atliktas 2010 sausio m÷n. su 10 respondentų (5 respondentai iš 2006, kiti 5 iš 2007), išsiaiškinti ar pateikti klausimai aiškūs ir suprantami. Anketa buvo sudaryta remiantis moksline literatūros analize, apgintų magistrantų darbų bei fakulteto studijų kokybei
įvertinti naudojamomis anketomis (49). Anketa pasirod÷ tinkama naudoti ir buvo išsiuntin÷ta likusiems absolventams. Iš surastų 273 e-adresų (2006 m. iš 67 baigusių buvo rasti 63 e-adresai ir jiems išsiųstos 63 anketos, atitinkamai 2007- iš 80 baigusių išsiųstos 72 anketos, iš 2008 m. 78 baigusių išsiųstos 73 anketos ir 2009 m. 73 baigusiu išsiųstos 65 anketos). Išsiutus e-laiškus sužinota, kad 33 e-pašto adresai yra nebenaudojami. Vadinasi, tiriamasis kontingentas yra absolventai, kurie gavo anketas, t.y. 240, atitinkamai 2006 m.- 63, 2007 - 72, 2008 m. - 73 ir 2009 – 65 respondentų (žr. 1 lent.).
1 lentel÷ Tiriamasis kontingentas
MS baigimo metai Absolventų skaičius Išsiųstų anketų e-paštu sk. % nuo absolv. sk. Gautų atsakymų sk. % nuo išsiųstų anketų 2006 63 57 90 46 81 2007 72 64 89 48 75 2008 73 61 84 34 56 2009 65 58 89 43 74 Iš viso: 273 240 88 171 71
Anketos 2006-2009 m. absolventams – respondentams buvo siųstos 2010 vasario – geguž÷s m÷n. elektroniniu paštu. Viso išsiųstų anketų skaičius 273, tačiau neskaičiuojant 33
anketų, kurios sugrįžo iš realaus kontingento 240 e-laiškų su anketomis atsak÷ 171 respondentas, taigi anketos atsako dažnis yra 71 proc.
2.2. Tyrimo metodai
Visuomen÷s sveikatos fakulteto magistro studijų absolventų karjeros raidos duomenų surinkimui ir tyrimui buvo naudojama anketin÷ apklausa. Anketos įvadin÷je dalyje pateikta informacija apie tyrimo tikslą, pildymo tvarką bei duomenų panaudojimo principus. Anketoje 31 uždaras klausimas ir 1 atviras klausimas. Anketa iš viso turi 32 klausimus, o apklausos klausimų tematika pateikta 2 lent.
2 lentel÷ Anketin÷s apklausos klausimų tematika
Klausimų
grup÷ Klausimai Klausimų tematika
I 1-7
Respondentų socialin÷ ir demografin÷ situacija (bakalauro studijos, amžius, lytis, gyvenamoji vieta, šeimynin÷ pad÷tis)
II 8
Kokios priežastys nul÷m÷ studijų VSF
pasirinkimą
III 9-15
Darbo vietos ir pareigyb÷s kitimas prieš ir po MS.
IV 16-22 Karjera ir MS, darbo paieškos bei kvalifikacija
V 23-28
MS programos kokyb÷, dalykų įvertinimas, jų nauda, pritaikomumas praktiniame darbe
VI 29, 30 Magistro tiriamojo darbo praktinis pritaikymas
VII 31, 32 Bendras MS kokyb÷s įvertinimas
2.3. Duomenų analiz÷s metodai
Anketose buvo naudojamos Likerto ir nominalin÷s skal÷s. Apklausos rezultatai buvo analizuojami naudojant SPSS 13.0 versijos statistinį duomenų analiz÷s paketą bei MS Excel programą. Statistin÷s duomenų analiz÷s rezultatai toliau darbe yra pateikiami lentel÷se ir grafikuose. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tikrinamas pagal Chi kvadrato kriterijų,
laisv÷s laipsnių skaičių bei reikšmingumo lygmenį. Ryšio stiprumas tarp kiekybinių rodiklių buvo vertinamas, remiantis Spirmeno rangine koreliacija, atsižvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmę bei statistinį reikšmingumą (50, 51, 52).
Hipotezių tikrinimui reikšmingumo lygmuo yra 0,05. Hipotez÷s apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšm÷ nebuvo didesn÷ už 0,05. Rodiklių neatitikimai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 (53).
Naudojant Chi-kvadrato testą yra nustatomi statistiškai reikšmingai susiję kintamieji. Kai P=<0,05 – tai kintamieji statistiškai reikšmingai įtakoja vienas kitą. Spirmeno koeficiento reikšm÷ (r) parodo ryšio stiprumą. Kuo šis koeficientas didesnis tuo ryšys stipresnis. Spirmeno stiprumo ryšys tarp kintamųjų: 0,1 iki 0,4 silpnas ryšys; 0,4 iki 0,6 vidutinio stiprumo, 0,6 iki 0,8 stiprus; > 0,8 labai stiprus ryšys (54, 55).
Atliekant epidemiologinius ir sociologinius tyrimus dažnai tenka lyginti dvi imtis tarpusavyje, ieškant statistiškai pagrįstų skirtumų, siekiant nustatyti įtaką ir efektyvumą. Jei imtys pakankamai didel÷s arba pasiskirstymo d÷snis artimas normaliajam, dažniausiai vartojamas
Stjudento t kriterijaus skaičiavimas pagal formulę
2 1 2 1 2 1 2 2 2 1 2 1 ) 2 ( * ) ) 1 ( ) 1 ( n n n n n n s n s n y x t + − + − + − −
= . Tyrime šį kriterijų naudojome lygindami
3. TYRIMO REZULTATAI BEI JŲ APTARIMAS
Atlikus analizę su programa SPSS galima apibendrinti respondentų-magistrantų socio-demografinę situaciją (3 lent.) bei pasiskirstymą pagal specializacijas ir VSF magistrantūros studijų baigimo metus (4, 5 lent.). Matyti, jog du trečdaliai apklaustųjų absolventų baig÷ VS vadybos programą.
Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes labai nevienodas: daugiau nei 60 proc. sudar÷ absolventai iki 30 metų. Iki 40 metų amžiaus respondentai sudar÷ šiek tiek daugiau nei 20 proc.visų apklaustųjų. Likusi dalis – nuo 41 iki 50 m. sudar÷ vos virš 10 proc., o virš 50 m. amžiaus absolvetų tesudar÷ 4,1 proc. visų respondentų. Respondentai pagal lytį pasiskirst÷ 13,5 ir 86,5 proc. vyrų ir moterų atitinkamai.
3 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Lytis n %
vyr 23 13,5
mot 148 86,5 Is viso 171 100,0
4 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal specializaciją: VS vadyba (V) ir kitos specializacijos
n %
VSV 112 65
VS kiti 59 35
Iš viso 171 100
5 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal baigimo metus ir specializaciją
VSF_specializacija
sv
edukologija sv ekologija
vaiku ir
jaun sveik VSV dien VSV neak VS ir mityba Iš viso
2006 4 3 3 17 15 4 46 2007 3 5 4 18 16 2 48 2008 3 5 4 9 10 3 34 baig_metai 2009 5 3 4 13 14 4 43 Iš viso: 15 16 15 57 55 13 171
3.1. VS magistrantūros studijų absolventų darbo vietų struktūra ir įsidarbinimo situacija
Visuomen÷s sveikatos magistrantūros studijų kontingentas pagal baigtų bakalauro studijų kryptį ir studijavimo magistrantūroje laikotarpį, lyginant su magistro studijomis, gyvenamąją vietovę bei šeimyninę pad÷tį pavaizduoti 10, 11, 12 pav. Didžioji dalis, t.y. 77 proc. absolventų gyvena ir dirba mieste, atitinkamai miestelyje 14 proc. ir kaime 9 proc. baigusiųjų VSF magistrantūrą.
Magistrantai pagal gyvenamąją vietą, proc.
77% 14% 9% miestas miestelis kaimas
10 pav. Magistrantai pagal gyvenamąją vietą, proc.
Žemiau 2 pav. vaizduoja kokio tipo bakalauro studijas yra pabaigę apklaustieji absolventai. Taigi didžioji dalis MS absolventų yra baigę visuomen÷s sveikatos studijas, t.y. beveik 67 proc., 24 proc. turi medicininį išsilavinimą, o daugiau nei 9 proc. turi kitokį bakalauro studijų laipsnį. 3 pav. matyti koks laiko intervalas pra÷jo nuo bakalauro iki magistrantūros studijų pabaigimo. Šiek tiek daugiau nei 73 proc. absolventų MS baig÷ nuo bakalauro studijų pabaigimo pra÷jus ne daugiau kaip 5 metams, beveik 16 proc. magistrantūros studijas pabaig÷ intervale nuo 6 iki 15 metų pabaigus bakalaurą ir 11 proc. absolventų MS baig÷ pra÷jus daugiau nei 16 metų po bakalauro studijų baigimo.
Bakalauro studijų sritis 67% 24% 9% Visuomenes sveikata medicina kita
11 pav. Magistrantų bakalauro laipsnio ir kitų studijų sritis, proc.
Bakalauro studijų baigimas
0 10 20 30 40 50 60 70 80
pries 1-5 m nuo MS pries 6-15 metu nuo MS daugiau nei pries 16 m.nuo MS
sk irtum as m etais nuo MS
P ro c e n ta i
12 pav. Respondentų pasiskirstymas į grupes priklausomai nuo metų pra÷jusių po kitų studijų baigimo ir įstojimo
į magistrantūros studijas (MS) , proc.
Visuomen÷s sveikatos fakulteto magistrantūros studijų absolventų darbin÷s veiklos apklausos metu situaciją galima pamatyti 13 pav. Didžioji dalis 81 proc. absolventų tik dirba, 10 proc. dirba ir studijuoja, 3 proc. nei dirba, nei studijuoja, o 6 proc. veikia kažką kitą. Apklausoje šis punktas dažniausiai buvo pasirenkamas apibūdinti motinyst÷s atostogoms.
