LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Martynas Bansevičius
Aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų profesin÷s karjeros
galimyb÷s
Magistro darbas
Darbo vadovas: doc. dr. Virginijus Suveizdis
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų profesin÷s karjeros galimyb÷s“ analiz÷
1. Yra atliktas mano pačio;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Martynas Bansevičius
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Martynas Bansevičius
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRINIO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
GYNIMO
doc. dr. Virginijus Suveizdis
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SUMMARY...4
ĮVADAS...5
PAGRINDINöS SĄVOKOS...6
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1. Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis...9
1.2. Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijuojančių studentų skaičius ir išsilavinimo galimyb÷s...11
1.3. Karjera. Karjeros galimyb÷s ...15
1.4. Darbo rinkos veiksniai ir tendencijos ...17
1.5. Universitetų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje ...18
1.6. LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos absolventų profesin÷s karjeros tyrimai ...26
2. LSMU VA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS 2009 METŲ LAIDOS ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ TYRIMAS ...32
2.1 Tyrimo metodika ...32
2.2 Respondentų charakteristika...33
2.3 2009 metų laidos gyvulininkyst÷s technologijų specialyb÷s absolventų pad÷tis darbo rinkoje ...35
2.4 LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos 2009 metų laidos absolventų požiūris į savo profesinį pasirengimą ...39
2.5. LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos absolventų 1999-2002, 2007 ir 2010 metų tyrimų rezultatų palyginimas ...42
TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ...45
IŠVADOS ...46
LITERATŪROS SĄRAŠAS...47
SUMMARY
Career opportunities of highly qualified Animal technology professionals
The author: Martynas Bansevičius Supervisor: Virginijus Suveizdis
Master thesis was carried out in 2009-2011 at the Department of Social Sciences and Informatics, LSMU VA, 18 Tilž÷s, Kaunas, Lithuania
In this Master thesis the labor market of Animal Technology graduates of LMSU VA, and their career perspectives were investigated. An interview of Animal Technology Masters who graduated in 2009 at LMSU VA, showed that young Animal specialists are able to enter the labor market: the unemployment percentage among respondents was 5.6%. However, the professional career of Animal technology graduates can not be seen positive. The results of the survey showed that only 48% of the graduates of continued studies and 55.6% of graduates of extended studies, released in 2009, work in a proffesion that they gained at the time of their studies. The comparison of data obtained by interviewing Animal Technology graduates who were released in 2009 with similar data obtained in period of 1999-2002 and in 2007 indicates that satisfaction with chosen speciality (Study program) of Animal Technology graduates rise slightly, but remains low. According results of work presented in this Master thesis, it was concluded that that the main reasons restricting career opportunities of Animal Technology graduates are small demand of Animal Technology professionals, which is further reduced by the economic crisis and low motivation of individuals who choose this speciality.
ĮVADAS
Siekiant tapti išsivysčiusia pasaulio valstybe, ypač svarbus vaidmuo tenka švietimui ir mokslui. Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau egzistuoja aukštąjį išsilavinimą turinčios darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Darbdaviai ne visada gali surasti reikalingos profesin÷s kvalifikacijos darbuotojų, o dalis aukštąsias universitetines mokyklas baigusių absolventų registruojasi darbo biržoje. Taigi, specialistų, baigusių aukštąsias mokyklas, rengimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, ir toliau lieka aktualia problema (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2003.pdf).
Europos sąjungoje profesinis mokymas yra paskelbtas viena iš prioritetin÷s veiklos sričių, kurios gali tur÷ti lemiamą reikšmę įgyvendinant Lisabonos tikslus, nes tik aukštos kvalifikacijos darbo j÷ga gali užtikrinti aukštą ūkio konkurencingumą. Kartu turi būti garantuojamas geras atitikimas tarp darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos, kad kiekvienas apmokytas žmogus gautų darbą pagal įgytą kvalifikaciją. Priešingu atveju investicijos į mokymą yra neefektyvios. Tod÷l yra svarbu žinoti, ar profesinio rengimo institucijų absolventai randa darbą ir ar šis darbas atitinka jų įgytą kvalifikaciją. Tačiau patikimos informacijos apie absolventų įsidarbinimą Lietuvoje yra nedaug (Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, 1998).
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir atsiradus galimybei pasinaudoti struktūrinių ir sanglaudos fondų teikiamomis galimyb÷mis, šalies ekonomika sustipr÷jo, atsiv÷r÷ platesn÷s verslo galimyb÷s šalyje, atsirado daugiau investuotojų, norinčių pl÷sti darbo santykius su Lietuva. Tai labai svarbu studentų įsidarbinimui baigus pasirinktą studijų programą. Nagrin÷jant Sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos absolventų, baigusių gyvulininkyst÷s technologijų studijų programą įsidarbinimo galimybes, buvo išskirti trys svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso absolventų įsidarbinimas. Tai darbo rinkos veiksniai, įgytos gyvulininkyst÷s technologo kompetencijos ir asmeniniai geb÷jimai, kurie padeda siekti karjeros aukštumų (http://strategija.viko.lt/uploads/file/2008062504.pdf).
Darbo objektas. Magistro darbe nagrin÷jama LMSU VA Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto absolventų pad÷tis darbo rinkoje, jų sugeb÷jimas integruotis į šalies darbo rinką.
Darbo tikslas. Atlikti LSMU VA Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto 2009 metų laidos magistrantūros absolventų tyrimą ir jo pagrindu nustatyti gyvulininkyst÷s technologijos specialistų profesines karjeros galimybes.
Tyrimo uždaviniai:
Išanalizuoti literatūrą nagrin÷jančią Lietuvos universitetų absolventų konkurencingumą darbo rinkoje;
Remiantis atliktos apklausos rezultatais, įvertinti 2009 m. laidos LSMU VA Gyvulininkyst÷s technologijų magistrantūros absolventų pad÷tį darbo rinkoje bei jų profesinį pasirengimą.
Palyginti mūsų atlikto tyrimo rezultatus su anksčiau atliktų LSMU VA Gyvulininkyst÷s technologijos specialyb÷s absolventų apklausų duomenimis ir pateikti išvadas apie gyvulininkyst÷s technologijos specialistų profesin÷s karjeros tendencijas bei perspektyvas. Tyrimo metodai:
literatūros ir tyrimų apie Lietuvos universitetų absolventų integracijos į darbo rinką analiz÷; absolventų tyrimo anketos parengimas;
apklausos duomenų statistin÷ analiz÷, sisteminimasis ir apibendrinimas.
Magistro tezių struktūra ir apimtis. Magistro darbas susideda iš įvado, dviejų skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo ir priedo. Darbo apimtis 51 puslapis. Tekste yra 39 paveikslai ir 1 lentel÷, 1 priedas. Literatūros šaltinių sąraše yra 23 pozicijos.
PAGRINDINöS SĄVOKOS
Universitetas (lot. universitas) - aukštoji mokykla, kurioje organizuojamos aukštosios studijos, moksliniai tyrimai, suteikiami akademiniai vardai ir laipsniai. Universitete gali būti suteikiami bakalauro, magistro, mokslų daktaro ir kiti moksliniai laipsniai bei docento, profesoriaus ir kiti akademiniai vardai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Universitetas).
Absolventas – baigęs specialiąją vidurinę arba aukštąją mokyklą asmuo, gavęs atitinkamą jos baigimo pažym÷jimą ar diplomą. Baigusieji specialiąją vidurinę mokyklą turi teisę stoti į aukštąją mokyklą.
Magistrantūra – yra asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetin÷s studijos. Asmeniui, iš÷jusiam magistrantūros studijų programą, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis (MA, Master of Arts; MSc, Master of Science). Magistro laipsnį turintis asmuo yra magistras ar magistr÷. Jis turi teisę greta savo pavard÷s nurodyti įgytą laipsnį (paprastai santrumpą, pvz., LL.M., MBA ir kt.) (http://lt.wikipedia.org/wiki/Magistras)
Kvalifikacija - tam tikru žinių, mok÷jimų, sugeb÷jimų, įgūdžių ir patyrimo visuma, kuria įgijęs žmogus gali kokybiškai (kompetentingai) dirbti atitinkamos rūšies ir sud÷tingumo darbą.
Valstyb÷s ar darbdavio pripažintas darbuotojo tam tikroje srityje turimos ar įgyjamos kvalifikacijos mastas, reiškiantis formalu atitikima tam tikriems apibr÷žtiems profesiniams reikalavimams, vadinamas kvalifikaciniu laipsniu (lygiu). (Laužackas, 1997, 2002, 2005).
Profesija - atitinkamomis žiniomis, mok÷jimais, sugeb÷jimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio aprūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras prielaidas (Laužackas 2005).
Karjera - greitas ir s÷kmingas kilimas tarnyboje, visuomenin÷je, mokslin÷je veikloje.
Darbo rinka – darbo j÷gos pardavimo ir pirkimo ekonominiu santykiu visuma, kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina – darbo užmokestis. (Darbo rinkos terminai ir sąvokos, 1998).
Respondentas – tai tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar atsakęs į (klausimus). (Luobikien÷, 2008)
Statistin÷ analiz÷ - mokslinio tyrimo etapas, kai surinktoji empirin÷ medžiaga apie tyrimo objektą aprašoma, vertinama matematiniais metodais, nustatomi dydžių ryšiai, tikrinamos hipotez÷s.
Analiz÷ – 1) mokslinis metodas, kai randami reikiami visumos požymiai; 2) didaktikos metodas, pagal kurį mokomoji medžiaga skaidoma dalimis, požymiais, elementais.
Anketa – (angl. questionnaire) tikslingai parengtų klausimų, sudarančių galimybę gauti informaciją apie respondentą, rinkinys. Paprastai pateikiama raštu. Joje gali būti pateikti keli alternatyviniai atsakymai į klausimus arba leidžiama atsakyti laisvai.
Apklausa – empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamasis raštu ar žodžių turi atsakyti į pateiktus klausimus.
Empirinio tyrimo duomenys – tai daiktų, reiškinių, požymių arba objektyvios tikrov÷s ryšių atspindys.
Tyrimas – veikla, skirta kuriai nors tikrov÷s sričiai pažinti (http://www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/a.html).
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis
Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2009 m. vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą tur÷jo 91,3 procento 25–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Tai pats aukščiausias išsilavinimo lygis per pastarąjį dešimtmetį šalyje ir vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2008 m., palyginti su 2005 m., Lietuva pagal gyventojų, turinčių ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalį pakilo iš penktosios vietos (87,6%) į antrąją (90,6%) ir aplenk÷ Estiją, Norvegiją, Slovakiją.
1 pav. Gyventojai (25–64 metų amžiaus), turintys vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą, 2008 m.
Išsilavinimo spektrą sąlyginai išskyrus į tris išsilavinimo lygius (aukštą, vidutinį ir žemesnį), matyti, kad 2009 m. Lietuvoje aukšto lygio (aukštąjį ir aukštesnįjį) išsilavinimą tur÷jo 31 procentas 25–64 metų amžiaus gyventojų (Estijoje – 36%, Latvijoje – 26, ES vidurkis – 25,1%). 2009 m. Lietuva pagal šį rodiklį buvo 12-ta ES. Vidutinio lygio (vidurinį ir specialųjį vidurinį) išsilavinimą tur÷jo 60,4 (ES vidurkis – 46,7%), o žemesnio lygio (pagrindinį ir pradinį) – 8,7 procento Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 27,9%).
Per pastaruosius penkerius metus 25–64 amžiaus asmenų su žemesnio lygio išsilavinimu dalis sumaž÷jo nuo 12,4 iki 8,7 procento, o turinčiųjų aukšto lygio išsilavinimą – išaugo nuo 26,3 iki 31 procento.
2 pav. Gyventojai (25–64 metų amžiaus) pagal išsilavinimo lygius 2009 m.
2000–2009 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 241 tūkst. asmenų, iš jų 168 tūkst. – šalies universitetuose ir 73 tūkst. – kolegijose. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų su aukštuoju išsilavinimu skaičius šalyje padid÷jo 179 tūkst., arba 49 procentais. 2000 m. iš 1000 25–64 metų amžiaus gyventojų aukštąjį išsilavinimą tur÷jo 203, o 2009 m. – 255, arba kas ketvirtas šio amžiaus Lietuvos gyventojas.
Moterys geriau išsilavinusios nei vyrai. 2009 m. aukšto lygio išsilavinimą tur÷jo 36 procentai 25–64 metų amžiaus moterų ir 25,5 procento vyrų, o žemesnio lygio – 7,7 procento moterų ir 9,7 procento vyrų.
Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje. Eurostato duomenimis, 2008 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą tur÷jo 91,7 procento 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų, o tai aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje (Estijoje – 90%, Latvijoje – 88,8%).
Mieste išsilavinusių gyventojų skaičius auga sparčiau nei kaime. 2009 m. aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą tur÷jo 38 procentai miesto ir 15 procentų kaimo 25–64 metų amžiaus gyventojų (2000 m. atitinkamai – 25 ir 10%, 2005 m. – 32 ir 13%). Skirtumas tarp šio amžiaus miesto ir kaimo gyventojų, turinčių aukšto lygio išsilavinimą, did÷jo – 2000 m. jis sudar÷ 15 procentinių punktų, 2005 m. – 19, o 2009 m. – 23 procentinius punktus.
3 pav. Miesto ir kaimo gyventojų (25–64 metų amžiaus) išsilavinimas 2009 m. procentais
Aukšto lygio išsilavinimą turinčių 25–64 metų amžiaus gyventojų daugiausia yra Vilniaus (42%), Kauno (36%), Klaip÷dos (30%), mažiausiai – Taurag÷s (15%) ir Marijampol÷s (19%) apskrityse. Gyventojų su žemesnio lygio išsilavinimu daugiau gyveno Panev÷žio, Šiaulių, Telšių ir Taurag÷s apskrityse (11–16%).
4 pav. Gyventojų (25–64 metų amžiaus) išsilavinimas pagal apskritis 2009 m. Procentais
Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=8751
1.2.Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijuojančių studentų skaičius ir išsilavinimo galimyb÷s
Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 46 aukštosios mokyklos – 23 universitetai ir tiek pat kolegijų. 2009–2010 mokslo metų pradžioje šiose mokyklose studijavo 201 tūkst. studentų, iš jų universitetuose –144 tūkst., kolegijose – 57 tūkst. Palyginti su pra÷jusiais mokslo
metais, studentų skaičius aukštosios mokyklose sumaž÷jo 9,4 tūkst., arba 4,5 procento. Šių mokslo metų pradžioje tiek universitetuose, tiek ir kolegijose studijavo po 4,7 tūkst. mažiau studentų.
Dauguma studentų – 177 tūkst., arba 88 procentai – studijavo valstybin÷se aukštosiose mokyklose. Nevalstybin÷se aukštosiose mokyklose (8 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 24 tūkst., arba 12 procentų visų studentų. Studijuojančiųjų skaičius nevalstybin÷se mokyklose per metus sumaž÷jo 1,8 tūkst., arba 7 procentais.
Išankstiniais duomenimis, aukštojo mokslo siekia 42 procentai 20–24 metų amžiaus jaunimo (2008 m. – 43 proc.).
2009 m. aukštosios mokyklos į pirmos pakopos studijas pri÷m÷ 46 tūkst. studentų – 11 tūkst., arba beveik penktadaliu, mažiau nei 2008 m. Į kolegijas priimta 17 tūkst. studentų, į universitetų bakalauro studijas – 29 tūkst. studentų. Šių mokyklų pirmakursiais tapo 75 procentai tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų ir 5 procentai profesinių mokyklų absolventų (2008 m., atitinkamai 79 ir 7 proc.).
5 pav. Vyrų ir moterų santykis universitetų pirmosios pakopos studijose pagal atskiras studijų sritis 2009–2010 mokslo metų pradžioje
2009–2010 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro studijose studijavo 112 tūkst., arba 78 procentai visų universitetų studentų. Kas antras baigęs bakalauro studijas tęs÷ studijas magistrantūroje. Šiuo metu magistro kvalifikacinio laipsnio siekia 27 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,5 tūkst. studentų. Rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst. būsimų medikų.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiau moterų nei vyrų siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą: kolegijose moterys sudaro 58 procentus studijuojančiųjų, universitetų bakalauro studijose – 59, magistrantūros – 66, doktorantūros – 59 procentus visų studijuojančiųjų.
2009 m. rudenį 47 procentai universitetų ir 45 procentai kolegijų studentų studijavo valstyb÷s finansuojamose studijų vietose. Nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose valstyb÷ finansavo 1169 studijų vietas, arba 5 procentus visų studijų vietų.
Siekdami studijuoti ir dirbti, 38 procentai universitetų ir 53 procentai kolegijų studentų studijuoja ištęstine studijų forma (vakariniu ir neakivaizdiniu būdu). 2009 m. rudenį studijuodami dirbo 37 procentai aukštųjų mokyklų studentų (2008 m. – 42, 2007 m. – 33 proc.) (http://www.technologijos.lt/n/svietimas/kurstoti/mokymo_istaigos_lt/S-11943/straipsnis?name=S-11943&l=3&p=1).
Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2009–2010 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo beveik pus÷ kolegijų (46 proc.) ir penktadalis (21 proc.) universitetų studentų. Kitos ne mažiau populiarios studijų sritys išlieka pedagogika, inžinerin÷s profesijos ir teis÷. Pedagogais rengiasi tapti 21 tūkst. (10,5 proc. aukštųjų mokyklų studentų), inžinieriais – 19 tūkst. (9,6 proc.), teis÷s specialistais – 17 tūkst. (8,7 proc.). Palyginti su pra÷jusiais mokslo metais, studijuojančiųjų inžineriją sumaž÷jo 10 procentų, vadybą ir
verslo administravimą – 8, teisę – beveik 2 procentais. Vis populiaresn÷s tampa socialinių mokslų studijos – studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus padid÷jo 14, sociologiją – 12, politikos mokslus – 10 procentų.
2009 m. aukštosios mokyklos pareng÷ 44,6 tūkst. specialistų, tai 4,7 procento daugiau nei 2008 m. Kolegijose profesinio bakalauro laipsnį įgijo 12,2 tūkst. absolventų, universitetuose 21,6 tūkst. studentų įgijo bakalauro, 9,6 tūkst. – magistro laipsnius, 338 – daktaro mokslo laipsnius, 0,9 tūkst. absolventų, baigę laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.
Šalies universitetuose studijuoja 3,9 tūkst. užsienio piliečių, kurie sudaro 2,7 procento visų universitetų studentų. Palyginti su 2008–2009 mokslo metais, studentų užsieniečių skaičius šalies universitetuose padid÷jo 2,6 procento. Daugiau negu pus÷ universitetuose studijuojančių užsieniečių – Baltarusijos piliečiai, ketvirtadalis studijuoti atvyko iš Europos Sąjungos šalių. Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo (19 proc.), mokytojų rengimo (13 proc.), žurnalistikos (11 proc.), meno (10 proc.), teis÷s (9 proc.), medicinos (8 proc.) studijas. Didesn÷ dalis užsieniečių (76 proc.) atvyko studijuoti savo iniciatyva ir studijuoja visą studijų programą, kiti – pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas. Kolegijose studijuoja 124 studentai
užsieniečiai (2008 m. – 97) (Ambrozaitien÷, 2010;
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7858&PHPSESSID=b240be7452096cffe2600ebd5de94d0) Baigusiems aukštąsias mokyklas labiausiai stinga praktinio pasirengimo. Taip tvirtino net 80,2 proc. absolventų ir 75,1 proc. darbdavių, dalyvavusių Darbo ir socialinių tyrimų instituto apklausoje.
Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti universitetinių mokyklų absolventų galimybes darbo rinkoje, išaiškinti, kokių jaunų specialistų žinių, geb÷jimų ar asmeninių savybių labiausiai pasigenda darbdaviai.
Daugiau nei pus÷ iš 2003-iųjų laidos pasirengimą profesinei veiklai vertino pakankamai arba daugiau pakankamai nei pakankamai ir 46,6 proc. – neigiamai.
Praktinio išsilavinimo stygių akcentavo net 86,4 proc. biochemijos, transporto inžinerijos, 85,7 proc. teis÷s ir 84,1 proc. baigusiųjų vadybos ir verslo administravimo studijas.
Nepatenkinti praktiniu pasirengimu absolventai dažniausiai min÷jo stokojantys savarankiško darbo įgūdžių, geb÷jimo kritiškai, analitiškai ir kūrybiškai mąstyti, planuoti laiką.
Nemaža dalis prisipažino, kad nemoka dirbti komandoje, neturi pakankamai vadybos, komunikacijos įgūdžių.
Min÷tų įgūdžių labiausiai stigo baigusiems teis÷s, ekonomikos bei vadybos ir verslo administravimo studijas.
Nors darbdavių ir absolventų nuomon÷s sutapo d÷l praktinio pasirengimo, pastebimai išsiskyr÷ vertinant bendravimo ir bendradarbiavimo geb÷jimus. Jų pasigedo apie ketvirtadalį apklaustų darbdavių ir tik 4,6 proc. absolventų.
Darbdavių atstovai aukštąsias mokyklas baigusių specialistų dalykinę kompetenciją vertino kur kas geriau nei patys absolventai.
Darbdavių manymu, 1996-2003 metais studijas baigę specialistai labiausiai stokojo teis÷s, vadybos ir verslo administravimo žinių.
Pirmąkart tyrime buvo išskirta ir analizuota aukštųjų mokyklų absolventų gimtosios kalbos kultūra, etika, logika.
Vertinant bendrąją kultūrą atspindinčius geb÷jimus labiausiai išsiskyr÷ darbdavių ir absolventų požiūris į gimtąją kalbą.
Net 37,5 proc. darbdavių teig÷, kad jauniems specialistams stinga mok÷jimo taisyklingai bendrauti valstybine kalba, tačiau tai pripažino tik 8,8 proc. absolventų (Šileika ir kt., 2002)
1.3. Karjera. Karjeros galimyb÷s
Karjera daugeliui žmonių yra pirminis veiksnys, apibūdinantis gyvenimo kokybę. Karjera tampa viso žmogaus gyvenimo palydove ir svarbia bendro gyvenimo dalimi. Daugeliu atvejų karjeros sprendimai yra paremti tik÷jimu, kad turint tam tikrą specialybę, dirbant tam tikrą darbą ar tam tikroje organizacijoje ateityje karjera gali suteikti reikšmingų ir tenkinančių galimybių, reikšmingos patirties, premijų ir kitokių naudų (Petkevičiūt÷, 2006).
Karjera yra su darbu susijusios patirties procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą. Karjeros sąvoka literatūroje vartojama keturiomis pagrindin÷mis prasm÷mis:
1. Karjera – pasiekimas. Tai daugiausia taikoma pasiekimams darbe. 2. Karjera – profesija. Vienos profesijos yra prestižiškesn÷s už kitas.
3. Karjera – nuolatinio darbo nuosekli tąsa. Šiuo požiūriu visi dirbantys žmon÷s turi darbo istoriją – karjerą.
4. Karjera – viso gyvenimo įvairių vaidmenų patirties nuosekli seka.
Asmenin÷ karjera yra nuolatinis procesas, susijęs su atskiro individo darbine veikla. Asmenin÷s karjeros valdymas gali būti apibūdinamas kaip procesas, kurio metu individas:
• renka informaciją apie save ir darbo pasaulį; • susikuria tikslus;
• susikuria savo talentų, dom÷jimosi sričių, vertybių ir norimo gyvenimo stiliaus paveikslą; • numato darbo srities, specializacijos ir organizacijos alternatyvas;
• rutulioja realius karjeros planus;
• kuria iškeltų tikslų įgyvendinimo strategijas;
• gauna grįžtamąjį ryšį apie strategijos efektyvumą ir tikslų svarbą bei aktualumą.
Greitai besikeičiančioje aplinkoje s÷kmingą karjerą pasieks tie, individai, kurie supras save, aplinkos pokyčius ir sugeb÷s prisiimti atsakomybę už savo karjerą. Lankstumas, sugeb÷jimas prisitaikyti ir tolerancija neapibr÷žtumui yra skiriamieji s÷kmingo asmenin÷s karjeros valdymo bruožai. S÷kminga profesin÷ karjera pirmiausia priklauso nuo asmens, o ne nuo organizacijos, tod÷l asmuo turi nor÷ti (motyvuoti save) aktyviai formuoti savo karjerą ir būti atsakingas už ją. Motyvacija gali būti nagrin÷jama kaip paskata karjerai vystyti arba gilinti profesinei kompetencijai. Motyvaciją, kaip norą dirbti, lemia tam tikrų poreikių patenkinimas. Poreikiai dažnai būna suponuoti gyvenimo, kai noras atspindi daugiau pozityvios energijos nešantį motyvą.
Šiandien svarbu suvokti, kad s÷kmingą karjerą pasieks tie individai, kurie supras save, supras, kaip pasteb÷ti aplinkos pokyčius, geb÷s patys sau susikurti galimybes ir mokytis iš savo klaidų, realizuoti savo svajones, mok÷ti valdyti savo karjerą, t.y. geb÷s naudotis visais karjeros valdymo elementais. Taigi karjeros vystymas – nuolatinis asmens gyvenimo ir karjeros raidos procesas (Laužackas, 1999).
Kilti karjeros laiptais padeda šie objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai: • profesin÷s motyvacijos pradžia, trukm÷, pastovumas ir pastangos;
• asmens energija, intelektin÷s galimyb÷s, funkciniai sugeb÷jimai, adaptacija darbin÷je veikloje;
• gyvenimo darbo ir šeimos ciklo faz÷s;
• socialin÷s brandos laipsnis, gyvenimo ir darbo interesų kryptingumas;
• gyvenimo patirties, lemiančios elgesio prioritetus, atsižvelgiant į žmogaus ir vertybes būtinumas;
• mikroaplinkos ypatumai darbo kolektyve, kuriuos lemia valdymo funkcin÷ struktūra, valdymo stilius ir metodai;
• bendradarbių santykiai su vadovybe, darbo turinys, jo atitikimas darbuotojo asmeniniams poreikiams ir interesams;
• sąlygų sudarymo kvalifikaciniam augimui ir perspektyvos numatymas, suteikiant galimybę pagerinti ne tik materialinę pad÷tį, bet ir įgyti pripažinimą, saviraišką;
• valstybinių ir socialinių teisinių institucijų funkcionavimo stabilumas, ekologin÷ ir demografin÷ situacija šalyje, pasitik÷jimo rytdiena sudarymas, stabilumo ir saugumo jausmo palaikymas;
• situacin÷s atsitiktin÷s aplinkyb÷s, suteikiančios galimybę tobulinti darbo laiką (Petkevičiūt÷, 2006).
Karjeros projektavimas tai – procesas, kurio metu asmenims padedama išsiaiškinti visas ateities perspektyvas mokymosi, profesinio rengimo ar darbin÷s veikos srityse. Šio proceso metu žmon÷s išmoksta būti savarankiški, atsakingi už savo priimtus sprendimus ir šių sprendimų išmintingą taikymą (Leonardo da Vinči projektas, 2005).
1.4. Darbo rinkos veiksniai ir tendencijos
Darbo rinka – sudedamoji rinkos ekonomikos dalis, - be savo pagrindin÷s funkcijos – darbo j÷gos tarp ekonominių veiklų, profesijų, teorijų, įmonių paskirstymo, atlieka dar dvi socialines ekonomines funkcijas: paskirsto gyventojų pajamas darbo apmok÷jimo forma ir tokiu būdu skatina darbinę veiklą, visiems formaliai sudaro vienodas galimybes pasinaudoti teise į darbą ir profesinį tobul÷jimą. Tai darbo j÷gos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių visuma, kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jos kaina – darbo užmokestis (Darbo rinkos terminai ir sąvokos, 1998). Anot R. Laužacko (1999), pagal darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos santykį darbo rinka gali būti:
1. Subalansuota.
Darbo j÷gos pasiūla sutampa su paklausa. Teoriškai tai ideali ir praktiškai sunkiai pasiekiama darbo rinkos situacija. Tai pad÷tis, kurios siekiama kiekvienos šalies ar regiono darbo rinkos, ypač aktyviosios, politika. Darbo j÷gos pasiūla niekuomet visiškai neatitinka paklausos, nes ekonomikos vystymosi požiūriu reikalingas optimalus darbo rezervas, vadinamas natūrali nedarbo norma, kai nedarbas yra 3-4 procentai, kurie skaičiuojami nuo ekonomiškos aktyvių gyventojų, t.y. bendro dirbančiųjų ir bedarbių skaičiaus. Esant tokiam nedarbo lygiui, sakoma, kad šalyje yra visiškas užimtumas. Bandymas pasiekti 100 procentų užimtumą nedarbo sąskaita sudaro tik užimtumo iliuzija ir sąlygoja neracionaliu, neefektyviu darbo j÷gos panaudojimą (Darbo rinkos terminai ir sąvokos, 1998).
2. Perteklin÷
Ekonominių krizių, nuosmukių metu, kai sumaŃ÷ja gamybos ir paslaugų apimtys, ilgą laiką yra aukštas nedarbo lygis ir darbo pasiūla gerokai viršija paklausą.
3. Deficitin÷
Tai situacija, kai darbo vietų pasiūla viršija darbo j÷gos pasiūlą. Tokioje rinkoje atsiradęs darbo j÷gos trūkumas gali atrodyti patrauklus socialiniu požiūriu, tačiau jis trukdo spartesniam ekonomikos raidai. Darbo rinkos valstybinio reguliavimo funkcija – skatinti racionalią darbo j÷gos paklausą ir palaikyti ją efektyvią, t.y. darbo rinkos poreikius atitinkančią darbo j÷gos pasiūlą. Svarbiausias valstybin÷s užimtumo politikos tikslas – siekti ir pagal galimybes užtikrinti racionalų, efektyvų ir visišką gyventojų užimtumą
Aukštojo mokslo sistemos pl÷tra vis labiau kelia akademinio jaunimo pasirengimo karjerai ir konkurencijai darbo rinkoje, nuolatiniam mokymuisi, persikvalifikavimui ir optimaliam savo išsilavinimo ir kvalifikacijos panaudojimui klausimus. Švietimo ir profesinio rengimo institucijoms iškyla naujas uždavinys – prisiimti atsakomybę ne tik už kvalifikuotų specialistų parengimą, bet ir už jų aprūpinimą reikalingiausiomis žiniomis, įgūdžiais ir nuostatomis, t.y. kompetencija, padedančia pasirinkti mokymosi programas, profesiją (-as) ar specializaciją (-as), kvalifikacijos k÷limo, persikvalifikavimo ir pan. kelius viso gyvenimo eigoje, derinant tai su asmeniniais tikslais ir vertyb÷mis bei visuomen÷je egzistuojančiomis galimyb÷mis (Klaip÷dos universitetas, 2002)
1.5. Universitetų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje
Siekiant didinti aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumą darbo rinkoje bei tobulinti aukštos kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos atitikimą ūkio poreikiams, būtina tirti šių specialistų pad÷tį darbo rinkoje bei jų pasirengimo kokybę. Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau egzistuoja aukštąjį išsilavinimą turinčios darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Darbdaviai ne visada gali surasti reikalingos profesin÷s kvalifikacijos darbuotojų, tuo tarpu dalis aukštąsias universitetines mokyklas baigusių absolventų registruojasi darbo biržoje.
Jau keletą metų, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu, Darbo ir socialinių tyrimų institutas atlieka sisteminius specialistų su aukštuoju išsilavinimu tyrimus. Išnagrin÷tos aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo Europos Sąjungos šalyse tendencijos, jos palygintos su Lietuvos aukštųjų mokyklų rengiamų specialistų kiekybiniais ir kokybiniais parametrais, įvertintas aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis bei darbdavių nuomon÷s apie universitetinių mokyklų absolventų pasirengimo atitikimą konkrečių darbo vietų reikalavimams. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf)
2010 m. rugs÷jo 1 d. Lietuvos teritorin÷se darbo biržose buvo registruota 11,7 tūkst. absolventų ir tai 4,7 tūkst. daugiau nei 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu. Jaunimui įsidarbinti tampa vis sud÷tingiau. Tod÷l ieškoma priežasčių ir būdų, padedančių s÷kmingai integruotis darbo rinkoje ir s÷kmingai joje konkuruoti.
2010 m. birželio – rugs÷jo m÷n. buvo atliekamas teritorin÷se darbo biržose registruotų absolventų motyvacijos ir įsidarbinimo galimybių tyrimas. Apklausta 4830 asmenų, tame tarpe moterų – 52 proc., jaunuolių 19-24 m. – 94 proc. Didžioji dalis apklaustųjų turi profesinį išsilavinimą (žr. 6 pav.). Darbo patirties neturi 64 proc. apklaustų absolventų, 25 proc. yra dirbę trumpiau nei metus, likę 11 proc. turi didesnį darbo stažą.
6 pav. Respondentų išsilavinimas (proc.)
Tyrimas parod÷, jog asmenis registruotis darbo biržoje labiausiai skatina noras greičiau įsidarbinti (žr. 7 pav.). Tokią priežastį nurodo 96 proc. respondentų. Pasteb÷tina, jog lyginant su ankstesniais metais, daugiau nei trečdaliu padaug÷jo besiregistruojančių darbo biržoje d÷l gaunamos finansin÷s naudos – socialinių garantijų ir paramos. Šiuo metu tokių asmenų yra apie 74 proc. (2009 m. – 43 proc.).
Registruotis skatina ir noras tobulinti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti (40 proc.) bei parama individualios veiklos kūrimui (10 proc.). Dažniausios kitos pamin÷tos priežastys – noras gauti sveikatos draudimą ir nemok÷ti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio.
Užsiregistravę darbo biržoje absolventai labiausiai nor÷tų dalyvauti darbo biržose siūlomoje darbo įgūdžių įgijimo r÷mimo priemon÷je (65 proc.) (žr. 8 pav.). Kas trečias sutiktų dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemon÷je, profesiniame mokyme ar darbo rotacijoje. Viešuosiuose darbuose nor÷tų dirbti 9 proc. apklaustųjų, o 20 proc. jokiose užimtumo priemon÷se dalyvauti nenor÷tų.
8 pav. Kokiose darbo biržos siūlomose priemon÷se pageidaujama dalyvauti (proc.)
Paklausti, kas yra atsakingas už jaunimo įdarbinimą (žr. 9 pav.), 66 proc. nurod÷, jog visiškai atsakingi yra jie patys, 36 ir 23 proc. atitinkamai nurod÷, jog gana daug ar net visiškai atsakinga yra valstyb÷. Tuo tarpu mažai ar visai neatsakingi yra t÷vai (po 36 proc. apklaustųjų), dar mažiau, kaip teigia apie 88 proc. respondentų – gimin÷s ir draugai.
Absolventai n÷ra linkę pasiduoti negatyvumui, jiems netrūksta optimizmo. Beveik 15 proc. apklaustųjų tikisi susirasti darbą per 1 m÷n. (pasteb÷tina, jog 2008 m., kai apie krizę dar tik kildavo pirmosios kalbos, taip manančių buvo trečdalis), per 2-3 m÷n. – 32 proc., per pusę metų – 20 proc., per metus – 6 proc. Pesimistinių nuotaikų nestokoja apie 3 proc. absolventų, kurie apskritai abejoja, jog ras darbą, tuo tarpu 25 proc. tiesiog nežino kada tai gali atsitikti.
Jaunimas ieško nuolatinio darbo – taip teigia 85 proc. apklaustųjų, 3 proc. tenkintų laikinas, 2 proc. – sutrumpintos darbo dienos, o 9 proc. – bet koks siūlomas darbas. 1 proc. absolventų planuoja prad÷ti savo verslą.
Galimyb÷mis įsidarbinti užsienyje (žr. 10 pav.) domisi 54 proc. respondentų, 34 proc. tai neįdomu, o 12 proc. jau ieško darbo užsienyje.
10 pav. Ar domimasi darbo užsienyje galimyb÷mis (proc.)
Kokio darbo tikisi absolventai, kas lemia jų pasirinkimą? Atsakydami į šį klausimą respondentai gal÷jo pasirinkti po kelis atsakymų variantus (žr. 11 pav.).
11 pav. Absolventų darbo lūkesčiai (proc.)
Rezultatai beveik nesiskiria nuo apklausos, vykdytos 2009 m. Reikšmingiausi veiksniai, nulemiantys darbo pasirinkimą, yra atitikimas turimai kvalifikacijai ir galimyb÷s siekti karjeros, aukštesnio statuso ar didesnio atlyginimo (po 58 proc.). Kas antram absolventui svarbios yra tobul÷jimo galimyb÷s. 40 proc. apklaustųjų darbo pasirinkimą lemtų darbo užmokestis, tenkinantis asmeninius ir šeimos poreikius. Pasteb÷tina, jog lyginant su 2008 m., kai ekonomika vis dar buvo pakilime, darbo užmokesčio dydžio svarba krito 10 proc. Apie dešimtadalį (11 proc.) apklausos
dalyvių darbą rinktųsi atsitiktinai, o 24 proc. būtų svarbios geros sąlygos bendravimui ir harmoningiems tarpusavio santykiams.
12 pav. iliustruojama kokiais dar būdais darbo biržoje registruoti absolventai patys ieško darbo: dažniausiai skelbimuose internete ir spaudoje (68 proc.) bei su pažįstamų ir giminaičių pagalba (62 proc.). Dalis apklaustųjų patys tiesiogiai kreipiasi į darbdavį siūlydami savo paslaugas (45 proc.), arba skelbia savo informaciją internete ir spaudoje (31 proc.). Kiti registruojasi privačiose įdarbinimo agentūrose (9 proc.) ar bando kurti nuosavą verslą (3 proc.).
12 pav. Absolventų darbo lūkesčiai (proc.)
Kiti klausimai užduoti siekiant išsiaiškinti su kokiais sunkumais susiduria jaunas žmogus, dar tik pradedantis savo darbinę veiklą. Ar pakanka studijų metu įgyto profesinio pasirengimo s÷kmingam įsidarbinimui ir būsimai karjerai? Daugiau nei pus÷ absolventų mano, jog pakanka (žr. 13 pav.), nuomon÷s neturi 13 proc., neigiamai atsak÷ 11 proc.
13 pav. Ar studijos duoda pakankamą profesinį pasirengimą (proc.)
Apklaustieji teigia, jog pradedant profesinę veiklą labiausiai stinga praktinio pasirengimo (83 proc.), bendrųjų geb÷jimų (33 proc.), teorinių žinių (17 proc.). Pamin÷tos ir kitos priežastys, tokios kaip – darbo patirties trūkumas, specialyb÷s neatitikimas rinkos paklausai (darbo vietų trūkumas pagal konkrečią specialybę), trūksta darbdavio supratingumo ir pasitik÷jimo.
Pasteb÷tina, jog darbo patirtis nurodoma ir kaip labiausiai įtakojanti jaunimo įsidarbinimą (70 proc.) (žr. 14 pav.). Tarp lemiančių faktorių pamin÷ta įgyta kvalifikacija, profesinis pasirengimas (59 proc.), asmenin÷s savyb÷s (39 proc.), pažintys ir ryšiai (22 proc.). Beveik 12 proc. respondentų mano, jog jaunimo įsidarbinimą lemią regiono ekonomin÷ situacija, o 15 proc. – darbo birža ir jos teikiamos paslaugos.
14 pav. Jaunimo įsidarbinimą įtakojantys faktoriai (proc.)
Absolventai, kurie iki registracijos darbo biržoje ieškojo darbo, tačiau jo nerado, kaip trukdį įsidarbinimui (žr. 15 pav.) dažniausiai min÷jo darbo patirties stoką (43 proc.), darbdavių nepasitik÷jimą jaunų žmonių sugeb÷jimais (27 proc.). 20 proc. respondentų nerado darbo pagal studijų metu įgytą kvalifikaciją, 14 proc. nerado jokio darbo, o 8 proc. – darbo arti namų.
15 pav. Absolventų neįsidarbinimo priežastys (proc.)
Apklaustieji nurodo, jog jiems nepakanka darbo paieškos įgūdžių (8 proc.), turi nepaklausią profesiją (6 proc.) ir tai trukdo susirasti darbą. 22 proc. apklaustųjų pažym÷jo, kad jų netenkino siūlomas darbo užmokestis, kuris dažniausiai svyruodavo nuo 600 iki 800 Lt. Dalis apklaustųjų neieškojo darbo d÷l mažų vaikų ar sveikatos problemų. Kiti – nes savanoriavo, buvo užsienyje, d÷l sunkumų derinant darbą ir studijas.
Anot apklaustųjų, kreipiantis į darbdavį, būna išsakomas pageidavimas (žr. 16 pav.) įdarbinti žmogų, turintį tam tikrą praktinį patyrimą, o ne pradedantį dirbti jaunimą (72 proc.). Taip pat pageidaujama konkrečios mokymosi įstaigos diplomo (8 proc.), kvalifikuotų specialistų (23 proc.), reikalaujama geresnio praktinio pasirengimo (26 proc.), mok÷ti užsienio kalbą (8 proc.). Pasteb÷ta, jog darbdaviai nenori priimti jaunų žmonių be rekomendacijų iš pažįstamų ar jiems autoritetingų asmenų (17 proc.) arba, pavyzdžiui, bijo investuoti į jauną specialistą, nes jis v÷liau gali perb÷gti pas konkurentus.
16 pav. Darbdavių nuomon÷s d÷l jaunimo įdarbinimo (proc.)
Apibendrinant rezultatus galima teigti:
• Absolventai registruojasi darbo biržoje, siekdami kuo greičiau įsidarbinti (96 proc.) bei d÷l socialinių garantijų ir paramos (74 proc.)
• Darbo įgūdžių r÷mimas yra labiausiai pageidaujama aktyvios darbo rinkos politikos priemon÷ (65 proc.)
• Manoma, jog už jaunimo įdarbinimą visiškai ar bent iš dalies atsakingi patys jaunuoliai (90 proc.) ir valstyb÷ (59 proc.)
• Jaunimo įsidarbinimą labiausiai įtakojantis veiksnys – darbo patirtis (70 proc.) ir kvalifikacija, profesinis pasirengimas (59 proc.) Tokios pačios pozicijos, anot apklaustųjų, laikosi ir darbdaviai.
• Lyginant su 2009 m. auga absolventų aktyvumas ieškant darbo – tiesiogiai į darbdavį kreip÷si 45 proc. (2009 m. 24 proc.), duomenis internete ir spaudoje paskelb÷ 31 proc. (2009 m. 24 proc.), band÷ kurti nuosavą verslą 3 proc. (2009 m. 1 proc.)
• Jaunimas ieško nuolatinio darbo (85 proc.), domisi įsidarbinimo galimyb÷mis ar jau ieško darbo užsienyje (66 proc.)(Absolventų motyvacijos dirbti bei galimybių įsidarbinti tyrimas 2010 m.)
Dar vienas tyrimas buvo atliktas 2009 m. lapkričio – 2010 m. vasario m÷n. VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu atliko nuomon÷s tyrimų kompanija UAB „RAIT“.Tyrimo išvados ir rekomendacijos remiasi 4173 respondentų, kurie per pastaruosius 10 metų baig÷
Lietuvos universitetus, apklausos rezultatais. Didel÷ respondentų imtis leidžia lyginti skirtingų universitetų ir studijų krypčių absolventų integraciją darbo rinkoje. Lietuvoje tokio masto tyrimas atliktas pirmą kartą.
Aukštojo mokslo politikos formuotojams skirtoje dalyje siekta atsakyti į du klausimus. Pirma, kokia studijų ekonomin÷ nauda ir ar studentų skaičiaus augimas leidžia Lietuvai priart÷ti prie žinių ekonomikos? Maždaug du trečdaliai apklaustųjų absolventų dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir profesin÷je veikloje naudoja įgytas žinias, o tai užtikrina didesnį produktyvumą, leidžia kurti aukštesn÷s prid÷tin÷s vert÷s produktus ir paslaugas, o tai prisideda prie ilgalaikio ūkio konkurencingumo ir visuomen÷s gerov÷s. Tad žvelgiant iš ekonomin÷s perspektyvos, valstyb÷s investicijos šių asmenų universitetiniam išsilavinimui „atsiperka“ per maždaug 12-15 metų (šis skaičius remiasi gausybę prielaidų ir tod÷l yra netikslus). Kita vertus, maždaug trečdaliui visų apklaustųjų absolventų svarbiausias studijų rezultatas yra įgytas diplomas, leidžiantis sustiprinti pozicijas darbo rinkoje, bet ne žinios, kurių šie absolventai profesin÷je veikloje nenaudoja. Tad visuomenin÷s investicijos į maždaug trečdalio absolventų išsilavinimą n÷ra ekonomiškai prasmingos: studijų subsidijavimas lemia tai, kas d÷l įgyto diplomo (bet ne žinių) gaus geresnį darbą, tačiau tai neturi visuminio poveikio šalies ūkio konkurencingumui. Siekiant detaliau įvertinti absolventų įgytų žinių ekonominę naudą, išskirtinos šios kritiškos tyrimo išvados:
- Siekdami įrodyti, kad visuomen÷s skiriamos l÷šos studijų sistemai atsiperka, tur÷tum÷me nustatyti vienareikšmį ryšį tarp įgytų žinių ir jas turinčių asmenų produktyvumo. Pastarąjį rinkos sąlygomis (nors ir iškreiptai) parodo darbo užmokesčio dydis. Tačiau tyrimo metu nustat÷me, kad lytis turi didesnį poveikį apklaustųjų absolventų pajamoms nei žmogiškasis kapitalas (įgytos žinios ir darbo patirtis). Be to, darbo patirtis turi didesnį poveikį pajamų lygiui nei tai, kokią studijų kryptį ar universitetą apklaustieji absolventai baig÷.
- Beveik 17 proc. baigusiųjų bakalauro ir daugiau nei pus÷ (52 proc.) apklaustųjų magistrantūros studijų absolventų nurod÷ dirbantys žemesn÷s kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ankstesnių tyrimų rezultatai dar kritiškesni: maždaug pus÷ inžinerijos bei žem÷s ūkio ir veterinarijos programas baigusiųjų absolventų dirba aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą.
- 36,2 proc. apklaustųjų absolventų nurod÷ nei naudojantys, nei nenaudojantys arba nenaudojantys įgytų žinių. Daugiausiai įgytų žinių nenaudojančiųjų yra tarp fizinių ir technologijos mokslų sričių absolventų. Viena iš priežasčių-didel÷ jų dalis dirba žemos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
- Pastebimas diplomų (ypač magistro) infliacijos reiškinys, kurį parodo tai, kad: a) geb÷jimas „signalizuoti“ darbdaviams apie turimas žinias yra svarbesnis nei pačios žinios; b) didel÷je geriau
apmokamų darbo vietų dalyje reikia bakalauro lygmens žinių, tačiau siekiant gauti tokius darbus, būtinas magistro diplomas. ES narių duomenų analiz÷ rodo, kad diplomų „infliacijos“ procesą, tik÷tina, sukelia: a) pernelyg spartus studentų skaičiaus augimas; b) pernelyg l÷tas aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų skaičiaus augimas; c) ribotas studijų metu įgytų žinių pritaikomumas darbo rinkoje.
Antra, siekta atsakyti į klausimą, ar studijos skatina vertikalų socialinį mobilumą, o gal tik įtvirtina „paveld÷tą“ studentų nelygybę. Pagrindin÷ išvada: švietimo sistema nesudaro visiems, nepriklausomai nuo t÷vų socialin÷s pad÷ties, vienodų sąlygų kilti „socialiniais laiptais“. Aukštesnes pajamas ir didesnį išsilavinimą turinčių t÷vų vaikai turi didesnius šansus studijuoti universitete ir gauti didesnį darbo užmokestį pabaigę studijas. Tačiau šis pranašumas n÷ra labai didelis ir n÷ra būdingas tik Lietuvai – panašios tendencijos pasireiškia ir kitose ES nar÷se. Analiz÷s rezultatai taip pat parod÷, kad viešųjų studijų finansavimo principai n÷ra socialiai teisingi. Nors mokesčių pavidalu studijas finansuoja visi visuomen÷s sluoksniai, tačiau dažniau šiuo finansavimu pasinaudoja viduriniosios ir aukštesn÷s socialin÷s klas÷s t÷vų vaikai, nes jie dažniau studijuoja universitetuose. Be to, subsidijos studijų kaštams padengti skirstomos neatsižvelgiant į poreikį, t.y. t÷vų pajamas. Taigi teiginys, kad „turtingesnių t÷vų vaikų studijas finansuoja mažesnes pajamas gaunantys asmenys“ , yra silpnas, tačiau teisingas. (Universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimas, 2009)
1.6. LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos absolventų profesin÷s karjeros tyrimai.
Sisteminiai LSMU VA absolventų pad÷ties darbo rinkoje tyrimai buvo prad÷ti 1999 metais LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros iniciatyva. Absolventų tyrimai vyko dviem etapais: 1999-2002 ir 2007 metais. Abiejuose tyrimų etapuose buvo naudojama ta pati anketa, kas įgalino palyginti skirtingų tyrimų rezultatus ir nustatyti LSMU VA absolventų integracijos į darbo rinką dinaminius pokyčius. 1999-2002 m. apklausų rezultatai parod÷, kad lyginant su kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų duomenimis, LSMU VA absolventų įsidarbinimo lygis – 71,64% nedaug nusileidžia bendram šalies vidurkiui (1999 m. buvo 76,0%; 2002 m. – 73,0%) ir dešimt punktų pranoksta panašaus profilio aukštosios mokyklos – Lietuvos žem÷s ūkio universiteto absolventų įsidarbinimo lygį. Didžioji dauguma - 73,45% LSMU VA absolventų dirbo pagal studijų metu įgytą specialybę. Šiuo atžvilgiu LSMU VA absolventai lenk÷ daugelį Lietuvos aukštųjų mokyklų. 1999-2002 m tyrimas atskleid÷, kad didžiausia problema yra skirtinga LSMU VA absolventų – veterinarijos gydytojų ir gyvulininkyst÷s technologų pad÷tis darbo rinkoje.
Jeigu jaunieji veterinarijos gydytojai palyginti s÷kmingai integravosi į darbo rinką, tai gyvulininkyst÷ technologai savo profesin÷je karjeroje susidūr÷ su rimtomis problemomis. Dauguma jaunųjų veterinarijos gydytojų s÷kmingai įsitvirtino darbo rinkoje. Metų b÷gyje po studijų baigimo 79,01% respondentų rado nuolatinį darbą, 3,70% prad÷jo savo verslą.
1 lentel÷. Lietuvos universitetų atskirų studijų krypčių absolventų įsidarbinimo lygis proc. (1999 - 2002 m. duomenys)
Studijų kryptis Tyrimo metai Įsidarbinimo
lygis Dirbančių pagal specialybę dalis Architektūros 1999 67,7 96,2 Architektūros 2000 57,9 95,7 Ekonomikos 2002 79,0 65,9 Filologijos 2002 66,4 65,3 Gamtos mokslų 1999 67,6 70,7 Informatikos ir informatikos Inžinerijos 2002 85,1 79,8 Istorijos ir archeologijos 2002 63,8 60,8 Mokytojų 1999 77,1 74,3
Namų ūkio technologija 2000 43,6 33,3
Psichologijos 2002 69,4 70,5
Technikos mokslų 1999 74,6 61,4
Technikos mokslų 2000 74,7 61,5
Teis÷s mokslų 1999 88,9 95,9
Teis÷s mokslų 2000 89,5 94,4
Teologijos ir religijos mokslų 2002 63,9 71,8
Žemdirbyst÷s ir žuvininkyst÷s 1999 58,3 71,0 Žemdirbyst÷s, miškininkyst÷s ir Žuvininkyst÷s 2000 66,9 74,4 Vadybos ir verslo administravimo 2002 75,1 67,1 Viešojo administravimo 2002 70,8 41,2 Veterinarin÷s medicinos 1999-2002 79,01 84,72 Gyvulininkyst÷s technologijos 1999-2002 66,04 51,16
Lyginant su kitų Darbo ir socialinių tyrimų instituto 1999-2002 metais tirtų Lietuvos universitetų studijų krypčių (specialybių) absolventų įsidarbinimo rezultatais veterinarin÷s medicinos absolventų įsidarbinimo lygis buvo aukštesnis už daugelį populiarių specialybių tokių kaip ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, viešasis administravimas. Dirbančių pagal įgytą specialybę lygiu (84,72%) veterinarija taip pat lenk÷ daugelį žinomų studijų krypčių.(žr. 1 lent.).
1999-2002 metų tyrime gyvulininkyst÷s technologijos specialyb÷s absolventų įsidarbinimo rodikliai buvo žemesni ne tik lyginant su jaunaisiais veterinarijos specialistais, bet ženkliai nusileido bendram šalies vidurkiui. Tik 66,04% trijų laidų gyvulininkyst÷s technologijos specialyb÷s absolventų įsidarbino per metus pra÷jusius po studijų baigimo ir tik kiek daugiau nei pus÷ (51,16%) jų dirbo pagal įgytą specialybę (žr. 1 lent.).
LSMU VA socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 metais atliktas naujas tyrimas atskleid÷, kad LSMU VA absolventų įsidarbinimo galimyb÷s pasikeit÷ ženkliai. Jeigu 1999-2002 metais pastovų darbą per metus susirado tik du trečdaliai (66,04%) jaunųjų gyvulininkyst÷s technologų, tai 2007 metais visi apklausti respondentai patvirtino, kad turi pastovų darbą. Tiesa dalis respondentų (14,29%) įsidarbino užsienyje (žr. 17 pav.). 1999-2002 metų apklausoje duomenų apie įsidarbinusius užsienyje netur÷jome.
17 pav. LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto absolventų įsidarbinimo lygis 1999-2002 m. ir 2007 m. (proc.) 66,04 100 14,29 0 0 15,09 0 18,87 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 % Taip, įsidarbinau Įsidarbinau užsienyje Prad÷jau savo verslą Buvau įsidarbinęs, bet šiuo metu nedirbu
Ne, iki šiol neįsidarbinau
1999-2002 2007
2007 metų tyrimų rezultatai parod÷, kad nors visi respondentai rado darbą, jo paieškos užtruko ilgą laiką. Beveik pus÷ respondentų (44.83%)įsidarbino tik pra÷jus 6 m÷nesiams ir daugiau laiko, trečdalis absolventų (31,03%) įsidarbino per 3-6 m÷nesius ir tik ketvirtadalis (24,14%)
Kaip ir prieš penkerius metus, nei vienas 2007 metų respondentas neprad÷jo savo verslo. Tam įtaką gal÷jo tur÷ti tai, kad gyvulininkyst÷s studijų programa orientuota į technologinius dalykus, studentai gauna nepakankamai ekonomikos, vadybos, finansų, teis÷s žinių. Be to, reikia pabr÷žti, kad iki 2006 metų LSMU VA netur÷jo „Karjeros centro“, studentų profesin÷s karjeros klausimai buvo palikti savieigai, baigiantiems studijas truko elementarios informacijos apie darbo paieškas ir galimybes.
Didžioji dalis 2007 m. respondentų įsidarbino privačiose įmon÷se– 72,41%, valstybin÷se įmon÷se darbą rado 27,59% respondentų. Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis pastebima tendencija, kad vis didesnis LSMU VA absolventų procentas įsidarbina privačiose įmon÷se: 1999-2002 m. dirbančių privačiose įmon÷se buvo 68,29%, valstybin÷se – 31,71% respondentų.
Vienas svarbiausių jaunųjų specialistų pad÷ties darbo rinkoje parametrų yra dirbančių pagal aukštojoje mokykloje įgytą specialybę procentas. 2006-2007 m. tyrimas parod÷, kad LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto absolventams vis lengviau rasti adekvatų savo išsilavinimui darbą. Jeigu 1999-2002 m. pagal įgytą specialybę dirbo 51,16% jaunųjų gyvulininkyst÷s specialistų, tai 2007 m. jų dalis padid÷jo iki 67,86% (žr. 18 pav.). Turint omenyje, kad įsidarbinusių respondentų procentas šoktel÷jo nuo 66,04% iki 100%, absolventų dirbančių pagal įgytą specialybę skaičius išaugo ženkliai.
18 pav. LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto absolventų dalis, dirbančių pagal įgytą specialybę (proc.)
51,16 67,86 48,84 32,14 0 20 40 60 80
Taip arba artimą įgytai specialybei
Ne
1999-2002 2007
Vis d÷lto, beveik trečdalis (32,14%) LSMU VA gyvulininkyst÷s fakulteto absolventų dirbo ne pagal įgytą specialybę, tod÷l neder÷tų teigti, kad jaunųjų gyvulininkyst÷s specialistų profesin÷ karjeros kelyje neliko rimtesnių kliūčių.
2007 metų tyrimas įgalino išryškinti ir kai kurias priežastis, trukdančias LSMU VA absolventams s÷kmingai integruotis į darbo rinką. Neabejotina, kad gyvulininkyst÷s technologija
kaip ir kitos su žem÷s ūkiu susijusios specialyb÷s šiuo metu n÷ra labai populiarios. Tik ketvirtadalis absolventų (25,92%) nurod÷, kad svarbiausias veiksnys, įgalinęs rasti darbą, buvo įgyta specialyb÷. Trečdalis respondentų (33,33%) svarbiausiu veiksniu, l÷musiu s÷kmingas darbo paieškas laik÷ asmeninį aktyvumą.
Kita priežastis, apsunkinusi dalies respondentų profesinę karjerą, buvo nepakankamas profesinis pasirengimas. Nors palyginti su ankstesniu tyrimu LSMU VA gyvulininkyst÷s fakulteto absolventų teigiamai vertinančių savo profesinį pasirengimą padid÷jo nuo 29,55% iki 37,04%, tačiau neigiamai savo pasirengimą vertinantys tebesudaro daugumą (žr.19 pav.).
19 pav. Respondentų atsakymai į klausimą ar pakanka studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai (proc.)
68,75 31,25 66,6 33,33 76,95 23,08 62,96 37,04 0 20 40 60 80 1999 2000 2002 2007
Pakanka ar daugiau pakanka nei nepakanka Nepakanka ar daugiau nepakanka nei pakanka
Atsakydami į klausimą, kokių žinių ir geb÷jimų labiausiai stinga profesin÷je veikloje, 41,38% respondentų nurod÷ nepakankamus profesinius – praktinius įgūdžius, 24,14% - silpną užsienio kalbų mok÷jimą, 13,79% - ekonominių žinių stygių ir tik 6,90% apklaustųjų man÷, kad jiems nepakanka profesinių - teorinių žinių. Asmeninių universalių savybių stygių nurod÷ 3,45% respondentų (žr. 20 pav.)
20 pav. 2007 m. respondentų nuomon÷ apie profesinio pasirengimo trūkumus (proc.) 24,14% 13,79% 6,90% 6,90% 6,90% 41,38% 3,45%
Profesinių-teorinių žinių Profesinių-praktinių įgūdžių
Universalių asmenybių sugeb÷jimų Užsienio kalbos mok÷jimo
Ekonominių Teisinių
Žinių darbui su kompiuteriu
Būtų neteisinga teigti, kad absolventų profesinio pasirengimo spragos atsirado tik d÷l nepakankamos studijų proceso kokyb÷s. Ne mažiau svarbus faktorius buvo silpna studijuojančių motyvacija bei prastas pasirengimas studijoms. Pastaruoju metu į LSMU VA gyvulininkyst÷s fakultetą nebuvo stojančiųjų konkurso: studijuoti šią specialybę buvo priimami visi norintieji. Dalis jaunuolių gyvulininkyst÷s technologo specialybę pasirinko atsitiktinai, siekdami tik įgyti aukštojo mokslo diplomą. Neatsitiktinai tod÷l, ženkli LSMU VA gyvulininkyst÷s fakulteto absolventų nebuvo patenkinti pasirinkta studijų programa. Į klausimą ar v÷l pasirinktų tą pačią studijų programą, jeigu būtų tokia galimyb÷, teigiamai atsak÷ 21,43% 2007 m. respondentų, tokiu sprendimu abejojo 53,57%, o 25% apklaustųjų buvo įsitikinę, kad rinktųsi kitą specialybę. Nors tik pozityviai vertinančių savo pasirinktą specialybę absolventų lyginant su ankstesne apklausa padid÷jo daugiau kaip tris kartus, o negatyviai vertinančių specialybę sumaž÷jo per pusę, gyvulininkyst÷s technologo studijų programos pasirinkimas tebelieka problematiškas. (Suveizdis V., Mažeika K. LVA absolventų pad÷ties darbo rinkoje tyrimas, p.59-60).
2. LSMU VA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS 2009 METŲ LAIDOS ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ TYRIMAS
2.1.Tyrimo metodika
LSMU gyvulininkyst÷s technologijos 2009 metų laidos absolventų, baigusių magistrantūros studijas, apklausa vyko 2010 metų spalio – gruodžio m÷nesiais. Tyrime naudojome LSMU VA socialinių mokslų ir informatikos katedroje parengtą anketą (žr. 1 priedą). Dauguma absolventų buvo apklausti telefonu, remiantis jų pačių nurodytais asmeninių kontaktų duomenimis, o dalis asmeninių susitikimų metu. Iš viso apklausoje tur÷jo dalyvauti 47 absolventai – 33 nuolatines ir 14 ištęstines studijas baigę LSMU VA Gyvulininkyst÷s technologijos magistrantūros absolventai.
Anketos klausimyną ( žr. 1 priedą ) sudar÷ 16 klausimų, kuriuos galima suskirstyti į tris dalis: 1. Duomenys apie respondentus:
Respondento lytis;
Gyvenamoji vieta iki studijų; 1. Duomenys apie įsidarbinimą:
Pad÷tis darbo rinkoje; Neįsidarbinimo priežastys; Per kiek laiko pavyko įsidarbinti;
Įmon÷s, kurioje dirba respondentas, statusas; Vietov÷, kurioje įsidarbino respondentas; Ar darbas susijęs su įgyta specialybe; Darbo sritis;
Veiksniai, tur÷ję įtakos įsidarbinimui; Darbo užmokestis;
2. Respondentų nuomon÷ apie pasirengimą profesinei veiklai: Įgytos profesijos bendrasis įvertinimas;
Įgytų žinių naudojimas darbe;
Labiausiai stinga darbe, profesinio pasirengimo požiūriu;
Analizuojant apklausos duomenis didžiausias d÷mesys buvo kreipiamas į respondentų įsidarbinimo lygį, dirbančių pagal įgytą profesiją santykį bei profesinio pasirengimo vertinimą, t.y. į tuos duomenis, kurie geriausiai atspindi realią jaunųjų specialistų pad÷tį darbo rinkoje
2.2.Respondentų charakteristika
Steng÷m÷s apklausti kuo daugiau 2009 metų nuolatinių ir ištęstinių studijų gyvulininkyst÷s technologijos specialyb÷s absolventų, tačiau su kai kuriais iš jų nepavyko susisiekti. Iš 47 absolventų, baigusių studijas 2009 metais į anketos klausimus atsak÷ 36 arba 76,6 proc. absolventų: 27 arba 81,8 proc. nuolatinių studijų magistrantūros absolventų ir 9 arba 64,3 proc. ištęstinių studijų magistrantūros absolventų (žr. 21 pav.).
21 pav. Absolventų aktyvumas apklausoje (proc.)
Nuolatines ir ištęstines gyvulininkyst÷s technologijos magistrantūros studijas 2009 metais baig÷ 47 absolventai: iš jų 34 arba 72,3 proc. merginos ir 13 arba 27,7 proc. vaikinai (žr. 22 pav.). 22 pav. 2009 metų laidos absolventų pasiskirstymas pagal lytį
Respondentų (absolventų atsakiusių į mūsų pateiktas anketas) pasiskirstymas pagal lytį buvo toks (žr. 23 pav.): nuolatinių studijų - 21 arba 77,8 proc. merginų ir 6 arba 22,2 proc. vaikinų,
ištęstinių studijų - 7 arba 77,8 proc. merginų ir 2 arba 22,2 proc. vaikinų. Kaip matome iš pateiktų duomenų, respondentų santykis pagal lytį mažai skyr÷si nuo bendro absolventų merginų ir vaikinų santykio ir abiejose tyrimo grup÷se buvo identiškas.
23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
22,2 77,8 22,2 77,8 0 20 40 60 80 Procentai Ištęstinės studijos Nuolatinės studijos Moterys Vyrai
Lietuvoje dar giliai įsišaknijusi nuomon÷, kad gyvulininkyst÷s technologiją studijuoja tik žmon÷s iš provincijos, tačiau atlikta apklausa leidžia paneigti šią nuomonę. Tyrimo duomenys rodo (žr. 24 pav.), kad beveik trečdalis (29,7 ir 33,4 proc.) respondentų pasirinkusių gyvulininkyst÷s technologijos studijas buvo iš Kauno, beveik pus÷ (48,1 ir 44,4 proc.) –iš kitų Lietuvos didmiesčių. Tik 22,2 proc. absolventų atvyko studijuoti į LSMU VA iš provincijos (rajonų centrų, miestelių ir kaimų).
24 pav. Respondentų gyvenamoji vieta iki studijų
Trumpa apklausos dalyvių charakteristika leidžia daryti išvadą, kad, kad gyvulininkyst÷s technologijų studijas dažniau renkasi merginos nei vaikinai, didžioji dalis respondentų atvyksta
studijuoti iš didžiųjų Lietuvos miestų, o ne iš provincijos. Apklausoje dalyvavę absolventai (respondentai) kiekybiniu ir kokybiniu aspektais tinkamai reprezentuoja 2009 metų laidos LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos specialyb÷s absolventus.
2.3 2009 metų laidos gyvulininkyst÷s technologijų specialyb÷s absolventų pad÷tis darbo rinkoje
Šiuo metu didžiausia problema Lietuvoje – nedarbas, tod÷l mes šiuo tyrimu nor÷jome išsiaiškinti ar daug gyvulininkyst÷s technologijos specialybę įgijusių absolventų susiduria su nedarbo problema. Kaip matome iš 25 paveikslo absoliuti dauguma respondentų 34 arba 94,4 proc. apklausos metu dirbo. Nedirbo tik 2 arba 5,6 proc. respondentų. Abu bedarbiai respondentai buvo baigę nuolatines studijas.
25 pav. Respondentų įsidarbinimas
Verti d÷mesio duomenys apie respondentų įsidarbinimo vietovę. Daugiau nei pus÷ (55,6 proc.) respondentų, baigusių nuolatinių studijų programą įsidarbino Kaune, nors kauniečių jų tarpe buvo mažiau nei trečdalis (29,7 proc.). Provincijoje įsidarbino tik vienas respondentas, baigęs nuolatines studijas, nors atvykusių iš provincijos buvo 7 (22,2 proc.) respondentų. Kitokia situacija buvo ištęstinių studijų absolventų tarpe: Kaune, didmiesčiuose ir provincijoje įsidarbino vienodas skaičius respondentų – po 33,3 proc. (žr.26 pav.).
Lyginant abiejų studijų programų respondentų įsidarbinimo vietovę ir gyvenamąją vietą iki studijų, matyti, kad nuolatines gyvulininkyst÷s technologijos studijas baigę absolventai ieško darbo mieste kuriame studijavo ar kitame didmiestyje ir nelinkę vykti į provinciją. Tuo tarpu ištęstinių studijų absolventai dažniausiai įsidarbina vietov÷se, kuriose gyvena ar gyveno iki studijų.
26 pav. Įsidarbinimo vietov÷
Apklausa parod÷, kad respondentų darbo paieškos užtruko įvairų laiką (žr. 27 pav.). Beveik pus÷ (48 proc.) nuolatinių studijų respondentų įsidarbino studijuodami arba per m÷nesį po studijų baigimo. Daugiau kaip šešių m÷nesių darbo paieškoms reik÷jo beveik ketvirtadaliui (24 proc.) šios studijų programos respondentams. Didžiausia dalis (44,4 proc.) ištęstinių studijų respondentų įsidarbino per 2-5 m÷nesius, trečdalis (33,3 proc.) – per vieną m÷nesį. Ištęstines studijas baigę 2 22,3 proc. ištęstinių studijų absolventai darbą susirado tik pra÷jus 6 m÷n. po studijų baigimo. 27 pav. Įsidarbinimo laikas
Dauguma respondentų pažym÷jo, kad darbą būtų susiradę greičiau, jei Lietuvą nebūtų užgriuvusi ekonomin÷ kriz÷. Darbdaviai nenoriai priimdavo jaunus, mažai patirties turinčius specialistus.
Respondentai nurod÷, kad svarbiausi veiksniai pad÷ję jiems įsidarbinti buvo darbo skelbimai (nurod÷ 44 proc. nuolatinių studijų ir 33,3 proc. ištęstinių studijų respondentai) ir įgyta specialyb÷ (nurod÷ atitinkamai 24 proc. ir 33,3 proc.). Reikšmingas veiksnys nuolatinių studijų respondentams buvo asmeninis aktyvumas (nurod÷ 24 proc.), o ištęstinių studijų respondentams didesnę reikšmę ieškant darbo tur÷jo giminių, artimųjų pagalba (22,2 proc.; 28 pav.).
28 pav. Veiksniai pad÷ję absolventams įsidarbinti
Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis 2009 metų laidos gyvulininkyst÷s technologijos absolventų įsidarbino privačiose įmon÷se: 66,7 proc. nuolatinių studijų ir 88,9 proc. ištęstinių studijų respondentai.
29 pav. Respondentų darboviet÷s tipas
Valstybin÷se įmon÷se ir organizacijose įsidarbino 33,3 proc. nuolatinių studijų ir tik 11,1 proc. ištęstinių studijų respondentų (žr. 29 pav.).
Vienas svarbiausių absolventų integracijos į darbo rinką rodiklių yra dirbančių pagal studijų metu įgytą specialybę dalis. Apklausos rezultatai rodo (žr. 30 pav.), kad tik maždaug pus÷ 2009 metų laidos gyvulininkyst÷s technologijų absolventų rado darbą pagal studijose įgytą specialybę. Kiek geresn÷ pad÷tis darbo rinkoje buvo absolventų baigusių ištęstines studijas: 55,6 proc. šių studijų respondentų nurod÷, kad dirba pagal Akademijoje įgytą specialybę.
30 pav. Respondentų darbas pagal įgytą specialybę
Tiesa, dar 20 proc. šių studijų absolventų nurod÷, kad jų profesin÷ veikla artima įgytai specialybei. Vis d÷lto didel÷ dalis respondentų (52 proc. nuolatinių studijų ir 44,4 proc. ištęstinių studijų) pažym÷jo, kad jų darbas nesusijęs su įgyta specialybe. Šie duomenys rodo, kad į gyvulininkyst÷s technologijos studijas stoja daug neapsisprendusių, menkai motyvuotų studentų, kurių dalis net neplanuoja savo karjeros sieti su žem÷s ūkiu ar gyvulininkyste.
Šioje apklausoje k÷l÷me uždavinį nustatyti gyvulininkyst÷s technologijos absolventų gaunamą darbo užmokestį. Siekdami nenusižengti konfidencialumui, anketoje klaus÷me ne apie konkretų atlyginimo dydį, bet koks respondentų gaunamo atlyginimo santykis su šalies atlyginimų vidurkiu (~ 1600 lt. atskaičius mokesčius, ~ 2000 lt. be mokesčių).
Tyrimo rezultatai parod÷ (žr. 31 pav), kad daugumos abiejų studijų programų respondentų gaunami atlyginimai yra artimi šalies atlyginimų vidurkiui: taip savo gaunamą atlyginimą ivertino 60 proc. nuolatinių studijų ir 89,9 proc. ištęstinių studijų respondentai.. Didesnius nei šalies vidurkis atlyginimus gavo 12 proc. baigusių nuolatines studijas ir 11,1 proc. baigusių ištęstines studijas respondentų. Mažesniu už šalies vidurkį atlyginimu tur÷jo tenkintis 28 proc. nuolatinių studijų respondentų, tuo tarpu ištęstinių studijų resondentų tarpe gaunančių mažesnį už šalies vidurkį darbo užmokestį nebuvo nei vieno.
31 pav. Respondentų atlyginimas lyginant su esamu atlyginimų vidurkiu Lietuvoje
2.4 LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos 2009 metų laidos absolventų požiūris į savo profesinį pasirengimą.
Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti gyvulininkyst÷s technologijos absolventų požiūrį į savo profesinį pasirengimą bei nustatyti, ar šios specialyb÷s pasirinkimas ir studijos LSMU VA pateisino jų lūkesčius.
32 pav. Kaip vertinate savo profesinį pasirengimą?
Iš pateiktų duomenų (32 pav.) matome, kad savo profesines žinias įgytas LSMU VA respondentai vertino nuosaikiai. Kiek mažiau nei pus÷ respondentų savo profesinį pasirengimą įvertino gerai: 48,2 proc. nuolatinių studijų ir 44,5 proc. ištęstinių studijų respondentai. Labai gerą
įvertinimą savo pasirengimui įraš÷ tik 3,7 proc. nuolatinių studijų ir 11,1 proc. ištęstinių studijų respondentai. Net 44,4 proc. ištęstinių studijų respondentų savo pasirengimą įvertino patenkinamai. Blogai savo teorines ir praktines žinias įvertino 7,4 proc. nuolatinių studijų respondentai.
Kadangi ženklus procentas 2009 m. laidos gyvulininkyst÷s technologijos absolventų dirba ne pagal Akademijoje įgytą specialybę, tod÷l didel÷ dalis respondentų savo profesin÷je veikloje nenaudoja studijų metu įgytų žinių: taip teig÷ 18,5 proc. nuolatinių studijų ir 44,4 proc. ištęstinių studijų respondentai. Naudoja ar labai dažnai naudoja mažesn÷ dalis apklaustų respondentų: 44,4 proc. nuolatinių studijų ir 33,3 proc. ištęstinių studijų respondentų (33 pav).
33 pav. Įgytų žinių naudojimas
Į klausimą, kokių žinių ir geb÷jimų labiausiai trūko profesin÷s veiklos pradžioje, respondentai atsak÷ skirtingai. Nuolatinių studijų absolventai ypač akcentavo praktinių geb÷jimų stoką: nurod÷ 74,1 proc. respondentų.
Tuo tarpu ištęstinių studijų respondentams labai trūko teorinių žinių (nurod÷ 77,8 proc. respondentų). Bendro universitetinio išsilavinimo stoką nurod÷ 7,4 proc. nuolatinių studijų ir 11,1 proc. ištęstinių studijų respondentų (žr. 34 pav.).
34 pav. Ko labiausiai stinga absolventams profesinio pasirengimo požiūriu
Siekdami išsiaiškinti, ar studijos Akademijoje pateisino gyvulininkyst÷s technologijos absolventų lūkesčius, klaus÷me ar respondentai, jeigu būtų galimyb÷, dar kartą pasirinktų tą pačią studijų programą (35 pav.)
35 pav. Jei būtų galimyb÷ studijuoti dar kartą, ar v÷l pasirinktum÷te tą pačią studijų programą?
Teigiamai į šį klausimą atsak÷ 28 proc. nuolatinių studijų ir 33,3 proc. ištęstinių studijų respondentų. Net 55,6 proc. ištęstinių studijų respondentų nurod÷, kad antrą kartą gyvulininkyst÷s technologijos specialyb÷s nesirinktų. Nuolatinių studijų respondentų tarpe negatyviai vertinančių pasirinktą studijų programą nebuvo daug (nurod÷ 12 proc.), tačiau buvo daug abejojančių savo pasirinkimo teisingumu (60 proc.).
