LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Vaida Pucilauskaitė
LVA ABSOLVENTŲ PROFESINĖS KARJEROS TYRIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. Virginijus Suveizdis
Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje
Magistro darbą paruošė: Vaida Pucilauskaitė ____________________ (parašas)
Magistro darbo vadovas: doc.dr. V. Suveizdis ____________________
(Socialinių mokslų ir informatikos katedra) (parašas)
Recenzentas: ____________________
TURINYS
ĮVADAS...4
1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS. TYRIMŲ IR LITERATŪROS APŽVALGA...8
1.1. Lietuvos universitetų absolventų profesinės karjeros tyrimai...8
1.2. LVA absolventų padėties darbo rinkoje tyrimų apžvalga...12
2. LVA ABSOLVENTŲ – VETERINARIJOS GYDYTOJŲ DARBDAVIŲ TYRIMO REZULTATAI...17
2.1. Tyrimo metodika...17
2.2. Darbdavių (respondentų) ir jų atstovaujamų įmonių charakteristika...18
2.3. Darbdavių požiūris į veterinarijos gydytojų poreikį dabar ir ateityje...21
2.4. LVA absolventų profesinis pasirengimas darbdavių požiūriu...24
2.5. Jaunųjų veterinarijos gydytojų atrankos būdai ir pasirinkimo kriterijai...26
2.6. Darbdavių bendradarbiavimas su LVA...28
IŠVADOS...30
SUMMARY...31
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS...33
ĮVADAS
Darbo rinkos pokyčiai dažnai yra staigūs ir sunkiai prognozuojami. Ypač greitai darbo rinka keičiasi Lietuvai vejantis ES šalis, vykstant intensyviems ekonomikos modernizavimo, augimo, darbo jėgos emigracijos procesams. Keičiasi ir darbdavių reikalavimai jauniems specialistams. Šiuolaikiniai darbo rinkos tyrimai rodo, kad darbdaviai pirmiausia vertina tam tikras asmenines savybes ir specialisto patyrimą.
Vykstant techninei ir technologinei pažangai darbuotojų kvalifikacijos struktūroje vis didesnę reikšmę įgauna universalūs, bendrieji asmens gebėjimai ir įgūdžiai (bendrosios kvalifikacijos). Kaip pažymima „Mokymosi visą gyvenimą memorandume”, „visuomeniniai įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, kryptingumas - nebijojimas rizikuoti - taip pat tampa vis svarbesni, nes iš žmonių tikimasi daug savarankiškesnio elgesio nei praeityje”. Todėl neatsitiktinai darbdaviai gana dažnai šioms savybėms teikia didesnę reikšmę nei profesiniam pasirengimui.
Darbo rinkos poreikius galima prognozuoti. Šie tyrimai sudėtingi. Dažniausiai prognozės remiasi sistemingais ilgalaikiais darbo rinkos pokyčių stebėjimais. Tiriama įvairiais metodais — darbdavių ar kitų suinteresuotųjų grupių apklausos, ūkio šakų apžvalgos, formalūs, kiekybiniais ekonominiais rodikliais pagrįsti skaičiavimai. Remiantis šiomis prognozėmis planuojamas specialistų poreikis ir rengimas. Darbo rinkos prognozavimas naudingas visiems darbo rinkos dalyviams — būsimiems darbuotojams, verslui ir valstybei. Šis prognozavimas sudaro galimybes pasirengti darbo rinkos pokyčiams, kreipti valstybės investicijas į švietimą visuomenei ir ekonomikai naudinga linkme, laiku tenkinti verslo poreikius, o jaunimui padeda anksti planuoti karjerą, siekiant ateityje kuo geriau išnaudoti savo gebėjimus darbo rinkoje.
Dideli pokyčiai pastaruoju metu vyko Lietuvos veterinarijos sistemoje. Kūrėsi privačios veterinarijos įmonės ir organizacijos, perėmusios dalį funkcijų iš valstybinio veterinarijos tinklo, ženkliai išsiplėtė valstybinės veterinarinės veiklos sritys. Veterinarijai buvo patikėta labai atsakinga maisto saugos ir kontrolės funkcija.
Pagrindinė vyriausybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką maisto ir veterinarijos srityse yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). VMVT įkurta 2000 m., reorganizavus Valstybinę veterinarijos tarnybą ir jai pavaldžias veterinarijos įstaigas, Valstybinę higienos inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perėmė minėtų institucijų funkcijas ir vykdo maisto kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose „nuo tvarto iki stalo”.VMVT pagrindiniai veiklos uždaviniai yra :
• Vykdant socialiai atsakingą gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės ES politiką, užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių stebėseną ir kontrolę bei gyvūnų gerovę, likviduoti gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius, taikyti biologinės saugos priemones gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijai.
• Užtikrinti vykdomą maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus.
Darbo objektas. Magistro darbe nagrinėjama veterinarijos specialistų – LVA absolventų padėtis darbo rinkoje, jų sugebėjimas integruotis į atsinaujinusią šalies veterinarijos struktūrą, pozityviai spręsti veiklos uždavinius, kuriuos iškėlė veterinarijos sistemos pertvarka.
Darbo tikslas. Remiantis darbdavių apklausa įvertinti LVA absolventų - veterinarinės medicinos specialistų poreikį, jų profesinės karjeros perspektyvas, išsiaiškinti absolventų profesinio pasirengimo privalumus ir trūkumus, pateikti gaires veterinarinės medicinos studijų tobulinimui.
Tyrimo uždaviniai:
• identifikuoti potencialių LVA veterinarijos fakulteto absolventų darbdavių ratą;
• remiantis darbdavių apklausa, išsiaiškinti, koks yra aukštos kvalifikacijos veterinarijos gydytojų poreikis šiandien ir kaip jis kis ateityje;
• ištirti, kaip darbdaviai vertina LVA veterinarijos fakulteto absolventų profesinį pasirengimą, bendrą kompetenciją ir asmenines savybes;
• išsiaiškinti darbdavių ir LVA bendradarbiavimo formas ir perspektyvas;
• pateikti rekomendacijas kaip tobulinti veterinarinės medicinos studijų procesą ir programą. Tyrimo metodai:
• literatūros ir tyrimų apie Lietuvos universitetų absolventų integracijos į darbo rinką analizė;
• darbdavių tyrimo anketos parengimas; • darbdavių internetinės apklausos vykdymas; • apklausos duomenų statistinė analizė.
Teorinį darbo reikšmingumą lėmė tai, kad pirmą kartą LVA absolventų – veterinarijos gydytojų padėtis darbo rinkoje buvo tiriama remiantis darbdavių apklausa. Tuo tikslu buvo parengta originali apklausos anketa, kuri įgalino įvertinti jaunųjų veterinarijos specialistų profesinės karjeros perspektyvas, jų profesinio pasirengimo problemas. Tikimės, kad tyrimo pagrindu suformuluotos rekomendacijos turės praktinę reikšmę tobulinant veterinarinės medicinos studijų procesą ir programą.
Magistro tezių struktūra ir apimtis. Darbas susideda iš įvado, dviejų skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo ir priedo. Darbo apimtis 38 puslapiai. Tekste yra 14 paveikslų ir 6 lentelės, 1 priedas. Literatūros ir šaltinių sąraše yra 21 pozicija.
Sąvokos
Darbo rinka – darbo vietų paklausos (visų , kuriose dirbama, taip pat laisvų, neužimtų) ir pasiūlos ( konkrečias kvalifikacijas turinčių ir dirbančių, taip pat darbo ieškančių žmonių ) santykių visuma (R. Laužackas, 2005)
Kvalifikacija - tam tikrų žinių, bei gebėjimų (kompetencijų)visuma, kurią įgijęs žmogus gali efektyviai ir kokybiškai (kompetentingai) dirbti atitinkamoje profesijoje. Profesiniame rengime įgytą kvalifikaciją pripažįsta įgaliotos institucijos bei jų išduoti diplomai (R. Laužackas, 2005)
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą operaciją ar užduotį realioje ar imituotoje veiklos situacijoje. Kompetenciją lemia mokymosi metu įgytos žinios, gebėjimai, turimi požiūriai ir vertinimai (R. Laužackas, 2005)
Profesija - atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio aprūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras prielaidas (R. Laužackas 2005)
Veterinarija - mokslo ir praktinės veiklos sritis, apimanti gyvulių priežiūrą bei apsaugą, susirgimų diagnostiką ir sergančių gyvulių gydymą, ligų prevenciją, gyvulinių produktų gamybos ir perdirbimo valstybinę priežiūrą, veterinarijos medikamentų ir biologinių preparatų, pašarinių priedų gamybą bei naudojimą, Lietuvos Respublikos teritorijos apsaugą nuo gyvulių užkrečiamųjų ligų patekimo (Lietuvos respublikos veterinarijos įstatymas, 1992).
Vadovas – asmuo, kuris vadovauja tam tikros firmos, verslo, įmonės ar vyriausybinės organizacijos darbams, juos organizuoja ar planuoja, užtikrina, kad darbams atlikti būtų skirti
tinkami personalo, finansiniai ir medžiagų ištekliai. (http://www.profesijupasaulis.lt/povol/1003.htm )
Specialistas. Šiai pareigybei reikalingos gilios profesinės žinios ir specializacija vienoje srityje yra privaloma (turi turėti darbo patirtį). ( www.verslovartai.lt )
1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS. TYRIMŲ IR
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lietuvos universitetų absolventų profesinės karjeros tyrimai.
Siekiant didinti aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumą darbo rinkoje bei tobulinti aukštos kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos atitikimą ūkio poreikiams, būtina tirti šių specialistų padėtį darbo rinkoje bei jų pasirengimo kokybę. Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau egzistuoja aukštąjį išsilavinimą turinčios darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Darbdaviai ne visada gali surasti reikalingos profesinės kvalifikacijos darbuotojų, tuo tarpu dalis aukštąsias universitetines mokyklas baigusių absolventų registruojasi darbo biržoje.
Darbo rinka tiriama ir jos poreikiai prognozuojami visame pasaulyje. Lietuvoje universitetinio išsilavinimo lygmens specialybių poreikių prognozavimu užsiima Darbo ir socialinių tyrimų institutas (DSTI). Nuo 1998 m., bendradarbiaujant Švietimo ir mokslo ministerijai, Atviros Lietuvos fondui bei Darbo ir socialinių tyrimų institutui, tiriama aukštąjį mokslą baigusių absolventų padėtis darbo rinkoje.
Jau keletą metų, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu, Darbo ir socialinių tyrimų institutas atlieka sisteminius specialistų su aukštuoju išsilavinimu tyrimus. Išnagrinėtos aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo Europos Sąjungos šalyse tendencijos, jos palygintos su Lietuvos aukštųjų mokyklų rengiamų specialistų kiekybiniais ir kokybiniais parametrais, įvertintas aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis bei darbdavių nuomonės apie universitetinių mokyklų absolventų pasirengimo atitikimą konkrečių darbo vietų reikalavimams.
Iki 2003 m. atliktuose tyrimuose absolventų įsidarbinimas, studijų kokybė ir tai, ar studijų programos atitinka ūkio poreikius, buvo vertinama darbo jėgos pasiūlos požiūriu, t. y. pačių absolventų akimis. 2003 m. tyrimu pirmą kartą aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų padėtis darbo rinkoje buvo įvertinta kompleksiškai — darbo jėgos pasiūlos ir paklausos požiūriu. Nuo 2003 m. tiriant aukštųjų mokyklų absolventų padėtį darbo rinkoje apklausiami ir absolventai, ir darbdaviai (Sėkmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai, 2007).
Darbo ir socialinių tyrimų institutas, atlikęs išsamius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų padėties darbo rinkoje, nustatė, kad 2004 m. įsidarbino 87 % aukštųjų mokyklų absolventų. Tai liudija apie aukštas absolventų įsidarbinimo galimybes bei aukštą jų poreikį darbo rinkoje. 4% apklaustųjų asmenų buvo dirbę anksčiau, tačiau apklausos momentu nedirbo, 2% pradėjo savo
verslą .Darbinės veiklos patirties neturėjo tik 7% apklaustųjų. Skirtingų tyrimų rezultatai parodo, kad 2004m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygis gerokai aukštesnis nei 2002m. apklausos duomenimis (net 14 procentinių punktų). Iš pirmo žvilgsnio galima būtų teigti, kad aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis išaugo tik dėl pagerėjusios situacijos darbo rinkoje. Palankias sąlygas įsidarbinimo augimui turi darbo vietų skaičiaus gausėjimas. Konkurencija darbo rinkoje mažėja ir dėl išaugusios jaunimo migracijos į užsienio šalis. Nepaisant to, 2004 ir 2002m. aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo rodiklių skirtumas pernelyg didelis, kad jį būtų galima paaiškinti vien tik situacijos darbo rinkoje pagerėjimu. Gilesnė apklaustų absolventų struktūros analizė rodo, kad į 2002 m. tyrimą pateko humanitarinių mokslų studijų krypčių absolventai, kurių įsidarbinimo galimybės gerokai žemesnės. Kita priežastis - 2002m. tyrime dalyvavo tiek aukštųjų mokyklų, tiek kolegijų absolventai, o pastarųjų įsidarbinimo galimybės yra blogesnės. Antra vertus, žemesnes 2002 metų absolventų įsidarbinimo galimybes sąlygojo santykinai aukštesnis I studijų pakopos absolventų (bakalaurų) lyginamas svoris (69%), tuo tarpu šiais metais jų dalyvavo tyrime tik 50%. Kaip rodo patirtis, jų užimtumas tradiciškai būna mažesnis nei II studijų pakopos absolventų. Taigi, gerokai didesnį 2004m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygio rodiklį (lyginant su 2002m. tyrimo duomenimis) sąlygojo aukštesnė ir jų kvalifikacinė struktūra ( Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis), 2004).
Kaip liudija 2004m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos apklausos rezultatai, didesnė dalis užimtų absolventų (trys ketvirtadaliai) dirbo pagal profesinę kvalifikaciją. Ne pagal specialybę dirbo vienas ketvirtadalis tiriamų absolventų. Kelių tyrimų duomenų palyginamoji analizė rodo, jog studijų proceso eigoje absolventų dirbančių pagal įgytą profesiją dalis pamažu auga. 2001m. aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, pagal specialybę dirbo 60% apklaustųjų, 2002m. absolventų tyrimo duomenimis – apie du trečdaliai.
Dėl sparčiai besikeičiančių ekonominių sąlygų, darbuotojų kaitos ir senėjimo Lietuvos įmonės jaučia nuolatinį kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Iš subjektyvių vertinimų galima pastebėti, kad ir artimiausiais metais tikimasi, jog bus stokojama kvalifikuotų darbuotojų.
2003—2005 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos darbdavių nuomonių apklausos rodo, kad dauguma respondentų - 81,3% - mano, jog jų atstovaujamos įmonės per artimiausius porą metų susidurs su kvalifikuotų darbuotojų stoka, apie 9,2% - su personalo senėjimo problema, 29,5 %. - su jaunų specialistų stoka. Darbdaviai būgštauja, kad dėl sparčiai kintančių reikalavimų specialistams darbuotojų profesinis pasirengimas gali neatitikti naujų sąlygų ir gali būti sudėtinga rasti ir įdarbinti įmonei reikalingus specialistus. Respondentai ypač išskyrė siauros specializacijos specialistus ir specialistus, kurių kompetencija atitinka rinkos ir regiono poreikius. 2004 m. tyrimo
metu kaip vieną aktualiausių problemų darbdaviai išskyrė ir kvalifikuoto personalo nutekėjimą į kitas Lietuvos įmones ir įstaigas, taip pat į užsienį.
Darbuotojų kaita ir emigracija į užsienį, nenoras sunkiai dirbti ir siekti nuoseklios karjeros - šios problemos buvo paminėtos rečiau, tačiau vertėtų turėti galvoje, kad, padėčiai šalyje nesikeičiant, jos taip pat gali pasidaryti opios.
Įmonių ir organizacijų problemos artimiausiais metais siejamos ir su darbuotojų mobilumu: personalo senėjimu, kadrų kaita, jaunų darbuotojų stoka. Darbdaviai teigia (2005 m. tyrimo duomenys), kad konkrečių kvalifikacijų darbuotojų įdarbinimo klausimas artimiausiais metais įmonėms bus vienas iš aktualiausių. (Sėkmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai, 2007).
Respondentų teigimu (2004 m. tyrimas), jų įmonėse stigo ir 1996-2003 m. sunkiausia buvo rasti kvalifikuotų vadybos, ekonomikos, finansų, informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Be to, įdarbintiems specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą taip pat stigo vienokio ar kitokio pasirengimo dirbti šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis. Darbdavių pirmiausia netenkino aukštųjų mokyklų absolventų praktinio pasirengimo lygis ir asmeninės savybės. Tuo tarpu aukštojoje mokykloje įgytas teorines profesijos žinias, jų bendrąjį universitetinį išsilavinimą darbdaviai vertino gana palankiai.
2005 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliko sisteminį koncerno „Achemos grupė“ įmonių darbo jėgos ir rinkos poreikių atitikimo tyrimą. Šio tyrimo tikslas buvo – išsiaiškinti aukštąją išsilavinimą turinčių specialistų padėtį koncerno įmonėse bei vadovaujančio personalo (darbdavių) nuomones, ar šių specialistų pasirengimas ir pasiūla atitinka darbo rinkos poreikius.
Lyginant 2004 ir 2005 metų Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktų darbdavių apklausų duomenis, matyti įdomūs subjektyvios darbdavių nuomonės pokyčiai. Darbdaviai pradeda kritiškiau vertinti teorinį profesinį jaunųjų specialistų pasirengimą, bendrąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau palankiau vertina asmenines absolventų savybes. Galbūt šie skirtumai atspindi kartų kaitą ir poslinkius švietimo sistemoje, o galbūt - tik trumpalaikius vertinimų svyravimus. Praktinio jaunųjų specialistų pasirengimo profesinei veiklai stoką kaip svarbiausią trūkumą pažymi ir vienodai dažnai nurodo ir 2004, ir 2005 metų apklausų respondentai.
2005 metų tyrimo duomenimis, praktinio aukštųjų mokyklų absolventų pasirengimo ir reikiamų asmeninių savybių stoką ypač pabrėžė besiplečiančių įmonių atstovai. Galima manyti, kad tokios įmonės suinteresuotos kuo intensyvesniu ir aktyvesniu darbuotojų dalyvavimu įmonėse vykstančiuose procesuose. Todėl darbdaviai linkę ieškoti jau pasirengusių profesinei veiklai ir turinčių praktinės patirties darbuotojų. Tai atspindi ir šių įmonių apsirūpinimo darbuotojais būdai bei aukštųjų mokyklų absolventų praktinio pasirengimo vertinimai: palankiausiai praktinį absolventų pasirengimą vertino darbdaviai, kurie darbuotojais apsirūpina per neformalius
tarpininkus (draugus, gimines, pažįstamus). Iš nepakankamų aukštųjų mokyklų absolventų bendrųjų gebėjimų minimi užsienio kalbų žinių, savarankiško darbo, komandinio darbo, kritinio ir analitinio mąstymo įgūdžių bei psichologijos žinių trūkumas. Įdarbintų absolventų pasirengime darbdaviai mažiausiai pasigedo komunikacinių, laiko planavimo ir informacinių technologijų bei kompiuterinio raštingumo įgūdžių (Sisteminis Koncerno „Achemos grupė, kaip gamybinio vieneto, darbo jėgos atitikimo rinkos poreikiams tyrimas, 2005).
Skirtingų specialybių absolventams buvo būdingas skirtingas pasiruošimas - tai išryškėjo analizuojant atsiliepimus apie absolventų bendrąsias žinias ir įgūdžius.
Asmenines savybes darbdaviai priskyrė prie svarbiausių veiksnių, lemiančių aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimą, taip pat gana daug vadovų teigė, kad koncerno įmonėse absolventams stigo būtent kai kurių asmeninių savybių.
Labai svarbios sėkmingai karjerai asmens savybės, kaip rodo tyrimas, -tai aktyvumas ir savarankiškumas. Lietuvos darbdaviai teigia, kad kai kuriems jauniems specialistams trūksta kritinio ir kūrybinio mąstymo, paprastai tariant - išlavintų įgūdžių galvoti patiems. Kaip rodo tyrimas, turimas šis bruožas gali tapti konkurenciniu pranašumu darbo rinkoje.
Aukštojo mokslo sistema mažai teturi įtakos būsimų specialistų asmeninių būdo bruožų ugdymui, tačiau aukštoji mokykla gali ir turi lavinti bendruosius studentų gebėjimus: pirmiausia savarankiško darbo, komandinio laiko planavimo bei kritinio ir analitinio mąstymo įgūdžius. Būtent šių įgūdžių, darbdavių nuomone, labiausiai trūko jauniems įmonėse dirbantiems specialistams.
Darbdavių nuomonės apie įvairių aukštųjų mokyklų absolventų profesinį pasirengimą yra gana teigiamos. Sprendžiant iš darbdavių vertinimų, šiuolaikinei darbo rinkai aktualiausių profesijų - vadybos ir ekonomikos specialistus darbo rinkai geriausiai parengia Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas ir Kauno technologijos universitetas; teisės specialistus – Vilniaus universitetas ir Mykolo Riomerio universitetas. Gerai vertinamas ir daugelio kitų profesijų specialistų informatikos, biochemijos, biofizikos – parengimas darbo rinkai Vilniaus universitete.
Aukšta techninių profesijų renginio kokybe išsiskyrė Kauno technologijos universitetas: darbdaviai teigiamai įvertino biotechnologijos, statybos inžinerijos, informatikos specialistų parengimą šiame universitete. Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto parengtų specialistų palankiai įvertintas statybos bei transporto inžinierių pasirengimas.
Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad darbdaviai ypač dažnai minėjo nepakankamą vadybos specialistų pasirengimą šiuolaikinei darbo rinkai. Neretai buvo minimas ir nepakankamas ekonomikos bei finansų specialistų pasirengimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, subjektyviais vertinimais, kai kurių specialybių specialistams stigo net savo specialybės žinių. Pavyzdžiui,
vadybos ir verslo organizavimo ž i n i ų - vadybos specialistams, finansų srities žinių — ekonomistams ir finansų specialistams, teisės žinių - kai kuriems teisininkams ir t. t.
Iš aptartų tyrimų išryškėja bendra darbdavių nuomonė apie Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiamus įvairių sričių specialistus. Darbdaviai linkę manyti, kad teorinis specialistų pasirengimas yra pakankamas, tačiau vienbalsiai tvirtina, kad jauniems specialistams labiausiai trūksta praktinių profesinių įgūdžių.
1.2. LVA absolventų padėties darbo rinkoje tyrimų apžvalga
LVA absolventų profesinės karjeros tyrimai pradėti 1999 metais. 1999-2002 m. LVA socialinių mokslų ir informatikos katedra atliko trijų skirtingų absolventų laidų apklausą. Atliktų apklausų rezultatai parodė, kad lyginant su kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų duomenimis, LVA absolventų įsidarbinimo lygis – 71,64% nedaug nusileido bendram šalies vidurkiui (1999 m. buvo 76,0%; 2002 m. – 73,0%) ir dešimt punktų pranoksta panašaus profilio aukštosios mokyklos – Lietuvos žemės ūkio universiteto absolventų įsidarbinimo lygį. Didžioji dauguma - 73,45% LVA absolventų dirbo pagal studijų metu įgytą specialybę. Šiuo atžvilgiu LVA absolventai lenkė daugelį Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tyrimas atskleidė, kad didžiausia problema yra skirtinga LVA absolventų – veterinarijos gydytojų ir gyvulininkystės technologų padėtis darbo rinkoje. Jeigu jaunieji veterinarijos gydytojai palyginti sėkmingai integravosi į darbo rinką, tai gyvulininkystė technologai savo profesinėje karjeroje susidūrė su rimtomis problemomis. Dauguma jaunųjų
79,01 3,7 6,17 11,11 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Taip, įsidarbinau Pradėjau savo verslą
Dirbau, dabar nedirbu
Ne, iki šiol neįsidarbinau
1.2.1 pav. Veterinarinės medicinos absolventų padėtis darbo rinkoje pagal metus proc. (1999-2002 m. duomenys)
veterinarijos gydytojų sėkmingai įsitvirtino darbo rinkoje. Metų bėgyje po studijų baigimo 79,01% respondentų rado nuolatinį darbą, 3,70% pradėjo savo verslą (žr. 1.2.1 pav.).
Lyginant su kitų Darbo ir socialinių tyrimų instituto 1999-2002 metais tirtų Lietuvos universitetų studijų krypčių (specialybių) absolventų įsidarbinimo rezultatais veterinarinės medicinos absolventų įsidarbinimo lygis buvo aukštesnis už daugelį populiarių specialybių tokių kaip ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, viešasis administravimas. Dirbančių pagal įgytą specialybę lygiu (84,72%) veterinarija taip pat lenkė daugelį žinomų studijų krypčių.(žr. 1.2.1 lent.).
1.2.1 lentelė. Lietuvos universitetų atskirų studijų krypčių absolventų įsidarbinimo lygis proc. (1999 - 2002 m. duomenys)
Studijų kryptis Tyrimo metai Įsidarbinimo lygis Dirbančių pagal specialybę dalis Architektūros 1999 67,7 96,2 Architektūros 2000 57,9 95,7 Ekonomikos 2002 79,0 65,9 Filologijos 2002 66,4 65,3 Gamtos mokslų 1999 67,6 70,7 Informatikos ir informatikos inžinerijos 2002 85,1 79,8 Istorijos ir archeologijos 2002 63,8 60,8 Mokytojų 1999 77,1 74,3
Namų ūkio technologija 2000 43,6 33,3
Psichologijos 2002 69,4 70,5 Technikos mokslų 1999 74,6 61,4 Technikos mokslų 2000 74,7 61,5 Teisės mokslų 1999 88,9 95,9 Teisės mokslų 2000 89,5 94,4 Teologijos ir religijos mokslų 2002 63,9 71,8 Žemdirbystės ir žuvininkystės 1999 58,3 71,0 Žemdirbystės, miškininkystės ir žuvininkystės 2000 66,9 74,4 Vadybos ir verslo administravimo 2002 75,1 67,1 Viešojo administravimo 2002 70,8 41,2 Veterinarinės medicinos 1999-2002 79,01 84,72 Gyvulininkystės technologijos 1999-2002 66,04 51,16
1999-2002 metų tyrime gyvulininkystės technologijos specialybės absolventų įsidarbinimo rodikliai buvo žemesni ne tik lyginant su jaunaisiais veterinarijos specialistais, bet ženkliai nusileido bendram šalies vidurkiui. Tik 66,04% trijų laidų gyvulininkystės technologijos specialybės absolventų įsidarbino per metus praėjusius po studijų baigimo ir tik kiek daugiau nei pusė (51,16%) jų dirbo pagal įgytą specialybę (žr. 1.2.1 lent.).
LVA socialinių mokslų ir informatikos katedros 2006-2007 metais atliktas naujas tyrimas atskleidė, kad LVA absolventų įsidarbinimo galimybės pasikeitė ženkliai. Jeigu 1999-2002 metais pastovų darbą per metus susirado tik du trečdaliai (66,04%) jaunųjų gyvulininkystės technologų, tai 2007 metais visi apklausti respondentai patvirtino, kad turi pastovų darbą. Tiesa dalis respondentų (14,29%) įsidarbino užsienyje (žr. 1.2.2 pav.). 1999-2002 metų apklausoje duomenų apie įsidarbinusius užsienyje neturėjome.
66,04 100 14,29 0 0 15,09 0 18,87 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 % Taip, įsidarbinau Įsidarbinau užsienyje Pradėjau savo verslą Buvau įsidarbinęs, bet šiuo metu nedirbu
Ne, iki šiol neįsidarbinau
1999-2002 2007
1.2.2 pav. LVA gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų įsidarbinimo lygis 1999-2002 m. ir 2007 m. (proc.)
Vienas svarbiausių jaunųjų specialistų padėties darbo rinkoje parametrų yra dirbančių pagal aukštojoje mokykloje įgytą specialybę procentas. 2006-2007 m. tyrimas parodė, kad LVA gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventams vis lengviau rasti adekvatų savo išsilavinimui darbą. Jeigu 1999-2002 m. pagal įgytą specialybę dirbo 51,16% jaunųjų gyvulininkystės specialistų, tai 2007 m. jų dalis padidėjo iki 67,86% (žr. 1.2.3 pav.). Turint omenyje, kad įsidarbinusių respondentų procentas šoktelėjo nuo 66,04% iki 100%, absolventų dirbančių pagal įgytą specialybę skaičius išaugo ženkliai. Vis dėlto, beveik trečdalis (32,14%) LVA gyvulininkystės fakulteto absolventų
51,16 67,86 48,84 32,14 0 20 40 60 80
Taip arba artimą įgytai specialybei
Ne
1999-2002 2007
1.2.3 pav. LVA absolventų dalis, dirbančių pagal įgytą specialybę (proc.)
dirbo ne pagal įgytą specialybę, todėl nederėtų teigti, kad jaunųjų gyvulininkystės specialistų profesinė karjeros kelyje neliko rimtesnių kliūčių.
2006-2007 metų tyrimas įgalino išryškinti ir kai kurias priežastis, trukdančias LVA absolventams sėkmingai integruotis į darbo rinką. Neabejotina, kad gyvulininkystės technologija kaip ir kitos su žemės ūkiu susijusios specialybės šiuo metu nėra labai populiarios. Tik ketvirtadalis absolventų (25,92%) nurodė, kad svarbiausias veiksnys, įgalinęs rasti darbą, buvo įgyta specialybė.
68,75 31,25 66,6 33,33 76,95 23,08 62,96 37,04 0 20 40 60 80 1999 2000 2002 2007
Pakanka ar daugiau pakanka nei nepakanka Nepakanka ar daugiau nepakanka nei pakanka
1.2.4 pav. Respondentų atsakymai į klausimą ar pakanka studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai (proc.)
Trečdalis respondentų (33,33%) svarbiausiu veiksniu, lėmusiu sėkmingas darbo paieškas laikė asmeninį aktyvumą.
Kita priežastis, apsunkinusi dalies respondentų profesinę karjerą, buvo nepakankamas profesinis pasirengimas. Nors palyginti su ankstesniu tyrimu LVA gyvulininkystės fakulteto absolventų teigiamai vertinančių savo profesinį pasirengimą padidėjo nuo 29,55% iki 37,04%, tačiau neigiamai savo pasirengimą vertinantys tebesudaro daugumą (žr.1.2.4 pav.).
Atsakydami į klausimą, kokių žinių ir gebėjimų labiausiai stinga profesinėje veikloje, 41,38% respondentų nurodė nepakankamus profesinius – praktinius įgūdžius, 24,14% - silpną užsienio kalbų mokėjimą, 13,79% - ekonominių žinių stygių ir tik 6,90% apklaustųjų manė, kad jiems nepakanka profesinių - teorinių žinių. Asmeninių universalių savybių stygių nurodė 3,45% respondentų (žr. 1.2.5 pav.). 24,14% 13,79% 6,90% 6,90% 6,90% 41,38% 3,45%
Profesinių-teorinių žinių Profesinių-praktinių įgūdžių Universalių asmenybių sugebėjimų Užsienio kalbos mokėjimo Ekonominių Teisinių
Žinių darbui su kompiuteriu
1.2.5 pav. 2007 m. respondentų nuomonė apie profesinio pasirengimo trūkumus (%)
Reikia manyti, kad padidėjusias LVA absolventų įsidarbinimo galimybes lėmė, visų pirma pozityvūs socialiniai ekonominiai pokyčiai šalyje. Apskritai, šiandien įsidarbinimas asmenims, turintiems aukštą išsilavinimo cenzą, jau nebėra problema. Todėl tiriant absolventų profesinę karjerą didžiausią dėmesį reikėtų skirti ne tiek įsidarbinimo kiekybiniams kiek kokybiniams rodikliams: darbo pobūdžiui, kylimo karjeros laiptais galimybėms, atlyginimų dydžiams ir t.t. Deja, LVA absolventų tyrimas leido tik netiesiogiai atskleisti respondentų kokybinę padėtį darbo rinkoje.
2. LVA ABSOLVENTŲ – VETERINARIJOS GYDYTOJŲ DARBDAVIŲ
TYRIMO REZULTATAI
2.1.Tyrimo metodika
LVA absolventų – veterinarijos gydytojų darbdavių tyrimas buvo atliktas 2007 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Tyrime naudojome LVA socialinių mokslų ir informatikos katedroje parengta anketa (žr. 1 priedą). Anketos klausimynas aprėpė šiuos pagrindinius aspektus:
• Duomenys apie LVA absolventų darbdavius (respondentus) ir jų atstovaujamas įmones;
• Darbdavių požiūris į veterinarijos gydytojų poreikį dabar ir ateityje; • LVA absolventų profesinis pasirengimas darbdavių požiūriu
• Jaunųjų veterinarijos gydytojų atrankos būdai ir pasirinkimo kriterijai; • Darbdavių bendradarbiavimas su LVA;
Darbdavių apklausa vyko internetu. Elektroniniu paštu buvo išsiustos 137 anketos. Stengiamės apklausti pagrindinių veterinarijos įmonių įstaigų (įmonių) ir jų padalinių vadovus, veterinarijos profesinių asociacijų prezidentus bei kitus kompetentingus veterinarijos specialistus. Anketos buvo išsiustos Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovams ir specialistams, visų apskričių, miestų ir rajonų valstybinės veterinarijos tarnybų vadovams, asociacijų įeinančių į Lietuvos veterinarijos gydytojų asociaciją (LVGA) prezidentams,
16,8 13,9 69,3 Užpildė anketą Nepasiekė adresato Neužpildė anketos
Lietuvos Respublikos veterinarijos preparatų inspekcijos specialistams ir t.t.
Iš 137 išsiustų anketų grįžo 23 arba 16,8% užpildytų anketų. Kas lėmė palyginti nedidelį respondentų aktyvumą? Manytume, kad viena priežasčių buvo ta, kad tokia apklausa vyko pirmą kartą, įtakos, matomai turėjo ir didelis vadovų bei specialistų užimtumas. Be to, pastaruoju metu keitėsi kai kurių veterinarijos įstaigų (įmonių) elektroninio pašto adresai, todėl dalis anketų 19 arba 13,9% nepasiekė adresato (žr. 2.1.1 pav.)
2.2. Darbdavių (respondentų) ir jų atstovaujamų įmonių charakteristika
Aktyviausi apklausoje buvo darbdaviai, kurie savo statusą apibūdino kaip „padalinių vadovas“ (39,1%) arba „specialistas“ (30,4%). 13% respondentų save pristatė kaip įmonės savininką ir tik 8,7% - kaip aukščiausio lygio vadovą (žr. 2.2.1 pav.).
8,7 13 30,4 39,1 8,7 Aukščiausio lygio vadovai Įmonių savininkai Padalinių vadovai Specialistai Neatsakė
2.2.1 pav. Respondentų užimamos pareigos (statusas, %)
Aukščiausiojo lygio vadovų yra tose įmonėse, kuriose dirba bent keli vidutiniojo lygio vadovai. Pastarieji vysto ir įgyvendina organizacijos veiklos planus atsižvelgdami į jos strateginius planus, dalyvauja valdybos darbe. Dažniausiai prižiūri žemesniojo lygio vadovus (kartais ir specialistus), atsako už atitinkamų sričių darbą ir rezultatus.
Aukščiausio lygio vadovai koordinuoja ir palaiko visos įmonės veiklą, vadovauja žemesniesiems vadovams ir koordinuoja jų veiksmus, bei atsako už visos kompanijos veiklą. (www.verslovartai.lt )
„ Specialisto“ pareigybei reikalingos gilios profesinės žinios ir specializacija vienoje srityje yra privaloma (turi turėti darbo patirtį). Jis yra pavaldus vadovui ir atsako tik už savo paties darbo rezultatus bei kokybę. Paprastai tiesioginių pavaldinių neturi. ( www.verslovartai.lt )
Didžioji dauguma respondentų atstovavo biudžetines įmones, užsiimančias viešųjų ir asmeninių paslaugų teikimo veikla (78,3%). Biudžetinė įstaiga tai – tokia įstaiga, kurios veiklą įtakoja valstybėje vykstantys politiniai, ekonominiai, socialiniai, technologiniai procesai. (
http://www.lmb.lt/index.php?1221680912). 17,4% visų atsakiusiųjų respondentų atstovavo
paslaugų įmones. Prekybos įmonėms atstovavo 4,3% respondentų (žr. 2.2.2 pav.).
78,3 17,4 4,3 Biudžetinė įstaiga Paslaugų imonė Prekybos įmonė
2.2.2 pav. Duomenys apie respondentų atstovaujamos įmonės tipą ( % )
Į klausimą, kur įsikūrusi respondento atstovaujama įmonė ar įstaiga, atsakė visi respondentai. Anketoje buvo galima pasirinkti tris atsakymų variantus:
• Didmiestis ( Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys ); • Rajono centras; • Kaimo savivaldybė. 39,1 34,8 26,1 Didmiestyje Rajono centre Kaimo vietovėje
Daugiausia respondentų buvo iš didmiesčių (39,1%) ir rajonų centrų (34,8%). Iš kaimo savivaldybių buvo 26,1% respondentų. Respondentų įmonių (įstaigų) dislokacija atspindi realią padėtį: didžioji dauguma veterinarijos įstaigų ir įmonių įsikūrusios miestuose. Kaimo vietovėse dirba kur kas mažiau veterinarijos gydytojų (žr. 2.2.3 pav.).
Respondentai atstovavo įvairaus dydžio įmones (įstaigas). Tyrime dominavo smulkių įmonių(iki 50 darbuotojų) vadovai ir specialistai (69,0%) , tačiau dalyvavo vidutinių ir stambių įmonių atstovai (žr.2.2.4. pav.).
26% 43% 9% 22% iki 10 darbuotojų 10- 49 darbuotojų 50- 100 darbuotojų 100 ir daugiau
2.2.4 pav. Dirbančiųjų skaičius respondentų įmonėse (įstaigose)
Apklausa parodė, kad respondentų įmonėse (įstaigose) dirbančiųjų LVA absolventų dalis buvo
2.2.1 lentelė LVA absolventų dalis respondentų įmonėse LVA absolventų dalis visų
darbuotojų atžvilgiu (%) Įmonių skaičius (vnt.)
100 5 90 2 95 1 75 1 70 1 66 1 65 1 55,9 1 53,8 1 50 2 30 1 24 1 20 2
skirtinga. Aštuoniose įmonėse LVA absolventai sudarė nuo 90% iki 100% visų dirbančiųjų. Taip pat aštuoniose įmonėse LVA absolventų dalis buvo nuo 50% iki 90%. Mažiau nei 50% LVA absolventai sudarė keturiose įmonėse (žr. 2.2.1 lent.).
Apklausoje dalyvavusių LVA absolventų – veterinarijos gydytojų darbdavių skaičius nebuvo gausus, tačiau jie atstovavo tiek valstybines, tiek privačias įmones. Respondentų tarpe buvo aukščiausio lygio ir padalinių vadovų, specialistų, įmonių savininkų. Jie atstovavo įvairius šalies regionus. Respondentų įmonėse dirbo ženklus procentas LVA absolventų. Todėl manytume, kad apklausos duomenys pakankamai reprezentatyvūs ir jų analizė leidžia objektyviai įvertinti LVA absolventų – veterinarijos gydytojų padėtį darbo rinkoje.
2.3. Darbdavių požiūris į veterinarijos gydytojų poreikį dabar ir ateityje
Veterinarijos gydytojų poreikį respondentai vertino skirtingai. Daugiau nei trečdalis (34,8%) į anketos klausimus atsakiusiųjų teigė, kad veterinarijos gydytojų šiuo metu yra pakankamai. Kiek mažiau (30,4%) buvo įsitikinę, kad šių specialistų trūksta. Tačiau ženklus procentas (26,1%) teigė, kad veterinarijos specialistų truks ateityje (žr. 2.3.1 pav.).
34,8 30,4 26,1 8,7 Specialistų yra pakankamai Specialistų trūksta
Specialistų truks ateityje
Negaliu atsakyti
2.3.1 pav. Darbdavių nuomonė apie LVA absolventų – veterinarijos gydytojų pakankamumą (%)
Su veterinarijos specialistų poreikio problema buvo susijęs kitas anketos klausimas: ar pastaruoju metu darbdaviams buvo sunku rasti ir įdarbinti veterinarijos gydytoją. Darbdaviai galėjo pasirinkti keturis atsakymų variantus:
• Ne, sunkumų nekilo; • Iš dalies sunku;
• Tokių specialistų neprireikė;
Vienodas skaičius respondentų tvirtino, kad rasti ir įdarbinti veterinarijos specialistą yra sunku (30,4%) arba iš dalies sunku (30,4%). Ženkliai mažiau (17,4%) apklausoje dalyvavusių darbdavių tvirtino, kad įdarbinant veterinarijos specialistą sunkumų nekilo. Penktadalis respondentų (21,8%) su šia problema nesusidūrė (žr. 2.3.2 pav.).
Darbdavių atsakymai leidžia padaryti išvadą, kad veterinarijos specialistai turi paklausą. darbo rinkoje ir jų poreikis išliks stabilus ateityje. Daugiau kaip pusė apklaustų darbdavių susidūrė
30,4
30,4 17,4
21,8
Iš dalies sunku Taip, sunku
Ne, sunkumų nekilo Tokių specialistų neprireikė
2.3.2 pav. Darbdavių nuomonė apie veterinarijos specialistų įdarbinimo galimybes(%)
su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis ieškodami veterinarijos specialistų. Todėl, manytume, kad priimamų į LVA veterinarinės medicinos studijas studentų skaičius ateityje neturėtų būti mažinamas, o, gal būt, priešingai net truputį didinamas.
Tyrime kėlėme uždavinį pasiaiškinti, kokių specializacijų veterinarijos gydytojų labiausiai trūksta dabar ir kokių trūks ateityje. Apklausoje dalyvavę darbdaviai įsitikinę, kad šiuo metu labiausiai trūksta bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų: nurodė 9 respondentai. Kitų specializacijų veterinarijos gydytojų trūkumas mažesnis: veterinarijos laborantų stygių nurodė 4 respondentai, veterinarijos vadybininkų - 3, veterinarijos inspektorių ir veterinarinės farmakologijos specialistų - po 2 , kitų specializacijų - po 1 respondentą (žr. 2.3.3 pav.). Keletas respondentų nurodė, kad šiuo metu reikalingi ir kai kurie siauros specializacijos veterinarijos specialistai: molekulinės biologijos tyrėjai, ichtiopatologijos specialistai.
Panašiai respondentai vertino ir įvairių specializacijų veterinarijos specialistų poreikį ateityje. Jų nuomone per artimiausius tris metus labiausiai trūks bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų (nurodė 11), veterinarijos laborantų (nurodė 8) bei veterinarinės maisto saugos specialistų ir veterinarijos vadybininkų (nurodė po 5). Darbdavių prognozavo, kad mažiausiai trūks gyvūnų gerovės specialistų ( nurodė 1 respondentas).
2 9 1 2 3 4 4 11 4 1 3 1 5 5 8 3 0 2 4 6 8 10 12 Veterinarijos inspektorių Bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų Veterinarinės maisto saugos specialistų Veterinarinės farmakologijos specialistų Gyvūnų gerovės specialistų Veterinarijos vadybininkų Veterinarijos laborantų (tyrėjų) Kitų
Šiuo metu trūksta Per artimiausius 3 metus truks
2.3.3 pav. Darbdavių nuomonė apie konkrečios specializacijos veterinarijos gydytojų trūkumą (vnt.)
Darbdavių apklausos duomenys rodo, kad tiek šiuo metu, tiek ateityje daugiausia truks bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų bei veterinarijos laborantų (tyrėjų). Veterinarijos laborantų (tyrėjų) trukumas, manytume, labiausiai susijęs šioje srityje dirbančių mažais atlyginimais. Kodėl egzistuoja bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų deficitas padeda atskleisti žurnalistės A. Valentinavičienės straipsnis „Kaimo veterinaras – nykstanti profesija“
(http://www.delfi.lt/news/daily/country/article. Žiūrėta 2008.01.26). Žurnalistė apklaususi
Panevėžio apskrities veterinarijos specialistus pastebi, kad kaime dirbantys bendrosios praktikos veterinarijos gydytojai yra tarsi „paskutiniai mohikanai“: jie sensta, o jų gretų nepapildo jauni veterinarijos specialistai. Autorė remdamasi savo surinkta medžiaga teigia, kad jaunus veterinarijos specialistus labiausiai atbaido sunkios darbo ir gyvenimo sąlygos kaime, vietos gyventojų
nemokumas, maži paslaugų įkainiai. Todėl jauni specialistai mieliau ieško darbo mieste, stengiasi įsidarbinti valstybinėje veterinarijos sistemoje.
Sunku nesutikti su šiais teiginiais, tačiau manytume, kad bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų stygių galima įveikti. Pirmiausia į šių specialistų rengimą turėtų aktyviau investuoti patys darbdaviai, pvz. skirdami stipendijas perspektyviems veterinarijos studentams, aprūpindami jaunus specialistus gyvenamuoju plotu ir t.t. Kita vertus, LVA rengdama veterinarijos specialistus turėtų didesnį dėmesį skirti studentų praktinių žinių ir gebėjimų ugdymui, stiprinti jų specialųjį parengimą.
2.4. LVA absolventų profesinis pasirengimas darbdavių požiūriu
Vienas svarbiausių tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti kaip darbdaviai vertina LVA absolventų profesinį pasirengimą. Deja, ženkli respondentų dalis – 7 arba 30,4% nesiryžo vertinti jų įmonėje dirbančių veterinarijos specialistų profesinės kompetencijos. Geriausiai darbdaviai vertino LVA absolventų profesines teorines žinias: 81,2% respondentų buvo visiškai ar iš dalies patenkinti šiomis žiniomis. Dauguma darbdavių (75%) buvo įsitikinę, kad LVA absolventams visiškai ar iš dalies pakanka socialinių savybių ir gebėjimų (savarankiškumo, komunikabilumo, gebėjimo dirbti komandoje ir t.t.). LVA absolventų bendrojo universitetinio lavinimo (užsienio kalbų, informatikos, teisės, vadybos, ekonomikos) žinias ir gebėjimus teigiamai įvertino 62,5% respondentų. Daugiausiai priekaištų darbdaviai turėjo praktiniam profesiniam LVA absolventų pasirengimui: tik 12,5% respondentų šį pasirengimą vertino teigiamai, visi kiti (87,5%) praktinius profesinius įgūdžius vertino iš dalies ar visiškai neigiamai (žr. 2.4.1 lent.).
Silpną Lietuvos universitetų absolventų praktinį pasirengimą atskleidė ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikti darbdavių tyrimai. 2004 m. duomenimis, net 87,5% darbdavių manė, kad jauniems specialistams stinga praktinio pasirengimo. Įmonės suinteresuotos kuo spartesne veikla ir aktyviu darbuotojų dalyvavimu įmonėse vykstančiuose procesuose. Todėl darbdaviai linkę ieškoti jau pasiruošusių veiklai ir profesinės praktikos turinčių darbuotojų. Tačiau universitetų absolventai tvirtus profesinius praktinius įgūdžius gali įgyti tik pradėję profesinę veiklą, todėl dėsninga, kad praktinio pasirengimo stinga daugeliui jaunų specialistų (Sisteminis Koncerno „Achemos grupė, kaip gamybinio vieneto, darbo jėgos atitikimo rinkos poreikiams tyrimas, 2005).
2.4.1 lentelė Respondentų nuomonė apie LVA absolventų pasirengimą profesiniai veiklai (%) Respondentų nuomonė Visiškai sutinku Ko gero sutinku Ko gero nesutinku Visiškai nesutin ku LVA absolventai turi pakankamai profesinių
teorinių žinių 12,5 68,7 18,8 -
LVA absolventai turi pakankamai praktinių profesinių įgūdžių ir gebėjimų
6,25 6,25 75,0 12,5 LVA absolventai turi reikalingų bendrojo
universitetinio lavinimo žinių ir gebėjimų (užsienio k., informatikos, teisės, vadybos, ekonomikos)
- 62,5 37,5 -
LVA absolventai turi pakankamai socialinių savybių ir gebėjimų (savarankiškumo, komunikabilumo, gebėjimo dirbti komandoje ir t.t.)
12,5 62,5 18,8 6,25
Respondentų klausėme, ką reikėtų keisti siekiant pagerinti veterinarijos specialistų parengimą. Didžioji dauguma (82,6%) apklaustų darbdavių pažymėjo, kad būtina didesnį dėmesį skirti LVA veterinarinės medicinos studentų praktikų organizavimui ir tik labai nedidelė dalis (13,0%) kiek abejojo šios priemonės tikslingumu. Daugiau nei trečdalis respondentų (34,8%) manė, kad labai svarbu gerinti profesinį teorinį studentų parengimą bei daugiau dėmesio skirti socialinių asmeninių savybių ir gebėjimų ugdymui. Tiesa, gerokai didesnė (60,9% ir 43,5%) tik iš dalies pritarė, kad būtinos šios priemonės. Ketvirtadalis darbdavių (26,1%) manė, kad labai svarbu studentams suteikti gilesnių bendrųjų universitetinių žinių bei gebėjimų. Tiek pat buvo manančių, jog veterinarijos gydytojų parengimą gali esmingai pagerinti aktyvesnis darbdavių dalyvavimas ruošiant studijų programas (žr. 2.4.2 lent.).
2.4.2 lentelė Respondentų nuomonė apie tai, ką reikėtų keisti veterinarijos gydytojų rengime (%)
Respondentų nuomonė Visiškai sutinku Ko gero sutinku Ko gero nesutinku Neatsakė
Gerinti LVA studentų profesinį teorinį pasirengimą 34,8 60,9 - 4,3
Didesnį dėmesį skirti LVA studentų mokomųjų ir profesinių praktikų organizavimui
82,6 13,0 - 4,3
Suteikti daugiau gilesnių bendrųjų universitetinių žinių bei gebėjimų(užsienio k., teisės, vadybos ir t.t.)
26,1 56,5 8,7 8,7
Daugiau dėmesio skirti socialinių asmeninių savybių ir gebėjimų(iniciatyvumo, savarankiškumo...) ugdymui
34,8 43,5 13,0 8,7 Studijų programos turinį daugiau derinti su darbdaviais 26,1 56,5 13,0 4,3
Jeigu palyginsime darbdavių požiūrį į LVA absolventų pasirengimo profesinei veiklai trūkumus ir jų siūlomas priemones jaunųjų veterinarijos specialistų parengimo gerinimui, nesunku pastebėti kai kurių neatitikimų. Tik 18,8% respondentų buvo nepatenkinti LVA absolventų profesiniu teoriniu pasirengimu, tačiau kur kas didesnė jų dalis – 34,8%, manė, kad būtina šį parengimą gerinti, o dar 60,9%, iš dalies sutiko, kad profesinis teorinis pasirengimas būtų tobulinamas. LVA absolventų bendrojo universitetinio lavinimo žinios ir gebėjimai buvo vertinami priešingai: respondentų nepatenkintų šiomis žiniomis buvo daugiau (37,5%), nei siūlančių šį parengimą gerinti (26,1%). Manytume, kad šie neatitikimai atsirado todėl, kad ne visi respondentai atidžiai ir rūpestingai pildė anketas. Kita vertus, reikia pripažinti, kad dalyvavusių apklausoje darbdavių nuomonė sutapo dėl LVA absolventų – veterinarijos gydytojų praktinio pasirengimo vertinimo: praktinio pasirengimo trūkumą nurodė 87,5% respondentų, o būtinai gerinti LVA studentų praktinį parengimą siūlė 82,6%, iš dalies tam pritarė dar 13,0% respondentų.
LVA absolventų praktinių profesinių gebėjimų spragas būtų galima sumažinti tobulinant tiek mokomąsias, tiek gamybines praktikas. LVA galėtų geriau panaudoti Praktinio mokymo ir bandymų centro, Stambių ir smulkių gyvūnų klinikų potencialą. Savo ruožtu, specialistų praktinio , rengimo procese aktyviau galėtų dalyvauti ir darbdaviai, suteikdami galimybę studentams atlikti praktiką savo įmonėse, asmeniškai jiems padėdami ir patardami. Būtent praktikų metu darbdaviai gali geriau susipažinti su būsimais specialistais ir atsirinkti perspektyvius darbuotojus.
2.5 Jaunųjų veterinarijos gydytojų atrankos būdai ir pasirinkimo kriterijai
Tyrime dalyvavusių įmonių ir organizacijų atstovų buvo teiraujamasi, kaip jie vykdo jaunų veterinarijos specialistų paiešką, kokiais kriterijais remiasi vykdydami specialistų atranką. Egzistuoja trys pagrindiniai specialistų paieškos būdai:
• Per įvairius tarpininkus (viešo konkurso skelbimas spaudoje, naudojimasis interneto portalo, darbo biržų, profesionalių personalo atrankos įmonių paslaugomis).
• Per ryšius su aukštosiomis mokyklomis (dalyvavimas “Karjeros dienose” ir kituose renginiuose, pasinaudojimas ryšiais su aukštosios mokyklos administracija);
• Tiesiogiai ieškant kontaktų su specialistais.
Apklausa parodė, kad veterinarijos įmonių (įstaigų) vadovai ir specialistai naudoja visus pagrindinius specialistų paieškos būdus. Pati populiariausia specialistų paieškos forma - viešo konkurso skelbimas žiniasklaidoje: ja naudojasi 76,2% darbdavių. Kiek mažiau populiarios
specialistų paieškos formos – ryšiai su LVA administracija bei draugų, pažįstamų, kolegų rekomendacijos ( po 57,1%). Darbdaviai mažai naudojasi darbo biržų (23,8%) ir beveik nesinaudoja profesionalių personalo atrankos įmonių (4,8%) paslaugomis. Palyginti mažai darbdavių (28,5%) reikiamų veterinarijos specialistų ieško interneto pagalba (žr. 2.5.1 lent.).
Mūsų nuomone, darbdaviai ir absolventai galėtų geriau išnaudoti „Karjeros dienų“ teikiamomis tarpininkavimo paslaugomis. „Karjeros dienos“ - tai kontaktų mugė, kurios metu jauni žmonės turi galimybę pristatyti save ir susipažinti su potencialiais darbdaviais, galbūt net susirasti išsvajotą darbą (http://www.karjerosdienos.visiems.lt/ ). Šiuose renginiuose dalyvauja potencialūs darbdaviai bei įdarbinimo galimybėmis besidomintys asmenys. Pastariesiems suteikiama galimybė
2.5.1 lentelė. Kaip darbdaviai dažniausiai atsirenka reikiamus veterinarijos specialistus (%)
Personalo atrankos būdai Niekada Kartais Dažnai
1. Dalyvaujame LVA „Karjeros dienose“ ir kituose renginiuose
61,9 19,0 19,0 2. Pasinaudojame ryšiais su Akademijos
administracija
42,9 38,1 19,0 3. Naudojamės darbo biržos paslaugomis 76,2 19,0 4,8
4. Skelbiame viešą konkursą spaudoje 23,8 47,6 28,6
5. Įdarbiname per draugus, pažįstamus, kolegas 42,9 47,6 9,5 6. Naudojamės interneto portalų paslaugomis 71,5 19,0 9,5 7. Patikime šį darbą profesionaliai personalo
atrankos įmonei
95,2 - 4,8
susipažinti su darbo rinka, užmegzti ryšius su potencialiais darbdaviais, kartais vietoje susitarti dėl įdarbinimo. Karjeros dienose dalyvaujančios įmonės savo ruožtu gauna galimybę rasti perspektyvių darbuotojų. Į programą neretai įtraukiamos su darbo paieška susijusios paskaitos ir seminarai, kitos interaktyvios programos dalys. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Karjeros_dienos )
Šiais metais LVA vyks ketvirtas „ Karjeros dienų” renginys, tačiau jame dalyvauja palyginti nedidelis skaičius potencialių veterinarijos absolventų darbdavių. Net 61,9% respondentų pripažino, kad šiame renginyje nė karto nedalyvavo ir tik penktadalis (19,0%) „ Karjeros dienose” dalyvauja dažnai.
Darbdaviai, vertindami veterinarijos specialistų atrankos kriterijus (motyvus) ypač akcentavo aukštosios mokyklos diplomo ir profesinės patirties svarbą (nurodė po 94,7% respondentų). Kitas svarbus specialistų atrankos kriterijus buvo pretendento pasirodymas pokalbio metu (78,9%). Beveik pusė respondentų dažniausiai pasitiki pretendento pateiktu gyvenimo aprašymu (47,4%), kiek mažiau (42,1%) - asmeninėmis rekomendacijomis. Darbdaviai mažai kreipia dėmesio į jaunųjų specialistų pateiktus motyvacinius laiškus (žr. 2.5.2 lent.).
2.5.2 lentelė. Veterinarijos specialistų atrankos kriterijai (%) Pasirinkimo kriterijus
(motyvas)
Dažnai Retai Niekada
Amžius 10,5 73,7 6,8
Lytis 5,3 31,6 63,1
Aukštosios mokyklos diplomas 94,7 5,3 -
CV 47,4 52,6 -
Motyvacinis laiškas 15,9 68,4 15,8
Profesinė patirtis 94,7 5,3 -
Pasirodymas pokalbio metu 78,9 15,8 5,3
Asmeninės rekomendacijos 42,1 47,4 10,5
Kita 5,3 - -
Atskirai reikėtų aptarti darbdavių požiūrį į jaunųjų veterinarijos specialistų amžių ir lytį. Respondentams specialisto amžius bei lytis nėra labai svarbūs kriterijai, tačiau specialistų atrankoje į juos nors ir retai, bet atsižvelgiama. Tik 6,8% respondentų prisipažino, kad niekada neatsižvelgia į veterinarijos specialistų amžių, o 63,1% respondentų niekada neatsižvelgia į pretendento lytį.
2.6. Darbdavių bendradarbiavimas su LVA
Darbdavių bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis turi didelių privalumų tiek darbdaviams, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojams, tiek ir būsimiems darbuotojams – aukštųjų mokyklų absolventams. Tokie ryšiai yra vienas iš įmonių apsirūpinimas kvalifikuotais specialistais būdų. Kaip rodo Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikti tyrimai, besidomintys aukštųjų mokyklų rengiamais specialistais darbdaviai geriau vertina jaunųjų specialistų kompetencija, o jų vadovaujamos įmonės patiria mažesnį specialistų stygių.
Išanalizavus mūsų apklausos duomenis, matyti, kad darbdavių bendradarbiavimas su LVA gana ribotas. Daugiausia bendradarbiaujama dviejose srityse: suteikiant galimybę LVA studentams dažniau ar rečiau atlikti praktiką darbdavių įmonėse (nurodė 86,9% respondentų) arba siunčiant savo įmonių darbuotojus į tobulinimosi kursus Akademijoje (nurodė 78,3% respondentų). Kiek mažiau nei pusė respondentų (47,8%) nurodė, kad dažniau ar rečiau konsultuojasi su LVA mokslininkais. Bendrus projektus ir mokslinius tyrimus, tiesa ne pastoviai, vykdė atitinkamai 39,1% ir 26,1% apklausoje dalyvavusių darbdavių (žr. 2.6.1 pav.).
Darbdavių ir LVA bendradarbiavimas kitose srityse buvo daugiau epizodiškas. Galima pastebėti, kad darbdaviai menkai dalyvauja veterinarinės medicinos studijų programos bei specialistų rengime:
47,8 4,3 13 43,5 39,1 21,7 13 39,1 34,8 34,8 8,7 26,1 13 73,9 87 95,7 60,9 51,2 21,7 91,3 73,9 4,3 0 20 40 60 80 100 120
Priimame studentus į praktiką Mūsų specialistai skaito paskaitas, veda
praktinius užsiėmimus Akademijoje Siūlome baigiamųjų, magistrinių darbų temas
įmonei aktualiais klausimais
Dalyvaujame rengiant LVA studijų programas Vykdome bendrus projektus su Akademijos
mokslininkais
Konsultuojamės su LVA mokslininkais/ teikiame jiems konsultacijas Siunčiame savo darbuotojus į studijas/ kursus
Akademijoje
Remiame Akademiją finansiškai Atliekame bendrus mokslinius tyrimus Kita
Dažnai Retai Niekada
2.6.1 pav. Darbdavių bendradarbiavimo su Lietuvos veterinarijos akademija būdai (%)
užsiėmimus studentams LVA veda 25,0% respondentų, LVA studijų programų rengime dalyvauja tik 4,3% respondentų.
Pokyčiai darbo rinkoje, nauji uždaviniai ir reikalavimai, keliami šalies veterinarijai turėtų paskatinti glaudesnį darbdavių ir pagrindinės veterinarijos specialistų „kalvės“ – Lietuvos veterinarijos akademijos bendradarbiavimą.
IŠVADOS
• 2007 metais atliktos LVA absolventų – veterinarijos gydytojų darbdavių apklausos rezultatai leidžia teigti, kad aukštos kvalifikacijos veterinarijos gydytojų poreikis išlieka stabilus: 30,4% respondentų tvirtino, kad veterinarijos specialistų trūksta dabar, o 26,1% respondentų prognozavo, kad jų truks ir ateityje. Ieškodami veterinarijos specialistų beveik trečdalis darbdavių (30,4%) susidūrė su problemomis.
• Apklausoje dalyvavę veterinarijos darbdaviai nurodė, kad labiausiai trūksta ir ateityje truks bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų.
• Bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų stygių, mūsų nuomone, lemia jaunų veterinarijos gydytojų nenoras gyventi provincijoje (kaime), maži paslaugų įkainiai, sunkios darbo sąlygos.
• Vertindami LVA absolventų profesinį pasirengimą, darbdaviai daugiausiai priekaištų turėjo jaunųjų veterinarijos specialistų praktiniam pasirengimui: tik 12,5% respondentų LVA absolventų praktines žinias ir įgūdžius vertino teigiamai. Geriausiai buvo vertinamas LVA absolventų teorinis pasirengimas: 81,2% respondentų buvo visiškai ar iš dalies patenkinti šiomis žiniomis.
• LVA absolventų praktinių profesinių gebėjimų spragas būtų galima sumažinti tobulinant tiek mokomąsias, tiek gamybines praktikas. Specialistų praktinio rengimo procese aktyviau galėtų dalyvauti ir darbdaviai, suteikdami galimybę studentams atlikti praktiką savo įmonėse, asmeniškai jiems padėdami, paremdami finansiškai • Apklausa parodė, kad darbdaviai, ieškodami veterinarijos specialistų, neišnaudoja visų
specialistų paieškos būdų. Palyginti mažai išnaudojamos profesionalių personalo atrankos įmonių, „Karjero centrų“ tarpininkavimo paslaugos, darbdaviai neaktyviai dalyvauja „Karjeros dienose“ ir kituose karjeros renginiuose.
• Darbdavių bendradarbiavimas su LVA intensyviau vyksta tik dviejose srityse: suteikiant galimybę LVA studentams atlikti praktiką darbdavių įmonėse ir siunčiant savo įmonių darbuotojus į tobulinimosi kursus Akademijoje.
• Manytume, kad darbdaviai galėtų aktyviau dalyvauti, studijų procese, tobulinant veterinarinės medicinos studijų programą, vykdant bendrus su LVA projektus ir mokslinius tyrimus.
SUMMARY
Veterinary Academy
The faculty of Stock-raising technologic The department of Social studies and informatics
LVA GRADUATE'S PROFESSIONAL CAREER RESEARCH Vaida Pucilauskaite
Kaunas – 2008
Master’s work decompound from preface, 2 chapters, conslusions, literature and source of list, apendix. The scope of work is 38 pages. Text presentation 14 pictures and 6 tables.
Master’s work consideration veterinary specialists-LVA graduate’s position in the labour market, their competence integrate in the renovation veterinary structure of our country, positively decide activity problems, which rose reconstrucion of veterinary system. The intention of the work – reference with employer’s questioning, evaluate LVA graduate’s - veterinary medical specialists demand and their professional career perspective to ascertain adventages and disadventages about graduates profesional preparation. Give guidelines for veterinary medicine study improving.
The questionnaires for employers were sent by e-mail. Were examined 23 LVA Veterinary graduates potential employers, between them were executive from the big companies, specialits, owners from the different regions of our country.
The analysis of questionnaires let us predicate that high qualification veterinary surgeon demound is stable. 30,4 respondents submited, that veterinary specialists are too many now, 26,1 respondents.
prognosticationed, that their will be too many in the future. Looking for specialists almost third of employers confronted with problems.
Respondents marked, that at the moment wants and in the future general - purpose veterinary surgeons. Evaluation LVA graduates profession preparation ,employers the most rebukes had for practical preporation young veterinary specialists, only 12,5 respondents LVA graduates practical knowledge and skills thought very well.
The best was estimated LVA graduate’s theoretic preparation, 81,2 respondents were satisfied with these knowledges.
The testing detected, that employers collaboration with LVA more intensive in progress only in 2 directions enable students to do practice at the companies employers and send the employees to academy for improving.
There is done conclucion in the master’s work, that employers could be more active at the process specialists study and practice in pursuance collective projects and research work with LVA.
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. Adamonienė R. Darbo išteklių žemės ūkyje pasiūlos ir paklausos prognozės. Kaunas: LŽŪU, 2004
2. Astromskienė A., Suveizdis V. Profesinės atskirties tarp vyresnės ir jaunesnės gyvulininkystės specialistų kartos tyrimas // Kaimo plėtra 2003. Globalizacijos ir integracijos iššūkiai Rytų ir Vidurio Europos kaimui. Tarptautinė mokslinės konferencijos pranešimų rinkinys. Akademija, 2003. P.114-115.
3. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis): Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslinė ataskaita (Šileika A., Gruževskis B., Pocius A. ir kt.). Vilnius, 2004
4. Beresnevičiūtė V., Poviliūnas A. Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros studijų absolventų sociologinės apklausos analizė // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, Nr.1 (19), p.88-104
5. Laužackas R. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas: VDU, 2005 6. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas // Žin., 1992, Nr2-15
7. Martinkus,B., Sakalas, A., Savanevičienė A. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. Kaunas: Technologija, 2002. 223 p.
8. Pocius A., Zabarauskaitė R. Aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje // Ekonomika ir vadyba – 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas, 2005, p.146-150
9. Pruskus V. Sociologija. Teorija ir praktika. Vilnius, 2004
10. Sarafinas G. Vadybininkų ir mokytojų kraštas // Veidas. Savaitinis iliustruotas žurnalas. 2003, Nr.8,
11. Sėkmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai/ B.Gruževskis, R.Zabarauskaitė,Ž.Martinaitis, A.Pocius, S.Biveinytė. Vilnius, 2007
12. Sisteminis Koncerno „Achemos grupė“, kaip gamybinio vieneto, darbo jėgos atitikimas rinkos poreikiams: Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslinė ataskaita. Vilnius, 2005
13. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu poreikių prognozės tyrimas: Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslinė ataskaita. (Šileika A., Gruževskis B., Čėsnaitė B., Pocius A. ir kt.). Vilnius, 1999
14. Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje: Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslinė ataskaita (Šileika A., Gruževskis B., Čėsnaitė B., Pocius A. ir kt.). Vilnius, 2002
15. V.Suveizdis Ar perspektyvi veterinarijos gydytojo specialybė?// VETinfo. 2003, Nr.4 (17), p.12-15 16. http://www.profesijupasaulis.lt/povol/1003.htm 17. www.verslovartai.lt 18. http://www.lmb.lt/index.php?1221680912). 19. http://www.delfi.lt/news/daily/country/article. Žiūrėta 2008.01.26 20. http://www.karjerosdienos.visiems.lt 21. http://lt.wikipedia.org/wiki/Karjeros_dienos
1 priedas
Darbdavių požiūrio į Lietuvos veterinarijos akademijos absolventus
tyrimas
Šios tyrimo tikslas - įvertinti darbdavių požiūrį į LVA absolventus, absolventų galimybes darbo rinkoje, studijų tobulinimo kryptis. Jūsų atsakymai prisidės prie absolventų rengimo ir studijų kokybės tobulinimo.
1. Jūsų pareigos įmonėje: aukščiausio lygio vadovas padalinio vadovas specialistas savininkas kita ...
2. Kokio tipo įmonę (įstaigą) Jūs atstovaujate? biudžetinę paslaugų gamybos prekybos kitą ... 3. Vieta, kur įsikūrusi Jūsų įmonė (įstaiga)
didmiestyje (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) rajono centre
kaimo seniūnijoje
4. Kiek Jūsų įmonėje dirba darbuotojų? iki 10 10 - 49 50 - 100
100 ir daugiau
5. Kokią jų dalį (apytikriai procentais) sudaro veterinarijos gydytojai? ... 6. Ar įmonei (įstaigai) pakanka veterinarijos gydytojų? pakanka
trūksta šiuo metu
trūks artimiausioje ateityje sunku pasakyti
7.Ar pastaruoju metu Jums buvo sunku rasti ir įdarbinti veterinarijos gydytoją? taip, sunku
ne, sunkumų nekilo iš dalies sunku
tokių specialistų neprireikė
Anketa yra ANONIMINĖ, bus naudojami tik apibendrinti tyrimo
duomenys
Tinkančius atsakymus pažymėkite ⌧
8. Kokių specializacijų veterinarijos gydytojų trūksta dabar ar, Jūsų manymu, trūks per artimiausius 3 metus? (Atsakymus žymėkite kiekvienoje eilutėje)
A. Šiuo metu B. Per artimiausius 3 metus TRŪKSTA NETRŪKSTA
Specialistai:
TRŪKS NETRŪKS
9.1. veterinarijos inspektorių
9.2. bendrosios praktikos vet. gydytojų 9.3. veterinarinės maisto saugos specialistų
9.4.veterinarinės farmakologijos specialistų
9.5.gyvūnų gerovės specialistų 9.6.veterinarijos vadybininkų 9.7.veterinarijos laborantų (tyrėjų) 9.8. kitų ...
9. Ar Jūsų įmonėje dirba LVA absolventai – veterinarijos gydytojai?
TAIP (nurodykite apyt. skaičių)
~...
NE (praleiskite 10 kl.)
10. Kaip Jūs vertinate LVA absolventų - veterinarijos gydytojų pa(si)rengimą profesinei veiklai?
(Atsakymus žymėkite kiekvienoje eilutėje)
Jūsų nuomone Visiškai sutinku
Ko gero, sutinku Ko gero, nesutinku Visiškai nesutinku
1.LVA absolventai turi pakankamai profesinių teorinių žinių 4 3 2 1 2. LVA absolventai turi pakankamai praktinių profesinių įgūdžių ir
gebėjimų 4 3 2 1
3. LVA absolventams turi reikalingų bendrojo universitetinio lavinimo žinių ir gebėjimų (užsienio kalbos, informatikos, teisės, vadybos, ekonomikos)
4 3 2 1 4. LVA absolventai turi pakankamai socialinių asmenybinių savybių ir
gebėjimų (savarankiškumo, iniciatyvumo, komunikabilumo, sugebėjimo dirbti komandoje ir pan.)
4 3 2 1
11. Kokius palaikote ryšius su Lietuvos veterinarijos akademija? (Atsakymus žymėkite kiekvienoje eilutėje)
Bendradarbiavimo būdai Dažnai Retai Niekada
1. Priimame studentus į praktiką 1 2 3
2. Mūsų specialistai skaito paskaitas, veda praktinius užsiėmimus Akademijoje
1 2 3 3. Siūlome baigiamųjų, magistrinių darbų temas įmonei aktualiais klausimais 1 2 3
4. Dalyvaujame rengiant LVA studijų programas 1 2 3 5. Vykdome bendrus projektus su Akademijos mokslininkais 1 2 3 6. Konsultuojamės su LVA mokslininkais/ teikiame jiems konsultacijas 1 2 3 7. Siunčiame savo darbuotojus į studijas/ kursus Akademijoje 1 2 3
8. Remiame Akademiją finansiškai 1 2 3 9. Atliekame bendrus mokslinius tyrimus 1 2 3
10. Kita (įrašykite) 1 2 3
12. Kaip dažniausiai atsirenkate reikiamus veterinarijos gydytojus?
Personalo atrankos būdai Niekada L. dažnai
1. Dalyvaujame LVA „Karjeros dienose“ ir kituose renginiuose
1 2 3 4 5 2. Pasinaudojame ryšiais su Akademijos administracija 1 2 3 4 5
3. Naudojamės darbo biržos paslaugomis 1 2 3 4 5
4. Skelbiame viešą konkursą spaudoje 1 2 3 4 5 5. Įdarbiname per draugus, pažįstamus, kolegas 1 2 3 4 5 6. Naudojamės interneto portalų paslaugomis 1 2 3 4 5 7. Patikime šį darbą profesionaliai personalo atrankos
įmonei
1 2 3 4 5
8. Kita (įrašykite): 1 2 3 4 5
13. Kas nulemia veterinarijos gydytojo pasirinkimą?
Pasirinkimo motyvas Dažnai Retai Niekada
1. Amžius 1 2 3
2. Lytis 1 2 3
3. Aukštosios mokyklos diplomas 1 2 3
4. CV 1 2 3
5. Motyvacinis laiškas 1 2 3
6. Profesinė patirtis 1 2 3
7. Pasirodymas pokalbio metu 1 2 3
8. Asmeninės rekomendacijos 1 2 3
10. Kita (įrašykite) 1 2 3
14. Įvertinkite asmeninių ir profesinių savybių svarbą, pasirenkant veterinarijos gydytoją:
Nesvarbios
Labai svarbios
14.1. Asmeninės savybės 1 2 3 4 5
14.2. Profesinės-dalykinės savybės 1 2 3 4 5
15. Ką Jūsų manymu reikėtų keisti veterinarinės medicinos specialistų rengime, kad LVA absolventai būtų geriau pasiruošę profesinei veiklai?
Jūsų nuomone Visiškai sutinku
Ko gero, sutinku
Ko gero,
nesutinku nesutinku Visiškai
1.Gerinti LVA studentų profesinį teorinį parengimą 4 3 2 1 2. Didesnį dėmesį skirti LVA studentų mokomųjų ir profesinių praktikų
organizavimui 4 3 2 1
(užsienio kalbos, informatikos, teisės, vadybos, ekonomikos) 4. Daugiau dėmesio skirti socialinių asmenybinių savybių ir gebėjimų
(savarankiškumo, iniciatyvumo, komunikabilumo, sugebėjimo dirbti
komandoje ir pan.) ugdymui 4 3 2 1
5. Studijų programos turinį daugiau derinti su darbdaviais 4 3 2 1
