1
LIETUVОS SVEIKATОS MОKSL UNIVERSITETO VETERINARIJОS AKADEMIJA
GYVULININKYST S TECHNОLОGIJОS FAKULTETAS GYVULININKYST S KATEDRA
DIANA BARANОVIEN
ANTIОKSIDANT LIKОPENО IR SANTОKVINО TAKA VIŠT DEDEKLI PRОDUKTYVUMUI BEI KIAUŠINI KОKYBEI,
NAUDОJANT J LESALUОSE SAUL GR Ž ALIEJ
MAGISTRО BAIGIAMASIS DARBAS
Darbо vadоvas: dоc.dr. Asta Raceviči t -Stupelien
KAUNAS 2014
2 Magistr Лaigiamasis НarЛas atliktas 2012 - 2014 mОtais LiОtuv s svОikat s m ksl univОrsitОt VОtОrinarij s akaНОmij s Paukšči lОsal ir paukštininkвst s pr Нukt laЛ rat rij jО priО Gвvulininkвst s katОНr s ЛОi Kaun tОМhn l gij s univОrsitОt Maist institut juslin s analiг s laЛ rat rij jО.
Magistr Лaigiam j НarЛ parОng :
Diana Baran viОn (parašas)
Magistr Лaigiam j НarЛ vaН vas:
Н М.Нr. Asta RaМОviči t -StupОliОn Gвvulininkвst s katОНra
(parašas)
Baigiam j НarЛ rОМОnгОntas:
(parašas)
3 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTО DARBО SAVARANKIŠKUM
Patvirtinu, kaН tОikiamas magistr Лaigiamasis НarЛas „Anti ksiНant lik pОn ir sant kvin , taka višt НОНОkli pr Нuktвvumui ЛОi kiaušini k kвЛОi, nauН jant j lОsalu sО saul gr ž aliОj .į
1. Yra atliktas man pači s;
2. NОЛuv nauН tas kitamО univОrsitОtО LiОtuv jО ir užsiОnвjО;
3. NОnauН jau šaltini , kuriО n ra nur Нвti НarЛО, ir patОikiu vis panauН t s litОrat r s s raš .
2014-03-19 Diana Baran viОn (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKОMYBĘ UŽ LIETUVI KALBОS TAISYKLINGUM ATLIKTAME DARBE Patvirtinu liОtuvi kalЛ s taisвklingum atliktamО НarЛО.
2014-03-19 Diana Baran viОn (parašas)
MAGISTRО BAIGIAMОJО DARBО VADОVО IŠVADОS D L DARBО GYNIMО
2014-03-19 Н М.Нr. Asta RaМОviči t - StupОliОn (parašas)
MAGISTRО BAIGIAMASIS DARBAS APRОBUОTAS KATEDRОJE
2014-03-20 Pr t k l Nr. 13 pr f. haЛil. Нr. R. Gružauskas
(data) (katОНr s vОН j varНas pavarН ) (parašas)
Magistrо baigiamasis darbas yra d tas ETD IS
(Gвnim k misij s sОkrОt r s (-riaus) parašas)
Magistrо baigiamоjо darbо recenzentas
(varНas, pavarН ) (parašas)
Magistrо baigiam j darb gynimо kоmisijоs vertinimas:
(data) (gвnim k misij s sОkrОt r s (-riaus) varНas, pavarН ) (parašas)
4
TURINYS
SUMMARY ... 5
SUTRUMPINIM PAAIŠKINIMAS ... 6
VADAS ... 7
1. LITERAT R S APŽVALGA ... 9
1.1. ksiНaМiniai pr МОsai organiгmО ir riОЛaluosО ... 9
1.2. Anti ksiНantai ir j svarЛa ... 11
1.3. Lik pОnas ... 13
1.4. Sant kvinas (Et ksikvinas) ... 15
1.5. Aliejaus vaidmuo mityboje ... 16
1.6. Saul gr ž aliОjaus taka višt НОНОkli pr Нuktвvumui ir kiaušini kokвЛОi ... 19
1.7. Anti ksiНant taka višt НОНОkli pr Нuktвvumui ir kiaušini kokвЛiniams roНikliams ... 20
2. TВRIM MET DIKA IR RGANIZAVIMAS ... 22
2.1. LОsinim ЛanНвmas ... 22
3. TYRIM REZULTATAI ... 28
3.1. LОsinim tОst rОгultatai ... 28
3.2. Kiaušini k kвЛini tвrim rОгultatai ... 32
3.3 Juslini ir tОkst r s savвЛi rОгultatai ... 37
4. REZULTAT APTARIMAS ... 42
IŠVAD S ... 43
LITERAT R S S RAŠAS ... 44
PAD KA ... 49
5
SUMMARY
Master Thesis: InfluОnМО antioбiНants lвМopОnО anН Оthoбвquin (EQ) to laвing hОns anН Оgg proНuМtion supplОmОnt in thОir fООНs sunfloаОr oil.
Student: Diana BaranoviОn .
Supervisor: Doc. Dr. Asta RaМОviči t -StupОliОn .
Master‘s place: Lithuanian UnivОrsitв of HОalth SМiОnМОs, VОtОrinarв AМaНОmв, LaЛoratorв of Poultrв Nutrition’s anН Poultrв ProНuМts Лв DОpartmОnt of Animal SМiОnМОs anН Kaunas UnivОrsitв of TОМhnologв FooН InstitutО LaЛoratorв for SОnsorв PropОrtiОs. Kaunas. 2013.
ThО аork has 49 pagОs, 26 taЛlОs anН 3 imagОs.
Objectives: This trial аОrО to НОtОrminatО of ОffОМts of antioбiНants lвМopОnО anН Оthoбвquin influОnМО of laвing hОns proНuМtion, fООН МonvОrsion, mortalitв hОns, Оgg proНuМtion anН Оgg qualitв supplОmОnt in thОir fООНs sunfloаОr oil.
Materials and methods: 30 аООks olН Lohman Brown laвing hОns assignОН to thrОО group to onО of thrОО НiОts: Мontrol hОns аОrО takОn МommОrМial fООН аith sunfloаОr oil, first trial group hОns аОrО takОn МommОrМial fООН + sunfloаОr oil + lвМopОnО (0.5g/kg), sОМonН trial (P>0.05).
FООНing 125 g pОr Нaв аith granulatОН miбОН fООН. Laвing hОns аas kООping in inНiviНual МagОs at likО fООНing, Нrinking anН kООping МonНition. ThО trial МonsistОН 56 Нaв.
Results and conclusions of the study: ThО aННition lвМopОnО anН Оthoбвquin to thО fООН of laying hОns inМrОasОН Оggs proНuМtion at 4-8% (5-6 Оggs from onО hОn) than hОns Мontrol group (P>0.05), Лut fООН МonvОrsion аОrО inМrОasОН 4% than hОns Мontrol group (P>0.05). CholОstОrol МontОnt in Оggs НОМrОasОН 6% in group аith lвМopОnО (P>0.05) anН 11% in group аith Оthoбвquin (P>0.05). Haugh unit inМrОasО 2% than it Оggs hОns Мontrol group (P>0.05).
KОваorНs: antioxidants, hens, production, egg quality.
6
SUTRUMPINIM PAAIŠKINIMAS
MNRR - m n nОs či si s riОЛal r gštвs.
PNRR - p linОs či si s riОЛal r gštвs.
RR - riОЛal r gštвs.
SRR - s či si s riОЛal r gštвs.
n-3 - mОga-3 riОЛal r gštis.
n-6 - mОga-6 riОЛal r gštis.
BHT - Лutil hiНr tu luОnas.
BHA - Лutil hiНr ksianiг las.
TPA - tОkst r s pr fili analiг .
KTU - Kauno technologijos universitetas MDA - mal nНialНОhiНas.
7
VADAS
FunkМini maist samprata atsiraН nОsОniai ir plačiai paplit Eur p s S jung s, JAV ЛОi Aгij s šalвsО. DaugОlis m kslinink išskiria tris svarЛiausias funkМini pr Нukt savвЛОs:
1. mitвЛinę vОrtę,
2. maistas turi tur ti gвvвЛОi palaikвti Л tin ОnОrgij s kiОk ,
3. sk ninОs savвЛОs - pr Нuktai, turi sutОikti žm gui mal naus sk ni ir kvap p j t . Funkcinis maistas - kasНiОn valg mas maistas, kuris, ЛО sav mitвЛin s vОrt s, Нar Нu Нa papilН m fiгi l gin ОfОkt žm gaus rganiгmui ir sumažina susirgim riгik . FunkМini maist ingrediОntai вra pr Лi tikai, prОЛi tikai, anti ksiНantai, p linОs či si s r gštвs, augal Оkstraktai, ЛОi kit s fiгi l giškai aktвvi s mОНžiag s. Vart jant maist pr Нuktus, kuri suН tвjО вra vairi augal Оkstrakt , anti ksiНant maž ja tikimвЛ susirgti vairi mis lig mis, nОs jiО žm gaus
rganiгmО suriša laisvu sius raНikalus, tОigiamai vОikia žm gaus svОikatingum .
LОsinant vištas funkМini ingrОНiОnt turinčiais lОsalais, man ma Нaugiau ar mažiau paНiНinti t mОНžiag k nМОntraМij kiaušinвjО (JОr Мh, EНОr, 2000). FunkМini kiaušini praНininku laik mas D. FarrОllis (Australija). J išt Лulint pr jОkt kiaušiniu sО rasta kur kas Нaugiau mОga- 3 riОЛal r gšči nОgu traНiМiniu sО kiaušiniu sО (FarrОll, GiЛs n, 1991).
ViОnas iš Л Н paНiНinti mОga-3 RR kiОk žm gaus rganiгmО вra valgвti kiaušinius, kuriu sО вra paНiНintas ši RR kiОkis. Kiaušiniai su НiНОsniu mОga-3 RR kiekiu gaunami lesinant vištas НОНОklОs lОsalais, praturtintais augaliniais aliОjais, t kiais kaip saul gr ž , lin , raps . Taigi, papilНžius raМi n aliОjais, kuriu sО gausu mОga-3 riОЛal r gšči , gaunama gОrОsn kiaušini maistin vОrt , kuri gali tОigiamai s lвg ti žm ni svОikatingum . mОga-3 riОЛal r gšči vart jimas turi tОigiam s tak s širНiОs ir kraujagвsli lig riгikai, НislipiНОmijai, atОr sklОr гОi, hipОrtОnгijai, Мukriniam НiaЛОtui, mОtaЛ liniam sinНr mui, nutukimui, užНОgimin ms lig ms, nОur l giniams ir nОur psiМhiniams sutrikimams, inkst lig ms, stО p r гОi, aki lig ms ir n štumui (Вash Нhara Оt al., 2009).
Gerinant kiaušini maistinę vОrtę, galima nauН ti vairius aliОjus, tačiau j panauН jim galimвЛ s priklaus nu aliОj riОЛal r gšči suН tiОs, nauН jam anti ksiНant ir j tОrpim n rm s.
Vis daugiau d mesio skiriama anti ksidant savyb ms ir j takai žm ni sveikatai.
ViОni iš svarЛi nat rali anti ksiНant - kar tОn iНai. Pasteb ta, kad kar ten idai atlieka svarЛ vaidmen , saugant nu v ži , širdies ir kraujagysli lig . Tu pačiu Лuv pastОЛ ta, kaН nauН jant aliejus, geriau pasisavinami anti ksiНantai.
Darbо tikslas: ištirti anti ksiНant lik pОn ir sant kvin tak Н sli j višt pr Нuktвvumui ir kiaušini k kвЛОi, j lОsalu sО nauН jant saul gr ž aliОj .
8 Siekiant darbо tikslо gyvendinimо iškelti šie uždaviniai:
1. Nustatyti anti ksiНant lik pОn ir sant kvin tak višt НОНОkli Н slumui, lОsal s nauН ms ir išsaug jimui, lОsalu sО nauН jant saul gr ž aliОj .
2. Nustatyti anti ksiНant lik pОn ir sant kvin tak kiaušini k kвЛiniams paramОtrams, lОsalu sО nauН jant saul gr ž aliОj .
3. Nustatвti ištirti anti ksiНant lik pОn ir sant kvin tak jusliniams kiaušini r Нikliams, lОsalu sО nauН jant saul gr ž aliОj .
9
1. LITERAT RОS APŽVALGA
1.1. Оksidaciniai prоcesai organizme ir riebaluose
Anti ksiНantas вra m lОkul , kuri sl pina kit m lОkuli ksiНaМij . ksiНaМij s rОakМij s mОtu išsiskiria laisviОji raНikalai. Sav ru žtu, šiО raНikalai gali praН ti granНininę rОakМij . Anti ksiНantai nutraukia šias granНininОs rОakМijas, pašalina laisvu sius raНikalus ir sl pina kitas
ksiНaМij s rОakМijas.
Laisvasis radikalas - НalОl , kuri s viОnas iš at m turi laisv valОntingum (R*) nОsup ru t ОlОktr n s skaita. LaisviОji raНikalai susiНar rganiгmО Н l nat ralaus l stОli mОtaЛ liгm (mОНžiag apвkait s) ir Н l iš rini p vОiki . JiО pasižвmi НiНОliu rОakМingumu ir stОngiasi suНarвti p r nОsup ru tam ОlОktr nui, rОagu Нami su kit mis mОНžiag mis, virsta stabiliais junginiais - rОakМij s pr Нuktais. Esant žОmai tОmpОrat rai ir ЛОaktвvat ri , riОЛal savi ksiНaМij s rОakМij s prasiНОНa ir Н l „aktвvi į gliМОr li ir НОgu niОs m lОkuli , turinči paНiН jusi kinОtinę ОnОrgij . T ki sО m lОkul sО rвšвs tarp at m вra susilpn jęs. ŠviОs jО ksiНaМij s pr МОsai vвksta intОnsвviau, kaНangi šviОs s ОnОrgija palОngvina laisv j raНikal susiНarвm . Tam tikras laisv j raНikal kiОkis rganiгmui вra Л tinas. JiО saug rganiгm nu ЛaktОrij , virus , naikina išsigimusias l stОlОs. Bl gai, kai susiНar laisv j raНikal pОrtОklius.
LaisviОji raНikalai, n r Нami gauti tr kstamus ОlОktr nus, nu lat ataku ja svОik sias rganiгm l stОlОs, taip pažОisНami atskir l stОli , rgan n rmali vОikl . ksiНaМij s pr МОs grОitina šilНвmas. LОngviausiai ksiНu jasi nОs či si s riОЛal r gštвs. Pažвmima, kaН laisv j raНikal susiНarвm rОakМij sО Нalвvauja vanНОnili at mas, Оsantis priО kaimвnini НviguЛai jungčiai at m . Pvг.: iš lОin r gštiОs gali susiНarвti t ks lipiН raНikalas (L*):
CH3 - (СH2)6 - C*H - CH = CH - (CH2)7 - CООH
Laikant ar pОrНirЛant riОЛalinius auНinius arЛa iš j išskirtus riОЛalus, vвksta vair s kitimai.
D l t pakinta j МhОmin suН tis, paЛl g ja rgan lОptiniai r Нikliai ir maistin vОrt - vyksta riОЛal gОНimas. Skiriamas hiНr litinis ir ksiНaМinis gОНimas. Dažnai hiНr liг s ir ksiНaМij s pr МОsai vвksta viОnu mОtu, pagilinНami riОЛal kitimus (Antip va, 1996).
RiОЛal ksiНaМiniai kitimai suНar s lвgas Нažniausiai atsiranНančiam riОЛal gОНimui. J priОžastis ksiНaМij s pr Нukt - pОr ksiН - susiНarвmas, vОikiant НОgu nimi žОm jО tОmpОrat r jО (aut ksiНaМija). PОr ksiНinis skaičius, pОr ksiНai - svarЛiausi aut ksiНaМij s praНiniai pr Нuktai. J kiОkis gali Л ti išmatu tas, nustatant j Н kiОk :
RООH + 2KJ→RОH + J2 + H2О (Fennema, 1996).
10 Aut ksiНaМija susijusi su laisv j raНikal susiНarвm ЛОi skilim mОМhaniгmu. Vis pr МОs , pagal O. FОnnОma, (1996), galima suskirstвti 3 staНijas:
1) Iniciacija:
IniМiat rius → laisviОji raНikaliai (R* R *) 2) Dauginimasis:
R* + 2 → R *
R * + RH →R H+R*
3)Terminacija:
R* + R*→ R - R
R* + R *→ R R
ksiНaМini pr МОs intОnsвvumas priklaus nu nОs či j riОЛal r gšči kiОki riОЛalu sО, taip pat nu anti ksiНant kiОki . SvarЛ vaiНmОn ksiНaМini gОНim mОМhaniгm staНij sО atliОka laisviОji raНikalai, atsiranНantвs riОЛalu sО vОikiant šviОs s ОnОrgijai (Antip va, 1996). Pirmin s ksiНaМij s staНij sО riОЛalu sО vвksta nОžвmus kitimai. Šis pОri Нas vaНinamas inНukМiniu, j trukm gali Л ti vairi. PasiЛaigus inНukМiniam pОri Нui, išaugus pОr ksiНiniam skaičiui, stipriai išauga ir kОičiasi riОЛal rgan lОptiniai r Нikliai. InНukМini pОri Н Лuvim ir вpatingai j trukmę apsprОnНžia riОЛal strukt r s spОМifika ir gamtini anti ksiНant kiОkis.
Pastar j vaiНmОn atliОka vitaminas E, kar tin iНai, kuriО rОagu ja su laisvaisiais raНikalais, suНarвНami staЛilius, nОkОnksmingus pr Нuktus (FОnnОma, 1996).
NОpakankamas anti ksiНant kiОkis arЛa pОr НiНОlis j kiОkis, gali sukОlti ksiНaМin strОs ir sunaikinti l stОlОs. ksiНaМinis strОsas pažОiНžia l stОli strukt r ir l stОli funkМij . ksiНaМinis strОsas, vaiНina svarЛ vaiНmОn НaugОli žm gaus lig , skaitant v ž atsiraНim . Taip pat laЛai svarЛ s ksiНaМiniai pr МОsai vвkstantвs m s jО. JiО vОНa priО lipiН ir Лaltвm maž jim , kas, atitinkamai, turi tak s m s s sk niui, tОkst rai ir išvaiгНai (BОkhit Оt al., 2003). Aut ri tОigimu A. Bekhit, G. Geesink, M. Iliana, J. M rt na (2003), šiО МhОminiai pakitimai m s jО, riЛ ja m s s gamini gali jim laik . A. M urО su kolОgomis (2001) mini, kaН riОЛal ir aliОj ksiНaМija lОmia kvap ir sk ni Лl g jim , taip pat maistin s vОrt s ir išsaug jim maž jim , antrini , galimai nu Нing , jungini susif rmavim . Bi l gin s sistОm s, turting s lipiНais, ЛОt linkusi s ksiНaМij tur t Л ti iš iš r s ar viНaus vОikiam s t ki fakt ri , kaip anti ksiНantai, siОkiant išlaikвti n rim pr Нukt k kвЛę, t. в. sk n , spalv ir išvОngti vitamin НОstrukМij s (R Мha- Guzman et al., 2007).
11
1.2. Antiоksidantai ir j svarba
Antiоksidantas вra m lОkul , kuri sl pina kit m lОkuli ksiНaМij . ksiНaМija вra МhОmin rОakМija, kuri s mОtu pОrНu Нamas ОlОktr nas. Kaip pavaiгНu ta 1 paveiksle.
1 pav. Оksidacijоs reakcija
Šaltinis: http://ааа.gООk.Мom/sМiОnМО/gООk-answers-how-do-antioxidants-work-1567483/
Anti ksiНantai вra skirst mi Нvi grupОs, priklaus mai ar jiО вra tirp s vanНОnвjО (hiНr filiniai) ar tirp s riОЛalu sО (lip filiniai).
1 lОntОl . Vandenyje ir riebaluоse tirp s antiоksidantai
Antiоksidantas Vandenyje tirpstantis Riebaluоse tirpstantis
Kar tinai Tirpus
Vitaminai C, B15 Tirpus
Vitaminai A, E Tirpus
Hip ksОnas Tirpus
Glutati nas Tirpus
Nik tinin r gštis Tirpus
UЛiМhin nas (Q10) Tirpus
Cit flavinas Tirpus
Gintarin r gštis Tirpus
VanНОnвjО tirp s anti ksiНantai вra skirti apsaug ti l stОl s Мit plaгm , krauj , limf s ir kit Лi l gini skвsči l stОl s rganОlОs nu savaimini ksiНinim .
RiОЛalu sО tirp s anti ksiНantai l kaliгu jasi tОn, kur l kaliгu jasi laisv j raНikal ir pОr ksiН taikiniai - Лi l gin s strukt r s, laЛiausiai pažОiНžiam s pОr ksiНini ksiНinim pr МОs mОtu. T ki s strukt r s pirmiausiai вra Лi l gin s mОmЛran s, krauj lip pr tОiНai, laЛiausiai pažОiНžiami taikiniai ju sО вra p linОs či si s riОЛi si s r gštвs.
12 2 lОntОl . Antiоksidantai maistо prоduktuоse (Ortega, 2006)
Antiоksidantai Maistо prоduktai
Vitaminas C (ask rЛ r gštis) ŠviОži vaisiai ir Нarž v s Vitaminas E (t k fОr lis, t k triОn liai) Augaliniai aliejai
P lifОn liniai anti ksiНantai (rОsvОratr lis, flav n iНai)
Arbata, kava, s j s, vaisiai, alвvu gi aliОjus, gОrvu g s, Мinam nas, rauН n lis Kar tОn iНai (lik pОnas, kar tinai, liuteinas) Gelt ni, rauН ni vaisiai, Нarž v s ir kiaušiniai
Kai kuriО anti ksiНantai gali Л ti sintОtinami organiгmО arЛa gaunami su maistu.
Anti ksiНantai - maist priОНai, kurie pailgina maist pr Нukt vart jim laik , apsaug Нami nu ksiНaМij s. Anti ksiНantai taip pat pagОrina maist pr Нukt sk n ir išvaiгН . JiО sitОrpia aut ksiНaМinОs rОakМijas, suНar patvarius junginius su maist mОНžiag mis ir nОlОiНžia t liau ksiНu tis maist pr Нuktui. Maist pram n jО plačiai nauН jami sintОtiniai anti ksiНantai.
Dažniausiai Лuv nauН jami anti ksiНantai: ЛutilhiНr ksitololas (BHT), ЛutilhiНr ksianiг las (BHA), nОs jiО laЛai ОfОktвviai par НвНav sav savвЛОs (Mil s Оt al., 2000; M urО Оt al., 2001).
Tu tarpu, A. BОkhit ir jo kolОg (2003) tОigimu, n rs BHT ir BHA staЛН lipiН ksiНaМij , šiО anti ksiНantai turi riЛ t pritaik mum , nОs turi riЛ t tirpum vanНОnвjО ir galimвЛОs skvОrЛtis raumОnis. Dauguma aut ri sav НarЛu sО mini, apiО ši sintОtini anti ksiНant t ksišk vОikim ir nОrОk mОnНu ja vart jimui. T Н l sintОtini anti ksiНant nauН jimas вra griОžtai k ntr liu jamas Н l galim kanМОr gОnini p vОiki . Kai kuriО atvОjai par Н , kaН BHA ir BHT gali Л ti nu Нingi.
T Н l vis Нažniau nat ral s anti ksiНantai si l mi, kaip saugi altОrnatвva sintОtiniams, sumažina anti ksiНaМinius pr МОsus. Šiu mОtu sparčiai auga susiН m jimas nat raliais k mp nОntais, kuriu s galima panauН ti kaip anti ksiНantus. JiО išgaunami iš vairi ž lОli , Нarž vi , priОsk ni ir s kmingai panauН jami lipiН ksiНaМij s staЛНвmui. Tвrimais nustatyta, kaН nat ral s anti ksiНantai gali inhiЛitu ti lipiН pОr ksiНaМij , pagОrinti maist k kвЛę ЛОi saugum (Lu Оt al., 2000).
Nat ral s anti ksiНantai n ra plačiai vart jami pram n jО Н l maž panauН jim galimвЛi . Tвrimai par Н , kaН nat ral s anti ksiНantai Лuv silpnОsni nОi sintОtiniai, n rs Оkstraktai išgauti iš Нarž vi , par Н anti ksiНaМin aktвvum , panaš sintОtini anti ksiНant p vОikiui. NОt jОi nat ral s anti ksiНantai n ra t kiО ОfОktвv s, j panauН jimas gali Л ti altОrnatвvus ir nauНingas.
Taip pat aut riai A. Moure, J. Cruz, D. Franco, J. Dominguez, J. Sineiro, H. Domínguez, M.
Núñez, and J. Parajo (2001) pažвmi, kaН kai kuri anti ksiНant kiОkis turi Л ti riЛ tas, nОpaisant НiНОli anti ksiНaМini aktвvum , nОs gali sutОikti specifin sk n ir kvap . Taip pat A. M urО su kitais autoriais (2001) nur Н , kaН nat raliОms anti ksiНantams вra rОikalingas galim t ksiškum
13 svarstвmas priОš pritaikant praktiniame lygmenyje, t.в. rОikalinga atlikti saugum tОstus.
Anti ksiНantai kilę iš gamt s, nОužtiktina rОikiam saugum .
M. FassОas su kolОgomis (2007) kaip pagrinНinius nat rali anti ksiНant tr kumus varНija НiНОsnę kain ir mažОsn ОfОktвvum nОi sintОtini anti ksiНant . Taip pat tвrimas su Лr ilОriais par Н , kaН gвv n mitвЛa tarnauja kaip anti ksiНant pОrНavim kОlias gвv n pr НukМij . Taigi, n rs nat rali anti ksiНant НiНОsni gamвЛ s kaštai, žОmОsnis ОfОktвvumas, auga žm ni suv kimas apiО papilН m maist saugum . SintОtini anti ksiНant pakОitimas nat raliais kai kuriais atvОjais gal t Л ti nauНinga vart t j svОikatai (FassОas Оt al., 2007).
Vis Нažniau, Нaugiau Н mОsi skiriama vairi ms anti ksiНaМini mОНžiag savвЛ ms ir j takai vart t j svОikatai. ViОni iš t ki Лi l giškai aktвvi anti ksiНant вra kar tОn iНai. J Нaugiausia aptinkama augaliniu sО maisto pr Нuktu sО. Taip pat Лuv pastОЛ ta, kaН kar tОn iНai paНОНa apsaug ti nu v ži , širНiОs ir kraujagвsli lig (AНams Оt al., 2005). M kslinink r Нвta, kaН p miН r lik pОnas вra viОnas stipriausi augalini anti ksiНant (Shi, MaguОr, 2002;
DОlgaН -Vargas, Paredes-L pОг, 2002). P miН rai Н l ju se esanči kar tОn iН lik pОn , kai kuri se šalysО laik mi funkМi naliu ju maistu (Shi, Maguer, 2002; Gutierrez, Castr , 2007).
1.3. Likоpenas
Lik pОn m lОkulin f rmul sudaryta iš 40 angliО (C) at m ir 56 vanНОnili (H) at m . Lik pОnas yra . Likopenas yra aciklinis atviragrandis polienas, turintis 13 НviguЛ j ryši , iš kuri 11 yra k njugu t si s jungtys (Fit Оt al., 2001). J s strukt ra вra linijin . Lik pОnas yra ilgiausias iš kar tОn iН . Lik pОn m lОkul sudaryta iš aštu ni iг prОn vienet , t Н l m lekul s skeletas giminingas tetraterpenams, net jei vandenili at m m lОkul jО turi keliais vienetais mažiau. Strukt ra pavaiгНu ta 2 pavОiksle.
2 pav. Likоpenо strukt ra
Šaltinis:http://ааа.sigmaalНriМh.Мom/Мatalog/proНuМt/sigma/l9879?lang=Оn&rОgion
14 Lik pОn m lОkul s strukt ra sutОikia jam unikali savвЛi :
1. Kar tОn iНai, turintвs užНar Мiklinę granНinę galu sО, gali virsti vitaminu A, o lik pОnas n ra vitamin A pr vitaminas, nОs nОturi nОsimОtrišk s ОrНvin s strukt r s kaip, pavвгНžiui, β-kar tОnas (Agarаal, Ra , 2000).
2. K njugu t si s jungtвs strukt r jО lОmia ir lik pОn hiНr f Лiškum (Shi, MaguОr, 2002).
3. Lik pОn k njugu t j НviguЛ j rвši gausa gali lОmti НiНОlę lik pОn iг mОr susiНarвm galimвЛę.
4. Lik pОn m lОkul jО vвksta Нu pagrinНiniai МhОminiai kitimai: iг mОriгaМija ir ksiНaМija. TiОk ksiНaМija, tiОk ir iг mОriгaМija vвksta vОikiant šviОsai ar tОmpОrat rai, ksiНaМij tak ja НОgu nis ir j Нariniai. Lik pОn ksiНaМija вra nОgr žtamas pr МОsas, kai skвlant m lОkulОi susiНar aМОt nas, mОtilhОptanas, lОvalinas, alНОhiНas ir gli ksalis (Бianquan Оt al., 2005).
5. Lik pОnas nОtirpus vanНОnвjО, tirpus nОp liniu sО rganiniu sО tirpikliu sО, t kiu sО kaip hОksanas, Мhl r f rmas, ЛОnгinas (Shi, MaguОr, 2002; HaМkОtt Оt al., 2004).
6. Kai kuriu sО litОrat r s šaltiniu sО tОigiama, kaН lik pОnas tirpus aliОju sО (B rОl Оt al.,1996; Shi, MaguОr, 2002), tačiau k nkrОči tirpum r Нikli nОnur Н ma.
7. Lik pОnas вra viОnas stipriausi augalini anti ksiНant (DОlgal -Vergas, 2003; Shi, Maguer, 2002).
3. lОntОl . Likоpenо šaltiniai (Rao, Rao, 2007)
Likоpenо šaltinis μg/g dr gnо svоriо
ŠviОžias p miН ras 8,8-42
P miН r sultвs 86-100
P miН r paНažas 63-131
P miН r kОčupas 124
ArЛ гas 23-72
Rausvasis greipfrutas 3,6-34
Rausv ji gvajava 54
Papaja 20-53
Eršk tu gi tвr 7,8
AЛrik sas < 0,1
Lik pОnas вra kar tОn iНas, nat ralus pigmОntas. Visi kar tОn iНai pasižвmi anti ksiНantin mis savвЛ mis (nОutraliгu ja laisvu sius raНikalus). Kaitinant, lik pОn ,
15 Лi priОinamumas sustiprinamas, t Н l tОrmiškai apН r ti p miН rai вra gОrОsnis lik pОn šaltinis, nОgu žali. Lik pОnas вra tirpus riОЛalu sО, t Н l jis gОriau pasisavinamas, kai vart jamas su riОЛalais. Lik pОnas nОutraliгu ja laisvu sius raНikalus, apsaug Нamas auНinius nu ksiНaМini pažОiНim , sukОlianči l tinОs ligas. Lik pОnas вra nauНingas maist Нažiklis ( rОgistru tas kaip E160Н) ir вra patvirtintas nauН jimas, JAV, Australij jО ir Nauj j jО ZОlanНij jО ( rОgistru tas kaip 160d.) ir ES.
Paskutiniu mОtu vis Нažniau вra atliОkami išsamОsni m ksliniai tвrimai apiО anti ksiНant p vОik . Dažniausiai šiО tвrimai вra nukrОipti mОНiМin s m ksl krвpt , siОjama su žm ni svОikatingumu. M kslin jО litОrat r jО вra mažai Нu mОn apiО anti ksiНant p vОik višt НОНОkli rganiгmui, j tak pr Нuktвvumui, virškinim pr МОsams ЛОi kiaušini k kвЛОi.
Anti ksiНantai traukti viščiuk Лr ilОri raМi nus pagОrinНav pr Нuktвvum , paukšči svОikatingum ir rОpr НukМinОs savвЛОs (Surai, 2002).
1.4. Santоkvinas (Etоksikvinas)
Santоkvinas - (Ethоxyquin 1,2-dihydrо-6-ethоxy-2,2,4-trimethylquinоline) - sintetinis anti ksiНantas, kuris sugОЛa apsaug ti nu ksiНaМini pr Нukt apkartim ir prailgina lОsal gali jim laik . Sant kvin miltОliai gaminami, nauН jant spОМiali gamвЛ s tОМhn l gij . Šis pr Нuktas gali Л ti tiОsi giai tОrpiamas lОsalus pОr prОmiks . Sant kvinas вra gОlt nai rauН n s pОrОinanči s iki ruН s spalv s miltОliai, kuriО nОatspar s stipri ms r gštims, ksiНaМin ms mОНžiag ms ir aukštai tОmpОrat rai.
Sant kvinas вra Мhin lin grup s anti ksiНantas nauН jamas kaip maist pr Нukt k nsОrvantas (E324). Jis Нažniausiai nauН jamas k nsОrvantas Нal (lОsal ) naminiams gвv nams ir paukščiams. K nsОrvantas nauН jamas, išvОngti riОЛal apkartim . Sant kvin taip pat plačiai nauН ja, kaН išvОngti spalv nu st li . Vвkstant ksiНaМiniams pr МОsams, maž ja nat rali kar tin iН pigmОntaМija (http://ааа.Оpa.g v/ ppsrrН1/REDs/faМtshООts/0003faМt.pНf.
Sant kvinas - stiprus anti ksiНantas, kuris sl pina nО tik laisv j raНikal susiНarвm pr МОsus, ЛОt ir nОutraliгu ja t ksiškus, ksiНaМij s mОtu susiНariusius, pr Нuktus. Anti ksiНantas gОrai tirpsta rganiniu sО tirpikliu sО, gali Л ti maiš mas su riОЛalais, aliОjais. Вra maž t ksiškum gвv nams. Sant kvinas aЛs rЛu jamas žarnвnО ir patОnka auНinius ir rganus. Iki 99 proМ. p 24 valanН išsiskiria su išmat mis. P ilgОsni vart jim , galima j aptikti ir p 48 valanН , ЛОt tik kОpОnвsО. Sant kvinas staЛiliгu ja karotinus ir tak -fОr lius ž li miltu sО, vitaminus prОmiksu sО ir lОsalu sО. Gali Л ti nauН jamas viščiukams avitamin г s pr filaktikai
( , 2006).
16 DОgu nis pagrОitina ksiНaМij s pr МОsus, pašaru sО ir lОsalu sО. Вpač kai, kuri ingriНiОnt , t ki kaip riОЛalai, aliОjai, vitamin A ir kar tin . ksiНaМij s mОtu gali paЛl g ti ir sk niniai ir k kвЛiniai r Нikliai. LОiНžiamas nОt ksiškas kiОkis вra rОglamОntu jamas Нaugum jО valstвЛi . (http://ааа.famiМ.g .jp/ffis/ iО/ Лj/anti бiНant.pНf.
1.5. Aliejaus vaidmuo mityboje
Saul gr ž aliejus. Saul gr ž aliОjus - augalinis aliejus, gaunamas iš saul gr ž s kl . Plačiai nauН jamas maist gamвЛ jО (kepimui, sal t , k nsОrv užpilams). Ši aliОjaus gamвЛa 1835 m. praН ta Rusij s impОrij jО, НaЛar pagrinНiniai saul gr ž aliОjaus gamint jai Eur p jО laik mi Rusija ir Ukraina. Aliejaus tankis esant 10° C tОmpОrat rai вra 920-927 kg/m³, užš la esant -16-19 °C tОmpОrat rai. 100 g saul gr ž aliОjaus ОnОrgОtin vОrt - 3,699 kJ (884 kcal).
AliОjus pasižвmi nО НiНОliu s či j riОЛal kiОkiu ir žОnklia vitamin E Нalimi. Šis aliОjus nОturi savit priОsk ni ar ar mat , t Н l nОpakОičia maist sk nini savвЛi . Rafinu tas saul gr ž aliОjus tinkamas aukšt jО tОmpОrat r jО ru šiamiОms patiОkalams, nОrafinu tas - šaltiОms ar labai nekaitinamiems patiekalams, turi rвškОsn priОsk n ir spalv .
Saul gr ž aliОjus pasižвmi gausiu p linОs či j riОЛal r gšči (PNRR) ir mažu s či j riОЛal r gšči (SRR) kiОkiu. DiНžiausi PNRR Нal suНar lin l riОЛal r gštis, tu tarpu lin lОn riОЛal r gštiОs ranНami tik p Нsakai. T pasОk jО, n-6:n-3 santвkis saul gr ž aliОjujО yra labai didelis - 65:0. Palвginimas SRR ir PNRR patОiktas 4 lОntОl jО.
Taip pat saul gr ž aliОjujО вra lОМitin , t k fОr li , kar tОn iН ir vašk . Saul gr ž aliОjus вra švОlnaus sk ni , mal ni s spalv s, turintis Нaug vitamin E ir Нaug minОralini mОНžiag , t ki kaip varis, manganas, kalis, magnis, gОlОžis, sОlОnas, kalМis, Мinkas (ArshaН et al., 2012). Kar tОn iНai ir mikr ОlОmОntai Нažniausiai pašalinami aliОj apН r jim mОtu (F stОr et al., 2009).
R gštвs, kuri nОsintОtina žm ni rganiгmas, vaНinam s Оsmin mis (nОpakОičiam mis).
J s turi Л ti gaunam s su maistu - tai p linОs či si s riОЛal r gštвs, kuri Нaugiausia ranНama augaliniu sО aliОju sО.
4 lОntОl . Riebal r gšči sud tys vairiuоse aliejuоse (SvОik s mitвЛ s rОk mОnНaМij s, 2011)
Riebal r šis Sočiosios Nesočiosios
Mononesočiosios n-6/n-3 Polinesočiosios
n-6(linolo) n-3(linoleno)
Saul gr ž 12 65 p Нsakai 16 65:0
Raps 6 21 11 61 2:1
S mОn 9 14 58 19 1:4
17 4 lОntОl s tęsinвs
S j 15 54 8 23 6,75:1
Kukur z 13 59 p Нsakai 29 59:1
RiОЛal r gštвs - tai linijin s strukt r s angliavanНОnili granНin s, turinči s lвgin (Нažniausiai) angliОs at m skaiči (nu 4 iki 24 C at m ), su karЛ ksigrupО granНin s galО.
RiОЛal r gštвs gali Л ti s či si s nОturinči s НviguЛ j rвši ir nОs či si s, turinči s НviguЛ j rвši (KaНгiauskas, 2008).
Riebalai ir riebal r gštys
Sotieji riebalai Nesotieji riebalai Gyvuliniai taukai, sviestas
Polinesotieji riebalai Mononesotieji riebalai
mОga-3 riОЛal mОga-6 riОЛal mОga-9 riОЛal r gštвs r gštвs r gštвs
3 pav. Riebal ir riebal r gšči klasifikacija (Eur p s karНi vaskulini lig pr filaktik s klinikin jО praktik jО gair s, 2003)
KaНangi augaliniai aliОjai turi nОs či j r gšči , t Н l вra skвsti. S tiОji riОЛalai turi Нaugiau s či j riОЛal r gšči , t Н l Нažniausiai Л na kiОti. S či si s riОЛal r gštвs Нalвvauja Мh lОstОr li apвkait jО. PОr НiНОlis s či j riОЛal r gšči vart jimas, gali paНiНinti Мh lОstОr li k nМОntraМija kraujвjО. M n nОs či si s riОЛal r gštвs nОНiНina Мh lОstОr li k nМОntraМij s kraujвjО. P linОs či si s riОЛal r gštвs вra gвvвЛiškai rОikaling s rganiгmui.
Žm gaus rganiгmas nОgamina lin l ir alfa lin lОn r gšči , t Н l ši s riОЛal r gštвs turi Л ti gaunam s su maistu. AtsižvОlgiant tai, pОr kiОk angliОs at m nu mОtil grup s вra nut lusi pirm ji НviguЛa jungtis, RR skirst m s mОga-6 arЛa mОga-3. Lin l r gštis ( mОga-6 p linОs či ji r gštis) - svarЛiausia Нaugum s augalini aliОj suН tin Нalis. mОga-6 PRR gerina anti ksiНant (vitamin E ir kar tОn iН ) pasisavinim . Taip pat nauН jant PRR maž ja maž
Оik гapОntaОn (EPA) Lin l , AraМhiН n lОin Н k гahОksaОn (DHA) Dih m -gama-lin lОn Palmit lОin α-lin lОn r gštis α-lin lОn r gštis GaН lОin
18 tanki lip pr tОin Мh lОstОr li k nМОntraМij kraujвjО. Tačiau jОigu vart jama laЛai Нaug, gali sumaž ti ir НiНОli tanki lip pr tОin Мh lОstОr li k nМОntraМija (SvОik s gвvОnsОn s rОk mОnНaМij s, 2011).
Kaip mat mО 4 lОntОl lО lin l RR gausu saul gr ž , α-lin lОn RR - Нaug lin s mОn aliОjujО ir kitu sО pr НuktuosО. mОga-3 riОЛal r gštims priklaus alfa lin lОn , Оik гapОntaОn ir Н k гahОksaОn r gštвs. mОga-3 kilm s mОНžiag s plОčia kraujagвslОs ir nОlОiНžia susiНarвti tr mЛams (kitaip nОi mОga-6 Оik гan r gštiОs pr Нuktai), j s taip pat turi antialОrgin , priОšužНОgimin ir nuskausminam j p vОik . mОga-3 riОЛal r gštвs užtikrina tinkam krauj krОšum , mažina tr mЛ гi riгik , gОrina imunitОt , Оina lipiНini mОНiat ri , l stОli mОmЛran s suН t , turi anti ksiНaМin p vОik . PaНiНinНam s l stОli mОmЛran Оlastingum , paНОНa grОičiau susif rmu ti jungtims tarp nОur n (Dagilвt , 2006).
PagrinНiniai mОga-3 šaltiniai - žuvвs (gОriausi s lašiš s, silk s, up takiai, taip pat ančiuviai, ОšОriai, Нurklažuv s, j rin s lвНОk s, mОnk s, tai, plОkšn s, taukin s skumЛr s, sarНin s), krОvОt s, austr s, kraЛai, riОšutai, lin s mОnвs ir j aliОjus (nОt 57 pr М. riОЛal r gšči mega-3), graikini riОšut aliОjus (13 pr М.), raps aliОjus (9 pr М.), graikiniai riОšutai (7 pr М.), kiaušini trвnвs, žali si s lapin s Нarž v s. Išsiskiria unikaliu užНОgim sl pinančiu, skausmus ir tinim malšinančiu p vОikiu, gОrina smОgОn funkМij ir vОikl (Vasiliauskas, 2012).
mОga-6 susiНОНa iš Оik гan , lin lОn , gama lin lОn r gšči . Eik гan r gštis rganiгmО sintОtinama iš lin lОn r gštiОs. mОga-6 r gštвs gali kauptis rganiгmО. Lin lОn r gštis - pagrinНin suНОНam ji Нaugum s augalini aliОj (saul gr ž , s j , kukur г ) Нalis. KaН lin lОn r gštis tapt aktвvi, ji pirmiausia turi virsti gama lin lОn r gštimi. T ks virsmas rganiгmО nО man mas sОrgant kai kuri mis lig mis (pvг., Мukriniu НiaЛОtu).
mОga-9 priklaus lОin , Оik гan Оik гatriОn , Оruk , nОrv n m n nОs či si s riОЛal r gštвs. mОga-9 n ra nОpakОičiam ji riОЛal r gštis. rganiгmas jas sintОtina iš nОpris tint riОЛal . MNRR nОНiНina Мh lОstОr li k nМОntraМij s kraujвjО.
mОga-9 tОigiamai vОikia užНОgiminius pr МОsus. Вpač svarЛi s вra lОin ir Оruk r gštвs, kuri ranНama alвvu gi ir raps aliОju sО(Dagilвt , 2006).
MitвЛ s spОМialistai rОk mОnНu ja vart ti ku Нaugiau augalini pr Нukt , kuri suН tвjО вra Нaug vОrting PRR. Augalin s kilm s n-3, n-6 ir n-9 riОЛal r gštвs pasižвmi tu pačiu p vОikiu, ЛОt nОturi žuviОs sk ni ar kvap . Вpač vОrtingas вra lin s mОn aliОjus, kuriamО n-3 PNRR jamО вra apiО 57 pr М. (BagН nait , 2006).
Kiaušiniai su НiНОsniu mОga-3 RR kiОkiu gali Л ti gauti pОr lОsinim fakt ri t. в. višt НОНОkli lОsalus praturtinant augaliniais aliОjais, t kiais kaip saul gr ž , raps ir lin s mОn . Taigi, papilНžius lОsalus aliОjais, kuriu sО gausu mОga-3 riОЛal r gšči , gaunama gОrОsn kiaušini maistin vОrt , kuri tОigiamai s lвg ja žm ni svОikatingum (KvОНОlвt , 2013).
19 TОigiama, kaН aliОjaus ksiНaМija nОturi nОigiam p vОiki lОsal ОnОrgij s p kвčiams, tačiau, ksiНu tas aliОjus gali Л ti pav jingas paukščiams ir mažinti lОsal pasisavinamum ЛОi k n sv r (Narimani-RaН Оt al., 2012). T Н l rОk mОnНu jama su aliОjais nauН ti anti ksiНantus, kuriО staЛН ksiНaМinius pr МОsus.
1.6. Saul gr ž aliejaus taka višt dedekli prоduktyvumui ir kiaušini kokybei
SvarЛus višt svОikatingum p žвmis вra j sv ri priОaugis. T. Shafey su kitais mokslininkais (2003) tвr 20 g/kg lОsalo saul gr ž aliОjaus priОНas takos višt sv riams rОikšming s tak s nОtur jo. Ši tвrim rОгultatai sutap su M. BauМОlls ir kolОg (2000) atlikto tyrimo rezultatais. M. B гkurt su kolОgomis (2008) atlikus tвrim gav , kaН 1,5 pr М. saul gr ž aliОjaus priОНas paНiНina višt НОНОkli sv rius. Panašius rОгultatus gav ir mokslininkas E.
Вamanв su kolОgomis (2008), sav ЛanНвmu sО nauН ję saul gr ž aliОj japoniškoms putpОl ms, kuris tur jo tОigiamos tak s putpОli augimui. R. Gružauskas su kitais mokslininkais (2012) atliko tвrim su vairiais aliОjais, višt НОНОkli sv riams statistiškai rОikšming s tak s nenustyta.
Saul gr ž aliОjaus tОrpimas višt НОНОkli lОsalus НaugОli tвrim Нu mОnimis rОikšming s tak s Н slumui nОtur j (ShafОв Оt al., 2003; G rНana Оt al., 2008; K гl аska Оt al., 2008; CОвlan Оt al., 2011; Gružauskas ir kt., 2012). Tu tarpu C. Saban su kolegomis (2006) nustat , kaН nauН jant saul gr ž ir s mОn aliОj priОНus, žОnkliai paНiН j višt НОНОkli Н slumas.
DaugОli atlikt tвrim Нu mОnimis nustatвta, kaН tОrpiant lОsalus aliОjus, jiО nОtur j tak s višt НОНОkli kiaušini sv riui (BauМОlls Оt al., 2000; ShafОв Оt al., 2003; SaЛan Оt al., 2008; Saban et al., 2009; CОвlan Оt al., 2011; PОtr viМ Оt al., 2012). Tačiau nО visi gav nОigiamus rezultatus, M. B гkurt su kitais mokslininkais (2008) nustat , višt НОНОkli grup gavusi 1,5 pr М. saul gr ž aliОjaus priОН , tur j НiНОsnius kiaušini sv rius, palвginus su grupО, kuri priОН nОgav . R. Gružauskas su ЛОnНraautoriais (2012) atliko tвrim su saul gr ž aliОjumi ir kiaušini sv riams statistiškai rОikšming s tak s nОnustat .
Analiгu jant litОrat r s Нu mОnis aliОj tak višt НОНОkli lОsal s nauН ms, tвrim rezultatai вra panaš s, aliОjai rОikšming s tak s lОsal s nauН ms nОtur j . T kius rОгultatus gav ir НaugОlis tвr j (ShafОв Оt al., 2003; G rНana Оt al., 2008; K гl аska Оt al., 2008;
SМhumann Оt al., 2010; Gružauskas ir kt., 2012). Mokslininkai bandymo metu naudodami 2 ir 4 pr М. saul gr ž , o kitu atvОju s mОn aliОjaus priОНus gav rОгultat , kaН žОnkliai sumaž j lОsal sanauН s (Saban et al., 2004; Saban et al., 2006; Saban et al., 2009). PanauН jus jap nišk
20 putpОli lОsalu sО saul gr ž aliОjaus priОНus nustatвta, kaН lОsal s nauН s paНiН j (Вamanв Оt al., 2008).
Analiгuojant litОrat r s šaltinius apiО lОsal , praturtint aliОjais, tak kiaušini lukšt k kвЛiniams r Нikliams, viОna rОikšmiškai galima tОigti, aliОjai statistiškai rОikšming s tak s kiaušini lukšt stiprumui, st riui ir masОi nОtur j (Shak r Оt al., 2003; B гkurt Оt al., 2008;
ShakООl, 2010; CОвlan Оt al., 2011; Gružauskas ir kt., 2012).
NauНojant 4 ir 6 pr М. saul gr ž aliОjaus priОН lОsalО, nustatвta, kaН Haf viОnОtas tur j tОnНОnМij НiН ti (Narimani-RaН Оt al., 2012), tačiau вra НuomОn , kaН aliОj priОНai Haf viОnОtui
tak s nОtur j (SaЛan Оt al., 2008; K гl аska Оt al., 2008; ShakООl, 2010; CОвlan at al., 2011).
Tвrin Нami vairi aliОj tak kiaušini riОЛal r gšči suН čiai nustatвta, kaН НiНžiausi suminiai n-6 PNRR kiОkiai gaunami nauН jant saul gr ž aliОjaus priОН (Maгalli Оt al., 2004).
AtliktuosО tвrimuosО, nauНojant saul gr ž , s mОn ir raps aliОjus ЛОi žuv taukus, mažiausi n-6 PNRR kiekiai nustatyti grup jО su s mОn aliОjaus priОНu, НiНžiausi su raps aliОjaus priОНu (Ceylan et al., 2011).
Žвmiai НiНОsni lin l riОЛal r gšči kiОkiai kiaušini trвnвjО rasti, tОrpiant lОsalus saul gr ž aliОjaus (BauМОlls Оt al., 2000; ShafОв Оt al., 2003; Maгalli et al., 2004; Saban et al., 2008).
Taip pat nustatвta, kaН nauНojant s mОn aliОjaus priОН lОsaluosО, jis mažina araМhiН n riОЛal r gštiОs kiОk kiaušinio trвnвjО, saul gr ž aliОjus НiНina (SaЛan Оt al., 2008, Maгalli Оt al., 2004).
M. Mazalli su kolegomis kt., (2004) tвr aliОj taka kiaušini kokвЛОi, nustat , višt НОНОkli lОsalus tОrpiant saul gr ž , raps ir s mОn aliОjus, НiНžiausias n-6:n-3 santykis gaunamas - su saul gr ž aliОjaus priОНu, mažiausias - su s mОn aliОjaus priОНu. Panašius rОгultatus gav D. livОira su kolОgomis (2010). R. Gružauskas ir kolОgos (2012) nustat , kaН nauН jant s mОn aliОjaus priОН , n-6 PNRR suminis kiОkis sumaž jo, n-3 PNRR kiekis paНiН j lyginant su k ntr linО grupО. NauН jant raps aliОjaus priОН , n-6:n-3 PNRR santykis nustatвtas 1:9, su s mОn aliОjumi - 2:1. Dauguma mokslinink tвrin jusi aliОj tak kiaušni kokвЛОi tвrimuosО nustat ,tОigiamus n-6:n-3 pokвčius (Baucells et al., 2000; Shafey et al., 2003;
G rНana et al., 2008; Ceylan et al., 2011). J. K гl аska su kolegomis (2008) tвrin jo aliОj tak , nustat , kad praturtinus lesalus aliejaus priedu, sumaž j Мh lОstОr li kiОkis.
1.7 . Antiоksidant taka višt dedekli prоduktyvumui ir kiaušini kokybiniams rodikliams
N. MaršalkiОn (2012) atliОkamo tвrim mОtu pastОЛ j itin tОigiam p vОik paukšči pr Нuktвvumui ir imunin s sistОm s vОiklai. V. Krastina (2006) teigia, kad raМi n papilНвmas
21 anti ksiНantais tur j tОigiam s tak s viščiuk Лr ilОri priОsv riams. Dauguma kit mokslinink tвrę antioksiНant povОik nustat , kaН antioksiНantai rОikšmingos takos kiaušini svoriams nОtur jo (Sahin, Оt al., 2007; Gružauskas ir kt., 2012; HammОrsh j, Оt al., 2010).
Vitaminas E paНiНina Н slum , nОs skatina paukšči kОpОnis išskirti vitОl gОnin , pagОrina j МirkuliaМij ir paskatina kiaušini trвni f rmavim si pr МОs (MaršalkiОn , 2012). R.
Gružauskas su kolegomis (2012) tвręs antioksiНant povОik , nustat , kaН tiriam si s grup s gavusios antioksiНant priОН , kiaušini Н jim intОnsвvumas pОr vis ЛanНвm laik tarp Лuv 2 pr М. НiНОsnis, palвginti su k ntr linО grupО (p>0,05).
N. Sahin su kolegomis (2007) tвrimu sО su putpОl mis, nustat , kaН likopОno priОНas lОsaluosО tur jo tОigiamos takos Н slumui, ЛОi kiaušini k kвЛОi. V. Krastina, (2006) tвrim mОtu nustat , kaН pašar s nauН s kil gramui gвv sv ri sumaž j 0,5 - 5,5 proc. R. Gružauskas su kolОgomis (2012), tвrimo mОtu nustat , kaН panauНojant lОsaluosО antioksiНantus, lОsal s nauН s 1 kg kiaušini mas s gauti Лuv 2 pr М. mažОsn s, palвginti su k ntr linО grupО.
V. SirvвНis su kolОgomis (2007) atlikę tвrim , nauНojant lОsaluosО aliОjus ir 10 proМ.
anti ksiНant lik pОn priОН nustat , kaН paНiН j višt kiaušini lukšt st ris (p<0,05). R.
Gružauskas su kolОgomis (2012) sav tвrimО lukšt st ri kitim nОaptik , kit kiaušini sv ris ir jis Лuv 2 pr М., lukšt tvirtumas - 4 pr М., lukšt sv ris - 2 pr М. mažОsni, palвginti su k ntr linО grupe (p>0,05). M. Narimani-Rad su kitais mokslininkais (2012) nustat , kaН aliejai su anti ksiНantu vitaminu E НiНОl s tak s kiaušini lukšt st riui ЛОi svoriui nОtur j .
V. SirvвНis ir kt. (2007) atlikę tвrim su aliОjais ir 10 proМ. anti ksiНant lik pОn priОНu lОsalО, nustat НiНОsn saus j mОНžiag kiОk tiОk kiaušini trвnвjО, tiОk ir ЛaltвmО (p<0,05) ЛОi rвškОsn kiaušini trвni spalvos intОnsвvum (p<0,05). R. Gružausko su kolОgomis (2012) tвrimo mОtu taip pat buvo nustatytas, teigiamas antioksiНant povОikis trвnio spalvos intОnsвvumui. Teigiamus trynio spalvos intОnsвvumo pokвčius nustat savo tвrimuosО (Sahin Оt al.,2007; HammОrsh j Оt al., 2010; Xue et al., 2013).
M. HammОrsh j su kolegomis (2010), F. Xue su bendraautoriais (2013) nustat , tОrpus lОsalus karotinoiНus, Лuvo nustatвtas paНiН jęs kar tin iН kiОkis kiaušinio trвnвjО.
22
2. TYRIMО METОDIKA IR ОRGANIZAVIMAS 2.1. Lesinimо bandymas
M ksliniai tвrimai atlikti laikantis 2012 10 03 LiОtuv s RОspuЛlik s gвv n gl Л s, laikвm ir nauН jim statвm Nr. БI-2271 („ValstвЛ s žini sį, 2012 10 20, Nr. 122) ir „D l laЛ rat rini gвv n nauН jim m ksliniams ЛanНвmamsį (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES DirОktвv 86/609/EEC ir EK rОk mОnНaМijas 2007/526 EC „Gвv n nauН jimas ir laikвmas ОkspОrimОntiniais ir kitais tikslaisį.
LОsinim tОstas truk 56 НiОnas ir Лuv praН tas su 30 savaiči amžiaus L hmann Br аn linij НОrini 30 vnt. Н sli j višt . Paukščiai Лuv suskirstвti 3 grupОs, kiОkviОn jО p 10 višt . k ntr lin s grup s Н sli j višt k mЛinu tu sius lОsalus Лuv tОrpta saul gr ž aliОjaus. I tiriam si s grup s k mЛinu tiОji lОsalai Лuv papilНвti saul gr ž aliОjumi ir lik pОnu (0,5 g/kg), II tiriam si s grup s lОsalus papilН mО saul gr ž aliОjumi ir anti ksiНantu sant kvinu (0,15 g/kg).
5 lОntОl . Lesinimо bandymо schema
Rоdikliai Grup s
Kоntrоlin I tiriamоji II tiriamоji StanНartiniai k mЛinu tiОji lОsalai +
saul gr ž aliОjus (4,5%) + - -
StanНartiniai k mЛinu tiОji lОsalai + saul gr ž aliОjus (4,0%) + lik pОnas (0,5 g/kg)
- + -
StanНartiniai k mЛinu tiОji lОsalai +
;2saul gr ž aliОjus (4,5%) + sant kvinas (0,15 g/kg)
- - +
LОsinim tОst mОtu višt s НОНОkl s Лuv laik m s inНiviНualiu sО narvОliu sО (40 б 50 Мm) su staМi naria girНвtuvО ir lОsalinО, viОn Н mis lОsinim ir laikвm s lвg mis. Paukščiai Лuv lОsinami granuliu tais k mЛinu taisiais lОsalais p 125 g pОr par . LОsinim ir priОži r s s lвg s vis sО višt grup sО Лuv viОn Н s ir atitik L hman Br аn linij НОrini višt auginim rОk mОnНaМijas (www.ltz.de).
23 6 lОntОl . Standartiniо kоmbinuоtоjо lesalо kоkybiniai parametrai
Rоdikliai Sud tis
Apвkait s ОnОrgija paukščiams, MJ/kg 10,99
*Žali Лaltвmai, pr М. 17,02
*Žali riОЛalai, pr М. 1,83
*Žalia l stОliОna, pr М. 3,30
*Žalia pОlОnai, pr М. 12,06
*Kalcis, pr М. 3,45
*F sf ras, pr М. 0,64
sisavinamas f sf ras, pr М. 0,41
Natris, pr М. 0,13
Magnis, pr М. 0,11
Kalis, pr М. 0,68
Chl ras, pr М. 0,19
Druska, pr М. 0,23
Krakm las, pr М. 42,77
Cukrus, pr М. 3,46
Liгinas, pr М. 0,68
MОti ninas, pr М. 0,41
MОti ninas+Мistinas, pr М. 0,71
Tript fanas, pr М. 0,22
TrО ninas, pr М. 0,51
* Analiгu t s vОrt s
Premiksо sud tis: vit. A - 11.000 TV., vit. D3 - 2.500 TV., vit. E - 40 mg/kg, vit. K3 - 2,50 mg/kg, vit. B1 - 2,50 mg/kg, vit. B2 - 7,00 mg/kg, vit. B6 - 4,00 mg/kg, vit. B12 - 25 μg, nik tinin r gštis - 55,0 mg/kg, pant tОnin r gštis - 15,00 mg/kg, f lin r gštis - 1,75 mg/kg, Лi tinas - 100,00 μg, Мh lin Мhl riНas - 399,00 mg/kg, Ch linas - 1495,989 mg/kg, Mn - 100,00 mg/kg, Zn - 60,00 mg/kg, Cu - 6,00 mg/kg, I - 0,50 mg/kg, Se - 0,20 mg/kg, C - 0,10 mg/kg.
Analizuоtоs vert s lesal kоkybiniuоse parametruоse atliktоs pagal klasikinius metоdus:
Žali riОЛalai apskaičiu ti, m gin iš ekstrahavus eteriu;
Žalia l stОliОna nustatвta, kaip r gštвsО ir šarmu sО nОtirpi nОaг tini ОkstrakМini mОНžiag likutis.
24
KalМis. KalМi jungini pОlОnai apН r jami Нrusk s r gštimi. SusiНaręs kalМis nus Нinamas kalМi ksalat paviНalu. Nu s Н s ištirpinam s siОr s r gštвjО, susiНariusi ksal r gštis titru jama kali pОrmanganat tirpalu.
F sf ras (ЛОnНr.) nustat mas f t mОtriniu mОt Нu.
Baltвmingumas tiriamas pagal KjОlНali mОt Н , m ginвjО nustatant aг t kiОk .
Min t s МhОmin s analiг s atlikt s pagal mОt Н aprašвmus (Pašar tвrim mОt Нai, 2003;
Mikuli niОn , 2000).
Naudоt preparat charakteristikоs
Likоpenas вra stiprus augalu sО ranНamas anti ksiНantas, kar tОn iНas, nat ralus pigmОntas. Visi kar tОn iНai pasižвmianti ksiНantin mis savвЛ mis (nОutraliгu ja laisvu sius raНikalus). DiНžiausi lik pОn kiОkiai вra p miН ru sО.
P miН r lik pОn kristal suspОnsija gliМОr lвjО, staЛiliгu ta saМhar г s ОstОriais ir s j s lОМitinu. Ši suН tis pasižвmi НiНОliu spalv s intОnsвvumu. Pagaminta pagal JAV patОnt Nr.
5965183, ES patОnt Nr. 0608027 ir JP patОnt Nr. 3502138. Klampus rauН nas skвstis, turintis ЛОnНr kvap .
Santоkvinas - (Eth бвquin 1,2-НihвНr -6-Оth бв-2,2,4-trimОthвlquin linО) - sintetinis anti ksiНantas, kuris sugОЛa apsaug ti nu ksiНaМini pr Нukt apkartim ir prailgina lОsal gali jim laik . Sant kvin miltОliai gaminami, nauН jant spОМiali gamвЛ s tОМhn l gij . Šis pr Нuktas gali Л ti tiОsi giai tОrpiamas lОsalus pОr prОmiks . Sant kvinas вra gОlt nai rauН n s pОrОinanči s iki ruН s spalv s miltОliai, kuriО nОatspar s stipri ms r gštims, ksiНaМin ms mОНžiag ms ir aukštai tОmpОrat rai.
Aliejaus tyrim metоdikоs
Saul gr ž aliОjaus k kвЛini r Нikli (vanНОns kiОkis (Нr gm s laki j mОНžiag kiОkis, pr М.), r gšči skaičius, mg K H/g, pОr ksiН skaičius, mОkv/kg, r gštingumas pagal lОin r gšt (lais;2v j riОЛal r gšči kiОkis), pr М.) tвrimai. LST EN IS 662:2001 Gвv niniai ir augaliniai riebalai ir aliОjus. Dr gm s ir laki j mОНžiag nustatвmas (tapatus IS 662:1998);
LST EN IS 660:2009 Gвv niniai ir augaliniai riebalai ir aliОjus. R gšči skaičiaus ir r gštingum nustatвmas (IS 660:2009); LST EN IS 3960:2010 Gвv niniai ir augaliniai riebalai ir aliОjus. PОr ksiН skaičiaus nustatвmas.
Lesinimо testо metu buvо tiriami šie rоdikliai:
nustat mas inНiviНualus višt k n sv ris ЛanНвm praНži jО ir paЛaig jО;
kasНiОn skaičiu jami ir svОriami visi kiaušiniai, paskaičiu jamas grup s kiaušini sv ris.
25 Kas 14 dien :
svОriami lОsal likučiai ir apskaičiu jam s lОsal s nauН s 1 kg kiaušini mas s pagaminti;
vОrtinamas kiaušini sv ris, lukšt tvirtumas, lukšt sv ris ir lukšt st ris, kiaušini Лaltвm aukštis, Haf viОnОtas ЛОi trвni spalv s intОnsвvumas;
apskaičiu jama višt kiaušini skaičiaus Нinamika ЛОi Н jim intensyvumas;
stОЛima višt fiгi l gin Л kl , aiškinam s paukšči gaišim priОžastвs.
Chemini tyrim metоdikоs:
Ch lОstОr li kiОkis kiaušinio trynyje nustatвtas skвsči Мhr mat grafij s mОt Нu, HPLC sвstОm (Varian InМ., USA) (imami 5 kiaušiniai iš kiОkviОn s grup s, vis 15 kiaušini );
Kiaušini trвnвjО nustatвtas lipiН ksiНaМij s laipsnis (mal nНialНОhiН (MDA) kiekis) šviОži kiaušini ir 28 НiОnas sanН liu t (imami 5 kiaušiniai iš kiОkviОn s grup s, vis 15 kiaušini ) pagal DrapОr ir HaНlОв (1990) mОt Нik ;
BanНвm paЛaig jО nustatвt s šviОži ir 28 НiОnas šalНвtuvО palaikвt kiaušini juslin s ir tОkst r s savвЛ s.
Kiaušini kоkybini tyrim metоdikоs
Kiaušini sv ris, Лaltвm aukštis, Haf viОnОtas, trвni spalv s intОnsвvumas Лuv nustatвti НaugiafunkМiniu aut matiniu kiaušini paramОtr analiгat riumi „Egg Multi-Tester EMT-5200į, kiaušini lukšt tvirtumas - aparatu „Egg ShОll F rМО GaugО M DEL-IIį, lukšt st ris - ОlОktr niniu mikr mОtru „MITUT В į.
Kiaušini juslini ir tekst rоs savybi tyrimо metоdikоs
Kiaušini juslin s ir tОkst r s savвЛ s nustatвt s Kaun tОМhn l gij s univОrsitОt Maist institut Juslin s analiг s laЛ rat rij jО.
M gini paruоšimas ir pateikimas tekst rоs instrumentiniam tyrimui
M gini paru šimui tОkst r s pr fili analiгОi (TPA) taik ma m Нifiku ta S. A. W НаarН ir . J. C ttОrill (W НаarН, C ttОrill, 1987) mОt Нika atsižvОlgus D. J. ShafОr ir kit pastaЛas (Shafer ir kt., 1998) ЛОi pritaikius Оsam ms s lвg ms. Atsargiai atskiriamas kiaušini trвnвs nu Лaltвm . Gauti trвni ir Лaltвm m giniai supilami plastikinius МilinНr f rm s inНОlius pritaikвtus virimui. Švelniai išmaiš ma, kaН pasišalint r ЛurЛuliukai ir Н jus spОМiali laikвm f rm vОrНama vanНОns v ni jО 13 min. T liau taikвta min tu sО straipsniu sО aprašвta mОt Нika. Paru šti 20 mm aukšči ir 20 mm НiamОtr m giniai, kuri tОkst r s savвЛ s vОrtint s univОrsaliu tОkst r s analiгat riumi UnivОrsal TОsting MaМhinО Instr n 3343 (Instr n EnginООring
26 Gr up, High WвМ mЛО, UK). M giniai spauНžiami iki 50 pr М., suspauНim grОitis 1 mm/s, НarЛinis k nas 1kN. Nustatвti šiО paramОtrai kiОtumas, rišlumas, tamprumas, stangrumas.
KiОkviОnam m giniui nustatвta viНutin tОkst r s paramОtr rОikšm iš 2-4 matavim . Instrumentinis spalvоs charakteristik tyrimas
M gini spalvingumas nustatвtas išmatavus spalv s МharaktОristikas spalv s matu kliu K niМa Min lta. ŠviОs s atspinНži rОžimО matu ti paramОtrai L*, a*, Л* (atitinkamai šviОsumas, rauН num ir gОlt num k rНinat s pagal CIELAB skalę). Matavimams nauН tas stanНartinis šviОs s šaltinis C, kuri spinНuliu t artima viНutinОi НiОn s šviОsai(LST IS 11037:2003).
Matavimai atlikti nauН jant stikliuk apsaug ti linгОs ir priОtaisas Лuv kaliЛru jamas atlikti tвrimus pОr stiklinę apsaug . Matu ta m gini , paru št TPA analiгОi spalv s МharaktОristik s.
ΔE=[(L*k ntr l-L*su priedu)2+(a*k ntr l-a*su priedu)2+(b*k ntr l-b*su priedu)2]1/2 Juslini savybi tyrimai
Juslini savвЛi vОrtinimui taikвtas juslini savвЛi pr fili tОstas. J Оsmę suНar tai, kaН apm kвta vОrtint j grup analiгu ja iš ankst atrinktus pr Нuktus (m ginius) ir parОnka s v kas (suНar ž Нвn ) j juslin ms savвЛ ms apiЛ Нinti. P t parОnkam s ir aptariam s skal s t savвЛi intОnsвvumams vОrtinti ir vis pr Нukt kiОkviОn s savвЛ s intОnsвvumas pažвmimas atskir jО skal jО. Iš ši Нu mОn , taikant matОmatin s statistik s mОt Нus, kiОkviОnam pr Нuktui suНar mas juslini savвЛi pr filis, par Нantis kiОkviОn s savвЛ s intОnsвvum . Ju rОmiantis, galima palвginti pr Нuktus pagal atskiras savвЛОs ЛОi j intОnsвvum , nustatвti rвš tarp pr Нukt juslin s k kвЛ s ir atskir savвЛi ir pan. Tiriant kvap ar sk n taikвta savвЛ „nОtipiškasį, kuris Лuv apiЛ Нinamas kaip ąpajaučiamas, ЛОt k ks priimtinas ar nОpriimtinas kvapas/sk nis, nОЛ Нingas tipiškam kiОtai virt kiaušini kvapui ir/ar sk niuią (ParpinОll , 2006).
TОstО Нalвvav 6 vОrtint j grup . VОrtint jai Лuv atrinkti ir apm kвti НirЛti pagal LST IS 8586-1. VОrtinimas Лuv užНaras, atliОkamas pagal LST IS 8589 rОikalavimus rОngt sО KTU Maist institut juslin s analiг s m ksl laЛ rat rij s kaЛin sО. Du mОn surinkimui ir analizei taikвta k mpiutОrin pr grama Fiгг NОtа rk (Bi sвstОms, PranМ гija).
M gini paruоšimas ir pateikimas jusliniam vertinimui. Kiaušiniai suН ti šalt vanНОn ir vОrНami. Užvirus vanНОniui, kiaušiniai virti 10 min. Išvirtas kiaušinis 10 min laikвtas šaltamО vanНОnвjО, taНa nuluptas lukštas. Baltвmas pОrpjautas pusiau ir išimtas trвnвs. Trвnвs jusliniam tвrimui paНalintas 4 Нalis, Лaltвmas aštu nias. VОrtint j sk ni rОМОpt ri atstatвmui nauН tas ЛОsk nis, ЛОkvapis kamЛari tОmpОrat r s vanНu ЛОi šilta silpna nesaldinta arbata, kviОtin Нu na.
27 SuНarant juslini savвЛi pr fil , nauН tas pilnai suЛalansu tas ranН miгu tas m gini patОikim planas, m gini vОrtinimui taikant Нu kart tinumus. KiОkviОn jО sОsij jО Лuv patОikiami 5 m giniai, p t vОrtint j grup Нar 10 min. pОrtrauk ir p j s m giniai Лuv vОrtinami t liau. Tiriam j pr Нukt kiОkviОn s savвЛ s intОnsвvumas vОrtintas 9 žingsni graНu t jО skaitmОnin jО skal jО: 1 - savвЛ nОjaučiama, 5 - viНutiniškai išrОikšta, 9 - labai stipriai išrОikšta (LST IS 11037:2003).
Statistinis duоmen vertinimas
Tвrim rОгultatai Лuv analiгu jami nauН jant viОnfakt rinę НispОrsinę analiгę (AN VA).
Statistika pr gramin s rang s pakОt vОrsija 8.0 (StatS ft Inc, 2007), nauН jama atliОkant statistinius skaičiavimus tarp k ntr lin s ir tiriam j grupi , skirtumai Лuv laik mi statistiškai rОikšmingi, kai p<0,05.
VОrtinant kiaušini juslini ir tОkst r s savвЛi rОгultatus, atlikta НispОrsin analiг . JОi Лuv nustatвta, kaН viНurkiai statistiškai rОikšmingai skiriasi, taikвtas Нaugkartini lвginim Dunkanо kritОrijus. Jis lОiН nustatвti, kuri k nkrОči pr Нukt viОn s ar kit s savвЛ s intОnsвvum viНurkiai statistiškai rОikšmingai skвr si, kai rОikšmingum lвgmu 0,05. Du mОn analiг atlikta statistiniu pakОtu „SPSS f r WinН аsį, vОrsija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
28
3. TYRIM REZULTATAI
Saul gr ž aliОjaus tвrim rОгultatai patОikti 7 lОntОl jО.
7 lОntОl . Saul gr ž aliejaus dr gm s ir laki j medžiag kiekis, r gštingumas, r gšči skaičius bei perоksid skaičius
Rоdiklis
Rezultatas
išpl stin neapibr žtis*
Tyrimо metоdо žymuо
Saul gr ž aliejus
Dr gm s ir laki j mОНžiag kiОkis, pr М. 0,040,11 LST EN IS 662:2001, p. 8 R gštingumas (laisv j riОЛal r gšči
kiОkis) pagal lОin r gšt , pr М. 0,02
LST EN IS 660:2009, p. 9.1
R gšči skaičius, mg K H/g 0,04
PОr ksiН skaičius, mОkv/kg 3,9 LST EN IS 3960:2010N
N- nОakrОНitu tas mОt Нas
* pateikta išpl stin nОapiЛr žtis apskaičiu ta stanНartinę nОapiЛr žt paНauginus iš apr ptiОs Нaugikli K=2, kuris, Оsant n rmaliam skirstiniui atitinka apвtikriai 95 pr М. pasikli vim lвgmОn .
Dr gm s ir laki j mОНžiag kiОkis raps aliОjujО Лuv 0,04 pr М. R gštingumas (laisv j riОЛal r gšči kiОkis) pagal lОin r gšt Лuv 0,02 pr М., r gšči skaičius - 0,04 mg K H/g.
PОr ksiН skaičius raps aliОjujО Лuv 3,9 mОkv/kg.
3.1. Lesinimо testо rezultatai
Pagal lОsinim ЛanНвm su višt mis НОНОkl mis tirtus paramОtrus apskaičiu ti viНutiniai banНвm rОгultatai, kuriО patОikti 8-13 lОntОl sО.
8 lОntОl . Antiоksidant likоpenо ir santоkvinо taka višt dedekli svоriui, g Višt amžius,
savait mis Kоntrоlin grup I tiriamоji grup II tiriamоji grup
30 1,705±0,05
100
1,758±0,06 103
1,698±0,03 100
38 1,773±0,06
100
1,833±0,08 103
1,766±0,08 100
29 Analiгu jant višt sv ri Нu mОnis (8 lОntОl ), pastОЛima, kaН ЛanНвm praНži jО višt sv ris I tiriam j jО grup jО Лuv 3 pr М. НiНОsnis, palвginti su k ntr linО grupО, II tiriam si s grup s višt sv ris Лuv t ks pat, kaip ir k ntr lin s grup s višt . BanНвm paЛaig jО t. в. 56 -t ЛanНвm НiОn višt sv ris Лuv anal giškas ЛanНвm praНži jО Лuvusiam sv riui ir j mas atitik višt НОНОkli linij НОrini L man Br аn auginim rОk mОnНaМijas (ааа.isap ultrв.М m).
9 lОntОl . Antiоksidant likоpenо ir santоkvinо taka vidutiniam kiaušiniо svоriui, g Višt amžius,
savait mis Kоntrоlin grup I tiriamоji grup II tiriamоji grup
31-32 61,2±0,30
100
62,4±0,57 102
62,0±0,40 101
33-34 61,1±0,34
100
64,0±0,44 105
62,0±0,33 101
35-36 62,2±0,50
100
63,1±0,56 101
61,6±0,53 99
37-38 61,7±0,36
100
64,7±0,42 105
62,9±0,51 102
31-38 61,6±0,29
100
63,6±0,58 103
62,1±0,32 101
Du mОnвs anti ksiНant lik pОn ir sant kvin tak s viНutiniam kiaušini sv riui patОikti 9 lОntОl jО. I-mО ЛanНвm pОri НО lik pОn tak jО (I tiriam ji grup ) viНutinis kiaušini sv ris paНiН j 2 pr М., sant kvin (II tiriam ji grup ) tak jО 1 pr М., palвginti su k ntr linО grupО. II ЛanНвm pОri Н mОtu (33-34 amžiaus savaitОs) viНutinis kiaušini sv ris I tiriam j jО grup jО paНiН j 5 pr М., palвginti su k ntr linО grupО, II tiriam si s grup s višt kiaušini sv ris Лuv t ks pats, kaip ir k ntr lin s grup s višt . 35-36 višt amžiaus savaitОs tiriam j grupi kiaušini sv ris lвginant su 33-34 amž. savaitОs sumaž j , tačiau I tiriam j jО grup jО Лuv 1 pr М.
НiНОsnis, II tiriam j jО grup jО 1 pr М. mažОsnis, nОi k ntr lin s grup s višt kiaušini . 37-38 amžiaus savaitО višt kiaušini sv riai Лuv panaš s kaip ir 33-37 amžiaus savaitОs. PОr vis tiriam j laik tarp , t. в. 31-38 amžiaus savaitОs lik pОn tak jО viНutinis kiaušini sv ris Лuv 3 pr М., sant kvin tak jО - 1 pr М. НiНОsnis nОi k ntr lin s grup s višt kiaušini , tačiau statistini skirtum nОnustatвta.
30 10 lОntОl . Antiоksidant likоpenо ir santоkvinо taka višt d slumui, vnt. (suН t kiaušini
skaičius praНinОi vištai pОr ЛanНвm pОri Н , vnt.) Višt amžius,
savait mis Kоntrоlin grup I tiriamоji grup II tiriamоji grup
31-32 9±0,22 11±0,67 11±0,60
33-34 9±1,17 11±1,05 11±0,33
35-36 10±0,95 11±1,48 9±1,26
37-38 10±0,34 11±0,22 12±0,83
31-38 38±0,33 44±0,00 43±0,73
Analiгu jant višt Н slum Нu mОnis (10 lОntОl ), mat mО, kaН pirm sias Нvi tвrim savaitОs tiriam si sО grup jО višt Н slumas Лuv 2 kiaušiniais НiНОsnis, palвginti su k ntr linО grupe (p>0,05). 35-36 višt amžiaus savaitОs II tiriam j jО grup jО višt Н slumas Лuv 1 kiaušiniu mažОsnis nОi k ntr lin s grup s (p>0,05), 37-38 višt amžiaus savaitОs II tiriam si s grup s višt Н slumas 2 Нaugiau, palвginti su k ntr linО grupО. Susumavus vis tвrim laik tarpi rОгultatus, mat mО, kaН višt Н slumas lik pОn ir sant kvin tak jО 6-5 kiaušiniais НiНОsnis, palвginti su k ntr linО grupО (p>0,05).
11 lОntОl . Antiоksidant likоpenо ir santоkvinо taka kiaušini d jimо intensyvumui, prоc.
Višt amžius, savait mis
Kоntrоlin grup
I tiriamоji grup
II tiriamоji grup
31-32 63±1,86 76±1,07 74±1,47
33-34 66±1,94 76±1,71 76±1,62
35-36 72±1,73 74±1,79 65±1,88
37-38 69±2,35 76±1,94 71±0,83
31-38 68±2,24 76±0,58 72±2,77
Analiгu jant kiaušini Н jim intОnsвvum Нu mОnis (11 lОntОl ), 31-34 višt amžiaus savaitОs tiОk I tiОk ir II tiriam si sО grup sО Н jim intОnsвvumas Лuv 10 ir 13 pr М. НiНОsnis nОi k ntr lin s grup s višt , ЛanНвm Оig jО 35-36 amžiaus savaitОs II tiriam j jО grup jО višt Н slumas sumaž j 7 pr М., palвginus su k ntr linО grupО (p>0,05). SОkančiu ЛanНвm laik tarpiu tiriam j grupi višt Н slumas Лuv 7-2 pr М. НiНОsnis, nОi k ntr lin s grup s. PОr vis ЛanНвm laik tarp kiaušini Н jim intОnsвvumas tiriam si sО grup sО paНiН j 8-4 pr М., palвginti su k ntr linО grupО (p>0,05).
31 12 lОntОl . Antiоksidant likоpenо ir santоkvinо taka lesal s naudоms 1 kg kiaušini mas s
gauti, kg Višt amžius,
savait mis Kоntrоlin grup I tiriamоji grup II tiriamоji grup
31-32 2,08±0,05
100
2,25±0,04 108
2,23±0,01 107
33-34 1,95±0,01
100
1,99±0,06 102
2,15±0,01 110
35-36 1,95±0,10
100
2,08±0,09 106
1,90±0,02 97
37-38 2,16±0,08
100
2,14±0,07 99
2,24±0,02 103
31-38 2,04±0,10
100
2,12±0,21 104
2,13±0,16 104
LОsal s nauН s 1 kg kiaušini mas s gauti (12 lОntОl ) tiriam si sО grup sО, pirmu ju ЛanНвm pОri Нu (31-32 amžiaus savaitОs) žОnkliai paНiН j m, t.y. 8-7 pr М., 33-34 amžiaus savaitę I tiriam si s grup s lОsal s nauН s 1 kg kiaušini mas s gauti sumaž j , tačiau vis tiОk 2 pr М. Лuv НiНОsn s nОi k ntr lin s grup s. II tiriam si s grup s 3 pr М. Нar paНiН j ir 31-32 amžiaus savaitОs suНar 10 pr М., Нaugiau, palвginti su k ntr linО grupО (p>0,05). 35-36 amžiaus savaitОs II tiriam j jО grup jО lОsal s nauН s 1 kg kiaušini mas s gauti sumaž j 3 pr М., lвginant su k ntr linО grupО, I tiriam si s grup s lik НiНОsn s 6 pr М., nОi k ntr lin s grup s.
SОkančiu ЛanНвm pОri Нu 37-38 amžiaus savaitОs lОsal s nauН s 1 kg kiaušini mas s gauti I tiriam si s grup s Лuv 1 pr М. mažОsn s, II tiriam si s grup s Лuv 3 pr М. НiНОsn s, nОi k ntr lin s grup s (p>0,05). PОr vis ЛanНвm laik tarp lОsal s nauН s tiriam si sО grup sО Лuv 4 pr М. НiНОsn s, palвginus su k ntr linО grupО (p>0,05).
13 lОntОl . Antiоksidant likоpenо ir santоkvinо taka lesal s naudоms 1 vištai dedeklei per periоd , g
Višt amžius, savait mis
Kоntrоlin grup
I tiriamоji grup
II tiriamоji grup 31-32 1738,57±38,08
100
1764,29±28,49 101
1791,43±6,84 103 33-34 1555,29±35,42
100
1555,71±49,66 100
1642,14±8,70 106
32 13 lОntОl s tęsinвs 35-36 1431,43±71,42
100
1462,86±57,24 102
1491,43±16,28 104 37-38 1656,43±63,27
100
1712,86±68,20 103
1768,14±15,69 107 31-38 1595,43±132,56
100
1623,93±139,29 102
1677,79±142,19 105
Analiгu jant Нu mОnis patОiktus 13 lОntОl jО, mat mО, kaН vis ЛanНвm mОtu ЛОnНras lОsal sunauН jimas tiriam si sО grup sО Лuv 2-5 pr М., НiНОsnis nОi k ntr lin jО grup jО.
Du mОnвs statistiškai nОpatikimi.
3.2 . Kiaušini kоkybini tyrim rezultatai
Kiaušini k kвЛini tвrim rОгultatai patОikti 14 -18 lОntОl sО.
14 lОntОl . 32 savaiči amžiaus višt dedekli kiaušiniо kоkybiniai tyrimai
Rоdiklis Kоntrоlin
grup
I tiriamоji grup
II tiriamоji grup Kiaušiniо svоris, g 60,57 ± 1,51
100
64,53 ± 1,76 107
61,47 ± 2,71 101 Lukštо stiprumas, N 32,31 ± 2,56
100
30,95 ± 2,46 96
33,81 ± 4,79 105
Baltymо aukštis, mm 7,01 ± 0,60
100
6,90 ± 0,66 98
6,69 ± 0,32 95
Hafо vienetas 83,03 ± 4,13
100
81,37 ± 3,77 98
80,97 ± 2,12 98 Tryniо spalvоs intensyvumas, balais 2 ± 0,28 8 ± 0,15 3 ± 0,32
Lukštо svоris, g 5,36 ± 0,23
100
5,29 ± 0,12 99
5,74 ± 0,34 107
Lukštо stоris, mm
Smailiajame gale 0,26 ± 0,01 0,31 ± 0,02 0,35 ± 0,03 Viduryje 0,27 ± 0,01 0,31 ± 0,03 0,36 ± 0,03 Bukajame gale 0,25 ± 0,01 0,29 ± 0,03 0,35 ± 0,03 Vidurkis 0,26 ± 0,00
100
0,30 ± 0,01 115
0,35 ± 0,01 135
